Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Tbilisi 2016
19 ivnisi
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
#1 specialuri gamoSveba
globalizacia da biznesi
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია
და საქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის აქტუალური პრობლემები გლობალიზაციის თანამედროვე პირობებში
თეორია და პრაქტიკა
Tbilisi, 2016Tbilisi, 2016June 19June 19
№1 Special Edition
GLOBALIZATION AND BUSINESS
Interna onal Scien fi c-prac cal ConferenceInterna onal Scien fi c-prac cal Conference
EUROPEAEUROPEAN INTEGRATION N INTEGRATION AND GEORGIAAND GEORGIA
Actual Problems of Economy and Actual Problems of Economy and Business in Modern Globaliza onBusiness in Modern Globaliza on
Theory and Prac ceTheory and Prac ce
Scientifi c-Practical Journal
გამომცემლობა „დანი“
„Dani“ LTD Publishing
ISSN 2449-2396
ნინო ჩანკვეტაძე
ინგა ქონიაშვილი
ლიზა ჯალაღონია
თამარ ქავჟარაძე
ქართული ტექსტის კორექტორი:
ინგლისური ტექსტის კორექტორი:
გარეკანის დიზაინი:
დაკაბადონება:
Proof-reader of Georgian text:
Proof-reader of English text:
Cover Design:
Imposer:
NINO CHANKVETADZE
INGA KONIASHVILI
LIZA JALAGHONIA
TAMAR QAVZHARADZE
მკითხველთა ფართო საზოგადოებას ვთავაზობთ ახალ რეფერირებად საერთაშორისო სა-
მეცნიერო-პრაქტიკულ ჟურნალს „გლობალიზაცია და ბიზნესი“, რომელიც გამოიცემა წელი წადში
ორჯერ. წარმოდგენილი ჟურნალი დაეთმობა საქართველოსა და მსოფლიოს სხვა ქვეყნების წამყვანი
მეცნიერების და სპეციალისტების კვლევებისა და პრაქტიკული მუშაობის შედეგებს. განსაკუთრებული
ყურადღება მიექცევა გლობალიზაციის თანამედროვე პირობებში ბიზნესის, ქვეყნების სოციალურ-
ეკონომიკური განვითარების, ინოვაციური და ტექნოლოგიური პროცესების აქტუალურ საკითხებს.
ჟურნალის წინამდებარე პირველი ნომერი ეთმობა ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის მიერ
ორგანიზებულ (2016 წლის 19 ივნისი) საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკულ კონფერენციაზე -
„ევროპული ინტეგრაცია და საქა რთვე ლო“ - წარმოდგენილ ნაშრომებს.
ჟურნალში გამოქვეყნებული სტატიის სიზუსტეზე პასუხისმგებელია ავტორი. ამასთან, მისი პოზიცია შეიძლება არ ემთხვეოდეს ჟურნალის სარედაქციო კოლეგიის მოსაზრებებს.
The each author is responsible for the accuracy of the article in journal. His position may not coincide with the opinions of editorial board.
აკრძალულია ჟურნალში გამოქვეყნებული მასალების გამრავლება და გავრცელება კომერციული მიზნებისათვის.Reproduction on distribution of the materials published in this journal for commercial purposes is strictly ``prohibited.
The present new Interna onal Peer-Reviewed Scien fi c-Prac cal Journal ‘Globaliza on and Business‘ which is issued twice a year is targeted for the general public. The journal involves the results of the re-searches and prac cal works of scien sts and specialists from Georgia and other countries as well. The lime-light is on the business and actual problems of innova ve and technological processes of Georgia’s and other countries‘ social-economic development under the modern condi ons of globaliza on.
The fi rst issue of the journal covers the works represented at the Interna onal scien fi c-prac cal confer-ence “European Integra on and Georgia” organized by European Teaching University on June 19, 2016.
ორგანიზაციულ-ადმინისტრაციული საბჭო:
ლაშა კანდელაკიშვილი (თავმჯდომარე); გოჩა თუთბერიძე (თა-ვ მჯდომარის მოადგილე); ვახტანგ ქავთარაძე (თა ვ მჯდომარის მოადგილე); გივი ბედიანაშვილი (თავმჯდომარის მოადგილე); თამარ ზარგინავა; მაია ხურცილავა; გივი ბაქრაძე; ნინო გადელია (მდივანი).
სარედაქციო კოლეგია:
ე.მ.დ., პროფესორი რამაზ აბესაძე; ე.მ.დ., პროფესორი იური ანა ნიაშვილი; ს.ა.დ., ასოცირებული პროფესორი მაია აზ მა ი-ფარაშვი ლი; მ.ა.დ., პროფესორი ალექსანდრე აპლაკოვი (მთა-ვარი რედაქტორის მოადგილე); ე.ა.დ., პროფესორი იოსებ არჩვაძე; ბ.ა.დ., ასოცირებული პროფესო რი გივი ბაქრაძე; ე.მ.დ., პროფესორი გივი ბედიანაშვილი (მთავარი რედაქტორი); ე.მ.დ., პროფესორი თეიმურაზ ბერი ძე; ე.მ.დ., პროფესორი რევაზ გველესიანი; ე.ა.დ., ასოცირებული პროფესორი შალვა გოგიაშვი ლი; ე.ა.დ., ასო ცირებული პროფესორი ნინო დამენია; ე.ა.დ., პროფესორი ეკა დევიძე (მთავარი რე დაქტორის მო-ადგილე); ე.ა.დ., პროფესორი ცისკარა ზარანდია; ბ.ა.დ., პროფესო რი ლია ელიავა; ე.მ.დ., პროფესორი გოჩა თუთბე-რიძე; მ.ა.დ., ასოცირებული პროფესორი გოჩა თოდუა; ტ.ა.დ., პროფესორი თეა თოდუა (მთავარი რედაქტორის მოადგილე); მიწვეული პროფესორი ინგა ქონიაშვილი (მთავარი რედაქ-ტორის მო ად გილე ჟურნა ლის ინგლისურენოვან ნა წილ ში); ე.მ.დ., პროფესორი მიხეილ თოქ მაზიშვილი, ე.ა.დ., ასოცირებული პროფესორი გივი ლემონჯავა; ე.მ.დ., პრო ფესორი იაკობ მესხია; ე.მ.დ., პროფესორი ელგუჯა მექვა ბიშვილი; ე.ა.დ., ასოცირებული
პროფესორი ეკატერინე ნა ცვლიშვილი; ე.ა.დ., ასოცირებული პროფესორი მურად ნარსია; ე.მ.დ., პრო ფესორი, საქართველოს მეცნიერებათა ეროვ ნული აკა დემიის აკადემიკოსი ვლადიმერ პაპავა; ე.მ.დ., პროფესო რი ვახტანგ სართანია; ე.მ.დ., პრო-ფესორი, საქართველოს მეცნიერებათა ეროვ ნული აკა დემიის აკადემიკოსი ავთანდილ სილაგაძე; ტ.ა.დ., პროფესო რი თე-იმურაზ სტურუა; ე.ა.დ., ასოცირებული პროფესორი შოთა შაბურიშვილი; ე.ა.დ., პროფესორი ელენე ჩიქოვანი; ე.ა.დ., პრო-ფესორი ლია ჩარექიშვილი; მ.ა.დ., პრო ფესორი გივი ფი ფია; ბ.ა.დ., ასოცირებული პრო ფესორი ლოიდ ქარჩავა; ე.ა.დ., ასო-ცირებული პროფესორი ნათია ხორგუაშვილი; ე.ა.დ., პროფესორი ჯამლეტ ჯანჯღავა; ე.მ.დ., პრო ფესორი მიხეილ ჯიბუტი; ე.ა.დ., ასო ცირებული პროფესორი ვასილ ხუციშვილი; ასისტენტ-პრო-ფესორი მარიამ ჩაჩუა.
სარედაქციო კოლეგიის უცხოელი წევრები:
ე.ა.დ., ასოცირებული პროფესორი მარინა ბარანოვსკაია (ოდე -სის ეროვნული ეკონომიკის უნივერსიტეტი); ე.ა.დ., პრო ფე სორი ტატიანა ბორზდოვა (ბელორუსიის სახელმწიფო უნი ვერსიტეტის მენეჯმენტისა და სოციალური ტექნოლოგიების სახელმწიფო ინსტიტუტი); ე.მ.დ., პროფესორი რიმა ტამო სი უნიენე (ვილნიუსის ეკონომიკისა და მიზნესის ინსტი ტუ ტი); ე.ა.დ., პროფესორი რეგინა დემიანიუკი (პოლონეთის სა ბუ ნებისმეტყველო და ჰუმანიტარულ მეც ნიერებათა უნი ვერ სიტეტი); ე.ა.დ., პროფესორი მარინა ოჩ-კოვსკაია (მ. ლო მონოსოვის სახელობის მოსკოვის სახელმწიფო უნი ვერსიტეტის მარკეტინგის განყოფილება).
ORGANIZATIONAL ADMINISTRATIVE BOARD: Lasha Kandelakishvili (Chairman); Gocha Tutberidze (Deputy Chair-man); Vakhtang Kavtaradze (Deputy Chairman); Givi Bendianashvili (Deputy Chairman); Tamar Zarginava; Maia Khurtsilava; Givi Bakradze; Nino Gadelia (secretary).
EDITORIAL BOARD: Ramaz Abesadze, Professor, Doctor of Economic Sciences; Iuri Ananiashvili, Professor, Doctor of Economic Sciences; Maia Azmai-farashvili, Associated Professor, Doctor of Economics; Alexander Aplakov, Professor, Doctor of Mathema cs (Deputy Chief Editor); Ioseb Archvadze, Professor, Doctor of Economic Sciences; Givi Bakradze, Associated Professor, DBA; Givi Bedianashvili, Professor, Doctor of Economic Sciences (Chief editor); Teimuraz Beridze, Pro-fessor, Doctor of Economic Sciences; Revaz Gvelesiani, Professor, Doctor of Economic Sciences; Shalva Gogiashvili, Associated Pro-fessor, Doctor of Economics; Nino Damenia, Associated Professor, Doctor of Economics; Eka Devidze, Professor, Doctor of Economic Scien ces (Deputy Chief Editor); Tsiskara Zarandia, Professor, Doctor of Econo mics; Lia Eliava, Professor, DBA; Gocha Tutberidze, Professor, Doctor of Economic Sciences; Gocha Todua, Doctor of Mathema cs, Associated Pro fessor; Thea Todua, Professor, Doctor of Economic Sci-ences (Deputy chief editor); Mikheil Tokmazishvili, Professor, Doctor of Economic Sciences; Inga Koniashvili, Visi ng Professor (Deputy Chief Editor in English Sec on of journal); Givi Lemonjava, Associated Professor, Doctor of Econo mics; Iakob Meskhia, Professor, Doctor of Economic Sciences; Elguja Mekvabishvili, Professor, Doctor of Eco-
nomic Sciences; Ekaterine Natsvlishvili, Associated Professor, Doctor of Econo mics; Murad Narsia, Associated Professor, Doctor of Econo-mics; Vladimer Papava, Professor, Doctor of Economic Sciences, Aca-demician of the Na onal Academy of Sciences of Georgia; Vakhtang Sartania, Professor, Doctor of Economic Sciences; Avtandil Silagadze, Professor, Doctor of Economic Sciences, Academician of the Na onal Academy of Sciences of Georgia; Teimuraz Sturua, Professor, Doctor of Technics; Shota Shaburishvili, Associated Professor, Doctor of Eco-nomics; Elene Chikovani, Professor, Doctor of Economics; Lia Charek-ishvili, Professor, Doctor of Economics; Givi Pi pia, Professor, Doctor of Ma thema cs; Loid Karchava, Associated Professor, DBA; Na a Khorguashvili, Associated Professor, Doctor of Economics; Jamlet Janjghava, Professor, Doctor of Economics; Mikheil Jibu , Professor, Doctor of Economic Scien ces; Vasil Khutsishvili, Associated professor, Doctor of Econo mics; Maia Khurtsilava, Assistant-professor, Doctor of Econo mics; Mariam Chachua, Assistant-Professor.
FOREIGN PART OF EDITORIAL BOARD MEMBERS:Marina Baranovskaya, Associated professor, Doctor of Economics (Odessa Na onal Economics University); Ta ana Borzdova, Pro-fessor, Doctor of Economics (Belarusian State Ins tute of Manage-ment and Social Technologies of State University); Rima Tamosi-uniene, Professor, Doctor of Economic sciences (Vilnius Ins tute of Economics and Business); Regina Demianyuk, Professor, Doctor of Economics (University of Natural and Humanitarian Sciences of Poland); Marina Ochkovskaya, Professor, Doctor of Economics (Moscow M. Lomonosov State University Marke ng Depatrment).
ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ბიზნესის და ტექნოლოგიების ფაკულტეტის და გლობალიზაციის ეკონომიკური და სოციალური პრობლემების კვლევის ინსტიტუტის რეფერირებადი და რეცენზირებადი საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
REFEREED AND PEER-REVIEWED INTERNATIONAL SCIENTIFIC-PRACTICAL JOURNAL OF THE FACULTY OF BUSINESS AND TECHNOLOGY AND OF THE INSTITUTE OF RESEARCH OF ECONOMIC AND SOCIAL PROBLEMS OF GLOBALIZATION OF EUROPEAN TEACHING UNIVERSITY
თეორია, მეთოდოლოგია და სისტემური პრობლემები
THEORY, METHODOLOGY AND SYSTEM PROBLEMS
marina baranovskaia, ina uxanovateqnologiuri parkebis Seqmnisa da eqsploataciis saxelmwifo mxardaWeris
gamocdilebisa da Tanamedrove tendenciebis analizi
Analysis of Experience and Modern Trends of State Support the Crea on and Opera on of Technology Park MARINA BARANOVSKAYA
givi bedianaSviliglobaluri biznesgaremo, evropuli integracia da saqarTvelos
socialur-ekonomikuri ganviTarebis kulturuli potenciali
The Global Business Environment, European Integra on and the Cultural Poten al of Social-economic Development of GeorgiaGIVI BEDIANASHVILI
givi bedianaSvili, Salva gogiaSvili, solomon pavliaSvilievropuli integracia da konkurenciis instituciuri aspeqtebi
European Integra on and Ins tu onal Aspects of Compe onGIVI BEDIANASHVILI, SHALVA GOGIASHVILI, SOLOMON PAVLIASHVILI
merab gvelesiani, SoTa veSapiZeRirebulebebi: sazRvrebi da winaaRmdegobebi
Values: Limits and Contradic onsMERAB GVELESIANI, SHOTA VESHAPIDZE
merab gvelesiani, SoTa veSapiZeevropuli Rirebulebebi: ra ganvaxorcieloT saqarTveloSi
da rogor ganvaxorcieloT
European Values: What Can We Implement from Them and How Can We Implement Them in GeorgiaMERAB GVELESIANI, SHOTA VESHAPIDZE
mixeil ToqmaziSvilisaqarTvelos regionuli identobis politikuri ekonomia
Poli cal Economy of Regional Iden ty of Georgia MIKHEIL TOKMAZISHVILI
goCa TuTberiZe, qeTevan fifia, givi raqviaSvili, paata kunWuliamosaxleobis migraciis gravitaciuli modelebis Sesaxeb
Popula on Migra on Gravita onal ModelsGOCHA TUTBERIDZE, KETEVAN PIPIA, GIVI RAKVIASHVILI, PAATA KUNCHULIA
irakli makalaTia, maTe gardava, vefxia giorgaZe saxelmwifo qonebis gankerZoebis mniSvneloba saqarTvelosa da
postkomunistur sivrceSi
The Importance of Priva za on in Georgia and Post Communism CountriesIRAKLI MAKALATIA, MATE GARDAVA, VEFKHIA GIORGADZE
iaSa mesxia, rusudan maisuraZebiznesSi saxelmwifos Carevis Teoriisa da praqtikis Sesaxeb
Government Interven on in Business Theory and Prac ceIASHA MESKHIA, RUSUDAN MAISURADZE
12
19
26
35
40
47
53
60
65
სარჩევი Contentsსარჩევი Contents
სარჩევი Contentsსარჩევი Contents
71
76
82
85
91
98
103
110
115
121
ramaz (isako) mefariSviliglobalizacia da qarTuli ena
Globaliza on and the Georgian LanguageRAMAZ ISAAC MEFARISHVILI
lia pitiuriSvili, ambrosi griSikaSviliCrdilovani ekonomikis Suq-Crdilebi
Posi ve and Nega ve Sides of Shadow EconomyLIA PITIURISHVILI, AMBROSI GRISHIKASHVILI
guguli yuraSvili, Tamar beriZemsoflio ekonomikuri wesrigis Teoriuli aspeqtebi
Theore cal Aspects of the World Economic OrderGUGULI KURASHVILI, TAMAR BERIDZE
Teimuraz Sengeliakorufcia, rogorc socialuri movlena da globaluri biznesis determinanti
Corrup on as Social Phenomenon and Determinant of Global BusinessTEIMURAZ SHENGELIA
jamlet janjRavasaxelmwifo da ekonomika
State and EconomyJAMLET JANJGHAVA
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
MACROECONOMICS, FINANCES AND INVESTMENTS
natalia zemziulinaevropaSi TanamSromlobis ganviTareba XIX saukunis bolos da XX saukunis
dasawyisSi: struqtura da principebi
The Development of Coopera on in Europe During Late XIX – Early XX Century: Structure, Principles NATALIA ZEMZYULINA
РОКСАНА ПАСЛАВСКАЯ Администрирование налогов как управленческая деятельностьTax Administra on as Management Ac vityROKSOLANA PASLAVSKA
ioseb arCvaZe, irakli arCvaZeTambaqos produqciaze aqcizuri gadasaxadis zogierTi aspeqtis Sesaxeb
(saqarTvelos magaliTze)
About Some Aspects of Excise Tax on Tobacco Product (on the example of Georgia)JOSEB ARCHVADZE, IRAKLI ARCHVADZE
nana aslamaziSvili makroekonomikuri mowyvladobis Sefasebis statistikuri aspeqtebi:
qveynis sabalanso uwyisi
Sta s cal Aspects of the Macrofi nancial Vulnerabili es Analysis: Balance Sheet ApproachNANA ASLAMAZISHVILI
maia gelaSvili, xaTuna beriSvilisainvesticio politika da pirdapiri ucxouri investiciebi saqarTveloSi
125
129
134
139
144
148
153
159
166
Investment Policy and Direct Foreign Investments in GeorgiaMAIA GELASHVILI, KHATUNA BERICHVILI
nazi gvaramia, nanuli ZimceiSvilisagadasaxado auditis zogierTi aspeqti
Some Aspects of the Taxa on AuditNAZI GVARAMIA, NANULI DZIMTSEISHVILI
merab vaniSvili, leqso lemonjavasajaro finansebis marTvis sistema Tanamedrove saqarTveloSi
Public Financial Management System in Modern GeorgiaMERAB VANISHVILI, LEKSO LEMONJAVA
maia Waniaglobalizacia da saqarTvelos ekonomikuri zrda Tanamedrove gamowvevebis fonze
Globaliza on and Economic Growth of Georgia in Condi ons Modern challengesMAIA CHANIA
vasil xuciSvilifasiani qaRaldebis bazris Camoyalibebis Taviseburebani saqarTveloSi
Securi es Market Structure’s Peculiari es in GeorgiaVASIL KHUTSISHVILI
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
REGIONAL, SECTORAL AND TECHNOLOGICAL PROBLEMS
НАТАЛЬЯ АНДРУСЯКМетодические аспекты анализа и оценки эффективности териториального размешения и специализации аграрного сектора экономики регионаMethodological Aspects of the Analysis and Evalua on of Eff ec veness of Territorial Distribu on and Specializa on Agricultural Sector of the RegionNATALYA ANDRUSYAK
ТАТЬЯНА БОРЗДОВАПовышение значимости института оценочной деятельности республики Беларусь в современных экономическия условиях Increasing Importance of the Ins tute Valua on Ac vi es of the Republic of Belarus in the Current Economic Condi onsTATIANA BORZDOVA
manana aladaSvili, daviT loluaturizmis industriaSi sahaero transportis roli da misi mniSvneloba
turistebis gadayvana-gadazidvebSi
Tourism Industry and Its Role in the Air Transport of Tourists a Transfer/TransportMANANA ALADASHVILI, DAVID LOLUA
naira galaxvariZe, eldar gugavaadamiani da ekologia garemos menejmentis sistemaSi
Human and Ecology in the Environmental Management SystemNAIRA GALAKHVARIDZE, ELDAR GUGAVA
andro gafrindaSvili, Teimuraz sturuaqarTuli brauzeri “Browser G”
სარჩევი Contentsსარჩევი Contents
Georgian Browser “Browser G”ANDRO GAPRINDASHVILI, TEIMURAZ STURUA
luara gvajaiateqnologiuri parkebi da “biznes-saTburebi” _
mecnierebis warmoebasTan Serwymis Tanamedrove formebi
Technologic Parks and “Business Incubators” – The Modern Forms of Merging of Science and EntrepreneurshipLUARA GVAJAIA
ia goderZiSvili, darejan biwaZesaqarTvelos saavtomobilo transportis saqmianobis (gadazidva-gadayvanis)
marTvis efeqtianobis maTematikuri modelis damuSaveba da Sefaseba
Elabora on and Assessment of Mathema cal Model of Effi cient Management of Ac vity (Conveyance) of Automonile Transport of GeorgiaIA GODERDZISHVILI, DAREJAN BITSADZE
mzia kiknaZe, zurab gasitaSvili, lili petriaSviliorganizaciul sistemebze moqmedi faqtorebis analizi da modelis damuSaveba
regionis mdgradi ganviTarebis magaliTze
Development of Organiza onal Model of Eff ec ve Management of Region’s Sustainable DevelopmentMZIA KIKNADZE, ZURAB GASITASHVILI, LILI PETRIASHVILI
nino maziaSviliinovaciebi-erovnuli da msoflio ekonomikis ganviTarebis mTavari
mamoZravebeli Zala
Innova ons as the Main Driving Force for the Development of Na onal and World EconomyNINO MAZIASHVILI
lamara qoqiauriinovaciuri politikis srulyofis ZiriTadi sakiTxebi globalizaciis
pirobebSi
The Main Issues of Innova ve Policy in Globaliza on Condi onsLAMARA QOQIAURI
dodo WumburiZekulturis sferos organizaciebis Semosavlianobis procesebi da marTvis
midgomebi
The Profi tability Process and Management Approaches of Cultural Organiza onsDODO TCHUMBURIDZE
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
BUSINESS, ORGANIZATIONAL SYSTEMS AND MICROECONOMIC PROBLEMS
givi baqraZefinansuri da mmarTvelobiTi aRricxvis srulyofis meTodologiuri sakiTxebi
umaRles saganmanaTleblo dawesesebulebebSi
Methodological Improvement Issues of Financial and Managerial Accoun ng in Higher Educa onal Ins tu onsGIVI BAKRADZE
171
175
180
185
190
196
202
სარჩევი Contentsსარჩევი Contents
10
manana beruaSviliorganizaciuli kulturis Taviseburebebi da kroskulturuli aspeqtebi
saerTaSoriso biznesSi
Organiza onal Culture and Croscultural Aspects of Interna onal BusinessMANANA BERUASHVILI
nana nadiraSvilisinergetikuli midgomebi marketingis marTvis procesSi
Synergis c Approach to Marke ng Management ProcessNANA NADIRASHVILI
eTer narimaniSvilisaerTaSoriso biznesi globalizaciis pirobebSi
Interna on Business in Globaliza onETERI NARIMANISHVILI
ioseb qarTveliSvili, Tea Toduawrfivi programirebis amocanis optimaluri amonaxsnebis moZebna mcire
sawarmos muSaobis magaliTze
Finding Op mal Solu ons for the Task of Linear Programming on the Basis of Working of Small EnterpriseIOSEB KARTVELISHVILI, TEA TODUA
ioseb qarTveliSvili, Tea ToduaTamaSebi unagira wertiliT da TamaSis amonaxsni Sereuli strategiis areSi
Games with the Saddle Point and Solu ons of Games in the Field of the Mixed StrategyIOSEB KARTVELISHVILI, TEA TODUA
SoTa SaburiSvilimewarmeobis ekologiuri orientaciis ZiriTadi mimarTulebebi
The Main Direc ons of the Ecological Orienta on of the EnterpriseSHOTA SHABURISHVILI
fiqria wowkolauri mcire sawarmoTa marTvis problemebi globalizaciis pirobebSi
Small Enterprise Management Problems in the Process of Globaliza onPIKRIA TSOTSKOLAURI
Tina jolbordi gadawyvetilebebis miRebis Teoriis da praqtikis aqtualuri sakiTxebi
Tanamedrove biznesSi
Actual Tasks of Decision Theory and Prac ce in Modern BusinessTINA JOLBORDI
206
210
215
219
223
228
233
237
სარჩევი Contentsსარჩევი Contents
თეორია, მეთოდოლოგია,
სისტემური პრობლემები
THEORY, METHODOLOGY AND SYSTEM PROBLEMS
12
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Analysis of Experience and Modern Trends of State Support the Crea on and Opera on of Technology Park
Marina BaranovskayaMarina BaranovskayaPhD, Associate Professor, ONEU, Ukraine
Inna Ukhanova Inna Ukhanova PhD, ONEU, Ukraine
Key words: Key words: GOVERNMENTAL SUPPORT, TECHNOLOGICAL PARKS, TECHNOLOGICAL PARKS MECHANISM
Features of state support for the establishment and operation of technology parks in developed coun-tries. If we consider the peculiarities of state support tehnoparks` structures in the United States, there is a practice of interaction between scientifi c and indus-trial areas on the basis of state orders and contracts to universities and companies that make up the parks, allocated signifi cant amounts of funding. During its development, the US industrial parks are various kinds of government support, funding their activities at the expense of funds established universities and charit-able organizations, local municipalities, federal agen-cies and ministries, industrial companies, as well as their own. Reconsideration of the role of public insti-tutions in economic development contains two main elements:
creation of basic preconditions of increasing business activity and eff orts to improve the business climate. Tax reform has been done: a systematic reduction in of the tax burden, the new system of tax credits _ investments in new businesses, purchase and leasing of equipment allowed to claim the tax credit. In the 80-ies. In the United States introduced a
special tax break, stimulating initiatives and increasing eff orts in R & D companies, called «tax credit for R & D growth.» This discount (20%) is a deduction from income tax of ad-ditional R & D expenditure compared with the corresponding average annual expenditure for the previous (baseline) period;
organizational reform of state cooperation and economic sectors, the main purpose of which was the maximum orientation of the system of state institutions to the needs of in-dustries and markets.
Present increasing role of the private sector in making decisions about investing through extensive use of private-public agency, which brings together private and public resources on parity basis, a signi-fi cant number of activities which oversees the Depart-ment of Economic Development.
State support of technology parks in Western Europe. In Western Europe, the state supports technology parks in all phases of activities, including the use of centralized funding and tax incentives. For example, in the UK share of public spending on building construction, building and infrastructure development of science parks is
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
13
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
M. Baranovskaya, I. UkhanovaM. Baranovskaya, I. Ukhanova
about 60% in Germany, France and the Netherlands _ about 75%, and in Belgium _ almost 100%. [Карцев 2002; Driving Regional Innovation and Growth Rthe: Prepared for Association of University Research Parks (AURP) by Battelle Technology Partnership Practice. Ac-cess mode].
In the UK, to support of technology parks has the following programs: the program guarantees for loans; a program of business expanding _ tax incent-ives to investors as compensation for risk; promotion grants program for achieving small fi rms in Science and Technology; supporting the development of new products.
Almost all industrial parks established on the initiative of the German government land (Bavaria, Baden-Württemberg, Berlin etc.) and in most cases their fi nancial participation, although some are fun-ded by private capital (technology park in Stuttgart). The main goal of budget funding is to promote small and medium-sized businesses and create new jobs, especially in the priority areas of high technologies [Driving Regional Innovation and Growth Rthe: Pre-pared for Association of University Research Parks (AURP) by Battelle Technology Partnership Practice. Access mode].
France is trying to decentralize its fi nancial sys-tem, provides assistance in the economic develop-ment of the regions. amortization policy, legislation provides a special procedure for accelerated amortiz-ation equipment used in technically advanced areas and equipment used by companies to research and development.
Japan has provided signifi cant benefi ts for project participants to encourage the development of knowledge-based industries. Within fi ve years of the adoption of the program in the fi elds of high technology the system of accelerated amortization, which allows companies to write off the fi rst year to 30% of equipment and 15% of the houses and buildings. Typical sources of funding and techno parks in Japan the following: 30% _ state funding, 30% _ municipalities,30% _ companies and individuals,10% _ foreign investors [Мазур 2009].
China. Persevering intervention by national and local governments to create and increase the number are the hallmark of Chinese policy establishment and operation of parks. In China, the government carried out primarily by tax incentives, as newly created in-novative fi rms are exempt from taxes for two years, fi rms that use of innovations in pay 15% of the actual
Figure 1. Forms and mechanisms of support technology parks in developed countriesSource: authors
14
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
value of the income tax, which led to the creation of around 2,500 innovative enterprises that developed and commercialized in the market around 4000 spe-cies of high-tech products.
For development of technology parks infra-structure government annually allocates loans and investments, the government aims are development of venture capital funds (including attracting foreign capital), providing access to scientifi c entrepreneurs to bank loans, these sources of funding should gradually replace budget.
The main forms of state support features and technology parks in developed countries given in the following diagram (Fig. 1).
Formation mechanism of state support techno-logy parks, as the experience of developed countries associated with the implementation of the basic func-tions of government in terms of planning, as well as stimulating and monitoring innovation projects.
The main features of the development and direc-tion of state support technology parks in developed countries can be summarized using Table 1.
Lets analyze the state support for technology parks in Ukraine. The first three industrial parks in Ukraine began to exist when the Parliament of Ukraine adopted the Law “On Special Investment and innovation of technology parks”. It should dis-tinguish stimulation of technological parks, which
Country Financial
support
State support of technology parks
USA
Prevailing private sector R & D fund-ing in early state
stimulation
Creation and development of technology parks in the framework of the program of technical and economic development of the state. The transfer of administrative functions from the federal government to various authorities. Financing techno park local municipalities, federal agencies and ministries. Infrastructure software technology park territory with the support of federal and local budgets. The adoption of laws that stimulate the activity of technology parks, tax, depreciation policy of the state.R & D expenses directly deducted from taxable income or recorded as an asset and for at least 5
years should be amortized;«tax credit for R&D growth» (20%); tax credit for investments in R & D (10-15%);reduction of income tax; tax cuts on dividends (5,95%).
The concentration of funds at the regional venture funds (the ratio of public and private capital 1: 3-1: 5).Incentive contracts and sub contracting, the formation of public contracts for R & D.Providing guarantees for loans.Creating private-public agencies on an equal footing.Training program for industry professionals.
The countries
of Western Europe
Create invest-ments by central, regional and local government sub-sidies from central
EU funds
Main part of funding for technology parks receive from the state, the state’s share in the UK - 62% of the construction costs and infrastructure in Germany - 78%, France - 74% in the Netherlands - 70%, in Poland - almost 100%. Amortization policy, legislation provides for a special procedure for accelerated depreciation of equipment used in technically advanced areas and equipment used by companies to conduct R & D (depreciation and equipment is more quickly and at higher rates).
Tax incentives that encourage innovative initiatives in the fi eld of R & D companies.The adoption of laws on innovation.Implementation of programs to encourage small and medium enterprises and the development of modern
technology.
Japan
Mainly public funding, relatively small role of ven-
ture capital.
Creating technology parks - strategic target state, developing under the clear plans and programs, creating Science Tsukuba city, Techno polis program and research program “cores”.
State Funding main part of the cost of creating technology parks (60%).Tax benefi ts (reduced depreciation of buildings and equipment (15% and 30% of the cost for the fi rst year),
providing preferential tax land ownership).Bold grants and loans (by 7.8%) from the local budgets, the sale of land in the technology parks at discounted
prices.Subsidies for its participants (of 1/3 of investments for R & D projects in collaboration with the Prefectural
laboratories and small fi rms).
China State stimulation
National Scientifi c and Industrial Program “Torch”, focused on the commercialization and industrialization of high technologies. Most technology parks created as a structure of national importance.
The state takes responsibility for the creation of a modern material base of R & D.Annual government loans and investments in infrastructure.Tax incentives (income tax of 15% to 10% of export-oriented fi rms, newly created innovative enterprises
are exempt from taxes for 2 years, with construction due to internal capital investments are not taxed on the building, the company shall be exempt from export taxes on sales to foreign markets.
Table 1. Features and direc ons of state support for technology parks in developed economiesSource: authors on the basis of [Карцев 2002]
15
M. Baranovskaya, I. UkhanovaM. Baranovskaya, I. Ukhanova
was fixed in the relevant legislation in the form of appropriate incentives and government support for such activities that took place until 2005, when the Law “On State Budget of Ukraine” was canceled a preferential activity. On Amendments to the Law of Ukraine “On State Budget of Ukraine for 2005” from 25.03.2005. № 2505 _ IV. On Amendments to the Law of Ukraine “On Special Investment and innov-ation Technology Parks” from 12.01.2006. №3333 _ IV. Table 2 shows the comparison of state support measures adopted in the legal framework to 2005 and the Law of 12.01.2006. [Лазарєва 2012].
The law of 2006 deleted the exemptions in the VAT on the sale of innovative products. This is 2-3 times reduces the amount of state support projects. On the whole period of the technology parks in Ukraine of state support under the special regime of innovative activity was 762.0 million USD (Fig. 2) of which about 90% (697.1 million UAH) Came in the form of indirect support, the volume of payments to the state trust funds amounted to 943.6 million UAH [Єгорова].
Law of Ukraine № 991-XIV from
16.07.99Law of Ukraine №3333- IV from 01/12/06
Article 3. The special regime intro-duced for technology parks for 15 years
Article 3. The special regime for innovation introduced technology parks for 15 years.Article 5. Certifi cate of registration of the project technopark issued for the period of this project,
but not more than fi ve years, and is the basis for the introduction of a special regime of innovation
Article 4. The amounts of value added tax and the amount of tax on profi ts not paid to budget, and is referred to special accounts
Article 6. Financial support for projects introduced technology parks budget support program activities.
The projects of technological parks ... defi ned funds directed to:Full or par al (50 percent) interest-free loans;Full or par al compensa on of interest on loans technological parks projects.
Article 6. Raw materials, machinery, equi pment, compo nents are exempt from customs duties and va lue added tax
Article 7. ... targeted subsidies in the form of:Exemp on from import du es on importa on ... of new equipment, machinery, compo-
nents, materials ...;The tax bill on tax liability accrued in accordance with the law of Ukraine “On Value
Added Tax” when impor ng new machinery, equipment, components, maturing in 720 days, when imported materials ... with a maturity of 180 calendar days;
Income tax ...These taxes ... not transfer to the budget and enrolled in special accounts parks.Article 10 .... ... Accelerated depreciation of fi xed assets.
Article 7. Payments for export-import operations ...
held within a period of 150 calendar. days.
Funds received in foreign currency from sales of technology parks are not subject to compulsory sale.
Article 11. Payments for export-import transactions ... carried out within a period of 150 days.Funds received in foreign currency from sales of technology parks ... are not subject to compulsory
sale.Section III p. 2. innovation and investment projects of technological parks, special regime of
innovation, which suspended the Law of Ukraine “On Amendments to the Law of Ukraine” On State Budget of Ukraine for 2005 “and some other legislative acts of Ukraine” (2505-15 ), extended the term of their performance on a time interval of 31 March 2005 to the date of entry into force of this Law.
Figure 2. The volume of budget support of technology parks in Ukraine, 2001-2013, mln. USD Source: compiled by the author on the basis of [Єгорова]
Table 2. Comparison of types of state sup-
port of technology parks structures [4]
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
16
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Thus, state support technology parks signifi c-antly reduced, from 2005, at the time such support is reduced to zero, although the experience of de-veloped countries shows that state support for 1.5 _ 2.0 g. Accelerates the timing of innovation.
It should be noted that the positive results of op-eration of technology parks was the result of indirect state aid measures. However, since the beginning of 2006 there was a sharp decline in state support parks, which led to the fall in their work, so for example, if in 2004 the share of technology parks in the volume of sales of innovative products was about 10%, in 2009 there was a decrease to 1, 1% [Єгорова]. Details cor-relation between reduction of state support and con-tributions to the budget of the technopark next chart shows.
The largest amount of tax benefi ts is provided to technopark in 2003, but a number of objective reas-ons (chief among which is the misuse of benefi ts) gradually decreased and these payments, despite the legislative recovery in a slightly modifi ed form of tax preferences, the amount of benefi ts and signifi cantly decreased There are 3 square meters. 2008 amounted to only 3 million USD. The reason for this can be con-sidered as follows: since the recovery of tax incentives for technological parks directly connected with the activities of these structures, it is logical to assume that the reduction of activity will aff ect the amount of profi ts that are parks, and therefore the value of tax benefi ts. Elimination of tax preferences dealt a ma-jor blow to technopark of structures because of their yearly income volumes are still low. Tax incentives have eff ect only if the company operates relatively well and receives cash, and when it is in pre-bankrupt state, some tax benefi ts only tangible eff ect will not do. In order to now we have not seen a relentless de-cline in the dynamics of technology parks, for these entities would need to provide more public funding and their projects were made.
It should also be noted that government action to tackle corruption in technical parks, despite their predictable positive eff ects in the form of increased revenue as a result of these subjects deprivation of all privileges, and thus the possibility of their illegit-imate use, eventually also had some negative eff ects: on the one hand in Ukraine really existed parks, whose members used their preference for the development of innovation and investment, but in some cases, tech-nology parks perform tasks that were set when they
are created, that is successfully implemented innovat-ive projects. Cancellation benefi ts led to a drastic re-duction of performance of parks, reduced the number of projects and the amount of new jobs.
In order to resolve this situation the Law of Ukraine on 12.01.2006 № 3333 “On Amendments to the Law of Ukraine” On Special technological innovation parks “and other laws of Ukraine” was partially restored tax and customs exemptions for artists of projects. As part of a special regime of innovation it must be given tar-geted state subsidies. However, today these provisions do not apply to volume as it was declared.
The mechanism of state support technology parks in Ukraine is still in the initial stage of formation, and the measures taken in this area, not wearing a sys-temic nature, so there is need to strengthen support for the development of technology parks of the state, due to their importance to the economy of Ukraine during the period of market reforms.
It should be noted that the development of tech-nology parks based on their total funding from the state budget is not possible, but it is believed that taxes for technology parks can be reduced, for example by full or partial exemption of these structures from in-come tax and from tax VAT. Certainly, it is considered necessary to establish clear criteria and system restric-tions in the implementation of this kind of benefi ts. In order to fall under preferential treatment need to be real cooperation between enterprises, production and technology parks and universities, as well as the actual implementation of the results of such cooperation in production. The main goal of state support is to create an eff ective mechanism for maximum effi ciency tech-nology parks and promotes innovation sector of the national economy.
Summary. Thus, analysis of the creation and development of leading US technopark structures suggests a fairly strong government support for technology parks of the country, resulting in direct subsidies, tax, depreciation and other incentives to companies parks, creating regional venture capital funds, guarantees on loans making laws that promote activity parks, formation of state orders for innova-tions.
In Ukraine, the main purpose of government sup-port should become an eff ective mechanism to en-sure maximum eff ectiveness of technology parks and promote the development of innovation sector of the
17
M. Baranovskaya, I. UkhanovaM. Baranovskaya, I. Ukhanova
national economy. Based on the goal, the formation mechanism of state support technology parks must be focused on the integration of science, education and production; concentration of resources on prior-ity areas of scientifi c and technological development; legal protection of intellectual property technology parks; promotion of creative activity staff , develop-ment of international scientifi c cooperation.
Creating an eff ective mechanism for state sup-port technology parks suggests the author’s opinion, implementation of the following measures: _ law spe-cifying the role of technology parks in the scientifi c and educational and innovative complex of Ukraine; _ specifi cation of fi nancial and economic support (dir-ect budget fi nancing free parks, expansion of assets
that provide competitive grant funding, exemption from customs duties on imported equipment, provid-ing inventors and small innovative fi rms interest-free bank loans, the creation of reserve funds and innov-ative insurance risk, tax incentives); _ support per-sonnel; _ information Security (creating a registration system performance technology parks); _ monitoring of the parks.
In order to ensure eff ective public support for the establishment and operation tehnopark structures deemed necessary not only to create a state of sci-ence and technology, but also the manner of drawing budgetary funding innovative programs and projects.
LITERATURE:
1. Карцев, Д. (2002). Технополисы и технопарки в
мировом хозяйстве и особенности их развития
в России: дисс. ... к-та. экон. наук: 08.00.14/Д.А.
Карцев. – М.: РГБ. -246 с.
2. Driving Regional Innovation and Growth Rthe:
Prepared for Association of University Research
Parks (AURP) by Battelle Technology Part-
nership Practice. Аccess mode: https://aurp.
memberclicks.net/assets/documents/ aurp_ba-
telllereportv2. Pdf.
3. Мазур, В. (2009). Технологічні парки. Світовий
та український досвід / О.А. Мазур, В.С. Шов-
калюк. – К.: Прок-Бізнес. – 70 с.
4. Лазарєва Є. (2012). Систематизація заходів по-
даткового стимулювання інноваційного розвитку
економіки / Є.В. Лазарєва, І.Б. Ясенова // Еко-
номічні інновації. Зб. науков. праць. Вип.49. –
Одеса: ІПРЕЕД НАН України. – С. 139-147.
5. Єгорова, О. Щодо державної допомоги діяль-
ності технопарків в Україні. Аналітична за-
писка. Access mode: http://www.niss.gov.ua/
articles/705.
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
18
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Analysis of Experience and Modern Trends of State Support the Crea on and Opera on of Technology Park
Marina BaranovskayaPhD, Associate Professor, ONEU, Ukraine
Inna Ukhanova PhD, ONEU, Ukraine
Key words: GOVERNMENTAL SUPPORT, TECHNOLOGICAL PARKS, TECHNOLOGICAL PARKS MECHANISM
Summary
Thus, analysis of the creation and development of leading US techno park structures suggests a fairly strong government support for technology parks of the country, resulting in direct subsidies, tax, depre-ciation and other incentives to companies parks, creating regional venture capital funds, guarantees on loans making laws that promote activity parks, formation of state orders for innovations.
In Ukraine, the main purpose of government support should become an eff ective mechanism to en-sure maximum eff ectiveness of technology parks and promote the development of innovation sector of the national economy. Based on the goal, the formation mechanism of state support technology parks must be focused on the integration of science, education and production; concentration of resources on priority areas of scientifi c and technological development; legal protection of intellectual property tech-nology parks; promotion of creative activity staff , development of international scientifi c cooperation.
Creating an eff ective mechanism for state support technology parks suggests the author’s opinion, implementation of the following measures: - law specifying the role of technology parks in the scientifi c and educational and innovative complex of Ukraine; - specifi cation of fi nancial and economic support (dir-ect budget fi nancing free parks, expansion of assets that provide competitive grant funding, exemption from customs duties on imported equipment, providing inventors and small innovative fi rms interest-free bank loans, the creation of reserve funds and innovative insurance risk, tax incentives); - support person-nel;- information Security (creating a registration system performance technology parks); - monitoring of the parks.
In order to ensure eff ective public support for the establishment and operation techno park struc-tures deemed necessary not only to create a state of science and technology, but also the manner of draw-ing budgetary funding innovative programs and projects.
19
globaluri biznesgaremo, evropuli integracia da saqarTvelos socialur-ekonomikuri ganviTarebis kulturuli potenciali
givi bedianaSvili
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის პროფესორი,ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის მიწვეული პროფესორი,საქართველოს ეკონომიკურ მეცნიერებათა აკადემიის აკადემიკოსი
sakvanZo sityvebi: globalizacia, evropuli integracia, kulturuli potenciali
globalizaciis Tanamedrove eta-
pze evropuli integraciuli procesebis
konteqstSi saqarTvelosTvis (iseve ro-
gorc nebismieri sxva gardamavali qveyn-
isaTvis) friad mniSvnelovnad gvesaxeba
ganviTarebis optimaluri strategiuli
veqtoris SerCeva.
saqarTvelo dadga principulad axa-
li gamowvevebis winaSe, romelTagan, Cveni
azriT, mTavaria is, rom Cvenma qveyanam unda
moaxerxos msoflioSi mim dinare global-
izaciis procesebis pi robebSi sxvadasxva
saxelmwifoebTan ur TierT xel sayreli,
Ta na baruflebiani da pragmatuli urTier-
Tobebis paralelurad Camoayalibos ufro
mWidro kavSirebi evropis qveynebTan, rom-
lis nawilic TviTonaa. amasTan, orientacia
unda iyos sakuTari, rogorc saxelmwi-
foebrivi socialur-ekonomikuri sistemis
arsebuli pozitiuri mxareebis gaZlierebi-
saken, susti da negatiuri elementebis Tan-
mimdevruli da Cveni sazogadoebisaTvis
gasagebi, misaRebi umtkivneulo meTodebiT
da formebiT transformaciisaken, Cveni
sakuTari erovnuli da msoflio civil-
izaciis mravalsaukunovani gamocdilebis
warsuli da Tanamedrove periodebis
saukeTeso modelebis gaTvaliswinebiT [be-
dianaSvili 2015].
erTi mxriv, saqarTvelos evropuli
orientacia aqtualurs xdis evrokavSiris
biznesgaremos sistemur analizs so-
cialur-ekonomikuri ganviTarebis ax-
ali potencialis sruli gamoyenebisa da
evrostruqturebSi Cveni qveynisaTvis
efeqtiani integraciis uzrunvelyofis
TvalsazrisiT. meore mxriv, globaliza-
ciis moTxovnebidan gamomdinare, aseve
mniS vnelovania, qveynisaTvis globaluri
biz nesgaremos adekvaturi sistemuri aR-
qmac da misi SesaZleblobebis efeqtiani
gamoyeneba, SesaZlo gamowvevebis identi-
ficireba, xolo saWiroebis SemTxvevaSi,
Sesabamisi prevenciuli zomebis miReba.
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
20
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
ra Tqma unda, globalizacia da evroin-
tegraciuli procesebi ara Tu ar gamor-
icxaven lokalur regionul integraciul
procesebs, aramed, SesaZloa, ufro aqtua-
lurs xdian maT.
lokaluri regionuli integraciuli
procesebi gansakuTrebiT mniSvnelovania
saqarTvelosTvis, magaliTad, kavkasiis da
Savi zRvis regionebis WrilSi [ismailovi,
papava 2009; Беридзе 2007].
globaluri biznesgaremo rTuli
struqturis mqonea [Harrison 2014]. mis
SemadgenlobaSi sistemuri midgomis pozi-
ciebidan SeiZleba gamoiyos biznesze arse-
biTad moqmedi ramodenime mniSvnelovani
komponenti: politikuri, ekonomikuri
da samarTlebrivi institutebi, so-
cialur-kulturuli, socialur-demo-
grafiuli, bunebriv-klimaturi,
mecnierul-teqnikuri da teqnologiuri
faqtorebi, aseve TviT socialuri proble-
mebi da faqtorebi.
saqarTvelos efeqtiani socialur
-ekonomikuri ganviTarebis sistemur
TvalTaxedvaSi logikuria, ganvixiloT
biznesgaremo globaluri da evrokavSiris
konteqstiT. cxadia, maT Soris gansxvaveba
arsebobs, SesaZloa _ arsebiTic.
qveynebis socialur-ekonomikuri ga n-
vi Ta rebis da konkretulad, biznesis fun-
qcionirebis procesebSi socio kul turuli
faqtorebis roli friad aqtu aluria (kul-
turis Sesaxeb ix., magaliTad, [Hofstede
1980; Triandis 1994; Шварц 2008; Инглхарт,
Вельцель 2011; Культура имеет значение.
Каким образом ценности способствуют об-
щественному прогрессу 2002; Hall&Hall 1990;
Тром пенаарс, Хампден-Тернер 2004; Ясин
2008; Аузан 2011; jamagiZe, papaCaSvili,
SaburiSvili, sixaruliZe 2011; sumbaZe 2012;
veSapiZe 2012; bedianaSvili 2014; baraTa-
Svili, zarandia, maridaSvili, CeCelaS-
vili, maxaraSvili, RambaSiZe 2016]). Cveni
azriT, dRevandel pirobebSi swored kul-
turuli potencialis, rogorc faqtoris,
swori ganviTareba da efeqtiani gamoyenebaa
saqarTvelosTvis mniSvnelovani gamowveva.
uSualod kulturis kategoriasTan mi-
marTebiT gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs
prvel rigSi araformaluri institutebis
cnebis ganxilvas. rogorc aseTi, araform-
aluri institututis cneba farTod gamoi-
yeneba sazogadoebis Sesaxeb sxvadasaxva
mecnierebebSi [Тамбовцев 2014], magal-
iTad, sociologiaSi, sadac araformalurs
uwodeben iseT institutebs, romlebsac
ar aqvT oficialuri saxelmwifo aRiareba,
anu maT mimarT wayenebul moTxovnebs ar
akontroleben saxelmwifo organoebi. es ki
niSnavs, rom araformaluri institutebis
funqcionirebis kontroli xorcieldeba
TviT adamianebis (moqalaqeebis) mier (so-
cialuri kontrolis saSualebiT). Tumca,
aqve unda SevniSnoT, rom, rogorc cnobilia,
sociologiaSi instituti ganixileba farTo
gagebiT, rogorc sazogadoebis qvesistema,
magaliTad, bazari, ojaxi, samarTali, fuli,
saxelmwifo. amdenad, kultura Tavisi bune-
biT warmoadgens araformalur instituts da
SesaZloa warmodgenil iqnas instituciuri
Teoriis poziciebidan gamomdinare.
aRsaniSnavia, rom axali instituciuri
ekonomikis poziciebidan gamomdinare, ro-
gorc aRniSnavs duglas norti [North 1994],
institutebi aris adamianebis mier Seqmnili
SezRudvebi, romlebic awesrigeben adami-
anebs Soris urTierTmoqmedebebs. isini
(aRniSnuli institutebi) Sedgebian form-
aluri SezRudvebisagan (rogoricaa wesebi,
kanonebi da sxv.), araformaluri SezRud-
vebisagan (rogoricaa qcevis normebi, konven-
ciebi da sxv.) da am SezRudvebis Sesrulebis
iZulebis meqanizmebisagan. am nortiseul
ganmartebaSi, faqtobrivad, gamoiyeneba
araformaluri institutebis sociologi-
uri warmodgena, rameTu, TviT Sezudvebs
aqvs spontanuri xasiaTi da amave dros ar
arseboben am SezRudvebis uzrunvelmyofi
specializirebuli meqanizmebi. dRemde
araa cnobili araformaluri institutebis
yvelas mier aRiarebuli ganmarteba. ro-
gorc wesi, bevr avtors sakmarisad miaCnia
araformaluri institutebis magaliTebis
saxiT ganxilva da maTi aRwerilobiTi
formiT daxasiaTeba. miuxedavad amisa,
kultura, rogorc rTuli kategoria, ax-
ali institucionalizmis Tvalsazrisidan
gamomdinare, ekuTvnis araformaluri in-
21
g. bedianaSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
stitutebis fenomens.
aqedan gamomdinare, ukve sakmaod
kargad cnobili gamoTqma: „kulturas
aqvs mniSvneloba“ uSualod qveynis so-
cialur-ekonomikuri ganviTarebisTvis (ix.,
magaliTad, [Культура имеет значение. Ка-
ким образом ценности способствуют общес-
твенному прогрессу 2002]), marTebulia da ar
iwvevs, vfiqrobT, araviTar eWvs.
am Tezisis ufro naTlad warmodgenisa
da mkafio dadasturebis mizniT SeiZleba gan-
vixiloT, magaliTad, saerTaSoriso biznes-
garemos konteqstSi kulturis fenomenis
analizis mimarT t. gledvinis da v. Terp-
sTris [Gladwin, Terpstra 1978] sistemuri
midgomis modeli, romelSic kultura, ro-
gorc rTuli kompleqsi (polistruqturuli
sistema), ganixileba rva urTierTmoqmedi
da urTierTdamokidebuli blokis saxiT.
esenia: ena (salaparako ena, damwerlobis
ena, oficialuri ena, saerTaSoriso enebi,
masinformis ena); religiuri da filosofi-
uri Sexedulebebi (wminda sferoebi, filo-
sofiuri sistemebi, rwmenebi da normebi,
locvebi, tabu, dResaswaulebi, ritualebi);
faseulobebi da miznebi (drois, miRwevebis,
samuSaos, simdidris, cvlilebebis, mecnier-
uli meTodis, riskebis mimarT); samarTali
(CveulebiTi-dauwereli, samarTali, kodifi-
cirebuli samarTali, ucxouri samarTali,
Sigasaxelmwifoebrivi samarTali, saerTaS-
oriso samarTali, kanonqvemdebare aqtebi);
ganaTleba (formaluri ganaTleba, araform-
aluri ganaTleba, dawyebiTi ganaTleba,
saSualo ganaTleba, umaRlesi ganaTleba,
ganaTlebis done); politika (nacionalizmi,
suvereniteti, Zalaufleba, erovnuli in-
teresebi, ideologia, politikuri riskebi),
teqnologia da materialuri kultura (sat-
ransporto sistema, energetikuli sistema,
Sromis sagnebi da saSualebebi, urbanizacia,
mecniereba, gamomgonebloba); socialuri
organizacia (na Te saoba, socialuri insti-
tutebi, Zalauf lebis struqturebi, inter-
resTa jgufebi, socialuri mobiluroba,
sacialuri stratifikacia, statusuri
sistemebi).
kulturis Teoriebis ganxilvis for-
matSi sainteresod migvaCnia, gamovyoT kar-
gad cnobili amerikeli mecnieris jorj
merdokis midgoma, asaxuli mis fundamen-
tur naSromSi „kultura da sazogadoeba“,
romelic man 1965 wels gamoaqveyna. eyrd-
noboda ra disciplinaTSoris gamokvlevebs,
avtorma gamoyo kulturis Svidi fundamen-
turi maxasiaTebeli [Murdock 1965]. cxadia,
rom fundamenturi, universaluri maxasi-
aTeblebis roli didia kulturis arsis
adekvatur gagebaSi da sxvadasxva kroskul-
turuli problemebis gadaWraSi. es maxasi-
aTeblebia Semdegi: 1. kultura gadaecema
swavlebis saSualebiT (rac niSnavs imas, rom
kultura ar miecema adamians dabadebiT,
ar gadaecema adamians biologiurad,
Tumca swavlebis principebi ZiriTadSi ms-
gavsia sxvadasxva kulturebSi); 2. kultura
SeiTviseba aRzrdiT; 3. kultura aris so-
cialuri; 4. kultura aris ideacionuri
(kulturis Semadgeneli jgufuri Cveule-
bebi udides nawilSi warmodgenil arian
rogorc idealuri normebi an paternebi _
nimuSebi); 5. kultura uzrunvelyofs dak-
mayofilebas (kultura aucileblobiT
uzrunvelyofs bazisuri biologiuri da maT
safuZvelze aRmocenebuli meoradi moTx-
ovnilebebis dakmayofilebas); 6. kultura
aris adapturi (igi ganicdis adaptacias
garemos mimarT, amasTan j. merdoki gamoy-
ofs adaptaciis geografiul, socio-kul-
turul, biologiur da fsiqologiur
garemos); 7. kultura aris integraciuli
(yoveli kulturis elementebs aqvT tend-
encia Seqmnan urTierTSeTanxmebuli integ-
rirebuli mTli anoba, rac gamokveTilad
aRniSnavs im garemoebas, rom kultura ar
aris mkacrad gawonasworebuli da integri-
rebuli sistema).
sainteresod migvaCnia aseve, gamovyoT
ramodenime cnobili mosazreba kulturis
cnebis Sesaxeb. magaliTad, cnobili holan-
dieli mecnieri girt hofstede ganmartavs
kulturas, rogorc tvinis koleqtiur men-
talur daprogramirebulebas, Cven mier
samyaros aRqmis winaswar gan sazRvrulobis
nawils, rac saerToa Cveni eris, regionis
an jgufis sxva warmomadgenlebTan [Hofs-
tede&Hofstede 2005]. ar so bri vad kultura
avtoris mier ganixileba fa seulobebis
22
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
da normebis prizmaSi maTi mTliani er-
Tobliobis saxiT (qarTvel mecnierTa naw-
ili „faseulobebis“ nacvlad gamoiyenebs
„Rirebulebebis“ kategorias, rac, Cveni
azriT, araa principuli Cven mier gansax-
ilveli problematikis konteqstSi. es
cnebebi, garkveuli azriT, SeiZleba ganix-
ilos rogorc sinonomebi. Tumca, piradad
Cven, Sinaarsobrivad ufro marTebu-
lad migvaCnia pirveli cneba). aseve, cn-
obili Salom Svarcis azriT, kultura
safuZvelia sazogadoebaSi adamianebis
dominirebuli rwmenebis, wesebis, Cveule-
bebis, simboloebis, normebis da faseu-
lobebis. rogorc igi aRniSnavs, kultura
aris latenturi, hipoTeturi cvladi, ro-
melic Cven SegviZlia gavzomoT mxolod
misi konkretuli gamovlenis saSualebiT
da am TvalsazrisiT (azustebs avtori),
kultura araa lokalizebuli calkeuli
adamianebis gonebaSi da moqmedebebSi. igi
(kultura), ufro metad, individis gareTaa
da dakavSirebulia im wnexTan, romelsac
ganicdis es individi, imis gamo, rom cxov-
robs garkveul socialur sistemaSi [Шварц
2008].
Cveni azriT, zemoaRniSnuli ganmarte-
bebi sakmaod adekvaturad axasiaTeben kul-
turas, rogorc araformalur instituts.
rac Seexeba uSualod kulturisa da
faseulobebis modelirebas da raodenobriv
gazomvas, ganvixiloT am mimarTebiT erT-
erTi pirveli da msoflioSi aRiarebuli
midgoma, SemuSavebuli girt hofstedes
mier. hofstedeseul modelSi gamoyofilia
kulturis raodenobrivad gazomvadi
calkeuli blokebi, romlebic erTianobaSi
sistemurad warmoadgenen sazogadoebis
faseulobebs. am modelis bolo variantSi
warmodgenilia Semdegi xuTi bloki da
Sesabamisi indeqsi: Zalauflebrivi distan-
cia (PDI _ Power distance index) asaxavs ad-
amianTa mzaobas, miiRos sazogadoebaSi da
institutebSi Zalauflebis ierarqiuli
struqtura da misi uTanabro ganawileba;
individualizmi (koleqtivizmis sapiris-
pirod, IDV – Individualism vs. collectivism)
war mogvidgens adamianebis (sazogadoebis
upi rates damaxasiaTebel midrekilebebs)
ar Cevans damoukideblobisa da urTierT
da mokidebulebis (Sesabamisi jgufebis in-
teresebis prioritetiT) formatSi saqmi-
anobas Soris; gaurkvevlobis miuRebloba
(acileba, gaurkvevlobisagan Tavis daRweva,
UAI _ Uncertainty avoidance index) gviCvenebs
adamianisa da mTlianad sazogadoebis moT-
minebis (tolerantobis) dones gaurkvev-
eli (ganusazRvreli) situacebis mimarT.
maskulinoba (feminuroba, MAS – Masculinity
vs. Femininity) aris adamianebis da mTlianad
sazogadoebis Sefaseba iseTi Tvisebebis
mixedviT, rogoricaa mizanmimarTuleba,
saqmis interesebis win dayeneba, simkacre
da warmatebaze yuradRebis koncentracia.
grZelvadiani orientacia (moklevadiani
orientacia, LTO _ Long-term orientation vs.
short term orientation) imis maCvenebelia, Tu
ramdenad orientirebuli arian adamianebi
da sazogadoeba grZelvadian, strategiul
pragmatul momavalze, sapirispirod tradi-
ciuli moklevadiani (operatiuli) orienta-
ciisa (avtoris sul bolo wlebis modelSi
es Sefaseba aRniSnulia rogorc pragmat-
izmi _ Pragmatism da damatebulia agreTve
maCvenebeli indulgencia _ Indulgence, ro-
melic aRniSnavs TavSekavebulobisa da
mimteveblobis dones _ rac ufro dabalia
es indeqsi, miT ufro didia sazogadoe-
baze, adamianebis qcevaze tradiciebisa
da normebis SemzRudveli zemoqmedeba da
piriqiT, am indikatoris didi mniSvneloba
miuTiTebs pirovnuli impulsuri qcevis
SedarebiT maRal doneze).
kulturul faseulobaTa araerT-
gvarovneba ara marto msoflios masSta-
biT, aramed TviT evropisa da evrokavSiris
farglebSi warmoSobs bunebriv kiTxvas,
rogoria kulturuli faseulobebi saqar-
TveloSi da rogoria maTi parametrebis
sasurveli mdgomareoba momavalSi evroin-
tegraciis da globalizaciis procesebis
gaTaliswinebiT. aviRoT ganviTarebuli
qvey nebi gamokveTilad gansxvavebuli saqmi-
ani kulturebiT msoflios sxadasxva re-
gionidan (amerikis SeerTebuli Statebi,
germania da iaponia) da saqarTvelo (nax. 1),
warmodgenili g. hofstedes mier SemoTa-
vazebul kulturul ganzomilebaTa mod-
23
g. bedianaSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
elis [http://geert-hofstede.com] safuZvelze
(saqarTvelosTvis parametrebi Sefasebulia
eqspertulad ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis eko-
nomikisa da biznesis fakultetis saerTaS-
oriso biznesis modulis „evrokavSiris
biznesgaremo“ da „kroskulturuli urTi-
erTobebi saerTaSoriso biznesSi“ dis-
ciplinebis leqcia-seminarebis farglebSi
da mamTavrebeli meoTxe kursis studen-
tebis gamokiTxvis safuZvelze). mimdinare
mdgomareobiT (“As is”) saqarTveloSi sak-
maod dabalia (germaniasTan da iaponiasTan
SedarebiT) grZelvadiani orientaciis (prag-
matulobis) maCvenebeli. SesamCnevad dabalia
aseve individualizmis donec (Tumca
axlosaa am parametriT iaponiasTan). xolo
Zalauflebrivi distanciiT, aris ra iaponiis
maCvenebelisagan TiTqmis SeumCnevlad
gansxvavebuli, saqarTvelo mniSvnelonadaa
dacilebuli (sagrZnoblad metia) germaniis
da amerikis SeerTebuli Statebis donisgan.
rac Seexeba saqarTvelosTvis sas-
urvel mdgomareobas (“As should be”), imave
eqspertuli SefasebebiT gamoikveTeba is
cvlilebebi, romlebic saWiroa ganxor-
cieldes kulturul faseulobaTa trans-
formaciisTvis. esaa Cveni qveynisTvis
marTlac aqtualuri pragmatizmis gaZ-
liereba, Zalauflebrivi distanciis Sem-
cireba da individualizmis Tvisebebis
ganviTareba (nax 2.).
cnobilia, rom kulturis Tvisebrivi
maCveneblebi da TviT faseulobebi drois gan-
mavlobaSi icvlebian nela, zogjer Taobebis
Secvlis Tanazomad periodSi, rac aniWebs
maT grZelvadian xasiaTs [bedianaSvili 2014].
amasTan erTad, cxadia isic, rom fase-
ulobiTi orientaciebis konkretuli ga-
movlena da qveynebis socialur-ekonomikur
ganviTarebaze zemoqmedeba xdeba uwyvetad
mimdinare procesSi (aRniSnuli hipo-
Tezis statistikuri dasabuTebis Sesaxeb
msoflios calkeuli qveynebis magaliTze
ix.: [Инглхарт, Вельцель 2011]).
amdenad, qveynis socialur-ekonomikuri
sistemis specifikidan [Bedianashvili 1995]
gamomdinare, friad didi mniSvneloba aqvs
maT (saqmiani kulturis maCveneblebis, aseve
faseulobebis) sistematur monitorings,
rogorc pozitiur, ise negatiur Tavise-
burebaTa gamovlenas, Sefasebas, gaTval-
iswinebas, xolo saWiroebis SemTxvevaSi
regulirebas da sazogadoebisaTvis mis-
aRebi formebiT mizanmimarTul koreqtire-
bas (transformacias).
nax. 1. kulturul faseulobaTa ganlageba: germania, iaponia, amerikis SeerTebuli
Statebi da saqarTvelo (mimdinare arsebuli mdgomareobis Sefaseba)
Power Distance
Indulgence
Long-termorientation Masculinity
UncertaintyAvoidance
IndividualizmGeorgia (As is)
Germany
Japan
United States
24
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
gamoyenebuli literatura1. bedianaSvili, g. (2015). evrokavSiris biznes-
garemo da qveynis socialur-ekonomikuri
ganviTarebis instituciuri faqtorebi:
makrosistemuri aspeqti. saqarTvelos eko-
nomikur mecnierebaTa akademiis Sr. kre-
buli. tomi 12, Tbilisi, gv. 82-95.
2. ismailovi, e., papava, v. (2009). centraluri
kavkazia (geopolitekonomiuri narkvevi).
Tbilisi: siaxle.
3. Беридзе, Т. (2007). Национальная экономи ческая
модель: альтернатива глобализации? Журнал
социально-политических и экономи ческих ис-
сле дований. Том 1 (3). СA&CC Press. Швеция.
4. Harrison, A. (2014). Business Environment in a
Global Context. Oxford University Press.
5. Hofstede, G. (1980). Culture’s Consequences: In-
ternational Differences in Work-Related Values.
_ Beverly Hills, CA: Sage Publications.
6. Triandis, H. (1994). Culture and Social Behavior.
_ N.Y.: McGraw-Hill.
7. Шварц, Ш. (2008). Культурные ценностные
ориентации: природа и следствия националь-
ных различий. Психология. Журнал Высшей
школы экономики. Т. 5, №2. С.37-67.
8. Инглхарт, Р. Вельцель, К. (2011). Модернизация,
культурные изменения и демократия. После-
довательность человеческого разви тия. М.:
Но вое, издательство.
9. Культура имеет значение. Каким образом
ценности способствуют общественному про-
гре ссу (2002). Под редакции Л. Харрисона и С.
Хантингтона. М.
10. Hall, E., Hall, M. (1990). Understanding Cultural
Differences. _ Yarmouth ME: Intercultural press.
11. Тромпенаарс, Ф., Хампден-Тер нер, Ч. (2004).
Национально-культур ные различия в контексте
глобального бизне са. Минск.
12. Ясин, Е. (2008). Исследование культурных
ценностей - общее дело социальных наук.
Психология. Журнал Высшей школы эконо-
мики. Т. 5, №2. С.25-36.
13. Аузан, А. и др. (2011) Культурные факторы
модернизации. М., Санкт-Петербург.
14. jamagiZe, l., papaCaSvili, n., SaburiS-
vili, S., sixaruliZe, d. (2011). saerTaSor-
iso biznesis socio-kulturuli garemo
saqarTveloSi. Tbilisi.
15. sumbaZe, n. (2012) Taobebi da Rirebulebebi.
Tbilisi.
16. veSapiZe, S. (2012). kacobriuli Rirebule-
bebi da ekonomikis RirebulebiTi ori-
entirebi. Tbilisi.
17. bedianaSvili, g. (2014). kultura rogorc
instituti qveynis socialur-ekonomikuri
ganviTarebis da saerTaSoriso biznesis
nax. 2. kulturul faseulobaTa ganlageba: germania, iaponia, amerikis SeerTebuli
Statebi da saqarTvelo (sasurveli mdgomareobis Sefaseba)
Power Distance
Indulgence
Long-termorientation Masculinity
UncertaintyAvoidance
IndividualizmGeorgia (As should be)
Germany
Japan
United States
25
g. bedianaSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
konteqstSi. Jurnali „ekonomisti“, ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo universiteti, paata guguSvilis eko-
nomikis instituti, №6, Tbilisi.
18. baraTaSvili, e., zarandia, j., maridaSvili,
m., CeCelaSvili, m., maxaraSvili, i., RambaS-
iZe, T. (2016). SedarebiTi menejmenti da
klasterizacia. Tbilisi.
19. Тамбовцев, В. (2014). Экономическая теория
неформальных институтов. М.:РГ-Пресс.
20. North, D.C. (1994). Economic Performance
through Time //American Economic Review. Vol.
84. No. 3. P. 361.
21. Gladwin, Т. N. and Terpstra V. (1978). Introduc-
tion In Cultural environment of international
business / Ed. by V. Terpstra, Cincinnati: South-
western, p. xiv.
22. Murdock, G. P. (1965). Culture and Society. Uni-
versity of Pittsburgh Press.
23. Hofstede, G. & Hofstede, G.J. (2005). Cultures
and Organizations. Software of the Mind (2nd
edn). New York: McGraw-Hill.
24. http://geert-hofstede.com.
25. Bedianashvili, G. (1995). State, Power Structure
and Social-Economic Reforming of Society. P.
Gugushvili Institute of Economics of the Geor-
gian Academy of Sciences. Tbilisi: Metsniereba.
The Global Business Environment, European Integration and the Cultural Potential of Social-economic
Development of Georgia
Givi BedianashviliDoctor of Economic Sciences, Professor European Teaching University;Ivane Javakhishvili Tbilisi State University, Visiting ProfessorAcademician of the Academy of Economic Sciences of Georgia
Key words: GLOBALIZATION, EUROPEAN INTEGRATION, CULTURAL POTENTIAL
Summary
Based on the characteristics of the global business environment, discusses the importance of the cultural factor for social and economic development of Georgia in the process of European integration today. Given the informal institutional nature of the culture, it justifi ed its multidimensionality. Using G. Hofstede’s model, on the basis of expert measurements are shown for Georgia the status quo of cultural values and the direction of the desirable change.
26
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
evropuli integracia da konkurenciis instituciuri aspeqtebi
givi bedianaSvili
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის პროფესორი,ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის მიწვეული პროფესორი, საქართველოს ეკონომიკურ მეცნიერებათა აკადემიის აკადემიკოსი
Salva gogiaSvili
ეკონომიკის დოქტორი, ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
solomon pavliaSvili
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის პროფესორი, თბილისის სასწავლო უნივერსიტეტის რექტორი,საქართველოს ეკონომიკურ მეცნიერებათა აკადემიის ვიცეპრეზიდენტი
sakvanZo sityvebi: konkurencia, konkurenciis politika, konkurenciis instituciuri safuZvlebi
globalizaciis Tanamedrove pirobebSi
nebismieri tipis qveynis socialur-eko-
nomikuri ganviTarebis da biznesis efe-
q tiani funqcionirebisTvis friad didi
mniSvneloba eniWeba ekonomikur saqmi-
anobaSi konkurenciis uzrunvelyofas.
saqarTvelosTvis ki es sakiTxi gansakuTre-
buli xdeba misi evrokavSirTan asocirebis
SeTanxmebis Semdeg. bunebrivia, rom ig-
ulisxmeba qveynisTvis rogorc Siga konkur-
enciis calkeuli meqanizmebis srulyofa,
aseve konkurenciis instituciuri garemos
sistemurobis uzrunvelyofa.
aRniSnuli problematikis uSualo ga-
n xilvamde sainteresod migvaCnia, gava-
ana lizoT saqarTveloSi konkurenciuli
meqanizmisa da konkurenciis politikis
Ta ndaTanobiTi srulyofis dinamika, ra-
sac warmogvidgens maTi ganviTarebis
qro nologia uSualod saqarTveloSi [go-
giaSvili 2009, 2013; Gogiashvili 2015; pavli-
aSvili 2012, 2013, 2015] da msoflios sxva
qveynebSi [Atterhög 2005; Draft Summary of the
Discussion of the Round Table on Competition
and Regulation in the Legal 2007; Kee, Hoek-
man.2007; Lalive, Schmutzler 2007; Motta, 2004;
Symeonidis, 2008; Trujillo, Serebrisky 2004;
Shepotylo, Vakhitov 2012; Voigt 2009].
centralizebuli ekonomikidan
sabazroze gardamavali periodis Tavise-
burebebidan gamomdinare, saqarTveloSi
kerZo sakuTrebiTi urTierTobebis
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
27
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
formirebi saTvis daiwyo saxelmwifo qone-
bis daCqarebuli privatizebis procesi
(rig Sem TxvevebSi dausabuTebeli da xan-
daxan bolomde gauazrebelic ki), romelic
ramodenime etapad ganxorcielda sabinao
fondisa da sazogadoebrivi kvebisa da mom-
saxurebis sxva, mcire zomis obieqtebis
dasaqmebulebze usasyidlod gadacemis
meSveobiT, sayovelTao vauCerizaciiT,
ijara-gamosyidvisa da auqcionis sxvadasxva
(maT Soris nulovani auqcionis) meTodebiT;
calkeul SemTxvevebSi gamoyenebul iqna
qonebis pirdapiri miyidvis (zogjer sim-
bolur fasadac) xerxic. ar SevCerdebiT
ra saqarTveloSi Catarebuli privatizebis
meTodebis da Sesabamisi procedurebisa
da Sedegebis Sefasebaze, rac TavisTavad
damoukidebeli kvlevis sferos warmoadgens
da uaRresad saintereso, aqtualuri da
mniSvnelovani problemaa yvela, gansak-
uTrebiT ki postsocialisturi qveynebisa-
Tvis. unda aRiniSnos, rom privatizebis
procesma (uamravi naklovanebis miuxedavad)
SeZlo mTavari miznis miRweva _ kerZo sak-
uTrebisa da mravali kerZo mesakuTris
formireba. es, Tavis mxriv, avtomaturad
qmnida sabazro ekonomikisaTvis aucilebel
komponents _ konkurencias. aRniSnulma
ganapiroba is faqti, rom im upirvelesi
normatiul-sakanonmdeblo aqtebis nusxaSi,
romlebic saqarTveloSi 1991-1992 wlebis
cnobili movlenebis Semdeg, jer kidev
saparlamento saqmianobis aRdgenamde,
saxelmwifo sabWom daCqarebulad miiRo
ukve 1992 wlis dasawyisSi, iyo dekreti
“monopoliuri saqmianobis SezRudvisa da
konkurenciis ganviTarebis xelSewyobis
Sesaxeb”, romelic 1996 wels sakonkuren-
cio kanonis miRebamde asrulebda konkur-
enciuli urTierTobebis ganmsazRvreli
da maregulirebeli dokumentis rols. es
dekreti, 1996 wlidan ki kanoni “monopol-
iuri saqmianobisa da konkurenciis Sesaxeb”
_ gansazRvravdnen qveynis konkurenciuli
ekonomikuri politikis ZiriTad mimarTule-
bebs, sakonkurencio garemos formirebisa
da dacvis me qanizms, uzrunvelyofdnen mo-
mxmarebelTa farTo wris interesebisa da
uflebebis gaTvaliswinebas. maT garkveuli
roli ekisrebodaT privatizebis procesis
ganxorcielebis paralelurad ekonomikis
demonopolizebis ganxorcielebaSi.
vinaidan saqarTvelos sakonkurencio
kanonmdeblobis SemuSavebisas gaTvalis wine-
buli iyo am sferoSi arsebuli msoflio
gamocdileba, miuxedavad rigi naklovane-
bebisa da xarvezebisa, romelTa Sesaxeb mi-
uTiTebdnen rogorc qarTveli, ise ucxoeli
eqspertebi, mTlianobaSi es kanonmdebloba
iTvleboda progresul kanonmdeblobad.
samwuxarod, 2005 wels ganxorcielebulma
sakanonmdeblo da instituciurma reformam
konkurenciis sfe roSi uyuradRebod datova
rigi um niSvnelovanesi sakonkurencio
normebi da debulebebi, ramac miaxloebis
nacvlad qveynis sakonkurencio kanonmdeb-
loba, faqto brivad, daaSora evrokanonm-
deblobas, ro melTan harmoniza ciac
sa qa rTvelos ofi cialurad dek lari rebul
pri oritetad da miznobriv krite riumad
aqvs miCneuli. es exeba upirve les yovlisa
“Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis
Sesaxeb” kanons, romelsac CarCo-kanonis
roli akisria saqarTvelos konkurenciul
kanonmdeblobaSi rogorc ierarqiuli, ise
funqcionaluri datvirTvis TvalsazrisiT.
2005 wels miRebuli mTavari sakonkuren-
cio kanoni, samwuxarod, ar aregulirebda
sakonkurencio samarTlis iseT sayovelTaod
aRiarebul ZiriTad sakiTxebs, rogoricaa:
dominirebuli mdgomareobis mqone eko-
nomikuri agentebis mxridan am mdgo-
mareobis borotad gamoyeneba;
konkurenciis SemzRudavi horizonta-
luri da vertikaluri SeTanxmebebi da
sasaqonlo bazarze ekonomikuri agen-
tebis SeTanxmebuli qmedebebi;
ekonomikur agentTa Serwymebi;
gansakuTrebuli sakuTrebis
mflobelTa (bunebrivi monopoliebi)
kompetenciis sferoebi;
arakeTilsindisieri konkurenciis faq-
tebis gamovlena da aRkveTa.
aq aucilebelia aRiniSnos, rom es
ukanaskneli bevr qveyanaSi Tavisi gansak-
uTrebuli mniSvnelobidan gamomdinare,
warmoadgens calke kanonis regulirebis
sferos maSin, roca saqarTvelos sa-
g. bedianaSvili, S. gogiaSvili, s. pavliaSvili
28
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
konkurencio kanonmdebloba saerTod ig-
norirebas ukeTebda da definiciis done zec
ki ar gansazRvravda mas.
sxvadasxva dargebsa Tu sferoebSi ko-
n kurenciuli politikis mimarTulebiT
ar sebuli normatiuli dokumentebis ret-
rospeqtiuli analizi saSualebas gvaZlevs
gamovyoT maTTvis damaxasiaTebeli ram-
denime saerTo naklovaneba: erTiani,
yovelmxrivi da Tanmimdevruli saxelm-
wifo politikis ararseboba; normebisa da
debulebebis dek laraciuli xasiaTi da
amdenad, konkretuli amocanebisa da maTi
realizaciis uzrunvelmyofi meqanizmebis
ararseboba.
konkurenciuli politikis ganviTare-
bis retrospeqtiva aCvenebs am mimarTule-
biT 2004-2012 wlebSi saxelmwifo qmedebebis
aSkara deficitze. samTavrobo programebis
analizi miuTiTebs, rom saqarTvelos mTav-
roba aRiarebda konkurenciis ganviTarebis
aucileblobas, magram ar arsebobda sak-
marisi warmodgena, Tu rogor, ra saSuale-
bebiT da gzebiT unda ganxorcielebuliyo
es saqmianoba. problemas warmoadgenda ara
konkurenciis rolisa da mniSvnelobis Seu-
fasebloba qveynis ekonomikuri ganviTa rebis
saqmeSi (sabazro urTierTobaTa pi ro bebSi
amisi afiSireba nonsensi iqneboda), aramed
jansaRi sakonkurencio garemos Camoy-
alibebisaTvis saTanado xelSewyobisa da
konkurenciis mudmivi dacvisaTvis saTanado
qmediTi meqanizmis ararseboba. sxvagvarad,
TviT jansaR konkurenciul brZolasac ki
xSirad mohyveba ekonomikuri agentis xelSi
Zalauflebis TandaTanobiTi koncentra-
cia da monopoliuri subieqtis warmoqmna
Sesabamisi SedegebiT da sabazro qceviT.
evropeli eqspertebis kritikisa da
konkurenciis politikis srulyofis
moTxovnebis sapasuxod qveyanaSi wlebis
manZilze sistematurad mimdinareobda
fsevdo intensiuri muSaoba konkurenciis
ekonomikuri politikisa da Sesabamisi
aRmasrulebeli organos rekonstruqcia-re-
organizaciisa da uflebamosilebaTa zrdis
(cvlilebebis) mimarTulebiT, rasac ar-
cerTxel ar mohyolia sul mciredi poz-
itiuri Sedegi da verc moyveboda, radgan
ar arsebobda (yovel SemTxvevaSi, ar Canda)
survili da saxelmwifo neba mis misaR-
wevad. saqarTvelos mTavrobam 2010 wlis
dekemberSi konkurenciis politikis yovl-
ismomcveli strategiis miRebiT TiTqos
gamoxata politikuri neba Tanamedrove
konkurenciis politikis Camoyalibebisa da
sakonkurencio kanonmdeblobis saerTaSor-
iso praqtikasTan SesabamisobaSi moyvanis
Sesaxeb da imavdroulad aRiara, rom kan-
oni “Tavisufali vaWrobisa da konkuren-
ciis Sesaxeb” SemuSavebuli iyo gardamavali
periodisaTvis da praqtikulad, saWiroa
axali CarCo kanonis miReba, romelic
moicavs ekonomikis yvela seqtors, maT
Soris, araliberalursac da saxelm-
wifo Sesyidvebis sferosac. strategiiT
gaTvaliswinebuli institucionaluri
reformis CarCoebSi saqarTvelos prez-
identis 2010 wlis 26 Tebervlis brZaneb-
ulebiT Seiqmna damoukidebeli ssip _
Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis
saagento samomavlo dapirebiT, rom Sem-
dgomi moqmedebebiT mas mieniWeboda sam-
oqmedo programaSi asaxuli Sesabamisi
uflebamosilebani da SesaZleblobebi. 2011
wlis bolos es saagento Seerwya saxelm-
wifo Sesyidvebis saagentos da 2012 wlis
dasawyisidan ukve funqcionirebs ssip
konkurenciisa da saxelmwifo Sesyidvebis
saagento, romlis sakmaod mravalricxovan
struqturaSi sul “Caikarga” konkurenciis
problematikaze momuSave TanamSromelTa
mcirericxovani kontingenti; Cveni azriT,
funqcionaluradac SeuTavsebelia am ori
saagentos uflebamosilebaTa erTi saa-
gentosaTvis dakisreba.
didi xnis molodinisa da permanentuli
dapirebebis Semdeg, 2012 wlis maisSi miiRes
“Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis
Sesaxeb” saqarTvelos kanonis axali redaq-
cia, romelic Tavisi SinaarsiT CamorCeba
ara marto sakonkurencio normebisa da de-
bulebebis evropul standartebs, aramed
konkurenciis yovlismomcveli stra tegiiT
gansazRvrul kriteriumebsac. ama sTan au-
cilebelia iTqvas, rom kanonis aR niSnuli
redaqcia bevrad adekvaturia, vidre 2005
wlisa, romelic sruliad amovardnili iyo
29
g. bedianaSvili, S. gogiaSvili, s. pavliaSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
evrokavSiris konkurenciis modeluri kan-
onis CarCodan da rogorc zemoT iTqva,
praqtikulad ver pasuxobda konkurenciis
sferos vercerT ZiriTad normas. Tumca,
unda aRiniSnos, rom es axali kanonic
araa saTanado SesabamisobaSi evrokavSiris
normebTan da aq mxolod mokled SevCer-
debiT kanonis naklovanebebze. samwux-
arod, kanoni ar vrceldeba im bazrebze,
romelTa sasaqonlo brunva ar aRemateba
mSp-is 0,25%-s; igi aseve gaumarTleblad
ar vrceldeba qveynis usafrTxoebisaTvis
mniSvnelovan obieqtebze da Tavdacvisa da
sazogadoebrivi usafrTxoebisaTvis au-
cilebel saqonelsa da momsaxurebaze; kan-
onis samoqmedo arealis miRmaa darCenili
horizontaluri SeTanxmebebi, Tu mxareTa
erToblivi sabazro wili ar aRemateba
25%-s, vertikaluri SeTanxmebebisas ki _
40%-s, maSin, roca evrokavSiris Sesabamisi
normebi Seadgenen 10%-s da 15%-s; konkur-
enciis logikasTan Seusabamoa is faqti, rom
saxelmwifo daxmarebebis maregulirebeli
debulebebi ar vrceldeba saqarTvelos
prezidentis, saqarTvelos mTavrobisa da
q. Tbilisis meriis sarezervo fondebidan
gamoyofili saxsrebis xarjvaze; arasworia
isic, rom kanoniT daSvebulia nebismieri
saxis gadasaxadebis Semcireba da re-
struqturizacia, Tu gadawyvetilebebs
iRebs saqarTvelos mTavroba; analogi-
uri situaciaa sagadasaxado davalianebaTa
gadaxdevinebis uzrunvelyofis Ron-
isZiebaTa SeCerebisa da maTi Camoweris
mimarTulebiT. sruliad gaugebari da ara-
logikuria is garemoebac, rom kanoni ar
aZlevs uflebas konkurenciis organos,
raTa, saWiroebis SemTxvevaSi, man mTavrobis-
gan damoukideblad gaaanalizos sasaqonlo
bazrebi da miiRos gadawyvetileba konkur-
enciuli garemos aRdgenis mimarTulebiT.
aqedan gamomdinare, konkurenciis saagento
araa pasuxismgebeli im bazrebze arsebul
arakonkurentul mdgomareobaze, romlebic
ar Sedian mTavrobis mier winaswar gansazR-
vrul prioritetul mimarTulebebSi.
saqarTvelos xelisufleba (parlamen-
ti da mTavroba), romelsac jer kidev
winasaarCevno programiT hqonda gaTval-
iswinebuli konkurenciis sferos mowesri-
geba da evrostandartebTan misi daaxloeba,
arasamTavrobo organizaciebTan da ucx-
oel eqspertebTan erTad ramodenime welia,
intensiurad muSaobs am mimarTulebiT da
ganixilavs sxvadasxva kanonproeqtebsa Tu
radikalur cvlilebaTa proeqtebs moqmedi
sakonkurencio kanonmdeblobis sruly-
ofisa da Sesabamisi aRmasrulebeli organos
optimaluri struqturis Camoyalibebisa-
Tvis. marTlac, evrokavSiris Sesabamisi
sakonkurencio organoebis rekomendaciis-
admi adekvaturi reagirebis Sesabamisad,
saqarTvelos xelisuflebam miiRo sam-
oqmedod axali, Tanamedrove moTxovnebis
Sesabamisi sakonkurencio kanonmdebloba,
ganxorcielda instituciuri reforma, ro-
melic gaafarToebs da ganamtkicebs saa-
gentos uflebamosilebebs, mniSvnelovnad
srulyofs mis struqturas, xels Seuwyobs
saqmianobis efeqtianobis amaRlebasa da
gamWvirvalobis uzrunvelyofas. kerZod,
axali xelisuflebis mosvlis Semdeg, 2014
wlis martSi ganxorcielda cvlilebebi
kanonSi „konkurenciis Sesaxeb“ da Seiqmna
axali samsaxuri _ konkurenciis saagento.
amasTan erTad, vfiqrobT, gasaTval-
iswinebelia qvemoT motanili RonisZiebebi,
ris gareSec konkurenciis axali samsaxuri
ver imuSavebs jerovnad.
saagentos saqmianoba ver iqneba efeq-
tiani, maregulirebeli organoebis
(komunikaciebis maregulirebeli komisia,
gazis, wylisa da Suqis maregulirebeli ko-
misiebi) qmediTi TanamSromlobis gareSe.
aucilebelia, SemuSavdes bazris Tvise-
brivi da raodenobrivi Sefasebis meTo-
dologiebi, iseve rogorc mniSvnelovani
faqtoria monopoliebis gamovlenis meT-
odikis SemuSaveba da daxvewa. yoveli aseTi
dokumenti unda pasuxobdes kiTxvas: zRu-
davs Tu ara igi mimwodeblebis raodenobas,
zRudavs Tu ara momxmareblis arCevans.
antimonopoliuri samsaxuri unda iyos
iseTi maregulirebeli saagento, romelic
daaregulirebs kompaniebis qcevas bazarze
ise, rom sazogadoebis maqsimaluri keTil-
dReoba iqneba uzrunvelyofili da ara da
aramc igi ar unda gaigivdes rogorc dana-
30
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Saulis winaaRmdeg mebrZol organod. dana-
SaulTan brZola mTavrobis Zalovnebis
prerogativaa da ara maregulireblis.
mosazreba, rom konkurenciuli kanonm-
debloba biznesis damabrkolebeli movlena
iqneba, mcdaria. konkurenciuli kanon-
mdeblobis arsi nebismier qveyanaSi Ta-
visufali konkurenciis winaaRmdeg qmedebis
dauSveblobas gulisxmobs. SeiZleba es xde-
bodes rogorc mTavrobebis, aseve kerZo
biznesebis mxridan. magaliTad, rogoricaa
karteluri garigebebi. konkurenciuli
kanonis mizania konkurenciis SezRudvis
dauSvebloba miuxedavad imisa, visi mxridan
iqneba es ganxorcielebuli. arc erTi
normaluri kanonmdebloba im monopol-
iur mdgomareobas ar krZalavs, romelic
SeiZleba warmatebuli strategiiT moipovo.
ubralod aris qmedebaTa CamonaTvali, ro-
melic garkveuli monitoringis arealSi
eqceva. „mxareebi acnobiereben TavianTi
konkurenciis kanonebis gamoyenebisas
sajaroobisa da aradiskriminaciulobis
dacvis mniSvnelobas proceduruli samarT-
lianobis principisa da mxareTa dacvis
uflebis gaTvaliswinebiT“ (evrokavSirTan
asocirebis SeTanxmeba, muxli 204).
maregulirebelma saagentom unda
daawesos: sanqciebi, jarimebi, safaso
SezRudva. jarimis odenoba unda iyos
zustad sazogadoebrivi danakargis sididis
toli; yvela sxva SemTxvevaSi, resursebis
gadanawilebis meqanizmi isev araefeqtiani
iqneba da warmoqmnis ufro met danakargs,
vidre es monopoliis dros moxda.
konkurenciis saagento Seiqmna im-
isTvis, rom ganxorcieldes bazarze Tav-
isufali, samarTliani da konkurentuli
garemos efeqtiani saxelmwifo zedamxedve-
loba. saagentos uflebamosilebebi iqneba:
bazarze dominirebuli mdgomareobis mqone
ekonomikuri agentis mier am mdgomareobis
borotad gamoyenebis aRsakveTad qmediTi
RonisZiebebis ganxorcieleba, mcire da
saSualo biznesis xelSewyoba, Tavisufali
konkurenciis maregulirebeli kanonm-
deblobis darRvevis gamovlenis SemTxvevaSi
drouli da saTanado reagireba.
xelSekrulebis (TFEU – Treaty on the
Functioning of the EU) 109-e muxlis Sesabam-
isad, maregulirebeli organo unda iyos
uflebamosili, ganaxorcielos bazris an-
alizi im Sesabamisi saqonlisa da momsax-
urebis bazrebze, romlebic eqvemdebareba
saTanado regulirebas. maregulirebelma
organom, am SeTanxmebis Sesabamisad, unda
gansazRvros, daakisros, SeunarCunos,
Seucvalos an SeuCeros Tu ara dakisrebuli
valdebuleba. man bazris analizze dayrdn-
obiT unda daadginos, aris Tu ara Sesabam-
isi bazari konkurentuli.
im SemTxvevaSi, rodesac maregulire-
beli organo miiCnevs, rom Sesabamisi bazari
ar aris konkurentuli, man unda daadginos
am bazarze mniSvnelovani sabazro Zalau-
flebis mqone momsaxurebis mimwodeblebi
da daakisros, SeunarCunos an Seasworos
konkretuli valdebulebebi am SeTanxmebis
107-e muxlis Sesabamisad.
Camoyalibda konkurenciis saagentos
damoukideblobis garantiebi: axali kan-
oniT konkurenciis instituciuri CarCos
maregulirebel debulebebSi cvlilebebi
ganxorcielda, ris Sedegadac gaizrdeba
konkurenciis saagentos damoukidebloba.
kerZod, saagento uflebamosili iqneba,
damoukideblad daiwyos bazris nebis-
mieri segmentis mokvleva im SemTxvevaSi,
Tu arsebobs am segmentze konkurenciis
SezRudvis saTanado niSnebi da Tu Seqmnili
mdgomareoba konkurenciis maregulire-
beli or ganos Carevas saWiroebs. vinaidan
saagentos saqmianobis efeqtianobisa da
bazarze sa marTliani konkurenciis uzrun-
velyofisaTvis mniSvnelovania saagentos
mier gadawyvetilebis droulad miReba,
saagentos mier saqmis mokvlevis droulad
warmoebisaTvis cvlilebebi misi warmoebis
mareglamentirebel debulebebSic ganxor-
cielda. kanoniT uqmdeba saagentosaTvis
gancxadebis an saCivris wardgenis SemTxvevaSi
ganmcxadeblis an momCivnis mier saagentos
momsaxurebis safasuris gadaxdac.
evrokavSiris kanonmdeblobiT kar-
telSi monawile subieqtebis mimarT ZiriT-
adad fuladi jarimebi gamoiyeneba. xSiria
SemTxvevebi, rodesac kartelSi monawile
subieqtebi aRiareben xolme TavianT dana-
31
g. bedianaSvili, S. gogiaSvili, s. pavliaSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
Sauls im motiviT, rom saxelmwifosTan
„TanamSromlobis“ gamo srulad Tu ara,
nawilobriv mainc gaTavisufldebian sanq-
ciisagan.
aRsaniSnavia, rom saqarTvelos ka non m-
deblobaSic xdeba aSS-sa da evro paSi bazarze
ekonomikuri agentis an ti konkurentuli
qcevis winaaRmdeg brZo lis erT-erTi Zir-
iTadi instrumentis TanamS romlobis pro-
gramis (Leniency Program) SemoReba da
danergva.
rogorc cnobilia, es programa gulisx-
mobs ekonomikuri agentis kanoniT dadgenili
pasuxismgeblobisagan srulad an nawilobriv
gaTavisuflebas, Tu igi antikonkurentuli
qmedebis mokvlevis procesSi iTanamSrom-
lebs saagentosTan. TanamSromlobis pro-
gramis saSualebiT saagento SeZlebs miiRos
mokvlevis miznebisaTvis saWiro informa-
cia ekonomikuri agentis antikonkurentuli
qmedebis Sesaxeb.
eqspertebis azriT, realurma praqtikam
ukve gamoavlina rigi problemebi, romelTa
gadawyvetac aucilebelia konkurenciis axali
meqanizmebis efeqtiani funcionirebisTvis.
es problemebia: koncentraciaTa SemTxvevebis
ganxilvis vadis arasakamarisoba; iribi
mtkicebulebebiT karteluri garigebebis
gamovlenis meqanizmis arasrulyofileba;
saxelmwifo daxmarebaTa SeTanxmebis proced-
uris gaumarTaoba; koncentraciis farglebSi
Sesabamis bazarze moqmedi ekonomikuri agen-
tebidan gamoTxovili informaciis miRebis
arasavaldebulo xasiaTi; sakuTari inci-
ativiT saqmis mokvlevis dros ekonomikuri
agentebidan informaciis amoRebis samar-
Tlebrivi meqanizmebis arasrulyofileba;
ekonomikuri agentebidan gamoTxovili in-
formaciis mouwodeblobaze an arasruli
saxiT mowodebaze sajarimo sanqciebis
araefeqtianoba; arakeTilsindieri konkur-
enciis debulebaTa dacvis meqanizmebis
araqmediToba; Sesabamis bazrebze konkuren-
tuli garemos SefasebisaTvis aucilebeli
pirveladi monacemebis saqstatidan miRebis
samarTlebrivi meqanizmebis ararseboba; eko-
nomikur agentTa adgilze Semowmebis meqan-
izmebis arasrulyofileba; konkurenciis
kanonmdeblobis darRvevis faqtebze moqmedi
xandazmulobis vadis simcire.
qveynis SigniT konkurenciis meqan-
izmebis srulyofis konteqstSi, ekonomkisa
da biznesis efeqtiani funqcionirebis
xelSewyobis mimarTebiT gansakuTre-
bul mniSvnelobas iZens saqarTvelosTvis
sazogadoebis calkeuli calkeuli sfer-
oebis da instituciuri garemos mkafio
sistemuri warmodgena, maTi struqturebis
dinamikis monitoringi da Sesabamisi brob-
lemebis swori gadawyveta [bedianaSvili
2014, 2015].
uSualod instituciuri struqtu-
ris, rogorc qveynisSiga da instituciuri
konkurenciis, aseve qveynis soci alur-eko-
nomikuri ganviTarebis mdgradobis uzrun-
velmyof, Cveni azriT, mTavar faqtors
[Bedianashvili 1995], misi identificireba
da monitoringi SeiZleba ganxorcieldes
msoflios qveynebis ganviTarebis sxva-
dasxva indeqsebiT, maT Soris, magaliTad,
ekonomikuri Tavisuflebis indeqsiT [http://
www.heritage.org/index/].
ekonomikur TavisuflebaTa indeqsi
mowodebulia asaxos ama Tu im qveynis eko-
nomikuri zrdisaTvis mniSvnelovani institu-
ciuri maxasiaTeblebi. es indikatori moicavs
ramodenime aTeul maCvenebels, Tavis mxriv
kidev gaerTianebuls Semdeg 10 jgufSi: 1.
biznesis Tavisufleba (business freedom); 2.
vaWrobis Tavisufleba (trade freedom); 3. ga-
dasaxadebis Tavisufleba (fi scal freedom); 4.
Tavisufleba xelisuflebisagan (government
spending); 5. fuladi Tavisufleba (monet-
ary freedom); 6. investiciuri Tavisufleba
(investment freedom); 7. finansuri Tavisu-
fleba (fi nancial freedom); 8. sakuTrebis
uflebaTa dacva (property rights); 9. Tavisu-
fleba korufciisagan (freedom from corrup-
tion); 10. SromiTi urierTobebis Tavisufleba
(labor freedom). aRniSnuli maCveneblebi war-
modgenilia 4 gamsxvilebul jgufad: marTl-
wesrigi (8; 9), xelisuflebis SezRuduloba (3;
4), regulirebis efeqtianoba (1; 5; 10), bazris
gaxsniloba (2; 6; 7). es maCveneblebi Tavi mxriv
SeiZleba ganvixiloT qveynis konkurenciuli
garemos garkveul indikatorebad. yoveli
aRniSnuli indeqsi izomeba 0-dan 100-mde
skalaSi. mniSvneloba 100 Seesabameba maqsim-
32
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
alur Tavisuflebas, xolo 0 _ minimalurs.
zemo aRniSnuli aTidan yoveli faqtori
Sedis Tanabari woniT integralur indikat-
orSi (ekonomikur TavisuflebaTa indeqsSi),
romelic warmoadgens maT saSualo ariT-
metikuls.
integraluri indikatoris raoden-
obrivi mniSvnelobebis mixedviT msoflios
qveynebi ekonomikuri Tavisuflebis doniT
iyofa xuT Sesabamis jgufad: Tavisufali
(free), diapazoniT 80-100; ZiriTadSi Tav-
isufali (mostly free), diapazoniT 70-79.9;
zomierad Tavisufali (moderately free),
diapazoniT 60-69.9; ZiriTadSi araTavisu-
fali (mostly unfree), diapazoniT 50-59.9 da
despoturi (repressed), diapazoniT 0-49.9.
2015 wlis monacemebis Tanaxmad,
saqarTvelo miekuTvneba ZiriTadad Tav-
isufali qveynebis jgufs, reitingiT 23-
e adgilze msoflioSi, xolo evropis 43
qveyanas Soris mas ukavia me-12 adgili.
integraluri indikatoris mniSvnelobiT
(72.6) ki igi dgas evropaSi iseTi qveynebis
gverdiT, rogoricaa SvedeTi (72.0), fineTi
(72.6), islandia (73.3) da CexeTi (73.2). aRsan-
iSnavia, rom Sveicaria (81.0), magaliTad,
Sedis ra msoflios qveynebs Soris pirvel
xuTeulSi, evropaSi pirvel adgilzea. gasa-
Tvaliswinebelia, rom indikatoris saSu-
alo msoflio mniSvnelobaa 60.7 (gaizarda
wina welTan SedarebiT +0.4), xolo saSu-
alo regionuli (evropuli) ki 66.9 (odnav
Semcirda wina welTan SedaraebiT -0.2). am-
rigad, saqarTvelo ekonomikuri Tavisu-
flebis integraluri maCveneblis mixedviT
sakmaod maRal donezea Tavis regionSi (ev-
ropaSi) da msoflioSi.
saqarTvelos ekonomikuri Tavisu-
flebis integraluri indikatoris dinamika
(cifrobrivi monacemebis Sesaxeb ix.:[http://
www.heritage.org/index/explore]) gviC venebs,
rom saqarTvelos ekonomikuri Tavisufle-
bis maCvenebli SesamCnevad izr deboda 2005-
2007 ww. da 2012-2014 ww. periodebSi, rac
ganpirobebulia am wlebSi qveynis institu-
ciuri ganviTarebiT da ganxorcielebuli
samuSaoebiT, rogoricaa ufro mimzidveli
biznesgaremos Seqmna, antikorufciuli
RonisZiebebi (mimarTuli Zalovani da
sasamarTlo sistemebis, aseve fiskaluri
da sajaro momsaxurebis seqtoris gardaqm-
nisaken, ramac gamoiwvia fiskaluri ad-
ministrirebis SesamCnevi gau mjobeseba da
qveynis Crdilovani ekonomikis masStabebis
Semcireba), liberaluri savaWro politi-
kis ganxorcieleba, SeRavaTiani savaWro
reJimebis Camoalibeba da sxv.
amave dros unda aRiniSnos, rom in-
stitucionalizaciis sistemurobis mimar-
TebiT saqarTveloSi wlebis ganmavlo baSi
SeimCneoda dabali done, Tumca insti-
tutebis calkeuli qvesistemebi viTarde-
bodnen sakmaod maRali tempebiT. SedarebiT
dabali pozicia aqvs qveyanas korufciisagan
Tavisuflebis (51) da sakuTrebis uflebaTa
dacvis (69) ganviTarebiT. aseve garkveuli
CamorCena gvaqvs bazris gaxsnilobis (in-
vesticiuri Tavisuflebis da finansuri
Tavisuflebis) doniT. jer kidev prob-
lemad rCeba fasiani qaRaldebis bazris gan-
viTarebis dabali done [http://www.heritage.
org/index/country/georgia].
CamorCenebi bazris gaxsnilobis (in-
vesticiuri Tavisuflebis da finansuri
Tavisuflebis) doniT da marTlwesrigis in-
stitutis (sakuTrebis uflebaTa dacvis da
korufciisagan Tavisuflebis) ganviTare-
biT qveynisTvis mniSvnelovani gamowvevaa.
dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom nebis-
mieri tipis qveynisTvis marTlwesrigis in-
stitutis arasakmarisi ganviTarebuloba
arsebiTad xelSemSlelia evropuli tipis
konkurenciuli garemos SeqmnisaTvis,
misi socialur-ekonomikuri ganviTarebis
maRali standartebis uzrunvelyofisTvis
da mis teritoriaze biznesis normaluri
maRalefeqtiani funqcionirebisTvis. cx-
adia, aRniSnuli xarvezebis daZleva unda
warmoadgendes saqarTvelosTvis sistemuri
institucionalizaciis erT-erT mTavar
mimarTulebas, rac mogvcems saSualebas
ufro srulad gamoviyenoT qveynis so-
cialur-ekonomikuri ganviTarebisaTvis Ta-
namedrove evropuli tipis instituciuri
struqturis da evrokavSiris biznesgare-
mos potenciali [Bedianashvili, Gogiashvili,
Pavliashvili 2015].
