Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2009m. vasaris, Nr.5

100 DIENŲ

Vasario 20-ąją mūsų gimnazijoje įvyko taip visų, o ypač 12-tokų, lauktas šimtadienis. Į mūsų mažąją aktų salę vos tilpo arba, galima sakyti, netilpo visi susirinkusieji, atėję pasižiūrėti renginio. O viso renginio prižiūrėtojos bei vadovės nebuvo įmanoma nepastebėti. Už tvarką ir viso renginio programą buvo atsakinga istorijos mokytoja, viena iš dvyliktokų auklėtojų, visų taip gerbiama L. Šimkienė, kuri bandė mus vyti lauk ir sakė: „O man dzin“, tačiau mumis atsikratyti nebuvo taip lengva. Taigi įsispraudėme į kamputį ir viską stebėjome, o dabar savo įspūdžiais dalijamės su jumis.

Šimtadienio vesti atvyko ne tik Kalėdų senelis (Aidas), bet ir Velykų bobutė (Gerda), kurie vėliau užleido vietą tikrųjų vedėjų trijule i Antanui, Ramintai ir Tadui. Šventę pradėjo Antano įvardyta legendinė grupė – „Roko milžinai“. Vaikinai gyvai grojo ir dainavo scenoje bei buvo palydėti gausiais žiūrovų aplodismentais.

Visa šventė ėjo „lyg per sviestą“ . Sausakimša salė buvo pripildyta ne tik dekoracijų, šventiškai

nusiteikusių dvyliktokų ir svečių, bet taip pat puikios jų nuota ikos, gausybės plojimų, laimės šūksnių... Išties, nebuvo įmanoma nesijuokti ir nesišypsoti, kai galė jome matyti mūsų šventės kaltininkus, kurių vaikystės nuotraukos su įva iriais pasisakymais buvo demonstruojamos projektoriuose. Paskui scenoje išvydome juos pačius, jau suaugusius ir pasakojančius apie ateities planus. Vieni norė jo parašyti knygą, kiti tapti mokytoja is, dar kiti – atidaryti nuosavus restoranus... Visa šventė buvo kupina galybės 12-tokų pasirodymų – įvairių šokių, dainų, spektaklio.

Nukelta į 4 puslapį

Valstybės gimtadienio šventė buvo puiki!

Daugeliui Vasario 16-oji asocijuojasi su laisve. Manau, atėjus šiai istorinei šventei, nejučiomis imame didžiuotis šalimi, kurioje gyvename.

Šiemet mūsų gimnazijoje Nepriklausomybės dienai buvo skirtas visas renginių ciklas. Tad trumpai apžvelkime visą savaitę mus džiuginusius renginius.

Pirmadienį šventė prasidėjo. Klasių atstovai stebėjo filmą „Vienas vardas – Lietuva: tūkstantmečio odisėja“, susipažino su savaitės renginių programa.

Antradienis vadinosi „Patirtis prabyla išmintim“. Šią dieną moksle iviai žiūrė jo filmus apie žymias mūsų seniūnijos asmenybes: drožėją Z. Koncevičių, savo darbais papuošusį gimnazijos ir darželio teritoriją, drožėją L. Reveltą, da ilininką, fotografą ir sodininką K. Rimkų. Prisiminimais da lijosi patys filmų herojai ir jų artimieji. Taip pat gimnazijoje svečiavosi archeologas A. Juknevičius, kuris papasakojo apie savo tyrinė jimų patirtį. Daugelis mokinių sakė, jog idė ja pasikviesti į mokyklą įdomių ir įžymių žmonių tikra i nuostabi.

Gimnazistams buvo įdomu susipažinti su retos profesijos atstovu.

Justinos Mizeraitės (2gd) nuotraukos

Nukelta į 3 puslapį

2

Vienatvė nematuojama myliomis, kurios skiria vieną žmogų nuo kito

Esame žmonės. Visi skirtingi ir dėl to nepakartojami. Visi turime draugų, kad ir kokie jie būtų. Mane ir mano draugus gali skirti begalės mylių, tačiau ar tomis myliomis galiu išmatuoti savo vienatvę, kurią dabar jaučiu?

Aš gyvenu čia, kažkur prie upės vingio, o jis kažkur ten, taip toli... Jis taip toli, tačiau kad ir kaip jis bebūtų toli, aš jį pasiekti galiu... O iš vienatvės išeiti negali kaip pakelėm ir dulkėtais vieškeliais gali nueiti iki to, kuriam rūpi.

Aš žinau, kad net jeigu užsidariau visus langus ir duris, aš nesu vienas, bet galiu jaustis vienišas... Visi gali būti labai toli, o aš taip arti niekieno... Aš galiu žinoti, kad esu kažkam reikalingas, tačiau kartu galiu to nejausti...

