KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) 1

Šiame numeryje:

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn.

ISSN 2029-5545Nr. 2 (183) 2014 m. vasaris

KLAIPĖDOSUNIVERSITETASwww.ku.lt

Pasirašant sutartį dalyva-vo ne tik uostamiesčio savi-valdybės, KU akademinės bendruomenės atstovai, bet ir švietimo ir mokslo vice-ministras Rimantas Vaitkus, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

Abi šalys planuoja ir atei-tyje didinti uostamiesčio eko-nominį konkurencingumą bei kultūrinį patrauklumą, daly-

Evelina ZENKUtėSausio 28 d. Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo su-tartį, padėsiančią kurti dar atsakingesnius ir abiem pusėms, miestui ir uostamiesčio aukštojo mokslo įstaigai, naudingus santykius.

KU ir miesto bendradarbiavimas įteisintas nauja sutartimi

vauti jaunimo ir moksleivių ugdymo darbe, bendradar-biauti kuriant KU miestelio fizinę ir paslaugų infrastruk-tūrą, skatinti KU veiklą, ypač reikalingą miestui.

Po dokumentu parašus padėję KU rektorius Vaidutis Laurėnas ir Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, kad univer-sitetas ir miestas draugiškai bendrauja jau daugelį metų,

tačiau šia sutartimi norėta peržiūrėti ankstesnius įsipa-reigojimus ir nubrėžti naujas gaires.

V. Laurėnas teigė, kad universiteto ir miesto drau-gystė nuo seno yra atsakin-ga, įpareigojanti ir abipusiai naudinga. „Aukštojo mokslo įstaiga turi būti integrali, o miestas turi būti suintere-suotas universiteto augimu. Manau, kad ši sutartis pa-dės sukurti dar veržlesnius santykius. Be to, žinant KU potencialą, geografinę padėtį ir specializaciją, turime pasi-naudoti europinio finansavi-mo galimybėmis, todėl mies-to parama ir dėmesys mums būtų labai svarbus“, – kalbėjo V. Laurėnas.

A. Šulcas mano, kad miestas ir universitetas vie-nas be kito egzistuoti negali. „Susitarimų būta ir anksčiau, todėl bėgant metams būtina nušluostyti dulkes, peržiūrėti tai, kas buvo pamiršta ar jau įgyvendinta“, – patikslino mero pavaduotojas. A. Šulco įsitikinimu, akademinis jau-nimas yra miesto puošmena, tad būtina stengtis, jog moks-lus baigę žmonės liktų uosta-miestyje ir rastų gerai apmo-kamo intelektualaus darbo.

„Šiek tiek pasigendame aktyvesnio akademinio jau-nimo dalyvavimo miesto vi-suomeniniame, politiniame ar kultūriniame gyvenime. O ir gerų studentiškų pasiautėji-mų – gerąja prasme – norėtu-me daugiau. Visada laukiame uostamiesčio mokslininkų prisidėjimo atliekant ana-lizes, tyrimus ar studijas, reikalingas konkursams, o Klaipėdos verslas – susikur-siančios mokslinių studijų bazės, kuri padėtų užauginti puikius darbuotojus, kurie vėliau ir patys taptų dėstyto-jais“, – sako A. Šulcas.

R. Gorodeckienės nuotr.

Rektoriaus skiltis .................2 psl.

ALUMNIAugustė Jašinauskienė„Mokslininko stažuotojo darbas yra labai įdomus“..................3 psl.

AKTUALIJOSEdita ValinčienėStudijų prorektorius: stojimo sąlygos patogesnės, studijos trumpėja................................ 4 psl.

JAUNIEJI MENININKAIVirginija SereikaitėNaujai atgimęs instrumentas birbynė garsina Lietuvą ...................................5 psl.

MŪSŲ KATEDRAŽivilė AleksandravičiūtėRegionų valdysenos magistrantūros programos dėmesys – dabarties ir ateities problemoms ..........................6 psl.

STUDENČIOKASGabija RakauskaitėKUSS prezidentės nusivylimai, laimėjimai ir ateities planai .....................................7 psl.

STATUSAS: STUDENTASIeva AugytėAteitį konstruojantis studentas Oleg Lyan...............................9 psl.

SVETURIeva Liškevičiūtė„Leader dance“: svajonės pildosi ...................................11 psl.

INTERVIUKristina AbromavičiūtėSusitikimas su tautos žmogumi dr. Vincu Kudirka................13 psl.

SPORTASdoc. dr. Genovaitė AvižonienėKU studentų sporto pasiekimai............................14 psl.

ATNAUJINO. KU rektorius prof. Vaidutis Laurėnas ir Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, kad šia sutartimi norėta peržiūrėti ankstesnius įsipareigojimus ir nubrėžti naujas gaires.

2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS2

KALBA. „Atrodo, tinkamai nevertiname valstybės vaidmens savo šiandienoje,“ – Klaipėdos universitete minint Vasario 16-ąją kalbėjo rektorius prof. V. Laurėnas.

REKTORIAUS SKILTIS

Rektorius Vaidutis Laurėnas

Vasaris ir kovas pažymėti istorinėmis Lietuvos valsty-bingumo datomis. Su dera-mu dėmesiu vertiname savo valstybingumo istoriją, dar labiau esame susirūpinę dėl galimų pasikėsinimų į šią is-toriją. Bet, atrodo, tinkamai nevertiname valstybės vai-dmens savo šiandienoje. Gal todėl, kad visokių globaliza-cijos vėjų ir viršvalstybinių struktūrų poveikių aplinkoje nacionalinė valstybė pasmer-kiama myriop. Kažkas iš mokslo pasaulio, pasikliovęs globalizacijos mitu, šiandie-ninę valstybę pavadino strip-tizo šokėja. Čia nebandysiu to paneigti. Pasamprotausiu apie tai, kas nutinka piliečiams, kai valstybė jiems netenka vertės.

Per 20 metų sugebėta „išsikovoti“, kad valstybės vaidmuo mūsų gyvenime su-menktų. Laisvosios rinkos adeptai pabandė valstybę iš-stumti ne tik iš ekonomikos,

bet ir kitų visuomenės gy-venimo sričių, pavadino tai svarbia ekonomikos augimo ir asmens laisvės bei saviraiš-kos sąlyga. taip, keiksnojame valstybę už „atimamus“ mo-kesčius ir kitas prievoles, bet dėl nesibaigiančios ekonomi-nės krizės ir atgrasių sociali-nių skirčių valstybę vėl „at-randame“. Ir ne tik gindami Lietuvos ekonominius intere-sus ar garantuodami naciona-linį saugumą, bet ir siekdami, kad kiekvienas gyventume pilnavertiškai.

Kas nutiko visuomenei, kai valstybė buvo trumpam „išėjusi“? Be kita ko, neteko-me tam tikrų sričių ekspertų. Kol atskiri individai tenkino savo reikmes, pristigome ne tik It ir žemės ūkio specialis-tų, bet ir sporto žurnalistų: net negalime pasiklausyti kvalifi-kuotų Žiemos olimpinių žai-dynių komentarų. tačiau čia pabrėžiu kitką – su valstybe,

kaip ugdymo įstaigos, buvo „išėję“ ir universitetai; pasili-ko tik mokslo objektyvizmas ir utilitarizmas. Priežastys lyg civilizacinės: viena ver-tus, individualus informacijos prieinamumas, skaitmeninės lavinimosi technologijos, eks-pertinių sistemų įsigalėjimas, antra vertus – vartotojišku-mas. Įtikėta, kad to pakanka paskelbti individą, jo šeimą ir virtualų tinklą pakankamais socialiniais dariniais. Bet šei-ma, pasirodo, arba darbuose, arba alkoholyje, socialiniai tinklalapiai nejautrūs, varto-ti – ne visi gali. O dėstytojai garbina tik ezoterines žinias ir įgūdžius. tokiu būdu indi-vidas, mūsų atveju – studen-tas, paprastai jaunas žmogus, – dažniausiai pasilieka vienas pats. taip išaugo karta, kuri įtikėjo savo individualia ga-lia ir vertybiniu neutralumu. Auga antra tokia karta, ta-čiau dalis jos jau skaito skie-

menimis, nemoka daugybos lentelės, tiki, kad „diplomas nieko nereiškia“, o valstybė tik trukdo. Valstybė ir univer-sitetai – vėl tylūs stebėtojai? Ne, jie viešai derasi, kiek vie-nas kitam skolingi. Būdamas universiteto žmogus, teigiu, kad valstybei esame skolingi ne tiek studijų kokybę, kiek pilietinį studentų ugdymą. Universitetai, kaip bendroji gėrybė, nėra tik žinių kūrimo ir jų perdavimo technologija: jie padeda saugoti ir puoselėti kultūrą, rengia piliečius da-lyvauti viešajame gyvenime, yra socialinio judumo starto aikštelė.

Minėtos skolos grąžinimo aplinkybės yra sudėtingos, „nuošimčiai“ gerokai išaugę. Lietuvos visuomenės būklė tokia, kad be valstybės įsikiši-mo negalime suformuoti rei-kiamų ekspertinių sistemų, o atskiri visuomenės nariai ir jų grupės – ar tai būtų mokyklą nelankančių vaikų šeimos, ar tai būtų bendrabutyje ne tik higienos taisyklių nesilaikan-tys jaunuoliai – nesugeba sa-varankiškai ir pilnavertiškai gyventi. Jie ir į juos panašūs kuria atsietus nuo valstybės (ne)pasitikėjimo tinklus. Kita vertus, tik stipri valstybė gali paskatinti pilietiškai anga-žuotų pasitikėjimo tinklų plėtrą ir jų inkorporavimą į politiką. Nei mokyklos, nei universitetai vieni situacijos iš esmės nepakeis. tai – vals-tybinės politikos reikalas. Universitetai šios politikos kontekste turi daryti didesnį pilietinį poveikį visuomenei. Žinoma, pagrindinis „puslai-dininkis“ yra studentas. tik akademinių užsiėmimų nepa-kanka patriotiniam lavinimui, tolerancijos savajai valstybei ugdymui. Studentai stiebiasi pilietiškai labiau angažuotų veiklos formų link. tikėki-mės, kad pilietiškumo, patri-otizmo „laboratoriniai dar-bai“ neišliks tik proginiai, bet taps universitetinio gyvenimo kasdienybe, padės geriau su-sivokti savo santykiuose su nacionaline valstybe.

