2014 m. vasaris Nr. 2 (15)

Pokalbis su Česlovu Venclovu

“Dalyvavimas konkursuose – tai nedidelis indėlis į aktualių mokslo problemų sprendimą”

4-5-ame psl.

Karšta tema

Atrinktos geriausios disertacijos bus vertinamos užsienio ekspertų

3-ame psl.

D a i k t a iRetos knygos

9-ame psl.

Jaunoji karta

“Valgymo sutrikimai.

Gyvenimą imituojanti

kova su kilo-gramais”

7-ame psl.

Verta10-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos insti-tucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos

bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: Karolina Kriaučiūnaitė. K. Kriaučiūnaitės asmeninio archyvo nuotrauka.

Mielieji,

Nors ir nedrąsiai, bet pamažu atkeliauja pavasaris, iš lėto bunda gamta, ir vis daugiau pastebime švie-sos, spalvų ir garsų. Suaktyvėjusiam gamtos pasauliui nenusileidžia ir mokslininkai, kurių vis dar nepa-kankamai šiltiems orams nepavyksta išvilioti iš laboratorijų ir atitraukti nuo įvairiausių veiklų.

Šiame numeryje kviečiame susipažinti su LJMS organizuojamo konkurso „Geriausios disertacijos 2013“ pirmojo etapo rezultatais (3 pusl.). Skirtingai nuo ankstesnių metų, šįmet finalininkai atstovauja labai įvairias Lietuvos institucijas. Siūlymų etape pastebėta, kad nemažai disertacijų buvo pasiūlyta net 4-5 skirtingų asmenų. Antrame etape darbus vertins kompetentingi ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, o laimėto-jai bus paskelbti balandžio 23 dieną.

Kviečiame artimiau susipažinti su VU Biotechnologijos instituto mokslininku dr. Česlovu Venclovu, sprendžiantį sudėtingus baltymų struktūros rebusus, kuris mūsų skaitytojams pasakoja apie savo darbo aplinką, bioinformatikos mokslo esmę bei ateities tendencijas. 2008 m. Č.Venclovas kartu su kolega laimėjo baltymų struktūrų nustatymo konkurse pirmą vietą, tačiau pripažįsta, kad „dalyvavimas konkursuose – tai nedidelis indėlis į aktualių mokslo problemų sprendimą“ (4 pusl.)

Po kelių mėnesių pertraukos, ilgos ir sunkios žiemos egzaminų sesijos, vėl sugrįžo „Jaunosios kartos“ rubrika. Pavasarėjančių orų proga jaunieji mokslininkai parengė straipsnį, skirtą valgymo sutrikimas ir jų priežasčių nagrinėjimui (7 pusl.).

Na, ir kaip anksčiau, jūsų laukia įdomūs trumpi informaciniai straipsniai apie retas knygas, parodas, netgi internetinė programėlė apie dėmių valymą. Taip pat susipažinsite su gerai žinomo rašytojo ir keliau-tojo Žiulio Verno įdomesnėmis biografijos detalėmis.

Kaip ir ankstesniuose numeriuose, šiame rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą skaityti, kuo pasidomėti. Kviečiame visus norinčius prisidėti prie laikraščio leidimo, pasidalinti savo mintimis, at-siųsti įdomių naujienų ar informacijos apie būsimus renginius ir kitus dalykus.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32014 m. vasaris Nr. 2(15)

Šį savaitgalį atrinkta dešimt ge-riausių praeitais metais apgintų disertacijų, kurių autoriai balan-džio mėn. bus pagerbti LR Prezi-dento Rūmuose. Dviejų geriausių disertacijų autoriams Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva bus įteikti soli-dūs apdovanojimai.

Geriausių disertacijų konkursą LJMS organizuoja jau aštuntus metus. Šį-met konkursui iš viso buvo pasiūlyta beveik septyniasdešimt darbų, todėl atrinkti darbus buvo sudėtingas už-davinys: vertintojai beveik mėnesį di-sertacijas vertino individualiai, o po to bendrame komisijos posėdyje visą dieną vykusių diskusijų metu atrinko pačius geriausius darbus.

Teikti siūlymus apdovanojimams ga-lėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos moks-lininkai bei doktorantai. Tarp pasiū-lytų darbų daugiausiai yra iš fizinių (biochemija ir kt.) ir socialinių mokslų (psichologija, ekonomika ir kt.).

“Pasiūlytų darbų mokslo kryptys ir siūlytojų aktyvumas išlieka panašūs, kaip ir ankstesniais metais. Bendras pasiūlytų darbų skaičius yra maženis nei pernai, tačiau šiais metais buvo nemažai tokių disertacijų, kurias siūlė net 4-5 skirtingi asmenys. Kelios ak-tyviai pasiūlytos disertacijos pateko į antrą vertinimo etapą, ir tai leidžia manyti, kad siūlytojai pradėjo daugiau dėmesio skirti darbų kokybei”, - dali-nosi savo mintimis LJMS vicepirmi-ninkė, šio konkurso organizatorė dr. Vilma Petrikaitė. – “Vis dėlto, vertin-tojai posėdžio metu pastebėjo, kad šių metų pasiūlytų darbų bendra kokybė

yra prastesnė nei pernai. Greta tikrai gerų darbų pasiūlyta ir nemažai pras-tai įvertintų diseratcijų, todėl ateityje verta pagalvoti apie griežtesnius krite-rijus siūlomoms disertacijoms”.

Vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, paskelbę reikš-mingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas apgy-nė ir mokslinį darbą dirba užsieny-je, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, o kai kurie tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje.

Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių ty-rimų svarba ir vertė, tyrimų metodo-logijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos ori-ginalumas. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuo-tų darbų kokybei ir atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.

Vertinimo komisijos sprendimu į an-trąjį disertacijų atrankos etapą pate-ko disertacijos, kurias pernai apgynė biochemikai Justas Povilonis ir Miglė Tomkuvienė, medikė Diana Žaliaduo-nytė-Pekšienė, fizikas Patrik Ščajev ir informatikos inžinerijos mokslų dak-taras Artur Kuprijanov. Apdovanoji-mą už geriausią humanitarinių ir so-cialinių mokslų sričių disertaciją gauti toliau pretenduoja filologai Deimantas Valančiūnas ir Jogilė Teresa Ramonai-tė, psichologė Rasa Erentaitė, istorikas Vytautas Jokubauskas, menotyrinin-kas Justinas Bučys. Šių metų geriausios disertacijos pa-rengtos įvairiuose Lietuvos universi-tetuose: net keturios į kitą atrankos

etapą patekusios disertacijos buvo pa-rengtos Vilniaus universitete, po vieną – Lietuvos sveikatos mokslų universi-tete, Kauno technologijos universitete, Mykolo Romerio universitete, Klaipė-dos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Džiugu, kad Lietuvos verslo atstovai nelieka abejingi jauniesiems moksli-ninkams ir tampa tradiciniais LJMS konkurso rėmėjais. Nuo pat projekto pradžios, jau aštuntus metus iš eilės konkursą remiantis DNB bankas įstei-gė 5000 litų apdovanojimą už geriau-sią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją. Geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio sričių disertacijos autoriui ap-dovanojimą įsteigė įmonės UAB Eks-pla kartu su AB Amilina, remiančios mokslo pažangą. Taip pat konkursą remia UAB „Kardiolita“ – viena di-džiausių privačių medicinos įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse, palaikantis jaunųjų mokslininkų iniciatyvą.Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė jau penktus metus iš eilės įsteigė apdovanojimą už geriausią disertaciją aplinkosaugos te-matika: 1000 Lt piniginį prizą, žurnalo „National Geographic“ prenumeratą ir kvietimą apsilankyti Europos Par-lamente.

Antrajame atrankos etape disertacijas vertins didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio moksli-ninkai. Geriausių disertacijų autorius ketinama apdovanoti iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyks balandžio 23 dieną LR Prezidento Rūmuose.

Atrinktos geriausios disertacijos bus vertinamos užsienio ekspertų

Daugiau informacijos suteiks:Dr. Vilma PetrikaitėLietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkėTel. +370 686 29383

El. paštas vilma@ljms.ltEuropos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės fondas

R ĖMĖ J A I

4 ODĖ MOKSLUI

„D a l y v a v i m a s k o n k u r s u o s e – tai nedidelis indėlis į aktualių mokslo problemų

sprendimą“, -Č.Venclovo asmeninio archyvo nuotrauka

52014 m. vasaris Nr. 2(15)

sako Biotechnologijos instituto Bioinformatikos laboratorijos vadovas dr. Česlovas Venclovas. Jis su kolegomis mokslininkais (sudarę komandą IBT_LT) nuga-lėjo Baltymų struktūrų nusaky-mo konkurse. Apie šio konkurso bei visos bioinformatikos dabar-tį ir ateitį dr. Česlovui Venclovui klausimus uždavė žurnalistas Ra-mūnas Čičelis.

Papasakokite apie CASP (Baltymų struktūrų nusakymo konkursą). Ko iš jo tikėjotės ir kaip vertinate savo ir vi-sos komandos laimėjimą?

CASP yra angliška santrumpa nuo Critical Assessment of Structure Pre-diction. Tai yra baltymų trimatės struktūros nusakymo kompiuteriniais metodais eksperimentas-konkur-sas. Šio konkurso idėja daugiau kaip prieš 20 metų kilo profesoriui John‘ui Moult‘ui iš JAV Merilendo universi-teto. Pirmasis toks konkursas įvyko 1994 metais, ir nuo tada jis vyksta kas antri metai. Pagrindinis CASP kon-kurso tikslas yra objektyviai įvertinti ir palyginti baltymų tretinės struktū-ros nusakymo metodus.

Kodėl prireikė tokio konkurso? Tik-riausiai žinote, kad baltymas yra su-darytas iš aminorūgščių, sujungtų į polipeptidinę grandinę. Daugumai baltymų būdinga tam tikra, unikali trimatė struktūra, kuri atitinka že-miausią energetinę būseną ir visiškai priklauso nuo baltymo aminorūgščių sekos. Trimatės baltymo struktūros ži-nojimas yra ypatingai svarbus, nes tik ją žinant, galima suprasti, kaip balty-mas veikia ir kaip būtų galima pakeisti jo savybes. Trimatę baltymo struktūrą galima nustatyti rentgenostruktūrinės analizės arba branduolių magnetinio rezonanso (BMR) metodais, tačiau tai trunka ilgai, kainuoja brangiai ir netgi ne visada pavyksta. Todėl jau prieš ke-lis dešimtmečius, kai eksperimentais buvo parodyta, kad baltymo tretinę struktūrą pilnai apsprendžia jo ami-norūgščių seka, prasidėjo bandymai nusakyti baltymų struktūras kompiu-teriniais metodais.

