JURGA TVASKIENĖ

Per ketverius šios kadencijosmetus ministerijos europiniųprojektų viešinimo paslaugomspirkti išleido milijonus. Institucijos tvirtina, kad tam jasįpareigoja Europos Sąjungos (ES)teisės aktai. Šiais argumentaisabejoja net samdomos agentū-ros, jos neslepia, kad neretai vie-šinimu pridengiamos ministerijųviešųjų ryšių kampanijos.

Vos pasibaigus Seimo rinkimamsAplinkos ministerija (AM) oficialiaipranešė nutraukianti viešųjų ryšiųkonsultacijų sutartį su šias paslaugasjai teikiančia bendrove ir pagal jung-tinės veiklos sutartį veikiančiu viešųjųryšių konsultantu Liutauru Ulevičiu-mi. AM, turinti nemažą Visuomenėsinformavimo ir viešųjų ryšių departa-mentą, kuriame darbuojasi 9 žmonės(Viešųjų ryšių ir komunikacijos sky-riuje - 5, Visuomenės informavimoskyriuje - 3), konsultantus, už nuveik-tus darbus atsiskaitančius tiesiogiaiministrui, samdė trejus metus.

Išsamiau•13 p.

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „VERSLO ORBITA“

Šiandien LŽ

2p. Vieno sėkmingiausių šaliesverslininkų I.Laurso nuo-

mone, modelis, kai verslui tei-kiama parama iš mokesčių mokė-tojų surinktomis lėšomis, yra irsocialiai neteisingas, ir neefektyvus

3p. Konstituciniam Teismuipaskelbus, kad naujasis Sei-

mas išrinktas teisėtai, po rinkimųšalyje užvirusios aistros rimsta

5p. Įdiegti internetinį balsavimą - nelengvas užda-

vinys, kurį neįtikimai sėkmingaiįgyvendino Estija, o kitoms šalimssekasi kur kas sunkiau

9p. Dailininkas A.Griškevičiusdžiaugiasi turiningais,

įvykių ir parodų svetur kupinais metais

15p. Lietuvos futbolo A lygosčempionu penktąkart iš

eilės ir aštuntą kartą klubo isto-rijoje tapo Panevėžio “Ekranas”

17p. Viešuosiuose pirkimuosegaliojantis mažiausios

kainos kriterijus atmeta kokybę,vėliau tai neretai virsta papildo-momis sąnaudomis

Viešiesiems ryšiams reikia ryšių

Naktiniai skambučiai, perse-kiojimai, grasinimai susidoroti -tai teigia patiriantys kone visitautos išrinktieji. Tačiau dėltokių dalykų kreiptis į teisė-saugos institucijas jiedažniausiai nėra linkę.

Neapykanta kupinų laiškų, nema-lonių skambučių ar net grasinimų su-sidoroti yra sulaukę beveik visi besi-baigiančios kadencijos parlamentarai.Į teisėsaugininkus kreipėsi vos vienaskitas jų, o ir šie paskui liko it musękandę. Todėl daugelis tautos išrink-

tųjų į tokius incidentus numoja ran-ka. Seimo Nacionalinio saugumo irgynybos komiteto pirmininko ArvydoAnušausko tvirtinimu, į elektroninioir įprasto pašto dėžutes plūstantys gra-sinimai paprastai būna abstraktūs.“Tvarkietis” Kęstas Komskis prisipa-

žino prašęs net policijos pagalbos. “Oprasideda viskas tada, kai svarstomaskoks nors svarbus įstatymas ar reikiapriimti kam nors nepalankų sprendi-mą”, - pasakojo jis.

Išsamiau•3 p.

OraiŠIANDIENDebesuota su pra-giedruliais, daugelyjerajonų palis. Tempe-ratūra dieną 8-9laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios

UŽSIENIS

Galas kariškiokarjeraiBarackui Obamai teks ieškotinaujų žmonių - apie savo pasi-traukimą jau yra pareiškusi JAVvalstybės sekretorė Hillary Clinton, o dabar prezidentasneteko CŽV direktoriaus.

Iš pareigų atsistatydino JAV cent-rinės žvalgybos valdybos (CŽV)vadovas Davidas Petraeusas. Savorašte prezidentui generolas nuro-dė “asmenines priežastis”, tačiauprisipažino, kad tai padaryti jį pa-skatino nesantuokinis romanas.Savo elgesį D.Petraeusas pavadinoitin neprotingu. Šaltinių teigimu,buvęs CŽV direktorius užmezgėromaną su Paula Broadwell, para-šiusia apie D.Petraeusą knygą “Vabank”. Dėl jųdviejų santykių ir šiųnetikėtų, dramatiškų įvykių daryra daug neaiškumų, pavyzdžiui,kiek laiko truko jų ryšiai ir kodėlD.Petraeusas atsistatydino dabar,praėjus vos kelioms dienoms poprezidento rinkimų.

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 12 d. / Pirmadienis / Nr. 259 (13 387)

Kitąmet paskutiniai Europos pagonys žemaičiai minės savo krikšto 1413 metais jubiliejų. “Žemaitija turėtų didžiuotis, kad jau600 metų yra krikščioniška, žmonės iš kartos į kartą išsaugojo krikščionišką tikėjimą”, - sako Telšių vyskupas Jonas Boruta. Visdėlto žemaičių ganytojas apgailestauja, kad jaunimui emigruojant katalikiškos tradicijos pamažu silpsta. Romo Jurgaičio nuotrauka Išsamiau•10, 11 p.

Išsamiau•6 p.Trejus metus AM konsultavęs L.Ulevičius skeptiškai atsiliepė apie ministerijos specialistų gebėjimus. Eltos nuotrauka

SPAUDIMAS Parlamentarų kasdienybė - šantažas ir grasinimai

www.lzinios.ltŽemaičiai krikštijosi laisva valia

2012 11 12 Lietuvos žinios2 Dienos temos

TADAS VALANČIUS

Vieno sėkmingiausių šalies vers-lininkų Iljos Laurso nuomone,europietiškas modelis, kai vers-lui teikiama parama iš mokesčiųmokėtojų surinktomis lėšomis,yra ir socialiai neteisingas,ir neefektyvus.

Populiariausios pasaulyje neprik-lausomos mobiliųjų aplikacijų kom-panijos “GetJar”, turinčios atstovy-bes Lietuvoje ir Jungtinėse AmerikosValstijose, įkūrėjas I.Laursas, lygin-damas amerikietišką ir europietiškąverslo paramos modelį, pažymi, kaduž Atlanto valstybė į verslo reikalusnesikiša. Į verslą ten investuoja tik pri-vatus sektorius, jis atidžiai seka, kaippanaudojama investicija. Tuo metuEuropoje, kaip ir Lietuvoje, dotacijasskiriantiems valdininkams jų panau-dojimo efektyvumas nėra svarbus, overslo nesėkmės gula ant mokesčiųmokėtojų pečių.

Apie sėkmės kelią, verslo ir valsty-bės santykį, pažintis ir šiuolaikinioverslininko identitetą - “Lietuvos ži-nių” interviu su Ilja Laursu.

Viską lemia atsitiktinumas- Žvelgiant į Jūsų sėkmės istoriją gali

susisukti galva: kompanija auga di-džiuliais tempais, o Jūs neretai pavadi-namas šiuolaikinio verslininko etalo-nu. Idėja, sunkus darbas, buvimasreikiamu metu reikiamoje vietoje. Kasdar sudaro sėkmingo verslo receptą?

- Kitados pasirinkau mobiliųjų ap-likacijų sritį, nes maniau, kad tai pers-pektyvu ir nėra nusistovėjusios jokiosžaidimo taisyklės. Tuomet alternaty-vus pasirinkimas būtų internetas,kompiuterinių žaidimų rašymas.Greitai supratau, kad konkuruoti sukompanijomis, tose srityse turinčio-mis 10-20 metų patirtį, yra beviltiška.Mobili sritis užtikrino, kad žaidimolaukas visiems vienodas. Kiekvienasgalėjo konkuruoti savo protu, gebėji-mais. Kita vertus, labai pervertinamasverslininkų sėkmės istorijų indėlis. Užprotą, patirtį, kvalifikaciją kur kas ryš-kesnį vaidmenį atlieka atsitiktinumoveiksnys. Asmeninių įgūdžių ir atsi-tiktinumo santykis yra 1 su 10. Kad irkoks protingas būtų žmogus, jis nie-kada nežinos, ką tuo pačiu metu vei-kia jo konkurentai.

- Kokie atsitiktinumai nutiesė keliąJūsų sėkmei?

- Pirmiausia tai, kad tokios kom-panijos kaip “Yahoo”, “Google”,“Microsoft” ilgai nejudėjo į mobilią-ją rinką. Mobilioji rinka ėmė formuo-tis 2000-aisiais, kai atsirado pirmiejinespalvoti telefonai “Nokia” su inter-netu, o minėtų kompanijų sprendi-mai ir investicijos prasidėjo tik 2007metais, kai atsirado “iPhone”. Jei jiebūtų atėję anksčiau, nebūtų atsiradu-si galimybė į rinką patekti naujiems

žaidėjams. Mums labai padėjo “iPho-ne” atsiradimas. Mobiliųjų aplikaci-jų sąvoka iki tol praktiškai niekam ne-buvo žinoma. Per metus visi išmokoiki tol negirdėtą naujovę. Tačiau nau-jovė buvo prieinama tik siaurai “iPho-ne” vartotojų grupei. Daug kitų mo-biliųjų telefonų kompanijų žinojo,kad toks dalykas yra, tačiau neturėjogalimybės ja naudotis. Tad kreipėsi įkitus žaidėjus, o rinkoje tuo metu mesbuvome vieninteliai.

Mažos šalies fenomenas- Jums atsivėrė galimybė bendra-

darbiauti su didelėmis kompanijo-mis. O jei būtumėte užsisklendę tik vi-daus rinkoje?

- Tai vadinu mažos šalies pranašu-mu. Dėl jo kompanija labai anksti su-pranta, kad reikia pereiti į tarptautinįlygmenį, nes nebetelpama vidaus rin-koje. To nėra didžiosiose valstybėse,kur rinkos potencialas yra pakanka-mas. 2006 metais Lietuvoje mobilių-jų aplikacijų poreikis buvo toks, kadjis nebūtų išlaikęs net vieno žmogausetato. Pasirinkimo neturėjome. Ir da-bar yra nemažai kompanijų, kurios,neradusios paklausos vidaus rinkoje,greitai įsigali tarptautiniu lygmeniu.