33
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
g. bedianaSvili, S. gogiaSvili, s. pavliaSvili
gamoyenebuli literatura:
1. Atterhög, M. (2005). Increased Competition
in the Swedish Housing Market and Its Effect
on Rents and Quality of Housing Services for
Households, Housing, Theory and Society, Vol.
22, No. 1, 32-49.
2. bedianaSvili, g. (2015). evrokavSiris biznes-
garemo da qveynis socialur-ekonomikuri
ganviTarebis instituciuri faqtorebi:
makrosistemuri aspeqti. saqarTvelos eko-
nomikur mecnierebaTa akademiis Sromebis
krebuli. t.12, Tbilisi, gv. 143-159.
3. bedianaSvili, g. (2014). evrokavSiri da
saqarTvelos socialur-ekonomikuri gan-
viTarebis benCmarkingis sakiTxi: insti-
tuciuri makrosistemuri aspeqti. Jurnali
„ekonomisti“, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti, paata
guguSvilis ekonomikis instituti, №5,
gv.12-21.
4. Bedianashvili, G. (1995). State, Power Structure
and Socio-Economoc Reforming of Society. P.
Gugushvili Institute of Economics of the Geor-
gian Academy of Sciences. Tbilisi: Metsniereba.
5. Bedianashvili, G., Gogiashvili. Sh., Pavliashvili
S. (2015). European Union, Georgia and institu-
tional environment of competition. International
Collection of scientifi c proceedings «European
Cooperation» vol. 5, No 5, p. 9-23.
6. Draft Summary of the Discussion of the Round
Table on Competition and Regulation in the
Legal (2007). October. OECD, Working Party No.
2 on Competition and Regulation.
7. Global Competitiveness Index (GCI), Scores,
2004-2013. http://www.weforum.org/issues/
global- competitiveness
8. The Global Competitiveness Report 2014-2015.
http://reports.weforum.org/global-competitive-
ness-report-2014-2015/
9. gogiaSvili, S. (2013). saqarTvelos
konku renciis ekonomikuri politikis
ganviTarebis qronologia. Jurnali „eko-
nomisti“, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti, paata
guguSvilis ekonomikis instituti, №2, gv.
17-29.
10. gogiaSvili, S. (2009). konkurenciis eko-
nomikuri politika da sakanonmdeblo
praqtika saqarTveloSi. “inovacia”, Tbil-
isi.
11. Gogiashvili, S. (2015). Economic Policy of Com-
petition in Georgia: Retrospective and Per-
spektive. E-gospodarka w Europie Srodkowej I
Wschodniej, Terazniezosc I perspektywy rozwoju.
Pod redakcja Romana Sobieckiego. Wydawn-
ictwo KUL. Lublin, 136-142. http://www.kul.pl/
fi les/384/Program_konferencji.pdf.
12. http://www.heritage.org/index/
13. http://www.heritage.org/index/explore.
14. http://www.heritage.org/index/country/georgia
15. Kee, H. L., and B. Hoekman.( 2007). Imports,
Entry and Competition Law as Market Discip-
lines. European Economic Review 51 (4).
16. Lalive, R., and Schmutzler, A. (2007). Exploring
the Effects of Competition for Railway. Markets,
University of Zürich.
17. Motta, M. (2004). Competition Policy, Theory and
Practice. Cambridge university Press.
18. pavliaSvili, s. (2015). evrokavSiri da
ko nkurenciis instituciuri Sefaseba.
saqa rTvelos ekonomikur mecnierebaTa
aka demiis Sromebis krebuli. tomi 12, Tb-
ilisi, gv.67-81.
19. pavliaSvili, s. (2012). antimonopoliuri re-
gulirebis Taviseburebani saqarTveloSi,
saqa rTvelos ekonomikur mecnierebaTa aka-
demiis Sromebis krebuli. tomi 10, Tbil-
isi, gv. 52-67.
20. pavliaSvili, s. (2013). sakuTrebiTi urTier-
Tobebis transformacia da perspeqtivebi
saqarTveloSi. saqarTvelos ekonomikur
mecnierebaTa akademiis Sromebis krebuli.
t.11, Tbilisi, gv. 42-53.
21. Symeonidis, G. (2008). The Effect of Competition
on Wages and Productivity: Evidence from the
UK.Review of Economics and Statistics 90 (1).
22. Trujillo, L., Serebrisky, T. (2004). An Assessment
of Port Reform in Argentina: Outcomes and
Challenges Ahead. World Bank.
23. Shepotylo, O., and V. Vakhitov (2012). Services
Liberalization and Productivity of Manufacturing
Firms: Evidence from Ukraine. Policy Research
Working Paper
24. Voigt, S. (2009). The Effects of Competition Policy
on Development: Cross-Country Evidence Using
Four New Indicators. Journal of Development
Studies 45 (8).
34
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
European Integration and Institutional Aspects of Competition
Givi Bedianashvili Doctor of Economic Sciences, Professor European Teaching University,Ivane Javakhishvili Tbilisi State University, Visiting Professor,Academician of the Academy of Economic Sciences of Georgia
Shalva GogiashviliDoctor of Economics, Ass. Professor Ivane Javakhishvili Tbilisi State University
Solomon PavliashviliDoctor of Economic Sciences, Georgian Technical University Professor, Tbilisi Teaching University, Rector,Vice prezident of the Academy of Economic Sciences of Georgia
Key words: COMPETITION, COMPETITION POLICY, INSTITUTIONAL ENVIRONMENT OF COMPETITION
Summary
The article deals with the theoretical and practical issues of competition in Georgia. The article analyzes the problems existing within this area in Georgia as well as the dynamics of gradual improvement of the competit-ive mechanism and competition policy.
The main factors, which ensure the sustainability of the community institutional structure of both the com-petition institutional environment and the country’s overall socio-economic development, can be identifi ed and monitored by the Economic Freedom Index. According to 2015 data, Georgia belongs mainly to the group of commonly free countries rated 23nd in the world, and in Europe it has 12th position among 43 European countries according to the Economic Freedom Index. However, there are some setbacks including the level of market openness (investment freedom and fi nancial freedom) and development of Law and Order institutes (protection of property rights and freedom from corruption). In this respect, the impelementation of a complex of certain activities has been considered within the Georgia-EU Association Agenda, as well as in the socio-eco-nomic development strategy of Georgia (Georgia 2020).
35
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
Rirebulebebi: sazRvrebi da winaaRmdegobebi
merab gvelesiani
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის ემერიტუს-პროფესორი
SoTa veSapiZe
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, დავით აღმაშენებლის სახელობის საქართველოს ეროვნული თავდაცვის აკადემიის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
Rirebulebebi, winaaRmdegobebi, winaaRmdegobaTa klasifikacia
Rirebulebebi mravalferovania da ur-
icxvi, xolo maTi gavrceleba-SezRudvis
meqanizmebi _ sxvadasxvagvari. aq vgulisx-
mobT saxelisuflebo meganizmebs, magram
RirebulebaTa subieqtebi mxolod xelis-
ufalni ki ar arian, aramed calkeuli ad-
amianebic, adamianTa erTobebica da mTeli
xalxic. swored isini arian iseTi Rire-
bulebebis qmnadobisa da ganxorcielebis
mTavari moqmedi pirebi, rogorebicaa
siyvaruli, ndoba, megobroba, Tanadgoma,
erTguleba da maTTananni.
RirebulebaTa klasifikacias Cven ar
SevexebiT, aRvniSnavT mxolod, rom mas
aZnelebs sxvadasxva faqtori, gansakuTre-
biT ki is, rom RirebulebaTa farglebis
dasazRvra arsebiTad SeuZlebelia, radgan
isini erTmaneTSi gadadian da erTmaneTs
faraven kidec, rac zemoT dasaxlebul Ri-
rebulebaTa magaliTze advili SesamCnevia.
SevexebiT mxolod Cveni saubris sagnis _
socialur RirebulebaTa _ sazRvrebs, raTa
ganvasxvavoT isini ekonomikuri Rirebule-
bebisagan. amiT, arsebiTad, ganvsazRvravT
kidec maT arss.
Rirebulebebi, romlebzec vsaubrobT,
adamianTa da sazogadoebaTa socialuri ori-
entirebia. termini “socialuri” aq Tavisi
viwro mniSvnelobiTaa gamoyenebuli eko-
nomikur RirebulebebTan Sepirispirebis
mizniT, farTo mniSvnelobiT ki igi moicavs
yovelives, rac sazogadoebriv cxovrebas
miekuTvneba. aviRoT cxovrebiseuli magal-
iTi: zogs opera urCevnia estradas, zogs
- piriqiT; sakveb produqtebs So ris zogi
bostneuls aZlevs upiratesobas da zogi
xorceuls da a.S. es orientirebi ar aris
RirebulebiTi. Rirebuleba socialuri
gage biT aris sazogadoebriv movlenaTa
simrav lis is saerTo niSani, romelic adamia-
nebisa da sazogadoebebisaTvis gansakuTre-
biT mniSvnelovani da sasurvelia. Cvens
magaliTSic aris SesaZlebeli aseTi niSnebis
moZebna. uzogadesi niSania (Rirebulebaa)
keTildReoba, romliskenac iswrafis mTeli
sazogadoebaca da misi yoveli wevric. ma-
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
36
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
gram, rogor warmoudgeniaT calkeul
adamianebs igi? isev Cvens magaliTs miv-
marToT: luarsabebi kvlavac “kuWis monebi
arian”, maSin, rodesac ama Tu im momRer-
lis fani mSieri wava mis mosasmenad. aq saqme
gvaqvs gaukiduresebul RirebulebiT ori-
entirebTan. kanonzomieri ki is aris, rom
keTildReobis zrdis kvalobaze pirveli
rigis materialuri moTxovnilebebis ze-
moT adamianebi TavianTi Semosavlis sul
ufro did nawils momsaxurebaze xarjaven,
maT Soris sul ufro did nawils axmaren
sulieri moTxovnilebebis dakmayofile-
bas. magram es nawilebi momxmarebels sxva-
dasxva aqvT, anu maTi individualuri
RirebulebiTi orientirebi gansxvavebulia.
sazogadoeba Tavisi institutebis meSveo-
biT movalea, Seiswavlos Sinameurneobebis
moxmarebis struqtura da TavisTvis da
TiToeuli wevris sasargeblod moaxdinos
am orientirebis koreqtireba. am miznis
miRwevis saSualebebia sainvesticio-dar-
gobrivi da sagadasaxado politika, rom-
lebiTac sazogadoeba, saxelmwifosa da
TviTmmarTvelobis organoTa saxiT, ze-
moqmedebs miwodebaze; safase politika,
romelic miwodebazecaa mimarTuli da
moTxovnazec da a.S.
socialuri niSani „azis” ara mxolod
materialur da sulier sikeTeTa Soris
arCevans. igi atyvia arCevansac sulier
sikeTeTa im did blokebs Soris, ro-
melTagan zogis moxmarebas meti sargeb-
loba moaqvs sazogadoebisTvis, zogisas
naklebi, xolo zogi sulierebis degra-
direbas iwvevs anu sikeTe ki araa, aramed
- boroteba, Rirebuleba ki araa, aramed -
misi antipodia, romelic samecniero enaSi
SeiZleba Sevides rogorc uaryofiTi Ri-
rebuleba. Tu mTavroba zrunavs adamianTa
saR sulier ganviTarebaze, kerZod ki maTSi
maRali gemnovnebisa da maRali Rirebule-
biTi orientirebis gamomuSavebaze, igi unda
astimulirebdes am moTxovnaTa Sesatyvisi
sulieri produqtebis (literaturisa da
xelovnebis Sesatyvisi nimuSebis) miwodebasa
da moxmarebas zemoT ukve xsenebuli Tu sxva
instrumentebis momarjvebiT. amisaTvis
saWiroa, veZioT Sesabamisi gamocdileba
rogorc awmyoSi, ise warsulSi (maT Soris
arc sabWouri gamocdileba unda gamogvrCes
mxedvelobidan im SeniSvniT, rom literat-
urisa da xelovnebis sferoSi maSin maRali
Rirebulebis matareblad iTvleboda is
produqtebi, romlebic komunistur ideo-
logias emsaxureboda).
sikeTe da boroteba, romlebic aq vax-
seneT, iseTi zogadi cnebebia, romlebic es-
adageba Rirebulebebis mTel sistemas da
swvdeba TiToeul maTgans, amitom am ori
cnebis kuTxiT RirebulebaTa ganxilva bevr
rames gveubneba maT raobasa da Tavisebur-
ebebze. Rirebulebebi TavisTavad sikeTes
unda warmoadgendnen da WeSmariti Rire-
bulebebi warmoadgenen kidec maT, magram
sikeTe yovelTvis borotebasTan Sepiris-
pirebaSi moiazreba da calkeuli adamianebisa
Tu maTi erTobebis qcevis RirebulebiT ori-
entirebs sikeTis nacvlad marTlac moaqvT
sazogadoebisTvis ziani anu boroteba. aq
CvenTvis saxelmZRvaneloa didi ilias sao-
crad Rrma da martivad Tqmuli sityvebi:
”keTili da boroti, codva da madli marto
adamianis gulisxmis saqmea.... da radgan ad-
amiani yvelgan adamiania, maSasadame, rac
erTgan da erTisTvis codvaa da boroti,
meorisTvisac codva da boroti unda iyos
yvelgan, yovelTvis da yvela SemTxvevaSi.
Cven vxedavT da dRe-mudam magaliTebiT vrw-
mundebiT, rom es ase ar aris. ratom? ... mag.
“ratoms” jer-aqamomde adamianma gulda-
jerebuli pasuxi ver moupova” [WavWavaZe,
1955: 327-328]. “guldajerebuli pasuxi” mag
“ratomze” arc dRes gvaqvs da iqneb verc
verasdros gveqnes. magram, citatidan gamo-
mdinare, SeiZleba visaubroT bevr rameze:
idealur da realur, obieqtursa (WeSmaritsa)
da subieqtur Rirebulebebze, sazogadoebisa
da individualur Rirebulebebze, Rirebule-
baTa sazomis fardobiTobaze, RirebulebaTa
winaaRmdegobebsa da brZolebze da a.S.
pasuxi ara gvaqvs upirvelesad imitom,
rom socialuri Rirebulebebi swored rom
adamianis gulis xmis gamovlinebaa da rom
gaabsolutebuli saxiT maT mxolod pla-
toniseul ideaTa samyaroSi Tu warmovidgenT,
sadac umaRlesi Rirebulebaa sikeTe. sityva
“sikeTe” bevr rameze iTqmis qarTulSica da
37
m. gvelesiani, S. veSapiZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
sxva enebSic _ iTqmis igi adaminzec, sas-
argeblo adamianiseul qcevazec da a.S. da
iTqmis igi yovel WeSmarit Rirebulebaze,
romelic adamianTa qcevis orientiri unda
iyos. am azriT Rirebuleba is ki ar aris,
rac adamianebs moswonT da undaT, aramed
is, rac maT unda undodeT da rasac isini
unda eswrafodnen, rogorc srulyofilebas
piradsa da sazogadoebriv cxovrebaSi. ma-
gram cxovrebas Tavisi winaaRmdegobebi aqvs
sazogadoebis ganviTarebis nebismier etapze
da adamianebs ZaluZT mxolod im Rirebule-
bebis sruli Tu arasruli gacnobiereba, ro-
meli Rirebulebebic am etapzea sasargeblo
sazogadoebisaTvis. ramdenadac isini sas-
argebloa adamianTa mTeli erTobisaTvis, _
ramdenadac maT SeuZliaT, win waswion mTeli
erToba (an, mTeli kacobrioba), _ imdenad
atareben isini sayovelTaobis niSans da ara
im mizeziT, daimsaxureben isini sayovelTao
mowonebas Tu vera. an ramdeni adamianis mo-
wonebasa da aRiarebas daimsaxureben: bevri
da cota aq arafers niSnavs. SesaZloa, Rire-
bulebaTa Canacvleba moumwifebeli, naadrevi
aRmoCndes. am SemTxvevaSi konservatiuli
azris gamarjvebaa sasargeblo. zustia am-
dagvari situaciebis iliaseuli Sefaseba:
“WeSmariti konservatoroba esarCleba da
icavs marto imisTana Zvels, romelic misis
gulwrfelis azriT, jer kidev gamosadegia
da saWiro cxovrebisaTvis.” zustadaa Cas-
muli winadadebaSi sityva “gulwrfelic”,
vinaidan gulwrfeli azri yovelTvis ar
aris swori.
amrigad, TiToeul adamians, sikeTiTa da
borotebiT dawyebuli yoveli Rirebulebis
Tavisi sazomi aqvs da es individualuri
sazomic mudam cvalebadobs. sazomica da
misi cvalebadobac bevr ramezea damokide-
buli, pirvel rigSi - adamianis bunebasa
(xasiaTsa) da ganwyobaze, mis fiziologi-
ursa da socialur mdgomareobaze da am
mdgomareobis cvalebadobaze.
axla vikiTxoT, CaiTvleba Tu ara
borotebad konfliqtebi ojaxis wevrebs,
organizaciis TanamSromlebs, megobrebsa
Tu sxvaTa da sxvaTa Soris? swori pasuxia
_ gaaCnia SemTxvevas. mecnierebam gaarkvia,
rom ukonfliqto sazogadoeba kargavs gan-
viTarebisken swrafvas, xolo filosofiam
kidev ufro adre gaarkvia, rom ganviTarebas
winaaRmdegobaTa erTianobisa da brZolis
kanoni marTavs.
RirebulebaTa winaaRmdegobebSi SeiZ-
le ba gamoiyos ramdenime msxvili bloki, maT
Soris:
pirveli: winaaRmdegobebi calkeuli an
erTgvarovani, erTimeoris gadamfaravi
Rirebulebebis (iseTebis, rogorebicaa
siyvaruli da megobroba da maTTanani)
jgufis “sakuTar TavSi”. magaliTad,
demokratia, TavisTavad, umravle-
sobis (xalxis) Zalauflebas niSnavs da
daucvels tovebs umciresobebs da er-
Teulebs, ganurCevlad imisa, ramdenad
mniSvnelovania maTi saWiroebebi da
maTi azrebi. amitom xdeba demokratiis
Sevseba _ umciresobis dacvis meqaniz-
mebiT, romlebic Cvens warmosaxvaSi
demokratiis nawilad asocirdeba, sinam-
dvileSi ki misTvis garedan mimatebuli,
ucxo elementia. aseve, sabazro ekonomi-
kas aqvs mravali nakli, romelTa gamo
misi Sevseba, meti Tu naklebi warmatebiT,
xdeba iseTi komponentebiT, rogorebi-
caa socialuri politika, ekonomikis
antimonopolisturi da anticikluri
regulireba da a.S. rogorc erTis, ise
meoris Semavsebeli meqanizmebi Semoa-
qvs saxelmwifos Tavisi mmarTvelobiTi
gamocdilebisa da mecnierTa kvleve-
bisa da daskvnebis safuZvelze, rom-
lebic aseve emyareba RirebulebiT ori-
entirebs, magram es ar niSnavs, TiTqos
saxelmwifos obieqturi, miT ufro _ un-
aklo, Rirebulebebi Semohqondes;
meore: winaaRmdegobebi calkeul Rire-
bulebebs Soris. iseTi maRali makroek-
onomikuri Rirebulebebi aviRoT,
rogorebicaa sruli dasaqmeba da sta-
biluroba: roca srul dasaqmebas vuax-
lovdebiT, fasebi zrdas aCqareben
da ekonomikuri krizisis albaTobac
izrdeba. aranakleb mZafri winaaRmde-
gobebia individualur RirebulebaTa
orientirebs Soris, rodesac arCevanSi
SevdivarT. vTqvaT, moyvasis keTildRe-
obisTvis gaviRoT msxverpli Tu saku-
38
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Tari saWiroebebi varCioT. demetre Tav-
dadebulma rom sicocxle daTmo Tavisi
xalxis usafrTxoebisaTvis (maSasa-
dame, keTildReobisaTvisac), es imaze
metyvelebs, rogor Seadara man es ori
Rirebuleba da romlis mxareze gadas-
wia sasworis pina. bevri sxva sxvagvarad
moiqceoda. msgavsi gadawyvetilebebis
sxvadasxvaoba RirebulebaTa individu-
aluri Sefasebebis sxvaobazec metyvel-
ebs da maT winaaRmdegobebzec;
mesame: winaaRmdegobebi individualur
da sazogadoebriv Rirebulebebs Soris.
es winaaRmdegobebi Tavis did nawilSi
RirebulebaTaSorisi winaaRmdegobebis
gansakuTrebul saxeobas warmoadge-
nen. ganvavrcoT maTze zemoT ukve
aRniSnuli procesebi: Sromisunari-
ani adamianebi maTTvis xelsayrel da-
saqmebas eswrafian, sruli dasaqmebis
dros maTi arCevanis SesaZleblobebi
izrdeba, Sedegad izrdeba xelfasi,
masTan erTad fasebic da izrdeba kriz-
isis albaTobac. rac Seexeba calkeuli
Rirebulebebis SemTxvevas, amis naTeli
magaliTia saxelmwifo kanonmde-
blobaSi asaxuli sazogadoebrivi Ri-
rebulebebi da maTi darRvevebi adami-
anebis mier;
meoTxe: winaaRmdegobebi droTa (epo-
qaTa) Sesayarze anu tradiciul da axal
RirebulebaTa Soris. is, rasac Cven
Rirebulebebs vuwodebT, Tavdapirve-
lad mainc adamianTa SeTanxmebiT,
maT azrTa SejerebiTa da sxva adami-
anebze am RirebulebaTa gavrcelebiT
(an _ maT mier am azrTa gaziarebiT)
yalibdeba; magram maTi pirvelwyaro
calkeuli adamianebis damokidebule-
baa ama Tu im sazogadoebrivi movle-
nis mimarT. axali damokidebuleba gzas
ikafavs ZvelTan brZolis gziT da Tu
moumwifebelia an saerTod miuRebeli,
adre Tu gvian marcxdeba, xolo mom-
wifebuli _ aseve adre Tu gvian - avi-
wroebs an sulac cvlis Zvels. gvian
- imitom, rom sazogadoebriv azrSi
fesvgamdgari damokidebulebis Sevi-
wroeba - Secvla ioli ar aris;
da, bolos, CvenTvis gansakuTrebiT
mniSvnelovani, mexuTe: winaaRmde-
gobebi sivrceSi anu adamianTa didi
teritoriuli erTobebis - xalxebis
(erebis) - Rirebulebebs Soris. winaaRm-
degobaTa es klasi Taviseburad imeo-
rebs wina oTxs (da es aRniSnuli oTxis
mimixilvis mizani iyo kidec), magram
mainc calke klass warmoadgens, rad-
gan saqme gvaqvs maT(winaaRmdegobaTa)
ufro maRal donesTan. am doneze an
erTi xalxi (SesaZloa misi mTavroba)
eswrafvis sxva xalxis RirebulebaTa
gaziareba-ganxorcielebas da awydeba
Tavisi Tanamemamuleebis - SesaZloa
agreTve Tavisi mTavrobis - konser-
vatiul ganwyobebs, an es sxva xalxi
cdilobs ganavrcos masze sakuTari
Rirebulebebi. _ da am SemTxvevaSi igi
SesaZloa waawydes dabrkolebebs uwin-
aresad obieqturi da subieqturi pi-
robebis moumwifeblobas an, saerTod
ararsebobasTan dakavSirebiT. ganvr-
coba istoriulad xdeboda dampyrob-
lis mier dapyrobilis damorCilebis
mizniT, radgan roca dapyrobils sar-
wmunoebasa da enas arTmev, igi ufro
advilad samarTavi xdeba.
Tanamedrove civilizaciaSi sakuTari
erovnuli Rirebulebebis sxvebze ganvrcoba
SeiZleba xdebodes keTili miznebiT _ roca
erT xalxs Tavisi Rirebulebebi gulwr-
felad miaCnia WeSmaritad (an ufro mow-
inaved mainc). magram igi SeiZleba xdebodes
agreTve adamianTa da mTeli erebisTvis dam-
axasiaTebeli im bunebrivi swrafviT, rom
daimsgavson sxva. orive SemTxvevaSi didi
dafiqrebaa saWiro, radgan RirebulebaTa
sivrcobrivi gavrceleba SeiZleba waawydes
sul sxva erovnul niadags, romelzec ucxo
nergi ver gaixarebs an gaixarebs da, karga
xniT, sasurvel nayofs ver mogvcems.
problema rTulia da did dafiqrebas
iTxovs. sifrTxiles mware gamocdilebac
gvkarnaxobs: sazogadoebis ekonomikuri
ganviTarebis yvelaze Rirebuli produqti
sabazro konkurentuli meqanizmia da ara
- kerZo sakuTreba, romelze gadasvlac
CvenTan ganxorcielebuli reformis Zir-
39
m. gvelesiani, S. veSapiZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
iTad mimarTulebad iqca. kerZo sakuTrebis
instituts gonivruli Camoyalibeba
sWirdeba, raTa man Seqmnas sabazro meqan-
izmis amuSavebis erTi (mxolod erTi) win-
apiroba, CvenTan ki reformatorebma igi
panacead miiCnies. xolo Sedegad ra miviReT?
ZiriTadad _ monopolistur-klanuri stru-
qturebi, ro mle bic sabazro meqanizmis
moqmedebas xels uSlian. anu konkurentuli
sistemis Camoyalibebamde Cven dRes su-
lac ara varT ufro axlos, vidre sabWoTa
xanaSi viyaviT, vinaidan sadReisod gaCenili
gaxevebuli monopoliuri struqturebis
demontaJi, jerjerobiT mainc, SeuZlebeli
Cans da am amocanas arc aravin ayenebs dRis
wesrigSi. problemaa Cvens kerZo mesak-
uTreTa qcevis orientaciac saR kerZome-
sakuTrul Rirebulebebze (isini ZiriTadad
mesakuTreTa im Taobas ekuTvnian, ro-
melTac didi ziani miayenes erovnul
simdidres fabrika-qarxnebis jarTad gay-
idviT, xe-tyis xerxva-gayidviTa da a.S. anu
ar ekuTvnian fxian, racionalurad moqmed
mesakuTreebs).
Cveni moxseneba ZiriTadad Seexo kri-
teriumebs, romlebiTac dgindeba Rire-
bulebaTa raoba, maTi sazRvrebi da maTTvis
niSandobliv winaaRmdegobaTa klasifikacia.
maT migviyvanes im winaaRmdegobebamde, rom-
lebic axlavan RirebulebaTa gavrcelebas
sxvadasxva xalxebs Soris. xolo Tu rogor
davZlioT winaaRmdegobebi progresul Ri-
rebulebaTa gaziarebisa da ganxorcielebis
gzaze, calke saubris sagania.
gamoyenebuli literatura:
1. WavWavaZe, i. (1955). Txz. sruli krebuli 10
tomad. t. V. saxelmwifo gamomcemloba. Tb-
ilisi.
Values: Limits and Contradictions
Merab GvelesianiDoctor of Economic Sciences, Georgian Technical University Professor emeritus
Shota VeshapidzeDoctor of Economic Sciences,Professor, David Aghmashenebeli National Defence Academy of Georgia
Key words:VALUES, LIMITS, CLASSIFICATION
Summary
Speakers noted the diffi culties and values within their borders and classifi cation, which determines their mutual transitions.
As the values of human societies and social behavior guidelines to create another level of compared eco-nomic values. The report identifi ed fi ve contradictions of social values, the fi fth of which _ the contradiction between the values of diff erent nations _ covers four others.
40
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
evropuli Rirebulebebi: ra ganvaxorcieloT saqarTveloSi da rogor ganvaxorcieloT
merab gvelesiani
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის ემერიტუს-პროფესორი
SoTa veSapiZe
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, დავით აღმაშენებლის სახელობის საქართველოს ეროვნული თავდაცვის აკადემიის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
Rirebulebebi, ilia WavWavaZe, erovnuli Rirebulebebi
yoveli eris TviTmyofadoba mis Rire-
bulebebs efuZneba _ maTi ganxorcielebiT
miiRweva da aisaxeba kidec maTSi, ramde-
nadac Rirebulebebi eris kulturis kon-
centrirebul gamoxatulebas warmoadgenen.
xolo, Tu eri sakuTar, sxvaTagan gansxvave-
bul RirebulebiT orientirebs kargavs,
amiT igi kargavs sakuTar saxes.
globalizaciis epoqa sul ufro mZ-
afrad aCens “oqros miliardis” qveynebis
RirebulebaTa mimzidvelobas. xom ar uqm-
nis es safrTxes im erebis TviTmyofadobas,
romlebic maT Rirebulebebs iziareben da
anxorcieleben? kulturulad CamorCenil
erebs es safrTxe adre Tu gvian uTuod
gauCndebaT. iseTi kulturuli erisTvis
ki, rogoric qarTvelobaa, kanonzomieri
is iqneba, Tu misi erovnuli kultura Sei-
wovs progresul ucxour Rirebulebebs da
amiT kidev ufro aamaRlebs da gaamdidrebs
Tavisas. istoriuli gamocdilebac gviCve-
nebs, rom dampyrobelTa SedarebiT dabali
kulturisganac ki qarTveli eri axerxebda
aeRo racionaluri marcvlebi, Tumca mT-
lianobaSi, Znelbedobas didi zarali mo-
hqonda misi sulierebisTvis.
“oqros miliardis” Rirebulebebisken
swrafva dRes bunebrivia da ufro meti
sikeTis momtanic, vidre warsulSi moutania
CvenTvis ucxour RirebulebaTa gaziarebas.
oRond gaaCnia, ra mizezebiTa da formebiT
Cndeba igi: im mizezebiT, rom srulvyoT
sakuTari Rirebulebebi da sakuTari Tavi,
Tu ubralo wambaZvelobiTa da iqauri cx-
ovrebisgan Tvalis moWriT anu sibrmaviT;
ra formiT warmogvidgenia maTi gaziareba
_ brmadve gadmoRebas vapirebT Tu Cvens
fesvebze aRmocenebul RirebulebebTan maT
misadagebas.
amrigad, principi imisa, romeli uc-
xouri Rirebulebebis ganxorcieleba dav-
isaxoT miznad, Semdegia: unda SevecadoT
nebismieri progresuli Rirebulebis
ganxorcielebas, romelic ki Tavsebadi
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
41
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
iqneba Cveni kulturisadmi imis miuxedavad,
romeli qveynisa da xalxisagan momdinareobs
igi. aq davakonkretoT amocana Cveni Temis
mixedviT: gavarkvioT, ratom aris qarTuli
kulturis “sulTan” SedarebiT axlos evrop-
uli Rirebulebebi, vidre sxva regionebis da
qveynebisa, maT Soris _ umdidresi aSS-si.
zogadi Sedarebac gviCvenebs, rom dasav-
leTevropuli Rirebulebebi ufro Rrma
tradiciul Zirebzea mosuli, ufro huma-
nuria da Semwynarebluri, vidre amerikuli
Rirebulebebi. amdenad, isini ufroa Tavse-
badi qarTvelobis bunebasTan.
WeSmarit RirebulebaTa mwvervalze
TviT adamiani dgas. igia, misi sicocxle, misi
Ta visufleba da misi keTildReoba umaRlesi
Rirebuleba. aSS-Sic am mwvervalze dgas igi,
oRond saxelmwifo politika arCevans mainc
akeTebs upiratesad Zlier, “fxian” adami-
anTa sasargeblod, raki maTgan qveyana met
sargeblobas elis. es imas moaswavebs, rom
realurad, TviT misi arsebobaa miCneuli
ufro maRal Rirebulebad, vidre dan-
arCenebisa. am princips Tavisi dadebiTi
mxare aqvs, igi STambeWdav ekonomikur
Sedegs aZlevs qveyanas da amiT, STambeWdav
magaliTs _ mTel msoflios. dasavleTev-
ropuli politikis principi sapirispiro
rodia, oRond esoden sworxazovani ar
aris. igi ufro tevadia da siRrmiseuli. igi
miiswrafvis SedarebiT Tanabari sastarto
mdgomareobis Seqmnisaken yoveli adamianisa-
Tvis, raTa uzrunvelyos ara mxolod maTi
arseboba, aramed maT mier TavianTi niWisa
da unarebis Tavisufali ganviTarebaca da
gamovlenac. socialuri politika aSS-Si
aranakleb efeqtiania, vidre dasavleTev-
ropul qveynebSi. mxolod misi masStabebia
SedarebiT viwro, radgan es qveyana ar aSenebs
socialur sabazro ekonomikas, evrokavSirs
ki swored aseTi ekonomika “uweria droSaze”.
demokratiuli Rirebulebebi da maTi
ganmamtkicebeli institutebic dasavleT
evropaSia ufro Zlieri. sakmarisia iTqvas,
rom aSS-Si, romelic demokratiis burjadaa
wodebuli, adgilobrivi xelisufleba
farTo legitimaciiT sargeblobs, magram
igi mainc saxelmwifo struqturaa da ara
_ teritoriuli (adgilobrivi) TviTm-
marTvelobis organo.
xolo evropa adgas TviTmmarTvelobis
ganviTarebis kurss (Cve ni moxsenebis bolos
am sakiTxze saga nge bod SevCerdebiT).
SeiZleba gaCndes azri, rom dasavleTev-
ropelebi xasiaTebiT didad arian erTime-
orisagan gansxvavebulni da rom, magaliTad,
germanuli xasiaTi iqneb amerikulTan
ufroa axlos, vidre frangulTan Tu espa-
nurTan. magram swored germanulma samec-
niero azrma moamzada socialuri sabazro
ekonomikis koncefcia (romelmac jer kidev
faSizmis xanaSi daiwyo Camoyalibeba) da
pirvelad swored dasavleTgermanuli xel-
isufleba Seudga mis ganxorcielebas (Cvenc
socialurad orientirebuli sabazro eko-
nomikis mSenebloba davisaxeT gardamavali
periodis miznad pirvelive wlebidan, ma-
gram samwuxarod es mizani sapirispiro
Sedegebma gaaxuna).
moviyvanoT antimonopoliuri kanonm-
deblobis magaliTic. es kanonmdebloba ori
tipisaa: erTi krZalavs monopolias, meore
ufro “rbilia”, ar krZalavs mas, zRudavs
mas im qceva-gadawyvetilebebSi, romelTac
ziani moaqvT sazogadoebisaTvis. pirvels,
ufro xists, aSS axorcielebs da manve
ganavrco igi iaponiaze meore msoflio
omSi misi damarcxebis Semdeg. magram es kan-
onmdebloba moqmedebs qveynis farglebSi,
Torem msoflio bazrebze warmodgenil um-
sxviles korporaciebs Soris umravlesoba
swored amerikuli da iaponuria. savsebiT
samarTlianad, saqarTvelom nimuSad aiRo
germanuli kanonmdeboba. Tumca, aq igi
efeqtianad ver muSaobs Sesatyvisi insti-
tutebis sisustis gamo.
dasavleTevropuli Rirebulebebi araa
erTgvarovani da bevri maTgani SeiZleba
CavTvaloT araTavsebadad ara marto qar-
Tul kulturasTan, aramed erTmaneTTanac.
magram globalizaciisa da ekonomikuri
integraciis sikeTeebsa da evropelTa bu-
nebiT sirbiles Tavisi gaaqvT: evrokavSiri,
romelic 28 suverenuli saxelmwifosgan
Sedgeba, RirebulebaTa mravalferovnebas
Tavis simdidred miiCnevs. mravalferovneba
aris Cveni epoqis yvelaze damaxasiaTebeli
zogadi niSanic sazogadoebrivi cxovrebis
m. gvelesiani, S. veSapiZe
42
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
yvela sferoSi. xolo qarTvelma erma dRes
ki ar daiwyo mravalferovnebisken swrafva,
igi odiTgan iyo misken miswrafuli. am
swrafvis produqtia Cveni unikaluri da
amave dros, uaRresad mravalferovani, ma-
gram saerTo erovnuli suliT aRbeWdili
kultura. esec aris erTi im faqtorTagani,
romelic Cveni da dasavleTevropuli Ri-
rebulebebis sulis siaxloveze metyvelebs
da romelSic Cven Tavmowonebis safuZveli
gvaqvs Cveni pirvelobiT.
ilia WavWavaZem saukunenaxevris win auRo
alRo qarTuli da evropuli sulierebis
naTesaobasa da im sikeTes, romlis miRebac
Cvens ers SeuZlia mowinave evropuli Rire-
bulebebis gaziarebiT da ara marto Cvens
ers. ilias miaCnda, rom es Rirebulebebi
universaluri xasiaTisaa da yvelasaTvis
aris misaRebi. amis naTelsayofad Tavis
“iveriaSi” aqveynebda werilebs iseTi rub-
rikebiT, rogoricaa “Sinauri mimoxilva”,
“sapolitiko mimoxilva” da sxva. man gaaan-
aliza iseT RirebulebaTa Sinaarsi, ro-
goric aris Tavisufleba, qalTa uflebebi,
zneobrivi siwminde (misi mniSvneloba eris
mermisisaTvis), ganixila inglisSi Seqmnil
damxmare sazogadoebaTa sikeTe, miuTiTa
saerTaSoriso sasamarTlos SemoRebis au-
cileblobaze. saqarTvelosTvis sagulisx-
moa misi miTiTeba, rom “safrangeTis
zneobrivi Zal-Rone mamulis siyvarulSia”.
gansakuTrebiT amaxvilebda didi ilia
yuradRebas imaze, rom “kanonis winaSe
Tanasworoba sazogadoebis wesieri age-
bulebis safuZvlis qvakuTxedia”, rom “eris
janmrTeloba saxelmwifos erTi udidesi
sazrunavia”, rom arsebobs “iseTi dawese-
bulebis saWiroeba, sadac SesaZlebeli iqneba
garToba, gasaubreba, dasveneba”, da a.S. ev-
ropuli Rirebulebebis ganxorcieleba mas
miaCnda mTeli erisa da TiToeuli adamianis
dacvis, saxelmwifos upirveles sazrunavad
maTi keTildReobis gadaqcevis, adamianis
uflebebis, misi sicocxlis, Tavisuflebis,
sakuTrebis daculobis, Tanasworobisa da
harmoniis miRwevis saSualebad. saubrobda
qarTuli mwerlobis “evropeizaciis” (anu
evropul Rirebulebebze misi orientaciis)
saWiroebaze.
ilia iwonebda iaponiis magaliTs:
“iaponia am mxriT _ werda igi, _ ufro
gabedulad irjeba. misi axali xelmwife
didi momxrea evropis ganaTlebisa da hla-
mis daucxromlad _ yoveliferi, nametnavad
mmarTveloba qveynisa, evropis wessa da rigs
Seuferos. dRes iaponias bevri evropiulad
ganaTlebuli... axalgazrdoba hyavs... mwer-
loba, cotad Tu bevrad frTaSesxmulia da
gavrcelebuli, da vin icis, _ iqneba iaponiam
pirveli mesveuroba gauwios azias evropis
civilizaciis zemoqmedebis qveS warsam-
ateblad da ganTiadma ganaTlebisam Tavisi
sxivosani Suqi pirvel iqidam mohfinos mTel
aziasac”. Semdeg ilia iwonebs imas, rom spar-
seTmac gauRo kari evropis civilizacias.
“exlandeli Sahis mefobis dros _ wers igi
_ bevrs Zvels Cveulebas, romelic sulsa
da xorcs sparseTisas ase Tu ise hxuTavda,
kbili moeWra. Sahma, romelmac ramdenjerme
moiara evropa, bevrs rasmeze aixila Tvali
da dainaxa Tavis qveyanaSi bevri umsgavsoba
da Seuferebloba. igi scdilobs bevri ram
Zveli gandevnos, bevri axali ram SemoiRos.
amisaTvis igi Turme arc imis winaSe ukudge-
bao, rom Tavisi neba-ufleba SeixuTos, Tu
amas moiTxovs qveynis sikeTe da bedniereba.”
motanili citatebi exeba Rirebule-
baTa im kategorias, romelTa ganxorciele-
basa an SezRudvaSi politikuri neba da
xelisufalTa mcdeloba asrulebs gadam-
wyvet rols. masve exeba didi ilias bevri
sxva gamonaTqvami, maT Soris, gamonaTqvamebi
imis Sesaxeb, rom evropuli gamocdilebis
gaziarebisas saqarTveloSi prioriteti
unda mieniWos wessa da rigs saxelmwifo
mmarTvelobasa da TviTmmarTvelobaSi da
rom amis gakeTeba iTxovs sakanonmdeblo da
ekonomikur reformebs. iseTi Rirebule-
bebi, rogorebicaa adamianis uflebebi, kan-
onis uzenaesoba da mis winaSe Tanasworoba,
sabazro ekonomika, demokratia, usafrTxoeba
da a.S., romlebic dRes ar Camodian medias-
aSualebebis furclebidan da ekranebidan, Ri-
rebulebaTa swored am kategorias ekuTvnian.
Cveni moxsenebis saganic _ romeli evropuli
Rirebulebebi ganvaxorcieloT da rogor
ganvaxorcieloT isini saqarTveloSi _ xel-
isuflebis politikur nebas, mis Zalisxmevas
43
m. gvelesiani, S. veSapiZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
iTxovs. oRond, am sferoSi dagrovili mWare
gamocdileba da RirebulebaTa winaaRmde-
gobebi gvkatnaxoben, rom yovel aseT nabijs
“asjer gazomva” esaWiroeba. am kuTxiT dam-
afiqrebelia evrokavSiris lisabonis xelSek-
rulebis is punqtic, romlis mixedviTac
evrokavSirma xeli unda Seuwyos Tavisi Ri-
rebulebebis gavrcelebas mTels msofli-
oSi. amitom Cveni moxsenebis zogadi daskvna
aseTia: umjobesia, TviTon movaxdinoT Cvens
evropul keTilismsurvelebTan erTad imis
skrupulozuli gamokvleva, ra evropulma
Rirebulebebma SeiZleba ixaron qarTul niad-
agze da ra aris saWiro imisaTvis, rom ixaron.
ver vityviT, rom aseT debulebebs
miekuTvneba: adamianis Rirsebis pativiscema;
pluralizmi (mravalferovneba); diskrim-
inaciis dauSvebloba; Semwynarebloba; qalTa
da mamakacTa Tanasworoba da maTTanani,
romlebic evrokavSiris dokumentebSia wina
planz wamoweuli _ ver visaubrebT imaze,
rogor gavaxaroT isini qarTul niadagze,
raki isini am niadagzea (maszecaa) naSobi.
qarTveli xalxis orientiri dasabamidan iyo
iseTi Rirebulebebic, rogorebicaa: Tav-
isufleba; adamianis uflebebis, maT Soris,
umciresobis uflebebis dacva da imave dok-
umentebSi dasaxelebuli zogi sxva Rire-
buleba. yovelive amiT SegviZlia viamayoT
da amitomac migvaCnia evropuli kultura
CvenTvis maxloblad. gasarkvevi is aris, ra
pirobebSi, ra formiTa da saSualebebiT (ra
institutebiT) xorcieldeba dRes isini iq
da aq. iq institutebi xangrZlivi istori-
uli periodis manZilze yalibdeboda da
es xdeboda sazogadoebriv-ekonomikuri
stru qturebis cvlileba-ganviTarebis kva-
l dakval da maTTan misadagebiT. Cven ki
jer mxolod svla daviwyeT Tanamdrove
struqturebisken da daviwyeT igi zig-
zagebiT, SeferxebebiTa da ukusvlebTan
SewyvilebiT. amis Sedegia dasaxelebul Ri-
rebulebaTa sxvadasxvagvari deformacia da
maTi araTanmimdevruli ganxorcieleba.
amis Sedegia Cveni mkveTri CarmoCenac
iseTi RirebulebiTi orientirebis dacvaSi,
rogorebicaa kanonis uzenaesoba da samarT-
lianoba, romlebic asevea dasaxelebuli
evrokavSiris dokumentebSi zemoT CamoTv-
lil RirebulebaTa gverdiT. kanonis up-
ativcemulobas safuZveli Caeyara ukve
sab WoTa xanaSi, rodesac xelisufleba
veRar akavebda Crdilovani ekonomikis
zrdas da rodesac mdidruli an Tund
normaluri cxovrebis ZiriTad wyarod
masobrivad iqca yalbismqneloba. kanoni
erTs iTxovda, cxovreba _ meores da am
dapirispirebam Sva mZlavri korufciuli
manqana. postsabWouri periodis Tavda-
pirvelma qaosma kidev ufro gaamZafra es
procesebi. maT Soris privatizaciac elit-
arul-mimtacebluri niSniT warimarTa. Tu
imxanad samarTals samarTlianobis raRac
niSanwyali daetyo, es moxda paradoqsulad
_ mimteveblurad wvril kanondamrRvevTa
mimarT, romelTa umravlesobas arsebobis
sxva saSualeba aRar gaaCnda. xolo arakan-
onierebis miteveba, saTaveSive Tu ara, mere
da mere mainc, korufciis Senakadi xdeba.
korufciul manqanas dro mxolod
saxes ucvlida, Torem igi, patar-patara
pauzebis Semdeg, kvlav welSi imarTeboda
da arc axlaa Seqmnili imis pirobebi, rom
man kvlav ufrodaufro ar ibartyos. so-
cialuri diferenciaciac, bunebrivia,
CvenTan sabazro meqanizmis Sedegad ki ar
gaRrmavda, aramed _ usamarTlobis Sedegad
da yvelaferze metad aman gamoiwvia Rire-
bulebiTi orientirebis sistemuri deform-
acia.
viTarebis gasajansaReblad Cven uTuod
dagvWirdeba evropuli gamocdilebis Ses-
wavla da gaziareba, maram evropasTan “fex-
awyobil” svlas, jerjerobiT mainc ver
SevZlebT da nurc SevecdebiT. arc in-
ercia mogvcems amis saSualebas da arc
sadReisod Camoyalibebuli sazogadoebriv-
ekonomi kuri struqturebi. samarTlebrivi
institu tebis administraciul `gamagre-
bas~ ki, vaiTu, mxolod is mohyves, rom
Cveni korufcionerebis nawilma, romelic
dRes xisti meTodebiTac gadis fons, `fexi
auwyos~ dasavleTSi gamoyenebul ~civilur~
meTodebs. iqac xom aris korufcia!
amtkiceben, korfuciis virusi fineTSi
verasdros ixarebso da amas finelTa is-
eTi RirebulebiTi orientirebiT xsnian,
rogoricaa: finelebs ara aqvT fufun-
ebisaken swrafva _ fufuneba sulelTa
Suasaukuneebis aRmosavlur garTobad mi-
aCniaT; isini xalxis moZuleobad Tvlian
mis xarjze gamdidrebas, xolo momavali
44
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Taobebis moZuleobad _ sabiujeto sax-
srebis gaflangvas: maT swamT, rom jobs
maTma Svilebma da SviliSvilebma TviTon
gaikafon cxovrebis gza; swamT, rom qurdi
versdros gaxdeba Tavisufali, raki ver
ganTavisufldeba Tavisuflebis aRkveTis
SiSisagan.
Rirs informaciis gavrceleba am maRal
da lamaz RirebulebaTa Sesaxeb, oRond
utopiuri iqneboda ocneba imaze, rom amiT
SevZlebT maT `gadmoRebas~. maT mxolod
dRevandeli struqturebi ki ar gadaRobe-
boda win, aramed TviT qarTvelic Tavisi,
finelisagan gansxvavebuli, xasiaTiT, rome-
lic sadReisod am struqturebsaa misadage-
buli. Torem ar gvgonia, fineli qarTvels
siyvarulis Tayvaniscemasa da siZulvilis
gmobaSi gaejibros. qarTveli mxolod imas
amjobinebs, rom TviTon gaswios xelgaSliT
qvelmoqmedeba da aqeT ar gaxdes misi mTx-
ovneli. am or variants Soris kidev aris
erTi: mosawyeni da xSir SemTxvevaSi, au-
taneli Raribuli cxovreba. Cveni xalxis
umravlesoba mieCvia mas, oRond _ ar Se-
hguebia. bevri gacvlida siRaribes fufun-
ebaze Tund didi riskis fasad. swored es
aris korufciis saSiSi rezervi.
Cven ar vudarebT erTmaneTs am ori
eris aq dasaxelebul RirebulebiT ori-
entirTa av-kargs. gamovdivarT mxolod
iqidan, rom maqsimalizmi sulac ar aris
qarTvelis bunebiTi naklovaneba _ rom misi
maxinji gamvlena arsebuli struqturebiTa
da mdgomareobiT aris ganpirobebuli. sanam
isini ar Seicvleba, propaganda da kanonis
gamkacreba ver mogvcems sasurvel Sedegs.
gamosavali is aris, rom qarTvelis maqsim-
alizmis daTrgunvas ki ar SevecadoT, aramed
im struqturebis Secvlas, romelic xels
uSlian mis saR gamovlinebas. saqme TiTqos
ukidegano sistemur-struqturul cv-
lilebebs exeba, magram, Cveni azriT, misi
gadawyvetis gasaRebi erTi demokratiuli
institutis ganviTarebaSi unda veZioT. es
institutia teritoriuli (adgilobrivi)
TviTmmarTveloba.
dasavleT evropaSi mas gansakuTrebuli
yuradReba mieqca 1980-ian wlebSi. ratom
ufro adre ara? ufro adre, 30-50-iani
wlebidan, makroekonomikur Teoriasa da
praqtikaSi ganxorcielebulma keinsianurma
revoluciam gazarda saxelmwifos maregu-
lirebeli funqciebi, rasac 70-ian wlebamde
warmateba warmatebaze mohqonda. saxelmwifo
“damZimda” da imis monaTesave seniT daavadda,
romliTac sabWoTa saxelmwifo: korufciiTa
da mouqnelobiT. 70-80-iani wlebis mijnaze
ki mmarTvelobis saWesTan movidnen axali
Zalebi, romelTa mier ganxorcielebuli re-
formebis, kerZod _ gansaxelmwifoebrivebis,
nakadSi moeqca adgilobrivi TviTmmarTve-
lobac: saxelmwifom gaafarTova misi
uflebebi da moaxdina Tavisi funqciebis
nawilis masze delegireba. demokratiis
ganviTarebas aman xeli uTuod Seuwyo, ma-
gram adgilobrivi aparati saxelmwifo
aparatis danamatad aqcia: mas daekisra im
adgilobrivi mniSvnelobis sazogadoebrivi
sikeTeebis miwodeba, romelsac saxelmwifo
ver gaswvda. igive modeli 1997 wlidan dain-
erga CvenTan da igi aq korufciuli manqanis
nawiladac iqca. evropaSi cdiloben mainc
imas, rom farTo sazogadoeba Caaban TviT-
mmarTvelobis saqmianobaSi, CvenTan msgavsi
mcdelobac formaluria. realuri rom
iyos, an maSin vin Seiwuxebda Tavs uangarod
_ sazogadoebriv sawyisebze _ mieRo mon-
awileoba, vTqvaT, biblioTekebis qselis,
gamwvanebis, dasufTavebis, saqalaqo trans-
portisa Tu sxva saerTo saqmeebis gadaw-
yvetaSi? aseTia sazogadoebrivi sikeTeebis
buneba: yvelas unda, maTi miwodebis saqme
sxvisi xeliT akeTos.
WeSmariti TviTmmarTvelobis ver-
tikali mimarTuli unda iyos saxelmwifo
vertikalis sapirispirod, qvemodan ze-
moT (`rigiTebisgan~ TviTmmarTvelobis
organosken rogorc aRmsruleblisken)
da aris kidec mimarTuli iq, sadac namd-
vili TviTmmarTveloba arsebobs. ase ar
aris adgilobriv TviTmmarTvelobaSi da
verc iqneba (rogorc piradi kontaqtebiT
viciT, mas evropaSic uWirs). ver iqneba
imitom, rom igi saxelmwifosganaa inicire-
buli da ar aris `amoSenebuli~ qvemodan
anu ar aris Seqmnili TviT mosaxleo-
bis mier Tavisi mravalferovani inter-
esebis gansaxorcieleblad. am miznebiT
mosaxleoba aTasgvar (am sityvis pirdapiri
mniSvnelobiT) gaerTianebas qmnis da aravis
mosdis azrad, rom erT struqturaSi moaxdi-
nos samomxmareblo tipis sazogadoebebisa
45
m. gvelesiani, S. veSapiZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
da sazogadoebriv sikeTeTa miwodebis funq-
ciebis sinTezi.
WeSmariti TviTmmarTveloba adgilo-
brivi xelisuflebis miRma arsebobs da
viTardeba (rogorc samomxmareblo, ise
sxva, saaqcio, partniorul) sazogadoe-
bebSi. misi arsebobis saZirkvels ar war-
moadgenda da arc dRes warmoadgens
sazogadoebriv sikeTeTa miwodeba. xolo
TviTmmarTvelobis piroba oria: monaw-
ileTa Tanasworoba da maTi monawileoba
saerTo sakuTrebaSi.
istoriuli Temic am principze iyo age-
buli: Tavisufali iqneboda Tu feodaluri
struqturis erTeuli, igi war moadgenda
teritoriul-sameurneo mTli anobas piradi
(kerZo) da saTemo sakuTre bis SexamebiT.
swored qarTulma Temma daudo saZirkveli
Cveni saerTo-erovnuli Rirebulebebis
umetesobas, romelTa Soris aq gansakuTre-
bulad aRvniSnavT Tanadgomas Wirsa Tu
lxinSi. qvriv-obols sofeli ganikiTxavda
da meurneobis gaZRolaSic igi exmareboda.
anu sameurneosTan erTad Temi socialur
funqciasac asrulebda. demokratiisa da
TviTmmarTvelobis cnebebi axlosaa erT-
mimeoresTan istoriul TemTan mimarTe-
baSi, maT Soris, axlosaa antikuri xanisa Tu
Suasaukuneebis qalaqebTan mimarTebaSic,
sadac TviTmmarTvelobis subieqtebad gamo-
diodnen priviligebuli fenebi _ patriciebi,
vaWarTa gildiebi, xelosanTa amqris os-
tatebi.
sabazro ekonomikis ganviTarebam, nat-
uralur meurnebaTa rRvevam da adgilobrivi
ekonomikuri kavSirurTierTobebis didi
nawilis gawyvetam bevri funqcia daukarga
adgilobriv TviTmmarTvelobas da daaknina
igi. aman pova gamoxatuleba, magaliTad,
imaSi, rom napoleonma msxvili istori-
uli provinciebi momcro departamentebiT
Secvala da amiT TviTmarTvad komunebze
zedamxedveloba gaaZliera. amave mimar-
TulebiT kidev ufro ganviTarda procesebi
XX saukunis Suxanebidan, razec zemoTac
iTqva. amiT SeiZleba aixsnas is, rom 1980-
ian wlebSi, TviTmmarTvelobis reformisas,
evropaSi aRaravis gaxsenebia misi tradi-
ciebi. isini ukve miviwyebuli iyo.
qarTvelma xalxma SeinarCuna is Ri-
rebulebebi, romlebic istoriul TemSi
Camouyalibda. samwuxarod, bolo aT-
wleulebis Znelbedobis fonze TandaTan
kargaven Zalas Zveli mezobluri da naTe-
sauri urTierTobebi, magram isini jerac
ar arian daviwyebuli da niadags uqm-
nian WeSmariti TviTmmarTvelobis gaCenas
Tavdapirvelad mcire teritoriul er-
TeulebSi, romlebidanac SesaZlebelia
momavalSi amoizardos teritoriuli TviT-
mmarTvelobis sistema. amis mcdelobas
jer kidev 1986-1991 welbSi hqonda adgili
eqsperimentuli samomxmareblo-sawarmoo
kooperaciul gaerTianeba `verisubanSi~,
romelic am striqoebis erTi Tanaavtoris
(m. gvelesianis) xelmZRvanelobiT Seiqmna da
romelsac saqarTvelos mecnierebaTa aka-
demiis ekonomikis instituti meurveobda.
msgavsi mcdeloba dRevandel sainforma-
cio-teqnologiur pirobebSi meti warmate-
biT SeiZleba ganxorcieldes teritoriuli
saaqcio sazogadoebis formiT. saWiroa mxo-
lod sawyisi kapitali, romelze dayrdnob-
iTac mikroubnis mosaxleoba dainteresdeba
TviTmmarTveleobis am ujredis sameurneo
da socialuri funqciebiT da gawevriandeba
masSi [gvelesiani, 2002]. aq mxolod davas-
axelebT zogierT sakvanZo funqcias.
socialuri funqcia: dividendis an-
gariSze sazogadoebis sakuTrebasa an
TanasakuTrebaSi arsebuli damxmare
meurneobis produqtebis SeRavaTian
fasad ganawileba (`verisubanSi~ es xde-
boda 50%-iani fasdaklebiT);
damxmare sameurneo funqcia: savaWro,
sazkvebis, satransporto, sayofacx-
ovrebo, pedagogiuri da sxva momsaxu-
rebisa;
damxmare saqmianobaSi mikroterito-
riaze mcxovreb umuSevarTa da nawi-
lobriv SromisunarianTa dasaqmebis
funqcia;
sakuTrebaSi (TanasakuTrebaSi) arse-
buli sameurneo obieqtebis marTvasa
da produqtis xarisxis kontrolSi mi-
kroteritoriuli erTeulis mcxovre-
bTa mozidvis funqcia;
mcire biznesis xelSewyobis funqcia;
adgilobrivi wvrilmani saerTo saqme-
ebis (sazogadoebrivi sikeTeebis miwo-
debis sakiTxTa) gadawyvetaSi muni ci pa-
li tetebTan TanamSromlobis fu nq cia;
46
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
momxmareblis marketingis funqcia da
mravali sxva.
naTelia, rom TiToeuli am funqciis
ganxorcieleba RirebulebaTa ganxor-
cielebas gulisxmobs. mokled SevCerdebiT
zog maTganze.
mikroteritoriuli saaqcio sazoga-
do ebis TanamSromloba municipalitetTan
warmoadgens gzas, romliTac adamianebi
masobrivad gamoxataven TavianT nebas ama
Tu im saerTo (municipaluri) sakiTxis
gadawyvetaSi, anu realuri SinaarsiT avsebs
adgilobriv TviTmmarTvelobas.
rac Seexeba momxmareblis marketings,
aq albaT TviT es termini gaaocebs imaT,
visac marketingi mxolod firmebis saqmed
warmoudgeniaT. magram dRes marketings,
rogorc amas avtoritetuli mecnierebi
uTiTeben, axorcieleben momxmareblebic.
oRond momxmareblebi, umTavresad daq saq-
sulad, gaTiTokacebulad eZeben sai medo da
perspeqtiul mimwodebels. orga ni zebuli da
universaluri saqmianoba am mi marTulebiT
SeuZlia ganaxorcielos mxo lod terit-
oriul saaqcio sazogadoebas. dRes, gansak-
uTrebiT ki _ saqarTvelos dRevandelobaSi,
mxolod igi SeiZleba gadaiqces mimwodeblis
monopoliis sapirwone organizaciad, anu
Seakavos zewola moxmarebelze.
mas SeuZlia, gadaiqces mosaxleobis
socialuri dacvis erT-erT sayrdenadac.
1980-iani wlebis mijnaze margaret tetCeri
saTaveSi edga Tavis qveyanaSi privatizaciis
kampanias lozungiT _ `gadavaqcioT yoveli
britaneli aqcionerad~. reformas am mxriv
dadebiTi, magram umniSvnelo Sedegi hqonda.
teritoriul saaqcio sazogadoebas SeuZlia
ufro soliduri Sedegis mocema.
am da msgavsi gzebiTa da meTodebiT
gvesaxeba saqarTveloSi CvenTvis monaTesave
evropuli Rirebulebebis ganxorcieleba.
gamoyenebuli literatura:
1. gvelesiani, m. (2002). adgilobrivi TviTm-
marTveloba: guSin, dRes, xval. Tbilisi.
European Values: What Can We Implement from Them and How Can We Implement Them in Georgia
Merab GvelesianiDoctor of Economic Sciences, Georgian Technical University Professor emeritus
Shota VeshapidzeDoctor of Economic Sciences,Professor, David Aghmashenebeli National Defence Academy of Georgia
Key words:THE VALUES, ILIA CHAVCHAVADZE, EUROPEAN VALUES
Summary
The report deals with the use of which nations are taking each other to enrich the national values as a result. Analyzes the European and Georgian values proximity, on which still a great Ilia Chavchavadze claimed.
Speakers will talk at national values impact factors on the level of corruption; Giving a comparative analysis of local government reforms in Europe (where they began 1980) and Georgia (which began in 1997), It notes that in the beginning of self-governing Georgia took more formal, while the tradition of the Georgian people may create self-exemplary model.
47
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
saqarTvelos regionuli identobis politikuri ekonomia
mixeil ToqmaziSvili
ეკონომიკის მცნიერებათა დოქტორი, საქართველოს საპატრიარქოს წმიდა ანდრია პირველწოდებულის სახელობის ქართული უნივერსიტეტის პროფესორი, ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
saqarTvelo, identoba, integracia
Sesavali
ekonomikur da institucionalur gan-
viTarebasTan erTad sul ufro rTuldeba
regionuli integracia centralur kavkasi-
aSi. saqarTvelo mezobel qveynebTan _
somxeTTan, azerbaijanTan, ruseTTan da
TurqeTTan _ daakavSirebulia geografi-
uli da savaWro urTierTobebiT. Tumca
es urTierTobebi SezRudulia qveynebs
Soris arsebuli politikuri da institu-
ciuri gaucxoebiTa da separatistuli ter-
itoriebis arsebobiT. saqarTvelo qmnis
Ria bazars mezobel qveynebTan, raTa xeli
Seuwyos kapitalis, saqonlisa da momsax-
urebis nakadebis Tavisufal moZraobas da
regionSi sagareo ekonomikuri politi-
kis koordinacias. ekonomikuri barierebi
Seqmnilia ZiriTadad eTno-politikuri
winaaRmdegobebisa da dapirispirebuli
politikuri veqtorebis gamo, romelmac
centraluri kavkasiis regionSi konfli-
qturi teritoriebi warmoqmna.
Cveni mizania, davaxasiaToT saqar-
Tvelos regionuli identobis ganmsazR-
vreli faqtorebi, geopolitikuri roli
da saqarTvelos regionuli TanamSrom-
lobis politika; ganvsazRvroT Tu ra
gavlenas axdens danawevrebuli sagareo
vaWroba kavkasiaSi, ruseTTan garTule-
buli urTierTobebi da teritoriebis sep-
aratizacia saqarTvelos ganviTarebaze.
ZiriTadi aqcenti gakeTebulia integraciis
ekonomikur konteqstze.
saqarTvelos regionuli
identobis ganmsazRvreli
faqtorebi
saqarTvelos regionuli identoba
dakavSirebulia mis ekonomikur da
politikur rolTan samxreT kavkasiaSi, in-
tegraciis mimarTulebebTan evrokavSirTan
da mezobel qveynebTan urTierTobebTan.
saqarTvelos, rogorc konfliqturi ter-
itoriebis arena da misi winaaRmdegobebi
ruseTTan metyvelebs regionis socialuri
da teritoriuli ganviTarebis rTul xasi-
aTze. es dabrkolebebi qmnian saqarTvelos
regionuli identobis determinantebs.
saerTaSoriso politikur procesebs,
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
48
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
romelsac kavkasiis qveynebi awarmoeben, ar
gaaCnia saerTo miznebi da Rirebulebebi
regionSi erTiani ekonomikuri strategiis
globalizaciis konteqstSi. centraluri
kavkasia, rogorc formaluri regioni,
aris “regionuli anarqiuli sazogadoeba”
[Hettne 1996]. igi warmoadgens ganviTarebis
veqtorebis winaaRmdegobas, romelic ab-
rkolebss integraciis procesebs.
kavkasiaSi saxelmwifoTaSorisi urTi-
erTobebisTvis damaxasiaTebelia gan-
viTarebis gansxvavebuli politikuri da
ekonomikuri veqtorebi: a) saqarTvelo -
azerbaijani da TurqeTi, b) saqarTvelo _
somxeTi ruseTi da g) ruseTi-somxeTi-ir-
ani. es veqtorebi, asaxavs regionuli pro-
cesebis rTul garemos kavkasiaSi.
ruseTTan daZabuli politikuri
urTierTobebi, gancalkevebuli terit-
oriebi da socialuri da ekonomikuri
saWiroebebi ganapirobeben saqarTvelos
mTavari veqtori warimarTos evropas-
Tan regionuli TanamSromlobisaken.
saqarTvelo cdilobs hqondes Ria da
diversificirebuli urTierTobebi ev-
rokavSirTan, romelic xels Seuwyobs misi
ganviTarebis moTxovnebs. evrokavSirsa da
saqarTvelos urTierTobebebSi institu-
ciuri da ekonomikuri ganviTareba da wins-
vla gansazRvravs saqarTvelos regionul
identifikacias. saqarTvelo cdilobs,
gaxdes evropis nawili da gawevriandes ev-
ro-atlantikur struqturebSi, radgan,
am gziT, saqarTvelos SeuZlian gadarCes
da gaagrZelos demokratizaciis procesi
[Rondeli 2010: 307]. saqarTvelo miiRebs
konkretul sargebels evrokavSirTan Tavis-
ufali vaWrobisa da ekonomikuri, institu-
ciuri, samarTlebrivi da teqnologiuri
bazis reformirebis sferoSi. amiT igi
gaaumjobesebs Tavis konkurentunarianobas
da evrokavSirTan integraciis dones.
saqarTvelo aris erTaderTi qveyana
evraziaSi, romelic Zalian axlos mivida
evrokavSiris regionebTan da CaerTo mis in-
tegraciul procesebSi. es ganmtkicebulia
asocirebis Sesaxeb SeTanxmebisa (AA) da misi
nawilis _ DCFTA moTxovnebis Sesabamisad.
amiT igi uzrunvelyofs Tavis ekonomikur
ganviTarebasa da politikur stabiluro-
bas.
saqarTvelo erTaderTi qveyanaa kavkasi-
aSi, romelic yvela mezobel qvey neb Tan an-
viTarebs sxvadasxva formis re gionalizms:
socialur da ekonomikur TanamSromlobas,
saxelmwifoTaSoris TanamSromlobas da re-
gionuli integraciasa da TanamSromlobis
qsels [Hurrell 1995: 39-45]. saqarTvelos es
roli centralur kavkasiaSi da evraziis
kontinentze gansazRvravs mis regionuli
mniSvnelobas da identobas. es ukanaskneli,
ekonomikuri TvalsazrisiT, efuZneba
savaWro da ekonomikur integracias.
saqarTvelo aris dasavleTsa da
samxreTs Soris xidi rogorc ekonomikurad,
aseve politikurad. mas aqvs perspeqtivebi
gaxdes CrdiloeTsa da aRmosavleTs Soris
damakavSirebeli qveyana. konkretuli geo-
grafiul arealSi misi saerTo tendenciaa
interesebis Tanxvedris xelSewyoba yvela
mezobel da partniori qveynebTan vaWrobis
liberalizaciis gziT da Ria regionalizmis
gatarebiT sagareo politikaSi [Bergsten
1997]. am funqciis gaZliereba saqarTvelos
globaluri identobis mniSvnelovani
amocanaa. Tumca, mouwesrigebeli urTier-
Tobebi saqarTvelos separatistul regi-
onebTan da rTuli urTierTobebi ruseTTan,
aferxebs mis, rogorc axlad aRmocenebuli
da ganviTarebadi regionaluri moTamaSis
rols.
regionuli TanamSromloba
da dapirispireba:
ekonomikuri urTierTobebis
ganviTarebis veqtorebi
gasuli 20 wlis ganmavlobaSi,
saqarTvelos hqonda ekonomikis aRmav-
lobis, sistemuri reformebisa da da-
cemis periodebi. saqarTveloSi gatarda
mravali reforma ekonomikis reorganiza-
ciis, liberalizaciisa da savaWro wesebis
gamartivebis mimarTulebiT. gamartivda
Tavisufali konkurenciis barierebi. daido
Tavisufali vaWrobis xelSekrulebebi
mezobel qveynebTan. aRsaniSnavia is faqti,
rom saqarTvelos aqvs yvelaze dabali
49
tarifi msoflioSi. saSualod MFN tarifi
1.4 procentia _ ix.: [http://www.wto.org/
english/thewto_e/countries_e/georgia_e.htm].
miuxedavad imisa, rom garkveul winsvlas
hqonda adgili ekonomikuri integraciis
mimarTulebiT, centralur kavkasiaSi arse-
buli „gayinuli“ eTnikuri da politikuri
konfliqtebi da izolirebuli Sida bazrebi
ganapirobeben regionis dabali konkuren-
tunarianobas [Tokmazishvili 2014].
centralur kavkasiaSi savaWro da
ekonomikuri urTierTobebis strategi-
uli veqtorebia: 1. saqarTvelosTvis _
dasavleTi da evrokavSirTan Tavisufali
vaWroba; 2. somxeTisTvis _ ruseTTan erTob-
livi sabaJo kavSiri (evraziis ekonomikuri
kavSiri). 3. TurqeTi da azerbaijani ro-
gorc saqarTvelos mTavari ekonomikuri
partniorebi da konkurentebi qarTul baz-
arze.
somxeTsa da azerbaijans Soris po-
litikuri konfliqtis gamo saqarTvelos
bazari gaxda erTaderTi adgili, sadac
ormxrivi da mravalmxrivi savaWro da eko-
nomikuri urTierTobebi waroiSva. amave
dros, imis gamo, rom eTnopolitikuri kon-
fliqtebi arsebobs afxazeTsa da samxreT
oseTSi, saqarTvelos bazari warmoadgens
danawevrebul ekonomikur erTeuls.
urTierTobebi saqarTvelosa da
azerbaijans Soris mudmivad viTardeba
da farTovdeba. azerbaijani saqarTvelos
meore savaWro partnioria TurqeTis Sem-
deg.
amasTan, saqarTvelos evrokavSirTan
politikuri da instituciuri integraciis
gaRrmavebasTan erTad xdeba misi ruseTidan
ekonomikuri gaucxoeba da rusul bazrebze
damokidebulebis Semcireba, miuxedavad im-
isa, rom orive qveyanas aqvs tradiciuli
urTierTobebi, romelic Seiqmna mravali
saukunis ganmavlobaSi da axasiaTebT ms-
gavsi moxmarebis kultura.
rusul bazars aqvs gansxvavebuli eko-
nomikuri roli centraluri kavkasiis
qveynebSi. igi kargavs Tavis pozicias
saqarTveloSi. misi roli droTa ganmavlo-
baSi mcirdeba, magram igi inarCunebs wamyvan
rols somxeTsa da azerbaijanSi. dReisa-
Tvis saqarTvelosa da azerbaijanis sagareo
savaWro brunvaSi ruseTis wili 6-7.5%. es
wili oTxjer ufro metia somxeTSi [www.
stat.gov.az; www.geostat.ge; www.armstat.arm].
bolo wlebis ganmavlobaSi, miuxedavad
imisa, rom seriozuli politikuri
uTanxmoebebi da konfliqtebia ruseTTan,
ruseTTan savaWro urTierTobma miiRo ax-
ali dinamika. 2013-2016 wlebSi ruseTTan
ormxrivi vaWroba gaormagda. Tumca ru-
suli bazari darCa arasando da sarisko
biznesisTvis.
saqarTvelos evrokavSirTan integ-
racias Tan sdevs radikaluri reaqcia
moskovSi. arsebobda imis SiSi, rom moskovi
reagirebda saqarTvelos evrokavSirTan
asocirebis xelSekrulebaze iseve, rogorc
ukrainaSi, magram sabednierod, es ar moxda.
saqarTvelos rusul bazrebze yofna
damokidebuli gaxda imaze, Tu ramdenad
aRiqvams moskovi Tbilisis politikur
qcevebs. es qmnis ruseTis bazarze gaurkvev-
lobas. Tavisufali vaWrobis manipulireba
gaxda politikuri ukmayofilebis sagani,
romelic aiZulebs saqarTvelos eZebos di-
versifikaciis gzebi.
erT-erTi axali ekonomikuri moTamaSe
centralur kavkasiaSi gaxda TurqeTi. igi
saqarTveloSi aris Sida samomxmareblo
bazris lideri. misi savaWro wili izrdeba
saqarTvelos regionebSi, maT Soris, afxaz-
eTis teritoriaze. miuxedavad imisa, rom
TurqeTi aRiarebs saqarTvelos terit-
oriul mTlianobasa da mis kanonmdeblobas,
misi vaWroba afxazeTis teritoriaze ara-
legalur xasiaTs atarebs.
bolo wlebSi saqarTvelos eko-
nomikuri urTierTobebi evrokavSiris
wevr qveynebTan TandaTan gafarTovda. es
kavSirebi Zalian mgrZnobiarea kavkasiis
qveynebisTvis. igi xels Seuwyobs sainvesti-
cio SesaZleblobebis gazrdas, sxva mezo-
beli qveynebis Sesvlas evropul bazrebze
saqarTveloSi damzadebuli produqciis
saxelwodebiT: „warmoebulia evropaSi“. igi
aris institucionaluri instrumenti moiz-
idos sxva qveynebi.
gaCndeba kiTxvebi, Tu ramdenad gan-
xorcieldeba instituciuri harmonizacia,
m. ToqmaziSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
50
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
arasatarifo barierebis moTxovnebis dak-
mayofileba, adgilobrivi warmoebis rekon-
struqcia da sxv, romelic evrokavSirTan
integraciis aucilebeli winapirobaa.
im SemTxvevaSi, Tu reformebis tempi
da warmoebis radikaluri gadaiaraReba
ar ganxorcielda, evrokavSirTan urTier-
Tobis mosalodneli sargebeli mizeruli
iqneba, Tumca igi ar iqneba negatiuri.
saqarTvelos regionalur identobas
gansazRvravs is, Tu rogor daukavSirdeba
evropasTan integraciis politika evraziis
ekonomikuri kavSiris (EAEU) Seqmnas. dRe-
isaTvis, evraziuli kavSiris vaWrobis
reJimebi da moTxovnebi (standartebis)
bundovania. naTelia mxolod, rom EAEU-Si
arsebebs maRali satarifo da arasatarifo
barierebi misi arawevri qveynebisaTvis,
romelmac SeiZleba gamoiwvios kavkasiis
bazris Semdgomi fragmentacia. es insti-
tuti Seiqmna imisaTvis, rom Tavidan aici-
lon evrokavSirTan konkurencia. am mizniT
gaTvaliswinebulia erTiani monetaruli
zonis SemoRebac. ruseTis energetikuli
mimzidveloba aris am zonaSi gaerTianebuli
qveynebis cduneba. ruseTis eqspertebi
aRiareben, rom EAEU SeqmniT ruseTma
SesaZloa dakargos zogierTi Semosavlebi
hidrokarbonatebis resursebidan, magram
sanacvlod, kompensaciis saxiT, ruseTs
eqneba garkveuli usafrTxoebis, geopol-
itikuri da politikuri dividendebi.
aseTma zonam SeiZleba uaryofiTad
imoqmedos saqarTvelos ganviTarebaze, gan-
sakuTrebiT mis urTierTobaze somxeTTan
da ruseTTan. kavkasiis bazrebis izolaciis,
gaurkvevlobisa da arastabilurobis Sede-
gad saqarTvelos savaWro diversifikacia
evropuli mimarTulebiT mniSvnelovnad ar-
bilebs axal riskebs.
aSkaraa, rom DCFTA da EAEU aris
ori dapirispirebuli veqtoris cent-
ralur kavkasiaSi. dReisaTvis ar arsebobs
am savaWro zonebis SeTavsebis mcdelobac
ki. es ki iwvevs kavkasiis qveynebSi savaWro
urTierTobebis kidev ufro metad
izolacias. EAEU ar aris saqarTvelos
strategiuli gza, radgan miiCneva, rom “Ta-
namedrove glo balur msoflioSi evrazi-
anizmis realizaciis ekonomikuri modeli
aris utopiuri koncefcia, xolo EAEU eko-
nomikuri modeli TavisTavad ara mxolod
arastabiluria, aramed araadeqvaturic”
[Papava 2016: 7].
saqarTvelo aris ori globaluri in-
teresis dapirispirebis adgili. ruseTi
evraziuli kavSiris garda separatistuli
teritoriebis gamoyenebiT cdilobs, Tavisi
usafrTxoebis koncefciis ganxorciele-
bas. maSin, rodesac evropuli mimarTuleba
gulisxmobs ekonomikur TanamSromlo-
bas, bazrebis gaxsna da demokratiuli cv-
lilebebis ganxorcielebas. saqarTvelo
aris ruseTis politikis „sasaniji qva“ sxva
danarCebi qveynebisaTvis. swored amitom
moaxdina man teritoriebis okupacia, rome-
lic ekonomikurad misTvis aramomgebiania.
ruseTis samxedro xarjebi da finansuri
ineqciebi, romelic am teritoriebis Senar-
Cunebas xmardeba, mniSvnelovnad aRemateba
im sargebels, romelsac igi „teritoriuli
iperializmis“ survilis dakmayofilebiT
Rebulobs. moskovis “damoukidebel saxelm-
wifoebad afxazeTisa da samxreT oseTis
aRiarebis” proeqti sruliad aramomgebiani
ekonomikurad, xolo misi xisti politika
uaryofiTad moqmedebs mis saerTaSoriso
imijze.
satransporto da
energetikuli derefnebis
regionaluri gavlena
“energetikuli xidis” da satransporto
derefnis roli centralur kavkasiaSi
gansazRvravs saqarTvelos regionul mniSvne-
lobas da mis saerTaSoriso ekonomikur fun-
qcias. geopolitikurad, saqarTvelos aqvs
yvelaze xelsayreli pozicia centralur
kavkasiaSi. dReisaTvis igi sami Zi riTadi
satransporto marSrutebis operaciiT
akavSirebs aRmosavleTsa da dasavleTs. es gza
aris ruseTis kontro lirebadi milsadenebis
alternatiuli veq tori. saqarTvelos aqvs
potenciali, gax des CrdiloeT _ samxreTis
veqtoris da makavSirebeli qve yana, romel-
mac SeiZleba daukavSiros ruseTi irans
somxeTis gavliT an irani daukavSiris evro-
pas azerbaijanis gavliT.
51
dasavleTis qveynebi da evrokavSiri
dainteresebulni arian navTobisa da gazis
miwodebis diversificirebuli veqtorebiT.
saqarTvelo, rogorc energetikuli xidi,
rogorc dasavleTis, aseve ruseTis inter-
esebis sferoSia moqceuli.
energetikuli resursebis miwodebis
azerbaijani-saqarTvelo-TurqeTis veq to-
ri arsebiTad xels uSlis ruseTis domin-
antur pozicias am regionSi da emsaxureba
evrokavSiris miznebs. ruseTi cdilobs,
rom moipovos kontroli regionSi, maT
Soris samxedro ZalisxmeviT.
iranis gazi aris intersebis kidev
erTi dapirispirebis sfero. ruseTis
mTavari mizania, hqondes satranzito gza
iranTan, romelic absoluturad miuRe-
belia dasavleTisTvis. irans surs, gaxdes
aqtiuri monawile saerTaSoriso gazis
bazarze. miuxedavad imisa, rom ruseTi
misi ZiriTadi konkurentia, maT Soris
mravali saerTo interesi arsebobs: win-
aaRmdegoba aSS-sTan da natosTan da sxv.
mas Semdeg, rac moixsna iranze dawesebuli
sanqciebi, ruseTi Seecdeba CrdiloeT-
samxreT veqtoris amoqmedebas. amisTvis ki
mas dasWirdeba saqarTvelos Tavisi ener-
getikuli politikisadmi daqvemdebareba.
amis mcdeloba ukve iyo ama wlis dasawyisSi
gadaesinjaT CrdiloeTi-samxreTis mimar-
TulebiT rusuli gazis tranzitis safas-
uri saqarTvelosTvis. mosalodnelia, rom
es sakiTxi axlo momavalSi kvlav dadgeba
didi simwvaviT. ruseTisaTvis gazis fasi
aris is „politikuri iaraRi,“ romliTc
igi zemoqmedebs rogorc vropis, aseve sxva
qveynebze.
saqarTvelo aris energopolitikis erT-
erTi regionuli moTamaSe da aqvs wamyva ni
roli usafrTxoebisa da stabilurobis gan-
mtkicebaSi kavkasiis regionSi. politikur
Zalebs Soris regionuli geopolitikuri
balansi da ekonomikuri veqtori cent-
ralur kavkasiaSi ganisazRvreba imiT, Tu
ra pozicia eqneba saqarTvelos da gauZlebs
Tu ara igi ruseTis zewolas.
avtosatranzito da sarkinigzo gzebi
da megaproeqtebi aZlierebs saqarTvelos
regionul mniSvnelobas da xels uwyobs
Semdgom integracias. amasTan, saqarTvelos
satransporto derefani usafrTxoebis
SenarCunebis arsebiTi komponentia da
am TvalsazrisiT, saqarTvelos roli da
identoba Zalian mniSvnelovania evropul
da evroatlantikur struqturebSi gawev-
rianebaSi.
daskvna
kavkasias sWirdeba evropa, nato da
ruseTi ekonomikuri reformebis ganxor-
cielebis miznebisaTvis. winaaRmdeg
SemTxvevaSi, saqarTvelo ver ganaxor-
cielebs regionuli ganviTarebis miznebs.
mas sWirdeba TanamSromloba da nor-
maluri urTierTobebi yvla qveyanasTan.
saerTaSoriso urTierTobebis Teoriidan
cnobilia, rom patara qveynis yvelaze
didi ubedurebaa iyos giganturi qveynis
mezobeli, miTumetes, Tu es giganti misi
yofili xelisufalia. saqarTvelos inter-
esebSia, iyos megobruli ruseTTan, ro-
gorc janmrTel da mdidar mezobelTan.
es imas niSnavs, rom ruseTi SeiZleba iyos
kargi rogorc bazari, rogorc investi-
ciebis wyaro, Tu igi gaxdeba demokratiuli
stabilizaciis faqtori mTel regionSi”
[Rondeli 2010: 307]. Tumca giganti mezo-
beli ver gaxda stabilurobis garantia
kavkasiaSi. mravali faqtori arsebobs imis
dasamtkiceblad, rom ruseTma SeiZleba
moaxdinos destabilizacia kavkasiaSi.
saqarTvelos winaSe dgas ruseTisgan momd-
inare realisturi safrTxeebi. dasavleT-
isken orientirebuli ganviTarebis veqtori
aris am safrTxeebis gamaneitralebeli
piroba. saqarTvelos unda, daamyaros bal-
ansi rogor ruseTTan, aseve evropasTan da
amiT uzrunvelyos Tavisi da centraluri
kavkasiis stabiluroba da ekonomikuri gan-
viTareba. es aris misi regionuli idento-
bis dominanturi Tviseba.
m. gvelesiani, S. veSapiZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
52
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
gamoyenebuli literatura:
1. Hettne, B. (1996). Globalization, the New Re-
gionalism and East Asia, in the: Globalism and
Regionalism, Ed. by Toshiro Tanaka and Takashi
Inoguchi. http://archive.unu.edu/unupress/glob-
alism.html.
2. Rondeli, A. (2010). It’s Georgia’s Interest to be
Friendly with Russia. Interview with Dr. Alexan-
der Rondeli. Caucasian Review of International
Affairs. VOL. 4 (3). CRIA. http://www.cria-online.
org/Journal/12/Done_Interview_with_Alexan-
der_Rondelli.pdf
3. Hurrell, A. (1995). Regionalism in Theoretical
Perspective, in Louise Fawcett and Andrew Hur-
rell (ed.), Regionalismin World Politics.Oxford:
Oxford University Press. PP.
4. Bergsten, F. (1997). Open Regionalism, Working
Paper 97-3, Peterson Institute for International
Economics. http://www.iie.com/publications/
wp/wp.cfm?ResearchID=152
5. http://www.wto.org/english/thewto_e/coun-
tries_e/georgia_e.htm
6. Tokmazishvili, M. (2014). New Realities in the
South Caucasus: Georgia-EC, Armenia-CU:
Contradictions and Opportunities for Cooper-
ation. In the book: Russia-Georgia: Challenges
and Perspectives in the Economic Sector. ICCN,
RIAC. Tbilisi.
7. www.stat.gov.az; www.geostat.ge; www.armstat.
arm
8. Papava, V. (2016). Georgia’s Choice: The European
Union or the Eurasian Economic Union. Geor-
gian Foundation for Strategic and International
Studies, Expert Opinion, N 57.
Political Economy of Regional Identity of Georgia
Mikheil TokmazishviliDoctor of Economic Sciences, Professor St. Andrew the First-Called Georgian University of the Patriarchate of Georgia,Ass. Professor Ivane Javakhishvili Tbilisi state University
Key words:GEORGIA, IDENTITY, INTEGRATION
Summary
Discusses dominant features and characteristics of regional identity of Georgia, characterizes the vec-tors of development of Central Caucasian counties and role of Georgia in regional cooperation, assessed the impact of the foreign trade and confl ict between the EU and the Eurasian Union and determined the geopolitical function of Georgia in the Central Caucasus.
53
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
mosaxleobis migraciis gravitaciulimodelebis Sesaxeb
goCa TuTberiZe
ეკონომიკურ მეცნიერებათა დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის პროფესორი, პრორექტორი
qeTevan fifia
სამცხე-ჯავახეთის სახელმწიფო უნივერსიტეტის დოქტორანტი
givi raqviaSvili
ფიზიკა-მათემატიკის აკადემიური დოქტორი, ილიას სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
paata kunWulia,
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,თბილისის ღია სასწავლო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
mosaxleobis migracia, gravitaciuli modeli, saqarTvelos mosaxleobis dinamika
statiis mizania migraciis fenomenis
gan xilva fizikuri meTodebiT. interre-
gionalur, intersaxelmwifoebriv da inter-
kontinentalur migraciebs aqvT istoriuli
da politikuri mniSvneloba, magram gansak-
uTrebiT sainteresoa is ekonomikuri Sede-
gebi, romlebsac iwvevs adamianTa am masebis
moZraoba maT samSoblo qveyanasa da re-
gionSi, da Semdeg, im qveyanaSi, sadac isini
midian da xSirad samudamodac. es pro-
cesebi dakavSirebulni arian ekonomikuri
ganviTarebis progresTan da xSirad - re-
gresTanac, gansakuTrebiT, im qveyanaSi,
saidanac migracia xdeba. yvelaze dam-
Rupvelia ganviTarebadi qveynebidan maRali
xelfasisa da muSaobis ukeTesi pirobebis
saZieblad ganviTarebul qveynebSi kvalifi-
ciuri muSaxelis - mecnierebis da a.S. mi-
gracia, ramac miiRo saxelwodeba “tvinebis
gadineba”. Cven ar vexebiT am problemis
eTikur aspeqtebs, kerZod, qveynis mier im
specialistebis dakargvas, romelzec qvey-
anam bevri fuli daxarja, da, miuxedavad
imisa, rom es gasvla mcirericxovania, mas
seriozuli uaryofiTi Sedegebi aqvs.
masobrivi migraciis, gansakuTrebiT,
SromiTi migraciis mizezebi mravalgvari
da uaRresad diversificirebulia. qvemoT
Cven CamovTvliT migraciis ZiriTad tipebs
mcire Seqcevadi migraciebis - mag., sezon-
uri, turistuli da sxva gamoklebiT. Tu
ar CavTvliT istoriis udides migraciebs
(mag., barbarosTa Semosevebs), da migra-
ciebs, romlebic gamowveulia bunebrivi
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
54
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
katastrofebiT, socio-politikuri kon-
fliqtebiT, omebiT da a.S., maSin SeiZleba
vTqvaT, rom arsebobs migraciis ori ZiriT-
adi saxeoba:
1) migracia, romlis mizania cxovrebis
ufro maRali standarti, ukeTesi ga-
naTleba, saqmianobis Secvla da a.S;
2) dausaqmebeli an arakvalificiuri an
dabalkvalificiuri populaciis mi-
gracia, romelsac adgili aqvs ZiriT-
adad ekonimikuri recesiis dros;
migraciis am ori kategoriis
SemTxvevaSi, sazogadod, adamiani migri-
rebs sa muSaos saSovnelad an cxovrebis
ufro maRali standartis gamo, maRali
xelfasisTvis, ukeTesi umaRlesi gana-
Tlebis misaRebad da a.S.
jer kidev me-19 saukunis SuaxanebSi
amerikeli sociologi f. Kkeri aRniSnavda
analogias gravitaciul Zalebsa da
sazogadoebriv movlenebs Soris [2, gv.137,
2005]. 1929 wels v. reilma (aSS) Semoitana
sacalo vaWrobis gravitaciis kanoni, rom-
lis mixedviTac qalaqis sacalo vaWroba
izidavs klienturas mis garSemo arsebul
teritoriebidan “ZaliT”, romelic qalaqis
sididis proporciulia da ukupropor-
ciulia manZilis kvadratisa qalaqis cent-
ridan klientamde [2, gv. 137]. iqve naCvenebia,
rom gravitaciuli modeli SeiZleba dav-
udoT safuZvlad qalaqis gansaxlebis,
satransporto qselis gamtarunarianobas,
mrewvelobis sawarmoebis ganlagebas da sxva.
gravitaciis kanoni daudo aviagadazidvebis
modelirebas safuZvlad nimikma [3, 2003].
ekonomikisa da demografiis rigi proble-
mebis modelirebaSi gamoiyeneba fazuri
gadasvlebi [4], Termodinamika, kvanturi
meqanika, arawrfivi dinamika [5, 6] da sxva.
muSa Zalis, monetaruli nakadebis, sam-
omxmareblo saqonlis da sxva migraciebi
ekonomikuri mizidulobis centrebisken anu
atraqtorebisken, SeiZleba aRvweroT grav-
itaciuli da eleqtrostatikuri modelebis
saSualebiT. gravitaciul modelebisgan
gansxvavebiT eleqtrostatikur modelebis
saSualebiT SeiZleba ganzidvis mode-
lirebac, Tumca amas ara aqvs principuli
mniSvneloba. aqve SeiZleba avRniSnoT, rom
rac ufro metia manZili atraqtoramde
(aq manZili gvesmis ara marto pirdapiri
mniSvnelobiT, aramed rogorc siZneleebi
tranzitSi, ekologiuri, ekonomiuri da
politikuri barierebi da sxva), miT ufro
metia misazidi elementebis danaxarjebi.
migraciis gravitaciuli modeli age-
bulia, mag., [7, 8]-Si. rac Seexeba migraciis
eleqtrostatikur models, Cveni ganxilvis
sagani iqneba [9]-Si SemoTavazebuli modeli
2
2
Raq
kM jiij
, (1)
sadac
ijM aris migrantebis masa i Raribi
qveynidan j mdidar qveyanaSi;
iq
aris Raribi qveynis mosaxleobis raodenoba;
j aris mdidari qveynis mosaxleobis
raodenoba;
a aris mdidari regionis zoma (radi-
usi);
R aris manZili am or qveyanas Soris;
k aris proporciulobis koeficienti;
aris qveynis “SeRwevadoba”, anu sxva-dasxva dawesebuli barieri.
modelis Sesafaseblad, rogorc wesi, (1)-is magivrad iyeneben mis logariTms da Tan
umateben axal parametrebs; am dros miiReba e.w. ganzogadebuli gravitaciuli modeli.
magaliTad, [10]-Si ganxilulia modeli
0 1 2 3ln( ) ( ) ( ) ( )ij i j ij ijM a a pop pop a rely a dist
4 5 6( )ij ij ija stock a LANG a CONT
7 ij ija LINK u ,
sadac
ijM aris migrantebis masa i Raribi qvey-
nidan j mdidar qveyanaSi;
ipop da jpop aris Sesabamisi qveynebis
mosaxleobis raodenoba;
ijrely aris j qveynis erT sulze Se-
mosavlis raodenobis Sefardeba i erT sul
mosaxleze SemosavalTan;
ijdist aris manZili qveynebs Soris;
ijstock aris i qveynidan ukve emigrirebuli
mosaxleobisraodenoba j qveyanaSi (rac ufro
metia igi, miT ufro advilia adaptacia);
55
ijLANG aRniSnavs am ori qveynis saxelm-
wifo enebis siaxloves;
ijCONT
aris am or qveyanas Soris
saerTo sazRvris parametric;
ijLINK aRniSnavs kolonialur bmas am
or qveyanas Soris;
iju aris logariTmulad normaluri
ganawilebis cdomilebis funqcia.
Cven aq moveliT, rom, magaliTad, 3a -s
aqvs uaryofiTi niSani.
Cven am statiaSi gavaanalizebT (1) mod-
els da SevecdebiT gamovTqvaT zogierTi
mosazreba, Tu rogor SeiZleba misi gaum-
jobeseba.
pirveli Sedegi. avRniSnoT
2
2
Rak j
da CavTvaloT, rom mudmivia; amocanis
pirobidan gamomdinare, cxadia rom 1 .
maSin t droSi mosaxleobis danakargi iqneba
tqS i
da 1t
drois gasvlis Semdeg i qveyanaSi mosaxleoba aRar darCeba. magram
praqtikulad aseTi ram SeuZlebelia. eko-
nomiuri recesiis damTavreba, axali bari-
erebis SemoReba, mosaxleobis Semcirebis
gamo i qveyanaSi erT sul mosaxleze Se-
mosavlis zrda garkveuli drois Semdeg
emigraciaSi wasvlis msurvelTa raoden-
obis Semcirebas iwvevs, rasac wonasworobis
damyareba mohyveba. daaxloebiT aseTi ram
moxda axlaxan saqarTveloSi _ mosaxleo-
bis aRweram gamoavlina, rom Cven gacile-
biT cotani davrCenilvarT, vidre gvegona
da qveyanaSi saSualo ekonomikurma maCve-
neblebma sagrZnoblad moimates.
meore Sedegi. (1) formula drois
faqtors ar iTvaliswinebs. es faqtori
gaviTvaliswinoT Semdegnairad: CavTvaloT,
rom drois garkveul SualedSi (romelsac
Cven erTeulad CavTvliT) populaciis gad-
ineba (1)-iT gamoisaxeba. maSin drois erTi
erTeulis (Sualedis) gavlis Semdeg qvey-
anaSi darCeba
)1(1 ijijij MMMSadamiani. drois ori Sualedis Semdeg
qveyanaSi darCeba
211 )1()( ijijijijij MMMMMSS
adamiani. maTematikuri induqciiT ad-
vilad mtkicdeba, rom drois n Sualedis
Semdeg i qveynis mosaxleoba Seadgens
nijn MS )1(
kacs. nS -is formulidan Cans, rom roca
n miiswrafvis usasrulobisaken, maSin nS
miiswrafvis nulisken, radgan ,01 anu
zRvarSi qveyanaSi mosaxleoba aRar darCeba,
Tumca, cxadia, aseTi interpretaciisas
qveynis dacarieleba ufro nela xdeba,
vidre pirvel SedegSi.
axla srulad gaviTvaliswinoT (1)-Si
drois faqtori. (1)-is ramdenime parametri
SeiZleba iyos cvladi, droze damokide-
buli: icvlebა Raribi da mdidari qveynebis
mosaxleobis raodenoba, manZili am or qvey-
anas Soris (radgan, rogorc avRniSneT, aq
manZili piradapiri azriT araa gagebuli),
icvleba qveynis “SeRwevadoba”, magaliTad,
vizalberalizaciis an piriqiT, axali bar-
ierebis dawesebis gamo. amitom, Tu (1)-s
CavTvliT populaciis migraciis siCqared,
maSin 0t drois gasvlis Semdeg i qveynidan
mosaxleobis gadineba unda gamoisaxos Sem-
degi gansazRvruli integraliT:
0
02
2
)()()()(t
ji dttRt
ttqkaS
. (2)
araa gamoricxuli, rom garkveul
pirobebSi k da a parametrebic icvle-
bodes.
amrigad, (1) modelSi drois faqtoris
gaTvaliswinebas mivyavarT mosaxleobis mi-
graciis modelamde, romelic (2) gansazR-
vruli integraliT gamoisaxeba. am integrals
iseTive nakli aqvs, rogorc pirvel da meore
Sedegebs, anu winaswarmetyvelebs mosaxleo-
bis mudmiv gadinebas. amitom integralqveSa
gamosaxuleba unda gavamravloT funqciaze,
romelic am nakl sgamoasworebs. amisTvis
)(tui -Ti avRniSnoT i qveynis mSp erT sul
mosaxleze, )(tu j -Ti j qveynis mSp erT sul
mosaxleze, xolo maTi Sefardeba iyos
)()(
)(tututu
j
iij
dtka2
g. TuTberiZe, q. fifia, g. raqviaSvili p. kunWulia
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
56
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
davuZaxoT mas fardobiTi mSp. mos-
alodnelia, rom roca )(tuij dabalia, maSin
mosaxleobis migraciisadmi midrekileba
didia, xolo rodesac )(tuij uaxlovdeba
erTs, es midrekileba mcirdeba da
metic, TiTqmis nuli xdeba. avRniSnoT
1 -iT fardobiTi mSp is mniSvneloba,
romelsac aqvs Tviseba, rom roca )(tuij
mas uaxlovdeba, maSin mosaxleobis mi-
graciisken swrafva mcirdeba, da 2-iT fardobiTi mSp is mniSvneloba, ro-
melsac aqvs Tviseba, rom roca )(tuij mas
uaxlovdeba, maSin mosaxleobis migra-
ciisken swrafva TiTqmis nulia ( 1 -is da
2 -is mniSvnelobebi unda davadginoT em-
piriulad an hipoTezis saxiT, romelic
Semdeg SeiZleba Semowmdes). maSasadame,
unda avagoT funqcia, romelic, roca
)(tuij mcirea 1 -ze, TiTqmis erTis to-
lia, xolo roca )(tuij uaxlovdeba 2 -s,
TiTqmis nuli xdeba. safuZvlad aviRoT
e.w. Secdomis, anu gausis funqcia )(xerf :
dxexerfx
x 0
22)(
,
romlis grafiks [-5;5] segmentze aqvs
saxe
grafikidan Cans, rom daaxloebiT
2x mniSvnelobis Semdeg funqcia mk-
veTrad izrdeba da 2x wertilze xdeba
misi mkveTri stabilizacia da is xdeba
TiTqmis 1-is toli. amis gaTvaliswinebiT
avagoT funqcia
12
21
21
)(2421
21)(
xerfx ,
romelic akmayofilebs saWiroTvise-
bebs. magaliTad, roca 4,01 da 8,02
gveqneba, rom
61021
21)( xerfx ,
da mis grafiks [-1;3] segmentze eqneba saxe
SevniSnoT, rom gaeros 2013 wlis mon-
acemebiT aSS-s mSp erT sul mosaxleze iyo
52391$, xolo saqarTvelosi ki 3715$, anu
14-jer naklebi; Sesabamisad,
07,0523913715
iju (!)D
amrigad, SegviZlia davuSvaT hipiTezis
saxiT, rom or i da j
qveyanas Soris
mosaxleobis migraciis eleqtrostatikuri
modeli warmodgenilia Semdegi formuliT
0
02
2
21
)()()()(t
ji
tRtttq
kaS
12
21
21
)(2421 dtxerf
cxadia, fardobiTi mSp-s magivrad SegveZlo
agveRo romelime sxva parametri an para-
metrebi, romelic (romlebic), Cveni azriT
gansazRvraven populaciis migracias.
SeniSvna. [11]-Si, gaeros 2015 wlis an-
gariSis mixedviT (ix. [12]), Sedgenilia
saqarTvelos mosaxleobis dinamikis
cxrili (vertikalur RerZze gadazomilia
mosaxleobis raodenoba aTasebSi):
misi saSualebiT Excel-Si avageT Sesabam-isi grafiki da wrfivi regresiis gantoleba:
68,137 141017y x .
dt
10
07
dt
ka2
57
Tu am gantolebaSi SevitanT x=2016, miviRebT y=3652,808, rac sakmaod kargi miaxloebaa bolo aRweris monacemebTan,
romelic 3729635 adamians Seadgens. qve-
moT SedarebisTvis mogvyavs saqarTvelos
statistikuri sammarTvelos monacemebze
dayrdnobiT agebuli wrfivi regresiis gan-
toleba, romelsac araviTari kavSiri ara
aqvs realobasTan.
saqarTvelos mosaxleoba 1998-2005 (aTasi)
68,137 141017y x wrfivi regresiis gantolebis grafiki
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
g. TuTberiZe, q. fifia, g. raqviaSvili p. kunWulia
58
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
gamoyenebuli literatura:
1. Chakrabarti, K. (2006). Econophysics and Socio-
physics.
2. Власов, М.П., Шимко, П. Д. (2005). Моде-
лирование экономических процессов.
3. Ныммик, А. (2003). Использование геогра-
фических моделей в моделирование сети
аэро перевозок.TransportandTelecommunica-
tion, Vol 4, #1, 39-44.
4. Словохотов, Ю. Л. (2010). Аналоги фазовых
переходов в экономике и демографии. Компь
ютерныеисследованияимоделирование, т. 2, #
2, 209-218.
5. Lambertini, L. (2000). Quantum Mechanics and
Mathematical Economics are Isomorphic.Uni-
versityofBologna, 1-17.
6. Эконофизика. Современная физика в поис-
ках экономических теорий (под ред. В. В.
ХаритоноваиА. А. Ежова), (2007). М.
7. Molho, I. (1986). Theories of Migration: A Review,
Scottish Journal of Political Economy.
8. Sornette, D. A., Johansen, J. P., Bouchaud, J.
and Phys I. (1996). Stock Market Crashes, Pre-
cursors and Replicas, (France) 6, 167..
9. Gheorghiu, A., Spanolescu, I. An Econophysics
Model of the Migration Phenomena,http://arxiv.
org/ftp/arxiv/papers/1202/1202.0996.pdf
10. Joshua, J. Lewer, Hendrik Van den Berg. (2008).
A gravity model of immigration. Economics Let-
ters 99, 164–167.
11. საქართველოს დემოგრაფია (ვიკიპედია). https://ka.wikipedia.org/wiki/საქართველოს_დემოგრაფია.
12. World Population Prospects.(2015). (The 2015
Revision). United Nations, New York.
http://esa.un.org/unpd/wpp/Publications/Files/
Key_Findings_WPP_2015.pdf
59
Population Migration Gravitational Models
Gocha TutberidzeDoctor of Economic Sciences,European University Professor, Vice-rector
Ketevan PipiaSamtskhe-Javakheti State University PHD Student
Givi RakviashviliDoctor of Mathematics,Ilia State University Associate Professor
Paata Kunchulia Doctor of Economics,Tbilisi Open University Associate Professor
Key words:MIGRATION, THE GRAVITATIONAL MODEL OF POPULATION DYNAMICS
Summary
In the paper Anca Gheorghiu’s and Ion Spanulescu’s model is represented as integral of time t (i.e. it is ta-ken into account the possible change in the parameters of the model over time) and in this integralisinserted а factor, which guarantees the termination of the fl ow of migrants after the increase some economic indicators in the country’s with the poor economic; therefore, in our opinion, the new model is closer to reality.
