2 tema. Finansinių ataskaitų audito aplinka

2 tema. Finansinių ataskaitų audito aplinka

Daiva RaziūnienėApskaitos ir audito katedra

Ekonomikos fakultetasVilniaus Universitetas

2009

2008/2009 Daiva Raziūnienė VU Apskaitos ir audito katedra

2

Temos turinys

1. Finansinių ataskaitų audito pagrindai

2. Bendrovės auditoriaus pareigos

3. Nepriklausomo auditoriaus ryšiai

4. Audito standartai

5. Audito išvada


3

Profesiniai standartai

TSA 200 TSA 210 TSA 610 TSA 700 TSA 600


4

Finansinių ataskaitų audito pagrindai

1.1 Ryšys tarp apskaitos ir audito

1.2 Finansinių ataskaitų duomenų patikrinamumas

1.3. Finansinių ataskaitų auditavimo poreikis

1.4 Audito teorijos

1.5 Ekonominė audito nauda

1.6 Finansinių ataskaitų audito ribotumas


5

1.1 Ryšys tarp apskaitos ir audito

Egzistuoja esminiai skirtumai tarp apskaitos proceso ir auditavimo procesų: skirtingi tikslai ir metodai, skirtingi atsakingi asmenys.

Apskaitos tikslas – valdymui ir sprendimų priėmimui skirtos informacijos kūrimas ir atskleidimas.

Audito tikslas – finansinių ataskaitų patikimumo patvirtinimas.


6

1.1 Ryšys tarp apskaitos ir audito Apskaita – vadovybės

atsakomybė Analizuojami įvykiai ir

sandoriai Registruojamos ūkinės

operacijos Klasifikuojami ir sumuojami

duomenys Ruošiama fin.

atskaitomybė pagal Apskaitos standartus

Akcininkams pateikiama metinė ataskaita ir auditoriaus išvada

Auditas – auditoriaus atsakomybė Renka ir vertina įrodymus

apie finansines ataskaitas Patvirtina finansinės

informacijos tikrumą ir teisingumą

Išreiškia audito išvadoje nuomonę

Audito išvadą pristato bendrovei


7

1.2 Finansinių ataskaitų duomenų patikrinamumas

Auditas remiasi prielaida, kad finansiniai duomenys yra patikrinami ir įrodomi.

Patikrinamumas pasireiškia, kai du ar daugiau nepriklausomų ir kvalifikuotų asmenų daro iš esmės vienodas išvadas.

Finansinėse ataskaitose pateikiama daug specifinių tvirtinimų apie skirtingus vienetus.


8

1.3. Finansinių ataskaitų auditavimo poreikis

Interesų konfliktas Reikšminga įtaka

Finansinės ataskaitos vienintelis informacijos šaltinis svarbiuose investavimo, skolinimo ir kt. sprendimuose

Kompleksiškumas Netiesioginis ryšys


9

1.4 Audito teorijos

Tarpininkavimo teorija Informacijos hipotezė Draudimo hipotezė


10

1.5 Ekonominė audito nauda

Priėjimas prie kapitalo rinkų Žemesnės kapitalo sąnaudos Prevencinė neefektyvumo ir klaidų priemonė Kontrolė ir veiklos tobulinimas


11

1.6 Finansinių ataskaitų audito ribotumas

Laiko praradimai Audito testavimas remiantis atrankos

kriterijais Priklausomybė nuo ekspertų Profesinės nuomonės formavimas

specializuotose srityse Audito išvados formatas


12

2. Bendrovės auditoriaus pareigos

2.1 Įstatymų numatytos pareigos auditoriams

2.2 Pareiga atlikti auditą

2.3 Pareiga būti nepriklausomu


13

2.1 Įstatymų numatytos pareigos auditoriams

Pareiga pateikti auditoriaus išvadą akcininkams apie bendrovės finansinę atskaitomybę.