Tačiau tai labai sudėtinga problema, kurią galima palyginti su dėlione, kai iš mažų gabaliukų reikia sudėlioti pil-ną paveikslą. Tik baltymų atveju sudė-tingumas pasireiškia tuo, kad dėlionė renkama ne plokštumoje, o trimatėje erdvėje, o paveikslas, kurį reikia su-rinkti, yra nežinomas. Todėl visiškai nenuostabu, kad, nors ir buvo suku-riami vis nauji kompiuteriniai balty-mų struktūros nusakymo metodai, ilgą laiką ši mokslo sritis trypčiojo vietoje.

CASP konkursai labai stipriai pastū-mėjo šią sritį į priekį, nors jų esmė la-bai paprasta. Konkursų organizatoriai pateikia mokslininkų grupėms už-duotis, tai yra baltymų sekas, kurioms reikia nusakyti tretines struktūras. Šių konkursų ypatumas yra tas, kad už-duotims parenkami baltymai, kurių tretinės struktūros ką tik išspręstos eksperimentiniais metodais, bet dar nepaviešintos.

Kitaip tariant, CASP konkursas vyk-domas aklo testavimo principu, kai atsakymai nėra žinomi. Dar daugiau, ekspertai, kurie vertina rezultatus pa-sibaigus konkursui, nežino tikrųjų konkursantų pavardžių. Jos atsklei-džiamos tik ekspertams pabaigus vertinimą. Tokiu būdu konkurso or-ganizatoriai užtikrina, kad būtų kuo mažiau subjektyvumo. Dar reikėtų pridurti, kad CASP konkursuose da-lyvauja dauguma geriausių šios srities mokslininkų iš viso pasaulio.

Na, aš pats pradėjau dalyvauti CASP konkursuose dar tebedirbdamas JAV. Dalyvavimas juose man padėjo geriau suvokti, kokios yra svarbiausios balty-mų struktūros nusakymo problemos ir kaip galbūt jas galima išspręsti. CASP konkursai padėjo man nuolatos tobu-linti homologinio baltymo struktūros modeliavimo metodiką, kurią galė-jau panaudoti ir spręsdamas realias mokslines problemas biomedicinoje. Sugrįžus į Lietuvą, mano domėjimasis CASP konkursais nenutrūko.

Iš tikrųjų mano grįžimą iš JAV nulėmė ir tai, kad, mano manymu, priešaki-nius kompiuterinės biologijos ir bioin-

formatikos tyrimus galima vykdyti iš esmės bet kurioje pasaulio vietoje. CASP konkursas buvo tarsi tam tikra galimybė įrodyti tai ir sau pačiam, ir kitiems. Todėl kartu su kolega Min-daugu Margelevičiumi sudalyvome 2004 metais vykusiame CASP kon-kurse, kur homologinio modeliavimo kategorijoje užėmėme antrą vietą.

Kitą kartą CASP konkurse dalyvavo-me 2008 m., po ketverių metų pertrau-kos. Per tą laiką pavyko patobulinti kai kuriuos metodikos komponentus. Šį kartą mūsų komandos (IBT_LT) re-zultatai toje pačioje pagrindinėje ho-mologinio modeliavimo kategorijoje buvo geriausi (http://www.prediction-center.org/casp8/groups_analysis.cgi).

Savaime suprantama, laimėti tokį konkursą yra malonu, tačiau netgi ge-riausi rezultatai parodė, kad baltymų tretinės struktūros nusakymo pro-blema išlieka ir norint ją išspręsti dar prireiks nemažai naujų idėjų ir pas-tangų. Todėl mūsų komandos, kaip ir kitų mokslininkų grupių, dalyvavimą CASP konkursuose galima vertinti tik kaip nedidelį indėlį į aktualios mole-kulinės biologijos problemos sprendi-mą.

Kokią įtaką Jūsų karjerai padarė tarp-tautinės stažuotės ir mokslinis darbas užsienyje?

Ko gero, vienas svarbiausių įvykių, kuris nulėmė tolesnį mano mokslinių tyrimų pasirinkimą, buvo 1994 metais Italijoje organizuota tarptautinė va-saros mokykla, skirta baltymų struk-tūros nusakymui. Ten aš, ką tik „iš-keptas“ mokslų daktaras, pirmą kartą betarpiškai susidūriau su geriausiais šios srities pasaulio ekspertais. Tada supratau, kad, kaip sakoma, ne šven-tieji puodus žiedžia.

Nukelta į 8-ą psl.

6 ODĖ MOKSLUI

Žiulis Vernas - vienas žymiausių XIX а. prancūzų rašytojų. Jis pelnytai laikomas vienu iš mokslinės fantastikos žanro pradininkų, savo kūriniuose gebėjusiu meistriškai sujungti mokslą ir išradimus su nuotykiais. Tuo metu, kai Ž.Vernas rašė apie keliones kosmosu, oru ir po vandeniu, retas apie tai

galėjo net numanyti.

Apie navigacinę techniką, orlaivius bei povandeninius laivus, kosmines keliones Ž.Vernas rašė tuomet, kai tai atrodė nekasdieniška ar net neįtikėtina, nemaža dalis jo kūrinių tapo realybe: po 100 metų nuo laiko, kai Ž. Ver-nas aprašė kosminį laivą, iš-rasta tikra raketa; pirmasis elektrinis povandeninis lai-vas, pastatytas 1886 m. buvo pavadintas „Nautiliumi” bū-tent Žiulio Verno herojaus garbei, o 1863 m. parašytas kūrinys, kuriame autorius kalba apie 20 a. Prancūziją - su dangoraižiais, automo-biliais, kurių kuras - benzi-nas.