Aš, kaip ir kiekvienas iš čia esančių, galiu susikurti sodą, kuriame gražiausiais ir didžiausiais žiedais žydės vienatvė. Tačiau aš taip pat galiu susikurti sodą, kuriame gražiausia gėle žydėsiu aš pats. Vis dėlto gražiausias sodas yra, buvo ir bus tas, kuriame mūsų gyvenimas taps namais, kuriuose žydi brangiausios gėlės – draugai. Ir jei gyvenimas – sodas, tuomet draugai - gėlės. Tai koks gyvenimo sodas gražiausias?

Mes užsimerkiame, kai reikia matyti, tylime, kai reikia šaukti. Aš galiu nematyti visų tavo ydų, kurias turi, tačiau ar galiu ir turiu nematyti, kad dabar tau reikia manęs? Aš galiu nutylėti, kad elgiesi ne taip, tačiau aš privalau šaukti, kai kažkam reikia pagalbos. Kas padės man, jeigu nepadėsiu pats sau bei kitiems?

Aš žinau, kad tolimų vietų nebūna. Tačiau tik tiems, kurie nebando išmatuoti vienatvės buvimo laiko ir vietos. Aš žinau, kad galiu rasti pagalbą, kai man jos reikia. Rask ją ir Tu.

Lina Jankauskaitė, 1gd

Emocinė parama Tau

Vaikų linija

Nemokamas telefonas: 8 800 11111 Parama internetu: www.vaikulinija.lt

Kasdien 11.00 – 21.00 Emocinę paramą teikia savanoriai.

Jaunimo linija

Nemokamas telefonas: 8 800 28888 Parama internetu: www.jppc.t/draugas

I – V 16.00 – 7.00 VI – VII visą parą

Emocinę paramą teikia savanoriai.

Moksleivių linija

Nemokamas telefonas: 8 800 23300 I – V 16.00 – 7.00

VI – VII 13.00 – 21.00 Emocinę paramą teikia savanoriai.

Kauno psichologinės pagalbos telefonas

Nemokamas telefonas: 8 800 76260 I – V 13.00 – 20.00

Emocinę paramą teikia profesionalūs specialistai

Padiskutuokim!?

Šių metų vasario 17 dieną per informacinių technologijų pamokas 2gc ir 2gd klasių mokiniai buvo pakviesti dalyvauti diskusijoje apie įvairias priklausomybes.

Diskusiją vedė gimnazijos socialinė pedagogė ir psichologė. Iš pradžių buvo pateikta informacija apie priklausomybių rūšis. Po to klasė buvo suskirstyta į tris zonas: „Prieš“, „Už“ arba „?“. Paskelbus teiginį, kiekvienas turėjo pasirinkti, ar jis yra prieš, ar už, o gal sutinka su abiem pusėm. Pasirinkus, kokiai nuomonei atstovausi, reikėjo tai argumentuotai įrodyti. Teiginiai buvo dviejų rūšių: apie priklausomybę kompiuteriams, internetui ir priklausomybę rūkymui. Savo nuomonę galėjo sakyti kiekvienas. O jų buvo įvairiausių. Vis dėlto dauguma teigė, kad rūkymo žala yra akivaizdi. Žmogus pasidaro irzlus, mažiau pasitiki savimi, silpnas, ne toks energingas. Buvo įsiplieskęs ne vienas ginčas. Vieni teigė, kiti prieštaravo, komentavo, tačiau kiekvienas gynė savo nuomonę.

Po diskusijos susėdome į didelį ratą pasidalyti

įspūdžiais: kiekvienas išsakėme, su kokiais jausmais išeiname, kaip jaučiamės. Nebuvo nė vienos neigiamos nuomonės apie diskusiją, visiems labai patiko. Manome, kad tokių diskusijų turėtų būti kuo daugiau, nes jos ne tik informatyvios, bet ir labai įdomios.