R. Gorodeckienės nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) 3ALUMNI

Mindaugas Žilius – Klai-pėdos universiteto auklėtinis: jis baigė KU ekologijos ir aplinkotyros bakalauro ir ma-gistrantūros studijas, vėliau čia apgynė ir daktaro laipsnį. tai buvo pirmas toks mokslo tiriamasis darbas Lietuvoje. Pašnekovas prisimena, kad tuo metu renkantis tyrėjo ke-lią tikrai nebuvo lengva, teko susidurti su daugybe iššūkių, nes nebuvo nei reikiamos įrangos, nei mokslininkų, kurie turėtų tokios patirties ir galėtų padėti. tačiau sun-kumų nepabūgo ir su žemai-tišku užsispyrimu visa tai sė-kmingai įveikė.

Baigęs studijas ir gavęs podoktorantūros stažuotę, fi-nansuojamą Lietuvos mokslo tarybos, Mindaugas Žilius kibo į darbą ir pradėjo gvil-denti naujas mokslines pro-blemas ir vystyti iki tol mažai kam žinomą tyrimo kryptį Lietuvoje – biogeochemiją. Pasaulyje ši mokslo kryptis, atsiradusi trijų mokslų sandū-roje, ne naujiena, tačiau Lie-tuvoje ji buvo visiškai nauja. Veržlusis tyrėjas stažuotės metu jau nustatė deguonies trūkumo (anoksijos) atsira-dimo priežastis ir jų poveikį cheminiams ir biologiniams

Augustė JAŠINAUSKIENėIšgirdus žodį „mokslininkas“ prieš akis dažnai iš-kyla stereotipinis vaizdas žmogaus, užsidariusio laboratorijoje tarp daugybės mėginių ir atliekančio tyrimus. Gana nuobodu, tiesa? Klaipėdos univer-siteto Jūrų mokslų ir technologijų centro, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (BPA-TPI) mokslininkas stažuotojas dr. Mindaugas Žilius – jaunas, energingas ir perspektyvus mokslininkas, pirmasis iš Klaipėdos universiteto laimėjęs Lietu-vos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotę, griauna šį stereotipą.

„Mokslininko stažuotojo darbas yra labai įdomus“

procesams bei vandens žydė-jimui Kuršių mariose. Gau-ti rezultatai atskleidė, kad Kuršių mariose deguonies stygiaus atsiradimo scenari-jus yra kitokio pobūdžio nei prieš tai tirtų kitų pasaulio seklių vandens sistemų. Pasi-rodo, kad vyksta save palai-kančios sistemos fenomeno kūrimasis, dėl kurio vasaros vandens žydėjimai tampa ne-kontroliuojami, susidaro tarsi užburtas ratas. Dėl šios prie-žasties vandens paviršiuje su-siformavusi dumblių plėvelė riboja tiek šviesos, tiek de-guonies patekimą į gilesnius sluoksnius. todėl nenuosta-bu, kad kartais vasaros metu tenka pamatyti nugaišusias žuvis ar yrančius dumblius, nuo kurių kvapo riečia nosį vaizdingoje Kuršių nerijoje.Mokslininko darbas ku-pinas nuotykių ir atradi-mų

Dugno nuosėdos – pa-grindinis tyrimo objektas, jos tyrimams iš Kuršių marių yra imamos tiek vasarą, tiek žie-mą. „Daug kas pavydi, kad vasarą išplaukiame į Kuršių marias“, – juokiasi pašne-kovas. Norint paimti dugno nuosėdų tyrimams žiemą, tenka keliauti ledu ir ne-

svarbu, kad spaudžia –15 oC šaltukas. Kartais prireikia pasinerti ir į ledinį vande-nį. tenka išties pasikaustyti kantrybe, kol organinio stiklo vamzdelis yra įsmeigiamas į dugno nuosėdas (tai gali būti 3 ar 6 metrų gylis) ir ištrau-kiamas. Vis dėlto dažniausiai paimti mėginius yra pati įdo-miausia dalis – pasidžiaugi gražiu oru ir grįžti į labora-toriją. tuo tarpu iki galutinio apčiuopiamo rezultato – pu-blikacijos recenzuojamame užsienio žurnale – gali už-trukti ne vieną mėnesį. Nes prieš tai reikia praleisti ilgas valandas analizuojant mė-ginius laboratorijoje, vėliau laukia gautų rezultatų analizė ir interpretacija. Kiekvienas eksperimentas ar tyrimas – vis naujas ir nepakartojamas atradimas, visada labai nu-džiuginantis.

Mindaugo Žiliaus podok-torantūrinės stažuotės metu vykdomi tyrimai persikėlė ir už Lietuvos ribų. Pastaruoju

metu buvo surengtos eks-pedicijos į Italiją (Sacca di Goro lagūną), Lenkiją (Ode-rio lagūną) ir Daniją (Fælles-strando estuariją ir Odensės fiordą). Stažuotė tyrėjui taip pat suteikia galimybę tobu-lintis daugelyje garsiausių Europos mokslo centrų. Pa-šnekovas neslėpė, kad kelio-nės – vienas iš žavingiausių tyrėjo profesijos privalumų. Kiekviena ekspedicija ar ke-lionė yra unikali ir visados kupina nuotykių, netikėtų iš-šūkių ir įdomių pažinčių.

Pasak tyrėjo, jo profesija yra labai įdomi ir savita, ne-leidžia sustoti vienoje vieto-je, kaskart verčia siekti naujų tikslų ir nuolat judėti į priekį. todėl pasirinkus šį tikrai ne-lengvą kelią reikalingos nuo-latinės pastangos užsibrėž-tam tikslui siekti. Jaunasis mokslininkas džiaugiasi, kad jau pavyko suburti nedidelę tyrėjų grupę ir įkurti labora-toriją Klaipėdos universitete.

MALONUMAS DARBE. „Daug kas pavydi, kad vasarą išplaukiame į Kuršių marias“, – juokiasi dugno nuosėdas tyrinėjantis dr. Mindaugas Žilius. Nuotrauka iš asmeninio M. Žiliaus archyvo

2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS4AKTUALIJOS

Kalbėjosi Edita Valinčienė

Jau žinoma, kad priė-mimas į magistrantūros studijas šiemet vyks kiek kitaip.

Pirmiausia reikia pa-žymėti, kad dokumentai į magistrantūros studijas bus priimami tik internetu. tai yra didžiausia naujo-vė. Šiemet beveik atsisa-kėme stojamųjų egzaminų į magistrantūros studijas. Jie išliko tik Menų fakul-tete, tačiau ir šiame fakul-tete sumažėjo stojančiųjų, privalančių laikyti egza-minus, skaičius. tarkim, jeigu studentas bakalauro studijas baigs šiais metais ar baigė praėjusiais metais – jokių stojamųjų egzami-nų nebus. Egzaminus lai-kys tik tie, kurie studijas baigė anksčiau ar keičia studijų kryptį. Kita nau-jovė – įvestas minimalus konkursinis balas į ma-gistrantūrą. Senatas nuta-rė, kad į magistrantūros studijas priimamai tik tie asmenys, kurių konkursi-nis balas yra ne mažesnis kaip 6.Kokios priėmimo į baka-lauro studijas naujovės?

Kaip ir ankstesniais metais, į pirmosios pako-pos studijas priimama per bendrąjį priėmimą, kurį vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija ben-

Šiemet studentų priėmimas į Klaipėdos universitetą – patogesnis stojantie-siems, sutrumpėjo kai kurių studijų programos studijų trukmė, keitėsi ir kon-kursinio balo sandara. Apie tai – KU studijų prorektorius prof. dr. Mindaugas Rugevičius.

Studijų prorektorius: stojimo sąlygos patogesnės, studijos trumpėja

drajam priėmimui organi-zuoti (LAMA BPO). Šiais metais keičiama konkur-sinio balo skaičiavimo sistema. Iki šių metų mak-simalus konkursinis ba-las galėjo būti 20,6 balo, dabar bus 10. todėl teks keisti minimalaus konkur-sinio balo dydį universi-tete. Dėl jo Senatas apsi-spręs vėliau – dar reikia atlikti tam tikrus skaičia-vimus.

Kita naujovė – praplės-tas studijų formų skaičius. Nuo 2014 m. bus priima-ma ne tik į mums įprastas nuolatinę ir tęstinę studijų formas, bet ir į „nuolatines sesijų“ studijas. tokia stu-dijų forma siekiama stu-dentams sudaryti sąlygas derinti studijas ir darbą. Jau pats pavadinimas sako, kad auditoriniai užsiėmi-mai vyks ne 15 savaičių per semestrą, o trumpa-laikėmis sesijomis. Sesijų metu studijos bus intensy-vesnės, tačiau kitu metu studentai galės dirbti ir studijuoti savarankiškai.Ar daug studijų progra-mų bus vykdoma nuola-tine sesijų forma?

Šiuo metu yra devy-nios programos, į kurias paskelbtas priėmimas nuolatine sesijų forma. Bakalauro studijose tai –

vaikystės pedagogikos, visuomenės sveikatos, re-kreacijos ir turizmo, soci-alinio darbo bendruome-nėje studijų programos. Magistrantūros studijose – rekreacijos ir turizmo vadybos, socialinio darbo, slaugos, sveikatos prie-žiūros vadybos, papildo-mosios ir alternatyviosios medicinos programos.

Nuo 2014 metų sumažės sutrumpintų studijų progra-mų įvairovė. Sutrumpintos studijos – tai tokios studi-jos, kurios skirtos jau turin-tiems aukštąjį išsilavinimą studentams, pavyzdžiui, baigusiems kolegijas. Iki šiol tokios programos labai skyrėsi savo trukme ir ap-imtimi. Sutrumpintos stu-dijos, mano nuomone, – dar neišnaudota niša. tikrai yra atvejų, kai studentai, baigę Klaipėdos miesto kolegi-jas, studijuoja kitų miestų universitetuose todėl, kad Klaipėdos universitetas ne-sugeba pasiūlyti patrauklių programų, konkurencingos studijų kainos ir pan.

Kaip ir ankstesniais metais, kai kuriose studi-jų programose trumpėja studijų trukmė. Bakalau-ro studijose nuo 4 iki 3,5 metų trumpėja politikos mokslų studijos. trumpėja ir kai kurių magistrantūros

studijų trukmė nuo 2 metų iki 1,5 metų. tokių progra-mų jau yra nemažai.Ar šios studijos taps in-tensyvesnės?