.
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
g. TuTberiZe, q. fifia, g. raqviaSvili p. kunWulia
60
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
saxelmwifo qonebis gankerZoebis mniSvneloba saqarTvelosa da postkomunistur sivrceSi
irakli makalaTia
ეკონომიკის დოქტორი, ა/ო „ეკონომიკური პოლიტიკის ექსპერტთა ცენტრის“ პრეზიდენტი
maTe gardava
ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის დოქტორანტი, ა/ო „ეკონომიკური პოლიტიკის ექსპერტთა ცენტრის“ დამფუძნებელი, მიწვეული სპეციალისტი
vefxia giorgaZe
ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის დოქტორანტი, ა/ო „ეკონომიკური პოლიტიკის ექსპერტთა ცენტრის“ ვიცე პრეზიდენტი, მიწვეული სპეციალისტი
sakvanZo sityvebi:
saxelmwifo qoneba, gankerZoeba, postkomunisturi sivrce
sabazro ekonomika moiTxovs kerZo sak-
uTrebis dominirebas. saqarTvelo, rogorc
postkomunisturi saxelmwifo, jer ki dev
ver axerebs mis formirebas. dRes saxelm-
wifo sakuTrebaSia qveynis ZiriTadi aqt-
ivebis 60-70%, romelTa umetesi nawili unda
iyos kerZo mesakuTreebis sakuTrebaSi.
saxelmwifo sakuTrebaSia:
1. sasoflo-sameurneo miwebis 65%
2. xe-tyis resursis 100%
3. sasargeblo wiaRiseuli (oqro,
vercxli, spilenZi, TuTia da a.S.) 100%
4. Senoba-nagebobebi, romlebic saxelmwi-
fos mier gamouyenebelia
5. 1400 saxelmwifo kompania
erTaderTi gza, rom moxdes am qonebis
transformacia kerZo sakuTrebad, aris
misi ufaso privatizacia!
vercerTi saxelmwifo, Tavisi qone bis
amxela wilis gayidvas ver SeZlebs baz-
arze swrafad da efeqtianad! am qonebis
bazrisTvis miwodeba niSnavs miwodebis
zrdis Sedegad arsebuli fasebis dabla
dawevas, kapitalis mozidvis yvela San-
sis gaqrobas. aseve es procesi gawelilia
droSi!
mesakuTreebad unda vaqcioT TiToeuli
Cveni moqalaqe! es SeuZlebelia am aqtivebis
gayidviT, radgan maTi umetesi nawili msy-
idvelobiTi unaris gareSea!
61
ratom aris saWiro
saxelmwifo qonebis
gankerZoeba?
magaliTad, rusTavelis gamzirze,
manam, sanam komerciuli farTebis mimwode-
beli da misi gamyidveli iyo saxelmwifo,
1 kv/m komerciuli farTis fasi Seadgenda
40 aSS. dolars. am aqtivebis gankerZoebas
moyva fasebis Tavisufali naxtomi da miaR-
wia 3000 aSS. dolars. fasebis aseTma zrdam
moizida kapitali da gazarda mesakuTreebis
ekonomikuri Tavisufleba!
aseve iyo sxva urabanuli miwebis fase-
bic. magaliTad, diRomSi, 1 kv/m miwis fasi
Seadgenda daaxloebiT 50 cents, manam, sanam
am qonebis mesakuTre da mimwodebeli baz-
arze iyo saxelmwifo. rogorc ki es qoneba
gadavida kerZo mesakuTreebis sakuTrebaSi
maSnve miviReT fasebis zrda daaxloebiT 30
aSS. dolaramde.
saxelmwifo qonebis srul gankerZoebas
moyveba am qonebis fasebis zrda, kapitalis
mozidva da Cveni qveynis moqalaqeebis eko-
nomikuri Tavisuflebis sxva sibrtyeze ga-
dasvla! am efeqts gansazRvravs ekonomikaSi
arsebuli kanoni, romelic cnobilia war-
moebis faqtorTa fasebis gamoTanabrebis
kanonad!
saxelmwifo qonebis srul gankerZoe-
bamde, mizanSewonili iqneba qonebis mcire
nawilis, maqsimum 1-5%-is gankerZoeba. Cven
mier SemuSavebulia sapilote programac,
romlis CamonaTvalSi Sedis:
18 000 miwis nakveTi
16 sabado
540 Senoba-nageboba
36 saxelmwifo komapania
procesi grZeldeba 8 Tvis ganmavlobaSi.
yoveli Tvis dasawyisSi qveynis TiToeuli
moqalaqe irebs 1000 invests saCuqrad. maTi
miReba qveynis rezidentebs SeuZliaT spe-
cialurad SerCeul bankebSi piradobis dam-
adasturebeli mowmobis wardgenis Sedegad.
rogor xdeba aqtivebis
gankreZoeba?
maTi gankerZoeba xdeba Ria da daxurul
auqcionebze. Ria auqcionebze xdeba miwis
nakveTebis, Senoba-nagebobebis gankerZoeba.
daxurul auqcionebze _ sabadoebi, saxelm-
wifo kompaniebi.
yovel Tve moqalaqeebma ician im
qonebis raodenoba da angariSebi romlebic
gankerZovdeba. Ria auqcionebi xorcieldeba
dRes arsebuli meTodis analogiurad! msyi-
d velobiTi unari gaaCnia mxolod naCuqar
“investebs”! anu am qonebis yidva SesaZle-
belia “investebiT”.
Tvis pirvel ricxvSi
auqcionze daido miwis nakveTi #
XXX. moqalaqeebi axorcieleben
bijebs TavianTi “investebiT”. Tvis
bolos am miwis nakveTis mesakuTre
iqneba is, visac yvelaze maRali
biji eqneba gakeTebuli! es procesi
ganxorcieldeba onlain meTodiT.
yvela gatanili miwis nakveTi da
Senoba-nageboba gankerZovdeba mi-
Ti Tebul droSi, radgan misi yidva
ganxorcieldeba naCuqari “in-
vestebiT”!
rogor xdeba saxelmwifo
kompaniebis da sabadoebis
gankerZoeba?
maTi gankerZoeba xdeba daxurul auq-
cionebze.
saxelmwifo qmnis saaqcio sazogadoe-
bas
afasebs sabados maragebs
mocemuli maragebi gadaaqvs saaqcio
sazogadoebis balansze
uSvebs aqciebs
axdens aqciebis minimum 75 procentis
gankreZoebas
moqalaqeebi midian Tvis ganmav-
lobaSi bankebSi da winaswar cno-
bil angariSebze SeaqT “investebi”.
Tvis bolos angariSebi ixureba,
Sedegebi igzavneba saxelmwifos
mier Seqmnil samsaxurSi da xdeba
Sejameba. mesakuTreebis sia qveyn-
i. makalaTia, m. gardava, v. giorgaZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
62
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
deba araugvianes 3 dReSi.
Tu Tqven SeitaneT 1000 in-
vesti da jamSi Setanili in-
vestebis raodenoba aRmoCnda 100
000, maSin Tqven miiRebT saaqcio
sazogadoebis gansakerZoeblad
gamotanili aqciebis 1 procents.
aqcionerebi irCeven menejments.
saukeTesod am sakiTxs albaT
wyvets amerikuli modeli! Tumca
am sakiTxze muSaoba grZeldeba.
saidan Cndeba kapitali,
dafinanseba?
mocemul saaqcio sazogadoebas, ro-
melsac balansze aqvs qoneba wiaRis saxiT, ma-
gram jer saqmianoba ar dauwyia, gauWirdeba
gasvla saerTaSoriso birJebze. magal-
iTad londonis birJa moiTxovs listingis
gavlas, rac arc ise iolia. Tumca, radgan
mocemuli saaqcio sazogadoeba, praqtiku-
lad, Tavisufalia riskebisgan, is SeZlebs,
magaliTad, torontos da sxva saerTaSor-
iso birJebze aqciebis gatanas, sadac im
kompaniebs gaaqvT aqciebi, romelTac war-
moeba jer ar dauwyiaT.
ratom unda dainteresednen
investorebi am aqciebiT?
investorebma kargad ician is, Tu ram-
denad saintereso SeiZleba iyos postkomun-
isturi qveynidan gasuli aqciebi. es imas
niSnavs, rom saxelmwifos mxridan Warbi mi-
wodebiT dakninebul fasebad gasul qone-
bas aqvs fasebis zrdis didi potenciali!
mocemuli wiaRis aqciebiT aseve daint-
eresedebian top kompaniebi, romlebic
maqsimalurad cdiloben TavianTi kalaTis
diversificirebas.
rogorc ki, saaqcio sazogadoebebis aq-
ciebis Tundac 1% gaiyideba saerTaSoriso
birJebze, es ukve niSnavs Cveni moqalaqeebis
xelT arsebuli aqciebis fasebis legit-
imacias, likvidurobis zrdas.
saaqcio sazogadoebas SeuZlia,
kapitalis mozidvis mizniT, damatebiT
gamouSvas aqciebi, an arsebuli ukve lik-
viduri qonebis uzrunvelyofiთ moizidos
grZelvadiani da iafi sesxi. mocemuli
kapitali saaqcio sazogadoebisTvis iqneba
Tanamedrove teqnologiebis SeZenis da
rentabelobis miRwevis winapiroba.
saerTaSoriso birJebze didi xnis gan-
mavlobaSi ver SeZleben integracias ukve
gankerZoebuli saxelmwifo kompaniebi, ma-
gram zogierTi maTgani SesaZloa gaxdes
momgebiani da dRevandelisgan gansxvavebiთ
TviTon daafinansos biujeti.
saaqcio sazogadoebebs, romelTac ar
dauwyiaT warmoeba, magram balansze aqvT
sabadoebi qonebis saxiT, ar gauWirde-
baT msoflio birJebze integracia! sur-
vilis SemTxvevaSi SegviZlia mogawodoT im
birJebis kriteriumebi, romelTa dakmay-
ofilebac maT Tavisuflad SeeZlebaT.
mocemul 8 TveSi moqalaqeebi iswavlian
process. SesaZloa pirvel Tves zogierTi
maTgani iafad da iolad Seelios saCuqrad
miRebul 1000 invests. magram momdevno Tves,
roca isev iReben imave raodenobiT invests,
ukve ecodinebaT Sedegi. anu roca moqalaqe
dainaxavs, rom mis mier gaflangulma 1000-
ma investma wina Tves iyida, magaliTad, erTi
heqtari miwa, momdevno Tves ase iolad ar
Seelevian naCuqar qonebas (1000 investi).
amiT Tavidan avicilebT investebis uyair-
aTod gamoyenebas da qonebis koncentracias
adamianTa mcire wris sakuTrebaSi.
pilotis damTavrebis Semdeg, Sede-
gebidan gamomdinare, SesaZlebeli iqneba
qonebis sruli transformacia saxelmwifo
sakuTrebidan kerZo sakuTrebaSi.
konkretuli SemTxveva:
pilotis ganxorcielebis mesame Tve.
01.03. 2016-dan 01. 03. 31-mde
saprivatizaciod gatanili qonebis
nusxa:
miwebi: sul (1800 erTeuli)
1. sasoflo-sameurneo miwis nakveTi, sa-
kadastro kodi 20.33.65.256 (guria)
2. sasoflo-sameurneo miwis nakveTi, sa-
kadastro kodi 20.35.65.256 (guria)
3. sasoflo-sameurneo miwis nakveTi, sa-
kadastro kodi 20.38.65.256 (guria)
4. sasoflo-sameurneo miwis nakveTi, sa-
63
kadastro kodi 50.33.65.256 (samegrelo)
1800. sasoflo-sameurneo miwis nakveTi,
sakadastro kodi 30.33.65.256 (raWa)
Senoba nagebobebi: sul (540 erTeuli)
1. Senoba nageboba #304, sakadastro
kodi, damatebiTi informacia (fo-
tomasala da a.S.)
2. Senoba nageboba #704, sakadastro
kodi, damatebiTi informacia (fo-
tomasala da a.S.)
540. Senoba-nageboba #202, sakadastro
kodi, damatebiTi informacia (fotomasala
da a.S.)
saxelmwifo kompaniebi: sul (36 er-
Teuli)
1. saaqcio sazogadoeba “sanerge”, aqci ebis
10%, sul 170 000 aqcia (ix. damatebiTi
informacia danarTis saxiT);
2. saaqcio sazogadoeba “saqarTvelo
fosta”, aqciebis 10%, sul 220 000 aqcia
36. saaqcio sazogadoeba “ss soflis
meurneobis ganviTareba”, aqciebis 10%, sul
120 000 aqcia.
sasargeblo wiaRiseuli: sul (8 er-
Teuli).
1. ss “lopotas marmarilo”, aqciebis 10%,
sul 2,4 mln aqcia;
2. ss “bariti” aqciebis 10%, sul 0.7 mln
aqcia
3. ss “raWis spilenZi”, aqciebis 10%, 4,7
mln.
TiToeuli moqalaqe am TveSi iRebs
(iseve rogorc wina TveebSi) 1000 invests.
mas ukve aqvs imis SesaZlebloba, TviTon
ganaTavsos misi investebi zemoT CamoTv-
lili (am Tves xelmwisawvdomi) qonebis
Sesabamisad.
Tvis ganmavlobaSi moqalaqem ver
SeZlo Tavisi kuTvnili da aseve damate-
biT nayidi investebiT vercerT Ria auq-
cionze TavisTvis sasurveli qonebis yidva
(miwa, Senoba-nagebobebi), Tumca mis xelT
arsebuli 10 000 investis nawili ganaTavsa
ss “lopotas marmarilo”, aqciebis 10%,
sul 2,4 mln aqcia (damatebiti infroma-
cia ixileT nadarTis saxiT) da saaqcio
sazogadoeba “ss soflis meurneobis gan-
viTareba”, aqciebis 10%, sul 120 000 aqcia
specialur angariSebze (winaswar cnobil
bankebSi). Tvis bolos daixura angariSebi
da mocemul moqalaqes wilad xvda pirveli
saaqcio sazogadoebis 950 aqcia, xolo
meore saaqcio sazogadoebis 2033 aqcia.
momdevno Tves, Senaxuli investebiT,
aseve kuTvnili 1000 investiT, mas SeeZleba
isev miiRos monawileoba auqcionebSi (im
Tves arsebuli siis Sesabamisad).
8 Tvis ganmavlobaSi TiToeul sofels
unda mieces ufleba, waradginos da dax-
urul auqcionebze ganakerZoos prob-
lemuri miwis nakveTebi (romlebic aris
moqalaqeebis mflobelobaSi).
Tu Tanasoflelebi erTmaneTSi
SeTanxmebulni arian da maT erTmaneTis mi-
webis mimarT pretenziebi ar gaaCniaT, maSin
TiToeuli moqalaqe, minimaluri investebis
gamoyenebiT, am miwebs miiRebs kerZo sak-
TrebaSi. aseve, es moqalaqeebi ar gaeTiSe-
bian im mniSvnelovan process, romelic
paralelurad mimdinareobs da TavianTi
morCenili investebiT iqac aqtiurad iqne-
bian CarTuli.
sruliad SesaZlebelia, rom Tundac
am 8 Tvis ganmavlobaSi, yvela problemuri
miwa gadavides ukve kerZo sakuTrebaSi.
i. makalaTia, m. gardava, v. giorgaZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
64
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
The Importance of Privatization in Georgia and Post Communism Countries
Irakli MakalatiaDoctor of Economics, A / O “Economic Policy Experts Center “ President
Mate GardavaIvane Javakhishvili Tbilisi State University PhD student, A/O “Economic Policy Experts Center” Founder, invited specialist
Vefkhia GiorgadzeIvane Javakhishvili Tbilisi State University PhD student, A/O “Economic Policy Experts Center” Vice president, invited specialist
Key words:STATE PROPERTY, PRIVATIZATION, POST-COMMUNIST SPACE
Summary
Despite the privatization process in 90s. and after the Rose Revolution, the signifi cant part of assets still are under state ownership. As researches shows more then 65-70% of assets are owned by state and the rest of them are privatized. Signifi cant portion of land parcels (65%), forest and wooded land (100%), mining sites (100%), buildings, 1400 state companies are not still privatized. Right now,we face the underdeveloped capital market. we need more assets under private property to establish the basic institution of market economy – cap-ital market.
The core question is why these assets are not privatized yet? The answer is that it is impossible to privatized so huge amount of property for money in the short period of time. If we try to do this we will get undervaluation of those assets. What we actually should do is privatization without selling them for money.
In our scheme of privatization, people do not pay money to acquire property over some assets. They will receive special “money”- “Invest” (as it is called by us) from the government, only one thing that they can do with this money is to purchase an assets in auction (Of course, everyone can sell or buy “Invests”). Government sells thousands of land parcels, buildings, shares of state owned companies, some mining sites: marble, granite, bentonite clay and so on and people have right to acquire this property with “Invests”. This process includes pilot program, which continues during 18 months. After pilot programm, we can privatize all assets using „invests”.
65
biznesSi saxelmwifos Carevis Teoriisa da praqtikis Sesaxeb
iaSa mesxia
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, პროფესორი, ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის კათედრის ხელმძღვანელი, საქართველოს ეკონომიკურ მეცნიერებათა აკადემიის პრეზიდენტი
rusudan maisuraZe
ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის დოქტორანტი
sakvanZo sityvebi:
biznesi, saxelmwifo, globalizacia
dReisaTvis msoflios TiTqmis yvela
qveyanaSi sabazro ekonomika miCneulia
meurneobis marTvisa da regulirebis
yvelaze efeqtian modelad. ukeTesi jer-
jerobiT kacobriobam ver gamoigona.
uaxles istoriaSi kargadaa cnobili eko-
nomikis marTvis xelovnuri, direqtiuli
anu igive administraciul-gankargulebiTi
modeli, romelmac socialisturi sistemis
pirobebSi mkafiod gamoavlina Tavisi arae-
feqtianoba da mas samarTlianad Caenacvala
bunebrivi, Tavisufali sabazro modeli.
Tumca, es ukanaskneli misi mravali dadeb-
iTi mxareebis miuxedavad, srulad ver
uzrunvelyofs ekonomikuri da socialuri
procesebis warmatebul regulirebas mTeli
sazogadoebisa da TiToeuli moqalaqis in-
teresebis Sesabamisad. misi yvelaze didi
naklovaneba mdgomareobs imaSi, rom igi ver
axdens garantirebuli samuSao adgilebis
Seqmnas, Semosavlebis samarTlian gadanaw-
ilebas, garemos dacvas da, rac yvelaze
mTavaria, mas ara aqvs socialuri mimar-
Tuleba, igi ver icavs Raribi da SezRu-
duli SesaZleblobis mqone mosaxleobis
fenas. garda amisa, ekonomikis sabazro mod-
eli, romelic efuZneba kerZo sakuTrebas,
ar aris dainteresebuli Tavisi kapitali
mimarTos iseT dabalmomgebian dargebSi,
romelTa funqcionireba sazogadoebisa-
Tvis sasicocxlod aucilebelia. amitomac
es saqme saxelmwifom unda aiRos sakuTar
Tavze. ufro metic, saxelmwifo iZulebulia
garkveulwilad Caerios kerZo mewarmeobaSi
imis gamo, rom es ukanaskneli aris sabi-
ujeto Semosavlebis mTavari wyaro, ro-
melTa meSveobiT saxelmwifo axdens qveynis
erovnuli usafrTxoebisa da marTlwesri-
gis dacvas, pensiebis da Semweobebis gacemas
da sxva politikuri, ekonomikuri da so-
cialuri funqciebis Sesrulebas. bazari,
rac ar unda civiluri iyos igi, mainc ar
aris stabiluri da igi arc Tu iSviaTad
turbulentur mdgomareobaSi aRmoCndeba
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
66
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
sxvadasxva egzogenuri da endogenuri
negatiuri faqtorebis (politikuri kr-
izisebi, omebi, miwisZvrebi, wyaldidobebi
da sxva) zemoqmedebis Sedegad, rac iwvevs
ekonomikur krizisebs, umuSevrobis donis
zrdas, inflaciur procesebs, warmoebis
dacemas da sxva negatiur movlenebs. aseT
viTarebaSi kidev ufro izrdeba saxelmwi-
fos roli ekonomikis regulirebaSi, radgan
mxolod saxelmwifoa is organo, romelsac
sxvadasxva administraciuli, ekonomikuri
da finansuri berketebis gamoyenebiT SeuZ-
lia warmoqmnili qasuri mdgomareobis
dabalanseba.
amrigad, SeiZleba iTqvas, rom Tanamed-
rove globalizaciis pirobebSi msoflios
yvela qveyanaSi saxelmwifos mudmivad
uwevs ekonomikis dabalansebis mimarTule-
biT saqmianoba da sameurneo saqmianobaSi
misi Carevis done damokidebulia bazris
qcevaze, qveyanaSi Seqmnil makroekonomkur
wonasworobaze da sxva mraval faqtorze.
Seqmnili ekonomikuri viTarebidan gamo-
mdinare saxelmwifo zrdis an amcirebs
ekonomikaSi misi Carevis dones. Tumca,
ekonomikis saxelmwifo regulirebis Ses-
axeb saukuneebis ukan dawyebuli Teoriuli
diskusia kvlav grZeldeba. axla saubari
ara imdenad imazea, Caerios Tu ara saxelm-
wifo ekonomikaSi, aramed imaze _ ramde-
nad, ra doziT unda Caerios igi masSi.
cnobilia, rom Sua saukuneebis dasasruls
merkantelistebi mxars uWerdnen ekonomi-
kaSi saxelmwifos aqtiur Carevas eqsportis
waxalisebisa da importis SezRudvis gziT.
Semdgom a. smiTi safuZvels uyris sabazro
Zalebis Tavisufali TamaSis Teorias,
biznesis damoukideblobis koncefcias,
Tumca igi ar uaryofs saxelmwifos rols
adamianis sicocxlisa da sakuTrebis dacvis
sferoSi, agreTve ekonomikis im sferoebSi
sadac mewarmes damoukideblad ar SeuZlia
qveynisaTvis sasicocxlod mniSvnelovani
ekonomikuri saqmianobis efeqtianad war-
marTva. a. smiTis Teoriis Tanaxmad eko-
nomikuri ganviTarebis mamoZravebeli Zalaa
Tavisufali mewarmis kerZo interesebis
realizacia, riTac miiRweva rogorc misi
piradi, aseve mTeli sazogadoebis keTil-
dReobis amaRleba [smiti 1938]. magram
gasuli saukunis 30-ian wlebSi j. kein-
zma uaryo klasikosTa Teoria ekonomikaSi
saxelmwifos rolis Sesaxeb. kerZod, misi
Teoriis Tanaxmad saxelmwifo unda Caerios
ekonomikaSi, radganac Tavisufal bazars
ara aqvs saTanado berketebi saWiroebis
SemTxvevaSi ekonomikis krizisidan
gamosayvanad. saxelmwifos ki SeuZlia
bazarze zemoqmedeba moTxovnis gazrdis
kuTxiT moqnili fulad-sakredito politi-
kis gatarebiT, agreTve safinanso-sabi-
ujeto politikis gamoyenebiT [keinzi 1995].
keinzis modelma sakmaod kargad imuSava
omisSemdgom periodSi 70-ian wlebamde,
rac ZiriTadad gamoxateboda ekonomikis
cikluri ryevadobis SemcirebaSi, Tumca,
Semdgom Tavi iCina Seusabamobam saxelmwi-
foebrivi regulirebis SesaZleblobebsa
da obieqtur ekonomikur pirobebs Soris,
Senelda ekonomikuri zrdis tempebi da
Semcirda saxelmwifos mier erovnuli Se-
mosavlis gadanawilebis SesaZlebloba,
daiwyo inflaciuri procesebi da dRis
wesrigSi dadga ekonomikis saxelmwifo
regulirebis sistemis kardinalurad
gardaqmnis amocana. amis pasuxad Seiqmna reg-
ulirebis axali neokonservatiuli Teoria,
rac gulisxmobda uaris Tqmas ekonomikaze
moTxovnis regulirebiT zemoqmedebaze da
mis nacvlad miwodebaze zemoqmedebisaTvis
iribi berketebis gamoyenebas. miwodebis
ekonomikis Teoriis Tanaxmad saWiroa
dagrovebis klasikuri meqanizmis Seqmna da
kerZo mewarmeobis sruli Tavisuflebis
uzrunvelyofa. aq ekonomikuri zrdis fun-
qcias warmoadgens kapitalis dagroveba,
romelic Tavis mxriv formirdeba mogebis
kapitalizaciisa da nasesxebi saxsrebisagan.
mokled rom vTqvaT, neoklasikuri Teoriis
Sesabamisad saxelmwifom unda uzrunvelyos
kapitalis dagrovebisa da Sromis mwarmoeb-
lurobis zrdisaTvis saWiro pirobebis Se-
qmna. aRniSnulis ganxorcielebaSi yvelaze
mniSvnelovani dabrkolebebia maRali ga-
dasaxadebi da inflacia, radgan pirveli
zRudavs kapitaldabandebebis zrdas, xolo
meore aZvirebs kreditis saxiT mozidul sax-
srebs. aseTi viTarebis dasaregulireblad
67
saWiro xdeba saxelmwifos mxridan anti-
nflaciuri RonisZiebebis gatareba, rac,
upirveles yovlisa, gamoixateba mewarmeebis-
admi sagadasaxado SeRavaTebis gawevaSi.
Tumca, gadasaxadebis Semcireba negatiurad
aisaxeba biujetis SemosavlebSi, zrdis mis
deficits da bunebrivia riskis qveS ayenebs
stabiluri fasebis SenarCunebas. aRniS-
nulidan gamomdinare dRis wesrigSi dgeba
saxelmwifo xarjebis Semcireba, moTxovnis
SesanarCuneblad biujetis gamoyenebaze
uaris Tqma. aseT viTarebaSi SeizRudeba
sa xe lmwifi farTomasStabiani socialuri
programebis ganxorcieleba. gamosavali
unda veZeboT deregulirebis politikaSi,
rac gulisxmobs fasebis da xelfasebis
reglamentirebis likvidacias, kanonebis
liberalizacias, samuSao Zalis bazris Se-
qmnas da a. S. amrigad, saxelmwifos neokon-
servatuli modeli pirdapir Tu ara, iribad
mainc ereva ekonomikaSi, magram qveynis eko-
nomikur ganviTarebaSi mTavar Zalas mainc
bazari warmoadgens.
mkvlevarebs Soris dReisaTvis
diskusiis sagnad gamodis ekonomikis reg-
ulirebis ori Teoria _ monetaruli
[Фридмен 2002] da keinzianuri [keinzi 1995].
aqedan pirveli gulisxmobs ekonomikis
gaTavisuflebas saxelmwifos Carevisagan,
gadasaxadebisa da saxelmwifo xarjebis Sem-
cirebas, xolo meore Teoriis Tanaxmad baz-
ars ar SeuZlia ekonomikuri problemebis
gadaWra, ris gamoc aucilebelia saxelm-
wifos Careva, magram ZiriTadad iribi meT-
odebis gamoyenebiT. swored es ukanaskneli
gza gamoiara saqarTvelom mas Semdeg, rac
aRidgina saxelmwifoebrivi damoukideb-
loba da daiwyo sabazro ekonomikaze gadas-
vla.
dReisaTvis saqarTvelos ekonomikis
liberalizaciis maRali done aRiarebulia
mraval avtoritetul saeraSoriso safin-
anso-ekonomikur institutebSi da qveynis
SigniTac, Tu ar miviRebT mxedvelobaSo
opoziciur politikur dajgufebebs, rom-
lebic amomrCevelTa mozidvis mizniT cnobi-
erad amaxinjeben realobas. pirdapir unda
iTqvas, rom ekonomikuri Teoriebi Teor-
iebad rCeba, xolo praqtikulad msoflio
ekonomika yovelTvis ar miyveba Teorias.
saubaria imaze, rom dReisaTvis msoflios
yvela qveyanaSi saxelmwifo pirdapir an
iribad ereva ekonomikaSi. igi akontrolebs
da aregulirebs ekonomikur zrdas,
SeimuSavebs ekonomikuri zrdis strategias
da samoqmedo programas, adgens biznesis
Tavisuflebisa da pasuxismgeblobis kri-
teriumebs, xels uwyobs dasaqmebis prob-
lemis daregulirebas, exmareba Raribebs da
pensionerebs, uzrunvelyofs saxelmwifosa
da ekonomikis normalur funqcionirebas.
ganviTarebadi da gardamavali ekonomikis
qveynebSi saxelmwifos Careva ekonomikaSi
gacilebiT ufro Rrma da mravalwaxn-
agovania, igi gamoirCeva TaviseburebebiT
[Абалкин 1997, Папава 1993, WiTanava 1999],
rac gamowveulia im ekonomikuri re-
formebiT, romelTa gatareba aucilebelia
civiluri sabazro urTierTobaTa dasamk-
vidreblad. cnobilia, rom nebismieri sare-
formo ekonomikuri gadawyvetileba miiReba
mTavrobis mier, rac niSnavs saxelmwifos
pirdapir Carevas ekonomikasa da biznesSi.
cnobili debuleba imis Sesaxeb, rom bazari
TviTregulirebadia da masSi saxelmwifo
ar unda Caerios kategoriulad miuRebelia
gardamavali ekonomikis qveynebisaTvis.
amitomac, faqtobrivad, am tipis qveynebSi
saxelmwifo atarebs uwyvet reformebs eko-
nomikaSi pirdapiri da iribi Carevis gziT,
rac, Cveni azriT, arc unda gaxdes Teori-
uli diskusiis sagani.
saqarTveloSi sabazro urTierTobebis
damkvidrebas mudam Tan axlda da dResac
Tan axlavs saxelmwifos aqtiuri Careva
ekonomikasa da biznesSi. es, upirveles
yovlisa, ganpirobebulia imiT, rom qveyana
gadadioda gegmiuri ekonomikidan sabazro
ekonomikaze. miuxedavad imisa, rom sabazro
urTierTobebze gardamavali procesi
SeiZleba CaiTvalos damTavrebulad [papava
2015], dReisaTvis mainc dgas ekonomikaSi
saxelmwifos Carevis aucilebloba, Tumca,
winandelTan SedarebiT ufro mcire doziT.
ekonomikaSi saxelmwifos Carevisa da re-
formebis gatarebis xarisxis kriteriumiT
SeiZleba gamoiyos oTxi erTmaneTisagan
gansxvavebuli etapi.
i. mesxia, r. maisuraZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
68
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
pirveli etapi moicavs saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aR-
dgenidan qveynis konstituciis miRebamde
periods (1991-1995 ww.). am etapze mravali
egzogenuri da endogenuri negatiuri
faqtorebisa da porobebis zemoqmedenis
Sedegad ekonomikis dacemis sapasuxod
saxelmwifo iZulebuli iyo SesaZleblobis
farglebSi pirdapir Careuliyo ekonomikis
regulirebaSi. Seqmnili mZime ekonomikuri
krizisidan gamosvlis mizniT, saxelmwifom
marTvis adgilobriv organoebs aukrZala
nebismieri saxis sesxis aReba bankebisagan.
erovnulma bankma daiwyo qveynis sabanko
sistemis kontroli da daawesa masze
zedamxedveloba. saxelmwifo sabiujeto
saxsrebi Tavmoyril iqna erovnul bankSi.
gaZlierda regulirebadi fasebis admin-
istrireba, arsebiTad gaizarda tarifi
eleqtroenergiaze. daiwyo sacxovrebeli
binebisa da sasoflo-sameurneo miwebis
ufaso privatizacia da sxva. miuxedavad
amisa, SeiZleba iTqvas, rom reformebis es
etapi warumatebeli aRmoCnda. yovelive es
iyo saxelmwifos mxridan pirdapiri Careva
ekonomikaSi, Tumca maT arsebiTi xasiaTis
ekonomikuri Sedegebi ar mohyolia imis
gamo, rom qveynis institucionaluri da
samarTlebrivi garemo ar pasuxobda san-
azro urTierTobaTa moTxovnebs [mesxia
2015, Meskhia 2013].
meore etapze (1995-2003 wlebi) eko-
nomikasa da biznesSi saxelmwifos Car-
eva SedarebiT irib xasiaTs atarebda, rac
gamoixteboda biznesisaTvis xelsayreli
makroekonomikuri, samarTlebrivi da
teqnologiuri garemos SeqmnaSi. saer-
TaSoriso savaluto fondis da msoflio
bankis kreditebis daxmarebiT moiToka
hiperinflacia, SemoiRes axali fuladi er-
Teuli (lari), gatarda ufro gaazrebuli
makroekonomikuri politika. saxelmwifo
xarjebi mniSvnelovnad Seikveca, gamart-
ivda sagadasaxado sistema, moixsna rigi
SezRudvebi ucxouri investiciebis Semod-
inebaze da sagareo-savaWro operaciebze.
gaTavisuflad fasebi marcvleulze da
purproduqtebze, miRebul iqna kanoni
komerciuli bankebis, dabegvrisa da miwis
Sesaxeb, daCqarda mcire da saSualo sawar-
moebis privatizaciis procesi, vaWroba
gaxda ufri liberaluri, ganxorcielda
sxva socialur-ekonomikuri xasiaTis re-
formebi, ris Sedegadac daiwyo ekonomikis
TandaTanobiT zrdisa da qveynis krizisuli
situaciidan gamoyvanis procesi. Tumca
saxelmwifom ver SeZlo ekonomikis uzrun-
velyofa finansuri resurebiT, dasaqmebis
zrda da mosaxleobis cxovrebis donis
arsebiTad amaRleba [Meskhia 2013].
ekonomikuri reformebis mesame etapi
moicavs 2004-2012 wlebs, roca ekonomi-
kis liberalizacis gaRrmavebas Tan axlda
ekonomikaSi saxelmwifos aqtiuri, uxeSi,
kanonsawinaaRmdego Careva, rac gamoix-
ateboda, erTi mxriv, ekonomikuri gan-
viTarebis tempebis zrdaSi, xolo, meore
mxriv, kerZo sakuTrebisa da adamianis
uflebebis SezRudvaSi. SeiZleba iTqvas,
rom am etapze saxelmwifo ekonomikisadmi
mxardaWeris paralelurad axdenda masSi
negatiuri, Zalismieri kuTxiT Carevas, rac
gaxda SemdgomSi qveynis politikuri sis-
temis transformaciis safuZveli [Месхия
2014].
ekonomikuri reformebis meoTxe etapi,
saTaves iRebs 2012 wlis miwurulidan
da grZeldeba dRemde. am etapze biznesi
gaTavisuflda partiul-politikuri wnex-
isagan, mniSvnelovnad Semcirda ekonomikasa
da biznesSi Zaladobrivi Careva, saxelm-
wifom gaaqtiura saqmianoba biznesisadmi
pirdapiri mxardaWeris mimarTulebiT, gan-
sakuTrebiT agrarul da turistul sfer-
oebSi (soflis meurneobis ganviTarebis
fondis Seqmna, vauCerebis darigeba, koop-
eraciis Sesaxeb kanonis miReba, SeRavaTiani
agrokreditis samdoniani programa, sub-
sidireba, agrodazRveva, proeqti „awar-
moe saqarTveloSi“ da sxva), sagadasaxado
kodeqsSi cvlilebebis Setana (jarimebis
Semcireba, daubegravi minimumis SemoReba,
mubuqi sagadasaxado amnistiis gatareba da
sxva). unda aRiniSnos isic, rom am etapze
saxelmwifos mxri dan ekonomikaSi ara Tu
Carevam, aramed saTanado doneze Caurev-
lobam didi ziani miayena qveynis ekonomikas
da mosaxleobas. saubaria qarTuli valutis
69
gacvliTi kursis gaufasurebaze, romelic
gamowveuli iyo egzogenuri da endogen-
uri faqtorebis gavleniT. Tumca qveynis
ara sworma Sida savaluto politikam kidev
ufro gaaRrmava savaluto krizisi. amis
erT-erTi mizezi swored saWiro momentSi
saxelmwifos ekonomikaSi saTanado doneze
Caurevloba unda miviCnioT.
dRevandeli ekonomikuri saqmianobis
praqtika mkafiod gviCvenebs saxelmwifos
aqtiur Carevas saqarTvelos ekonomikaSi,
gansakuTrebiT mcire da saSualo biznesis-
admi pirdapiri mxardaWeris kuTxiT. Cveni
azriT, aq saWiroa garkveuli zomiereba da
grZelvadiani perspeqtivis gaTvaliswineba.
biznesSi saxelmwifos aqtiuri Careva
(saxelmwifoebrivi mxardaWera) mizanSe-
wonilia kritikuli, forsmaJoruli situa-
ciebis dros, rodesac adgili aqvs bunebriv
stiqiur da sxva adamianisagan damoukidebel
movlenebs, romelic mosaxleobis yvela
fenas exeba. magram saxelmwifo saxsrebiT
fermerebisaTvis sasoflo-sameurneo in-
strumentebis SeZena, xvna-Tesvis organizeba
da sxva am saxis daxmarebebis yovelwli-
urad aRmoCena ganurCevlad beneficiaris
socialuri mdgomareobisa, erTi mxriv, mZ-
ime tvirTad awveba saxelmwifo biujets,
romlis arc Tu mcire nawili sagareo da
saSinao sesxebiT ivseba, xolo, meore mxriv,
mravaljerad aseTi daxmarebebi iwvevs ad-
amianis mewarmeobrivi stimulebis daqveiTe-
bas da gadayavs igi saxelmwifos mxridan
sistematuri daxmarebis molodinis reJimSi.
Cveni azriT, sawyis etapze aseTi preferen-
ciebi SeiZleba gamarTlebuli iyo, Tumca
xangrZlivi vadiT misi SenarCuneba araa miz-
anSewonili da am mimarTulebiT saxelmwi-
fom unda Secvalos ekonomikuri politika
[Meskhia 2015].
amrigad, SeiZleba davaskvnaT, rom ga-
r damaval etapze saxelmwifo saqarTve-
los ekonomikaSi met-naklebad ereoda da
sruliad samarTlianadac. ekonomikis tal-
Risebri ganviTarebis calkeul etapebze
SeiniSneboda saxelmwifos mxridan ekonomi-
kaSi Carevisagan Tavis Sekavebac, ramac nega-
tiuri gavlena iqonia qveynis ekonomikur
ganviTarebaze da mosaxleobis cxovrebis
doneze. vidre qveyanaSi ar Camoyalibdeba
ganviTarebuli sabazro ekonomika, kvlavac
iqneba saxelmwifos ekonomikaSi pirdapiri
da iribi meTodebiT Carevis aucileb-
loba. dRevandeli erovnuli ekonomika,
romelic globaluri procesebis gavlenis
qveSaa, metwil SemTxvevaSi ar “emorCileba”
klasikuri ekonomikuri Teoriebis moTx-
ovnebs. es realobaa da amas adasturebs
rogorc msoflios ganviTarebuli, ise
ganviTarebadi qveynebis Tanamedrove eko-
nomikuri politika da praqtika.
gamoyenebuli literatura:
1. smiti, adam. (1938). gamokvleva xalxTa
simdidris bunebisa da mizezebis Sesaxeb.
saxelmwifo universitetis gamomcemloba,
Tbilisi.
2. keinzi, j. (1995). dasaqmebis, procentisa da
fulis zogadi Teoria, quTaisi.
3. Фридмен, М. (2002). Основы монетаризма. М.
4. Абалкин, Л. (1997). Роль государства в ста-
новлении и регулировании рыночной эконо-
мики,“Вопросы экономики”, N 6.
5. Папава, В. (1993). Роль государства в совре-
менной экономической системе, „Вопро сы
экономики“, N 11.
6. WiTanava, n. (1999). gardamavali periodis
socialur-ekonomikuri problemebi (eko-
nomikis saxelmwifoebrivi regulireba),
Tbilisi.
7. papava, v. (2015). saqarTvelos ekonomika. re-
formebi da fsevdoreformebi, Tbilisi.
8. mesxia, i. (2015). socialur-ekonomikuri
reformebi saqarTveloSi: realoba da
gamowvevebi, saqarTvelos ekonomikur mec-
nierebaTa akademia, Sromebi, tomi 12, Tb-
ilisi.
9. Meskhia, I. (2013). Political instability and eco-
nomic turbulence in Georgia, “Economics and
Business”, №5.
10. Месхия, Я. (2014). Сильные и слабые стороны
экономических реформ в посткомму нисти-
ческой Грузии, Ж., “Tht Cauca sus“, №2.
11. Meskhia, I. (2015). Peculiarities of Economical
Reform in Post Soviet Georgia: Challenges and
Prognosis, journal “The Caucasus”, April-June.
i. mesxia, r. maisuraZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
70
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Government Intervention in Business Theory and Practice
Iasha Meskhia Doctor of Economic Sciences, Professor Ivane Javakhishvili Tbilisi state UniversityHead of the Department of International Business,Prezident of the Academy of Economic Sciences of Georgia
Rusudan MaisuradzeDoctoral student Ivane Javakhishvili Tbilisi state University
Key words:
GOVERNMENT INTERVENTION, BUSINESS, THEORY, PRACTICE
Summary
The work analyzes the theory and practice discussion issues of Government intervention in economy and business. Reasoned that at all times and in every country the various levels of state interference in the economy is diff erent. In developed market economy the state intervenes indirectly, while in developing and crisis economy with direct and indirect methods. it analyses Georgian market economy in transition of state interference in business forms and methods. The conclusion is made that the the country’s undu-lations development of economy makes necessary to actively support the business, but it should not have a systematic character.
71
globalizacia da qarTuli ena
ramaz (isako) mefariSvili
ფილოლოგიის დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის პროფესორი, თელავის იაკობ გოგებაშვილის სახელობის სახელმწიფო უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
ena, memkvidreoba, warsuli, awmyo, momavali
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
ena _ genia, memkvidreoba, warsuli,
aw myo da momavali. misi saSualebiT xdeba
miaxleba kulturasTan da es `idumali~ mi-
axleba sxva araferia, Tu ara genetikuri
sisxlis, sulierebis erTianoba. enis
siyvaruli sisxlSi unda gqondes gamjdari.
enam sulma da sisxlma unda gaiTavisos.
humbolti werda: `ena sulia erisa~
saWiroa enis sulisa da gulis Segneba.
enaSi bgeris JReradoba fizikuri movlenaa,
rom bgerebis saSualebiT raRac xdeba,
rom es aris ena da adamianebi erTmaneT-
Tan urTierToben. magram arasodes unda
gvaviwydebodes, rom ena ar aris mxolod
sakomunikacio saSualeba. enas gaaCnia
logosuri buneba, romliskenac mxolod
suliereba miemarTeba. albaT, am azriTaa
ena eris suli.
imisaTvis, rom `ar daviviwyoT mamulisa
Cveulebisamebr svlaY~ kargad unda gav-
iSinaarsoT XXI saukunis dadgoma. es aris
ori niSniT gamorCeuli saukune. dRemde
arnaxuli SesaZleblobis saukune. es aris
is, rasac mokled globalizacias vuwodebT,
romlisganac Tavdacvac ar arsebobs da ar-
caa saWiro. globalizacias brZola ki ara,
gaazreba sWirdeba, oRond ise, rom `mam-
ulisa Cveulebisamebr svlaY~ SeinarCuno da
erTiani kacobriobis ojaxis wevrad iqce.
es rom SeZlo gansakuTrebuli yuradReba
unda mieqces qarTuli enis siwmindisa da
swavlebis sakiTxs, metadre maSin, roca bil-
ingva, anu orenovneba asea `moZalebuli~.
enasTan suliT unda mixvide da ise
elaparako. Tu enis suliT laparako glob-
alizacia saSiSi araa. SeiZleba adamians
bevri ram aswavlo, magram verasodes as-
wavli enis suliT sacnaurobas. amas Sin-
agani qarTveloba sWirdeba. mTeli samyaro
rom dagadges Tavze, verafers gaxdeba, Tu
mSob liuri enis siyvaruliT suli gamzi-
anebuli ar gvaqvs, Tu arasodes dafiqre-
bulxar daviT guramiSvilis sityvebze: `vin
aris, saidam mosula, sad aris, wava sadao...~
[d. guramiSvili, 1955. 33].
dResdReobiT uamravi Teoriebi arse-
bobs enis kvdomasa da mis gadarCenasTan
dakavSirebiT. enaTmecnierebaSi kargadaa
gaazrebuli, Tu rogor moqmedebs orenov-
neba adamianis bunebasa da xasiaTze. amitom
globalizaciis Jams `ucxo enas ar SeuZ-
lian gauwios ers samSoblo enis samsax-
uri. deda ena yvela mowafeSi aviTarebs
da zrdis qarTvel adamians [damowmebulia
giorgi gogolaSvilis wignidan sibrZne
iakobisa, 11.2014]. orenovanebas aqvs Tav-
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
72
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
isi naklovaneba, magram amavdroulad aqvs
upiratesobac. amis utyuari dasturia Svei-
cariisa da irlandiis saxelmwifoebis mox-
moba, sadac orenovneba Cveulebrivi ambavia.
Cingiz aiTmatovi erovnebiT yirgizia,
magram wers rusulad. gamodis rom rusi
mweralia. orenovnebam mwerals sakuTari
erovneba daakargvina, radgan ra enaze wer,
im eris Svilad iTvlebi. rogor moxda es,
sxva sakiTxia da amaze ar SevCerdebiT.
vityodiT mxolod erTs, meti sifrTxilea
saWiro orenovnebasTan mimarTebaSi. gansak-
uTrebuli yuradReba unda mieqces iakob
gogebaSvilis `dedaenas~, romelsac Zalas
sZenda: `pirveli gakveTili ia, ai _ ia. es
aris qarTul sinamdvileSi yvela droisTvis
yvelaze didi migneba, epoqaluri aRmoCena,
zneobrivi saxelmZRvanelo [g. gogolaSvili,
`sibrZne iakobisa~, 12. 2014]. orenovnebis
damarcxebiT imarjvebs monolingvizmi.
SeiZleba Tu ara am procesis SeCereba? _
ara, bilingvizmis safexurebrivi gaazreba
amis saSualebas ar iZleva.
enis sakiTxi Tanamedrove globalize-
bul epoqaSi erT-erT aqtualur sakiTxad
iqca. mecnierebi mTeli msoflios masSta-
biT CarTulni arian am saqmeSi, radgan kar-
gad esmiT, nebismieri enis kvdoma kidev
erTi feris dakargvaa samyarosTvis.
qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi
enis oTx mniSvnelobazea miTiTebuli, ro-
melTagan pirveli mis biologiur daniSnule-
bas xsnis, meore mis socialur Rirebulebas,
mesame _ meoTxe mis sametyvelo mxares. sulxan-
saba orbelianis leqsikonis erTtomeulSi ena
asea formulirebuli: `saubris aso, piris~
[orbeliani, 124, 1993]. ilia abulaZesTan
saerTod ar aris ganmartebuli.
`mamaTa swavlebaSi~ vkiTxulobT: `enaY
zraxavs mas, romelsa moscems guli da
gonebaY~ [m. sw. 17. 1955]. rogorc vxedavT,
ena gulisa da gonebis nayofia. e.i. rasac
guli da goneba karnaxobs adamians, mas gad-
moscems sityvebiT, sxvagvarad eniT.
elodeba Tu ara mcire erebs enis sik-
vdili globalizaciis pirobebSi? sanam am
kiTxvas pasuxs gavcemT mokle eqskursi
CavataroT amasTan dakavSirebiT. devid
kristali wers: `ena kvdeba, rodesac masze
aravin laparakobs~ [Crystal, 1. 2000]. an, maSin,
roca erTi mosaubre rCeba da mas aRaravin
hyavs, rom elaparakos.
mei aRniSnavs, rom enis dakargva da
enis gadarTva yovelTvis xdeboda is-
toriis mTel manZilze, magram rac aris
`Tvisobrivad gansxvavebuli XXI saukuneSi,
aris uprecedento masStabis dakargvisa da
dacemis procesi~ [May, 2. 2008].
dorianis mixedviT ena kvdeba maSin,
roca: `mosaubreTa Semcirebuli ricxvia,
enis realizebas moklebuli aqvs sferoebi
da enis struqtura gamartivebulia~ (Dorian,
85-94. 1980).
vilfordi aRniSnavs, rom `zogierTi
ena qreba erT wamSi, erTaderTi cocxali
mosaubris sikvdilTan erTad. sxva enebi
ikargeba TandaTan bilingvur kulturebSi
mag. adgilobrivi enebi ispoba dominanturi
enebis mier skolebSi, savaWro adgilebSi,
televiziiT da a.S~ [Wilford, 19. 2007].
amerikelma enaTmecnierma kraumsma
ganacvifra msoflio akademiuri samyaro,
rodesac iwinaswarmetyvela, rom 2100 wl-
isTvis msoflio enebis 90% arsebobas
Sewyvetda. cnobili frangi lingvisti
klode hagiji wers: `xalxis umravlesobas
saerTod ar ainteresebs enebis sikvdili.
Tu Cven frTxilad ar viqnebiT inglisur-
Tan mimarTebiT, is imdenad progresiT mii-
wevs win, man SesaZloa sabolood moklas
enebis umravlesoba~ [Hagage, 2009].
Tu enis gaqrobis arsebul lingvistTa
Sexedulebebs SevajamebT da qarTul enas
miusadagebT, miviRebT:
qarTuli ena gaqreba, roca am enaze
ukanaskneli molaparakeba mokvdeba
qarTuli ena ar imyofeba arastabilur
bilingvur enobriv sazogadoebaSi
qarTuli ena priviligebuli da sax-
elmwifo enaa, rasac sxva ena ver da-
Crdilavs.
qarTuli ena saqarTveloSi umravle-
sobis enaa
qarTuli ena Seuwyvetliv gadaecema
STamomavlobas.
dorianis mier gansazRvruli enis si-
kvdilis samive niSani qarTul enas ar
emuqreba, radgan:
73
1. mosaubreTa ricxvi ar Semcirebula
2. enis realizaciis sferoebi farToa
(afxazeTisa da cxinvalis regionebis
gamoklebis miuxedavad)
3. enis struqturuli gamartiveba ar
xdeba.
rad Rirs martod aRebuli zmna _ Semas-
meneli (prediqati). qarTuli enis sicocxl-
isunarianoba mis sintaqsSia. winaaRmdeg
SemTxvevaSi ena ver gauZlebda egrerigad
momravlebul neologizmebs. enaSi ucxo
sityvebis Semotana gamarTlebulia, ma-
gram es ar unda niSnavdes arsebulis uary-
ofas. kerZod, ar SeiZleba enaSi arsebuli
sityvebis magivrad ucxouridan Semosuli
analogiis damkvidreba, rogoricaa ivenTi,
sensituri, feSenebeluri, dabuqva, daklikva
da a.S. es sityvebi Cven araferSi gvWirdeba,
radgan qarTul enasac aqvs maTi Sesabam-
isi Sesatyvisi. yovelive es Tanamedrove
metyvelebis umniSvnelovanes problemas
warmoadgens. enis codna mxolod gram-
atikuli normebis marTebuli gamoyeneba ar
aris, erT-erTi umTavresi swored qarTuli
sityvebis codna _ arcodnis sakiTxia. aseT
dros (globalizacia) gadamwyveti sityva
qarTulma filologiam unda Tqvas.
ar arsebobs jer magaliTi imisa, rom
erT Zlier enas meore susti daendos.
yvelaferi damokidebulia patara enis Sin-
agan sicocxliunarianobaze. `enebs Soris
iseve mimdinareobs brZola, rogorc,
zogadad bunebaSi: didebi ZalauflebisaTvis
ibrZvian, patarebi gadarCenisTvis. aqac iseve
Cagraven Zlierebi sustebs, rogorc yvelgan
_ mcenareTa, frinvelTa Tu cxovelTa sam-
yaroSi~ [q. gigaSvili, novaTuSebis Tanamed-
rove eTno-sociolingvisturi profili,
241. 2014]. globalizaciis dros ki ufro
metad mZafrdeba brZola mcire erebis enis
gadarCenisTvis. aqedan gamomdinare, udidesi
mniSvneloba aqvs ara mxolod saliteraturo
enis normebs, aramed enis saxismetyvelebiT
ganfenilobas, rom ena sulieri gagebiT ers
gulisxmobs. Zvelad erTianobaSi gaizrde-
boda `eri da enani~ [gamocx. 147].
saqarTvelos teritoriaze arsebobs
qarTul enasTan SedarebiT kidev ufro pa-
tara enebi (afxazuri, osuri). modiT, ufro
masStaburad SevxedoT am sakiTxs. af xazebi
da osebi imdenad gadarTulni arian meore
enisadmi (rusuli), rom TavianTi ena la-
mis daviwyebisTvisaa ganwiruli. Sors rom
ar wavideT, aviRoT TbilisSi mcxovrebi
afxazeTidan iZulebiT gadaadgilebuli
Cveni Tanamoqalaqeebi. miuxedavad imisa,
rom ori aTeul welze metia moswydnen sak-
uTar sivrces, mainc rusulad metyveleben.
aqedan, advili warmosadgenia, Tu ra mdgo-
mareobaSia dRes afxazuri, osuri enebi im
teritoriaze, sadac qarTuli iurisdiq-
cia ar vrceldeba. am dros Tbilisis ivane
javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo uni-
versitetSi mTeli ZalisxmeviT iswavle-
boda afxazuri da osur enebi. batoni revaz
siraZe igonebda, rom samecniero konfer-
enciebze soxumSi qarTveli mecnierebi
afxazur enaze kiTxulobdnen moxsenebebs.
afxazebi pirad saubrebSi ar faravdnen im
did siTbos, rac maTi enisadmi iyo gamo-
Cenili. grZnobdnen, eimedebodaT qarTveli
mwignobarni, ase Zalumad rom edgnen
afxazur enas gverdiT. maT kargad esmodaT,
rom okeane STanTqavda afxazur enas, xolo
mdinareSi advili iyo gadarCena. Semdgom
rTulad warimarTa yvelaferi, magram ze-
moaRniSnuli dResac axsovT mxcovan afxaz
mecnierebs, romlebic aucileblad ga-
dascemen momaval Taobebs, Tu ra didi
mniSvneloba aqvs globalizaciis pirobebSi
qarTul enasTan Taanarsebobas, radgan qar-
Tuli ena samwerlobo enaa da kulturo-
logiis gadmosaxedidan arcerT sxva enaze
meti Tu ara naklebi araa. muxran maWavari-
anis sityvebiT: marto wvimas cxra saxeli
aqvs... an sveticxoveli _ mesveticxovla,
alaverdi _ mealaverda, gelaTi _ megelaTa
da a.S. es ukve sxva ganzomilebaa. metad es-
Tetikuria ena qarTuli.
saqarTveloSi yovelTvis iyo orenov-
noba, magram qarTuli ena axerxebda TviTmy-
ofadobis SenarCunebas. araoda, siamovnebiT
iwereboda: `sparsTa enisa sitkboman, mas
surda musikobani~ (Teimurazi). es pirda-
piri aRiarebaa sparsuli enis upiratesobis.
marTla zedmeti mouvida mefe-poets. amiT
rom qarTul enas araferi daklebia, ar
viqnebiT marTalni. es aris periodi spar-
r. mefariSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
74
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
seTSi (irani) sufizmis damkvidrebisa.
sufizmi ki tkbobas, modunebas, uojaxobas
qadagebda da amis danergva Cvens qveyanaSi
yovlad miuRebeli iyo. amitom dasaZlevi
gaxldaT es da qarTuli enis Sinaganma bune-
bam aseT dros SeuZlebeli SeZlo.
Tu gadavxevdaT Cveni samSoblos is-
torias, kargad davinaxavT, rogor ibrZoda
qarTuli ena Cveni saxierebis Sesanar-
Cuneblad. Zneli iyo berZnuli enis daZleva,
radgan TviT ioane petriwi werda: `mindoda
qarTuli ena berZnulad gavwyo da me ar-
istotelao~ (i. petriwi) e.i. filosofiuri
qarTuli Semeqmnao. Seqmna kidec!
warmovidginoT: berZnuli, arabuli,
spar suli, rusuli enebis daZleva Tu saWiro
gaxdeba, momavalSic davZlevT, radgan sxva
mraval aspeqtTan erTad qarTuli enis Za-
lmosileba sintaqssa da saxismetyvelebiT
potencialSia. orenovnebam qarTul enas
veraferi daaklo, yovel SemTxvevaSi, misi
ganviTareba ar SeCerebula, risi naTeli
dasturicaa qarTuli anbanis sami saxeoba:
mrgvlovani, nusxuri, mxedruli. iSviaTia
eri, romelsac anbanis amdeni saxeoba aqvs,
rac qarTuli enis udides sisavseobaze mi-
uTiTebs. amitomac bilingvizmis daZlevis
SesaniSnavi magaliTia qarTuli ena. aq ar
gamodgeba imis mtkiceba, rom qarTuli mk-
vidri ena iyo. diax, iyo! magram berZul
enaze maRla mdgomi?!
miuxedavad amisa, qarTulma enam SeZlo
ar aRreuliyo sxva enaSi. es SemTxveviTi am-
bavi araa. amaze gvmarTebs meti dafiqreba
da qarTul enasTan mimarTebaSi meti mRviZ-
areba.
ra SeiZleba am samyaroSi naTelze
wminda iyos? ena, oRond ena azris, logosis
matarebeli., kacobriobas uyvars azri. enis
sazrisi kulturuli ganfenilobiT gan-
isazRvreba. aseT SemTxvevaSi is nebismier
globalizacias uZlebs. qarTulma enam
daZlia uamravi `izmi~ da dRes erT-erTi
cxovelmyofeluri enaa. globalizacias
uyvars gamowvevebi, qarTul enas ki amasTan
dakavSirebiT SesaSuri gamocdileba aqvs da
swored es aris safuZvelTa-safuZveli si-
axlesTan miaxlebis, siaxles ki mTeli civ-
ilizebuli samyaro eswrafvis.
gamoyenebuli literatura:
1. gogolaSvili, g. (2104). sibrZne iakobisa.
Tbilisi.
2. guramiSvili, d. (1955). daviTiani. Tbilisi.
3. gigaSvili, q. (2014). novaTuSebis Tanamed-
rove eTno-socialingvisturi profili.
Tbilisi.
4. mamaTa swavlani (1955). Tbilisi.
5. orbeliani, s. (1986). sityvis kona. Tbilisi.
6. Srustal, D. (2000). Language Death, Cambridge.
7. Hagege, C. (2009). Qand A: The Death of Lan-
guages.
8. May, St. (2008). Language and minority Rights.
9. Wilford, W. (2007). Languages Die, but Not Theit
Last Words.
75
Globalization and the Georgian Language
Ramaz (Isaac) MefarishviliDoctor of Philology, European Teaching University professor,Telavi Yakob Gogebashvili State University professor
Key words:THE LANGUAGE, HERITAGE, PAST, PRESENT, FUTURE
Summary
XXI century is the century of two specifi c features. It’s an unprecedented opportunities century. This is what is called globalization, from which there is no defense, and neither is required. Globalization needs understand-ing and not fi ghting, but in a way to maintain national view and to become a member of the family of humanity. To aff ord this, specifi c attention should be paid to Georgian language teaching issues, especially nowadays when bilingualism is common for the modern world.
There are three main signs developed by Linguists:1) reduce the number of speakers2) existence of the spheres for language realization 3) structural defi nition of a language.Georgian language is not in danger, because all of these three signs are satisfi ed by Georgian language.
Most of the language strength is revealed under globalization. In this way, Georgian language has been over-come a lot of “ism” (from the Greek, Persian, Arabic, Ottoman, and Russian). Therefore, if it is necessary, it can be overcome in the future, because the most inner nature of the Georgian language is identifi ed in syntax.
r. mefariSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
76
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Crdilovani ekonomikis Suq-Crdilebi
lia pitiuriSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი
ambrosi griSikaSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი
sakvanZo sityvebi: Crdilovani ekonomika, sagadasaxado sistema, finansuri gadaricxvebi,Crdilovani ekonomikis gansazRvra
vidre Temaze msjelobas daviwyeb-
deT, vfiqrobT, marTebulia ganisazRvros
Tavad Crdilovani ekonomikis raoba. ro-
gorc ekonomikur mecnierebaSi miRebulia,
Crdilovani ekonomika warmoadgens qveynis
erovnuli meurneobis im nawils, romelic
saxelmwifo kontrols ar eqvemdebareba da
Sesabamisad, arc ibegreba. mis gansasazRv-
ravad gamoiyeneba aseve termini _ araform-
aluri ekonomika, an ekonomika CrdilSi.
es terminebi warmosdgeba inglisuridan:
shadow economy.
Crdilovan ekonomikas gavlena aqvs
qveynis meurneobis yvela monawileze:
saxelmwifo biujeti ver iRebs Tavis
kuTvnil Semosavals, rogorc firme-
bis, ise fizikuri pirebis mxridan;
misi arsebobisas sameurneo obieqtebs
uWirT araTavisufal, arajansaR kon-
kurenciaSi saqmianoba, mis gamo kar-
gaven bazris garkveul nawils;
momxmarebels garantirebuli ar aqvs,
rom mis mier SeZenili am sferoSi
nawarmoebi produqcia Sesabamisi xar-
isxis iqneba.
ekonomistebi cdiloben im mizezebis
dadgenas, romlebic produqciis warmoebis
Crdilovan sferoSi gadasvlas uwyoben xels.
am mxriv gansakuTrebiT aRsaniSnavia iseTi
sistemuri mizezi, rogoricaa saxelmwifos
mier dawesebuli mravali maregulirebeli
norma. aseT dros mewarme dgeba altern-
ativis winaSe: an Sewyvitos oficialuri,
legaluri saqmianoba an Crdilovan eko-
nomikaSi gadavides.
Crdilovani ekonomikis warmoSobis
mizezebidan gamosayofia aseve sameurneo
obieqtebis dabali sagadasaxado zneoba,
Semosavlebis damalvisadmi midrekileba da
a.S. Crdilovan ekonomikaSi arsebul zo-
gierT saqmianobas sruliad danaSaulebrivi
xasiaTi aqvs, Tumca yoveli aseTi saqmianoba
rodia sameurneo xasiaTis, anu damate-
buli Rirebulebis Semqmneli (magaliTad,
narkobiznesi, brakonieroba).
warmoebis CrdilSi gadasvlas gansak-
uTrebiT xels uwyobs mZime da mravalmxrivi
sagadasaxado tvirTi. aqve unda dasaxeldes
sxva saxis xarjebic, romlebic war-
moebis oficialur ganxorcielebasTanaa
dakavSirebuli. magaliTad, salaro apar-
atebis Rirebuleba, muSakTaTvis so-
cialuri uzrunvelyofisaTvis dawesebuli
gadasaxadebi, minimaluri xelfasis normis
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
77
daweseba da sxva. rac ufro mZimea es tvirTi,
miT ufro meti midrekileba uCndeba me-
warmes Crdilovan ekonomikaSi gadasvlis.
gansakuTrebiT mravali formalobis
Sesruleba uxdebaT iseTi profesiebis war-
momadgenlebs, rogorebicaa saadvokato
praqtikis ganxorcieleba, taqsiT momsax-
ureba, zogierTi saxis samedicino momsax-
ureba da sxva. aqve unda dasaxeldes aseve
sagadasaxado kodeqsis sirTulec. rac ufro
rTulia sagadasaxado sistema, miT ufro
metia mewarmis daintereseba Crdilovani
ekonomikiT.
Crdilovani ekonomikis, romelic
upirobod uaryofiTi movlenaa, arsebobis
gamarTlebad SeiZleba dasaxeldes misi
zogierTi segmentis dadebiTi momentebi.
magaliTad, am sferoSi dasaqmebas hpovebs
egreT wodebuli marginaluri samuSao
Zala (umuSevrebi, pensionerebi, studen-
tebi, aralegaluri emigrantebi da sxv), ris
Sedegadac garkveulad mcirdeba qveyanaSi
sazogadoebrivi daZabulobis done, klebu-
lobs siRaribe da mcirdeba dawola sabi-
ujeto socialur xarjebze.
rogorc msoflio gamocdilebidan Cans,
Crdilovani ekonomikis masStabebis Sesam-
cireblad, an miT ufro, aRmosafxvrelad,
gacilebiT ukeTesia sistemuri cvlilebebis
gatareba, vidre represiuli RonisZiebebis
dawyeba. gansakuTrebiT efeqtiania naRdi
fulis mimoqcevis nacvlad unaRdo angar-
iSworebis arealis gazrda. xom cnobilia,
rom Crdilovani ekonomikaSi finansuri
gadaricxvebi, gasagebi mizezebis gamo, xor-
cieldeba naRdi fuliT, ris Sedegadac
dokumentebi, anu kvali, riTac sameurneo
saqmianobis Catarebis damtkiceba iqneboda
SesaZlebeli, ar rCeba.
Crdilovani ekonomikis
masStabebis dadgena
marTalia, Crdilovani ekonomika Tavisi
bunebidan gamomdinare cdilobs, Tavidan
aicilos administraciuli registracia da
dakvirvebebi, magram ekonomikaSi is mainc
tovebs Tavis kvals. amis Sedegad SesaZle-
beli xdeba SemuSavdes meTodebi, romelTa
daxmarebiTac SesaZlebeli gaxdeba misi
donis dadgena.
ai, zogierTi maTgani:
Sromis bazris analizi;
fiskaluri analizi;
monetaruli sferos analizi;
erovnuli angariSebis analizi _ sao-
jaxo meurneobebis Semosavlebsa da ga-
savlebs Soris gansxvaveba da sxv.
aRniSnuli meTodebis gamoyenebiT
dgindeba, rom araa msoflioSi darCenili
qveyana, sadac Crdilovan ekonomikas ara
hqondes adgili. is evrokavSiris qveyneb-
Sic ki sakmaod maRalia da misi saSualo
done 2016 wlis monacemebiT, TiTqmis 18%-s
Seadgens (Crdilovani ekonomikis Sefardeba
oficialur mTlian Sida produqtTan),
Tumca masSi Semaval qveynebSi es maCve-
nebeli gansxvavebulia. is TvalsaCinod
maRalia kavSiris wevr yofil socialistur
qveynebSi. kerZod: bulgareTSi Seadgens
30.2%, rumineTSi _ 27.6, estoneTSi _ 24.9,
litvaSi _ 24.2%.
aRniSnuli maCvenebeli sagrZnoblad
dabalia klasikuri kapitalizmis qveynebSi.
magaliTad: fineTSi Seadgens _ 12%, ger-
maniaSi _ 10,8%, holandiaSi _ 8,8%, avstri-
aSi _ 7,8 %-s da a.S.
Sromis bazris analizi saSualebas iZ-
leva, SevafasoT muSakTa daintereseba Crdi-
lovani ekonomikiT. kerZod, am meTodiT
erTmaneTs udardeba daregistrirebuli
umuSevrebisa da dausaqmebelTa saerTo ri-
cxovnoba, romelic gamoyvanilia Sromis
saerTaSoriso organizaciis (International
La bour Offi ce) mier SemuSavebuli meTodikiT.
gasaTvaliswinebelia, rom Crdilovan
ekonomikaSi dasaqmebul muSakTa nawili sak-
uTari arCevaniT midis iq samuSaod, maSin,
rodesac meore nawils ar hyofnis kval-
ifikacia, raTa oficialurad registri-
rebul firmebSi imuSaos da iZulebulia
Crdilovan ekonomikaSi moqmed sawarmos
Seafaros Tavi.
Crdilovani ekonomika Tavis kvals
tovebs monetarul agregatebzec. iseTebze,
rogorebicaa naRdi fulis brunvis siCqare
da maRali nominalis banknotebze gazrdili
moTxovnileba. es iqidan gamomdinareobs,
l. pitiuriSvili, a. griSikaSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
78
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
rom swored aseTi banknotebi gamoiyeneba
Crdilovan ekonomikaSi monawileTa mier.
Crdilovani ekonomikis zomis
dasadgen kidev erT, gacilebiT Zvel meT-
ods warmoadgens saojaxo meurneobebis
Semosavlebisa da xarjebis urTierTSepiris-
pireba. maT Soris mkveTri gansxvaveba
Crdilovan ekonomikaSi miRebul Semosavle-
bze miuTiTebs.
Crdilovani ekonomikis
sameurneo mniSvneloba
ra Tqma unda, Crdilovan ekonomikaSi
saqmianoba negatiuri movlenaa, Tumca, eko-
nomikuri Teoria mis garkveul pozitiur
_ mikro da makro mxarezec miuTiTebs.
Crdilovan ekonomikas mimarTaven rogorc
daregistrirebuli firmebi, ise iseTebic,
romlebic saerTod ar aCenen TavianT saqmi-
anobas.
daregistrirebis SemTxvevaSi firma na-
wilobriv oficialurad aCvenebs Tavisi
saqmianobis Sedegebs, xolo saqmianobis na-
wils farulad axorcielebs. sxva sityve-
biT, pirvel nawils TavianT sabuRaltro
CanawerebSi aCveneben da Sesabamisad, am monace-
mebs awvdian sagadasaxado organoebs, rogorc
dasabegrav bazas, maSin, rodesac saqmianobis
meore nawils malaven da Semosavals srulad
Tavad iTviseben. dauregistrireblobis
dros firmis saqmianoba sagadasaxado or-
ganoebisaTvis misawvdomi araa da cxadia,
aqedan miRebul mTel Semosavals warmoebis
organizatorebi inawileben.
Crdilovani ekonomikis gansakuTrebiT
seriozuli uaryofiTi mxarea misi nega-
tiuri gavlena sabazro konkurenciaze da
Sesabamisad mTel erovnul meurneobaze .
Crdilovan ekonomikaSi moqmedi firmebi
xSirad gacilebiT konkurenciuli xdebian
maTTan SedarebiT, romlebic legalurad
da kanonTan sruli SesabamisobiT muSaoben.
iqidan gamomdinare, rom Crdilovani eko-
nomika niSnavs gadasaxadebisagan Tavis ar-
idebas, upatiosno mewarmes saSualebas
eZleva Tavis klients saqoneli da mom-
saxureba gacilebiT iafad SesTavazos. es
xSirad iseTi fasebia, romelsac wesieri,
gadasaxadebis gadamxdeli mewarme ver
daadebs Tavis saqonels (momsaxurebas).
konkurenciuli bazris wesebis dar-
Rveva Crdilovan ekonomikaSi momuSave
firmebis mxridan xSirad iseT viTarebas war-
moSobs, rodesac sabazro konkurenciis um-
niSvnelovans faqtorad fasebi gvevlineba.
Sedegad, mewarmeebi TandaTan ufro mcire
yuradRebas uTmoben konkurenciuli
brZolis iseT elementebs, rogorebicaa
xarisxi Tu produqciis Tanamedroveoba,
yuradRebas amcireben kvlevebsa da gan-
viTarebaze. amas makroekonomikur doneze
is Sedegebi moaqvs, rom ecema ekonomikis in-
ovaciuroba da saerTaSoriso konkurenciu-
loba, rac uSualo gavlenas axdens qveynis
ekonomikur zrdaze.
Crdilovani ekonomikis sxva, uaryofiT
makroekonomikur aspeqts warmoadgens mis
mier saxelmwifos saSemosavlo bazis Sem-
cireba-dasusteba. CrdilSi momuSave sawar-
moebi arc pirdapir da arc irib gadasaxads
ar ixdian, ris gamoc saxelmwifo biujets
sagrZnobi zarali adgeba, Tumca ra zomis,
amis gamoTvla urTulesia. es iqidan gamomd-
inareobs, rom Tuki Teoriulad davuSvebT,
rom erT mSvenier dRes am saxis ekonomika
Sewyvets arsebobas, masSi Sefarebuli saqmi-
anobis mxolod nawili miiRebs legalur
xasiaTs. amas mravali faqtori ganapirobebs
_ Crdilovan ekonomikaSi moqmedi firmebisa
Tu kerZo pirebis nawili amjobinebda
saerTod xeli aeRo saqmianobaze, vidre
legarulad, oficialurad gaegrZele-
bina is. zogi mewarme firmis registra-
ciaSi veraviTar motivacias ver dainaxavda,
sxvebi konkurenciul brZolas waagebdnen,
da bazarze Tavs ver SeinarCunebdnen. sxva
sityvebiT rom vTqvaT, praqtikaSi gvxvdeba
firmebis/kerZo pirebis jgufi, romelTac
mxolod Crdilovan ekonomikaSi SeuZliaT
funqcionireba. aqedan gamomdinare, hipo-
Tetikuri daSveba imisa, rom Crdilovani
ekonomikis likvidacia raime damatebiT
Semosavals moutanda biujets, swori ar
iqneba. amis Tqma Zalian Znelia.
rogorc Cans, Zalze rTulia Crdilovan
ekonomikaSi dasaqmebuli adamianebis
gamovlena, maTi saqmianobis motivaciis
79
dadgena. sxva rom araferi, am sferoSi
dasaqmebul adamians eSinia amaSi gamoty-
domis, radgan es kanonis darRvevaa.
rogorc Temis Seswavla aCvenebs,
Crdilovan ekonomikaSi dasaqmebulia ga-
cilebiT bevri mamakaci, vidre qali. amasTan,
maTi raodenoba icvleba sezonebis mixed-
viT da Warbobs zafxulobiT. irkveva isic,
rom maTi naxevarze metisaTvis am sferoSi
muSaoba cxovrebis ZiriTadi wyaroa, meore
naxevrisaTvis ki is damatebiTi Semosavlis
wyaroa. amasTan, am sferoSi ZiriTadad Sua
xnis adamianebi saqmianoben,
ekonomikur mecnierebaSi SexvdebiT
gamoTqmas, rom Crdilovani ekonomika
„meurneobis sacxebi masalaa“. igulisxmeba,
rom Crdilovani ekonomika SesaZlebels
xdis iseTi saqmianobis ganxorcielebas
iseT sferoebsa da situaciebSi, rodesac
es saqmianoba ver ganxorcieldeboda ofi-
cialuri firmebis mier.
Crdilovani ekonomikis
SezRudvis gzebi
marTalia, Crdilovani ekonomikis zemoT
moyvanili dadebiTi momentebi gasaTval-
iswinebelia, magram ar unda dagvaviwydes,
rom Crdilovani ekonomika gamowveulia
ekonomikuri sistemis arasrulyofilebiT,
romelic firmebsa da momxmarebelTa nawils
aiZulebs `daimalos“ Crdilovan ekonomi-
kaSi. xazgasasmelia isic, rom Crdilovan
ekonomikasTan dakavSirebuli es zogierTi
dadebiTi elementi ver cvlis am movlenis
saerTo negatiur Sefasebas.
amitom, saxelmwifo unda ebrZodes
mas da cdilobdes Tu srulad vera, misi
gavlenis Sesustebas mainc. am brZolis meT-
odebidan SeiZleba gamoiyos:
sagadasaxado sistemis gamartiveba da
srulyofa;
fiskaluri tvirTis Semsubuqeba;
sameurneo saqmianobasTan dakavSireb-
uli araekonomikuri xarjebis Semcire-
ba-gauqmeba;
regulaciebis raodenobis, m.S. kon-
cesiebisa da nebarTvebis Semcireba,
aucilebel minimumamde dayvana;
firmebis reviziisa da kontrolis
raodenobis maqsimaluri Semcireba;
unaRdo angariSsworebisaTvis xelSe-
wyoba da ganviTareba (maT Soris, ele-
qtronuli gadaricxvebis ganviTareba,
naRdi angariSsworebis praqtikis
SezRudva).
warmoebis gamoyvana Crdilovani eko-
nomikidan unda moxdes upirveles yovl-
isa, saTanado ekonomikuri politikis
gatarebiT, romelic mimarTuli iqneba
im sistemuri faqtorebis likvidacii-
saken, romlebic xels uwyoben Crdilovani
ekonomikis ganviTarebas. amis saboloo
efeqti iqneba mewarmeTa TandaTan naklebi
midrekileba Crdilovani ekonomikisaken
im riskebis SiSiT, romelic am process
Tan axlavs. ar unda dagvaviwydes, rom
Crdilovani ekonomika iarsebebs manamde,
vidre mewarmeebisaTvis msgavsi faruli
warmoeba mogebis momtani iqneba. samagi-
erod, mas Semdeg, rac dauregistrirebel
SemosavlebTan dakavSirebuli riskebis
saboloo jami gadaaWarbebs am Semosavlebis
dafarvis Sedegad miRebul sargebels,
Crdilovani ekonomika bunebrivi gziT kle-
bas/Semcirebas daiwyebs.
amasTan unda gvaxsovdes, rom, marTalia,
Crdilovani ekonomikis gamovlenis Semdeg
saxelmwifo represiul aparats aamoqmedebs,
magram amas gacilebiT sjobs, Tu is kidev
ufro aqtiurad profilaqtikur meTodebs
gamoiyenebs. kerZod, man sazogadoebris Segne-
baSi unda danergos is rwmena, rom Crdilovani
ekonomika mavnebelia sazogadoebisaTvis da
rom mis interesSia am sferos maqsimaluri
SezRudva. sazogadoebisaTvis naTeli unda
iyos, rom rodesac misi wevrebi raime produq-
cias/momsaxurebas Seisyidian Crdilovan eko-
nomikaSi, amis saboloo efeqti maTi saziano
iqneba, rom amas Sedegad mohyveba saxelm-
wifo Semosavlebis Semcireba, samagierod,
gadasaxadebis gazrda wesieri, kanonmor-
Cili mewarmeTaTvis. saerTod, gadasaxadebis
gazrda sazogadoebis yvela wevrisaTvis, an
saxelmwifos mier moqalaqeebisaTvis gasawevi
momsaxurebis masStabebis Semcireba.
erTgvar profilaqtikur RonisZiebad
SeiZleba CaiTvalos kampania, romelmac,
l. pitiuriSvili, a. griSikaSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
80
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
sxvaTa Soris, mraval qveyanaSi mtkiced moi-
kida fexi, qviTrebis latarea. mis mizans
warmoadgens myidvelTa daintereseba gamy-
idvelisagan qviTrebis aRebaSi.
Crdilovan ekonomikasTan
brZolis formebi sxvadasxva
qveynebSi
am mxriv gansakuTrebiT Tavi gamoiCina
italiam. am qveyanaSi Zalze didi yuradReba
eqceva eleqtronuli gadaricxvebis gan-
viTarebas. kerZod, iq, rogorc wesi, aTas ev-
roze metis gadaxda mxolod eleqtronuli
gadaricxvis formiT xdeba. dawesebulia
aseve sagadasaxado SeRavaTebi eleqtronuli
gadaricxvebis ganmaxorcielebeli firmebisa-
Tvis savaWro-momsaxurebis sferoSi; mis
paralelurad moqmedebs seriozuli jarimebi
im sacalo movaWreTaTvis, romelTac bolo
xuTi wlis ganmavlobaSi samjer daumtkiceben
klientisaTvis SeZenil saqonelze/momsax-
ureobaze qviTris gamouwerlobas.
am aspeqtSi sainteresoa samxreT koreis
gamocdilebis gacnobac, qveynisa, romlis
ekonomikac, institucionaluri mowyobis
TvalsazrisiT bevr qveyanas magaliTad
gamoadgeba. samxreT koreaSi bevri ram
keTdeba eleqtronuli gadaricxvebis
gansaviTareblad (magaliTad, maRaziis,
romelic wliurad 20 aTas evroze mets
vaWrobs, gadaxdis aparatebis dadgmis dav-
aldebuleba). Sedegad, Tu 90-ian wlebSi
gadaxdis baraTebiT vaWrobis moculoba
mTel gadaxdebSi oden 5%-s Seadgenda, 2009
wels gadaxdebis naxevarze meti am baraTe-
biT xorcieldeboda. sainteresoa isic, rom
am qveyanaSi ara mxolod savaWro obieqtebs
aqvs garkveuli SeTavaTebi unaRdo angariSs-
worebiT sargeblobisas, aramed klientsac,
Tuki magaliTad, Tu is Tavisi Semosavlis
25% xarjvas unaRdo angariSworebiT axor-
cielebs (20% sakredito baraTiT).
meqsikaSi xelisuflebam daafuZna
sagangebo fondi, romelic mcire maRaziebis
mesakuTreebs sagadamxdelo terminalis
dasadgmelad da Semdeg maTi gamarTu-
lad muSaobisaTvis saxsrebs gamouyofs.
Sedegad, msgavsi terminalebis raodenoba
200 procentiT gaizarda, xolo savaWro
-samomsaxuro obieqtebze baraTebiT gan -
xorcielebuli operaciebis raodenobam 300
procentiT moimata.
singapurSi Tavdapirvelad Tavad
saxelmwifo dawesebulebebma daiwyes ele-
qronuli gadaricxvebi. mas gansakuTrebiT
aqtiurad iyenebdnen muSakTa dajildoebis,
premiebis gacemis an jarimebis daricxvis
SemTxvevebSi.
kidev ufro aqtiurad xorcieldeba
unaRdo angariSsworeba ganviTarebul
qveynebSi _ aSS, did britaneTSi, germaniaSi,
safrangeTSi da sxv.
Crdilovani ekonomika
saqarTveloSi
saqarTvelos statistikuri samsaxuri
Crdilovan ekonomikaze mwir monacemebs
aqveynebs. maTi safuZvelze SeiZleba iTqvas,
rom Crdilovan seqtori qveynis ekonomi-
kis daaxloebiT mesameds moicavs. amasTan,
wina wlebSi am mxriv SesamCnevi iyo negati-
uri tendencia. kerZod, Semosavlebis dam-
alva wlidan wlamde ufro did masStabebs
iRebda. kerZod, Tu 1996 wels Crdilovani
ekonomikis moculobas 27%-is doneze iyo,
2001 wels am cifrma ukve 33%-s miaRwia.
aseTia statistikis saxelmwifo departa-
mentis mier Catarebuli kvlevis Sedegebi.
gamokvlevis Sedegad gamovlinda
Crdilovani ekonomikis moculoba calkeul
sferoebSi. magaliTad, samrewvelo seqt-
orSi Crdilovani ekonomikis procenti
40%-s aRemata, mSeneblobaSi _ 55%-s,
transportSi _ 34%-s, vaWrobaSi _ 56%-s,
sastumros biznessa da restornebSi _ 65%-
s, kavSirgabmulobaSi _ 17%-s.
ganaTlebis sferoSi komerciuli dawe-
sebulebebis Semosavlebis faqtiuri maCve-
neblebi orjer aRemateba deklarirebul
maCveneblebs, xolo samedicino dawesebule-
bebSi _ oTxjer. arasaxarbielo situ aciaa
navTobproduqtebis realizaciis sferoSic.
departamentis specialistTa azriT,
Crdilovani ekonomikis aseTi maRali pro-
centis mizezia korufcia da maRali saga-
dasaxado ganakveTebi.
81
Positive and Negative Sides of Shadow Economy
Lia Pitiurishvili Doctor of Economics
Ambrosi Grishikashvili Doctor of Economics
Key words: SHADOW ECONOMY, TAX SYSTEM, FINANCIAL TRANSFERS
Summary
Shadow economy is a part of national economy which is not controlled by the state, and consequently it is not taxed. Shadow economy is also named by the term “informal economy” or “economy in shadow”. These terms originate from English language shadow economy.
Shadow economy infl uences all participants of country’s economy: The state does not get income from it; Economy units have diffi culties in business in non-liberal competitive environment; Customers have not guarantee of suitable quality on the products produced by this share.
Reasons which helped shadow economy being founded are low tax ethics of economy units,attempts to hide incomes,etc. Heavy and multi-sided tax system causes production to be turned into shadow production.
Besides it should be mentioned other expenses which are connected with legal producing: such as ex-penses for cash register, expenses for social safety of employees,fi xed minimal wages standards, etc. The wold experience shows that in order to decrease or root out shadow economy it will be better systemic changes than repressions. The most dangerous quality of shadow economy is its negative infl uence on competitiveness and accordingly on national economy. Firms existing in shadow economy become more competitive than those which are legal ones.
Although shadow economy has so many negative sides,it should be mentioned that it has positive sides too which help it to survive. That”s why we come across such term in economy “shadow economy is ointment for economy”. It means that shadow economy gives possibility to be active in those shares and structures where legal fi rms are disable.
In any way shadow economy itself is fully negative and it is necessary to fi ght with it. It should be separated some methods for fi ghting against it:
To simplify and improve tax system; To make light fi scal load; To decrease and abolish non-economic expenses connected with business activities; To decrease and minimize regulations such as concessions and permissions; Maximal reduction of fi rms” audit and control: _ Development of non-cash system.
l. pitiuriSvili, a. griSikaSvili
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
82
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
msoflio ekonomikuri wesrigis Teoriuli aspeqtebi
guguli yuraSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი, საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის პროფესორი
Tamar beriZe
ტექნიკის დოქტორი,საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi: globalizacia, msoflio ekonomikuri wesrigi, gaero
msoflio ekonomika ganviTarebis
axal etapze gadavida, sadac saxelm-
wifo urTierTobebis umTavresi monawile
erovnuli saxelmwifo, rogorc instituti,
mniSvnelovan transformacias ganicdis. am
etapze msoflio axal wesrigs qmnis.
msoflio ekonomikuri wesrigi gulisx-
mobs wesrigs rogorc erovnul ekonomikebs
Soris urTierTobebSi, aseve calkeuli
erovnuli ekonomikis funqcionirebis
procesSi. amrigad, msoflio ekonomikuri
wesrigi moicavs saerTaSoriso ekonomikur
wesrigs da gulisxmobs wesrigs Sida da
sagareo ekonomikur urTierTobebSi, rom-
lebic xSir SemTxvevaSi urTierTganpirobe-
bulia.
Tanamedrove etapze, saerTaSoriso
eko nomikuri wesrigi dafuZnebulia qve-
ynebs Soris aRniSnuli urTierTobebis li-
beralizaciaze, rac gamoixateba saqonlis,
momsaxurebis, kapitalis moZraobis liber-
alizaciiT. amave dros, msoflios mraval
qveyanaSi Sida ekonomikuri urTierTobe-
bic, ZiriTadad, ekonomikuri liberalizmis
principebs eyrdnoba. aqedan gamomdinare,
naTelia, rom swored ekonomikuri urTier-
Tobebis liberalizmi war mo adgens arse-
buli msoflio ekonomiku ri wesrigis
winaaRmdegobrivi xasiaTis um Tavres ganma-
pirobebel mizezs. aqve gvinda SevniSnoT,
rom msoflios arcerTi qveyana ar uaryofs
sxva qveynebTan ekonomikuri urTierTo-
bebis aucileblobas. Tanamedrove etapze,
msoflio ekonomikis mdgradi ganviTareba
obieqturi aucileblobiT moiTxovs glob-
alizaciis politikisa da calkeuli qveynis
(gansakuTrebiT gardamavali da ganviTare-
badi ekonomikis qveynebi) interesebs Soris
garkveul Tavsebadobas.
yovelive zemoaRniSnulidan naTelia,
rom globalizaciis procesma obieqturi
aucileblobiT daayena axali msoflio eko-
nomikuri wesrigis koncefciis SemuSavebis
sakiTxi, romlis mcdelobas didi xnis is-
toria aqvs. globalizaciis procesma
dRis wesrigSi daayena kompleqsurad
urTierTdamokidebuli, urTierTgamawonas-
worebeli instituciuri struqturebiT
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
83
integrirebuli msoflio wesrigis aucileb-
loba, rac mniSvnelovanwilad Seuwyobs
xels globaluri winaaRmdegobebis Se-
sustebas.
globalizaciis pirobebSi msoflio
ekonomikuri wesrigis ZiriTadi mimarTu-
le bebi aucilebelia, iTvaliswinebdes
qve y nebis ganviTarebis doneebs Soris
arse bul gansxvavebas da aqedan gamomd-
inare, saerTaSoriso ekonomikuri organ-
izaciebis mxri dan calkeuli qveynisadmi
(ganviTareba di da gardamavali ekonomikis
qveynebi) unificirebuli midgomis difer-
encirebuliT Secvlas. axali msoflio eko-
nomikuri wesrigis koncefcia unda saxavdes
globalizaciis uaryofiTi Sedegebis Sem-
cirebis, maTi ganviTarebis stimulatorad
transformaciis mimarTulebebs.
yovelive zemoTaRniSnulidan gamomdin-
are, aucileblobas warmoadgens calkeuli
qveynis ganviTarebis donis gaTvaliswinebiT
SemuSavebuli msoflio ekonomikuri wesri-
gis koncefcia, romelic uzrunvelyofs
ganviTarebadi da gardamavali ekonomikebis
qveynebSi postindustriuli ekonomikis
formirebis daCqarebas, rac, saboloo anag-
riSiT, msoflio civilizaciis ganviTarebis
sawindaria.
axali msoflio ekonomikuri wesrigi,
globalizaciis, rogorc calkeuli qveynis,
aseve mTlianad msoflio ekonomikis gan-
viTarebis xelSemwyob faqtorad gadaqceva
mniSvnelovnadaa damokidebuli arsebuli
saerTaSoriso organizaciebis moderniza-
ciis procesTan. msoflio eko nomikis
zogierTi mkvlevari miuTiTebs e. w. ”eko-
nomikuri gaeros” Seqmnis Sesaxeb, romelic
politikurisagan gansxvavebiT, nakleb bi-
ourokratiul organizaciad unda Camoy-
alibdes, ramdenadac finansuri resursebi
gadaadgilebis maRali siswrafiT gamoir-
Ceva da Sesabamisad, moiTxovs regulirebis
ufro met siswrafes da efeqtianobas, vidre
politikuri procesebi. Cven viziarebT
im mecnierebis mosazrebas, romlebic mi-
uTiTeben ”globalizaciis saerTaSoriso
organizaciis an gaeros Sesabamisi qvedanay-
ofebis” Seqmnis aucileblobaze [mesxia,
kvaracxelia 2003:112-113]. qarTvel mec-
nier e. eTerias azriT, romelsac Cvenc
vuWerT mxars, upriania gaeros ekonomikuri
da socialuri sabWos SemadgenlobaSi
”globalizaciisa da msoflio ekonomikis
ganviTarebis” komisiis Camoyalibeba, rom-
lis funqcionirebis umTavresi mizani iqneba
calkeuli qveynebisaTvis globalizaciis
problemebis met-naklebi zomiT daZlevis,
msoflioSi globalizaciis dadebiTi efeq-
tebis simetriuli ganawilebis mizniT reko-
mendaciebis SemuSaveba. radgan es komisia
ukve Seiqmna da igi rogorc yvela komisia
mxolod saWiro dros da saWiro proble-
maze muSaobs, Cven migvaCnia, rom igi unda
gadakeTdes mudmivmoqmed struqturad, sta-
biluri StatiT da stabiluri anazRaure-
biT, raTa imuSaos ganuwyvetliv.
gamoyenebuli literatura:
1. baraTaSvili, n. (2002). globalizacia da
erovnuli aspeqtebi, J.: ”inteleqti”, №3,
Tbilisi.
2. eTeria, e. (2008). g,lobalizacia da anti-
globalisturi moZraoba, Sromebis kre-
buli.Tbilisi.
3. eTeria, e. (2008). globalizaciis eko-
nomikuri ganzomileba, Sromebis krebuli
”globalizacia da saqarTvelos eko-
nomikuri ganviTareba”, Tbilisi.
4. kvaracxelia, d. (2003). globalizacia,
suverenuli saxelmwifo, erovnuli eko-
nomika, Tbilisi.
5. mesxia, i., kvaracxelia, v. (2003). global-
izaciisa da ekonomikuri suverenitetis
Tavsebadobis sakiTxisaTvis, J.: ”socialu-
ri ekonomika”, №3.
g. yuraSvili, T. beriZe
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
84
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Theoretical Aspects of the World Economic Order
Guguli Kurashvili Doctor of Economics, Georgian Technical University Professor
Tamar Beridze Doctor of Technics, Georgian Technical University Professor
Key words:GLOBALIZATION, THE ECONOMIC WORLD, THE UNITED NATIONS
Summary
The world economy has passed to development of new level where the main participant of the state re-lations is the national state as the institute which is in process of important transpharmacy. At the moment the world creates a new order.
The world economic order means an order, as in the national economic relations, so in the course of func-tioning of national economy. At the present stage, the international economic order, is based on the liberaliza-tion relations between the countries. Liberalism of the economic relations has the main contradictory character defi ning the reason of the operating world economic order. It is necessary to pay attention that not one country of the world doesn’t deny need of the economic relations with other countries.
The new world economic order, considerably depends on processes of modernization of the operating international organizations. Some scientists of world economy point to creation of the so-called “Economic UN” which diff ers in the high speed of the movement of fi nancial resources and therefore, demand bigger fl exibility and effi ciency of regulation, than political processes. We keep creation of the commission for “developments of globalization and world economy” for the purpose of the solution of global problems in the conditions of globalization
85
korufcia, rogorc socialuri movlena da globaluri biznesis determinanti
Teimuraz Sengelia
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი,ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
korufcia, globalizacia, biznesi
korufcia aris istoriuli movlena,
is arsebobda mravali saukunis ganmavlo-
baSi. Tumca rogorc socialuri fenomeni,
is pirvelad gvxvdeba Sumeruli civiliza-
ciis qalaq-saxelmwifo laggasSi (Zv w. arR.
2319-2311 wlebSi). Zv. welTaRricxviT IV
saukuneSi, Zvel indur filosofiur tra-
qtatSi `artaSastrSi~, mefis mrCeveli Cana-
kia aRwers xazinis qurdobis 400-mde xerxs
[Sengelia 2016: 108]. herodotes cnobiT Zv
w.aR. VI saukuneSi sparseTis mefe kambisma
qrTamis aRebisaTvis cocxlad gaaZro tyavi
mosamarTles da mis adgilze daniSna misi
Svili, raTa ukanasknels ar gaebeda qrTamis
aReba. genialurma italielma filosofosma
makiavelim korufcia im avadmyofobas
Seadara, romlis gankurnebac SeuZlebelia.
mefe nikoloz I-is moRvaweobis periodSi,
korufcia yvaoda ruseTSi. mematiane aR-
wers, rom man Tavis vaJs SesCivla: `Cemi da
Sen garda ruseTSi yvela Cinovniki iparavso~
[http://genia.ge/?p=10547]. korufciis problemas farTo adgili
eTmoba bibliaSi: „qrTams nu aiReb, radgan
qrTami abrmavebs Tvalxiluls da as-
xvaferebs marTalTa saqmeebs“ [biblia. gamosvla 23:8]. bibliaSi weria, rom korum-
pirebuli adamiani unda daisajos, radganac:
„raki swrafadve ar isjeba boroti saqme,
amitom bedavs kaci borotebis Cadenas“ [bib-lia. eklesiaste 8:11]. „fulis moyvaruli
fuliT ver gaZReba, — aRniSnavs solomoni,
— da arc simdidris moyvaruli Tavis Se-
mosavliT“ [biblia. eklesiaste 5:9]. rogorc vxedavT, korufcias farTo
adgili uWiravs, rogorc adamianebis ma-
terialur yofaSi, aseve sulier sferoSi.
sazogadoebis evoluciis periodSi is ufro
metad iCens Tavs, vidre nebismier sxva dros.
cnobili amerikeli sociologi da polit-
ologi samuel hantingtoni korufciis
problemas aanalizebs Tavis SromaSi „mod-
ernizacia da korufcia“. mecnieris azriT,
impresionistuli sinamdvile cxadyofs,
rom korufciis masStabi urTierTkavSirSia
swraf socialur da ekonomikur moderniza-
ciasTan. me-19 da me-20 saukuneebis ameri-
kis politikuri cxovrebisTvis korufcia
naklebad iyo damaxasiaTebeli, vidre me-
18 saukunisaTvis. igive SeiZleba iTqvas
me-17 da me-19 saukuneebis bolo periodis
britaneTze. cxadia, rom korufcia aris
efeqtiani politikuri institucional-
izmis deficitis Sedegi [hantingtoni].
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
86
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
yuradsaRebia mecnieris daskvna, romlis
mixedviTac, korufciis sixSire mTliano-
baSi naklebia im qveynebSi, sadac samTav-
robo resursebi moxmarda politikuri
partiebis mSeneblobas, vidre iq, sadac
partiebi sustebi darCnen. es modeli as-
axa dasavleTis istoriulma gamocdile-
bam. partiebi, romlebic Tavdapirvelad
biurokratiis wurbelebad gvevlinebian,
sabolood gardaiqmnebian mis garsad, rome-
lic mas klanisa da ojaxis gamanadgurebeli
kaliebisagan icavs [hantingtoni].
miCneulia, rom korufcia mxolod ua-
ryofiT zegavlenas axdens nebismier situa-
ciaSi yvela qveynis ekonomikaze. amasTan,
cnobili mecnieris duglas hiustonis
gamokvleviT `korufcia da adamianuri gan-
viTareba~ [Leite, Weidmann 1999] dasturdeba,
rom es kanonzomiereba yvela SemTxvevaSi
rodi muSaobs. im qveynebSi, sadac dominirebs
marTvis ara efeqtiani sistema, korufcia
SeiZleba kanonis uzenaesobas Caenacvlos,
ekonomikis stimulizatorad mogvevlinos
da amis Sedegad, moklevadian periodSi poz-
itiuri ze gavlena moaxdinos qveynis eko-
nomikur zrda ze [Leite, Weidmann 1999:104].
korufciisadmi negatiuri damokide-
buleba gamomdinareobs utilitaruli
mosazrebidan, romlis mixedviTac, is ro-
gorc kanonis sawinaaRmdego movlena zrdis
ekonomikur danaxarjebs, zRudavs invest-
iciebis produqtiulobas da uaryofiTad
aisaxeba ekonomikur zrdaze. im SemTxvevaSi,
Tu es dakavSirebulia iseT mdgomareo-
basTan, rodesac pirovnuli uflebebi da
sakuTreba kanoniT aris daculi, es ar-
gumentebi sruliad logikuria, magram,
ramdenad legitimuria es mosazreba im
qveynebSi, sadac kanonis uzenaesoba ar aris
dadgenili da Sesabamisad kanoniereba ar
aris daculi. s. hantingtoni da n. leiTi
miiCneven, rom korufcia aris kanonierebis
Semcvleli im qveynebSi, sadac sakanonm-
deblo baza moisustebs. ufro zustad,
korufciis sargebeli gamoixateba imaSi,
rom mis mier Seqmnili Rirebuleba SeiZleba
aRematebodes danaxarjebs. es SesaZlebelia
mxolod maSin, rodesac biznesis warmarTvis
kanonieri SesaZleblobani SezRudulia
[Huntington 1998: 115]. d. sterfildi gamoy-
ofs korufciis or saxes: romelic zRudavs
ekonomikur ganviTarebas da afarToebs
mas [Marff 1964: 319]. xSirad, korufcia
gvevlineba „rentis miTvisebis~ formad,
magaliTad, rodesac kerZo kompaniebi icaven
sakuTar Semosavlebs konkurentebisagan
saxelmwifos meSveobiT. korufcias aseve
SeuZlia migviyvanos ekonomikuri saqmian-
obis maStabebis zrdamde maSin, rodesac
Cinovnikebis mosyidviT kompaniebi Tavs
arideben ugunur kanonebs. korufcias zo-
gjer axlavs iribi upiratesobac. magal-
iTad, k. marfi, a. Sleiferi, s. viSni [Marff
1964:213] miiCneven, rom es aisaxeba am gziT
araefeqtiani mwarmoeblebis mxardaWer-
aSi. miuxedavad am problemaze mecnierul
azrTa sxvadasxvaobisa, erTi ram cxadia,
rom stabiluri ekonomikis mqone qveynebSi
korufciis negatiuri Sedegebi aRemateba
pozitiurs, xolo araefeqtiani ekonomi-
kis mqone qveynebSi Cans korufciis zo-
gierTi pozitiuri efeqti. am koncefciis
dasabuTebas mieZRvna mauros `korufciis
ekonomikaze zemoqmedebis modeli [Mauro
1995:123].
ukanasknel wlebSi korufciam ax-
ali Tvisebebi da formebi SeiZina da
sxvadasxva mimarTulebebic gamoavlina.
korufcia globalizaciis paralelurad
ganviTarda da ufro mravalferovanic
gaxda. literaturuli wyaroebis mixed-
viT, globaluri ewodeba korufcias,
romelic eqsportirdeba saerTaSoriso
safinanso-ekonomikuri organizaciebis,
transnacionaluri korporaciebisa da sxva
saerTaSoriso struqturebis saqmianobis
Sedegad msoflios nebismier qveyanaSi. xSir
SemTxvevaSi swored korufciaa msoflio
qveynebis CamorCenilobisa da siRaribis
mizezi.
msoflioSi TiTqmis ar arsebobs qvey-
ana, romelic korufciisagan srulad Tav-
isufalia. amaze metyvelebs „korufciis
aRqmis indeqsi“, romliTac xdeba qveynebisa
teritoriebis Sefaseba imis mixedviT, Tu
ramdenad korumpirebulad ganixileba maTi
sajaro seqtori. 2005 wlidan saqarTvelos xelisufle-
87
bis erT-erT prioritetad korufciasTan
brZola gamocxadda. sainteresoa, rom ko-
rufciis aRqmis indeqsSi (CPI) 2014 wels,
saqarTvelos 100 SesaZleblidan 52 qula
aqvs miniWebuli. am monacemiT is 175 qveyn-
dan 50-e adgilzea. 2012-2014 wlebSi saqarT-
velos qulis dinamika qveyanaSi korufciis
aRqmis donis mniSvnelovan cvlilebaze ar
metyvelebs. SeiZleba iTqvas, rom koruf-
ciis aRqmis dones saqarTveloSi bolo 3
wlis manZilze mniSvnelovani progresi ar
ganucdia. saqarTvelos Sedegi (52 qula 100
SesaZleblidan) imaze miuTiTebs, rom qvey-
anaSi kvlavac arsebobs mniSvnelovani prob-
lemebi korufciis kuTxiT.