Ieva, Vyginta, Indrė, 2gc Irenos Gronskienės nuotrauka

3

Atkelta iš 1 puslapio

Valstybės gimtadienio…

Trečiadienis – „Mes – tūkstantmečio vaikai“ diena. Buvo rodomi gimnazijos mokinių U. Pakers, A. Arlauskaitės, V. Venckūnaitės, S. Naujoko ir kitų sukurti filmukai, apie kuriuos autoriai maloniai sutiko papasakoti ir pasidalyti patirtimi. U. Pakers ir S. Naujoko filmuke buvo skatinama nelinkti į alkoholizmą, o A.Arlauskaitės – į priklausomybę nuo tabako. Kūrėjai U. Pakers ir S. Naujokas pristatė dar vieną bendrą savo darbą. Tai filmukas apie Kauno kolegiją, kuris nustebino linksmais studentų pasakojimais apie studijuojamą specialybę bei studentišką kasdienybę. Pagrindiniai filmuko herojai – latviai studentai Janis ir Rita, kurie nusprendė studijuoti Kauno kolegijoje. Smalsiomis jų akimis apibūdinamos skirtingos profesijos, kurias ten galima įsigyti. Taip pat mokiniai turėjo unikalią galimybę išvysti U. Pakers filmuką „Different people – the same soul“, su kuriuo ji laimėjo tarptautinį konkursą „Alter Ego“. O V. Venckūnaitės filmuke apie Gegutės šventę buvo atskleistos įšventinimo į bernus subtilybės. Šis prieš kelerius metus kurtas filmukas sulaukė daug ir gerų vertinimų. Filmukai buvo trumpametražiai ir pačiomis įvairiausiomis temomis, taigi pamatyti iš tikrųjų buvo ką. Kūrėjai ir filmukų aktoriai dalijosi įspūdžiais, noriai atsakinėjo į moksleivių klausimus.

Na, o ketvirtadienis – taip ilgai laukto konkurso „Tūkstantmečio Lietuva“ diena. Konkursas dar kartą parodė, kokie kūrybingi vaikai mokosi mūsų gimnazijoje. Nors pačiomis šauniausiomis išrinktos tik penkios klasės (6d, 7b, 8c, 1gd ir 2gd), tačiau visi dalyviai pasirodė itin sumanūs ir kūrybingi. O tokių pasiaukojančių sirgalių galėtų pavydėti bet kas. Klasės

prisistatė, kaip kuri išmanė. Kas vaidino, kas dainavo... Iš klasės išrinktų penkių atstovų laukė dar viena nelengva užduotis. Tai buvo žinių konkursas iš Lietuvos istorijos „Mūsų krašto žmonės“. Taigi konkurso rengėjai patikrino ne tik moksleivių originalumą ir sumanumą, bet ir žinias.

Visą renginių savaitę vainikavo penktadienį įvykęs šventinis minėjimas, per kurį buvo pagerbti nusipelnę mokyklos mokiniai, seniūnijos tautodailininkai. Vasario 16-ajai atminti surengtame koncerte mokiniai grojo kanklėmis, dainavo sutartines ir ne tik... Taip pat buvo pasveikintas garbaus 90-ojo jubiliejaus sulaukęs K. Rimkus.

Visuose šiuose renginiuose buvo juntamas nuoširdus mokinių ir mokytojų darbas, bendradarbiavimas su tautodailininkais.Visą savaitę stebino vienas už kitą įdomesni renginiai, kurie nebuvo vien tik pramoga. Gera buvo sužinoti, kokie nuostabūs žmonės gyvena mūsų seniūnijoje, dirba savo ir jos labui. Iš tiesų, juk didžiuotis turime kuo. Todėl galima drąsiai sakyti, jog valstybės gimtadienio šventė buvo puiki!

Ieva Paužaitė, 1gb Autorės ir Jolitos Jukštaitės nuotraukos

4

100 DIENŲ Atkelta iš 1 puslapio

Su gražiausiais linkėjimais buvo atvykusios ir 12-tokų pirmosios mokytojos, kurių viena sakė: „Prieikite. Mes norėtume susipažinti su jumis iš naujo, paliesti jus. Juk jūs dabar visai kitokie, nei buvote prieš keletą metų.“ Taip pat šventėje kalbėjo ir mokyklos direktorius R. Valys, 12-tokams ir jų auklėtojoms dalijo dovanas, išsakė linkėjimus ir liepė visiems per tas 100 likusių dienų „susitvarkyti“ viską savo galvelėse, sudėti pliusus, minusus ir gerai išlaikyti vieną iš svarbiausių dalykų – egzaminus.

Nenorėdamos atsilikti nuo mokinių, savuosius gebėjimus demonstravo ir kai kurios mokytojos šokdamos ir dainuodamos. Kas turėjo galimybę stebėti visa tai, tikrai liko apstulbę mokytojų sugebėjimais.

Žinoma, šventė nepraėjo ir be būsimų 12-tokų, dabartinių 11-tokų, kurie jau gerokai įpusėjus šventei sceną užėmė savo sveikinimais, puikia nuotaika, šokiais, dovanomis. Padovanojo jie, žinoma, 100 dienų kalendorių, taip pat ir skanų, didžiulį tortą. O savo pasirodymą baigdami 11-tokai visai salei padovanojo gražią lietuvišką dainą.