Ne, mažėja jų apimtis kreditais. Vietoj 240 kre-ditų bakalauro studijose bus 210 kreditų, o magis-trantūroje – vietoj 120 bus 90 kreditų. Studijų pro-gramose atsisakoma kai kurių studijų dalykų.O kokia situacija dėl nuotolinių studijų?

Po truputėlį šios studi-jos populiarėja. Praeitais metais buvo vykdomas priėmimas tik į šeimos edukologijos ir vaiko tei-sių apsaugos nuotolines studijas. Studentų skai-čius šioje programoje žy-miai padidėjo. Ar tai ne atsitiktinumas, parodys šių metų priėmimas. Šie-met jau daugiau studijų programų dalį progra-mos vykdys nuotoliniu būdu ir tai tikrai sveikin-tina. Nuotolinių studijų pavadinimas nereiškia, kad studentas visus da-lykus studijuos nuotoli-niu būdu. Studijos negali būti vien tik nuotolinės – kontaktinių valandų, mums įprasto auditorinio darbo turi būti. Bet tikrai yra dalykų, kurių didžią-ją dalį galima studijuoti nuotoliniu būdu. Univer-sitete turima įranga tai leidžia. Nuotolinio moky-mo centras parengė tvar-ką, kaip reikia akredituoti sandus, kaip juos įteisin-ti, ir tai mes visapusiškai skatinsime daryti. Nuoto-linių studijų aprašas dar rengiamas. Bet jau dabar aišku, kad dėstytojų ates-tacijoje tai atsispindės kaip teigiamas aspektas, o pedagoginio darbo krū-vis, nuo kurio priklauso atlyginimas, tikrai nesu-mažės.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) 5JAUNIEJI MENININKAI

Virginija SEREIKAItėNe gitara, ne smuikas ir ne saksofonas – tai birbynė, gebanti pritraukti daug dėmesio ir net konkuruoti su kitais instrumentais. Menų fakulteto dekanas prof. Vytautas Tetenskas ir trys jauni žavūs vaikinai Gedvydas Puškorius, Irmantas Mikalonis ir Rokas Aleksandravičius savo pavyzdžiu puikiai įrodė, kad birbynė yra puikus mūsų tautos liaudies instrumen-tas ir gali prilygti beveik visiems instrumentams, kad su ja galima groti beveik visus kūrinius, pasitel-kiant darbą ir vaizduotę.

Naujai atgimęs instrumentas birbynė garsina Lietuvą

UNIVERSALI. Trys žavūs vaikinai – Gedvydas Puškorius, Irmantas Mikalonis ir Rokas Aleksandravičius – savo pavyzdžiu puikiai įrodė, kad birbynė yra puikus liaudies instrumentas ir su ja galima groti beveik visus kūrinius.

Nuotrauka iš asmeninio V. Tetensko archyvo

Respublikinių konkursų nebeužteko

„Man dažnai tenka pir-mininkauti respublikiniuose Jono Švedo jaunųjų atlikėjų konkursuose, tad pamenu juos dar iš vaikų muzikos moky-klos ir konservatorijos. Kai jie įstojo į Klaipėdos univer-sitetą supratau, kad neužtenka tik respublikinių konkursų – ėmiau ieškoti tarptautinių, ku-riuose gali dalyvauti liaudies muzikos instrumentai. Kadan-gi turiu juos tris, negaliu vežti į konkursą vieną, o kitų ne. Dėl to nusprendėme dalyvauti konkursuose kaip birbyninin-kų trio. Pradėjome ieškoti re-pertuaro – tai sunkus darbas, nes jo nėra, reikia patiems aranžuoti, kūrinius pritaiky-ti tokiai birbynių ansamblio sudėčiai“, – sako V. tetenskas.Nuo trečiosios vietos iki Prezidentūros

„Pirmoji mūsų išvy-ka į užsienyje vykstančius konkursus buvo 2012 m. ge-gužės mėn. Barlletos miestas (Italija). Laimėjome trečiąją vietą. Aišku, norai buvo dideli ir studentai tikėjosi aukštesnės vietos, bet aš nuraminau – nie-ko, vyrukai, nepergyvenkit, čia yra pirmas kartas, jis vi-sada būna prisvilęs. Praėjusį pavasarį gegužės mėn. daly-vavome ir laimėjome antrąją

vietą Šiauliuose vykusiame tarptautiniame Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumen-tų ansamblių konkurse. tą pa-čią vasarą liepos mėn. vykome į Bulgarijos miestą Sozopolį, kur dalyvavome VIII–ajame kamerinių ansamblių kon-kurse – festivalyje ir laimė-jome pirmąją vietą ir laureatų vardus. Visi buvo sužavėti ir pakvietė mus groti uždarymo koncerte. Vėliau sumąstėme – o gal reikėtų pradėti dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir kaip solistams? Spalio pa-baigoje KU Menų fakulteto salėje vyko tarptautinis foru-mas ,,Muzikos atlikimas ir pe-dagogika“, kuriame vaikinai grojo dviejose kategorijose – kaip solistai su fortepijono pritarimu ir solo su orkestru. Džiaugiuosi, kad abiejose kategorijose Gedvydas Puš-korius laimėjo pirmąsias, Ir-mantas Mikalonis antrąsias vietas, o Rokas Aleksandra-vičius solistų kategorijoje buvo trečias. Paskutinis pra-eitų metų konkursas, kuriame solistų kategorijoje dalyvavo G. Puškorius ir I. Mikalonis, vyko Italijos mieste Paoloje. Gedvydas laimėjo pirmąją, o Irmantas antrąją vietas. Jiems akompanavo Menų fakulteto magistrantė Viktorija Vara-navičiūtė, kuri buvo pripa-žinta geriausia koncertmeis-

tere. taigi, už tarptautinius laimėjimus, Klaipėdos univer-siteto ir Lietuvos vardo garsi-nimą vasario 26 dieną esame kviečiami į Prezidentūrą ir Vyriausybę, į 2013-ųjų metų tarptautinių konkursų laurea-tų ir jų pedagogų pagerbimo iškilmes. Universalioji birbynė – tradicinė ir klasikinė

„Žinoma, nereikia galvoti, kad birbyne galima groti tik liaudies muziką – ja galima groti beveik viską, tik reikia noro. Esu išleidęs 13 kompak-tinių plokštelių, kuriose skam-ba įvairi muzika. Vienoje iš jų skamba džiazas, klasikinė ir populiarioji muzika. Dauge-lis iki šiol manė, kad birby-nė – primityvus instrumentas. Drįstu teigti, kad birbynė jau seniai nebe piemenėlių ins-trumentas, o lygiavertis su kitais klasikiniais pučiamai-siais instrumentais, galintis varžytis tose pačiose katego-rijose tarptautiniuose konkur-suose ir atlikti kūrinius, para-šytus įvairiems klasikiniams instrumentams, atitinkamai juos pritaikius birbynei“, – kalba V. tetenskas.Birbynė geriau nei matematika?

Septyniolika metų birbyne grojantis Irmantas Mikalonis – vienas iš tarptautinių kon-kursų laureatų, kurie vasario 26 dieną bus pagerbti Prezi-dentūroje. „Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Kai man buvo septyneri metai tėvai nuvedė į

muzikos mokyklą. Atsimenu, man labai patiko, nes tai buvo dar nepatirta, nesimokyta ir buvo įdomu kažką naujo iš-mokti. Mano manymu, mu-zika duoda žmogui daugiau bendro išprusimo negu mate-matika. Kas iš to, jei aš mokė-siu ištraukti kvadratinę šaknį, bet nemokėsiu bendrauti?“ – samprotauja Irmantas.„Talentas niekada ne-gros pats.“

„Labiausiai mane žavi birbynės unikalumas. Nėra tokio antro instrumento pa-saulyje, o ir jos tembras yra kitoks nei visų kitų instrumen-tų. Kai nuvykstame į kitas ša-lis visi labai stebisi, jiems yra įdomu koks čia instrumentas. Sulaukiame daugiau dėmesio nei tie, kurie groja su sakso-fonu, gitara ar kitu muzikos instrumentu. Akivaizdu – Lie-tuvoje muzika nėra vertinama kaip vertybė. Patys matome – sportui tiek milijonų, o kul-tūrai kažkiek tūkstančių“, – svarstė jaunasis menininkas.

„Visi apdovanojimai, kvietimas į Prezidentūrą ska-tina dar labiau tobulėti, nes žinai, kad tai darai ne veltui – taip garsini Klaipėdos univer-siteto ir Lietuvos vardą. tiesa – jei nori tapti geru muzikan-tu, specialistu savo srityje turi skirti bent kelias valandas per dieną. talentas niekada ne-gros pats. Jį reikia lavinti ir skirti jam laiko“, – kalbėjo Irmantas.

2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS6MŪSŲ KATEDRA

Pokalbį Viešojo admi-nistravimo ir teisės katedros vedėjas doc. dr. Jaroslavas Dvorakas (Jaroslav Dvorak) pradėjo su šypsena veide, mat, nors ši magistrantūros studijų programa šiemet vykdė tik pirmąjį studentų priėmimą, studentai nepa-būgo pasirinkti naujos stu-dijų programos. J. Dvorakas paaiškina, kad magistro stu-dijos – tai jau antra pako-pa, kurios metu studentai daugiau dėmesio skiria ne pačioms universitetinėms studijoms, bet mokslinei veiklai ir labiau tobulina analizės, vertinimo bei kitus įgūdžius. Katedros vedėjas pristatė šios programos pri-valumą – programų tarpdis-cipliniškumą. Studentams suteikiamos ir ekonomikos, ir sociologijos, ir komunika-

Regionų valdysenos magistrantūros programos dėmesys – dabarties ir ateities problemoms

Živilė ALEKSANDRAVIČIūtėŠiame laikraščio numeryje pristatome naują Klaipė-dos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešo-jo administravimo ir teisės katedros regionų valdy-senos magistro studijų programą.

cijos mokslų žinios. Pasak J. Dvorako, daugelis dėsto-mų dalykų yra šiuolaikiški, kituose Lietuvos universi-tetuose dar nėra dėstomi. Vienas tokių – tarpinstituci-nių tinklų valdysena. „Kas sugeba prieiti prie tinklų, tas gali pasiekti geriausių rezultatų“, – mano Viešojo administravimo katedros vedėjas.Kodėl reikėjo naujos programos?