- Lietuvoje įsigalėjusi klišė, kad tikpažintys atveria visus kelius. Kiek taiJums pasitarnavo?

- Lietuvoje kompanijos dėl “švoge-rystės” paprastai nukrypsta nuo tei-singos elgsenos. Pavyzdžiui, kam norssuteikiamos kiek geresnės sąlygos, taikenkia investuotojams, tačiau sutei-kia papildomos naudos. Turintie-siems pažinčių greičiau tvarkomi do-kumentai, surengiami susitikimai irpan. Mūsų kraštuose verslas per pa-

žintis turi neigiamą atspalvį. Tačiau,kita vertus, žmonės yra įsitikinę, kadderybose didžiausią reikšmę turi tokieracionalūs dalykai kaip kaina, koky-bė. Vis dėlto įsigilinus į žmogaussprendimus 99 proc. jie nėra racio-nalūs. Tokie sprendimai dažniausiaipriklauso nuo vieno žmogaus nuotai-kos, emocijų, asmeninių intrigų. Pra-dedantys verslininkai labai dažnainaiviai mano, kad jų partneriai pri-ims sprendimą atsižvelgdami į kainą,kokybę, o paskui stebisi, kad nors jieir suteikė geriausias sąlygas, jų pasiū-lymas buvo atmestas. Paieškojus prie-žasties, kodėl taip nutiko, paaiškės,kad tai lėmė simpatija, alkis, nemiga,pykčiai su žmona ar kas nors kita.Partneriui gali nepatikti tavo balso to-nas, ir dėl to neteksi milijoninio rek-lamos kontrakto. Tai iš pradžių stebi-na, nes griauna tavo supratimą, kaipsukasi pasaulis, tačiau vėliau darai iš-vadą, kad sudarant sandorį rankasspaudžia ne kas kitas, o žmonės.

Siūlo lygiuotis į JAV modelį- Jūsų kompanijos atstovybės įsikū-

rusios JAV, kurias pastaruoju metu bu-vo apėmusi prezidento rinkimų karšt-ligė, ir Lietuvoje, kur aistras kurstonaujos Vyriausybės formavimas. Arsekate šiuos procesus, ir kiek Jums taiaktualu?

- Niekada nelendu ten, kur ko norsnesuprantu. Nepasitikėčiau savo pa-viršutiniškomis emocijomis daryda-mas išvadas apie kurią nors partiją arpolitiką. Kalbant apie verslą reikia pa-sakyti, kad politiniai procesai jam per-nelyg daug įtakos neturi. Pagrindinėmūsų veikla - už Lietuvos ribų. Norsgal kiek ir padėjo išeinančios Vyriau-

sybės teigiamas požiūris į informaci-nių technologijų verslą.

- Bendraujate su kitais verslinin-kais, girdite jų nuomonę. Turėtumėtebūti susidaręs įspūdį, kas Lietuvoje visdėlto yra negerai.

- Manau, kad europietiškas mode-lis, kuris yra orientuotas į paramąverslui per renovacijos programas,dotacijų skyrimą, iš esmės yra netei-singas. Verslas čia tiesiogiai remia-mas valstybės biudžeto lėšomis. Pir-miausia, tai nėra sąžininga mokesčiųmokėtojų atžvilgiu, jiems tenka naš-ta verslo nesėkmės atveju, o sėkmėatiduodama verslininkams. Antra,verslui suteikiamos lėšos nėra prižiū-rimos. Valstybės atstovams, skirian-

tiems lėšas, dėl jų nei karšta, nei šal-ta. Pavyzdžiui, Amerikoje valstybėlabai retai kišasi į verslo reikalus. Eu-ropoje pradedantis verslas gali laimė-ti “grantus”, o JAV bet kokia paramaverslui teikiama tik iš privataus sek-toriaus, kuris noriai remia perspekty-vias įmones, nes gali tikėtis didelėsgrąžos. Be to, investicijos yra griežtaiprižiūrimos. Investuotojai skiriažmones, kurių karjera tiesiogiai prik-lauso nuo indėlį priėmusios kompa-nijos sėkmės ar nesėkmės. Jie, alsuo-dami į nugarą, tiesiog neleis įmoneisukti klaidingu keliu.

- Šiemet apsilankęs prestižiniameDavoso ekonomikos forume atsidūrė-te dėmesio centre. Ar vyksite į Davosą

ir kitąmet? Kokie ten nagrinėsimiklausimai gali paliesti Lietuvą?

- Dėl važiavimo iki galo neap-sisprendžiau, bet veikiausiai nevyksiu.Pirmiausia tai nėra tiesiogiai susiję sumano verslu. Ten nesutiksiu tų žmo-nių, su kuriais darome verslą. Jamedaugiausia lankosi politikai, įvairiausiekspertai. Ten vykau jau dvejus metusiš eilės.

Lietuvą turėtų paliesti daug klau-simų. Šiuose forumuose perskaitomikeli šimtai įvairaus pobūdžio praneši-mų. Jau ne pirmą kartą aptariamosRytų Europos energetikos aktualijos.Būdama taip integruota kaip dabarLietuva neabejotinai ras nemažaikrypčių, kur galėtų ne tik dalyvauti,bet ir prisidėti savo nuomone, pasiek-ti realių praktinių susitarimų.

Svarbiausia - veikti- Šiuolaikiniai verslininkai skaito

paskaitas universitetuose, dalyvaujaįvairiose konferencijose, net veržiasi įkosmosą, skraido įvairiausiais įrengi-niais. Verslininkai nebėra tik doku-mentus pasirašinėjantys ir į darbo su-sitikimus vaikštantys žmonės?

- Kiekvienai veiklai yra mažėjantiribinė nauda. Pirmas šokoladukasbūnant alkanam yra labai vertingas,antrą suvalgysiu ne taip norėdamas,trečią nenoromis, o ketvirto ir norė-damas nebeįtalpinsiu. Taip yra ir supinigais. Kiek žmogui fiziškai reikiapragyventi? Milijoną uždirbusiamžmogui kiekvieno kito milijono reikš-mė mažėja. Dirbti tik užsidarius biu-re taip pat galima tik iki tam tikro lai-ko. Jei verslininkui pasiseka greitaipatenkinti savo būtiniausius intere-sus, jam atsiveria naujų galimybių.Dalydamasis žiniomis su kitais patiriasmeninį pasitenkinimą suvokdamas,kad tai gali pakeisti kieno nors gyve-nimą. Tad begalinio poreikio visą lai-ką praleisti biure ir stengtis uždirbtivisus pasaulio pinigus tiesiog nėra. Ki-nijoje yra posakis, kad būdamas gene-rolu turi mokėti rašyti eiles, kitaip ne-būsi subalansuota asmenybė.

- Kokia Jūsų netolimos ateities sie-kiamybė?

- Vakarų gyvenimo filosofija orien-tuota į galutinį rezultatą: būtinai baig-ti universitetą, pastatyti namą, užau-ginti sūnų, nuskristi į kosmosą. Rytųfilosofija neapibrėžia rezultato, o nu-rodo kryptį. Šiuo metu esu atsidūręstarp šių požiūrių. Supratau, kad daugko nesuprantu, ir dėl to atsirado smal-sumas, noras tai suprasti.

- Ką pirmiausia pasakytumėte žmo-gui, kuris svajoja apie panašią sėkmę?

- Pačioje pradžioje svarbu pradė-ti veikti. Nesvarbu ką. Jei esi vidu-ramžių Kolumbas ir nežinai, arAmerikos ieškoti Rytuose, ar Vaka-ruose, svarbiausia pasiryžti tamžingsniui. Kol nieko nedarai, nežinaito, ko nežinai, ir nežinai, ką gali ži-noti. Tik nusprendęs veikti supran-ti, ko tau reikia.•

I.Laursas: “Verslą remti iš biudžeto - neteisinga”

Verslininkas I.Laursas įsitikinęs - kad ir koks protingas būtų žmogus, jis niekada nežinos, ką tuo pačiu metu veikia jo konkurentai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Valstybės atstovams,skiriantiems lėšas, dėljų nei karšta, nei šalta.

PRITARIA SIŪLYMUI

Užsienio reikalų ministerija pra-nešė, kad Lietuva pritaria siūlymuipaankstinti Europos Parlamento(EP) rinkimus - perkelti juos iš2014 metų birželio 5-8 dienų į ge-gužės 22-25 dienas. Rinkimai į EPturėtų vykti 2014 metų birželio 5-8dienomis, bet ši data daugelyjevalstybių narių sutampa su ilguojusavaitgaliu, kai bus švenčiamoskrikščioniškos Sekminės. Siekiantužtikrinti didesnį visų valstybiųnarių rinkėjų aktyvumą ir kilo ini-

ciatyva pakeisti šių rinkimų datą įgegužės 22-25 dienas.

SIŲS PRIE SOMALIO

Kariuomenės vadas generolas leite-nantas Arvydas Pocius sako, kadgrupę Lietuvos karių į antipiratinęoperaciją prie Somalio krantų pla-nuojama siųsti Lietuvai 2013 metųantroje pusėje perėmus pirmininka-vimą Europos Sąjungai (ES). Anks-čiau buvo svarstoma, kad į ES vado-vaujamą operaciją ATALANTA

galėtų būti siunčiami specialiųjųoperacijų pajėgų kariai. Tačiau ka-riuomenės vadas informavo, kadprie Afrikos krantų vyks mobili laivųapsaugos grupė, sudaryta iš Sausu-mos pajėgų karių. Kariai būtų dislo-kuoti laivuose, gabenančiuose hu-manitarinę pagalbą. A.Pocius sakė,kad grupę galėtų sudaryti apie dvidešimtis karių, tačiau jis pažymėjo,jog dėl Lietuvos karių vieneto dydžiodar nėra galutinai nuspręsta. Seimasbirželį priėmė nutarimą, kuris lei-džia Lietuvos karius siųsti į operacijąATALANTA prieš Somalio piratus.