Šventės pabaigoje stebėjome puikų teatro mokytojos R. Zeikuvienės pastatytą spektaklį, žavėjomės 12-tokų aktoriniais gabumais.

Galiausiai visi buvome pakviesti į stadioną, kur kiekvienas 12-tokas su tėvais leido į dangų žibančius balionus su savo svajonėmis.

Beje! Mes taip pat nenorime atsilikti nuo visų. Taigi linkime visiems 12-tokams pačių geriausių, gražiausių, šilčiausių bei įsimintiniausių 100 likusių dienų mokykloje! O mokytojai L. Šimkienei norėtume padėkoti už geležinius nervus ir už tai, kad jai vis dėlto nepavyko mūsų išvaryti .

Deimantė Stulgytė ir Rūta Šlapikaitė, 1ga Gailės Juknytės (1gc) nuotraukos

Būtų labai negražu, jei neleistume apie šimtadienį

pakalbėti patiems abiturientams . Tad – žodis jiems.

Daug laiko gaišti galvojant pasirodymus šįsyk neteko – daugelis talentų jau buvo atsiskleidę. Neteko ir jaudintis – visi atsakingai žiūrėjome į savo darbą ir pasitikėjome savo jėgomis. Tik nuo scenos pasigirdus balsui, jog atėjo mūsų valanda, daugeliui užgniaužė kvapą.

Darbas kartu visus ypač suartino: beveik išnyko ribos tarp klasių, o įžvalgesnis galėjo pastebėti naujų porų...

Ieva, 4ga

Virpėjo rankos ir kojos lipant į sceną, tačiau puikiai pavykę pasirodymai – dainos, šokiai, vaid inimai – atpirko viską, visas baimes. Šimtad ienio akimirkos atminty išliko ilgam, o gal ir v isam laiku i.

Vytenis, 4ga

Šimtad ienio kulminacija buvo svajonių skraidin imas. Palydėję „švieseles“, visi nuskubėjo rinktis daiktų ir pamiršę visus rūpesčius, o galbūt tik palikę juos už mokyklos durų išskubėjo links mintis. O kas ten vyko, smulkmenų visiems nebūtina žinoti . Paminėsiu tik tai, jog abiturientai tikrai turės ką atsiminti. Visą rytą daugelio galvose dar skambėjo žodžiai opa opa opapa! Pirmadienis buvo dovanėlių rinkimosi diena. Dvyliktokų nepamiršo apdovanoti direktorius bei v ienuoliktokai. Ačiū jiems . Kad ir kaip būtų gaila, tačiau katino d ienos baigėsi, kone ant nosies kabo artėjantys brandos egzaminai. Pamiršę links mybes abiturientai privalo v isomis jėgomis kibti į mokslus, tad didžiausio susikaupimo ir sėkmės mums.

Kristina, 4ga

5

Pasidžiaukime laimėtojais

Kiek daug olimpiadų ir konkursų vyko šį mėnesį! O mūsų moksleiviai nepaliauja džiuginti savo pasiekimais ir pergalėmis.

Matematikos olimpiados I turą laimėjo ir į II pateko Rutkus Martynas (5d), Arvydas Žibas (6a), Paulius Vitunskas (7b), Antanas Radzevičius (8b), Sigitas Mikutis(1gc), Justas Raudonius (2gb), Skirmantas Stanaitis (3ga), Rūta Zinkevičiūtė (4ga), Robertas Liekis (4gc).

II ture (rajono olimpiadoje) mūsų moksleiviai pasirodė taip pat puikiai:

Antanas Radzevičius (8b) – I vieta, Justą Raudonių dėl ligos pakeitusi Vaiva Lialytė (2gb) – I vieta,

Rūta Zinkevičiūtė (4ga) – 3 vieta. Taip pat vyko meninio skaitymo konkursas.

Pirmąsias vietas gimnazijoje užėmę Valius Fominas (3ga) ir Milda Vibrantytė (7a) rajone savo amžiaus grupėse pasirodė taip pat puikiai ir užėmė garbingas II vietas.

Sveikiname ir Eveliną Sankauskaitę (2gb), rajoninėje rusų kalbos olimpiadoje užėmusią I vietą!

