2013 m. sausio 28 d. / Pirmadienis / Nr. 22 (13 447)

ORAI

Debesuota, kai kur pasnigs.Temperatūra dieną 4-6 laipsniaišalčio, pajūryje 1 laipsnis šilumos.

19p.

Buvęs švietimo ir mokslo vicemi-nistras, brolijos “Lapteviečiai”pirmininko pavaduotojas JonasRytis Puodžius teigia, kad skau-džių šalies istorijos laikotarpiųatmintis ne tik nyksta - vis garsiaugirdėti balsai tų, kurie praeitį ragina užmiršti kuo greičiau.

Į vieną atšiauriausių pasaulio taškų,amžino įšalo žemę, prie Laptevų jūros,prieš daugiau kaip pusę amžiaus prie-varta su mama ir broliu iš Lietuvos išvež-tas mokslininkas dabar neranda atsa-kymo į klausimą, kaip tada jiems pavykoišgyventi. Tačiau išgyvenimo liudijimasgyvas. Dabar svarbiausia, J.R.Puodžiaus

teigimu, kad ypatingo šalies istorijos lai-kotarpio atmintis nebūtų iškraipoma.Apie patirtus išgyvenimus, Laptevų jū-ros tremtinių likimą įamžinusios lietu-vių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys dar-bą - “Lietuvos žinių” interviu su JonuRyčiu Puodžiumi.

3p.

Tautos atmintis tirpsta

UŽSIENIS

Čekijai vadovausaštrialiežuvis

Kartu su Vaclavo Klauso pasitrauki-mu Čekijoje baigėsi ir euroskeptiš-kumo era. Naujasis prezidentas Mi-lošas Zemanas, nors ir nėraeurooptimistas, bet aiškiai į Europąorientuotas politikas. M.Zemanasyra pirmas Čekijos prezidentas, iš-rinktas piliečių tiesiogiai. 68 metųkairiųjų kandidatas, buvęs premje-ras, labiausiai garsėja kaip žmogus,neieškantis žodžio kišenėje. Čekaibaiminasi, kad aštrus M.Zemanoliežuvis kartais gali jam pakišti koją.M.Zemanas gyvena su 20 metų jau-nesne žmona, yra užkietėjęs rūkalius,dažnai matomas su alaus bokalu ar-ba populiarios čekiškos trauktinės“Becherovkos” taurele.

6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

9p. 13p.

DIENOS TEMOS

ŽimantasPacevičius -“tvarkiečių” pasirinkimas 5p.

KULTŪRA

Maestro Modesto Pitrėno narkotikai

Mar

tyno

Am

braz

o (E

LTA

) nu

otra

uka

Meras pinigų ieškopoliklinikose

VALDAS KVEDARAS

Milijardinėse skolose besi-murdančios Vilniaus miesto savivaldybės meras ArtūrasZuokas užsiminė papildomųpajamų ketinantis gauti iš savivaldybei priklausančių poliklinikų - jis viešai teigė šiasviešąsias įstaigas apmokestin-siantis nekilnojamojo turtonuomos mokesčiu.

Idėją apmokestinti poliklinikųnaudojamas patalpas A.Zuokas pa-viešino per vieną renginį, kuriame da-lyvavo sostinės poliklinikų bei kitųsveikatos priežiūros įstaigų vadovai.Šiems pasidžiaugus, kad praėjusiusmetus daugumai jų vadovaujamų įs-taigų pavyko baigti be didesnių skolųarba ilgalaikių įsiskolinimų, A.Zuo-kas tarstelėjo, kad netrukus poliklini-kos privalės mokėti patalpų nuomosmokestį.

Renginyje dalyvavę poliklinikų va-dovai LŽ teigė nežinantys, kaip ver-tinti tokią mero pasakytą žinią, nes jisukėlė nemenką šurmulį ir svarsty-mų bangą. Daugelis neslėpė dėl tonerimaujantys, kiti vylėsi, kad tai tikmero bandymas pajuokauti - esą da-bar galiojantys įstatymai neleidžia sa-vivaldybėms imti patalpų nuomosmokesčio iš joms priklausančių gy-dymo įstaigų.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldy-bės administracijos valdininkai LŽpatvirtino, kad kalbos apie ketinimusapmokestinti poliklinikas jiems nenaujiena. Vis dėlto nė vienas nesuti-ko paaiškinti konkrečiau. “Apie taipapasakoti galėtų pats meras, o mestik kalbas esame girdėję”, - sakė sa-vivaldybės administracijos Sveikatosapsaugos skyriaus vedėja RimantaRožanskaitė.

4p.

Anykščių kraštas galėtų būti pavyz-džiu Lietuvai, sumaniusiai iki 2030-ųjų iš esmės pertvarkyti psichoneuro-logijos pensionus, kad jie iš didžiulių,po vienu stogu šimtus neįgaliųjųglaudžiančių įstaigų virstų mažaisšeiminiais namais 4p.

Vakar Prienuose vykusios Lietuvosmoterų krepšinio lygos “Žvaigž-džių dienos” pagrindinis akcentasbuvo dailiosios lyties atstovių akis-tata su Lietuvos vyrų krepšiniorinktinės legendomis 14p.

VERSLAS

Skolon perkama tik ketvirtadalis būstų

2013 01 28Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

KĘSTUTIS GIRNIUS

Sovietinė teisėsauga turėjo pranašu-mų bent jos vykdytojams. Klaidų ar su-trikimų nekildavo, viskas būdavo su-derinta, sustyguota. Gavę nurodymą išpartijos ar KGB, prokurorai ir teisėjaidirbdavo išvien, kad į nemalonę pate-kęs žmogus sulauktų “teisėto” atpildo.Suimto disidento likimas buvo aiškus.Jis būdavo tardomas, teisiamas ir bau-džiamas. Tik Algirdas Patackas, ko ge-ro, vienintelis sulaikytas kitamanis, il-gainiui nebuvo nuteistas. Tačiau jisatsidūrė už grotų Michailo Gorbačio-vo metais, kai liautasi persekioti žmo-nes už jų įsitikinimus.

Visagalei ir neklystančiai komunistųpartijai tokia tvarka labai tiko. Ji priim-davo sprendimus (visada teisingus), oteismai juos įgyvendindavo. Bėda ta,kad sistema neužtikrino teisingumo,pavertė teismus valdžios tarnaite.

Praėjo daugiau kaip 20 metų, kai so-vietija žlugo, bet sovietinis mentalite-tas tebėra gajus. Dar daroma prielaida,kad kiekvienas žmogus sulaikomas pa-grįstai, kad ilgainiui jo kaltė bus įrody-

ta, tad galima elgtis su juo taip, lyg teis-mas jau būtų paskelbęs nuosprendį.Bent tokį įspūdį sudaro teismų polin-kis lengvabūdiškai skirti suėmimą kaipkardomąją priemonę.

Teisėsaugos organų piktnaudžiavimąkardomosiomis priemonėmis rodo irlobisto Andriaus Romanovskio atvejis,sulaukęs itin daug dėmesio, nes šis žmo-gus turėjo žiniasklaidoje įtakingų drau-gų, kurie piestu stojo jo ginti. Įtariamastuo, kad kartu su dviem bendrininkaisdavė 55 tūkst. litų kyšį tuomečiam Sei-mo nariui konservatoriui Vitui Matuzui,A.Romanovskis buvo sulaikytas Specia-liųjų tyrimų tarnybos pareigūnų birže-lio mėnesį, teismo sprendimu suimtas,o po kurio laiko paleistas. Gruodį įtari-mai iš papirkimo pakeisti į piktnaudžia-vimą. Panevėžio prokuratūros atstovasmekeno: “Taip, perkvalifikuoti. Ne taipjau retai tai daroma.” Pasak jo, įtarimaipakeisti patikslinus aplinkybes.

Praėjusį ketvirtadienį Panevėžio apy-gardos teismas nusprendė, kad žemes-nės instancijos teismas pagrįstai leidomėnesiui suimti viešbučio “Romantic”savininkę Dalią Kuklierienę. Ji buvo su-laikyta drauge su Lietuvos krepšiniofederacijos generaliniu sekretoriumiMindaugu Balčiūnu ir mero patarėjuDariumi Simėnu. Šiedu jau paleisti.

Yra ir kitų itin gėdingų atvejų. EglėKusaitė kalėjo devynis mėnesius - nuo

2009 metų spalio iki 2010-ųjų rugpjūčio.Ji vėl buvo suimta 2011 metų balandį,bet aukštesnės instancijos teismas mer-giną paleido. Ilgai iki teismo kalėjime sė-dėjo ir Malikas bei Hadižat Gatajevai,kaltinami tik buitiniu konfliktu šeimoje.

Laisvės atėmimas - nuožmi bausmė.Esi uždarytas narve kaip koks laukinisgyvulys, galimybės bendrauti su šeimair draugais - labai ribotos, giedrą dienąnegali išeiti pasivaikščioti, pasigrožėtigamta ir t. t. Kalėjime praleistas laikasyra prarastas laikas. Laisvę galima atim-ti tik tada, kai teismas nutaria, kad ištiesų padarytas tokios bausmės vertasnusikaltimas. Nevalia atimti žmoguilaisvės vien įtariant, jog jis nusikalto.

Beveik kiekvienu atveju suėmimuigalima taikyti veiksmingą alternatyvą.Kardomųjų priemonių yra įvairių: na-mų areštas, įpareigojimas gyventi at-skirai nuo nukentėjusiojo, užstatas, do-kumentų paėmimas, įpareigojimasperiodiškai registruotis policijos įstaigo-je, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jeinuogąstaujama, kad įtariamasis mėgins

bėgti, galima priversti jį nešioti elekt-roninio stebėjimo įtaisą, pareikalautiitin didelio užstato. Neįmanoma kom-pensuoti žmogui be pagrindo atimtoslaisvės. Juk teisėjas ir prokuroras nega-li atsukti laiko atgal, pratęsti žmogui gy-venimo paaiškėjus, kad jam be pagrin-do buvo atimta laisvė.

Suprantu, esama ir išimčių. Pavyz-džiui, kalėjime galima laikyti asmenį,kuris įtariamas smurtavimu, ir kai pa-grįstai nuogąstaujama, kad likęs laisvė-je jis toliau smurtaus. Arba kai žmogusanksčiau nepaisė jam taikytų kardomų-jų priemonių ir slapstėsi nuo policijos.Kitais atvejais įtariamasis neturi būti su-laikomas nei mėnesiui, nei juolab de-vyniems mėnesiams, kaip E.Kusaitė.

Prisiminkime, kad Lietuvos teisė-saugos sistema yra neveiksminga. Va-dinamosios rezonansinės bylos daž-nai nesulaukia teismo sprendimo.Generalinis prokuroras Darius Valyspažymėjo, kad per pusantrų metų bu-vo pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai dėlneteisėto praturtėjimo, teismui perduo-ta iš viso 11 tyrimų, bet nuteistųjų užtai kol kas nėra. Taigi didelė tikimybė,jog suimto žmogaus kaltė arba niekadanebus įrodyta, arba kaltinimai bus švel-ninami, kaip A.Romanovskio atveju.

Būtų netikslu sakyti, kad teismai irteisėsaugos organai yra visiškai abejin-gi piktnaudžiavimui kardomosiomis

priemonėmis. Dar 2007 metais buvosugriežtintos namų arešto taikymo są-lygos ir tvarka. Vis dėlto nepakanka-mai pažabota tai, ką laikyčiau teisėsau-gos organų savavaliavimu, mėginimusudaryti sau palankesnes bylos tyrimosąlygas įtariamųjų sąskaita. Pernai pro-kurorai nutarė, jog piktnaudžiavimutarnyba įtariama Danutė Matuzienėnenorėjo duoti “nuoširdžių parody-mų”, todėl siekdami, kad nebūtų pa-veikti kiti su šia byla susiję asmenys,nusprendė ją sulaikyti. Kokių “nuošir-džių” parodymų laukia prokurorai?Kad įtariamasis tučtuojau prisipažin-tų esąs kaltas? Laimė, po dviejų dienųteismas skyrė D.Matuzienei švelnesnękardomąją priemonę - namų areštą.

Pagal kai kuriuos viduramžių teisėskodeksus, teismui nusprendus, kadžmogus be pagrindo apkaltino savo kai-myną, kaltintojui buvo taikoma už nu-sikaltimą numatyta bausmė. Neatsakin-gas elgesys turėjo savo kainą. Nesiūlauatgaivinti šios praktikos ir laisvės atėmi-mu bausti prokurorus bei teisėjus, kurienekaltam žmogui skyrė sulaikymą kaipkardomąją priemonę (nors tokios baus-mės, ko gero, nusipelnė E.Kusaitės per-sekiotojai). Tačiau reikia griežtai apri-boti galimybę, atitinkamai pakeičiantBaudžiamojo proceso kodeksą, į kalėji-mą sodinti teismo nuosprendžio nesu-laukusius įtariamuosius.•

Tebeklesti sovietinės teisėsaugos mentalitetas

Neįmanoma kompensuoti žmogui

be pagrindo atimtos laisvės.

Paskutinę pratęstos Seimo sesijos dieną “darbietė” LoretaGraužinienė iš Socialinių reikalųir darbo komiteto grįžo į Audito,kuriame dirbo aštuonerius metus, pusę jų - vadovavo.

Su Seimo nare kalbamės apie rezo-nansinius praėjusių metų Audito ko-miteto tyrimus ir naujus darbus.

- Jūsų kolegos parlamentarai iš kar-to įtarė, kad be audito ilgai neištversi-te. Džiaugiatės sugrįžusi?

- Buvo įdomu ir naujajame komite-te. Tačiau man, profesionaliai audito-rei, ši sritis kur kas artimesnė, čia galiuparodyti savo sugebėjimus ir būti nau-dingesnė. Man imponuoja, kad Audi-to komitetas į visas problemas žvelgiasistemiškai, nes tik taip atsiskleidžia vi-sas valstybės valdymo vaizdas. Kiti ko-mitetai daugiausia gvildena speciali-zuotus klausimus. Grįžau ir į Europosreikalų komitetą, kuriame dirbau sa-vo pirmą Seimo kadenciją.

- Ar nekeista būti paprasta Auditokomiteto nare?

- Niekada neprisirišu prie kėdės, to-dėl ir ambicijos manęs nesmaugia. Ma-nau, kad ir paprastas Seimo narys galidaug nuveikti.

- Praėjusią kadenciją didelio politi-kų, žiniasklaidos ir visuomenės susido-

mėjimo sulaukė kas ketvirtį Audito ko-miteto skelbiami duomenys apie val-džios institucijų naudojamas biudžetolėšas. Ar ši tradicija bus tęsiama?

- Suvestines darydavome Seimo val-dybos pavedimu, nežinau, kokia busnaujosios valdybos valia. Tuos dvejusmetus, kai rinkome duomenis, valsty-bėje buvo vykdoma griežta taupymoprograma. Buvo sumažintos pensijos,atlyginimai, todėl visuomenė turėjo tei-sę žinoti, kaip gyvena valdžios institu-cijos. Valdžia turi būti atvira.

- Kaip juodžiausiais krizės metaisgyveno valdžios institucijos?

- Kai kuriais atvejais taupumo aiš-kiai trūko. Negailėta lėšų komandiruo-tėms, transportui, ekspertui ir kitomssritims. Darbo užmokestis, ko gero, busdar ne vienos Vyriausybės problema.

Seimo Audito komitetas siūlė siste-miškai peržiūrėti darbo apmokėjimosistemą. Suprantu, kad tai didžiulisdarbas. Vidaus reikalų ministerija bu-vo parengusi projektą, tačiau praėjusiVyriausybė jam nepritarė. Tikiuosi,naujoji grįš prie to klausimo ir sutvar-kys darbo užmokesčio sistemą. Kadnebūtų dirbtinai dalijami priedai irpriemokos už “ypatingus darbus”.

Tai, kad keičiantis valdžioms išei-nantys ministrai saviškiams išmokėjopremijas, garbės jiems tikrai nedaro.

- Neretai po tokių duomenų pavie-

šinimo komitetas ir Jūs asmeniškai su-laukdavote Vyriausybės atkirčio.

- Tokia jau auditorių dalia. Jie priva-lo įvardyti, kas yra blogai, o tikrinamie-ji paprastai randa daugybę priežasčių,kaip pasiteisinti. Vis dėlto mūsų bend-radarbiavimas su Vyriausybe buvo ga-na konstruktyvus. Ji reaguodavo į ko-miteto pastabas ir siūlymus.

- Priminkite dar bent kelis SeimoAudito komiteto atliktus tyrimus, su-kėlusius rezonansą.

- Plačiai buvo apšviesta Valdovų rū-mų istorija. Galime pasidžiaugti, kadmums pavyko probleminius klausimusįsprausti į tvarkingus finansinius rė-mus. Įsimintina buvo komiteto išvykaį Tytuvėnus, kur radome daugybę pro-blemų. Laimei, įsikišus savivaldybei ne-mažai jų buvo išspręsta ir vienuolynasžiemą sutiko po nauju stogu.

- Komitetui vadovavote būdama opo-zicijos atstovė. Ar tai padėjo, ar trukdė?

- Audito komitete nebuvo nei pozi-cijos, nei opozicijos. Į visus klausimusstengėmės žiūrėti valstybiškai, todėldaugelį sprendimų priimdavome bend-ru sutarimu. Mūsų tikslas buvo prižiū-rėti valstybės lėšas ir turtą, kartu su Vals-tybės kontrole taisyti pasitaikančiasklaidas. Manau, mums tai pavyko.

- Kodėl šios kadencijos Audito ko-mitetui vadovauja žmogus iš valdan-čiosios partijos?

- Toks buvo partijų sutarimas. Kitavertus, visus šiuos metus Valstybės kont-rolė analizuos ir teiks ataskaitas apie bu-vusios valdžios darbus. Todėl gal net kiekteisingiau, kad vadovo kėdė atiteko val-dantiesiems.Tačiau kai bus pradėta nag-rinėti dabartinės Vyriausybės veikla, iš-kils pozicijos objektyvumo klausimas.

- Norėdama išsiaiškinti, kokį paliki-mą perėmė į savo rankas, naujoji Vy-riausybė planuoja kai kurių ministeri-jose vykdomų programų ir projektųauditą. Opozicija baiminasi, kad atliktoaudito rezultatus valdžia gali pasitelktikaip politinių spekuliacijų įrankį. Ar yratoks pavojus?

- Auditavimas - logiškas kiekvienosveiklą pradedančios naujos valdžiosžingsnis. Būtina išsiaiškinti, kokius

pradėtus darbus reikia tęsti, o kokiųatsisakyti. Aš rekomendavau, kad pir-miausia tuo užsiimtų kiekvienos mi-nisterijos vidaus audito tarnybos, nesjos reikalingas peržiūras atliks opera-tyviausiai. Kiek žinau, dabar šis pro-cesas daug kur ir vyksta.

- Ar Jūsų principingumas, tiesus iratviras kalbėjimas yra kada nors paki-šęs koją?

- Visada sakau tai, ką galvoju. Norspolitikoje gal ne visada dera taip atviraireikšti savo nuomonę, bet esu tokia, ko-kia esu. Natūralu, kad tokios mano sa-vybės patinka ne visiems. Todėl šią ka-denciją ir esu eilinė Seimo narė.•Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdžia turi būti atviraSeimo tribūna

L.Graužinienė: “Visada sakau tai, ką galvoju.”

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienos temos 32013 01 28Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Buvęs švietimo ir mokslo viceministras, brolijos “Lapteviečiai” pirmininkopavaduotojas Jonas Rytis Puodžius teigia, kad skaudžiųšalies istorijos laikotarpių at-mintis ne tik nyksta - vis garsiaugirdėti balsai tų, kurie praeitįragina užmiršti kuo greičiau.

Į vieną atšiauriausių pasaulio taškų,amžino įšalo žemę, prie Laptevų jū-ros, prieš daugiau kaip pusę amžiausprievarta su šeima iš Lietuvos išvežtasmokslininkas dabar neranda atsaky-mo į klausimą, kaip tada jiems pavykoišgyventi. Tačiau išgyvenimo liudijimasgyvas. Ir svarbiausia, J.R.Puodžiaus tei-gimu, kad ypatingo šalies istorijos lai-kotarpio atmintis nebūtų iškraipoma.Tačiau tam reikalinga pilietiška ir ne-susipriešinusi tauta.

Apie patirtus išgyvenimus, Laptevųjūros tremtinių likimą įamžinusioslietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepe-tys darbą, augantį jaunimo entuziaz-mą ir pamažu nykstančią atmintį -“Lietuvos žinių” interviu su Jonu Ry-čiu Puodžiumi.

Auklėti meile Lietuvai- Ypatingo istorijos laikotarpio išsau-

gojimas tapo neatsiejama Jūsų gyveni-mo dalimi. Ar dažnai mintimis grįžtateį tas vietas, kur buvote išvežtas?

- Aš ir mano bendraamžiai buvomeSibiro vaikai, tad tų vietų vaizdai dažnaiišnyra iš atminties. Sovietų Sąjungaiokupavus Lietuvą 1940 metais Kaune,sporto halėje vykstant naujųjų mokslometų šventei, visi mokytojai, tarp jų irmano tėvai, užuot dainavę internacio-nalą, sugiedojo Tautišką giesmę. Atsi-dūrėme tremiamųjų sąraše ir prievartabuvome išvežti su pačia pirmąja trėmi-mų banga 1941 metų birželio 14 dieną.

Tėvą tą naktį mačiau paskutinį kar-tą. Mus vežęs traukinys sustojo Altajauskrašte. O po metų vėl lipome į vagonus,kurie traukė Šiaurės kryptimi. Ten, kurLena įteka į Laptevų jūrą, vienoje iš dau-gybės salų buvome išlaipinti Trofimovs-ko gruode. Mes - paprasčiausia darbojėga - nepakeliamomis sąlygomis pri-valėjome gaudyti žuvis. 1942 metais ar-tėjant žiemai skubėjome statyti būstą.Aš su dar jaunesniu broliu motinai irkitoms moterims buvome menka pa-galba. Pirmoji žiema buvo ypač žiauri.

- Iš tiesų, išgirdus apie lietuviusprie Laptevų jūros, kūną persmel-kia šiurpas. Galite papasakoti, ko-kios ten žiemos?

- Vienintelis mūsų rūpestis buvoišgyventi. Mus ištrėmė ypač žiaurūsžmonės, neleidę pasiimti šiltesniodrabužio. O važiavome į nežinią.

Motina - mokytoja - buvo nepratu-si prie sunkaus darbo, o ten žmogus,neįvykdęs nustatytos normos, netek-davo galimybės nusipirkti maisto. Taddabar daugelis klausia, kaip ištvėrėme.Aš neturiu atsakymo į šitą klausimą.

Laikydavosi apie 40 laipsnių šaltis,tačiau tai nebuvo baisiausia. Užėjus pū-gai matomumas tebuvo vienas ar dumetrai, todėl tarp namų ištempdavo-me virves, kad nepaklystume. Jei josnesilaikysi, žūsi, o tavo kūną ras tik pa-vasarį. Mirusiuosius laidodavo pusny-je. Kartais atvykdavo būrys kalinių išgretimos gyvenvietės, jie lavonus sukiš-davo į eketes. Dabar viskas nuplautaupės. Nieko nebeliko.

Vienintelė mintis - pabėgti- Vis dėlto ar buvo šviesesnių mo-

mentų? Neseniai minėjome gra-žiausias metų šventes. Ar stengda-votės jas paminėti?

- Šventes visi prisimindavome. Gal-būt tam vakarui mama sutaupydavo

didesnį duonos gabalėlį ar cukraus.Vėliau buvo paskleistas gandas, kadvisi lankantieji mokyklą ten gaus pie-tus. Aišku, to nebuvo. Tačiau kai jaulankiau mokyklą, eglutės vietoje bū-davo pastatytas pagalys, apraišiotaspopieriaus skiautėmis. Mat šimtus ki-lometrų aplinkui - jokio medelio.

- Tačiau viskas anksčiau ar vėliaubaigiasi. Kaip grįžote?

- Mūsų niekas negrąžino. Mes pa-bėgome. Jau 1947 metais galvoje kir-bėjo vienintelė mintis - žūtbūt turimebėgti. Bent šiek tiek į pietų pusę. Pa-pirkome vieno laivo vadą. Jis musnuplukdė iki Bulunsko miesto, o mū-sų tikslas buvo Jakutskas. Beveik trissavaites prasėdėjome ant kranto. Ga-liausiai motina su kitomis moterimisnetekusi vilties nuėjo pas saugumie-čius, kad šie... sušaudytų. Vis dėltostojant Lenai mums pavyko patekti įdar vieną laivą. Taip pasiekėme Ja-kutską. Mama įsidarbino stiklo fabri-ke. Į mokyklą mūsų nepriėmė, o no-ras grįžti į Lietuvą niekur nedingo.Pagaliau sulaukėme giminaičių para-mos ir su nepažįstama moterimi,vykstančia į Ukrainą, pasiekėme

Maskvą. Tačiau įkliuvome stotyjepirkdami bilietus. Neturėjome jokiųdokumentų, todėl atsidūrėme kalėji-me, buvome paruošti grąžinti prie Lap-tevų jūros. Po pusantro mėnesio vie-nas laiškas vis dėlto pasiekė Lietuvą -taip giminės sužinojo, kur esame. Ta-čiau grįžome tik mudu su broliu. Ma-mai leista grįžti tik po 15 metų.

Kentėjo visi- Galbūt skaitėte lietuvių kilmės

rašytojos Rūtos Šepetys knygą“Tarp pilkų debesų”. Kokį įspūdį jiJums paliko?

- Rūtą pažįstu labai gerai. Ji mums pa-darė didžiulį įspūdį, o mes jai suteikė-me labai daug reikalingos informacijos.Būdama muzikė, susipažinusi su istori-ja, tremtinių atsiminimais ir be galo jųsujaudinta, ji ėmėsi darbo. Ir svarbiau-sia, neatpasakojo autentiškų prisimini-mų, o parašė romaną. Taip į šią knygą irderėtų žiūrėti. Ji sugebėjo patraukti skai-tytoją, nors kritikai - Kazys Saja ir kiti -jai oponavo už tiesos iškraipymą. Tačiautai yra romanas, o norint autentikos rei-kia skaityti prisiminimus.

- Kuo prie Laptevų jūros ilgusmetus praleidusių žmonių išgyveni-mai skiriasi nuo kitų tremties daliąpatyrusių lietuvių?

- Negalima lyginti vienur ar kiturokupanto represijas patyrusių žmoniųkančių. Juk ir Lietuvoje likę žmonės,nesitaikstę su okupanto primesta ideo-logija, gyveno labai sunkiai. Jei pradė-sime svarstyti, kam buvo sunkiau, okam lengviau, teliksime susiskaldžiusitauta.