2014 wlis `korufciis arqmis indeqsSi~
50 qula, romelic saqarTvelom daimsaxura,
TavisTavad miuTiTebs qveyanaSi proble-
mebzec. ~saerTaSoriso gamWvirvaloba~
miiCnevs, rom aucilebelia, dabalansdes
xelisuflebis aRmasrulebeli Zlieri Sto
da, amasTan, gaZlierdes makontrolebeli
institutebi [www. reportingproject.net/occrp/
index.php/en/ccwatch]. korufciis sakiTxebze momuSave saer-
TaSoriso da adgilobrivi eqspertebi
saqarTveloSi did winaaRmdegobas aw-
ydebian, rodesac saqme exeba elituri
korufciis, anu xelisuflebis maRal eS-
elonebSi arsebuli korufciis kvlevas.
arc erTi xelisufleba ar aRiarebs, rom
qveyanaSi elituri korufcia arsebobs. amas
martivi mizezi aqvs _ sityva „elituri“
TavisTavad gulisxmobs imas, rom masSi
politikuri elita aris CarTuli. Tumca
elituri korufciis Sinaarsze, mis gamoxat-
ulebasa da ekonomikur Sedegebze, maT
Soris saqarTveloSi, saerTaSoriso organ-
izaciebi sakmaod detalurad saubroben.
magaliTad, arasamTavrobo organizacia
(Betselmann Foundation 2014) miuTiTebs, rom
elituri korufciis ZiriTadi gamoxat-
uleba aris sajaro saxsrebis gaflangvisa
da sajaro samsaxurSi dasaqmebuli pirebis
mxridan samsaxureobrivi uflebamosilebis
borotad gamoyenebis tendenciebi. xolo
organizacia Freedom House miaCnia, rom
elituri korufciis msgavsi magaliTebi
iwvevs saxelmwifos mxridan favoritizms
da Sida garigebebs biznesis calkeul war-
momadgenlebTan [www.justice.gov.ge/fi les/De-
partments/Analytical/] xelisuflebis mxridan
ukve gaxmaurebulia elituri korufciis
erT-erTi yvelaze naTeli magaliTi e.w.
televiziebis amnistia. 2010 wlis sagadasax-
ado amnistiiT saxelmwifom telekompaniebs
„rusTavi 2“, „imedi“ da „sazogadoebrivi
arxi“ 36 milionamde davalianeba Camoawera;
analogiuri aqti ganaxorciela saxelm-
wifom 2012 wlis oqtomberSi. kiTxvas
iwvevda ara Tavad amnistiis aqti, radgan
misi ganxorcielebis ufleba yvelas aqvs
da arc is, rom misi ganxorcielebis dros
romelime telekopania „SeizRuda“ aramed
is, rom amnistia yvela televizias Tanab-
rad ar Seexo. zemoT warmodgenili ormagi
standarti saxelmwifos mxridan favor-
itizmis naTeli magaliTia, rac Tavisu-
fal konkurencias uSlis xels. swored
aseTi precedentebis gamo saerTaSoriso
eqspertul wreebsa da organizaciebSi
saqarTveloSi arsebul korufciasa da eko-
nomikur situaciasTan dakavSirebiT araer-
Tgvarovani Sefaseba arsebobs. organizaciis
„saerTaSoriso gamWvirvaloba“ mier 2012
wlis oqtomberSi gamoqveynebuli angariSis
Tanaxmad, saqarTvelom TiTqmis srulad
SeZlo aRmoefxvra wvrili meqrTameoba.
(Transparency International, October 2012). re-
formebi mimarTuli iyo sajaro samsax-
urebSi gamWvirvalobis da efeqtianobis
asamaRleblad, Sedegad korufcia aRmoi-
fxvra dabal da saSualo doneebze. Tumca
qveyana dadga axali problemis winaSe -
dainerga korufcia maRal eSelonebSi.
(Betselmann Foundation 2013). aSS-s saxelm-
wifo departamentis 2012 wlis angariSSi,
magaliTad, aRniSnulia, rom arasamTavrobo
organizaciebis da opoziciis warmomadgen-
lebis mier miwodebuli informaciiT,
saqarTveloSi politikuri niSniT xdeboda
sagadasaxado wnexis gamoyeneba kompan-
iebis mimarT; adgili hqonda sagadasaxado
struqturebis mxridan kompaniebis dajar-
imebas, rac maTi politikuri xedviT iyo
ganpirobebuli. sagadasaxado struqturebi
sajarimo sanqciebs iyenebdnen daSinebis
meqanizmad im kompaniebis winaaRmdeg, visac
T. Sengelia
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
88
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
kavSiri hqonda im droindel opoziciis
warmomadgenlebTan [www.justice.gov.ge/fi les/
Departments/Analytical/].
es daskvnebi dResac aqtualuria,
radgan axali xelisuflebis ZiriTadi Zal-
isxmeva swored am faqtebis gamomzeurebisa
da dasjisken unda iyos mimarTuli. Tumca
korufciasTan realuri brZola ara mxolod
warsulSi, aramed _ arsebulis wiaRSi war-
moSobili problemebis winaaRmdeg brZolas
gulisxmobs. magaliTad aSS saxelmwifo de-
partamentis 2012 wlis angariSSi dasaxele-
buli darRvevebi dRes, faqtobrivad, kvlav
sayuradReboa. naklebsavaraudoa, rom ax-
ali xelisuflebis pirobebSi gaumjobesdes
politikuri oponentebis mxardamWeri
biznesis Seviwrovebis maCvenebeli. aseve
sayuradReboa favoritizmis garkvuli niS-
nebi, kerZod is, rom axali xelisuflebis
pirobebSi 2013 wlis ianvridan praqtiku-
lad yvela sajaro uwyebam Seicvala kor-
poratiuli nomrebi da satelekomunikacio
kompania „jeoselis“ qselidan „magTis“
qselSi gadaerTo; analogiuri myisieri cv-
lileba Seexo navTobis sferosac _ kom-
pania „lukoilma“ mTlianad Caanacvla
sajaro uwyebebis momsaxurebaSi mTeli
saqarTvelos masStabiT kompaniebi „galfi“
da visoli“; Riad moxda dazRvevis sistemis
gadanacvleba sadazRvevo kompania ̀ qarTus~
mimarTulebiT; Riad aris aseve aRiare-
buli da gamarTlebulic ki favoritizmisa
da proteqcionizmis farTod damkvidreba
sajaro samsaxurSi kadrebis dasaqmebis
TvalsazrisiT. dedaqalaqis meriaSi
dafiqsirda msxvili maStabis korufciuli
garigeba (jodokia bodokias saqme), ramod-
enime municipalitetSi, korufciuli
garigebebis gamo dakavebul iqna maRali
Tanamdebobis pirebi; gamovlinda sasoi-
flo-sameurneo teqnikis ukanono Sesyidva
soflis meurneobis saministroSi da sxva
[www.state.gov/r/pa/ei/bgn/5253].
2014 wels saerTaSoriso savaluto
fondis mier gamoqveynebuli regionaluri
angariSis mixedviT, saqarTveloSi araform-
aluri ekonomikis zoma mSp-is TiTqmis 20%-
ia, rac aRemateba belorusis, TurqeTis,
litvis, rumineTis, bulgareTis, xorvatiis
da sxva ganviTarebuli Tu ganviTarebadi
qveynis monacemebs. araformaluri saqmi-
anoba gadasaxadebis gverdis avliT xor-
cieldeba, rac TavisTavad vnebs sajaro
finansebs. angariSSi aRniSnulia, rom Zir-
iTadi faqtori, rac ganapirobebs araform-
aluri ekonomikis maRal maCvenebls aris
korufcia, arasamarTliani sagadasaxado
regulaciebi, biznesis sawarmoeblad Seqm-
nili uTanasoworo pirobebi, rac ZiriTadad
gamoxateba monopoliebis arsebobasa da Tav-
isufali konkurenciis dabal maCvenebelSi.
saqarTvelos SemTxvevaSi zemoaRniSnuli
mizezebidan gansakuTrebiT gamokveTili
iyo maregulireblebis wnexi da institu-
ciebis xarisxi. maregulireblebis wnexi
moicavda araTanabar pirobebSi moqceul
biznesebs, monopoliebs, rac gamoxatulia
calkeuli biznesebis mier bazarze domin-
irebiT; instituciebidan gamoyofili iyo
sasamarTlo sistemis gaumarTaoba, gamWvir-
valobis dabali xarisxi [www.state.gov/r/pa/
ei/bgn/5253].
sainteresoa sajaro moxeleebis Se-
mosavlebis gamWvirvaleobis sakiTxi. aq
saubaria ara xelfasebze, rac regulirdeba
kanoniT, aramed danamatebze, romelic
aseve gaTvaliswinebulia qarTuli kanonm-
deblobiT, kerZod, sajaro samsaxuris kod-
eqsiT, magram ar aris detalizebuli maTi
dadgenis meqanizmi. vin da ra kriteriumebiT
afasebs premirebis subieqts gaugebaria.
saqarTveloSi statistikis erovnuli
samsaxuris mier gamoqveynebuli 2015 wlis
siRaribis maCvenebelis mixedviT, mosaxleo-
bis daaxloebiT 10%, anu 430 aTasamde ad-
amiani RatakTa kategorias miekuTvneba.
xazgasasmelia, rom ramdenime welia qvey-
anaSi siRaribis maCvenebeli ar icvleba.
es niSnavs, rom saxelisuflebo cvlileba,
axali sainvesticio proeqtebi, asobiT gax-
snili virtualuri sawarmo, mosaxleo-
bis cxovrebis dones ver cvlis. is, rom
am TvalsazrisiT saqarTveloSi mZime so-
cialuri mdgomareobaa, amaze „jinis” in-
deqsic miuTiTebs. statistikis erovnuli
samsaxuris mier gamoqveynebuli informa-
ciiT, mTliani fuladi xarjebis mixedviT,
„jinis” indeqsi - 0,47-ia. cnobilia, rom
89
rodesac „jinis” indeqsi 0,40-s aWarbebs,
qveyanaSi saSemosavlo da qonebrivi difer-
enciacia maRalia.
am pirobebSi sruliad alogikuria im
saxelfaso danamatebis daweseba, rome-
lic dominirebs sajaro seqtorSi da xels
uwyobs mosaxleobis socialur difer-
enciacias. 2014 wlis 15 ivliss saqarTvelos
mTavrobam gamosca dadgenileba, romlis
mixedviTac ganisazRvra premiis gacemaze
uflebamosili pirebi, gaCnda premiis ga-
cemis dasabuTebis aucilebloba, garkveuli
SezRudvebi dawesda premiis gacemis period-
ulobasa da odenobaze. aRsaniSnavia is, rom
saqarTvelos mTavrobis dadgenilebiT gark-
veulwilad daregulirda mxolod mTavro-
bas daqvemdebarebul uwyebebSi premirebis
sistema, Tumca aRniSnul dadgenilebaSi
araferia naTqvami saxelfaso danamatebze,
romelic saqarTvelos kanonmdeblobiT
premiis msgavsad sajaro moxelis damate-
biTi anazRaurebis analogiur saSuale-
bas warmoadgens. saqarTveloSi arsebuli
saxelfaso politikis zogadi SefasebisTvis
mniSvnelovania agreTve monacemebi, ro-
melic ukanasknel wlebSi saxelmwifo bi-
ujetidan Sromis anazRaurebisaTvis gaweul
xarjebs asaxavs. rogorc irkveva, 2014 wels
StatiT gaTvaliswinebul TanamSromelTa
Sromis anazRaurebis yvelaze maRali niS-
nuli fiqsirdeba 1 296 186 185 lari, rac
daaxloebiT 109 milioni lariT aRemateba
2013 wlis Sromis anazRaurebaze daxar-
jul Tanxebs, xolo 247 milioni lariT
2012 wlis maCvenebels, rac metyvelebs
imaze, rom saxelmwifoSi dasaqmebis prob-
lema wydeba ara biznesis gafarToebis,
aramed sabiujeto seqtoris zrdis xarjze,
rac `socialuri ekonomikis~ koncefciis
aRorZinebaze metyvelebs da mZimed awveba
gadasaxadebis gadamxdelebs [zinaraSvili
2014].
korufciasTan brZola warmoadgens
erT-erT umniSvnelovanes problemas, ro-
melzec bevrad aris damokidebuli qveynis
ekonomikuri ganviTareba da stabiluroba.
am mimarTulebiT qveyanaSi unda gadaiWras
ramodenime mniSvnelovani sakiTxi, rome-
lic xels Seuwyobs am mankieri movlenis
SezRudvas Cvens sazogadoebaSi.
gamoyenebuli literatura:
1. biblia. gamosvla 23:8.
2. biblia. eklesiaste 8:11.
3. biblia. eklesiaste 5:9.
4. biblia. ioane 5:19, gamocxadeba 12:9.
5. biblia. maTe 4:8, 9.
6. korufciis istoriidan. http://genia.ge/
?p= 10547
7. Marff, K. (1964). Economic Development Through
Bureaucratic Corruption // American Behavioral
Scientist. Vol. 82. № 2. P. 337–341.
8. Mauro, P. (1995). (Corruption and Growth //
Quarterly Journal of Economics. Vol. 110. № 3.
P. 681-712.
9. zinaraSvili, s. (2014). wels Tanamdebobis
pi rebze orjer meti saxelfaso danamati
gaica, vidre premia. pirveli radio, 2015.
10. Sengelia, T. (2016). globaluri biznesi.
Tbi lisi. 11. hantingtoni, s. modernizacia da korufcia.
http://liberty.ge/.
12. Huntington, S. (1998). Political Order in Changing
Societies. New Haven: Yale University Press.
13. Leite, C., Weidmann, J. (1999). Does Mother
Nature Corrupt? Natural Resources, Corrup-
tion, and Economic Growth. Washington: Inter-
national Monetary Fund, (= IMF Working Paper
№ 85).
14. Huston, D. (2006). Corruption and Human Devel-
opment // Cato Journal. . Vol. 26. № 1. P. 29–46.
15. Wikipedia /korufcia/.
16. www. reportingproject.net/occrp/index.php/en/
ccwatch
17. www.justice.gov.ge/files/Departments/Analyt-
ical/.
18. www.state.gov/r/pa/ei/bgn/5253.
19. www.eprc.ge/index.php?a=main&pid.
20. www.justice.gov.ge/files/Departments/Analyt-
ical/.
21. www./idfi .ge/.
T. Sengelia
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
90
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Corruption as Social Phenomenon and Determinant of Global Business
Teimuraz ShengeliaDoctor of Economic Sciences, Professor Ivane Javakhishvili Tbilisi State University
Key words:MODERN GLOBALIZED WORLD, CORRUPTION, GLOBAL BUSINESS
Summary
In modern globalized world, study of the problem of corruption in diff erent cultures becomes more urgent and actual. The present problem has an active infl uence on socio-economic stability of world coun-tries.
Corruption in broad understanding is non-targeted use of the state power is illegitimate and, as a rule, is used for secret, personal well-being. Practice of illegal fi nancing, which is legitimate in one country, can be illegitimate in another. That’s why apprehension of corruption is diff erent according to the countries. To draw a line of distinction between the justice and corruption is quite diffi cult, because in separate countries the policy of support to the groups of interests and the practice of lobbying is acceptable, but in other countries it is con-sidered to be corruption. The present work discusses the problem of corruption apprehension in Georgia and its infl uence on business.
91
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
saxelmwifo da ekonomika
jamlet janjRava
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი, საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის პროფესორი,სასწავლო ეროვნული უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
saxelmwifo, ekonomika, liberaluri modeli
imisTvis, rom qveyana iyos damoukide-
beli, suverenuli, moagvaros rTuli so-
cialur-ekonomiuri problemebi da naTlad
gansazRvros momavlis ekonomikuri da
politikuri perspeqtivebi aucilebelia
swori ekonomikuri politikis gatareba.
Zlieri ekonomikis mqone saxelmwifoebi
avtomaturad floben Zlier politikur
Zalauflebas. amis sapirispirod, mravlad
arian iseTi saxelmwifoebi, sadac, marTalia,
aris Zlieri politikuri Zalaufleba, ma-
gram ekonomika savalalo mdgomareobaSia.
ra mdgomareobaa mxriv saqarTveloSi,
romelic saxelmwifoebriobis aRdgenis 25
wlis Semdeg ver axerxebs Seqmnas iseTi sta-
biluri ekonomika, romelic uzrunvely-
ofda did ekonomikur zrdas. saxelmwifoSi
periodulad adgili aqvs ekonomikur stag-
nacias, erovnuli valutis devalvacias,
umuSevrobis zrdas da a.S.
logikurad ismis aseTi kiTxva, ra
roli unda Seasrulos am mZime viTarebaSi
qarTulma saxelmwifom, raTa moxdes Cveni
qveynis ekonomikis aRorZineba.
saxelmwifos ekonomikur rolze eko-
nomikur TeoriaSi aris 2 gansxvavebuli
midgoma: pirveli midgoma aris klasikuri
(liberaluri) da meore aris keinzianuri.
klasikuri (liberaluri) midgomis mixedviT,
ekonomika mocemulia, rogorc stabiluri
elementi da saxelmwifos Careva sxvadasxva
procesSi aRqmulia, rogorc Semaferxebeli
faqtori sabazro konkurenciisa meqanizmis
muSaobaSi, amitom saxelmwifos monawileoba
minimumamde unda iqnas dayvanili. aRniS-
nuli Teoriis mimdevrebi iyvnen nobelis
premiis lauriatebi pol samuelsoni da
milton fridmani. p. samuelsonma ganacx-
ada, rom saxelmwofos unda daekisros fun-
qcia, gansazRvros ekonomikuri miznebi da
Zalaufleba, ZiriTadad, gamoiyenos iseTi
problemebi gadasawyvetad, rogoricaa jan-
mrTelobis dacva, ganaTleba da garemos
dabinZureba. milton fridmani moTxovnisa
da miwodebis kanonebs ganixilavs, rogorc
yvelaze qmediT da potenciur Zalas eko-
nomikuri problemebis mosagvareblad. Tu
mTavrobas surs, daexmaros ekonomikas, is
ar unda Caerios mis moqmedebaSi da `daaca-
dos bizness, akeTos Tavisi saqme”.
Tumca zogierT sakiTxSi maT Soris iyo
azrTa sxvadasxaoba, magaliTad, ̀ minimaluri
xelfasis” kanoni. p. sameulsons miaCnda,
rom es iyo dabalxelfasiani mSromelebis
daxmarebis saSualeba. m. fridmani ki Tvl-
ida, rom es sazianoa upirvelesad maTTvis,
visTvisac aris gankuTvnili es daxmareba.
m. fridmani acxadebs, rom bevri firma ver
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
92
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
SeZlebs minimaluri xelfasis gadaxdas da
firmebi gakotrdebian. saboloos es adami-
anebi umuSevrebi darCebian.
samuelsoni mxars uWerda mTavrobis mier
binamSeneblobis da sasursaTo talonebis
dafinansebis koncefcias, rogorc siR-
aribebis daZlevis saSualebas. m.fridmani,
piriqiT, amjobinebs RaribebisTvis dam-
atebiTi Semosavlis uzrunvelyofas da
imas, rom maT TavianTi problemebi TviTon
unda gadawyviton. rogorc viciT, 2013
wels axlandelma xelisuflebam ganaxor-
ciela arnaxuli maStabis proeqti, romeli
agrarul seqtorSi 1 miliardi laris inve-
stirebas exeboda. Cemi Rrma rwmeniT, aman
garkveuli Sedegebi mogvca, magram erTi
wlis mere daaviwyda xalxs, radgan maT
meore welsac moundaT igive moculobis
Tanxis Cadeba, rac arsebuli viTarebidn
warmoudgeneli ram iyo. xom ar ajobebda
am 1 miliardi TanxiT sxvadasxa regionSi
sawarmoebi aSenebuliyo da xalxi dasaqme-
bul iyo. amaze xalxi ufro madlieri iqne-
boda.
swored klasikuri (liberaluri) eko-
nomikuri politikis mimdevari iyo, Tav-
isi moRvaweobiT pirvel wlebSi wina
xelisufleba, magram bolo wlebSi ar-
Ceuli kursi kardinalurad Seicvala da
daiwyo biznesis dateroreba saxelmwifos
mier da Crdilovani ekonomikis mzardi
lobireba, ramac didi daRi daasva upirve-
lesad politikur procesebs. mmarTveli
politikuri Zala enm, 2012 wels CamoSore-
bul iqna xelisuflebas. da mainc, ram gana-
piroba rogorc 2012 wlis saparlamento
arCevnebze iseve 2013 wels adgilobriv ar-
Cevnebze mmarTveli politikuri Zalis, er-
Tiani nacionaluri moZraobis damarcxeba.
ra Tqma unda, aq Tavisi dadebiTi roli iT-
amaSa baton biZina ivaniSvilis faqtorma da
im SesaZleblobebma, romelic mas gaaCnda,
magram me mainc mimaCnia, rom amomrCevelma
upirveles yovlisa uari uTxra Zvel xel-
isuflebas konstituciiT miniWebuli
umTavresi uflebis _ kerZo sakuTrebis
masobrivi xelyofas, biznesis daterorebas
da politikuri oponentebis mimarT war-
moebul agresiul politikas, oponentebis
sabrZolvelad mimarTuli kanonebis Seqm-
nas da cxovroebaSi gatarebas. amis naTeli
dadasturebaa qarTu bankis e.w. gakotreis
sqemis SemuSaveba da misi praqtikaSi damk-
vidreba.
liberali (klasikuri) modelis damk-
vidrebis iniciatori iyo ingliseli
eqimi, adam smiti, romelmac 1778 wels,
amerikis damoukideblobis deklaraciis
gamocxadebis wels, gamosca SesaniSnavi
wigni: “gamokvleva xalxTa simdidris
bunebisa da mizezebis Sesaxeb”. a. smitma
Camoayaliba e.w. “uxilavi xelis Teoria”. am
Teoriis mixedviT, bazari TiTqos “uxil-
avi xeliT” saSualebiT karnaxobs mewarmes,
Tu rogor unda marTos misi egoisturi
miswrafeba sazogadoebis sasargeblod.
klasikuri (liberaluri) gagebiT, eko-
nomikuri procesebiT saxelmwifos pasiur
rolSi gvevlineba da ZiriTadad arbitris
funqciebi ekisreba, rac gamoixateba: sak-
uTrebis uflebis dacvaSi, moqalaqeebis
uflebis dacvaSi, mosaxleobis efeqturi
ganaTlebis uzrunvelyofaSi. TviTreg-
ulirebis instrumentad aq gvevlineba
moqnili xelfasi, moqnili saprocento
ganakveTi da a.S. klasikuri (liberaluri)
ideebis mimdevrebi iyvnen sxva cnobili cn-
obili ekonomistebi, rogorebic arian: d.
rikardo, a. pigu, f. kene, l. erhardi.
klasikosebis (liberalebis) sapiris-
pirod arsebobs meore, keinzianuri midgoma.
am mimdinareobas saxeli ewoda cnobili
britaneli mecnieris jon meinard keinz(s)
is sapativcemulod. keinzianebis mixedviT
saxelmwifo qveynis ekonomikis ZiriTadi
regulatoria. 1929-1933 wlis “didi de-
presia” imis naTeli magaliTia, rom bazari
damoukideblad uZluria iseTi ekonomikuri
problemebis winaSe, rogoricaa umuSevroba
da warmoebuli produqciis moculobis Sem-
cireba.
saqarTelosTvis liberaluri
(klasikuri) midgomis Seusabamobas cxady-
ofs qveynis makroekonomikuri maCveneblebis
SemaSfoTebeli maCveneblebi. magaliT-
isTvis umuSevrobis donis swrafi zrda
(2005-2009 wlebSi). saqarTvelos Sromis
bazari uZluri aRmoCnda am problemis mo-
93
gvarebis winaSe, Tu 2005 wels umuSevrobis
done 13,8%-iT ganisazRvreboda, 2009 wels
man 16,9%-mde aiwia. keinzianelobis mixed-
viT umuSevrobis problemis mogvareba war-
moudgenilia saxelmwifos aqtiuri Carevis
gareSe. efeqturi sabiujeto-sagadasaxado
da sakredito, e.i. aqtiuri monitoruli
da fiskaluri politikis gatarebis gareSe
SeuZlebelia umuSevrobis problemis mo-
gvareba. Tumca sanam moqmedi xelisuflebis
mier axleburi politikuri platformis Se-
qmnaze gadavalT, gasaTvaliswinebelia rigi
faqtorebi, rac xSir SemTxvevaSi zrdis arae-
feqturi ekonomikuri gadawyvetilebebis
miRebas Sanss da sazogadoebis grZelvadian
interesebTan konfliqtSi modis.
1. politikosebis mier daSvebuli Sec-
domebi. politikosebis erT nawils ar
gaaCnia mwyobri ekonomikuri ganaTleba,
rac Zalian did avlenas axdens maT
mier miRebul gadawyvetilebebze.
politikosebis meore nawils kerZo
politikuri interesebi amoZravebT, magal-
iTad Semdgomi arCevnebis mogeba.
politikosebis mesame nawils Tav-
isi subieqturi warmodgena gaaCnia
sazogadoebis interesebis sakiTxze, rac
winaaRmdegobaSi modis qveynis farglebSi
Tanmxvedri politikuri kursis gatarebaSi.
2. yofili xelisuflebis gavlena. qveynis
mimdinare ekonomikuri politika xSir
SemTxvevaSi yofili xelisuflebis
mier miRebuli gadawyvetilebebiT gan-
isazRvreba, miuxedavad imisa, iziare-
ben Tu ara dRevandeli politikosebi
wina xelisuflebis mier gatarebuli
reformebis siswores.
qveyanaSi arsebuli ekonomkuri
realobis SefasebisTvis aucilebelia Zir-
iTadi ekonomikuri maCveneblebis anal-
izi, romelic garkveuli diagnozis dasmis
saSualebas iZleva da samomavlo perspeqt-
ivebis ganWvretis saSualebebs mogvcems.
yofili xelisuflebis mmarTvelobis 9
wliani periodi, mTliani Sida produqtis
maCvenebeli erTi da igive diapazonSi
viTardeboda. ufro metic, 2008 wlis ru-
seT-saqarTvelos omma mniSvnelovanwilad
Seaferxa qveynis ekonomikuri ganviTareba
da mSp-s procentuli maCvenebeli wina wlis
analogiur maCvenebelTan mimarTebebSi
3,8%-iT Semcirda. aseve savalaloa mTliani
Sida produqtis struqturac, radganac eko-
nomikis ZiriTadi mwarmoebluri dargebis
wili mSp-Si (sofli meurneoba, mrewveloba,
mSenebloba, transporti) zrdadi tempiT
mcirdeba.
Zalian mZime mdgomareobaa dasaqmebisa
da umuSevrobis xaziTac. rogorc viciT
civilizirebul qveynebSi umuSevrobis
bunebrivi maCvenebeli 4-6 procentamde
meryeobs. saqarTvelos statistikis
erovnuli samsaxuris monacemebiT umuSev-
robis done 2003 wels 11,3% iyo, igi 2009
wels 16,9 procentamde gaizarda. sxva, arao-
ficialuri monacemebiT es done realurad
30 procentamdea.
Zalian mZime mdgomareobaa importis
monacemebiT, dasturdeba, rom importi
sagareo savaWro brunvis 80% Seadgens, rac
imaze miuTiTebs, rom samomxmareblo baz-
ari da mTlianad ekonomika TiTqmis mTli-
anad aris damokidebuli importze.
Zalze mniSvnelovania iseTi makroeko-
nomikuri maCvenebli, rogoricaa pirdapiri
ucxouri investiciebi. pirdapiri ucxouri
investiciebis 52% modis ekonomikis iseT
seqtorebze, rogoricaa transporti da
kavSirgabmuloba, gadamamuSavebeli mrewve-
loba da energetika. zemoTaRniSnuli
dargebi mowinave qveynebSi saxelmwifo
daqvemdebarebaSia, xolo saqarTveloSi ki
absoluturad sapirispiro mdgomreoba.
saqarTveloSi statistikis erovnuli sam-
saxuris mier gavrcelebuli monacemebiT
2015 wels saqarTveeloSi sul 1,353 mil-
iardis ucxouri investiciebi ganxor-
cielda. aqedan 1,094 miliardi investicia
ganxorcielebulia TbilisSi, danarCeni ki
regionebze gadanawilda. gansakuTrebuli
kleba TvalSisacemi aWaris regionSi. am re-
gionSi 2015 wels 4 kvartlis monacemebiT
121,324 milioni dolaris pirdapiri ucx-
ouri investicia ganxorcielda, 2014 wlis
analogiuri maCvenebeli 159,275 milioni
dolari iyo. samegrelo zemo-svaneTis
regionSi pirdapiri ucxouri investi-
ciebis jamurma raodenobam 50,819 milioni
j. janjRava
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
94
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
dolari Seadgina. analogiuri maCvenebeli
aRniSnul regionSi 1014 wels iyo 93,648
milioni dolari. aseve Semcirebulia pird-
apiri uc xouri investiciebi imereTSi,
raWa-leCxumSi da qvemo svaneTSi (jamurad
2014 wels aq ganxorcielda 26.363 milioni
dolaris pirdapiri ucxouri investicia,
2015 wels ki iyo mxolod 6,009 milioni).
Cemi Rrma rwmeniT, arsebul viTare-
baSi qveynis ekonomikis wonaSe mdgari
ekonomikuri gamowvebebisaTvis, upriani
iqneba, rom qveyana gadavides e.w. keinzia-
nur modelze. amisaTvis ki saWiroa Semdegi
nabijebis gadadgma:
1. unda moxdes kanonSemoqmedebiTi da nor-
matiuli aqtebis, administraciuli kon-
trolis ganxorcieleba (antimonopoli-
uri(miuxedavad imisa, rom es samsaxuri
Seiqmna, misi margi qmedebis koefici-
enti sasurvelisgan Sorsaa) da antiko-
rufciuli sabWoebis Seqmna) da aqtiuri
muSaoba. saWiroa elitaruli korufciis
bolomde aRmofxvra, trestuli garige-
bebis aRkveTa da bazarze konkuren-
tunariani garemos Seqmna.
2. unda moxdes Sromis kodeqsis gad-
axedva. unda moxdes asakobrivi
diskriminaciis mospoba da staJiore-
bis uflebebis dacva. dRes arsebuli
normebiT farTod aris damkvidre-
buli araanazRaurebadi staJirebis
struqtura.es maxinji forma unda
Seicvalos. staJirebisas unda dawesdes
amave poziciaze dasaqmebuli adamiane-
bis anazRaurebis 75% mainc.
3. unda moxdes sagadasaxado sistemis
modernizeba. farTod unda dainer-
gos progresuli saSemosavlo gadasax-
adis sistema. unda Semcirdes mogebis
gadasaxadis da damatebuli Rirebuleb-
isd gadasaxadis nixrebi. fizikuri
pirebis Semosavlis zrdasTan erTad
saSemosavlo gadasaxadis ganakveTi 15-
dan 50%-mde unda gaizrdos. mets Reb-
ulob, meti gadaixade saxelmwifo xazi-
naSi.
4. unda moxdes saxelmwifo mewarmeobis
farTo danergva im dargebSi, romelsac
kerZo biznesi ar etaneba. yvelanairad
unda iyos es dargebi waxalisebuli.
5. transferebi, dotaciebi da subsi-
diebi. ucilebelia iseTi mniSvnelo-
vani regulatoris amoqmedeba, rogor-
icaa subsidia, subvencia. pirdapiri
da iribi saeqsporto subsidiebis mi-
zanmimarTulma amoqmedebam SesaZlebe-
lia udidesi roli Seasrulos eqspor-
tis waxalisebaSi. subsidiebis sistemis
swor dagegmvas socialuri probleme-
bis gadaWrac ZaluZs. magaliTad, sacx-
ovrebeli farTebis subsidirebis pro-
gramebi.
6. saxelmwifo vali. saWiroa perma-
nentuli nabijebis gadadgma, romelic
saxelmwifo valis sakiTxs ukavSird-
eba. 2004 wlidan saxelmwifo vali
gasammagda, amitom saswrafod unda
daiwyos valis Semcirebis procesi. mo-
mavalma Taobebma ar unda agon pasuxi
Cveni Taobebis mier aRebul valebze.
gansakuTrebiT kritikuli viTarebaa
sagareo valis mimarTebaSi, romel-
mac 2015 wlis bolos 15 miliardi am-
erikuli doladi Seadgina, rac qvey-
nis mTliani Sida produqtis 107%-s
Seadgens. 2015 wlis meoTxe kvartalSi
saqarTvelos mTliani sagareo vali
gaizarda 441,1 milioni aSS dolariT.
saqarTvelos erovnuli bankis cnobiT
sagareo valma eqvsi miliardi dolari
Seadgina, rac mTliani Sida produq-
tis 43,3 %-ia. am Tanxidan samTavrobo
seqtoris vals Seadgens 4,4 miliardi
dolari, rac mSp-s 31,5%-ia. saxelm-
wifo sawarmoebis obligaciebidan vali
Seadgens 782,4 milion aSS dolars (1,9
miliardi lari, rac mSp-is 5,6%-ia) da
sesxebi 650,3 aSS dolari (1,5 miliardi
lari da mSp-is 4,7%-i) saqarTvelos
erovnuli bankis monacemebiT sagareo
valma sabanko seqtorSi Seadgina 2, 9
miliardi dolari (7,1 miliardi lari,
rac mSp-is 21,1%-ia) mTliani sagareo
valis 94,7% demonirebulia ucxouri
valutiT, aRniSnuli monacemebi aris
aRmaSfoTebeli da am problemis ga-
daWris aucileblobaze miuTiTebs.
7. saswradod aris gasauqmebeli savizo
95
regulaciebi im qveynebTan, saidanac
turistebis nakadebi Semodioda, rac
qveynis ekonomikas aZlierebda da iyo
erovnuli valutis laris usafrTxoe-
bis erT-erTi garanti. amis naTeli maga-
liTia iranTan savizo reJimis gauqmeba.
irani islamuri respublokidan Semo-
suli vizitorebis ricxvi 12 gaizarda,
am qveyanasTan savizo reJimis gauqmebis
Semdeg.
8. aseve mniSvnelovania Tavisufali
savaWro zonebis amoqmedeba samaCa-
blosa da afxaxeTis mimdebari teri-
toriaze. samaCabloSi es teritoria
SeiZleba iyos ergneTi, sadac mravali
wlis ganmavlobaSi funqcionirebda e.w.
`ergneTis bazroba“. miuxedavad imisa,
rom es bazroba iyo moiwesrigebeli,
zogjer kriminaluri, magram mainc
dadebiTi roli Seasrula qarTveli
da osi xalxis daaxloebaSi. da, Tu es
Tavisufali savaWro zona iqneba ufro
mowesrigebuli da kanonierebas daqve-
mdebarebuli, man Seasrulos didi
roli Seasrulos am konfliqtis mog-
varebis saqmeSi.
9. saxelmwifom Zalian didi yuradReba
unda miaqcios fundamenturi mecniere-
bebis dafinansebas. swored am dargebSi
gvqonda warsulSi udidesi warmate-
bebi. aseve misasalmenelia mTavrobis
Zalisxmeva profesiuli ganaTlebis
mowesrigebis sakiTxSi. aq unda da-
visaxoT strategiuli mizani da pirvel
etaze unda ganvaviTaroT is dargebi,
romelzec bazarze didi moTxovnaa.
10. aucileblia qveynis mmarTvelobiTi xar-
jebis optimizacia da minimaluri xel-
fasis donis sakanomdeblo mowesrigeba.
unda gardaqmnas biujetis dagegmvis
praqtika. yvela wina biujeti, rogorc
wesi igegmeba maTi Sesrulebis anali-
zis gauTvaliswineblad da ekonomikuri
gaTvlebis gareSe. cifrebi gansakuTre-
biT saSemosavlo nawilSi moklebuli
yovelgvar dasabuTebas.
11. saqarTvelos mSp struqtura SeZlebels
xdis ekonomikuri zrdis stimulirebas.
piradi (kerZo) da saxelmwifo danazogebi
aris umniSvnelo da ver axdens investi-
ciaze gavlenas. amitom gadaudebel
aucileblovad mogvaCnia depozitebis
dazRvevis sistemis SemoReba.
Cveni Rrma rwmeniT, aRniSnuli Ron-
isZiebebi didad Seuwyobs xels ekonomikur
zrdas, umuSevrobis Semcirebas, erovnuli
valutis devalvaciis SeCerebas da saerTod
qveynis ekonomikis winsvlasa da ganviTare-
bas.
gamoyenebuli literatura:
1. menqiu, g. (2008). ekonomikis principebi. Tb-
ilisi.
2. gamoyenebiTi ekonomika (2004). Tbilisi.
3. janjRava, j. (2007). ekonomikuri zrda _
ekonomikuri politikis umTavresi prior-
iteti, Jurnali „socialuri ekonomika“,
№3.
4. www.geostat.ge
5. mdivani, g. (2013). saxelmwifos roli eko-
nomikaSi. 15.09. www.google.ge
j. janjRava
თეორია, მეთოდოლოგია, სისტემური პრობლემები
96
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
State and Economy
Jamlet JanjghavaDoctor of Economics,Georgian Technical University Professor,Learning National University Professor
Key words:THE STATE, THE ECONOMY, THE LIBERAL MODEL
Summary
As it’s widely recognized that there are two dominant views regarding the role of the state in the economy: (1) classical (liberal); (2) Keynesian.
In our opinion, classical (liberal) approach didn’t work. From time to time there occur various problems, such as stagnation, growth of unemployment, devaluation of national currency. Economic growth in general is slowed.
The foregoing shows that there should be a shift to Keynesian approach and the following measures have to be carried out: 1. A very strict control should be exercised over legislative or regulatory acts; 2. Changes should be made in the Labor Code and the Tax Code; 3. Development of state entrepreneurship in the fi elds which aren’t popular among private businesses; 4. The country should fully utilize its tourism potential and the visa regulations with various countries, which have negative infl uence on the infl ow of tourists should be abol-ished. 5. More investments should be directed to science and education, particularly in fundamental sciences.
The above measures will promote economic growth and development of the country.
მაკროეკონომიკა, ფინანსები
და ინვესტიციები
MACROECONOMICS, FINANCES AND INVESTMENTS
98
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
The Development of Cooperation in Europe During Late XIX – Early XX Century: Structure, Principles
Natalya Zemzyulina Natalya Zemzyulina Phd., Professor of the Bohdan Khmelnytsky National University of Cherkasy
Key words: Key words: COOPERATIVE MOVEMENT, ICA, INTERNATIONAL ECONOMIC CONTACTS, SOCIAL RIGHTS, SELF-GOVERNMENT
Theme rationale. Cooperation is one of the dis-tinctive displays of human masses self-organization. The originally Latin word “cooperatio” became a part of many European nations’ languages, including Ukrainian, maintaining the only profound and humane meaning – “collaboration”. It is commonly known that successful col-laboration requires consolidation of eff orts and means of those willing to collaborate. The rationale of intro-duced research is stipulated by proactive development of cooperation in modern world economic fi eld. Thus, International Cooperative Alliance (ICA) unites 45 million cooperators, mainly heads of households, that allows es-timating the number of people working on forming so-cially protected and economically stable society at 200 million [Machima 1995].
Goal of the research lies in disclosing general trends of setting-up cooperation into world economic and public movement; in eff ort to uncover the process of establishment of international unions and organ-izations that supported the development of human rights and freedoms, their social activity and economic freedom.
The analysis of latest researches and publica-
tionsis rather diverse, both in its structure and in form.Special interest was attracted by the researches of in-ternational cooperation founders and documentary
material, in which the process of ICA establishment is described, as well as consequences for economics and social changes in public associations.
The foundation ofarticle sources base is formed by: InternationaleHandworterbuch des Genosseschaftswe-sens (International Cooperative Dictionary), published in three volumes under the editorship of Prof. Totomiants in Berlin and InternationaleStatistik der Genossenschaften, prof. Ihring (International Cooperative Statistics by prof. Ihring). These sources are followed by Appendix to the Report on the countries-members of International Co-operative Alliance. However, without a doubt these sources are not enough. Signifi cant part of material has been taken from the work of Watkins W.P. International Cooperative Alliance 1895-1970, in which the process of setting-up of world cooperation into international eco-nomic structure had been rather thoroughly stated.
Main material summaryThe initiative to practically implement the ideas
of international cooperative collaboration has been taken by English cooperators in late 19th century. In 1889, General Secretary of British Cooperative Union, Christian socialist Vansittart Nil established Initiative Committee out of organization of International union
99
of friends of cooperative manufacture. The Commit-tee addressed cooperative unions in various countries with the appeal to establish international cooperat-ive center with headquarters in London. V.Nil and his supporters aimed at founding a kind of international cooperative union that would contribute to establish-ment of production cooperatives in all countries in the fi rst place [Watkins 1970].
Christian socialists of late 19th century attrib-uted the development of this kind of cooperation to the way of solving social problems of society, op-portunity to eliminate contradictions between labor and capital, possibility to draw workers not just to participating in capital formation, but to enterprise management. They hoped that having become share-holders, workers would be utilizing incomes on the same level as entrepreneurs, and in such a way, the disputes between labor and capital will be resolved. Right socialists called upon drawing laborers to work-ing at and administrating consumer cooperatives that were involved in production. However, they were not supported by members of consumer cooperation that became the main reason of delay in establishment of ICA [Hall& Watkins 1934].
The eff orts to establish international cooperative organization were evidenced back in 1892 during in-ternational conference of friends of cooperative man-ufacturein London. Within the conference the statute of future international union has been considered and adopted, the decision to summon fi rst congress in 1893 – admitted, and the temporary committee headed by Heinrich Wolf (supporter of credit and rural cooperation) – founded. The latter addressed cooper-ative organizations of various types with the appeal to participate in international congress. However, the attempt to assemble the fi rst congress of ICA in 1893 was unsuccessful due to insignifi cant number of its participants and absence of agreement on pivotal questions of cooperative structuring [Watkins 1970].
First constituent international congress opened on September 19, 1895 in London. 207 delegates of cooperative organizations from Australia, Austria-Hun-gary, England, Belgium, The Netherlands, Denmark, Italy, Serbia, USA, France, Switzerland and observers from a number of other countries participated in it. At that time the centralized cooperative authority that could become a member of ICA had not yet been es-tablished in Russia, therefore, it was represented by an observer. The questions in agenda were as follows: 1)
Statute of International Cooperative Alliance, 2) Or-ganization of international trade relationships, 3) Co-operative production, 4) Cooperative banking activity, 5) Consumer and rural cooperation.
Congress delegates discussed draft of ICA Stat-ute, which engendered a signifi cant number of argu-ments. Besides the organizational basis of ICA the 12 articles of the Statute stipulated that the Alliance shall not be engaged in questions of politics and religion. The Statute had not been adopted, while it has been decided that it should be elaborated and brought up for additional discussion at second congress. The Central Committee comprising of 15 people has been elected as a management authority till the next con-gress. The Statute draft determined the payment amounts for individual and collective members. At the start of its activities, the Alliance allowed the particip-ation of around 200 theoreticians and practitioners of cooperative movement. However, already in several years individual participation has been liquidated, as theoreticians belonged to opposite, often hostile political and ideological trends. Congress adopted the decision to incorporate the ICA headquarters in Lon-don and to conduct regular congresses once in three years. The International Commercial Agency had been established within ICA. Among the goals of ICA was to introduce cooperators from various countries to the work of national cooperative organizations, promote establishment of business relationships between co-operative organizations of diff erent countries, pop-ularize goal and targets of cooperation. In order to accomplish these tasks it had been decided to con-duct various arrangements: to convoke conferences for cooperators, to spread cooperative information, to study new problems of cooperative movement, to study possibilities of mutual cooperative actions and to propagandize ideas of the Alliance. The establish-ment of ICA, or how it used to be called – Cooperative international, has become an enormous progressive phenomenon in the social life of that time.
The transition of collaboration from national to international versatile level has started. Mutually be-nefi cial trade, material and moral support of laborers’ struggle, joint public statements to adopt special co-operative legislation promoted strengthening and development of cooperative movement around the world. Thus, the organization that united over 2 mil-lion members and was hard not to notice has emerged on the world stage [Banner 1929].
n. zemziulina
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
100
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
A key to the long-term existence of ICA that sur-vived few crises and maintained the unity was the recognition of the cooperative movement basis by cooperators all over the world. Cooperative principles are implemented only in the system, in close interac-tion with each other. The violation of at least one of them leads to the destruction of a particular cooperat-ive structure. In matter, cooperative principles can be divided into economic and social. Economic principles lies in the foundation of cooperatives’ strengths: free membership, economic participation of members in the life of organization, autonomy and independency of organizations, social needs concern. Social prin-ciples: voluntary membership, professional prepara-tion, openness and shareholders’ control. They were aimed at the creation of favorable conditions for real-ization of economic principles on practice. Cooperat-ive principles were put down more than 150 year ago, almost simultaneously, by: theoretic Robert Owen, the Rochdale Pioneers in England (fi rst cooperation prac-titioners) and Decembrists in Russia. The set-up of ICA signalized the completion of the fi rst stage of global cooperative movement development and by the end of 19-thcentury, it entered a new phase [Lozovoi 1929].
The second phase of the global cooperative movement development began in 1896. In October 1896, the second congress of ICA was held in Paris. During the congress, the charter of the ICA that con-tained goals, principles and methods of the alliance activities was examined and adopted thus the legal basis for international cooperative relations was in-troduced that relied upon understanding of essence of cooperation in the fi rst place. It is stated in the Web-ster’s Dictionary that the word “cooperative” has been being in use since 1883 and is defi nes as “an enterprise or organization owned by and operated for the benefi t of those using its services” [Webster’s Ninth New College Dictionary 1985:288]. It should be noted that cooper-ative is a peculiar type of enterprise. Its uniqueness is in orientation not on maximization of profi t that would be normal for an enterprise but in orientation on full satis-faction of its members economic needs who are clients and owners of the cooperative at once. Basically, cooper-ative is highly organized form of mutual assistance. They should be viewed as a subsidiary or service structures for the economic goals that are set by the members of co-operative [Martos 1985: 358].
The goalsstated in the Statute of ICA, as a center for cooperative movement, were as follows: exchange
of experience in organizational and economical activities of cooperatives in diff erent countries; im-provement of cooperative legislation; propagation cooperative principles; organization of economic rela-tions between cooperatives from diff erent countries; formation of cooperative public opinion; participation of workers and servicemen in the profi t management of every association.
The Charter defi ned rights and responsibilities of ICA, that became the foundation of its activities later: to be the representative of cooperation organizations on each level that in theirs activities comply with Rochdale principles; to spread cooperative principles and methods all over the world; to promote the devel-opment of cooperation; to maintain partner relations between organizations that are the members of ICA; to retain interests of cooperative movement in all forms; to assist in development of partner and economic re-lations between cooperative organizations of all types on national and international arena; to contribute to the strengthening of peace and safety.
Principles of Rochdale Pioneers were put in the foundation of international cooperative principles. The Charter proclaimed the principles of political and religious neutrality of cooperation. According to the Charter from 1896, the superior body of ICA was con-gress that was held once every 3-4 years. During the congress, Central Committee (CC) was elected. Mem-bers of CC elected executive board. President of ICA was a member of the executive board. Every country was able to send from one to six persons to CC, de-pending on the number of cooperatives and value of cooperative movement in the country. This structure had not been changed until 1996. The defi nition of famous German specialist in the fi eld of cooperative law H. Munkner stated that cooperative principles is a system of abstract ideas, that cooperatives obtained from theirs own practical experience and proved to be the most relevant managerial set for those who wish to create and maintain the activities of cooper-ative organizations [Munkner 1981:18]. The defi nition of the other scientist, famous American cooperation explorer D. Barton states that cooperation principle is the supreme rule of leaders, general and basic truth, all-round and universal arrangement that refl ects spe-cial goals and uniqueness of cooperation form of busi-ness [Barton 1989:23].
Cooperation principles are the basis of under-standing of the idea, organizational identity, eco-
101
nomic mechanism and social purpose of cooperative organization, they refl ect the genesis and evolution of cooperative idea. It is known that fundamental principles of cooperation that became internationally recognized include free and voluntary membership; democratic control (one member of cooperative – one vote); economic independence of cooperative; ap-portionment of profi ts (losses, risks etc.) depending on the participation in economic activity of cooper-ative; care about education of cooperative members. Even though cooperative idea is not a doctrine and cooperative principles are not postulates, there are some compliance criterion, for every cooperative (or economic entity) with conception of cooperative en-tity in the system of market economy. These criterion include: a) corporate character of the entity, when, as was highlighted by the classic of cooperative theory – I. Emelyanov, cooperative should be an aggregat-ive unity of private owners; b) the purpose of the co-operative is to be an “extension” of personal economy of its client-owner thus has an attendant character; non-profi table idea of cooperative entity that is ex-ecuted with the assistance of cooperative redemp-tions mechanism [Emelianoff 1948:112]. In addition to the defi nition of principles, cooperate society reached much more in social context – the essential etic values ofcooperation were proclaimed: mutual assistance, democracy, equality, justice and solidarity.
National cooperative organizations praised, by all means, the creation of one international center. Moscow unity of consumer entities (MUCE) declared its decision to enter ICA on the VIII meeting of repres-entatives on March 15, 1903. Annual membership fee of 3 pounds was paid in and execution board of ICA decreed to make (MUCE) an offi cial member. Thus, the latter became the fi rst Russian consumer member-or-ganization of ICA [Koryakov 1998].
ConclusionThe result of ICA set-up was the intensifi cation
of international connections between cooperatives. On the III congress of ICA in 1897, Dutch cooperat-ors off ered to establish “cooperative exchanges” with samples of cooperate goods from diff erent countries to move from episodic trade connections to perman-ent cooperation. French cooperators off ered to de-velop cooperative wholesale entities with external trade functions in every country. English cooperators stood up for the idea of international trade agency as a part of ICA. Congress adopted a resolution with an of-fer to all members of ICA – to create, in every country, foreign trade cooperative association to maintain con-nections with bureau of ICA headquarters in London.
Foreign trade association that had trade connec-tions with cooperative unities in European countries had been working since 1896 in England [Webb 1919].At the same time, production cooperatives were the most interested in the development of international trade. Cooperative distribution stimulates cooperat-ive production and production cooperatives strived for improvement of theirs position in the competition with big capital by eliminating intermediaries on ex-ternal market. At the same time, international cooper-ative trade house provided benefi ts for consumer and other types of cooperative because the expansion of the trade house improved the perspectives of the whole cooperative movement.
Therefore, legal and political set-up of the single cooperative center resulted in intensifi cation of in-ternational economic contacts and the increase in self-government of the society, its economic and so-cial autonomy.
1. Machima, P. (1995). Report of the national Sem-
inar on Consumes Cooperative Development, New
Delhi: International Co-cooperative Alliance.
2. Watkins, W. (1970). International Cooperative Al-
liance 1895-1970. – London.
3. Hall, F & Watkins, W. (1934). Cooperation: a sur-
vey of the history, principles and organization of
the cooperative movement in Great Britain and
Ireland – London.
4. Watkins, W. (1970). International Cooperative Al-
liance 1895-1970. – London.
5. Banner, A. (1929). British Cooperation: the his-
tory, principles, and organization of the British
Cooperative movement – London, 1970. – 407р.
6. Lozovoi, A. (1929). Cooperation course. Feature
of history and theory of cooperation. Kharkiv:
Proletariy.
7. Webster’s Ninth New College Dictionary (1985).
List of used sources:
n. zemziulina
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
102
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Merriam-Webster Inc. – Springfi eld, MS. – 1562p.
8. Martos, B. (1985). Theory of cooperation / B.
Martos // Ukrainian economic opinion. – K.:
Znannya. – P. 355-364.
9. Munkner, Hans-H. (1981). Cooperative Principles
and Co-operative Law. 4th Reprint. Institut fur
Kooperation in Entwicklungslandern, Marburg/
Lahn. P. 18
10. Barton, D. (1989). «1. What is cooperative? 2.
Principles». Cooperatives in Agriculture. Edited
by David Cobia. Englewood Cliff, New Jersey:
Prentice Hall. – P. 1–34. , P. 23.
11. Emelianoff, I. (1948). (Reprinted 1995). Economic
Theory of Cooperation: Economic Structure of
Cooperative Organizations / Ivan V. Emelianoff. –
Davis, CA : University of California.
12. Koryakov, I. (1998). Principles of cooperative
movement, - Chita: Publishing house ZIP of Si-
berian university of consumer cooperation.
13. Webb, B. (1919). Cooperative movement in Great
Britain / B. Webb. – Kh.: Publishing house of
All-Russian central unity of consumer associa-
tion.
The Development of Cooperation in Europe During Late XIX – Early XX Century: Structure, Principles
Natalia Zemzyulina Phd., Professor of the Bohdan Khmelnytsky National University of Cherkasy
Key words:COOPERATIVE MOVEMENT, ICA, INTERNATIONAL ECONOMIC CONTACTS, SOCIAL RIGHTS, SELF-GOVERNMENT
Summary
The article refers to the features of the international cooperative movement in the late 19th century. Set-ting it up as a working economic and social structure, relationships with other international organizations and specifi c proposals that came out of their cooperation. The basic principles stemming from the nature of cooper-ation, national characteristics, motivational factors that determine it and goals that it persuaded are stated in the article.
103
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
Администрирование налогов как управленческая деятельность
Роксана Паславская Роксана Паславская кандидат экономических наук, ассистент кафедры финансов, денежного обращения и кредита Львовского национального университета имени Ивана Франко
Ключевые слова: АДМИНИСТРИРОВАНИЕ НАЛОГОВ, УПРАВЛЕНИЯ СИСТЕМОЙ НАЛОГООБЛОЖЕНИЯ, СУБЪЕКТЫ НАЛОГОВЫХ ОТНОШЕНИЙ, СИСТЕМА АДМИНИСТРИ РОВАНИЯ НАЛОГОВ, ФИСКАЛЬНЫЕ ОРГАНЫ, НАЛОГОВЫЙ КОНТРОЛЬ.
На сегодняшний день сбалансированная налоговая политика является одним из ин-струментов стимулирования экономической активности. Однако формирование налого-вой политики невозможно без надлежаще-го процесса администрирования налогов. От эффективности функционирования системы ад-министрирования налогов зависит наполнение государственного бюджета, социальная защита населения и развитие предпринимательства.
Термин «администрирования налогов» в общественный оборот введен сравнитель-но недавно, хотя вид деятельности, который он обозначает, в практике государственно-го управления существует достаточно давно. Отечественные практики начали употреблять этот термин где-то со второй половины 90-х го-дов прошлого века. Он также часто случается в научной литературе, однако единства среди специалистов относительно трактовки сущнос-ти этого понятия нет.
Научные основы управленческой деятель-ности в сфере налогообложения заложены в трудах В. Андрущенко [2003], А. Воронко-вой [2014], А. Крысоватого [2012], В. Мельни-
ка [2008], Л. Олейникова [2014], К. Проскуры [2014] и многих других. Однако несмотря на значительное количество публикаций по дан-ной проблематике, вопрос о дефиниции адми-нистрирования налогов остается открытым.
Поскольку термин «администрирование» происходит от латинского «administration», что означает «управлять», то его применение в сочетании со словом «налоги» образует сло-восочетание «управление налогами». Таким образом, администрирование налогов можно определить как комплекс взаимосвязанных действий фискальных органов, направленных на органи зацию налогового процесса и осу-ществления контроля за соблюдением налого-вого законодательства, правильностью исчис-ления, полнотой и своевременностью уплаты в бюджет налогов, сборов и других платежей.
Согласно ст. 14.1.11 Налогового кодекса Украины (НКУ), администрирование налогов, сборов и других платежей определяется как «совокупность решений и процедур контроли-рующих органов и действий их должностных лиц, которые определяют институционную структуру налоговых и таможенных отноше-
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
104
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
ний, организуют идентификацию, учет налого-плательщиков и плательщиков единого взноса и объектов налогообложения, обеспечивают сервисное обслуживание налогоплательщиков, организацию и контроль за уплатой налогов, сборов, платежей в соответствии с порядком, установленным Законом» [Налоговый кодекс Украины № 2755-VI от 2 декабря 2010].
В «Экономической энциклопедии» этот термин определяется как деятельность органов управления и руководящих лиц, что осущест-вляется путем издания приказов и распоряже-ний [Экономическая энциклопедия 2000: 25]. В то же время подчеркивается негативное зна-чение такого управления, которое предусма-тривает использование методов принуждения, требований беспрекословного выполнения приказов без их обоснования, и отмечается, что используется оно в административно-команд-ной экономике.
По нашему мнению, такое толкование тер-мина «администрирование» ложное, ведь ад-министрирования платежей является не одно-сторонним актом принуждения, а скорее кон-сенсусом, который основанный на осознании ответственности сторон в достижении обще-ственно важных целей. Хотя сегодня мы наблю-даем противостояние между государством и бизнесом, то есть отношения между налогопла-тельщиками и государственными фискальными органами не являются гармоничными. Причи-нами этого могут быть:
отсутствие четкого механизма защиты прав и интересов налогоплательщиков;
непрозрачность налоговой политики госу-дарства;
превышение служебных полномочий ра-ботниками фискальных органов и, как следствие, коррупция;
низкий уровень налоговой культуры; недоверие общества к органам госуда-
рственной власти, и, как следствие, пренебрежительное отношение налого-плательщиков к своей конституционной обязанности уплаты налогов.
В англоязычных словарях нет таких по-нятий, как «администрирование налогов» (tax administration), «система администрирования налогов» (tax administration system). А само
слово «administration» связано со словами «execution», «management», «performance», «supervision», что означает «организация», «управление», «исполнение», «контроль».
В. Мельник утверждает, что администри-рование налогов – это «управленческая дея-тельность органов государственной власти, ко-торая связана с организацией процесса налого-обложения, основывается на государственных законодательных и нормативных актах и использует социально обусловленные и восприняты правила» [Мельник 2008: 4]. Од-нако этот процесс не всегда основывается на социальном восприятии. Примером являются многочисленные забастовки налогоплательщи-ков осенью 2010 г. в связи с принятием НКУ.
И все же такая точка зрения достаточно аргументирована, ведь администрирования налогов основывается на соблюдении двух видов правил: тех, что введены государством и зафиксированные в законодательных и нормативных актах, и тех, что выработанные об-ществом в виде традиций и привычек. Первые – это действующее законодательство, а вторые так и обозначают термином «привычка».
Авторы «Экономической энциклопедии» определяют привычки (обы чаи) как «правила по-ведения в определенных сферах экономической дея тельности, деловой жизни, не отражены в законах, нормативных документах и догово-рах, но которых придерживаются на практике» [Экономическая энциклопедия 2000: 136].
Следовательно, привычки и законодатель-ство служат базовыми источниками для приня-тия решений в сфере администрирования на-логов, ведь именно они координируют деятель-ность субъектов налоговых отношений. Таким образом, администрирование налогов – это установлена законом, практикой и обычаями система управления налоговыми процессами со стороны государства и его органов.
В научной литературе администрирования налогов часто отождествляют с управлением системой налогообложения. Однако, по на-шему мнению, управление системой налогоо-бложения является более широким по своему содержанию понятием, чем администриро-вание налогов (рис. 1). Эти понятия близки по значению, но не тождественные, так же, как и
105
понятие «налоговая система» и «система нало-гообложения». Если налоговая система – это со-вокупность налогов, сборов, других платежей и взносов в бюджеты и государственные целевые фонды, то система налогообложения - поня-тие более широкое. Под понятием «система налогообложения» понимается совокупность взаимосвязанных и взаимообусловленных на-логов, сборов, других платежей и взносов в бюджеты и государственные целевые фонды, принципы, формы и методы их установления, изменения, исчисления, уплаты и взыскания, администрирования и отмены.
Управление системой налогообложения следует рассматривать как любую деятель-ность государства, что касается управления каждым элементом, который входит в понятие «система налогообложения». То есть это зако-нодательное установление перечня налогов и сборов, которые справляются на территории Украины; определение на законодательном уровне принципов, форм и методов деятель-ности уполномоченных органов власти в сфе-ре налогообложения; законодательное опред-еление прав, обязанностей, функций и заданий
фискальных органов, которые обеспечивают взыскание налоговых платежей и налоговый контроль.
Исходя из этого, администрирования налогов является органической составляю-щей управления системой налогообложе-ния, то есть управлен ческой деятельностью государственных органов, направленной на реализацию законодательных норм. Следова-тельно, администрирование налогов – это де-ятельность уполномоченных органов управле-ния, которая направлена, в первую очередь, на обеспечение и реализацию контроля за соблю-дением налогового законодательства всеми участниками налоговых отношений. Налоговые отношения, возникающие между субъектами процесса администрирования налогов, делятся на несколько видов (рис. 2).
Администрирование налогов, как следует из приведенных выше определений, является понятием более узким за управление налогоо-бложением, однако шире чем налоговый контр-оль. Налоговый контроль вместе с налоговым планированием, учетом и регулированием яв-ляются основными элементами процесса адми-
Рис. 1. Соотношение понятий «управление системой налогообложения» и «администрирование налогов»
Источник: составлено автором
r. paslavskaia
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
106
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
нистрирования налогов.Контроль за соблюдением налогового зако-
нодательства является центральным элементом налогового администрирования. Согласно ст. 61.1 Налогового кодекса Украины «налоговый контроль – система мер, принимаемых контр-олирующими органами с целью контроля пра-вильности начисления, полноты и своевремен-ности уплаты налогов и сборов, а также соблю-дения законодательства по вопросам регули-рования обращения наличности, проведения расчетных и кассовых операций, патентования, лицензирования и другого законодательства, контроль за соблюдением которого возложен на контролирующие органы» [Налоговый ко-декс Украины № 2755-VI от 2 декабря 2010].
Налоговое планирование предусматри-вает разработку системы планов, в основе которых лежит оптимизация налогообложения. В частности, это составление и обеспечение выполнения плана налоговых и неналоговых поступлений, ведения плана проверок налого-плательщиков и т.п.
Учетная работа предусматривает учет на-логоплательщиков и учет налоговых поступле-ний.
Налоговое регулирование осуществляется с помощью комплекса правовых инструментов
и специфического стимулирующего механизма. Так, к методам налогового регулирования отно-сятся налоговые каникулы, инвестиционный налоговый кредит, налоговая амнистия, отсроч-ка и рассрочка налоговых платежей, налоговые вычеты, регистрация бизнеса в зонах с благоприятным налоговым климатом и др.
В. Андрущенко определяет налоговое администрирование как основную функцию управления, которая включает планирование, организацию, руководство, учет и контроль [Андрущенко 2003: 29]. Такое определение до-статочно аргументировано, ведь администри-рования налогов – это, действительно, управ-ленческая деятельность и ему свойственны все элементы управления, однако такая трактовка сущности данного понятия требует уточнения относительно того, какие именно действия включает в себя администрирование в пред-елах отдельных функций управления.
Так, составляющими налогового админи-стрирования являются следующие виды дея-тельности:
учет налогоплательщиков; учет налоговых поступлений; сбор, обработка и проверка налоговой
отчетности; контрольно-проверочная деятельность;
Рис. 2. Виды налоговых отношенийИсточник: составлено автором
107
оперативно-розыскные мероприятия; мониторинг процессов налогообложения; прогнозно-аналитическая работа; нормотворческая деятельность; массово-разъяснительная и консульта цио-
нная работа.Следовательно, для определения термина
«администрирование налогов» следует приме-нять системный подход, который бы учитывал конкретные процессы и функции управления процессами налогообложения. По этому воз-никает необходимость определения понятия «система администрирования налогов».
Система администрирования налогов предусматривает взаимодействие управляю-щей (фискальных и других центральных орга-нов исполнительной власти) и управляемой (налоговых платежей) систем, при чем управ-ленческая деятельность управляющей системы направлена на формирование налоговых поступлений в бюджеты разных уровней и государственные целевые фонды, что обеспе-чивает реализацию функций налогов в поряд-ке, предусмотренном законодательством.
Субъектами системы администриро-вания налогов является, с одной стороны, уполномоченные государством фискальные органы, а с другой - плательщики налогов, сбо-ров и платежей в бюджеты и государственные целевые фонды, а также другие субъекты, которые влияют на формирование и функцио-нирование системы администрирования нало-гов.
Под объектом администрирования на-логов мы понимаем то, на что направлена де-ятельность уполномоченных органов, то есть процесс мобилизации налоговых платежей в бюджет. Иными словами, объектом является выполнение налоговых обязательств.
На макроуровне процесс администрирова-ния налогов направлен на выполнение следую-щих заданий:
организация налоговых отношений; реализация норм налогового законода-
тельства; анализ макроэкономических процессов
налогообложения и разработка исходных данных для прогнозирования их развития;
оценка отклонений фактических значений
макропоказателей от прогнозных и выяснения причин таких отклонений.
На микроуровне выделяют такие задания: регулирования налоговых отношений; обеспечения ежедневной деятельности
фискальных органов по мобилизации нало-гов и сборов;
разработка и реализация организационных мероприятий, повышающих эффективность функционирования фискальных органов. При этом критерием эффективности администрирования налогов следует считать обеспечение мобилизации налогов и сборов в объемах, соответствующих научно обоснованным уровням налоговой нагрузки при минимальных затратах на функционирование налоговой системы.
В конечном итоге, основная цель процесса администрирования налогов предусматривает решение двух главных проблем:
1) обеспечение фискальных потребностей государства;
2) достижение высокого уровня доверия налогоплательщиков.
На основании этого можем выделить со-ответствующие функции системы администри-рования налогов: фискальную и стимулирую-щую. Однако выполнение фискальной функ-ции невозможно без надлежащего контроля, поэтому система администрирования налогов выполняет три функции: фискальную, стимули-рующую и контрольную.
Фискальная функция обеспечивает форми-рование и мобилизацию поступлений в бюджеты различных уровней и государственные целевые фонды, которые впоследствии будут использо-ваться для финансирования потребностей обще-ства. Суть стимулирующей функции заключает-ся в создании таких условий налогообложения, которые будут способствовать, с одной стороны, развитию экономических процессов и явлений (например, развитию предпринимательской деятельности), а с другой - повышению уров-ня добровольности уплаты налогов в стране. Контрольная функция предполагает контроль со стороны государства за финансово-хозяйствен-ной деятельностью субъектов хозяйствования, в частности за источниками их доходов и затрата-ми, с целью обеспечения своевременных и в по-
r. paslavskaia
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
108
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
лном объеме поступлений платежей налогового характера в бюджеты различных уровней.
Поскольку деятельность налогоплательщи-ков направлена на минимизацию налоговых платежей, а налоговое администрирование – на максимальную мобилизацию доходов для потребностей государства, то возникает кон-фликт интересов. Главной же целью админи-стрирования налогов является достижение ба-ланса общественных и личных интересов.
На основании изложенного выше, можем сделать вывод, что в современных условиях открытой экономики система администриро-вания налогов – одна из важнейших составля-ющих системы налогообложения. Невзирая на это, в теории налогообложения вопрос дефи-
ниции администрирования налогов остается актуальным. До сих пор среди исследователей нет единых и устоявшихся взглядов на эту про-блематику, а предложенные определения час-то свидетельствуют существенную разницу, а иногда и неопределенность содержания этого понятия.
По нашему мнению, администрирова-ние налогов - это управленческая деятель-ность фискальных и других центральных органов исполнительной власти, которая обеспечивает формирование налоговых по-ступлений в бюджеты различных уровней и государственные целевые фонды, а также реа-лизацию функций налогов.
СПИСОК ИСПОЛЬЗОВАННЫХ ИСТОЧНИКОВ:
1. Андрущенко, В. (2003). Фискальная админи-
стрирования как наука и искусство / В.Л. Андру-
щенко // Финансы Украины. . - № 6. - С. 27-35.
2. Воронкова, А. (2014). Формирование поня-
тийного аппарата управления процессом на-
логообложения / А. Н. Воронкова // Наука и
экономика. - Хмельницкий, - Вып. 1 (33). - С.
235-243.
3. Крысоватый, А. (2012). Администрирование
налогов в Украине: организация и направ-
ления трансформации: монография / А.И.
Крысоватый, Т.Л. Томнюк. - Тернополь: ВПЦ
«Экономическая мысль ТНЭУ». - 212 с.
4. Мельник, В. (2008). К вопросу формирования
теоретических основ администрирования на-
логов / В.Н. Мельник // Финансы Украины. - №
9. - С. 3-9.
5. Олейникова, Л. (2014). Повышение фискальной
и экономической результативности налогового
администрирования в Украине / Л.Г. Олейнико-
ва // Финансы Украины. - №10. - С. 47-59.
6. Проскура, К. (2014). Налоговое администри-
рование в Украине в пост кризисный период:
эффективность и направления модернизации:
монография / К.П. Проскура. - К.: ООО «Эмкон».
- 376 с.
7. Налоговый кодекс Украины № 2755-VI от 2 дека-
бря 2010 [Электронный ресурс]. - Режим досту-
па: http://zakon5.rada.gov.ua/laws/show/2755-17
8. Экономическая энциклопедия (2000): в 3 т. /
Отв. ред. С.В. Мочерний. - К.: Академия, Т. 1. -
864 с.
109
Tax Administration as Managment Activity
ROKSOLANA PASLAVSKACandidate of Economic Sciences, Assistant of Departments of Finances, Turnover and Credit of the Ivan Franko National University of Lviv
Key words: TAX ADMINISTRATION, MANAGEMENT OF TAXATION SYSTEM, SUBJECTS OF TAX RELATIONS, TAX ADMINISTRATION SYSTEM, FISCAL AUTHORITIES, TAX CONTROL
Summary
In the article the main approaches to the interpretation of the essence of the term «tax administration» are considered and authorial interpretation over of this concept is brought. The basic theoretical aspects of functioning of the tax administration system in Ukraine are determined. Author distinguished the types of tax relations that arise up between subjects in the tax administration process.
r. paslavskaia
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
110
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
Tambaqos produqciaze aqcizuri gadasaxadiszogierTi aspeqtis Sesaxeb(saqarTvelos magaliTze)
ioseb arCvaZe
ეკონომიკის დოქტორი, ქუთაისის უნივერსიტეტის პროფესორი
irakli arCvaZe
საქართველოს საპატრიარქოს წმიდა ანდრია პირველწოდებულის სახელობის ქართული უნივერსიტეტის დოქტორანტი
sakvanZo sityvebi: aqcizuri gadasaxadi, aqcizis ganakveTi, Tambaqos fasi
aqcizuri gadasaxadi sabiujeto Se-
mosavlebis formirebis erT-erTi mniS-
vnelovani, xolo saqarTvelos realobidan
gamomdinare, mzardi fiskaluri datvirTvis
komponentia. 2011 wels saqarTvelos
parlamentis mier miRebuli organuli
kanoniT „ekonomikuri Tavisuflebis Ses-
axeb“, saqarTveloSi axali gadasaxadebis
SemoReba an ukve moqmed gadasaxadebSi
sagadasaxado ganakveTis gazrda SesaZle-
belia mxolod sayovelTao referendumis
safuZvelze _ garda aqcizis gadasaxadisa.
Sesabamisad, miuxedavad am sakanonmdelo
muxlis araerTgvarovani, faqtobrivad,
populisturi datvirTvisa, igi dRemde
ZalaSia da nebismier xelisuflebas seri-
ozul diskomforts uqmnis sabiujeto
saxsrebis mobilizaciaSi, sagadasaxado
politikis da, zogadad, ekonomikuri da
fiskaluri RonisZiebebis gatarebaSi. aseT
pirobebSi aqcizur gadasaxads SeiZleba
iTqvas, rom umniSvnelovanesi fiskaluri
maSveli rgolis funqcia eniWeba da bolo
wlebSi faqtobrivad sagadasaxado Se-
mosavlebis matebis mzard wyaros war-
moadgens. magaliTad, Tu jer kidev 2012
wels, wina welTan SedarebiT, aqcizze modi-
oda biujetSi mobilizebuli gadasaxadebis
matebis mxolod 5.8 procenti, 2015 wels
man ukve 7.4 procents miaRwia, xolo 2016
wels - 33.0 procents gadaaWarbebs. aq-
cizis rolisa da mniSvnelobis amaRleba
saTanadod aisaxeba saerTaSoriso Sedare-
bebSic, romlis drosac aSkarad igrZnoba
aqcizuri sagadasaxado tvirTis asimetri-
ulad maRali done saqarTveloSi. magal-
iTad, sagadasaxado SemosavlebSi aqcizis
wili aSS-Si 2.8 procentia, saqarTveloSi ki
TiTqmis 4-jer ufro maRali - 11.0 procenti.
mosaxleobis erT sulze aqcizuri ga-
dasaxadi saqarTveloSi aSS-is analogiuri
maCveneblis 28.7% procentia, maSin, roca
sagadasaxado Semosavlebis mixedviT aRniS-
nuli maCvenebeli mxolod 7.3 procenti,
111
xolo ga dasaxadi korporaciaTa Semosavle-
bze (mo gebis gadasaxadi) _ 7.0 procentia.
zogadad, aqcizuri gadasaxadis
SemoReba da zrda Tambaqos nawarmze miznad
isaxavs ramdenime fundamenturi sakiTxis
gadawyvetas:
1) socialuri _ qveyanaSi Tambaqos moxma-
rebis Semcireba da jansaRi cxovrebis
wesis kultivireba;
2) biujetis Semosavlebis zrda da fis-
kaluri datvirTvis gaZliereba;
3) gare faqtorebisa da sigaretis eqs-
port-importisas qveynis ekonomikuri
sazRvrebis gadalaxvis masStabebis
regulireba.
aseTi mzardi ekonomikuri, fiskaluri
funqciis SesrulebaSi SeiZleba iTqvas,
gadamwyveti roli ekuTvnis aqcizs Tambaqos
nawarmze. saqarTvelos xelisuflebis mier
faqtorivad aRebulia orientacia Tambaqos
produqciaze aqcizis yovelwliurad or-
jeradi matebis Taobaze, ris gamoc aqcizis
wili Tambaqoze aqcizis mTlian moculobaSi
yovelwliurad aranakleb 0.6 procentuli
punqtiT gaizrdeba. aRniSnulis Sedegadac
Tambaqos wili saqarTvelos saxelmwifo bi-
ujetis aqcizur gadasaxadebSi 2014 wlis
17.9 procentidan 2019 wlisTvis 20.9 pro-
centamde, xolo 2025 wlisTvis - sul cota,
25 procentamde gaizrdeba.
2015 wlis pirveli ivlisidan ZalaSi
Sevida advaluri gadasaxadi Tambaqos
nawarmze. es iyo 5%-iani aqcizi produqciis
Rirebulebaze, romlis Semdgomi zrdis
„garantia“ oficialurad mTavrobis saxeliT
xelisuflebas da sazogadoebriobas fin-
ansTa ministrma misca. kerZod, 2016 wlis
pirveli ianvridan gaizarda rogorc spe-
cialuri aqcizi, ise advaluri da amJamad
(2016 wlis pirveli naxevris mdgomareobiT)
aqcizuri ganakveTi Seadgens filtrian
sigaretze (20-Rerian kolofze) 1.1 lars,
ufiltro sigaretze _ 0.3 lars, xolo ad-
valuri gadasaxadi _ 10%-s.
miuxedavad zrdisa, aqcizis abso-
luturi sidide erT kolof sigaretze
saqarTveloSi jerjerobiT mniSvnelovnad
Camouvardeba saSualo msoflio da miT
ufro, evropul dones. _ amJamad msofli-
oSi aqcizis Rirebuleba erT kolof fil-
trian sigaretze daaxloebiT 1 dolaria,
maSin, rodesac saqarTveloSi es maCvenebeli
TiTqmis 2,3-jer ufro dabalia. msoflio ban-
kis etalonuri modeliT ki aqcizis wili ar
unda iyos sigaretis sacalo fasis 67%-ze
naklebi. gansakuTrebiT maRalia moTxovnebi
sigaretis dabegvrasTan dakavSirebiT ev-
rokavSirSi, sadac miCneulia, rom yovel
1000 Rer sigaretze aqcizi ar unda iyos 90
evroze naklebi (anu erT 20 Rerian kolof
sigaretze aranakleb 1,8 evro).
saqarTvelos xelisuflebas ganzraxuli
aqvs, rom uaxloes wlebSi gazardos aq-
cizuri gadasaxadebis wili sigaretebis
sacalo fasSi ara nakleb 60%-mde, xolo
advaluri gadasaxadi _ yovelwliurad
daaxloebiT 5 procentuli punqtiT.
zogadad, advaluri gadasaxadi miznad
isaxavs ara marto fiskaluri proble-
mebis mogvarebas, aramed sigaretis bazris
konkurentunarianobis zrdas, imis gaTval-
iswinebiT, rom specifikuri gadasax-
adis gamoyenebiT ufro meti SeRavaTiT
sargebloben ZviradRirebuli sigaretis
mwarmoeblebi, xolo iCagrebian Sedare-
biT iaffasiani sigaretis mwarmoeblebi da
realizatorebi. advaluri gadasaxadis miz-
ani aris aRniSnuli uTanasworobis maqsim-
aluri nivelireba.
iseT qveyanaSi, rogoric saqarTveloa,
sadac Tambaqos saSualo moxmareba da Tam-
baqos mwevelTa kontingentis Tanafardoba
mTlian mosaxleobasTan aRemateba saSu-
alo evropul dones, aqcizuri ganakveTis
sistematuri zrda warmoadgens ara marto
fiskaluri datvirTvis komponents, aramed
garkveulwilad Tambaqos nawarmis mox-
marebis sawinaaRmdegod gadadgmuli konkre-
tuli socialur-politikuri nabijicaa.
marTalia, aqcizis wili sabiujeto sax-
srebSi mudmivad mzardia, magram Tu aRniS-
nul problemas _ Tambaqos moxmarebas _
SevxedavT ufro globalurad, sazogadoebis
wevrTa jansaRi cxovrebis wesisa da janm-
rTelobis dacvis amocanebidan, aRmovaCenT,
rom erToblivi, mTliani zarali Tambaqos
nawarmis moxmarebisagan ara Tu Camouvardeba,
aramed sagrZnoblad aRemateba Tambaqos in-
i. arCvaZe, ir. arCvaZe
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
112
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
dustriasTan dakavSirebuli yvela saxis
sabiujeto Semosavlebis jamur sidides. da-
dasturebulia, rom msoflio ekonomikaSi
Tambaqos nawarmis moxmarebiT miRebuli
pirdapiri zarali naxevar trilion dolars
aRemateba, maSin rodesac aqcizuri saga-
dasaxado Semosavali msoflioSi daaxloebiT
200 miliardi aSS dolaria, anu 2.5-jer na-
klebi. gansakuTrebiT maRalia is maRalgan-
viTarebul qveynebSi, xolo saqarTveloSi
moxmarebis masStabis gavrcelebis arealisa
da moxmarebis sixSiris gaTvaliswinebiT,
misgan miRebuli zarali, welze gaangar-
iSebiT, aranakleb 200 milioni laris ekviv-
alenturia. aRsaniSnavia, rom es monacemebi
garkveulwilad SefasebiTi datvirTvisaa,
xolo realuri masStabi SeiZleba kidev ufro
metic ki iyos, imis gaTvaliswinebiT, rom moz-
ardebis garkveuli nawili cdilobs ojaxis
ufrosebs, mSoblebs daumalos Tambaqos mox-
mareba, xolo Tambaqos moxmarebis laten-
turi done gogonebsa da qalebSi, qarTuli
mentalobisa da tradiciebis gaTvaliswine-
biT, gansakuTrebiT maRalia. oficialuri
statistikiT, 14 welze uf rosi asakis qalebSi
Tambaqos nawarmis momxmarebelTa raodenoba
4 procents ar aRemateba, rac fantastikurad
dabali cifria (mamakacebSi Sesabamisi maCve-
nebeli 55 procentia).
bolo 15 wlis manZilze aqcizis gana -
kveTi sigaretze daaxloebiT 4.5-jer ga-
izarda, magaliTad 2001 wels adgilobrivi
warmoebis filtrian sigaretze igi mxolod
20 TeTrs Seadgenda, maSin, roca 2015 wl-
isTvis man 90 TeTrs, xolo 2016 wels - 1,10
lars miaRwia. ufiltro adgilobriv war-
moebis sigaretze imave periodSi aqcizi 7
TeTridan 30 TeTramde gaizarda. Tumca
rezervi am mxriv jer kidev maRalia imis
gaTvaliswinebiT, rom aqcizis saerTo
gadasaxadis (specifikuri da advaluri
gadasaxadis jamuri maCvenebeli) amJa-
mad, faqtobrivad, orjer CamorCeba ev-
rokavSiris sarekomendacio niSnuls. es
niSnavs, rom uaxloes wlebSi aRniSnuli
gadasaxadis zrda kidev gagrZeldeba da
sacalo fasi 2020 wlisTvis 1 kolofze
daaxloebiT 6 lars, xolo 2025 wlisTvis _
10 lars miaRwevs.
dasabuTebulia, rom Tambaqos nawarmis
fassa da moxmarebas Soris arsebobs gark-
veuli uaryofiTi elastiuri damokude-
buleba. fasis zrda 10%-iT iwvevs moxmarebis
4%-iT Semcirebas, Tumca es zogadi kan-
onzomierebaa da calkeul qveynebSi, maT
Soris saqarTveloSi, pirdapir ar xor-
cieldeba. bolo wlebis dinamikis mixed-
viT SeiZleba iTqvas, rom saqarTveloSi
Tambaqos moxmarebis dinamika ufro maRal
korelaciaSia Semosavlebis zrdasTan, vidre
Tambaqos nawarmze fasebis matebasTan.
saqarTveloSi aqcizuri ganakveTis
gazrda, garda fiskaluri efeqtisa, miznad
isaxavs, pirvel rigSi mozardi Taobis war-
momadgenlebis dacvas Tambaqos adreul
asakSi moxmarebis dawyebisgan. korelacia
Tambaqos fassa da mis moxmarebas Soris gan-
sakuTrebiT maRalia, mgrZnobiarea swo red
16 wlamde asakis mozardebSi, ris gamoc
Tambaqos fasis zrda misi moxmarebis pre-
venciis erT-erTi qmediTi RonisZiebaa.
amJamad saqarTveloSi Tambaqos nawar-
mis saSualo fasi ar aRemateba 3.6 lars,
maSin rodesac evropis yvelaze CamorCenil
qveyanaSi bulgareTSi misi fasi daaxloebiT
6,2 laria, xolo gaerTianebul samefoSi -
23,9 lari. bulgareTSi aqcizis sidide erT
kolof sigaretze Seadgens 3,3 lars, xolo
irlandiaSi sadac es maCvenebeli yvelaze
maRalia _ 15.37 lars.
motanili monacemebi adastureben,
rom Tambaqoze aqcizuri ganakveTis abso-
luturi sididiT dasaxlebuli qveynebi
saqarTvelos gacilebiT metad uswreben,
vidre ekonomikuri ganviTrebis doniT, rac
am saxis produqciaze aqcizis Semdgomi
zrdis ekonomikur da socialur poten-
cials adasturebs.
saqarTveloSi sigaretis fasze da aq-
cizur ganakveTze gavlenas axdens ara
marto moqmedi kanonmdebloba, evrokavSir-
Tan asocirebis xelSekrulebis moTxovnebi,
mosaxleobis socialuri dacvisa da jan-
mrTelobis uzrunvelyofis programebi,
aramed saqarTvelos ZiriTad savaWro part-
niorebTan, mis uSualo mezoblebTan Tam-
baqos nawarmze arsebuli fasebis donec.
amJamad, valutis oficialuri kursis
113
gaTvaliswinebiT, sigaretis sacalo fasi
saqarTvelos saxmeleTo mezoblebSi da Zir-
iTad savaWro partniorebSi, garda somxeT-
isa, ramdenadme ufro maRalia.
saqarTvelos Ria, gaxsnili ekonomika
aqvs. amitom ekonomikur da savaWro urTier-
TobebSi Tambaqos nawarms gansazRvruli
roli ukavia. 2015 wels saqarTvelom, sabaJo
statistikis monacemebiT, moaxdina Tambaqos
nawarmis 7.3 mln aSS dolaris eqsporti
da 109.2 mln dolaris importi. 2014 wels
saqarTveloSi oficialurad importire-
buli iyo daaxloebiT 400 mln kolofze
meti filtriani sigareti, xolo Tambaqos
nawarmis importis Rirebulebam 125.3 mln. aSS
dolari Seadgina. Sesabamisad, Sida bazarze
importirebuli produqciis wili sakmaod
maRalia. faqtobrivad, miuxedavad imisa,
rom saqarTvelo erTdroulad Tam baqos
eqsportioricaa da importioric, igi mainc
ufro importiorad unda iqnas miCneuli _
eqsporti faravs importis mxolod 2.2 pro-
cents. 2000 wlis Semdeg saqarTveloSi Se-
movida TiTqmis 1.1 miliardi aSS dolaris
da gavida mxolod 23 milioni dolaris
Tambaqos produqcia. Sesabamisad, kontra-
faqtuli da kontrabanduli produqciisagan
samomxmareblo bazris dacva _ es ara
marto ekonomikuri, fiskaluri problemaa,
aramed socialur-politikuri mniSvnelobis
amocanac.
amasTan, seriozul problemas war-
moadgens Tambaqos nawarmis wvril partiebad
Semotana-gatana da misi kontrabanda, rac
seriozul gavlenas axdens qveyanaSi aqcizuri
gadasaxadebis mobilizaciis masStabebze.
Sesabamisad, saqarTveloSi Tambaqos
nawarmze aqcizebis gadasaxadis dadgenis
an cvlilebisaTvis aucileblad unda iqnes
gaTvaliswinebuli damatebiT ori komponenti:
erovnuli savaluto kursi da saqarTvelos
mezoblebSi da ZiriTad savaWro part-
niorebSi Tambaqos produqciaze aqcizuri
ganakveTis faqtobrivi sidide.
aRniSnuli politikis gatareba saSua-
lebas mogvcems movaxdinoT garkveuli
profilaqtikuri zomebi kontrabandis da
ukontrolo produqciis sazRvris gadak-
veTis masStabebis Tavidan asacileblad.
gatarebuli RonisZiebebis Sedegad uaxloes
wlebSi aqcizuri komponentis wilad mova
sacalo fasis 5-6 lari. gaTvaliswinebulia,
rom 2020 wlamde darCenil periodSi saSu-
alod aqcizis ganakveTi yovelwliurad ga-
izrdeba 0,7 lariT. aRniSnuli RonisZiebebis
Sedegad uaxloes wlebSi saqarTvelo miaR-
wevs evrokavSiris mier moTxovnil minim-
alur wils saSualo sacalo sarealizacio
fasSi (60,5%) xolo 2020 wlisTvis saerTo
aqcizis minimaluri moTxovnebis dones
(1,8 evros eqvivalenti larebSi) 1 kolof
filtrian sigaretze. aRniSnulis Sedegad
SesaZlebeli iqneba biujetSi aqcizuri ga-
dasaxadis mniSvnelovani zrda. kerZod, 2014
welTan SedarebiT 2020 wlisTvis sigaretze
aqcizuri gadasaxadi gaizrdeba 5,2-jer,
xolo 2016-2020 wlebSi Tambaqos aqciziT
mobilizebuli sabiujeto saxsrebis mocu-
loba gadaaWarbebs 1.2 miliard lars.
rac 2016 wlis sagadasaxado Semosavlebis
TiTqmis 14%-is eqvivalenturia. gaTval-
iswinebulia, rom Tambaqos fasebis zrdis
kvalobaze adgili eqneba misi moxmarebis
sagrZnob Semcirebas _ daaxloebiT 22-23%.
saqarTvelom ukve 10 weliwadze metia,
rac xeli moawera jandacvis msoflio or-
ganizaciis CarCo-konvencias, romliTac
gansazRvrulia Tambaqos nawarmze satarifo
da sagadasaxado zomebi da qveynis valde-
buleba sagadasaxado politikis gatare-
baze, misi Semdgomi zrdisa da Tambaqos
moxmarebis Semcirebis uzrunvelsayofad.
gansakuTrebuli yuradReba eqceva zomebs
im mimarTulebiT, rom moxdes Tambaqos
nawarmis Canacvlebis riskisa da SedarebiT
iaf nawarmze gadasvlis SesaZleblobis min-
imizacia. am mxriv saqarTveloSi gatare-
bulia garkveuli zomebi da bolo wlebSi
adgili faqtobrivad aRar aqvs Tambaqos
mwevelTa kontingentis zrdas.
aqtiuri antinikotinuri kompaniis Sede-
gad SesaZlebeli iqneba rogorc Tambaqos
nawarmis momxmarebelTa SezRudva, aseve
fiskaluri Semosavlebis mniSvnelovani zrda,
romelic didwilad gamoyenebuli iqneba
sazogadoebrivi jandacvis xelSewyobisa da
qveynis moqalaqeTa jansaRi cxovrebis wesis
kultivirebisaTvis.
i. arCvaZe, ir. arCvaZe
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
114
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
About Some Aspects of Excise Tax on Tobacco Product(on the example of Georgia)
Joseb ArchvadzeDoctor of Economics,Kutaisi State University professor
Irakli ArchvadzePHD Student of St. Andrew the First-Called Georgian University of the Patriarchate of Georgia
Key words:EXCISE TAX, EXCISE TAX RATE, PRICE TAMMBAKOS
Summary
Considering Georgian reality excise tax is one of the most important and a growing component of the fi scal burden for the formation of budget revenue.
In fact Georgian authorities plan to increase excise tax on tobacco twice each year. Excise share on tobacco, in the total volume of excise will increase not less than 0.6 percentage points each year. Such a step is taken not only for fi scal policy, but also to some extent it is a concrete socio-political step against the consumption of tobacco products. It is aimed to protect younger generation against the consumption of tobacco products at an early age.
The combined total loss caused by the use of tobacco products is not less, but on the contrary, it is consid-erably more than the total quantity of any kind of budget receipts in connection with tobacco industry.
The dynamic of tobacco consumption in Georgia is in higher correlation with revenue growth, than with the rise in prices of tobacco products.
115
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
makroekonomikuri mowyvladobis Sefasebis statistikuri aspeqtebi: qveynis sabalanso uwyisi
nana aslamaziSvili
ეკონომიკის დოქტორი,საქართველოს ეროვნული ბანკის მონეტარული სტატისტიკის განყოფილების უფროსი
sakvanZo sityvebi:
finansuri statistika, makroekonomikuri mowyvladobis Sefaseba
Sesavali
saerTaSoriso urTierTobebis mz-
ardi globalizacia araerTi gamowvevis
winaSe ayenebs erovnul ekonomikebs. aseT
gamowvevaTa Soris aRsaniSnavia sxvadasxva
ti pis wonasworobis darRveva finansur
aqtivebsa da valdebulebebSi, romelTa
adreul stadiaze gamovlenas da saTanado
prevenciuli zomebis miRebas Zalian didi
mniSvneloba aqvs.
erT-erTi aseTi gamowveva savaluto
Seusabamobebs (currency mismatches) ukav-
Sir deba. saqme is aris, rom rogorc Sin-
ameurneobebi, ise sawarmoebi, bankebi da sxva
instituciuri erTeulebi, TavianTi saqmian-
obis procesSi iReben Semosavlebs da ewevian
xarjebs, romlebic, Cveulebriv, sxvadasxva
valutiT aris ganxorcielebuli. Sesabamisad
maTi aqtivebi da valdebulebebic sxvadasxva
valutaSia da amdenad, maTi aqtivebis wminda
Rirebuleba mniSvnelovnadaa damokidebuli
gacvliTi kursis tendenciebze.
rodesac saqme finansur aqtivebsa da
valdebulebebs exeba, aranakleb problem-
aturia maTi vadianobis Seusabamobis (ma-
turity mismatches) sakiTxi. aseT Seusabamobas
adgili aqvs maSin, Tu instituciuri er-
Teuli grZelvadian aqtivebs (magaliTad,
ipoTekur sesxebs) afinansebs moklevadiani
valdebulebebiT (magaliTad, moklevadiani
depozitebiT).
finansuri bazrebis arnaxuli tempebiT
zrda da gafarToveba araerT risks war-
moSobs, romelTa Tavidan acileba SesaZle-
belia drouli da obieqturi informaciis
xelmisawvdomobiT. ama Tu im instituciuri
seqtoris finansuri stabiluroba bevrad
aris damokidebuli imaze, Tu ra gzebiT
axdens igi ekonomikuri aqtivebis dafinanse-
bas - savalo instrumentebiT (debt fi nancing), Tu kapitalis instrumentebiT (equity fi nan-
cing). Tu igi pirveli saxis instrumentebs
aniWebs upiratesobas, Tavs iCens kapitalis
struqturis problemebi (capital structure
problems). amasTan, Cndeba gadaxdisunarian-
obis problemebi (solvency problems), rodesac
aqtivebi (moicavs momavali nakadebis mim-
dinare Rirebulebasac) ar aris sakmarisi
valdebulebebis (moicavs pirobiT valde-
bulebebsac) dasafarad.
zemoaRniSnuli da sxva finansuri
sakiTxebisadmi interesi, maTi raodenobrivi
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
116
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Seswavlis aucilebloba aqtualuria ise,
rogorc arasdros. Sesabamisad, sxvadasxva
qveynebi da saerTaSoriso organizaciebi
TavianTi statistikuri prioritetebis
rigSi sul ufro wina poziciebze ayeneben
finansuri statistikis warmoebisa da misi
srulyofis sakiTxebs.
ras da rogor Seiswavlis finansuri
statistika? ramdenad masStaburia misi
Seswavlis sferoebi? ra instrumentebiT
axdens igi zemoaRniSnuli problematikis
kvlevas? es da sxva mravali sakiTxi Cveni
qveynis statistikuri sistemis praqtikaSi
jer-jerobiT gaSuqebuli ar aris. Cveni
mizania nabij-nabij gavaSuqoT es prob-
lematika. Sesabamisad, winamdebare statia
pirvelia am mimarTulebiT.
ras warmoadgens finansuri
statistika?
finansuri statistika, monetarul stat-
istikasTan erTad, erT-erTia im makroeko-
nomikur statistikur sistemebs (erovnul
angariSTa sistema, sagadasaxdelo balansis
statistika, samTavrobo finansebis stat-
istika) Soris, romlebic Seiswavlian ama Tu
im ekonomikis funqcionirebis praqtikulad
yvela mxares: realur, finansur da sagareo
seqtorebs da maTSi mimdinare procesebs.
finansuri statistika ama Tu im
ekono mikis finansuri stabilurobisa da
sistemuri riskebis analizis sakmaod kom-
pleqsuri instrumentia. raSi mdgomareobs
misi kompleqsuroba?
finansuri statistika erovnul an-
gariSTa sistemis organuli Semadgeneli
nawilia. rogorc cnobilia, erovnuli
angariSebis logikuri Tanmimdevroba
SesabamisobaSia warmoebis ciklTan: mim-
dinare angariSebis jgufs (warmoebis an-
gariSi, Semosavlebis formirebis angariSi,
Semosavlebis ganawilebis angariSi, Se-
mosavlebis gadanawilebis angariSi, Se-
mosavlebis gamoyenebis angariSi) mosdevs
dagrovebiTi angariSebi (kapitalis angar-
iSi, finansuri angariSi, gadafasebis angar-
iSi, aqtivebis sxva cvlilebebis angariSi)
da sabalanso uwyisebi (ix. sqema 1). swored
angariSebis bolo ori jgufi warmoadgens
finansuri statistikis kvlevis sagans,
swored es angariSebi Seiswavlian erovnuli
ekonomikis yvela seqtoris finansuri aqt-
ivebisa da valdebulebebis mdgomareobas
drois ama Tu im momentisaTvis (sabalanso
uwyisebi), agreTve im nakadebs, romlebic
iwveven cvlilebebs sawyis da saboloo
sabalanso uwyisebs Soris (dagrovebiTi an-
gariSebi). finansuri angariSi warmoadgens
bolo angariSs, romliTac mTavrdeba
erovnuli angariSebis mwkrivi. igi asaxavs
finansuri instrumentebis moculobebis cv-
lilebebs, romlebic gamowveulia finansur
aqtivebTan da valdebulebebTan dakavSire-
buli operaciebiT. finansuri angariSis
damabalansebeli muxlia wminda dakred-
iteba, anu „wminda gasesxeba (+)/wminda ses-
xeba (-)“, romelic erovnuli angariSebis
agebis zogadi principebidan gamomdinare,
tolia wina angariSis, anu kapitalis an-
gariSis, damabalansebeli muxlisa. swored
am muxliT ukavSirdeba finansuri angariSi
erovnuli angariSebis yvela wina angariSs
da amdenad asaxavs mimdinare angariSebsa da
kapitalis angariSSi asaxuli ekonomikuri
procesebis saboloo finansur Sedegebs. amdenad, ekonomikuri angariSebis zemoT
aRwerili struqtura da urTierTkav Sirebi
naTlad miuTiTebs finansuri statistikis
Rrma da kompleqsur Sinaarsze, romlis
daniSnulebaa ekonomikis yvela seqtors da
am seqtorebsa da danarCen samyaros Soris
finansuri nakadebis moZraobis asaxva,
finansuri aqtivebisa da valdebulebebis
mdgo mareobis Seswavla, maT Soris Seusaba-
mobis gamovlena da am SeusabamobebiT gan-
pirobebuli mowyvladobis analizi.
uwonasworoba finansur
aqtivebsa da valdebulebebs
Soris da misi gamovlenis
statistikuri instrumentebi
iqidan gamomdinare, Tu ramdenad
xelmisawvdomia saWiro monacemTa wyaroebi,
finansuri statistika monacemTa detal-
izaciis sxvadasxva xarisxiT xasiaTdeba.
kerZod, igi isea organizebuli, rom saSuale-
117
bas iZleva monacemebis warmoeba moxdes ara
marto finansuri instrumentebis naSTebisa
da nakadebis mixedviT, aramed cal-calkec:
calke naSTebis da calke - nakadebis mixed-
viT seqtorebis WrilSi, agreTve institu-
ciuri seqtorebis finansuri aqtivebisa
da valdebulebebis naSTebisa da nakadebis
mixedviT, kontragenti seqtorebis WrilSi.
aqedan gamomdinare, finansuri statistikis
warmoeba SesaZlebelia or da samganzomile-
bian parametrebSi, anu rogorc SedarebiT
naklebad, ise sakmaod detalur WrilebSi.
organzomilebiani finansuri sta ti-
stika asaxavs: finansuri ins tru mentebis
naSTebs da nakadebs (operaciebi, Rirebu-
lebis cvlilebebi, sxva cvlilebebi cal-
calke) seqtorebis mixedviT.
sabalanso uwyisi finansuri statisti-
kis samganzomilebian Wri lSi warmodgenis
instrumentia, rac imas niSnavs, rom igi
sqema 1. erovnuli angariSebis Semoklebuli struqtura, damabalansebeli
muxlebis miTiTebiT
n. aslamaziSvili
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
118
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
„visgan-vis“ (“from-whom-to-whom”) meqan-
izmis gamoyenebiT asaxavs debitorebsa da
kreditorebs Soris urTierTobebs, fin-
ansuri instrumentebis mixedviT. Sesabam-
isi monacemebis analizi e.w. sabalanso
midgomis analizis (Balance Sheets Approach;
BSA) saxeliTaa cnobili. igi saSualebas
gvaZlevs Tvali mivadevnoT vin vis afin-
ansebs, romeli finansuri instrumentiT
da ra moculobiT. es midgoma gamoiyeneba
qveynis sabalanso uwyisis mdgomareo-
bisa da masSi warmoqmnili SeusabamobebiT
ganpirobebuli mowyvladobis analizisa-
Tvis, iseve rogorc aseTi SeusabamobebiT
warmoqmnili Sokebis erTi seqtoridan
meoreze SesaZlo gadacemis kvlevisaTvis.
analogiuri midgoma finansuri nakadebis
SemTxvevaSi fondebis nakadebis statisti-
kis („fl ow-of-funds” statistics) saxeliTaa cn-
obili.
sabalanso uwyisi
rogorc zemoT aRvniSneT, sabalanso
uwyisi warmoadgens finansuri statistikis
warmodgenis instrumentebs Soris erT-erT
yvelaze kompleqsur saxeobas, romelic sak-
maod Rrma ekonomikuri analizis saSuale-
bas iZleva. amis sailustraciod qvemoT
warmodgenilia sabalanso uwyisis Semok-
lebuli sqema, romelic asaxavs ekonomikis
seqtorebs Soris finansur damokidebule-
bas, TiToeuli finansuri instrumentisa
da denominaciis valutebis mixedviT (ad-
debitori
seqtorebi
kreditori
seqtorebi
centraluri banki ... danarCeni samyaro
moTx-
ovna
valde-
buleba
wminda
mdgo-
mare-
oba
moTx-
ovna
valde-
buleba
wminda
mdgo-
mare-
oba
moTx-
ovna
valde-
buleba
wminda
mdgo-
mare-
oba
centraluri
banki
instrumenti
adgilobrivi
valuta
ucxouri
valuta
...
...
...
danarCeni
samyaro
adgilobrivi
valuta
ucxouri
valuta
sul
adgilobrivi
valuta
ucxouri
valuta
sqema 2. sabalanso uwyisis Semoklebuli sqema
119
gilobrivi da ucxouri). Garda amisa, igi
asaxavs erovnuli ekonomikis instituciuri
seqtorebis finansur urTierTobebs sazR-
vargareTTan.
gamomdinare iqidan, rom finansuri
sta tistikis warmoebis rTuli da sakmaod
Sro matevadi saqme mxolod sawyis etapzea
sa qarTvelos erovnul bankSi (statistikis
am dargis mwarmoebel organoSi), Cven Sevec-
adeT grafikulad gagveanalizebina qveynis
sabalanso uwyisis empiriuli monacemebi
2001-2015 wlebisaTvis (ix. grafiki 1 da 2).
2001-2015 wlebis agregirebuli sabal-
anso uwyisi gviCvenebs, rom am periodSi
saqarvelos ekonomika mkveTrad gamoxat-
uli uaryofiTi wminda ucxouri savaluto
poziciiT xasiaTdeba, romlis odenobam
2015 wlis me-3 kvartlis bolos mTliani
Sida produqtis -52.6 procenti Seadgina.
es niSnas, rom qveynis ucxouri valde-
bulebebi mkveTrad aRemateba ucxour aqt-
ivebs. wminda ucxouri savaluto poziciis
gauareseba daiwyo 2005 wlidan, roca qvey-
anam mniSvnelovani sagareo valdebulebebis
aReba daiwyo, xolo amis gasaneitraleblad
ar iyo sakmarisi saeqsporto da sxva sa-
valuto Semodinebebi. 2008 wels ganviTare-
buli samxedro konfliqti, erTi mxriv, da
globaluri finansuri krizisi, meore mxriv,
is faqtorebi aRmoCnda, romelTa Sedegebis
aRmofxvris mizniT mkveTrad gaizarda
sagareo finansuri valdebulebebi. Sesabam-
isad, mkveTrad gauaresda wminda ucxouri
savaluto pozicia, romelmac dReisaTvis
mTlian Sida produqtTan mimarTebaSi 50
procents gadaaWarba. Tu analogiurad gavaanalizebT sabal-
anso uwyisebs TiToeuli instituciuri
seqtoris mixedviT, davinaxavT araerT
mizez-Sedegobriv damokidebulebas, rac
mniSvnelovani informacia unda iyos po-
litikis gamtarebelTa xelSi Sesabam-
isi daskvnebis gasakeTeblad adekvaturi
ekonomikuri politikis SemuSavebis
TvalsazrisiT.
amdenad, sabalanso uwyisis analizis
pra q tika mowodebulia, metad Rirebuli in-
fo rmacia Seqmnas momxmarebelTaTvis. am mi-
marTulebiT saqarTvelos erovnuli bankis
saqmianoba marTlac axali etapia qveynis
statistikuri sistemis ganviTarebaSi.