NAUJOS GRĖSMĖS

Dėl ekonominės krizės gali pa-daugėti prekybos žmonėmis atve-jų, be to, kyla grėsmė plisti nau-joms prekybos žmonėmisformoms, tokioms kaip prekybažmonėmis fiktyvių vedybų tikslu,nusikaltimams daryti, emigravu-sių tėvų vaikų ir vaikų iš globosnamų pardavimas nusikaltimamsdaryti, elgetauti. Taip teigiamaNacionalinės nusikaltimų pre-vencijos ir kontrolės programosįgyvendinimo tarpinstituciniame

veiklos plane, kuris trečiadienįbus svarstomas Vyriausybės po-sėdyje. Prioritetinės 2013-2015metų plano kryptys yra nepilna-mečių nusikalstamumo mažini-mas ir prekybos žmonėmis pre-vencija. Iš viso planui įgyvendintiruošiamasi skirti 1,55 mln. litų išvalstybės biudžeto. Dar 216 tūkst.litų 2013 metais bus panaudota išEuropos Sąjungos finansinės pa-ramos projektams įgyvendintiskirtų lėšų.

BNS, LŽ

Trumpai

TADAS VALANČIUS

Keiksmažodžių tirados, naktiniaiskambučiai, persekiojimai,grasinimai susidoroti - tai pati-riantys teigia kone visi tautosišrinktieji. Tačiau dėl tokių dalykųkreiptis į teisėsaugos instituci-jas jie dažniausiai nelinkę.

Neapykantos kupinų laiškų, ne-malonių skambučių ar net grasinimųsusidoroti yra sulaukę beveik visi be-sibaigiančios kadencijos parlamen-tarai. Į teisėsaugininkus kreipėsi vosvienas kitas iš jų, o ir šie paskui likoit musę kandę. Nenuostabu, kaddaugelis tautos išrinktųjų į tokius in-cidentus numoja ranka.

Užuominos apie šeimos nariusSeimo Nacionalinio saugumo ir gy-

nybos komiteto (NSGK) pirmininkoArvydo Anušausko tvirtinimu, elekt-roninio ir įprasto pašto dėžutes pripil-dantys grasinimai paprastai būnaabstraktūs, kai net ne visada įmanomasuprasti, ką žmogus tuo nori pasakyti.“Į pareiškimus, kad kažkas kada norsnutiks, niekada nereaguoju, nors jiebūna nemalonūs, su įvairiomis užuo-minomis į detales ar šeimos narius, ar-timuosius”, - LŽ sakė konservatorius.

Seimo NSGK pirmininko pava-duotojas liberalcentristas VytautasBogušis LŽ tikino, kad nuo tokių iš-puolių yra pajėgus apsiginti pats. “Bū-na, kad gatvėje puola į atlapus. Būna,jog aprėkia, gąsdina, kad sumuš. Kar-

tą labai šlykštaus turinio laišką radaupriklijuotą ant durų. Jį net išsaugojau.Tačiau tai laikau buitiniu chuliganiz-mu”, - sakė parlamentaras.

“Toks darbas”Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuo-

dytė prisiminė grasinimo “nudėti” su-laukusi dėl darbo komisijoje, kuri aiš-kinosi Kauno žudynių aplinkybes. “Taibuvo akivaizdus grasinimas, dar ir da-bar turiu išsaugojusi tą žinutę. Būna,kad žmonėms tiesiog nesiseka, jie no-ri išsikeikti, tada įžeidinėja, tačiau į taikreipti dėmesį yra beprasmiška. Toksdarbas”, - svarstė Seimo narė.

Liberalcentristas Arūnas Valinskastaip pat tikino į tokius išsišokimus vi-

sada numojantis ranka. “Būta atvejo,kai ant manęs magiją žadėjo užsiun-dyti, tačiau iš laiško turinio ar net pir-mų trijų sakinių gali suprasti, kas taiper žmogus”, - sakė jis.

Išsiaiškinti nepavykoA.Valinsko frakcijos kolega Andrius

Burba LŽ teigė, kad dažniausiai pa-gąsdinimų ir piktų žvilgsnių sulaukia iškolegų. Tačiau labai nemalonūs grasi-nimai buvo pasipylę po jo inicijuoto,tačiau Seime palaikymo nesulaukusioEutanazijos įstatymo projekto. “Į elekt-roninį paštą ir “Facebook” paskyrą iš-kart gavau ypač piktų žinučių. Jose bu-vo grasinimų mirtimi ir man pačiam,ir šeimos nariams. Informavau tuos

žmones, kad jeigu tai tęsis, kreipsiuo-si į teisėsaugos institucijas. Tuo viskasir baigėsi”, - savo nemalonią patirtį at-skleidė parlamentaras.

“Tvarkietis” Kęstas Komskis pri-sipažino neapsikentęs nuolatinių gra-sinimų elektroniniu paštu ir kreipę-sis į teisėsaugą. Tačiau jokio rezultatotai nedavė. “Policija tvirtino, kad nie-ko nepavyko išsiaiškinti. O prasidedaviskas tada, kai svarstomas koks norssvarbus įstatymas ar reikia priimtikam nors nepalankų sprendimą. Be-veik visada pasipila gąsdinimai ne-kišti nagų”, - pasakojo jis.

Socialdemokratas Algirdas SysasLŽ teigė, kad grasinimai per keturiaskadencijas Seime tapo įprasta rutinosdalimi. “Ir elektroniniu, ir paprastupaštu gaunu įvairiausių laiškų, ku-riuose išdeda į šuns dienas, pasirašo“mūsų daug”, žada susidoroti. Į taidėmesio seniai nebekreipiu, bet kele-tą egzempliorių prisiminimui esu iš-saugojęs. Tai nutinka, kai užkabinivieną ar kitą dalyką, kuris Lietuvojeyra tabu, bet čia sukasi dideli pini-gai”, - dėstė parlamentaras.

Suinteresuotų grupių spaudimasMišriai Seimo narių grupei priklau-

santis Žilvinas Šilgalis prisiminė ne-maloniausio ir įžūlaus spaudimo su-laukęs svarstant Seimo stalčiuose ilgąlaiką dulkantį Azartinių lošimų įstaty-mą. “Tai buvo suinteresuotos verslostruktūros. Jos aiškiai pasakė - nepada-rysi tu, padarys kas nors kitas. Taip irnutiko. Rado žmonių, kurių dėka įsta-tymo projektas buvo numarintas. Ta-

čiau prieš tai man buvo darytas didžiu-lis ir akivaizdus spaudimas”, - sakė jis.

Iš suinteresuotų jėgų spaudimo ti-kino sulaukęs ir žemės ūkio ministrasKazys Starkevičius. “Per šią kadenci-ją turbūt nieko tokio išskirtinai nema-lonaus nenutiko, tačiau per praėjusiątiriant koncerno EBSW veiklą buvoaiškiai pasakyta, kad “kapstai pernelyggiliai”, - prisiminė konservatorius.

Ne paranojaAntikorupcijos komisijos pirminin-

kas Ligitas Kernagis tikino, kad per pa-staruosius keletą metų, kai jis ėmė va-dovauti šiai komisijai, spaudimas,įvairūs siūlymai ir gąsdinimai jam taippat tapo įprastu dalyku. “Man aiškin-davo, kad jeigu priimsime ne tokįsprendimą, bus ištraukta mane komp-romituojanti medžiaga, įrodytos sąsa-jos su mistinėmis partijomis. Tačiaumanęs tai nė kiek negąsdino. Tiesa, la-biausiai erzino, kad kažkas nuolat lan-kydavosi mano kambaryje. Tai nėraparanoja, nes įkalčiai buvo akivaizdūs.Ar buvo paliekama klausymosi įran-ga, vaizdo stebėjimo kamera, nežinau,tačiau tai buvo akivaizdu”, - sakė jis.

Į Garliavos įvykius įsitraukęs Miš-riai Seimo narių grupei priklausantisSaulius Stoma LŽ tvirtino, kad ši joveikla vienu metu buvo tapusi vaikš-čiojimu peilio ašmenimis. “Grasinimųbūta ypač daug. Naktiniai skambučiai,keiksmai ir gąsdinimai. Plačiai nus-kambėjusi istorija, kai buvo atsukti au-tomobilio rato varžtai, iš tikrųjų įvarėbaimės, tačiau į tai sureaguota nebu-vo”, - skundėsi parlamentaras.•

Dienos temos 32012 11 12Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Konstituciniam Teismui (KT)paskelbus, kad naujasis Seimasišrinktas teisėtai, po rinkimųšalyje užvirusios aistros rimsta.Kadenciją baigiantis parlamen-tas prieš išsivaikščiodamas darturės nuveikti kelis skubiusdarbus, užduotus Konstitucijossergėtojų.

17 mln. litų, kurių būtų reikėję nau-jiems rinkimams surengti, liks valsty-bės kišenėje. Rimtos, išmintingos, ra-cionalios, vertingos - tokių epitetų,apibūdinančių šeštadienį KT paskelb-tas išvadas dėl Seimo rinkimų rezulta-tų teisėtumo, negaili nei politikai, neipolitologai. Itin optimistiškai nusiteikęrinkimų laimėtojai, praėjusią savaitępasirašę koalicijos sutartį ir baigiantysdalytis ministrų portfelius. Viliamasi,kad trečias daugiausia mandatų iško-vojusių socialdemokratų lyderio Algir-do Butkevičiaus vizitas į prezidentūrąbus rezultatyvus.

Naujosios koalicijos partneriai ke-tina tęsti derybas dėl postų. Progno-zuojama, kad šiandien prezidentėDalia Grybauskaitė paskelbs, kada įpirmąjį posėdį turėtų susirinkti nau-jasis Seimas. Valstybės vadovė arti-miausiomis dienomis taip pat galbūttars žodį dėl valdžios dėlionės.

Laukia intensyvi savaitė Remiantis KT išvadomis, Seimui šią

savaitę teks pakoreguoti trečiąją vietąpagal laimėtų mandatų skaičių pelniu-sios Darbo partijos (DP) rinkimų sąra-šą. Trys į Seimą išrinkti “darbiečiai” -sutuoktiniai Živilė ir Jonas Pinskai beiJolanta Gaudutienė - dėl įtartino rei-tingavimo turės užleisti vietą kitiems

partijos kandidatams. “Procedūra la-bai paprasta. Parengiamas nutarimas,kuriuo pritariama KT išvadai. Kitaspunktas - nustatoma nauja DP sąra-šo eilė”, - vakar formalumus LŽ pa-aiškino Seimo vicepirmininkas Česlo-vas Juršėnas. Tačiau jis neatmetėgalimybės, kad KT sprendimai Seimegali sukelti nemažai ginčų. Parlamen-tas taip pat turės apsispręsti dėl rinki-mų vienmandatėje Biržų-Kupiškioapygardoje. KT suabejojus nugalėto-jo nustatymo teisingumu, šios apygar-dos rinkėjams savo atstovą Seime ga-li tekti rinkti iš naujo.