Justina Mizeraitė, 2gd ____________________________

Svarmens kėlimas

Sausio 31d. įvyko Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų ir gimnazijų svarsčio kėlimo tarpzoninės varžybos. Varžybas laimėjo praėjusių metų Lietuvos čempionai – šeimininkai – Vievio gimnazijos komanda. Mūsų gimnazijos komanda atkakliai kovojo dėl II vietos, tačiau nedideliu skirtumu pralaimėjome Lazdijų komandai ir likome III vietoje. Asmeninėje įskaitoje savo svorio kategorijose II vietą iškovojo L. Gurkšnys, III vietą – M. Gurkšnys, V. Simonaitis, J. Zorskas, L. Kluoda. Netoli apdovanojimų liko M. Dapkus, D. Laurinavičius ir T. Merliūnas. Nors mūsų komanda ir prarado galimybę dalyvauti finalinėse varžybose, kur susitiks 4 geriausios Lietuvos komandos, bet ji sezono dar nebaigia. Vasarį dalyvausime Lietuvos kaimo vietovių zoninėse varžybose Kėdainių rajone, Krakėse.

Paulius Visockas

Ar balsuosime Europos Parlamento rinkimuose?

Sakote, tai bent klausimus užduodame. Kokie dar rinkimai, koks parlamentas? Tad eikime kartu pas J. Lubienę ir viską sužinosime.

–Prašome trumpai pristatyti projektą „Euroscola“. –Džiaugiuosi, kad gimnazijos mokiniai turėjo puikią

galimybę dalyvauti konkurse „Euroscola“ apie Europos Sąjungą. Konkursas vyko 2 etapais: pirmajame etape gimnazijos mokinių komanda turėjo sukurti lankstinuką, skatinantį jaunimą balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks 2009m. birželio 4–7d. Mūsų mokiniai sukūrė patrauklų ir originalų lankstinuką su šūkiu „Jaunuoli, trūksta tavo dalies“. Buvome nustebinti, kai Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje atstovai mus informavo, kad mūsų lankstinukas buvo palankiai įvertintas ir išrinktas vienu iš geriausių Kauno apskrityje. Taigi, patekome į antrąjį turą – vasario 6d. vykome į KTU Europos institutą dalyvauti viktorinoje, kur buvo vertinamos 3 komandų žinios apie Europos Sąjungą, pagrindinius Europos Sąjungos įvykius, Europos Sąjungos valstybes nares bei Europos Parlamento vaidmenį ir darbą.

–Kas dalyvavo iš mūsų gimnazijos? –Dalyvavo 2–3g klasių mokiniai, jiems padėjo

mokytojos L. Šimkienė ir A. Kalvinskaitė. –Kaip sekėsi? Kaip vertinate šiuos pasiekimus? –Finale komandai pritrūko dalyvavimo konkursuose

patirties, šiek tiek žinių, sėkmės ir užėmėme III vietą Kauno apskrityje. Praradę galimybę apsilankyti Europos Parlamente Strasbūre, įgijome patirties ir ryžto kitais metais vėl dalyvauti konkurse.

–Ačiū! Be abejo, sėkmės kitąmet.

Ugnė, 2gc ____________________________

Laimėti du dailės darbų konkursai

Siekiant atkreipti dėmesį į gražias šeimos vertybes ir tradicijas, Kauno raj. buvo surengtas konkursas „Mano šeima“. Mūsų gimnazijos 7a klasės mokinė Viltė Mikalkėnaitė 6–7 klasių amžiaus grupėje laimėjo II vietą, pateikusi nuotrauką, kurioje pavaizduotos trijų kartų moterys, triūsiančios sode. Konkurso „Stebuklinga žiemos pasaka“ 11–12 klasių grupėje laureate tapo 3gb klasės moksleivė Kotryna Jonaitytė. Ji savo tapybos darbe subtiliai perteikė žiemos peizažo trapumą. Šios dvi merginos kovo mėnesį pakviestos į Kauno raj. savivaldybės administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyriuje vyksiančią apdovanojimų ceremoniją. Šiuo metu laureatų darbai eksponuojami Kauno raj. švietimo skyriaus erdvėse.

Justina Mizeraitė, 2gd

6

Diena su...

Pradedame naują skyrelį, kuriame kiekvieną mėnesį pakviesime svečiuotis vis kitą mokyklos darbuotoją. Sužinosime, kaip jiems sekasi dirbti mūsų gimnazijoje.

Žinome, kad vasaris – sveikatos mėnuo, tad pirmiausia užsukome pas sveikatos priežiūros specialistę Liną SIDKOVAITĘ.

–Laba diena, kaip prasideda Jūsų darbo diena?

–Paprastai patikrinu elektroninį paštą, pažiūriu, gal yra kokios naujos informacijos iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

–Kiek ji trunka? Ar neprailgsta laikas mokykloje?

–Trunka apie keturias valandas, laikas mokykloje tikrai neprailgsta.

–Kiek paprastai per dieną sulaukiate mokinių?