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
n. aslamaziSvili
120
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Statistical Aspects of the Macrofi nancial Vulnerabilities Analysis:
Balance Sheet Approach
Nana AslamazishviliDoctor of Economics, National Bank of Georgia, Monetary statistics Head of department
Key words:FINANCIAL STATISTICS, MACROECONOMIC VULNERABILITY ASSESSMENT
Summary
Recent globalization of fi nancial relations leads to various unbalances of fi nancial assets and liabilities of the emerging economies. However, appropriate statistical tools for facilitating adequate analysis are still under development and implementation. This paper provides practical introduction on how National Bank of Georgia try to design statistical framework to study such kind of unbalances in the economy and represents fi rst attempt of empirical analysis of the balance sheet of the country.
121
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
sainvesticio politika da pirdapiri ucxouri investiciebi saqarTveloSi
maia gelaSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,სამცხე-ჯავახეთის სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
xaTuna beriSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
sainvesticio politika, pirdapiri ucxouri investiciebi
msoflio safinanso krizisis pirobebSi
saqarTveloSi investiciebis mozidva da ra-
cionaluri gamoyeneba qveynis ekonomikuri
ganviTarebis erT-erTi umniSvnelovanesi
problemaa. globalizaciis epoqaSi qvey-
ana mravali gamowvevis winaSe dadga. am
gamowvevebis gadasawyvetad erT-erTi au-
cilebeli piroba qveyanaSi ekonomikis
ganviTarebaa. qveynis ekonomikuri zrda,
ekonomikis konkurentunarianobis amaR-
leba mniSvnelovanwilad ganpirobebulia
sainvesticio aqtiurobis doniT da sain-
vesticio saqmianobis masStabebiT, kerZod,
pirdapiri ucxouri investiciebiT, romlis
done gviCvenebs, ramdenad stabiluria qvey-
ana, rogoria misi ekonomikuri politika,
sainvesticio garemo, ekonomikuri zrdis
perspeqtiva da a.S. axali ekonomikuri sis-
temis mSeneblobis procesSi saqarTvelo
urTulesi politikuri, socialuri da
ekonomikuri problemebis winaSe aRmoCnda,
rac gulisxmobs stabilizacias, inflaciis
daZlevas, safinanso-saban ko sistemis gam-
yarebas da erovnuli valutis damkvidrebas.
yvelasTvis cnobilia, rom sazogadoe-
baSi cxovrebis donis amaRlebis wyaro in-
vesticiebia, rac pirdapir kavSirSia axal
samuSao adgilTan da SemosavalTan, ro-
melic saboloo jamSi mimarTulia qveynis
ekonomikuri zrdis uzrunvelsayofad.
qveynis ekonomikis konkurentunari anobis
CamoyalibebisTvis didi mniSvneloba aqvs in-
vesticiebis ganTavsebis formebsa da mimar-
Tulebebs. ucxoel investorTa ga mokiTxvis
mixedviT dadginda, rom saqarTveloSi
yvelaze perspeqtiuli dargebia tur-
izmi, transporti, komunikaciebi da kvebis
mrewveloba. SedarebiT naklebi mxar daWera
moipova sabanko sferom, energetikam,
vaWrobam da soflis meurneobam. mZime
mrewvelobisa da mZime manqanaTmSeneblobis
ganviTareba, maTi azriT, perspeqtiuli ar
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
122
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
aris. Tumca, unda aRiniSnos, rom 2007 wels
sakmaod mniSvnelovani investiciebi ganxor-
cielda saqarTveloSi rogorc sabanko,
sadazRvevo, aseve telekomunikaciebSi,
transportSi, sastumroebSi, energetikasa
da sxva sferoebSi. 2008 wels ki yvelaze
meti investicia ganxorcielda trans-
portSi, kavSirgabmulobasa da energetikaSi.
marTalia, qveynisTvis mniSvnelovania ucx-
ouri investiciebis mozidva magram, rogorc
wesi, ucxoel investors moaqvs ara mxolod
kapitali, aramed, xSir SemTxvevaSi, mohyavs
damsaqmebelic da amis mizezad asaxelebs
adamianuri resursebis dabali kvalifika-
ciis dones qveyanaSi, sadac investicias ax-
orcielebs. imas, rom ucxoeli investorebi
marTvis aparatSi, maRalanazRaurebadi
inJiner-teqnikuri personalis da zogjer
muSebis Tanamdebobebs TavianTi kadrebiT
akompleqteben, adasturebs bolo wlebis
manZilze saqarTveloSi ucxour invest-
iciebze Semosuli dasaqmebulTa stat-
istikac. kerZod: saqstatis informaciiT,
2008 wlis cnobili movlenebis Sedegad
daiwyo investiciebis Semcireba. investi-
ciebi mkveTrad Semcirda 2009-2010 wlebSi,
Tumca 2011 wlidan igrZnoboda mateba. 2014
wels, 2007 welTan SedarebiT, investiciebi
1,6-jer aris Semcirebuli. Seicvala um-
sxvilesi investori qveynebic da maTi wilic.
kerZod, 2014 wlis monacemebiT, yvelaze
meti investicia Semovida niderlandebidan
(331 mln $), azerbaijanidan (302 mln $),
CineTidan (195 mln $), gaerTianebuli same-
fodan (114 mln $), seriozuli investiciebi
Semovida luqsemburgidan, aSS-dan, Tur-
qeTidan, ruseTidan, panamidan da maltidan.
2014 wlisaTvis umsxvilesi pirdapiri ucx-
ouri investiciebi ekonomikis seqtorebis
mixedviT ase gamoiyureba: transporti da
kavSirgabmuloba-27%; mSenebloba-23%,
damamuSavebeli mrewveloba-13%; ener-
getika - 8%; uZravi qoneba - 7%; safinanso
seqtori - 6%; samTomompovebeli mrewve-
loba -3%; danarCeni seqtori - 12%. [http://
geostat.ge/]
2015 wels saqarTveloSi $1.3 mil-
iardis moculobis pirdapiri ucxouri in-
vesticiebi (FDI) Semovida, rac 2014 welTan
SedarebiT 23%-iT naklebia. investiciebis
SemcirebiT 2015 wels saqarTvelo aTi um-
sxvilesi sainvesticio dargidan xuTSi
moxvda. investiciebis Semcireba 2015 wels
eqsportisa da fuladi gzavnilebis Sem-
cirebasTan erTad laris gaufasurebis
erT-erTi mTavari mizezi iyo.
seqtorebis mixedviT Semcireba Seim-
Cneva iseT seqtorebSi, rogoricaa:
energetika - $100 milioni - 52%-iani
kleba;
damamuSavebeli mrewveloba - $91 mil-
ioni - 55%-iani kleba;
mSenebloba - $129 milioni - 59%-iani
kleba;
uZravi qoneba - $48 milioni - 65%-iani
kleba;
sastumroebi da restornebi - $61 mil-
ioni - 51%-iani kleba.
investiciebis zrda SeimCneva trans-
portisa da kavSirgabmulobis seqtorSi
(+27%), soflis meurneobaSi (+59%), safin-
anso seqtorsa (+40%) da jandacvis seqt-
orSi (+80%). qveynebis mixedviT ki pirvel
adgilze azerbaijania ($542 milioni), meore
adgilze ki - gaerTianebuli samefo ($198
milioni).
wyaro: http://geostat.ge/
pirdapiri ucxouri investiciebis
Semadgeneli nawilebi aris Semomavali na-
kadebi, anu sul ra odenobis pirdapiri
ucxouri investicia Semovida qarTul
bazarze da investorebis mimarT valde-
bulebebis Semcireba, raSic investorebis
mimarT valdebulebebis Semcireba da di-
videndebis gacema igulisxmeba. garda amisa,
gamaval nakadebSi Sedis savaWro kreditis
123
davalianebis, sesxisa da procentis Tanxis
gadaxdac. 2015 wels Semomavali investi-
ciebis raodenobam Seadgina $2.4 miliardi.
biznesmenebis mier gadaxdilma valdebule-
bebma, anu saqarTvelodan ucxoeTSi gad-
inebulma Tanxam ki - $1.1 miliardi.
aRsaniSnavia aseve, rom investorTa
stimulirebisaTvis sagadasaxado kodeqsSi
SemoRebul iqna ori specialuri statusi:
saerTaSoriso sawarmo da ucxouri kom-
paniis filiali, dawesda sagadasaxado
SeRavaTebi ucxoeli investorebisaTvis. Za-
lze sayuradReboa isic, rom saqarTvelos
socialuri
ganviTarebis strategiaSi (saqarTvelo
2020) pirdapir miTiTebulia, rom
saqarTvelos mTavroba iqneba sakuTrebis
uflebis dacvis mTavari garantori,
saqarTvelo-evrokavSiris Rrma da yovlis-
momcveli Tavisufali vaWrobis SeTanxmebis
farglebSi ganxorcieldeba sabaJo kanonm-
deblobis evrokavSiris kanonmdeblobasTan
harmonizacia [5]. minimizebuli iqneba cv-
lilebebis Setana saqarTvelos sagadasax-
ado kodeqsSi da a.S.
rogorc zemoTqmulidan Cans, mTav-
roba sakanonmdeblo regulaciebiT xels
uwyobs saqarTveloSi ucxouri investi-
ciebis mozidvas, magram, xSir SemTxvevaSi,
investorebisaTvis damabrkolebel faqt-
ors warmoadgens adgilobriv mosaxleo-
basTan urTierToba. xSirad adgili aqvs
konfliqtebs investorsa da mosaxleobas
Soris, rac investorebis ukmayofilebas da
calkeul SemTxvevebSi ama Tu im proeqtis
Cavardnasac ki iwvevs.
aRniSnulidan gamomdinare, ekonomikuri
zrdis mdgradobis uzrunvel sayofad
saWiroa sabazro institutebis gaZliereba.
praqtika cxadyofs, rom pirdapir ucxour
investiciebs SeuZlia damatebiTi finansebis
uzrunvel yofa, teqnologiisa da nouhaus
Semotanis stimulireba da saeqsporto
bazrebSi SeRwevis gadaadgileba. isini,
aseve, zemoqmedeben adgilobriv ekonomikaze
Sida momwodebelTan kavSirebis meSveobiT
da xels uwyoben mwarmoeblobis gaumjobe-
sebas. pirdapir ucxour investiciebsa
da ekonomikur zrdas Soris namdvilad
arsebobs korelacia. magram misi qmedebis
mimarTuleba ar aris naTeli: xSirad SeiniS-
neba ormxrivi mizez-Sedegobrivi urTier-
Tqmedeba brunvis sasargeblo efeqtiT.
mTavrobam qveyana mimzidveli unda gax-
ados („sainvesticio klimati“) ucxouri
investorebisTvis da xeli unda Seewyos
eqsportze orientirebuli investiciebis
dabandebas imisTvis, rom sagadamxdelo
balansis negatiuri efeqti Sesustdes.
ganviTarebuli qveynebis gamocdi-
lebidan gamomdinare, SeiZleba iTqvas rom
ekonomikuri maCveneblebi ucxouri invest-
iciebis mozidvis ganmsazRvreli faqtori
ar aris, radganac gadamwyveti mniSvne-
loba qveynis politikur stabilurobas
eniWeba. saxelmwifos sameurneo komple-
qsis funqcionireba yovlad SeuZlebelia
investiciebis gareSe, radgan investiciebi
uzrunvelyofen kvlavwarmoebis uwyveto-
bas, xels uwyoben sawarmoo, inovaciuri da
socialuri proeqtebis realizacias, mon-
awileoben warmoebis moculobis zrdisa da
sazogadoebrivi efeqtianobis Semdgomi am-
aRlebis saqmeSi.
amrigad, yovelive aRniSnuli saSuale-
bas gvaZlevs davaskvnaT, rom ucxouri in-
vesticiebis mosazidad didi mniSvneloba
eniWeba: a) erovnul ekonomikaSi arse-
buli investoris aqtivobas; b) iseT eko-
nomikur garemos, sadac mesakuTres gaaCnia
kapitalis dacvisa da zrdis garantiebi; g)
sanam ar iqneba gacnobierebuli, rom prob-
lema aris ara kapitalis simwireSi, aramed
axali teqnologiebis Seqmnis arcodnaSi,
riTac saqarTvelo CamorCeba iseT qveynebs,
sadac cxovrebis done maRalia, verasodes
gamovalT am krizisidan. xolo rac Seexeba
ucxouri investiciebis regulirebas maTi
mozidvis Semdeg aucilebelia iseTi zom-
ieri midgomebis SemuSaveba, romelic Tanab-
rad iqneba misaRebi, rogorc ucxoeli
investoris, aseve qveynis interesebisaTvis,
rac saqaraTvelos mTavrobis erT-erT pri-
oritetul mimarTulebad gvesaxeba.
m. gelaSvili, x. beriSvili
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
124
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
gamoyenebuli literatura:
1. baraTaSvili, e. magraqveliZe, d. (2009)
saqarTveloSi sainvesticio garemos
srulyofis principebi. Tbilisi.
2. erqomaiSvili, g. (2013) saqarTvelos eko-
nomikuri ganviTarebis prioritetebi. Tb-
ilisi.
3. erqomaiSvili, g. (2010) erovnuli konkuren-
tunarianobis ganmsazRvreli ekonomikuri
politika. samecniero Sromebis krebuli
`ekonomikisa da biznesis ganviTarebis
tendenciebi saqarTveloSi~, Tbilisi.
4. Sengelia, T. (2016) globaluri biznesis.
Tbilisi.
5. saqarTvelos socialur-ekonomikuri gan-
viTarebis strategia, (saqarTvelo 2020),
saqarTvelos mTavroba (2013). Tbilisi.
6. http://geostat.ge/
7. www.mof.ge
Investment Policy and Direct Foreign Investments in Georgia
Maia GelashviliDoctor of Economics,Javakheti State University Associate Professor
Khatuna BerichviliDoctor of Economics,Ivane Javakhishvili Tbilisi State University Associate Professor
Key words:INVESTMENT POLICY, FOREIGN DIRECT INVESTMENT
Summary
To improve the investment climate in Georgia it is important to study the tendencies and directions of international business development, to determine their infl uence on the potentials existing in Georgia for at-traction of investments. All this enables us to conclude that for attraction of foreign investments of great im-portance is: a. intensive activity of an investor existing in national economy; b. such economic environment, in which an owner possesses guarantees for protection and growth of the capital; c. until we get well aware that the problem is not in scarcity of capital, but in that with knowledge of forming the new technologies we are well behind the countries with far higher level of life than in our country, we’ll never manage to overcome the crisis. As for regulation of foreign investments, after their attraction it is necessary to elaborate such moderate approaches, which will be equally acceptable both for a foreign investor and for the interests of the country. This, in our opinion, should be one of the priority directions of the government of Georgia.
125
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
sagadasaxado auditis zogierTi aspeqti
nazi gvaramia
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი, სოხუმის სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
nanuli ZimceiSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი, სოხუმის სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
sagadasaxado auditi, auditorul saqmianobaze zedamxedveloba, sagadasaxado monitoringi
Tanamedrove ekonomikur urTierTo-
bebSi auditoruli saqmianoba marTvis
erT-erT umniSvnelovanes elements war-
moadgens. kerZo mewarmeobis da kapitalis
bazris mzardma ganviTarebam, ekonomikuri
subieqtebis swrafvam TviTregulaciisaken,
mesakuTreTa da kreditorTa dabandebuli
saxsrebis dacvis garantis moTxovnebma
warmoSves aucilebloba, Camoyalibebuliyo
da ganviTarebuliyo auditoruli saqmian-
obis sistema, rac, cxadia, Tavis mxriv eko-
nomikur aRmavlobas uzrunvelyofs. yvela
saxis auditi warmoadgens specifikur
sistemas, romelic saSualebas gvaZlevs
gakeTdes daskvna kompaniis saqmianobis
efeqturobis xarisxa da misi srulyofis
gzebze. rogorc cnobilia, audits yofen
or saxed: gare da Sida auditi. amave dros
“auditis” cnebas akavSireben iseT Semow-
mebasTan, romelsac axorcieleben eko-
nomikuri subieqtis mesakuTreebisagan,
aqcionerebisagan da saaRmsruleblo or-
ganoebisagan sruliad damoukidebeli
auditorebi angariSgebis sarwmunoobaze
obieqturi azris gamoxatvis mizniT. gare
auditi unda Catardes damoukidebeli aud-
itoris mier, misi damoukidebloba ki gan-
isazRveba rogorc sakanonmdeblo, aseve
eTikis normebiT. auditoris winaSe arse-
buli miznebisa da amocanebis mixedviT gare
auditi iyofa savaldebulo da sainiciativo
auditad. savaldebulo auditi tardeba im
SemTxvevaSi, roca misi vadebi da moculoba
gansazRvrulia sakanonmdeblo aqtebiT.
sainiciativo auditi ki tardeba nebismier
dros im moculobiT, romelic ganisazRvreba
kompaniis moTxovniT gaformebuli xelSek-
rulebis farglebSi. savaldebulo auditis
Catarebisas auditoris winaSea erTaderTi
mizani-Sesamowmebeli buRaltruli angar-
iSgebis arsebiTi aspeqtebis utyuarobis
Sesaxeb azris formireba da Semdgom gamox-
atva. am procesSi auditors SeuZlia gadaw-
yvitos Sualeduri amocanebi: gansazRvros
kompaniis mier ganxorcielebuli gari-
gebebis Sesabamisoba kanonmdeblobasTan,
Seamowmos sagadamxdelo-saangariSsworebo
dokumentebi, sagadasaxado angariSswore-
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
126
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
bebi da a.S. sainiciativo auditis procesSi
ki auditoris winaSe dgas konkretuli
amocana, romelic emsaxureba xelSekrule-
biT gansazRvruli miznis miRwevas. aseTi
amocanebi SeiZleba iyos: konsultaciebi,
finansuri mdgradobis analizi, mimox-
ilviTi Semowmeba, angariSsworebaTa Se-
mowmeba da a. S. am dros dasaxuli miznebi
SeiZleba iyos mravalmxrivi: gamovlenil
naklovanebaTa aRmofxvra, personalis
swavleba, strategiuli dagegmva, aqtivebis
uzrunvelyofis Semowmeba da sxva.
zemoT aRniSnulidan gamomdinare, aud-
itoruli saqmianobis roli ekonomikur
saqmianobaSi sakmaod aqtualuria da
Sesabamisad, interess iwvevs sakiTxi imis
Taobaze, Tu rogor viTardeba aRniSnuli
sfero msoflios sxvadasxva qveyanaSi,
rogor xorcieldeba Tanamedrove eta-
pze auditoruli saqmianobis regulireba
saqarTveloSi, maT Soris, sagadasaxado
auditis, rogor aris gansazRvruli aseve
sajaro zedamxedvelobis mizani am sfer-
oSi. Cvens samecniero naSromSi swored aR-
niSnul sakiTxebs davuTmobT yuradRebas.
aRsaniSnavia, rom dResdReobiT
msoflioSi auditorul saqmianobaze
zedamxedvelobis mravalgvari sistema arse-
bobs, romelTa daxvewa, cxadia, mudmivad
mimdinareobs iseTi mizezebis gamo, rogor-
icaa warumatebeli fi nansuri angariSgebebi,
TviTregulirebad sistemebSi aRmoCenili
sisusteebi, axa li kanonmdeblobis moTxovnebi
da sxva. istoriulad, auditorul saqmi-
anobaze ze da mxedveloba TviTregulirebis
formas iRe bda. aseTi midgomebis dros
xSirad gamoiyeneboda eqspertuli mimox-
ilva kompaniis saqmianobis gare Sefasebis
paralelurad, romelsac sxva praqtikosi
profesionalebi asrulebdnen da Sesabamis
angariSs warudgendnen TviTregulirebadi
kompaniis sabWos. ukanasknel periodSi regu-
lirebis sistemebi ganviTarda damoukidebel
zedamxedvelobaze gazrdili moTxovnis
Sesabamisad, ramac ganapiroba erovnuli reg-
ulatorebis Camoyalibebis tendencia ufro
Tanmimdevruli da globaluri masStabebiT.
amerikis SeerTebul StatebSi 1977
wlidan sertificirebul buRalterTa
amerikuli instituti (AICPA) xelmZR-
vanelobda fasiani qaRaldebis komisiis
(SEC) praqtikis ganyofilebas (SECPS),
romelic iyo TviTregulirebadi or-
gano fasiani qaRaldebis komisiaSi re-
gistrirebuli auditoruli kompaniebis
saqmianobaze zedamxedvelobisaTvis. aR-
niSnuli struqtura atarebda auditis
samuSaoebis periodul eqspertul Se-
fasebebs naklovanebaTa gamosavlenad da
Sesabamisad, maT aRmosafxvrelad, rac
cxa dia, mniSvnelovnad uwyobda xels
auditorul kompaniebs. amerikis Seer-
Tebul StatebSi 2002 wels kompaniebis
buRaltrul aRricxvaze zedamxedvelobis
sazogadoebrivi sabWo gaxda auditis pro-
fesiis zedamxedvelobis ZiriTadi organo.
sabWos Semadgenloba ganisazRvreba sabWosa
da misi TanamSromlebisagan, romelTa roli
rig sxva sakiTxebTan erTad regularuli
auditoruli inspeqciebis CatarebiT Semoi-
fargleba. aRniSnuli tendencia gaZlierda
evrokavSiris me-8 (savaldebulo auditis)
direqtivis miRebis Semdeg 2006 wlis ivn-
isSi. igi Seexeba savaldebulo auditis
Catarebis, sajaro zeadmxedvelobisa da
xarisxis uzrunvelyofis sakiTxebs. me-8
direqtiva xels uwyobs da SesabamisobaSi
mohyavs savaldebulo auditis sakiTxebi ev-
rokavSiris masStabiT da adgens auditorul
saqmianobaze sajaro zedamxedvelobisa da
xarisxis uzrunvelyofis principebs.
kapitalis bazris ufro efeqturi fun-
qcionirebisaTvis finansuri angariSgebis
sistemaSi monawile TiTeuli dainterese-
buli piri gonivrulad unda moqmedebdes.
miuxedavad imisa, rom kapitalis bazrebze
auditorebi dainteresebuli mxareebis
mxolod erTi jgufia, isini gadamwyvet
rols asruleben finansuri angariSgebis
sandoobis uzrunvelyofaSi, kerZod, xar-
isxian audits SeuZlia pirdapir gamoiw-
vios finansuri angariSgebis procesis da
zogadad, kapitalis bazris sistemis mimarT
sazogadoebis ndobis amaRleba. auditorul
saqmianobaze zedamxedveloba mniSvnelovani
saSualebaa finansuri angariSgebis auditis
xarisxis gasaumjobeseblad. damoukidebeli
zedamxedveloba dainerga msoflios mz-
127
ardi kapitalis qveynebSi da bevr qveyanaSi
amJamadac mimdinareobs es procesi. sajaro
zedamxedvelobis pirobebSi kompaniebs,
romelTac surT klientebs SesTavazon
gar kveuli tipis auditoruli momsax-
ureba (sazogadod, savaldebulo auditi an
safondo birJebze kotirebuli kompaniebis
auditi), moeTxoveba daregistrirdnen maTi
profesiisagan damoukidebel organoSi.
amrigad, registracia da Sesabamisad misi
SenarCuneba warmoadgens auditoruli
saqmianobis ganxorcielebis winapirobebs.
am organos wevrebis daniSvna gamWvirvale
procesi unda iyos, raTa uzrunvelyos
kvalificiuri pirebis SerCeva, romlebic
sazogadoebriv interesebs moemsaxurebian.
sagadasaxado auditis cnebaSi igulisxmeba
saxelmwifo sagadasaxado organoebis Tu
saxelmwifosgan nebadarTuli pirebis mier ne-
bismieri gadasaxadis gadamxdelis Semowmeba,
kontroli da monitoringi. igi ukavSirdeba
mxolod dabegvrisa da ekonomikur terit-
oriaze saqonlis gadaadgilebis Semowmebis
aspeqtebs. istoriulad damou kidebeli aud-
itorebis gamoCena cxadia dakavSirebulia
ara sagadasaxado auditTan, aramed zogadad
auditTan. oficialurad auditis warmoSobis
TariRad iTvleba 1844 w. rodesac inglisSi
miiRes kanoni saaqcio sazogadoebebis Ses-
axeb, ris safuZvelzec saaqcio sazogadoe-
bebs unda moewviaT damoukdebeli piri,
romelic yovelwliurad warmoadgenda am
sawarmos Sesaxeb Sesabamis finansur daskvnas,
rac TavisTavad ganixileboda rogorc saaq-
cio sazogadoebis menejmentis yovelwliuri
angariSgebis forma aqciis mflobelebis mi-
marT.
sagadasaxado auditi gulisxmobs ara
damoukidebel auditorul sarekomendacio
xasiaTis Semowmebas, aramed gadasaxadis
gadam xdelTa sagadasaxado kontrols, ro-
melsac SeiZleba saxelmwifo iZulebis
forma hqondes. Tanmedrove etapze
saqarTveloSi sagdasaxado auditi, rogorc
ekonomikuri mecnierebis erT-erTi mimar-
Tuleba, calke, damoukidebel aspeqtad
ar ganixileba da analogiuria am kuTxiT
ucxouri praqtikac. sagadasaxado auditi
moicavs sagadasaxado kontrolsa da mon-
itorings. aqedan gamomdinare, sagadasax-
ado auditis Seswavlis sagania gadasaxadis
gadamxdelTa da saxelmwifos Soris saga-
dasaxado urTierTobaTa kontroli da
prevencia saxelmwifosa da mis mier ufle-
bamosil pirTa mier, rac, cxadia, dakavSire-
bulia gadasaxadis gadamxdel pirTa mier
gadasaxadis gaangariSebasTan, gadaxdasTan
da am procesSi dabegvris subieqtebsa da
saxelmwifos Soris warmoqmnil samar-
Tlebriv urTierTobebTan. amasTan erTad
sagadasaxado auditi moicavs saxelmwi-
fos mier dabegvris subieqtis iZulebas,
gadaixados kuTvnili gadasaxadebi, masTan
dakavSirebuli jarimebi da sauravebi.
saqarTveloSi auditis Catarebis samar-
Tlebrivi safuZvlebi ganisazRvreba sa qa-
rTvelos kanoniT “buRaltruli aRricxvisa
da finansuri angariSgebis auditis Ses-
axeb”, romelic adgens Cvens qveyanaSi buR-
altruli aRricxvis warmoebis, finansuri
angariSgebis momzadebis, wardgenis da fin-
ansuri angariSgebis auditis Catarebis
samarTlebriv safuZvlebs. Sesabamisad, am
kanonis mizania buRaltruli aRricxvis war-
moebis, finansuri angariSgebis momzadebisa
da wardgenis samarTlebriv safuZvlebis,
finansuri angariSgebis auditis Catarebis
pirobebisa da wesebis gansazRvra.
saqarTveloSi auditi tardeba auditis saer-
TaSoriso standartebis (ISA) Sesabamisad.
sagadasaxado auditi, rogorc wesi, ar
aris nebayoflobiTi sagadasaxado Semowmeba,
Tumca igi SeiZleba Catardes gadasaxadis
gadamxdelis iniciativiT. aqedan gamomdin-
are, sagadasaxado auditis Catarebis baza
sagadasaxado aRicxvas efuZneba. am mimar-
TulebiT mniSvnelovania aseve sagadasaxado
riskebis sistemis gamoyeneba. sagadasaxado
riski ganisazRvreba rogorc sagadasaxado
valdebulebebis Seusruleblobis didi al-
baToba. sagadasaxado organoSi muSavdeba ga-
dasaxadis gadamxdelTa Sesaxeb informacia da
ganisazRvreba riskis kriteriumebi, romle-
bic gansxvavebuli Sinaarsis matarebelia. ase
magaliTad, gadamxdelis mier dokumentebis
gayalbeba, saeWvo garigebebi, sagadasaxado
deklaraciebis an angariS-faqturebis xSiri
koreqtirebis faqtebi da a. S. Sesamowme-
n. gvaramia, n. ZimceiSvili
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
128
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
beli pirebis gamovlena xdeba eleqtronu-
lad (programulad), maRali sagadasaxado
riskebis monacemebis matarebeli niSniT da
Sesabamisi riskis qulebis miTiTebiT.
auditori valdebulia, daicvas saga-
dasaxado kanonmdebloba yvela aspeqtSi.
man unda daicvas damkveTis interesebi,
amave dros Segnebulad ar unda damalos
misi Semosavlebi, aRkveTos sagadasaxado
samsaxuris SecdomaSi Seyvanis da damkveTis
mier gadasaxadebisaTvis Tavis aridebis
mcdeloba. auditors SeuZlia Sewyvitos
saqmianoba im angariSgebis Semowmebisas,
romelSic aRmoCenilia mcdari informacia,
an adgili aqvs informaciis gamotovebas
an dafarvas. sagadasaxado kanonmdeblobis
darRvevis faqtebis, gadasaxadebis gaangar-
iSebasa da gadaxdaSi Secdomebis aRmoCen-
isas auditori valdebulia, amis Taobaze
werilobiT acnobos damkveTis administra-
cias, sameTvalyureo sabWos da misces maT
rekomendaciebi aRmoCenili darRvevebisa
da Secdomebis gasworebis Sesaxeb.
zemoT aRniSnulidan gamomdinare, uaR-
resad mniSvnelovania sagadasaxado auditis
sakiTxebisadmi jerovani yuradRebis daT-
moba da cxadia, misi Semdgomi srulyofa
qveynis ekonomikuri mdgomareobis ga-
jansaRebis mimarTulebiT.
gamoyenebuli literatura:
1. uridia, გ. (2012). sagadasaxado auditi. Tb-
ilisi.
2. yamarauli, ს., CokolaSvili, m., 3. yamarauli, l. (2010). gadasaxadebi da
dabegvra. Tbilisi.
4. veruliZe, v. (2008). gadasaxadebi da saga-
dasaxado dabegvra, saxelmZRvanelo. Tbil-
isi.
5. montgomeri, r. (2006). auditi. Tbil-
isi.saqarTvelos sagadasaxado kodeqsi.
17.02/2015
6. saqarTvelos kanoni buRaltruli aR-
ricxvisa da finansuri angariSgebis
auditis Sesaxeb. 2012 w. 29 ivnisi.
7. saqarTvelos finansTa ministris 2010 w.
31 dekembris brZaneba #5568 sagadasax-
ado auditis saxelmZRvanelos damtkicebis
Taobaze.
8. http://rs.ge/
9. http://sao.ge/
Some Aspects of the Taxation Audit
Nazi GvaramiaDoctor of Economics,Sokhumi State University Associate Professor
Nanuli DzimtseishviliDoctor of Economics,Sokhumi State University Associate Professor
Key words:
TAX AUDIT, AUDITOR OVERSIGHT, MONITORING TAX
Summary
The paper highlights the key issues, which are at the present stage in our country in general audit, namely the taxation audit on the legislative and practical levels. The paper studies the taxation audit role and import-ance in economic relations, its important issues and peculiarities. The paper also focuses on the auditor’s profes-sional responsibility and ethics important aspects, as provided in legislation.
129
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
sajaro finansebis marTvis sistema Tanamedrove saqarTveloSi
merab vaniSvili
ეკონომიკის დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის მიწვეული პროფესორი
leqso lemonjava
ბიზნესის ადმინისტრირების დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ასისტენტ-პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
sajaro finansebi, finansebis marTva, kontroli
Sesavali
sabazro urTierTobebze gadasvlis
Semdeg, radikalurad Seicvala finansebis
marTvis sistema saqarTveloSi. finansTa
saministrosTan erTad, finansebis marTvis
mniSvnelovani organizaciuli struqture-
bia: saxelmwifo auditis samsaxuri,
damoukidebeli auditoruli finansuri
kontrolis samsaxurebi da a.S.
centralizebuli sabiujeto sis-
tema Secvala axalma sabiujeto sistemam,
romlis amosavali safuZveli sxvadasxva
donis biujetebis erTmaneTisagan realuri
damoukidebloba da Tanasworuflebianobaa.
igulisxmeba sakuTari Tu maregulirebeli
gadasaxadebiT Semosavlebis formireba da
maT gaxarjvaSi (kanoniT gansazRvruli) Tav-
isufleba. amasTan, maT Soris axali urTier-
Tobebi da valdebulebebic Camoyalibda.
saxelmwifo biujeti avtonomiuri resub-
likebis da adgilobriv biujetebs gadascems
transferebs.
kvlevis Sedegebi
saqarTveloSi finansebis marTva
saqarTvelos finansTa saministros,
saqarTvelos konstituciisa da parla-
mentis mier miRebuli Sesabamisi kanonebis
safuZvelze xorcieldeba. kerZod, samin-
istro Tavis saqmianobaSi xelmZRvanelobs
saqarTvelos konstituciiT, saerTaSor-
iso xelSekrulebebiTa da SeTanxmebebiT,
„saqarTvelos mTavrobis struqturis,
uflebamosilebisa da saqmianobis wesis Ses-
axeb“ saqarTvelos kanoniT, saqarTvelos
sabiujeto kodeqsiT, saqarTvelos saga-
dasaxado kodeqsiT, sxva sakanonmdeblo
aqtebiT, saqarTvelos prezidentis norma-
tiuli aqtebiT, saqarTvelos mTavrobis
da saqarTvelos premierministris samar-
Tlebrivi aqtebiT, saministros debule-
biTa da sxva samarTlebrivi aqtebiT.
saqarTvelos finansTa saministros mi-
zani, amocanebi, funqciebi, pasuxis mgebloba
da uflebamosilebani Camoyali bebulia sa-
ministros debulebaSi, ro melsac amtkicebs
saqarTvelos premier-ministri. saministro
angariSvaldebulia mTavrobis winaSe da as-
rulebs kanoniT gaTvaliswinebul an mTav-
robisa da premierministris mier kanonis
safuZvelze dakisrebul amocanebs.
saqarTvelos finansTa saministros sis-
temaSi Semavali avtonomiuri respublikebis
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
130
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
saministroebia: 1. afxazeTis avtonomiuri
respublikis finansTa saministro da 2. aWa-
ris avtonomiuri respublikis finansTa da
ekonomikis saministro.
saqarTvelos finansTa saministros mma-
r Tvelobis sferoSi Semavali saxelmwifo
saqveuwyebo dawesebulebebia:
saxazino samsaxuri;
saqarTvelos finansTa saministros
sagamoZiebo samsaxuri.
saqarTvelos finansTa saministros
mmarT velobis sferoSi Semavali sajaro
samarTlis iuridiuli pirebia:
Semosavlebis samsaxuri;
safinanso-analitikuri samsaxuri;
saqarTvelos finansTa saministros
momsaxurebis saagento;
finansTa saministros akademia;
aTaswleulis gamowvevis fondi „sa-
qarTvelo“.
saqarTvelos finansTa saministro aris
centraluri aRmasrulebeli xelisuflebis
organo, romelic axorcielebs saxelm-
wifo mmarTvelobas safinanso-sabiujeto
da sagadasaxado sferoSi; uzrunvelyofs
saqarTvelos teritoriaze sabiujeto, saga-
dasaxado da saaRricxvo kanonmdeblobis
SemuSavebas da dacvas; axorcielebs eko-
nomikuri danaSaulis sferoSi prevenciul
operatiul samZebro saqmianobas, mokvl-
evasa da winaswar gamoZiebas.
finansTa saministros ZiriTadi kom-
petenciebi da uflebamosilebebia:
saqarTvelos wliuri saxelmwifo biu-
jetis momzadeba, aseve momdevno 4 wli-
saTvis mTavrobis ZiriTadi monacemeb-
isa da mimarTulebebis Camoyalibeba;
saxelmwifo biujetis Sesrulebis mim-
dinareobis monitoringi, Sesrulebis
angariSis momzadeba da wardgena sa-
qarTvelos mTavrobisa da parlamentis-
Tvis;
mTavrobis fuladi saxsrebis marTva;
qveynis sagadasaxado politikis Zir-
iTadi mimarTulebebis gansazRvra da
sagadasaxado kanonmdeblobis srul-
yofa;
saxelmwifo valis marTva;
saerTaSoriso safinanso institu teb-
Tan da ormxriv partniorebTan Tan-
amSromloba da koordinacia;
saerTaSoriso sareitingo kompanieb-
Tan TanamSromloba qveynis suverenul
reitingTan dakavSirebiT;
Tavisi kompetenciis farglebSi ga-
dawyvetilebaTa miReba, romlebic
Sesasruleblad savaldebuloa sa-
qarTvelos saministroebisa da uw-
yebebisaTvis, misi avtonomiuri re-
spublikebisa da saqarTvelos sxva
teritoriuli erTeulebis mmarTvelo-
bis organoebisaTvis, dawesebulebeb-
isaTvis, sawarmoebis, iuridiuli da
fizikuri pirebisaTvis daqvemdebareb-
isa da sakuTrebis formebis miuxeda-
vad;
saministro angariSvaldebulia mTav-
robis winaSe da asrulebs kanoniT
gaTvaliswinebul, mTavrobisa da pre-
mier-ministris mier kanonis safuZ-
velze dakisrebul amocanebs.
amrigad, saministro SeimuSavebs fiska-
luri politikis ZiriTad mimarTulebebsa
da Sesabamisi sakanonmdeblo aqtebis pro-
eqtebs, saqarTvelos konstituciasa da
sabiujeto sistemis Sesaxeb kanonze dayrd-
nobiT ganixilavs winadadebebs afxazeTisa
da aWaris avtonomiuri respublikebis da sa-
qarTvelos sxva teritoriuli erTeulebis
mmarTvelobis organoebis mier SemuSavebu-
li biujetebis Sewonasworebis sakiTxs. amas-
Tan, saministro SeimuSavebs saqarTve los
saxelmwifo biujetis proeqts, af xa zeTisa
da aWaris avtonomiuri respubli kebis, sxva
teritoriuli erTeulebis biujetebis
formirebis, ekonomikuri normativebisa da
am biujetebisaTvis gadasacemi an maT mi-
er gadmosacemi transferebis saproeqto
sidideebs, xelmZRvanelobs sabiujeto
SemosavlebiT saxelmwifo biujetis sta-
bilur uzrunvelyofas, saxelmwifo fu-
ladi resursebis racionalur gamoyenebas.
Sesabamis adgilobriv organoebTan erTad
axorcielebs RonisZiebebs qveynis yvela
donis biujetebis Sesrulebis uzrunvel-
sayofad.
saministros xelmZRvanelobs minis-
tri, romelsac Tanamdebobaze niSnavs
131
saqarTvelos premier-ministri. finansTa
ministri: warmoadgens saministros, war-
marTavs mis saqmianobas da wyvets saminis-
tros gamgeblobis sferosTvis mikuTvnebul
sakiTxebs; pasuxismgebelia saqarTvelos
konstituciis, saerTaSoriso xelSek-
rulebebisa da SeTanxmebebis, sakanonm-
deblo aqtebis, saqarTvelos prezidentis
normatiuli aqtebis, saqarTvelos mTav-
robis dadgenilebebis da gankargulebebis,
saqarTvelos premierministris brZanebebis
SesrulebisaTvis im sferoSi, romelic sa-
ministros mmarTve lobas ganekuTvneba.
ministrs hyavs pirveli moadgile da oTxi
moadgile. ministris pirvel moadgilesa
da moadgileebs, ministris wardginebiT,
Tanamdebobaze niSnavs da Tanamdebobidan
aTavisuflebs saqarTvelos premier-min-
istri. ministris pirveli moadgilisa
da moadgileebis uflebamosilebani gan-
isazRvreba ministris Sesabamisi brZanebiT.
ministris pirveli moadgile ministris
aryofnisas xelmZRvanelobs saministros
saqmianobas da koordinacias uwevs samsax-
urebis urTierTobas. ministris erT-erTi
moadgile ministris davalebiT axor-
cielebs saparlamento mdivnis funqcias.
saministros qvedanayofebis xelmZR-
vanelebs da maT moadgileebs, agreTve, sxva
pasuxsageb Tanamdebobaze specialistebs
niSnavs da Tanamdebobidan aTavisuflebs
ministri.
sabazro ekonomikis moTxovnaTa Sesabam-
isad, finansTa saministro mudmiv sruly-
ofas ganicdis. dReisaTvis saqarTvelos
finansTa saministros struqturuli
qvedanayofebia: saxelmwifo valisa da
sagareo da finansebis departamenti; iur-
idiuli de par tamenti; administraciuli
departame nti; sabiujeto departamenti;
Sida auditis departamenti; sagadasax-
ado politikis de partamenti; fiskaluri
prognozirebis de partamenti; anal-
itikuri departamenti; ministris aparati;
sazogadoebasTan ur TierTobis samsaxuri;
davebis ganxilvis samsaxuri; parlamentTan
urTierTobis samsaxuri; adamianuri re-
sursebis marTvis sam saxuri; informaciuli
usafrTxoebis samsaxuri.
finansebis marTvis done sistematur
srulyofas ganicdis. igi didadaa damo-
kidebuli safinanso aparatis organiza-
ciul struqturaze, safinanso muSakebis
kvalifikaciaze, pasuxismgeblobasa da
disciplinaze, im formebsa da meTodebze,
romlebic gamoiyeneba finansuri marTvis
procesSi.
saqarTvelos samTavrobo dokumentis
(„saqarTvelos sajaro finansebis marTvis
reformis strategia, 2014-1017“) Tanaxmad,
sajaro finansebis marTvis sferoSi gansa-
xorcielebeli reformebi moicavs Semdeg
xuT prioritetul mimarTulebas:
fiskaluri disciplinis SenarCuneba
da fiskaluri prognozirebis gaum-
jobeseba;
saxelmwifo finansebis dagegmvis gaum-
jobeseba;
saxelmwifo saxsrebis marTva, aRricxva
da angariSgeba;
saxelmwifo Sida kontroli;
saxelmwifo eleqtronuli servisebis
ganviTareba sajaro finansebis marT-
vaSi da donorebis koordinacia.
daskvna
saqarTvelos samTavrobo dokumentis
(„qveynis ZiriTadi monacemebi da mimar-
Tulebebi 2015-2018 wlebisaTvis“) Tanaxmad:
saxelmwifo uzrunvelyofs sajaro fin-
ansebis marTvis sruyofas imisaTvis, rom
biujetiT, erTi mxriv, xorcieldebodes
prioritetuli sferoebisa da socialuri
xarjebis zrda, xolo, meore mxriv, xeli
Seewyos qveynis ekonomikis stimulirebas
da amave dros SenarCunebul iyos qveynis
fiskaluri stabiluroba.
sajaro finansebis marTvis reformis
farglebSi, biujetirebis mimarTule-
biT dasaxuli RonisZiebebi uzrunvely-
ofs sajaro finansebis efeqtian marTvas
da gamWvirvalobas, sxvadasxva seqtoris
ganviTarebis mizniT dasaxuli politi-
kis ganxorcielebisaTvis saWiro resur-
sebis mobilizebas fiskaluri mdgradobis
SenarCunebis pirobebSi da socialuri
valdebulebebis dafarvis paralelurad
m. vaniSvili, l. lemonjava
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
132
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
ekonomikis zrdis xelSemwyobi fiskaluri
politikis gatarebas.
SemuSavdeba dagegmvis erTiani
standartebi, romelic daukavSirdeba ro-
gorc erovnul, ise dargis da sxva seqtorul
sa Sualovadian strategiul dokumentebs.
saSualovadiani gegmebi gamoyenebuli
iqne ba rogorc efeqtiani instrumenti
fiskaluri stabilurobis misaRwevad. eko-
nomikis stimulirebis mizniT, biujetis
xarjviTi nawilis zrdis paralelurad,
SesaZlebelia, konkretul periodSi gaiz-
ardos sabiujeto deficiti, Tumca, saSu-
alovadian periodSi SenarCunebuli iqneba
misi dabali maCvenebeli. saSualovadian
da grZelvadian periodSi mniSvnelovania
ZiriTadi makroekonomikuri da fiskaluri
indikatorebis iseT maCveneblebSi Senar-
Cuneba, romlebiTac SesaZlebeli iqneba
gaumjobesdes sareitingo kompaniebis Se-
fasebebi da qveyana iyos mimzidveli sain-
vesticio klimatis TvalsazrisiT.
daixveweba finansTa saministros mak-
roekonomikuri analizisa da prognozirebis
mimarTuleba. sabiujeto dagegmvis pro-
cesis gaumjobesebis mizniT gaumjobesdeba
saxelmwifo da naerTi biuetis sagadasax-
ado Semosavlebis saSualovadiani pro-
gnozirebis procesi;
moxdeba prognozebis arealis gafar-
Toeba imisaTvis, rom ekonomikis seqtorebi
ufro farTod iyos moculi; gaizrdeba
prognozebis droiTi areali, rac gazrdis
fiskaluri seqtoris grZelvadiani dageg-
mvis SesaZleblobas.
saxelmwifo valis formirebisas
uzrunvelyofili iqneba valis portfelis
mdgradoba. sesxebis mozidva moxdeba
maqsimalurad SeRavaTiani pirobebiT, au-
cileblobidan gamomdinare. am procesSi
gaTvaliswinebuli iqneba adgilobrivi
fasiani qaRaldebis bazris ganviTarebisa
da ekonomikuri aqtivobis xelSewyobis au-
cilebloba.
gagrZeldeba muSaoba programuli bi-
ujetis danergvisa da Sesabamisi meTodo-
logiis daxvewis mimarTulebiT, maT Soris,
SemuSavdeba meTodologiuri miTiTebebi
mxarjavi dawesebulebebisaTvis, rac maT
programuli biujetis momzadebis Sida
procesis efeqtianad marTvis uzrunvely-
ofaSi daexmareba.
uzrunvelyofili iqneba Sedegze ori-
entirebuli biujetirebis srulyofilad
danergva. biujetiT gansaxorcielebeli
programebisa da qveprogramebis, agreTve
maTi mosalodneli Sedegebis warmodgenis
meqanizmebi miuaxlovdeba saerTaSorisod
aRiarebul standartebs.
gagrZeldeba muSaoba biujetis gam-
Wvirvalobisa da informaciulobis
gazrdis mizniT da uzrunvelyofili iqneba
saqarTvelos moqalaqeebisaTvis yvela
saintereso da saWiro informaciis martivi
formiT miwodeba.
sajaro samarTlis iuridiuli
pirebis, avtonomiuri respublikebisa da
adgilobrivi TviTmmarTveli erTeulebis
biujetebis angariSebi gaixsneba xazinis er-
Tiani angariSis sistemaSi da maTi marTva
ganxorcieldeba saxelmwifo xazinis fin-
ansebis marTvis erTiani sainformacio
sistemis meSveobiT, riTac miiRweva yvela
donis biujetebisa da sajaro samarTlis
iuridiuli pirebis saxsrebiT ganxor-
cielebuli operaciebis sruli da drouli
angariSgeba da gaumjobesdeba angariS-
valdebulebis xarisxi.
etapobrivad dainergeba sajaro seqt-
oris buRaltruli aRricxvis saerTaSor-
iso daricxvis standartebi, romelTanac
sruli Sesabamisobis miRwevis Semdeg,
yovelwliurad gamoqveyndeba mTavrobis
finansuri angariSgeba, dafuZnebuli dar-
icxvis me Todze.
dabolos, daixveweba rogorc Siga, ise
gare kontrolisa da auditis meqanizmebi
sajaro finansebis marTvis sferoSi. sabi-
ujeto procesis gaumjobesebis mizniT,
uzrunvelyofili iqneba saxelmwifo audi-
tis samsaxuris mier SemuSavebuli dask-
vnebisa da rekomendaciebis gamoyenebis
efeqtiani meqanizmi.
133
gamoyenebuli literatura:
1. saqarTvelos mTavrobis 2013 wlis 17 dekem-
bris №341 dadgenileba „saqarTvelos fin-
ansTa saministros debulebis damtkicebis
Sesaxeb“: http://www.mof.ge /4585.
2. saqarTvelos sajaro finansebis marTvis
reformis strategia 2014-2017: http:// www.
mof.ge/common/get_doc.aspx?doc_id=11148.
3. qveynis ZiriTadi monacemebi da mimarTule-
bebi 2015-2018 wlebisaTvis: www. parliament.
ge/ge/law/6881.
4. Финансы (2012). Учебник /А.С. Нешитой, Я.М.
Воскобойников. 10-е изд. - М.: Дашков и К.
С.107-121.
Public Financial Management System in Modern Georgia
Merab Vanishvili Doctor of Economics,Europian Education University Professor
Lekso LemonjavaDoctor of Economics,Europian Education University, Assistant Professor
Key words:PUBLIC FINANCES, FINANCIAL MANAGEMENT, CONTROL
Summary
After the transition to market economy, drastically sheivala fi nance management systems in Georgia. Min-istry of Finance, together with the fi nancial management of the organizational structures of the State Audit Offi ce, an independent audit of the fi nancial control services, etc.
Centralized budget system was replaced by the new budgetary system, starting with the budgets of vari-ous levels are the basis for real independence and equality. If your taxes are meant to regulate the formation of the revenue and expenditure of freedom. At the same time, including new relationships and responsibilities established. State budget of the Autonomous Republic and local budgets to hand transfers.
m. vaniSvili, l. lemonjava
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
134
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
globalizacia da saqarTvelos ekonomikuri zrda Tanamedrove gamowvevebis fonze
maia Wania
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი, სოხუმის სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასისტენტ-პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
globalizacia, postindustriuli sazogadoeba, ekonomikuri zrda
globalizacia mravalwaxnagovani kat-
egoriaa, romelic aCqarebs adamianebs, aseve
saxelmwifoebs Soris urTierTobaTa ga-
farToebas, erTiani sainformacio sivrcis,
kapitalis, saqonlis, samuSao Zalis
msoflio bazris formirebas, ekologiuri
da socialuri problemebis internacion-
alizacias.
Tanamedrove pirobebSi nebismieri qve-
ynis ekonomikuri zrda mniSvnelovanwilad
sayovelTao globalizaciis procesebiT
ganisazRvreba. qveyanaSi arsebuli eko-
nomikuri zrdis problemebis Seswavla da
analizi erT-erT yvelaze ufro aqtualur
problemad gadaiqca. msoflio globaliza-
ciis procesebi sul ufro metad moicavs
mTels msoflios, masSi sul ufro meti
axali saxelmwifo erTveba da sxvadasxva
saerTaSoriso proeqtebis ganxorcielebiT
kidev ufro aqtiuri monawile xdeba Ta-
namedrove globalizaciuri procesebisa.
am mxriv gamonaklisi arc saqarTveloa.
msoflio sazogadoeba da maT Soris
qarTveli eri imyofeba postindustriuli
ganviTarebis etapze, romelic xasiaTdeba
maRalganviTarebuli qveynebis ekonomikis
globaluri integraciiT. Tanamedrove pi-
ro bebSi Znelia, vipovoT iseTi erovnuli
meurneoba, romelic araa CarTuli
msoflio meurneobis sistemaSi. global-
izacia-integracia msoflio ekonomikis
ganvitarebis Seuqcevadi tendenciaa, rome-
lic xasiaTdeba erovnul ekonomikebs Soris
urTierTdamokidebulebebis zrdis marali
xarisxiT. es urTierTobebi aris glob-
aluri ekonomikis Camoyalibebisa da gan-
viTarebis safuZveli.
integraciis procesSi kavkasia aR-
moCnda msoflio mniSvnelobis strategiul
interesTa gadakveTis gzajvaredinze. erTi
mxriv, natos wevri qveynebi da evrokavSiri,
meore mxriv, ruseTi, irani da CineTi.
am fonze sakmaod rTulia, magram au-
cilebelia globalizaciis metwilad da-
debiTi mxareebis Cvens sasargeblod
gamoyeneba, romlebic qveynis ekonomikuri
zrdis umniSvnelovanesi sawindaria.
gazrdili sagareo vaWroba; informaciis
moZraobis maRali tempi; axali ideebis
teqnologiebis, “nouhaus” Tavisufali
gadaadgileba; saqarTvelos msoflio eko-
nomikasa da politikasTan integrirebis
SesaZlebloba; yovelive zemoT CamoTv-
lilis gaTvaliswineba da qveynis sasikeTod
gamoyeneba, saqarTvelos ekonomikuri
zrdis mniSvnelovan pirobas warmoadgens.
135
saqarTvelo an nebismieri sxva qveyana
erovnul TviTmyofadobas, Taviseburebebs,
kulturas, tradiciebs, gamorCeulobas,
ekonomikur siZlieres ekonomikuri zrdis
maRal tempebs ver SeinarCunebs, Tu igi
globalizaciis mier Seqmnili sakacobrio
simdidris mxolod pasiur momxmareblad
iqca. saqarTvelo unda gaxdes Semqmneli
msoflio mniSvnelobis produqtis, ino-
vaciebis, gamogonebebis, romlebzec didi
moTxovna iqneba msoflio bazarze.
saqarTveloSi bevri ram gakeTda eko-
nomikuri zrdis tempebis gasazrdelad, ma-
gram es bunebrivia, araa sakmarisi imisaTvis,
rom saqarTvelom Tavisi mniSvnelovani
sityva Tqvas msoflio bazarze, daZlios
siRaribis da umuSevrobis problemebi. sam-
wuxarod, saqarTveloSi dRemde ganxor-
cielebuli makroekonomikuri politika
winaaRmdegobrivia, daubalansebelia.
metad mniSvnelovania iseTi makroeko-
nomikuli politikis ganxorcieleba, ro-
melic uzrunvelyofs misi Semadgeneli
yvela elementis dabalansebas. ekonomikuri
zrdis problemebis Seswavlisa da gaanal-
izebisas aqcentirebuli yuradReba unda
mieqces ekonomikuri zrdis xarisxisadmi
prioritetis miniWebas. mniSvnelovania ara
mxolod ekonomikuri zrda, aramed eko-
nomikuri zrdis xarisxi, romelic miiRweva
socialuri, struqturuli, instituciuri,,
teqnologiuri ganviTarebis daCqarebiT,
Tanamedrove globalizaciis pirobebSi
qveynis konkurentunarianobis amaRlebiT,
adamianuri kapitalis ganviTarebiT.
zemoT aRniSnuli cxrilidan Cans mSp-
is zrdis tendencia. Tumca, bunebrivia,
es araa sakmarisi da aucilebelia ufro
radikaluri, ufro qmediTi RonisZiebebis
gatareba. mSp-is maRali tempiT zrda
tradiciuli midgomebiT, upiratesad fiz-
ikuri kapitalis gamoyenebiTac SeiZleba.
aseTi maRali tempebis miRwevas mravali
qveyana axerxebda, magram Tanamedrove
2010 2011 2012 I 13 II 13 III 13 IV 13 2013 I 14* II 14* III 14* IV 14* 2014*
მშპ მიმდინარე ფასებში, მლნ.
ლარი20743.4 24344.0 26167.3 5776.8 6544.5 6835.0 7691.0 26847.4 6307.2 7162.8 7540.1 8176.8 29187.0
მშპ მუდმივ 2003 წლის ფასებში, მლნ. ლარი
12835.0 13757.2 14637.7 3269.30 3725.03886
44243.0 15123.7 3504.1 3919.4 4102.2 4318.8 15844.6
მშპ-ის რეალური ზრდა,
პროცენტული ცვლილება
6.2 7.2 6.4 2.4 1.6 1.4 7.6 3.3 7.2 5.2 5.6 1.8 4.8
მშპ დეფლატორი, პროცენტული ცვლილება
8.6 9.5 1.0 -0.5 -0.6 -1.1 -0.7 -0.7 1.9 4.0 4.5 4.4 3.8
მშპ ერთ სულზე (მიმდინარე
ფასებში), ლარი4675.7 5447.1 5818.1 1288.4 1459.6 1524.4 1715.3 5987.6 1404.6 1595.1 1679.1 1820.9 6499.7
მშპ ერთ სულზე (მიმდინარე ფასებში), აშშ დოლარი
2623.0 3230.7 3523.4 777.0 884.5 918.6 1017.6 3599.6 802.9 905.0 962.1 1008.3 3680.8
მშპ მიმდინარე ფასებში, მლნ. აშშ დოლარი
11636.5 14438.5 15846.8 3483.9 3965.7 4118.9 4562.8 16139.9 3605.3 4064.1 4320.4 4527.8 16528.5
წყარო: http://geostat.ge/?action=page&p_id=118&lang=geo
mTliani Sida produqtis moculoba da misi dinamika
(mimdinare fasebSi; mln. lari) mTliani Sida produqti (mSp)
m. Wania
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
136
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
pirobebSi am gziT qveynis ekonomikuri
zrdis problemebi ver gadawydeba, radganac
sa surveli struqturuli gardaqmnebi, ko-
nkurentunarianobis amaRleba, eqsportis
seriozuli gadideba mainc miuRweveli
rCeba. ekonomikur zrdas saqarTveloSi
afe rxebs ara TavisTavad mxolod invest-
iciebis ukmarisoba, aramed danazogebis,
mosaxleobisa da sawarmoebis Semosavlebis
simcirec, rac, ZiriTadad, samuSao Zalis
dabali profesiuli momzadebis, gamoSve-
buli produqciis arakonkurentunarian-
obis Sedegia. amitom ekonomikuri zrdis
daCqarebis mTavari faqtoria konkuren-
tunariani samuSao adgilebis Seqmna maRali
kvalifikaciis mqone kadrebis momzadebiT,
anu ganaTlebis sistemis prioritetuli
ganviTarebiTa da uaxlesi teqnologiebis
danergviT, teqnologiuri miRwevebis ind-
eqsis amaRlebiT.
ekonomikuri zrdis daCqarebis proble-
mebis gadawyvetis mTavari da yvelaze efeq-
tiani gza aris momuSaveTa kvalifikaciis,
ganaTlebis, codnis amaRleba, anu invest-
iciebi adamianur kapitalSi, mecnierebisa
da teqnologiebis inovaciuri sferos gan-
viTareba. inteleqtualuri da inovaciuri
ganviTareba fizikuri kapitalis xarisxis
amaRlebasac iwvevs da ekonomikuri zrdac
kidev ufro stimulirdeba. prioriteti
Tavidanve unda mieniWos investiciebs gana-
TlebaSi, mecnierebaSi, janmrTelobaSi, so-
cialur infrastruqturaSi.
aucileblad migvaCnia mcire da saSu-
alo biznesis prioritetuli ganviTarebis
uzrunvelyofa, gansakuTrebiT soflis
meurneobaSi, kvebisa da msubuq mrewvelob-
aSi, mrewvelobis mecnierebatevad dargebSi,
momsaxurebis sferoSi. mcire biznesis gan-
viTarebis upiratesoba is aris, rom igi
dasaqmebis problemis gadawyvetis um-
niSvnelovanesi faqtoria. aq investiciebi,
samuSao adgilebis Rirebuleba SedarebiT
msxvil sawarmoebTan sagrZnoblad mcirea,
xolo ukugeba, Semosavlianoba da efeq-
tianoba _ maRali, rac ekonomikuri zrdis
tempebis daCqarebas iwvevs. amasTan erTad,
aranaklebi mniSvneloba aqvs struqtur-
uli Zvrebis ganxorcielebas realur eko-
nomikaSi, gansakuTrebiT informaciuli
da politikuri seqtorebis ganviTarebis
daCqarebas. es aucilebelia ara marto ax-
ali teqnologiebis danergvisaTvis, aramed
agreTve ganaTlebis, inovaciuri sferos,
tele-komunikaciebis infrastruqturis.
maRalSemosavliani dargebis ganviTarebis
uzrunvelyofisaTvis.
dRes yvelaze ufro mTavar sakiTxad
swored instituciuri gardaqmnebis daC-
qareba gvesaxeba, kerZod, sagadasaxado
sistemis srulyofa, gadasaxadebis mastim-
ulirebeli funqciis aRdgena, maTi Sem-
cirebisa da gamartivebis gziT, xelfasebis
mateba, Crdilovani ekonomikis minimalur
zomamde dayvana. Crdilovani ekonomikis,
korufciis, kontrabandis daZlevis gareSe
qveyana verasodes ver gadawyvets siRaribis
problemas, Sesabamisad, danazogebis, in-
vesticiebisa da ekonomikuri zrdis seri-
ozulad daCqarebis problemas.
am miznebis miRweva SesaZlebeli
gaxdeba proficituli biujetiT, martivi
da dabali gadasaxadebiT, ucxouri invest-
iciebis mozidviT, sakuTrebis uflebis
dacviT, liberaluri savaWro da satrans-
porto politikiT, eqsportis zrdiT,
soflis meurneobis seqtoris komercial-
izaciiT, dasaqmebisa da dagrovebis stimu-
lirebiT, “momavali Taobebis fondisa” da
“stabiluri ganviTarebis fondis SeqmniT”.
metad mniSvnelovania aseve saga-
dasaxdelo balansis wonasworobis miRweva,
romlisTvisac aucilebelia misi kompensa-
ciuri potencialis amaRleba, pirvel rigSi
eq sportis prioritetuli gafarToebiT,
sagareo valis SemcirebiT, pirdapiri ucx-
ouri investiciebis farTod mozidviT.
eqsportis swrafi zrda ekonomikuri
ganviTarebis daCqarebis unmiSvnelovanes
faqtorad gvevlineba. amis SesaZleblobas
iZleva saqarTvelos gawevrianeba msoflio
savaWro organizaciaSi, rac saerTaSoriso
bazrebze maqsimalurad SeRavaTiani pirobe-
biT zrdis miRwevis saSualebas iZleva. ma-
gram amisaTvis aucilebelia msoflios
bazrebze maRali xarisxis konkurentunari-
ani produqciis miwodeba, eqsportis
seriozuli gafarToeba, aseve saWiroa eqs-
137
portis diversifikacia - liTonis nawarmis,
marganecis, ekologiurad sufTa soflisme-
ur neobrivi produqciis, sursaTis,
fa r makologiuri, informaciuli, mecni-
e re ba tevadi, teqnotevadi produqciis
sae qsporto warmoebis TandaTan Seqmna in-
ovaciuri firmebis CamoyalibebiT, maTi
sa qmianobis organizaciiT specialuri
miznob rivi programebis safuZvelze. eqs-
portis yovelmxrivi xelSewyobis politika
ar gamoricxavs importSemcvleli mimar-
Tulebebis mxardaWeras iq, sadac konkur-
entuli upiratesoba gvaqvs da efeqtiani
warmoebis swrafi zrda SesaZlebelia.
fiskaluri, fulad-sakredito da savaWro
politika swored am amocanebis gadaWras
unda emsaxurebodes mastimulirebeli
dabegvris, dakreditebis, mecnierul-teqno-
logiuri uzrunvelyofis meSveobiT.
magram saqarTvelos sakuTari invest-
iciuri SesaZleblobani Zalian mokrZale-
bulia, amitom efeqtiani fulad-sakredito
da savaWro politikis ganxorcielebiT
msoflio bazarze konkurentunariani
produqciis masStaburi warmoeba, eqs-
portis seriozuli gafarToeba mxolod
sakuTari investiciebiT ver moxerxdeba.
amisaTvis, rogorc zemoT avRniSneT,
saWiroa agreTve ucxouri pirdapiri in-
vesticiebis farTod Semosvla, romelsac
Tan axlavs yovelTvis uaxlesi teqnolo-
giebi da menejmenti. aseTi Semosavlebis
mTavari pirobaa qveyanaSi instituciuri
wesrigis arseboba, Crdilovani ekonomikis,
korufciis daZleva, investiciuri garemos
Camoyalibeba. sxva SemTxvevaSi ucxouri
pirdapiri investiciebi saqarTveloSi ar
Semova, Sesabamisad zrdis daCqarebisa da
sagadasaxdelo balansis gawonasworebis
pirobebi ar gadawydeba.
amgvarad, ekonomikuri zrdis prob-
lemebis daZlevis mniSvnelovan mimar-
Tulebad migvaCnia ekonomikuri zrdis
xarisxisadmi prioritetis miniWeba, so-
cialuri, struqturuli, instituciuri,
teqnologiuri ganviTarebis daCqareba,
qveynis konkurentunarianobis amaRleba,
adamianuri kapitalis ganviTareba. wina
planze unda gamovides zrdis xarisxis
uzrunvelmyofi socialuri, struqtur-
uli, mecnierul-teqnologiuri, eko-
logiuri politika. makroekonomikiuri
politikis ganmsazRvrel prioritetad
unda miviCnioT investiciebi adamianur
kapitalSi. ganaTlebis, mecnierebis, jan-
mrTelobis sferoebis ganviTareba, adami-
anis ganviTarebis potencialis indeqsisa
da teqnologiuri miRwevebis indeqsis amaR-
leba, rac saqarTveloSi ekonomikuri zrdis
daCqarebisa da CamorCenilobis daZlevisa-
Tvis damatebiTi resursebis uzrunvely-
ofis mTavari piroba iqneba.
swored zemoT CamoTvlili pirobebis
realizacias SeuZlia moitanos sistemuri
makroekonomikuri efeqti zrdis temp-
isa da xarisxis amaRlebis saxiT. mravali
qveynis uaxlesi gamocdileba gviCvenebs,
rom ganaTlebis, savaWro liberaliza-
ciis, telekomunikaciebis ganviTarebiT
SesaZlebelia qveynis mSp-is zrda sakmaod
mniSvnelovani tempebiT, xolo intitu-
ciuri ganviTarebiT, kidev ufro maRali
tempebiT daCqardes. bolo aTwleulSi
mravali qveyana viTardeba Zalian maRali
tempebiT. saqarTvelosac SeuZlia, Tu
igi sistemur makroekonomikur politikas
ganaxorcielebs.
m. Wania
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
138
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Globalization and Economic Growth of Georgia in Conditions Modern Challenges
Maia ChaniaDoctor of Economics,Sokhumi State University Professor Assistant
Key words:GLOBALIZATION, POST-INDUSTRIAL SOCIETY, ECONOMIC GROWTH
Summary
The lack of social end intellectual development directly determines a low of economic growth and its quality in Georgia. Georgia is characterized with world competitiveness, competitiveness of growth, and current competitiveness, product effi ciency, including low level of territorial intensifi cation of industry. Insuffi cient insti-tutional end structural development, high level of shadow economy end corruption, signifi cant disproportion between the factors of economic growth are obviously watched in the country.
In our opinion, it is necessary to assign highest priority of macroeconomic policy to the investments into the human capital, development of education, science, public health, increase of an index of technological achievements.
139
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
fasiani qaRaldebis bazris Camoyalibebis TaviseburebanisaqarTveloSi
vasil xuciSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
fasiani qaRaldebis bazari, birJa, safinanso bazari
90-iani wlebidan, roca saqarTvelo
kvlav daadga sabazro ekonomikur urTier-
Tobebze gadasvlis gzas, saWiro gaxda
sabazro infrastruqturis mniSvnelovani
elementis _ fasianis qaraldebis bazris
formireba. dRes ukve sadavo aRaraa is, rom
meurneobis sabazro meTodebis aRdgenisa
da damkvidrebis erT-erT mTavar saSuale-
bas warmoadgens fasiani qaRaldebis bazris
Camoyalibeba da normaluri funqcionireba.
fasiani qaraldebis bazari misi Tanmxlebi
safinanso institiutebiT is sitemaa, sadac
realizirdeba sakuTrebiTi urTierTobebi,
formirdeba ekonomikuri zrdis finansuri
wyaroebi, Tavs iyris da nawildeba sain-
vesticio resursebi. investiciebis gadide-
bas ki qveynisTvis sasicocxlo mniSvnelobis
dargebSi gadamwyveti mniSvneloba eni-
Weba warmoebis gamosacocxleblad, eko-
nomikuri zrdis uzrunvelsayofad. fasiani
qaRaldebis meSveobiT xorcieldeba invest-
iciebis procesi, radgan es ukanaskneli isea
mowyobili, rom investiciebi miemarTeba
saxalxo meurneobis yvelaze efeqturi
sferoebisken. mas iReben yvelaze ufro si-
cocxlisunariani sabazro struqturebi.
1995 wlis dekemberSi pirveli licenzia
mieca Tbilisis bankTaSoris savaluto bir-
Jis safondo ganyofilebas.
1995 wlis seqtemberSi „kavkasiis birJam“
da „Tbilisis safondo birJam” vauCere-
biT erToblivi vaWroba moawyves. birJaze
vaWrobebi Tavdapirvelad Ria wesiT mimdin-
areobda da masSi nebismier adamians SeeZlo
monawileobis miReba. Semdeg vaWrobebi
daixura da mxolod Tbilisis safondo
birJisa da kavkasiis birJis sabrokero
kantorebi monawileobdnen.
1995 wlis meore naxevrisTvis (laris
SemoRebis periodSi) TbilisSi sami birJa
moqmedebda: „Tbilisis safondo birJa”,
„kavkasiis safondo birJa” (romlebic er-
Tobliv vaWrobebs awyobdnen), bankTaS-
oris savaluto birJa da „mTavari safondo
birJa”. vaWrobebi ZiriTadad vauCerebiT
mimdinareobda.
fasiani qaRaldebis meoradi brunvis
Sesaxeb statistikuri monacemebi TiTqmis ar
arsebobs, vinaidan saaqcio sazogadoebebi
Tavad awarmoeben saregistracio wignebs da
informaciis Tavmoyra arsad ar xdeba. aseve
Zalian mcirea axali fasiani qaRaldebis
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
140
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
emisiebi, Tu ar CavTvliT saxelmwifo sawar-
moTa aqcionirebas. amave dros, TiTqmis ar
xdeba fiqsirebuli Semosavliani valde-
bulebebis emisia (saxazino val debulebebis
garda). ukanasknel wlebSi, kom paniebis mier
rigi obieeqturi da subieqturi mizezebis
gamo, ugulvebelyofilia sasesxo kapitalis
bazarze Suamavlebis gareSe saxsrebis
mozidvis yovlegvari cda. sawarmoebi mi-
jaWvulni arian sabanko kreditze, romelic
aSkarad ar warmoadgens pirdapiri dafin-
ansebis alternetivas.
fasiani qaRaldi yovelTvis doku-
mentaluria, imisgan damoukideblad, igi
qaRaldis sertifikatis saxiT arsebobs,
Tu angariSebze Canawerebis formiT. doku-
mentaluriba fasian qaRaldebs aZlevs
sa boloo „materialur” saxes. mxolod
doku mentma SeiZleba daafiqsiros misi
mimoqcevis piroba da gamoyeneba, uzrun-
velyos misi, rogor erTi da imave saqonlis
xelidan xelSi gadasvlis mravaljeradoba.
safondo instrumentebi, romlebsac
pretenzia aqvT fasian qaRaldebze, aRiare-
bulni da cnobilni unda iyvnen saxelmwifos
mier, rac uzrunvelyofs maT regularobas
da sazogadoebis mxridan ndobas.
fasian qaRaldebs aucileblad unda
axasiaTebdes likviduroba _ swrafi gayid-
visa da fulad formad gadaqcevis unari,
misi mflobelisaTvis raime mniSvnelovani
danakargis gareSe. fasiani qaRaldebis Se-
Zena garkvulwilad yovelTvis dakavSire-
bulia riskTan, vinaidan safinanso sfero
sawarmoo seqtorTan SedarebiT, gacilebiT
mgrZnobiarea araxelsayreli faqtorebis
moqmedebisadmi.
safinanso bazarze gamoSvebuli fasi-
ani qaRaldebi 2 jgufad iyofa: sabazrod
da arasabazrod. sabazros miekuTvneba
mimoqcevaSi myofi fasiani qaRaldebi.
mimoqcevaSi iglisxmeba maTi Tavisufali
yidva-gayidva da kanonmdeblobiT gaTval-
iswinebuli mflobelobis SecvlasTan
dakavSirebuli sxva moqmedebebi.
fasiani qaRaldebi mniSvnelovan rols
asruleben sabazro struqturebis, kompan-
iebis, asociaciebis da saxelmwifo sawar-
moTa dafinansebaSi.
arasabazro fasiani qaRaldebi Zir-
iTadad socialurad orientirebuli
sabazro meurneobis ganviTarebis Sede-
gad Semovida xmarebaSi da gansakuTrebuli
saxis qaRaldebs warmoadgenen. maT ricxvs
miekuTvneba: saSemnaxvelo obligaciebi
da serTifikatebi, sapensio fondis ob-
ligaciebi da serTifikatebi da a.S. es fasi-
ani qaRaldebi gansazRvrul fondSi sxva
da sxva socialuri saWiroebis dasakmay-
ofileblad dabandebuli kapitalis mflo-
belobis uflebas iZleva. arasabazro fasian
qaRaldebs a.S.S.-Si da sxva ganviTarebul
qveynebSi miekuTvneba ucxo qveynis cent-
ralur bankebSi ganTavsebuli obligaciebi.
ukanasknel wlebSi SeiniSneba arasabazro
fasiani qaRaldebis gamoSvebis gafarToeba
da maTi saxeobebis gazrda.
fasiani qaRaldebis kvalifikacia
SeiZleba moxdes:
1. Semosavlis mixedviT;
2. emitenetis xasiaTis mixedviT;
3. moqmedebis vadisa da funqcionirebis
adgilis mixedviT;
Semosaclis mixedviT fasiani qaraldebi
SeiZleba iyos sasesxo da sainvesticio.
sasesxo fasiani qaRaldi gulisxmobs emit-
entis valdebulebas gadaixados procenti
da dafaros ZiriTadi Tanxa SeTanxmebuli
grafikisa da vadebis mixedviT. sainvesticio
fasiani qaRaldi mis mflobels aZlevs emit-
entis aqtivebis nawilis sakuTrebis ufle-
bas. es serTifikati warmoadgens mowmobas
firmis kapitalis nawilze. sasesxo fasian
qaRalds miekuTvneba yvela saxis obligacia
da Tamasuqi emitentisa da maTi arsebibis
xangrZlivobisagan damoukideblad.
sainvesticio fasian qaRalds ki
miekuTvneba yvela saxis aqcia. sasesxo da
sainvesticio fasiani qaRaldebi aisaxeba
firmis balansis sxva da sxva mxares. emit-
entisaTvis sasesxo fasiani qaRaldebi esaa
grZelvadiani an moklevadiani sesxebi, isini
Seitaneba „pasivis” nawilSi. sainvesticio
qaRaldis emitentisaTvis mocemuli in-
vesticia moTavsdeba „sakuTari kapitalis“
ganyofilebaSi.
fasiani qaRaldebis klasifikaciis
safuZvelSi Cadebulia kidev erTi principi
141
- vin uSvebs maT. emitenti SeiZleba iyvnen
saxelmwifo institutebi, xelisuflebis
municepaluri organoebi, korporaciebi,
safinanso institutebi, nebismieri ufle-
bamosili iuridiuli piri.
msoflios ganviTarebuli qveynebis
fulad bazarze momoqcevadi fasiani
qaRaldebis ZiriTadi tipebia: saxazino
Tamasuqebi, repoebi, komerciuli Tamas-
uqebi (bankis aqciebi) da moklevadiani muni-
cipaluri obligaciebi, aseve grZelvadiani
fasiani qaRaldebi, romelTa dafarvamde
1 welze naklebi rCeba. investorebi fasi-
ani qaRaldebis SeZenisas ZiriTadad Semdeg
faqtorebs iTvaliswineben: momgebianoba,
likviduroba da emitentis avtoriteti.
Cveulebrivi moqalaqisTvis Znelia
praqtikuli sargeblis miReba gaCerebuli
an naklebrentabeluri sawarmoebidan. eseni
unda moxvdes im biznesmenTa xelSi, romle-
bic aamoqmedeben maT da mogebas miscemen
sakuTar Tavs da saxelmwifosac. amave dros,
saxelmwifo qonebis aqciebis mosaxleobaze
gadacemis SemTxvevaSi maTi gayidvac Zlier
gaZneldeba da xalxis didi umravlesoba
uzarmazari diskontirebiT Tu moaxerxebs,
sakuTari Tanxis isedac mcire nawilis miRe-
bas. amis SesaniSnavi magaliTi iyo e.w. vau-
Cerebi, romelTa sabazro fasi nominalurs
saSualod 6-jer Camouvardeboda. saukeTeso
gamosavali iqneboda aRniSnuli valdebule-
bebis grZelvadian obligaciebad gaformeba
(10-dan 15 wlamde vadiT). obligaciebis
gamoSveba socialurad ufro samarTliania,
vidre pirdapiri etapobrivi dafarva,
vinaidan saSualebas aZlevs mosaxleo-
bas imavdroulad isargeblos sakuTari
saxsrebiT, xolo ganaRdebamde mocdis
SemTxvevaSi inflaciisagan mainc daicavs mas.
fasiani qaRaldebis bazris funq-
cionirebisaTvis udidesi mniSvneloba aqvs
investorTa ndobas. amis uzrunvelsayofad
saWiroa TiToeuli emisiis jerovani kon-
troli da aRricxva, fasiani qaRaldebis
mimoqcevis meTvalyureoba yvela etapze,
arakeTilsindisieri pirebisa da insti-
tutebis bazridan CamoSoreba.
Zalian mniSvnelovania saerTaSoriso
safinanso organizaciebis daxmareba fasi-
ani qaRaldebis bazris saqmianobis pro-
cesSi. saqarTveloSi moqmedebs „Tacis”-is
da msoflio bazris programebi, romlebic
moicavs daxmarebas specialistTa momzade-
baSi, kanonSemoqmedebaSi, safondo birJis
da damoukidebebli registratorebis nor-
maluri muSaobisaTvis.
sawarmoTa stabilurad mzardi gan-
viTareba potenciur investorebs Tav-
isi dabandebebis usafrTxoebis rwmenas
umtkicebs. sawarmoebs gauCndebaT SesaZleb-
loba, moipovon fuladi resursebi uSu-
alod maTTagan, visac isini Warbad aqvT
da amiT gverdi auaron komerciul bankebs.
es procesi warmoSobs garkveul metoqeo-
bas bankebis mier saxsrebis mozidvisa da
ganTavsebis ganakveTebs Soris, erTi mxriv
da municipalur da kerZo kompaniaTa ob-
ligaciebis sargebelis ganakveTebs Soris,
meore mxriv. gaCndeba niadagi sasesxo
kapitalis bazris sxvadasxva segmentebs
Soris konkurneciis, rac udavod gazrdis
kapitalis efeqtur brunvadobas da kargi
winapiroba Seiqmneba warmoebis asaRorZ-
ineblad.
kapitalis amoZravebam warmoSva iseTi
organos Seqmnis aucilebloba, romlis meS-
veobiTac SesaZlebelia erTmaneTs Sexvdes
fuladi resursebis gacemisa da miRebis
msurvelTa interesebi, vinaidan kapitali
miiswrafvis iqiT, sadac is swrafad, iolad
da momgebianad realizirdeba. amgvar
movlenaTa jaWvurma ganviTarebam gamoiwvia
fasiani qaRaldebis organizebuli bazris
Camoyalibeba. didi odenobiT kapitalis
koncentrirebulma moZraobam warmoSva spe-
cializirebuli Suamavali rgolebi, ro-
melTa mizani da saarsebo wyaroa myidvelTa
da gamyidvelTa interesebis dakavSireba.
swored aseTi Suamavlebi gaxdnen birJaTa
Seqmnis iniciatorebi da ara ise, rogorc
xdeba saqarTveloSi - jer iqmneboda birJebi
da Semdeg sabrokero firmebi; birJebi Tavi-
anTi wesdebiT mogebis misaRebad iqmneboda
da ara vaWrobis xelSewyobisaTvis. opera-
ciaTa sakmaod didi ricxvi koncentrire-
bul adgilze saSualebas aZlevs saSuamavlo
firmebs Seamciron fiqsirebuli xarjebis
wili SemosavalTan mimarTebiT. es aiafebs
v. xuciSvili
მაკროეკონომიკა, ფინანსები და ინვესტიციები
142
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
maT momsaxurebas, rac, Tavis mxriv, dadeb-
iTad moqmedebs operaciaTa raodenobis
Semdgom zrdaze, myidvelTaTvis da gamy-
idvelTaTvis arasasurveli dabrkolebebis
Semcirebis gamo.
qveynis ekonomikis aRorZinebis au-
cilebeli winapirobaa janmrTeli sabanko
sistemisa da fasiani qaRaldebis bazris
arseboba. fasiani qaRaldebis bazris
formirebis daCqarebis xelSewyoba saxelm-
wifo politikis rangSi unda iyos ayvanili.
fasiani qaRaldebis bazris
formirebisaTvis didi mniSvneloba eqneba
gadasaxadebisa da mosakreblebis gauqmebas
(an Zlier Semcirebas) maT emisiasTan da
mimoqcevasTan dakavSirebiT. es saxsrebi
biujetis saSemosavlo nawilSi umniSvnelo
rols asrulebs, samagierod, maTi gauqmebiT
mni Svnelovnad gaioldeba aqciebisa da rac
ufro mniSvnelovania, savalo valdebule-
bebis emisia. es ki esoden saWiroa qveynis
ekonomikis ganviTarebisaTvis.
saqarTveloSi mravlad moiZebneba mdi-
dari ideebis mqone mewarmeebi, romlebsac
SeuZliaT sabazro ekonomikis pirobebSi
warmatebiT gamoiyenon arsebuli sawar-
moo simZlavreebi da gazardon warmoebis
moculoba. aseTi mewarmeebisTvis gaxsnilia
gza birJisken, rogorc dafinansebis mTav-
ari wyarosken mimavali. amis paralelurad,
droulad unda damTavrdes saxelmwifo
sawarmoTa privatizacia, raTa mosaxleobis
farTo fenebs mieceT saSualeba SeiZinon
maTi aqciebi da amiT gardaiqmnan mesak-
uTreebad. aseTi saxiT wardgeba birJaze
iuridiuli piri.
qveyanaSi fasiani qaRaldebis bazris
srulyofis dasaCqareblad aucilebelia
ramdenime RonisZiebis gatareba: fasiani
qaRaldebis Sesaxeb kanonis amoqmedeba;
safondo birJebisa da fasiani qaRaldebis
saxelmwifo inspeqciis yovelmxrivi gaZ-
liereba; saxazino valdebulebebis lik-
vidur aqtivad cnoba; fasiani qaRaldebis
meoradi bazris Camoyalibebis xelSewyoba;
fasiani qaRaldebis gadasaxadebisgan ganTav-
isufleba; monocentruli sabirJo sistemis
normaluri formirebis xelSewyoba; moTx-
ovnili safinanso angariSgebis daxvewa da
buRaltrul angariSTa gegmis gaumjobe-
seba.
qarTuli ekonomikis realuri aRmas-
vla da fasiani qaRaldebis organizebuli
bazris ganviTareba saqarTveloSi erT-
maneTis gareSe warmoudgenelia.
Securities Market Structure’s Peculiarities in Georgia
Vasil KhutsishviliDoctor of Economics, Associated professor
Key words:SECURITIES MARKET, STOCK EXCHANGE, FINANCIAL MARKET
Summary
The article refers to the Georgian economy up and organized securities market in Georgia, the current picture of the testimony, in this regard, securities liquidity factors in determining the securities to defi ne the role of market structures and state-owned enterprises in fi nancing, problematic issues, securities market review, analysis of international securities and cash - the credit market in Georgia, further actions to determine the country’s market economy in transition period.
რეგიონული, სექტორული და
ტექნოლოგიური პრობლემები
REGIONAL, SECTORAL AND TECHNOLOGICAL PROBLEMS
144
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
Методические аспекты анализа и оценки эффективности териториального размещенияи специализации аграрногосектора экономики региона
Наталья АндрусякНаталья Андрусякдоктор экономических наук, профессор Черкасского Национального Университета имени Богдана Хмельницкого
Ключеве слова:ЭФФЕКТИВНОСТЬ, ТЕРРИТОРИАЛЬНОЕ РАЗМЕЩЕНИЕ, СПЕЦИАЛИЗАЦИЯ
Рациональное размещение и специализация аграрного комплекса является значительным резер-вом увеличения производства продукции с наимень-шими затратами труда и средств. Целесообразность размещения и специализация агропромышленного комплекса обусловлено природными и экономиче-скими факторами, которые могут быть благоприят-ными для выращивания одних и почти или совсем неблагоприятными для других сельскохозяйствен-ных культур. Это позволяет определить место и роль региона в едином экономическом пространстве страны, объективно идентифицировать произ-водственную специализацию территорий и выявить её соответствие природно-ресурсному потенциалу. Решение проблем размещения производительных сил аграрного сектора региональной экономики сдерживается отсутствием научных исследований и необходимого опыта по реализации этого сложного процесса. В настоящее время назрела объективная потребность совершенствования методических ас-пектов анализа и оценки эффективности территориаль-ного размещения и специализации аграрного сектора экономики региона.
Большой вклад в изучение теоретико-приклад-ных аспектов анализа и оценки эффективности терри-ториального размещения и специализации аграрного
сектора экономики сделали такие известные отече-ственные ученые, как В. Андрийчук, А. Бугуцкий, Ф. Горбонос, Г. Дмитрийчук, О. Здоровцов, В. Кри-воручко, А. Лебединская, Л. Мельник, Н. Рунчева [Рунчева 2014: с. 55-59], В. Рудь, П. Саблук, К. Оле-фир, В. Ткачук, И. Червен, и др. Однако недостаточ-но изученными остаются пути совершенствования методических аспектов анализа и оценки эффектив-ности территориального размещения и специализации аграрного сектора экономики на региональном уров-не. Необходимость решения отмеченных вопросов, их сложность и актуальность для экономики Украи-ны обусловило выбор темы исследования.
В сложившихся условиях значение эффектив-ности аграрного сектора экономики регионов резко возросло. Повышение его конкурентоспособности на мировых аграрных рынках предполагает сосре-доточение круга показателей, отражающих, в целом, эффективность производства и сбыта продукции. Особое значение при этом придается оценке эф-фективности функционирования агропродоволь-ственных рынков и его инфраструктуры, а также инвестиционных процессов в условиях научно-тех-нического прогресса, непосредственно влияющих на процессы территориального размещения и спе-циализации в аграрной экономике.
145
На современном этапе развития аграрного сектора региональной экономики с внедрением государственной программы по его поддержке расширяются возможности повышения экономи-ческой эффективности современного агробизнеса. Накопленный экономический потенциал страны, существенная господдержка, внедрение новых тех-нологий, квалифицированные кадры, а также воз-растающая материальная заинтересованность в высоких конечных результатах, обусловленных требованиями рынка, позволяют наращивать производство продукции растениеводства и живот-новодства, снижать издержки и повышать рента-бельность в условиях рыночного их размещения в оптимальной природной среде.
В условиях рыночной экономики для определения конкурентоспособности проектов специализации и территориального размещения целесообразно использовать систему показателей. Необходимость использования системы пока-зателей экономической эффективности размещения агропроизводства и его специализации обусло-влена как различным характером измерения экономического эффекта, так и различным хара ктером ресурсов и затрат, которые также отличаются по своей экономической природе и не всегда сопоставимы. Показатели экономической эффективности аграрного сектора экономики региона подразделяют на частные и обобщающие. К числу частных показателей эффективности относят объемы производства и качество продукции, производительность труда (трудоотдачу), зем-ле отдачу, фондоотдачу, материалоотдачу, себе-стоимость продукции, обратные им показатели и др.
Данные показатели, будучи результативными, в наибольшей мере отражают реализацию цели аграрного сектора экономики территорий, направленной на более полное удовлетворение потребностей населения в продуктах питания, промышленности – в сырье. Поэтому сведение категории экономической эффективности аграрного сектора только к его экономичности, означало бы отрицание определяющего воздействия цели производства на формирование ее сущности и критерия.
Степень удовлетворения потребностей людей зависит не только от количества производимой продукции, но и от ее качества. В ряде случаев повышение качества продукции равнозначно
увеличению количества пищевых продуктов, а улучшение качества сельскохозяйственного сырья для легкой промышленности является необходимым условием более полного удовлетворения спроса населения в товарах широкого потребления.
В современных условиях перехода украинской экономики на инновационный путь развития, вне-дрения наукоемких технологий особая значимость придается показателю роста производительности труда, который, как и трудоотдача (трудоемкость), характеризует эффективность затрат живого труда в процессе производства определенного количества продукции за единицу рабочего времени. И, таким образом, этот показатель характеризует конечные результаты оценки размещения производственных агропромышленных объектов и их специализации в условиях инновационного развития отрасли.
На примере производства овощей открыто-го грунта в сельскохозяйственных предприятиях Черкасской области Украины проведен анализ пока-зателей экономической эффективности специализа-ции (табл.).
Как свидетельствуют данные, с повышением удельного веса товарной продукции овощей откры-того грунта в общей денежной выручке сельскохо-зяйственных предприятий региона, улучшаются показатели экономической эффективности произ-водства [Андрусяк 2007]. Так, в четвертой группе предприятий с наибольшим удельным весом де-нежной выручки от реализации продукции (бо-лее 10%) по сравнению с первой группой (до 3,0%) урожайность овощей открытого грунта является большей в 3,4 раза.
С ростом удельного веса овощей в товарной продукции сельскохозяйственных предприятий Черкасской области снижаются затраты труда на 1 ц продукции и себестоимость. В четвертой группе по сравнению с первой группой затраты труда на 1 ц продукции уменьшились в 1,8 раза и составили 3,7 чел.-час., а себестоимость 1 ц овощей соответ-ственно снизилась на 4,59 дол. США. Производство овощной продукции является прибыльным видом деятельности в третьей группе предприятий с удель-ным весом товарной продукции в общей денежной выручке более 6,0%. В этой группе сельскохозяй-ственных предприятий уровень рентабельности производства овощей открытого грунта составляет 12,4%. Однако высокий уровень рентабельности производства (13,2%) обнаружен в четвертой группе
n. andrusiaki
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
146
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
предприятий, где средний уровень удельного веса товарной продукции овощей открытого грунта в об-щей денежной выручке занимает 14,3%.
Действенным средством в плане реализации предложенной системы оценки эффективности территориального размещения и специализации сельского хозяйства становится применение эко-номико-математических методов по оптимизации сочетания отраслей и специализации производства. В результате применения подобной оптимизационной модели, возможно, определить не только состав и размеры главной, основной и дополнительных отраслей, но и рациональную структуру посевных площадей, плотности размещения поголовья скота, а также основные результативные показатели – стоимость валовой продукции, рентабельность, производительность труда, подсистемы показателей внутрихозяйственного землеустройства, социа-льной и экологической эффективности. При этом в качестве основного критерия оптимальности следует использовать максимум прибыли.
Таким образом, совершенствование методи-
ческих аспектов анализа и оценки эффективности территориального размещения и специализации аграрного сектора экономики региона, позволит обеспечить формирование системы показателей эффекта.
Литература:
1. Н. В. Рунчева (2014). Ефективність спеціалізації
та концентрації виробництва у корпоративних
агроформуваннях / Н. В. Рунчева // Вісник
Бердянського університету менеджменту та
бізнесу. – Бердянськ. – №1(25). – С. 55–59.
2. Н. О. Андрусяк (2007). Аналіз стану виробництва
овочів відкритого ґрунту / Н. О. Андрусяк,
В. М. Андрусяк // Вісник Черкаського
національного університету імені Богдана
Хмельницького. – Черкаси. – № 153. – С. 68–72.
3. Статистична інформація: сільське господарство
України (2016). / Державний комітет статистики
України. – Режим доступу: http://www.ukrstat.
gov.ua.
Показатель
Группа предприятий из удельного веса товарной продукции овощей открытого
грунта в общей денежной выручке, %ІV
в %, +/-к ІІ ІІ ІІІ ІV
до 3,0 3,1–6,0 6,1–10,0 более 10,0
Количество предприятий 15 14 9 5 -
Удельный вес товарной продукции овощей открытого грунта в общей денежной выручке, %
1,8 4,6 8,2 14,3 в 7,9 р.
Урожайность, ц/га 42,1 77,8 116,3 145,2 в 3,4 р.
Затраты труда на 1 ц,чел.-час. 6,7 6,1 4,8 3,7 -44,8
Производственная себестоимость 1 ц, дол. США
16,62 13,24 12,24 12,03 -27,62
Прибыль (убыток), дол. США:на 1 га
на 1 ц
Уровень рентабельности (убыточности), %
Таблица
Экономическая эффективность специализации овощеводства открытого грунта в сельскохозяйственных предприятиях Черкасской области Украины
(в среднем за 2013-2015 гг.) [Статистична інформація: сільське господарство України 2016]
147
Methodological Aspects of the Analysis and Evaluation of Eff ectiveness of Territorial Distribution and Specialization
Agricultural Sector of the Region
Natalya AndrusyakPhd., Professor of the Bohdan Khmelnytsky National University of Cherkasy
Key words:EFFICIENCY, TERRITORIAL LOCATION, SPECIALIZATION
Summary
Investigated methodological aspects of the analysis and evaluation of territorial location and specializ-ation of the agricultural sector in the region. For example, production of fi eld vegetables in the agricultural enterprises of the Cherkassy region of Ukraine analyzes the indicators of economic effi ciency of specialization. According to the results of the study, it is proposed as the main criterion of optimality territorial location and specialization to use the maximum profi t.
n. andrusiaki
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
148
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
Повышение значимости института оценочной деятельности Республики Беларусь в современных экономических условиях
Татьяна Борздова Татьяна Борздова Доктор техники, Ассоциированный профессор Белорусский государственный университет, Государственный институт управления и социальных технологий, Заведующий кафедрой управления недвижимостью Государственного института управления и социальных технологий БГУ
Ключеве слова:ИНСТИТУТ ОЦЕНОЧНОЙ ДЕЯТЕЛЬНОСТИ, НОРМАТИВНО-ПРАВОВАЯ БАЗА, СИСТЕМА СТАНДАРТОВ
Оценочная деятельность в Республике Бела-русь находится на начальном этапе своего развития, в особенности, если брать во внимание опыт стран Западной Европы и Соединенных Штатов Америки. Она существенно активизировалась в ходе прива-тизации и переоценки основных фондов: предпри-ятиям было разрешено привлекать независимые экспертные организации для определения рыноч-ной стоимости имущества. Естественно, что столь важный вид деятельности должен быть урегулиро-ван. Регулирование оценочной деятельности – это система мер и процедур, направленных на повы-шение качества услуг оценщиков и соответствие их определенным критериям, устанавливаемым про-фессиональным сообществом оценщиков (само-регулирование) или государственными органами (государственное регулирование) либо совместно [1, с. 80]. В Беларуси на данном этапе выбран путь государственного регулирования, которому харак-терны следующие черты: аттестация оценщиков Государственным комитетом по имуществу; веде-ние государственного реестра оценщиков; разра-
ботка и принятие стандартов профессиональной деятельности осуществляется государственными органами.
1. Особенности нормативно-правовой базы оценочной деятельности
С учетом практики государственного регули-рования оценочной деятельности в других государствах, необходимо сказать, что в странах с развитыми традициями рыночных отношений и находящихся на достаточно стабильных социально-экономических условиях, роль государственного регулирования уменьшается, и основные рычаги регулирующих воздействий сосредотачиваются в негосударственных (общественных, саморе-гу лируемых) профессиональных структурах. В реформируемых же экономиках (к которым от-но сится и экономика Республики Беларусь), в условиях близких к кризисным, регулирующая роль государства объективно и заметно возрастает. В
149
настоящее время в Республике Беларусь происходит становление оценочной деятельности, в том числе развитие законодательной базы, обучение специалистов, поэтому многие эксперты считают, что на этом этапе необходимо государственное регулирование этого вида деятельности.
До 2006 года оценочная деятельность в Республике Беларусь осуществлялась, как правило, на основании ведомственных актов. Чтобы заниматься оценочной деятельностью, юридическим, физическим лицам и индиви-дуальным предпринимателям было достаточно заявить в своих учредительных документах, что одним из видов их дея тельности является оценка, в том числе и госу дар ственного имущества. Специальных тре бо ваний к юридическим и фи зическим лицам, индивидуальным пред-принимателям, занимающимся этим видом деятельности, не предъявлялось.
Ситуация изменилась в 2006 годом, с принятием Указа Президента Республики Беларусь № 615 от 13.11.2006 «Об оценочной деятельности в Республике Беларусь», в котором существенными являются следующие моменты [2]:
компетенция Президента Республики Бела-русь, Совета Министров Республики Бела-русь, Государственного комитета по имуще-ству Республики Беларусь и других органов государственного управления в области оценочной деятельности;
обязательная аттестация оценщиков; условия оценки государственного имуще-
ства; виды оценки, на которые не распространя-
ется данный Указ и др. В соответствии с данным Указом Президент
Республики Беларусь определяет государственную политику в области оценочной деятельности, а Совет Министров реализует государственную политику в области оценочной деятельности, осуществляет контроль деятельности государ ственных органов в данной сфере и определяет методы оценки объектов гражданских прав для осуществления отдельного вида сделок. В свою очередь, Государственный комитет по имуществу ведет государственный реестр оценщиков; представляет интересы Республики Беларусь в международных организациях по вопросам оценки стоимости объектов гражданских прав; принимает нормативные правовые акты в
области оценки стоимости объектов гражданских прав в соответствии с Указом.
Объектами гражданских прав, подлежащими оценке, являются:
предприятия как имущественные компле ксы; земельные участки; капитальные строения (здания, сооруже-
ния), изолированные помещения, не завер-шенные строительством объекты;
машины, оборудование, инвентарь, транс-портные средства, материалы, доли в устав-ном фонде юридического лица, ценные бумаги, имущественные права и другое имущество;
объекты интеллектуальной собственности.В зависимости от цели проводимой оценки и
от количества и подбора учитываемых факторов оценщик рассчитывает один из видов стоимости объекта. Основными видами стоимости являются: рыночная стоимость; инвестиционная стоимость; ликвидационная стоимость; восстановительная стоимость; утилизационная стоимость; балансовая стоимость и др.
Для оценки стоимости объектов в Республике Беларусь могут использоваться рыночные методы оценки (сравнительный метод, доходный метод, затратный метод) и иные методы оценки
(индексный метод, метод балансового накопления активов, метод кадастровой оценки).
Для соблюдения интересов государства в Указе предусмотрено, что оценка госуда-рственного движимого и недвижимого имущества для совершения с ним сделок и иных юридически значимых действий производится исключительно государственными организациями либо органи-зациями с обязательным наличием в их уставном фонде доли государства более 50%.
Кроме этого, вместе с Указом Президента Республики Беларусь утверждено «Положение об оценке стоимости объектов гражданских прав в Республике Беларусь», которое определяет порядок оценки таких объектов гражданских прав, как предприятия как имущественные комплексы; капитальные строения (здания, сооружения), изо-лированные помещения, не завершенные стро-ительством объекты; земельные участки; машины, оборудование, инвентарь, транспортные средства, материалы и другое имущество, а также объекты интеллектуальной собственности.
t. borzdova
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
150
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
2. Система стандартов оценки стоимости объектов гражданских прав
В Республике Беларусь разработана и дейс тву-ет система стандартов оценки стоимости объектов гражданских прав, которая является обязательной для применения как для государственных, так и для оценщиков-индивидуальных предпринимателей. Она представляет собой комплекс взаимоувязанных стандартов, устанавливающих положения, правила и требования, обеспечивающие нормативное, методическое и организационное единство при определении стоимости объектов оценки, предоставлении услуг по оценке, а также взаимодействии заинтересованных сторон в области оценочной деятельности. Наименование стандарта оценки включает групповой заголовок и подзаголовок. Групповой заголовок – это полное наименование системы, т.е. «оценка стоимости объектов гражданских прав», а подзаголовок – непосредственный объект стандартизации (например, СТБ 52.1.01-2011 «Оценка стоимости объектов гражданских прав. Оценка предприятий как имущественных комплексов (бизнеса)»). В 2011 году Государственным комитетом по имуществу Республики Беларусь были разработаны, а Государственным комитетом по стандартизации утверждены восемь государственных стандартов по оценке объектов гражданских прав [3, c. 22], связанные с теми или иными объектами оценки.
В целях повышения качества оценочных ра-бот Госкомимуществом в декабре 2008 г. создан Интернет-ресурс «Цены на недвижимость в Белару-си» (электронный адрес: http://pr.nca.by), предна-значенный для предоставления на безвозмездной основе оценщикам недвижимости сведений о ценах купли-продажи объектов недвижимости из догово-ров купли-продажи, зарегистрированных в едином государственном регистре недвижимого имущества, прав на него и сделок с ним. Интернет-ресурс создан в увязке с реестром цен, регистром стоимости госу-дарственного земельного кадастра, единым государ-ственным регистром недвижимого имущества, прав на него и сделок с ним. Имеющаяся в Интернет-ре-сурсе информация позволяет оценщикам в полной мере использовать сравнительный метод при оценке недвижимости и опираться в своих расчетах на ин-формацию обо всех зарегистрированных сделках с недвижимостью на соответствующей территории.
3. Аттестация оценщиков в Республике Беларусь
Для работы в качестве оценщика нужна аттестация. Целью аттестации является проверка профессиональных знаний физических лиц и умения применять их при проведении независимой оценки стоимости объектов оценки. К аттестации допускаются физические лица, постоянно проживающие на территории Республики Беларусь, имеющие высшее экономическое, юридическое или техническое образование. Аттестационный экзамен проводится в форме тестирования. Тесты и варианты правильных ответов готовятся и утверждаются аттестующим органом – Государственным коми-тетом по имуществу Республики Беларусь и разрабатываются отдельно по каждому виду объекта оценки. Количество правильных ответов, являющихся основанием для признания результатов тестирования положительными, должно составлять не менее 80 процентов от количества вопросов, содержащихся в тесте [4].
В случае принятия аттестационной комиссией положительного решения об аттестации претендента ему после уплаты государственной пошлины в течение пяти рабочих дней выдается свидетельство об аттестации оценщика. После получения свидетельства оценщик имеет право получить личную печать оценщика и проводить независимую оценку. На личной печати должны быть указаны его фамилия, имя, отчество, номер свидетельства.
Претендент может быть повторно допущен аттестационной комиссией к прохождению аттестации, но не ранее чем через один месяц после принятия аттестационной комиссией решения об отказе в выдаче свидетельства. Претендент, не прошедший повторно аттестацию, может подать заявление на последующие аттестации по истечении шести месяцев с даты последней аттестации [4].
По информации Государственного комитета по имуществу [5], в Республике Беларусь насчитывается 622 аттестованных оценщика, задействованных в пяти сферах оценочной деятельности. Всего выдано 1004 свидетельства об аттестации. Распределение аттестованных оценщиков по сферам деятельность представлено в таблице 1.
151
Исходя из данных Государственного комитета по имуществу, почти половина аттестованных оценщиков задействована в сфере оценки капитальных строений. В первую очередь, это объясняется крайне высокой стоимостью недвижимости и тем фактом, что большинство белорусов за всю свою жизнь совершают только одну сделку с недвижимостью. Именно поэтому практически все сделки с недвижимостью сопровождаются предварительной оценкой ее стоимости. Примерно треть оценщиков задей-ствована в сфере оценки машин, обору дования, инвентаря, транспортных средств и другого имущества. В сфере оценки земельных участков в Республике Беларусь работают лишь 15% от общего числа аттестованных оценщиков. Большинство из них занимаются кадастровой оценкой, т.к. рыночная оценка земельных участков еще не получила должного распространения в нашей стране. Кадастровая оценка, по своей сути, является массовой оценкой и не требует больших временных затрат. Именно этим и обуславливается небольшое количество оценщиков, задействованных в данной сфере. В свою очередь оценка предприятий как имущественных комплексов и оценка объектов интеллектуальной собственности в Республике Беларусь только начинают развиваться и носят единичный характер. Именно поэтому в данных сферах задействованы менее 10% от общего числа аттестованных оценщиков.