Pasak Č.Juršėno, paskutinių šio par-lamento veiklos dienų intensyvumąlems prezidentės dekretas dėl pirmo-jo kitos kadencijos Seimo posėdžio su-šaukimo. “Buvo planuota toliau svars-tyti biudžetą, tačiau jei nespėsime, kąpadarysi”, - sakė socialdemokratas.

Dar vienu Seimo galvos skausmugali tapti nemažai KT priekaištų su-

laukusi Vyriausioji rinkimų komisi-ja (VRK). Dėl netikslumų nustatantrinkimų rezultatus, taip pat Seimorinkimų įstatymo pažeidimų parla-mentas turėtų nutraukti VRK įgalio-jimus ir ne vėliau kaip per septyniasdienas sudaryti naują komisiją.

Prašydami patvirtinti daugiaman-datės ir kelių vienmandačių rinkimųapygardų rezultatų teisėtumą, į KTpraėjusį trečiadienį kreipėsi preziden-tė ir Seimas.

Partneriai dirba toliau Lietuvos socialdemokratų partijos

(LSDP) lyderio, vieno realiausių kan-didatų į premjerus A.Butkevičiaus žo-džiais, KT patvirtino, kad centro kai-rės koaliciją formuojančios partijoseina tinkamu keliu. “Abejonės išsklai-dytos ir visuomenėje turėtų atsirastidaugiau aiškumo”, - pabrėžė politi-kas. Pasak jo, KT išvada leidžia teigti,jog rinkimų tvarkos pažeidimai buvo

pernelyg sureikšminti, nes “ne tos par-tijos laimėjo rinkimus”. A.Butkevičiuspatvirtino ryžtą valdančiojoje koalici-joje dirbti drauge su DP ir partija“Tvarka ir teisingumas”.

KT sprendimas nudžiugino ir DP ly-derį Viktorą Uspaskichą. Anot jo, dau-giamandatėje apygardoje “darbiečių”iškovotų mandatų skaičius nesikeis, jietik bus šiek tiek perskirstyti. “Esame la-bai patenkinti ir dėkingi, kad panaikin-ti Biržų-Kupiškio apygardos rezultatai.Mūsų kandidatas čia liko antrojoje vie-toje, pralaimėjęs labai mažu balsų skir-tumu. Turėsime galimybę pakovoti dėltrisdešimto mandato”, - kalbėjo V.Us-paskichas. Galutinį sprendimą dėl to,ar atsisakys europarlamentaro manda-to, jis sakė priimsiąs jau šiandien, pasi-kalbėjęs su A.Butkevičiumi.

“Sveikas protas Lietuvoje yra. Ži-nant tai, kas galėjo nutikti, jei būtų bu-vęs kitoks sprendimas, manau, teisė-jai nutarė teisingai”, - KT sprendimą

vertino “tvarkiečių” lyderis RolandasPaksas. Jis tikino, kad naujosios koa-licijos formavimas beveik baigtas, te-liko klausimas dėl ketvirto partnerio.

Prasidės normalus procesasPolitologo Algio Krupavičiaus ma-

nymu, KT priėmus sprendimą atsira-do daugiau aiškumo, leidžiančio tiks-liau prognozuoti krašto politinę ateitį.“Seimas išrinktas teisėtai ir teisingai,nors kai kuriose vienmandatėse rinki-mų apygardose rezultatai paskelbti ne-galiojančiais”, - sakė jis. Anot A.Kru-pavičiaus, šios savaitės pabaigoje arbakitos pradžioje į pirmąjį posėdį turėssusirinkti naujasis Seimas. 30 dienųlaikotarpis bus skirtas ministro pirmi-ninko kandidatūrai patvirtinti, mi-nistrų kabinetui suformuoti ir Vyriau-sybės programai parengti. “Mąstantlogiškai prezidentės pasirinkimas dėlpremjero kandidatūros turėtų būti la-bai aiškus. Kai naujajame Seime aiš-kiai formuojasi trijų partijų centro kai-rės dauguma, kokių nors naujų sąlygųneturėtų būti keliama, - pažymėjo po-litologas ir pridūrė: - Jei bus atsisakytaultimatumų, turėtume sugrįžti į civili-zuotą valdžios perdavimo po demok-ratinių rinkimų procesą.”

A.Krupavičius nemano, kad kuriosnors kitos naujojo Seimo jėgų kombina-cijos galėtų būti darbingos. “Pagal man-datų aritmetiką vadinamoji Vaivorykš-tės koalicija įmanoma. Tačiau centrokairės koalicija savo apsisprendimą dek-laravo labai aiškiai. Jis grindžiamasžmonių pasirinkimu: daugiau kaip 70proc. rinkėjų balsavo už opozicines par-tijas. Todėl racionalaus motyvo suda-ryti kitokią koaliciją nėra”, - pabrėžėA.Krupavičius. Mažumos Vyriausybė,anot politologo, reikštų nestabilumą,sunkų sprendimų priėmimą ir dar su-nkesnį jų įgyvendinimą.•

Rinkimų drama baigta, intriga lieka

Parlamentarų kasdienybė - šantažas ir grasinimai

Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas tikino, kad grasinimai paprastaibūna abstraktūs, kai sunku suvokti, ką grasintojas nori pasakyti. LŽ archyvo nuotrauka

KT padėjo tašką dėl abejonių rinkimų skaidrumu ir teisėtumu. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

KĘSTUTIS GIRNIUS

Šeštadienį Konstitucinis Teismas(KT) priėmė vienintelį įmanomą tei-singą sprendimą - patvirtino rinki-mų rezultatus daugiamandatėje apy-gardoje. Kitaip ir negalėjo būti.Balsavo beveik 1,3 mln. piliečių. Vy-riausioji rinkimų komisija, įvertinu-si visus skundus ir visas galimasprielaidas, taip pat pradėtus ikiteis-minius tyrimus, priėjo prie išvados,jog būta mažiau negu 4 tūkst. abejo-tinų balsų, o tai per mažas nuošim-tis rinkimų rezultatams paveikti.Taigi KT pripažino, kad beveik visiLietuvos piliečiai balsavo sąžiningai,todėl negalima nepaisyti jų valios.

Ketvirtadienį prezidentei teismeatstovaujanti patarėja Indrė Puka-nasytė aiškino, esą jei papirkti rinkė-jai būtų nedalyvavę balsavime, vis-kas būtų susidėlioję kitaip. Nevabarjerą galėjo įveikti Valstiečių ir ža-liųjų sąjunga (VŽS). Tokie iš pirštolaužti, lakia fantazija grindžiami ar-gumentai nepuošia nei patarėjos, neiprezidentės. VŽS surinko 53 tūkst.balsų. Barjerui įveikti reikėjo dar 12tūkstančių, o iš viso buvo suklasto-ta tik 4 tūkst. balsų.

KT nustatė pažeidimų Biržų-Ku-piškio vienmandatėje rinkimų apy-gardoje, todėl ten Seimas veikiausiaiskelbs pakartotinius rinkimus. Bū-tų geriau, kad parlamentarai nepai-sytų šio KT sprendimo. Rinkimųanuliavimas - rimtas, sunkiai patei-sinamas žingsnis, jei nėra konkre-čių ir neginčijamų įrodymų apieklastos apimtį. Neprisimenu, kadJAV rinkimai kada nors būtų buvęnaikinami. Įtariant klastojimą nepa-sitikėjimą keliantys balsavimo biu-leteniai tiesiog išmetami. Biržų-Ku-piškio apygardoje tik 5 balsai skyrėdu daugiausia rinkėjų palaikymopelniusius kandidatus, ir tik 24 bal-sai - antrą ir trečią kandidatus. Skir-tumas tikrai mažas, galėtų būti ir darmažesnis, jei juos skirtų vos vienasbalsas. Tačiau jeigu tokia yra rinkė-jų valia, reikia ją gerbti, o ne rengtinaujus rinkimus.

Seimui nutarus rengti pakartoti-nius rinkimus dviejose apygardose,bus privalu tai padaryti kuo greičiau -per mėnesį, o ne po pusmečio. Čianėra nauji rinkimai, kurie šaukiami,kai Seimo narys atsistatydina arbamiršta. Rinkimai tik pakartojami,tad visi kandidatai jau įregistruoti,tereikia paskelbti balsavimo datą irišspausdinti naujus biuletenius. Vi-sų apygardų piliečiai turi teisę būtiatstovaujami Seime, todėl rinkimųvilkinimas yra nepateisinimas.

Dabar, baigus teisinius ginčus, lai-

kas sutelkti dėmesį į Vyriausybėsformavimą. Kad ir kokie būtų prezi-dentės ar premjero samprotavimai,vienintelė galima koalicija yra cent-ro kairės - socdemų, “darbiečių” ir“tvarkiečių”. Kitų realių galimybiųnematyti. Tačiau penktadienį prezi-dentė Dalia Grybauskaitė tvirtino,jog Seimo rinkimų rezultatai leidžianumatyti tris galimas koalicijų alter-natyvas. Valstybės vadovė nesiteikėjų įvardyti - veikiausiai todėl, kad tų

trijų alternatyvų nėra. Būtų galimasuklijuoti kokią nors dirbtinę koali-ciją, jeigu jos nepakeičiamais nariaistaptų “Drąsos kelio”, Lietuvos len-kų rinkimų akcijos atstovai, vienin-telis VŽS parlamentaras ir partijomsnepriklausantys Seimo nariai. Bettokia sąjunga būtų nepastovi ir ne-turėtų idėjinio pagrindo. Tiesa, vie-nas konservatorius šmaikščiai pasa-kė matantis tik dvi koalicijas -konservatorių su socdemais arbasocdemų su konservatoriais. Trečio-sios jis nė neįsivaizduoja.

Šeštadienį Andrius Kubilius darsvajojo apie Vaivorykštės koalicijossudarymą. Premjero nuomone, at-sakingos partijos tikrai gali rasti

sprendimus, viskas priklauso nuo jųvadovybės atsakomybės. A.Kubiliusteigė, jog yra galimybė “formuotikoaliciją be Darbo partijos, ir tokiagalimybė labai reali”.