Rašytojo karjeros pradžioje Verno tekstų niekas nenorėjo publikuoti, nes jie buvo per daug moksliški, tačiau šiandien Ž.Vernas – bene žinomiausias fantastinės ir nuotykių literatūros autorius, nuolat patenkantis į daugiausiai verčiamų autorių penketuką.

Wikipedia.org archyvo nuotraukos

Jules Verne Žiulis Vernas savo kūrinius rašė labai kruopš-čiai, atsakingai, rašydamas remdavosi daugybe šaltinių ir asmenine keliautojo patirtimi, todėl jie - tarsi enciklopedijos, suteikiančios daug mokslinių žinių apie tolimų kraštų gyventojus, jų tradicijas ir papročius, tų kraštų gyvūniją ir augmeniją.

Ž i u l i s Vernas iš viso sukūrė 65 romanus, apie 20 pasakoji-mų ir esė, 30 pjesių, keletą geografinių darbų, taip pat operos libretų. Pati popu-liariausia jo knyga – roma-nas „Aplink pasaulį per 80 dienų“.

Ž.Vernas gimė 1828 m. vasario 8 d. Nante, Prancūzijoje. Vaikystėje ėjo į internatinę mokyklą. 1848 m. išvažiavo į Paryžių studijuoti teisės (tokią karjerą sūnui projektavo tėvas, dirbęs advokatu), ten pradėjo rašyti. Tėvas, sužinojęs, kad Žiulis rašo užuot mokęsis, nutraukė finansavimą. Kaip tik šiuo laikotarpiu Ž.Vernas susipažino su Viktoru Hugo ir Aleksandru Diuma, kurie negailėjo jam patarimų, kaip rašyti knygas. Labai vertinga buvo ir pažintis su leidėju Pjeru Hetzel. Jis paskatino autorių savo knygose rašyti humoristiškai, kurti linksmas pabaigas. Tai stipriai prisidėjo ne tik prie Žiulio Verno knygų populiarumo, bet ir prie praturtėjimo. 1857 m. Ž.Vernas vedė našlę, turinčią du vaikus, 1861 m. jiedu susilaikė sūnaus Mishel. Nors 1886 m. Ž. Verną peršovė jo sūnėnas ir jis daugiau nebegalėjo vaikščioti, 1867 m. jis nusipirko mažą laivelį „Saint-Michel“, kuriuo apiplaukė visą Europą.

Rašytojas mirė 1905 m. kovo 24 dieną. Tačiau net ir po jo mirties darbų popul iarumas nemažėja, Verno darbai įkvėpė daugelį kūrėjų.

Žymiausi kūriniai:

•20 tūkstančių mylių po vandeniu•Kelionė į žemės centrą•Aplink pasaulį per 80 dienų•Penkiolikos metų kapitonas•Paslaptingoji sala•Kapitono Granto vaikai

72014 m. vasaris Nr. 2(15)

Brangūs skaitytojai, prasidedant pavasariui, pradeda busti ir gamta. Todėl nejučiomis, dažno iš mūsų akis ima ieškoti grožio bei estetikos aplinkoje ir vienas kitame. Žiniasklaida vis labiau akcentuoja kūno kultą ir primygtinai ragina patobulinti per žiemą suprastėjusias kūno linijas. Todėl šio mėnesio skiltyje ,,Jaunoji Karta“, Vilniaus Universiteto studentė, bio-logė Karolina Kriaučiūnaitė supažindins Jus su valgymo sutrikimais, jų atsiradimo priežastimis, pasekmėmis, na ir, žinoma, galimomis šios itin aktualios problemos išeitimis.

Malonaus skaitymo, Povilas Kavaliauskas

Valgymo sutrikimai – fiziškai ir dvasiškai žalojanti priklausomybės liga. Nors apie tai vis dar kalbama tyliai, ne paslaptis, kad nervinės anoreksijos ir nervinės bulimijos gniaužtuose gana dažnai atsiduria jaunos moterys. Didžioji dalis jų šiuos sutrikimus neigia ir net neke-tina kreiptis pagalbos tol, kol liga nesukelia rimtų pasekmių.

Bendrojoje populiacijoje nervine ano-reksija serga vidutiniškai vienas, nervine bulimija – maždaug trys individai iš šim-to. Tačiau šią statistiką būtų klaidinga lai-kyti visiškai adekvačia realiam valgymo sutrikimų paplitimui dėl reliatyvaus re-tumo ir ligos slėpimo. Mažas paplitimas taip pat sąlygotas valgymo sutrikimams taikomų griežtų diagnostinių kriterijų. Tad įtraukiant netipinius nervinės ano-reksijos ir nervinės bulimos atvejus, ligos epidemiologiniai rodikliai būtų ženkliai didesni.Pagrindinis požymis esant valgymo su-trikimams – neigiamas savo kūno verti-nimas ir maniakiškas svorio mažinimas. Nervinei anoreksijai, pagal diagnostikos