–Labai įvairiai. Būna, kad nė vieno, būna, kad net nėra kada atsipūsti. Tai priklauso ir nuo metų laiko – jeigu siaučia gripas, tai mokinių sulaukiu išties daug.

–Kokios problemos dažniausiai pastūmėja mokinius kreiptis į Jus?

–Dažniausiai pilvo, galvos skausmai, pakilusi temperatūra.

–Kurių ateina daugiau – berniukų ar mergaičių?

–Mergaičių kur kas daugiau. Bet yra keletas tokių „etatinių“ mokinių, kuriems visąlaik kažką skauda .

–Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad kuo mažiau mokinių kreiptųsi į Jus?

–Reikėtų būtinai valgyti pusryčius, nes daugelis besiskundžiančių mokinių jų nevalgo. Taip pat sportuoti, grūdintis.

–Gal turite kokį receptą, kaip žiemą nesusirgti?

–Neturiu... Bet patarčiau daugiau valgyti citrinų ir medaus.

–Ar pastebite kokių neigiamų dalykų, kurie Jums nepatinka dirbant šį darbą?

–Tokių lyg ir nėra.

–Ar norėtumėte kokių pokyčių?

–Norėčiau, kad mano kabinete būtų kriauklė.

–Ko galite palinkėti gimnazijos mokiniams?

–Daug daug sveikatos ir plačių šypsenų .

–Ačiū! Juzis, 2gc

Autoriaus nuotrauka

Mokykimės... mokytis!

„Oi, kaip bijau kontrolinio!“, „Tikrai neišlaikysiu egzaminų...“ – tokių ir panašių frazių girdime ir patys ištariame daugybę. Tad ką daryti, kad tie mokslai nebūtų tokie baisūs ir neįveikiami? Kaip nuvyti egzaminų baubą? Kreipėmės į gimnazijos psichologę I. Pilkionienę ir ji davė mums daug vertingų patarimų, kurių užteks ne vienam laikraščio numeriui.

Kas sukelia mums stresą?

1. Reikalavimai iš aplinkos ir savęs. Tėvų vertimas mokytis, noras būti geriausiam tarp bendraamžių. Kai tie lūkesčiai nepateisinami, kyla agresija, atsiranda kompleksų, depresija.

2. Prisitaikymas prie kitų. Moksleiviai, kurie sunkiai prisitaiko prie kitų, tampa drovūs, sustiprėja tokie bruožai, kaip nedraugiškumas, pavydas.

3. Per didelis darbo krūvis. Mokymosi veikla ir ypač veikla po jo turėtų būti kruopščiai įvertinta – ar ji reikalinga, ar vaikas jos nori. Jei vaikas bus per daug apkrautas, tai neigiamai atsilieps sveikatai.

4. Mokyklos sistema. Atsiskaitymo terminai, namų darbai, egzaminai. Mokymuisi paskiriami vakarai, savaitgaliai ir atostogos. Nerasdami laiko poilsiui ir sau, moksleiviai ne tik pavargsta, bet ir praranda susidomėjimą tiek mokslu, tiek laisvalaikiu.

Kas gali padėti?

•Gebėjimas priimti situaciją tokią, kokia yra. Verčiau geriau nei tobulai. Siekimas viską padaryti tobulai sukelia daug įtampos.

•Laiko planavimo įgūdžiai (mokymosi tvarkaraščio sudarymas, medžiagos suskirstymas į dalis, įsiminimo priemonės, individualaus mokymosi stiliaus nustatymas).

•Poilsio ir aktyvios veiklos ciklo, maitinimosi subalansavimas. Aktyvi fizinė veikla. Sveikatai palankus gyvenimo būdas (tabako, kofeino ir kt. psichoaktyvių medžiagų vartojimo nutraukimas).

•Buvimas budriam mokykloje. Kuo daugiau dėmesio sutelkiama į dėstomą medžiagą, tuo geriau įsimenama.

•Darbų atidėliojimo vengimas (daugiausia atidėliodami užsiimame kompiuterio „pagundomis“, skaitome su mokslu nesusijusią literatūrą, žiūrime TV, tvarkome namus, gaminame maistą, einame miegoti/pailsėti, užkandžiaujame, klausomės muzikos, kalbame telefonu, bendraujame su namiškiais).

•Mokymasis iš anksto. Susipažinimas su medžiaga iš anksto.

•Bendradarbiavimas su kitais mokantis. Ne tik išmokstame, bet ir įgyjame bendravimo, konfliktų valdymo įgūdžių.

•Pasitikėjimo savimi ugdymas. Pozityvios ateities, profesinės veiklos numatymas ir planavimas.