Šiuo atveju viltis užgožia realybę.Tokios koalicijos nebus, ir gerai, kadnebus. Ji būtų panaši į tuoktis neno-rinčių jaunųjų, nuvarytų prie alto-riaus prievarta, įrėmus šautuvus įnugaras, jungtuves. Socdemai jaus-tųsi kaip išprievartauti, todėl bend-

radarbiavimas negalėtų būti neinuoširdus, nei normalus. Nebūtųtarpusavio pasitikėjimo, abi partijosmėgintų išnaudoti padėtį ir siektųsustiprinti savo pozicijas partneriosąskaita.

Nenoriu teigti, kad konservatoriaiir socdemai iš principo negali bend-radarbiauti. Įmanoma įsivaizduotiaplinkybes, kuriomis abi partijos sa-vo valia, tarkime, nutaria dirbti kar-tu. Tačiau tokia prievarta brukamakoalicija nėra laisvai pasirinkta.Premjeras turėtų tai suprasti ir gar-bingai susitaikyti su padėtimi.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Vai-vorykštės koalicija iškreiptų rinkėjųvalią. Socdemų, “darbiečių” ir “tvar-

kiečių” rinkėjai žinojo apie šių par-tijų planus kurti koaliciją. Jei kokiamnors socdemų šalininkui koalicija su“darbiečiais” buvo atgrasi, jis turė-jo progą balsuoti už kitą partiją. Tai,ko šis rinkėjas negalėjo įsivaizduotiir kam nenorėtų pritarti, būtų koa-licija su konservatoriais, nustumiantį šalį Darbo partiją. Manau, konser-vatorių rinkėjai irgi jaustųsi apgau-ti, jeigu jų partija šlietųsi prie soc-demų. Apskritai Lietuvoje perdažnai balsuojama už viena, o gau-nama visai kas kita.

KT priėmus nutarimą grįžtameį padėtį, kuri buvo vėlyvą spalio28-osios vakarą. Žinome, kas laimė-jo rinkimus ir kas juos pralaimėjo.Prezidentė turi teisę pasakyti savonuomonę, išreikšti nuogąstavimus,dalyvauti sudarant naują Vyriausy-bę. Bet ji privalo atsižvelgti į rinkė-jų norus.

Išgirdęs D.Grybauskaitės prie-kaištus Algirdas Butkevičius prabi-lo, kad jo partija nesirengia “konf-liktuoti nuo pirmos dienos. Koksbūtų tuomet ministro pirmininkodarbas su prezidente, jeigu santy-kiai būtų įtempti?” Atėjo laikasA.Butkevičiui paraginti prezidentępamąstyti, koks bus jos darbas sutvirtą daugumą turinčia Vyriausy-be ir premjeru, jei santykiai liksįtempti. Ir kad negalima be pasek-mių išsikvieti “ant kilimėlio” prem-jerą ir jį šokdinti. •

2012 11 12Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

KT pripažino, kad beveik visi Lietuvos piliečiaibalsavo sąžiningai, todėl negalima

nepaisyti jų valios.

Sveiko proto ir demokratijos pergalė

SIAUBO FILMAI PADEDA LIEKNĖTINaujienų portalas Dailymail.co.uk ra-šo apie naują ir netradicinį kalorijųdeginimo būdą: “Tokio patarimonutarusieji lieknėti dar tikrai nėragirdėję: sudeginti tiek pat kalorijų,kiek per 30 minučių pasivaikščioji-mą, galima sėdint ant sofos ir žiū-rint filmą. Tiesa, jis turi būti labaibaisus - siaubo. Kuo filmas baises-nis, tuo daugiau kalorijų jį žiūrėda-mas sudegina žmogus. Vestminste-rio universiteto mokslininkai tyrėdešimt savanorių. Kai šie žiūrėjoklasikinius siaubo filmus, tyrėjaifiksavo jų širdies plakimo dažnį, įk-vepiamo deguonies ir iškvepiamo

angies dioksido kiekį. Taip buvosiekiama sužinoti, kiek energijossunaudoja siaubo filmą žiūrintisžmogus. Paaiškėjo, kad vidutinisžiūrovas per 90 minučių trukmėsjuostą sudegino 113 kilokalorijų.Tiek pat jų sunaudojama per 30 mi-nučių pasivaikščiojimą. Analogiškąkiekį kalorijų turi nedidelis šokola-do batonėlis. Tie filmai, kurie verčiažiūrovus krūpčioti iš siaubo, yra ge-riausi kalorijų degintojai, nes skati-na dažniau plakti žmogaus širdį.Mokslininkų teigimu, 1980 metaispagal Stepheno Kingo siaubo ro-maną sukurtas “Švytėjimas” yra la-biausiai kalorijas naikinantis filmas.Jį žiūrintis žmogus sudegina iki 184kilokalorijų. Antrojoje vietoje - Ste-

veno Spielbergo “Nasrai”. Juos žiū-rint be pėdsakų pranyksta 161 kilo-kalorija. Trečioji vieta atiteko 1973metų klasikinei siaubo juostai “Eg-zorcistas” (dingsta 158 kilokalori-jos). Šių dienų trileriai ir “siaubia-kai” kur kas menkiau deginanereikalingus riebalus. Tarkime,2007 metų ispanų kino juosta“Rec” sunaikina tik 101 nepagei-daujamą kilokaloriją. Medžiagųapykaitos specialistas daktaras Ri-chardas McKenzie sakė: “Kalorijosžiūrint siaubo filmą deginamos dėladrenalino, kuris išsiskiria kūne ki-lus stresui arba baimei. Jis mažinaapetitą, greitina medžiagų apykaitąir sudegina didelį kiekį kalorijų.”Filmų nuomos kompanijos atstovėHelen Cowley pridūrė: “Visi žino-me tą jausmą, kai žiūrint baisią fil-mo vietą norisi įsikniaubti į pagalvęar palįsti po sofa. Atliktas tyrimassiūlo: jei trokštate numesti svorio,siaubingiausius kadrus žiūrėkiteplačiai atmerkę akis.”

TEKS PAKRATYTI PINIGINĘ

Nuo kitų metų Londone gerokaibrangs viešojo transporto paslau-gos. Anot lietuvių bendruomenėsJungtinėje Karalystėje savaitraščio“Londono žinios”, tai patvirtino sos-tinės meras Borisas Johnsonas:

“Metropoliteno ir autobusų bilietųkainos ateinančiais metais padidėsdaugiau nei šiuo metu šalyje fik-suota infliacija. Pasak B.Johnsono,nuo 2013 metų sausio 2-osios jiebrangs vidutiniškai 4,2 procento.Meras pabrėžė, kad jei nebūtų pa-vykę užsitikrinti papildomo 96mln. svarų sterlingų finansavimo,viešojo transporto paslaugos būtųpabrangusios dar labiau. Londoneviešojo transporto bilietų kainoskoreguojamos kasmet, atsižvel-giant į liepos mėnesio infliaciją, oji šiais metais siekė 1 procentą.B.Johnsonas taip pat pranešė, kadpadvigubės ir vadinamųjų Borisodviračių nuomos kaina. Išsinuo-moti šią transporto priemonę visai

dienai bus galima nebe už vieną, ouž du svarus. Savaitės nuomos kai-na kils nuo 5 iki 10 svarų, metų -nuo 45 iki 90 svarų. Tačiau baudųdydis vėluojant dviratį grąžinti, jonegrąžinus arba sugadinus, nesi-keis. “Metų pabaigoje pranešu apiepapildomas investicijas į transpor-to sistemą, jos leis londoniečiamskeliauti greičiau, dažniau ir patiki-miau. Tai labai svarbu mūsų mies-to plėtrai, - kalbėjo Londono me-ras. - Džiaugiuosi, kad manpavyko užsitikrinti beveik 100 mln.svarų sterlingų finansavimą. Šie pi-nigai padės išlaikyti bilietų kainaskiek įmanoma mažesnes.”

LŽ

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Jackas Nicholsonas siaubo filme “Švytėjimas”.

Lietuva ir Europa 52012 11 12Lietuvos žinios

Įdiegti internetinį balsavimą -nelengvas uždavinys, kurį neįtikėtinai sėkmingai įgyven-dino Estija. Kitoms šalimssekasi kur kas sunkiau.

Savo pergalės kalboje JAV prezi-dentas Barackas Obama sakė su-prantantis milijonų rinkėjų nusivyli-mą ir pripažino, kad atėjo laikas rastibūdą, kaip atsikratyti Amerikoje rin-kimus aptemdžiusių ilgų eilių priebalsavimo apylinkių.

Įkvėpimo B.Obama galėtų pasi-semti iš ištikimos JAV sąjungininkėsEstijos, kuri leidžia savo piliečiamspatogiai balsuoti neiškeliant kojos išnamų - internetu.

Turėdami asmens pažymėjimą irkompiuterį Estijos piliečiai gali prisi-jungti prie rinkimų svetainės ir pa-reikšti savo valią. Jei persigalvotų, jokiųproblemų: iki nustatyto galutinio laikogalima prisijungti ir balsuoti iš naujo,o skaičiuojamas tik paskutinis balsas.

O štai Amerikoje daugybei žmo-nių teko ilgai laukti balsavimo kabi-nose. Havajuose rinkėjai nebebuvopriimami maždaug dvidešimtyje apy-linkių, kai ten baigėsi popieriniai bal-salapiai. Svyruojančioje Virdžinijojerinkėjams teko stovėti šaltyje iki ketu-rių valandų, kad galėtų pasinaudotisavo konstitucine teise. Lėto darbopriežasčių buvo daug: nuo naujų as-mens tapatybės registravimo įstaty-mų iki stringančių balsavimo maši-nų. Rinkėjų pyktis buvo girdimasgarsiai ir aiškiai. “Turime tai sutvar-kyti”, - sakė B.Obama.

Balsavimas JAV reguliuojamas vals-tijų lygmeniu, tad vargu ar būtų įma-noma įvesti visoje šalyje bendrą inter-netinio balsavimo sistemą, kaip yra

1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje,dydžiu prilygstančioje Merilandui.

Bijo ir priešinasiEstijos sėkmės raktas - platus skait-

meninio parašo ir asmens tapatybėskortelių su elektroniniais lustais nau-dojimas. Asmens pažymėjimas galibūti naudojamas ir skolinantis kny-gas iš bibliotekos, mokant už važiavi-mą viešuoju transportu ir net tvar-kant asmens sveikatos duomenis.

Balsuojant internetu asmens pažy-mėjimas įkišamas į kortelių skaitytu-vą, prijungtą prie kompiuterio. As-mens identifikacija, tačiau ne faktinis

balsavimas, taip pat gali būti atliktasnaudojant mobilųjį įrenginį su spe-cialia SIM kortele.