Štai mūsų Lapteviečių draugija pa-laiko labai glaudžius ryšius su Jakutijosinteligentija. Man įsiminė viena min-tis: “Kur lietuvis ar jo kapas - ten dale-lė Lietuvos.” Tokių dalelių Sibire be ga-lo daug. Todėl norime, kad ten būtųdalis mūsų istorijos. Norime, kad žmo-nės suvoktų, kas įvyko. Bendradar-biaujame su kitų šalių mokslininkais,kurie rašo disertacijas apie to laikotar-pio tremtis. Tai prasminga. Patys jaku-tai buvo tremiami iš pietų į šiaurę. Mū-sų likimas vienodas.

Atmintis nyksta- Tačiau šiuos išgyvenimus paty-

rusių žmonių sparčiai mažėja. Kaipper pastaruosius 20 metų pasikeitėvisuomenės ir valdžios požiūris įjuos?

- Su tuo mes susitaikėme. Tačiaupastaruoju metu vis garsiau girdėtibalsai, raginantys į kančias patyru-siuosius kreipti mažiau dėmesio, vi-sus traktuoti vienodai. Juk, anot jų, irSibire, ir kolūkyje buvo sunku. Norstiesos čia yra, tačiau prievarta namuspalikę žmonės prarado šeimas, visąužgyventą turtą, namus. Jų praradi-mai neįkainojami, o gretos parla-mentarų, raginančių užmerkti akis,auga. Tai skaudina ir didina visuo-menės susipriešinimą. Vis dėlto la-bai džiaugiamės pastaruoju metu au-gančiu jaunimo entuziazmu.

- Jaunimo ekspedicijos į lietuviųtremties ir kalinimo vietas rengia-mos jau septintus metus, o susido-mėjimas jomis tik auga. Ką rodotoks jaunų žmonių dėmesys?

- Nuvykus į tas vietas, neįmanomapamatyti tokio vaizdo, kokį matė iš-tremtieji. Liko tik liekanos, žuvusių-jų kapai. Ir ten sutiktas lietuvis - jaunebe tas lietuvis. Tie, kuriems Lietu-va buvo ypač brangi, sugrįžo. Jauni-mo ekspedicijų tikslas prisiliesti prieistorijos ir, svarbiausia, sugrįžus apietai skleisti žinią. Tikrai girdžiu kuo ge-riausius atsiliepimus iš jų rengiamųsusitikimų ir jaunimo susidomėjimasauga. Mums, žinoma, norisi, kad bū-tų perpasakojama kuo daugiau istori-nių faktų, tačiau jauną žmogų pat-raukti nėra taip paprasta. Norisi irstipresnio kartų dialogo. Taip pat ry-šių su Sibire gyvenančiais lietuviais.Juk jie išsiilgę lietuviško žodžio ir jo ištiesų laukia. Galbūt reikėtų leistis į jųpaieškas. Tačiau keista, kad kitų šaliųorganizacijos nesiima panašių inicia-tyvų, tik mes. Juk visi turime tą pačiąistoriją. Galbūt tai ir mūsų, sugrįžusiųir jaučiančių pareigą rašyti istoriją,nuopelnas.

- Ar ne baisu, kad su paskutiniu šįpasaulį paliksiančiu tremtiniu skau-dus istorijos laikotarpis nugrims įužmarštį?

- Atmintis nyksta. Tą nykimą netstengiamasi spartinti. Atsiranda poli-tikų, kurie tikina, neva bus geriausia,jei viską užmiršime. Tačiau mes at-minties niekada nesiejome su kerštuar naudos siekiu. Atmintis yra atmin-tis, o istorija yra istorija.

Vis dėlto norėtųsi, kad ji nebūtų iš-kraipoma. Šiek tiek ramiau dėl to, kaddaug kas yra užfiksuota, įamžinta. Kasdomėsis, tas suras, ko ieško. •

Tautos atmintis tirpsta

J.R.Puodžius: “Daugelis klausia, kaip išgyvenome. Aš neturiu atsakymo įšitą klausimą.” / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

KOMPENSACIJOSDŽIUGINA DAR NE VISUS

Pasikeitus Vyriausybei gruodį darbąbaigę Sveikatos apsaugos ministeri-jos (SAM) politinio pasitikėjimo tar-nautojai dar negavo jiems priklau-sančių išeitinių išmokų. Visos kitosministerijos teigia su buvusiais savopareigūnais jau atsiskaičiusios. SAMišeitinę kompensaciją - 19,9 tūkst. li-tų - išmokėjo buvusiam ministruiRaimondui Šukiui, o šiuo metuR.Šukys jau dirba teisingumo mi-nistro Juozo Bernatonio patarėju.Buvę R.Šukio politinio pasitikėjimopareigūnai, per mėnesį po Vyriausy-bės pasikeitimo neįsidarbinę valsty-bės tarnyboje, išmokų kol kas nega-vo.Visos kitos ministerijos jauišmokėjo kompensacijas buvusiemsministrams ir politinio pasitikėjimo

pareigūnams, kuriems jos priklauso.Vidaus reikalų ministerija išmokasskyrė didžiausiam skaičiui asmenų -devyniems. Buvusiam ministrui Artū-rui Melianui ir aštuoniems neįsidarbi-nusiems pareigūnams išmokėta 58,5tūkst. litų neatskaičius mokesčių.Ūkio ministerija aštuoniems buvu-siems savo pareigūnams nurodė atsei-kėjusi 56,5 tūkst. litų. Išmokas gavobuvęs ūkio ministras Rimantas Žylius,trys viceministrai, dvi ministro patarė-jos ir dvi ministro padėjėjos. Buvu-siam energetikos ministrui ArvyduiSekmokui ir penkiems politinio pasi-tikėjimo tarnautojams Energetikosministerija skyrė 47,3 tūkst. litų sumokesčiais. Aplinkos ministerija taippat teigia išmokėjusi išeitines kom-pensacijas visiems, kuriems jos prik-lausė - ministrui Gediminui Kazlaus-kui ir trims politinio pasitikėjimo

tarnautojams. Jie visi keturi gavo 39tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Mi-nisterija nurodė, kad skaičiuojant irsocialinio draudimo mokestį, ji patyrėiš viso 51 tūkst. litų išlaidų. Teisingu-mo ministerija 34 tūkst. litų išmokėjošešiems darbą baigusiems pareigū-nams. Šešiems buvusiems politiniopasitikėjimo valstybės tarnautojams -dviem viceministrams ir keturiemsministro patarėjams - kompensacijasatseikėjo ir Krašto apsaugos ministeri-ja. Jiems išmokėta 31,5 tūkst. litų išei-tinių neatskaičius mokesčių. Sociali-nės apsaugos ir darbo ministerija(SADM) bei Švietimo ir mokslo mi-nisterija (ŠMM) kompensacijas skyrėseptyniems buvusiems tarnautojams.SADM išmokėjo 29,9 tūkst. litų neats-kaičius mokesčių trims vicemi-nistrams, dviem ministro patarėjamsir dviem ministro padėjėjams. Tuo

metu du buvę švietimo ir mokslo vice-ministrai, keturi ministro patarėjai irvienas ministro padėjėjas iš ŠMM ga-vo 26,6 tūkst. litų. Penkiems buvu-siems tarnautojams, neįsidarbinu-siems per mėnesį, kompensacijasmokėjo Susisiekimo ir Žemės ūkioministerijos. Iš Susisiekimo ministeri-jos 24,4 tūkst. litų išmokų gavo du bu-vę viceministrai ir trys ministro pata-rėjai, o Žemės ūkio ministerijapenkiems pareigūnams atseikėjo 23,2tūkst. litų. Kultūros ministerija kom-pensacijas skyrė dviem vicemi-nistrams ir dviem ministro patarė-jams. Jiems atiteko 22,2 tūkst. litųišmokų, dar 6,9 tūkst. litų ministerijasumokėjo “Sodrai”. Finansų ministe-rija į rankas trims buvusios savo vado-vybės atstovams sumokėjo 21 tūkst. li-tų. Dviem buvusios finansų ministrėsIngridos Šimonytės politinio pasitikė-

jimo pareigūnams atseikėta 8,3 tūkst.litų. I.Šimonytė į rankas gavo 14,6tūkst. litų. Kukliausią sumą nurodėUžsienio reikalų ministerija. Buvusioužsienio reikalų ministro AudroniausAžubalio atstovui spaudai ir patarėjuiiš viso skirta 6,3 tūkst. litų. Kompen-sacijos nepriklauso buvusiems mi-nistrams, išrinktiems į naują Seimą,tad kompensacijų negavo buvęs tei-singumo ministras Remigijus Šima-šius, buvusi krašto apsaugos ministrėRasa Juknevičienė, buvęs švietimo irmokslo ministras Gintaras Steponavi-čius, buvęs susisiekimo ministras Eli-gijus Masiulis, buvęs užsienio reikalųministras Audronius Ažubalis, buvęsžemės ūkio ministras Kazys Starkevi-čius, buvęs socialinės apsaugos ir dar-bo ministras Donatas Jankauskas.

BNS, LŽ

Trumpai

1940 metais Kaunevisi mokytojai,

tarp jų ir mano tėvai,užuot dainavę

internacionalą, sugiedojo Tautišką

giesmę.

2013 01 28Lietuvos žinios4 Dienos temos

A.Zuoko užmojis - apmokestinti poliklinikasAtkelta iš • 1 p.

Kalbos prie taurės“Buvo naujametis žiburėlis. Ne-

žinau, kaip rimtai galima vertintitokį mero pasakymą, mat buvodaug ir juokaujama”, - LŽ sakė An-takalnio poliklinikos direktoriusArūnas Grigaitis. “Savivaldybė yramūsų steigėja ir jeigu gausime tokįimperatyvų merijos raštą, kaip ga-lėtume tam prieštarauti?” - Anta-kalnio poliklinikos vadovas A.Gri-gaitis sako, kad elgsis taip, kaipvaldžios bus nurodyta.

Mero žodžius taip pat girdėjoŠeškinės poliklinikos direktoriusJonas Kairys. “Jei taip atsitiktų, taibūtų rezonansinis įvykis Lietuvo-je. Poliklinikos, kaip ir numato įs-tatymai, išsilaiko gyventojams teik-

damos paslaugas, kurias apmokaligonių kasos. Šių pinigų vos už-tenka poliklinikų veiklai. Jei jos sa-vo steigėjui - savivaldybei - priva-lėtų mokėti nekilnojamojo turtomokestį, turėtų būti perskaičiuo-jami paslaugų teikimo įkainiai. Ta-čiau kas drįs juos didinti, jei ligo-nių kasos ir dabar pinigų stokoja,su gydymo įstaigomis laiku neat-siskaito?” - svarstė J.Kairys. Šeški-nės poliklinikos vadovas abejojo,

ar pokylyje išsakyta A.Zuoko min-tis turi realų pagrindą būti įgyven-dinta. Esą dabar galiojantys įsta-tymai neleidžia įgyvendinti tokiosidėjos.

“Dabar poliklinikos patalpasnaudoja pagal panaudos sutartis,bet dauguma jų patalpas atnaujina,remontuoja savomis lėšomis. Tadakivaizdu, kad poliklinikų kolekty-

vo uždirbtomis lėšomis didinamapastatų vertė. Ar už tai turėsimemokėti nuomą?” - J.Kairys prisipa-žino pasigendantis A.Zuoko žo-džiuose logikos.

Reikėtų keisti įstatymusVilniaus Centro poliklinikos di-

rektorius Kęstutis Štaras LŽ prisi-pažino ne tik girdėjęs apie meroplanus apmokestinti poliklinikas,bet ir žinantis, kad “savivaldybėjelyg ir specialistai jau dirba, lyg dar-bo grupė sudaryta”. “Tačiau ar rim-tai svarsto, negaliu pasakyti”, - tei-gė K.Štaras. Pašnekovo nuomone,poliklinikų nuomos mokesčio klau-simas galėtų būti svarstomas tik tuoatveju, jei būtų kalbama apie išper-kamąją nuomą - kai dabar savival-dybei priklausantys pastatai po ke-lerių metų atitektų poliklinikoms.“Tai būtų mažesnė blogybė iš dvie-jų”, - sakė K.Štaras.

Sveikatos apsaugos ministro Vy-tenio Povilo Andriukaičio patarėja,buvusi sveikatos apsaugos vicemi-nistrė Janina Kumpienė LŽ teigė kri-tiškai vertinanti A.Zuoko planus ap-mokestinti poliklinikas, esą tokiaidėja šiuo metu negali būti įgyven-dinta. “Įstatymai aiškiai apibrėžia,kad viešosios įstaigos - poliklinikos -pagal sutartį naudoja steigėjo - savi-valdybių - patalpas. Tad nei Vilniaus,nei kokio kito miesto meras negalė-tų elgtis kaip panorėjęs. Tačiau pa-čią idėją galima įgyvendinti keičiantįstatymus. Gali būti, kad A.Zuokassu siūlymu keisti įstatymus kreipsis įvieną iš Seimo narių, o šis parengsprojektą”, - sakė J.Kumpienė. Ji nu-

ramino, kad bent artimiausiu metu,kol nepakeisti įstatymai, poliklinikųvadovams nereikėtų būgštauti dėlsostinės mero kalbų.

Visi girdėjo, bet nekomentuoja

Vilniaus miesto savivaldybės ad-ministracijos Socialinių reikalų irsveikatos departamento (SRSD) di-rektoriaus pavaduotoja Rasa Lai-conienė LŽ teigė apie A.Zuokoidėją apmokestinti poliklinikas gir-dėjusi, tačiau... nieko nežinanti.Valdininkė patarė kalbinti jos virši-ninką Gintarą Žandaravičių arbamerijos Sveikatos apsaugos skyriausvedėją R.Rožanskaitę. Pastaroji LŽpatvirtino, kad planų apmokestin-ti poliklinikas išties esama: “Apietai papasakoti galėtų pats meras,jam geriau žinoma, o mes tik kalbasesame girdėję.”

Tačiau meras į telefono skam-bučius neatsakinėja ir LŽ dvi die-nas laukė, kad merui tiesiogiai pa-valdi Viešųjų ryšių tarnyba (VRT)arba jo patarėjai tarpininkautų dėlpokalbio apie naują numatomąmokestį. Tačiau VRT valdininkaivien patys siūlėsi pavaduoti merą,o Vilniaus miesto savivaldybės ad-ministracijos SRSD direktoriusG.Žandaravičius LŽ patvirtino:“Kalbas tokias esu girdėjęs, tačiaunesame sudarę nei darbo grupės,nei davę užduoties valdininkams.”Paklaustas, iš kur - paties mero armedikų - girdėjęs kalbas apie ke-tinimą apmokestinti poliklinikas,departamento direktorius tikinonegalintis pasakyti. •

Daugelis neslėpė neri-maujantys, kiti vylėsi,kad tai tik mero ban-

dymas pajuokauti.

DAIVA BARONIENĖ

Nebelikus mažylių Anykščių ra-jono Burbiškio vaikų darželyjeEuropos Sąjungos (ES) lėšomisnutarta įrengti vadinamuosiusgrupinio gyvenimo namus protoir psichikos negalios kamuoja-miems žmonėms. Tokiusligonius anksčiau priglaudė dviištuštėjusios šio rajono mokyk-los ir trys buvę vaikų darželiai.

Anykščių kraštas galėtų būti pavyz-džiu Lietuvai, sumaniusiai iki 2030-ųjų iš esmės pertvarkyti psichoneu-rologijos pensionus, kad jie išdidžiulių, po vienu stogu šimtus ne-įgaliųjų glaudžiančių įstaigų virstųmažais šeimyniniais namais. Šiamerajone jau yra penki valstybės išlaiko-mi nedidukai vadinamieji grupiniogyvenimo namai, skirti gyventi protobei psichikos negalią turintiems žmo-nėms. Dar vienus tokius namus pasi-rengusi statyti pati Anykščių rajonosavivaldybė.

Bijoma ateitiesIdėją decentralizuoti ir deinstitucio-

nalizuoti šiuo metu Lietuvoje esančius36 psichoneurologijos pensionus, ku-riuose gyvena 6121 neįgalusis, iškėlė irpatvirtino premjero Andriaus Kubiliausvadovaujama Vyriausybė. Prieš porąmetų tuomečio socialinės apsaugos irdarbo ministro Donato Jankausko pa-sirašyta Stacionarių socialinių paslau-gų įstaigų modernizavimo programa iš-kėlė reikalavimą, kad iki 2030-ųjųkiekvienas proto ar psichikos negaliąturintis žmogus gautų tokią pagalbą,kuri suteiktų jam kuo daugiau indivi-dualaus dėmesio ir sudarytų galimybę

tinkamiau įsitraukti į bendruomenėsgyvenimą. Vertinant turtingesnių Va-karų valstybių patirtį bei studijuojantJungtinių Tautų neįgaliųjų teisių kon-venciją išsiaiškinta, kad proto ar psichi-kos negalią turintiems žmonėms dauggeriau gyventi ne šimtais pensionuose,o šeimyninę aplinką kuriančiuose gru-pinio gyvenimo namuose.

Psichoneurologijos pensionų de-centralizavimas kaip tik šiuo metuLietuvoje sukėlė nemažai kalbų ir bai-mės. Baiminamasi, kad išskirstyti li-goniai nebebus taip gerai prižiūrimi,kaip iki šiol. Neva jie gali kelti rūpes-čių, o gal net ir pavojų sveikiesiems.Didžiulėse įstaigose su neįgaliaisiaisdirbantiems specialistams taip pat ne-ramu, ar ateityje jie turės darbo.

Anykščių rajono Aknystos sociali-nės globos namai vieninteliai visoješalyje turi penkis filialus, kuriuosegyvena nuo 15 iki 29 proto ir psichi-kos negalią turinčių žmonių. Globosnamų direktorius Arūnas Kiaušasdžiaugiasi, kad jo vadovaujama įs-taiga tapo pavyzdžiu Lietuvai.

Įkurtuvės - po metųAnot A.Kiaušo, Aknystos sociali-

nės globos namai, anksčiau vadintipsichoneurologijos pensionu ir tu-rėję 420 gyventojų, decentralizacijąpradėjo 1995-aisiais. Tuomet buvu-siame šio rajono Debeikių vaikų dar-želyje įkurti 28 vietų savarankiškogyvenimo namai. Debeikių filialasįsteigtas valstybės lėšomis. Po porosmetų 26 vietų filialas buvusiame Le-liūnų vaikų darželyje įkurtas vienoprivataus Vokietijos paramos fondolėšomis. 1999-aisiais, padėjus tampačiam fondui, 29 vietų namai pro-to ir psichikos negalios žmonėms ati-daryti buvusioje Kalvelių mokyklo-

je, o po trejų metų atsirado 27 vietųnamai buvusioje Rubikių mokyklo-je. Juos įkurti padėjo privatūs Vokie-tijos ir Nyderlandų fondai. 2003-iai-siais prie Aknystos socialinės globosnamų buvo prijungti Šlavėnų globosnamai, įkurti “Vilties” bendrijos”.Tad dabar filialuose gyvena 125 ne-įgalieji, o vadinamajame centre Ak-nystos kaime apgyvendinta 215 ne-

įgaliųjų. Direktorius pabrėžė, kad fi-lialuose gyvena tie, kuriems pakan-ka socialinių darbuotojų priežiūrosir pagalbos, o pačiame centre apgy-vendinti ne vien globos, bet ir slau-gos reikalaujantys žmonės.

Dar vieni tokie namai po metų tu-rėtų atverti duris ir šio rajono Bur-biškio gyvenvietės buvusiame vaikųdarželyje. Parengusi projektą Anykš-

čių rajono savivaldybė iš ES struktū-rinių fondų gavo beveik 1,86 mln. li-tų buvusiam Burbiškio vaikų darže-liui pertvarkyti į 20 vietų grupiniogyvenimo namus proto ir psichikosnegalią turintiems žmonėms. Juosenumatyti šeši vienviečiai ir septynidviviečiai kambariai neįgaliesiems.Planuojama, kad tvarkytis ir kurtibuitį jų gyventojams padės socialinėsdarbuotojos. Anykščių rajono savi-valdybės administracijos Socialinėsparamos skyriaus vyresnioji specia-listė Vida Luščiauskienė teigė, kad sa-vivaldybė apsisprendė išlaikyti šiuosnamus bei jų darbuotojus. •

J.Kumpienės teigimu, įstatymai šiuo metu neleidžia imti nuomos mokes-čio iš savivaldybėms pavaldžių įstaigų. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Globos namų direktorius A.Kiaušas džiaugiasi, kad jo vadovaujama įstaiga tapo

pavyzdžiu Lietuvai.

Ištuštėję darželiai virsta grupinio gyvenimo namais

Išsiaiškinta, kad proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms daug geriau gyventi šeimyninę aplinkąkuriančiuose grupinio gyvenimo namuose. / Flickr.com nuotrauka

Dienos temos 52013 01 28Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

Praėjusių metų pabaigojevos įsitaisęs vidaus reika-lų ministro kėdėje “tvar-kietis” D.A.Barakauskaspranešė, kad viceministru

skiriamas vos prieš kelis mėnesiustarnybą baigęs STT generalinis di-rektorius Žimantas Pacevičius.

Dešiniosios opozicijos atstovaisuskubo svarstyti, esą buvęs parei-gūnas gavo postą už tai, kad jį prig-lobė socialdemokratai. Kai kurievaldantieji neoficialiai teigė, jogŽ.Pacevičius - prezidentės DaliosGrybauskaitės globotinis, “įtaisy-tas” į šalies vadovės pageidavimuiatsispirti neva nesugebėjusio mi-nistro D.A.Barakausko vadovauja-mą instituciją.

“Vidaus reikalų ministerijojemūsų partijai priklausė du vicemi-nistrų portfeliai. Vieną jų atidavėmeŽ.Pacevičiui”, - LŽ tvirtino “Tvar-kos ir teisingumo” lyderis Rolan-das Paksas.

Antro viceministro postą “tvar-kiečiai” patikėjo Vilniaus savival-dybės tarybos nariui, kelių partijųbilietus turėjusiam, bet dabar savopartijos kolegai Algimantui Juoce-vičiui. Trečiu vidaus reikalų vice-ministru tapo socialdemokratų de-leguotas Elvinas Jankevičius, dėl šiųpareigų paaukojęs Varėnos rajonomero postą.

Nuo apačiosBuvęs STT vadovas Ž.Pacevičius,

prieš kelis mėnesius atsisakęs eititarnybos vadovo pareigas dar vie-ną kadenciją, “tvarkiečio” D.A.Ba-rakausko vadovaujamoje Vidausreikalų ministerijoje (VRM) kuruo-ja viešojo saugumo politikos sritį.Jis atsakingas už viešojo saugumoir ekstremalių situacijų valdymopolitikos įgyvendinimą, operatyviosbendros pagalbos teikimo Lietuvo-je užtikrinimą ir administravimą,taip pat už vidaus reikalų statutiniųįstaigų veiklos koordinavimą.

Visas šias sritis 49 metų vicemi-nistras yra išbandęs savo kailiu. Užpavyzdingą tarnybą ne kartą pini-ginėmis premijomis, vardinėmisdovanomis skatintas, vardiniu šau-namuoju ginklu, garbės ženklais ap-dovanotas Ž.Pacevičius pareigūnokarjerą pradėjo dar 1990-aisiais Vil-niaus kriminalinėje policijoje. Pa-skui dirbo Policijos departamentoKriminalinėje policijoje. Į 1997 me-tais įkurtą STT Ž.Pacevičius atėjo išVRM tuo metu veikusios Ypatingųnusikaltimų tyrimų tarnybos.

Naujoje darbovietėje jis iš pra-džių ėjo Operatyvinės veiklos val-dybos viršininko pavaduotojo pa-reigas, vėliau tapo visos tarnybosvadovo pirmuoju pavaduotoju, ku-ruojančiu operatyvinį darbą. 2004ir 2007 metais, kai iš postų traukėsiValentinas Junokas ir Povilas Ma-lakauskas, laikinai vadovavo STT.

2007-aisiais tuometis prezidentasValdas Adamkus STT generaliniudirektoriumi pasirinko Ž.Pacevičių,kaip teigta, norėdamas paskatintiinstitucijas ugdyti lyderius ir vado-vus, kad būtų sudaromos karjerosgalimybės ir užtikrinamas darbotęstinumas. Tuo metu paklaustas, arnori vadovauti STT, pareigūnas la-koniškai atsakė: “Reikia.”

Žvalgėsi valstybės tarnybosŽ.Pacevičius - vienintelis STT

vadovas, savo pareigas ėjęs visą ka-denciją, iki pat 2012 metų rudens.Tiesa, apie tai, kad gali trauktis išposto, STT direktorius buvo prabi-lęs 2010-ųjų pabaigoje, sulaukęsD.Grybauskaitės priekaištų dėl Lie-tuvoje nemažėjančios korupcijos.Tačiau per kelis mėnesius preziden-tei pavyko pareigūną perkalbėti.

“Tokios diskusijos (dėl atsistaty-dinimo - aut.) buvo praėjusį rude-nį, bet laikas praėjo ir galiu pasaky-ti dėl pono Ž.Pacevičiaus - jis dardaug darbų turi atlikti”, - 2011-ųjųpavasarį informavo prezidentė.

Sunkiau negu dirbti Ž.Pacevičiui,regis, buvo pasitraukti iš STT. Praė-jusių metų rudenį Seimo nariai tikantrą kartą balsuodami atleido jį išpareigų. Prieš tai, prezidentei D.Gry-bauskaitei pateikus parlamentaramsdekretą dėl STT vadovo atleidimo,šie suabejojo, ar pareigūnas tikrainori palikti tarnybą, ir priekaištavo,esą patyrę teisėsaugininkai “išeina įgatvę” nepasiūlius jiems kitų pareigų.

Politikų, atsisakiusių atleisti Ž.Pa-cevičių, nesustabdė net tai, kad darprieš kelis mėnesius jis pats tvirtinonenorįs dirbti antrą kadenciją ir yrainformavęs apie tai valstybės vado-vę. Beje, jau tada pareigūnas žurna-listams teigė ieškosiantis galimybiųdirbti valstybės tarnyboje.

“Manau, Ž.Pacevičius turi ilgą irgerą patirtį tiek vidaus reikalų sis-temoje, tiek ikiteisminio tyrimo įs-taigose. Galiu pasakyti, kad jis yragerbiamas daugelio vidaus reikalųsistemos įstaigų pareigūnų kaip tik-ras profesionalas, kaip buvęs polici-jos sistemos pareigūnas. Ž.Pacevi-čiaus kompetenciją administruojantpriskirtą sritį vertinu gerai. Kitų vice-ministrų nepažįstu. Gal jie turi kitospatirties, nes VRM yra atsakinga uždaug klausimų”, - LŽ sakė buvęs Fi-nansinių nusikaltimų tyrimo tarny-bos vadas, Seimo Antikorupcijos ko-misijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Pakvietė iš ligoninėsKiti du vidaus reikalų vicemi-

nistrai iš tiesų turi įvairios patirties,ypač prieš savaitę paskirtas 69 me-tų “tvarkietis” A.Juocevičius. Jistuomečiame Kauno politechnikosinstitute įgijo inžinieriaus statybi-ninko (šilumos ir dujų tiekimas)specialybę, paskui ilgus metus dir-bo Vilniaus elektros skaitiklių ga-mykloje, o nuo 1997-ųjų pradėjokarjerą sostinės savivaldybėje.