Regionų valdysenos programa buvo sukurta ne dėl to, kad trūktų stu-dijų programų, o dėl to, kad egzistuoja specialistų trūkumas. „Rengdami šią programą žiūrėjome į po-reikius, atlikome tam tikrus tyrimus, kad įvertintume, kokie gebėjimai reikalingi regionų valdysenos specia-

listams, ir pastebėjome, kad regionuose trūksta specia-listų, kurie galėtų inicijuoti įvairius pokyčius“, – paaiš-kino J. Dvorakas. Regionų valdysenos programa susi-jusi su įstojimu į Europos Sąjungą, nes pastaroji vis daugiau galių atiduoda re-gionams, kad jie patys sava-rankiškai spręstų savo pro-blemas. Pasak J. Dvorako, ši studijų programa skirta tam, kad kiekviename regi-one atsirastų kompetentingų ir gerų specialistų, gebančių organizuoti darnų regionų vystymąsi. „Regionų val-dymas – tai toks procesas, kurio metu reikia suvaldyti ir prižiūrėti, kad visi regio-nai vystytųsi kuo darniau. Regionų valdymo specialis-tas turėtų gebėti prižiūrėti daugelį institucijų, sujungti jas į visumą. turėtų gebėti padėti regionams vystytis, kad tarp jų nebūtų didelės atskirties. Regionų valdyse-nos magistro studijų progra-mos misija – skatinti šalies ir jos regionų, ypač Vakarų Lietuvos ir Baltijos jūros regionų darną ir raidą, ple-čiant ir plėtojant mokymosi visą gyvenimą galimybes“, – studijų misiją atskleidė Viešojo administravimo ir teisės katedros vedėjas doc. dr. J. Dvorakas.Apie studijas kalba studentė

Dėstytojams nėra sunku pristatyti, kodėl viena ar kita studijų programa ren-giama, kas yra dėstoma ir kodėl, tačiau visada įdomu išgirsti ir studentų nuomo-nę. tad nutariau paklausti regionų valdysenos pirmo kurso magistrantės Agnės

Galinytės, kodėl ji pasi-rinko būtent šias studijas. „Magistrantūros studijoms ieškojau tokios programos, kur galėčiau persikvalifi-kuoti, – atsakė Agnė (ji yra įgijusi ekologijos ir aplin-kotyros bei finansų bakalau-ro laipsnius), – ir regionų valdysenos magistrantūra pasirodė toks dalykas, kuris papildo visą mano turimų specialybių komplektą.“ Regionų valdysenos magis-tro programos patrauklumas – stoti į šią programą gali visi norintys, turintys bet kurios specialybės baka-lauro laipsnį. Pasak Agnės, svarbu ir tai, kad programa trunka ne dvejus metus, bet tik metus su puse.Patinka paskaitos su kitų specialybių stu-dentais

Paskaitos vyksta ir su kitų specialybių studentais. Pasak Agnės, labai gerai, kad šią magistro progra-mą studijuoja įvairias sritis baigę studentai, nes disku-sijų metu jie mokosi vieni iš kitų, ko jau yra išmokę, dalijasi patirtimi: „Man patiko, kad buvo bendras dalykas, integruotas su eko-nomistais. Kai disciplinos būna su kitais, mokomės vieni iš kitų.“

„Regionų valdymas – tai toks procesas, kurio metu reikia suvaldyti, prižiūrėti, kad visi regionai vystytųsi kuo darniau. Regionų val-dymo specialistas turėtų gebėti prižiūrėti daugelį institucijų, sujungti jas į vi-sumą. turėtų gebėti padėti regionams vystytis, kad tarp jų nebūtų didelės atskir-ties.“ Baigusieji bakalauro laipsnio studijas ir norintie-ji pradėti pokyčius regionų valdymo srityje laukiami būtent regionų valdymo magistro laipsnį suteikian-čiose studijose. Katedros vedėjas J. Dvorakas minėjo, kad planuojama, jog studen-tai galės stoti ir į valstybės finansuojamas vietas, ko, deja, nebuvo pirmojo priė-mimo metu.

DARBO VIETA. Taip atrodo Europos Komisaro darbo stalas Euro-pos Parlamente. J. Dvorak nuotr.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2014 m. vasaris (Nr. 47) 7

Prieš metus, atėjusi į prezi-dento postą, tikriausiai turė-jai numačiusi darbų, tikslų. Papasakok apie savo metus – ką pasiekei ir ko ne?

Prieš metus buvau nusi-mačiusi tęsti anksčiau pradė-tus darbus, stiprinti akademi-nį atstovavimą, perduoti savo patirtį naujiems žmonėms. Nauji komandos nariai irgi inicijavo renginius, darbelius – donorystės akcijas, konfe-renciją ta pačia tema. Pačiai laimėjimus įvardyti sunku, reiktų klausti komandos.

Gaila, tačiau nepavyko pasiekti artimesnio bendra-vimo su fakultetų atstovybė-mis (FSA): turėjome mintį padirbėti studentų skatinimo mokslinei veiklai klausimu, tačiau visų darbų spėti ne-įmanoma. O neįmanoma todėl, kad aš visuomet savo komandą skatinau daugiau laiko skirti mokslams, o tik po to – sąjungai.Laiko stoka savanoriaujant – normalus reiškinys, tad, kaip suprantu, iš to gali kilti ir tam tikrų kadenci-jos nusivylimų. Kuo teko nusivilti ir ko didžiuojiesi pasiekusi?

Didžiausias kadencijos nusivylimas – komandos na-rių nesupratimas, kad reikia daugiau laiko skirti studijoms. Nesilaikė maniškiai susitari-mo, kad mes, kaip studentų at-

KUSS prezidentės nusivylimai, laimėjimai ir ateities planai

KalbėjosiGabija Rakauskaitė

Kovo 21 dieną Klaipėdos universiteto sąjungai (KUSS) atsivers dar vienas naujas puslapis: vyks kasmetinė ataskaitų teikimo ir rinkiminė konfe-rencija, kurios metu bus pristatyti nuveikti (ir ne) darbai bei išrinktas naujas KUSS prezidentas. Pastaruosius metus sąjungai vadovavo Klaipėdos universitete studijuojanti Diana Mickutė, tad su ka-denciją baigiančia prezidente kalbamės apie metų pasiekimus, nusivylimus ir lūkesčius.

stovai, turime studijuoti gerai ir rodyti pavyzdį. Nusivyliau ir dokumentų tvarkymo grei-čiu. Pavyzdžiui, aš dvejus me-tus bandžiau tartis su admini-stracija dėl seniūnų nuostatų, kad juos patvirtintų. Ir tik šiais metais tai pagaliau pavyko!

Vienas alumnas yra pasa-kęs – FSA pagaliau pradėjo bendradarbiauti, o ne konku-ruoti. Štai dėl to ir džiaugiuosi.Aplink save subūrei 11 ko-ordinatorių ir 3 savanorių komandą, nors prieš tai KUSS centriniame biure dirbo vos 5 žmonės. Kaip sekėsi dirbti su tokiu gau-siu būriu žmonių, turinčių skirtingą nuomonę ir pa-tirtį?

Komanda dirbo gana... banguotai. Vienu metu vieni labiau įsitraukė, kitu metu – kiti. Nesigailiu, kad buvo suburti būtent šitie žmonės – pripažinsiu, kad iš jų turėjau ko pasimokyti. Žinoma, kar-tais tekdavo ir nusivilti: dėjau į juos daug vilčių, o jų kai kurie ir nepateisino. Daugelis tikriausiai paklaustų, kodėl tų žmonių neatsisakiau. O neatsisakiau todėl, kad vi-suomet tikėjausi geriausio – kad žmogus susivoks, pradės nuoširdžiai dirbti, tačiau ne visuomet tai įvykdavo.Jau kovo 21-ąją Tu ir Tavo komanda užleis vietą naujie-siems savanoriams. Ko pa-

linkėsi, ką gali jiems patarti?Atsiduoti visu 100 pro-

centų organizacijai. Jeigu iš anksto matai, kad negalėsi to padaryti, geriau neik, nes gali nuvilti kitus žmones. Palinkėsiu būti „idėjiniais durneliais“ (išmokau šią frazę iš alumnų) gerąja pra-sme, nes tokių žmonių orga-nizacijai reikia. Prezidentui palinkėčiau būti visada tvir-tam, žinoti, ką galvoja ir ko nori studentai. Svarbiausia – nebijoti išsakyti savo nuo-monę ir būti tvirtam.

Dar vienas palinkėjimas visiems sąjungos nariams ir studentams – nepamirš-kit mūsų šūkio „Kilk ugdy-damas save, studente!“ Juo daug pasakyta...

Atrodo, net 7 metus pra-leidus tarp studentų ir dir-

bant studentams būtų sunku imti ir viską per vieną dieną palikti. tačiau nepaisant to, kad D. Mickutė jau palieka KUSS, ji vis dar nenori vi-siškai atsiriboti nuo visko: „Sąjunga visada liks tas da-lykas, kuris trauks ir kur no-rėsis užsukti paklausti, kaip sekasi, o kartais ir padėti, jeigu tik nauji žmonės tos pagalbos norės.“ Diana taip pat atskleidė, kad, paragavusi lektorės duonos, jos nebeno-rėtų atsisakyti ir kartais pasi-dalytų patirtimi su naujaisiais sąjungos nariais. O po ma-gistro, anot merginos, keliai nežinomi. Gal tai bus darbas, gal doktorantūros studijos, o galbūt trys vaikai ir šuo.

R. Gorodeckienės nuotr.

PATARIMAS. „Linkiu atsiduoti visu 100 procentų organizacijai. Jeigu iš anksto matai, kad negalėsi to padaryti, geriau neik, nes gali nuvilti kitus žmones“, – savo įpėdiniui sako kadenciją baigianti KUSS pre-zidentė D. Mickutė.

2014 m. vasaris (Nr. 47) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 88

Naujas ir nepamirštamas etapas prasideda ir iš svečių šalių pagal „Erasmus“ mainų

programą atvykusiems stu-dentams. Šį kartą į Klaipėdą atvyko 21 studentas iš turki-

Klaipėdos universitete – nauji studentai iš užsienio

Giedrė BURBAItėESN KUK viešųjų ryšių koordinatorėPirmąją vasario savaitę Klaipėdos universiteto studentai pradėjo naują semestrą žadėdami, kad geriau mokysis, bet nepamirš ir studentavimo malonumų.