Jau ne viena šalis domisi Estijosbalsavimo per atstumą modeliu (Tu-

nisas, Ukraina, Palestinos autonomi-ja). Vis dėlto JAV ambasadorius Esti-joje Jeffrey D.Levine’as išreiškė kaikurių abejonių dėl jo pritaikymo JAV.

Ten kiltų daug problemų, nes nėranacionalinių asmens kortelių ir kaikurių išankstinių sąlygų, kurios buvoįdiegtos Estijoje. Be to, JungtinėseValstijose “bijoma didelės vyriausy-

bės”. Amerikiečiai bijo labai didelėsnacionalinės duomenų bazės sukūri-mo. “Mes to dar neturime, ir tam la-bai priešinamasi”, - sakė ambasado-

rius. Kai Kolumbijos apygarda, kuriaipriklauso JAV sostinė Vašingtonas,2010 metais atliko bandymus su in-ternetinio balsavimo sistema, į ją įsi-brovę kompiuterių įsilaužėliai pakei-tė rinkėjus išgalvotais personažais.

Mėginimai kitose šalyse2005 metais Estija tapo pirmąja ša-

limi, surengusia internetinį balsavi-mą per nacionalinius rinkimus. Norsši sistema iš pradžių nebuvo populia-ri, 2011 metais per parlamento rin-kimus apie ketvirtadalį balsų buvoatiduota iš namų arba biurų.

Kitos šalys irgi mėgino organizuo-ti balsavimą internetu, bet rezultataibuvo įvairūs. Šveicarijos rinkėjai galė-jo balsuoti internetu per kai kuriuosreferendumus, kai federalinė vyriau-sybė ir kai kurie kantonai prieš de-šimtmetį pradėjo eksperimentuoti suelektroniniu balsavimu. Šiemet 12kantonų buvo leista naudoti balsavi-mą internetu per birželį vykusius fe-deralinius rinkimus.

Didžioji Britanija išbandė balsavi-mą internetu per vietos valdžios rinki-mus 2007 metais, tačiau paaiškėjo, kadsiūlant iškeisti balsavimo kabiną įkompiuterį kyla problemų. Kai ku-riems rinkėjams buvo sunku orien-tuotis rinkimų portale, kiti užmiršoprisijungimo duomenis ir slaptažo-džius. Šefildo mieste du trečdaliai bal-suoti internetu užsiregistravusių rin-kėjų paslauga taip ir nepasinaudojo.Rinkimų komisija nurodė, kad kyladidelių nuogąstavimų dėl kompiuteriųįsilaužėlių ir tapatybės klastojimų.

Jų esama ir Estijoje, bet jie nepasi-tvirtino. Estijai pavyko sėkmingaiįdiegti balsavimą internetu: sukurti pa-sitikėjimą, išspręsti konstitucines pro-blemas ir garantuoti slaptumą.•

JAV galėtų mokytis iš Estijos

Manoma, kad Claudio Sciarpelletti talkino liokajui,pavogusiam popiežiaus dokumentus, tačiau Vatikanasskyrė jam švelnią bausmę.

Vatikano teismas nustatė, kad šiosvalstybės kompiuterių specialistasC.Sciarpelletti yra kaltas dėl trukdymoteisingumui tiriant slaptų popiežiausdokumentų nutekinimo žiniasklaidaibylą. Dėl šio nutekinimo tas pats teis-mas praėjusį mėnesį nuteisė buvusįpopiežiaus liokajų Paolo Gabriele, odabar skyrė C.Sciarpelletti dviejų mė-nesių laisvės atėmimo bausmę atide-dant jos vykdymą. 48 metų C.Sciar-pelletti buvo kaltinamas tuo, kadtalkino liokajui ir jį kurstė. Tačiau teis-mas nutarė, kad jis kaltas tik dėl truk-dymo vykdyti teisingumą, nes atlie-kant tyrimą kelis kartus keitė savoparodymus. P.Gabriele teismas skyrėpusantrų metų laisvės atėmimo baus-mę už slaptų popiežiaus dokumentųvagystę sunkinančiomis aplinkybė-mis ir jų perdavimą žiniasklaidai. Da-lį konfidencialios informacijos jis lai-kė savo kompiuteryje.

P.Gabriele buvo vienas artimiau-

sių pontifiko Benedikto XVI kasdie-nio gyvenimo padėjėjų. Jis prisipa-žino nutekinęs dokumentus, nes taipnorėjęs atskleisti korupciją ir “blo-gį” 1,2 mlrd. tikinčiųjų turinčios Ka-talikų bažnyčios būstinėje.

C.Sciarpelletti praleido vieną, ge-gužės 25-osios, naktį Vatikano kalėji-mo kameroje, praėjus dviem die-noms, kai buvo suimtas P.Gabriele.Jo namuose policija atliko kratas ir ra-do daug Šventojo Sosto dokumentųkopijų. Dalis dokumentų neva atsklei-džia pontifiko artimiausios aplinkosintrigas ir aukščiausių Bažnyčios hie-rarchų korupciją.

Vatikano policijai apieškojusC.Sciarpelletti darbo vietą Valstybėssekretoriate, pagrindinėje ŠventojoSosto administracijos institucijoje, ap-tiktas P.Gabriele’i adresuotas užklijuo-tas vokas su žyma “asmeniška”. Vokebuvo apie korupciją ir intrigas Vatika-ne bylojančių dokumentų, susijusių suskyriumi iš vienos knygos, kurią para-šė Italijos žurnalistas Gianluigi Nuzzi,gavęs konfidencialios medžiagos išP.Gabriele’s. C.Sciarpelletti neigė ar-timai bendravęs su P.Gabriele.•AP, AFP, Reuters, BNS, LŽ

Nuteisė kompiuterių specialistą

Įkvėpimo B.Obama galėtų pasisemti iš Estijos, kuri leidžia savo piliečiams patogiai

balsuoti neiškeliant kojos iš namų.

Eurą įsivedusią Slovėniją skan-dina bankai ir skola, tad šaliaigali tekti prašyti pagalbos. To-kiomis sunkmečio sąlygomisslovėnai rinko prezidentą.

Mažytė buvusi Jugoslavijos respub-lika Slovėnija, pavyzdinga Europos Są-jungos (ES) narė, susidurianti su eko-nomikos krize ir net galinti tapti darviena euro zonos valstybe, kuriai pri-reiks finansinės pagalbos, sekmadienįrinko naują prezidentą. Šios pareigosSlovėnijoje yra labiau reprezentacinės,bet ligšiolinis valstybės vadovas Dani-lo Turkas buvo tikras galvos skausmascentro dešiniųjų premjerui JanezuiJanšai, mėginančiam įgyvendinti re-formas ir taupymo priemones. Tačiauapklausos rodė, kad D.Turkas ir dabarpirmauja, nors ir negauna pakanka-mai balsų, kad laimėtų pirmąjį ratą.Antrasis rinkimų ratas, per kurį tik-riausiai varžysis D.Turkas ir J.Janšospirmtakas centro kairiųjų atstovas Bo-rutas Pahoras, numatomas gruodžio2 dieną. Prieš pat rinkimus B.Pahoruiparamą reiškė 33 proc. apklaustųjų,D.Turkui - 42-44 procentai.

Slovėnija išgyvena vieną didžiausiųnuosmukių euro zonoje. Europos Ko-misijos spėjimu, gamyba šiemet susit-rauks skausmingus 2,3 proc., o kitaismetais - 1,6 procento. Didelės “blogo-sios” paskolos Slovėnijos bankuose pa-skatino nuogąstavimus, kad ši 2 mln.gyventojų turinti šalis gali tapti dar vie-na iš 17 eurą įsivedusių valstybių, ku-rią teks gelbėti. Slovėnijos kredito rei-tingai smarkiai sumažinti, daugiausia

dėl bankų, o skolinimosi reitingai dėlskolos pakilo iki 7 proc. - tokio lygio,kuris, kalbant apie ilgą laikotarpį, lai-komas netvariu, jei nesuteikiama pa-galba. Nedarbas šioje 21 metus gyvuo-jančioje valstybėje pasiekė rekordinįlygį, profesinės sąjungos lapkričio 17dieną planuoja didelius protestus priešvalstybės išlaidų karpymą.

Vasarį dirbti pradėjusi J.Janšos vy-riausybė ėmėsi virtinės taupymopriemonių, kuriomis siekiama stabi-lizuoti finansus ir reformuoti pensi-

jų bei darbo sistemas. Per rinkimųkampaniją 60 metų D.Turkas, teisėsprofesorius, dirbęs Jungtinėse Tau-tose, ne kartą atvirai abejojo J.Janšospolitika. “Ekonomikos padėtis sunki,bet nieko ypatingo, nėra reikalo dra-matizuoti. Vyriausybės pateikiamivertinimai kelia didesnį nerimą neiturėtų”, - per televizijos debatus pers-pėjo D.Turkas. Jo varžovas B.Paho-ras ir kiti rėmė vyriausybės pastan-gas. Palankesnis prezidentas J.Janšaibūtų B.Pahoras.•

Slovėnija rinko prezidentą

Estai buvo pirmieji, pasaulyje pritaikę elektroninį balsavimą per parlamento rinkimus. / AFP/Scanpix nuotrauka

D.Turkas prieštarauja Slovėnijos centro dešiniųjų vyriausybės vykdomaitaupymo programai, tad populiarumo tarp gyventojų nepraranda. Reuters/Scanpix nuotraukos

Dėl ALGIRDO AMBRAZO mirties skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiu velionio

artimuosius ir draugus.

Eduardas Girša

2012 11 12Lietuvos žinios6 Pasaulis

EMILIS KAZLAUSKAS

Skerdynės Sirijoje jau tęsiasi beveik 20 mėnesių, o pažangossprendžiant šį konfliktą beveiknematyti. Sirijos prezidentasBasharas al Assadas aiškiai leidosuprasti, kad jis iš Sirijos niekurnesitrauks, ir dar perspėjo esąs“kietesnis už Gaddafi”.