A.Juocevičius dešimtmetį triūsėmiesto administracijoje - ir direkto-riumi, ir pavaduotoju, bet 2007-ai-siais, pasikeitus sostinės politinei val-džiai, buvo priverstas trauktis. Nuotada iki to laiko, kai buvo paskirtasviceministru, jis darbavosi buvusiopartijos kolegos Juozo Raistenskio,kuris tuo metu, kaip ir A.Juocevičius,priklausė Liberalų sąjungai, tačiaudabar yra socialdemokratas, vado-vaujamoje Vilniaus universiteto Vai-

kų ligoninėje direktoriaus pavaduo-toju infrastruktūrai ir plėtrai.

“A.Juocevičius - kvalifikuotas spe-cialistas, puikus administratorius. Įsi-vaizduokite - juk jis daug metų dirbosavivaldybės administracijos direk-toriumi, paskui savo patirtį pritaikėmūsų ligoninėje. Jei pakalbėtumėtesu žmonėmis, visi jo darbu buvo pa-tenkinti”, - aiškino J.Raistenskis.

Beje, dabar A.Juocevičius VRMdirba su kitu Raistenskiu - buvusiosavo viršininko sūnumi Ervinu,“Tvarkos ir teisingumo” nariu, priešmėnesį tapusiu ministro D.A.Bara-kausko patarėju.

Atsisakė mero posto36 metų socialdemokratas E.Jan-

kevičius, Vilniaus pedagoginiameuniversitete įgijęs ekonomisto ir po-litologo specialybes, pastaruosiuskelerius metus krimto valdišką duo-ną: trumpai padirbėjo sveikatos ap-saugos ministro liberalcentristo Al-gio Čapliko patarėju, tada - Seimonario Gedimino Kirkilo padėjėju-sekretoriumi, o 2010-aisiais tapoVilniaus merijos Turto departa-mento direktoriaus pavaduotoju.

2011 metų pavasarį, po savivaldy-bių tarybų rinkimų, Varėnos rajonepergalę pasiekusių šešių partijų su-sitarimu jaunajam socialdemokratuiatiteko mero postas. E.Jankevičiuspakeitė rajonui keturias kadencijasvadovavusį Vidą Mikalauską. Norsšio politiko atstovaujama jėga - Lie-tuvos centro partija - taryboje turi 11vietų, koaliciją sudariusios partijospaliko centristus be valdžios.

“Tai gana energingas žmogus,įgijęs šiokios tokios patirties savi-valdybėse - ir Vilniaus, ir Varėnos.Manau, dirbdamas Vidaus reikalųministerijoje galės panaudoti su-kauptas žinias”, - atlaidžiai apie bu-vusį politinį konkurentą kalbėjoV.Mikalauskas.

Pasak ilgamečio mero, E.Jankevi-čiui, tikram miestiečiui, be to, nema-žai metų praleidusiam Vokietijoje (ten

baigė gimnaziją), patirtis kaimiškojesavivaldybėje buvo naudinga. “Kaipradėjo dirbti meru, jam reikėjo prip-rasti prie žmonių, žmonėms - prie jo.Bet E.Jankevičius bendravo gana gra-žiai, ir rajono gyventojų buvo priim-tas”, - pasakojo V.Mikalauskas. Kaipbuvusio mero pranašumą jis įvardijoir tai, kad eidamas pareigas E.Janke-vičius ne važinėjo iš Vilniaus, bet Va-rėnoje nuomojosi būstą.

Rajono žmonės mažiau negu dve-jus metus dirbusį jaunąjį vadovą tu-rėtų atsiminti ir dėl jo dosnumo.E.Jankevičius, kurio sykiu su žmona2011 metais deklaruotas turtas siekėdaugiau kaip 2,7 mln. litų, tapęs me-ru dovanojo Varėnos ligoninei pla-taus spektro daugiafunkcį fiziotera-pijos aparatą. “Esu kilęs iš gydytojųšeimos, todėl sveikatos apsaugos sri-tis ir sveikatos įstaigų problemosman labai rūpi”, - teikdamas dova-ną kalbėjo E.Jankevičius.•

Ž.Pacevičius - “tvarkiečių” pasirinkimas“Tvarkiečio” vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko komandoje triūsia socialdemokratųdeleguotas pedagogas-politologas, “Tvarkos ir teisingumo” pasiūlytas inžinierius bei buvęs ilgametis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas, kurį taip pat giriasi pakvietusi ši partija.

Vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius 1968 m. - Kauno politechnikosinstitutas, inžinierius statybi-ninkas (šilumos ir dujų tiekimas).1969-1982 m. - Vilniaus elektros skaitiklių gamyklos inžinierius, konstruktorių biuro viršininkas.1982-1987 m. - Vilniaus mies-to Vykdomojo komiteto Preky-bos organizacijų valdybos Pro-jektavimo-technologijos biurovedantysis konstruktorius.1987-1997 m. - Vilniaus elekt-ros matavimo technikos ga-myklos vyriausiojo energetikopavaduotojas, energo-remon-tinės tarnybos viršininko pava-duotojas.1997-2007 m. - Vilniaus mies-to savivaldybės administratorius, administracijos direktorius, administracijos direk-toriaus pavaduotojas.2007-2013 m. - VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojasinfrastruktūrai ir plėtrai.

Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius 2004 m. - Vilniaus pedagogi-nis universitetas, ekonomi-kos bakalauras.2009 m. - Vilniaus pedagoginis universitetas, sociologijos magistras.1998-2000 m. - UAB “ID-Bal-tic” prekybos vadovas.2000-2002 m. - UAB “Tele 2”prekybos ir distribucijos vadovas.2002-2004 m. - UAB “Mobi-lios visatos telekomunikaci-jos” prekybos direktorius.2004-2006 m. - UAB Greitomaitinimo tinklo direktorius.2007-2008 m. - UAB “S Pro-jektas” direktorius.2008-2009 m. - sveikatos ap-saugos ministro patarėjas.2009-2010 m. - Seimo nario padėjėjas.2010-2011 m. - Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento direktoriaus pavaduotojas.2011-2012 m. - Varėnos rajono savivaldybės meras.

Vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius1984 m. - Saratovo industri-nis pedagoginis techniku-mas, technikas-technologas.1996 m. - Lietuvos policijosakademija (Mykolo Romeriouniversitetas), teisės magistras.1984-1990 m. dirbo Vil-niaus 30-ojoje vidurinėjeprofesinėje technikos mokykloje.1990-1991 m. - Vilniaus m.vidaus reikalų skyriaus Kri-minalinės paieškos poskyriooperatyvinis įgaliotinis.1991-1993 m. - Lietuvospolicijos akademijos Tarny-bos skyriaus kuopos vadas,Akademinio skyriaus pagrin-dinių studijų vadas.1993-1997 m. - Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kriminalinės po-licijos Ypatingų nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. inspektorius, Krimi-nalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Smurtinių nusikalti-mų tyrimo skyriaus komisaras inspektorius, komisaras.1997-1999 m. - STT Operatyvinės veiklos skyriaus poskyrio viršininkas, Operatyvinėsveiklos skyriaus viršininko pavaduotojas.1999-2000 m. - STT viršininko pavaduotojas.2000-2007 m. - STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas.2007-2012 m. - STT direktorius.

Politikų, atsisakiusių atleisti Ž.Pacevičių, nesustabdė net tai, kad dar prieš kelis

mėnesius jis pats tvirtino nenorįs dirbti antrą kadenciją ir yra informavęs

apie tai valstybės vadovę.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Eltos nuotraukos

2013 01 28Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Bulgarijos piliečiai turėjo pasakyti savo nuomonę dėl naujos atominės jėgainės statybos, tačiau kai kurie ekspertai referendumą vadino absurdišku.

Sekmadienį Bulgarijoje vyko re-ferendumas dėl antrosios atominėsjėgainės statybos. Tai buvo pirmaspo komunizmo žlugimo 1989 me-tais surengtas referendumas Bulga-rijoje, kuri nuo 2007-ųjų yra Euro-pos Sąjungos (ES) narė. 6,9 mln.rinkėjų turėjo progą balsuoti už ar-ba prieš naują elektrinę Belenėje,šalies šiaurėje.

Šis dar 1987 metais parengtas pro-jektas buvo kelis kartus įšaldytas ir vėlatgaivintas, o pernai kovą ginčai dėlprojekto kainos bei nesugebėjimasrasti strateginio investuotojo paskati-no premjerą Boiką Borisovą atšauk-ti sutartį su Rusijos valstybine įmone“Atomstrojeksport” dėl dviejų giga-vatų jėgainės statybos.

Referendumą inicijavo opozicijo-je esantys socialistai, kai “Atomstro-jeksport” Paryžiuje įsikūrusiamTarptautiniam arbitražo teismui pa-teikė milijardo eurų (3,45 mlrd. li-tų) ieškinį dėl sutarties netesėjimo.

Daug kas tikėjosi, kad referendu-mas dėl menko rinkėjų aktyvumo buslaikomas neįvykusiu. Kad taip nenu-tiktų, turėjo balsuoti tiek pat žmonių,

kiek dalyvavo praėjusiuose visuoti-niuose rinkimuose - 4,35 mln. rinkė-jų. Be to, daugiau nei pusė jų turėjoarba pritarti, arba nepritarti jėgainėsprojektui.

Apklausos balsavimo išvakarėserodė, kad balsuoti ateis vos 1,6-2,1mln. žmonių, 60-62 proc. jų palaikysBelenės jėgainę, o 38-40 proc. bal-suos “prieš”. Analitikai aiškino, kadaktyvumas veikiausiai bus menkasdėl žmonių abejonių, ar jie galipriimti pagrįstą sprendimą dėl tokiosudėtingo klausimo, kai dar daug šioprojekto detalių nežinomos.

Vienas svarbiausių veiksnių yraprojekto kaina. Socialistai tvirtina,kad jėgainė kainuos 4-5,1 mlrd. eurų

(13,8-17,6 mlrd. litų), “Atomstrojeks-port” mini 6,3 mlrd. eurų (21,8 mlrd.litų), o vyriausybė prognozuoja, kadšios statybos suris net 11 mlrd. eurų(38 mlrd. litų). Taip pat lieka neatsa-kyti kai kurie klausimai dėl elektri-nės saugumo, reaktorių technologijų,projekto finansavimo ir potencialioselektros rinkos, o tai dar labiau glu-mina piliečius.

“Referendumas gali išspręsti poli-tinius klausimus, o ne inžinerinius ar-ba ekonominius”, - komentavo ana-

litinio centro “Alpha Research” eks-pertė Borjana Dimitrova.

“Negalima prašyti žmonių pateik-ti ekspertinę nuomonę apie versloprojektą”, - pabrėžė politikos analiti-kas Ivanas Krastevas, vadinantis šį re-ferendumą absurdišku.

Viena priežasčių, skatinančių sta-tyti Belenės jėgainę, yra pastangoskompensuoti sumažėjusią elektrosgamybos apimtį ir išlaikyti Bulgarijąviena pagrindinių energijos ekspor-tuotojų Balkanuose, kai bus uždary-ta Sovietų Sąjungos laikais pastatytavienintelė šalyje atominė elektrinėKozlodujuje, esančiame toliau į ry-tus prie Dunojaus upės. Tačiau netuždariusi keturis iš šešių Kozlodu-jaus jėgainės reaktorių prieš Bulgari-jos stojimą į ES Sofija nepatyrė ener-gijos stygiaus ir toliau pardavinėjoelektrą Graikijai, Makedonijai beiSerbijai.

Vyriausybė taip pat planuoja pra-tęsti dviejų Kozlodujaus reaktorių,kurių galia - po vieną gigavatą, eksp-loataciją, nors juos ketinta uždaryti2017 ir 2021 metais. Be to, svarsto-mos galimybės pastatyti dar vienąbloką toje pačioje jėgainėje.

Bet kokiu atveju šis referendumasbuvo kartu ir valdančiosios partijosGERB bei socialistų populiarumopatikrinimas prieš liepą numatytusvisuotinius rinkimus.•BBC, Reuters, AFP, BNS, LŽ

Referendumas dėl atominės jėgainės

“Negalima prašytižmonių pateikti

ekspertinę nuomonęapie verslo projektą.”

Bulgarijos rinkėjai turėjo atsakyti į klausimą: “Ar Bulgarija turi plėtoti atominę energetiką pastatydama naująatominę elektrinę?” / AFP/Scanpix nuotraukos

Kartu su Vaclavo Klauso pasit-raukimu Čekijoje baigiasi ireuroskeptiškumo era. Naujasisprezidentas Milošas Zemanas,nors ir nėra eurooptimistas, betaiškiai į Europą orientuotas politikas.

Naujuoju Čekijos prezidentu, kurispirmą kartą buvo piliečių renkamas tie-siogiai, tapo kairiųjų kandidatas M.Ze-manas, buvęs premjeras, savo varžovąaristokratą ir konservatorių KareląSchwarzenbergą įveikęs per antrą rin-kimų ratą.

68 metų stambaus sudėjimo žilap-laukis M.Zemanas pelnė 54,8 proc., ojo varžovas mėlyno kraujo užsienio rei-kalų ministras K.Schwarzenbergas -45,19 proc. balsų.

M.Zemanas garsėja kaip žmogus,neieškantis žodžio kišenėje. Premjerujis dirbo nuo 1998 iki 2002 metų. Šia jopergale Čekijoje baigėsi dešimtmetį tru-kęs 71 metų prezidento V.Klauso, eu-roskeptiko, kuris politiškai suskaldėvalstybę, valdymas. “Dabar laikas žais-ti čekų nacionalinei komandai”, - savopergalės kalboje viename Prahos vieš-butyje pareiškė M.Zemanas. Džiūgau-jantiems šalininkams jis pažadėjo būti“visų piliečių balsas”.

Daug kliuvo vyriausybei10,5 mln. gyventojų turinti Čekija šiuo

metu grumiasi su recesija. Miestai ir tur-tingesni Čekijos rajonai, taip pat jauni-mas palaikė iš aristokratų šeimos kilusįir kunigaikščio titulą turintį K.Schwar-zenbergą. M.Zemano elektoratas buvovyresni ir skurdesni žmonės.

M.Zemanas save vadina eurofede-ralistu, o jo ankstesnė kairiųjų vyriausy-bė padėjo susiderėti dėl Čekijos įstojimoį Europos Sąjungą (ES) 2004 metais.Apžvalgininkai neabejoja, kad M.Ze-mano pozicija ES atžvilgiu bus kur kaspalankesnė, nei Čekija iki šiol laikėsi. Su

pergale M.Zemaną pasveikino Euro-pos Komisijos pirmininkas Jose Ma-nuelis Barroso.

Per rinkimų kampaniją svarbiausiostemos Čekijoje buvo ES, korupcija, re-cesija ir skausmingos taupymo priemo-nės. M.Zemanas kritikavo K.Schwar-zenbergą, kaip premjero Petro Nečasovyriausybės, atsakingos už skaudų tau-pymo vajų recesijos metu, narį. Tačiaupats M.Zemanas buvo įtariamas ko-rupcija dėl ryšių su buvusiu komunistųfunkcionieriumi Miroslavu Sloufu, sa-vo ruožtu siejamu su mafija.

M.Zemano pergalė tikriausiai reikšsunkius laikus P.Nečaso svyruojančiaicentro dešiniųjų vyriausybei, kurios iš-likimas priklauso nuo labai nedidelėspersvaros parlamente, ją kol kas garan-tuoja nepriklausomi deputatai.

Kiti nerimauja, kad aštrus M.Zema-no liežuvis kels susierzinimą užsienyje.

“Jis visuomet buvo šiurkštus, jis taipelgiasi ir visuomet toks bus. Jis mus tikdiskredituos. Kai per kokį užsienio vi-zitą jis praveria burną, o jam tai įprasta,iškyla bėdų”, - Prahos centre skundėsirinkėjas Karelas Matejka.

Kad ir kaip keista, gerokai už M.Ze-maną vyresnis 75 metų K.Schwarzen-bergas - turtingas, buvęs prezidento irČekijos aksominės revoliucijos simbo-lio Vaclavo Havelo padėjėjas - vykdė įjaunimą orientuotą “Facebook” kam-paniją bei prisistatė kaip “Sex Pistols”stiliaus pankrokeris.

Cigaretė, bokalas ir aštrus liežuvisPolitikos veteranas M.Zemanas, bu-

vęs ekonomistas, išgarsėjo komunisti-nėje Čekoslovakijoje prieš pat totalita-rinio režimo žlugimą 1989 metais, kaiviename žurnale paskelbė straipsnį, ko-mentuojantį visišką komunistinės pla-ninės ekonomikos neveiksmingumą.Įžengęs į politikos areną, jis tapo vei-kėju, kurio vardas taip pat dažnai bu-vo minimas kartu su V.Havelo. M.Ze-manas įstojo į Komunistų partiją

buvusioje Čekoslovakijoje per 1968metų Prahos pavasario reformas, kuriųmetu V.Havelas iškilo kaip disidentas.Deja, trumpai gyvavusį didesnės lais-vės laikotarpį šiurkščiai nutraukė so-vietų invazija. Dar po dvejų metųM.Zemanas buvo pašalintas iš partijosir prarado ekonomikos profesoriaus

postą. Tačiau jis priminė apie savo ko-munistinę praeitį pernai, siekdamas už-sitikrinti didesnį palaikymą preziden-to rinkimų kampanijoje. Jis pareiškėnorįs būti visų, taip pat ir komunistų,prezidentas. Žlugus komunistiniam re-žimui M.Zemanas įstojo į Socialde-mokratų partiją, 1993 metais tapo jos

pirmininku. Dar po penkerių metų jissuformavo mažumos vyriausybę, kuridaug nuveikė derybose dėl Čekijos sto-jimo į ES.

Garsiausi M.Zemano išsišokimai -palestiniečių lyderio Yassero Arafatoprilyginimas nacių lyderiui AdolfuiHitleriui bei žurnalistų išvadinimas

“mėšlu”. Tačiau M.Zemanas ir čia tu-rėjo kaip atsikirsti: “Mano didžiojoidealo - sero Winstono Churchillio -žodynas buvo daug atžaresnis už ma-niškį.”

2003 metais pralaimėjęs prezidentorinkimus V.Klausui M.Zemanas pa-sitraukė į užmiesčio vilą toli nuo Pra-

hos - kad galėtų “apkabinti medžius”,kaip pats sakė. Bet ten būdamas jis ne-sugebėjo atsiriboti nuo politikos, teikėpatarimus ir kritikavo tiek kairiuosius,tiek dešiniuosius. M.Zemanas politinękarjerą atnaujino 2010 metais, įkūręskairiosios pakraipos Piliečių teisių par-tiją (SPOZ).

M.Zemanas gyvena su 47 metųžmona Ivana, turi du vaikus, yra už-kietėjęs rūkalius, dažnai matomassu alaus bokalu arba populiarios če-kiškos trauktinės “Becherovkos”taurele.

Čekijos prezidentus iki šiol rink-davo parlamentas, bet 2012 metaisparlamentarai priėmė įstatymą, kadprezidentas bus renkamas visuotiniubalsavimu. Čekijos prezidento įgalioji-mai apima centrinio banko vadovų, ar-mijos generolų ir teisėjų skyrimą.•

Čekijai vadovaus aštrialiežuvis kairysis

Pirmą kartą tiesiogiai išrinktas M.Zemanas pažadėjo būti visų Čekijos žmonių prezidentu.

K.Matejka: “Kai per kokį užsienio vizitą jis praveria burną, o jam tai būdinga, iškyla bėdų.”

Pasaulis 72013 01 28Lietuvos žinios

Roko grupei paleidus liepsnas,naktinio klubo lubos užsidegėakimirksniu. Tai buvo tik sekundžių reikalas, kai patalpas užtvindė tiršti dūmai, kilo panika.

Per gaisrą naktiniame klube SantaMarijoje, Brazilijos pietuose, žuvomažiausiai 245 žmonės. Pastatas už-sidegė atliekant pirotechnikos triu-ką, o panikos apimti lankytojai nega-lėjo rasti atsarginių išėjimų. Daugpramogautojų buvo sutrypti, bet pa-grindinė žmonių mirties priežastis -uždusimas. Galutinis žuvusiųjų skai-čius vakar dar nebuvo iki galo aiškus.Tyrėjai tikrino išdegusį klubą, kuria-me tuo metu, kai kilo gaisras, buvopilna studentų.

Vietos žiniasklaidos teigimu, gais-ras kilo po 2 val. vietos (6 val. Lietuvos)laiku. Klube “Kiss” koncertavo rokogrupė. Per savo pasirodymą ji ir nau-dojo pirotechnikos priemones. Norsgaisro priežastis dar oficialiai nenus-tatyta, jau žinoma, kad nuo žiežirbųužsidegė garso izoliacinė danga lubo-se, pradėjo plūsti aitrūs dūmai. Pra-mogautojai užduso nuo nuodingų de-gimo dalelyčių. Per gaisrą klube galėjobūti apie 500 žmonių. Maždaug 200 jųpakliuvo į ligonines, 8 būklė kritiška.

Pasak likusiųjų gyvų, viskas vyko labaigreitai, paskido juodi dūmai, o į lauką iš-sigavo tik tie, kurie buvo netoli durų.

Prie sudegusio klubo būriavosi tenbesilinksminančių žmonių giminaičiai,vildamiesi sulaukti žinių apie savo ar-

timuosius. Daugelis jų apsikabinę ver-kė. Tuo metu ugniagesiai, numalšinęliepsnas, nešė iš degėsių lavonus. Žu-vusieji buvo nešami ir vežami sunk-vežimiais į netoliese esantį sportostadioną, kurį policija aptvėrė, kad į jįnesiveržtų gedintys artimieji. Regionogubernatorius “Twitter” tinkle pranešėvykstąs į tragedijos vietą, o šalies prezi-

dentė Dilma Rousseff nutraukė vizitąČilėje ir skubiai grįžo į Braziliją.

Populiarus klubas “Kiss” buvo įsi-kūręs universiteto miestelyje, Brazilijospietiniame pakraštyje, netoli Argenti-nos ir Urugvajaus sienos esančiojeSanta Marijoje, kur gyvena maždaugketvirtis milijono žmonių ir kur yraFederalinis Santa Marijos universite-

tas. Ši nelaimė Brazilijoje labai priminė2009 metų tragediją Rusijoje, kai Per-mės klube “Raišas arklys” per pirotech-

nikos šou užsidegė šiaudinis stogas, ug-nyje ir spūstyje žuvo 156 žmonės.

Tiek Rusijoje, tiek Brazilijoje sau-gumo standartai gana prasti, bet da-bar ypač Brazilija patiria didžiulįspaudimą juos pagerinti, nes 2014metais joje vyks pasaulio futboločempionatas, o 2016-aisiais - vasarosolimpiada. •

Po šokių naktiniame klube - 245 žuvusieji

Pagalba aukoms buvoteikiama čia pat

gatvėje, prie klubo.

Atvykę ugniagesiai puolė gesinti liepsnų naktiniame klube ir kirsti sienos, kad atvertų žmonėms išėjimą į lauką. / AFP/Scanpix nuotrauka

SMURTINĖS METINĖS EGIPTEEgipte jau keturias dienas vyksta ne-ramumai - šalis mini antrąsias revo-liucijos metines, o Port Saido uosta-miestyje laidojamos 33 savaitgalioprotesto aukos. Į jų laidotuves susi-rinko tūkstančiai žmonių, buvo gir-dėti raginimai atkeršyti prezidentuiMohammedui Mursi. NeramumaiPort Saide kilo šeštadienį, kai teis-mas myriop nuteisė 21 asmenį, dau-giausia sirgalius, pernai dalyvavusiuskruvinose grumtynėse per futbolorungtynes Port Saide. Vos paskelbusnuosprendžius mieste ėmė siautėtiįpykę gyventojai. Jie puolė kalėjimą,kuriame laikomi nuteistieji, ir bandėšturmuoti policijos nuovadas bei vy-riausybines įstaigas. Sekmadienį,ketvirtą dieną iš eilės, tebevyko pro-testuotojų ir policijos susirėmimaiKairo centrinėje Tahriro aikštėje,kurioje kilo 2011-ųjų sukilimas. Po-licija panaudojo ašarines dujas, oprotestuotojai svaidė į pareigūnusakmenis.

SUNAIKINOLYDERIO NAMĄPer prancūzų antskrydžius Maliošiaurėje buvo sunaikintas svarbiau-sios islamistų grupuotės vado namas.Prancūzų vadovaujamos pajėgos ju-dėjo islamistų bastiono Tombuktulink. Antskrydžiai Kidalyje, už 1,5tūkst. km į šiaurę nuo sostinės Bama-ko, buvo surengti po 24 valandų, kaiprancūzų vadovaujamos pajėgos už-ėmė Gao, daugiausia gyventojų - 60tūkst. - turintį miestą islamistų kont-roliuojamoje Malio šiaurinėje dyku-mų teritorijoje. Skelbiama, kad sunai-kintas Šiaurės Malį kontroliuojančiosgrupuotės “Ansar Dine” vado Iyado

Ago Ghaly, buvusio kario ir tuaregųsukilėlio, namas. Pernai balandį jėgassuvieniję islamistai įsitvirtino Maliošiaurinėje dalyje ir įvedė griežtą šaria-to teisę. Pagal ją nusižengėliai plaka-mi, užmėtomi akmenimis, jiems nu-kapojamos galūnės. Taip patuždrausta muzika ir televizija, mote-rys priverstos nešioti šydus. Prancūzi-ja pradėjo karinį puolimą Malyje sau-sio 11 dieną, kad padėtų vyriausybeiatgauti šiaurinių rajonų kontrolę.

ATLĖKĖ VIESULAS

Australijos rytinę pakrantę šeštadie-nį nuniokojo viesulas, o pareigūnaiparagino dalį Kvynslando valstijosrengtis potvyniams. Kvynslandopremjeras Campbellas Newmanaspranešė, kad audra padarė daug ža-los netoli Bandabergo, esančio maž-daug už 300 km į šiaurę nuo Brisba-no, keli žmonės sužeisti. Miestenuplėšti pastatų stogai, sugadintoselektros linijos, medis užvirto antmotorinės transporto priemonės,kurioje buvo du žmonės. Praslinkusatogrąžų ciklonui Oswaldui Kvyns-lande kelias dienas smarkiai lijo.