2013 metų pabaiga tapo įsimintina jungtinei Klai-pėdos universiteto Vadybos katedros magistro studijų studenčių Jurgitos Kasnaus-kės ir Saidos Kiaulakytės bei Kūno kultūros ir spor-to pedagogikos bakalauro studijų studentų Kęstučio Laurinaičio ir Aurimo Juš-kos komandai, skambiu pa-vadinimu „SAJKO“, vado-vaujamai Vadybos katedros vedėjo prof. dr. Rimanto Sta-

šio. Įveikę daugiau kaip 70 komandų iš visos Lietuvos universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų, jie iškovojo trečią-ją vietą.

Nacionaliniame rinko-daros ir inovacijų projekte Klaipėdos universiteto ko-manda pristatė išskirtinį pro-duktą su paslauga – „Virtua-lų asmeninį trenerį SAJKO“. Sporto klubai, naudodami šį įrenginį, galės gauti papildo-mo pelno ir padidinti veiklos

„SAJKO“ – kelias į sėkmę?Jurgita KASNAUSKėVadybos katedros studentė

Renginys „Idėja“, organizuojamas Vilniaus univer-siteto, jau dešimt metų studentams suteikia galimy-bę išradingai pritaikyti įgytas rinkodaros žinias jų kuriamoms idėjoms. Tai puiki proga parodyti stu-dentišką išradingumą ir dar geriau pajusti rinkoda-ros svarbą ir įdomumą, nors tai yra labai sudėtinga: laukia ilgas ir nuoseklus darbas, kompetentingos ir visoje Lietuvoje žinomų ekspertų komisijos ver-tinimas, griežtas inovacijų realumo bei tinkamumo šiuolaikinei rinkai vertinimas. Tačiau įveikti visus šiuos sunkumus ir neįmanoma paversti įmanoma Klaipėdos universitetui pavyko!

jos, Ispanijos, Belgijos, Čeki-jos, Latvijos, Liuksemburgo. tarp šių studentų yra ir du praktikantai – Flaviano Ber-tina iš Italijos ir Laura Šulce iš Latvijos.

Kad pirmoji semestro savaitė studentams būtų kuo įsimintinesnė, Klaipė-dos ESN (Erasmus Students Network) organizacijos na-riai – Klaipėdos universite-to ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai surengė įvairiausių pramogų. Pirmąją dieną jie užsienio studentams papasakojo apie Lietuvą, Klaipėdą ir Klaipėdos uni-versitetą. Svečiai turėjo gali-mybę ne tik pademonstruoti savo žinias apie mūsų šalį, bet ir šiek tiek susipažinti su kitais mainų programos da-lyviais. trečiadienio popietę vyko Klaipėdos universiteto studentės Agnės Bytautaitės surengta ekskursija po Klai-pėdos senamiestį, kurioje dalyvavo ir Klaipėdos uni-versitete, ir Klaipėdos vals-tybinėje kolegijoje studijuo-siantys studentai.

Praėjusią savaitę univer-sitete vyko lektorės Rūtos Grumadaitės-Pabarčienės kultūrinė paskaita ir Klaipė-dos universiteto studentės Giedrės Burbaitės surengta įvadinė lietuvių kalbos pa-moka, kurioje užsieniečiai aktyviai dalyvavo, išmoko naudingų žodžių ir frazių. Ketvirtadienį ir penktadienį studentai aplankė vietas, ku-riose šį semestrą galės leisti savo laisvalaikį. Be visa to, „Erasmus“ studentams buvo suorganizuotas ir boulingo turnyras – geriausios koman-dos bus apdovanotos ESN or-ganizacijos prizais.

ESN KUK organizacijos nariai stengiasi visus užsienio studentus įtraukti į kuo įvai-resnį Klaipėdos ir jos apylin-kių kultūrinį gyvenimą, su-pažindinti su lietuvių kultūra bei tradicijomis. Šį savaitgalį planuojama vykti į Palangą, į kasmetinį renginį „Palan-gos stinta 2014“, o kovo pra-džioje – dalyvauti Klaipėdos miesto Užgavėnių šventėje.

efektyvumą. Ši prekė kartu su paslauga bus sėkminga ir padės išspręsti opią pro-blemą Lietuvoje – sparčiai prastėjančią visuomenės sveikatos būklę. Studen-tų idėja sulaukė ypatingo komisijos narių dėmesio ir buvo puikiai įvertinta.

Idėjų novatoriškumas, ti-kėjimas komandos ir univer-siteto sėkme padėjo pelnyti sunkią ir labai lauktą prizinę trečiąją vietą. tad drąsiai galima teigti, kad Klaipėdos universitetas generuoja šiuo-laikiškas idėjas ir inovacijas.

SVEČIAI. Iš svečių šalių pagal „Erasmus“ mainų programą į Klai-pėdą atvyko 21 studentas iš Turkijos, Ispanijos, Belgijos, Čekijos, Latvijos, Liuksemburgo ir du praktikantai iš Italijos ir Latvijos.

ESN KUK nuotr.

ĮRODYMAI. Komandos „SAJKO“ pasiektas rezultatas ir jų inovacijos – to puikus įrodymas, kad Klaipėdos universitetas generuoja šiuolai-kiškas idėjas ir inovacijas. R. Stašio nuotr.

/ laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 2014 m. vasaris (Nr. 47) 9STATUSAS: STUDENTAS

Šiuo metu Olegas studi-juoja Klaipėdos universite-te pagal pramonės elektros įrangos ir automatikos ma-gistrantūros studijų pro-gramą ir dirba inžinerinių projektų įmonėje. Jis pats tikina nieko įdomaus nevei-kiąs. „Dieną darbas, vakare universitetas, po to – namai arba robotukai, o tada pasi-matymai, jei tik kas sutinka susitikti vėlai vakare“, – juokauja vaikinas.

„Aš jau mokykloje už-sikrėčiau konstravimu. No-rėjau ką nors konstruoti, valdyti. Vaikystėje konstra-vau lego kaladėlėmis – jau anuomet mano konstrukci-nėje vaizduotėje gimdavo įvairūs tankai, robotai, jau tada iš kažkur galvoje buvo konstravimo mechanizmas,

Ieva AUGytėOleg Lyan – ne tik vienas iš KU studentų, pretenduo-jantis nusinešti pergalę „Valio“ apdovanojimuose, bet ir itin aktyvus mūsų universiteto magistrantas. Jis vadovauja KU robotikos būreliui ir dar veikia aibę visokiausių dalykų, kaip pats sako – dėl kitų.

bet trūko autonominio val-dymo, – pasakoja Olegas. Jis atsimena dažnai žiūrėda-vęs robotų kovas ir svajojęs kada nors sukurti ką pana-šaus: – Kartą visai atsitikti-nai į mano rankas pakliuvo literatūra apie robotų kūri-mą. tuomet ji atrodė labai sudėtinga, o pats roboto kū-rimas buvo tiesiog nepasie-kiamas dalykas.“

Olego nuomone, inži-nieriumi yra tiesiog gimsta-ma: „Kažkada norėjau stoti į chemiją, nes man labai patiko chemijos mokytoja. Rašydavo vien 10-tukus. tačiau tuomet pagalvojau: o kas tokie yra mano tė-vai – juk elektrikai. Kodėl man elektriku nebūti? Čia-gi viskas kraujyje.“ Vienas pagrindinių vaikino tikslų

buvo ir yra kurti ateitį. „O ją galima kurti tik techno-logijomis. taip ir atsidūriau Klaipėdos universitete“, – šypsosi studentas.

Robotų konstravimo ma-nija Olegas užsikrėtė jau pirmame kurse. Katedroje vaikinui buvo pasiūlyta prisi-jungti prie robotikos būrelio: „Vos apie tai išgirdau, man sužibo akys: kas, kaip, kur?“ tačiau didžiausia konstra-vimo aistra apėmė tada, kai jis, dalyvaudamas varžybose Australijoje, laimėjo antrą-ją vietą. „tai buvo pirmasis mano robotukas, o taip gerai daužėsi“, – džiaugiasi Ole-gas. Vaikinas pasakoja, kad daugiausia įspūdžių palieka didžiulis adrenalino kiekis, užplūstantis varžybų metu, kai iš noro laimėti net rankos dreba.

Dabar Olegas jau pats vadovauja KU robotikos būreliui. „Aš studentams stengiuosi perduoti viską, ką žinau pats, – sako Ole-

gas. Vis dėlto patikina, kad, nors ir yra gerbiamas būre-lio studentų, nesutiktų dirbti universitete: – Aš turiu dar-bą, o ir apskritai dėstytojo darbas nėra lengvas.“

„Vienintelis dalykas, dėl ko viskas yra daroma – žmonės. Naujausios techno-logijos kuriamos tam, kad pagerintų jų gyvenimo ko-kybę, padėtį. tad ir aš viską darau tik dėl žmonių“, – tei-gia Olegas. Vaikinas pasa-koja, kad anksčiau svajojo sukurti kosminę koloniją, kolonizuoti kokią nors pla-netą ar net užkariauti visą galaktiką, tačiau dabar sten-giąsis gyventi ne dėl savęs, o dėl kitų – kurti ateitį.

„Dabar mano svajonės pildosi po truputį, o labiau-siai džiugina tai, kad visi darbai, kuriuos darau, duo-da vaisių. tai ir yra turbūt geriausias grįžtamasis ry-šys, pats brangiausias darbo įvertinimas“, – reziumuoja Olegas.

Ateitį konstruojantis studentas Oleg Lyan

SĖKMĖ. „Dabar mano svajonės pildosi po truputį, o labiausiai džiugina tai, kad visi darbai, kuriuos darau, duoda vaisių. Tai ir yra turbūt ge-riausias grįžtamasis ryšys, pats brangiausias darbo įvertinimas“, – sako Olegas.