kriterijus, būdinga atsisakyti palaiky-ti normalų arba didesnį nei minimalus kūno svorį ir stipri baimė jo priaugti, iš-kreiptas kūno vaizdo suvokimas, įsitiki-nimas, kad savivertė priklauso nuo kūno svorio. Sergantieji nervine bulimija, prie-šingai nei nervine anoreksija, paprastai yra normalaus kūno svorio. Pagrindinis diagnostinis kriterijus – pasikartojantys nekontroliuojami persivalgymo prie-puoliai ir juos kompensuojantis elgesys sukeliant vėmimą, piktnaudžiaujant liuo-suojamaisiais, diuretikais, emetikais ar kitais vaistais; badavimas, perdėtas spor-tavimas. Manoma, kad valgymo sutrikimų vys-tymuisi įtaką daro ir genetiniai veiksniai bei neurotransmiteriai, tokie kaip dopa-minas, noradrenalinas ir seratoninas. Se-ratoninas atsakingas už apetito jausmą, padidėjęs jo aktyvumas tuo pačiu ska-tina perfekcionizmą, nerimą ir neigiamą kūno vaizdą. Atlikus tyrimus nustatyta, kad tam tikri genai 1-oje chromosomoje lemia polinkį į anoreksiją, 10-oje – į bu-limiją. Didelę reikšmę turi kartu su valgymo su-trikimais pasireiškiančios gretutinės psi-chiatrinės ligos. Iš jų dažniausia – viduti-nė ar sunki depresija. Taip pat pasitaiko nerimo, autizmo, obsesiniai-kompulsi-niai sutrikimai, Aspergerio sindromas ir kiti.Šie bendri valgymo sutrikams būdingi faktai menkai atspindi sergančiųjų išgy-venimus, o rizikos veiksniai netinkami jokiam šablonui, nes kiekvienas indivi-dualus atvejis turi unikalią ligos vystymo-si istoriją. Remiantis bendrais dėsningu-mais, galima teigti, kad nervinė bulimija ir nervinė anoreksija dažniausiai apninka jautrius, pažeidžiamus bei negebančius susitvarkyti su neigiamomis emocijomis ir jausmais asmenis. Kai sunkumai tiek

karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime neadekvačiai siejami vien su per dideliu kūno svoriu, į valgymo sutrikimus lin-kusiems žmonėms atrodo, jog vienintelis kelias į sėkmę – lieknumas. To pasekoje imama liguistai kontroliuoti valgymą, nuolat skaičiuoti kiekvieno produkto kalorijas, keletą kartų per dieną svertis, inirtingai sportuoti. Šis maniakiškas el-gesys tampa savotiška gyvenimo imita-cija – dažnai sergantysis save socialiai izoliuoja, atsisako mėgstamos veiklos, o vietoj to kovoja su kiekvienu savo kūno kilogramu. Taip bejėgiškumas ir nesu-gebėjimas valdyti savo gyvenimo kom-pensuojamas griežtu ir alinančiu svorio reguliavimu. Ne paslaptis, kad valgymo sutrikimai aktualūs ir Lietuvoje. Nors epidemiolo-giniai tyrimai dar niekada nebuvo atlikti, spėjama, kad paplitimas panašus kaip ir bendroje populiacijoje. Nervinės anorek-sijos, nervinės bulimijos ar kitų valgymo sutrikimų atvejais pagalbą teikia Valgy-mo sutrikimų skyrius, įsikūręs Vilniaus Universiteto Psichiatrijos klinikoje. Kol kas tai vienintelė specializuota valgymo sutrikimus gydanti įstaiga Pabaltijo šaly-se. Skyriuje taikomas kompleksinis gydy-mas, kurį sudaro psichoterapijos seansai, dietologo konsultacijos, kineziterapija, psichoedukacija ir kita.Svarbu atkreipti dėmesį, kad valgymo sutrikimų turintys asmenys išmoksta meistriškai slėpti savo ligą. Tad šeimos nariai ir draugai turėtų būti labai atidūs bei esant problemai nedelsti, nes valgy-mo sutrikimų gydymas – sunkus ir il-gas procesas, galintis užtrukti net keletą metų. Pasveikimo trukmė dažniausiai priklauso nuo to, kiek laiko sergama. Tad kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė pasveikti.

Va l g y m o sutr i k i m aiGyvenimą imituojanti kova su kilogramais

Autorė: Karolina Kriaučiūnaitė

K. Kriaučiūnaitės asmeninio archyvo nuotrauka

8 ODĖ MOKSLUI

Atkelta iš 5-o psl.

Pasirodė, kad tie ekspertai tokie pat mirtingieji, kurie daug ko nežino ir nesupranta. Tais pačiais metais pasi-taikė proga dalyvauti pirmojo CASP konkurso baigiamojoje konferenci-joje Kalifornijoje. Ši konferencija dar labiau paskatino mano susidomėjimą baltymų struktūrų nusakymu. Todėl, kai gavau pasiūlymą padirbėti Kalifor-nijoje įsikūrusioje Lawrence Livermo-re nacionalinėje laboratorijoje, didelių dvejonių nebuvo. Mat tas darbas buvo tiesiogiai susijęs su baltymų struktū-rų nusakymu. Mano mokslinis dar-bas Kalifornijoje nuo planuotų dvejų metų užsitęsė iki aštuonerių. Ką ga-lima pasakyti apie tą laikotarpį? Man kaip mokslininkui jis buvo naudingas daugeliu aspektų. Pirmiausia, ten aš patekau į stimuliuojančią mokslinę aplinką, skatinančią tobulėti ir labiau pasitikėti savo jėgomis. JAV turėjau ti-krai daug galimybių dalyvauti įvairio-se mokslinėse konferencijose, diskusi-jose, tiesiogiai pabendrauti su įvairių bioinformatikos sričių lyderiais. Dar-bas JAV taip pat suteikė gerą progą neblogai įvaldyti anglų kalbą, kuri yra šiuolaikinio mokslo lingua franca.