Į TARPEKLĮ NUKRITO AUTOBUSASPortugalijos centriniame regioneautobusui nuslydus nuo šlapio kelioir nukritus į tarpeklį 10 žmonių žu-vo, 33 buvo sužeisti. Daugiau kaip250 ugniagesių, 88 gelbėtojų auto-mobiliai ir sraigtasparnis atvyko įnelaimės vietą netoli Karvaljalo Kas-telo Branko rajone. Sužeistieji nu-vežti į netoliese esančias KasteloBranko ir Koimbros ligonines.

“Estadao”, AFP, Reuters, BNS, LŽ

Trumpai

2013 01 28Lietuvos žinios8 Pasaulis

AIDANAS PRALEIKA

Barackas Obama pradėjo antrąjąkadenciją, ir ji žada būti itin sudėtinga. Bet ne todėl, kad JAVlaukia daugiau iššūkių nei paprastai, o greičiau dėl to, kadprezidentas neturi aiškaus plano,kaip įveikti neišvengiamus sunkumus ir kaip laviruoti kolkas neaiškiose situacijose.

Ne kairysis, o populistasPastaroji B.Obamos rinkimų kam-

panija labai priminė praėjusiąją - daugkalbų apie idealus, šviesią ateitį, visuo-tinę laimę ir jokio konkretaus plano,kaip visa tai pasiekti. Suveikė. B.Obamavėl išrinktas prezidentu. Inauguracijoskalboje, iš kurios visi laukė jau aiškesniųateities gairių, dominavo tas pats popu-lizmas. Konservatyvių pažiūrų ameri-kiečiai puolė kaltinti B.Obamą polin-kiu į socializmą (už jo propaguojamąvalstybės vaidmens stiprinimą ekono-mikos ir socialinėje srityse), tačiau tai, kąkritikai vadino kraštutiniu liberalizmu,greičiau yra tuščias populizmas.

B.Obama kalbėjo apie beveik neįpa-reigojančius dalykus: gėjų teises, mo-terų padėtį ginkluotosiose pajėgose, osvarbiausia - pasaulinį atšilimą. Jį pre-zidentas, pamiršęs ir Artimuosius Ry-tus, ir terorizmo grėsmę, pavadino pa-grindiniu antrosios kadencijos iššūkiu.Turbūt B.Obama jau nebemato tosgrėsmės, nors pastarieji įvykiai Malyje,Alžyre, bendra situacija arabų pasauly-je primena tiksinčią bombą.

Kaip kitaip, jei ne populizmu vadin-ti nuolatinės teisės gyventi JAV suteiki-mą daugiau kaip milijonui jaunų imig-rantų. Tai padaryta prieš rinkimus,nepaisant ketverius metus kartotų pa-žadų pagaliau “sutvarkyti” migracijosįstatymus.

Partizaninis karas už ekonomikąDauguma apžvalgininkų sutarė:

B.Obama turės mažiau dėmesio skirtiužsienio politikai, kad galėtų imtis eko-nomikos gaivinimo. Skamba logiškai,bet kol kas iš prezidento lūpų negirdė-ti, kaip konkrečiai jis žada tai padary-ti? Toliau kalbama apie aktyvesnį vals-tybės kišimąsi, lygybės ir visuotinėsgerovės skatinimą, mokestinės naštosperskirstymą bei investicijas į inf-rastruktūrą, kurios neva padės sukurtidarbo vietų.

Tarkime, B.Obama iš tiesų slepia už-antyje daugiau kairiosios pakraipos so-cialinių ekonominių programų, pana-

šių į netrukus įsigaliosiančią naują svei-katos apsaugos sistemą. Šiuo atvejusvarbu ne vien tai, ar prezidento admi-nistracija turi ką pasiūlyti, - ne mažiausvarbu, ar respublikonai, įsitvirtinęKongrese, leis įgyvendinti tuos siūly-mus? Regis, tai jau matėme per derybasdėl “fiskalinio skardžio”?

Galbūt B.Obamai ir pavyks prastum-ti kokias nors ekonomines iniciatyvas,bet gana daug galios parlamente turin-tys respublikonai gali imtis partizaniniųkovos veiksmų - taisyti jau priimtus“obamiškus” įstatymus ir programas. Otai gresia labai rimtomis pasekmėmis -ekonomikai itin svarbūs įstatymai galitapti neveiksniu demokratų ir respubli-konų idėjų mišiniu.

Iššūkiai visame pasaulyjePer praėjusią kadenciją B.Obama

nepasiekė šlovingų pergalių tarptauti-

nių santykių srityje. Baltųjų rūmų po-litika daugeliu atvejų buvo nenuosek-li, neretai sunkiai suprantama ir nevai-singa. Neblogas pavyzdys - santykiaisu Rusija. Jie šiandien, kad ir kiek mai-gytas “perkrovimo” mygtukas, neką ge-resni nei baigiantis antrajai George’oW.Busho kadencijai, t. y. prasti.

Teigiamų perspektyvų artimiausio-je ateityje neįžvelgia nei rusų, neiamerikiečių ekspertai. Šalys ir toliaukonkuruos dėl posovietinės erdvėsvalstybių tarptautinės politikos kursopasirinkimo, žmogaus teisių, veiksmųkonfliktų zonose, priešraketinės gyny-bos ir kitų dalykų. Kol kas realiausiassantykių pagerinimo scenarijus galėtųbūti bendros pozicijos dėl Sirijos su-formavimas. Bent jau būtų padarytapradžia. O apskritai JAV turės pasau-lyje rimtesnių rūpesčių nei santykiaisu Rusija.

Sudėtinga padėtis bręsta Tolimuo-siuose Rytuose: taikai grasina ŠiaurėsKorėja, intensyvėja teritoriniai Japoni-jos, Kinijos, Vietnamo ir kitų šalių gin-čai. Dėl to B.Obamai teks itin atsargiailaviruoti siekiant neaštrinti konfliktų irtuo pat metu neišduoti gyvybinių JAVsąjungininkių interesų. Kita vertus, jeiVašingtonas pajėgtų tapti veiksmingukonfliktuojančių regiono valstybių tar-pininku, tai galėtų būti B.Obamos “gul-bės giesmė”.

Galiausiai yra amžinai neramūsArtimieji Rytai. Čia JAV prezidentoadministracija kol kas aiškiai pasisa-ko tik Izraelio ir Palestinos klausimu- siūlo siekti taikos ir įtvirtinti pales-tiniečių valstybingumo statusą. Ta-čiau nė vienam iš B.Obamos pirmta-kų to nepavyko pasiekti, tad nėrajokių priežasčių tvirtinti, kad jamseksis geriau.

Naujus iššūkius žada ir “Al-Qaedos”atgimimas Šiaurės Afrikoje ir, galimasdalykas, Afganistane, iš kurio ameri-kiečiai netrukus trauksis. Tačiau sudė-tingiausia užduotis - rasti kalbą su Ara-bų pavasarį išgyvenusiomis šalimis. Tenstiprėja religinių radikalų įtaka, o tuopat metu - ir antiamerikietiškos nuotai-kos. Kiekvieną iš šių valstybių teks “at-rasti” ir suprasti iš naujo. Su kiekvienaelgtis individualiai, ir tai - milžiniškasdarbas.

Taigi kol kas aiškūs tik iššūkiai, betkaip B.Obama ketina (jei tikrai ketina)juos atremti, skendi ateities miglose. Irtai neįkvepia optimizmo.

Ar amerikiečiams nepabodo?Galiausiai pats svarbiausias B.Oba-

mos iššūkis - JAV visuomenės susis-kaldymas. Juk jis laimėjo vos 3 proc.persvara. Inauguracinė kalba, tradiciš-

kai skirta suvienyti šalį bendram tiks-lui, šį kartą buvo adresuota būtent pre-zidento šalininkams. Priešininkaineišgirdo nieko paguodžiamo, o taireiškia, jog susiskaldymas visuomenė-je išliks ir daugybė žmonių manys, kadB.Obama neatstovauja jų pilietiniamsinteresams.

Beje, nereikia manyti, jog populizmogriebėsi tik “blogasis” B.Obama. Nie-kuo ne geresnis ir Mittas Romney.Konkretumo jo programoje nebuvodaugiau, tik nepailstamas kartojimas:“Mažinti mokesčius, mažinti mokes-čius...” Taigi abi svarbiausios partijos“užsirakino” šioje kovoje ir nė peržingsnį nesitraukia nuo savo ideologi-nių kanonų - jie jau tapo net svarbesniuž realius veiksmus atkuriant gerovę. Irdemokratai, ir respublikonai ne tiek dir-ba ekonomikos gaivinimo labui, kieklaukia, kad viskas susitvarkytų savaime.

O žmonėms tenka rinktis vieną išdviejų populistų. Gal jau tikrai, bentdėl įvairovės, imtų amerikiečiai ir bal-suotų už ką nors trečią? Pavyzdžiui,už libertarus ar “juodąsias panteras”...Tačiau kol kas rinkėjai fanatiškai laiko-si “galime rinktis tik iš dviejų varian-tų” mąstymo, nors ir mato, kad neiankstesnis prezidentas respublikonas,nei demokratas jų gyvenimo nė kieknepagerino. Kantrūs žmonės tie ame-rikiečiai...•

B.Obamos laukia duobėtas kelias

Krizės nuotaika išsisklaidė, tačiau politikos ir verslo elitasDavose perspėjo, kad atsipūsti dar anksti.

Pasaulio galingiesiems penkiasdienas diskutuojant Davose, spaudarašė apie tai, kaip šiame Šveicarijos Al-pių kurorte sužibėjo savimi pasitikintisItalijos premjeras Mario Monti, graž-bylyste pritrenkė britų premjeras Davi-das Cameronas, kaip visada blaiviaimąstanti buvo Angela Merkel ir visiš-kai blankiai pasirodė Rusijos vyriausy-bės vadovas Dmitrijus Medvedevas. Vi-sa tai sugrąžino į pasaulio darbotvarkęEuropos reikalus, o Rusiją išryškinokaip “pažeidžiamą” valstybę. Tačiau,kaip rašo apžvalgininkai, Davosas prib-loškė ne idėjomis, o nekuklumu.

Tie, kurie netingi, apskaičiavo, jogtransporto priemonės, suvežusios fo-

rumo dalyvius į Davosą, išmetė į orą2,5 mln. kilogramų anglies dioksido.Visi kartu sudėjus dalyviai nuskrido550 tūkst. kilometrų, tam buvo panau-dota šimtai privačių lėktuvų, o prie todar reikia pridėti skrydžius sraigtaspar-niais iš Ciuricho į Davosą už 3400 eu-rų. “Ir visa tai tam, kad būtų galima ap-tarti naujas klimato politikos gaires”, -ironizuoja italų “Corriere della Sera”.

“The New York Times” apžvalgi-ninkas pateikia bilietų kainas: 71 tūkst.dolerių vien už įėjimo bilietą, bet ši su-ma padidėja mažiausiai iki 156 tūkst.dolerių už dalyvavimą viename iš klu-bų, kur vyksta “privačios diskusijos”.Paketas penkiems asmenims - dalyviuisu sutuoktine, padėjėju, nešiku ir t. t. -kainuoja apie 670 tūkst. dolerių. Ne-dera pamiršti privačių skrydžių, vieš-bučių bei vakarėlių, į kuriuos kviečia-mos roko grupės bei didžėjai ir tai

atsieina mažiausiai 100 tūkst. dolerių.Šiemet forumo apyvarta sudaro apy-tiksliai 185 mln. dolerių. Ir visa tai tam,ironizuoja autorius, kad visi pagal ran-gą susiskirstytų į kastas ir pasiklausytųtokių guru kaip forumo organizatoriusKlausas Schwabas, tokių frazių kaip“be aukštos moralės ir žmogiškumoneįmanoma išgyventi”.

Tačiau šeštadienį elito ramybė Da-vose buvo sudrumsta. Šįkart tai pada-rė ne antiglobalistai, kurie irgi gausiairinkosi Davose bei rengė demonstraci-jas, o pagarsėjusios pusnuogės ukrai-nietės iš judėjimo “Femen”. Jos užde-gė rausvus dūmus skleidžiančiuspirotechnikos užtaisus ir triukšmingaižygiavo gatvėmis. Ant krūtinių užsira-šiusios “SOS DAVOS”, o ant nugarų -“Skurstame, nes esame moterys”, “Fe-men” aktyvistės skandavo šūkius, švil-pė ir mojavo dūminiais užtaisais.•

Kol kas aiškūs tik iššū-kiai, bet kaip B.Obama

ketina juos atremti,skendi ateities miglose.

Amerikiečiai vis dar gyvena įstabiomis B.Obamos inauguravimo antrai kadencijai akimirkomis... / AFP/Scanpix nuotrauka

Davosas pritrenkė milijonais

Triukšmą Davose kėlė “Femen” aktyvistės. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Newsru.com, BNS, LŽ

Verslas 92013 01 28Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5746 -0,8273%

1 Australijos doleris 2,6925 -1,3742%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9730 -0,8274%

1 Kanados doleris 2,5664 -1,1300%

1 Šveicarijos frankas 2,7745 -0,4866%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1392 -0,8528%

10 Čekijos kronų 1,3504 +0,0518%

10 Danijos kronų 4,6273 +0,0086%

1 DB svaras sterlingų 4,0652 -1,0947%

100 Vengrijos forintų 1,1702 -0,0684%

100 Islandijos kronų 2,0037 -0,2994%

100 Japonijos jenų 2,8435 -2,2613%

100 Kazachstano tengių 1,7087 -0,7491%

1 Latvijos latas 4,9421 -0,1538%

10 Moldovos lėjų 2,1192 -0,8163%

10 Norvegijos kronų 4,6619 +0,0300%

10 Lenkijos zlotų 8,2533 -0,1842%

100 Rusijos rublių 8,5731 -0,2869%

10 Švedijos kronų 3,9716 -0,0478%

1 Turkijos naujoji lira 1,4560 -0,6181%

10 Ukrainos grivinų 3,1621 -0,8222%

2013 01 28, LB

ARVYDAS JOCKUS

Šiuo metu labiau apsimokabūstą pirkti nei nuomoti, tačiau tokia padėtis ilgai netruks.

Lietuvoje tik maža dalis, apie 12proc., miestų gyventojų būstą nuo-mojasi. Tačiau ir jų dauguma svajojaar planuoja įsigyti nuosavą butą arbanamą. Tuo metu Vokietijoje, Šveica-rijoje būstą nuomojasi 70-85 proc.gyventojų. Vakaruose tai daryti įpras-ta, nes ten žmonės dažniau keičia netik darbą, bet ir gyvenamąją vietą, oir nuomojamo būsto pasiūla gerokaididesnė negu mūsų krašte.

Nekilnojamojo turto (NT) eks-pertai tvirtina, kad Lietuvoje būstųnuomos ir mėnesinių įmokų ban-kams už paskolas, paimtas butui įsi-gyti, dydis iš esmės nesiskiria - finan-sinė nauda abiem atvejais tapati.Todėl sprendimas, ar pirkti, ar nuo-moti būstą, labiausiai priklauso nuoasmeninio ir profesinio gyvenimoaplinkybių.

Registrų centro duomenimis, per-nai tik apie 24 proc. butų Lietuvojebuvo įsigyti už paskolą, įkeičiant pir-kinį bankui. Prieš krizę šis rodiklissiekė 80 procentų.

Išsinuomoti sunkokaŠiuo metu finansiškai naudingiau

būstą pirkti, o ne nuomotis. Tai maty-ti vertinant tik NT pardavimo ir nuo-mos kainas. Evaldas Narbuntovičius,nekilnojamojo turto skelbimų porta-lo Domoplius.lt projekto vadovas, tei-gia, jog žmogus, 25 metus mokėda-

mas nuomos mokestį, išleistų didesnęsumą, nei būstas kainavo pirkimo die-ną. “Vis dėlto kiekvieną nekilnojamo-jo turto objektą reikia vertinti indivi-dualiai, nes finansinė nauda priklausonuo atskiro buto kokybės, vietos ir ki-tų niuansų”, - nesiryžo vienareikšmiš-kai atsakyti ekspertas.

Pasak jo, vidutinė Domoplius.ltparduodamo buto kaina Vilniuje sie-kia 280 tūkst. litų, o vidutinė nuomosmėnesio kaina - 1,2 tūkst. litų. Kau-ne - atitinkamai 146 tūkst. ir 580 litų,Klaipėdoje - 176 tūkst. ir 840 litų.

“Jeigu pirktumėte butą už 140

tūkst. litų (tokia yra vidutinė 2 kam-barių buto kaina Vilniaus Fabijoniš-kių rajone) ir, sumokėję 15 proc.įnašą (21 tūkst. litų), imtumėte pa-skolą 25 metams, mėnesio įmokabankui siektų maždaug 560 litų. To-kio būsto mėnesio nuomos kainadabar yra apie 650 litų. Jei pirktu-mėte butą, kurio vertė 270 tūkst. li-tų, sumokėję pradinį įnašą kas mė-nesį bankui atseikėtumėte 1,1 tūkst.litų. Taigi lyg ir galėtume teigti, jogšiuo metu pirkti butą finansiškainaudingiau negu nuomotis. Tačiaureikia atsižvelgti į tai, kad EURI-BOR palūkanų norma, turinti įta-kos įmokoms už eurais paimtą kre-

ditą, dabar yra labai maža, bet perateinančius 1-3 metus, tikėtina, kils,todėl ir įmoka bankui didės”, - dės-tė E.Narbuntovičius.

Svarstantiesiems, ar būstą pirkti,ar nuomotis, Domoplius.lt projektovadovas pataria nepasiduoti emoci-joms ir pirkimo karštligei, kuri pa-prastai užplūsta, kai draugai arba pa-žįstami įsigyja nuosavą butą ar namą.“Prieš perkant nekilnojamąjį turtąbūtina objektyviai įvertinti ir būstokokybę, ir šeimos pajamas, ir nuolatbesikeičiančią ekonominę situaciją”, -pabrėžė jis.

Jauniems žmonėms, anot E.Nar-buntovičiaus, išvis nėra kur skubėti,jiems geriau butą nuomotis ir pini-gus taupyti, o sutaupius - bandyti in-vestuoti. “Sėkmingai investavus galnet nereikės ir banko paskolos. Be to,dalis jaunų žmonių neturi stabilių pa-jamų, tad rizikinga skubėti imti kre-ditą”, - įspėjo E.Narbuntovičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo me-tu išsinuomoti būstą gana sunku. Pa-siūla maža, kai kurių siūlomų objek-tų kainos išpūstos ir neatitinkakokybės. Rinkoje atsiradęs geras bu-tas išnuomojamas greitai, per dvi artris dienas. “Parduodamų objektųpasiūla kur kas didesnė. Tiesa, daž-nai pardavėjų lūkesčiai būna gero-kai didesni nei rinkos kaina”, - sakėpašnekovas.

Priklauso nuo poreikiųTuo metu Saulius Vagonis, UAB

“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkoty-ros skyriaus vadovas, mano, kadbūsto nuomos ir pirkimo į skolą fi-nansinė nauda beveik nesiskiria.“Mėnesio įmoka bankui už kreditą irnuomos mokestis buto šeimininkuidažniausiai yra panašaus dydžio. Fi-nansiniu požiūru skirtumo beveiknėra. Sprendimas priklauso nuožmogaus poreikių. Jeigu jis nežino,ką veiks po dvejų metų - keis darbąar kurs šeimą, galbūt geriau būstąnuomotis. Įsigytas turtas ne visadayra likvidus. Staiga pasikeitus aplin-kybėms gali būti sudėtinga greitaiparduoti turtą. Bet jeigu žmogaus gy-venimas stabilus, jis prisirišęs prie

vietos, darbo, jo vaikai pripratę priedarželio ar mokyklos, gal iš tikrųjųgeriau įsigyti butą ar namą, kad ne-reikėtų sukti galvos, jei būsto savinin-kas po kokių metų nuspręstų nebep-ratęsti nuomos sutarties”, - svarstėNT rinkos specialistas.

S.Vagonis tvirtino, kad būstonuomos ir įmokų už kreditą pro-porcijos beveik visada išlieka pana-šios, nesvarbu, kokie būtų rinkossvyravimai. “Žmonės yra raciona-lūs, jie visą laiką stebi, kas palan-kiau: pirkti ar nuomotis butą. Todėljeigu kyla paskolų palūkanos ir įmo-kos bankams, automatiškai didėjair būsto nuomos kainos, ir priešin-gai”, - dėstė jis. Nuomos kainos tikkrizės pradžioje santūriau reagavo įįmokų bankams padidinimą, kai dėllito devalvavimo grėsmės palūkanosuž litais paimtas paskolas buvo šok-telėjusios į rekordines aukštumas.Tada jos keliais šimtais litų skyrėsinuo mėnesio įmokų už eurais paim-tus kreditus.

Įmokos sumažėjo trečdaliuSEB banko prezidento pavaduo-

tojas ir Mažmeninės bankininkystėstarnybos direktorius Virginijus Do-veika LŽ teigė, jog pernai bankas iš-davė maždaug 600 paskolų daugiaunei 2011 metais, o suteiktų kreditųsuma padidėjo 13 procentų. 2012-aisiais vidutinė būsto paskola SEBbanke siekė 146 tūkst. litų. “Paskolųvidutinė suma mažėjo, tačiau jų bu-vo išduodama daugiau nei 2011 me-tais”, - sakė jis.

Dėl kelis kartus sumažintų palū-kanų mėnesio įmokos už būsto pa-skolas šiuo metu gerokai mažesnėsnei pirmais krizės metais. Antai SEBbanke už 146 tūkst. litų būsto pasko-lą, išduotą 25 metams ir klientui pa-sirinkus mokėjimą lygiomis dalimis,2008-aisiais reikėjo kas mėnesį atsei-kėti 1039,2 lito, o 2012 metais - 685,4lito. Jeigu tokia paskola buvo paim-ta 30 metų, mėnesio įmoka siekė ati-tinkamai 979,1 ir 608,3 lito.

Jūratė Gumuliauskienė, “Swed-bank” Finansavimo departamentodirektorė, teigė, kad 2012-ųjų sau-sio-lapkričio mėnesiais, palyginti sutuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais,būsto paskolų išduota apie 30 proc.,arba beveik 90 mln. litų, daugiau.Pernai vidutinė “Swedbank” suteik-tų būsto kreditų suma siekė 156tūkst. litų.

2012 metais vidutinio dydžio (156tūkst. litų) būsto paskolos 25 metamsmėnesio įmoka sudarė apie 730 litų.Palyginti su 2011-aisiais, ji buvo 5proc., o palyginti su 2008 metais, -40 proc. mažesnė. •

Skolon perkama tik ketvirtadalis būstų

APRIBOJO UNIJOSVEIKLĄLietuvos bankas toliau imasi prie-monių riboti rizikingų kredito unijųveiklą - viena didžiausių šios rinkosdalyvių Vilniaus taupomoji kasa pri-valės riboti paskolų sumą ir indėliųpalūkanas. Lietuvos banko (LB)Priežiūros tarnyba penktadienįpriėmė tokį sprendimą remdamasiLietuvos centrinės kredito unijos at-liktu jos veiklos vertinimu. Nustaty-ta, kad unija Vilniaus taupomoji ka-sa tinkamai nevertina sandoriųrizikos - neįsitikina, ar klientas galėsvykdyti įsipareigojimus. Todėl unijainurodyta neskolinti daugiau nei 30tūkst. litų, o neprofesionaliems in-dėlininkams palūkanas nustatyti, at-sižvelgiant į rinkos vidurkį. Vilniaustaupomosios kasos interneto tinkla-lapyje skelbiama, kad už terminuo-

tus indėlius litais ji siūlo nuo 2 proc.(3-5 mėnesių termino) iki 4,5 proc.(24 mėnesių ir ilgesnės trukmės) pa-lūkanas. Riboti veiklą unija privalolaikinai, kol bus atliktas inspektavi-mas ir LB įvertins jo rezultatus, betne ilgiau kaip iki 2013 metų birželio1 dienos. Vilniaus taupomoji kasapriklauso bendrai Lietuvos centri-nės kredito unijos sistemai, kuri vie-nija didžiąją dalį šalyje veikiančiųkredito unijų.

KAINŲ ŠUOLIS

Žemės ūkio produktų supirkimokainos Lietuvoje gruodžio mėnesį,palyginti su 2011-ųjų gruodžiu, išau-go 9,5 procento. Augalininkystėsproduktų supirkimo kainos per me-tus padidėjo 18,4 proc., gyvulinin-kystės produktų - 4,7 procento. Tai

pranešė Statistikos departamentas. Išaugalininkystės produktų labiausiaipabrango kvietrugiai - 39,1 proc.,kviečiai - 27,6 proc., miežiai - 21,9proc., javų mišiniai - 21,1 proc., ku-kurūzai - 21 proc., rugiai - 11,9 proc.,bulvės - 11,7 proc., daržovės - 9,8proc., o atpigo vaisiai - 17,4 proc.,grikiai - 14,2 procento. Iš gyvulių irgyvulininkystės produktų padidėjokiaušinių (28,2 proc.), kiaulių (8,4proc.), galvijų (4,7 proc.), paukščių(3,8 proc.), natūralaus pieno (0,5proc.), o sumažėjo avių ir ožkų (10proc.) supirkimo kainos.

PARDUOS ĮMONES

Lenkijos naftos koncerno “Orlen”valdoma Mažeikių naftos perdirbi-mo bendrovė ketina parduoti 2 ant-rines įmones. “Orlen Lietuva” pa-

skelbė, kad ruošiasi parduoti po 100proc. valymo paslaugų ir santechni-kos priežiūros bendrovės “Paslaugostau” akcijų bei sveikatos priežiūrosbendrovės “Medikvita” akcijų. Skel-biama, kad “Paslaugos tau” turi ates-tatus eksploatuoti naftos bei šilumosįrenginius, ji įsteigta 2008 metais,“Medikvita” - 2009-aisiais. Registrųcentro duomenimis, “Paslaugos tau”2011 metais patyrė 92,4 tūkst. litųgrynųjų nuostolių, 2010-aisiais gavo20,7 tūkst. litų pelno. Bendrovės par-davimo pajamos siekė 4,915 mln. litų- 6,1 proc. mažiau nei 2010 metais.“Medikvita” 2011-aisiais gavo 45tūkst. litų grynojo pelno, o 2010 me-tais patyrė 128 tūkst. litų nuostolių.Bendrovės pardavimo pajamos2011-aisiais, palyginti su 2010 metais,smuktelėjo 1,1 proc., iki 3 mln. litų.