Auditoriaus išvados formatą reglamentuoja Audito standartai : 13-asis nacionalinis audito standartas

AUDITORIAUS IŠVADA TSA 700


14

2.2 Pareiga atlikti auditą

ISA 210 Terms of Audit Engagements nurodo, jog auditorius sudaręs sutartį su audituojamu subjektu įspareigoja: Atlikti auditą Akcininkams pareikšti savo nuomonę Būti nepriklausomu nuo audituojamos bendrovės Turėti pakankamą kompetenciją ir įgūdžius.


15

Audito įstatymas 27 str.

Auditorius privalo: 1) atlikdamas auditą, vadovautis įstatymais ir

kitais teisės aktais, tarptautiniais audito standartais;

2) laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų;

3) atlikęs auditą, pateikti auditoriaus išvadą.


16

30 str. Audito įmonių pareigos

1) Sudariusi audito sutartį, paskirti auditą atliksiantį auditorių ir apie tai pranešti užsakovui;

2) audito rezultatus įforminti surašydama auditoriaus išvadą;

3) teikti Audito ir apskaitos tarnybai ir Auditorių rūmams informaciją;

4) saugoti darbo dokumentus.


17

2.3 Pareiga būti nepriklausomu

Auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti audito, jeigu: auditorius, audito įmonė arba audito tinklas,

kuriam priklauso audito įmonė, ir audituojama įmonė yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję;

Sąsajos galėtų pakenkti auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui.


18

Auditorius nepriklausomas jeigu:

nėra susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės;

nėra audituojamos įmonės darbuotojas; nėra audituojamos įmonės dalyvis; neteikė audituojamai įmonei neauditinių

paslaugų; nėra veikiamas kitų reikšmingų sąlygų,

galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.


19

Audito įmonės nepriklausoma, jeigu:

audituojama įmonė nėra audito įmonės dalyvė; audito įmonė, audito įmonės dalyviai, jos vadovas,

valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos, jei jos sudaromos, nariai nėra audituojamos įmonės dalyviai;

neteikė audituojamai įmonei neauditinių paslaugų; audito įmonė negauna už audito paslaugas iš

audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų įtaką jos nepriklausomumui;

nėra veikiama kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jos nepriklausomumui.


20

Kiti ypatingieji reikalavimai

Auditorius negali atlikti tos pačios įmonės audito ilgiau kaip 7 iš eilės finansinius metus; jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, –

ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, auditorius

2 metus negali atlikti tos įmonės audito; jeigu audituojama įmonė yra viešojo intereso

įmonė, 2 metus negali tapti jos vadovu arba valdybos nariu.


21

3. Nepriklausomo auditoriaus ryšiai

3.1 Valdyba

3.2 Stebėtojų taryba

3.3 Vidaus auditoriai

3.4 Akcininkai


22

3.1 Valdyba

Vadovybė – vykdantieji direktoriai, vyr. buhalteriai ir priežiūros personalas.

Audito metus auditorius vadovaujasi profesinio skepticizmo požiūriu.

Audito metu vyksta aktyvus bendravimas su vadovybe Pasitikėjimas, pagarba, konfidencialumas


23

3.2 Stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba – bendrovės kasdieninėje veikloje nedalyvaujantys asmenys, stebintys vadovybės veiksmus ir sprendimus- ar jie nukreipti akcininkų interesų naudai.

Audito komitetas- jo paskirtis prižiūrėti finansinės informacijos atskleidimą ir auditavimą.


24

Audito komiteto pareigos

1) stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2) stebėti įmonės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis įmonėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3) stebėti audito atlikimo procesą;

4) stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.


25

3.3 Vidaus auditoriai

Nepriklausomas auditorius glaudžiai dirba su vidaus auditoriumi.

Vidaus auditoriaus darbas vykdant kontrolės testus įtakoja nepriklausomo auditoriaus procedūrų apimtį, laiką ir pobūdį.