Заключение
Развитие рыночной экономики в Беларуси привело к многообразию форм собственности и к увеличению количества объектов собственности в хозяйственном обороте. У каждого, кто задумывает реализовать свои права собственника, возникает достаточно большое количество различных вопро-сов, основным из которых является вопрос о стои-мости соответствующего объекта собственности. С этим вопросом сталкиваются предприятия, фирмы, акционерные общества, финансовые институты. Акционирование предприятий, развитие ипотеч-ного кредитования, фондового рынка и системы страхования также формируют потребность в оценке стоимости объектов и прав собственности.
Таким образом, необходимым условием даль-нейших экономических преобразований в нашей стране является создание развитой инфраструкту-ры рыночной экономики, важнейшим элементом которой является оценочная деятельность.
Таблица 1 – Распределение аттестованных оценщиков по сферам деятельности
Виды объектов оценки
Количество аттестован-ных оценщи-
ковПредприятия как имущественные комплексы, доли в уставном фонде
юридического лица, ценные бумаги и имущественные права на них22 оценщика
Земельные участки и имущественные права на них 154 оценщикаКапитальные строения (здания, сооружения), изолированные помещения, не
завершённые строительством объекты и имущественные права на них443 оценщика
Машины, оборудование, инвентарь, транспортные средства, материалы и имущественные права на них, другое имущество
316 оценщиков
Объекты интеллектуальной собственности и имущественные права на них 69 оценщиков
t. borzdova
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
152
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Литература:
Increasing Improtance of the InstituteValuation Activities of the Republic of Belarus
in the Current Economic Conditions
Tatiana BorzdovaDoctor of Technics, Associate professor Belarusian State University, the State Institute of Management and Social TechnologiesHead of the Department of Real Estate Management of the State Institute of Management and Social Technologies of BSU
Key words:INSTITUTE OF VALUATION ACTIVITIES, THE REGULATORY FRAMEWORK, THE STANDARDS SYSTEM
Summary
This work is devoted to the analysis of assessment activities in the Republic of Belarus. It examines the state regulation of the activity: legislative framework, the system of standards of valuation of objects of civil rights, the organization of certifi cation of appraisers in the country.
1. Федотов, М. (2000). Оценка недвижимости и
бизнеса: Учебник. М.
2. Об оценочной деятельности в Респ. Беларусь:
Указ Президента Республики Беларусь от 13
октября 2006 года № 615 (2014). Национальный
правовой интернет-портал: http://www.labrate.
ru/discus/messages/11/18.html.
3. Саяпина, Л. (2011). Сфера применения стан-
дартов оценки стоимости гражданских прав
расширяется /Л.Г. Саяпина, Н.А. Соловьева //
Стандартизация. – № 2, с. 22-23.
4. Об утверждении Положения о порядке прове-
дения аттестации оценщиков и Положения о
порядке ведения государственного реестра
оценщиков № 148 от 5 февраля 2007 г. (2014).
Национальный правовой интернет-портал
Республики Беларусь: http://pravo.by/main.as-
px?guid=3871&p2=5/24666 .
5. Сведения из реестра оценщиков (2015).
Государственный комитет по имуществу РБ.:
http://www.gki.gov.by/activity_branches/val/
vcert/aed70a49f9e1e4e3.html.
153
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
turizmis industriaSi sahaero transportis roli da misi mniSvneloba turistebis gadayvana/gadazidvebSi
manana aladaSvili
ბიზნესის ადმინისტრირების დოქტორი, ასოცირებული პროფესორი
daviT lolua
ტექნიკის მეცნიერებათა დოქტორი, ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi: turizmis industria, sahaero transporti, qarTuli aviakompaniebi
adamianisaTvis damaxasiaTebelia mogza-
uroba, Tavgadasavlebis Zieba, axlis Secnoba
da drodadro adgilsamyofelis Secvla.
dasaxuli miznebisaTvis igi miemgzavreba
sxvadasxva adgilebSi, qveynebSi da kontin-
entebze. gadaadgilebis Tavisufleba ki mo-
gzaurobis Tavisuflebis fundamentia da es
etapi mniSvnelovania turizmis organizaciis
saqmeSi. am etapis dagegmva, organizacia da
gaZRola, turoperatorebisa da gadamyvanTa
erToblivi saqmianobaa. gadaadgileba dan-
iSnulebis adgilamde miRwevis saSualebaa,
sadac xorcieldeba mogzaurobis ZiriTadi
faza (dasveneba, garToba da sxv.,). sahaero
transportis roli ganuxrelad izrdeba
saerTaSoriso turizmSi. igi, siswrafis gamo,
Sors gasamgzavreblad saukeTeso saSuale-
baa. „egzotikuri” qveynebis popularobis mk-
veTrad zrdam, aqtualuri da perspeqtiuli
gaxada sahaero transporti.
saerTaSoriso turistuli gadazid-
vebis 51% sahaero transportze modis. amJa-
mad, msoflioSi 1300-ze meti kompaniaa, maT
yovelwliurad 1,5 miliardamde adamiani
gadahyavT. msoflios umsxviles aviakompan-
iebad gadazidvebis raodenobis mixedviT,
iTvleba: Delta Airline, American United (aSS), New Men (iaponia), Air France (safrangeTi),
Lufthanza (germania) da sxv.
sahaero gadazidva _ es aris mgzavrebisa
da maTi bagaJis, tvirTis da fostis trans-
portireba sahaero xomaldebiT, sahaero
gadazidvaTa wesebisa (erovnuli da saer-
TaSoriso) da gadazidvis xelSekrulebaTa
gaTvaliswinebiT.
arsebobs: a) regularuli reisebi, rom-
lebic sruldeba konkretuli marSrutiT
garkveul dReebSi ganrigis mixedviT mgza-
vrebis raodenobisgan damoukideblad da b)
Carteruli, anu ganrigis gareSe reisebi.
sahaero gadamzidvelebi mgzavrebs
uweven rogorc myari ganrigiT regularul
reisebze momsaxurebas, aseve uganrigod
Carterul reisebze.
Carteris qveS igulisxmeba sahaero
xomaldisa da misi ekipaJis fraxti
(daqiraveba), erTi reisis an frenaTa gark-
veuli programis Sesasruleblad myari
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
154
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
ga n rigis gareSe. Carterul reisebs orga-
nizebas ukeTeben kompaniebi, romlebic Car-
terul reisebze arian specializebulni
(charter airline an air charter company). Car-
teri, rogorc wesi, xorcieldeba SekveTebis
pirobebis Tanaxmad. risks, mgzavrTa na-
klebobis SemTxvevaSi, damqiravebeli eweva.
mgzavrTa ukmarisobisa da bargis wonis na-
klebobis SemTxvevaSi, aviakompania itovebs
uflebas, gadaiyvanos mgzavrebi, fosta an
tvirTi. am dros Carteris damkveTi aranair
kompensacias ar iRebs.
sahaero gadazidvebis saerTaSoriso
wesebis mixedviT, reisis Seferxebebisas,
Carteruli aviakompaniis mizeziT, aviakom-
pania SemkveTs uxdis garkveul Tanxas,
romelic gaTvaliswinebulia Carteris
xelSekrulebiT.
Carteruli reisebi xSirad xorcieldeba
maSin, rodesac aviaxazebis gegmiuri reisebi
veRar umklavdebian datvirTvas (sezonuri
datvirTva), an rodesac mocemul punqtSi
ar aris pirdapiri reisebi; kidev konfer-
enciebis, yrilobebis, delegaciaTa viz-
itebis dros da turistuli programebis
ganxorcielebisas. Carteris damkveTad
xSirad gvevlineba turistuli sawarmo, an
sawarmoTa jgufi. adgili aqvs ramdenime
turoperatoris mier Carteruli reisebis
erTobliv arendas (fraxti). gadamzidav-
isaTvis Carteri yovelTvis xelsayrelia,
radgan igi Rebulobs winaswar Tanxas mT-
lian (srul) Carterze da ar aris damokide-
buli TviTmfrinavis an vertmfrenis
datvirTvaze. Carteris programas or an
met ports Soris ewodeba bach-to-bach, ro-
melSic dagegmilia gaCerebis minimaluri
dro, ama Tu im aeroportSi Cafrenisas, mg-
zavrTa dalodinebisa da imave marSrutiT
ukan gadafrenis mizniT.
aseTi jaWvuri programa gamoi-
yeneba sezonurad, msxvili turistuli
programebis ganxorcielebis mizniT.
pirveli Carteri mifrinavs:
a) iqiT - savse da ukan carieli brundeba;
b) frenaTa sixSire turistuli jgufe-
bis moZraobis drois adekvaturia,
mag. erTi kvira mTliani datvirTviT -
orive mxares;
g) es ukanaskneli mifrinavs, iqiT _ car-
ieli, brundeba _ savse. ase rom, gamodis
erTi gadafrena iqiT da ukan (orive
mxares), datvirTvis gareSe; es aris is
wageba, romlis Tavidan acilebac Seu-
Zlebelia, amotom wageba nawildeba
programis yvela Carterul reisebs
Soris. rac metia frenaTa raodenoba
programis mixedviT, miT metia mogeba.
kompaniebi yovelTvis cdiloben gamoi-
yenon e.w. jaWvuri Carteruli reisebi,
rom gamoiricxos `carieli” frena.
xSirad, Carteruli reisebi xor-
cieldeba, rodesac TviTmfrinavi yovndeba
portSi, turistuli jgefebisa an delega-
ciis mosvlamde. es ufro arasezonis dros
xdeba, rodesac TviTmfrinavebis datvirTva
ar aris maqsimaluri. am SemTxvevaSi, aviakom-
pania ixdis garkveul Tanxas TviTmfrinavis
aeroportSi gaCerebisaTvis, agreTve
anazRaurdeba danaxarjebi ekipaJze, portSi
yofnisas (transferi, dabinaveba, samjeradi
kveba).
saqarTvelos mTavrobis mier arCeulma
axal ma „Ria cis” politikam sruliad
Secvala arsebuli aviakompaniebis damokide-
buleba sahaero gadayvana-gadazidvebTan da -
ka vSirebiT. warmoiSva mZafri konkurencia
uc xour da erovnul aviakompaniebs Soris,
ba zarze konkurentebis ricxvi qarTuli
aviakompaniebis ricxvs 4-jer aRemateba.
frenebis 10% qarTuli aviakompaniebis,
xolo 90% konkurentebis mieraa Sesrule-
buli.
cvlilebebi SeiZleba gamoiwvios Sem-
degma mizezebma: produqciis danergva,
globalizacia, cvlileba danaxarjebis da
momsaxurebis stuqturaSi, cvlileba kanon-
mdeblobaSi da sxva.
maRalfasian segmentze germanuli
„lufhTanza” muSaobs. bileTis fasi evropis
mimarTulebiT 350 evrodan 1170 evromde
meryeobs. maRal safaso segmentze muSaobs
„britiS mendlendi~, londonSi ormxrivi
bileTis fasi 520 evrodan 1700 evromdea.
saqarTvelos aviaxazebs evropis mimar-
TulebiT minimaluri fasi 229 evrodan 430
evromde aRwevs. „TurqiS earlainsis” Tbil-
isi-stambulis reisze bileTi 195-dan 550
155
evromde Rirs. 310-dan 930 evromde jdeba
Tbilisi-stambuli-londonis mimarTuleba.
bazarze yvelaze dabali fasi kompania
„pegasuss” aqvs Tbilisi-stambuli 79 evro,
Tbilisi-antalia 99 evro Rirs.
bileTebis gaiafebas ar apirebs yvelaze
ZviredRirebuli „lufhTanza”. is dabal-
biujetian aviakompaniebs konkurentebad
ar miiCnevs. msxvili evropuli aviakompan-
iis gayidvaSi biznes klass 20%-mde ukavia
da Semosavlis 40% moaqvs. miuxedavad im-
isa, rom bileTi Zviri Rirs, cota iyideba,
samagierod mogebis marJa maRalia.
rac Seexeba qarTul aviabazars au-
cilebelia moxdes fokusireba mTavar da
damxmare mimarTulebebze. Sesabamisad,
SevamciroT xarjebi im aviakompaniebze, rom-
lebic nakleb mogebas iZlevian da Zalebi
ufro mniSvnelovani mimaTulebiT gavwioT,
orientireba gavakeToT xarisxze mgzavrTa
meti nakadis mozidvisaTvis, amisaTvis au-
cilebelia marketinguli kampaniis dawyeba
dakarguli momxmareblebis, gansakuTrebiT
- biznes-mgzavrebis ukan dasabruneblad.
turistuli gadazidvebis qvegan yo-
fi lebebi aqtiurad TanamSromloben tu -
ristul firmebTan, romlebic dakavebulni
arian individualuri da jgufuri tur-
istuli gadazidvebis dajavSnisa da ga-
formebis sakiTxebiT, xSirad SeimuSaveba
Carteruli programebic. korporciuli mo-
mxmareblebi arian organizaciebi, romelTa
TanamSromelebi, samsaxuridan gamomdinare,
xSirad iyeneben aviakompaniis momsaxure-
bas. aseTi organizaciebisaTvis aviakompania
iyenebs specialur tarifebs fasdaklebiT.
maTi SekveTis swrafad dakmayofilebisa-
Tvis aviakompanias SemuSavebuli aqvs
SekveTis gaformebis specialuri proced-
urebi. msoflio bazarze didi aRiareba
hpova aviabileTebis internetiT realiza-
ciam. mgzavrTa moTxovnilebebis swrafi
da xarisxiani dakmayofileba pirdapirpro-
porciulad moqmedebs moTxovnis zrdaze.
aviakompaniebis ofisSi Rebulobs turisti
pirvel warmodgenas aviakompaniis Sesaxeb,
Seafasebs personalis profesionalizms da
imis mixedviT, Tu rogor daikmayofilebs
sakuTar moTxovnilebebs, iRebs gadaw-
yvetilebas mogzaurobis Sesaxeb. mgzavrTa
momsaxurebis xarisxis erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani ganmsazRvreli faqtoria im
personalis profesionalizmi, romlebic
uSualod axorcieleben aviabileTis da-
javSna-realizacias, rac xels uwyobs mud-
mivi klientebis gaCenas.
aviakompaniebis saqmianobaSi mniSvne-
lovania: klientebi, usafr Txoeba, stabilu-
roba, Tanamedroveoba, gax s niloba. klienti
- klientisadmi urTierTdamokidebulebis
ma rTva warmoadgens biznesis strategiis naw-
ils, romlis mizans warmoadgens moTxovnis
Seqmna, ganviTareba, gamyareba. usafrTxo-
eba - strategiis damuSaveba, danergva da
ganviTareba, marTvis sistemebi da meTodebi
da maTi Sesabamisi procedurebi ise unda
SemuSavdes, rom kompaniis mTeli person-
ali da yvela klienti darwmunebuli iyos
imaSi, rom kompaniis moRvaweoba srulad
Seesabameba usafrTxoebis umaRles zomebs.
stabiluroba - aviakompaniebSi Camoyalibe-
buli safuZvlebi, gamyarebuli SeZenili
gamocdilebiT saSualebas aZlevs mas
imoZraos win. Tanamedroveoba - aviakompaniam
yovelTvis unda imoZraos Tanamedroveobis
nabijiT. maTi saqmianoba unda emsaxurebodes
sxva etalonebs.
gaxsniloba - aviakompania gaxsnili unda
iyos TanamSromlobisTvis. man formireba
unda gaukeTos turistebs mozidvis mizniT,
saaviacio momsaxureba unda SesTavazos
axali doniT, gamyarebuli usafrTxoebis
moTxovnebiT. momxmareblis moTxovnebiT
da dargis ganviTarebis Tanamedrove tend-
enciebiT Catarebulma analizma cxadyo,
rom qarTuli aviabazari warmoadgens erT-
erT swrafad ganviTarebad bazars, ma-
gram bazris zrdis miuxedavad erovnuli
aviakompaniebis xvedriTi wili bolo wlebSi
sagrZnoblad mcirdeba.
samoqalaqo aviaciis Semaferxebeli
faqtori gaxda, rogorc msoflio eko-
nomikuri krizisi, aseve am sferoSi mimd-
inare krizisi. bazarze aviagadamzidavebs
Soris gamwvavda konkurencia, erT-erTi
kritikuli sakiTxi frenis siZvirea, radgan
frena saqarTvelodan sxvadasxva qveynebis
mimarTulebiT sakmaod Zviri jdeba. amas
m. aladaSvili, d. lolua
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
156
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Tan erTvis gaZvirebuli fasebi sawvavze,
ramac gazarda aviatransportis momsax-
urebis fasi. saqarTvelos mTavrobis
gadawyvetilebiT erT-erTi mniSvnelovani
faqtori, rac bileTis fass gaaiafebs ax-
ali aviakompaniebis Semosvla da pirdapiri
reisebia. qarTul aviabazarze Semosvla
daiwyes dabaltarifianma aviakompaniebma.
ZiriTadi mizezebi, ramac gamoiwvia tur-
istTa mgzavrTnakadis gadayvana-gadazid-
vebis Semcireba erovnuli aviakompaniebSi
SeiZleba, aixsnas Semdegi garemoebiT:
saqarTvelos erToblivi Sida pro-
duqtis, erovnuli produqtis da
mosaxleobis piradi Semosavlebis Sem-
cireba da maTi ganawileba;
siRaribis zRvars qveviT myofi
mosaxleobis xvedriTi wilis zrda;
ruseTTan ekonomikuri da politikuri
urTierTobebis moSla;
qveyanaSi Seqmnili arastabiluri po-
li tikuri viTareba, samxreT oseTSi da
afxazeTSi Seqmnili viTareba;
demografiuli mdgomareobis
cvlilebebi;
msoflio ekonomikuri krizisi;
umuSevrobis donis zrda;
dargSi konkurenciis done;
bazris tevadoba.
saqarTvelos xelisuflebis mier tur-
izmis gamocxadeba prioritetul dar-
gad xels Seuwyobs saqarTvelos ZiriTad
aeroportebSi gadayvana-gadazidvebis mo-
culobebis zrdas. saqarTvelos aviasawar-
moebis saqmianobis Sida analizma aCvena,
rom qarTuli aviakompaniebi finansuri
siZneleebis gamo toveben aviabazars.
amas xels uwyobs organizaciis marketin-
gis da menejmentis saqmianobaSi dabali
gamocdileba, rac saSualebas ar aZlevT
gamoiyenon lizingis SesaZleblobebi.
mniSvnelovani cvlileba, romelic gard-
atexas Seitans Seqmnil situaciaSi, aris
stratrgiuli menejmentis SesaZleblobebis
danergva sawarmoebis menejmentSi.
mogzaurobis zrdis maRali tempebi da
misi mniSvnelovani xvedriTi wili mgza-
vrTa nakadis ganviTarebaSi did gavlenas
axdens saaviacio transportis ganviTre-
baze. turistebis mier gaweuli xarjebi
gardaiqmneba saaviacio sawarmoebis Se-
mosavlebis mniSvnelovan wyarod, rac, ro-
gorc raodenobrivad, ise xarisxobrivad
aumjobesebs sahaero transportis materi-
alur-teqnikur bazas.
sahaero transportis teqnikuri sruly-
ofa amcirebs mgzavrobis xangrZlivobas da
turists meti dro rCeba qveynis RirsSes-
aniSnaobaTa dasaTvaliereblad da dasasve-
neblad, amitom sahero transportis roli
turebis organizaciisa da mogzaurobis
saqmeSi aqtualuri xdeba.
sabazro procesis globalizaciis da
turizmis biznesis ganviTarebis pirobebSi
saqarTvelos aviatransporti asrulebs gan-
sakuTrebul rols. mxedvelobaSi miiReba
qveynis geografiuli mdebareobis specifika
msoflio rukaze. analizi aCvenebs, rom
saqarTvelos satransporto momsaxureba
ami erkavkasiis regionSi da saerTaSoriso
xazebze ganuwyvetliv gaizrdeba, rac Seqm-
nis winapirobebs konkurenciuli brZolis
gamwvavebisa da turistuli nakadebis moz-
idvas.
saqarTvelom, rogorc gardamavali
ekonomikis qveyanam, mniSvnelovani nabiji
gadadga satransporto infrastruqturis
teqnikuri modernizaciisa da nacionaluri
aviakompaniebis aviagadazidvebis mocu-
lobis gaumjobesebis mimarTulebiT. samg-
zavro sahaero gadazidvebis zrdam 2014
wels 2010 welTan SedarebiT Seadgena 51.97%
marto 2014 wlis ianvar-agvistoSi mTlianad
saqarTvelos 1793449 vizitori estumra,
rac wina wlis analogiur maCvenebels 43%-
iT aRemateba. turizmis erovnuli saa-
gentos mier 2013 wels Catarda ucxoeli
mogzaurebis kvleva, romelmac aCvena, rom
vizitorebis mier turpaketis fasis (1784$) - 600$ - transportis saxeobebis mixedviT
modis saaviacio transportze.
rac Seexeba qarTul aviabazars au-
cilebelia, moxdes fokusireba mTavar da
damxmare mimarTulebebze. Sesabamisad,
SevamciroT xarjebi im aviakompaniebze, rom-
lebic nakleb mogebas iZlevian da Zalebi
ufro mniSvnelovani mimaTulebiT gavwioT,
orientireba gavakeToT xarisxze mgzavrTa
157
meti nakadis mozidvisaTvis. amisaTvis au-
cilebelia marketinguli kampaniis dawyeba
dakarguli momxmareblebis, gansakuTrebiT,
biznes - mgzavrebis ukan dasabruneblad.
erT-erT mTavar upirate so bad ucxouri
aviakompaniebisaTvis bi leTis dabali fasi
rCeba, Tuki erov nuli avikompaniebis fin-
ansuri mdgomareoba amis saSualebas ar
iZleva, kargi iqneba, Tu gamoviyenebT bo-
nusebs da fasdaklebebs. SesaZloa, es
moxdes dResaswaulebze, raime konkretul
movlenasTan da kavSirebiT. Tu adgilobriv
bazarze momxmarebelTa moTxovnas davak-
virdebiT da movaxdenT maT segmentacias
zustad gvecodineba ra mimarTulebiT dav-
niSnoT meti frenebi.
bazarze dRes arsebuli qarTuli
aviakompaniebi turistul saagentoebTan
er Tad gaerTiandnen erTi klasteris (klas-
teri, rogorc firmaTaSorisi urTierTo-
bis organizaciis qseluri forma, iZleva
garemoSi mimdinare cvlilebebze swrafi
reagirebis SesaZleblobas) qveS. amiT maT
saSualeba eqnebaT, sruli paketi Ses-
Tavazon turistebs. es sakmaod Zlieri
meqanizmia konkurentunarianobis amaR-
lebisaTvis. Tavis mxriv es politika dadeb-
iTad imoqmedebs rogorc aviakompaniebze,
aseve turizmze da rac mTavaria qveynis
ekonomikaze, Tu gaviTvaliswinebT imasac,
rom qarTul bazarze am mxriv moTamaSeTa
ricxvi agrZelebs zrdas, adgili ki sakmaod
mcirea, kargi gamosavali iqneboda maTi er-
Tad moqmedeba, amiT ufro srulyofili
momsaxurebis da erTi Zlieri sistemis Cam-
oyalibebaa SesaZlebeli.
gamoyenebuli literatura: internet-resursebi:
1. aCuaSvili, n. (2012). sadisertacio naS-
romi Temaze: „saqarTvelos aviasawarmoebis
strategiuli menejmentis problemebi da
misi gaumjobesebis gzebi” Tbilisi.
2. geferiZe, d. (2009). „saerTaSoriso sahaero
samarTali” Tbilisi.
3. dangaZe, i., gigolaSvili, m. (2009). menej-
menti transportze. quTaisi.
4. koWlamazaSvili, l., yandaSvili, T. (2008).
turizmi da transportis industria. Tb-
ilisi.
5. kandelaki, z. (2009). sahaero transportis
komerciuli eqspluatacia. Tbilisi.
www.questa.com/librerry/
www.orient-express.com
www.aerofl otbonus.ru
www.cruiseweb.com
www.unwto.org
www.tourism.org
www.travel.ru
m. aladaSvili, d. lolua
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
158
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Tourism Industry and its Role in the Air Transport of Tourists a Transfer / Transport
Manana AladashviliDoctor of Business Administration,Associate Professor
David LoluaDoctor of Technical Sciences,Associate Professor
Key words:THE TOURISM INDUSTRY, AIR TRANSPORT, GEORGIAN AIRLINES
Summary
The Georgian economy is signifi cantly progressing due to market transformation, and the important role in it is assigned to the air transport. After transition of our country to the market economy the new approach to the functioning of the air transport became a necessity. The thesis work is devoted to the mechanisms of stra-tegic management of air entities. The origination and development of civil aviation, current state of air entities are considered, and basic Georgian airports and navigational support of fl ying are reviewed in the work. Special consideration is given to the review of Georgian aviation market and its general characteristics. The essence, content of strategic management and current status of its action in the Georgian air entities is considered in the work. In the modern age, for which high scientifi c and technical level and competition are characteristic, com-panies are forced to operate in quick-change environment, and elaborated long-term strategies will assist to adjust to it. The strategy itself contains the unity a variety of diff erent ideas, which provide a commercial success of the companies. Elaboration of long-term objectives and the determination of strategy of their achievement should be based on the real opportunities of the airline company, in such case the intended objective will be im-plemented and the task will be executable. Strategic management of the airline company should be of market-ing nature and should contain market estimation of business direction. Leading world-wide airline companies actively use the methodology of strategic planning in their activity that allows them to take and preserve dom-inant position in the segment of air service market under conditions of fi erce competition. Correct coordination of the global experience and national specifi city amplifi es the application of general scientifi c methods and contains the potential of successful market activity of average airline companies and promotes the gradual ex-pansion of competitive advantages. All this sustains the importance of strategic planning and modern methods of management, which are used by foreign airline companies in order to obtain high indices of eff ectiveness.
159
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
adamiani da ekologia garemos menejmentis sistemaSi
naira galaxvariZe
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
eldar gugava
სოფლის მეურნეობის მეცნიერებათა დოქტორი,აგრარული უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
adamiani, ekologia, garemos menejmenti
adamianis ekologia - socialuri eko-
logia, Tu anTropoekologia erT-erTi
umTavresi ganmsazRvrelia globaluri eko-
logiisa.
cnobilma mecnierma da politikurma
moRvawem a. b. iablokovma Tanamedrove eko-
logias „kacobriobis gadarCenis stra tegia“
uwoda. arsebuli mecnierebebis (geografiis,
qimiis, fizikis, medicinis, sociologiis,
Teologiis da kulturis Teoriis) meTodo-
logiuri SerwymiTa da axali TvalTaxedvis
SeqmniT ekologia bilogiuri mecnierebis
viwro CarCoebidan gamoiyo da gadaiqca
codnis umniSvnelovanes mimarTulebad.
XXI saukunem memkvidreobiT miiRo
rTuli globaluri problemebi - SimSilTan
da siRatakesTan brZola, bunebrivi resur-
sebis mzardi degradacia da amowurvasTan
brZola; ekologiuri problemebi - atmos-
ferosa da wylis resursebis daWuWyianeba,
mineraluri resursebis araracionaluri
gamoyeneba, samrewvelo da sayofacxovrebo
narCenebiT garemos danagvianeba, tyis far-
Tobebis Semcireba - es nusxa, faqtobrivad,
warmoadgens „adamianis ekologiis“ erT mT-
lian globalur problemas.
gaerTianebuli erebis organizaciis
mier garemos dacviT Tematikaze miRebul
mraval dokuments Soris gansakuTrebiT
aRsaniSnavia „konferencia mdgradi gan-
viTarebis“ Sesaxeb, romlis debulebebs
Soris yuradRebis centrSi mosaxleobaa,
romelsac aqvs ufleba janmrTeli da nay-
ofieri cxo vrebis bunebasTan harmoniaSi.
amasTanave, garemos dacva unda gaxdes ganuy-
ofeli komponenti ganviTarebis procesisa
da ar unda ganixilebodes gancalkeve-
bulad. garemos dacvisa da ganviTarebis
moTxovnebi unda vrceldebodes ara marto
axlandel Taobebze, aramed momaval Taobe-
bzec. am sakiTxebzea gaeros Semdgomi kon-
ferenciebi - bonis mesame konferencia
klimatze da 2002 wlis „gaeros meoTxe sam-
iti“ iohanesburgSi. aseve aRsaniSnavia 1977
„garemos analizi unda keTdebodes ara
marto maSin, rodesac cvlilebebi Seuqceva di
xdeba“
/kenet r. endriusi/
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
160
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
wels Catarebuli Tbilisis saerTaSoriso
konferencia garemos dacviTi ganaTlebis
Sesaxeb, kiotos 1997 wlis konferencia.
am Sexvedrebma, problemebis gadaWris
mizniT, safuZveli Cauyares erTobliv
qmedebebs, garemos dacviTi saqmianobis au-
cileblobis aRiarebas, rogorc TiToeuli
qveynis SigniT, aseve aRniSnul problemebze
qveynebis kordinacias.
ekologia esaa mecniereba calkeul or-
ganizmebsa an jgufebis urTierTobebze maT
Soris da garemomcvel garemosTan.
problemaTa umravlesoba intenacion-
alur xasiaTs atarebs. maT miekuTvneba:
saerTaSoriso wylebis dabinZureba
navTobiT;
sasazRvro regionebis hidroresurse-
bis gamoyeneba;
mdinareebSi, romlebic miedineba sxva
saxelmwifos teritoriaze, dabinZure-
buli wylebis Cadineba;
atmosferoSi gamonabolqvis transsas-
azRvro gadatana;
atmosferos ozonis fenis dazianeba;
iSviaTi cxovelebisa da mcenareebis
gaq roba;
atmosferos siTburi da radiaciouli
dabinZureba da sxva.
Tanamedrove pirobebSi miwis wiaRidan
yovelwliurad amoaqvT 100 miliardi tona
madneuli. mindvrebze mimoifrqveva 92 mln.
tona sasuqi, 2 mln Sxamqimikati, atmosfer-
oSi gamoifrqveva 200 mln tona naxSirbadis
oqsidi, 53 mln tona azotis oqsidi, 250
mln. tona mtveri da sxva.
garemomcveli garemos zrdadi da-
binZureba dakavSirebulia mrewvelobisa da
energetikis ganviTarebasTan. mosaxleobis
janmrTelobis mdgomareoba warmoadgens
ganzogadebul integralur maCvenebels,
sadac mniSvnelovania sacxovrebeli gare-
mos xarisxi da misi zegavlena adaminis cx-
ovelqmedebaze.
adamianis ekologia warmoadgens ekolo-
giur-socialur-ekonomikur codnis dargs,
sadac yvela socialuri, ekonomikuri da
bunebrivi pirobebi ganixileba, rogorc
adamianis sicocxlis erTmniSvnelovani Se-
madgeneli garemo da misi moTxovnilebe bis
sxvadasxva mxaris uzrunvelmyofeli. amas-
Tan dakavSirebiT dasabuTebulad SeiZleba
CaiTvalos adamianis ekologiis blokur
modelad Semdegi: [a.s. levini:1996]
1. qimiuri ekologia - esaa kompleqsuri
disciplina, romelic ikvlevs qimiuri
kavSirebis mTel erTobliobas cocxal
bunebaze da maT qimiur urTierTkav-
Sirs sicocxlesTan. erT-erT aqtua-
lur sakiTxad iqca planeta dedamiwis
biosferos anTropogenuri geoqimiuri
dabinZureba.
2. socialuri ekologia - esaa mecnieruli
disciplina, romelic ganixilavs sa-
zogadoebis Sesabamisobas geografiul,
socialur da kulturul garemosTan
e.i. adamianis garemomcvel garemosTan.
3. gamoyenebiTi ekologia moicavs adami-
anis mier biosferos ngrevis meqaniz-
mebis Seswavlas am procesebis Tavidan
acilebis saSualebiT da bunebrivi
resursebis racionaluri gamoyenebis
principebis SemuSavebiT sasicocxlo
garemos degradaciis gareSe.
aqve moiazreba
3.1.sainJinro ekologia, kompleqsuri
mecnieruli disciplina, romelic Se-
iswavlis samrewvelo warmoebis ur-
TierTzemoqmedebas bunebriv garemo-
sTan da sxvadasxva rangis bunebriv
samrewvelo sistemis racionalur da
uz runvelmyofeli funqcionirebis
Seq mnas. ZiriTadi amocanaa, SemuSaveba
da praqtikuli ganxorcieleba
teqnikurad SesaZlebeli ekonomikurad
mizanSewonili da ekologiurad auci-
lebeli RonisZiebebis, romelic
uzrunvelyofs bunebrivi resursebis
racionalur gamoyenebasa da dacvas
Tanamedrove da momavali Taobebis in-
teresebis gaTvaliswinebiT.
3.2.sasoflo sameurneo ekologia Seis-
wavlis kulturuli mcenareebisa da
Sinauri cxovelebis erTmaneTSoris
ur TierTdamokidebulebasa da maT
zemoqmedebas bunebriv garemoze.
3.3.samedicino ekologia, esaa samecniero
codnis sfero integrirebuli adami-
anis higienis, toqsikologiis, anatomi-
161
isa da fiziologiis mTlian komple-
qsSi.
3.4.qalaqis ekologia moicavs mis sacx-
ovrebel da samrewvelo zonebis for-
mirebis Sefasebisa da prognozirebis
procesebs, gansaxlebis sistemebs. bu-
ebrivi garemos SesaZlebeli lokaluri
anda regionuli negatiuri cvlilebeb-
isa da adamianze am cvlilebebis zega-
vlena. bunebis dacviTi RonisZiebebis
SemuSaveba am negatiuri Sedegebis
likvidaciisa anda SezRudvisaTvis.
amgvarad, mosaxleobis janmrTelobis
mdgomareoba, rogorc adamianis ekologiis
sagani, ganisazRvreba konkretuli regionis
ekologiuri fonis bunebrivi da antropo-
genuri urTierTkavSiriT.
mecnieri p.g. tkaCevi adamianis eko-
logias gansazRvravs, rogorc mec-
nierebas, romelic Seiswavlis adamianis
urTierTdamokidebulebas garemomcvel
bunebriv garemos yvela faqtorTan da adgens
adamianis organizmze am urTierTdamokide-
bulebis optimalur normativebs ekologi-
uri faqtorebis kompleqsuri SefasebiT.
socialur-ekonomikuri ganviTareba mo-
iTxovs bunebrivi garemomcveli garemos
dacvis mdgomareobis Seswavlasa da brZolis
meTodebs misi teqnogenuri warmoSobis
produqtebiT dabinZurebisagan bunebrivi re-
sursebis gaqrobis safrTxeze gafrTxile biT
da a.S. Tavis mxriv, garemomcveli bunebrivi
garemos xarisxis gauaresebis mizezebis an-
alizi da bunebaTsargeblobis regulirebis
ekonomikuri instrumentebi safuZvlad udevs
sicocxlisunariani politikis Seqmnas mimar-
Tuls xarisxis gaumjobesebaze.
garemomcveli garemos xarisxis
marTvis gamoyenebuli meTodebi SeiZleba
daiyos sam jfgufad, romlebic istori-
uli, politikuri, eTnokulturuli da sxva
faqtorebis ZaliT gansazRvruli Tanafar-
dobiT gamoiyeneba sxvadasxva qveyanaSi. es
meTodebia: administraciuli, ekonomikuri
da sabazro meTodebi.
es midgoma SeiZleba gamoviyenoT sa-
war moo procesis sxvadasxva stadiaze da
ganxilul garemomcvel garemoze misi
SesaZlo zemoqmedebis urTierTobaSi. mo-
cemuli zemoqmedeba damokidebulia pirve-
ladi resursebis Semadgenlobaze, sawarmoo
procesebis specifikaze, gamoyenebul bune-
badacviT teqnologiebze, romlebic ga re-
momcvel garemoSi ayalibeben gamonabolqvsa
da narCenebs.
administraciul regulirebaSi iguli-
sxmeba normatiuli strategiebisa da
SezRudvebis SemoReba. agreTve, pirdapiri
kontroli da bunebaTsargeblobis pro-
cesebis licenzireba, romelic miuTiTebs
mwarmoeblis im CarCoebze, romelic man
unda daicvas, gaiTvaliswinos.
ZiriTadi standartebi, romlebic
gaTvaliswinebuli unda iyos administra-
ciuli midgomis CarCoebSi warmoadgens:
garemomcveli garemos xarisxis stan-
dartebi da garemomcvel garemoze ze-
mo qmedebis standartebi;
teqnologiuri standartebi, romle-
bic sawarmoo procesisaTvis anda ga-
mwmendi teqnologiebisaTvis aweseben
gansazRvrul moTxovnebs;
produqciis xarisxis standartebi
(magaliTad sabavSo saTamaSoebis war-
moebisaTvis gamoyenebuli plasmasis
saxeebis SezRudva).
aRniSnulis paralelurad SeiZleba
gamoviyenoT pirdapiri akrZalvebi im
SemTxvevaSi Tu garkveuli warmoeba anda
pirveladi resursebi garemomcvel gare-
moze axdenen iseT arasasurvel ze-
moqmedebas, rom sruli akrZalva xdeba
erTaderT efeqtur saSualebad.
Tu amocana mdgomareobs mxolod ze-
moqmedebis maStabebis SezRudvaSi, maSin
miiReba limitebi da kvotebi. zogjer lim-
itebis SemoReba win uZRvis mTliani akrZ-
alvebis miRebas. magaliTisaTvis SeiZleba
moviyvanoT 1985 wlis venis konvencia da 1987
wlis monrealis oqmi, romelic gansazR-
vravs mocemul dokumentebze xelmisawv-
domobas, saxelmwifoebisaTvis Semcirebisa
da akrZalvis amocanebs ozono damSleli
niv Tierebebis warmoebasa da moxmarebaze.
am dokumentebis Sesabamisad mocemuli
nivTierebebis gamoSveba etapobrivad unda
Semcirdes, xolo calkeuli maTganis gamoS-
veba unda aikrZalos.
n. galaxvariZe, e. gugava
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
162
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
marTvis ekonomikuri meTodebi
gvTavazoben gamoviyenoT dabinZurebaze ze-
moqmedebis iribi berketebi gadasaxadebisa
da safasuris aseve jarimis saxiT. e.i. eko-
nomikuri iZulebis sistemiT.
safasuris done narCenebsa da gamon-
abolqvze ganisazRvreba an dabinZurebis
socialur-ekonomikuri zaralidan an teri-
toriis asimilaciuri potencialis eko-
nomikuri Sefasebidan, anda sxva romelime
maCveneblis safuZvelze.
amgvarad, garemomcveli garemos
dabi nZurebaze da sxva saxis saziano ze-
moqmedebaze safasuri warmoadgens eko-
nomikur stimuls imaze, rom sawarmoebi
romelTa saqmianoba dakavSirebulia gare-
momcveli garemos mavne zemoqmedebaze
damoukideblad miiRon RonisZiebebimisi
dabinZurebis Semcirebaze ekologiuri kan-
onmdeblobis moTxovnebis Sesabamisad.
savaldebulo pasuxismgeblobis sistema.
Tu CavTvliT, rom garemocveli garemos sak-
uTrebis ufleba ekuTvnis mTel sazogadoe-
bas, maSin firma damabinZurebeblebma unda
aiRon pasuxismgebloba miRerbul zaralze.
Tu gadasaxadi dabinZurebaze anda safas-
uri narCenebze asaxavs zRvrul zarals
dabinZurebidan gansazRvruli na rCenebisa
da gamonabolqvis faqtamde, maSin savalde-
bulo pasuxismgeblobis sistemaSi zarali
gaiangariSeba gadmonayaris faqtis TiT-
oeuli SemTxvevisaTvis.
ekologiuri dazRvevis arsi (sqema 1)
163
pasuxismgeblobis dazRveva da sakon-
pensacio fondebi SeiZleba gamoviyenoT
rogorc nebayoflobiT sawyisebze, aseve
aucilebeli dazRvevisa da rezervirebis
TanmimdevrobiT (ix sqema 1). saSualebaTa
rezervirebis miznobrivi sistema narCenebis
utilizaciaze (girao) da Senatanebis dab-
runeba (gadasaxadi-girao) mimarTulia
momxmareblis stimulis Seqmnaze damate-
biTi xarjebis ganxorcielebaze: saqonlis
SeZenis momentSi, winaswar gansazRvruli
mosalodneli dabinZurebisas xorcieldeba
Senatani, romelic brundeba narCenebis
utilizaciis gamoyenebis Semdeg. regu-
lirebis ekonomikuri meTodis gamoyeneba
iseve rogorc admianistraciuli meTodisa
moiazrebs sawarmos Semdeg xarjebs:
gamonabolqvisa da narCenebis
standartebis SesabamisobaSi moyvana adminis-
tra ciuli meTodiT, gadasaxadis SenataniTa
da bunebis dacviTi RonisZiebebis ganxor-
cieleba regulirebis ekonomikuri me To diT,
aseTma mdgomareobam miiRo „damabin Zurebeli
ixdis~ principis saxelwodeba.
bunebis sargeblobis sabazro regu-
lirebis ZiriTad berketad unda gamovides
gamoyenebuli resursebis faswarmoqmnis
iseTi meqanizmi, romlis SemTxvevaSi nebis-
mieri mwarmoeblisaTvis momgebiani iqneboda
resursebis raodenobis Semcireba erTeul
warmoebul produqciaze am SemTxvevaSi
qreba bunebrivi resursebis araracion-
aluri gamoyenebis SesaZlebloba, mcirdeba
narCenebis raodenoba. warmoiqmneba mis-
wrafeba srulyofili teqnologiebis
SemuSavebaze, maT Soris, Caketili ciklis
teqnologiebisa, saboloo angariSiT gare-
moze zewolis Semcirebaze, agreTve bunebis
dacviTi xarjebis ekonomia mocemuli gare-
momcveli garemos xarisxze.
gamomdinare sabazro midgoma ar niSnavs
sabazro iZulebis uqonlobas bazari unda
gamoviyenoT ufro efeqtiani miRwevebisa-
Tvis garemomcveli garemos mocemul xar-
კრიტერიუმები ინსტრუმენტები
ნორმატივები კვოტებით ვაჭრობა საფასური გადასახადი
გარემოს ხარისხის გარანტიის უზრუნველყოფა + + +/- -
ერთეულ პროდუქციაზე ნარჩენების შემცირება + + + +
ნარჩენების აბსოლუტური მნიშვნელობის შემცირება - ++ + +
ბუნებრივი გარემოს მოცემული ხარისხის მიღწევაზე ხარჯების მინიმიზაცია
- ++ + +/-
წარმოების განვითარების შესაძლებლობა - ++ + +
სახელმწიფო მართვაზე მოთხოვნა ++ +/- + +/-
ასიმილაციური პოტენციალის ექსპლუატაციიდან შემოსავლის მიღება
- +/- + +
სტიმული ინოვაციებზე +/- +/- +/- +/-
bunebis dacviTi saqmianobis marTvis meTodebis Sedareba
(cx.1)
„-~ negatiuri wili;
„+~ pozitiuri;
„+/-~ zemoqmedebis araerTmniSvneloba;
„++~ Zlieri pozitiuri zemoqmedeba
n. galaxvariZe, e. gugava
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
164
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
isxze. saxelmwifos rolia dabinZurebis
maqsimaluri donis regulireba dadgenis
gziTa da kontroliT, xolo bazrisa ki -
misi miRwevis ukeTesi meTodebis Ziebaa.
marTvis sabazro meTodebi gulisx-
moben bazris formirebas erTeuli dabi-
nZurebisaTvis, rac gulisxmobs sabazro
infrastruqturis ZiriTadi elementis Se-
qmnas, narCenebze momsaxurebisa da uzrun-
velmyofi garigebebis vaWrobaze ufleba.
(ix. cx. 1.)
amrigad, garemos xarisxis regulirebis
TiToeul meTods aqvs Tavisi efeqtianad
gamoyenebis sfero. zogierTi problema
SeiZleba efeqtianad gadaWras, magram rig
SemTxvevaSi misi gamoyeneba aramizanSe-
wonilia, amitom aucilebelia garemomcveli
bunebrivi garemos xarisxis regulirebis
meTodebisa da instrumentebis racion-
aluri Sexameba.
reziume
adamiani da ekologia
garemos menejmentis
sistemaSi
ocdameerTe saukenem memkvidreobiT
miiRo rTuli globaluri problemebi, rom-
lebic faqtobrivad warmoadgens „adamianis
ekologiis“ erT mTlian globalur prob-
lemas.
gaerTianebuli erebis organizaciis
mier garemos dacviT Tematikaze Catare-
bulma Sexvedrebma problemebis gadaWris
mizniT safuZveli Cauyares erTobliv
qmedebebs, rogorc TiToeuli qveynis Sig-
niT, aseve aRniSnul problemebze qveynebis
koordinacias, radgan ekologiur problem-
aTa umravlesoba internacionalur xasiaTs
atarebs.
mecnieri a. s. levini „adamianis ekolo-
gias“ ganixilavs blokur modelad, rome-
lic moicavs qimiur ekologias, socialur
ekologias, gamoyenebiT ekologias, saso-
flo-sameurneo ekologias, samedicino
ekologias, qalaqis ekologias.
garemos xarisxis marTviT gamoyenebuli
meTodebi SeiZleba daiyos sam jgufad,
romlebic istoriul, politikur, eTnok-
ulturuli da sxva faqtorebis ZaliT
gansazRvruli TanafardobiT gamoiyeneba
sxvadasxva qveyanaSi. es meTodebia: admin-
istraciuli, ekonomikuri da sabazro meT-
odebi.
garemos xarisxis regulirebis Ti-
Toeul meTods aqvs Tavisi efeqtianad
gamoyenebis sfero - mas SeuZlia zogierTi
problema efeqtianad gadaWras, magram rig
SemTxvevaSi misi gamoyeneba aramizanSe-
wonilia, amitom aucilebelia garemomcveli
bunebrivi garemos xarisxis regulirebis
meTodebisa da instrumentebis racion-
aluri Sexameba.
gamoyenebuli literatura:
1. mcxeTa-mTianeTis teritoriis so-
cialur-ekonomikuri da demografiuli
ganviTarebis problemebi (2012). Tbilisi.
2. Анисимов, А. В. (2009). Экономический мене-
джмент.Ростов на Дону: Феникс.
3. Келина, И. Ю. Безручко, Н. В. (2009). Экология
чело века“ Ростов на Дону: Феникс.
4. Глухов, В. В. Некрасова, Т. П. (2003). Экономи-
ческие основы экологии. Питер.
165
Human and Ecology in the Environmental Management System
Naira GalakhvaridzeDoctor of Economics, European University Associate Professor
Eldar GugavaDoctor of Agricultural Sciences,Agricultural University Professor
Key words:PEOPLE, ECOLOGY, ENVIRONMENTAL MANAGEMENT
Summary
Twenty one century inherited a diffi cult global problems, which actually represents a “human ecology” a whole one global problem.
United Nations environmental issues in order to solve the problems of the meetings laid the foundation for joint actions, as each country, as well as the problems of coordination, because environmental problems are international in nature.
A scientist C. Levin “human ecology” is considering a block model, which includes chemical ecology, social ecology, using ecological, agricultural ecology, medical ecology, urban ecology.
Environmental quality control methods can be divided into three groups, which are historical, political and cultural, and other factors identifi ed in the ratio used in diff erent countries. These include administrative, economic and market methods.
Each method has its eff ective use in the fi eld of environmental quality regulation can eff ectively solve some problems, but in some cases it is not reasonable to use, so it is necessary to regulate the quality of the surrounding natural environment, the rational combination of methods and tools.
n. galaxvariZe, e. gugava
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
166
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
qarTuli brauzeri “Browser G”
andro gafrindaSvili
საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის მაგისტრანტი,ჟიული შარტავას სახელობის პოლიტიკოსთა სადოქტორო სკოლა, ვებ-დეველოპერი
Teimuraz sturua
ტექნიკის აკადემიური დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის პროფესორი, საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
qarTuli brauzeri, vebstandartebi, informaciuli teqnologiebi
dReisaTvis, informaciuli saukunis
epoqaSi, internetis gareSe Tanamedrove
adamianis cxovreba TiTqmis warmoudgene-
lia. kompiuteri da zogadad informaciuli
teqnologiebi Cveni cxovrebis Tanamgza-
vri gaxda, Tumca internetis gareSe Ta-
namedrove kompiuterebis gamoyeneba azrs
kargavs. internet sivrceSi Cvens „mogza-
urobas“ mTeli rigi teqnikur saSuale-
baTa krebuli da programuli saSualebebi
uzrunvel yofs. pirveli brauzeri 1990
wels ser tim berners lis mier Seiqmna
da misi saxeli iyo WorldWideWeb. Tumca,
pirveli yvelaze gavrcelebuli brauzeri,
romelsac grafikuli interfeisi gaaCnda
NCSA Mosaic iyo, romelic Ria program-
uli kodis reJimSi gavrcelda. SemdgomSi
Netscape Navigator da Internet Explorer (IE) brauzerebma sawyisi programuli kodebi
swored NCSA Mosaic-sagan aiRes. NCSA Mo-
saic-s Tavis uaryofiTi mxareebi gaaCnda,
rac Semdgom Netscape-is mier SemuSavebul
Netscape Navigator brau zerSi iqna gamos-
worebuli. Semdgomi periodi ki korpora-
cia Microsoft-isTvis aRmoCnda warmatebuli,
romelmac Windows operaciuli sistemi-
sTvis brauzeri saxelwodebiT Internet Ex-
plorer Seqmna. igi, misi winamorbe debisgan
gansxvavebiT, dResac aqtiurad gamoiyeneba
da TiTqmis yovel wliurad, ufro daxvewili
saxiT warmogvidgeba. IE-i Windows opera-
ciul sistemaSi CaSenebuli brauzeria,
iseve rogorc brauzeri Safari Apple-is Mac
OS operaciuli sistemisaTvis. ufro mogvi-
anebiT kompiuterul sam yaros Mozilla Firefox
moevlina, romelsac IE-Tan SedarebiT ufro
gaumjo besebuli SesaZleblobebi gaaCnda,
rac misi popularobis sawindari gaxda.
dReisaTvis ki kompania Google-is brauzerma
saxelwodebiT Google Chrome Zalzed didi
popularoba moipova.
amJamad, rogorc IE, aseve Mozilla Fire-
fox, Apple Safari da Google Chrome momx-
mareblebis mier aqtiurad gamoiyeneba.
aRsaniSnavia, rom TiToeuli maTgani ufaso
programul uzrunvelyofas warmoadgens.
zemoT CamoTvlili brauzerebis garda uam-
ravi sxva dasaxelebis brauzeri SegiZliaT
daainstaliroT Tqvens kompiuterSi da maTi
funqciebiT isargebloT.
167
albaT yvelas hqonia SemTxveva, rode-
sac Mozilla Firefox-is logoze mausis daWeris
Semdeg kompiuters SedarebiT ufro didi
dro dasWir vebia programis Casatvir-
Tad, vidre magaliTad, Google Chrome-s.
sxvada sxva brauzerebi sxvadasxva progra-
mul kodzea dawerili da Sesabamisad sis-
temuri resursebis mimarT maTi moTxovnebi
gansxvavebulia. dRes brauzerebis te-
stirebis uamravi grafiki arsebobs, sadac
informacia drois mikrowamebis da pro-
centebis maqsimaluri sizustiTaa asaxuli,
Tumca maTi eWvqveS dayeneba yovelTvis
SeiZleba. SevecdebiT zogadi statistikis
mixedviT vixelmZRvaneloT da brauzerebis
swrafqmedebis Sesaxeb zogadi suraTi war-
mogidginoT. testirebebi, romlebic zogad
suraTs iZleva, erTi da imave kompiuterzea
Catarebuli, sadac zustad erTi da igive
brauzerebia dayenebuli da sistemis kon-
figuraciac erTnairia.
testireba Windows operaciul siste-
maze ganvixiloT, radganac igi momxmare-
belTa ricxvis mixedviT dRemde pirvel
adgilzea.
IE _ pirvel rigSi is faqtia gasaTval-
iswinebeli, rom IE Windows operaciul
sistemaSia CaSenebuli da net framework-is
versiis Sesabamisia, anu am brauzeris sis-
temasTan integracia ufro warmatebulad
unda ganxorcieldes, Tumca CatvirTvis
dros igi sxva brauzerebTan Sedare biT ga-
cilebiT ufro xSirad „Camoekideba“ xolme.
misi xangrZlivi Camot virTvis e.w. „Cam-
okidebis“ mizezi sistemuri resursebis mi-
marT maRali moTxovna ki ar gaxlavT, aramed
veb-gverdis HTML, CSS da JavaScript kodis
CamotvirTvis stilia. kerZod, vebgverdis
kodSi Secdomis arsebobis SemTxvevaSi an
gverdze ganTavsebuli didi moculobis in-
formaciis arsebobis SemTxvevaSi brauzeri
garkveuli droiT Cerdeba, ekrani TeTri
foniT ifareba da Semdeg vebgverdi monit-
orze erTianad aisaxeba. amas Tanave, Tu veb-
gverdis stili erT monakveTSia darRveuli
_ IE-s Semdgomi monakveTebic SecdomiT
gamoaqvs da vebgverdis mTliani stili ir-
Rveva. brauzeris xangrZlivi „Camo kidebis“
SemTxvevaSi Tu brauzers „iZulebiT“ gaTiS-
avT momdevno CarTvisas igi im gverdis gax-
snas SemogTavazebT, romlis drosac misi
„iZulebiTi gaTiSva“ moxda, maSinac ki Tu
kompiuters gaTiSavT da Tavidan CarTavT,
rac erTgvarad mis dadebiT Tvisebad
SeiZleba Sefasdes.
agreTve, unda aRiniSnos IE-is gansak-
uTrebuli aqtivoba Zalian dabali siCqaris
internet SeerTebis dros. kerZod, gverdidan
gverdze gadasvlisas, sxvadasxva bmulebis
monaxulebis dros, brauzeri erTi bmulidan
meoreze swrafad gadadis. amis mizezi ki isaa,
rom bmulze gadasvlisas brauzeri maSinve
wyvets mimdinare gverdis CamotvirTvas da
axal bmulze gadasvlas iwyebs, rac lodinis
dros amcirebs. aseTi SemTxvevis dros sxva
brauzerebi gacilebiT ufro did molodinis
reJims moiTxoven, radganac axal bmulze ga-
dasvlisas Mozilla Firefox, Google Chrome, Opera
mimdinare gverdis CamotvirTvas maSinve ar
wyveten, Sesabamisad mimdinare dokumentis
CamotvirTva garkveuli periodis manZilze
isev grZeldeba da Semdeg xdeba axal bmulze
gadasvla.
IE 8, romelic operaciul sistema Win-
dows 7-s Tan mohyveba Tanamed rove HTML5, CSS3-is mxardaWeriT araa aRWurvili,
aseve vebgverdis stilis warmosaxvisas veb-
developerebi am brauzerisaTvis vebgver-
dis stils calke weren, radgan xSirad IE
vebgverdis stils arasworad gamosaxavs.
aRmoCnda, rom pirveli CatvirTvisas (sa-
nam programis keSireba moxdeba, romelic
xelmeored CatvirTvas 20%-iT aCqarebs) IE
bevrad ufro swrafia, vidre Mozilla Firefox,
Google Chrome an Opera, igive Sedegia meore
CarTvisas, xolo CarTvis Semdeg brauzeris
„Camokidebas“, misi vebgverdis kodis Cam-
otvirTvis stili gansazRvravs. operatiul
mexsierebasTan urTierTobis mxriv te-
stirebebis procesSi vlindeba, rom Mozilla
Firefox, Google Chrome, Opera anu Chromium
Zravze momuSave brauzerebi gacilebiT
ufro „momTxovnebi arian“. unda aRiniSnos,
rom IE 9, 10, 11 versiebs HTML5, CSS3-is
mxar daWera ukve gaaCniaT da maTi inetr-
feisic SedarebiT gaumjobesebulia.
brauzer Opera-s specialuri funq-
cia „daaCqare CamotvirTva dabali inter-
a. gafrindaSvili, T. sturua
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
168
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
net SeerTebis dros“ gaaCnia. es funqcia
dabali internet SeerTebis dros marTlac
mosaxerxebelia, radgan HTML kodis Sedegi
jer monitorze aisaxeba, Semdeg vebgverdis
stili, Semdgom JavaScript scenarebi da bo-
los grafikuli gamosaxulebebi itvirTeba,
rac imis saSualebas iZleva rom ekranze
vebgverdis teqsti da bmulebi swrafad
aisaxos. aseve, vebgverdis keSirebis dros,
rodesac gverdi ukve keSirebulia da
SedarebiT swrafad itvirTeba brauzerSi,
ganaxlebis SemTxvevaSi brauzer Opera-Si
ara mxolod grafikuli gamosaxulebebi,
aramed teqstic ki isev Zveli saxiT Cans,
rac gverdis brauzeridan ganaxlebas (Re-
fresh) saWiroebs.
Mozilla Firefox, Google Chrome, Opera _ te-
stirebebma aCvena, rom pirveli CatvirTvisas
Google-is brauzeri ufro swrafia vidre
brauzeri Opera, xolo Mozilla am mxriv
orives CamorCeba. ganmeorebiT CatvirTvis
dros, maSin rodesac programebi keSire-
bulia, brauzeri Opera ufro swrafad
itvirTeba, vidre Google-i, xolo Mozilla am mxrivac CamorCeba maT. operatiul mex-
sierebasTan mimarTebaSi, rogorc ukve
avRniSneT, es brauzerebi sxvebTan Sedare-
biT „ufro momTxovnebi“ arian.
brauzerebis Mozilla Firefox, Google
Chrome, Opera _ usafrTxoebis mxriv Semdegi
faqtebia aRsaniSnavi: IE-s gacilebiT ufro
meti SesaZleblobebi gaaCnia internetSi
usafrTxoT „mogzaurobis“ uzrunvelsay-
ofad, vidre aq ganxilul sxva brauzerebs.
amasTanave, „proqsi-serverebis“ gawera
am ukanasknelSi ufro mosaxerxebeli da
srulyofilia. am mxriv Mozilla-c gamoir-
Ceva. aRsaniSnavia is faqti, rom srul da-
makmayofilebel Sedegebs zogad sakiTxebSi
vercerTi brauzeri ver iZleva. saerTo
jamSi ki ufro damakmayofilebel Sedegebs
Google Chrome, Semdeg Opera, Mozilla, Safari
da bolos IE-i iZleva. brauzer Safari-s rac
Seexeba, es brauzeri Windows-is platform-
aze aqtiurad ar gamoiyeneba.
dResdReobiT HTML5 da CSS3-is mxar-
daWera TiTqmis yvela brau ze ris axal ver-
sias gaaCnia. magram sainteresoa rogori
warmadobiT axdenen Tanamedrove brauzerebi
HTML5, CSS3 kodis da JavaScript scenarebis
Ses rulebas. zogadma testirebebma am mxriv
saintereso Sedegebi aCvena. aRmoCnda, rom
HTML5 da CSS3-is warmadoba Google-is
brauzerSi yvelaze kargad aisaxeba, mas Opera
da Mozilla mosdevs. am mxriv IE 9 maT Camor-
Ceba, xolo IE 10 pirvel adgils ikavebs.
JavaScript-is scenarebis Sesruleba
PHP scenarebisagan gansxvavebiT mTlianad
brauzerzea damokidebuli, maSin rodesac
magaliTad, PHP sce narebs serveri amuSavebs
da Sedegi HTML-is saxiT miewodeba brauzers.
JavaScript-is scenarebis saSualebiT vebgver-
dis dinamiur reJimSi awyobaa SesaZlebeli,
amitomac JavaScript-is scenarebis warmadobiT
da usafrTxod Sesrulebas didi mniSvneloba
aqvs. JavaScript-is usafrTxo Sesrulebis
mxriv IE 8-s saintereso uaryofiTi mxare
aqvs. kerZod, JavaScript-is Setyo bineba alert(),
romelic Setyobinebis mcire fanjaras war-
moadgens, IE 8-Si faqtiurad imdenjer gamodis
ramdenjerac igi scenarSia miTiTebuli,
ise rom ganmeorebiT gamotanis SemTxvevaSi
gaTiSvis saSualeba ara aqvs. magaliTad, Tu
alert() Setyobinebas scenaris saSualebiT 100-
jer gamoitanT, maSin IE 8-is gaTiSva SeuZle-
beli xdeba vidre gamotanili Setyobineba
100-jer ar dadasturdeba. es TavisTavad did
uxerxulobas qmnis, aseT dros, saWiro xdeba
IE-is procesebis marTvis menejeridan gaT-
iSva. JavaScript-is scenarebis warmadobiT Ses-
rulebis mxriv testirebam pirveli adgili
Google-is brauzers miuCina, mas Opera mo-
hyveba, Semdgom IE 10 da bolos Mozilla.
da bolos, WebGL biblioTeka gan-
vixiloT. WebGL JavaScript-is prog ramul
biblioTekas warmoadgens, romelic Moz-
illa Foundation-ma SeimuSava. es biblioTeka
Tanamedrove veb-standartebSi aqtiurad
gamoiyeneba. WebGL saSualebas iZleva
JavaScript-is saSualebiT interaqtuli
samgan zomilebiani grafikuli interfeisebi
avawyoT. gamomdinare iqedan, rom WebGL
aqtiurad gamoiyeneba da didi perspeqtiva
aqvs, masTan mimarTebaSi testirebis Sede-
gebi warmovadginoT. testirebam am mimar-
TulebiT Google-is brauzerisagan saukeTeso
Sedegebi miiRo. aseve kargi Sedegebi aCvenes
brauzerebma Opera-m da Mozilla-m.
169
Browser G qarTulenovani
vebbrauzeri, zogadi mimoxilva
da Sefaseba
Tanamedrove brauzerebis daxvewili
grafikuli dizaini, funqcioni rebis stili da
maTi ufaso licenziis pirobebSi gavrceleba
gvafiqrebi nebs, rom am mimarTulebiT raime
axali produqtis Seqmna da ganviTareba gan-
sakuTrebiT did sirTuleebTan da inovaciur
azrovnebasTanaa dakavSirebuli.
dReisaTvis, informaciuli teqnolo-
giebis ganviTarebasTan erTad daprogramebis
enebic viTardeba. miuxedavad imisa, rom
Tanamedrove daprogramebis enebic ki,
mouqnelia da xSirad mcire program-
uli proceduris Casatareblad grZeli
skriptebis daweraa saWiro, sakuTari pro-
gramuli uzrunvelyofis Seqmna gansakuTre-
bul sirTules ar warmoadgens, romelic im
konkretul problematur amocanaze iqneba
orientirebuli, romlis gadawyvetac kompi-
uteris saSualebiT martivad moxerxdeba.
aseTi saxis programebi gansakuTrebiT im
viwro sfecifikaSi funqcionireben kar-
gad, romlisTvisac maTi daproeqteba xdeba,
vidre is programuli uzrunvelyofa, rome-
lic gacilebiT farTo specifikis amocanebis
gadawyvetazea gaTvlili, rac TavisTavad
ufro maRali kvalifikaciis personals da
met sistemur resurss moiTxovs. swored,
amitomac msurs Cvens mier daproeqtebuli
brauzeri warmogidginoT, romelic konkre-
tuli amocanebis gadawyvetazea gaTvlili
da Zalian mcire sistemur resurss moiTx-
ovs. raRa Tqma unda iseve rogorc yvela ax-
ali proeqti, aseve Cveni brauzeric Semdgom
ganviTarebas saWiroebs. dasawyisisaTvis ki
ramodenime teqnikuri detali ganvixiloT:
brauzeri IE-s Zravs iyenebs, romlidanac
is komponentebia amoRebuli, romelic xSirad
Windows operaciul sistemaSi CaSenebuli
brauzeris IE-is swrafqmedebas „uSlis xels“.
Sedegad, Cvens mier warmodgenili brauzeri
gacilebiT swrafad muSaobs da yvela im
saimedo dacvis sistemebiTaa aRWurvili,
romelsac Microsoft IE iyenebs. ratom mainc-
damainc IE-s Zravi da ara WebKit, romelzedac
agebulia Google Chrome, Apple Safari da Mozzila
Firefox? imitom, rom IE-s Zravi korporacia
Microsoft-is mieraa warmoebuli da modifi-
cirebuli, Sesabamisad misi programuli kom-
ponentebi Windows operaciul sistemasTan
(net framework-is Sesabamis platformaze,
iseve rogorc Zvelze, aseve axalzec gamar-
Tulad funqci onirebs) srul TanxvedraSia.
amasTanave, IE dacvis maRali donis instru-
mentebis siuxviT (sxva brauzerebi xSirad
swored IE-s dacvis parametrebs iyeneben in-
ternetSi mogzaurobisas) gamoirCeva. aRsan-
iSnavia isic, rom Microsoft Visual Studio-Si
(romelSic agebulia Cveni brauzeris progra-
muli da grafikuli mxare) yvela IE-s Zravze
momuSave is instrumentebia CaSenebuli, ro-
melebic brauzeris asagebadaa saWiro.
brauzeris grafikuli interfeisi
Microsoft Visual Studio 2008-Sia agebuli.
daprogramebis enebad gamoyenebulia Visual
Basic NET da C#. sabolood, proeqtis rogorc
programuli, aseve momxmareblis grafikuli
interfe isi Microsoft Visual Studio NET 2008-Sia
daproeqtebuli da Windows operaci ul sis-
temaSi arsebuli Net Framework-is rogorc
Zvel aseve, axal versi ebs Seesabameba (minim-
aluri Microsoft Net Framework 3.0). programa
Windows operaciuli sistemis garemoSi fun-
qcionirebs.
Cvens mier warmodgenili brauzeris erT-
erT yvelaze mniSvnelovan dadebiT movlenad
brauzeris swrafqmedebas da daculobas,
aseve sistemuri resursebis mimarT Zalian
mcire moTxovnebs vasaxelebT, rac misi
swrafad CatvirTvisa da sxva programebTan
erTad swrafad muSaobis sawindaria. amas-
Tanave, yvela im detalsac avRniSnavT, ro-
melic Semdgom daxvewas da ganviTarebas
saWiroebs (umeteswilad igulisxmeba grafi-
ku li interfeisi). mTavari Semfasebeli ki
raRa Tqma unda momxmarebelia.
samomavlod vgegmavT brauzerSi is
damatebiTi funqciuri da saWiro instru-
mentebi CavaSenoT, romlebic am etapze sxva
brauzerebs ar gaaCniaT da aseT SemTxvevebSi
momxmareblebs xSirad sxva programebis
gamoyeneba uwevT. magaliTad, torentebis
gadmoweris dros momxmarebeli Cveulebrivi
brauzeriT ver axerxebs am proceduris
ganxorcielebas da saWiroa sxva program-
uli uzrunvelyofis gamoyeneba. aseve kargi
iqneba amave brauzerSi damatebiT, vebd-
aprogramebisaTvis saWiro instrumentebis
CaSenebac.
a. gafrindaSvili, T. sturua
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
170
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Georgian Browser “Browser G”
Andro GaprindashviliGeorgian Technical University MA,Jules Shartava Phd school of State Policy and Management, Web Developer
Teimuraz SturuaDoctor of Technics, European Teaching University Professor,Georgian Technical University Associated Professor
Key words:GEORGIAN BROWSER, WEB STANDARDS, INFORMATION TECHNOLOGY
Summary
The browser is one of the most important positive developments in the browser speed switch-ing and security, as well as energy systems are very small more resources are stored anonymously, its fast loading, and other programs to work with the business. At the same time, all the details of the note, which needs to be further developed and developing (mostly meant GUI). The main user of the course evaluation.
In the future, we are planning to build additional functional web browser with the necessary tools with which no other browser have been furnished so far and because of which users have to use other programs.
171
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
teqnologiuri parkebi da `biznes-saTburebi~ _mecnierebis warmoebasTan Serwymis Tanamedrove formebi
luara gvajaia
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
inovaciuri saqmianoba, teqnologiuri parki, mecniereba, mcire biznesi, “biznes-saTburi”, saxelmwifo, kvleviTi proeqti
Tanamedrove etapze qveynis winaSe
mdgari ekonomikuri amocanebis gadaw-
yveta mniSvnelovnad aris damokidebuli
sa in Jinro-teqnikuri da samecniero po-
tencialis racionalurad gamoyenebaze,
sainovacio-teqnologiuri saqmianobis
mkveT rad gaumjobesebaze; sabazro ekonomi-
kis pi robebSi swored es warmoadgens qveynis
eko nomikuri ganviTarebis, axali teqnolo-
giebis SemuSavebis, maTi komercializaciis
aqtiur faqtors.
dRes msoflio praqtikaSi ekonomi-
kis ganviTarebis sainovacio reJimze
gadayvanis mdidari gamocdileba arse-
bobs. am mimarTulebiT sainteresoa aSS-
is, iaponiis, CineTis, israelis da sxvaTa
gamocdilebebi, sadac sainovacio saqmian-
obis stimulireba qveynis umniSvnelovanes
prioritets da mimarTulebas warmoadgens.
pirveli samecniero parkebi warmoiSva
jer kidev me-20 saukunis 50-ian wlebSi,
misi swrafi zrda daiwyo 80-iani wlebidan.
aRsaniSnavia, rom maTi umravlesoba maRal-
ganviTarebul qveynebSi funqcionirebs,
vinaidan maTi Seqmna da Semdgomi qmedi-
Tunarianoba seriozul subsidirebasa da
sxva saxis saxelmwifo dafinansebasTan
aris dakavSirebuli. aseve sayuradReboa,
rom “axal industriul qve ynebSi” am tipis
zonebi yalibdeba saeqsporto sawarmoo
zonebis sainovacio centrebad, mravlad
iqmneba samrewvelo-teqnologiuri parkebi
aRmosavleT evropis gardamavali ekonomi-
kis qveynebSi. ase magaliTad, ungreTSi, 21-e
saukunis dasawyisisaTvis ukve moqmedebda
160 samrewvelo parki, sadac ganlagebuli
iyo 1000-mde sawarmo momuSaveTa raoden-
obiT - 110 aTasi kaci. uSvebdnen axali
teqnologiebiT damzadebul saeqsporto
produqcias (80%-mde), rac mTeli qveynis
samrewvelo eqsportis 40%-s Seadgenda.
amJamad msoflioSi farTodaa gavrcele-
buli samecniero-teqnologiuri parkebi,
romlebic samuSaoebs asruleben mcire da
saSualo biznesis moTxovnebis gaTval-
iswinebiT. aseTi parkebi axorcieleben
samecniero-eqsperimentul transferebs,
moqmedeben umetes wilad gamoyene-
biTi-kvleviTi samuSaoebis stadiidan ax-
ali produqtis sacdel-eqsperimentuli
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
172
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
partiis warmoebis an axali teqnologiebis
damuSavebis stadiamde. parkis kompaniebi
gamoscemen teqnikur dokumentacias da
amzadeben produqts (teqnologias) war-
moebaSi asaTviseblad. am saqmeSi arsebobs
paritetuli mxardaWera saxelmwifos da
biznesis mxridan.
inovaciuri procesebis msoflio
tendenciis Sesabamisad ganviTarebul
qveynebSi farTodaa gavrcelebuli e.w. in-
dustriuli anu teqnologiuri parkebi,
isini warmoadgenen mecnierebis warmoe-
basTan Serwymis axal efeqtur formas da
xels uwyoben qveyanaSi mcire da saSualo
biznesis ganviTarebas. teqnologiuri
parki axorcielebs momgebian eqsperi-
mentul-sawarmoo transfers, moqmedebs
upiratesad sacdel-sakonstruqtoro da
eqsperimentuli samuSaoebis stadiidan
axali produqtis (axali teqnologiis)
aTvisebis sruli warmoebis organiza-
ciamde, romelsac TiTqmis garantirebuli
moTxovna gaaCnia bazarze. teqnologiuri
parkis kompaniebi realizebas ukeTeben
teqnikur dokumentacias (“nouhau”), awar-
moeben mcire partiebiT axal produqts da
monawileoben sawarmoebSi mis seriul war-
moebaSi. teqnoparkebis funqcionirebaSi
gamokveTilia biznesis mxardaWeris mTav-
ari roli.
rogorc cnobilia, mimdinare garda-
maval periodSi saqarTvelos raime wi nsvla,
warmateba qveynis inovaciuri ga nvi Tarebis
kuTxiT ar hqonia, samecniero-teqnikuri
ganviTareba mkveTrad daqveiTebulia. erT-
erTi mniSvnelovani ram, rac am mimarTule-
biT ganxorcielda, is aris, rom saqarTvelos
ekonomikisa da mdgradi ganviTarebis sa-
ministros ssip inovaciebisa da teqno-
logiebis saagentom m/wels saqarTveloSi
(oqroyanaSi) pirveli teqnologiuri parkis
mSenebloba daasrula da moxda teqnopar-
kis gaxsnis prezentacia. teqnoparki qmnis
erTian ekosistemas inovaciebisa da teqno-
logiebis mimarTulebiT da xels uwyobs
inovaciuri ideebis ganviTarebas. es aris
unikaluri SesaZleblobebis sivrce, pro-
gresuli svlis saSualeba, momavlis pro-
fesiebis formirebis adgili da inovaciuri
bazris gafarToebis platforma. teqno-
logiur parks SeuZlia damwyeb da patara
kompaniebs SesTavazos iseTi resursebi,
romlebic maTTvis aqamde Znelad misawv-
domi iyo. man gansakuTrebuli roli unda
iTamaSos axali biznesisa da axali kompan-
iebis Seqmnis saqmeSi, arsebuli biznesis
Semdgom ganviTarebaSi, inovaciebis komer-
cializaciasa da maRal anazRaurebadi
samuSao adgilebis SeqmnaSi.
gansakuTrebiT sainteresod da mniS-
vnelovnad migvaCnia israelis saxelm wifos
gamocdileba mcire biznesis inovaciuri
saqmianobis stimulirebisaTvis e. w.
“inkubatorebis” anu “biznes-saTburebis”
dafuZnebis Taobaze. es saqmianobis gan-
sakuTrebuli formebia, romlebic war-
moadgenen mcire kvleviT koleqtivebs da
gaaCniaT aucilebeli infrastruqtura,
sakvlevi saSualebebi da sacdel-daner-
gviTi danadgarebi inovaciuri proeqtis
minimaluri danaxarjebiT ganxorcielebisa-
Tvis. am saqmeSi iyeneben mecnierebisa da
specialistebis codnas da gamocdilebas
qveynis teqnologiuri da industriuli in-
frastruqturis ganmtkicebaSi da axdenen
maT integracias samecniero-teqnikur
sferoSi. biznes-saTburebis muSaoba Sedis
qveynis erovnul programaSi da xorcieldeba
israelis mrewvelobisa da vaWrobis samin-
istros mTavari mecnieris ganyofilebis
xelmZRvanelobiTa da mxardaWeriT.
saTburebis dafuZnebis progra-
mis ganxorcieleba daiwyo 1991 wl-
idan da dReisaTvis am gziT israelma
mniSvnelovan warmatebebs miaRwia qveynis
ekonomikis ganviTarebis saqmeSi. pro-
gramis mizania damwyebi mewarmeebis mx-
ardaWera axali teqnikuri gadawyvetebis
sawyis etapzeve, daxmarebis gaweva maTi sas-
aqonlo produqtamde misayvanad da aRniS-
nuli produqtis komerciul safuZvelze
dasayeneblad. es biznesis yvelaze sarisko
stadiaa, amitom saxelmwifo, romelsac ar
surs dakargos kargi ideebi, programis
meSveobiT iRebs Tavis Tavze im risks, ro-
melsac komerciuli investorebi ver iReben
da afinansebs damuSavebis am kritikul
etaps.
173
teqnologiuri saTburebis meSve-
obiT programa sTavazobs proeqtis ini-
ciatorebs finansirebas, profesionalur,
samarTlebriv, administraciul xelmZR-
vanelobas, samuSao adgilebs, danadgarebs,
e.i. yvelafers imisaTvis, rom saTburSi
yofnis periodSi maT SeZlon teqnikuri
gadawyvetis gardaqmna sicocxlisunarian
produqtad, romelic gamoirCeva siaxliT,
upiratesobebiT da moTxovnadi iqneba saer-
TaSoriso bazrisaTvis.
teqnologiuri saTburi warmoadgens
damoukidebel iuridiul pirs, romelic,
rogorc wesi, registrirebulia aramo-
mgebian organizaciad. xelmZRvanelo-
bas axorcielebs saTburis direqtori,
xelmZRvaneli komiteti da proeqtebis
komiteti, maTSi gaerTianebulia maRali
donis profesionalebi mrewvelobis,
biznesis da mecnierebis sferodan. eseni
arian msxvili samrewvelo organizaciebis
xelmZRvanelebi, profesorebi, samecni-
ero-kvleviTi institutebis ganyofile-
baTa ufrosebi, sazogadoebrivi muSakebi,
muSaoben nebayoflobiT sawyisebze, en-
Tuziazmze. TavianTi udidesi gamocdile-
biT, kavSirebiT didi wvlili SeaqvT axali,
Tanamedrove tipis sawarmos dabadebasa da
funqcionirebaSi.
teqnologiuri saTburebis struqtura
saSualebas iZleva erTdroulad Ses-
ruldes 10-15 kvleviTi proeqti. igi
aRWurvilia proeqtis Sesasruleblad
saWiro yvela saSualebiT da, rac mTavaria,
saxelmwifo aZlevs maT finansirebisaTvis
Tavisi operatiuli biujetis mniSvnelovan
nawils saTburSi yofnis mTeli drois gan-
mavlobaSi. saTburebis ZiriTadi mizania,
daexmaros mewarmeebs maTi ideebis, pro-
eqtebis warmatebiT damTavrebaSi, raTa
isini gadaiqcnen komerciulad real-
izebad, sicocxlisunarian sawarmoebad.
kerZod, es daxmareba warmoebs iseTi mi-
marTulebebiT, rogoricaa: gamokvlevebis
Catareba ideis teqnologiur aRwarmoe-
baze, saproeqto produqciis gasaRebis
bazrebis moZieba, proqtze samuSaod muSa-
jgufis SerCeva-daqiraveba, swa vleba,
profesiuli da administraciuli xelmZR-
vaneloba, iuridiuli momsaxureoba, buR-
altruli aRricxvianoba, sainvesticio
kapitalis moZieba, produqciis realiza-
cia, marketingi.
saTburSi yofnis dro daaxloebiT
ori welia. am periodSi mewarmem Tavisi
teqnikuri gadawyveta unda miiyvanos sta-
diamde, rodesac proeqti gansazRvrulia
da naCvenebia misi teqnikuri aRwarmoeba
da bazris moTxovnileba, gaformebuli
unda iyos biznes-gegma. erTi sityviT, pro-
eqti mzad unda iyos kapitaldabandebisa-
Tvis, rac uzrunvelyofs mis komerciul
safuZvelze dayenebas da strategiul
partniorTan TanamSromlobas. aRsaniSnavia,
rom ori wlis ganmavlobaSi saxelmwifo bi-
ujetidan dotacia Seadgens damtkicebuli
samecniero-teqnikuri damuSavebis Rire-
bulebis 85%-s. aseve saxelmwifo calke
gamoyofs dotacias saTburebis marTvisa-
Tvis: saTburis direqtoris xelfasis,
mimdinare xarjebis, proeqtis SerCeva-Se-
mowmebis da sxva organizaciuli xarjebisa-
Tvis. ori wlis gasvlis Semdeg mewarmeebma
unda SeZlon damoukideblad muSaobis
gagrZeleba, maT SeuZliaT mimarTon gan-
viTarebis programebis mxardaWerisa da
TanamSromlobis nebismier standartul
saxeobas, rasac awarmoebs saxelmwifo da,
ra Tqma unda, sagareo investiciebs.
garda amisa, arsebobs arasamTavrobo
mxardaWerac. ebrauli saagento («soxnuti»)
CarTulia saTburis muSaobaSi misi Seqm-
nis momentidan, debs saxsrebs Senobis,
danadgarebis asanazRaureblad, agreTve
saTburis administraciuli saqmianobis gan-
viTarebisaTvis. aseve am mxriv aRsaniSnavia
sazRvargareTuli ebrauli Temebis monaw-
ileoba, isini pirdapir kavSirebs amyareben
samzrunvelo saTburebTan, exmarebian maT
rogorc rCevebiT, ise sazRvargareTul
organizaciebTan profesiuli da saqmiani
kavSirebis damyarebaSi.
dasasrul, SegviZlia davaskvnaT, rom
israelis saxelmwifos zemoT ganxiluli
gamocdileba uaRresad saintereso da
yuradsaRebi unda iyos Cveni qveynisTvisac,
misi danergva uTuod xels Seuwyobs
gamouyenebeli samecniero-teqnikuri po-
l. gvajaia
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
174
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
tencialis amoqmedebas da mis Cayenebas
qveynis ekonomikis gaZlierebis samsaxurSi,
mcire da saSualo biznesis ganviTarebis
saqmeSi. Cveni azriT, am meTodis gamoyeneba
savsebiT SesaZlebelia farTo moxmarebis
saqonlis (msubuqi da kvebis mrewvelobis
produqcia) gamoSvebis uzrunvelsayofad.
aseTi “saTburebis” ganTavseba SesaZlebeli
iqneba saqarTveloSi axladgaxsnili teqno-
logiuri parkis teritoriaze.
gamoyenebuli literatura
1. abralava, ა., gvajaia, ლ., quTaTelaZe, რ.
(2015). sainovacio menejmenti. saxelmZRva-
nelo. Tbilisi.
2. gvajaia, l. (2014). inovaciuri in-
frastruqturis Tanamedrove organ-
izaciuli formebi. J. “socialuri
ekonomika”.#5.
3. galaxvariZe, n., zarginava, n., baraTaSvili,
ე. (2015). inovaciaTa menejmenti. Tbilisi.
4. Медынский, В. (2008). Инновационный менед-
жмент. Москва.
Technologic Parks and “Business Incubators” – The Mod ern Forms of Merging of Science and
Entrepreneurship
Luara GvajaiaDoctor of Economics,Associate Professor of Georgian Technic Univercity
Key words:INNOVATIVE ACTIVITIES, TECHNOLOGIC PARK, SCIENCE, SMALL BUSINESS, “BUSINESS INCUBATOR”, STATE, RESEARCH PROJECT
Summary
The author considers a rich international experience in transformation of economy to the innovative mode. The problem of technologic parks of developed countries are considered, as an example of distribution of new and effi cient form of merging of science and entrepreneurship.
Signifi cant part of the article is related to experience of Jewish state in stimulation of innovative activities of small and middle-scale businesses, as well as state’s role and support for establishment of so-called “business incubators”. The process of establishment of “business incubators” and their particular activities are described.
MMMMPPP
175
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
saqarTvelos saavtomobilo transportis saqmianobis (gadazidva-gadayvanis) marTvis efeqtianobis maTematikuri modelis damuSaveba da Sefaseba
ia goderZiSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ასისტენტ-პროფესორი
darejan biwaZe
მათემატიკის აკადემიური დოქტორი,ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
saqarTvelos saavtomobilo transporti, gadaziduli tvirTebi, gadayvanili mgzavrebi
saqarTvelo mdebareobs evropa-aziis
gasayarze da mis teritorias odiTganve
didi mniSvneloba hqonda satransporto
gzebis arsebobisTvis. igi aris umoklesi
gza, romelic akaSirebs aRmosavleT ev-
ropas aziasTan. swored saqarTvelo, ro-
gorc msoflio satransporto sistemis
Semadgeneli nawili, gadaiqca saerTaSoriso
ekonomikuri da politikuri interesebis
metad saWiro qveynad. unda aRiniSnos, rom
savtomoblo transportis maCveneblebi
maRali ekonomikuri maCveneblebiT xasi-
aTdeba. 2003-2012 wlebSi saqarTvelos
saavtomobilo transportiT gadazid-
uli tvirTebis da gadayvanili mgzavrebis
raodenoba mocemulia cxrilSi.
№ wlebi
saavtomobilo transportiT
gadaziduli tvirTebis
raodenoba (aTasi tona)
saavtomobilo transportiT
gadayvanili mgzavrebis
raodenoba
(mln. kaci)
1 2003 24500,0 257,0
2 2004 25700,0 260,0
3 2005 26959,3 263,1
4 2006 27261,3 285,7
5 2007 27561,2 293,5
6 2008 27864,4 301,4
7 2009 28170,9 309,5
8 2010 28480,8 317,9
9 2011 28794,1 326,5
10 2012 29110,8 335,3
cxrili
2003-2012 wlebSi saavtomobilo transportiT gadaziduli tvirTebis
da gadayvanili mgzavrebis raodenoba
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
176
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
gadaziduli tvirTebis da gadayvanili mgzavrebis raodenobaze moqmedi faqtorebi
№ faqtorebi 2003 w. 2004 w. 2005 w. 2006 w. 2007 w. 2008 w. 2009 w. 2010 w. 2011 w. 2012 w.
1 saavtomobilo transportis
tivrTbrunva (mln. t.km)562,0 570,0 578,0 586,1 594,3 602,6 611,1 619,7 628,4 673,3
2 saavtomobilo transpor-
tiT gadatanili tona tvir-
Tis saSualo manZili (km)
23 22 21 21 22 22 22 22 22 22
3 mgzavrTbrunva (mln. mgz. km) 5150,0 5200,0 5252,0 5269,2 5416,7 5568,4 5724,3 5884,6 6049,4 6218,8
4 erTi mgzavris gadayvanis
saSualo manZili saavto-
mobilo transportis
mixedviT (km)
20,0 20,0 20,0 18,4 18,5 18,5 18,5 18,5 18,5 18,5
5 mTliani Sida produqti
(mln.l)9065,4 9824,3 11620,9 13789,9 16993,8 19074,9 17986,0 20743,4 24344,0 26167,3
6 mTliani Sida produqti
erT sulze (mimd. fas) lari2087,5 2276,7 2689,1 3133,1 3866,9 4352,9 4101,3 4675,7 5447,1 5818,1
7 mTliani erovnuli
Semosavali (milioni lari)9884,5 10004,9 11791,7 14102,4 17060,5 18930,2 17789,5 20102,8 23631,7 29925,6
8 pirdapiri ucxouri
investiciebi (mln. aSS
dolari)
401,5 438,3 449,8 1190 2014,8 1564,0 658,4 814,5 1117,2 911,6
9 saS. Tviuri nominali xel-
fasi (lari)148,0 156,6 204,2 277,9 368,1 534,9 556,8 597,6 636,0 712,5
10 ekonomikurad aqtiuri
mosaxleoba (aTasi kaci)2050,4 2041,0 2023,9 2021,8 1965,3 1917,8 1991,8 1944,9 1959,3 2029,1
11 mosaxleobis ricxovnoba
1 ianvrisaTvis (aTasi kaci)4342,6 4315,2 4321,5 4401,3 4394,7 4382,1 4385,4 4436,4 4469,2 4497,6
12 samomxmareblo fasebis
indeqsi (inflacia)104,8 105,7 108,2 109,2 109,2 110,0 101,7 107,1 108,5
99,1
13 biznes seqtorSi fiqsireb-
uli aqtivebi (mln. lari)4863,2 4942,8 5415,1 6040,5 7935,9 9257,1 12025,8 13386,1 15538,7 18625,8
14 resursebi transportSi
(mimdinare fasi l.)1271,3 1387,1 1453,1 1672,1 1889,5 1811,2 1922,4 2351,9 2619,6 2792,0
15 dasaqmebulTa saS. wliuri
ricxovnoba transportis da
kavSirgab. mix. (aTasi kaci)
40,1 41,3 42,5 45,4 49,6 50,3 51,4 50,4 51,3 55,1
16 brunvis moculoba trans-
portis da kavSirgabmulo-
bis mixedviT (mln lari)
1993,5 2006,5 2135,0 2442,0 2766,4 3004,7 2558,1 3313,6 4045,8 4519,1
17 gamoSvebuli produqciis
moculoba transportsa da
kaSvirgabmulobaSi (mln. l)
1478,8 1585,4 1724,5 1806,7 1936,2 2043,6 2016,5 2388,0 2770,2 3170,3
18 damatebuli Rirebulebis
moculoba transp. da kavS.
sferoSi (mln. lari)
680,6 783,6 896,1 1129,0 1157,6 1204,3 1215,3 1393,3 1610,8 1880,4
19 ZiriTadi aqtivebi trans-
portsa da kaSvirgabmu-
lobaSi (mln. lari)
1520,3 1632,6 1759,8 2289,4 3036,3 3084,1 4395,3 4580,5 5230,9 5594,8
20 transportsa da kav-
Sirgabmulobis sferoSi
investiciebi ZiriTad
kapitalSi (mln. lari)
724,3 853,8 900,0 965,9 1057,8 1039,7 266,1 450,8 245,9 348,6
21 eqsporti (aTasi aSS
dolari)644902 646903 865454 936172 1232371 1495345 1133622 1677472 2189136 2377455
22 importi (aTasi aSS
dolari)1785441 1845555 2489953 3677745 5214883 6301540 4500244 5257122 7057760 7842109
gadaziduli tvirTebis da gadayvanili
mgzavrebis raodenobis cvlilebaze
moqmedebs avtosatransporto kompaniis ro-
gorc Sida, ise gare faqtorebi. maT Soris
kavSirurTierTobis gansazRvrisTvis Cven
gamoviyenebT korelaciur-regresiuli an-
alizis meTods, mis safuZvelze vaCvenebT
kavSiris formebs da raodenobriv daxasi-
aTebas mravalfaqtoriani regresiis mod-
elis gamoyenebiTa da kavSiris simWidrovis
xarisxis maCvenebelTa daxmarebiT.
analizis Casatareblad moviZieT sta-
tistikuri masalebi 10 welze 22 faqtoris
mixedviT.
korelacia asaxavs kavSiris formas,
regresia ki kavSiris formis gamomsaxveli
gantolebaa.
maTematikuri modeli gamoisaxeba Sem-
degnairad:
y = f (xi)sadac y funqciaa, xi - romelime i argu-
menti.
177
Catarebul kvlevaSi aviReT gadazid-
uli tvirTebis raodenoba maTematikuri
modelis miznis funqciad da aRvniSneT y1-iT da masze moqmedi faqtorebi argumente-
bad, romlebic aRvniSneT x1; x2; x3......x22.aseve aviReT maTematikuri modelis
miznis funqciad gadayvanili mgzavrebis
raodenoba, romelic avRniSneT y2-iT da
masze moqmedi faqtorebi argumentebad,
romlebic aRvniSneT x1; x2; x3......x22.miznis funqciisa da faqtorebs Soris
kavSiris simWidrovis dasadgenad gamoi-
yeneba korelaciis koeficienti. y1 funqciisa
da x1 argumentis korelaciis koeficienti
aRvniSneT R1-თ, Sesabamisad, y1 funqciisa da x2 argumentis korelaciis koeficienti R2-თ da a.S. Catarebuli gamoTvlis Semdeg vi-
angariSeT R1; R2; R3..... R22.statistikur gamoTvlebSi, rac ufro
ukavSirdeba korelaciis mniSvneloba
1-s, miT ufro Zlieria damokidebuleba
cvladebs Soris. agreTve, gamoTvlebSi
korelaciis koeficientis mniSvneloba Tu
aRemateba 0,5-s, maSin miznis funqciasa da
faqtors Soris arsebobs kavSiri, xolo masze
naklebi mniSvnelobis SemTxvevaSi kavSiri
umniSvneloa da Semdgom gamoTvlebSi aseTi
faqtorebi ar gaiTvaliswineba.
gazomvis raodenobrivi donis koe-
ficientebs Soris intensiurad iyeneben
„pirsonis“ koeficientebs, romlis meSve-
obiTac mowmdeba statistikuri hipoTeza
generalur erTobliobaSi or cvlads
Soris wrfivi damokidebulebis Sesaxeb.
rodesac „pirsonis“ koeficienti iRebs
zRvrul mniSvnelobas, (-1 an 1), iTvleba,
rom or cvlads Soris wrfivi funqciuri
damokidebulebaa. am SemTxvevaSi korela-
ciis koeficienti (R) or x da y-s Soris (Rxy) gamoiTvleba formuliT:
sadac M maTematikuri lodinia.
n Cveni SemTxvevisTvis statistikur mon-
acemTa ricxvia, xi - periodisTvis monacemebis
sidide, R - cdomilebis albaToba.
koeficientis dadebiTi mniSvneloba
or cvlads Soris pirdapirproporciuli
damokidebulebis arsebobaze miuTiTebs,
xolo uaryofiTi mniSvneloba ukupropor-
ciuli damokidebulebis arsebobaze.
Catarebul kvlevaSi mocemuli gvqonda
gadaziduli tvirTebis moculobis cv-
lileba 10 wlis ganmavlobaSi.
y1 funqciisa da x1 argumentis korela-
ciis koeficienti avRniSneT R1-T, Sesabam-
isad, y1 funqciisa da x2 argumentis
korelaciis koeficienti R2-T da a.S.
Catarebuli gamoTvlis Semdeg viangariSeT
R1; R2; R3..... R22.
gaangariSebuli korelaciis koeficien-
tebidan SevarCieT:
R1=0,870377; R3=0,86686; R5=0,922635;R6=0,926709; R7=0,878134; R9=0,910914;R14=0,88378; R15=0,930814; R18=0,914013;R22=0,88817. am koeficientebis mixedviT, y1 fun-
qciaze _ mocemul cxrilSi gadaziduli
tvirTebis raodenobaze moqmedi faqtore-
bidan aTi wlis monacemebis mixedviT, Sevar-
CieT aTi faqtori: 1; 3; 5; 7; 9; 14; 15; 18; 22.
mocemuli gvqonda agreTve gadayvanili
mgzavrebis raodenobis cvlileba 10 wlis
ganmavlobaSi. y2 funqciis da x1 argumentis
korelaciis koeficienti aRvniSneT R1-T da
Sesabamisad, y2 da x2-is korelaciis koefi-
cienti R2 da a.S. Catarebuli gamoTvlebiT
viangariSeT R1, R2, R3, ..., R22.
gaangariSebuli korelaciis koeficien-
tebidan Cvens SemTxvevaSi SevarCieT:
R3=0,958986; R5=0,982394; R6=0,982669;R7=0,953283; R9= 0,982292; R13=0,954283;R14= 0,960867; R15=0,955347; R18=0,962066;R22= 0,939835.am koeficientebis mixedviT, y2-funq-
ciaze gadayvanil mgzavrebis raodenobaze
moqmedi faqtorebidan aTi wlis monace-
mebis mixedviT SevarCieT aTi faqtori: 3; 5;
6; 7; 9; 13; 14; 15; 18; 22.
maTematikuri modelirebisTvis saWiroa
dazustdes damokidebulebis wesi funq-
ciasa da maTze moqmed faqtorebs Soris.
praqtikaSi gamoiyeneba hiperbola, para-
i. goderZiSvili, d. biwaZe
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
178
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
bola da wrfivi damokidebuleba.
ramdenadac funqciaze moqmedi faq-
torebi Cvens SemTxvevaSi simravliT gam-
oirCeva, mizanSewonilia, avirCioT wrfivi
damokidebuleba, anu funqcias eqneba saxe:
y=a1x1+a2x2+.....a10x10
korelaciuri kavSiris gansazRvris Sem-
deg maTematikuri modelisaTvis CavatareT
gamoTvlebi. gantolebaTa sistema amovx-
seniT „krameris“ meTodiT.
Seswavlili maCveneblebis mixedviT y1
funqciis mixedviT pirvel gantolebaTa
sistemis amonaxsni Semdegia:
mocemuli marTvis sistemis gadaw-
yvetilebas aqvs Semdegi saxe:
x1=118,6056458; x2=-8,432797323; x3=2,958619345; x4=-3,574842381;x5= -0,776950278; x6= -6,337316812; x7= -4,8701984; x8=1,544746151; x9=-0,918593775; x10= -0,001519865.
Sesaswavli maCveneblebis mixedviT, y2
funqciis mixedviT meore gantolebaTa sis-
temis amonaxsni Semdegia:
mocemuli marTvis sistemis gadaw-
yvetilebas aqvs Semdegi saxe:
x1= 0,030727686; x2= 0,061934919; x3= -0,26811071; x4=-0,003729891; x5= 0,073879707; x6= -0,002708699; x7= -0,008817877; x8=3,344335438; x9=0,022242641; x10=-0,0000109.
maTematikuri modeli saavtomobilo
transportis mier gadaziduli tvirTebis
raodenobisTvis iqneba:
y1=118,61x1-8,43x2+2,96x3-3,57x4-0,78x5-6,34x6-4,87x7+1,54x8-0,92x9-0,00x10
xolo maTematikuri modeli saavto-
mobilo transportis mier gadayvanili mg-
zavrebis raodenobisaTvis iqneba:
y2=0,03x1+0,06x2-0,27x3-0,00x4+0,07x5-0,00x6-0,01x7+3,34x8+0,02x9-0,00x10
sadac y1 aris gadaziduli tvirTebis
raodenoba, y2 ki gadayvanili mgzavrebis
raodenoba.
gadaziduli tvirTebis raoden-
obis modeli saSualebas gvaZlevs davas-
kvnaT, rom saavtomobilo transportis
mier gadaziduli tvirTebis moculobaze
dadebiT gavlenas axdens: x1, x3 da x8 faqtori.
yvelaze met gavlenas axdens saavtomobilo
transportis tvirTbrunva, romlis gazrda
gadaziduli tvirTebis raodenobas gazrdis
118 aTasi toniT.
aRsaniSnavia agreTve x3 - faqtori _ mT-
liani Sida produqtis moculobis zrda,
romlis erTi milioni lariT gazrda,
gadaziduli tvirTebis raodenobas mk-
veTrad gazrdis.
zemoT aRniSnuli orive faqtori metad
sainteresoa.
xolo rac Seexeba danarCeni faqtorebis
uaryofiT maCveneblebs, igi miuTiTebs qvey-
anaSi arsebuli ekonomikuri mdgomareobis
Sesaxeb.
gadayvanili mgzavrebis raodenobis
modeli ki saSualebas gvaZlevs CamovTvaloT
is x1, x2, x5, x8, x9-faqtorebi, romlebic
dadebiT gavlenas axdenen gadayvanili mg-
zavrebis raodenobaze, romelTagan aRsan-
iSnavia x8-faqtori, dasaqmebulTa saSualo
wliuri ricxovnoba transportsa da
kavSirgabmulobaSi, romlis aTasi kaciT
gazrda gadayvanili mgzavrebis raodenobas
sagrZnoblad gazrdis. gasaTvaliswinebelia
danarCeni uaryofiTi faqtorebi, romelTa
moqmedebis SesustebisaTvis unda daisaxos
konkretuli RonisZiebebi.
amgvarad, am ori miznis funqciis an-
alizma saSualeba mogvca davaskvnaT, rom
saavtomobilo transportiT ganxorciele-
buli tvirTTa gadazidvebis da mgzavrTa
gadayvanis moculobebis dagegmvisas me-
nejmentis mier aucileblad unda iqnas
gaTvaliswinebuli is faqtorebi, romlebic
xels Seuwyoben gadazidva-gadayvanebis mo-
culobebis zrdas. amave dros, gaizomos da
Sefasdes uaryofiTi faqtorebis gavlena
da daisaxos konkretuli RonisZiebebi maTi
moqmedebis SesustebisaTvis.
179
1. Леонтьев, Н. А. (1966). Техника статистических
вычислений. М.:Лесная промышленность.
2. gabiZaSvili, b. (1994). statistikis zogadi
Teoria. Tbilisi..
3. http://www.geostat.ge/cms/site_images/_fi les/
yearbook/Statistical%20Yearbook%20Geor-
gia2009.pdf 15.02.2012w.
4. http://www.geostat.ge/cms/site_images/_fi les/
yearbook/Statistical%20Yearbook_2010.pdf
10.06.2012
5. http://www.geostat.ge/cms/site_images/_fi les/
yearbook/Yearbook_Geo_2011.pdf 09.09.2012
6. http://www.geostat.ge/cms/site_images/_
files/yearbook/Yearbook_Georgia_2012.pdf
12.02.2013
7. http://www.geostat.ge/cms/site_images/_fi les/
yearbook/Yearbook_Geo_2013.pdf 17.01.2014
Elaboration and Assessment of Mathematical Model of Effi cient Management of Activity (Conveyance)
of Automonile Transport of Georgia
Ia GoderdzishviliDoctor of Economics,European Teaching University Assistant Professor
Darejan BitsadzeDoctor of Mathematics,European Teaching University Professor
Key words:THE MOTOR TRANSPORT, CARGO, PASSENGERS
Summary
Considered analysis of double-purpose function gives us a possibility to make conclusion that during plan-ning of volumes of cargo transportation and passenger carriage carried out by automobile transport the man-agement has necessarily to take into account the factors which will promote the transportation volume growth. At the same time it is necessary to measure and assess the eff ect of negative factors and to set out specifi c measures on mitigation of their action.
gamoyenebuli literatura:
i. goderZiSvili, d. biwaZe
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
180
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
organizaciul sistemebze moqmedi faqtorebis analizi da modelis damuSaveba regionis mdgradi ganviTarebis magaliTze
mzia kiknaZe
ტექნიკის აკადემიური დოქტორი,საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის პროფესორი
zurab gasitaSvili
ტექნიკურ მეცნიერებათა დოქტორი,საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის პროფესორი
lili petriaSvili
ტექნიკის აკადემიური დოქტორი, საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
organizaciuli sistema, faqtoruli analizi, regionis mdgradi ganviTareba
organizaciul sistemebSi marTvis pro-
cesSi iqmneba gadawyvetilebis miRebis au-
cilebloba, aseT sistemebSi situaciis
ganviTarebis kanonebi da kanonzomierebebi
aRiwereba xarisxobrivad. maTSi iqmneba
situaciebi, sadac situaciebis ganviTarebis
dinamika ar eqvemdebareba kanonzomierebebs.
gadawyvetilebis miRebis procesSi monaw-
ileoben eqspertebi da analitikosebi. isini
gadadawyvetilebis miRebisTvis eyrdnobian
sakuTar gamocdilebas da intuicias.
organizaciuli sistemis Seqmnis, gan-
viTarebis da realizaciisTvis mniSvnelovan
etaps warmoadgens daproeqtebis win misi
analizi da modelireba. Tanamedrove did
masStabiani rTuli sistemebis ganviTarebam
gamoiwvia maTi modelirebis meTodolo-
giisadmi didi interesi. masSi igulisxmeba
sistemis modelis ageba da analizi.
rTuli organizaciuli sistemebis anal-
izisas SeiZleba CamovayaliboT im miznebisa
da faqtorebis simravle, romelic dgas
sistemis winaSe.
sistemis miznebis optimaluri nakrebis
arCeva da sistemis funqcionirebis miRwevis
informaciuli teqnologia Sedgeba ram-
denime etapisagan:
sistemis miznis struqturireba. rac
niSnavs, rom gamoiyofa sistemis funq-
cionirebis mTavari anu globaluri mizani.
mas mieniWeba nulovani done, romlis dekom-
pozireba xdeba qvemiznebad.