LŽ, BNS

E.Narbuntovičius pataria nepasiduoti emocijoms ir pirkimo karštligei,kuri paprastai užplūsta, kai draugai arba pažįstami įsigyja nuosavą butąar namą. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje 2012 metų gruodžio mėnesį

Butų kainos (Lt/kv. m) 1 kambario 2 kambarių 3 kambarių

VILNIUSCentras, Senamiestis

Naujos statybos (dalinė apdaila) 5300-10000 5000-9500 4800-9300

Senos statybos (renovuoti) 5200-11000 5000-11000 4900-11000

Senos statybos (nerenovuoti) 3500-6200 3400-6100 3300-5800

Gyvenamieji rajonai

Naujos statybos (dalinė apdaila) 3500-5400 3100-5200 3000-5100

Senos statybos (plytiniuose) 3500-4400 3000-4100 2600-3600

Senos statybos (blokiniuose) 2900-3800 2400-3500 2000-3100

KLAIPĖDACentras, Senamiestis

Naujos statybos (dalinė apdaila) 4200-6500 3800-6400 3700-6300

Senos statybos (renovuoti) 3100-6800 3100-6600 3000-6500

Senos statybos (nerenovuoti) 2600-4700 2500-4500 2400-4400

Gyvenamieji rajonai

Naujos statybos (dalinė apdaila) 3400-4500 3100-4500 3000-4400

Senos statybos (renovuoti) 2300-3900 2300-3700 2200-3600

Senos statybos (nerenovuoti) 1900-3400 1800-3200 1700-3100

Šaltinis: “Oberhaus”

Trumpai

J.Gumuliauskienė teigė, kad 2012-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais, būsto paskolų

išduota apie 30 proc. daugiau.

FAKTAIPernai tik apie 24 proc. butų Lietuvojebuvo įsigyti už paskolas, įkeičiant pirkinįbankui.Turto įkeitimas įformintas ir 16 proc. per-nai nupirktų individualių gyvenamųjų na-mų bei 14 proc. sodo namelių.2011 metais kredito įstaigoms įkeičiamųnupirktų būstų dalis sudarė atitinkamai27, 19 ir 18 procentų.

Šaltinis: Registrų centras

2013 01 28Lietuvos žinios10 Trasa

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Į Lietuvą praėjusią savaitę atklydęs arktinis šaltis džiuginoakumuliatorių pardavėjus - jų teigimu, užklupus šalčiamsapyvarta šoktelėjo net iki šešių kartų.

“Kiekvienais metais pastebime,kad negalinčių paleisti savo mašinųvariklių vairuotojų padaugėja tuo-met, kai lauko temperatūra nukrin-ta iki minus 15 laipsnių ar dar že-miau”, - dienraščiui LŽ sakė Alfonsuprisistatęs autoservisų tinklo “Tanag-ra” darbuotojas.

Praėjusi savaitė kol kas vadinamapačia šalčiausia šią žiemą - kai kurtermometro stulpelis naktį nusilei-do iki minus 20 laipsnių.

Po šaltų naktų padaugėjo vairuo-tojų, kurie rytą kuitėsi prie savo ma-šinų, iš paskutiniųjų stengdamiesijas užvesti. Kai kam pavykdavo taipadaryti be pašalinių pagalbos, kitikvietėsi padėti kaimynus, draugusar gimines.

Atgaivinti dėl išsikrovusių aku-muliatorių apmirusius plieniniusžirgus pavykdavo juos stumdant,velkant, pamaitinus elektros sroveiš kito automobilio ar kitais, įmant-resniais būdais. Pavyzdžiui, vilnie-tis Kazimieras savo dyzelinį “Peu-geot Partner” šalčiausią praėjusiossavaitės dieną paleido apipurškęsoro filtrą specialiu degiu aerozoliu,kuris, patekęs į motoro stūmoklį, at-kuria sušalusių degalų sprogstamą-ją jėgą.

Tačiau kai kurių mašinų taip irnepavyko užvesti. Jų šeimininkamsliko vienas kelias - skubėti į akumu-liatoriais prekiaujančias parduotu-ves ar autoservisų tinklus. “Ne to-kiomis šaltomis žiemos dienomismūsų parduotuvėje Vilniaus Uk-mergės gatvėje būdavo parduoda-ma po vieną akumuliatorių kasdien,o atšalus orams - jau po dešimt”, -kalbėdamas su dienraščio LŽ žur-

nalistu praėjusį ketvirtadienį tvirti-no didžiausio Baltijos šalyse auto-servisų tinklo “Kemi” rinkodarosvadovas Dinaidas Kančius.

Šuolis - iki šešių kartų Pasak D.Kančiaus, praėjusios savaitės

viduryje prekyba akumuliatoriaus “Ke-mi” autoservisų tinklui priklausančioseparduotuvėse buvo padidėjusi apie pen-kis kartus. Dar didesnį augimą - iki še-šių kartų - skaičiavo ir akumuliatoriaisprekiaujančios bendrovės “Melga” pre-kybos direktorius Andrius Čabanas.Tiesa, kartu jis įspėjo, kad “tas augimoskaičius tiktai apytikslis”. “Tiksliau ži-nosime tada, kai susumuosime pardavi-mo rezultatus. Vis dėlto jau niekas nepa-neigs, kad prekyba akumuliatoriaisdidėjo kartais”, - sakė pašnekovas.

Toks vieno “Melgos” vadovų pa-reiškimas gali pasirodyti netikėtas ži-nant, jog anksčiau A.Čabanas yra tei-gęs, kad atėjus dideliems šalčiams

akumuliatorių paklausa išauga apie40 procentų.

“Tanagros” darbuotojas Alfonsas sa-kė, kad šaltis atgena akumuliatorių pir-kėjus ir į autoservisus. “Pavyzdžiui, mū-sų autoservise kai kurių markiųakumuliatoriai kainuoja nuo 10 iki 15proc. pigiau nei įmonės parduotuvėse.Nuolaidos iš niekur neatsiranda. Beakumuliatorių, dažnai automobiliamsdar keičiame ir alyvą, starterius. Dau-guma vairuotojų mano, kad mašinosneužsiveda tiktai dėl savo laiką atgyve-nusių akumuliatorių. Tačiau kad jos ly-giai taip pat gali neužsivesti dėl senos,greičiau nei nauja užšąlančios alyvosar seno starterio - žino nedaugelis”, -sakė autoserviso meistras.

Akumuliatorius iškrauna šviesos Akumuliatorių ekspertas Rai-

mundas Kalašinskas dienraščiui LŽtvirtino, kad visuomenėje vyraujan-ti nuomonė, jog žiemą labiausiaivargsta nerūpestingi vairuotojai, yraklaidinga. “Geras ar blogas akumu-liatoriaus veikimas žiemą daugiausiapriklauso nuo to, kokia yra automo-bilio būklė, ir to, kaip jį eksploatuo-ji. Jei netinkamai - šaltuoju metu išautomobilio agregatų labiausiai ken-čia akumuliatorius. Tačiau labai daž-nai netinkamai eksploatuojama nedėl to, kad vairuotojas yra nerūpes-tingas, o todėl, jog nežino, kaip taireikia teisingai daryti”, - tikino pa-šnekovas.

Pasak jo, vasarą be jokių trukdžių ga-li važinėti ir 50 proc. įkrautu akumulia-toriumi. Tačiau žiemą, spaudžiant 22laipsnių ir didesniam šaltukui, tiek įk-rautas akumuliatorius paprasčiausiai už-šals. “Šaltuoju metų laiku būtina, kadakumuliatorius būtų įkrautas ne mažiaukaip 75 proc.”, - sakė R.Kalašinskas.

Ekspertas teigė, kad labiausiai aku-muliatorių žiemą iškrauna neprotingaijunginėjamos šviesos. “Žinoma, pato-gu vienu pultelio paspaudimu įjungtisignalizaciją ir šviesas tam, kad pasiš-viestum kelią sau ar keleiviui. Tačiaužibintai energiją ima tiesiai iš akumu-liatoriaus ir dideliais tempais jį iškro-vinėja. O kad pasiektum tokį įkrovimolygį, koks buvo iki tol, netgi esant teigia-mai 23-25 laipsnių temperatūrai auto-mobiliu reikia važinėti ne mažiau kaippenkiolika minučių. Per šalčius tas lai-kotarpis gerokai pailgėja. O daugumamūsų vairuotojų automobilius naudo-ja tik norėdami nuvažiuoti į darbą irgrįžti iš jo. Kitaip tariant, mašina nau-dojama trumpiems atstumams ir ja va-žiuojama ne ilgiau kaip pusvalandį. To-kiu atveju akumuliatoriai dažnaiišsikrauna”, - pasakojo R.Kalašinskas.

Nenorintiesiems per didžiuosiusšalčius vėluoti į darbą ar kitaip dėl ne-užsivedančių mašinų gaišti laiką vai-ruotojams ekspertas patarė šaltuojumetų laiku reguliariai, pavyzdžiui, kasmėnesį, papildomai įkrauti akumulia-torių. “Gerai būtų, jei prieš šaltąjį sezo-ną jo būklę patikrintų specialistas irtaip pat papildomai įkrautų”, - teigėpašnekovas. •

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Tyliai veikiantys hibridiniai auto-mobiliai ir elektromobiliai keliadidžiulę grėsmę pėsčiųjų gyvybei - tai nustatę amerikiečiai ekologiškoms transporto priemonėms parengė naujus reikalavimus.

JAV nacionalinė saugaus eismo ad-ministracija (NHTSA) baigė rengtinaujas taisykles, kuriose reikalaujama įhibridinius ir elektra varomus automo-bilius montuoti garso imitatorius. Pla-nuojama, kad NHTSA parengtas do-kumentas įsigalios 2016 metais ir bustaikomas ne tik lengvosioms kelei-vinėms transporto priemonėms, betir elektra varomiems motociklams,sunkiajam transportui, autobusams.

Apskaičiuota, kad privalomas imita-torių montavimas į hibridinius auto-mobilius ir elektromobilius, anot parei-gūnų, per metus JAV teritorijoje padėsišgelbėti 2,8 tūkst. pėsčiųjų gyvybių.NHTSA sukūrė taisykles išanalizavusiAmerikos nuostolių keliuose vertinimoinstituto (HLDI - Highway Loss DataInstitute) pateiktas išvadas.

Jose sakoma, kad pėstieji negirdi netlabai arti privažiavusių ekologiškų ma-

šinų, todėl nesisaugo jų taip, kaip sau-gotųsi tradiciniais degalais varomų irburzgiančių automobilių.

Gelbėjimosi ratas - imitatoriai Maža to, kaip teigia instituto moks-

lininkai, hibridai ir elektromobiliai ki-tiems eismo dalyviams, ypač pėstie-siems, pavojingesni nei tradiciniaiautomobiliai ir dėl to, kad yra didesniosvorio. Hibridinėse mašinose jį didi-na santykinai sunkesnės už paprastusdyzelinius ar benzininius variklius jė-gainės, o elektromobiliuose - akumu-liatorių gausa ir palyginti sunkūs elekt-romotorai.

Anot HLDI, Amerikoje begarsio vei-kimo ekologiškos mašinos kliudo pės-čiuosius net 20 proc. dažniau nei tradi-ciniai automobiliai. Didesnė hibridų irelektromobilių, palyginti su tokios patklasės įprastais automobiliais, masė le-mia, kad ekologiškoms transporto prie-

monėms susidūrus su pėsčiaisiais žū-ties atvejų pasitaiko daug dažniau neikliudžius juos tradicinėms mašinoms.“Vaizdžiai kalbant, negirdėdamasgreitai atvažiuojančio hibrido arelektromobilio, pėsčiasis staiga išeinaį kelią, o mašinos vairuotojas, nesiti-kėdamas tokio elgesio, susiduria sujuo net nespėjęs spustelėti stabdžių pa-minos”, - aiškino žiniasklaidai institu-

to viceprezidentas Mattas Mooras.Vadovaujantis NHTSA taisyklėmis,

garso imitatorius bus privaloma mon-tuoti nuo 2016-ųjų pradžios visuoseJAV rinkai gaminamuose hibriduose irelektromobiliuose. Naujoji sistemaskleis į tradicinės mašinos burzgimą pa-našų garsą tuomet, kai ekologiškostransporto priemonės važiuos 30km/val. ar mažesniu greičiu - toks grei-

tis įprastas Amerikos miestuose. Pabrė-žiama, kad imitatorių, skirtingai negukitų sistemų, nebus galima išjungti.

Pasistengė iš ankstoNHTSA ekspertai tvirtina, esą garso

imitatoriai ekologiškos transporto prie-monės kainą padidins vos 30 JAV dole-rių (maždaug 78 litais). Tačiau visoseJAV naujovė automobilininkams atsieis23 mln. dolerių (apie 59,8 mln. litų).

Beje, kai kurios Amerikos rinkoje dir-bančios kompanijos jau nušluostė no-sis konkurentams - pirma jų kai kuriuo-se savo ekologiškų mašinų modeliuoseįrengė garso imitatorius. Šias sistemasjau turi garsiausių kompanijų hibridaiir elektromobiliai “Nissan Leaf”,“Toyota Prius”, “Chevrolet Volt”.

Lietuvos autoverslininkų asociacijosprezidentas Petras Ignotas dienraščiuiLŽ teigė, jog Europoje irgi kalbama apietai, kad elektra varomose techninėsepriemonėse reikėtų montuoti garsą imi-tuojančius įrenginius. “Tačiau Lietuvatokių klausimų nesprendžia. Ar naujo-vė bus taikoma Europos Sąjungos šaly-se, priklausys nuo Europos Komisijos.Ji svarsto galimybę įpareigoti gaminto-jus montuoti imitatorius, bet kada buspriimtas sprendimas ir apskritai ar buspriimtas, dabar negalėčiau pasakyti”, -dėstė pašnekovas.•

“Geras ar blogas akumuliatoriaus veikimas žiemądaugiausia priklauso nuo to, kokia yra

automobilio būklė, ir to, kaip mašiną eksploatuoji.”

Vairuotojai iš prekybos šluoja akumuliatorius

Automobilių negalinčių paleisti vairuotojų smarkiai padaugėja šalčiui paspaudus žemiau nei penkiolika laipsnių. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Akumuliatorių importo pokytis Metai Kiekis (vnt.)

2007 366 421

2008 278 616

2009 242 479

2010 367 855

2011 285 658

Šaltinis: Statistikos departamentas

Amerikoje begarsioveikimo ekologiškos

mašinos kliudo pėsčiuosius net

20 proc. dažniau nei tradiciniai automobiliai.

Amerikos pėsčiuosius saugos garsas

Amerikoje pėstieji dažnai nepastebi prie jų be garso privažiuojančių ekologiškų automobilių. / LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkis 112013 01 28Lietuvos žinios

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Vakar Vokietijos sostinės parodųcentre „Messe“ iškilmingai uždaryta tradiciškai kiekvienųmetų sausį rengiama maistopramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2013“ („Grune Woche 2013“).

Nuo 1926 metų rengiama „Žaliojisavaitė“ yra viena seniausių ir popu-liariausių parodų ne tik Vokietijoje,bet ir visame pasaulyje. Kiekvieną sau-sį Berlyno parodoje pristatomas įvai-rių pasaulio tautų kultūrinis, kulina-rinis paveldas, čia galima paskanautiir nusipirkti kokybiškų maisto pro-duktų, augalų sėklų, sodinukų, vaisių,daržovių, prieskonių, arbatos, net na-minių gyvūnų, namų technikos, poil-sio, turizmo reikmenų ir kitokių pre-kių. Jų pasirinkimas ir asortimentasparodoje - įspūdingai didelis.

Čia taip pat pristatomi naujausigaminiai, mokslo laimėjimai, inova-cijos ir idėjos, susijusios su žemėsūkio modernizacija, ekologija, mais-to gamyba, agrariniu turizmu. To-dėl paroda traukia ne tik paprastąvartotoją, bet ir verslininkus, moks-lininkus, politikus. Čia pasirašomossutartys, vyksta konsultacijos, de-monstruojami laimėjimai.

Mažesniems gamintojams iramatininkams tai puiki proga prasi-mušti į platesnius tarptautinius van-denis. Šia galimybe jau ne vienusmetus naudojasi ir Lietuvos gamin-tojai. Dauguma jų yra pasinaudojęLietuvos kaimo plėtros 2007-2013metų programos parama savo vers-lo plėtrai bei modernizavimui.

Kaip skelbia organizatoriai, šie-met parodoje dalyvavo 67 valstybės,veikė 26 paviljonai, išsidėstę 115tūkst. kv. m plote. Iš viso 2013 metaisparodoje dalyvauja 1630 delegacijų.

Vizitinė kortelė - paradoksalumas

Parodos organizatoriai informa-ciniuose leidiniuose „Žaliąją savai-tę“ vadina „paradoksaliai darniurenginiu“, nes vienoje koncepcijojedera vokiška tvarka ir stabilumas,skoningai pateikiamos radikaliosnaujovės, inovacijos, natūraliosgamtos dovanos ir naujausios tech-nologijos. Ne veltui stenduose, rek-lamuojančiuose parodą, galima iš-vysti keistų darinių, pavyzdžiui,agurką su varlės kojomis, bulvę subriedžio ragais, bananą su žuviesuodega arba kivį su kiaulės ausimis.

Vokietijos žiniasklaida kasmetkritikuoja „Žaliąją savaitę“ dėl nau-jų idėjų stokos ir neva pataikavimopaprastų vartotojų poreikiams. Esąvis daugiau atsiranda pramogų, val-gių ir gėrimų. Dėl to pati žalioji idė-ja nustumiama į antrą planą ir pir-mą vietą užleidžia alaus bei dešreliųvalgymui.

Tačiau organizatorius Berlyno pa-rodų centras „Messe“ stengiasi at-remti šią kritiką ir akcentuoja, kad taišventė visiems: ir tiems, kurie pagei-dauja „rimtos dalies“, ir norintie-siems „pramogų, alaus bei dešrelių“.

Ateities kaimo mašinosIeškant išskirtinumų 2013 metų

Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ į akįkrinta ir tai, kad šiemet į kritiką bu-vo tikrai atsižvelgta - ekologiniai pa-viljonai gerokai išplėsti. Žemės ūkioir gyvulininkystės technikos stendaikaip niekada anksčiau bandė išsiskir-

ti vieni iš kitų. „Nature.tec“ salėjebuvo demonstruojamos įvairios „re-sursų taupymo“ idėjos - nuo rapsųaliejumi varomų automobilių iki„agrobotų“ - žemės ūkio mašinų,kurios valdomos išmaniosiomis mo-biliosiomis technologijomis ir nerei-kalauja jokių žmogiškųjų išteklių.

Idėja paprasta. Technikos kūrėjairemiasi bendra pasaulio agrariniosektoriaus tendencija: žmonių, dir-bančių žemės ūkyje, mažėja, o mais-to poreikiai auga, todėl mokslinin-kai bando rasti sprendimą, kaipneplečiant dirbamų žemės plotų irbe didelių papildomų sąnaudų gau-ti didesnį kiekį maistui gaminti tin-kančių produktų.

Pavyzdžiui, „Class“ markės tech-nikos stende buvo pristatyta ateitiestechnologija - „nepilotuojamas“traktorius, kuriame panaudotos pa-žangiausios karinės ir kosminės te-chnologijos, leidžiančios atlikti įvai-rius lauko darbus neišeinant iš vienovaldymo centro.

Kasmet „Žaliojoje savaitėje“ pris-tatoma kokia nors nauja naminiųgyvūnų rūšis. Šiais metais tokia pri-vilegija buvo suteikta arkliams. Šei-mininkai pristatė geriausias ir se-niausias Vokietijos veislinių arkliųrūšis. Naminių gyvūnėlių paviljone,akvariumuose, plaukiojo per 2 tūkst.vandens gyvūnų.

Parodos partnerė šiais metais bu-vo Olandija. Tačiau olandai nė kieknepersistengė, nes jų paviljonai kiek-vienais metais atrodo įspūdingai irtraukia būrius lankytojų, norinčiųnusifotografuoti tulpių ar lelijų alė-joje šalia vėjo malūno. Tarptautinė-je gėlių salėje sukurta retro drabužiųir 30 tūkst. gėlių kompozicija.

„BioMarkt“ salės paviljonuosebuvo kalbama apie tai, kad maistasgali būti sveikas, skanus ir saugus.Salėje „Ūkio patirtis“ demonstruo-ta visa maisto grandinė: nuo lauko irfermos iki pietų stalo. „Maisto dia-logu“ pavadintos salės idėja - malo-numas, pasitikėjimas ir kokybė.

Šiemet „Žaliosios savaitės“ tarp-tautiniame paviljone debiutavo Su-dano Respublika. Pasirodo, šioješalyje auginama daug žemės riešu-tų ir prieskoninių augalų.

Sensaciją pateikė italai vynininkaikartu su vokiečiais pakuočių gamin-tojais. Jie pristatė rinkai 100 mililitrųtalpos ekologiškus vyno butelius išperdirbamo plastiko. Dabar, anot

kompanijos „One Glass“ atstovų,norint tik taurės vyno nebereikės ati-daryti viso butelio.

Kiekviena valstybė stengėsi paro-dyti savo ypatumus. Pavyzdžiui,mongolai pasiūlė egzotišką gėrimątsai - arbatą su avienos riebalais, bra-zilai viliojo cachaca - gėrimu iš cuk-ranendrių, australai - kepta kengūrųmėsa, šveicarai - sūriu, belgai - šoko-ladu, Kaukazo valstybės - brendžiu,vynu ir sultimis.

Siekiai integruotis - panašūsKeli „Žaliosios savaitės“ parodos

paviljonai buvo skirti Vokietijos že-mėms prisistatyti. Pavyzdžiui, Sak-sonijos-Anhalto žemės stendas už-ėmė beveik visą stadiono dydžiosalę ir išsiskyrė smulkių amatinin-kų bei šeimos ūkių kioskeliais, pri-menančiais viduramžių miesto mu-gę. Ši žemė prieš ketvirtį amžiauspriklausė „demokratinei“ Vokieti-jai, todėl smalsu buvo sužinoti, aryra kokios smulkaus kaimo versloskatinimo programos ir kaip jos vei-kia. Vieno kioskelio prekiautojasdešromis neslėpė: „Kaipgi įmano-ma apsieiti be europinės paramos!“Piteriu prisistatęs ūkininkas iš Sak-sonijos-Anhalto žemės pasakojo,kad jo šeimos ūkyje gaminamosdešros, privaloma laikytis labaiaukštų kokybės standartų, antraipmažieji gamintojai rinkoje neišsilai-kytų. „Mes, rytų vokiečiai, panašūsį jus, lietuvius, nes turėjome pana-šų kolektyvizacijos palikimą, o no-rint kaimo verslą perorientuoti įrinkos ekonomiką, išsiversti be ESparamos būtų neįmanoma užduo-tis“, - sakė kalbintas vokietis.

Lietuvos mėsos produktų gamin-tojai, siekdami būti lygiaverčiais žai-dėjais Europos rinkose, taip pat tu-rėjo įveikti gana aukštą kokybėskartelę. Daugelis jų pripažįsta, kadbe Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos paramos to-kia užduotis būtų sunkiai įveikiama.

Pavyzdžiui, parodoje savo gami-nius reprezentavusi AB „Žemaitijospienas“ įgyvendino projektą pagalLietuvos kaimo plėtros 2007-2013metų programą „Konkurencingu-mo didinimas, diegiant technologi-nio proceso inovacijas“. Paramossuma siekė beveik 3 mln. litų. UAB„Agrovet“, pasinaudodama Lietu-vos kaimo plėtros 2007-2013 metųprogramos priemone „Žemės ūkio

produktų perdirbimas ir pridėtinėsvertės didinimas (žemės ūkio pro-duktų perdirbimas)“, modernizavoįmonę investavusi daugiau kaip 4mln. litų ES ir valstybės paramos lė-šų. Konkurencingumui didinti iš mi-nėtos programos bendrovei buvoskirta daugiau kaip 9 mln. litų.

„Biovela GROUP“ pagal Lietu-vos kaimo plėtros 2007-2013 metųprogramą įgyvendino kol kas vienąprojektą, o dėl antrojo jau pasirašy-ta sutartis ir pradėta veikla. Pirma-sis, dar 2008-aisiais pradėtas įgyven-dinti projektas - „Mėsos perdirbimoveiklos konkurencingumo didini-mas“. Jo vertė siekia daugiau kaip11 mln. litų. Net 20 proc., t. y. 2,2mln. litų, šios sumos sudaro Lietu-vos kaimo plėtros 2007-2013 metųprogramos priemonės „Žemės ūkioproduktų ir pridėtinės vertės didi-nimas“ paramos lėšos.

Investicijos į agrarinio verslo mo-dernizavimą ir konkurencingumodidinimą leido mūsų šaliai pasiekti

įspūdingų rezultatų, nes Lietuva jaudabar žemės ūkio produkciją eks-portuoja į 129 pasaulio valstybes.

Susitikimai ir derybosŠis forumas yra puiki preliudija

neformaliems už žemės ūkį ir mais-tą atsakingų politikų susitikimams.Tradiciškai pirmą parodos dienąLietuvos stende apsilankė šeiminin-kai - Vokietijos vyriausybės atstovai.Vokietijos žemės ūkio ministrę IlseAigner svetingai sutiko Lietuvos že-mės ūkio ministras prof. VirgilijusJukna. Viešnia buvo pavaišinta lietu-viškais „vaistais nuo visų ligų“, pa-gamintais iš 27 žolelių, - „Trejomisdevyneriomis“, lietuviška ekologiš-ka duonele, sūriu ir „kindziuku”.Vėliau vyko susitikimai su Ukrainos,Lenkijos, Rusijos Federacijos žemėsūkio ministrais bei Naujosios Ze-landijos prekybos ir klimato kaitosministru, kandidatu į Pasaulio pre-kybos organizacijos generalinio di-rektoriaus vietą H.Timu Groseriu.Su Azerbaidžano žemės ūkio mi-nistru Ismatu Abasovu Lietuvos že-mės ūkio ministras prof. V.Juknapasirašė sutartį dėl bendradarbiavi-mo žemdirbių profesinio mokymo,mokslo ir inovacijų, fitosanitarijos,augalininkystės, maisto ir pašarų,gyvulininkystės srityse.

Išliko ir kita sena gera tradicija -parodoje susitiko Lietuvos, Latvi-jos bei Estijos žemės ūkio ministrai- prof. V.Jukna, Laimdota Strauju-ma ir Heliras Valdoras Seederis.Baltijos šalių ministrai kalbėjosiapie tolesnį bendradarbiavimąvykstant deryboms dėl Bendrosiosžemės ūkio politikos 2014-2020 me-tais. Jie susitarė ir toliau laikytisglaudaus bendradarbiavimo ren-giant bei tarpusavyje derinant Lie-tuvos, Latvijos ir Estijos pozicijas.