Esate mokslininkas bioinformatikas. Kaip populiariai paaiškintumėte kitos srities mokslininkui, kas yra bioinfor-matika?

Na, kalbant apie bioinformatiką, rei-kėtų paminėti ir kompiuterinę biolo-giją, angliškai „computational biology“. Ir viena, ir kita disciplina tiria gyvąją gamtą, naudodamos kompiuterinius metodus. Tuo jos skiriasi nuo tokių disciplinų kaip chemija, biochemija ar molekulinė biologija, kurios nau-jas žinias gauna iš realiai atliekamų eksperimentų. Dažnai kompiuterinė biologija ir bioinformatika vartojami kaip sinonimai, tačiau tarp jų yra sub-tilių skirtumų. Kompiuterinės biologi-jos terminas dažniausiai vartojamas, kai kalbama apie hipotezių iškėlimą ar patikrinimą naudojant kompiute-rinius metodus. Bioinformatika la-biau suprantama kaip kompiuterinių metodų panaudojimas didelio kiekio biologinių duomenų apdorojimui ir

analizei. Tiek kompiuterinė biologija, tiek bioinformatika dažniausiai tiria molekulinio lygmens biologinius duo-menis. Tai ir biologinių makromole-kulių sekos (DNR, RNR, baltymai), ir jų erdvinės struktūros, ir jų tarpusavio sąveikos.

Kokius dalykus, Jūsų manymu, pir-miausia pastebėtų žmogus, pakviestas šviečiamaisiais tikslais aplankyti Jūsų vadovaujamą Biotechnologijos institu-to Bioinformatikos laboratoriją?

Ko gero, pirmiausiai jis pagalvotų, kad pakliuvo į kokios įstaigos biurą, o ne į mokslo laboratoriją. Kambariuose prie kompiuterių dirba žmonės, kurie išoriškai niekuo nesiskiria nuo pa-prasto biuro darbuotojų. Gal tik pora dalykų jį priverstų suabejoti, jog tai nėra paprastas biuras. Pirma, tai di-delis DNR dvigubos spiralės modelis viename iš kambarių, o antra, tai kom-piuteriai su biurui neįprastai dideliais monitoriais, kuriuose darbuotojai su-kioja keistų formų erdvinius objektus ar apžiūrinėja ilgas raidžių eilutes. Ei-damas pro laboratoriją, lankytojas taip pat tikriausiai atkreiptų dėmesį į tylų nuolatinį ūžesį viename iš kambarių. Jei jis nuspręstų žvilgtelti į tą kam-barį, tai pamatytų metalines spintas, pilnas neišvaizdžių mirksinčių dėžių. Tai mūsų kompiuterių centras, kuria-me „darbuojasi“ daugybė procesorių sujungtų į vieną sistemą. Didelės ap-imties skaičiavimo uždavinį vienas kompiuteris spręstų gal kokius metus. Tuo tarpu ši paskirstytų skaičiavimų sistema leidžia tokį uždavinį išskaidyti į daugybę smulkesnių ir viską užbaigti per valandą kitą.

Kokia ateitis laukia bioinformatikos per artimiausius metus? Kaip Jūsų ir visos laboratorijos tyrimai atliepia naujausias tendencijas?

Bioinformatika jau dabar yra labai svarbi, o artimiausiu laiku jos svarba tik dar labiau išaugs. Tai aš sakau ne todėl, kad pats esu bioinformatikas, bet todėl, kad tai akivaizdi gyvybės mokslų tendencija. Biologinių duo-menų nuolat daugėja, ir daugėja la-bai sparčiai. Norint juos išanalizuoti,

suprasti ir jų pagrindu sukurti nau-jas žinias, apsieiti be bioinformatikos bus tiesiog neįmanoma. Kita labai ryški gyvybės mokslų tendencija yra vis didesnis eksperimentų automa-tizavimas. Eksperimentus, kuriuos prieš keliolika metų atlikdavo aukš-tos kvalifikacijos mokslininkas, dabar dažnai atlieka laborantas, pasitelkęs robotus ar kitas automatines sistemas. Stebint tokias tendencijas, manau, kad gal netruks ateiti tokie laikai, kai bioinformatika dominuos netgi atlie-kant realius eksperimentus. Galima įsivaizduoti, kad mokslininkas iškelia hipotezę, užsako eksperimentus, ku-rie reikalingi tai hipotezei patikrinti ir kuriuos atlieka automatinės sistemos, o po to išanalizuoja gautus duome-nis. Tai iš esmės yra bioinformatiko vaidmuo. Savaime suprantama, kad visada atsiras mokslinių klausimų, kuriems reikės atlikti nestandartinius eksperimentus, todėl eksperimentato-rių visada reikės. Tačiau į kai kuriuos klausimus iš principo negalima atsa-kyti naudojant eksperimentus. Kaip vieną tokių pavyzdžių galima pateikti evoliucijos tyrimus. Kadangi gyvybės žemėje evoliucijos negalima atkartoti eksperimentu, kompiuteriniai meto-dai yra vienintelė galimybė iš dabar esamų duomenų sukurti įžvalgas apie tai, kas vyko prieš šimtus tūkstančių ar milijonus metų. Savaime suprantama, atsirandant nau-joms gyvybės mokslų tendencijoms mūsų laboratorija taip pat nelieka nuo-šalyje. Vienas iš mūsų veiklos pokyčių yra tai, kad mes bandome savo tyri-muose išnaudoti įvairių tipų biologinę informaciją, kurios anksčiau arba visai nebuvo, arba buvo tik užuomazgos. Jei anksčiau pagrindinė mūsų tyrimų kryptis buvo baltymų sekų analizė ir jų struktūrų nusakymas, tai dabar mes naudojame ir nuskaitytus organizmų genomus, ir baltymų tarpusavio są-veikų duomenis bei kitų tipų duome-nis. Visa tai padeda visapusiškiau ir nuodugniau suprasti bet kurią nagri-nėjamą biologinę problemą. Mes taip pat kuriame ir naujus kompiuterinius metodus, kurie atspindi dabartinę ir būsimą biologinių duomenų situaciją.