2014 m. vasaris (Nr. 47) / laikraščio KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS priedas / 10

Jau daugiau kaip pusę amžiaus per Baltijos šalis vilnija studentų dainų ir šo-kių šventė „Gaudeamus“. Sumanyta 1956 metais kaip trijų Baltijos šalių studentų meno festivalis, dabar ji iš-augo į didžiulį renginį, kuria-me dalyvauja trijų valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietu-vos – dainuojantis, grojantis ir šokantis jaunimas. Pir-moji studentų šventė įvyko

1956 m. tartu mieste, Esti-joje. Vėliau šią gražią šventę Estija, Latvija ir Lietuva ėmė organizuoti pasikeisdamos. 1967 metais šventė pava-dinta „Gaudeamus“ vardu. 1988 metais Vilniuje vyku-si dešimtoji „Gaudeamus“ šventė sutapo su Atgimimo judėjimu: studentų dainose ir šokiuose buvo ryškūs tau-tiniai motyvai, kovos už lais-vę simboliai. tad studentija,

Baltijos šalių studentų šventės „Gaudeamus XVII“ belaukiantDoc. dr. Vidmantas MAČIULSKISMF Choreografijos katedros docentasXVII „Gaudeamus“ šventės Šokių dienos meno vadovas

Loterija be pralaimėjimoAkcijos dalyvės turėjo

galimybę sukti laimės ruletę, nulėmusią laimėjimus: buvo galima išsukti „bučinį“, „ap-kabinimą“, „saldainį“ ir kitus prizus. Išsukusios ,,bučinį‘‘ ar ,,apkabinimą“ dalyvės traukė lapukus, ant kurių buvo JtF vaikinų numeriai. Laimin-guoju numeriu pasipuošęs vaikinas bučiavo, apkabino, lydėjo nugalėtojas iki paskai-tų ar net grojo laimingosioms gitara. Akcija susidomėjo ne tik merginos, bet ir dėstytojos, dekanai, taip pat ir fakultetų vaikinai, dėl to buvo pakeis-tos taisyklės – vyriškosios gi-minės dalyviams prizus teikė

Studentų akcija „Duok lituką, gauk bučiuką“Dovilė GAŠKAItėJTF SA narė

Jūrų technikos fakulte-to studentų atstovybės (JTF SA) nariai nuo va-sario 10 iki 13 dienos da-lijosi meile visame uni-versitete. Akcijos „Duok lituką, gauk bučiuką“ metu buvo aplankyti visi septyni universite-to fakultetai. Iniciatyvos metu surinkti pinigai bus skirti senelių namams, kuriuos JTF SA aplankys ir padovanos už akcijos lėšas nupirktų reikalin-giausių daiktų.

kaip veikliausia mūsų visuo-menės dalis, dalyvaudama „Gaudeamus“ šventėse tam-pa ne tik kultūros vartotoja, bet ir jos kūrėja, atsakinga už jos raidą ir nacionalinio identiteto išsaugojimą. Kas ketveri metai vykstančiose „Gaudeamus“ šventėse gau-su nepaprastų, jaunatviškai nuoširdžių trijų bendro li-kimo tautų brolių ir seserų emocijų, siautulio, talento, grožio, kartu ir ypatingų tau-tinių bei savaimingų patrio-tinių intonacijų.

„Gaudeamus XVII“ šventėje ruošiasi dalyvau-ti ir Klaipėdos universiteto meno kolektyvai: tautinio meno ansamblis „Vytinė“ (vadovai I. Petrulionienė, doc.

dr. V. Mačiulskis, J. Staniu-lis), mišrusis choras (va-dovas doc. A. Šumskis), merginų choras (vadovas prof. G. Purlys). Mokomasi šventės repertuaro, derina-mas balsų skambumas, šo-kių žingsnių darnumas. Dar prieš akis apžiūrų jaudulys, o viską vainikuos vasarą vyksianti bendra Baltijos šalių studentų meno šventė „Gaudeamus“.

Linkiu būsimos šventės dalyviams tinkamai pasi-rengti šventei ir deramai atstovauti Klaipėdos univer-sitetui. tegul šis „Gaudea-mus“ Jums, dalyviai, būna gražiausia studentiškų metų šventė.

Vivat Gaudeamus!

JtF merginos.Dalyviai atvėrė savo širdis

ir parodė, kad stengiasi būti geraširdžiai ir supratingi se-nelių namuose gyvenantiems seniems žmonėms: dalyviai aukojo ne tik dėl loterijos, buvo ir tokių, kurie dalijosi savo gerumu atsisakę daly-vauti loterijoje.Lėšos – senelių namams

JtF ketino aplankyti se-nus, vienišus žmones. tuo-met, svarstant kaip jiems pa-dėti ir surinkti kuo daugiau lėšų, šovė mintis apie Valen-tino dienos akciją. O kas gali būti geriau už dovanotą meilę ir gerumą tiems, kam to iš tie-

sų reikia? Pagrindinė idėja kilo Jonui Skrodeniui, an-trakursiui, studijuojančiam chemijos inžineriją. Akcijai dar nesibaigus jau buvo su-rinkta keli šimtai litų. „Buči-nukais“ JtF SA neapsiribos – visą vasario ir kovo mėnesį bus galima aukoti pinigėlius ar daiktus senelių namams, o kovo pabaigoje atstovybės nariai aplankys senolius ir jiems dovanos tai, ką suau-kojo visi geraširdžiai. No-rinčiųjų prisidėti prie šios labdaringos akcijos laukia-me JtF SA kiekvieną dieną nuo 11.30 val. (Bijūnų g. 17, 320 a.).

KVIETIMAS. Kovo mėnesį vyks dar viena labdaringa akcija, prie kurios prisidėti laukiami visi studentai.KUSS JTF SA nuotr.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) 11SVETUR

„Leader dance“ – Euroly-gos ir Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionas, atrankos keliu turėjęs galimybę pasi-rodyti pasaulio, taip pat ketu-riuose Europos vyrų krepšinio ir dviejuose Europos moterų krepšinio čempionatuose. Jau du kartus KU krepšinio pa-laikymo komanda šoko Pran-cūzijos krepšinio žvaigždžių dienoje Paryžiuje ir net keturis

„Leader dance“: svajonės pildosiIeva LIŠKEVIČIūtėKlaipėdos universiteto šokėjų kolektyvas „Le-ader dance“ per savo dvidešimties metų gyva-vimo laikotarpį įspūdin-gais pasirodymais krep-šinio aistruolių kraują kaitino daugelyje pasau-lio šalių, garsindamas ne tik Lietuvos ir uos-tamiesčio, bet ir Klaipė-dos universiteto vardą. Dar visai neseniai šokė-jos keturias dienas sve-čiavosi Turkijoje esan-čiame Mersino mieste, kur dalyvavo krepšinio žvaigždžių dienoje.

kartus – turkijoje vykusioje krepšinio žvaigždžių dienoje. Dar neišblėsus įspūdžiams iš turkijos, Pedagogikos fakul-teto Kūno kultūros katedros docentė ir šokėjų kolektyvo „Leader dance“ vadovė Bronė Švitrienė pasakoja apie ten pa-tirtą sėkmę ir pripažinimą.

Vos atvykus į turkiją „Le-ader dance“ pasitiko netikėta žinia – šokėjos buvo pakvies-tos filmuotis Stambulo tele-vizijoje. tiesioginės translia-cijos metu kolektyvas parodė kelias šokių variacijas ir ben-dravo su žurnalistais.

turkija – viena iš dauge-lio šokėjų stotelių šiais me-tais. Vasario 13 d. merginos dešimt dienų viešėjo Prancū-zijoje krepšinio lygos taurės finaluose „Leaders cup in Disneyland“. tiesa, dėl laiko trūkumo vadovė negalėjo ly-

dėti kolektyvo, tačiau dėl to sako nė kiek nesibaiminusi. „Išleidžiu ir pasitikiu mergi-nų grupe. Juk geras vadovas – tas, kurio kolektyvas gali dirbti kurį laiką ir be jo“, – įsitikinusi B. Švitrienė. O štai kovo 6 d. merginos išvyksta į JAV, kur šoks Čikagoje vyk-siančiose NBA rungtynėse. „tiek krepšininkui žaisti NBA yra didis pasiekimas, tiek kie-kviena krepšinio palaikymo grupės šokėja svajoja patekti į NBA aikštelę ir savo kailiu pajusti tą nuotaiką ir energiją. Būsime pirmosios kregždės iš Europos, pasirodančios NBA aikštėje“, – didžiuojasi kolek-tyvo vadovė.

tačiau, „Leader dance“ vadovės žodžiais, tai tik visų šių pasiekimų patrauklioji pusė, iš išorės atrodanti bliz-gi ir lengva. Užkulisiai slepia

sunkų darbą, kuris neapsieina be ašarų, nusivylimų ar trau-mų. „Džiaugiuosi, kad per tuos dvidešimt metų nė viena mergina, dar turinti galimybę šokti, nėra palikusi grupės dėl kolektyvo ar vadovo kaltės. Man tai – antra šeima, atiduo-du visas savo jėgas, kad joje vyrautų darna ir sąžiningas darbas. Ir tai, be abejonės, at-perka visus vargus“, – įsitiki-nusi vadovė.

Paklausta apie tolimesnius planus ir lūkesčius, kai, rodos, svajonė jau ranka pasiekiama, B. Švitrienė tik prasitaria, kad didžiausias dabarties ir atei-ties tikslas – gerai pasirodyti. „Gyvenkime šia diena, o ryto-jus pats mumis pasirūpins“, – nukerta KU šokėjų kolektyvo „Leader dance“ vadovė doc. Bronė Švitrienė.

PASIEKIMAS. Kovo 6 d. „Leader dance“ merginos išvyksta į JAV, kur šoks Čikagoje vyksiančiose NBA rungtynėse. „Tai – kiekvienos palaikymo grupės šokėjos svajonė“, – didžiuojasi kolektyvo vadovė doc. B. Švitrienė.