Pasak Valstybinės maisto ir veteri-narijos tarnybos (VMVT) direkto-riaus Jono Miliaus, keičiasi ne tik eks-portuojamos produkcijos kiekis, betdidėja ir išvežamų produktų asorti-mentas. Anksčiau mūsų šalis labiauorientuodavosi į žaliavų eksportą, da-bar daugėja užsienio rinkose parduo-damų gaminių, kurie skirti galutiniamvartotojui. J.Miliaus teigimu, vien ryž-tingi žingsniai Rusijos rinkos linkšiandien atveria mūsų gamintojamspuikias galimybes didesnius eksportosrautus nukreipti Rytų kryptimi.VMVT direktoriaus teigimu, 2012metais į Rusiją eksportuota daugiaukaip 22 tūkst. t mėsos ir jos gaminių,daugiau nei 53 tūkst. t pieno ir jo pro-duktų. Po Lietuvos delegacijos susiti-kimo su Rusijos žemės ūkio ministruNikolajumi Fiodorovu bei Rusijos ve-terinarijos ir fitosanitarijos tarnybosvadovu Sergejumi Dankvertu mūsųšalies veterinarijos tarnybos vadovasJ.Milius neslėpė džiaugsmo. Išskyruskiaulienos eksporto apribojimus dėlprieš kelerius metus kilusio kiauliųmaro kai kuriose mūsų šalies fermo-se, kitose srityse bendradarbiavimasvyksta sklandžiai. Rusai pažadėjo, kadir šie apribojimai šiais metais turėtųbūti panaikinti. Be to, šių metų gegu-žę Kaliningrade bus baigtas įrengti ve-terinarijos punktas, pritaikytas eks-portuoti gyvus gyvulius. Į jo atidarymągegužės mėnesį jau pakviesta ir sve-čių iš Rusijos.

Modernėjantis agroverslas ir idėjų paieškos

Šių metų Berlyno „Žaliosios savaitės“ partnerė Olandija išsiskyrė išradingomis gėlių kompozicijomis ir vėjo malūnu. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka

Žemės ūkio ministras prof. V.Jukna

„Mūsų šalis - lygiavertė partnerėtarp kitų pasaulio valstybių“, - ver-tindamas Lietuvos žemės ūkio irmaisto pramonės sektorių tvirtinožemės ūkio ministras prof. V.Juknasekmadienį tarptautinės maisto pra-monės, žemės ūkio ir sodininkystėsparodos „Žalioji savaitė 2013“ me-tu surengtoje spaudos konferenci-joje. Pasak jo, užsieniečiai vertinalietuvišką produkciją, kuri yra ko-kybiška ir saugi, tad būtina stengtisir ateityje išsaugoti išsikovotas pozi-cijas, nes praradus kokybę bei pasi-tikėjimą bus labai sunku sugrįžti įrinką.

LIETUVIŠKIPRODUKTAI VERTINAMI

Užs. Nr. V-2105

2013 01 28Lietuvos žinios12 Kultūra

HELMUTAS ŠABASEVIČIUS

Vienas iš trijų originaliojo Lietuvos baleto repertuaro kūrinių - Anatolijaus Šenderovo“Dezdemona”. Jame debiutavoInga Cibulskytė.

Ateina laikas, kai į teatrą pradedižvelgti kaip į kultūros informacijos šal-tinį: kas ką naujo pastatė, suvaidino, su-dainavo, sušoko... Bet atsitinka ir taip,kad kelis dešimtmečius kauptą ir vis te-bepildomą faktų registrą atgaivina ne-lauktas emocijų antplūdis. Kol plunks-nuojasi lietuviškos gulbės, mūsų baletuisavitumo daugiausia teikia spektakliai,kurių nepamatysi Maskvoje, Varšuvo-je ar Paryžiuje. Vienas iš trijų origina-liojo Lietuvos baleto repertuaro kūrinių- Anatolijaus Šenderovo “Dezdemo-na”. Tai vienintelis “gyvas” Lietuvoskompozitoriaus baletas, pastatytas dar2005 metais ir sulaukęs gerų vertinimųir kaip muzikos kūrinys, ir kaip mūsųkontekste novatoriškas šiuolaikinėschoreografijos spektaklis, specialiaiLietuvos baleto trupei sukurtas rusųchoreografo Kirilo Simonovo.

Jausmų koliažasSausio 23 dieną Nacionaliniame

operos ir baleto teatre rodyto spektak-lio muzika skambėjo gyvybingai, jau-dinamai. Motyvais, garsų ir tembrųkontrastais bei atspalviais dirigentoRoberto Šerveniko dėka ji priartėjaprie šekspyriškųjų gelmių, nenutrūks-tamai pulsuoja ir sukuria įkvepiančiąerdvę vienas kitą keičiančių jausmųkoliažui. Perkusininkas Arkadijus Go-tesmanas - šio spektaklio spiritus mo-vens: įsikūręs orkestro duobėje, jis pra-deda spektaklį vos girdimais garsųlašais, o pabaigia nesuvaldomu per-kusijos kriokliu.

“Dezdemonos” atlikėjų sudėtisper aštuonerius metus pasikeitė. Galtik Elegijus Butkus nuo premjeros

laikų šoka Jagą. Tai vienas ryškiau-sių, brandžiausių, jausmo ir plasti-kos požiūriu paveikiausių solistovaidmenų. Kiekvieną Jago judesį, iš-raišką, reakciją motyvuoja garsas irpaties artisto nuolat naujai išgyve-namas, čia ir dabar kuriamas vaid-mens turinys, kurio bruožai tuo patmetu atstumia ir skatina ieškoti joelgesį paaiškinančių priežasčių. Vie-na jų - pirmasis, aiškiai akcentuoja-mas Jago ir Dezdemonos fiziniskontaktas, vykstantis kone metafi-ziškoje tyloje spektaklio pradžioje irleidžiantis suvokti Dezdemonossapno priešistorę.

Naujoji DezdemonaTrečiadienio spektaklio “stebėjimo”

objektas - naujoji Dezdemona, IngaCibulskytė, kuri nuo pat premjeros įspektaklį žvelgė Emilijos akimis. Šo-kėjos faktūra labai dezdemoniška -šviesūs plaukai, grakšti figūra, santū-

ri, kiek atsargi sceninė elgsena. Atro-do, kad drąsos, jausmingumo kuriantšį personažą galėtų būti kiek daugiau- galbūt tai padėtų išryškinti laisvesni,platesni mostai, didesnis pasitikėjimasmuzikine dramaturgija, kurio antraja-me veiksme pastebimai daugiau. Šo-kėjos judesiai sklandūs, darniai įsilie-ja į bendrą choreografinę partitūrą.Emociniu požiūriu didžiausią įspūdįpalieka Dezdemonos ir Otelo prieš-paskutinė scena, kurios žūtbūtinįįkarštį artistė išradingai paryškina gi-liais, konvulsyviais atokvėpiais, kovo-ja, nenorėdama pasiduoti... Spektak-lio finale savo herojei I.Cibulskytėsuteikia abstrakčių, vizionieriškųbruožų, sukuria amžinybėje nurimu-sios sielos viziją - čia ypač tinka grafiš-

ki, trapūs jos pozų siluetai, kuriemsefemeriškumo suteikia sklandūs, sulė-tinti ir muzikalūs Martyno Rimeikio-Otelo pakėlimai.

Tokia Otelo vizija - dramaturginiupožiūriu argumentuotas M.Rimei-kio-Otelo biografijos finalas, į kurįsolistas juda, apgalvotai derindamasšvelnumo, meilės, pavydo ir kerštojausmus.

Keršto plano dalisNeseniai Emilijos vaidmeniu de-

biutavusi Rūta Juodzevičiūtė šiamespektaklyje jaučiasi užtikrintai: tiks-lūs, aštrūs, sklandūs judesiai ir jųkombinacijos solistės dėka tampa ra-cionaliai suplanuoto ir tobulai įgy-vendinto keršto išraiška.

Kiti “Dezdemonos” personažai -šio keršto plano dalis. Andrius Žužal-kinas (Kasijus) ir Kristina Gudžiūnai-tė (Bjanka) - tinkami spektaklio part-neriai, būtinos choreografo sukurtossapno dėlionės detalės. Jų vaidmenųprasmė suvokiama labiau intuityviai,per plastinius ženklus, kurie prirei-kus virsta užtikrintomis, dinamiško-mis choreografinėmis formomis.

Tokiame polifoniškame spektakly-je reikšmingas kordebaleto vaidmuo.Artistai nestokoja išradingumo, gebareaguoti į netikėtai susiklosčiusias si-tuacijas. Iš šiuo požiūriu įstrigusiųepizodų gali būti paminėta scena suskara - nelaimės ženklu: ji pradedadusinte dusinti ja apsigobusią Dez-demonos draugę, o Jago nuplėšta irblokšta ant žemės priverčia kitas šo-kėjas išgąstingai nuo jos atšokti.“Dezdemonoje” nematyti abejingų,vien fizines pastangas demonstruo-jančių artistų - emocinė įtampa papil-do spektaklio prasmių lauką. Tačiauspektaklio scenas, reikalaujančias ju-desių darnos, kordebaleto šokėjamsbūtina labiau surepetuoti. Šį elemen-tarų trūkumą lengva pastebėti plikaakimi, o jo nepašalinus kenčia visostrupės reputacija.

A.Šenderovo ir K.Simonovo “Dez-demona” po ilgesnio laiko paskatino išpašalinio stebėtojo tapti garsais ir vaiz-dais besiplėtojančios dramos emociniu

dalyviu, netgi savotišku “autoriumi”,vaizduotėje modeliuojančiu paralelinįįspūdžių miražą, - ko gi dar galima no-rėti iš meno kūrinio? •

Nepasiduok, Dezdemona...

Spektaklio muzikapriartėja prie

šekspyriškųjų gelmių.

AUDRIUS MUSTEIKIS

Vienas garsiausių lietuvių rašytojos Jurgos Ivanauskaitėsromanų “Ragana ir lietus” pakartotinai išleistas Latvijoje,o vertėjas Talridas Rulis šiuometu baigia versti “Miegančiųdrugelių tvirtovę”.

Uogrės rajone gyvenantis produk-tyvus lietuvių literatūros vertėjas, Šv.Jeronimo premijos laureatas (2008)T.Rulis prisimena, kad beveik prieš20 metų pasirodęs pirmasis “Raga-nos ir lietaus” leidimas buvo išgraibs-tytas per kelias savaites, nors išleistastais laikais gana dideliu - 12 tūkstan-čių tiražu. Jis buvo iliustruotas auto-rės specialiai latviškajam leidimuiskirtais darbais.

Pasmerkta knygaIš bičiulių Lietuvoje sužinojęs apie

skandalų lydimą ir Bažnyčios smer-kiamą J.Ivanauskaitės romaną, T.Ru-lis paprašė jų kuo greičiau atsiųsti tąknygą. Sėdo prie darbo ir išvertė perpusmetį - kad niekas kitas nepačiup-tų ir neužbėgtų už akių. Tokios tadabuvo laukinės rinkos ir konkurenci-jos sąlygos. “Po to pusę metų negalė-jau atsipeikėti, - pasakoja vertėjas. -Kartais per dieną išversdavau tik vie-ną puslapį. Todėl, kad sąžiningai ieš-

kojau Biblijos citatų. Gerai, kad tuometu buvo kas man padėjo ūkyje.”T.Rulis sako, jog jis, ko gero, vienin-telis iš “Raganos ir lietaus” vertėjų la-siojęs tikslias Biblijos citatas. “Paskuiaš atsiprašiau Jurgos, kad naudojau-si seniausiuoju Biblijos vertimu į lat-vių kalbą. Rašytoja maloniai nustebo:“Kaip jūs ir atspėjot?!” Pasak Jurgos,pirmajame savo kūrinio variante ir jinaudojo seną vertimą, bet “Vagos”leidyklos primygtinai raginama vėliaupasirinko naujesnį. O aš netyčia esuatspėjęs.”

J.Ivanauskaitė yra parašiusi raštą(tarsi įgaliojimą), kad į latvių kalbą joskūrinius gali versti tik T.Rulis. Latviš-kai išėjo “Kelionė į Šambalą” (1998),“Agnijos magija” (1999), “PrarastaPažadėtoji žemė” (2000), “Ištremtas

Tibetas” (2001), “Sapnų nublokšti”(2006), “Placebas” (2009).

Atsisakyti gyvenimoT.Rulio stalčiuose susikaupė daug

lietuvių literatūros vertimų rankraš-čių. Vertėjas niekada nesuko galvos,užsakė leidykla darbą ar ne - versda-vo, ir tiek. “Visą gyvenimą gyvenau

rizikuodamas”, - sako jis. Dabar Lat-vijos leidėjams jis niekaip negali įsiū-lyti, tarkim, Igno Šeiniaus “Kuprelio”ar Mariaus Katiliškio “Miškais ateinaruduo”. “Nėra Lietuvos paramos, -dėsto vertėjas. - Kažkas pas jus turė-tų pasirūpinti įrodyti mūsiškiams, kadvertėtų išleisti. Artėja 110 metų, kaipasirodė Vinco Pietario “Algiman-

tas”. Esu jį išvertęs, bet Lietuva nere-mia jo leidybos - jai nereikia. Negalė-čiau priekaištauti mūsų leidėjams dėlto, kad nesiorientuoja lietuvių litera-tūroje, tačiau lietuviai galėtų remtimane, latvį, kuris apie tai žino ir kai kąišmano. Manau, čia turėtų būti vals-tybės prestižo reikalas - skatinti lietu-vių literatūros vertėjus, dirbančiusįvairiose šalyse.”

Kelis infarktus ir kelias širdies ope-racijas patyręs 72 metų vertėjas neketi-na atsisakyti mielo darbo. “Tai reikštųatsisakyti gyvenimo, - įsitikinęs jis. - Taikaip svajonė, kaip malonus sapnas. Be-

je, pernai vasarą sukako 50 metų, kaipasirodė pirma mano versta knyga.”

T.Rulis verčia iš rusų, baltarusių,lietuvių kalbų. Prisipažįsta, kad jau-čiasi užmirštas, netgi išbrauktas išgyvenimo. Jei gyventų Rygoje, galbūtų kitaip? “Rygoje reikėtų dideliųpinigų, - neslepia vertėjas. - Laiku išten pasprukau. Jau 30 metų gyvenuprovincijoje, kaime. Visi lietuvių kū-riniai išversti čia, kur niekas netruk-do skaityti, mąstyti, ieškoti žodžiųir frazių atitikmenų. Gebėti versti -tai ne tik mokėti kalbą, bet kur kasdaugiau.” •

Spektaklio finale I.Cibulskytė sukuria amžinybėje nurimusios sielos viziją.Martyno Aleksos nuotrauka

Latvių vertėjas T.Rulis ir J.Ivanauskaitės mama menotyrininkė IngridaKorsakaitė. / Vlado Braziūno nuotrauka Knygą išleido leidykla “Jumava”.

J.Ivanauskaitė yra parašiusi raštą (tarsi įgaliojimą), kad į latvių kalbą jos kūrinius

gali versti tik T.Rulis.

“Ragana ir lietus” vėl Latvijoje

Kultūra 132013 01 28Lietuvos žinios

AUDRIUS MUSTEIKIS

“Būta ir jaunesnių užmane šios premijoslaureatų, - “aiškina-si” dirigentas, 38 me-tų menininkas. - Tai-

gi šiuo požiūriu jokio išskirtinumonei akibrokšto. Mane apskritai erzi-na šnekos apie materialinę apdova-nojimo išraišką. Juk Nacionalinė pre-mija - ne socialinė pašalpa. Nemažądalį apdovanojimo pinigų esu įsipa-reigojęs skirti labdarai, susijusiai sumūsų muzikos kultūra. Apdovano-tas esu ne už viso gyvenimo nuopel-nus, o už pastarųjų septynerių metųkūrybinę veiklą, todėl su gerbiamuDonatu Banioniu tikrai nekonkura-vau. Kažkodėl yra daug manančiųjų,kad premiją pagviešiau iš jo.”

- Kada ir spėjote išgirsti tiek prie-kaištų?

- Gyvename piktoje šalyje. Kar-tais net nesinori būti įvertintam,apdovanotam, kad tik to pykčio bū-tų mažiau.

- Dirigentas paprastai stovi nuga-ra į salę. Prie “smūgių į nugarą” tu-rėtumėte būti įpratęs.

- Taip, mano oda ilgainiui tapolabai stora. (Juokiasi.) Jokių smūgiųseniai nebebijau. Čia įdomus klau-simas. Manau ir tikiu, kad energe-tika scenoje visada stipresnė nei sa-lėje. Neseniai šia tema kalbėjomėssu žmona - kas geriau, atsiriboti arkomunikuoti. Žinoma, vokalistasturi daugiau galimybių megzti ry-šius su publika - akys, veidas, išraiš-ka, manualika, gestikuliacija, viskaspadeda kurti kontaktą. Dirigentui -sunkiau, kita vertus, gali labiau su-sitelkti į save, muzikinės mintiesplėtotę, kurti bendrystę su savopartneriu - orkestru.

- Diriguojate ne vienam orkestrui.Aprėpti šitiek žmonių, asmenybių,menininkų, repertuaro, koncertų, iš-vykų ir t. t. - šiek tiek antžmogiška,ar ne?

- Man vis pasitaiko progų įsitikin-ti, kad žmogui nėra nepakeliamų da-lykų. Pasak mokslininkų, išnaudo-jame mažą dalelę savo intelektiniųgalimybių. Ir kūnas, ir psichika pajė-gesni daug didesniems iššūkiams,negu mes juos “įdarbiname”. Aišku,pavargsti, bet daug kas priklauso nuopatirties bei trenažo. Gauni nemažąpasitenkinimą, junti grįžtamąjį ryšįir tai teikia naujų jėgų. Diriguoti - di-delis socialinis darbas: bendravimas,įtaiga, diplomatija. Visa tai negali ne-varginti, tačiau vadovauti kompozi-toriaus seniai užrašytai, “čia ir da-bar” srūvančiai muzikos tėkmei -tikri narkotikai.

- Kaip pedagogai jus mokė - kokieturėtų būti santykiai su orkestran-tais? Atidus domėjimasis kiekvienuar šiek tiek atsiribojimo - žvelgti išsavo dviejų metrų aukščio?

- Kiekvienas atranda savo būdąbendrauti su kolektyvu. MaestroJuozas Domarkas, pas kurį mo-kiausi, daug dėmesio skyrė ne viendirigavimo manualinei technikai,bet ir psichologiniams dalykams.Tai gana reta. Jis visą laiką primin-davo ir akcentuodavo muzikantųpsichologiją. Kokius neigiamus da-lykus galėtų paskatinti viena ar ki-ta problema, kaip užbėgti jai užakių. Komunikuoti su orkestru mo-kiausi stebėdamas savo pedagogo ir

kitų dirigentų repeticijas. Įvairūskeliai veda į muzikantų širdis. Ma-nasis metodas - uždegti kūrybai, iš-laisvinti jų fantaziją, padėti atsiver-ti, išreikšti save.

- Kada nors juk suirztate, būnatebjaurus?

- Būnu, nes tai natūrali žmogiš-ka būsena. Aš apskritai stengiuosinegniaužti jausmų, nes užslopintijie kaip atleista spyruoklė iššaunavėliau, kur nors kitur, visai ne vie-toje. Suirzimus verčiau transfor-muoti į kokią nors kitą energiją irgrąžinti į orkestrą. Pyktis gali padė-ti kūrybai, irzlumas - ne.

- Jūsų kūrybiniai nuopelnai sufor-muluoti kaip platus mostas interp-retuojant klasikinę ir šiuolaikinęmuziką bei lietuviškos muzikinėskultūros sklaida. Kaip reikėtų su-prasti tą sklaidą?

- Dirigavimo mokyklą išėjau Lie-tuvoje, čia subrendau. Žengiu suLietuvos vėliava, nešu ją. O draugereprezentuoju lietuviškas atlikimotradicijas, lietuvišką muzikinę kul-tūrą ir muzikos suvokimą. Tos tradi-cijos mišrios - daug Rytų, rusiško-sios kultūros įtakos, bet jau kelisdešimtmečius mus veikia ir Vakarai.Visa tai vykusiai suformavo, sakyčiau,sintetinę atlikimo kultūrą. Vakaramsesame įdomūs kaip Rytų apologetai,o rytiečiams esame jau labiau vaka-riečiai. Mūsų geografinė padėtis lei-džia pernelyg nesitapatinti nei su vie-nais, nei su kitais, o tiesiog viskąjungti, sieti. Tai mūsų pranašumas.Visada stengiuosi įtraukti į progra-mas ir lietuvių kompozitorių - klasi-kų ir šiuolaikinių, taip suaktualinulietuvišką autentišką kūrybą.

- Ketinau provokuoti klausimu,kad dirbate Latvijai, o apdovanojoLietuva. Bet paklausiu priešingai -ar jūs, einantis tokias aukštas, atsa-kingas pareigas Latvijos nacionali-

nėje operoje (LNO) - vyriausiojo di-rigento, Latvijoje būnate ne permažai?

- Tiek, kiek įpareigoja kontraktas,ne mažiau. Pastaruosius septyneriusmetus, už kuriuos buvau apdovano-tas, daugiau dirbau Lietuvoje. Manokadencija Kauno simfoniniame or-kestre iki išsiskyrimo pernai, visaspenkmetis - reikšmingas etapas ir ma-no, ir orkestro gyvenime. Veikla Lie-tuvoje nebuvo sekli, juolab ne mažes-nės apimties. Dabar krūvis Latvijojedidėja, Lietuvoje - šiek tiek mažėja.Latvija, beje, pirmoji įvertino manevalstybiniu apdovanojimu. Ten esutreti metai.

- LNO interneto svetainėje sura-šyta daug dirigentų, daugiau neimūsų operos teatre.

- Surašyti visi, ir kviestiniai. Lat-viai, mano supratimu, turi mažiaukompleksų kviestis svečius - diri-gentus ir dainininkus. Žiūrima, kaspasaulyje, ypač artimiausiame už-sienyje, yra gera ir dar įkandama.Vakaruose LNO vertinamas svariauir reikšmingiau negu mūsų teatras.Kaip vienam iš Rygos operos vado-vų man smagu, bet kaip lietuviuiliūdna tai pripažinti.

- Lietuvių dainininkų jie nelabaikviečiasi.

- Kviesdavosi. Dažnos viešniosten būdavo Irena Milkevičiūtė irInesa Linaburgytė. Dainavo Vladi-miras Prudnikovas, Edgaras Mont-vidas, Ieva Prudnikovaitė, Laimo-nas Pautienius, Giedrius Žalys,Asmik Grigorian, Liora Grodnikai-tė, visai neseniai ir Kostas Smorigi-

nas. O pažiūrėkim, kiek latvių dai-navo pas mus. Vos keletas. Ne to-dėl, kad pas mus viskas tobula. Tie-siog tai požiūrio klausimas. Jienevengia drąsių žingsnių - renkasijaunus, gana žalius dainininkus, ne-bijo “kraujo perpylimo” - kviečiasi“ne savo kadrą”. O pas mus - loka-liau, provincialiau. Ir dėl tos kapei-kų skaičiavimo psichologijos, ir dėlmąstymo uždarumo. Dabar, beje, irpas mus šioks toks vokalo sąstingis.Mes turime mažiau žvaigždžių. Ar-ba jos išlėkusios svetur.

- Latviai turi nemažų žvaigždžių:sopranas Marina Rebeka, mecosop-ranas Elyna Garanča.

- Bet abi užsienyje.- Kaip jos taip iškilo?- Dažnai savęs to klausiu. Neži-

nau. Šiaip neretai pasvarstau: kodėljie turi smuikininką Gidoną Kreme-rį, dirigentus Marisą Jansoną, And-rį Nelsoną? Minėtini dar ir kiti dai-nininkai. Tai didžiausio ryškumožvaigždės muzikos pasaulyje. O mes?Mes turime galbūt vienintelę Viole-tą Urmaną - top klasės dainininkę.

- Latviai turi jaunesnių.- Jaunesnių ir daug. Latvių instru-

mentininkai įsidarbina Europossimfoniniuose orkestruose koncert-meisteriais. Lyg ir ta pati mokyklakaip mūsų. Kažkaip latviai moka sa-ve pateikti. Nebijo atsiplėšti nuo že-mės ir stryktelėti į nežinią. Mumsstinga drąsos būti niekuo - iš pra-džių juk reikia būti niekuo, kol kąnors nuveiksi - ir atsikratyti minčių,kad čia, savo “ulyčioje”, esi viskas.Juk pervažiuoji Lietuvos sieną ir tu

jau niekas, turi viską įrodinėti išnaujo. Šiuo požiūriu mes vis dar persiaurai mąstome.

- Ką iš Latvijos operos balsųmums vertėtų išgirsti?

- Yra dainininkų, kurie specializuo-jasi dainuoti W.A.Mozartą, G.Rossi-ni, G.Donizetti - klasikinę ir bel can-to arba romantinę muziką. Pabrėžčiauspecializacijos poreikį. Netikiu, kadgalima viską dainuoti vienodai gerai.Tokių dainininkų gal vienas iš tūks-tančio. Kitiems reikia siaurinti reper-tuarą ir daug daug tobulintis pasirink-toje srityje su vokalo specialistais irkorepetitoriais. Rygos trupėje yra pui-kiai, profesionaliai dirbančių solistų,puikus choras, nuostabus orkestras,bet nemaža dalis dainuojančiųjų kvie-čiama iš užsienio. Jei norima, kadspektaklis įgautų kitokių spalvų.

- O baritonas Janis Apeinis?- Charizmatiška asmenybė. Pui-

kus aktorius. Kaip tik jį turėjau ome-nyje kalbėdamas apie W.A.Mozartąir bel canto. Vasario pradžioje vyks-tame į Maskvą, Didįjį teatrą, rodysi-me “Eugenijų Oneginą” ir “Liučijądi Lamermur”. Čia kaip tik Janis dai-nuos pagrindines partijas. Baimi-nuosi dėl dabartinės teatro akustikos- po rekonstrukcijos ji suprastėjo.Reikia ypač ryškių, didelių balsų.

- LNO pastaruoju metu linksniuo-jama dėl finansinių nesklandumų.

- Visos bėdos veikiausiai dėl to, kadnorima didesnės kokybės, kuri, su-prantama, kainuoja ir yra įmanoma,kai kvietiesi pirmo ryškumo profe-sionalus. Taip LNO įgrimzdo į sko-las, bet gruodį jas galų gale pavykolikviduoti. Dabar istorinis momen-tas - nulinis balansas. Teatras su visaisatsiskaitęs, naujus metus pradėjo lais-vai kvėpuodamas, nevaržomas sko-lų. Nežinau, ar tai ilgai truks. ArtėjaRichardo Wagnerio “Nybelungų žie-das”. Bus parodyta visa tetralogija(R.Wagnerio metai, Ryga - R.Wag-nerio miestas). Ji nesutrauks dideliųminių, paprastai tai fanatikai, tarp jųnemažai užsieniečių. Reikės pastan-gų - veikalas sudėtingas, daug repe-tuosime, o teatro kasa per tą laiką ne-pasipildys. R.Wagnerio atlikėjai labaibrangūs. Didžioji dalis perkama išužsienio. Matyt, vėl laukia niūrios fi-nansinės perspektyvos.