Ačiū už atsakymus.

92014 m. vasaris Nr. 2(15)

Retos knygosŠį kartą rubrikoje „Daiktai“ pasakojame apie retas knygas, kad Vilniaus knygų mugės pakurstytas susidomėjimas knygomis išliktų truputį ilgiau.

Saviraiška

Mažo tiražo knygos, kurias spalvotu spaus-dintuvu padaugi-na patys autoriai, vadinamos zinais.Zinų entuziastai pabrėžia, kad savileidyba, maži tiražai, galimybė įsigyti arba gauti dovanų ziną tiesiai iš autoriaus – atsvara masinei knygų leidybai ir nekokybiškai literatūrai.

Miniatiūros

Miniatiūrine knyga yra leidinys, kurio išmatavimai ne didesni kaip 100 × 100 mm.

Labai mažos knygos pradėtos gaminti dar Viduramžiais. Pirmieji tokie leidiniai – biblijos, kurias buvo patogu ne tik nešiotis, bet ir paslėpti (knygos, nepaisant jų dydžio,

vis dar buvo brangi retenybė).XIX a., kai leidyba atpigo, miniatiūrinės knygos tapo

mada. Pasakojama, kad Napoleoną jo žygyje per Europą lydėjo visa miniatiūrinių knygų biblioteka.

Šiandien miniatiūrinės knygos masiškai beveik nebe-gaminamos, o tokių leidinių mylėtojai buriasi į klubus

visame pasaulyje.

Daugiskaita

Didžiausią elektroninę biblioteką „įrengė“ kompanija „Google Inc“. Bendradarbiaudama su viso pasaulio bi-

bliotekomis, „Google“ internete pateikė šimtus skanuotų knygų ir didžiausią pasaulyje knygų katalogą. Virtuali ir nemokama „Google books“ biblioteka atidaryta 2004 m.

spalį. Frankfurto knygų mugė, vykstanti Vokietijoje, yra

didžiausia ir svarbiausia knygų mugė pasaulyje. Kasmet spalio viduryje vykstanti knygų mugė trunka 5 dienas.

Pirmos 3 dienos skirtos tik profesionaliems lankytojams – leidėjams, rašytojams, žurnalistams ir pan., o likusios 2 dienos – plačiajai publikai. Kasmet Frankfurto knygų

mugė turi savo garbės svečią ir jam pritaikytą temą. 2002 m. garbės svečiu buvo Lietuva, o šiemet bus Suomija.

Knygnešystė sovietmečiu

Nuo 1969 m. Kanados lietuvis Ginutis Martynas Procuta siunčia knygas į 20 Lietuvos viešųjų bibliotekų. Vilniaus universiteto bibliotekai jis padovanojo 5000 knygų. Geriau-sius Vakarų literatūros pavyzdžius G. Procuta pradėjo siųsti po to, kai 1965 m. su Vilniaus universiteto rektoriumi Jonu Kubiliumi nutarė, kad knygos bus labai naudinga pagalba gy-venantiems Sovietų Sąjungos izoliuotoje Lietuvoje.Pirmoji JAV lietuvių padovanotų knygų siunta – daugiau nei 400 knygų, buvo pristatyta į Vilniaus universitetą 400-ojo jubiliejaus proga. Knygų gabenimui į Lietuvą prireikė viso lėktuvo.G. Procuta knygas į Lietuvos bibliotekas siunčia iki šiol. Viso-je savo dovanotose knygose jis užrašo dedikaciją. Iš pradžių dedikacijas buvo sutarta palikti saugumo sumetimais – kad retos knygos nenukeliautų į Maskvos bibliotekas, o vėliau tai tapo unikalia tradicija.Šią istoriją iš užmaršties pernai metais prikėlė jauna meninin-kė Viktorija Rybakova, surinkusi visas G. Procutos dedikaci-jas į vieną knygą – katalogą „Pasidalintas žinojimas“. Šiemet šios knygos projektas pelnė aukščiausią įvertinimą Talino gra-fikos trienalėje.InkunabulasKolekcininkų pasaulyje brangiausiai kainuoja rečiausios kny-gos, o rečiausiomis laikomos tos, kurios pasirodė nuo 1440-ųjų iki 1501 m. sausio 1 d. t.y. tuo metu, kai Johano Guten-bergo išradimas, pradėjęs spausdintų knygų erą, tik pradėjo plisti Europoje.Šio laikotarpio knygos vadinamos inkunabulais ir faktiškai yra pirmosios spausdintos knygos pasaulyje. Lietuvoje saugoma apie 460 inkunabulų. Daugiausia inkuna-bulų (20 tūkst.) saugoma Bavarijos bibliotekoje Miunchene (Vokietija).