ISA 610 reikalauja įvertinti vidaus auditoriaus darbą, teisingam efektyvių nepriklausomo audito metodų planavimui.


26

3.4 Akcininkai

Akcininkai pasitiki audituotomis ataskaitomis. Audito metu auditorius nebendrauja tiesiogiai

su akcininkais. Auditoriaus paskyrimą ar nušalinimą įtakoja

akcininkai. Teoriškai, vadovybės galimybės paskirti

auditorių yra ribotos. Praktiškai, vadovybės rekomendacijos

dažniausiai yra akceptuojamos.


27

4. Audito standartai

4.1 Audito standartų rinkinys4.2 Audito standartų svarbaStandartai – minimalus priemonių rinkinys,

apibendrinantis geriausią auditavimo praktiką.

Jie taikomi kiekviename finansinių ataskaitų audite, kurį vykdo nepriklausomi auditoriai nepriklausomai nuo subjekto dydžio, verslo rūšies, verslo tipo.


28

4.1 Audito standartų rinkinys

Įvadiniai dalykai 2 Įsipareigojimai 6 Planavimas 4 Vidaus kontrolė 1 Audito įrodymai 12 Kitų darbo naudojimas 3 Audito išvados ir rezultatų pateikimas 4


29

4.2 Audito standartų svarba

Audito standartai užtikrina kokybiškų paslaugų teikimą ir skirti auditorių apsaugai, pagrindžiant jų pateikiamą nuomonę.

Akcininkai ir kiti audito išvados naudotojai yra įsitikinę, jog auditorius taiko minimalius standartus pareikšdamas savo nuomonę.

Audito standartai reguliuoja auditavimo veiklą: Auditorių atsakomybę, detalizuoja audito procesą ir audito

planavimą, įvertina vidaus kontrolę ir audito įrodymus, apibrėžia kitų ekspertų darbo panaudojimą ir audito rezultatų pateikimą.


30

5. Audito išvada

6.1 Besąlyginė išvada ir pagrindiniai elementai

6.2 Modifikuota nuomonė

NAS 13 - Auditorius turi peržiūrėti ir įvertinti savo išvadas, pagrįstas audito įrodymais, kurie buvo surinkti siekiant pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę.


31

5.1 Išvada ir pagrindiniai jos elementai

Auditoriaus išvadą sudaro: Įžanga; audito aprašomoji dalis; auditoriaus nuomonė; nuoroda į dalykus; nuomonė, ar įmonės metiniame pranešime pateikti

finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis.

Auditoriaus nuomonė gali būti teigiama, sąlyginė, neigiama arba, jeigu auditorius negali pareikšti nuomonės, – atsisakymas pareikšti nuomonę. (AĮ nuostatos)


32

Bendrieji principai pagal NAS

Auditoriaus išvadoje turi būti raštu išdėstyta aiški nuomonė apie finansinę atskaitomybę kaip visumą.

Auditoriaus išvados forma ir turinys turi atitikti NAS išdėstytus bendruosius reikalavimus, nes tai padeda skaitytojui geriau suprasti išvadą ir pastebėti joje pasitaikančias nenumatytas aplinkybes.


33

Išvados elementai pagal NAS

Pavadinimas Adresatas Įžanginė pastraipa Audito apimties pastraipa Auditoriaus nuomonės pastraipa Pastraipa dėl metinio pranešimo duomenų įvertinimo Auditoriaus išvados data Auditoriaus adresas Auditą atlikusio vardas, pavardė, parašas Audito įmonės vadovo vardas, pavardė, parašas


34

Svarbiausių elementų apžvalga

Pavadinimas Privalomas tinkamas pavadinimas “Auditoriaus

išvada” Adresatas

Akcininkai, valdyba, steigėjas Įžanginė pastraipa

objektas teisės aktai atsakomybė


35

Svarbiausių elementų apžvalga

audito apimties pastraipa (parodomas audito pobūdis): pateikiama nuoroda į Nacionalinius audito

standartus; pateikiamas auditoriaus atlikto darbo aprašymas.

auditoriaus nuomonės pastraipa, kurioje pareiškiama nuomonė apie finansinę atskaitomybę;

pastraipa dėl metinio pranešimo duomenų įvertinimo (kai taikoma).