- Kokį LNO spektaklį patartumėtpažiūrėti Lietuvos operos mėgėjams?

- Labai žavus “Sevilijos kirpėjas”,kuriame pagrindinį vaidmenį atliekaminėtas J.Apeinis. Stilizuoti, šaržuo-ti istoriniai kostiumai, daug humoro,komiškos situacijos, “įkandama”muzika. Skanus spektaklis.

- Prieš interviu bendravote su sa-vo mokiniu, irgi, beje, Modestu.Konsultacija?

- Tai mano magistrantas Modes-tas Jankauskas, baigiantis simfoni-nio dirigavimo studijas. Reikia nevien išmokti programą, bet ir su-rasti bazę - orkestrą, su kuriuo lai-kytų egzaminą.

- Yra dar vienas Modestas, su ku-riuo dirbate.

- J.Domarko mokinys ModestasBarkauskas. Buvo mano asistentas sta-tant keletą veikalų. Labai gabus jau-nas menininkas. Apie jį dar išgirsite.

- O šiaip kaip jūs gyvenate?- (Juokiasi.) Labai gerai. Esu lai-

mingas.- Matyti.- (Juokiasi.)•

Maestro Modesto Pitrėno narkotikai

Dalį premijos pinigų dirigentas M.Pitrėnas skirs labdarai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Vadovauti kompozitoriaus seniai užrašytai, “čia ir dabar” srūvančiai muzikos tėkmei -

tikri narkotikai.

Gavai garbingą apdovanojimą? Nacionalinę kultūros ir meno premiją? Teisinkis! Kad toks jaunas ir jau šitokia garbė. Gyveni pasiturimai, bet dar dribtelėjo nemenką sumą.Tai maestro Modesto Pitrėno atvejis.

2013 01 28Lietuvos žinios14 Sportas

TrumpaiISPANAI - PASAULIOČEMPIONAI

Vakar Ispanijoje pasibaigusių pa-saulio vyrų rankinio pirmenybiųfinale šeimininkų rinktinė 35:19(18:10) nugalėjo Senojo žemynočempionę, 2011-ųjų planetos vice-čempionę Danijos nacionalinę ko-mandą ir pakartojo 2005 metųtriumfą Tunise. Naujieji čempionaiprieš dvejus metus Švedijoje tapopasaulio pirmenybių bronziniaisprizininkais. Danijos komanda fi-nale žaidė jau trečią kartą. Ir trečiąsykį jos bandymas iškovoti tituląbuvo nesėkmingas (anksčiau danaifinale rungtyniavo 1967 ir 2011metais). Pasaulio vyrų rankiniopirmenybių bronza atiteko Kroati-jos rinktinei, ji šeštadienį 31:26(14:13) nugalėjo pirmą kartą tarpketurių pajėgiausių planetos ko-mandų patekusią Slovėnijos ekipą.Šios geriausias pasiekimas iki šiolbuvo dešimtoji vieta 2007 metųplanetos pirmenybėse. Kroatijosrankininkai pasaulio čempionatomedalius iškovojo jau šeštą kartą -2003 metais jie tapo čempionais,1995, 2005 ir 2009 metais tenkinosivicečempionų titulais.

AUKSAS - RUSIJOS DUETUIKroatijos sostinėje Zagrebe pasi-baigusio Europos dailiojo čiuoži-mo čempionato ledo šokių varžybųnugalėtojais tapo Rusijos atstovai2011 ir 2012 metų Senojo žemynovicečempionai Jekaterina Bobrovair Dmitrijus Solovjovas (169,25 ba-lo). Jie 0,11 balo aplenkė po trum-posios programos pirmavusius tė-vynainius Jeleną Iljinych ir NikitąKacalapovą, kurie prieš metus pel-nė bronzą. Trečiąją vietą užėmėItalijos duetas Anna Cappellini irLuca Lanotte. Pernai devintąją vie-tą Europos čempionate užėmusiLietuvos pora Isabella Tobias irDeividas Stagniūnas Zagrebe nešo-ko dėl partnerę užpuolusio viruso.Vyrų varžybose triumfavo 21-eriųispanas Javieras Fernandezas. Per-nai tik šeštąją vietą užėmęs naujasisčempionas po pergalės laisvojojeprogramoje surinko 274,87 balo irnet 24,33 balo aplenkė praėjusiųpirmenybių bronzinį prizininką2011-ųjų Europos čempioną pran-cūzą Florentą Amodio. Bronza ati-teko čekui Michalui Brezinai(243,52 balo), kuris pirmą kartąsuaugusiųjų varžybose užlipo antprizininkų pakylos. 2007 bei 2009metų Europos čempionas prancū-zas Brianas Joubertas liko ketvirtas,o triskart (2006, 2010 ir 2012 m.)Senojo žemyno čempionas ir nuga-lėtojo titulą gynęs rusas JevgenijusPliuščenka po trumposios progra-mos buvo tik šeštas (74,82 balo) irteisindamasis trauma pasitraukė ištolesnių varžybų. Lietuvis SauliusAmbrulevičius trumpojoje progra-moje surinko 43,85 balo ir liko 27-as tarp 29 dalyvių. Moterų varžy-bose čempionės titulą apgynėpenktąją kartą Europos pirmenybeslaimėjusi italė Carolina Kostner.Anksčiau Senojo žemyno čempiona-tuose triumfavusi 2007, 2008, 2010 ir2012 metais italė surinko 194,71 baloir vos 0,72 aplenkė po trumposiosprogramos pirmavusią pirmenybiųdebiutantę rusę Adeliną Sotnikovą.Bronza įteikta kitai debiutantei išRusijos Jelizavetai Tuktamyševai(188,85 balo). Septyniolikmetė de-biutantė vilnietė Inga Janulevičiūtėliko 31-a tarp 36 dalyvių.

LŽ

Sekmadienį Prienų arenoje vyku-sio krepšinio festivalio - Lietuvosmoterų krepšinio lygos (LMKL)“Žvaigždžių dienos” - pagrindinisakcentas buvo LMKL rinktinėsakistata su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės legendomis.

Rungtynes, kuriose ryškiausia buvoArvydo Sabonio figūra, laimėjo mote-rys 53:52 (13:16, 21:20, 19:16). To nepa-pasakosi. Būtina pamatyti. O štai ko-mandų narius galime išvardyti. LMKL

rinktinei taškus pelnė Vita Kuktienė -12, Laima Rickevičiūtė - 9, Iveta Šal-kauskė - 7, Rita Mileškienė - 6, MantėKvedaravičiūtė ir Gabrielė Gutkaus-kaitė - po 5, Laura Svarytė - 4, SandraBaliutavičiūtė - 3, Eglė Šikšniūtė - 2(žaidė ir Jolanta Marmienė, Rasa Že-mantauskaitė-Matlašaitienė bei DaliaBelickaitė). Moteris į pergalę atvedė tre-neriai Algirdas Paulauskas ir RičardasMaceina.

Dariaus Maskoliūno vairuojama vy-rų rinktinė labai skubėjo pergalės link,bet jos nepasiekė. Vis dėlto gerokai pa-

plušėjo mūsų krepšinio veteranai Vir-ginijus Praškevičius - 12 tšk., TomasMasiulis ir Mindaugas Žukauskas - po10, Arvydas Sabonis - 8, Tomas Pačė-sas ir Ramūnas Šiškauskas - po 6 taš-kus. Antroje rungtynių dalyje į aikšte-lę įėjęs Saulius Štombergas, deja, taškųpelnyti nespėjo.

Taip moterys atsirevanšavo vyramsuž pernai Utenoje patirtą nesėkmę (ir-gi vienu tašku). Šios dvikovos naudin-giausios žaidėjos titulas atiteko SandraiBaliutavičiūtei (Šiaulių “Rūta-Univer-sitetas”).

Tradicinį Snaiperės konkursą jau šeš-tą kartą laimėjo 34-erių Ela Briedytė išMarijampolės klubo “Sūduva-Mantin-ga”. Ji finale 14:10 įveikė Ritą Žilinskai-tę (“Utena”) ir pelnė 2 tūkst. litų prizą.

Konkurso “Taiklusis duetas” nugalė-tojų titulas atiteko 20-metei Lietuvosjaunių ir jaunimo rinktinių narei Nerin-gai Skadaitei (Kauno “Aistės-LSU”) ir19 metų prieniškiui Mantvydui Gečio-niui, rungtyniaujančiam Regioninėjelygoje.•LŽ

Prienuose ūžė krepšinio festivalis

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Antrus metus iš eilės atvirajameAustralijos teniso čempionatetriumfavo baltarusė Viktorija Azarenka ir serbas Novakas Džokovičius.

Pirmąjį iš keturių prestižiškiausių šiųmetų “Didžiojo kirčio” serijos turnyrųsekmadienį laimėjo varžybų favoritaspirmoji pasaulio raketė 25-erių N.Džo-kovičius.

Saldus revanšasNovakas finale per 3 val. 40 min. įvei-

kė Londono olimpiados čempioną sa-vo bendraamžį škotą Andy Murray(ATP klasifikacijoje - 3 vieta) - 6:7 (2:7),7:6 (7:3), 6:3, 6:2. Taip serbas atsirevan-šavo varžovui už pernai patirtą nesėkmęšios serijos turnyro - atvirojo JAV čem-pionato - finale.

N.Džokovičius Melburne (šiemetprizų fondas buvo 30 mln. Australijosdolerių) šventė pergalę trečią kartą iš ei-lės ir ketvirtą sykį per visą savo karjerą.Jis tapo pirmuoju tenisininku nuo 1968metų, laimėjusiu šį turnyrą tris sykius išeilės (pirmą kartą Žaliojo žemyno čem-pionu serbas tapo 2008 metais). Iš visoN.Džokovičius jau turi šešis “Didžiojokirčio” turnyrų trofėjus, be minėtų per-galių Melburne, jis 2011 metais trium-favo Vimbldone ir JAV pirmenybėse. Ikišiol vienintelį “Didžiojo kirčio” serijosturnyrą laimėjusiam škotui A.Murray,šešioliktfinalyje 6:3, 6:4, 7:5 nugalėju-siam mūsų Ričardą Berankį, šis finalasMelburne buvo jau trečias. Ir trečią sy-kį - nesėkmingas (anksčiau jis finale žai-dė 2010 ir 2011 metais).

Kartu su taure N.Džokovičiui atiteko2,43 mln. Australijos dolerių čekis ir

2000 ATP taškų. A.Murray - perpus ma-žesnė suma ir 1200 ATP taškų.

Neplanuotos pertraukosItin dramatiškas buvo šeštadienį vy-

kęs moterų finalas, kuriame po 2 val. 40min. trukusios kovos pirmoji pasaulioraketė 23-ejų V.Azarenka šventė perga-lę prieš 30-metę kinę N.Li (praėjusią sa-vaitę WTA klasifikacijoje ji užėmė 6 vie-tą) - 4:6, 6:4, 6:3. Šioje dvikovoje varžovėsnuo pirmųjų taškų sukaustė žiūrovų dė-mesį ir iki paskutinio taško neleido jiemsatsipalaiduoti. Kai antrajame sete N.Lipasitempė koją (tuomet ji atsiliko 1:3),V.Azarenka kantriai laukė, kol medikaiatšaldys ir sutvarstys varžovei pėdą. Tuometu tribūnos būrė, ar po kinės patirtostraumos išliks žaidimo intriga. Išliko.V.Azarenka sunkiai laimėjo antrąjį setą,o trečiajame varžovės buvo kupinossportinio pykčio - “Didžiojo kirčio” se-

rijos turnyro finale abi siekė antrojo ti-tulo. V.Azarenka norėjo pakartoti per-nykštį triumfą Melbure, o N.Li - prie2011 metais atvirajame Prancūzijosčempionate iškovoto Didžiojo prizopridėti dar vieną prestižinį trofėjų. Kaitrečiajame sete kinė pirmavo 2:1, ji pa-sitikdama atskriejantį kamuoliuką ne-patogiai žengė sužeista koja, krito aukš-tielninka ir galva atsitrenkė į grindinį.Visi manė, kad dabar tai jau tikrai viskas.Medikai vėl puolė tenisininkei į pagalbą- tikrino, ar ji nepatyrė smegenų sutren-kimo. N.Li ir vėl pakilo. Netrukus į aikš-telę grįžtančią išbalusią finalininkę pasi-

tiko audringi žiūrovų plojimai. Kova ne-prarado intrigos, tačiau jai pasibaigustriumfavo V.Azarenka. Baltarusijosžvaigždės nervai neišlaikė ir iš džiaugs-mo ji pratrūko raudoti. Po tokio įtemp-to mačo tai normalu. Kinė tuo metu ver-kė be ašarų. Jai labiau skaudėjo, ne tikfiziškai. Tai buvo antroji N.Li nesėkmėAustralijos čempionato finale, 2011-ai-siais čia ji irgi po trijų setų kovos pralai-mėjo belgei Kim Clijsters.

Už pergalę V.Azarenkai įteikta įspū-dinga taurė ir 2,43 mln. Australijos do-lerių čekis, be to, ji pelnė 2000 WTA taš-kų. N.Li uždirbo perpus mažesnępremiją ir pelnė 1400 WTA taškų.

Dvejetų laureataiMišrių dvejetų turnyrą pirmą kartą

nuo 2005 metų laimėjo šeimininkai -australai Jarmila Gajdosova ir MatthewEbdenas, jie vakar finale 6:3, 7:5 nuga-lėjo Čekijos duetą Lucie Hradecką beiFrantišeką Čermaką. Nugalėtojams ati-teko 135,5 tūkst. dolerių čekis.

Vyrų dvejetų varžybų čempionais pometų pertraukos šeštąjį kartą tapo favo-ritai - 34-erių broliai dvyniai iš JAV Bo-bas ir Mike’as Bryanai.

Devintą kartą žaidę šio turnyro fina-le užvakar jie 6:3, 6:4 nugalėjo olandusRobiną Haasę ir Igorį Sijslingą. Tai jautryliktasis brolių Bryanų laimėtas “Di-džiojo kirčio” turnyras. Anksčiau Mel-burne jie tapo čempionais 2006, 2007,2009-2011 metais. Be to, jie 2003-iaisiaistriumfavo Prancūzijos čempionate,2006 ir 2011 metais - Vilmbldone ir2005, 2008, 2010 bei 2012 metais - JAVpirmenybėse. Vyrų dvejetų laureatamsatiteko 475 tūkst. dolerių čekis ir po 2000ATP dvejetų reitingo taškų. Kitiems fi-nalininkams skirta perpus mažesnė pre-mija, be to, kiekvienas pelnė po 1200ATP dvejetų klasifikacijos taškų.•

Pirmosios raketės apgynė prestižinius titulus

A.Sabonis netapo rezultatyviausiu žaidėju, tačiau jis buvo ryškiausia figūra Prienų arenoje. Augusto Didžgalvio nuotraukos E.Briedytė - geriausia LMKL snaiperė.

V.Azarenka ir N.Džokovičius žino tikrąją pergalės kainą. / AFP/Scanpix nuotraukos

Baltarusijos žvaigždėsnervai neišlaikė ir iš

džiaugsmo ji pratrūkoraudoti.

Sportas 152013 01 28Lietuvos žinios

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Ranka pasiekiama pergalė nebepirmą kartą pabėgo nuo Kauno“Žalgirio” krepšininkų tarsi žyd-roji paukštė. ULEB EurolygosTOP 16 varžybose šį sykį kau-niečiai jos nesugavo Turkijoje.

Savaitgalį išvykoje žaistose TOP 16etapo penktojo rato rungtynėse ispa-no Joano Plazos vadovaujamas “Žal-giris” ir vėl liko prie sudužusios gel-dos. Stambulo klubui “AnadoluEfes” penktadienį pralaimėta 52:56(8:15, 15:12, 13:14, 16:15).

Neišnaudota progaSusitikimo pabaigoje žalgiriečiai

turėjo idealią progą išplėšti bent jaupratęsimą, tačiau jos neišnaudojo. Li-kus žaisti mažiau nei pusę minutėsMarko Popovičius pelnė tritaškį -52:53. Paskui varžovai iš dviejų bau-dų pataikė tik vieną, ir tada paskuti-nę ataką organizavo “Žalgiris”. Kaiatrodė, jog viskas idealiai pavyko, Oli-veris Lafayette’as iš po krepšio nepa-taikė - jo mestas kamuolys išsisuko išlanko ir neįkrito... Tuomet “AnadoluEfes” dar padidino skirtumą ir netru-kus E grupėje į savo sąskaitą įsirašėlabai brangią ketvirtą pergalę. Beje, šįTurkijos klubą kauniečiai pirmajameEurolygos etape nugalėjo abu sykius:svečiuose - 77:64 ir namie - 71:53.

Penktadienį “Žalgiriui” po 10 taš-kų pelnė Tremmellas Dardenas irMindaugas Kuzminskas, 8 - Kšišto-fas Lavrinovičius, 7 - M.Popovičius.Nugalėtojams 12 taškų pelnė SašaVujačičius, 11 - Joshua Shippas, po10 - Duško Savanovičius ir Jamonas-Alfredas Lucas.

Po patirtos nesėkmės “Žalgirio”strategas J.Plaza teigė: “Pralaimėjomedėl labai prasto pataikymo. Mums iš-ties nesiseka TOP 16 etape. Prieš taineatsilaikėme prieš Madrido “Real” irAtėnų “Panathinaikos” komandas,dabar - prieš “Anadolu Efes”. Tačiaunenuleisime rankų. Vienintelis daly-kas aiškus - turime sumažinti savoklaidų skaičių.”

Karti tiesaIštikimiausi Lietuvos čempionų klu-

bo gerbėjai vis dar tiki savo komandosprisikėlimu. Nors tokios apmaudžios“Žalgirio” nesėkmės, deja, tik patvir-tina prieš kelias savaites LŽ kalbintokrepšinio specialisto Rūtenio Paulaus-

ko išsakytas mintis. Pasak jo, kaunie-čių varžovai TOP 16 etape yra stipres-ni ir gudresni. R.Paulauskas tuometteigė: “Pirmajame Eurolygos etape“Žalgiris” atskleidė savo kortas, paro-dydamas stipriąsias puses. Be to, kau-niečiai žaidė ties galimybių riba. Irdaug kam kildavo klausimas - ar žalgi-riečiai gali žaisti dar geriau, ar gali bėg-ti dar greičiau. Matyt, negali. “Žalgiris”taip pat puikiai rungtyniauja ir TOP16 etape, jis nepralaimi prastesniems,jis pralaimi už save geresniems.”

“Žalgiriui” tai jau ketvirtoji ne-sėkmė penktosiose Eurolygos TOP16 etapo rungtynėse. Iš viso tai bu-

vo 23-iasis kauniečių pralaimėjimasiš eilės svečiuose TOP 16 etapo var-žybose. Paskutinį sykį “Žalgirio”krepšininkai šio etapo rungtynes

svečiuose laimėjo 2004-ųjų kovo 3dieną, tuomet padedami Arvydo Sa-bonio 85:73 įveikė Stambulo ekipą

“Ulker” (Turkija). Dabar kauniečiai,turėdami vos vieną pergalę, aštuo-nių ekipų E grupėje užima tik šeštą-ją poziciją. Šeštąsias E grupės turny-

ro rungtynes “Žalgiris” žais sausio31 dieną namie su Berlyno “Alba”(Vokietija).

Į atkrintamąsias ULEB Eurolygosvaržybas pateks keturios geriausiosabiejų grupių komandos.

Savaitės naudingiausiejiEurolygos TOP 16 varžybų etapo

penktosios savaitės naudingiausio žai-dėjo titulą pasidalijo po 27 balus su-rinkę Turkijos klubo Stambulo “Fe-nerbahce Ulker” 23-ejų 200 cm ūgiokroatas Bojanas Bogdanovičius ir Ispa-nijos komandos Malagos “Unicaja” 27metų 191 cm ūgio amerikietis Marcu-sas Williamsas. •

Ir vėl prie sudužusios geldos STATISTIKAE grupėStambulo “Anadolu Efes” - Kauno “Žalgi-ris” 56:52 (15:8, 12:15, 14:13, 15:16).“Anadolu Efes”: S.Vujačičius 12, J.Shippas11, D.Savanovičius 10, J.Lucasas 10 (8 atk.kam., 5 rez. perd.).“Žalgiris”: M.Kuzminskas 10 (7 atk. kam.),T.Dardenas 10, K.Lavrinovičius 8, M.Popo-vičius 7, O.Lafayette’as 6, D.Lavrinovičius 3(2 blk.), I.Jaaberas 3 (5 atk. kam.), P.Jankū-nas 2 (8 atk. kam., 5 rez. perd.), M.Delašas2, R.Kaukėnas 1.Komandų rodikliai: dvitaškiai - 12/37 (32proc.) ir 15/44 (34 proc.); tritaškiai - 7/20(35 proc.) ir 5/21 (23 proc.); baudos -11/16 (68 proc.) ir 7/11 (63 proc.); atkovo-ti kamuoliai - 44 ir 40; perimti kamuoliai -8 ir 6; klaidos - 16 ir 12; rezult. perdavimai- 11 ir 15; blokuoti metimai - 4 ir 3.Maskvos CSKA (Rusija) - Malagos “Unica-ja” (Ispanija) 81:94 (17:27, 26:20, 18:23,20:24).Atėnų “Panathinaikos” (Graikija) - Mad-rido “Real” (Ispanija) - 54:58 (20:11,17:16, 12:17, 5:14).

E grupės lentelė

(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, taškųskirtumas)

1. Real 5 5 0 42

2. CSKA 5 4 1 45

3. Anadolu Efes 5 4 1 26

4. Panathinaikos 5 3 2 -6

5. Unicaja 5 2 3 -9

6. Žalgiris 5 1 4 -8

7. ALBA 5 1 4 -28

8. Brose Baskets 5 0 5 -62

F grupėSienos “Montepaschi” (Italija) - Stambu-lo “Besiktas” (Trukija) 63:57 (22:13,15:13, 6:19, 20:12).

1. Montepaschi 5 5 0 30

2 FC Barcelona 5 4 1 42

3. Caja Laboral 5 4 1 46

4. Chimki 5 3 2 30

5. Olympiakos 5 2 3 -4

6. Maccabi 5 1 4 -15

7. Fenerbahce Ulker 5 1 4 -65

8. Besiktas 5 0 5 -64

Saulės mieste pasibaigusį aštuo-nių ekipų ULEB Eurolygos jaunių(iki 18 metų) vaikinų krepšinioatrankos turnyrą “Inter RAOLietuva” šeštadienį laimėjo Vil-niaus “Lietuvos rytas”.

Vilniečiai pateko į finalinį etapą, ku-ris vyks gegužės 10-12 dienomis Lon-done. Sostinės komanda finale 100:81(29:13, 22:21, 18:19, 31:28) įveikė Kau-no “Žalgirio” bendraamžius.

26 taškus nugalėtojams pelnė ir 10kamuolių po krepšiais atkovojo nau-dingiausiu turnyro žaidėju pripažintasEdvinas Šeškus. 25 taškais prie perga-lės prisidėjo Gediminas Žalalis, 16 -Lukas Motiejūnas, 9 - Augustas Šu-liauskas. Iš žalgiriečių išsiskyrė Ernes-tas Serkevičius (16 tšk.), Lukas Aukš-tikalnis, Haroldas Saprykinas (po 13tšk.) ir Lukas Grabauskas (12 taškų).

Mačą dėl trečiosios vietos laimėjoMaskvos CSKA (Rusija) jauniai. Jie 81:77(14:20, 22:24, 31:13, 14:20) įveikė RygosVEF komandos (Latvija) bendraamžius.

Į simbolinį turnyro penketuką, beE.Šeškaus, pateko E.Serkevičius (“Žal-

giris”), Joschka Ferneris (Liudvigsbur-go BBA, Vokietija), Pavelas Sizovas(Maskvos CSKA) ir Marko Arapovi-čius (Zagrebo “Cibona”, Kroatija). •LŽ

ILONA STAŠKUTĖ

Pirmąjį Lietuvos automobiliųralio čempionato etapą lai-mėjo Deividas Jocius irKastytis Torrau, žiemiškoselenktynėse nedalyvavę netseptynerius metus.

Po ralio lenktynininkai patys at-rodė kiek nustebę dėl savo perga-lės, mat į “Halls Winter Rally 2013”startą stojo su nuomotu automobi-liu “Mitsubishi Evo IX”, tačiau popirmųjų greičio ruožų pajutę, joggali laimėti, spaudė iš visų jėgų.

Antri absoliučioje įskaitoje likoDominykas Butvilas su RenatuVaitkevičiumi, kurie paskutiniamegreičio ruože dramatiškoje kovojetik viena sekunde nusileido pirmą-ją vietą užėmusiam ekipažui ir vosšešiomis sekundėmis aplenkė Vy-tautą Švedą su Žilvinu Sakalausku.

“Mitsubishi Evo X” vairavęs D.But-vilas savo rezultatu labai patenkin-tas, nors pirmoji vieta buvo taip ar-ti. O tokiu pat automobiliu važiavęsV.Švedas neslėpė siekęs aukštesnėspozicijos, tačiau paskutiniame grei-čio ruože padarė klaidą ir praradobrangaus laiko.

Žiemos ralyje startavo ir gaususbūrys svečių iš užsienio, tačiau tarpjų greičiausi buvo ne latviai, kaip įp-rasta, o ekipažas iš Italijos. Alessand-ro Taddei ir Massimo Daddoveri už-ėmė 8 vietą bendrojoje įskaitoje.

Iš viso žiemiškose varžybose star-tavo 58 ekipažai, bet finišą pavykopasiekti tik 36 ekipažams. Tarp ne-baigusiųjų buvo Benediktas Vana-gas, juokavęs, kad baigti Dakaromaratoną lengviau nei žiemos ralį.Buvo ir publikos numylėtinis Do-vilas Čiūtelė, pajėgus Latvijos lenk-tynininkas Janis Feldmanis ir dau-gelis kitų. •

Žiemos ralyje - ilgai laukta pergalėVilniečių triumfas Šiauliuose

Jie atstovaus Lietuvai Eurolygos jaunių finaliniame turnyre.Rolando Parafinavičiaus nuotrauka

J.Plaza: “Nenuleisime rankų. Vienintelis dalykasaiškus - turime sumažinti klaidų skaičių.”