181
mTavari mizani (romelic gaxlavT
glo baluri mizani) regionis mdgradi gan-
viTareba, romelic avRniSnoT - C0 da ro-
melsac mivaniWebT nulovan dones. Semdeg
anu pirvel doneze movaxdinoT am miznis
dekompozicia C1, C2, C3 da C4 qvemiznebad,
meore donis qvemiznebi iyofa (C11, C12, ..., C21, ... C31, ...) qvemiznebad. cxrili 1-Si moyvanilia
regionis mdgradi ganviTarebze moqmedi
faqtorebis _ miznebis da misi qvemiznebis
mniSvnelobebis (nawili).
aRniSnuli miznebis da qvemiznebis
miznis xes eqneba saxe (nax.2).
nax.2 miznebis da qvemiznebis miznis xe
sistemis miznisTvis wonis miniWeba.
miznis ranJirebisaTvis TiToeuli maT-
ganis Sefaseba xdeba ricxviTi sididiT
- maTi „wonebiT“, romlebsac eqsperti
an eqspertTa jgufi ganaTavsebs da
niSnavs. aseTi Sefaseba subieqturia.
mizani teqsturi winadadebiT aRiwereba
da SesaZlebelia moicavdes ricxobriv
maCvenebelsac. am meTods ewodeba ierar-
qiis analizis meTodi,
miznebis urTierTqmedebis Sefase-
bisTvis (xeze wveroebis wonebis Semo-
saRebad) imis dasadgenad, Tu ramdenad
mniSvnelovania mizani eqspertTan
SeTanxmebiT SemoviRoT Sefasebis qulebi. Ci da Cj miznebis urTierTqmedebis Zala
SevafasoT sityvieri (lingvisturi) fo-
r mulirebiT da gamovxatoT raodeno-
brivad [1-10] intervalSi.
miznis xis yoveli fragmentisTvis
dawyebuli nulidan SevadginoT kvad-
ratuli matrica R=||rij ||.matricis svetebi Seesabameba xis
wveroebs. marcxena svetSi sul zeda
ujraSi mocemulia Zireuli wveros wona (C0 globaluri miznisTvis wona W0=1). Ci striqonis da Cj svetis gadakveTaze
eTiTeba rij -is mniSvneloba, es mniSvneloba
tolia 1-is Tu Ci=Cj. Tu Ci ufro
mniSvnelovania vidre Cj maSin eTiTeba bij ,
winaaRmdeg SemTxvevaSi Tu Ci naklebad
mniSvnelovania vidre Cj da eTiTeba 1/ bij .
gamoyoT zemodan qvemoT ordoniani
fragmentebi, romlebic Sedgeba Zireuli
აღნიშვნა მნიშვნელობა
C0 რეგიონის მდგრადი განვითარება
C1 სოციალური ინდიკატორი სოციალური ინდიკატორი
C11 სიღარიბესთან ბრძოლა (%)
C12 დემოგრაფიული დინამიკა (%)
C13
განათლების, კადრების მომზადების და საზოგადოების ინფორ მაციუ ლო-ბისთვის ხელშეწყობა (%)
C14 მოსახლეობის ჯამრთელობის დაცვა (%)
C15 მოსახლეობის მდგრადი განვითარების ხელშეწყობა (%)
C2 ეკონომიკური ინდიკატორიეკონომიკური ინდიკატორი
C3 ეკოლოგიური ინდიკატორიეკოლოგიური ინდიკატორი
C4 ორგანიზაციული ინდექსიორგანიზაციული ინდექსი
cxrili 1
m. kiknaZe, z. gasitaSvili, l. petriaSvili
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
182
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
wverosgan da am wveros incindenturi
wveroebisgan. im fragments, romelSic
Sedis xis Zireuli wvero mivaniWoT
nulovani rangi. am fragmentis qveda
donis wveroebi warmoadgenen Zireuls
pirveli rangis wveroebisTvis.
nulovani rangi aqvs miznis xidan frag-
ments (C0, C1, C2, C3, C4). pirveli rangi aqvs
miznis xidan fragmentebs: (C1, C12, C13, C14, C15), (C2, C21, C22, C23), (C3, C31, C32, C33, C34, C35), da.a.S.
ganxilul magaliTSi 0-vani fragmentis
Sesabamis gantolebaTa sistemebs aqvs saxe
am gantolebaTa sistemis amoxsni Sede-
gad miiReba C1, C2, C3, C4 miznebisaTvis miznis
wonebi.
aseTi gantolebaTa sistemebi dgeba
sxva fragmentebisTvisac pirveli rangis
fragmentisTvis (C1, C12, C13, C14, C15) da a.S.
gantolebaTa sistemis amoxsnis Sedegad
miiReba C11, C12, C13, C14, C15 miznebisaTvis
miznis wonebi.
sistemis lokaluri miznebis minim-
izeba. radgan martivi miznebi da faqtorebi
SeiZleba Zalze bevri gaxldeT, saWiroa,
Catardes yvelaze mniSvnelovani miznebisa
da faqtorebis ricxobrivi Sefasebebi da
ranJireba, raTa moxdes yvelaze efeqturis
(miznis da faqtoris) SerCeva. lokaluri
miznebis urTierTdamokidebulebis kog-
nituri rukis Sesadgenad unda iyos
gaTvaliswinebuli, rom cxrilSi svetebi
nax.3 kognituri rukis fragmenti
183
da striqonebi Seesabamebian lokalur
miznebs. analizis Sedegad da eqsper-
tebTan SeTanxmebiT miRebul kognitur
ruka, romelsac mocemuli fragmentisa-
Tvis aqvs saxe (nax.3)
kognitur rukaze miznebis Soris
urTierTgavlenis dasadgenad Semogvaqvs
ricxobrivi maCveneblebi - globaluri (C0) da lokaluri miznebis (Cj) miRwevadobis
xarisxi, romelsac ganxiluli nulovani
rangis miznis xis fragmentisaTvis aqvs saxe:
aRniSnuli gamoTvlebis Sesrulebis
Semdeg J(C0)=3,501
miznis qvesimravleebis miRwevis xar-
isxi, maTi urTierTgavlenis gaTvaliswine-
biT gamoisaxeba formuliT;
J(C*) maqsimaluri dasaSvebi mniSvneloba
avRniSnoT Δ. da is ganxilul SemTxvevaSi
tolia 0.2101minimizaciis amocana CamovayaliboT
Semdegnairad unda vipovoT C* C, ise rom
erTdroulad Sesruldes Semdegi pirobebi
aRniSnuli gaTvlebis gaTvaliswinebiT
miviRebT lokaluri miznebis minimizebis
Sedegs E={b1, b2, b3, b4, b5, b6, b7, b8}, rac niSnavs
rom 150-ze meti faqtoridan SerCeuli
iqneba ufro mniSvnelovnebi, anu isini, rom-
lebic met gavlenas axdens regionis mdgrad
ganviTarebaze b1, b2, b3, b4, b5, b6, b7, b8.
gamoyenebuli literatura:1. Владиславлев, П. (2005).Выбор оптимального
сценария поведения организационных сис-
тем // «Управление большими проектами».
Сборник трудов. Под ред. Д.А. Новикова ИПУ
РАН, М.
2. Буч, Г. (1998). Объектно-ориентированный
ана лиз и проектирование с примерами при-
ложений на С++. 2-е изд-е: Пер. с англ. М.:
Издательство Бином. СПб.: Невский диалект.
3. Губко, М., Новиков, Д. (2002). Теория игр в
управлении организационными системами. М.
:СИНТЕТ.
4. Ларичев, О. (2000). Теория и методы принятия
решений, а также хроника событий в
Волшебных Странах. М.: Логос.
m. kiknaZe, z. gasitaSvili, l. petriaSvili
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
184
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Development of Organizational Model of Eff ective Management of Region’s Sustainable Development
Mzia KiknadzeDoctor of Technics, Professor of Georgian Technical University
Zurab GasitashviliDoctor of Technical Sciences, Professor of Georgian Technical University
Lili PetriashviliDoctor of Technics,Professor of Georgian Technical University
Key words:ORGANIZATIONAL SYSTEM, FACTOR ANALYSIS, THE REGION’S SUSTAINABLE DEVELOPMENT
Summary
Regional economics considerably determines the regional development. Regional development is charac-terized with factors of such development. Therefore, degree of impact of factors (indicators) of regional develop-ment on the criterions of regional development should be studied to determine the problems of management of regional development. Criterions of regional development are many, so we have inconceivably large range of scenarios in simulated experiment. The work tries to develop the sub-range of factors with high magnitude (high degree of impact) from the range of factors of regional development. This sub-range will be basis for studying economics of regional development and it’s very actual problem. Simulation of social-political situ-ations is eff ectively used for studying these problems. The work considers the tasks of modeling and studying economical sustainability on the basis of control impact and diff erent types of experiments.
185
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
inovaciebi - erovnuli da msoflio ekonomikis ganviTarebis mTavari mamoZravebeli Zala
nino maziaSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი, ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
inovaciebi, msoflio ekonomika, axali teqnologiebi
mosaxleobis zrdis Sesabamisad, adami-
anTa moTxovnebis dakmayofilebaSi sul ufro
izrdeba mecnierul-teqnikuri miRwevebis,
teqnologiuri inovaciebis roli, radgan
isini arsebiTad cvlian msoflio meurneobas
da xels uwyoben qveynebis ekonomikur zrdas.
inovaciebi erovnuli da msoflio ekonomikis
ganviTarebis mTavari mamoZravebeli Zalaa.
inovacia praqtikaSi aRiqmeba rogorc mec-
nierul-teqnikuri progresis (mtp) gardasaxva
realur axal produqtebsa da teqnologiebSi
da gulisxmobs SemoqmedebiTi (inteleqtua-
luri) saqmianobis Sedegad miRebuli siaxlis
praqtikul gamoyenebas. inovaciuri procesi,
rogorc erTiani sistema, sawarmoo-teqno-
logiuri, organizaciuli da socialur-eko-
nomikuri erTianobiT xasiaTdeba. sabazro
ekonomikis pirobebSi inovaciebis gareSe
ar arsebobs xangrZlivi da mZlavri aRmav-
loba. amas adasturebs ekonomikurad gan-
viTarebuli qveynebis magaliTi, romelTac
TavianTi siZliere radikaluri inovaciebis
safuZvelze moipoves. ase magaliTad, ing-
lisisTvis es iyo industriuli manqana da aq-
tiuri qveyanaTaSorisi vaWroba, amerikisTvis
- fordis konveieri da yovlismomcveli in-
formatizacia, iaponiisTvis - magnitofoni
„soni” da xarisxis umkacresi kontroli.
iaponuri korporaciebi warmoad ge-
nen msoflio liderebs inovaciebis Tval-
sazrisiT. iaponiaSi gamoSvebuli manqanebi
yvelaze ekonomiuria msoflioSi sawvavis
moxmarebis mizniT, xolo sayofacxovrebo
teqnika - yvelaze ekonomiuri eleqtroener-
giis TvalsazrisiT. es ki inovaciis Sedegia.
inovaciebi axali teqnologiebisa da
produqtis Seqmnazea orientirebuli da
Sesabamisad, SeuZlebelia axal ekonomikaSi
gadarCena mis gareSe. sawarmoebis inova-
ciuri saqmianoba misi produqciis konkuren-
tunarianobis amaRlebiskenaa mimarTuli da
misi mamoZravebeli Zalaa. nebismieri saxis
inovaciuri saqmianoba saxelmwifos mxridan
mxardaWerasa da waxalisebas saWiroebs.
dasavleTis qveynebSi amas axorcieleben. mag.
aSS, israeli, iaponia. aq arseboben mTeli
rigi organizaciebi, centralur da komer-
ciul bankebTan da sadazRvevo fondebTan
erTad, romlebic mxars uWeren inovaciuri
mewarmeobis ganviTarebas.
inovaciuri biznesi mimzidvelia, radgan
igi aumjobesebs mewarmeobis yvela sferos
saqmianobas, orientirebulia momxmarebelTa
konkretul moTxovnilebaze da aqvs Sejibre-
biTi xasiaTi. igi kapitaltevadi procesia.
misi dafinansebis wyaroebi SeiZleba iyos ro-
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
186
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
gorc sakuTari, ise moziduli da nasesxebi.
inovaciebis efeqtianoba investiciebis port-
felis optimalurad Sedgenazea damokide-
buli, ris gamoc sawarmoebs am wyaroebis
gonivrulad kombinireba uwevT. msxvil kor-
poraciebs aqvT imis materialuri da fin-
ansuri SesaZleblobebi da hyavT im donis
kvalifikaciuri personali, rom uzrunvel-
yofen inovaciuri procesis uwyvetobas da
liderobas sakuTar da msoflio bazarze.
inovaciuri biznesia „venCuri”. mas
riskian bizness uwodeben. „venCuri,” erTi
mxriv, gamoxatavs sawarmos, xolo meore
mxriv, risks, aseTi ormagi gageba sim-
boluria, ramdenadac saxsrebis garkveuli
raodenoba Caideba arc ise cnobil sawar-
moSi, rac bunebrivia Zalian maRali ris-
kis Semcvelia. Tavis mxriv, axali kompaniis
dasafinanseblad xdeba kapitalis mozidva
ara biujetidan, aramed kerZo mewarmisgan.
ZiriTadi mizani venCuruli dafinansebisa,
mdgomareobs imaSi, rom erTi, mewarmis
kapitali da meore, mewarmis inteleqtu-
aluri kapitalis realur sferoSi gaer-
Tianebis Sedegad miRebuli iqnas mogeba.
“inovacia” - yvela firmis warmatebis
niSania, inovacia SeiZleba vuwodoT, ro-
gorc biznesis warmoebis procesis gaum-
jobesebis calkeul winadadebas, aseve im
axal produqcias, romelic bazris moTx-
ovnebs akmayofilebs. Sesabamisad, inovacia
gazomvadi sasicocxlo ciklis sawyis da
saboloo wertils Soris arsebobs. aqedan
gamomdinare, is firmebi arian warmatebulni,
romlebic Tavisi saqmianobis yvela eta-
pze inovaciis danergvisaken miiswrafvian.
dRes, rodesac msoflios ekonomikuri gan-
viTarebis tempi mudmivad mzardia, cxadia,
rom Cveni qveynis Rirseuli momavlisaTvis
inovacia sasicocxlo mniSvnelobas iZens.
inovaciebsa da maT gamomwvev faqtorebs
sul ufro meti yuradReba daeTmo ekonomikur
koncefciebSi, xolo inovaciuri saqmianobis
gaaqtiureba dRes yvela qveynisa da mTlianad
msoflio meurneobis ganviTarebis mastimu-
lirebel faqtorad iqca. Tanamedrove eta-
pze sul ufro izrdeba samecniero kvleviT
samuSaoebze gaweuli xarjebi, viTardeba
msoflio ekonomikis maRalteqnologiuri
seqtori, yalibdeba kompaniebis axali teqno-
logiuri safuZvlebi.
investiciebi inovaciebSi uaRresad
aqtualuri problemaa, radgan inovaciur
proeqtebSi investiciebis mozidva gar-
Tulebulia dabandebaTa grZelvadiani
xasiaTisa da pirvel etapebze ukugebis
ararsebobis gamo, agreTve imis riskiT, rom
es investiciebi SeiZleba saerTod uSedego
aRmoCndes. venCuruli biznesi gulisxmobs
axali ideebis, progresuli samecniero-
teqnikuri damuSavebebis dafinansebasa da
maT dayvanas gayidvisTvis mizanSewonil
donemde, anu komercializacias. venCur-
uli biznesi saWiroebs did codnas, did
fulsa da did garjas, magram warmatebis
SemTxvevaSi igi uzarmazari mogebis momtani
„oqros ZarRvia”. venCurulma biznesma daan-
gria stereotipi, rom msoflioSi yvelaze
momgebiani da riskiani biznesia, navTobis,
iaraRis da narkotikis biznesi.
venCuruli biznesis principebi jer
kidev Sua saukuneebSi iyo cnobili. ra Tqma
unda, im periodSi venCuruli kompaniebi
ar arsebobdnen, magram martoxela mevax-
Seebi, iRbliani negociantebi da mdidari
feodalebi (maTi adgili Semdgom bankebma
daikaves) sazRvao savaWro operaciebs afin-
ansebdnen.
venCuruli biznesis ganviTarebaSi gan-
sakuTrebuli roli centralur kalifor-
niaSi Seqmnilma „silikonis (kaJbadis) velma”
iTamaSa. „silikonis velSi” 1950 wels 300
aTasze naklebi adamiani cxovrobda. es
adgili xilis baRebiT iyo cnobili, ro-
melTac adgilobrivi fermerebisTvis 65
mln Semosavali mohqondaT. intensiuri
mebaReobis Sedegad centraluri kalifor-
nia XX saukunis 50-ian wlebSi aSS-is swrafad
mzardi regionebis aTeulSi Sedioda. aq
ikrifeboda Savi qliavis msoflio mosavlis
daaxlebiT 1/3. „silikonis velis” Camoy-
alibebaSi principuli roli am teritoriaze
mdebare stenfordis (aSS) universitetma
iTamaSa. misi „pirveli sapatio mama” gamo-
Cenili eleqtroteqnikosi prof. frederik
Termania (XX saukunis 50iani wlebis dasaw-
yisSi frederik Termani stendfordis uni-
versitetis reqtori gaxda da „silikonis
187
velis” CamoyalibebaSi aqtiuri roli iT-
amaSa). es kiTxva Zalian bevr adamians mosdis
TavSi terminis, “silikonis veli”, gagone-
baze. Zalian cotam Tu icis ra imaleba
am saxelis ukan, miuxedavad imisa, rom
msoflios yvelaze revoluciuri gamogone-
bebi, romlebic yoveldRiurad axdenen
zegavlenas Cvens cxovrebaze, am “velze”
xdeba. rTulia, warmovidginoT Tanamedrove
civilizacia silikonis mdelos gareSe. es
aris naxevargamtarebze dafuZnebuli mik-
roeleqtronikis industriis samSoblo. es
regioni wlebis ganmavlobaSi iqca msoflios
udidesi teqnologiuri korporaciebisa da
startapebis samSoblod. Tavad termini am
regionSi silikonisagan damzadebuli Cipebis
gamomgoneblebisa da mwarmoebelTa didma
raodenobam warmoSva. dReisaTvis termini
“silikonis veli” amerikis maRalteqnolo-
giri seqtoris sinonimad iqca. miuxedavad im-
isa, rom aSS-sa da zogadad, mTel msoflioSi,
uamravi maRal teqnologiebze dafuZnebuli
ekonomikuri centri warmoiSva, silikonis
veli mudam rCeba teqnologiuri inovaciebis
mTavar Zalad.
frederik termani sakuTar studentebs
gamudmebiT ubiZgebda saswavlo kursis
dasrulebis Semdeg sakuTari biznesi dae-
arsebinaT. studentebis umetesoba dekanis
rCevas iTvaliswinebda da Sedegad, sten-
fordis universitetis kampusis garSemo
startapebis didma raodenobam daiwyo
gamoCena. swored aqedan warmoiSva iseTi
maRalteqnologiuri kompaniebi, rogore-
bicaa “hiulet-pakardi” (Hewlett-Packard) da
“varian asosieits” (Varian Associates) swored
aqedan iRebs saTaves silikonis veli. fre-
derik termans xSirad “silikonis velis
mamasac” ki uwodeben am teqnologiur-eko-
nomikuri centris ganviTarebaSi Setanili
udidesi wvlilisaTvis.
dReisaTvis, silikonis velze ganTavseba
strategiul miznad iqca maRal teqnolo-
giebze dafuZnebuli kompanebisaTvis. aq Tavs
iyris iseTi kompaniebi, rogorebicaa Face-
book, Google, Cisco, Yahoo!, Oracle, Apple, Adobe
Systems, eBay, Intel, Twitter da a.S garda imisa,
rom aq miiReba msoflioSi umniSvnelovanesi
teqnologiuri gamogonebebi, silikonis
veli cnobilia inkubatorebisa da biznesis
xelmSemwyobi damaCqareblebis didi raoden-
obiT.
inovaciuri biznesisaTvis damaxasi-
aTebelia Semdegi specifikuri Tavise-
burebebi: kapitaldabandebaTa obieqtebis
rolSi sarisko proeqtebis warmodgena;
kapitalis portfeluri marTva; saxsrebis
mniSvnelovani nawilis dabandeba inova-
ciuri firmis sawesdebo kapitalSi; venCur-
uli kapitalistis aqtiuri monawileoba
proeqtis marTvaSi an mis mier saimedo
kontrolis uzrunvelyofa; proeqtis sim-
wifis fazaSi biznesidan venCuruli kapit-
alistis winaswar gansazRvruli gamosvla.
dafinansebis moculobebi ganviTarebul
qveynebSi seriozul moculobebs aRwevs.
magaliTad, aSS-Si ukanasknel wlebSi ven-
Curuli investiciebis wliuri moculoba
saSualod 50 mlrd dolaris donezea, ev-
ropul qveynebSi venCurul fondebs naklebi
SesaZleblobebi aqvT _ maTi moculoba 10
mlrd $-s ar aRemateba. evropaSi lideria
didi britaneTi, romlis wilad evropis ven-
Curuli saxsrebis TiTqmis naxevari modis.
Cvens qveyanaSi biznesis es saxeoba jer-
jerobiT faqtobrivad ar arsebobs, vinaidan,
ar gagvaCnia axal teqnologiebTan da sar-
isko investiciebTan muSaobis gamocdileba,
agreTve, finansuri infrastruqtura. ven-
Curuli biznesis mTavari piroba - gan-
viTarebuli safondo bazari, romelmac
unda uzrunvelyos venCuruli kapital-
istis muSaobis mTavari principi. miuxedavad
amisa, saqarTvelos venCuruli biznesis
ganviTarebis kargi perspeqtivebi gaaCnia.
saamisod, upirvelesad, unda Camoyalibdes
inteleqtualuri sakuTrebis srulyofili
bazari, amuSavdes safondo bazari da Seiqm-
nas venCuruli fondebi. gasaTvaliswine-
belia aSS-s gamocdileba. saqarTvelos
wamyvan universitetebTan mizanSewonilia
Seiqmnas biznesinkubatorebi, teqnoparkebi,
romlebic venCuruli firmebis proto-
tipebi iqnebian. biznesinkubatorebi uzrun-
velyofen dasaqmebas.
saqarTvelos, rogorc adamianiseuli
kapitaliT mdidar qveyanas, gaaCnia eko-
nomikuri ganviTarebis umniSvnelovanesi
n. maziaSvili
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
188
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
resursi, romlis gonivruli gamoyenebiT
SesaZlebelia seriozuli aRmavloba. ukve
dRes saWiroa imis gageba, rom qveynis grZelva-
diani ganviTarebis veqtori adamianiseuli
kapitaliT unda ganisazRvros. saqarTvelos
sWirdeba iseTi erovnuli politika, rome-
lic ganapirobebs mZlavri inovaciuri seqt-
oris Camoyalibebas. Cvenma qveyanam msoflio
bazarze Tavisi Rirseuli adgili swored am
seqtoriT unda daimkvidros.
erovnuli inovaciuri sistemis for-
mirebisaTvis unda gamoiZebnos saTanado
saxsrebi. saxelmwifosTan erTad am pro-
cesSi aqtiuri monawileoba kerZo seqtorma
unda miiRos. unda vizrunoT, rom dar-
gobrivi institutebi gadaiqces kerZo kom-
paniebis sakuTrebad, maTi biznes sqemebis
nawilad, romelTa saqmianoba bazris moTx-
ovnaze iqneba orientirebuli. qveynis ino-
vaciuri politika unda aviyvanoT erovnuli
ideologiis rangSi.
sainovacio saqmianobis gaaqtiureba,
fundamenturi da gamoyenebiTi mecnierebis
ganviTarebis xelSewyoba saxelmwifos sis-
tematuri zrunvis sagnad unda iqces. Cvenma
mTavrobam ar unda dauSvas „tvinebis gad-
ineba”, axalgazrda, perspeqtiuli kadrebis
dakargva. amisaTvis ki saWiroa samecniero
infrastruqturis ganviTareba da maRali
xelfasebi, radgan ganviTarebuli qveynebi
cdiloben saukeTeso mecnierebis, special-
istebis mizidvas da aseTi saxiT intele-
qtualuri kapitalis dagrovebas. ufro
ganviTarebuli samyaros progresi mimd-
inareobs „asaTvisebeli” qveynebis degra-
daciis xarjze. saqarTvelos winaSec dgas
aseTi saSiSroeba da misi Tavidan acileba
progresuli ekonomikuri politikiTaa
SesaZlebeli. amaSi ki Tavisi wvlili ven-
Curulma biznesmac unda Seitanos.
aseve sainteresoa biznes-angelozebi,
rogorc inovaciur proeqtebSi kerZo in-
vestorebi, romlebic kapitals abandeben sar-
isko inovaciur biznesebSi, misi ganviTarebis
adreul, CaTesvis stadiaze. amasTan, erT pro-
eqtSi investiciebis moculoba, rogorc wesi,
milion dolars ar aRemateba. yvelaze xSirad
„angelozebad” fizikuri pirebi gvevlinebian,
Tumca, SeiZleba iuridiuli pirebic iyvnen.
am ukanasknelT, ZiriTadad, mcire zomis sain-
vesticio firmebi warmoadgenen, romlebic
sakuTar kapitals proeqtis CaTesvis sta-
diaze abandeben. „angelozur” formatSi aseve
vxvdebiT msxvili korporaciebis investicieb-
sac - am SemTxvevaSi saubroben „ko rporatiul
biznes-angelozebze”. rogorc wesi, biznes-an-
gelozi unda flobdes investirebul kapit-
alze mniSvnelovnad met danazogs, raTa
proeqtis warumateblobis SemTxvevaSi Seinar-
Cunos cxovrebis arsebuli done da SesZlos
Semdgomi komerciuli aqtivoba.
ekonomikurad ganviTarebuli qveynebis
gamocdileba gviCvenebs, rom qveynis
ekonomikur progress umeteswilad
uzrunvelyofs inovaciebi, romlebic mec-
nierul-teqnikuri progresisa da eko-
nomikuri moTxovnebis gaerTianebis Sedegia.
inovaciebis danergva aris biznesis marTvis
umaRlesi kategoriis procesi, romelSic
CarTulia maRali inteleqtiT gamorCeuli
mewarmeebi. aseTebi ki cotaa. saWiroa aseTi
kadrebis momzadeba, maTTvis treningebis
Catareba.sxvadasxva qveynis centraluri
da adgilobrivi xelisuflebis erT-erT
mniSvnelovan prioritets warmoadgens
maRalteqnologiuri mcire da saSualo
biznesis mxardaWera. amisaTvis Seqmnilia
sxvadasxva saxelmwifo organoebi (eko-
nomikuri ganviTarebis ofisi, inovaciuri
centri, saagentoebi), romelTa saqmianoba
mimarTulia axali kompaniebis daarsebisa da
maTi warmatebuli saqmianobis xelsayreli
pirobebis xelSewyobisaTvis, romlebic, Tavis
mxriv, qmnian samuSao adgilebs da awarmoeben
konkurentul produqcias. farTo gagebiT
silikonis veli (teqnoparki, samecniero
parki, maRali teqnologiebis parki, samec-
niero-teqnologiuri zona, industriuli
parki, inoqalaqi, teqnopolisi daa.S.) aris
maRalteqnologiuri zona, sadac koncent-
rirebulia maRalteqnologiuri industriis
obieqtebi. es aris inovaciuri kompaniebis
aglomeracia, romlebic ganTavsebulni
arian msxvil universitetebTan da kvleviT
laboratoriebTan. es yvelaferi erTad
iZleva inovacuri biznesis ganviTarebis
saSualebas,rac Cveni momavali warmatebuli
cxovrebis aucilebeli pirobaa.
189
1. http://siliconvalley.com
2. javriSvili, i. saqarTvelos erovnuli ban-
kis sainformacio teqnologiebis departa-
menti.
3. mesxia, i. (2011). biznesis safuZvlebi. Tb-
ilisi.
Innovations as the Main Driving Force for the Development of National and World Economy
Nino Maziashvili Doctor of Economics,Associate Professor
Key words:INNOVATIONS, THE WORLD ECONOMY, NEW TECHNOLOGIES
Summary
Due to the growth of the population and their needs is increased role of scientifi c and technical advances and technological innovation. As they are changing and are promoting world of economy and economic growth. Innovation is the main driving force for the development of national and world economy. Innovative process as a unifi ed system, characterized by unity of industrial-technological, organizational and socio-eco-nomic. The conditions of market economy, without innovation there is no growth. This is confi rmed by Example of the developed countries, Who gained their strength based on radical innovations . Innovation is focused on creating new technologies and products. Any kind of activity needs to support and encourage innovation by the state, ‘cause innovative business activity improves Entrepreneurship in all areas, it’s focused on specifi c customer needs and have a competitive character. It includes the process of capital. Innovation depends on the eff ectiveness of optimally designing investment portfolio. Innovation depends on the eff ectiveness of optimally designing investment portfolio, Which is why companies have to combine these sources wisely. Large corpora-tions have the material and fi nancial resources and have qualifi ed staff to ensure the continuity of the process of innovation and leadership in the world and in their own market.
Also is the problem of investment in innovation, As it is diffi cult to attract investment in innovative pro-jects. Investing is a long-term nature and the lack of profi tability in the fi rst stages, as well as the risk that these investments may prove to be futile.
Georgia is a country rich in human capital. It has a very important resource for economic development, and use reasonable of it makes serious development. Georgia needs a national policy, which leads to the formation of a powerful innovative sector. In this sector, our country should establish their place in the world market. We should fi nd the necessary funds for the formation of the national innovation system. In this process should take an active part of the private sector with the government. We should take care that the sectoral institutions be-come private of property companies, have become part of their business schemes, whose work will be focused on market demand. The country’s innovation policy should take the capacity of the national ideology.
gamoyenebuli literatura:
n. maziaSvili
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
190
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
inovaciuri politikis srulyofis ZiriTadi sakiTxebi globalizaciis pirobebSi
lamara qoqiauri
ეკონომიკის მეცნიერებათა დოქტორი, პროფესორი, საქართველოს ეკონომიკურ მეცნიერებათა აკადემიის აკადემიკოსი
sakvanZo sityvebi:
inovaciebi, inovaciuri politika, fundamenturi kvleva, samecniero-kvleviTi, sakonkurso dafinanseba, venCeruli kapitali
samecniero-teqnikuri, struqturu li
da institucionaluri politika, ro melic
aris samecniero-teqnikuri da soci alur-
ekonomikuri ganviTarebis politikis
ele menti, inovaciur politikasTan er-
Tad gavlenas axdens inovaciuri sferos
subieqtebis inovaciur saqmianobaze. maTi
warmatebuli realizacia adasturebs, rom
inovaciebi gardauvalia da marTvadia. in-
ovaciebis marTva ekonomikuri zrdis gas-
aRebi da mxardamWeri faqtoria.
samecniero-teqnikuri politikis qveS
igulisxmeba RonisZiebebis sistema, romle-
bic mimarTulia mecnierebisa da ganaTlebis
mxardaWeraze da ganviTarebaze, samecni-
ero-teqnikuri, organi zaciul-eko no mikuri
da socialuri inovaciebis Seqmnis mizniT
sazogadoebis wevrTa zRvardaudebel moTx-
ovnaTa dakmayofilebis mizniT warmoebis
SezRuduli faqtorebis arsebobis pirobebSi.
samecniero-teqnikuri politika gam-
iznulia:
samecniero-kvlevebis orientaciasa da
mxardaWeraze;
samecniero-teqnikuri ganviTarebis mi-
mar Tulebebis regulirebaze;
inovaciuri saqmianobis moraluri da
materialuri stimulebis srulyofaze;
samamulo mrewvelobis konkurentunar-
ianobis amaRlebaze;
efeqtiani sapatento-lizinguri ufle-
bebis (samarTlis) Seqmnaze, romelic
uzrunvelyofs inteleqtualuri sa-
kuTrebis dacvas.
inovaciuri saqmianobis regulirebaze;
inovaciuri saqmianobis Sefasebis
kriteriumebis da stimulirebis kri-
teriumebis SerCevaze, aseve samecni-
ero-teqnikuri ganviTarebis marTvis
meTodebis kriteriumebis SerCevaze;
saxelmwifo da dargobrivi samecni-
ero-teqnikuri programebis, calkeuli
sainovacio proeqtebis formirebasa da
realizaciaze;
inovaciuri saqmianobis ganxorciele-
baze sabiujeto da arasabiujeto fu-
ladi saxsrebis xarjze;
samecniero, samecniero-pedagogiuri da
sainJinro-teqnikuri muSakebis atesta-
ciis moqmedi sistemis SemuSavebaze.
191
struqturuli ekonomikuri politika
mimarTulia ekonomikaSi arsebuli dispro-
porciebis gadalaxvaze: garRvevis Semcire-
baze warmoebis sferosa da momsaxurebis
sferos Soris; TavdacviTi warmoebis wilis
Semcirebaze; mniSvnelovani uT a nasworobis
gadalaxvaze sxvadasxva dargis inovaciuri
sawarmoebis teqnikur aR Wurvasa da eko-
nomikis seqtorebs Soris. ekonomikis op-
timaluri struqturis kri teriumebia:
efeqtianoba, konkurentunarianoba, md-
gradoba cikluri ryevebis mimarT.
struqturuli politikis mizania mre-
wvelobis dargebisa da soflis meurneo-
bis, aramaterialuri warmoebis dargebis
ekonomikuri zrdis uzrunvelyofa. aRniS-
nuli gulisxmobs ara marto realizebuli
siaxleebis sididis raodenobriv zrdas,
aramed mSp-is struqturul gaumjobesebas.
e.i. xangrZlivi moxmarebis saqonlis wilis
amaRlebas. maRalxarisxiani produqciis,
Tanamedrove momsaxurebis, maT Soris, fin-
ansuris da sainformacios wilis gadidebas.
struqturuli politikis realizaciis Sede-
gad aucileblad unda iqnas miRweuli qveynis
ekonomikuri damoukidebloba, mrewvelobis
teqnologiuri gardaqmna, axali produqtis
gamoSveba samecniero-teqnikuri progresis
safuZvelze.
gansakuTrebul adgils struqturul
politikaSi iWers Tanmdevi miznebi: struq-
turul-depresiuli warmoebis Ser Ceva da
inovaciuri sawarmoebis gaTavisufleba im
teqnikisagan, romelTa saeqsploatacio
vada amoiwura; moZvelebuli manqanaTmSene-
beli produqciis gamoSvebis Semcireba,
xolo SemdgomSi saerTod Sewyveta; ino-
vaciuri sawarmoebis ZiriTadi kapitalis
gadajgufeba. ukanaskneli mimarTuleba
mizanSewoni lia, ganxorcieldes sawarmoebis
Serwymisa da SeerTebis CarCoebSi. am pro-
cesebis stimulirebisTvis mniSvnelovania
problemuri sawarmoebis gakotrebis pro-
ceduris Tavidan acileba da maTi mesak-
uTris Secvla.
struqturuli politikis umniSvne lo-
vanesi amocanaa inovaciebSi investiciebis
ukugebis amaRleba. mniSvnelovania ara
marto ganaxldes sawarmoo simZlavreebi,
aramed droulad Seicvalos moZvelebuli
mowyobiloba siaxleebiT, razec didadaa
damokidebuli teqnikisa da teqnologiebis
progresi.
institucionaluri ekonomikuri poli-
tika dakavSirebulia formaluri da ara-
formalur institutebis saqmianobasTan.
standartuli ganmartebis mixedviT, in-
stitutebi - esaa erTgvari TamaSis wesebi
sazogadoebaSi anda adamianis mier SemzRu-
davi CarCoebis Seqmna, romlebic qmnian
adamianuri saqmianobis mastimulirebel
struqturas inovaciur sistemaSi. form-
alur institutebs miakuTvneben miRebuli
kanonebisa da TamaSis dadgenil wesebs,
romlebic mimarTulia inovaciuri pro-
cesebis ganxorcielebaze, xolo araform-
alurebs - Cvevebs, qcevis dauwerel normebs
da sazogadoebriv pirobiTobebs, romlebic
ganpirobebulia ekonomikuri wyobis is-
toriuli ganviTarebiT.
institucionaluri ekonomikuri po-
li tikis, rogorc ekonomikuri azris
gan viTarebis erT-erTi mimarTulebis, po-
ziciebidan SeiZleba aixsnas adamianTa
sazogadoebis ganviTareba da funqcionireba
institutebis cvlilebiT (saerTo saxiT
formaluri da araformaluri TamaSis
wesebi), romlebic gavlenas axdenen inova-
ciur saqmianobaze.
institucionaluri ekonomikuri poli-
tika xels uwyobs, Tavidan iqnas acilebuli
negatiuri Sedegebi ama Tu im inovaciuri
gadawyvetilebebis miRebisas, romelic
yalibdeba TamaSis formaluri da ara-
formaluri wesebis da inovaciebis marTvis
meqanizmebis ignorirebisas. siaxleebis
SemuSavebis, danergvis, aTvisebisa da real-
izaciis procesebze gavlenas axdens (mas-
timulirebeli) motivebi da sameurneo
subieqtebis interesebi; inovaciuri marTvis
ierarqiuli struqtura, romelic efuZneba
qveyanaSi moqmed kanonebs, brZanebebs,
dadgenilebebs da a.S. adamianis sicocxlis
xangrZlivobasa da inteleqtze damokide-
bulia adamianis, sawarmos, mTeli qveynis in-
ovaciuri aqtivoba, misi cxovrebis doneze,
romelic izomeba realuri mSp-iT erT sul
adamianze.
l. qoqiauri
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
192
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
inteleqtualuri SezRudvebis ignori-
rebisas, romelTac unari SeswevT gavlena
moaxdinon inovaciur saqmianobaze, subi-
eqtebi SeiZleba moxvdnen e.w. `instituciona-
lur xafangSi~. `institucionaluri xa fa ngi
_ es aris mdgradi xasiaTis negati uri Sedegi,
romelic zogjer yalibdeba xisti gadaw-
yvetilebis miRebis Sedegad. sxva sityvebiT,
igi warmoadgens ekonomikur Cixs, romlis-
ganac gamosvla gaZnelebulia institucion-
aluri SezRudvebis ignorirebis gamo.
amitom formaluri da araformaluri
institutebi zogjer seriozul win-
aaRmdegobas qmnian stadiis _ `mecniere-
ba-teqnika-warmoeba~ ganxorcielebis da
Sesabamisad, ekonomikuri zrdisaTvisac.
kargad mofiqrebul da gaazrebul saga-
dasaxado-sabiujeto, sakredito-fulad,
sagareo-savaWro politikaze saqonelsa
da momsaxurebaze faswarmoqmnis moqmed
sistemaze, sakanonmdeblo bazaze da a.S.
didadaa damokidebuli sawarmos inova-
ciuri aqtivoba, kapitalis socialuri
mdgomareoba. es ukanaskneli iqmneba memk-
vidreobiTi tradiciebis, urTierTmx-
ardaWeris da urTierTndobiT. cxadia, aq
gaTvaliswinebuli unda iqnes sxvadasxva
socialuri jgufebis da klasebis saerTo
miznebi da interesebi.
sabazro urTierTobebze gadasvla ar
SeiZleba ganxorcieldes sawarmos inova-
ciuri saqmianobis aqtivizaciis gareSe.
inovaciebi xels uwyoben sawarmoebis eko-
nomikuri ganviTarebis axal safexurze
asvlas, uzrunvelyofen teqnologiur
bazaze gadasvlas, maRali samomxmareblo
Tvisebebis mqone produqciis gamoSvebas,
gansazRvraven zRvars ganviTarebul da gan-
viTarebad qveynebs Soris. sxva sityvebiT,
inovaciebi warmoadgenen sawarmos sabazro
strategiis warmatebis safuZvels.
amrigad, saqonlis konkurentunariano-
ba _ es aris misi bazarze win wawevis savizi-
to baraTi. axali saqonlis SemuSaveba da
misi gatana bazarze rig etapebs moicavs: saWiro odenobiT samecniero-kvleviTi da
sacdel-sakonstruqtoro samuSaoebis Ses-
ruleba. siaxlis sacdeli partiis SemuSaveba
da Seqmna, misi aTviseba da seriuli gamoS-
veba, bazris imavdrouli zondirebiT. inova-
ciuri gamoSvebis sididis zrda, simwife da
SeCereba. aucilebeli pirobebis Seqmna si-
axlis axali klasteris aTvisebisTvis, rom-
lebic pasuxoben samomxmareblo moTxovnas. ufro progresuli siaxleebis dafinansebis
unaris mqone dainteresebuli investorebis
moZieba.
SeiZleba gamoiyos sawarmos inovaciuri
politikis SemuSavebisa da ganxorcielebis-
admi ori ZiriTadi midgoma:
1. pirveli midgoma gulisxmobs arseb-
uli saqonlis Secvlas im saqonliT,
romelTac ufro maRali samomxmare-
blo Tvisebebi gaaCnia. am ukanasknelTa
gamoSveba xorcieldeba principulad
axali teqnologiuri damuSavebebis
safuZvelze. am SemTxvevaSi sawarmo
investorebi, rogorc pirvelmkvle-
varebi, axerxeben, miiRon droebiTi
sargebeli (mogeba) warmoebis xarjebis
Semcirebis xarjze, miwodebis da moTx-
ovnis mkveTri zrdiT da ciklis - `mec-
niereba-teqnika-warmoebis~ stadiis or-
ganizaciisa da marTvis axali formebis
danergviT. es midgoma unda ganvixiloT
rogorc samecniero-teqnikuri progre-
sis naxtomiseburi ganviTareba.
2. meore midgoma dakavSirebulia samecni-
ero-teqnikuri progresis evoluciur
(TandaTanobiT) ganviTarebasTan. es Se-
saZlebels xdis Tavdapirvelad uzrun-
velvyoT bazris romelime mcire seg-
menti da miviRoT minimaluri mogeba.
SemdgomSi samecniero-teqnikuri
politika, marketingul politikasTan
erTad, orientirebulia bazris rac
SeiZleba meti wilis mopovebaze, ra-
mac unda gamoiwvios mogebis gadideba.
sawarmos aseTi inovaciuri politika
gulisxmobs grZelvadiani strate-
giis SemuSavebas samecniero-teqnikuri
progresis sferoSi. igi emyareba ara
marto axali produqciis gamoSvebas,
aramed inovaciebs.
praqtikaSi sawarmos inovaciuri politi-
kis formirebisas inovaciis realizaciis
aucileblobis Sesaxeb gadawyvetilebis
miReba rTuli amocanaa. saqonlis Seqmnisas,
193
principulad axali, Tundac, mcire siaxlis
gaTvaliswinebiT, adgili aqvs sirTuleebs
misi damzadebisa da gavrcelebis SedarebiT
misaRebi variantis SerCevisas. kidev ufro
Znelia gadawyvetilebis miReba principu-
lad axali produqciis warmoebis Sesaxeb.
Cveni azriT, saWiroa, ganvixiloT in-
ovaciebze dafaruli moTxovnis ramdenime
saxe:
moTxovnis SegrZneba - esaa moTxovnebi,
romelic adre Tu gvian gaCndeba.
am SemTxvevaSi sawarmos inovaciuri
politika warmarTuli unda iqnes mo-
qmed da axlad Sesaqmnel inovacias So-
ris droiTi lagis Semcirebaze;
axlandeli (mimdinare) moTxovnebi yal-
ibdeba teqnikuri gadawyvetilebis,
samrewvelo nimuSebis, sasaqonlo niS-
nebis, nouhaus SemuSavebis, sawarmoSi
ekonomikuri situaciis Sedegebis, qvey-
anaSi politikuri movlenebis Semdeg.
magaliTad, orTqlis manqanis Seqmnam
gansazRvra sarkinigzo transportis
ganviTareba, rentgenis sxivebis aRmo-
Cenam ganapiroba samedicino rentgenis
aparatebis SemuSaveba da danergva;
samomavlo moTxovnebi. maTi warmoqmna
aRar xdeba xangrZlivi droiT, aRmo-
Cenis anda gamogonebis Seqmnis Semdeg.
ase mag.: 1873 venis msoflio teqnol-
ogiur gamofenaze eqsponirebuli iqna
sabeWdi manqanis sacdeli nimuSi. igi
Seiqmna 1808 wels italieli gamomgone-
blis p. turis mier;
negatiuri moTxovnebi aRmocendeba im
SemTxvevaSi, roca adamianebis erTi
jgufi (inovaciebis mosargebleebi)
aferxeben (uaryofen) alternatiuli in-
ovaciebis ganviTarebas. ase magaliTad:
ssrk-Si atomuri energiis aRmoceneba
Semaferxebeli faqtori gaxda qaris en-
ergiis ganviTarebis gzaze. Cernobilis
atomur sadgurSi avariis Semdeg Sveciam
mTlianad uari Tqva atomuri eleqtro-
sadguris mSeneblobis gegmaze. igi ime-
dovnebs, Tavisi moTxovna eleqtroen-
ergiaze dafaros sxva alternatiuli
wyaroebidan miRebuli eleqtroen-
ergiiT (vTqvaT, qaris energia).
inovaciaze moTxovnis gamovlenis
pro blema mniSvnelovanwilad martivdeba
sawarmos mier teqnologiuri orienta-
ciis gamoyenebis SemTxvevaSi. es imas
niSnavs, rom yvela samecniero-kvleviTi da
sacdel-sakonstruqtoro samuSao sawar-
moSi koordinirdeba klient-sawarmoSi
Cata rebuli Sesabamisi damuSavebebiT.
amrigad, samecniero-teqnikuri da so-
cialur-ekonomikuri ganviTarebis saxel-
mwifo politikis zemoT CamoTvlili
instrumentebi, romlebic gavlenas axdenen
inovaciur saqmianobaze, xels Seuwyoben
ara marto inovaciuri sferos subieqtebis,
aramed mTlianad qveynis dinamikur gan-
viTarebas.
amrigad Cvens qveyanaSi inovaciis pro-
cesi sami ZiriTadi arxiT mimdinareobs:
axali samecniero-teqnikuri codnis
mopoveba erovnuli kvleviTi sistemis
CarCoebSi da misi gamoyeneba;
investiciebi inteleqtualur sakuTre-
baSi patentebisa da licenziebis SeZe-
nis gziT;
ganaxleba da codnis SeZena importire-
bul maRalteqnologiur manqana-danad-
garebSi Caqsovili teqnologiebis meS-
veobiT.
konkretuli sainovacio RonisZieba
SeiZleba erTze met an samive arxs iyenebdes.
procesi Zalian rTulia, igi moicavs rogorc
kerZo, aseve saxelmwifo seqtorebis saqmi-
anobasa da urTierTqmedebas. procesebis
sirTulisa da mniSvnelobis gamo, Tanamed-
rove qveynebSi Camoyalibda mravaldoniani
erovnuli sainovacio sistemebi, romlebic
moicaven uzenaesi xelisuflebis yvela Stos,
adgilobriv mmarTvelobas, saministroebsa
da uwyebebs, kvleviT organizaciebsa da
universitetebs, samecniero momsaxurebis
centrebs, mrewvelobaSi moqmed samecniero
da sacdel laboratoriebs.
xelisuflebis, rogorc sistemis mene-
jeris, amocanaa, inovaciis samive arxze moaxdi-
nos iseTi zemoqmedeba, rom miiRos maqsimaluri
efeqti rogorc samTavrobo, aseve kerZo
investiciebidan. xelisufleba moqmedebs
rogorc investori, abandebs ra saxsrebs ro-
gorc konkretul gamoyenebiT kvlevaSi, rom-
l. qoqiauri
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
194
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
lis komercializaciac mosalodnelia, aseve
(da umTavresad) ganaTlebaSi, fundamentur
da gamoyenebiT kvlevaSi, infrastruqturis
ganviTarebaSi (samecniero momsaxurebaSi).
xelisufleba moqmedebs, rogorc katal-
izatori da regulatori, risTvisac qmnis
pirobebs inovaciuri procesis monawileebis
mxardasaWerad, maTi TanamSromlobis (maT
Soris, saerTaSoriso) gasaZliereblad; qmnis
wamaxalisebel sakanonmdeblo garemos (saga-
dasaxados CaTvliT); SeimuSavebs grZelvadian
gegmebs, adgens prioritetebs da erovnuli
programebis mimarTulebebsa da moculobebs;
uzrunvelyofs sainovacio sistemis funq-
cionirebas.
mecniereba, anu kvlevaTa sistema, is
erTaderTi inovaciis arxia, romelzec
saqarTvelos xelisufleba aqtiurad ze-
moqmedebs reformis procesSi. samwuxarod,
es reforma ar ganixilavs kvlevaTa sistemis
ganviTarebas qveyanaSi mimdinare inovaciis
procesis konteqstSi. sainovacio politikis
uqonlobis pirobebSi sxvanairad verc moxde-
boda. meore mxriv, amis gareSe ver Camoyalib-
deba mizanSewonili Tanafardoba kvleviTi
sistemis sxvadasxva funqciebs/komponentebs
Soris. am SemTxvevaSi `Tanafardoba~ niSnavs
Tanafardobas mecnierTa, organizaciaTa da
saxsrebis raodenobebs Soris, romlebic kon-
centrirebulia calkeuli funqciebis Ses-
asruleblad, xolo `mizanSewonili~ niSnavs
iseTs, romelic pasuxobs qveynis amocanebis
dRevandel xedvas. reformis procesSi ino-
vaciasTan dakavSirebuli funqciebi Tu gamo-
gvrCa an arasakmarisad SevafaseT, reforma
amis institucionalizacias axdens, rac
Secdomis Semdgom gamosworebas aZnelebs.
asec moxda. saxelmwifo dafinansebis gareSe
darCa samedicino mecniereba, rac momavalSi
jandacvis sistemis xarisxis zrdas SezRu-
davs. sxvadasxva samecniero disciplinaSi
ramdenime Zlierma samecniero koleqtivma
arseboba Sewyvita. mraval kvleviT organ-
izacias mieniWa Sps-s iuridiuli statusi,
rac, praqtikulad, kvleviTi samuSaoebis
Sewyvetas niSnavs.
am pirobebSi, rodesac saqarTvelos
ekonomika aseT rTul situaciaSia, gada-
udeblad saWirod migvaCnia inovaciuri
sferos win wamoweva da ganviTareba. miT
umetes, rom amis potenciali saqarTveloSi
namdvilad arsebobs.
gamoyenebuli literatura:
1. abralava, a., gvajaia, l., quTaTelaZe, r.,
(2009). sainovacio menejmenti. Tbilisi: stu. gv. 263.
2. Brooking, A., (1997). The Management of Intel-
lectual Capital. Long Range Planing 30 (3), p. 364
– 365.
3. Бромберг, Г. В., (2007). Интеллектуалъная соб-
ственностъ: от создания до исполъзования М.:
ИНИС роспатента. c. 207.
4. Джонсон, Д., (1998). Инновации. Пер. c англ.
М.: Мир. p. 14.
5. Друкер, П. Ф., (2003). Практика менеджмента,
М: Вилъямс. c. 156.
6. Друкер, П. Ф., (2009). Бизнес и Инновации.
Пер. c англ. Н.: Экономика инновации. Под
ред. В. Я. Горфинкеля. M., c. 157.
7. Кристенсен, К., (2004). Дилема инноватора. М.:
Алъпина Бизнес Букс. c. 181.
8. Кэмпбелл, К., (2008). Венчурный бизнес: новые
подходы. M.: Алыпина Бизнес Букс.c.17-30.
9. Kim, W.C., Mauborgne, R., (1999). Strategy, Value
Innovation and the Knowledge Economy // Sloan
management review. Spring. p. 46.
10. Kotter, P. J., (1996). Leading Change. Boston.
p.218.
11. Лемерлъ, П., (1994). Инновационная теория:
истоки и перспективы развития. Пер. с франц.
Киев: Арена – Пресс. c.119.
12. Porter, M., (1999). Innovative Capacity and
Prosperity the Next Competitivenes challenge in
the Glabal Competition venes Report. N.Y. p.12.
13. Сахто, Б., (1990). Инновация, как средство эко-
номического развития. М. Прогресс, c.43– 44.
14. qoqiauri, l., (2015). inovaciebi. Tbილისი. stu.
15. Шумпетер, И. (1982). Теория экономического
развития. M.:Прогресс. 16. Ciqava, l., (2006). inovaciuri ekonomika.
Tbilisi.17. ZamukaSvili, d., (2000). inteleqtualuri sak-
uTrebis samarTali. Tb.
195
The Main Issues of Innovative Policy in Globalization Conditions
Lamara QoqiauriDoctor of Economic Sciences, Professor, Academian of Georgian Economics Academy
Key words:INNOVATIONS, INNOVATIVE POLITICS, FUNDAMENTAL RESEARCH, SCIENTIFIC RESEARCH, FUNDING FOR CONTEST, VENTURAL CAPITAL
Summary
The work highlights key points of state innovative politics; state structure of social – economical and sci-entifi c - technical development, the main principles of the formation and completion, the resources and mech-anisms of funding of inovations. In the article you are able to fi nd out the instrumentarium of innovative politics, its priority directions.
Nowadays we consider elaboration of optimal strategy in science and innovative development important that is; To create conditions for rivalry sector of scientifi c research and process and for its broadening repro-duction; To create eff ective national innovative system; To hasten modernization of economics on the basis of technological innovation. To double the number of those enterprises that carry out technological innovations.
Thus, for innovative development of our country a sector of ‘’Knowledge generation’’ is necessary to exist. It includes fundamental and practical research eff ective functionality of national innovative system that trans-forms new Knowledge into product of technologies and services. Besides, it includes involves unity of economic subjects, innovative institutional business, infrastructure and resources; wide usage of informative – communic-ative technologies that enables to grow up Labor productivity and optimization of industrial processes.
l. qoqiauri
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
196
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
kulturis sferos organizaciebis Semosavlianobis procesebi da marTvis midgomebi
dodo WumburiZe
მენეჯმენტის (ხელოვნების მენეჯმენტის) დოქტორი,საქართველოს შოთა რუსთაველის თეატრისა და კინოს სახელმწიფო უნივერსიტეტის ჰუმანიტარულ, სოციალურ მეცნიერებათა, ბიზნესისა და მართვის ფაკულტეტის მიწვეული პედაგოგი
sakvanZo sityvebi:
kulturis sferos organizaciebi, Semosavlebi, marTvis midgomebi
kulturis sferos Semosavlianobis
procesebi da marTvis midgomebi spe-
cifiurobiT xasiaTdeba. garda amisa, sxva
sferoSi moRvawe organizaciebis msgavsad
warmatebis misaRwevad maTac sWirdebaT
konkretuli, realisturi da droSi gawer-
ili miznebi.
organizaciis ganviTarebis sxvadasxva
etapze miznebi gansxvavebulia. Tavdapirve-
lad es SeiZleba iyos bazarze sasurveli
poziciebis damkvidrebisTvis organizaciis
cnobadobis gazrdaze zrunva, xolo gan-
viTarebis mniSvnelovani safexuris miR-
wevis Semdgom organizaciis menejerma unda
izrunos miRweulis SenarCunebaze da Tan-
mimdevrulad mihyves axal gamowvevebs.
„miznebis dasaxva da maTi miRwevis
kontroli xels uwyobs progress. or-
ganizaciis saqmianobaSi warmatebulma me-
nejerebma ician, rom miznebi saWiroeben
daZabul muSaobasa da yvela TanamSromlis
seriozul Zalisxmevas. rTuli miznebis
misaRwevad organizaciam unda gamoavlinos
mizanmimarTuloba, novatoroba, simtkice
da erT muStad Sekvra. amrigad, miznebi
aris organizaciisaTvis sasurveli Sede-
gebi, misi saqmianobisa da ganviTarebis
kriteriumebi.“ [SublaZe, natitaSvili, do-
likaSvili 2010: 20].
kulturis sferoSi moqmed organiza-
ciebs Semosavlebis zrdaze da ideis gansax-
orcielblad Tanxebis moZiebaze zrunva
standartuli wesiT uwevT. gansxvaveba
mdgomareobs organizaciis arsSi da im mis-
wrafebaSi, romelsac kulturis ganvrcoba
saWiroebs. rogor SevqmnaT da gavaZlieroT
interesi kulturis sferos proeduqtebis
mimarT? aRniSnul kiTxvaze pasuxis versia
yvela im oraganizacias unda hqondes, rome-
lic kulturis sferoSi moRvaweobs.
momxarebels rom gauCdes interesi da
loialuri damokidebuleba, saWiroa infor-
murebulobisa da xelmisawvdomobis gazrda,
organizaciis mTavari gamowvevaa kulturis
sferos produqtebi gaxados xelmisawv-
domi kulturis farTo masebisTvis, aseve,
mniSvnelovania produqtis xarisxze zrunva.
aRsaniSnavia, rom kulturis sfer-
197
oSi moRvawe organizaciebis warmatebis
erT -erTi winapiroba gamocdilebis mqone
mene jeria, romelic kargadaa garkveuli ku-
lturis sferos specifikaSi da aseve flobs
Tanamedrove marTvis midgomebs. orga-
nizaciis warmateba menejeris mmarTvelob-
iTi gadawyvetilebis Sedegia.
„menejmenti - esaa organizaciuli
resursebis dagegmvis, organizaciis,
xel mZ R vanelobisa da kontrolis gziT or-
gani za ciis miznis efeqtianad da racion-
alurad miRweva“ [Richard 2008:30].
„menejmenti es aris saqmianobis gansak-
uTrebuli saxe, romelic araorganizebul
brbos gadaaqcevs efeqtian, mizanmimarTul
da mwarmoebel jgufad“ [Mescon, Albert, Khe-
douri 2007].
warmatebuli marTvis winapiroba Sede-
gze orientirebulobaa. sasurveli Sede-
gis miRweva damokidebulia efeqturi
sistemis Seqmnaze da organizaciis misiis
erTgulebaze, aseve, droulad unda moxdes
organizaciis ganviTarebisa da winsvlis
xeliSemSleli faqtorebTan mimarTebaSi
previnciuli zomebis gatareba.
`misia gansxvavdeba xedvisgan, xedva
organizaciis momaval mdgomareobaze
xelovanis an menejeris piradi Sexedulebaa.
am mxriv, piradi xedva da organizaciuli
misia strategiuli azrovnebis ZiriTad
instruments warmoadgens. Tumca, cvale-
badi xedva da misia, rogorc fundamenturi
nageboba erTi da igive ar aris“ [hagorti
2013:29].
marTvis midgomebis codna organiza-
ciis TiToeul wevrs exmareba organizaciis
arsis ukeT garkvevaSi. praqtikaSi menejrma
Tavadve unda gansazRvros marTvis romel
midgomas aniWebs upiratesobas.
Sedegze orinetirebuli qmedebebi or-
ganizacias exmareba winsvlaSi mxolod
maSin, roca xdeba araswori gadawyvetile-
bebis gaTvaliswineba da Sefaseba. organiza-
ciis, rogorc erTi mTliani sistemis aRqma
TavisTavSi moicavs erT gundad Sekvras da
erTi suliskveTebis arsebobas.
kulturis sferoSi moRvawe organ-
izaciebi mxolod sistemuri midgomiT ver
ixelmZRvanelen, produqtis Seqmnis ideidan
gadawyvetilebis miRebamde maT mouwevT
situaciidan nakarnaxevi gadawyvetilebebis
miReba.
„bihevioristuli midgoma gulisx-
mobs mecnierebis meTodebis da kvlevebis
gamoyenebas adamianTa qcevebis Ses-
wavlis mizniT. am mimarTulebis mTav-
ari mizania TanamSromelTa qcevebis
mamoZravebeli motivebis da maTi sxva ad-
amianebTan damokidebulebis ganmsazRvreli
faqtorebis analizi da Seswavla.
adamianur urTierTobaTa skolis
dadebiTi mxarea:
1. pirovnebaTaSorisi urTierTobebis
gamoyeneba adamianTa moTxovnilebebis
dakmayofilebis donisa da Sromis
mwarmoeblurobis asamaRleblad.
2. marTvis procesSi muSakTa dasaqmeba
maTi potencialisa da kvalifikaciis
Sesabamisad [SublaZe, mRebriSvili,
wowkolauri 2008:31].
SemoqmedebiTi adamianebis erT-erTi
gamorCeuli maxasiaTebeli isaa, rom isini
ar ifarglebian mxolod moTxovnilebaTa
dakmayofilebiT, maT surT TviTreal-
izacia. isini garkveulwilad arian emo-
ciurebi. maTTan urTierTobaSi menejerma
saWiroa, gaiTvaliswinos Semoqmedi adami-
anis fsiqologia. isini arian gaxsnilebi,
rodesac maT SemoqmedebiTi ideis real-
izaciisaTvis Sesabamisi pirobebi aqvT
Seqmnili. TviTreali zaciisaken mizanmi-
marTulad miiswrafvis yvela Semoqmedi,
romlis gaTvaliswineba marTvis procesSi
kulturis sferoSi moRvawe yvela menejers
uwevs. winaaRmdeg SemTxvevaSi SesaZloa,
Tavi iCinos interesTa konfliqtma.
„menejerebma unda Seqmnan ufleba-
mosilebis organizaciuli ierarqia, sadac
mkafiod iqneba gamokveTili, vin vis eqvem-
debareba da vis mimarTon TanamSromlebma
konfliqtis an problemis gaCenis dros.
arsebiTi mniSvneloba aqvs imas, rom ier-
arqiis zeda safexurze myof menejers
SeeZlos xelqveiTebisgan pasuxis moTxovna
maT qmedebebze“ [gareT r. jonsi, jenifer m.
jorji 2006:28].
nebismieri menejeris upirvelesi mova-
leobaa marTebuli gadawyvetilebis miReba.
d. WumburiZe
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
198
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
menejeri valdebulia, miiRos gadawyve-
tileba sxvadasxva sakiTxze, kerZod:
sameurneo, komerciul, sakadro da sxva.
miRebul gadawyvetilebebTan erTad
saWiroa gacemuli davalebebis Sesrulebis
kontroli da miRweuli Sedegebis Se-
faseba. efeqturi sakomunikacio strategia,
rogorc gare, ise Sida auditoriasTan
warmatebuli TanamSromlobiT miiRweva.
„cudi gadawyvetilebebis miRebis erT
-erTi mizani gaxlavT is, rom menejerebi
xSirad ver axerxeben kriteriumTa dadgenas,
romelic esoden mniSvnelovania gadaw-
yvetilebis misaRebad. saerTod warmate-
buli menejerebi iyeneben oTx kriteriums
alternatiuli qmedebis Rirsebebisa da na-
klovanebebis Sesafaseblad:
1. kanoniereba: menejerebma unda uzrunve-
lyon savaraudo qmedebis kanoniereba.
is ar unda arRvevdes rogorc qveynis
kanonmdeblobas, aseve saerTaSoriso
samarTlis normebsa Tu qveynis mTav-
robis dadgenilebebs.
2. eTikuri mxare: menejerebma unda
uzrunvelyon savaraudo qmedebis
eTikuroba. is zians ar unda ayenebdes
romelime dainteresebul jgufs.
3. ekonomikuri ganxorcielebadoba:
menejerebma unda gadawyviton,
ekonomikurad ramdenad ganxorciel-
ebadia warmodgenili alternativebi.
Cveulebriv, menejerebi axdenen sxva-
dasxva alternativebis xarjebisa da
sargeblis analizs imis dasadgenad,
romeli maTgani moutans sawarmos yve-
laze met sufTa finansur mogebas.
4. praqtikuloba: menejerebma unda ga-
dawyviton, floben Tu ara saWiro re-
sursebsa da simZlavreebs, romlebic
saWiroa warmodgenili alternativis
gansaxorcieleblad. aseve, darw-
munebuli unda iyvnen, rom mocemuli
alternativa safrTxes ar Seuqmnis
organizaciis sxva amocanebis Ses-
rulebas“ [gareT r. jonsi, jenifer
m. jorji 2006:119].
menejeris gadawyvetilebebi ori-
entirebuli unda iyos konkretul, droSi
gaweril, realistur miznebze. SeuZle-
belia romelime saorganizacio sakiTxis
calke ganxilva, yvelaferi erTmaneTTanaa
dakavSirebuli erTi sistemis farglebSi.
yvelaze martivi da Sesatyvisi magaliTia
organizaciis daniSnulebis gansazRvra. Tu
amgvari gansazRvra arsebobs, es gaadvilebs
komunikaciis strategiis Camoyalibebas
miznobrivi jgufebisaTvis.
kulturis sferoSi moRvawe menejers
sxva sferoSi moRvawe menejerebis msgavsad
situaciis gasakontroleblad ZiriTadi
gauTvaliswinebeli faqtorebis mogvarebisa
da krizisuli situaciebSi lavirebis unari
moeTxoveba.
rac ufro izrdeba organizacia,
miT ufro Zneli xdeba misi muSaobis
koordinacia. warmatebaze orientirebuli
menejeri arasdros ar jerdeba miRweuls.
imisaTvis, rom organizaciam warmatebas mi-
aRwios, aamaRlos mwarmoebluroba, saWiroa
marTvisadmi SemoqmedebiTi damokide-
bulebis uzrunvelyofa.
sabazro ekonomikis pirobebSi organ-
izacia warmatebas aRwevs, rodesac misi
momxmarebeli kmayofilia. momxmarebelTa
loialur damokidebulebas mniSvnelovan-
wilad TanamSromlebi ganapirobeben. or-
ganizacia warmatebulia, Tu mis yvela
Ta namSromels SeuZlia ifiqros warmate-
baze da aqvT miswrafeba sakuTari wvlili
Seitanon ideis ganxorcielebaSi.
dReisaTvis marTva ganixileba rogorc
procesi, romelic Sedgeba erTmaneTan
dakavSirebuli dagegmvis, organizebis, mo-
tivaciisa da kontrolis funqciebisgan.
organizaciisaTvis mniSvnelovania Sem-
deg kiTxvebi: sad imyofeba amJamad organ-
izacia? risi miRweva surs? da ramdenad
aqvs sakmarisi resursebi miznis misaRwevad?
dasaxuli miznidan gamomdinare muSavdeba
samoqmedo gegma, Tumca gare da Sida
faqtorebis zemoqmedebam SesaZloa saWiro
gaxados masSi cvlilebebis Setana. aRniS-
nuli xazs usvams situaciuri midgomis
mniSvnelobas.
„organizaciis mwarmoebluroba -
aris sazomi, ramdenad yairaTianad da
efe qturad iyeneben menejerebi resur-
sebs momxmareblis moTxovnebis dasak-
199
mayofileblad da organizaciis miznebis
misaRwevad. organizaciis mwarmoebluroba
izrdeba yairaTianobisa da efeqturobis
zrdasTan erTad.
yairaTianoba _ aris sazomi, ramdenad
kargad da nayofierad iqna gamoyenebuli
resursebi dasaxuli miznebis misaRwevad.
organizacia aris yairaTiani, roca mene-
jeri amcirebs gamoyenebuli resursebis
raodenobas.
efeqturoba _ aris menejeris mier
kompaniisTvis dasaxuli miznebis marTe-
bulobisa da miRweuli miznebis xarisxis
Semowmeba. organizacia aris efeqturi,
roca menejeri irCevs Sesabamis mizans
da Semdeg aRwevs mas“ [gareT r. jonsi,
jenifer m. jorji 2006:7].
organizaciis menejeris mier miRe-
buli gadawyvetilebebi gansazRvraven
Tu ramdenad Sedegiani, efeqtiani da
mwarmoebluri iqneba kulturis sferoSi
moqmedi organizacia.
organizaciis resursebis optimaluri
gamoyeneba warmatebis winapirobaa. teqno-
logiebis ganviTarebam marTvis sistemis
gamativebis garkveuli iluzia Seqmna,
Tumca imavdroulad gaizarda menejerTa
pasuximgebloba, radgan swored maT uwevT
organizacis specifikis Sesaferisi Tanam-
SromelTa SerCeva da marTva. naTelia,
rom miznis miRwevis mTavar ganmsazRvrel
faqtors adamianur resursi warmoadgens.
aRniSnulis gaTvaliswinebiT unda ganxor-
cieldes marTvis midgomebis SerCeva. kul-
turis sferoSi moRvawe menejeri marTvis
sistemuri, situaciuri da bihevoristuli
midgomidan yvelaze metad bihevioristuli
midgomas unda eyrdnobodes, romelic
aqcents akeTebs TiToeuli TanamSrom-
lis individualizmze da xazs usvams maT
mniSvnelobas organizaciis winsvlaSi.
gamoyenebuli literatura:
1. SublaZe, g., natitaSvili, m., dolikaSvili
l.,(2010). strategiuli menejmenti. Tbil-
isi.
2. Richard, l. (2008). Daft. Management. Vander-
bilt University. South-Western. Tomson Lerning.
2008.
3. Mescon, H., Albert M., Khedouri, F., (2007). Man-
agament, Harper and row, publishers, New York.
4. hagorti, x. (2013). saxelovnebo menejmenti,
Tbilisi.
5. SublaZe, g., mRebriSvili, b., wowkolauri,
f. (2008). menejmentis safuZvlebi. Tbilisi.
6. gareT r. jonsi, jenifer m. jorji (2006).
Tanamedrove menejmentis safuZvlebi
(wigni momzadda da gamoica saqarTvelos
sazogadoebriv saqmeTa institutis (GIPA)
mier, Tbilisi.
d. WumburiZe
რეგიონული, სექტორული და ტექნოლოგიური პრობლემები
200
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
The Profi tability Process and Management Approaches of Cultural Organizations
Dodo TchumburidzeDoctor of Management (Art Management),Shota Rustaveli theatre and Film Georgian State UniversityThe external teacher of humanitarian, Social Science, business and management Faculty
Key words:CULTURAL SECTOR ORGANIZATIONS, REVENUES, MANAGEMENT APPROACHES
Summary
In this article is emphasized the profi tability process and management approaches of cultural organiza-tions. Should be noted, that these organizations need specifi c, realistic and time-bound goals similar as another organizations.
The goals are diff erent at the various stages of the development. At fi rst this may be the care of the increase of organization’s awareness, second, the care about desired positioning on the market, fi nally, after reaching the important stage, the top management of organizations must keep the achievement.
The organizations of cultural sphere are acting in standard way to increase the profi tability and for fulfi l-ment the ideas look for the sums. The diff erence is in the content and aspiration of organization. How educate the customers of cultural products? All organizations in cultural sphere must have the answer to this question.
Should be noted, that the prerequisite of success of cultural organizations is the experienced Manager, who knows well the specifi cation of culture and modern management approaches. The success of organizations is result of managerial decision of the Manager.
The prerequisite of successful management is the development of eff ective system, the devotion the or-ganization’s mission and the work out about the strategy for prevention obstacles factors.
The knowledge of management approaches helps to every member to understand best the organization content. In practice the manager must determine fi rstly what method of approach he prefers.
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები
და მიკროეკონომიკური პრობლემები
BUSINESS, OFGANIZATIONAL SYSTEMS AND MICROECONOMIC PROBLEMS
202
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
finansuri da mmarTvelo-biTi aRricxvis srulyofis meTodologiuri sakiTxebi umaRles saganmanaTleblo dawesesebulebebSi
givi baqraZe
ბიზნესის ადმინისტრირების დოქტორი, ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi: finansuri da mmarTvelobiTi aRricxva, saganmanaTleblo dawesebuleba
saganmanaTleblo dawesebulebebis
mar Tvis srulyofisaTvis mniSvnelovania
buRaltruli aRricxvis sistemis sruly-
ofa, gansakuTrebiT SeiZleba gamoiyos
Semosavlebis da xarjebis aRricxvis meTo-
dologiuri sakiTxebi.
saganmanaTleblo dawesebulebebSi mma-
rT velobiTi aRricxvis ZiriTadi amocanaa
menejmentis uzrunvelyofa informaciiT xar-
jebisa da Semosavlebis Sesaxeb, saqmianobis
saxeebis da dafinansebis wyaroebis mixedviT.
saganmanaTleblo dawesebulebis Semosavlebi
da xarjebi SeiZleba detalizebul iqnas mom-
saxurebis saxeebis, struqturuli qvedanay-
ofebis, saganmanaTleblo programebis,
swavlebis kursis, specialobebis da bakalav-
riatis mimarTulebebis mixedviT.
mmarTvelobiTi aRricxvis sistemam
unda uzrunvelyos informacia kontigentis
moZraobis Sesaxeb swavlebis formis, saxis,
kursis mixedviT specialobebis WrilSi.
aseTi informacia aucilebelia umaRlesi
saswavleblis saqmianobis efeqtianobis
Sesafaseblad. aranakleb mniSvnelovania
’’moziduli kontigentis“ maCvenebeli, ro-
melic axasiaTebs saswavleblis saqmianobas
da warmoadgens sabaziso maCvenebels Se-
mosavlebis, pirdapiri xarjebis, zednadebi
da saerTo administraciuli xarjebis gas-
aangariSeblad.
mmarTvelobiTi aRricxvis amocanas
warmoadgens informaciis miwodeba Se-
mosavlebisa da xarjebis mosalodneli
maCveneblebis prognozirebisaTvis saqmi-
anobis saxeebis mixedviT da operatiuli,
taqtikuri gegmebisa da biujetirebisaTvis.
am amocanis farglebSi SeiZleba gamoviy-
enoT gegmuri Semosavlebis da xarjebis
cneba. gadaxra faqtobriv da prognozul
maCveneblebs Soris saSualebas iZleva
saswavleblis finansuri mdgomareobis da
ganviTarebis tendenciebis operatiuli Se-
fasebisaTvis.
saganmanaTleblo dawesebulebis stru-
q turuli qvedanayofebis uzrunvelyofa
informaciiT misi saqmianobis Sesaxeb, arara-
cionaluri xarjebis droulad gamovlenisa
da Tavidan acilebis, agreTve xarjebis zR-
vruli moculobis, Sedegebisa da uzaralobis
(waugeblobis) wertilis gansazRvris mizniT.
203
uzaralobis wertilis gansazRvra saSuale-
bas mogvcems ganisazRvros studentebis
minimalurad aucilebeli kontigenti konkre-
tuli specialobebis mixedviT, romelic da-
faravs cvlad da mudmiv xarjebs. xarjebis
analizi SeiZleba gakeTdes ramdenime mimar-
TulebiT: vertikaluri analiziT SeiZleba
ganisazRvros xarjebis struqtura, raTa
dadgindes xarjebis ZiriTadi elementi, kon-
troli ganxorcieldes maT cvlilebaze. xar-
jebis horizontaluri analizi gviCvenebs
maTi zrdis temps.
dafinansebis sxvadasxva wyaroebidan
miRebuli Semosavlebis Tanafardobis ana-
lizi saSualebas mogvcems, SevafasoT
saga nmanaTleblo dawesebulebis damou-
kideblobis xarisxi.
mmarTvelobiTi aRricxvis mniSvne lo-
vani amocanaa struqturuli qvedanayofebis
menejerebis pasuximgeblobis sfe roebis
gamijvna Semosavlebisa da xarjebis for-
mirebaze da srtuqturuli qvedanayofebis
saqmianobis efeqturobis Sefasebis meT-
odebis SemuSaveba. am mizniT mizanSewonilia
„pasuxismgeblobis centrebis“ gamoyofa.
pasuxismgeblobis centrebis gamoyofisas
mizanSewonilia maTi maqsimalurad miaxloeba
saganmanaTleblo dawesebulebebis arsebul
funqciur-organizaciul struqturasTan.
amasTan, sasurvelia TiToeuli pasuxis-
mgeblobis centrisaTvis gamoiyos saqmianobis
konkretuli maCveneblebi. pasuxismgeblobis
sfero, uflebebi da valdebulebebi, agreTve
maTi ganxorcielebis meqanizmebi TiToeuli
centrisaTvis unda iyos gamyarebuli Sida
normatiuli aqtiT.
mmarTvelobiTi aRricxvis amocanas
warmoadgens qvedanayofebs Soris zednadebi
xarjebis ganawilebis bazis SerCeva. zed-
nadebi xarjebis ganawilebis bazis SerCeva
damokidebulia saqmianobis specifikasTan.
ganawilebis baza gavlenas axdens momsax-
urebis TviTRirebulebaze. aqedan gamo-
mdinare, uzustoba xarjebis ganawilebis
procentis gaangariSebaSi SeiZleba gaxdes
araswori gadawyvetilebis miRebis mizezi.
amrigad, didi mniSvneloba eniWeba
danaxarjebis swori aRricxvis, ganawilebisa
da gadanawilebis meTodikis SemuSavebas.
danaxarjebze msjelobisas unda gamovyoT
zRvruli an zrdadi danaxarjebi. zRvruli
danaxarjebi warmoadgens im resursebis mox-
marebas, romelic aucilebelia wina peri-
odTan SedarebiT momsaxurebis warmoebis
moculobis asamaRleblad. magaliTad, ro-
gori iqneba resursebis moxmarebis zrda,
Tu gaixsneba axali specialoba an Seiqm-
neba axali fakulteti. zRvrul danaxar-
jad SeiZleba CaiTvalos danaxarjebi axali
fakultetis, rogorc axali struqturuli
erTeulis, Sesanaxad an danaxarjebi am fak-
ultetze Caricxuli erTi damatebiTi stu-
dentis ganaTlebis misaRebad.
saganmaaTleblo dawesebulebebSi danax-
arjebis aRricxvis moqmedi sabuRaltro
sistema iTvaliswinebs faqtobriv danaxar-
jebze finansuri informaciis Tavmoyras
ara fakultetebis mixedviT, aramed mTli-
anad, rac mniSvnelovnad amcirebs sabuRal-
tro aRricxvis maCveneblebis mniSvnelobas
mmarTvelobiTi gadawyvetilebis misaRebad.
zednadebi danaxarjebis ganawilebis
yvelaze gavrcelebuli meTodia safex-
urebrivi ganawilebis meTodi. es meTodi
iTvaliswinebs erTi struqturuli danay-
ofis mier gaweuli danaxarjebis ganawile-
bas yvela sxva danayofze.
SedarebiT ufro mniSvnelovania prob-
lema, romelic sxvadasxva danayofis Soris
momsaxurebis saxeebis Sida gacvlasTanaa
dakavSirebuli. amrigad, gadasawyvetia ori
struqturuli danayofis danaxarjebidan
romeli unda daeqvemdebaros pirvel rigSi
danaxarjebis ganawilebis rigiTobas. amazea
damokidebuli, kerZod, romel danayofs
SeiZleba gadaunawildes saerTo danaxar-
jebis ZiriTadi nawili. aq mniSvnelovania imis
gaTvaliswinebac, rom zog pasuxismgeblobis
centrs aqvs Semosavlebi da danaxarjebi
(Semosavlebis centri), xolo zogs mxolod
danaxarjebi (danaxarjTa centri).
saganmanaTleblo dawesebulebebis menej-
mentis saqmianobaSi danaxarjebis maq sima luri
kompensaciis uzrunvelyofa sa si cocxlod
mniSvnelovani faqtoria. amitom, momsax-
urebis centrebze danaxarjebis mi ku Tvnebis
Semdeg unda SeirCes sakalkulacio erTeuli
da TviTRirebulebis gaangariSebis meTodi.
g. baqraZe
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
204
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
saganmanaTleblo da wesebulebebis menej-
mentma unda SearCios danaxarjebis ganaw-
ilebis maTTvis ufro mi saRebi meTodi. Cveni
azriT, misaRebia, SefardebiT erTeulebSi
danaxarjis ganawilebis meTodi.
rogorc wesi, fasebi danaxarjebze
meti unda iyos. amasTan, danaxarjebi in-
flaciisa da teqnikuri aRWurvis sruly-
ofis gamo ganuxrelad izrdeba. menejmentma
unda ixelmZRvanelos aqsiomuri sakiTxiT:
strategiuli dagegmvisas arasodes Seqmnas
iseTi produqti, romelic „ar gaiyideba“
bazarze.
amrigad, mmarTvelobiTi aRricxvis Sin-
aarsis ganxilva saganmanaTleblo dawese-
bulebebSi, saSualebas gvaZlevs davaskvnaT,
rom sxva dargebis analogiurad, igi SeiZleba
ganvixiloT rogorc buRaltruli aR-
ricxvis nawili Tavisi specifikuri mizniT da
amocanebiT. amasTan, unda aRiniSnos, rom misi
amocanebi individualuria da damokidebulia
saganmanaTleblo dawesebulebis saqmianobis
Taviseburebebze. gasaTvaliswinebelia, rom
aRniSnuli sakiTxebis regulireba SesaZle-
belia finansuri aRricxvis mowesrigebis
bazaze finansuri aRricxvis saerTaSoriso
standartebis Sesabamisad.
saganmanaTleblo dawesebulebebis saq-
mia nobis srulyofis mizniT mizanSewonilad
migvaCnia:
1. Sida finansuri kontrolis sistemis
srulyofa;
2. aqtivebis aRricxvis mowesrigeba, aRu-
ricxavi da dauregistrirebeli aq-
tivebis ararsebobis uzrunvelyofa.
aqtivebis sruli inventarizaciis Ca-
tareba regularulad SemuSavebuli
saaRricxvo politikis Sesabamisad;
3. saganmanaTleblo dawesebulebebSi dan-
axarjTa centris gamoyofa. magaliTad,
fakultetebis, arsebuli samecniero-
kvleviTi dawesebulebis da samecniero
biblioTekis gamoyofa calke danaxar-
jTa centrad;
4. biujetis dagegmva, biujetis fargleb-
Si xarjTaRricxvaSi ganxorcielebuli
cvlilebebis moculobis minimizacia;
5. debitor-kreditorebis reestris re-
gularuli Semowmeba Sedarebis aqtebis
warmoebiT. calmxrivad aRricxuli de-
bitoruli an kreditoruli davaliane-
bis drouli gamovlena da Tavidan aci-
leba rogorc saxelmwifo, aseve kerZo
dawesebulebebSi.
6. ZiriTadi aqtivebis swori klasifika-
cia da SemuSavebuli saaRricxvo poli-
tikis Sesabamisad aRricxvis warmoeba;
7. saxelmwifo Sesyidvebis ganxorciele-
bis Sesaxeb kanonmdeblobisa da kont-
rolis procesebis dacva, Tavisufali
konkurenciis uzrunvelyofa, Sesaba-
misobis dacva dadebul xelSekrule-
bebs, miReba-Cabarebis aqtebsa da gada-
xdil anazRaurebas Soris.
8. Sida auditis samsaxuris Camoyalibeba
da Sida auditis procedurebis Semu-
Saveba saerTaSoriso standartebis
mixedviT.
Cveni azriT, mizanSewonilia, saaRricxvo
sistemis bazaze Camoyalibdes mmarTvelob-
iTi da finansuri aRricxvis amocanebis
Sesabamisi sistema, romelic iqneba aRWur-
vili biujetirebis, kalkulaciis, efeqturi
mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis miRebis,
finansuri mdgomareobisa da saqmianobis
ekonomikuri efeqtianobis SesafasebisaTvis
saWiro informaciiT.
gamoyenebuli literatura:
1. saqarTvelos sagadasaxado kodeqsi, (2016). Tbilisi.
2. saqarTvelos kanoni „umaRlesi ganaTlebis
Sesaxeb“, (2013). Tbilisi.3. finansuri angariSgebis saerTaSoriso
standartebi, (2010). Tbilisi.4. Керимов, В. (2013). Управленческий учет-
информационная база для формирования и
реализации ключевых показателей деятель-
ности/В. Э. Керимов // Вестник Российского
экономического университета им. Г.В.Плеха-
нова. №01. C. 61-68.
5. Булгакова, С. (2010). Внутренняя управленче-
ская отчетность: структура видов и форм/С.В.
Булгакова, Н.В. Подо бедова//Современная эко-
номика: про бле мы и решения. №6. С.138-151.
205
Methodological Improvement Issues of Financial and Managerial Accounting in Higher
Educational Institutions
Givi BakradzeDoctor of Business Administration,Head of Finance at European Teaching University
Key words:FINANCIAL ACCOUNTING AND GOVERNANCE, HIGHER EDUCATION INSTITUTIONS
Summary
The peculiarities of the higher educational institutions’ accounting are considered. At the same time, spe-cifi c goals and objectives of managerial accounting is also analyzed. It should be noted that the managerial accounting objectives and goals are individual and depends on the characteristics of the institution’s activities. It is noted, that regulation of the issues of fi nancial managerial accounting is possible on the basis of fi nancial accounting settlement in compliance with the International Financial Reporting Standards.
g. baqraZe
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
206
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
organizaciuli kulturis Taviseburebebi da kroskulturuli aspeqtebi saerTaSoriso biznesSi
manana beruaSvili
საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის დოქტორანტი
sakvanZo sityvebi:
organizaciuli kultura, globaluri garemo, saerTaSoriso biznesi
saerTaSoriso biznesSi adamianebs sa-
q miani urTierToba aqvT erTmaneTTan, qi-
raoben adamianebs, iqmneba produqcia
ada mianebisaTvis da a.S. amitom biznesis so-
ciokulturuli garemos kvlevis amosavali
elementi aris adamianuri faseulobebi,
Sexedulebebi, rwmena, ganwyobebi da a. S.
es qmnis kulturas da gaziarebulia gark-
veuli socialuri jgufis farglebSi da
axdens zegavlenas biznesze, rac vlindeba
sxvadasxva mimarTulebiT _ es iqneba mene-
jeruli gadawyvetilebis miReba, lideroba,
saqmiani urTierTobebis warmoeba, mar-
ketinguli samuSaoebi Tu sxva. es determ-
inantebi qmnian kompaniis Siga kulturas,
gavlenas axdenen da TviTonac ganicdian
gavlenas sxva institutebis sociokul-
turis mxridan.
biznesisa da kulturis kavSirurTier-
Tobis kvlevis sayrdens warmoadgens ad-
amianTa faseulobebi. rogorc g. hofstede
miiCnevs, es faseulobebi sazogadoebis
yvela aspeqtis ganuyofeli nawilia da is-
eTive zegavlenas axdens biznesze, rogorc
magaliTad ojaxur cxovrebaze, bedniere-
baze, janmrTelobasa da swavlaze [hofs-
tede, hofstede 2011].saerTaSoriso biznesi qveyanaTa sazR-
vrebs kveTs da, Sesabamisad, kulturuli
mravalferovneba izrdeba, amitom biznesis
warmoebac rTuldeba da warmatebisaTvis
aucilebelia kroskulturuli midgomebis
gamoyeneba.
dRevandel globalur garemoSi or-
ganizaciuli kultura ganixileba, rogorc
adamianuri resursebis marTvis mZlavri in-
strumenti da misi mizania momuSaveTa mo-
marTva maT winaSe mdgom amocanebze, maTi
iniciativis mobilizeba, organizaciisadmi
erTgulebisa da adamianebs Soris nor-
maluri urTierTobebis damyarebis uzrun-
velyofa.
saerTaSoriso biznesSi organizaciuli
kultura garkveuli TaviseburebebiT xasi-
aTdeba, rac ganpirobebulia istoriuli,
eTnikuri, geografiuli da sxva faqtorebiT
gamowveuli erovnuli kulturebis Tavise-
burebebiT. erovnuli organizaciuli kul-
turebi gansxvavebulia imdenad, ramdenadac
gansxvavebulia maTi fuZemdebluri faseu-
lobebi (ojaxi, kanonisadmi pativiscema,
Sromis anazRaurebis done, pirovnebis, misi
codnisa da profesionalizmis pativiscema
da sxv.).
g. hofstedem, romelic saerTaSor-
iso firmebis organizaciul kulturaze
sxvadasxva qveynis kulturaTa gansxvave-
bulobis gavlenis sakiTxebze muSaobda,
207
organizaciebisa da qveynebis kulturuli
aspeqtebis klasifikacia Semdeg maxasiaTe-
belTa safuZvelze Camoayaliba:
1. ierarqiuli kibis sigrZe, romelic gan-
sazRvravs kulturis mxridan xelm-
ZRvanelis mier Tavisi Zalauflebis
gamoyenebis waxalisebis xarixs. aqedan
gamomdinare, im qveynebSi, sadac waxa-
lisebis xarixsi maRalia, adamianebs
Soris uTanabroba aRiqmeba rogorc
Cveulebrivi movlena da xelmZRvane-
lobisgan elian kidec Zalauflebis
gamovlenas.
2. gaurkvevlobisagan Tavis arideba. igi
gviCvenebs marTvis miuRebeli situaci-
isaTvis Tavis aridebisaken miswrafebis
xarisxs.
3. individualizmi-koleqtivizmi. aq asax-
vas poulobs SromiT motivaciaSi indi-
vidualuri da koleqtiuri interese-
bis Tanafardoba;
4. maskulinizmi-feminizmi. gansazRvravs
„mamakacuri“ da „qaluri“ kulturebis
dominirebis xarisxs.
gansxvavebuli organizaciuli kul-
turebis gavlena saerTaSoriso biznesis
marTvaze ZiriTadad gamowveulia Semdegi
garemoebebiT:
1. kulturuli sakomunikacio bari-
erebi TanamSromrlobaSi. sxvadasxva
kulturebis Semcveli komunikaciis
winaSe SeiZleba warmoiSvas sxvadasxva
siZnele, maT Soris sakomunikacio dar-
Rvevebic ki, romlebic ganpirobebulia
kulturis iseTi faqtorebiT, rogori-
caa: kulturul gansxvavebaTa ugulve-
belyofiT gamowveuli dabrkolebebi,
realurobis SegrZnebis damaxinjeba,
Sablonuri azrovneba da sxv.
2. sxvadasxva qveyanaSi arsebuli gansxva-
vebani marTvis stilSi;
3. gansxvavebani problemis dasmasa da ga-
dawyvetilebaTa miRebaSi;
4. Sromis motivaciis gansxvavebulo-
biT ganpirobebuli potenciuri kon-
fliqtebi, romelTa motivebi, rogorc
wesi, ganisazRvreba socialuri da
ojaxuri mdgomareobiT;
5. gansxvavebani socialur-kulturul
kompetenciasa da personalis ganvi-
TarebaSi. aq igulisxmeba kulturis
gansazRvruli mdgradobis arseboba,
rac gamoixateba sxva kulturebis
miRebaSi, sakuTar kulturul urT-
ierTdamokidebulebaTa codnaSi, gaxs-
nilobasa da moTminebaSi kulturuli
komunikaciis procesSi, personalis
marTvaSi erTi kulturuli sferodan
meoreSi nouhaus gadmotanis SesaZle-
blobis Sefasebis unarSi.
saerTaSoriso biznesSi organizaciuli
kulturis Taviseburebaze sxvadasxvagvarad
moqmedeben sxvadasxva tipis kulturebi,
rac TiToeuli maTganis unikalurobiT aris
gamowveuli. aqedan gamomdinare, saerTaS-
oriso biznesis warmatebuli saqmianobisa-
Tvis aucilebel pirobas warmoadgens iseTi
organizaciuli kulturis Camoyalibeba,
romelSic optimalurad iqneba asaxuli
erovnuli kulturebis Taviseburebani.
biznesis sul ufro mzard transnacion-
alizaciasa da globalizaciasTan da-
ka vSirebiT wina planze iwevs sruliad
sxvadasxva msoflmxedvelobis mqone indi-
vidTa dajgufebis moqmedebis koordinaciis
problema da erTiani wesebis Sesaqmnelad
udides mniSvnelobas iZens kroskultur-
uli aspeqtebis Seswavla.
brZanebebis Seqmnis problema ukve didi
xania Seiswavleba menejmentis saswavlo
saxelmZRvaneloebsa da kursebSi, maSinac
ki, rodesac biznesis monawileni ZiriTadad
erT qveyanas, anu kulturas ganekuTvne-
bian, saerTaSoriso brZanebebi axla ukve
mtkiced damkvidrdnen Cvens cxovrebaSi da
mravalerovnulma kompaniebma gverdi ar
unda auaron maTi Seswalis sakiTxebs.
saerTaSoriso mewarmeebi, mas Semdeg,
rac gaecnoebian TavianTi partniorebis
erovnul Taviseburebebs, unda miiRon
rekomendaciebi, rogor iurTierTon erT-
maneTTan da ras SeiZleba moelodnen maTgan,
ras xedaven isini TavianTi Tvalsawieris
farglebSi, riT gansxvavdebian es Sexed-
ulebebi principulad da raSi emTxvevian
erTmaneTs.
arsebobs iseTi sferoebic, sadac
ori eri SeiZleba mivides SeTanxmebamdec
m. beruaSvili
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
208
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
da swored, aqedan gamomdinare aris mni-
Svnelovani kroskulturuli aspeqtebis Se-
s wavla.
saerTaSoriso mewarmeobis warmatebebi
damokidebulia Semdeg faqtorebze:
partniorebTan urTierTobis xasiaTze;
saqmiani kavSirebis damyarebis cod-
naze;
partniorebze saWiro STabeWdilebebis
moxdenis unarze;
partnioris motivaciis gagebis unaze.
Tanamedrove mewarmisaTvis aseve Zalze
mniSvnelovania, icodes saqmiani eTikis Tav-
iseburebebi msoflios sxvadasxva qveyanaSi,
partniorTa qcevis specifikuri Tvisebebi,
rogorc sxva qveynebis saqmiani kulturis
matareblisa. aqedan gamomdinare, aucile-
belia gaviTvaliswinoT erovnuli fsiqo-
logia, tradiciebi, konkretuli qveynebis
wes-Cveulebebi, agreTve piradi Cvevebi,
Jestebi, mimika.
saerTaSoriso mewarmeobis kroskul-
turuli aspeqtebi moicavs sxvadasxva
biznes-kulturis gamokvlevas, saqmiani eTi-
kis da etiketis Taviseburebebis Seswavlas
da, agreTve komunikaciur gansxvavebebs ad-
amianebs Soris, rac saSualebas gvaZlevs,
kargad gavigoT ama Tu im kulturis
gansxvavebaTa mizezebi, romlebic damaxasi-
aTebelia sxvadasxva qveynis biznesis warmo-
madgenelTaTvis.
kroskulturul rekomendaciaTa ume-
te sobas ar gaaCnia Teoriuli safuZveli,
isini ubralod warmoadgenen mewarmeTa
saerTaSoriso urTierTobis xangZlivi
gamocdilebiT miRebul praqtikuli dak-
virvebebis Sedegebs.
sxvadasxva qveynis saqmiani urTierTo-
bebis kulturis Taviseburebebi saSualebas
iZleva, CamovayaliboT saqmiani ur Ti er-
Tobis gansazRvruli kanonzomierebe bi
sxva dasxva qveynis mewarmeTa Soris, risi
ganxorcielebac SesaZlebelia Semdegi mi-
marTulebebiT:
verbaluri da araverbaluri komuni-
kaciebiT;
gacnobiT, misalmebiT, wardgeniT,
pirveli kontaqtebiTa da SexvedrebiT;
saqmiani oqmebis gaformebis wesiT;
molaparakebebze qcevis wesebiT;
garegnuli ier-saxis, manerebis da sa-
qmiani Cacmulobis moTxovnebiT;
saqmiani mimoweriT;
miRebis organizaciiT.
komunikaciaTa Taviseburebebis Ses-
wavliT naTlad Cans, rom zogierTi cnebebis
gadaTargmna sxvadasxva enaze SeuZlebelia.
magaliTad, espanur enaSi ar arsebobs sityva
„mewarme“. aseve Zalian mniSvnelovania
Jestebis enac, romelic Zalian gansxvavdeba
sxvadasxva qveynebSi.
araverbaluri enis kidev erT
mniSvnelovan Taviseburebas warmoadgens
adamianebs Soris manZili saubris dros.
situaciis Sesabamisi manZilis gancda yovel
kulturas Taviseburi aqvs. komunikaciis
Taviseburebebs gansakuTrebuli mniSvne-
loba aqvs pirveli Sexvedrisas, radganac
amazea damokidebulia partnioris keTil-
ganwyobis mopoveba da urTierTsimpaTiisa
da ndobis damyareba.
organizaciebSi yovelTvis eTmoboda
didi yuradReba momuSaveTa SromiT kmay-
ofilebis sasurveli donis miRwevas,
vinaidan mravali mecnieruli kvlevis Sede-
gebidan gamomdinare, yovelTvis aRiniSne-
boda Zlieri kavSiri momuSaveTa SromiT
kmayofilebasa da organizaciis efeqtiano-
bas Soris.
rogorc kvlevis Sedegebidan Cans, Sro-
miTi kmayofilebisa da aqedan gamomdinare,
organizaciis efeqtianobis ma Cveneblebis
mixedviT lideroben kerZo organiza-
ciebi, romlebSic sajaro organizaciebTan
SedarebiT gacilebiT ufro mkafiod aris
gamovlenili da damkvidrebuli gunduri
organizaciuli kultura. marTvis aseTi
modeli damaxasiaTbelia Soreuli aR-
mosavleTis ganviTarebuli qveynebisTvis,
romelTa uswrafesi ganviTareba Sefase-
buli iqna rogorc saswauli. es garemoeba
sagulisxmo da samagaliTo unda gaxdes
Cveni qveynis organizaciebisTvis, romlebic
bevrwilad gansazRvraven sazogadoebisa da
mTlianad qveynis ganviTarebis tempebs.
209
gamoyenebuli literatura:1. hofstede, g., hofstede, g. i. (2011). kul-
turebi da organizaciebi. Tbilisi.
2. saerTaSoriso biznesis sociokultur-
uli garemo (2011). saerTaSoriso samec-
niero konferenciis moxsenebaTa krebuli,
i. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universiteti, gr. robaqiZis
saxelobis universiteti, kavkasiis Svei-
cariuli akademiuri qseli, Tbilisi.
3. veSapiZe, S. (2011). „saerTaSoriso samewarmeo
garemos kroskulturuli aspeqtebi“, „sa-
er TaSoriso biznesis sociokulturuli
garemo“ _ saerTaSoriso samecniero kon-
ferenciis moxsenebaTa krebuli, Tbilisi.
Organizational Culture and Croscultural Aspects of International Business
Manana BeruashviliPHD Student of Georgian Technical University
Key words:ORGANIZATIONAL CULTURE, GLOBAL ENVIRONMENT, INTERNATIONAL BUSINESS
Summary
In today’s global interdependence of national economies and the growth of the state border associated as an economic category, to some extent, loses its value as a historical-legal category is not disappearing, but it is becoming more liberal in terms of the movement of the various factors of production.
As a result of the process of globalization, the interdependence of national economic growth is the basis for the production of Internationalization, a signifi cant factor in the Intercultural relations.
Given the fact that cross the borders of countries in the international business and, therefore, increasing the diversity of cultural, business and production complicating the success of cross-cul-tural approach.