2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS12

Iškilmingo renginio metu įteiktos padėkos ir premijos šiems Universiteto darbuotojams:Prof. dr. Petrui Grecevičiui – už reikšmingus pasiekimus meninėje veikloje 2013 metais;Dr. Hans Georg Umgiesser – už reikšmingus pasiekimus fizinių mokslų srityje 2013 metais;Prof. habil. dr. Sergejui Lebedevui – už reikšmingus pasiekimus technologijos mokslų srityje 2013 metais;Dr. Ernestui Vasiliauskui – už reikšmingus pasiekimus humanitarinių mokslų srityje 2013 metais;Prof. dr. Ligitai Šimanskienei – už reikšmingus pasiekimus socialinių mokslų srityje 2013 metais;Prof. dr. Arvydui Martinkėnui – už novatorišką mokslo ir studijų plėtrą 2013 metais;Doc. dr. Gintautui Zabielai – už aktyvią mokslinę veiklą humanitarinių mokslų srityje 2013 metais;Aušrinei Bergaudienei – už efektyvų studijų proceso užtikrinimą ir dalykišką bei nuoširdų bendravimą su studentais;Doc. dr. Erikai Župerkienei – už aktyvią mokslinę veiklą socialinių mokslų srityje 2013 metais;Prof. habil. dr. Vytautui Paulauskui – už aktyvią mokslinę veiklą technologijos mokslų srityje;Prof. habil. dr. Stasiui Vaitekūnui – už aktyvią mokslinę veiklą socialinių mokslų srityje;

Tatjanai Žuravliovai – už atsakingai atliekamą darbą, nuoširdų bendravimą ir indėlį organizuojant fakulteto renginius;Prof. dr. Aldžiui Gedučiui – už aktyvią mokslinę veiklą socialinių mokslų srityje;Prof. habil. dr. Juliui Ramanauskui – už aktyvią mokslinę veiklą socialinių mokslų srityje;Prof. habil. dr. Eugenijai Adaškevičienei – už aktyvią mokslinę veiklą socialinių mokslų srityje;Erikai Tarvainienei – už efektyvų studijų proceso užtikrinimą;Doc. dr. Neringai Strazdienei – už aktyvią mokslinę veiklą socialinių mokslų srityje;Dr. Laurai Paulionienei – už reikšmingus pasiekimus fizinių mokslų srityje 2013 metais;Virginijai Jurgaitytei – už aktyvią akademinę ir visuomeninę veiklą;Dr. Martynui Bučui – už aktyvią projektinę ir mokslinę veiklą biomedicinos mokslų srityje;Dr. Alvydui Šimkūnui – už aktyvią mokslinę veiklą biomedicinos mokslų srityje;Doc. Gediminui Šimkui – už aktyvią meninę veiklą.

UNIVERSITETO MĖNUO

Universitete paminėta Vasario 16-ojiLietuvos valstybės at-kūrimo diena Klaipėdos universitete paminėta vasario 14 dieną.

Minėjime pranešimą „tarp „Rytų ir Vakarų“: apie lietuviškosios orientacijos paradoksus Vasario 16-osios proga“ perskaitė dr. Vasilijus Safronovas, aktorė, renginių režisierė Virginija Kochans-kytė ir tarptautinių konkursų laureatė pianistė doc. Inga Maknavičienė publikai pri-statė literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Žmogaus mis-terija. Dedikacija dr. Vincui Kudirkai“.

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus informacija

R. Gorodeckienės nuotr.

APDOVANOJO. Iškilmingo renginio metu įteiktos padėkos ir premijos Universiteto darbuotojams.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) 13UNIVERSITETO SVEČIAI

Esate parengusi nemažai programų, kurias prista-tydama važinėjate po visą Lietuvą. Šį kartą sukūrėte programą apie Lietuvos po-etą, prozininką, publicistą Vincą Kudirką.

Iš tiesų šią programą mane paskatino parengti Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės kultū-ros tarybos pirmininkė Mari-ja Remienė, kuri paskambino man iš Čikagos ir pasakė, kad lietuvių bendruomenė tiek JAV, tiek Kanadoje nori pa-minėti „tautiškos giesmės“ sukūrimo šimtąsias metines ir paklausė, ar aš sutikčiau atvažiuoti ir paskaityti ką nors iš V. Kudirkos kūrybos. Aš mielai sutikau. Iš pradžių maniau, kad tik skaitysiu jo kūrybą, tačiau paskui supra-tau, kad noriu pati pažinti ir suprasti V. Kudirką kaip asmenybę. Užsidegiau idė-ja parengti tokią programą, kuria per jo prisiminimus, jo ir su juo drauge gyvenusių, keliavusių, dirbusių žmonių laiškus klausytojams pristaty-siu V. Kudirkos asmenybę, jo gyvenimo kelią, kūrybą. taip ši programa gimė jau prieš 15 metų.Prašom paaiškinti literatū-rinės-muzikinės kompozi-cijos pavadinimą – „Žmo-gaus misterija“.

Kai rengiu programas, skaitau ne tik tų autorių kū-rybą, bet perskaitau ir tai, kas apie juos parašyta. Šiuo atve-ju galbūt tokiu atspirties taš-ku man tapo Vytauto Kavolio knyga „Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija“. V. Kavolis šioje kny-goje formuluoja, kad žmogus gali patį aiškiausią dalyką – save – padovanoti labiausiai abejotinam – nežinomybei. Ir toje nežinomybėje sukurti

Interviu su aktore Virginija KochanskyteVasario mėnesį prisipažįstame meilę ne tik savo mylimiems žmonėms, bet ir parodome pagarbą ir meilę savo Tėvynei. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kalbėjomės su aktore, skaitove, UNICEF geros valios ambasadore Virginija Kochanskyte, vasario 14 d. kartu su pianiste Inga Maknavičiene universiteto bendruomenei pristačiusia programą „Žmogaus misterija. Dedikacija dr. Vincui Kudirkai“.

Susitikimas su tautos žmogumi dr. Vincu Kudirka

savo vietą. Žmogus pirmiau-sia kuria pats save, o paskui išreiškia, ką jis galvoja, sva-joja. tai ir yra žmogaus mis-terija.Kaip programai rinkote li-teratūrinius ir muzikinius kūrinius?

Pirmiausia rinkausi tai, kas man patinka. Žinoma, tai priklauso ne tik nuo as-meninės, bet ir nuo kultūri-nės, informacinės, pilietinės patirčių, literatūrinio išma-nymo ir skonio. Rinkausi ir tai, kas man atrodo svarbu asmenybei atspindėti. Aišku, svarbiausia – paties autoriaus kūryba. Kas gali autorių ge-riausiai atspindėti nei jis pats? Vėliau renku įvairius gyveni-mo faktus, kitų prisiminimus, pasakojimus, ko mes nežino-me arba mažai žinome, kas yra netikėta ir nuostabu. Štai taip ir susidėlioja programa. Programą apie Vincą Kudirką pirmiausia aš kūriau kaip li-teratūrinę kompoziciją, o vė-liau, kai mane pradėjo kviesti

į didesnes sales, atsirado gali-mybė programą teatralizuoti. Juk XIX a. buvo populiarūs meno salonai, kuriuos kūrė ir Vincas Kudirka. Jis orga-nizuodavo instrumentinius ansamblius, kūrė muziką (yra išlikę 8 jo instrumentiniai kū-riniai), pats gražiai dainavo, skaitė poeziją. taigi didesnė scena leido man pasikviesti pianistą, kvartetą, kad su-griežtų V. Kudirkos kūrinius ir kartu atspindėtų tai, kas jam buvo brangu.Vytautas Kavolis rašė: „Kudirka savyje vienijo maironiškąją romantiką ir šliūpiškąjį socialinį kovin-gumą, griniškąjį pozityvis-tinį darbą ir čiurlioniškąją meninės kūrybos kibirkš-tį.“ Kokį V. Kudirką sten-giatės atskleisti Jūs?

Stengiuosi atskleisti visą V. Kudirkos asmenybės spek-trą. Kadangi dabar įrašinė-jame kompaktinę plokštelę „Žmogaus misterija. De-dikacija Vincui Kudirkai“,

man labai svarbu parodyti tą nuostabų, kuriantį žmogų, to-dėl negalima palikti šešėlyje ir jo muzikinės kūrybos. La-bai džiaugiuosi, kad į mano kvietimą bendradarbiauti labai maloniai atsiliepė pia-nistė, tarptautinių konkursų laureatė Inga Maknavičienė ir Klaipėdos kvartetas „Mu-sica Libera“. Kompaktinėje plokštelėje bandome atskleis-ti tiek poetinę, tiek muzikinę V. Kudirkos kūrybą. Labai svarbu parodyti V. Kudirką iš žmogiškosios, jautriosios, kasdienės pusės, kuri daž-niausiai lieka didžiųjų darbų šešėlyje. Visi faktai yra sura-šyti enciklopedijose, o mano, kaip aktorės, pasirinkimas yra interpretuoti ir pateikti „kasdienybės aukso dulkes“, kas daro mūsų istoriją gyvą.

Kalbino Kristina Abromavičiūtė

TĘSINYS www.ku.ltNAUJIENOSE

R. Gorodeckienės nuotr.

KŪRINYS. Virginija Kochanskytė kartu su pianiste Inga Maknavičiene universiteto bendruomenei prista-tė programą „Žmogaus misterija. Dedikacija dr. Vincui Kudirkai“.

2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS14SPORTAS

Stalo tenisasVilniuje vykusiame Lie-

tuvos jaunimo čempionate, kuriame dalyvavo po 16 merginų ir vaikinų iki 21-erių metų, Klaipėdos uni-versiteto studentas Alfredas Udra be didesnio pasiprie-šinimo rezultatu 4:0 įveikė vilnietį Jokūbą Biveinį ir tapo šių metų Lietuvos jau-nimo čempionu. Alfredas dar gruodžio mėnesį Kaune vykusiame tradiciniame kas-metiniame pajėgiausių ša-lies stalo tenisininkų turnyre „top-12“ įrodė, kad yra sti-priausias stalo tenisininkas Lietuvoje.Badmintonas

Rygoje (Latvija) vykusia-me tarptautiniame badmin-tono turnyre „Babolat Riga Open 2014“ dėl 3 vietos ko-vojęs JtF studentas Edgaras Slušnys 21:11, 11:21, 21:18 įveikė komandos draugą Lauryną Sparnauskį ir iško-vojo bronzos medalį.

Lietuvos badmintono čempionate, kuriame šįkart

KU studentų sporto pasiekimai

Doc. dr. Genovaitė AVIŽONIENėSporto klubo pirmininkė

dalyvavo visi pajėgiausi ša-lies žaidėjai, Londono olim-pinių žaidynių dalyvė Akvilė Stapušaitytė ir po traumos atsigaunantis Kęstutis Na-vickas pateisino favoritų vardą, nors ir turėjo gerokai paprakaituoti. Svarbiausiame Lietuvos badmintono turnyre dalyvavo 75 dalyviai iš 8 Lie-tuvos badmintono klubų.