Paskutinėmis sekundėmis “Žalgirį” bandžiusiam išgelbėti O.Lafayette’ui (su kamuoliu, kairėje - Keremas Gonlumas) kilni misija, deja, nepavyko./ AFP/Scanpix nuotrauka

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

SODYBOS, SKLYPAIPERKA

Žemės, miško sklypus su teise persikelti arbendra nuosavybe. Tel. 8 605 99 166.

Sodybą su žeme ūkininkauti Kauno, Raseinių,Kaišiadorių rajonuose. Tel. 8 677 79 131.

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - mokabrangiai. Tel. 8 640 39 920.

IŠSINUOMOTŲMoteris, neturinti žalingų įpročių - sodybą už prie-žiūrą Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobiliųsėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusiussalonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662,(8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKAPARDUODA

Mobilųjį telefoną „Black Berry 9800 Torch“(pirktas „Bitės“ salone, yra USB, ausinės, 4 Gbatminties kortelė, įkrovėjas, 1 metų garantija,kaina - 620 Lt, naujas kainavo 1200 Lt). Vilnius,tel. +370 682 46 203.

STATYBINĖS MEDŽIAGOSPARDUODA

Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800 Lt), me-talinį kaminą (38 cm diametro, 18 m aukščio,kaina - 7000 Lt), nenaudotą linų nuėmimo kom-bainą (kaina - 5000 Lt). Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

PASLAUGOSTaisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinuir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vil-nius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Sutei-kiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, sutransportavimo defektais arba naudotą buitinętechniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBO42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAIPERKA

Hessės „Pranciškus Asyžietis“ knygeles. Tel. 8 656 32 394.

ĮVAIRŪSĮmonė nuolat neribotais kiekiais superkaplastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Pensininkė prašo atsiliepti antstolį faktui kons-tatuoti miesto centre, prie Bernardinų kapiniųVilniuje. Tel. 8 656 32 394.

Parduodu naujus čekiškus klausos aparatus (kaina -70 Lt), naujas kiaušinių virimo formeles „Eggies“(verda be lukšto, kaina - 40 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas iržilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių,šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 mpločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus „Kosmodisk Clasik“ (kaina -120 Lt), naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt).Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Klasifikuoti skelbimai 172013 01 28Lietuvos žinios

Lentelė - 68 220 (3 x 22 740) Lt

Įstrižainės - 11 Lt

Eilutė - 3 Lt

Keturi kampai - 5 Lt

20 01 33 60 53 45 49 22 50 66 07 43 51

18 10 61 31 25 34 32 28 21 35 08 69 59

46 14 42 41 71 70 47 67 30

12 58 05 73 23

24 48 57 19 17

44 27 02 26 62

Papildomi prizai:Nissan Note (TV) Jonas VaitkevičiusVW Golf 05189395 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) - Regimantas Skacevičius iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) - Julija Buivydienė iš Utenos 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) - Angelė Burbienė iš Lazdijų 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) - Pranas Balčiūnas iš Šiaulių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) - Adelė Danielienė iš Kėdainių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) - Sandra Steckienė iš Kretingos 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) - Vanda Stagniūnienė iš Kauno Pakvietimai į TV:015*647, 028*435, 032*653.Prognozė: Aukso puode bus - 1 000 000 Lt

www.olifeja.lt

TELELOTO Lošimo Nr. 877 (2013 01 27)

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) - tarptautinės prekybos rinkos dalyvė,

didžiausia Klaipėdos uosto paslaugų įmonė,

DARBUI KLAIPĖDOJE IEŠKOInfrastruktūros skyriaus - inžinieriaus(-ės).

Darbo pobūdis:

• Pastatų ir statinių statybos/rekonstrukcijos/remonto rangos konkursų ir darbų organizavimas;• Esamų pastatų ir statinių priežiūra.

Reikalavimai:• Aukštasis universitetinis statybinis išsilavinimas;• Panašaus pobūdžio darbo patirtis;• Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai;• Komunikabilumas, atsakingumas, kruopštumas.• Privalumai:• Anglų ir rusų kalbos žinios;• Techninio prižiūrėtojo atestatas.

Mes siūlome:• Puikią patirtį ir karjeros galimybes.

CV ir motyvacinio laiško su nuoroda į poziciją lauksime iki 2013 01 31 d. el. paštu: personalas@klasco.lt, vidas.endzinas@klasco.lt.

Informuosime tik atrinktuosius kandidatus. Užs. R-44

Informuoju, kad 2013 m. vasario 8 d. 15.00 val.

bus atliekamas pakartotinis žemės sklypo (kad. Nr. 6252/0006:34),esančio Braškių g. 21, Molėtų m., ribųženklinimas-derinimas į kurį kviečiudalyvauti gretimo žemės sklypo (kad.Nr. 6252/0006:20), esančio Braškių g.

23, Molėtų m., savininką.

Kontaktinis telefonas 8 678 12 171. Užs. LM-2139

2013 01 28Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val.“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val.“Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val.“Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val.“Paskutinė tvirtovė” - 15, 20 val.“Vargdieniai” - 13, 18.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val.“Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Zambezija” - 11.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val.

“Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val.“Kietašikniai” - 16.20, 21 val.“Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 19.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.“Vargdieniai” - 17, 20.30 val.“Zambezija” (3D) - 11.20 val.“Džekas Ryčeris” - 21.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val.

“Optimisto istorija” - 14.45 val.“Pi gyvenimas” - 15.15, 18.20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val.“Debesų žemėlapis” - 20.45 val.SKALVIJA“Omblina” - 19 val.

“Polina paplūdimyje” - 15.30 val.“Naudingos vedybos” - 21 val.PASAKA“Magiškas Paryžius 3” - 19 val.“Paslėptas veidas” - 21 val.“Likęs pasaulis” - 20.30 val.“Klerės kelis” - 18 val.“Pavasario pasaka” - 20 val.MULTIKINO“Dubleris” - 10.30, 14, 16, 18, 20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val.“Kietašikniai” - 19.30, 22 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.“Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val.“Aurora” - 20.45 val.“Vargdieniai” - 18.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15, 16, 18.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val.“Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30,21.30 val.

KAUNASCINAMON“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val.“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 13.30 val.“Aurora” - 14.45, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.“Pi gyvenimas” - 12.15 val.“Zambezija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS“Dubleris” - 13.15, 18.30 val.“Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 18.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.“Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val.“Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14, 16.30 val.“Vargdieniai” - 15.15 val.“Zambezija” - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val.“Pi gyvenimas” - 11.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val.“Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.“Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 18.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Dubleris” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.“Tyli naktis” - 16.15, 18.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Pi gyvenimas” - 21.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 16.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Pi gyvenimas” - 15.10 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.“Tyli naktis” - 19 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.40 val.“Dubleris” - 17.20 val.I SALĖ“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val.“Džekas Ryčeris” - 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Dubleris” - 21.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val.“Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 14 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS01 31 d. 18.30 val. “Karmen”02 01 d. 18.30 val. “Kopelija”02 02 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS01 29 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenėspriešas”01 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”01 31 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudonibatraiščiai”02 01 ir 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”02 02 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur”JAUNIMO TEATRAS01 29 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas”01 30 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo”01 31 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”02 01 d. 18 val. “Patriotai”02 02 d. 18 val. “Dėdė Vania”Salė 99

02 02 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”02 03 d. 18 val. “Jis ir Ji”RUSŲ DRAMOS TEATRAS01 30 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse”01 31 d. 18 val. “Vargas dėl proto”02 01 d. 18 val. “Žydrasis rojus”02 02 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS01 29 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”01 30 d. 18.30 val. “Trys seserys”01 31 d. 18.30 val. “Damos vizitas”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė01 31 d. 18.30 val. “Meteo”02 02 d. 12 val. “Grybų karas”Mažoji salė02 02 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS01 31 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”02 02 d. 12 val. “Dūkstantmečio kurmis”02 02 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai”MENŲ SPAUSTUVĖ01 29 d. 14 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Zita-pelytė”01 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atvirasratas”. “Brangioji mokytoja”01 31 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezariogrupė ir Menų spaustuvė. “Viskas arba nieko”RAGANIUKĖS TEATRAS02 02 d. 12 val. “Vilko ir lapės “draugystė”“DOMINO” TEATRAS01 30 d. 19 val. “Gaidukas”01 31 d. 19 val. “Sex guru”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA01 29 d. 19 val. Idioteatras. “Ša, kalba mamos!”01 30 d. 19 val. Keistuolių teatro intymi(-ų) vyrųtrupė “Erelis”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS01 31 ir 02 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB”01 28 d. 19 val. “Prie barjero”01 30 d. 19 val. “Vietų nėra”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS01 29 ir 30 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”

01 29 d. 18 val. Rūtos salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”.“Atėjau, pamačiau, negalėjau”01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. LMTA SilvosMieliauskaitės-Krivickienės kursas. “Broliai Karamazovai”01 31 d. 19 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”02 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”02 02 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”02 02 d. 18.30 val. Mažojoje scenoje. “Žemės armoters”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS01 30 d. 18 val. E.Špokaitės baleto mokykla. “Snieguolė ir septyni nykštukai”01 31 ir 02 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”02 02 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė”KAUNO KAMERINIS TEATRAS01 31 d. 18 val. “Koba”02 01 d. 18 val. “Judas Iskariotas”02 02 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO MAŽASIS TEATRAS01 30 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS02 02 d. 12 val. “Undinėlė”KAUNO TEATRO KLUBAS01 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”01 31 d. 19 val. “Sudie, derintojau!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS01 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”02 01 d. 18 val. Anekdotų grandai

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI01 29 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”01 30 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis”01 31 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiutavęs, mielasis”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

01 29 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS02 01 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”02 02 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS02 02 d. 17 val. “Meilės eliksyras”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRASTEATRAS “MENAS”02 02 d. 17 val. “Equus”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS02 02 d. 12 val. “Meduolių trobelė”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI01 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbąvyrai?”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TAURAGĖTAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS02 01 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”

PIRMADIENIS 28 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Pinigų karta” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės

laidos tęsinys22.15 Dok. f. “Vakarėlis baigėsi.

Kaip Vakarai bankrutavo”. 1 d.

23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Veiksmo komedija “Tėčio

dienos rūpestis” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.10 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Nuo... Iki...”21.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 “Specialioji Los Andželo

policija” N-723.35 “Nikita” N-70.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 Animac. komedija

“Ledynmetis 3”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”

16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Prieš srovę”20.30 “Gyvenimas yra gražus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” (k.) N-710.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Svotai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Cukrus” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Lietuvos žinių” tyrimas N-721.30 “Užkalnio 5” N-722.30 “Gyvi numirėliai” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi rokogrupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05“Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinosnutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-711.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deiman-tas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilėir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drako-nų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00“Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.57“Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 “Septyniolika pavasarioakimirkų” N-7 23.00 “Skaičiai” N-7 0.00 “Užmirš-tieji” N-7 1.00 Sveikatos ABC” (k.) 1.30“Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gy-vai”. Koncertuoja ansamblis “Musica humana”.Meno vadovas, dirigentas ir solistas Algirdas Viz-girda. Solistai R.Vaicekauskaitė (sopranas), M.Zim-kus (tenoras), R.Beinaris (obojus), B.Vaitkus (var-gonai) (k.) 13.10 “Tūkstantmečio pokalbiai”.Antanas Maceina 14.00 “Kai aš mažas buvau” (k.)14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva”(k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15“Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų mieste-liai”. Onuškis. 2 d. 19.35 “Šerloko Holmso nuoty-kiai” N-7 21.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika.“Lagerių moterys. Stefanija Ladigienė. Nijolė Sadū-naitė” 22.30 Poeto Tomo Venclovos kūrybos vaka-ras Rašytojų klube 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pini-gų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.Fortepijoninės muzikos kūriniai. Skambina GotoMasataka (Japonija)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs irturi vaikų” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduo-

tuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojodienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba”18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Mo-derni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai”22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo trileris “Lemtin-gas posūkis 3. Palikti mirčiai” 0.50 “CSI Majamis”1.40 “Kastlas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuosavęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00“Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios15.15 “Supernamai” 15.45 Dok. f. “Katastrofa Fu-kušimoje” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Ka-tastrofa Fukušimoje” tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45“Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Kas nužudėAleksandrą Didįjį?” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55“Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas”23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-70.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 9.00Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 11.00 Kome-dija “Nepageidaujami genai” 13.00 Komedija “Ri-zikinga erzinti diedukus” N-7 15.00 Trileris “Ko-lumbiana” N-7 17.00 Drama “Kapitonas Alatriste”N-7 19.20 Komedija “Žvėrelių maištas” 21.00Drama “Barija” N-7 23.25 Veiksmo f. “Miražas” N-7 1.00 Komedija “Muzikinės kovos”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Ži-nios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios.Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris

19.20 “Odesa mama” 21.05 “Objektas 11” 22.00Amžiaus ligos 23.10 “Sonka” 0.05 Merginos 0.45Žinios+ 1.00 Vaid. f. “Įėjimas į labirintą”. 1 s. 2.25Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 “Trans World Sport” žurnalas 11.55 Ledo ri-tulys. KHL. “Amur” - Rygos “Dinamo” 13.55 Ledoritulys. KHL. “Metallurg” - Rygos “Dinamo”. Tiesio-ginė transliacija 16.30 “Futbol Mundial” žurnalas17.00 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas ManuelisMarquezas 17.55 Ledo ritulys. KHL. “Metallurg” -Rygos “Dinamo” 19.55 Ledo ritulys. KHL. “Slovan”- Minsko “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 22.30Pokeris. The Big Game turnyras 23.30 Ledo ritulys.KHL. “Metallurg” - Rygos “Dinamo”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaiptai pagaminta? 12.40 Laivas “Freedom of theSeas” 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Auto-mobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motocik-las 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Tikrieji aferistai23.00 Privalau išgyventi 0.00 Upių pabaisos 1.00Gaujos. Miestelis pietvakariuose

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Harley Davidson” mo-tociklų gamyklos 11.00 “National Geographic”draugijai - 125 metai 12.00 Įdomiausios “NationGeographic” nuotraukos 13.00 Dinozaurų manija14.00 Gėlųjų vandenų milžinai 15.00 “NationalGeographic” draugijai - 125 metai 16.00 Įdomiau-sios “National Geographic” nuotraukos 17.00 Pa-saulio pabaigos belaukiant 18.00 “Chevy” elektro-mobilių gamyklos 19.00 Amerikos čigonai 20.00Kalintys užsienyje 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Ame-rikos čigonai 23.00 Kalintys užsienyje 0.00 Tunųžvejyba 1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 01 28Lietuvos žinios

Vandenis 01 21 - 02 20Avinas. Tinkama diena planuo-ti keliones. Darbe nesinorėsužtrukti, nes bus daug pasiūly-

mų pavakaroti, pasilinksminti. Nesunkiai ra-site atsakymus net į painiausius klausimus.

Jautis. Jei norite keisti namus,tai ir darykite: sėkmingai klos-tysis statybų, remonto reika-

lai. Tinkamas metas romantiškiems pasi-matymams, atviriems pokalbiams apiejausmus, ateitį.

Dvyniai. Šiandien užmegztinauji romantiški ryšiai nežadalaimės. Vakare atsipalaiduoki-

te ir neieškokite mažuose gyvenimo malo-numuose didelės prasmės - tik dar labiaususipainiosite.

Vėžys. Pasistenkite į iškilusiusnesusipratimus darbe ar na-muose pažvelgti paprasčiau.

Taip bus lengviau įveikti nuoskaudas, rastikompromisą.

Liūtas. Šiandien rizikuosite irjums seksis. Būsite azartiški,žavūs, seksualūs. Likimas gali

pasiūlyti netikėtų progų pradėti gyvenimąiš naujo. Tačiau kiekvieną žingsnį pama-tuokite.

Mergelė. Darbe kils rūpesčių,todėl priimkite kolegų pagal-bą. Teks pakoreguoti ar iš es-

mės keisti bendravimą su sutuoktiniu. Jeibūsite nuoširdūs, aplinkiniai bus pasiryžęaukotis.

Svarstyklės. Palankiai spręsitefinansinius reikalus. Tiksliai su-voksite daiktų vertę, neskubė-

site švaistytis patarimais ar dosniomis dova-nomis. Tik meilės srityje bus tikra painiava.

Skorpionas. Viskas versis aukš-tyn kojomis, sunkiai suprasite,ko iš tikrųjų norite. Net jei nie-

ko netrūks, patys rasite, prie ko prikibti.Šiandien geriau viską stebėkite iš šalies.

Šaulys. Kad ir kas nutiktų, ieš-kokite racionalių, praktiškų pa-aiškinimų. Teks išmokti derin-

tis prie aplinkinių, nekelti egoistiškųreikalavimų.

Ožiaragis. Keistų sutapimų irmalonių staigmenų kupinadiena. Iš pirmo žvilgsnio nieko

nežadanti pažintis ilgainiui gali virsti dideledraugyste ar romantišku jausmu.

Vandenis. Neskubinkite įvykių,nekalbėkite už kitus ir nebūki-te pesimistai. Geras metas

spręsti turto reikalus. Tačiau visko reikėssiekti savo jėgomis ir sumanumu.

Žuvys. Palankus metas netoli-moms išvykoms, atviriems po-kalbiams su mylimu žmogumi.

Jei pavargote nuo rutinos ir trokštate nuoty-kių, jums padės seni bičiuliai.

Vardas, pavardė: ..................................................................

..............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:18leidžiasi 16:46dienos ilgumas 8:28

MĖNULISTrečiojipilanties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

+1

-4 -14

-5 -14

-5

-6 -15

-5 -15

-15

-8

Lisabona

+20Malaga

+11Madridas

+14Alžyras

+16Tunisas

+11

Atėnai+14

Larnaka

+6Stambulas

+16Barselona

+13Bordo

+11Dublinas

+6Paryžius

+9Londonas

+14 Nica

+9Roma

+14Dubrovnikas

+6Sofija

-1Bukareštas

Varna

-7Maskva

-6 Helsinkis

-4Kijevas

+1Berlynas

+2

Kopenhaga+3

Stokholmas

+3

Oslas

+4Amsterdamas

+6Miunchenas

+1Praha

-6Vilnius

-7Talinas

-6Ryga

-9

Minskas

-10Sankt Peterburgas

Bratislava

-1Varšuva

+1Viena

-4Budapeštas

Šiandien: debesuota, kai kur pasnigs. Tempe-ratūra dieną 4-6 laips-niai šalčio, pajūryje 1 laipsnis šilumos.

Rytoj: debesuota, krisšlapdriba. Temperatūranaktį nuo 5 laipsnių šalčioiki 1 laipsnio šilumos, dienąnuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

28-oji metų diena. Sausio dvidešimt aštuntoji,pirmadienis, pirmoji 5-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 337 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Getautas, Leonidas, Manfredas, Nijolė, Tomas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia II 03

Jaunatis II 10

PriešpilnisII 24

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Atsakymus galima siųsti iki šeštadienio 15 valandos.

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt

arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 26 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis I 26

Trečios savaitės kryžiažodžių atsakymai:01 14 - PORTRETAS

01 15 - SKULPTORIUS01 16 - INTERPELIACIJA

01 17 - KOLONIZATORIUS01 18 - BONUSAS

01 19 - MARMURINISRedakcijos prizą laimėjo Nijolė Butrimienė

iš Vilniaus.Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Airijoje esančios Kerio grafystėstaryba pateikė Teisingumo ministerijai vietos gyventojų peticiją, kurioje prašoma leistikaimo vietovėse vairuoti išgėrus. Šiuo metu laukiama ministerijos sprendimo.

Šiai peticijai pritarė didžioji dalisgrafystės gyventojų, nes jie nori va-karais iš alaus baro į namus grįžti sa-vo automobiliu. Tam pritarė ir gra-fystės valdininkai, tik pridūrė keliassąlygas - norintysis vairuoti turi bū-ti išgėręs ne daugiau kaip tris boka-lus alaus, be to, turėtų važiuoti nuo-šalesniais keliais ir nedideliu greičiu.

Už vairavimo taisyklių sušvelni-nimą balsavo penki grafystės tary-bos nariai, trys buvo prieš. Visi pri-tarusieji peticijai yra alaus barųsavininkai, tačiau jie neigia kaip norspaveikę tokios peticijos parengimą.

Grafystės taryba priimtą sprendi-mą aiškina kaip rūpinimąsi pagyve-nusiais žmonėmis. Pataisos autoriusDanny Healy-Rae sako, kad griež-tos taisyklės didina nuošalesnių vie-tų gyventojų izoliaciją, o kartais taibaigiasi savižudybe. Tarybos naryspabrėžia, kad gyvenimas mieste la-

bai skiriasi nuo gyvenimo kaime, to-dėl taikyti visiems vienodų taisykliųjokiu būdu negalima. Tačiau patai-sos priešininkai atkerta, kad žmonėsžudosi ne dėl to, kad negali vairuo-ti būdami girti, o dėl kitų priežasčių.Be to, alkoholis, narkotikai sukeliadepresiją, dėl to ir pasitraukiama išgyvenimo.

Prieš keletą metų visoje Airijojebuvo sugriežtintos bausmės už vai-ravimą išgėrus. Nuo 2011 metų leis-tinas alkoholio kiekis kraujyje buvosumažintas nuo 0,8 iki 0,5 promilės,o pradedančių vairuotojų bei vai-ruotojų profesionalų kraujyje alko-holio kiekis turi būti dar mažesnis -vos 0,2 promilės.•

2013 01 28Lietuvos žinios20 Margumynai

Šiais metais Europoje bus švenčiama Ledų diena. Tuo labiausiai džiaugiasi italai,garsėjantys šiuo skanėstu visame pasaulyje.

Šiemet festivalis “Sigep” Italijoje bu-vo surengtas jau 34-ą kartą. Jo metupristatomi ledai, konditerijos gaminiaiir namų kepiniai. Per festivalį vykstaįvairūs konkursai, nedidelės parodosbei konditerijos meistrų pamokos. Le-dų diena Europoje bus švenčiama ko-vo 24-ąją. Tada jos kavinėse ir restora-nuose bus galima paragauti daugybėsrūšių ledų, taip pat ir specialiai sukur-tų šiai šventei. Italai Ledų dienai jaupagamino naujus ledus, kurie vadina-si “Europos fantazija”. Į jų sudėtį įei-na ir šokolado drožlės bei migdolinissaldumynas. Tokių ledų porciją gat-vėje bus galima nusipirkti už 1 eurą.Italijoje Ledų diena bus švenčiama 50tūkst. kavinių.•

Europoje - Ledų diena

Airiai nori vairuoti išgėrę

Sibiro gyventojai berniuką pavadino gimtojo miesto vardu.

Jaunimas geria ir vairuodamas.

Amerikiečių dainininkė TinaTurner nutarė tapti Šveicarijospiliete ir jau padavė prašymą gauti pilietybę.

73-ejų dainininkė pastaruosius20 metų gyvena Šveicarijoje. Ji įsi-kūrusi Kiusnachto miestelyje, ir čialaikoma vietos įžymybe. Kad T.Tur-ner būtų Šveicarijos pilietė, jau pri-tarė Kiusnachto savivaldybė, o da-bar savo žodį dar turi tarti Ciuricho

kantono ir Šveicarijos federalinėvaldžia.

T.Turner neslepia, kad labai žavisišios Alpių valstybės grožiu. Ameri-kietei taip pat patinka vietinių gera-noriškumas ir jų pagarba privačiamžmogaus gyvenimui. “Negaliu net įsi-vaizduoti geresnės vietos gyventi”, -sakė dainininkė Ciuricho laikraščiui“Blick”. T.Turner atstovė Karin Rom-berg pranešė, kad gavusi Šveicarijospilietybę amerikietė atsisakys Jungti-nių Valstijų paso.•

Keičia pilietybę

Dainininkei T.Turner Šveicarija tapo geriausia vieta gyventi.AFP/Scanpix, PA/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Viena Indijos gyventoja sulaukėnekviesto svečio - į jos namusįsibrovė plėšrūnas leopardas.

Rytinėje Indijos dalyje, Jamšed-puro mieste, gyvenanti ClemenciaLakra ilgai prisimins šį įvykį. Ji sėdė-

jo namie ant sofos ir gėrė arbatą.Kambaryje tupėjo du šunys. Staigaiš kažin kur į namą atsliūkino leo-pardas. Plėšrūnas puolė indės au-gintinius ir vieną jų smarkiai apdras-kė. Bet netrukus, matyt, pabūgęsšunų, žvėris spruko iš namo. Sumi-šusi šeimininkė gerokai išsigando,tačiau nuo leopardo nenukentėjo.

C.Lakra mano, jog plėšrūnas grei-čiausiai užuodė šviežią mėsą, kuriąšeimininkė buvo paruošusi anūkogimtadieniui, turėjusiam vykti podienos, ir į namą įsliūkino pro atvi-rą langą. Indė džiaugėsi, kad lauki-nis gyvūnas jos nepuolė. Tačiau mo-teris nuogąstavo dėl vieno iš savošunų, nes žvėris jį sunkiai sužeidė.

Po leopardo išpuolio C.Lakra nu-vežė augintinį į veterinarijos kliniką.Čia veterinaras sutvarstė jam žaizdas.Sužinojusi, kad šuns gyvybei pavojusnegresia, moteris labai apsidžiaugė.Indė mano, kad leopardas į jos na-mus galėjo atklysti iš džiunglių.•

Leopardas namuose

Rusijos Sverdlovsko srities Žemutinio Tagilo miesto gyven-tojai pagerbė gimtąjį miestą.2013 metų sausio mėnesį gimu-sį berniuką jie pavadino Tagilu.

Jauni tėvai ilgai laukė vaiko gimi-mo. Sužinojusi apie nėštumą, motinaketino mergaitei duoti Natalijos vardą,o berniuką pavadinti Andrejumi. Kaiultragarso tyrimas parodė, kad jaunamama susilauks vyriškos lyties atža-los, tėvai nutarė berniukui suteikti ori-ginalesnį vardą. Tada jie prisiminė

gimtąjį Žemutinio Tagilo miestą irnusprendė berniuką pavadinti jo gar-bei. Žemutinio Tagilo vardų registrotarnyba iš pradžių nenorėjo įregistruo-ti Tagilo, tačiau tėvai tarnybos specia-listę sugebėjo įtikinti. Jie sakė, kad Ta-gilas vienos Sibiro tautos kalba reiškia“vandeningas”, o 2013-ieji - vandensgyvatės metai. Pasak vardų registro tar-nybos atstovės, tai ne pirmasis keistasvardas Rusijoje. Maskvoje vieną ber-niuką tėvai buvo pavadinę Šalčiu, omergaitę - Rusija. Populiariausias 2012metais mergaitės vardas Rusijoje bu-vo Sofija, berniuko - Artiomas.•

Neįprastas vardas

Leopardas į indės namus pateko pro atvirą langą.

Kovo 24-ąją Europoje paskelbta Ledų diena.

“Zurichsee Zeitung”, “Blick”, ANSA, “The Times of India”, Novosti66.ru, BBC News, “The Irish Times”, LŽ