International Business’s successful business in the modern world at the necessary condition for the organizational culture, which will be refl ected in national cultures optimally features.
m. beruaSvili
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
210
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
sinergetikuli midgomebi marketingis marTvis procesSi
nana nadiraSvili
საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტის დოქტორანტი, გორის სახელმწიფო სასწავლო უნივერსიტეტის ლექტორი
sakvanZo sityvebi:
marketingi, sinergetikuli midgomebi, marketingis sistema
Tanamedrove ekonomikaSi mimdinare
xarisxobrivi cvlilebebi gviCvenebs, rom
araerTi faqtorisa da wyaros mniSvnelovani
nawili gadajgufebulia. isini did gavlenas
axdenen da gansazRvraven kidec ekonomikur
ganviTarebas. ekonomikuri zrdis tradi-
ciuli resursebis klebadi SesaZleblobebi
ukavSirdeba rogorc maTi gamoyenebis
fizikur SesaZleblobebs da zRvarTan mi-
axloebas, ise daqveiTebul efeqtiano-
bas da imavdroulad, bunebaTdacvis
RonisZiebebze danaxarjebis gazrdas. es ki
imas niSnavs, rom ekonomikuri zrdis mod-
elSi wamyvani unda gaxdes teqnologiebis,
kerZod, produqtebisa da momsaxurebis in-
ovaciuri procesebis sistema, romlebic,
sinergetikuli midgomiT gamoirCeva.
aRsaniSnavia, rom inovaciuri sistemebis
mTavar komponentebad gvevlineba teqnolo-
giuri, samecniero da samecniero-teqnikuri,
socialur-organizaciuli, mmarTvelob-
iTi, aseve kognituri siaxleebi, romlebic
saTanado dozirebiT asaxulia samecniero
naSromebsa da gamogonebebSi, nouhausa da
nairgvar materialur wyaroSi. isini aR-
mocendeba kvlavwarmoebiTi ciklis yovel
stadiaze, inovaciebi urTierTisagan
gansxvavdeba teqnologiebiT, war-
moSoba-warmoSobilobiT, daniSnulebiT,
siaxlis xarisxiT, sagnobriv Sinaarsobrivi
struqturiT, ekonomikur procesebze
gavrcelebisa da zemoqmedebis doniT. ino-
vaciuri Sinaarsis Semcveli midgomebi aris
ara raRac siaxlis danergvis erTjerad i
aqti, aramed damuSavebis, danegvis, Sejere-
ba-aTvisebis, warmoebis, difuziisa da si-
axleTa komercializaciis RonisZiebaTa
mizanmimarTuli sistema. inovaciuri
midgoma unda ganvixiloT rogorc siaxleTa
Seqmnis, Semoqmedebis siRrmiseuli pro-
cesi, rogorc inovaciuri alternativis
maqsimalurad realizebis, inovaciur
moTxovnaTa da samewarmeo Zalisxmevisa da
RonisZiebebis permanentuli procesi. in-
ovaciuri efeqtis struqturis sirTule,
Tavis mxriv, gamovlindeba ori ZiriTadi
formiT. cxadia, aseTi efeqtis Semcveli
komponentebi yovelTvis ar SeiZleba
gaizomos erTnair universalur erTeulebSi
(magaliTad, Tundac RirebulebiTSi), rac
saSualebas mogvecms movaxdinoT miRebuli
calkeuli Sefasebebis urTierTintegri-
reba. meore mxriv, analogiuri integraciis
ganxorcielebis procedurebi moiTxovos
efeqtis calkeuli komponentebis Sedare-
biTi mniSvnelobis radenobrivi Sefasebebis
211
arsebobas, romlebic SeiZleba Cven mier mx-
olod subieqturad ganisazRvros. marketingis sistemis marTvisas mec-
nieruli midgomebiT, miT ufro sinergizmisa
da sinergetikuli ideebis momarjvebiT
veziarebiT axal inovaciur meTodebs, ro-
melTa meSveobiT Sedegad viRebT arse-
biTad sruliad axal jgufs. sinergetikuli
ideebis gamoyeneba gvexmareba marTvis
efeqtianobis amaRlebaSi, kerZod, gansak-
uTrebuli danaxarjebis gareSe SevicnoT
da gaviziaroT mniSvnelovani xarvezebi
da maTi aRmofxvris gzebi. swored aseTi
midgomiT SeiZleba movaxdinoT saxsrebis
danaxarjebis dazogva-minimizireba. siner-
gia xels uwyobs da uzrunvelyofs mTliani
sistemis gamarTul muSaobas, ufro didi
efeqtis miRebasa da miRwevas, vidre er-
Tad aRebuli calkeuli qvesistremebisa da
Semadgenlebis efeqtiani jamuroba. siner-
gia ekonomikaSi niSnavs strategiul upir-
atesobebs, romlebic warmoiSoba erTiani,
erToblivi xelmZRvanelobiT, ori an meti
sawarmos SeerTeba-TavmoyriT. am dros
matulobs da maRldeba efeqtianoba, rome-
lic gamovlindeba nayofierebis gziT. war-
moebis danaxarjebis SemcirebiT. ase rom,
problemebis gasamklaveblad erToblivi
moqmedebiT miiRweva ufro didi da maRali
efeqti, vidre individualuri ZalisxmeviT.
sinergetikuli efeqti sawamos doneze
SeiZleba Sefasdes sawarmos muSaobis Sede-
gebis mixedviT; dargSi gaerTianebisa da
konkurenciis gaZlierebiT; organizaciis
personalisa da novator-inovatorebis
arawinaaRmdegobrivi urTierTmoqmedebiT;
marTvis wesebiTa da marketingis
variaciuli saxesxvaobiT; pirovnuli da
profesiul-profesionaluri ganviTarebis
srulyofiT. sayuradReboa, rom siner-
getikis kategoriuli aparati moicavs iseT
gagebas, rogoricaa atra qtori, aseve bi-
furkacia, fluqtuacia, fraqtaluroba,
disipaTiuri struqturebi da TviTorgan-
izeba. kritikul situaciaSi kritikuli
wertilovani movlenebis Sedegad sistemis
moqniloba ferxdeba - aramyari da ara-
mdgradi xdeba, warmoiSoba saSiSi simp-
tomebi - sistemis sxva xarisxSi gadasvlis
SesaZleblobebi, rac specialur liter-
aturaSi bifurkaciis wertilebis saxel-
wodebiT aris cnobili. TviTorgani zebadi
sistemis winaSe zemoxsenebuli bifurkaciis
wertilebSi Tavs iCens ganviTarebis gzebis
variaciuli simravle. am dros, im fargalSi,
romelic iqneba arCeuli viTardeba yvelaze
ufro optimaluria, radgan bifurkaciis
Semdeg sistema Semdgom wertilamde wins-
vliT ganagZobs ganviTarebas. cxadia,
arasimyarisa da aramdgradobis TavCena
Tavis mxriv warmoSobs sistemis qcevis axal
tips. aq Zalze mniSvnelovan rols TamaSobs
fluqtuaciebi, romlebis gardauvlad
warmoiqmneba im sistemaSi, romelic gam-
oirCeva Tavisuflebis mravali xarisxiT,
magram imavdroulad isini warmoadgenen
SemTxveviT movlenebs. maT SeswevT Zala ax-
ali wesrigis warmoSoba-aRmocenebisa, aR-
moceneba axali makrostruqturisa. swored
maT moculobasa da mimarTulebazea
damokidebuli arasimyaris viTarebidan sis-
tema romlis gamoyenebiT gamova SesaZlo
traeqtoriebidan. fluqtuaciebi SesaZle-
belia gaZlierdes sruliad SemTxveviTi
gare zemoqmedebiT, romlebic, raRacnairad,
TiTqos sistemas Semdgomi ganviTarebis
traeqtoriis arCevisaken mimarTavs. Ria
araxazobriv garemoSi mcireodenma ze-
moqmedebam, fluqtuaciam, SemTxveviTobam
SesaZloa arsebiT Sedegebamde migviyvanos.
mciredi fluqtuacia mosalodnelia ga-
daizardos makrostruqturaSi. fluqtua-
cia sistemas aiZulebs, airCios is gezi da
gantoteba, romlis mixedviTac moxdeba
sistemis Semdgomi ganviTareba. fluqtua-
ciisa da bifurkaciis movlenebi mWidrodaa
dakavSirebuli disipaTiuri struqturebis
gagebasTan. rogorc cnobilia, yvela sis-
tema Seicavs qvesistemebs, romlebic
ganuwyvetliv fluqtuaciur mdgomareo-
baSi imyofeba.zogjer calkeuli fluqtua-
cia an fluqtuaciebis kombinacia dadebiTi
ukukavSiris Sedegad SesaZloa imdenad
gaZlierdes, rom manamade arsebulma or-
ganizebam verc ki gaZlos da daiSalos. am
gardamtex momentSi SeuZlebelia winaswar
ganvWvritoT da gamovicnoT, rogori mi-
marTulebiT warimarTeba Semdgomi gan-
n. nadiraSvili
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
212
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
viTareba: sistemis mdgomareoba maSin
gaxdeba qaoturi, Tu is gadava mowesri-
gebulobasa an organizaciis axal, ufro
diferencirebul da ufro maRal doneze,
romelsac i. prigoJini, cnobili bel-
gieli mecnieri, samecniero mimoqcevaSi
termin sinergetikis Semomtan-damnergavi,
“disipaTiur struqturas” uwodebs. amri-
gad, disipaTiuri struqturebi gaxlavT
ufro maRali sirTulis warmonaqmni, vidre
daSlil-dangreuli misi winamorbedni. sin-
ergetikaSi gansakuTrebuli mniSvneloba
eniWeba atraqtoris gagebas, romelic sinon-
imia sityva “mizanisa”, rogorc saboloo
gamomxatveli mdgomareobisa. cneba at-
raqtSi gulisxmoben “sistemis SedarebiT
myar viTarebas”, romelic Tavisken izidavs
sistemis traeqtoriebis mTel simravles,
romlebsac sxvadasxva sawyisi piroba aqvT.
Tu aramyari, aramdgradi sistema moxvdeba
garkveuli atraqtoris mizidulobis areSi,
sistema gardauvlad gadaixreba mdgradi
mdgomareobis ganviTarebisaken da SeuZlia
am mdgomareobaSi dahyos manam, sanam sis-
tema raime mizeziT kvlav ar daubrundeba
aramyar mdgomareobas.
sinergetikis sagnis specifika isaa, rom
igi xazobrivi azrovnebis TvalTaxedviT
Ria sistemebSi Seiswavlis TviTorganiza-
ciis procesebs. am SemTxvevaSi gamokv-
levebis obieqts warmoadgens rTulad
organizebuli araTanabari sistemebi, rom-
lebic iswrafian qaosidan wesrigianobisaken
da piriqiT - gadadian sxvadasxva stadiaSi.
TviTorganizeba aris mowesrigebulobis,
urTierTobebis, urTierTkavSirebisa da
SezRudulobaTa TviTneburad warmoSobili
procesi, rac metad mniSvnelovania Ta-
namedrove marTvaSi.
sinergetikuli midgoma gulisx-
mobs imanenturi (sagnis Sinagani bunebis)
da transcendenturi (kvlevis sazR-
vrebis miRma arsebulis) movlenebis an
misi gamovlinebebis Seswavlas, romle-
bic sistemaSi fluqtuacias iwveven, rom-
lebic, Tavis mxriv, ganixileba rogorc finansur-sameurneo saqmianobis Sedegebi -
rogorc cvlilebebis mizezebi an wanamZR-
vrebi. fluqtuaciebis mizezi SeiZleba iyos
ekonomikuri sistemis raRac faqtori. ro-
melmac SeiZleba Tavi iCinos aracxadliv.
igi, aseve ara saaSkaraod an moulodne-
lad TavCenili, perspeqtiulad moaxdens
dadebiT da uaryofiT gavlenas mTlian
sistemaze an kidev mis finansur-sameurneo
saqmianobis calkeul maCvenebelze.
fluqtuaciebis mizezi aseve SeiZleba iyos
dauZleveli Zalebis moqmedebebis dawyeba.
marketingis mier marTvis sistemis Se-
fasebisas gansakuTrebiT mniSvnelovania
sinergetikuli midgomis inovaciuri gamoyeneba. pirvel yovlisa, gasaTval-
iswinebelia, marketingis ganxris menejeri maRali kvalifikaciis specialisti iyos
da igi, rogorc araerTi ekonomikuri dis-
ciplinis mcodne, aRiWurvos yvela mow-
inave ideiTa da marTvis formiT, anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, unda Seiswavlos,
gamoiyenos da danergos progresuli codna
da inovaciuri teqnologiebi. meore mxriv, sistemis funqcionirebis Seswavla-dak-
virvebisas man unda gaanalizos da Seafasos sistema. imavdroulad unda gaiTvaliswinos
da prognozireba moaxdinos im mdgomareo-
bebisa, romlebsac SeuZlia gavlenis moxdena
sawarmoos mTliani saqmianobis Sedegebze.
marketingis sistemaSi sinergetikuli
efeqti sxva araferia, Tu ara misi elemen-
tebis kooperatiuli moqmedebis Sedegi,
romelsac cvlilebisaken mihyavs sistemis
xarisxi, misi ganviTarebis traeqtoria
da imavdroulad gvaqvs ara mxolod eko-
nomikuri sistemis elementebis koleqtiuri
moqmedebis Sedegis metoba maTi individua-
luri moqmedebis jamze, rac axasiaTebs sin-
ergetikuli efeqtis Sesaxeb gavrcelebuli
Sexedulebis SezRudulobas. msoflio
mniSvnelobis saukeTeso kompaniebis xangrZ-
livvadiani warmatebebis mizezebis gamokvl-
evam aCvena, rom yovel Seswavlil cnobil
korporacias garegnulad, warmatebisaken
sruliad gansxvavebuli savali gzebi
hqondaT, magram kompaniebis saqmianobis
siRrmiseuli meqanizmebi erTdroulad
aratradiciuli da msgavsia, maT Soris:
daviwyoT ara kargi sastarto ideiT,
aramed kompania aigos survilisamebr;
viyoT mzad, uaryvoT an ganvaviTaroT
213
nebismieri idea, magram ar davtovoT
kompania;
ZiriTadi yuradReba unda davuTmoT
gaazrebebs organizaciuli dizainis
Sesaxeb. mudam gvaxsovdes, rom saqo-
neli da momsaxureba - Sedegia;
vimoZraoT arc ise didi nabijebiT,
raTa moulodnelad movixelToT da
gamoviyenoT Cven mier gacnobierebuli
SesaZleblobebi;
moZraobis mTavari orientiri ideo-
logiaa, romelic asaxavs, risTvis da
ratom arsebobs organizacia;
mTavaria ara is, risi miRweva surs or-
ganizacias, aramed rogori unda gax-
des.
zemoT moyvanili miTiTebebisagan is
daskvna gamomdinareobs, rom erTi da ig-
ive meqanizmi rTuli sistemebis nawilia,
romelic swori aRqmiT da gamoyenebiT
viTardeba; evoluciuri procesi SeiZleba
gaxdes progresis stimulirebis xelSem-
wyobi da mZlavri iaraRi. sinegetikam anu
TviTorganizaciis Teoriam ukve gamoik-
vlia rTuli sistemebis evoluciis
saidumlos buneba, romelsac SeuZlia Sea-
srulos marTvis mZlavri fundamento-
bis funqcia, romelic orientirebulia
Secnobadobaze, TviTorganizebadi tenden-
ciebis amoqmedebasa da mxardaWeraze sin-
ergetikuli midgomis gamoyenebis sfero
saSualebas iZleva, vamtkicoT, rom sworad
SerCeuli mmarTvelobiTi gadawyvetileba,
Sevsebul-damatebuli atraqtoruli stim-
ulirebiT, ayalibebs kavSirebs, rom-
lebic uzrunvelyofen sistemis myar
funqcionirebasa da ganviTarebas. mar-
ketingis marTvis aparatis mier dadgenili
da dawesebuli stimulebi awesrigeben sis-
temas, uzrunvelyofen mis funqcionirebisa
da ganviTarebis simyares ZiriTad diversi-
fikaciis organizaciisa da marTuli dadeb-
iTi sinergiis meSveobiT. sinergetikis
sagnis specifika isaa, rom Ria sistemebSi
TviTorganizaciis procesebi fasdeba ara
xazobrivi azrovnebis kuTxiT. kvlevis
obieqts ki warmoadgens rTulad organize-
buli araTanabawonadi sistemebi, romlebic
imyofeba qaosidan wesrigisaken da piriqiT
_ gadasvlis gansxvavebul, sruliad sxva-
dasxva stadiebSi.
amgvarad, gamovyaviT sinergetikuli
midgomis Semdegi upiratesobebi:
a) organizaciis SigniT evoluciuri pro-
cesebis Segnebuli gamoyeneba, rom-
lebic mimdinareobs, marezultirebadi
ori Zalis zemoqmedebiT: kerZod, gare-
gani fluqtuaciebi da sistemis Sina-
gani reaqciebiT;
b) TviTcvlilebadi struqturebis Se-
qmna, romlebic muSaobs TviTcvale-
badi wesebis mixedviT da amasTanave
adastureben SeTanxmebul qcevas;
g) Ria sistemebSi TviTorganizaciis
procesebis Seswavla araxazobrivi
azrovnebis zegavlenis kuTxiT;
d) permanentulobisa da diskretua-
lobis imitaciuri modelireba - im
savalde bulo pirobebis, romlebic
gansazRvraven sistemis sasicocxlo
cikls;
e) gareSe SemaSfoTebeli impulsebis fi-
qsacia, romlebic aRmocendeba makro-
sistemaSi da paralelur sistemebSi,
informaciis SekumSva Sekveca da da-
muSaveba am SeSfoTebebis Sesaxeb, Si-
nagani impulsebis SerCeva, romlebic
sistemas saSualebas miscems moaxdinos
gareSe zemoqmedebebisadmi adaptireba;
v) axali xarisxis aRmocenebis gamo gansx-
vavebuli masStabis struqturuli
doneebis kavSirisgan xorcieleba sis-
temis nawilakebis kooperirebis saxiT,
rac uzrunvelyofs sinergetikuli
efeqtis warmoCenas.
n. nadiraSvili
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
214
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Synergistic Approach to Marketing Management Process
Nana NadirashviliGeorgian Technical University Phd student,Gori Teaching University lector
Key words:MARKETING, SYNERGISTIC APPROACH TO MARKETING SYSTEM
Summary
System of new technologies, particularly innovative processes of products and services, having distin-guished synergetic approach in our opinion, should become key model of economical growth. Innovative ap-proach shall be discussed as depth process of making novelties and creative work, as well as maximal realization of innovative alternative, permanent process of innovative demands and entrepreneurial facilities and eff orts.
During managing the marketing system with scientifi c methods, especially with synergism and synergetic ideas, we are introduced to new innovative methods as a result of which we get completely original group. Usage of synergetic ideas helps us to increase management eff ectiveness, particularly to realize and become aware of important defects and their remedies without special expenditures. Such method makes it possible to conserve-minimize resources and costs.
215
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
saerTaSoriso biznesi globalizaciis pirobebSi
eTer narimaniSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,სამცხე-ჯავახეთის სახელმწიფო უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
globalizacia,fiWuri, globaluri, tarifebi, kvotebi, privatizeba
meoce saukunis bolo aTwleulebSi
da ocdameerTe saukuneSi saerTaSoriso
biznesis zrdam iseTi masStabi miiRo, rom
mravali mecnier-ekonomistis (espertis)
azriT, eWvs aRar iwvevs globalizaciis
eris dadgoma. erT-erTi midgomiT glob-
alizacia - esaa ganuwyvetliv mimdinare,
bazrebis, suverenuli saxelmwifoebisa da
teqnologiebis investiciebis myari pro-
cesi, romelic saSualebas aZlevs calkeul
pirebs, korporaciul da suverenul saxelm-
wifoebs ufro swrafad, vidre odesme
yofila, minimaluri danaxarjebiT daam-
yaron Rrma kontaqtebi mTeli msoflios
masStabiT ganTavsebul partniorebTan.
ekonomikur literaturaSi gamoyofen
mTel rig faqtorebs, romlebmac gavlena
iqonia msoflio ekonomikisa da msoflios
qveynebis integraciis gaZlierebaze. am
faqtorebidan umTavresia socialisturi
sistemis daSla 80—iani wlebis bolos, ris
Sedegadac aRmoifxvra msoflios komun-
istur da kapitalistur banakad day-
ofis praqtika. amis Semdgom periodSi
mniSvnelovnad gaaqtiurda saerTaSoriso
biznesi da daCqarda privatizaciis procesi.
Semdeg faqtors warmoadgens teqnologiis
srulyofis sfe roSi miRweuli progresi,
romelmac xeli Seuwyo integraciis gaRmave-
bas. msoflio ekonomikaze mowinave teqno-
logiis gavlenis karg magaliTs internetis
msoflio qselis Seqmna warmoadgens. garda
amisa, ekonomikis globalizaciaSi didi
roli iTamaSa iseTma teqnologiurma si-
axleebma, rogoricaa fiWuri telefoni,
personaluri kompiuterebi, Tanamgzavruli
kavSirebi da a.S. yvelaferma aman daaCqara
kapitalis msoflio bazris formirebis pro-
cesi, eleqtronuli komerciis ganviTareba,
momaragebis jaWvis Seqmna, agreTve saerTaS-
oriso vaWrobisa da saerTaSoriso invest-
iciebis moculobis uprecedento zrda.
eqspertTa erTi jgufis azriT, globaliza-
cia migviyvans sazRvrebis gareSe msoflios
Seqmnamde, romelSic suverenuli saxelmwi-
foebi sul ufro da ufro dakargaven Tavi-
anT gavlenas. specialistTa meore jgufi
gamoTqvams eWvs am Sexedulebis mimarT. maTi
azriT, iseTi movlena, rogoricaa global-
izaciis procesi da suverenuli saxelm-
wifoebis arseboba, darCeba Tanamedrove
cxovrebis ZiriTad, amasTan bevr SemTxvevaSi,
antagonistur faqtorebad. momaval aT-
wleulebSi erT-erTi ur Tulesi amocana,
romelic idgeba politi kuri liderebisa da
msxvili biznesmenebis winaSe, mdgomareobs
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
216
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
imaSi, rom gagebuli da SesaZleblobis
farglebSi SeTanxmebul iqnes globaluri
ekonomikis urTierTsawinaa Rmdego, bevr
SemTxvevaSi, SeuTavsebeli moTxovnebi da
msoflio qveynebis is interesebi, romlebic
am ekonomikis safuZvels Seadgens. msoflio
masStabiT, mravali eqspertis azriT, glob-
alizacias gaaCnia dadebiTi mxareebi, magram
amave dros igi araa dazRveuli naklovane-
bebisagan. saxeldobr, sayovelTaodaa cno-
bili is faqti, rom ganviTarebuli qveynebis
kompaniebs TavianTi warmoeba pirvel rigSi
gadaaqvT ganviTarebadi qveynebis terit-
oriaze. sadac SromiTi kanonmdebloba da
garemos dacvis Sesaxeb arsebuli normebi,
danaxarjebis moTxovnis TvalsazrisiT, im-
denad msubuqia (aramkacria), rom TiTqmis ar
arsebobs dacvis (Sesrulebis) aucilebloba.
amitom es kompaniebi Tavis valdebulebad
ar miiCneven maT Sesrulebas. ukanasknel
periodSi saerTaSoriso biznesis zrda
yvelasaTvis TvalsaCino da STambeWdavi
gaxda. magram aucileblad ismis kiTxva,
Tu ram ganapiroba aseTi ganviTarebis
SesaZlebloba da ratom aris momavalSi
saerTaSoriso biznesis kidev ufro metad
ganviTarebis maRali albaToba? eqspertTa
azriT, arsebobs am movlenis ori ZiriTadi
mizezi: 1) kompaniis strategiuli miznebi
(moTxovnebi), romlebic warmoadgenen
globalizaciis procesis gaRrmavebis mo-
tivatorebs da 2) saerTaSoriso biznesis
garemoSi momxdari cvlilebebi, romlebic
xels uwyoben globalizaciis procesis gaZ-
lierebas. aRniSnuli ZiriTadi mizezebidan
gamomdinare, arsebobs mTeli rigi sabazro
mizezebi, romlebic aiZuleben kompaniebs
gaxdnen ufro globalurebi, rogorc gan-
viTarebis saerTo kursis, ise yoveldRi-
uri praqtikuli sqmianobis kuTxiT. aseT
strategiul mizezebs (upiratesobebs, im-
perativebs) miekuTvneba: kompniis sakvanZo
upiratesobebis (kompetenciebis) gamoyeneba,
resursebis SeZena ufro dabali fasiT, kom-
paniis axal bazrebze SeRweva, Tavis dargSi
ufro efeqtiani konkurenciis gaweva.
kompaniis sakvanZo upiratesobebis
(kom pentenciebis) gamoyeneba. globaliza-
ciis erTderT umniSvnelovanes safuZvels
sak vanZo kompetenciebis (upiratesobaTa)
uf ro farTod gamoyenebis SesaZlebloba
warmoadgens, romelTa ganviTarebac SeZlo
kompaniam Sida bazarze.
sakvanZo kompetencia gansazRvravs im
gansxvavebulad gamorCeul Zlier mxares an
upiratesobas, romelsac pirvelxarisxovani
mniSvneloba gaaCnia kompaniis warmatebuli
saqmianobisTvis. axal bazarze sakvanZo kom-
pentenciebis gamoyenebiT kompanias SeuZlia
gazardos Tavisi Semosavali da mogeba. amis
magaliTad SeiZleba moviyvanoT sazRvar-
gareTuli kompaniebi, radgan saqarTveloSi
aseTi kompaniebis moZebna metad gaZnele-
bulia. saxeldobr, kompaniaSi `nokia~
SeimuSaves fiWuri telefonebis warmoebis
uaxlesi teqnologia, romelic xalisiT
miiRes momxmareblebma fineTis Siga baz-
arze. kompaniis xelmZRvaneloba male
mixvda, rom Semosavlebis da mogebis kidev
ufro gadidebis SesaZlebloba eZleoda Tu
telefonebis warmoebasa da gayidvas gaa-
farToebda sxva qveynebSic, rac warmatebiT
iqna ganxorcielebuli. aseTi magaliTebi
SeiZleba mravlad davasaxeloT.
resursebis SeZena ufro dabali fasiT.
saerTaSoriso masStabiT biznesis ganxor-
cielebis kidev erTi umniSvnelovanesi
safuZvelia dabal fasebad sawarmoo
resursebis (masalebis, samuSao Zlis,
kapitalis, teqnologiis) SeZenis aucileb-
loba. mTel rig SemTxvevebSi kompaniebi
ganicdian sazRvargareTis qveynebSi resur-
sebis SeZenis mwvave moTxovnas, radganac
adgilobriv bazarze Sesabamisi resursebi
an saerTod ar aris, an arasakmarisia moTx-
ovnis srulyofilad dasakmayofileblad
an kidev Zviria sxva qveynis bazrebTan
SedarebiT. amis magaliTebi Zalian bev-
ria. magaliTad, iaponiis kompaniebi xis ma-
salebsa da xis nawarms yiduloben kanadaSi;
msoflios yvela qveynis kompaniebi navTobs
yiduloben axalo aRmosavleTisa da afri-
kis qveynebSi da a.S.
gasaRebis axali bazrebis Zieba. biznesis
gafarToebis mizniT gasaRebis axali
bazrebis Ziebis aucilebloba warmoadgens
erTaderT mniSvnelovan mizezs kompaniis
saerTaSoriso bazarze gasasvlelad. rode-
217
sac Siga bazari, sadac kompania yidis Tavis
produqcias, mTlianad gajerebulia, am
bazarze sul ufro Zneli xdeba maRali Se-
mosavlis miReba da mogebis zrda. amitom
saWiroa Sesabamisi gzebis Zieba mocemuli
produqciis gayidvebis gasafarToveblad
sazRvargareTis axal, formirebad bazarze
gasvlisaTvis.
dargSi konkurenciis ufro efeqturad
warmarTva. kompaniis sazRvargareTis gas-
aRebis bazarze gasvlis erT-erT mizezs
warmoadgens survili imisa, rom aamaRlos
konkurentunarianoba da konkurentuli
brZolis efeqtianoba im dargSi, romelSic
igi moRvaweobs. garda zemoT aRniSnulisa,
Tanamedrove kompaniebma TavianTi biznesis
warmatebiT warmarTvisaTvis aucilebelia
gaiTvaliswinon biznesgaremoSi momxdari
is cvlilebebi, romlebic aRmocenda meore
msoflio omis, gansakuTrebiT ki socialis-
turi sistemis daSlis, Semdgom periodSi.
aseve gasaTvaliswinebelia is mudmivad mim-
dinare cvllebebi, romlebic xdeba biznesis
gare garemos ZiriTadi faqtorebis mixed-
viT. saerTaSoriso biznesSi am mxriv gansak-
uTrebiT mniSvnelovania iseTi faqtorebi,
rogoricaa politikuri garemos cvlileba,
teqnologiuri garemos cvlileba da a.S.
anu am SemTxvevaSi igulisxmeba iseTi
faqtorebi, romlebic moqmedeben qveynebis
sazRvrebs miRma arsebul makrogaremoSi da
saerTaSoriso mniSvneloba gaaCniaT. faqto-
brivad, isini saerTaSoriso biznes garemos
faqtorebs warmoadgenen.
politikuri garemos cvlileba. meoce
saukunis pirvel naxevarSi vaWrobis ga-
farToebis mizniT kompaniebis sazRvrvar-
gareTis axal bazrebze gasvlas xels uSlida
sxvadasxva qveynebis mTavrobebis mier
SemoRebuli barierebi. pirveli msoflio
omis Semdeg bevrma qveyanam (aSS, safrangeTi,
did britaneTi, germania da a.S.) SemoiRo
tarifebi da kvotebi importul saqonelze.
imavdroulad xelsayreli pirobebi Seuqmnes
erovnul kompaniebs saqonlis warmoebaze
samTavrobo kontraqtebis SeTavazebiT.
amis Sedegad 30-ian wlebSi saerTaSoriso
vaWrobisa da saerTaSoriso investiciebis
moculoba arsebiTad Semcirda. magram
meore msoflio omis Semdgom periodSi es
praqtika mTlianad gadaisinja da vaWrobiT
dakavebul ZiriTad qveynebs Soris moxda
molaparakeba sabaJo tarifebisa da
kvotebis Semcirebis, agreTve am qveynebis
teritoriaze pirdapir ucxour investi-
ciebze dawesebuli SezRudvebis gauqmebis
Taobaze. mravali am SeTanxmebidan miR-
weul iqna tarifebisa da vaWrobis Sesaxeb
generaluri SeTanxmebis dadebis procesSi,
agreTve vaWrobis msoflio organizaciis
Zalisxmevis Sedegad. teqnologiuri gare-
mos cvlileba. msoflios qveynebis mTav-
robebis mier teqnikuri da teqnologiuri
politikis sferoSi ganxorcielebulma
pozitiurma cvlilebebma xeli Seuwyo
saerTaSoriso biznesis ganviTarebas. gana-
kuTrebiT kavSirgabmulobis (komunikaciis)
sistemebis, satransporto saSualebebis
da informaciis damuSavebis saSualebebis
sferoSi danergilma siaxleebma saerTaSor-
iso biznesi ufro advilad gansaxorciele-
beli da momgebiani gaxada.
gamoyenebuli literatura:
1. Sengelia, T. (2010). globaluri biznesi. Tb-
ilisi: axali saqarTvelo.
2. Sengelia, T. (2008). dasaqmebis sferoSi
diskriminacia da biznesi., J. „ekonomika“,
№11-12.
3. Чинченов, М.В. (2009). Основы международного
бизнеса: Организационные основы, инфрас-
труктура, тактика и стратегия. КноРус.
e. narimaniSvili
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
218
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Internation Business in Globalization
Eteri NarimanishviliDoctor of Economics,Professor of Samtkhe-javakheti State University
Key words:GLOBALIZATION, CELLULAR, GLOBAL, TARIFFS, QUOTAS, PRIVATIZATION
Summary
Thus, in economy globalization process technological innovations such as cellular phone, per-sonal computer, satellite links, etc. played an important role. All this accelerated Capital formation of the world market, the development of e-commerce, supply chain creation, as well as international trade and international investment unprecedented growth.
219
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
TamaSebi unagira wertiliT da TamaSis amonaxsni Sereuli strategiis areSi
ioseb qarTveliSvili
ტექნიკის აკადემიური დოქტორი,ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
Tea Todua
ტექნიკის აკადემიური დოქტორი,ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
TamaSebi unagira wertiliT, TamaSis amonaxsni, Sereuli strategia
praqtikaSi xSirad gvxvdeba iseTi situa-
ciebi, rodesac urTierT sa winaaRmdego
miznebis mqone mxareTa interesebis Sejaxeba
xdeba. mo ce muli situaciebis umTavres
maxasiaTebel Tvisebad iTvleba is, rom arc -
erTi mxarisaTvis ar aris cnobili, rogor
imoqmedebs mowi naaR mdege mxare mocemul
momentSi. es warmoqmnis ganu sazRvrelobis
faqtors, romlis arsebobac mocemuli
situaciis ZiriTadi maxasia Te beli Tvisebaa.
garda amisa, TiToeuli mxare gulisxmobs,
rom saqme aqvs gonier mowinaaRmdegesTan da
maTi yoveli moqmedeba mimarTulia iqiT ken,
rom mowinaaRmdege mxarisaTvis Sedegi iyos
saziano, xolo Ta visTvis ki - sasargeblo.
zemoT moyvanili konfliqturi saxis
situaciebis analizisaTvis iye neben spe-
cialur maTematikur mimarTulebas -
TamaSTa Teorias. mis Zi riTad amocanas
warmoadgens, gamoimuSaos rekomendaciebi
kon fliq tur situaciaSi moTamaSeTa
gonivruli moqmedebisaTvis.
TamaSTa Teoriis princips, romelic
TiToeul mxares uwevs re komendacias uaR-
resad frTxili strategiis amorCevaSi, im
pirobis gaTva liswinebiT, rom mowinaaRm-
dege mxaris yoveli moqmedeba yo velTvis
TavisTvis sasargebloa da mopirdapire
mxarisTvis saziano, mi ni maqsis principi
ewodeba. es principi saSualebas iZleva,
gani sa zRvros minimaqsuri strategiebi.
moviyvanoT 4X4-ze TamaSis magaliTi:
cxrili 1
mocemuli TamaSisaTvis gamoviyeniT
minimaqsis principi, romelic gvaZlevs:
4maxmin;4minmax ijij aa v = = = 4
A B B1 B2 B3 B4
minstr.
A1 2 3 7 1 1
A2 6 2 1 5 1
A3 5 4 6 7 4*
A4 5 2 3 4 2
maxsvet.
6 4 7 7
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
220
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
sadac, v _ TamaSis fasia. minimaqsuri
strategiebi iqneba A3 da B2. xazgasmuli
ricxvi warmoadgens minimalur sidides Tavis
striqonSi da maqsimalurs Tavis svetSi (e.i.
mdebareobs minimaqsuri strategiebis gadak-
veTaze). mocemul ricxvs ewodeba unagira
wertili, xolo TamaSebs, romlebic Seicavs
unagira wertils, ewodeba TamaSebi una gira
wertiliT. aseTi tipis TamaSebSi minimaqsis
principis gamoyeneba saSualebas iZleva, gan-
isazRvros minimaqsuri strategiebi, romle-
bic TamaSis saboloo amonaxsns warmoadgens.
miRebuli amonaxsni iqneba saboloo im
mizeziT, rom napovni minimaqsuri strategie-
bidan gadaxveva mxolod TamaSis Sedegis
gauaresebamde migviyvans. radganac, mocemul
SemTxvevaSi, TamaSis amonaxsni sabolooa,
amitom is agreTve iqneba optimaluri, xolo
napovni minimaqsuri strategiebi iqneba moT-
amaSeebis optimaluri strategiebi.
TamaSis optimalur amonaxsns gaaCnia
Semdegi mniSvnelovani Tviseba: Tu A mxare
emyareba Tavis optimalur strategias, maSin
is uzrunvelyofs TavisTvis mogebas, rome-
lic TamaSis v fasis tolia, rogorc ar unda
imoqmedos B mxarem. Tu B mxare gadauxvevs
Tavis optimalur strategias, maSin A mxaris
mogeba, B mxarisTvis ukeTes SemTxvevaSi gan-
meordeba, xolo yvela danarCen SemTxvevaSi
A mxaris mogeba gaizrdeba.
praqtikaSi gvxvdeba uamravi TamaSi,
sadac = . aseT TamaSebSi, minimaqsis prin-
cipis gamoyeneba saSualebas ar gvaZlevs,
vipovoT TamaSis saboloo amonaxsni. amave
dros, TamaSebSi unagira wertiliT minim-
aqsis principis gamoyeneba gansazRvravs
TamaSis saboloo amonaxsns, anu mis op-
timalur amonaxsns. TamaSebSi, sadac =, TamaSis amonaxsni ar arsebobs mocemul
wminda strategiaTa areSi, magram igi arse-
bobs Sereul strategiaTa areSi. Sereuli
strategia iseTi strategiaa, romlis
drosac TiToeuli moTamaSe iyenebs Tavis
strategiebs winaswar mocemuli albaTobe-
biT. wminda strategia warmoadgens Sereuli
strategiis kerZo saxes, romelSiac yvela
wminda strategia gamoiyeneba 0-is toli
albaTobiT.
ganvixiloT TamaSis erTi magaliTi.
vTqvaT agrofirmas, romelic dakavebulia
marcvleuli kulturebis moyvaniT, gamoy-
ofili aqvs 100ha miwis nakveTi, romelzedac
SesaZlebelia xorblis, Wvavis, qeris da Sv-
riis mosavalis miReba. davuSvaT, rom gark-
veuli mizezebis gamo saWiro gaxda ori
marcvleuli kultura SeecvalaT danar-
Ceni ori marcvleuli kulturiT ise, rom
mosavlis aRebis Semdeg firmas mieRo gark-
veuli mogeba. am miznis ganxorcielebisa-
Tvis arsebobs Secvlis oTxi SesaZlebeli
varianti: qeri _ xorbali, qeri _ Wvavi, Sv-
ria _ xorbali, Svria _ Wvavi.
me-2 da me-3 cxrilebSi moyvanilia
1ha-ze miRebuli mosavlis Rirebuleba
larebSi, marcvleuli kulturebis saxeo-
bebis mixedviT da erTi saxeobis meoresTan
upiratesobis albaTobebi mosavlianobis
gamarTlebis TvalsazrisiT (monacemebi aRe-
bulia pirobiTad). zemoT moyvanili situa-
cia warmovidginoT rogorc TamaSi ori _ A
da B mxaris monawileobiT. amave dros A-s
qveS vigulisxmoT wyvili: qeri _ Svria, xolo
B-s qveS _ wyvili: xorbali _ Wvavi.
cxrili 2
cxrili 3
mocemuli cxrilebis saSualebiT Segv-
iZlia gamovTvaloT yvela SesaZlebeli vari-
antis gamoyenebis dros miRebuli Semosavali.
I varianti _ qeris magier xorblis daTesavis
SemTxveva. radganac upiratesobis albaToba
Seadgens 0.7-s, amitom 100 ha-dan mosavali
gaamarTlebs 0.7 . 100 = 70 ha-ze da Rire-
marcvleulis
dasaxeleba
1 ha-ze Semosavlis
Rir. larebSi
qeri 20 . 102
Svria 15 . 102
xorbali 30 . 102
Wvavi 10 . 102
A Bqeri Svria xorbali Wvavi
upiratesobis koeficienti
qeri _ _ 0.7 0.6
Svria _ _ 0.7 0.6
xorbali 0.8 0.9 _ _
Wvavi 0.8 0.9 _ _
221
bulebis cxrilis Tanaxmad, Semosavali iqneba
70 . 30 . 102 = 2.1 . 105 lari, magram qeri al-
baTobaTa cxrilis Tanaxmad gaamarTlebs 0.8 . 100 = 80 ha-ze da Sesabamisad Semosavali iqneba
80 . 20 . 102 = 1.6 . 105 lari. Tu pirvel Sedegs
gamovaklebT meore Sedegs, miviRebT I vari-
antis gamoyenebis dros miRebul Semosavals.
2.1 . 105 - 1.6 . 105 = 0.5 . 105 lari
aseve SegviZlia gamovTvaloT danarCeni
sami variantis gamoyenebis dros miRebuli
Semosavlebi. miRebuli Sedegebi SevitanoT
me-4 cxrilSi.
cxrili 4
mocemul TamaSSi gamoviyenoT minim-
aqsis principi.
rogorc Cans = , es imas niSnavs, rom
TamaSs wminda strategiaTa areSi amonaxsni
ar gaaCnia. TamaSis amonaxsni unda veZeboT
Sereul strategiaTa areSi.
davuSvaT, rom A mxare iyenebs Tavis
pirvel strategias x albaTobiT, maSin
Tavis meore strategias gamoiyenebs (1- x) albaTobiT. davuSvaT B mxare gamoiyenebs
Tavis pirvel strategias y albaTobiT,
maSin Tavis meore strategias gamoiyenebs
(1- y) albaTobiT.
vipovoT A mxaris mogebis saSualo mni-
Svneloba, anu mogebis maTematikuri mo-
lodini.
movaxdinoT miRebuli gamosaxulebis
analizi. davuSvaT rom A mxare iyenebs Tavis
pirvel strategias x<3/4 albaTobiT, maSin
x_3/4<0. am SemTxvevaSi B mxare gamoiyenebs
Tavis pirvel strategias y<7/8 albaTo-
biT, imitom rom y_7/8<0. amas is gaakeTebs
im mizniT, rom A mxaris mogeba iyos rac
SeiZleba naklebi.
davuSvaT, rom A mxare iyenebs Tavis
pirvel strategias x>3/4 albaTobiT, amas-
Tan x-3/4>0. maSin B mxare gamoiyenebs Tavis
pirvel strategias y>7/8 albaTobiT, amas-Tan y-7/8>0, imis gamo, rom am SemTxvevaSic
A mxaris mogeba Semcirdes. A mxarisa-
Tvis ar aris momgebiani, gamoiyenos Tavisi
pirveli strategia albaTobebiT x<3/4 da
x>3/4. aqedan gamomdinareobs, rom A-m unda
gamoiyenos Tavisi pirveli strategia x1=3/4 albaTobiT, xolo meore strategia x2=1-3/4=1/4 albaTobiT.
Tu analogiurad vimsjelebT B mx-
aris moqmedebis mimarT, SeiZleba vaCvenoT,
rom man unda gamoiyenos Tavisi pirveli
strategia y1=7/8 albaTobiT da meore
strategia y2=1_ 7/8 =1/8 albaTobiT.
amgvarad, strategiebis gamoyenebis op-
timaluri albaTobebi iqneba:
A mxarisaTvis: 3/4 _ qerisaTvis, 1/4 _
SvriisaTvis;
B mxarisaTvis: 7/8 _ xorblisaTvis, 1/8
_ WvavisaTvis.
amasTan TamaSis fasi toli iqneba:
v = 9/16 . 105 = 0.56 . 105 = 56000 lari
rogorc vxedavT, Sereuli strategie-
bis gamoyenebis Sedegad TamaSis fasi, anu A
mxaris mogeba gaizarda.
nebismier TamaSs gaaCnia amonaxsni cal-
keul an Sereul stra tegiaTa areSi. Tu
A mxare miyveba Tavis optimalur Sereul
strategias, maSin is uzrunvelyofs garan-
tirebul mogebas, romelic TamaSis v fa-
sis tolia, rogorc ar unda imoqmedos B
mxarem.
Tu v = 0, maSin TamaSi Tanabrad xel-
sayrelia orive mxarisaTvis. Tu v > 0, maSin TamaSi xelsayrelia mxolod A mxarisaTvis.
Tu v < 0, maSin TamaSi xelsayrelia mxolod
B mxarisaTvis.
��� ���
minmax ijjia 0.5 . 105
maxmin ijjia 0.75 . 105
= 0.5.105xy + 1.105x(1 _ y) + 0.75.105y.
i. qarTveliSvili, T. Todua
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
A B xorbali Wvavimin
striqonSi
qeri 0.5 . 105 1 . 105 0.6
Svria 0.75 . 105 -0.75 . 105 -0.75 . 105
maxsvetSi.
0.75 . 105 1 . 105
.(1 _ x) _ 0.75.105y(1_ x)(1_ y) = _2.105(x _4�
).
.(y _�� ) + 9
16.105
222
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
1. gogiCaiSvili, g., Sonia, o., qarTveliSvili,
i. (1972). operaciaTa kvleva. saqarTvelos
teqnikuri universiteti, Tbilisi.
2. Вентцель, Е. (1972). Исследование операций.
М.: Сов.радио.
gamoyenebuli literatura:
Games with the Saddle Point and Solutions of Games in the Field of the Mixed Strategy
Ioseb KartvelishviliDoctor of Technics,European Teaching University Associate Professor
Tea ToduaDoctor of Technics,European Teaching University Professor
Key words:GAMES WITH A SADDLE POINT, GAME SOLUTION, MIXED STRATEGY
Summary
In this article there are considered questions of use of game theory for the analysis of confl ict situations, those factors of uncertainty which existence are the main characteristic feature for this situation. Methods of de-termination of minimax strategy are discussed also. The specifi c confl ict situation on the example of agricultural fi rm is given. Searching of optimal solution for this situation happens in the fi eld of the mixed strategy.
223
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
wrfivi programirebis amocanis optimaluri amonaxsnebis moZebna mcire sawarmos muSaobis magaliTze
ioseb qarTveliSvili
ტექნიკის აკადემიური დოქტორი,ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
Tea Todua
ტექნიკის აკადემიური დოქტორი,ევროპის სასწავლო უნივერსიტეტის პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
wrfivi programireba, optimaluri amonaxsnebis moZebna
Tanamedrove cxovreba Sevida gan-
viTarebis iseT stadiaSi, rom nebismieri
sfero, praqtikuli amocanebis gadasaWrelad
saWiroebs efeq turi meTodebis SemuSavebasa
da Tanamedrove teqnikuri sistemebis dapro-
eqtebas, romlebic dasaSvebi sizustiT mar-
tivad, swrafad da kompi uteruli drois
umniSvnelo danaxarjebiT uzrunvelyofs
das mu li amocanebis gadawyvetas. rTuli,
maT Soris ekonomikuri obieqtebis (siste-
mebis) efeqturad marTvis aucileblobam
gamoiwvia specialuri modelebisa da meT-
odebis Seqmna, romlebic aadvileben swori
gada wyveti lebebis miRebas. isini optim-
izaciis modelebis saxelwodebiTaa cno-
bili. ukanaskneli 60 wlis ganmavlobaSi es
modelebi intensiurad viTar deba da gamoi-
yeneba adamianis moRvaweobis iseT sfer-
oebSi, rogo ricaa mrewveloba, soflis
meurneoba, ekonomika, transporti, janmrTe-
lobis dacva, sayo facxovrebo momsaxureba,
fsiqologia da sxva.
optimizaciis amocanis gadawyveta um-
niSvnelovanesia adamianis moRvaweobis TiT -
qmis yvela sferoSi. moviyvanoT ramdenime
magaliTi: 1) sam rewvelo sawarmos ainter-
esebs sawarmoo resursebis ekonomiis sa-
kiTxi; 2) axal avtostradaze unda ganlagdes
avtogasamarTi sadgu rebis qseli, saWiroa
racionalurad ganisazRvros am qselis
para metrebi; 3) saqalaqo transportis
samsaxurs ainteresebs satransporto sa-
Sualebebis optimaluri marSrutebi. yvela
magaliTSi operaciis kvlevis ZiriTadi
amocanaa garkveuli miznis misaRwevad
saukeTeso gzis amorCeva da misi Sefaseba.
am SemTxvevaSi mTavari roli eniWeba maTem-
atikur modelirebas. sanam maTematikur
models avagebdeT, saWiroa obieqtis (sis-
temis) winaswari Seswavlis safuZvelze
gamo vav linoT am obieqtis iseTi maxasi-
aTeblebi, romelTa mniSvnelobebis va ri-
rebac SeiZleba. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
unda davadginoT marTvadi cvladebis
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
224
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
simravle. maTematikuri modelis asage-
bad saWiroa swo ri warmodgena gvqondes
obieqtis (sistemis) funqcionirebis mizanze
da informacia gvqondes SezRudvebze, rom-
lebic gansazRvravs marTvadi cvla debis
dasaSveb mniSvnelobebs. rogorc mizani,
aseve SezRudvebi unda Cai weros funqciebis
saxiT, romelTa argumentebs warmoadgenen
mar Tvadi cvladebi.
maTematikuri modelebi SeiZleba
davyoT determinirebul da sto qas tur
modelebad. determinirebul modelebSi
yvela faqtori, rome lic axasiaTebs gansax-
ilvel obieqts, mkvlevarisaTvis cno-
bilia. stoqas turi modelebi ki Seicaven
SemTxveviT faqtorebs, romelTa Se saxebac
cnobilia maTi ganawilebis kanonebi. optim-
izaciis mode lebis praqtikuli amocanebis
amoxsnis dagrovili gamocdileba saSuale-
bas iZleva, am amocanebis Sinaarsis mixedviT
gamoiyos maTi tipobrivi kla sebi. ganvix-
iloT TiToeuli maTgani:
1. resursebis ganawilebis da daniSvnis
amocanebi warmoiSoba, ro ca gvaqvs
Sesasrulebel samuSaoTa erToblioba
da maT Sesas ru leb lad saWiro re-
sursebi SezRudulia. amocana mdgo-
mareobs samu Saoebis mi xedviT re-
sursebis iseTi ganawilebis moZebnaSi,
romlis drosac an mi nimaluri iqneba
operaciis Catarebis danaxarjebi an
_ maq si maluri sa erTo efeqti. orive
kriteriumis erTdroulad gaT va lis-
winebac Se sa Z lebelia. aseT SemTx-
vevaSi miiReba e.w. mraval kri te riu-
miani operaciis amo canebi. resursebis
ganawilebis tipis amo canebs eku Tvnis
sat ran s porto amocana, romelSic ga-
nixileba war moebis pun q tebze moxmare-
bis pun qtebis optimaluri mimagrebis
prob lema. am tipis amo canebis amo-
saxsnelad farTod gamoiyeneba wrfivi
progra mirebis, gra fTa Teoriis, gan-
rigebaTa Teoriis meTodebi.
2. maragTa marTvis amocanebi xasiaTdeba
Semdegi TaviseburebiT: ma ragis zr-
dasTan erTad izrdeba misi Senaxvis
xarjebi, magram mcir de ba danakargebi
SesaZlo deficitis gamo. saWiroa
dadgindes maragis is mi nimaluri
raodenoba, romlis drosac saWiro
danaxarjebisa da Sesa Zlo deficitis
gamo Seqmnili danaxarjebis jami mini-
maluria.
3. marSrutebis amorCevis amocanebi, anu
qseluri amocanebi gvxvdeba satrans-
porto da kavSirgabmulobis sxva-
dasxva procesis ganxilvisas. am tipis
amocanebs miekuTvneba komivoiaJeris,
maqsimaluri na kadis da grafTa Te-
oriis zogierTi sxva amocana.
4. qseluri dagegmvis amocanebi aqtu-
aluria rTuli da Zvirad Rirebuli
proeqtebis damuSavebisas. am dros
arsebiTia proeqtis sxva dasxva etapis
dawyebisa da damTavrebis optimaluri
drois dadgena.
5. kalendaruli dagegmvis amocanebisaT-
vis damaxasiaTebelia sxva da sxva tipis
samuSaoTa Sesrulebis optimaluri
Tan mimdevrobis dad gena sxvadasxva
kri teriumis Sesabamisad.
6. kombinirebuli amocanebi erTdrou-
lad moicavs ramdenime tipis amo canas.
magaliTad, warmoebis marTvis procesSi
vawydebiT Semdeg prob lemebs: TiToeuli
tipis ra raodenobis nakeToba gamo-
vuSvaT (war moebis dagegmvis amocana),
rogor gavanawiloT SekveTebi mowyobi-
lo bebze (ganawilebis amocana), ra Tan-
mimdevrobiT SevasruloT SekveTebi (ka-
len da ruli dagegmvis amocana).
praqtikuli amocanebis umravlesoba
gulisxmobs garkveuli azriT saukeTeso
(optimaluri) gadawyvetilebis amorCevas
(magaliTad, mo gebis maqsimumi, danaxarjebis
minimumi, garkveuli operaciis Catare bisaTvis
saWiro drois minimumi da a.S.). Sesabamisi
maTematikuri modelebic Zalian xSirad op-
timizaciis amocanebia. iseT operaciebSi,
sadac mravali cvladis funqciis eqstrem-
ums veZebT da cvladebi garkveul pirobebs
(SezRudvebs) akmayofileben, amocanebis
modeli re bisaTvis ZiriTadad gamoiyeneba
maTematikuri programirebis me To debi.
miznobrivi funqciisa da SezRudvebis
struqturis mixedviT SeiZ le ba miviRoT
wrfivi, arawrfivi, dinamikuri, diskretuli
225
(mTel ri cxva), stoqasturi programirebis
amocanebi. optimaluri (Tu es SesaZ le -
belia) an miaxloebiTi amonaxsnis misaRe-
bad gamoiyeneba cno bili algo riTmebi (Tu
aseTi ar arsebobs, unda damuSavdes ax-
ali). rogorc we si, praqtikul amocanebSi
cvladebisa da SezRudvebis rao de noba sak-
maod didia, amitomac kompiuteris roli
praqtikuli amo ca nebis ga da WraSi Zalian
mniSvnelovania.
maTematikuri programirebis meTodebs
Soris yvelaze kargad da muSavebuls war-
moadgens wrfivi programirebis amocanebis
amoxsnis me Todebi.
wrfivi programirebis amocanebi
SeiZleba sxvadasxva saxiT daisvas, magram
yvela amocana, romelzec daiyvaneba nebis-
mieri eko nomikuri an teqnikuri amocana,
SeiZleba gavaerTianoT wrfivi progra-
mirebis erT zogad amocanaSi.
avagoT ekonomikur-maTematikuri mod-
eli mcire sawarmosTvis (kon kre tuli
magaliTi da monacemebi moyvanilia qvemoT)
da miRebuli mo delis safuZvelze vipovoT
wrfivi programirebis amocanis optima-
luri amonaxsnebi.
davuSvaT, mocemuli gvaqvs mcire
sawarmo, romelsac resursebis saxiT gaaC-
nia 120 grZivi metri ficari, 100 grZivi
metri latani da 64 kv.m diqti. am masalebis-
gan sawarmos SeuZlia daamzados magidebi
da ka radebi. TiToeuli magidis damzade-
bas esaWiroeba: ficari _ 12 grZivi met ri,
latani _ 5 grZivi metri da diqti _ 5 kv.m.
TiToeuli karadis dam zadebas esaWiroeba:
ficari _ 4 grZivi metri, latani _ 10 grZ-
ivi metri da diqti _ 6 kv.m. erTi magida
Rirs _ 80, xolo erTi karada _ 50 lari.
warmoebis optimaluri marTvis amocana
mdgomareobs SemdegSi: ram deni davamzadoT
TiToeuli saxis produqcia ise, rom ar ga-
davaWarboT arsebul resursebs da sawarmom
miiRos maqsimaluri Semosavali. dasmuli
amocana daviyvanoT wrfivi programirebis
amo ca namde. jer amocana warmovadginoT
zogadi saxiT, amisaTvis SemoviRoT aRniS-
vnebi.
ganvixiloT nebismieri saxis warmoeba.
davuSvaT, rom mocemuli warmoeba uSvebs
n raodenobis produqcias, romlisTvisac
saWiroa m raodenobis resursi. amasTan
cnobilia TiToeuli saxis produqciis
erTeulis dasamzadeblad saWiro resur-
sebis raodenoba, e.i. norma, romelic aR-
vniSnoT aij-iT, sadac i=(1,..,m), j=(1,..,n). a
12 _
es aris norma I saxis resursisa, romelic
saWiroa II saxis produqciis erTeulis da-
sam zadeblad. zogadad aij _ es aris norma
i-uri saxis resursisa, ro melic saWiroa
j-uri saxis produqciis erTeulis dasamz-
adeblad. cj-iT aRvniSnoT j-uri saxis
produqciis erTeulis realizaciis Sede-
gad mi Rebuli mogeba, bi _ i-uri resursis
raodenoba, romelic warmoebas aqvs, xj _
produqciis raodenoba, romelic warmoe-
bam unda daamzados. maSin X (x1, x
2,..., x
n) iqneba
warmoebis mTliani gegma. cxadia, rom war-
moebas surs Seadginos iseTi gegma, rome-
lic mocemuli resursebis gamo yenebiT
mas miscems maqsimalur mogebas, e.i. unda
ganvsazRvroT efeq turobis kriteriumi an
mocemuli amocanis miznobrivi funqcia.
Cveni aRniSvnis Tanaxmad cnobilia
cj, maSin c
1x
1 iqneba x
1 raodenobis I saxis
produqciis realizaciis Sedegad miRe-
buli mogeba. aseve cnx
n aris x
n raodenobis
n-uri saxis produqciis realizaciis Sede-
gad miRebuli mogeba. Tu SevkrebT cjx
j-s,
miviRebT miznobriv funqcias, anu efeq-
turobis kriteriums
F= c1x
1+ c
2x
2+...+ c
jx
j+...+ c
nx
n anu
)1(1
n
jjj xcF
warmoebas ainteresebs iseTi X (x1, x
2,..., x
n)
gegmis Sedgena, rom erTi mxriv, miznobrivma
funqciam (1) miiRos maqsimaluri mniSvne-
loba, xolo meore mxriv, ar gadaaWarbos
arsebul resursebs. e.i. xj cvladebma unda
daakmayofilon Semdegi utolobebi:
radganac xj aRniSnavs damzadebuli
produqciis raodenobas, amitom xj ricxvebis
mniSvnelobebi ar SeiZleba iyos uaryofiTi,
es aris ekonomikuri xasiaTis SezRudva.
,...2211 bxaxaxa ininii ,...,2,1 mi )2(
i. qarTveliSvili, T. Todua
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
226
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
miviRebT m+1 utolobisagan Semdgar sis-
temas, romelic warmoadgens wrfivi pro-
gramirebis amocanis SezRudvebis sistemas:
Tu xj=0, es imas niSnavs, rom mocemuli
saxis produqciis gamoSveba warmoebisa-
Tvis ar aris mizanSewonili. sabolood, Tu
Sez Rudvebis sistemas mivuwerT miznobriv
funqcias, maSin warmoebis mar Tvis amocana
mokled ase SegviZlia CamovayaliboT: vipo-
voT x1, x
2,..., x
n cvladebis iseTi arauaryofiTi
mniSvnelobebi, romlebic daakma yo fileben
(3) utolobebs da romlebisTvisac (1)
miznobrivi funqcia mi iRebs maqsimalur
mniSvnelobas. Tu SezRudvebis sistemaSi da
miz nobriv funqciaSi SevitanT konkretul
ricxviT magaliTebs, maSin miviRebT:
(5)
(4) da (5) gamosaxulebaSi yvela damokide-
buleba aris wrfivi, amitom mocemuli
amocana warmoadgens wrfivi programirebis
amocanas. (4) SezRudvebis sistema da (5)
miznobrivi funqcia warmoadgens amo canis
..................................................................
......
......
2211
222222121
111212111
mnmnjmjmm
nnjj
nnjj
bxaxaxaxa
bxaxaxaxabxaxaxaxa
)3(
)4(6465100105120412
21
21
21
xxxxxx,,
,,,,
sur.1. sawyisi monacemebis Sesatani forma
sur.2. optimaluri amonaxsnebis gamomavali forma
max5080 21 xxF 5,,, max (5)
227
maTematikur models.
wrfivi programirebis amocanebSi maTe-
matikuri modelis agebis Semdeg moiZebneba
optimaluri amonaxsnebi, romlisTvisac
gamoiyeneba simpleqsmeTodi. amisaTvis ga-
mo viyenoT “Pom For Windows” programuli
paketi, romelSic Cadebulia simpleqs-
meTodis algoriTmi. gamoviZaxoT saw yisi
monacemebis Sesatani forma da amocanis
maTematikuri mode lidan masSi SeviyvanoT
sawyisi mniSvnelobebi (sur. 1).
Semdeg movaxdinoT formis realiza-
cia, amisaTvis davaWiroT Rilaks “Solve”,
ris Semdegac gamoCndeba gamomavali forma,
sadac mocemulia optimaluri amonaxsnebi
(sur. 2).
sur.2-dan Cans Semdegi: imisaTvis, rom
warmoebam miiRos maqsima luri Semosavali,
unda daamzados I saxis produqti _ 9 cali,
II saxis produqti _ 3 cali, xolo mogeba
iqneba _ 875.38 lari.
sabolood SeiZleba davaskvnaT, rom
warmoebis marTvis procesSi obieqtis eko-
nomikur-maTematikuri modelis gamoyeneba
Zalian mniSvne lovania efeqturi da gegmvisa
da optimaluri gadawyvetilebebis mi-
saRebad. ekonomikuri amocana warmodgenili
unda iyos maTematikuri ganto lebebis, uto-
lobebisa da zRvruli funqciis eqstremu-
mis (maq simumi an minimumi) saxiT, sadac yvela
piroba iqneba daculi Tavisi Sez RudvebiT.
amgvarad, optimaluri gadawyvetilebis
misaRebad, nebismieri eko no mikuri amocan-
isaTvis, Tavdapirvelad aucilebelia ai-
gos ekono mikur-mTematikuri modeli iseTi
struqturiT, romelic moicavs SezRu d-
vebis sitemebs, miznobriv funqcias da op-
timalurobis kriteriumebs, xolo Semdeg
unda ganxorcieldes misi praqtikuli real-
izacia prog ramuli paketis daxmarebiT.
gamoyenebuli literatura:
1. gogiCaiSvili, g. (1998). Sonia o., qarTvel-
iSvili i. operaciaTa kvleva. stu, Tbilisi.
2. gogiCaiSvili, g. (2004). Sonia o., qarTvel-
iSvili i. avtomatizebuli marTvis mo-
delebi. stu, Tbilisi.
3. qarTveliSvili, i., Sonia, o., nadiraS-
vili, v. (2015). wrfivi programirebis amo-
canebis optimaluri amonaxsnebis moZebna
ekonomikur-maTematikuri mo delebis
gamoyenebiT. saerTaSoriso recenzire-
badi da referirebadi samecniero Jurnali
`ekonomika~ #1-2, Tbilisi.
i. qarTveliSvili, T. Todua
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
228
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Finding Optimal Solutions for the Task of Linear Programming on the Basis of Working
of Small Enterprise
Ioseb KartvelishviliDoctor of Technics,European Teaching University Associate Professor
Tea ToduaDoctor of Technics,European Teaching University Professor
Key words:LINEAR PROGRAMMING, OPTIMAL SOLUTIONS
Summary
Solution of the task of optimization is the major for all fi elds of activity of the person. In this article there are considered questions of use of economic-mathematical model of object in an enterprise management process for its eff ective planning and adoption of opti mal solutions. For small enterprise the economic-mathematical model is constructed and by means of a software package of “Pom For Windows” optimal solutions for a task of li near programming are found.
229
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
mewarmeobis ekologiuri orientaciis ZiriTadi mimarTulebebi
SoTa SaburiSvili
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,ივანე ჯავახიშვილის სახელობის თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
biznesi, ekologia, garemos dacva
msoflio sazogadoebis progresulad
moazrovne adamianTa nawili Tanxmdeba, rom
ekologia XXI saukunis centraluri pro-
blemaa. am fonze, biosferuli wonasworo-
bis darRvevaSi mTavar eWvmitanils biznesi
warmoadgens, rac, bunebrivia, kardinalu-
rad cvlis arsebul Sexedulebebs ekonomi-
kuri saqmianobis ekologiuri Semadgenlis
mimarT da sawarmoebs ubiZgebs garemoze
zrunva Tavisi strategiis umniSvnelovanes
elementad aqcion. 2015 wels parizSi gae-
ros wevrma saxelmwifoebma xeli moaweres
istoriul sayovelTao SeTanxmebas klima-
tis cvlilebasTan dakavSirebiT. qveynebi
iReben valdebulebas, miaRwion 17 realur
Sedegs momavali 15 wlis ganmavlobaSi, rac
warmoudgenelia mewarmeobis ekologiuri
orientaciis amaRlebis gareSe [5].
Tanamedrove mewarmeobis ekologiza-
ciis procesze bevri faqtori axdens gav-
lenas. maT Soris yvelaze mniSvnelovania
ekologiuri msoflmxedvelobis sazoga-
doebis sxvadasxva fenaSi SeWra da axali
faseulobebis formireba, romelic ekolo-
giurad sufTa produqtebze globaluri
moTxovnis zrdaSi vlindeba. `binZur~ te-
qnologiebze momuSave da garemosaTvis sa-
xifaTo sagnebis mwarmoebeli firmebi sul
ufro xSirad imsaxureben sajaro gakicx-
vas da ganicdian boikots momxmareblebis
mxridan, riTac kargaven rogorc sagareo,
aseve saSinao bazrebs. Tanamedrove momx-
mareblebi, rogorc wesi, uars amboben SeiZ-
inon iseTi saqoneli, romelic:
uaryofiT gavlenas axdens uSualod
momxmarebelis da mis garSemo myofi
adamianebis janmrTelobaze;
zians ayenebs garemos warmoebis, gam-
oyenebis, an utilizaciis (ganadgure-
bis) procesSi;
moixmars didi raodenobiT energias
da bunebriv resursebs warmoebis, gam-
oyenebis, an utilizaciis procesSi;
warmoSobs arasasurvel narCenebs ga-
dametebuli SefuTvis an vargisianobis
mcire vadis gamo;
damzadebulia gadaSenebis piras myofi
cxovelebis tyavis an xorcisagan.
Tanamedrove sawarmoebis ekologiur
orientaciaze aseve mniSvnelovan gavlenas
axdens erovnuli da saerTaSoriso maregu-
lirebeli organizaciebis mxridan garemos
dacvaze moTxovnebis gamkacreba. biznesis
ekologiuri regulirebis instruments
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
230
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
ganekuTvneba administraciuli (specialu-
ri standartebisa da normebis daweseba,
bunebrivi resursebiT sargeblobis li-
cenzirebis sistema, ekologiuri eqspert-
izisa da serTifikaciis sistemebis
ga mo yeneba da a.S.) da ekonomikuri (bunebrivi
re sursebiT sargeblobaze gadasaxadebis
da weseba, jarimebi ekologiuri kanonm-
deblobis darRvevaze, dazRvevis sistemis
danergva da sxva) meTodebi. Tanamedrove
pirobebSi saqarTveloSi funqcionirebs
aTeulobiT ekologiuri kanoni, rac areg-
ulirebs garemosa da bunebrivi resursebis
dabinZurebis normebs qveyanaSi. am mxriv,
efeqtianad funqcionirebs ekosistemaze
zedamxedvelobis policiuri meqanizmic,
romelmac bolo wlebSi Zireuli cvlileba
ganicada.
amasTan, Tanamedrove biznesis samyaro
ekologiuri zedamxedvelobis pirdapiri
meTodebidan sabazro marTvis meqanizme-
bze gadadis. am mxriv sainteresoa aSS-is
gamocdileba, sadac calkeul sawarmoebs
gadaecaT garemos dabinZurebis ufleba.
meTodi mdgomareobs SemdegSi: ekologi-
uri zedamxedvelobis organoebi firmebs
umtkiceben dasaSvebi dabinZurebis kvotebs,
rac damokidebulia warmoebis tipsa da
masStabebze. Tu sawarmo, nebayoflobiT,
limitze dabla Seamcirebs ekologiuri
dabinZurebis dones, mas eZleva SesaZleb-
loba kvotis darCenili nawili sxvas mi-
hyidos. dRes ukve seriozulad ganixileba
dabinZurebis uflebebis erovnuli da
msoflio bazrebis Seqmnis sakiTxi, radgan
ukanaskneli firmebs astimulirebs ufro
swrafad gaataron ekologiuri reformebi.
mewarmeobis ekologiuri orienta-
ciis kidev erTi faqtoria sabazro in-
frastruqturis institutebis (bankebi,
sadazRvevo organizaciebi, sapensio
fondebi da a.S.) mier klientebis SerCevisas
gamoyenebuli diferencirebuli midgomebi.
aseTi diferencirebis kriteriums, umetes
SemTxvevaSi, warmoadgens konkretuli pro-
eqtis ekologiuri riskis done. magaliTad,
bankebi, rogorc wesi, Tavs arideben maRali
ekologiuri riskis mqone proeqtebis dafin-
ansebas.
swored aRniSnul interesTa jgufebis
zemoqmedeba ganapirobebs ekologiuri
faqtorebidan momdinare SesaZleblobebisa
da safrTxeebis gaTvaliswinebis aucileb-
lobas Tanamedrove sawarmoebSi. amasTan,
SesaZleblobebi SeiZleba ukavSirdebodes:
axali bazrebis aTvisebas; konkurentuli
poziciebis gaumjobesebas; sazogadoebriv
aRiarebas; warmoebis axali teqnologiebis
danergvas da bunebrivi resursebis efeq-
tian gamoyenebas; bunebriv resursebze
upirates xelmisawvdomobas; finansuri re-
sursebis xelmisawvdomobis zrdas; garemos
dabinZurebaze arsebuli gadasaxdelebis
Semcirebas.
rac Seexeba safrTxeebs, isini
SesaZleblobebis sapirispiroa da SeiZleba
ukavSirdebodes: gayidvebis moculobis Sem-
cirebas; bazarze konkurentuli poziciis
dakargvas; uaryofiT imijs sazogadoe-
baSi; moZvelebul warmoebis teqnologiebs
da resursebis araefeqtian gamoyenebas;
bunebrivi resursebiT sargeblobaze li-
cenziis SeCerebas; sakredito insti-
tutebTan urTierTobebis garTulebas;
samarTlebrivi, materialuri an adminis-
traciuli pasuxismgeblobis dadgomas.
samwuxarod, sabWoTa kavSiridan moyole-
buli, saqarTvelos saqmian wreebSi saTanado
yuradReba ar eTmoba sawarmoebis ekolo-
giur orientacias, maSin rodesac ucxouri
gamocdileba da am mimarTulebiT arsebuli
gamokvlevebi metyvelebs, rom saqmiani wreebis
mxridan garemoze zrunvis aqtivizacia zrdis
ara mxolod qveynis, aramed calkeuli dar-
gisa da konkretuli sawarmos saerTaSoriso
konkurentunarianobas.
unda aRiniSnos, rom qveynis masStabiT
garemosdacviTi RonisZiebebis dadebiTi
efeqti aSkaraa, Tumca, yovelTvis ar gaaC-
nia zusti fuladi Sefaseba. iseTi bunebrivi
resursebis maragi, rogoricaa tye, navTobi
da sasargeblo wiaRiseuli, saTanado as-
axvas ver hpovebs calkeuli saxelmwi-
foebis sabazo saaRricxvo sistemebSi. rac
Seexeba ekologiuri dabinZurebis xarisxs,
misi raodenobrivi Sefaseba gacilebiT did
sirTuleebTan aris dakavSirebuli. amitom,
garemoze zrunvis Sedegebi cxovrebis
231
xarisxis, adamianebis dRegrZelobis,
rekreaciuli SesaZleblobebis gaumjobese-
basa da soflismeurneobis harmoniul gan-
viTarebaSi SeiZleba davinaxoT.
mrewvelobis calkeuli dargebis doneze
garemosdacviTi RonisZiebebis aqtiviza-
ciis dadebiTi Sedegi gacilebiT maRalia
progresuli teqnologiebis gamoyenebis
SemTxvevaSi. magaliTad, foladCamomsxmel
dargs, miuxedavad SedarebiT maRali danax-
arjebisa, romelic saWiroa ekologiuri
standartebis dacvisaTvis, SeuZlia miiRos
arsebiTi sargebeli resursdamzogavi
teqnologiebis danergviT, manqanaTmSeneb-
lobas _ ekonomiuri modelebis SemuSave-
biT. Tumca, mTeli rig `binZur~ dargSi
(samTo-mompovebeli, qimiuri, navTobgadam-
amuSavebeli) konkurentuli upiratesobis
mopoveba ekologiuri normebis dacviT ga-
cilebiT problematuria. amis dasturad
gamodgeba is faqti, rom Tanamedrove
metalurgiuli sawarmos Seqmnisas gamw-
mendi mowyobilobebi daaxloebiT imdenive
investiciebs saWiroebs, rasac ZiriTadi
sawarmoo simZlavreebi. msgavs dargebSi
ekologiuri moTxovnebis srulyofili
dacva produqciis erTeulze danaxarjebs
saSualod 30-40%-iT zrdis.
garemos dacvze orientirebul saqmi-
anobas mniSvnelovani sargebeli moaqvs
calkeuli sawarmoebisTvisac. maT Soris
SeiZleba aRiniSnos:
ekonomia, dakavSirebuli bunebrivi
resursebis da energiis moxmare-
bis masStabebis SemcirebasTan, aseve
jarimebis da garemos dabinZurebaze
gadasaxdelebis SemcirebasTan;
amonagebis zrda, erTi mxriv, ekologi-
urad sufTa produqciis ufro maRal
fasad gayidviT da meore mxriv, ufro
meti produqciis gayidviT;
sagareo bazarze saimedo gasvla;
SeRavaTian pirobebSi finansuri re-
sursebis miReba.
eqspertebi ekologiurad sufTa
produqciis msoflio bazars afaseben,
rogorc erT-erT yvelaze tevadsa da
swrafad mzards. aseve did imedebs iZleva
samecniero gamokvlevebi `mwvane~ teqno-
logiebis dargSi. Sesabamisad, sawarmoebi,
romlebic sxvebze adre gaacnobiereben
Tavis ekonomikuri saqmianobis strategi-
aSi ekologiuri faqtoris gaTvaliswine-
basTan dakavSirebul axal SesaZleblobebs,
mniSvnelovnad gaimartiveben konkuren-
tuli upiratesobis mopovebas rogorc
adgilobriv, aseve sagareo bazarze.
sawarmos garemos dacvaze orientire-
buli saqmianobis yvela mimarTuleba
SeiZleba 3 jgufSi gavaerTianoT:
organizaciuli saqmianoba, romelic
mTlianobaSi moicavs ekologiuri me-
nejmentis sistemis formirebas (kadre-
bis ekologiuri momzadeba, personalis
informireba da motivireba garemos
dacviT saqmianobasTan dakavSirebiT,
ekologiuri monitoringis sistemis
ganviTareba da a.S.);
garemoze uaryofiTi zemoqmedebis
aRkveTisaken mimarTuli saqmianoba
(ZiriTadi teqnologiuri procesebis
da mowyobilobebis srulyofa, ekol-
ogiurad sufTa nedleulis da ma-
salebis gamoyeneba, wunis Semcireba da
produqciis xarisxis amaRleba, daxu-
ruli sawarmoo ciklis organizacia,
produqciis SefuTvisas zomierebis
dacva da a.S.);
garemoze uaryofiTi zemoqmedebis
gamosworeba (dabinZurebuli haeris da
wylis gawmenda, narCenebis gadamuSaveba
da gamoyeneba, narCenebis ganadgureba,
mavne nivTierebebis gamoyofaze moni-
toringi da sxva.).
strategiuli alternativebi, romelic
SeiZleba garemos dacvaze orientirebul
ekonomikur saqmianobaSi aqtiurad CarTul
firmas gaaCndes, sakmaod mravalferovania.
Tumca, SesaZlebelia maTi erTgvarovani
jgufebis gamoyofac. sawarmos strategiis
ekologiuri Semadgenlis safuZvelze
ganasxvaveben sam midgomas. pirvelSi gadam-
wyvetia ekonomikuri interesebi da gulisx-
mobs garemoze zrunvas mxolod im doziT,
rasac adgilobrivi da saerTaSoriso
maregulirebeli organoebi iTxoven. aseT
midgomas SeiZleba vuwodoT TavdacviTi
ekologiuri strategia. meore SeiZleba
S. SaburiSvili
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
232
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
davaxasiaToT, rogorc SeteviTi ekologi-
uri strategia. am SemTxvevaSi ekonomikur
interesebze dominirebs ekologiuri
miznebi, rac sakmaod rTulad gansaxor-
cielebelia mkacri konkurentuli gare-
mos pirobebSi. mesame midgomis safuZveli
komplementaruli strategiaa, romelic
SeteviTi da TavdacviTi strategiebis sin-
Tezs warmoadgens. aq garemos dacvaze ori-
entirebuli saqmianoba ganixileba, rogorc
ekologiuri Semadgenlis gaumjobesebis da
imavdroulad konkurentuli upiratesobis
mopovebis ZiriTadi wyaro.
amgvarad, qarTul biznessa da saerTod,
gardamavali ekonomikis mqone qveynebis
saqmian wreebSi gabatonebuli mosazreba
sawarmos ekologiuri orientaciis simZ-
imis da xarjianobis Sesaxeb, gamousade-
garia biznesis Tanamedrove koncefciis
pirobebSi, romelic firmis saqmianobaSi
ekologiuri komponentis zrdas ganixilavs
ara rogorc ganviTarebis Semaferxebels,
aramed rogorc konkurentunarianobis am-
aRlebis axal saSualebas.
gamoyenebuli literatura:
1. garemos obieqtebis xarisxobrivi mdgo-
mareoba saqarTveloSi da masTan dakavSire-
buli zogierTi socialuri problema.
saqarTvelos strategiuli kvlevebisa da
ganviTarebis centris biuleteni (2006)
#100, dekemberi.
2. Singh, P.B., Kamal, K. & Pandey, K.(2012) Green
Marketing: Policies and Practices for Sustain-
able Development, Integral Review - A Journal
of Management, 5(1).
3. Внешнеэкономическая деятельность предпри-
ятия (2007). Под редакцией Л.Е. Стровского. М.
4. Лучшие инструменты управления компанией,
www.v-ratio.ru.
5. Экономический рост и устойчивое развитие,
http://www.un.org/ru/sections/priorities/eco-
nomic-growth-and-sustainable-development/
index.html
The Main Directions of the Ecological Orientation of the Enterprise
Shota ShaburishviliDoctor of Economics,Ivane Javakhishvili Tbilisi State University, Associated Professor
Key words:BUSINESS, ECOLOGY, ENVIRONMENTAL PROTECTION
Summary
For enterprises nature protection activity is capable to bring set of various economic and strategic benefi ts. Among them the following are allocated: economy owing to decrease in volumes of the used natural resources and energy, and also reduction of ecological payments and penalties; growth of proceeds due to realization un-der higher prices of non-polluting production and sale of additional production; reliable output on the foreign markets; simplifi cation of procedures of reception of credits in banks, etc. Those enterprises which before others reveal and take into account new opportunities of use of the ecological factor in the economic strategy, receive conclusive competitive advantages.
233
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
mcire sawarmoTa marTvis problemebi globalizaciis pirobebSi
fiqria wowkolauri
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი, საქართველოს საპატრიარქოს წმიდა ანდრია პირველწოდებულის სახელობის ქართული უნივერსიტეტის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
globalizacia, mcire biznesi, marTvis problemebi
mcire bizness qveynis erovnuli eko-
nomikis ganviTarebaSi mniSvnelovani
adgili ukavia. is qveynis ekonomikuri sis-
temis mdgradobas ganapirobebs, mcire da
saSualo sawarmoebi samuSao adgilebs qm-
nian, umuSevrobis dones amcireben, xels
uwyoben saSualo fenis Seqmnas. garda
amisa, mcire sawarmoebi swrafad reagireben
garemos cvlilebebze. Tavis mxriv sain-
vesticio graemos cvlilebac moment-
alurad aisaxeba aRniSnuli sawarmoebis
ganviTarebaze. amdenad mcire sawarmoTa
saqmianoba ufro mobiluria da efeqtian-
obis TvalsazrisiT mokle periodSi karg
Sedegs iZleva.
magram ar unda dagvaviwydes, rom
is rac mcire biznesisTvis xelSemwyobi
pirobebia, SeiZleba aseve am sferos gan-
viTarebis barierebad gadaiqces. Semdeg ki
yovelive es qveynis ekonomikisTvis didi
dabrkoleba gaxdes.
mcire sawarmoTa saqmianobas
saqarTveloSi, iseve rogorc bevr sxva qvey-
anaSi, saxelmwifo kanonebi aregulirebs.
kanonebi gansazRvravs sawarmoTa statuss,
marTvis formas, saqmianobis regulirebis
pirobebs, safinanso da sagadasaxado
pirobebs da a.S. mcire sawarmoTa saqmian-
obis maregulirebeli kanonis `mcire da
saSualo sawarmoTa mxardaWeris Sesaxeb~
gauqmebis Semdeg mcire sawarmoTa saqmi-
anobas aregulirebs kanoni “saqarTvelos
erovnuli sainesticio saagentos Sesaxeb”.
am kanonSic da kanonSic ̀ saqarTvelos saga-
dasaxado kodeqsis Sesaxeb~ mcire biznesis
Sesaxeb mocemulia ganmartebebi, rac Za-
lian xSirad diskusiis sagani xdeba.
xSiri instituciuri cvlilebebi
biznesis xelSemSlelia, mcire biznesisTvis
ki is barieri xdeba. mcire sawarmoTa kanonm-
deblobis cvlilebebis Sesabamisad icvleba
sawarmoTa strategiuli mimarTulebebic,
rac xSir SemTxvevaSi strategiis radikalur
cvlilebebas moiTxovs. aRniSnulis mi-
uxedavad, jer kidev ar aris srulyofili
sakanonmdeblo baza, romelic daexmareba
mcire da saSualo sawarmoebs gamarTul
funqcionirebaSi. srulyofas saWiroebs
sagadasaxado kanonmdeblobac. saqarTvelos
sagadasaxado kodeqsSi mocemuli mcire
sawarmoTa ganmartebac mxolod im sawar-
moebs exeba, romelsac TviTdasaqmebadi me-
warmeebi amuSaveben.
globalizaciis procesma sruliad
Secvala biznesis ganviTarebis mimarTu-
lebebi. mosazreba, rom globalizacia
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
234
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
erovnul ekonomikaze uaryofiT gavlenas
axdens swored mcire biznesisadmi
damokidebulebis Secvlas gulisxmobs.
aseT pirobebSi mcire da saSualo sawar-
moTa menejments erTaderTi gamosavali
aqvs - Seicnos is SesaZleblobebi da
gansazRvros maTi gamoyenebis mimarTule-
bebi. es ki mniSvnelovnad cvlis sawarmoTa
menejmentisadmi moTxovnebs.
2014 wlis ivnisSi xeli moewera ev-
rokavSirTan asocirebis xelSekrule-
bas, ramac kidev ufro gaafarTova mcire
da saSualo sawarmoTa SesaZleblobebi
biznesis ganviTarebis mimarTulebiT.
gaCnda sawarmoTa struqturuli cvlilebis
saWiroeba, kadrebis momzadebis - rogorc
menejeruli kadrebis, aseve mTlianad per-
sonalis - momzadebisa da gadamzadebis
sistemis axali standartebis Sesabamisad
formireba, axali teqnologiebis daner-
gvisa da amoqmedebis saWiroeba. am yove-
livem, ra Tqma unda, didad Secvala biznes
garemo qveyanaSi, rogorc mTlianad biznes-
isaTvis, aseve mcire sawarmoebisaTvis.
asocirebis xelSekrulebis safuZvelze
amoqmedda evrokavSirTan Rrma da yovl-
ismomcveli Tavisufali savaWro sivrcis
Sesaxeb SeTanxmeba (DCFTA). es SeTanxmeba
asocirebis xelSekrulebis nawilia da
moicavs evrokavSirTan ekonomikuri integ-
raciis meqanizms, qarTul sawarmoebs uxsnis
evrokavSiris bazars. xelSekruleba mcire
bizness kidev ufro farTo SesaZleblobebs
sTavazobs da amasTan, gamowvevebis winaSec
ayenebs. gamowvevebi, Tavis mxriv, gulisx-
mobs qveynis standartebis evrokavSiris
standartebTan daaxloebas. aRniSnuli
kidev ufro amwvavebs zemoaRniSnul
sakiTxebs da aZlierebs barierebs.
saqarTveloSi ekonomikis masStabebis
zrdis miuxedavad mcire biznesis gan-
viTarebis tempi Zalian dabalia. marTalia,
bolo wlebSi biznesis dawyebis pirobebi
gamartivda, magram sawarmoTa raodenoba
didad ar gazrdila. SemuSavda mcire
biznesis mxardaWeris pilitikac, magram
qveynis mTlian Sida produqtSi mcire da
saSualo sawarmoebis wili kvlav 20%-ze
naklebia.
gamokvleebiT dadgenilia, rom mcire
sawarmoTa didi raodenobaa biznes seqto-
rSi da yvelaze naklebi mrewvelobaSi.
Sesabamisad, biznesis sferos mTliani bru-
nvis moculobaSi mcire sawarmoTa wili
2010-2015 wlebSi 7-9%-ia, xolo mrewve-
lobaSi 5-6%. amave periodSi biz nes seqt-
orSi dasaqmebulTa raodenoba mTlianad
dasaqmebulTa raodenobaSi 20-23%-ia,
xolo mrewvelobaSi dasaqmebulTa _ 17-19%.
sakmaod dabalia eqsportis maCvenebeli
da inovaciuri saqmianobis koeficienti.
yovelive es mcire sawarmoTa saqmianobis
strategiis uqonlobaze mianiSnebs.
rogorc ukve aRniSnuli iyo evrokavSir-
Tan asocirebis xelSekrulebac da DCFTA-s
xelSekrulebac gulisxmobs biznes saqmi-
anobaSi evropuli standartebis danergvas.
standartebis danergvis mimarTulebiT
saWiroa mcire sawarmoTa xelSewyobis
RonisZiebebis SemuSaveba: sakanonmdeblo
cvlilebebis gatareba, saWiroa mcire
da saSualo sawarmoebis Sesaxeb kan-
onis SemoReba; unda Seiqmnas administra-
ciuli organo, romelic SeimuSavebs mcire
biznesis ganviTarebis politikas; unda
gaizardos finansebze xelmisawvdomoba;
gamartivdes momsaxurebis eqsporti; meti
yuradReba daeTmos kadrebis swavlebis da
gadamzadebis sistemis formirebas.
mcire da saSualo sawarmoebi naklebad
arian orientirebulni eqsportze. ar gaaC-
niaT saqmianobaSi inovaciuri politika.
rac saxelmwifos mxridan daxmarebas da
xelSewyobas saWiroebs. mcire sawarmoTa
eqsportis zrdis kargi pirobebia SemoTa-
vazebuli DCFTA-s xelSekrulebiT, rome-
lic sawarmoebs saqonlis, momsaxurebisa
da kapitalis Tavisufali gadaadgilebis
saSualebas aZlevs. eqsportis ganviTare-
baze zrunva mcire sawarmoebisTvis gansak-
uTrebiT mniSvnelovania. am mimarTulebiT
maT dasaxmareblad, saeqsporto warmoebis
zrdisa da koordinaciis xelSewyobis
mizniT qveyanaSi Seqmnilia sainvesticio
saagento. Tumca Sedegebi jer kidev arada-
makmayofilebelia.
mcire sawarmoTa erT-erTi mTavari
problema dReisaTvis safinanso resur-
235
sebis deficiti, finansur resursebze
SezRuduli xelmisawvdomobaa. finansebze
xe lmisawvdomoba mniSvnelovania biznesis
ganviTarebis, mwarmoeblurobis zrdis,
eqsportis gafarToebisa da Sesabamisad,
ekonomikaSi investirebis zrdis mizniT. am
mimarTulebiT ori mniSvnelovani Semafer-
xebeli faqtori moqmedebs: pirveli -
erovnuli danazogebis done dabalia, rac
ver uzrunvelyofs investirebisTvis re-
sursebis sakmaris raodenobas, da meore
- araefeqtiania finansuri Suamavlobac,
radgan verc es uzrunvelyofs ekonomi-
kis investirebisTvis saWiro resursebis
akumulirebas. finansur problemebs amZ-
afrebs sxva faqtorebic - inflaciis zr-
dasTan erTad sabanko dakreditebisadmi
arcTu profesiuli damokidebuleba.
arc raime organo arsebobs, romelic
daexmareba mewarmeebs sainvesticio da
salizingo kapitalis mozidvaSi. arada-
maimedebeli mdgomareobaa Catarebuli
kvlevebis Sedegebisa da angariSebis mixed-
viT. globaluri konkurentunarianobis
2013-2014 wlebis angariSis mixedviT,
saqarTvelos mTliani erovnuli danazo-
gebis maCvenebliT 98-e adgili ukavia,
xolo adgilobrivi kapitalis bazrebze
finansebis xelmisawvdomobis maCvenebliT
126-e adgili. dasaxvewia mcire sawarmoTa
sagadasaxado-finansuri aRricxvis da kon-
trolis procedurac. am saxis saqmianobis
administrirebis procedurebi moiTxovs
did danaxarjebs da rac mTavaria maRalk-
valificiur personals.
yovelive zemoaRniSnulis gaTval-
iswinebiT, mcire da saSualo sawarmoTa
saqmianobisTvis erT-erT mniSvnelovan
problemas mTel rig sakiTxebTan erTad
kadrebiT uzrunvelyofis problema war-
moadgens. didi moTxovnaa menejerul kad-
rebze, romelTac eqnebaT Tanamedrove
teqnologiebiT muSaobisaTvis saWiro
codna. moTxovnaa profesiul person-
alzec. rogorc calkeuli uwyebebis mier
Catarebuli kvlevebi adasturebs, dasaqme-
bulTa raodenoba biznesis seqtorSi bolo
wlebis ganmavlobaSi izrdeba, rac ar
SeiniSneba warmoebis seqtorSi. miuxedvad
amisa, kvlav didi moTxovnaa kvalificiur
kadrebze. amitom saxelmwifos mxridan
gansakuTrebuli yuradReba unda daeT-
mos profesiuli kadrebis momzadebisa da
gadamzadebis sistemas. am mizniT qveyanaSi
2013 wels daiwyo profesiuli swavlebis
sistemis reformirebis procesi. reforma
miznad isaxavs saqarTveloSi `profesi-
uli ganaTlebis 2013-2020 ww strategiiT~
gaTvaliswinebuli profesiuli sagan-
manaTleblo programebis reformirebis
ganxorcielebas. misi mizania ekonomikuri
ganviTarebisa da karieruli zrdis
xelsSewyoba Sromis bazris moTxovnebis
Sesabamisad. programa moicavs mTlian
cikls dawyebuls Sromis bazris kvlevidan
da dasaqmebis xelSewyobis RonisZiebebiT
damTavrebuls. ratom gaxda saWiro pro-
fesiuli ganaTlebisadmi aseTi midgoma?
pasuxi martivia, - qveyanaSi ukve gaCnda
da kvlevebic adastureben, rom arsebobs
Zalin bevri deficituri profesiebi, ro-
melic sawarmoebs da gansakuTrebiT mcire
sawarmoebs did problemebs uqmnis sakadro
politikis mimarTulebiT.
amrigad, mcire biznesis ganviTarebis
xelSewyoba metad drouli da saswrafod
gadasawyveti problemaa. Cveni mosazrebiT
aucilebelia konkretuli RonisZiebebis
gatareba sakanonmdblo da institu-
ciuri srulyofis mimarTulerebiT, au-
cilebeli da mniSnelovania saeqsporto
SesaZleblobebis xelSewyoba, da rac
mTavaria, kvalificiuri kadrebis momza-
debis sistemis formireba. aseTi sistema
Tavis mxriv aamaRlebs samewarmeo kul-
turas mcire da saSualo sawarmoebSi.
saWiroa sainformacio sistemis formireba
da masTan erTad mcire da saSualo
biznesis mflobelebisa da menejerebis
konsultirebisa da meToduri daxmarebis
mizniT sakonsultacio centris Seqmna.
f. wowkolauri
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
236
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
1. advaZe, d. (2015). mcire biznesis mxardaWera
saqarTveloSi. Tbilisi.
2. vaSakiZe, T. (2009). inovaciuri mcire sawar-
moebis mxardaWera evrokavSirSi. Tbilisi.
3. meqvabiSvili, e. (2010). mcire da saSualo
mewarmeobis ganviTareba, rogorc saSu-
alo klasis formirebis umniSvnelovanesi
piroba (2.07)
4. saqarTvelos ekonomikis da mdgradi gan-
viTarebis saministros masalebi. (www.eco-
nomy.ge)
5. saqarTvelos kanoni saqarTvelos saga-
dasaxado kodeqsis Sesaxeb (2014). (www.
rs.ge, 9.07)
6. saqarTvelos statistikis erovnuli sam-
saxuris masalebi. (www.GeoStat.ge)
gamoyenebuli literatura:
Small Enterprise Management Problems in the Process of Globalization
Pikria TsotskolauriDoctor of Economics,Associate Professor St.Andrew the First-Called Georgian University of the Patriarchate of Georgia
Key words:GLOBALIZATION, SMALL BUSINESS, MANAGEMENT PROBLEMS
Summary
The paper discusses the role and importance of small business in the development of national economy. Issues related to small enterprises functioning generated by the global changes, such as technological innov-ations, international agreements, and small business regulatory changes in the country etc. as well as require-ments under the agreement with European Union on Deep and Comprehensive Free Trade Areas (DCFTA), which off er new opportunities for small enterprises, also described in the paper. Organizational structure of enterprises, innovative activities and retraining of workers are also included.
237
საერთაშორისო სამეცნიერო-პრაქტიკული კონფერენცია
ევროპული ინტეგრაცია და ევროპული ინტეგრაცია და
საქართველოსაქართველო
ეკონომიკისა და ბიზნესის
აქტუალური პრობლემები
გლობალიზაციის
თანამედროვე პირობებში
ბიზნესი, ორგანიზაციული სის-ტე მები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
gadawyvetilebebis miRebis Teoriis da praqtikis aqtualuri sakiTxebi Tanamedrove biznesSi
Tina jolbordi
ეკონომიკის აკადემიური დოქტორი,თბილისის საერთაშორისო აკადემიის ასოცირებული პროფესორი
sakvanZo sityvebi:
gadawyvetilebis miReba, biznesi, sauniversiteto swavleba
gadawyvetilebis miReba mniSvnelovani
procesia biznesmenebisa da finansuri mene-
jerebisaTvis. Tanamedrove biznesSi gamoik-
veTa is mniSvnelovani aspeqti, rom biznesis
warmateba ZiriTadad damokidebulia
gadawyvetilebebis mimRebi pirebis kval-
ifikaciasa da unarebze. amdenad, biznesSi
TandaTan ufro aqtualuri xdeba gadaw-
yvetilebis miRebis Teoriis gamoyeneba
praqtikaSi. Sesabamisad, unda Seiqmnas
saTanado Teoriuli baza am sakiTxebis
dasamuSaveblad. am TvalsazrisiT gaCnda
saxelmZRvaneloebi da samecniero naS-
romebi gadawyvetilebis miRebis discip-
linaSi, SemuSavda gadawyvetilebis miRebis
teqnologia da meTodika.
biznesis ZiriTadi sirTulea re-
sursebis SezRuduloba, rac iTxovs al-
ternatiuli variantebis SemuSavebas da
maTgan yvelaze optimaluris SerCevas.
amitom optimaluri gadwyvetilebis miReba
damokidebulia menejerebis ara mxolod
kvalifikaciasa dა profesionalizmze,
aramed gadawyvetilebis miRebis teqnolo-
giis codnasa da gamoyenebis unarze.
gadawyvetilebis miRebis Teoria ganix-
ileba oTx sxvadasxva doneze, rogoricaa:
1) filosofia,
2) gadawyvetilebis baza,
3) gadawyvetilebis miRebis procesi,
4) gadawyvetilebis miRebis meTodolo-
gia.
TiToeul doneze problemis fok-
usireba da maTi gansazRvra xdeba sxva-
dasxva aspeqtebiT.
Sesabamisad, qarTul enaze gamoCnda
saTanado literatura “gadawyvetilebis
miRebis teqnologia praqtikaSi” (avtori
ruizan meqvabiZe - qarTul-polonuri
gacvliTi programis proeqti), romelSic
warmodgenilia Sesavali gadawyvetilebis
miRebis disciplinaSi, aseve ganxilulia
gadawyvetilebebis miRebis meTodebi.
ganviTarebuli qveynebis biznesis
Teoriasa da praqtikaSi didi xania gamoi-
yeneba gadawyvetilebebis miRebis meTodebi.
am mxriv sainteresoa cnobili eqspert-
isa da konsultantis, harvardis biznes
- skolis doqtoris, korporaciis “Grown
Zellebach Gorporation“ prezidentis Sromebi
finansur menejmetsa da finansur analizSi,
sadac asaxulia kavSiri finansur koncef-
ciebsa da yoveldRiur gadawyvetilebebs
Soris, warmodgenilia mWidro kavSiri sam-
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
238
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
marTvelo gadawyvetilebebsa da finansur
Sedegebs Soris. mis wignSi “finansuri an-
alizis teqnika” mniSvnelovania biznesis
sistemurad aRqma. biznesi warmodgenilia,
rogorc sammarTvelo gadawyvetilebebiT
gamowveuli finansuri resursebis moZraobis
urTierTdakavSirebuli dinamiuri sistema,
romlis warmatebuli saqmianoba damokide-
bulia menejerTa gundis uwyvet, Tanmim-
devrul da gonivrul gadawyvetilebebze.
menejerebis gadawyvetilebebis xarisxzea
damokidebuli biznesis warmateba. Sesabam-
isad, migvaCnia, rom sawarmos marTvis pro-
cesi ekonomikur gadawyvetilebebis seriaa,
romelic iwvevs resursebis moZraobas da
uzrunvelyofs bizness gonivruli gadaw-
yvetilebebiT.
menejerTa mier finansuri sakiTxe-
bis ganxilvis siRrme, mimarTuleba da
gadawyvetilebis miReba damokidebulia in-formaciis momxmarebelTa Tvalsazrisze.
biznesSi saqmiani gadawyvetilebebi miiReba
sam urTierTdakavSirebul sferoSi: 1) in-
vesticiebi, 2) sawarmoo saqmianoba da 3) da-
finanseba. TiToeuli segmentis efeqtianoba
ganisazRvreba cal-calke.
ingliseli mecnierebi ruT a. Smidti
da helen raiti aseve mniSvnelovnad miiC-
neven gadawyvetilebebis miRebis Teoriasa
da praqtikas. maT saxelmZRvaneloSi ”marke-
tingis finansuri aspeqtebi” sainteresodaa
warmodgenili biznesis logikuri Tanmimdev-
roba da gadawyvetilebebis miRebis alter-
nativebis ganxilva. maTi gamokvleva iwyeba
biznesis sainformacio baziT _ finansuri
angariSgebiT, finansuri koeficientebis
analiziT da prognozirebiT, danaxarjebis
aRricxviT da xarjTnusxis SedgeniT, das-
ruldeba gadawyvetilebebis miRebis teqni-
kiT. migvaCnia, rom biznesis mimarT aseTi
damokidebuleba savsebiT gamarTlebulia,
radgan biznesis da sxva ekonomikuri dis-
ciplnebis Seswavlis meTodologia da teq-
nika unda emsaxurebodes swori finansuri
gadawyvetilebebis miRebas, biznesis warma-
tebas.
amrigad, biznesSi gadawyvetilebebis mi-
Rebis aqtualuri sakiTxebi axal amocanebs
usaxavs ara mxolod praqtikul bizness, ara-
med sauniversiteto ganaTlebasac. migvaC-
nia, rom biznesis saswavlo disciplinebis
kompleqsuri Seswavla unda emsaxurebodes
im Tvalsazriss, rom studentma miiRos
sistemuri codna finansur disciplinebSi,
SeeZloT marTvis optimaluri gadawyveti-
lebebis miReba. amasTაn, universitetebSi
unda dainergos saswavlo disciplina
”gadawyvetilebebis miRebis Teoria da
praqtika” Tundac samagistro doneze, gaRr-
mavdes kavSiri ucxour universitetebTan,
dainergos mowinave modelebi. amgvarad,
migvaCnia, rom saqarTvelos ganaTlebis
sistemaSi jer kidev SesamuSavebelia dis-
ciplinebis kompleqsi, romelic adeqvatur
ganaTlebas micems students, raTa iyos
warmatebuli pirovneba Tanamedrove biz-
nesSi. TiToeul saswavlo disciplinas sa-
fuZvlad unda daedos martivi logika: unda
ganisazRvros maTi praqtikuli Rirebule-
ba. am mxrivac sainteresoa e. xelfertis
wigni “finansuri analizis teqnika”, rom-
lis erT-erTi mniSvnelovani upiratesobaa
misi praqtikuloba. mniSnelovania avtoris
praqtikuli rCevebi analizuri problemis
SerCevis, analizis teqnikis da gadawyveti-
lebebis miRebis sferoSi.
am TvalsazrisiT e. xelferti bizness
ganixilavs sistemurad, rogorc finan-
suri resursebis moZraobis urTierTda-
kavSirebul dinamiur sistemas, romelSic
warmoiSoba uamravi problema. sainteresoa
mecnieris damokidebuleba problemis Ser-
Cevis da gadawyvetilebebis miRebis aspeq-
tiT: misi azriT, biznesis procesSi, roca
analitikosi da menejeri xvdeba finansur
problemas, mas SeuZlia, gamoiyenos anali-
zuri problemebis farTo arCevani, raTa
miiRos raodenobrivi pasuxi yvela sakiTx-
ze. am aspeqtiT analizis instrumentis Ser-
Ceva warmoadgens analizis mniSvnelovan
nawils. amasTan, analitikosisTvis sakmari-
si araaa flobdes mxolod analizis teqni-
kas, mis mier gonivruli gadawyvetilebebis
miReba moiTxovs problemis gamokvlevas da
ganxilvas. kerZod, saukeTesoa is procesi,
roca analitikosi imdenive dros xarjavs
problemis damuSavebasa da ganxilvaze, ram-
densac monacemebTan muSaobaze. mniSvnelo-
239
vania e. xelfertis rCeva, rom raodenobriv
cifrebs da gamoTvlebs mxolod maSin aqvs
azri, Tu maT praqtikuli daniSnuleba
gaaCniaT da moaqvs mniSvnelovani ukugeba.
amitom is faqti, Tu raodenobrivi gamoTv-
lebi ramdenad sargebliania, gamoikveTe-
ba Tvisobrivi msjelobis dros, anu unda
ganisazRvros, Tu ramdenad exmareba ana-
lizis Sedegebi gadawyvetilebebis miRebis
process. gadawyvetilebebis miRebis da sa-
kiTxebis ganxilvis siRrme da mimarTuleba
damokidebulia informaciis momxmareblis
Tvalsazrisze, sakiTxis SefardebiT mniSv-
nelobasa da bunebaze, aseve informaciis
saimedoobaze.
finansuri analizi iwyeba miznis gan-
sazRvriT. am procesSi finansur-ekonomiku-
ri sakiTxebis ganxilva iseve mniSvnelovania,
rogorc raodenobrivi Sedegebi, radgan
situaciis gaumjobeseba xSirad damokide-
bulia konkretuli situaciis sworad Sefa-
sebaze.
imis gamo, rom mravali maCveneblis
cocxali dinamiuri procesia da nebismieri
buneba ganusazRvrelia, xSirad umjobesia
upiratesoba mivaniWoT potenciuri situ-
aciebis Sefasebis variants da situaciur
analizs, vidre “zust” pasuxebs da ricxob-
riv gaangariSebebs, radgan biznesi cocxali
dinamiuri procesia da nebismieri situacia
garkveuli TaviseburebebiT xasiaTdeba, ami-
tom aprobirebuli praqtika xSirad gamou-
sadegaria axali realobisadmi da meorec,
problemis gadaWris alternatuli gadawy-
vetilebebis simravle SesaZleblobas iZle-
va SeirCes ufro ukeTesi varianti, vidre es
iyo arsebul praqtikaSi.
amgvarad, gadawyvetilebebis miRebis
TvalsazrisiT, finansuri analizis teqni-
kis gamoyenebis meTodika ukve arsebobs (e.
xelferti),
Tumca am aspeqtiT bevri sakiTxi kv-
lav saWiroebs Seswavlas da damuSavebas.
amdenad, migvaCnia, rom es meTodika sain-
teresoa ara mxolod gadawyvetilebebis
miRebis TvalsazrisiT, aramed gamokvlevis
TanmimdevrobiT da praqtikuli midgome-
biT.
migvaCnia, rom gadawyvetilebebis mi-
Rebis Teoriis da praqtikis sakiTxebis
amgvarad ganxilva metad aqtualuria da
dadebiTad waadgeba ara mxolod biznesis
Teorias da praqtikas, aramed Sromis ba-
zars _ adekvaturi kadrebis momzadebis da
dasaqmebis TvalsazrisiT, aseve universi-
tetebs _ xels Seuwyobs saswavlo garemos
gaumjobesebაs da samecniero kvlevebs biz-
nesisa da finansebis sferoSi.
gamoyenebuli literatura:
1. meqvabiZe, r. (2014). gadawyvetilebis miRebis
teqnologia praqtikaSi. (Sesavali). Tbil-
isi.
2. Jolbordi, T. jolbordi, T. soselia, m.
(2012). buRaltruli aRricxvis safuZvlebi.
Tbilisi.3. Ришар, Ж. (1997). Аудит и анализ хозяйтвенной
деятелности предприятияю М.: Аудит. ЮНИТИ.
4. Рут, А., Шмидт. Хелен Райт. (2000). Финансовые
аспекти маркетинга. М. ЮНИТИ.
5. Хелферт, Е. (1996). Техника финансового ана-
лиза. М.: АУДИТ. ЮНИТИ.
T. jolbordi
ბიზნესი, ორგანიზაციული სისტემები და მიკროეკონომიკური პრობლემები
240
სამეცნიერო-პრაქტიკული ჟურნალი
N1 სპეციალური გამოშვებასპეციალური გამოშვებაგლობალიზაცია და ბიზნესიგლობალიზაცია და ბიზნესი
Actual Tasks of Decision Theory and Practice in Modern Business
Tina JolbordiDoctor of Economics,International Academy Associate Professor
Key words:DECISION-MAKING, BUSINESS, UNIVERSITY TEACHING
Summary
The work deals with actual tasks of Decision Theory and Practice in the process of modern business glob-alization. Decision making methodology and methods have been used in the theory and practice of the de-veloped countries for a long time.
There is a science direction which studies fi nancial concepts and relationships between governing de-cisions and fi nancial results. According to the daily decision-making aspect business is discussed as a dynamic system dealing with movement of fi nancial resources and its success is connected to decisions made by man-agers uninterruptedly, sequentially and successfully. It means that enterprise management process is connec-ted to economic decision series which causes movement of resources and makes business successful.
We consider that a new studying course _”Decision Theory and Practice” should be entered to university curriculum and a complex of studying disciplines should be defi ned which will give students adequate educa-tion to achieve success in modern business. The methodology and techniques of business and other economic disciplines should serve to making optimal fi nancial decisions and successful business. Technological method-ology as well as practical aspects should be defi ned for each studying discipline.
The discussion of Decision Theory and Practice tasks is actual and it will serve business theory and practice positively. It will help labor market to prepare adequate staff and employ them, and it will serve to improve uni-versity learning environment and scientifi c studies.