Kitame numeryje mokysimės sutelkti dėmesį. Iki!

7

Kaip ir žadėjome praėjusiame numeryje, tęsiame draugystę su Mimi ir Dryžiumi.

Dryžiaus ir Mimi kelionė skraidykle

Vieną kartą Dryžius su Mimi nusprendė aplankyti pasaulį. Jie galvojo, kad pasaulis tokio dydžio kaip skruzdėlėms slyva. O Mimi buvo mažas, bet labai norėjo keliauti. Dryžius klausia:

–Kaip tu apkeliausi aplink pasaulį, kad toks mažas esi?

–Tu, Dryžiau, mano draugas – man padėsi? Dryžius pagalvojo ir atsakė: –Einu į garažą konstruoti skraidyklės! –Ei, palauk! Žinau, kad tu nieko neišmanai apie

skraidykles!– šūktelėjo Mimi. –O mano tėtis kadaise mokėjo konstruoti, ir aš jam padėdavau.

Abu draugai ėmėsi darbo. Greit sukonstravo neblogą skraidyklę su spynele. Baigę darbą nepajuto, kaip prisnūdo. Mimi staiga striktelėjo:

–Na, skrendam! Nėra kada snausti! –Ei, dar tik pusė septynių,– apsimiegojęs tarė

Dryžius . –Ar kutenimas, ar kėlimas?– sukikeno Mimi. –Na, aišku, kėlimas...– atsakė Dryžius. Draugužiai pavalgė ir linksmai nutempė savo

lagaminus. Skrydžiui pasiruošę! –Pirmyn! Aplink pasaulį!– sušuko Dryžius. Draugai pakilo į beribį dangų. Skrido ilgai. Aplink

matė labai keistų paukščių. Jų sparnai buvo auksiniai, tačiau sužeisti vario strėlėm. Be to, jie laikė drugelius vietoj gyvūnų ir su jais žaidė. Į tuos keistuolius užsižiūrėję, Dryžius su Mimi nė nepamatė, kiek kelio jau nuskrido.

–Ėėėėė! Nuskridom daugiau nei pusę kelio!– šūktelėjo Dryžius.

–Netrukdyk man miegot!!!– subumbėjo nepatenkintas Mimi.

–O ar tu miegi?!– paklausė nustebęs Dryžius. –O aš maniau, kad tu tik apsimetei.

–Aš sakiau, kad greit pavargstu, tad mėgstu nusnūsti!– atsakė Mimi.

–Tau nepasisekė,– atsidusęs tarė Dryžius. –Aš mačiau paukščius, kurie atrodė kaip iš pasakos.

–Ar daug jų ten buvo?– susidomėjo Mimi. Išgirdęs atsakymą Mimi vėl užmigo. Jį pažadino

Dryžius ir pasakė, kad jie jau namie. –Kiek užtruko kelionė?– paklausė nustebęs Mimi. –Nei daug, nei mažai – gerą savaitėlę. –Kaip gera būt namie!– nusprendė abu draugužiai

išlipę iš savo puikiosios skraidyklės...

Urtė Raudoniūtė, 3b

Dryžiaus ir Mimi nuotykiai

Kartą Dryžius ir jo draugas Mimi sugalvojo keliauti aplink pasaulį ir patirti naujų nuotykių. Dryžius norėjo keliauti valtele. Mimi sutiko. Ir jie susiruošė į kelionę. Mimi pasakė, kad nori keliauti į Australiją, nes ten labai gražūs kalnai. Dryžius pagalvojo, kad ten ne tik pažiūrės, kokie tie kalnai gražūs, bet ir palaipios. Po neilgų svarstymų Dryžius sutiko. Pavakare jie išplaukė. Keliavo ilgai, nes nežinojo, kur ta Australija. Po kelių savaičių šiaip taip ją rado. Draugai išlipo iš valtelės, pririšo ją ir nuėjo ieškoti kalnų. Ėjo, ėjo ir pamatė labai labai gražų kalną. Dryžius labai norėjo užlipti į to kalno viršūnę, o Mimi patyrinėti patį kalną. Jie susitarė, kad eis, kur nori – vienas į kalną lips, o kitas jį tyrinės. Susitarė, kad susitiks to kalno takelyje. Dryžius apie pusvalandį lipo į kalną, o Mimi tyrinėjo kiekvieną akmenėlį, jam buvo įdomu. Dryžius užlipęs pamatė pasakišką grožį, o Mimi prisirinko labai gražių akmenėlių parvežti draugams. Per pietus jie susitiko tame takelyje. Mimi pasiūlė pavalgyti, Dryžius sutiko. Jie pavalgė ir vakare pilni naujų įspūdžių išplaukė namo...