Sirijos opozicija susiskaldžiusi, radi-kalios islamistinės jėgos sukilėlių greto-se vis stiprėja, o Vakarų desperatiškosdiplomatinės pastangos neduoda vai-sių. Pastaruoju metu jos yra suaktyvėju-sios dar sykį mėginant kreipti Sirijos pi-lietinį karą sukilėliams palankesnelinkme. Neseniai pasibaigę JAV prezi-dento rinkimai skatino spėlioti, ar ki-tus ketverius metus Ameriką valdysian-tis žmogus turės politinės valios ir nororimtai spręsti Sirijos problemą. Pralai-mėjus Mittui Romney sumažėjo ir ga-limybių, kad kas nors keisis JAV užsie-nio politikoje Artimųjų Rytų kryptimi.Nebėra prasmės kalbėti, ką griežčiauSirijos autokrato Basharo al Assadoatžvilgiu būtų daręs M.Romney, bet ga-lima pasvarstyti, ar Barackas Obama iš-drįs atlaisvinti savo politiką dėl Sirijos.

Istorinė patirtis rodo, kad JAV pre-zidento antra kadencija dažnai pasižy-mi aktyvesne užsienio politika, betB.Obama vis dar turi daug ką prarasti.JAV viešoji nuomonė itin nepalanki darvienai karinei intervencijai, kuri būtųdaug sunkesnė nei Libijoje. Mat “va-dovauti už nugarų” (angl. “leadingfrom behind”), kaip buvo Libijoje, ne-pavyktų, nes Europos sunkiasvorės -Jungtinė Karalystė ir Prancūzija - ir taipvos nepatrūko kovodamos su pakvai-šusio Muammaro Gaddafi nedidele ka-riuomene, o Sirija - kur kas kietesnisriešutas. B.Obama supranta, kad šalys,kurios agituoja už karinę intervenciją,pavyzdžiui, Kataras ar Saudo Arabija,mažiausiai nukentėtų, tad joms bepigukovoti svetimus karus svetimomis ran-komis.

Nerangi Vakarų diplomatijaNeseniai diplomatinius kanalus su-

krėtė Jungtinės Karalystės premjero Da-vido Camerono teiginys, kad derėtųpersvarstyti Europos Sąjungos (ES) tai-komą embargą Sirijai ir taip atlaisvintirankas tiesioginei karinei paramai suki-

lėliams. Tikriausiai ES to nedarys, kolnegaus JAV, kol kas neketinančių rem-ti sukilėlių rimta ginkluote, pritarimo.

Kita vertus, būtent to ir trūksta norintpajudinti konfliktą iš mirties taško. Kaippasakoja B.al Assado režimo karinin-kas dezertyras, parama ginklais nutrau-kiama kaip tik tuomet, kai sukilėlių pa-jėgos sustiprėja. Taip daroma bijantapginkluoti tuos, kurių neapykanta B.alAssadui prilygsta jų neapykantai Vaka-rams, - radikalius islamistus. Jų tarp su-kilėlių vis daugiau randasi, būtent jiesusigrobia liūto dalį paramos ginklais išSaudo Arabijos ar Kataro.

Kai nėra bendro plataus opoziciniofronto, rimtesnė Vakarų karinė pagal-ba sukilėliams neįmanoma. Kita ver-tus, Sirijos pilietiniam karui vis la-

biau įgaunant religinę islamo sektųpriešpriešos spalvą, naivu tikėtis,kad keli nauji veidai šalia silpnos Si-rijos nacionalinės tarybos realiai su-stiprins politinę opoziciją, o ką jau kal-bėti apie įtaką kovotojams. Galiausiaididžiulės Vakarų diplomatų pastangosvienijant B.al Assado oponentus galitapti meškos paslauga pačiai opozicijai.Kaip teigia Libane anglų kalba leidžia-mo laikraščio “The Daily Star” skilti-ninkas Rami G.Khouris, arabų pasau-lyje, kur pagal viešąją nuomonę JAV irIzraelis vis dar laikomi didžiausia grės-me saugumui, tokios pastangos atrodotik kaip dar vienas Vakarų siekis perne-lyg kištis į Artimųjų Rytų reikalus. Tamuoliai pritaria ir B.al Assado režimaskartu su savo ištikima sąjungininke Ru-

sija ir kiekviena proga kliedi apie Vaka-rų imperializmą.

Trauktis iš Sirijos neketinaDar viena neseniai D.Camerono pa-

sakyta sensacinga frazė (“Didžioji Bri-tanija parems bet ką, kad tik šio žmo-gaus neliktų Sirijoje.”) perša mintį,jog Vakarai galėtų garantuoti saugųB.al Assado pasitraukimą iš Sirijos,kad tik nutrūktų skerdynės. Po kiek lai-ko D.Cameronas patikslino, kad net irtuo atveju Sirijos autokratas neišvengtųTarptautinio Baudžiamojo Teismo, tadiš tikrųjų kyla klausimas, kurių galų B.alAssadui priimti šį pasiūlymą? NetrukusRusijos žiniasklaidai duotame interviuSirijos vadovas pareiškė, kad yra gimęsSirijoje, joje ir mirs. Jis dar pridūrė esąs“kietesnis už Gaddafi”.

Matyt, tuo abejoti nereikėtų, bet toreikės laukti ilgai ir skausmingai, neskol kas abi šalys neturi išteklių pa-kreipti Sirijos košmarą sau naudingalinkme.•

Per kietas riešutas VakaramsTrumpaiŠVENTĘ APKARTINORIAUŠĖS

Švenčiant Lenkijos nepriklausomy-bės dieną Varšuvoje kilo neramu-mai. Nacionalistiniam jaunimuisurengus atskiras Nepriklausomy-bės dienos eitynes susigrumta supolicija. Tarp riaušininkų buvodaug futbolo chuliganų, jau užsit-raukusių prastą reputaciją visojeEuropoje. Skirtingose Lenkijos sos-tinės vietose demonstracijas rengėšis agresyvus nacionalistiškai nusi-teikęs jaunimas ir jam priešiški an-tifašistai. Svarbiausias policijos už-davinys buvo neleisti dviem“švenčiančioms” grupėms susitikti.Daugelis riaušininkų veidus slėpėpo skaromis ir kaukėmis. Į pareigū-nus skriejo dūminiai užtaisai irįvairūs daiktai, atsinešti arba rastivietoje, tarp jų - grindinio akme-nys, šiukšliadėžės, metaliniai stry-pai, buteliai. Abiejose pusėse yrasužeistųjų. Spėjama, kad Varšuvoscentre susirinko iki 20 tūkst. žmo-nių, ne visi jie buvo nusiteikę tai-kiai. Lenkijos prezidentas Bronis-lawas Komorowskis raginoNepriklausomybės dieną minėtivieningai, bet jo žodžiai nebuvo iš-girsti. Lietuvos prezidentė DaliaGrybauskaitė Lenkijos Nepriklau-somybės dienos minėjime nedaly-vavo - ji dėl Lietuvos politikos įvy-kių nusprendė šiemet į Varšuvąnevykti.

Jaunieji nacionalistai Varšuvojesurengė eitynes. / AFP/Scanpix nuotrauka

MIANMARĄ STIPRIAI PAPURTĖMažiausiai 13 žmonių žuvo irapie 40 pakliuvo į ligonines po ga-lingo žemės drebėjimo, sekmadie-nį sukrėtusio centrinę Mianmarodalį. Žemės drebėjimas siekė 6,8balo. Žuvo keturi ant vieno tiltodirbantys darbininkai - jie nukritoį Iravadžio upę, nusviesti drebėji-mo; du žmones užvertė sugriuvęsvienuolynas netoli Mandalajaus,antro pagal dydį Mianmaro mies-to; kiti taip pat žuvo po griuvė-siais. Drebėjimo epicentras buvomaždaug už 116 km į šiaurę nuoMandalajaus, o hipocentras - vos10 km gylyje. Po šio galingo smū-gio užregistruota dar virtinė pakar-totinių, keli jų buvo 5 balų stipru-mo. “Pašokau iš lovos ir nešdamasdukrą išbėgau į gatvę. Ten buvodaug žmonių. Kai kurie šaukė, kitiatrodė apkvaitę”, - pasakojo vie-nas Mandalajaus gyventojas. Statybų standartai Mianmare, vie-noje skurdžiausių Azijos valsty-bių, prasti. Po šio drebėjimo aukš-čiausiame Mandalajaus pastate -25 aukštų “Mann Myanmar Pla-za” - atsirado didžiulis įtrūkis nuoantro iki šešto aukšto. Žmonės bi-jo eiti į pastatą, jis uždarytas. Dre-bėjimas buvo juntamas ir greti-mame Tailande, įskaitant sostinęBankoką.

Barackui Obamai teks ieškotinaujų žmonių - apie savo pasitraukimą jau yra pareiškusiJAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, o dabar prezidentas neteko CŽV direktoriaus.

Iš pareigų atsistatydino JAV cent-rinės žvalgybos valdybos (CŽV) va-dovas Davidas Petraeusas. Savo raš-te prezidentui generolas nurodė“asmenines priežastis”, tačiau prisi-pažino, kad tai padaryti jį paskatinonesantuokinis romanas. Laiške CŽVdarbuotojams 60 metų D.Petraeusassavo elgesį pavadino itin neprotingu.

“Gyvenau santuokoje 37 metus,pasielgiau itin neprotingai įsitrauk-damas į nesantuokinius ryšius, - ra-šė jis. - Toks elgesys nepriimtinas neivyrui, nei organizacijos, tokios kaipmūsiškė, vadovui.”

Priėmęs D.Petraeuso atsistatydini-mą B.Obama pagyrė jį už darbą CŽV

ir ankstesnį vadovavimą JAV pajė-goms Irake bei Afganistane.

Šaltinių teigimu, buvęs CŽV direk-torius užmezgė romaną su PaulaBroadwell, parašiusia apie D.Pet-raeusą knygą “Va bank”. Dėl jųdvie-jų santykių ir šių netikėtų, dramatiš-kų įvykių dar yra daug neaiškumų,pavyzdžiui, kiek laiko truko jų ryšiaiir kodėl D.Petraeusas atsistatydinodabar, praėjus vos kelioms dienomspo prezidento rinkimų. Būta užuo-minų, kad apie šį romaną sužinotaprieš kelis mėnesius, Federaliniam ty-rimų biurui atliekant vieną tyrimą dėlinformacijos nutekinimo.