36

Audito apimties pastraipa

Turi būti nurodyta: audito apimtis; auditas atliktas pagal auditą reglamentuojančius

Nacionalinius audito standartus. Išvadoje turi būti įrašytas teiginys, kad

auditas buvo suplanuotas ir atliktas taip, kad suteiktų pakankamą pagrindą teigti, jog finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų.


37

Audito išvadoje turi būti...

Parašyta, jog atliekant auditą buvo: testais ištirti įrodymai, patvirtinantys finansinės

atskaitomybės sumas ir atskleidimus; įvertinti apskaitos principai, taikyti rengiant finansinę

atskaitomybę; ištirti svarbiausi įmonės vadovybės įvertinimai, atlikti

rengiant finansinę atskaitomybę; įvertintas bendras finansinės atskaitomybės pateikimas.

Taip pat aprašoma auditoriaus atlikto metinio pranešimo patikrinimo apimtis.


38

Auditoriaus nuomonės pastraipa

Auditoriaus išvadoje turi būti aiškiai išreikšta auditoriaus nuomonė :

“Mūsų nuomone, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo ABC įmonės 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, 20X1 metų veiklos rezultatus bei pinigų srautus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, bei Verslo apskaitos standartus“.


39

Kiti elementai pagal NAS 13

Išvadą auditorius turi žymėti audito baigimo dienos data.

Išvadoje turi būti nurodytas miestas, kuriame yra auditą atlikusio auditoriaus buveinė.

Išvada pasirašoma audito įmonės vardu ir auditą atlikusio auditoriaus vardu.


40

6.2 Modifikuota nuomonė

Auditoriaus išvada gali būti modifikuota, kai yra šios situacijos: Yra dalykų, kurie neturi įtakos auditoriaus

nuomonei : a) dalyko pabrėžimo pastraipa;

Yra dalykų, kurie turi įtakos auditoriaus nuomonei: a) sąlyginė nuomonė; b) atsisakymas pareikšti nuomonę; c) neigiama nuomonė.


41

Pabrėžimo pastraipos PVZ.:

“Dėl XX Lt nuostolių, kuriuos įmonė patyrė 20X1 finansiniais metais, trumpalaikiai įsipareigojimai didesni už trumpalaikį turtą XX Lt, o bendra įsiskolinimų suma didesnė už bendrą turto sumą XX Lt. Šie veiksniai, kartu su kitais dalykais, aprašytais aiškinamojo rašto pastabose, kelia abejonių dėl įmonės galimybės tęsti veiklą.”


42

Sąlyginė nuomonė

Sąlyginė reiškiama, kai auditorius nusprendžia, kad negalima pareikšti besąlyginės nuomonės. Nesutarimai su vadovybe arba darbo apimties

aprobojimų poveikis nereikšmingas. Naudotini žodžiai “išskyrus” ir nurodomi dalykai,

dėl kurių keliamos sąlygos.


43

Neigiama nuomonė ir atsisakymas pareikšti nuomonę

Atsisakoma pareikšti nuomonę tada, kai apimties apribojimas yra toks reikšmingas ir svarbus, kad auditorius negali gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų ir nepajėgia pareikšti nuomonės apie finansinę atskaitomybę.

Neigiama nuomonė pareiškiama tada, kai nesutarimų poveikis yra toks reikšmingas ir svarbus finansinėje atskaitomybėje, kad auditorius nusprendžia, jog sąlyginė nuomonė nepakankamai atskleistų klaidinantį finansinės atskaitomybės pobūdį.

Documents

2 tema. Finansinių ataskaitų audito aplinka