Iveta Misevičiūtė, 3b

Mimi, Dryžius ir jų draugas tigras

Kartą Dryžius ir Mimi susiruošė grybauti. Pasiėmė pintinėles ir iškeliavo į mišką. Ieškojo grybų, bet niekur nerado. Staiga kažkas vidury miško baisiai suriaumojo. Mimi ir Dryžius labai išsigando. Mimi klausia:

–Kas čia galėjo būti? –Gal koks naujas piktas vilkas?– išsigandęs Dryžius

atsako. Jie dūmė į miško vidurį. O ten pamatė languotą

tigrą. Tigro langeliai buvo mėlyni, tik galva geltona. –Ką tu čia veiki?– klausia languoto tigro draugai. –Ieškau valgyti,– atsako alkanasis tigras. –Gal nori su mumis draugauti?– klausia draugužiai. –Gerai!– apsidžiaugia languotasis tigras, kuris lig

šiol draugų neturėjo. Visi trys patraukė namo. Draugai pavaišino naująjį

draugą, po to žaidė slėpynių ir dainavo dainelę. Atėjo žiema. Draugai turėjo atsisveikinti su

languotu tigru. Jiems bus be jo labai liūdna... Ir kas rudenį vidury miško Dryžius ir Mimi ieško savo draugo tigro…

Tomas Čimbaras, 3b Rasos Kazakevičienės nuotraukos

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Vėl sveikiname nugalėtojus!

Džiaugiamės jumis, mūsų aktyvieji kryžiažodžių mėgėjai! Žinoma, be prizų neliksite ir šį kartą. Burtai lėmė, kad jie atitenka Karolinai Visockaitei (4a), Ugnei Alijevaitei (5b), Laurai Laurynaitytei (5c), Justei Dimavičiūtei (5d) ir Lukui Kairaičiui (6c).

Sėkmės jums ir visiems kitiems, kurie, tikimės, ilgai negaišdami, spręs naująjį kryžiažodį ir neš atsakymus į sutartą vietą – 405 kab. Laukiame atsakymų, o jūs laukite prizų!

1. ... diena. 2. Laikas, kai nereikia eiti į mokyklą. 3. Imkit mane ir ... . 4. ... namo. 5. ... kaip vilkas. 6. Dvyliktos klasės mokinys. 7. 45 minutės.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

Sudarė Lina Jankauskaitė, 1gd ______________________________

Prisiminimai...

Visai neseniai šventėme vasario 14-ąją – Valentino dieną. Šiemet ji buvo šeštadienį, todėl mokykloje ją diena anksčiau paminėjo tik vienas kitas jaunesniųjų klasių moksleivis. Bet mums vis tiek parūpo šios šventės atsiradimo istorija, todėl nusprendėme ja pasidalyti su jumis . O buvo taip....

Manoma, kad šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno III a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II, išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė kalėjiman, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.

Štai taip prasidėjo vasario 14-osios šventė – paminint vyskupo Valentino atminimą ir suprantant, kokia svarbi yra meilė.

Lina Jankauskaitė ir Agnė Latvytė, 1gd

Sėdi papūga virtuvėj. Žiūri, kaip šeimininkė verda vištą. Po kurio laiko pareiškia:

–Gal užteks iš lavono tyčiotis?

Skrydžio metu lėktuvo salonu avarinio išėjimo link skuba visas lakūnų ekipažas ir stiuardesės. Ant nugarų – parašiutai.

–Ar kas nors atsitiko?– klausia jų vienas keleivis.

–Nieko tokio, tiesiog nemalonumai darbe,– nuramina jį vienas lakūnas.

Du smaugliai kalbasi: –Įsivaizduoji, ta gyvatė man

įkando! Na, nieko, ji pas mane dar šliaužte atšliauš!!!

–Tėti, galima su tavim pasikalbėti? –sako Petriukas.

–Gerai, tik trumpai ir aiškiai – baisiai neturiu laiko.

–Šimtas litų.

Vyras priekaištauja savo šviesiaplaukei žmonai:

–Tai šiandien vėl buvai kirpykloje?!

–O ką aš galiu padaryti, jei nuolatos kas nors pasako, kad man negerai su galva?

–Sūneli, kadangi tu jau didelis, nusprendėme, kad atėjo laikas su tavimi rimtai pasikalbėti.

–Oho! O aš visada maniau, kad jūs nebyliai!

–Mama, o kodėl tu vis sakai, kad sesę atnešė gandras, o mane radote kopūstuose? – klausia berniukas mamos.

–Išmetė tave tas gandras! – nukirto mama.