Vyrų vienetų varžybo-se Kęstutis Navickas 21:8, 21:12 nugalėjo Giedrių Dimą, 21:9, 21:16 – Kazi-mierą Dauskurtą, pusfinaly-je tik po labai atkaklios tri-jų setų kovos 21:12, 19:21, 21:16 – Povilą Bartušį ir finale 21:11, 21:14 – Klai-pėdos universiteto JtF stu-dentą Edgarą Slušnį, kuriam atiteko sidabro medalis.

Edgaras mišriame dve-jete kartu su Gerda Voite-chovskaja (PF) iškovojo trečiąją vietą. Gerda bronzos medalį taip pat iškovojo vie-netų varžybose.

Vasario 11 d. Bazelyje (Šveicarija) vykusiame Eu-ropos vyrų komandiniame badmintono čempionate Ed-

garas Slušnys atstovavo Lie-tuvos rinktinei, tačiau sva-resnių laimėjimų nepasiekė.Lengvoji atletika

Klaipėdoje buvo sureng-tas Lietuvos universitetų studentų lengvosios atletikos žiemos čempionatas, ku-riame pasiekti trys geriausi šalies sezono rezultatai. Lie-tuvos sezono rekordus pasie-kė šie studentai: buvęs KU atstovas, dabar LSU dok-torantas Artūras Janauskas (60 m barjerinis bėgimas, 8.15 sek.), Darius Aučyna (trišuolis, 14,94 m) ir KU SMF studentas Šarūnas Ba-nevičius (rutulio stūmimas, 19,22 m – tai taip pat ir Klai-pėdos uždarųjų patalpų rutu-lio stūmimo rekordas). Šarū-nas yra rimtas pretendentas patekti į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Šarūnas ne tik geras spor-tininkas, bet ir pažangus studentas – jo egzaminų vi-durkis yra 9,53 balo. Vasario mėnesį Šarūno dar laukia Lietuvos lengvosios atletikos suaugusiųjų čempionatas.

Kitas Klaipėdos univer-siteto studentas – Laury-nas Gendvilas – per 60 m bėgimo rungties parengia-muosius bėgimus pasiekė geriausią rezultatą, savo pranašumą prieš kitų uni-versitetų sprinterius įrodė ir finale (6,80 sek.).

60 m barjerinio bėgi-mo antrąją vietą iškovojo PF trečio kurso studentas tomas Malakauskas. Jis Lietuvos lengvosios federa-cijos taurės varžybose, kur dalyvavo pajėgiausi šalies lengvaatlečiai, finišavo tre-čiasis.

60 m bėgimo sidabro medalį iškovojo Živilė Bro-koriūtė (7,82 sek.).

Karolis Murašovas (SvMF) rutulio stūmimo rungtyje tik vienu centime-tru (17,02 m) nusileido an-trosios vietos laimėtojui ir iškovojo trečiąją vietą.

800 m bėgimo rung-tyje Banga Balnaitė (2:15.78 min) finišavo tre-čioji. Aistė Daugėlaitė iš-kovojo 60 m barjerinio bėgimo bronzos medalį. Bronzos medalius taip pat laimėjo Klaipėdos univer-siteto merginų ketvertas ir vaikinai (4x200 m).

Komandinėje įskaito-je iškovota šeštoji vieta (14561). Prizines vietas už-ėmė LSU (I vieta, 16840), MRU (II vieta, 16127), VU (III vieta, 16024).Futbolas

Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybių I lygos nugalėtoja antrus metus pa-eiliui tapo Klaipėdos uni-versiteto komanda: finale net 10:0 (4:0) ji sutriuškino Klarksono-Plikių futbolo komandą. Finalinių rungty-nių laimėti tokiu skirtumu lig šiol nepavyko nė vienai komandai.

Klaipėdos universiteto antroji futbolo komanda, dalyvaujanti miesto futbolo antrosios lygos varžybose, kurios dar tęsiasi, taip pat yra stipriausia.

KU Sporto klubo nuotr.

BŪSIMAS OLIMPIETIS. SMF studentas Šarūnas Banevičius yra rimtas pretendentas patekti į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Šarūnas ne tik geras sportininkas, bet ir pažangus studentas – jo egzaminų vidurkis yra 9,53 balo.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS / 2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) 15INFORMACIJA

Lolita ZEMLIENėLeidyklos direktorė

Profesorius Rimas Ža-romskis savo monografijoje „Nemuno delta“ nagrinėja Lietuvos ir Rusijos Kalinin-grado srityje plytinčios Ne-muno deltos gamtos kom-plekso kaitą, įvykusią per paskutiniuosius 400–500 metų. Autorius remiasi įvai-rių laikotarpių kartografine medžiaga, savo ir kolegų pa-skutiniųjų dešimtmečių tyri-nėjimais, gausiais literatūros duomenimis.

Net dvi monografijos išleistos anglų kalba – tai profesoriaus Vytauto Pau-lausko „Ships entering the Port“ ir habil. dr. Dariaus Petkūno „Russian and Baltic Lutheran Liturgy in the Ni-neteenth and twentieth Cen-turies“. Šie autoriai su mūsų leidykla bendradarbiauja ne pirmus metus, yra išleidę ne vieną knygą.

Jau pasirodė ir du Lie-tuvos archeologijos tomai: profesoriaus Algirdo Giri-ninko „Ankstyvasis meta-lų laikotarpis“ ir docentės Audronės Bliujienės „Ro-mėniškasis ir tautų kraus-tymosi laikotarpiai“. Šias monografijas pristatysime vasario 21 d. Vilniaus knygų mugėje. Monografijų leidy-bą finansavo Lietuvos moks-lo taryba.

tradiciškai pasirodė eili-niai mokslinių žurnalų tomai:

Archaeologia Baltica 19. Societies of the past: Appro-aches to landscape, burial customs and grave goods (ISSN 1392-5520, 200 psl.);

Naujienos Klaipėdos universiteto leidykloje

Taip jau susiklosto, kad didelių rudens darbų der-lius – mūsų leidykloje rengtos spaudai knygos – pasirodo sausio mėnesį. Noriu pasidžiaugti tikrai vertingomis monografijomis.

Acta historica univer-sitatis Klaipedensis XXVI. Kristijono Donelaičio epo-chos kultūrinės inovacijos (ISSN 1392-4095, 200 psl.);

Tiltai. Priedas: Moks-lo darbai 2013, Nr. 44. Krikščioniškosios kultūros trajektorijos (ISSN 1648-3979, 176 psl.);

Tiltai, 2013,4 (ISSN 1392-3137, 208 psl.).

Enciklopedijoje rasite ne tik visas šiuolaikines valdy-mo teorijas vystant vadybos mokslą, bet ir jų esmę, in-terpretacijas, požiūrių argu-mentus ir trūkumus. Knygos autoriams svarbu teorijas aiškinti ir taikyti šiandieni-nio pasaulio kontekste. Šalia teorinių įžvalgų aptariami ir pažangiausi jomis remiantis atlikti moksliniai tyrimai. Stengiamasi atsakyti į klau-simus kodėl, kada ir kaip taikomos teorijos praktikoje.

Dvitomė enciklopedija siūlo daugiau kaip 280 įrašų, skirtų žmogiškųjų išteklių, motyvacijos, tarptautinio verslo, strateginio valdymo, kokybės vadybos, inovacijų valdymo ir pan. teorijoms

Nauja knyga – „Vadybos teorijos enciklopedija“Kristina StRIPEIKAItIENėKU bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus darbuotoja

Šį mėnesį pristatome dvitomę 2013 metais išleis-tą „SAGE“ leidyklos enciklopediją, skirtą vadybos mokslui, „Encyclopedia of management theory“ („Vadybos teorijos enciklopedija“).

aptarti ir analizuoti.Knygą rasite Informaci-

nių paslaugų skyriuje, Cen-trinėje bibliotekoje (K. Do-nelaičio a. 3).

Knygą užsisakykite bi-bliotekos kataloge adresu https://aleph.library.lt.

Liuda Zinaida Leleikaitė-Ruseckienė – viena iš ryš-kiausių Klaipėdos universiteto pedagogų, mokslininkų. Ji klojo humanitarinių ir lituanistinių studijų pama-tus Klaipėdos krašte, išugdė ne vieną lituanistų kartą. Šių metų vasario 16-ąją Profesorė švenčia garbingą 80-mečio jubiliejų.

Liuda Ruseckienė sukūrė darnią literatūros pedagogi-kos dėstymo sistemą aukštajai mokyklai, rengiančiai mo-kytojus lituanistus. Paminėtini šie jos leidiniai: Literatū-ros pedagogikos užduotys: Mokytojas. Metodai ir būdai (1994), Literatūros pedagogikos praktikumas (1995), Li-teratūros pedagogikos programa (1998), Literatūros pe-dagogikos klausimai (2004). Už monografiją Literatūros pedagogikos studijos (2001) 2004 m. jai buvo paskirta pirmoji Respublikinio vadovėlių konkurso premija.

Liudos Ruseckienės knygoms būdingas savotiškas dvipusiškumas, pusiausvyra tarp literatūrologijos ir edu-kologijos. Knygos įvairiais aspektais aprėpia daugybę mūsų literatūros reiškinių, jose remiamasi žymiausių literatūrologų darbais, pateikiami ryškūs meninių tekstų analizės pavyzdžiai.

Klaipėdos universiteto Literatūros katedros dėstytojai linki savo mylimai Kolegei sielos ir kūno stiprybės, har-moningos dienų pilnatvės ir vasariškos šviesos.

2014 m. vasaris / Nr. 2 (183) / KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS16

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASISSN 2029-5545tiražas 500 egz.www.ku.lt

Redakcija:Herkaus Manto g. 84Lt-92294, Klaipėdatel.: (8 46) 39 89 85El. paštas: laikrastis@ku.lt

LeidėjasKlaipėdos universitetasSpausdino UAB „Druka“Mainų g. 5, Klaipėdatel.: (8 46) 38 04 58

Redaktorė: Edita ValinčienėKalbos korektorė: Aušra LembergerKorespondentės: Kristina Abromavičiūtė, Živilė Aleksandravičiūtė, Ieva Augytė, Ernesta Ganuševič, Ieva Liškevičiūtė, Augustė Jašinauskienė, Gabija Rakauskaitė, Virginija Sereikaitė, Domantė Stankevičiūtė Maketuotoja: Jurgita JokubauskėRedakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.

Diplomų įteikimo iškilmės KU absolventams

R. Gorodeckienės nuotr.