Aplikacijos iš wikipedia.org

Miniatiūros

Spauda

Inkunabula

10 ODĖ MOKSLUI

PASIVAIKŠČIOJIMAS VOKIEČIŲ GATVE. KUR IR KĄ PIRKO VILNIEČIAI XIX AMŽIUJE? [parodos]

Aikštė priešais Rotušę XIX a. buvo svarbi miesto dalis – čia buvo įsikūrusi ir turgavietė. Po ją nuo ryto iki vakaro šurmuliavo vilniečiai. Čia jie galėjo įsigyti kasdienių buities prekių, įvairių smulkmenų ar maisto produktų, paskanauti riestainių ar paprasčiausiai padykinėti pasinėrus į aikštės šurmulį. Šitaip „pasi-vaikščioti“ Vokiečių gatve ir pasidomėti, kur ir ką pirko vilniečiai XIX amžiuje kviečia kovo 13 d. galerijoje Šofar (Mėsinių g. 3a/5, Vilnius) pristatoma ekspo-zicija, parengta pagal humanitarinių mokslų daktarės Aelitos Ambrulevičiūtės darbą „Vartotojiškos visuomenės užuomazgos Lietuvoje XIX a. II pusėje - XX a.pr.“ Ekspozicijos lankytojai turės galimybę susipažinti su Vokiečių gatvės vaizdais, neišlikusių pastatų brėžiniais, pasinerti į XIX a. apsipirkimo

šurmulį, susipažinti su buvusių parduotuvių prekių asortimentu, pamatyti originalius XIX a. prekių reklaminius skelbimus, tarp kurių bus galima pamatyti ir mums pažįstamus prekinius ženklus.

Interneto skaitiniai negalėsiantiems aplankyti parodos: http://www.jewishcenter.lt/Vilnius.htm

GERIAUSIAS PATRIOTINIO ROMANO DEBIUTAS - „EIGULIO DUKTĖ: BYLA F 117“ [knyga]

Jaunosios kartos poetės, eseistės ir literatūros kritikės Agnės Žagrakalytės pir-moji prozos knyga „Eigulio duktė: byla F 117“ - tik ką prabėgusios knygų mugės metu apdovanotas kaip geriausias patriotinis romanas suaugusiems.

Tai spalvinga giminės saga, net kelių kartų istorija, paremta tikrais faktais ir įvykiais. Išlavintu žodžiu kuriamas be galo įtaigus pasaulis – rupų realistinį pa-sakojimą, sodrius vaizdus neretai keičia nervinga, trūkčiojanti poetinė kalba. Ti-krovės įspūdį dar sustiprina išmoningai dėliojama dokumentinė medžiaga (laiš-kai, dienoraščiai, žinutės iš spaudos). Solidžios apimties knygoje pasakojamas Juozo Žagrakalio, autorės giminaičio, nepriklausomos Lietuvos teisininko ir kul-tūrininko dramatiškas likimas. Nors knyga - nemažos apimties, ji - neabejotinai geras pasirinkimas ilgėjantiems pavasario vakarams!

PRAKTIŠKAS ILINOJAUS UNIVERSITETO

PROJEKTAS: KAIP SUSIDOROTI SU DĖMĖMIS

[internetas]

Virtualus Ilinojaus universiteto projektas demonstruoja neįprastai praktišką sąsają tarp mokslo ir kasdie-nybės: jame patogiai ir informatyviai pateikiami patarimai, kaip atsikraty-ti daugiau nei 200 skirtingos kilmės dėmių. Savotiškas dėmių naikinimo gidas internete, kuris gali praversti ne tik namų šeimininkėms :)

http://web.extension.illinois.edu/stain/

112014 m. vasaris Nr. 2(15)

Portugalija - Portas2014 vasaris

Brigitos Serafinavičiūtės nuotraukos

12 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 2(15), 2014 vasaris

Jau greitai: vasara su LJMS!

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Ar Tu jau skyrei 2 % savo pa-jamų mokesčio Lietuvos jau-nųjų mokslininkų sąjungos

veiklai paremti?!Jei dvejoji, atidžiai perskaityk instrukciją, užpildyk ir mokesčių inspekcijai pateik pra-šymą, nes Lietuvos jaunųjų mokslininkų są-jungai reikia Tavo paramos!

Kas?Paremk Lietuvos jaunųjų mokslininkų są-jungą pats, paragink savo artimuosius ir draugus. Mus paremti gali kiekvienas Lie-tuvos gyventojas 2013 m. mokėjęs pajamų mokesčius.Kada?Prašymą pateik iki gegužės 1 d. Iki šios die-nos galima tikslinti jau pateiktus prašymus.Kodėl?- skirdamas 2 % savo pajamų mokesčio Tu skiri lėšas iš 2013 m. valstybei sumokėtų mokesčių, tad papildomai nieko neišleidi;- už Tavo skirtą paramą bus organizuojami veikla ir renginiai, kuriuose pats dalyvausi; plačiau apie renginius, kuriuose kviečiame Tave dalyvauti skaityk čia – www.ljms.ltKaip?Užpildyk mokesčių inspekcijos prašymo formą FR0512, kurią rasi čia:

http://www.ljms.lt/2_procentaiTuri klausimų?

Kreipkis – lina@ljms.ltUž paramą Tau dėkoja visi Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos nariai ir renginių da-lyviai!

Kitame numeryje:

• Interviusumokslopremijos laureate Viktorija Daujotyte.• Konkurso„Geriausiosdisertacijos 2013“ laimėtojai.