D.Petraeuso prisipažinimas, matyt,reiškia viešosios karjeros pabaigą dau-gelio gerbiamam kariškiui ir teoreti-kui, atlikusiam esminį vaidmenį Irakokare, vadovavusiam JAV ginkluotųjųpajėgų centrinei vadovybei ir Ameri-kos bei NATO kontingentui Afganis-tane. D.Petraeusas buvo minimas kaipgalimas respublikonų kandidatas į

prezidentus, kol dar nebuvo B.Oba-mos paskirtas CŽV direktoriumi.Prieš perimdamas šį postą generolasbaigė beveik keturis dešimtmečius tru-kusią karinę tarnybą. Jis vadovavoCŽV tik 14 mėnesių.

Anot šaltinių, nėra jokių užuomi-nų, kad D.Petraeusas savo romanubūtų kaip nors pažeidęs CŽV sta-tutą. Valdyba neturi bendrų taisyk-lių, draudžiančių pareigūnams už-megzti nesantuokinius ryšius, betdarbuotojų santykiai su įtariamaisužsienio agentais galėtų sukelti sau-gumo problemų.

Laikinai vadovauti CŽV paskir-tas ilgametis direktoriaus pavaduo-tojas Michaelas Morellis, jis yra irpagrindinis kandidatas tapti nuola-tiniu D.Petraeuso įpėdiniu. M.Mo-rellis pelnė B.Obamos pasitikėjimąnuolat informuodamas prezidentą,kai buvo planuojama operacija lik-viduoti “Al Qaedos” vadovą Osamąbin Ladeną.

D.Petraeuso atsistatydinimas pa-lieka nebe pirmą laisvą vietą B.Oba-mos nacionalinio saugumo koman-doje. Valstybės sekretorė H.Clintonpaskelbė pasitrauksianti iš posto pa-sibaigus B.Obamos pirmajai kaden-cijai. Atsistatydinti ketina ir gynybossekretorius Leonas Panetta.•AP, Delfi.lt, Reuters, BNS, LŽ

Galas kariškio karjerai

Bijoma apginkluoti tuos, kurių neapykanta B.al Assadui prilygsta jų neapykantai

Vakarams, - radikalius islamistus.

“Sirijoje gimiau ir mirsiu”, - prieš kelias dienas Damaske pareiškė B.al Assadas, duodamas interviu Rusijos televizijos kanalui “Russia Today”. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Nusipelniusį kariškį, CŽV vadovąD.Petraeusą iš posto išvertė neištikimybė.

2012 11 12Lietuvos žinios8 Kultūra ir menas

MINDAUGAS KLUSAS

Lietuvos teatro sąjungoje sutiktavienos iškiliausių lietuvių teatroaktorių Marijos Dičpetrytės atsiminimų knyga “Magdė”. Tąvakarą buvo visko: juoko ir ašarų,sąmojo ir rimties akimirkų, muzi-kos ir aktorinių scenų. Lyg teatre.

Pirmoji susitikimo minutė knygosautorės M.Dičpetrytės prašymu pra-bėgo tyloje - taip pagerbta amžinybėnįžengusi aktorė Eugenija Pleškytė. Į ne-didukę salę vis grūdantis žiūrovamsM.Dičpetrytė pasakojo, kaip atsirado“Magdė” - pirmoji jos knyga. Iš pra-džių rašyti ją skatino Klaipėdos muzi-kinio teatro choristė Aldona. Moterisjau rengėsi keliauti “į kitą būtį” ir patinuostabiai, su didžiule atida ir toleran-cija prisiminė svarbiausius gyvenimoįvykius, žmones, susitikimus. Vėliaujos duktė žurnalistė Jūratė nepaliko ak-torės ramybėje, primygtinai ragino im-tis plunksnos ir aprašyti nepaprastą sa-vo likimą, laimingus ir skaudžiuspatyrimus. M.Dičpetrytė apsisprendėtik tada, kai atsirado pramanytas ne-pramanytas personažas Magdė. Ir ga-limybė savo gyvenimą apsakyti tre-čiuoju asmeniu.

Trys gyvenimo skyriaiM.Dičpetrytė gimė 1933 metais Kau-

ne. Lankė Lietuvos dramos teatro stu-diją, reikšmingiausius vaidmenis sukū-rė Klaipėdos dramos ir Jaunimoteatruose. Paskutinis - Zerbineta “Ska-peno klastose”, kurios laikomos geriau-sia visų laikų Lietuvos teatro komedija.1973-1988 metais aktorė vadovavo Ki-no meno propagavimo Lietuvos sky-riui, tad bendravo su ryškiausiomis so-vietų kino žvaigždėmis.

M.Dičpetrytės knygą sudaro trysdalys. Pirmojoje mažosios Magdelėsakimis žvelgiama į buities ir išoriniogyvenimo įvykius. Vėliau aprašomi mo-kyklos metai, pokaris, tremtis, pirmojimeilė. Antroje dalyje “Apdulkėjęs krai-tis” prisimenami aktorės žingsniai pro-fesionalioje teatro scenoje. O trečiojojeM.Dičpetrytė kalba apie naujas kryž-keles, darbus ir susitikimus su įžymiaisrusų aktoriais Michailu Uljanovu, Via-česlavu Tichonovu, Aleksejumi Batalo-vu, Olegu Jankovskiu ir kitais.

Naujausias vaidmuoViena leidykla “Magdės” rankraštį

pavadino įdomiu. “Tačiau tai - ne kny-ga”, - skambėjo galutinis verdiktas. Ta-da rankraščio ėmėsi leidykla “Žuvėd-ra”. Autorė prisiminė, kokia storaatrodė šūsnis maketuojamos knygos la-pų. Ir kaip išsigando, kai knygelė buvoišspausdinta - atrodė tokia plonytė lygnevalgiusi. “Pasikišau ją po pagalve, o

ryte ištraukiau baimindamasi, ar dar la-biau nesulyso”, - vakaro žiūrovams pri-sipažino M.Dičpetrytė. “Žuvėdros” va-dovas, literatūros kritikas, žurnalistasStasys Lipskis papasakojo, kad labiau-siai jį žavėjęs nepaprastas autorės kuk-lumas ir nuoširdus knygos pasakojimas.

M.Dičpetrytės bičiulė aktorė Lilija Ža-deikytė įtaigiai perskaitė knygos skyrių“Motina”. Klausytojų vaizduotės ekra-nuose atgijo Magdės vaikystės diena.Skaitovė draugei linkėjo, kad “Magdė”būtų tik “schemutė” didelei prisimini-mų knygai.

Su nauju - rašytojos - vaidmeniuM.Dičpetrytę pasveikino aktorius, dai-nuojamosios poezijos kūrėjas Gedimi-nas Storpirštis. Jis liejo apmaudą, kadvyresni žmonės dabar nėra išklausomi,nedėkingai išstumiami. “Taip papras-tai neišstumsit”, - pasigirdo replika išsalės. G.Storpirštis atliko keletą dainų,atsidėkodama už tai autorė padovano-jo jam savo atsiminimų knygą.

Tada M.Dičpetrytė paskaitė, kokio-mis aplinkybėmis jai teko trauktis iš Jau-nimo teatro. Kai užuominomis prabil-davo apie likimą lėmusius kolegas,klausytojai tuoj suglausdavo galvas iršnabždėdavo: “Šurna”, “Butkevičius...”

Didelis tavo gyvenimasĮ sceną kilo pianistas Petras Ge-

niušas ir paskambino dvi FryderykoChopino pjeses: regis, prabėgo vi-sas aktoriaus gyvenimas - dramatiš-kas, duobėtas, vingiuotas... Lietu-vos teatro sąjungos pirmininkas

Ramutis Rimeikis “Magdę” pavadi-no nuoširdžia aktorės išpažintimi.“Skaudžiausius gyvenimo įvykiusatlaikėte oriai”, - teigė R.Rimeikis.Jis pažymėjo, jog knyga baigiasi ga-na netikėtai, tarsi prašosi būti tęsia-ma. Tačiau autorė tik kukliai gynė-si - ne, daugiau jokių knygų, gana!“Niekada nesakyk “niekada”, - išvietų šoktelėjo M.Dičpetrytės bičiu-liai. “Na, nebent kokios impresijospagautų”, - dvejojo M.Dičpetrytė.“Įsimylėti reikia”, - replikavo akto-rė Gražina Balandytė. Autorę pa-sveikino bičiulė skaitovė GražinaUrbonaitė. “Labai gražus ir didelistavo gyvenimas. Ir gera knyga, gyvasavo tikrumu”, - teigė ji. Įsimylėjė-lio sceną iš Moliere’o suvaidino ak-torius Leonas Ciunis ir įteikė vaka-ro autorei roželę. Tada sveikintiM.Dičpetrytės su gėlėmis pakilo vi-sa draugija.•

Niekada nesakyk “niekada”, Magdele

Zerbineta ir Žerontas (M.Dičpetrytė ir Rimgaudas Karvelis) spektaklyje“Skapeno klastos”. / Jaunimo teatro archyvo nuotrauka

Knyga baigiasi gana netikėtai, tarsi prašosi būtitęsiama. Tačiau autorė tik kukliai gynėsi - ne.

Nuo šiol Prospero vaidmenį Oskaro Koršunovo režisuotamespektaklyje “Miranda” pagalWilliamo Shakespeare’o pjesę“Audra” kurs du aktoriai. Be Povilo Budrio, Prosperą įkūnys irDarius Meškauskas.

Aktoriai kaskart keisis ir taip da-lysis tiek spektaklių Lietuvoje, tiekįtemptų gastrolių užsienyje našta, oteatro gerbėjai galės pamatyti irP.Budrį, ir D.Meškauską.

D.Meškauskui pačiam nesvetima“Mirandoje” gvildenamos sovieti-

nės priespaudos realybė. “Man su-prantamas tas laikotarpis. Dar da-bar prisimenu, kaip mokytojai ir tė-vai išsisukinėdavo nuo nepatogiųklausimų. Tiesiog todėl, kad vaikas,o paskui ir paauglys nepripliurptųko nereikia ir nepridarytų jiems ža-los”, - asmenine patirtimi dalijosiaktorius.

Ketvirtadienį, lapkričio 15 dieną,sostinės Teatro arenoje vyksiantisspektaklis D.Meškauskui bus debiu-tinis lietuviškoje scenoje, tačiau ap-skritai ne pirmas. Aktorius jau vai-dino Prosperą per užsienio gastrolesMinske, tarptautiniame teatrų fo-

rume TEART ir Sankt Peterburgofestivalyje “Baltijskij dom”.

Vaidmuo “Mirandoje” - toli gražune pirmas D.Meškausko ir režisieriausO.Koršunovo kūrybinis bendradar-biavimas. Jie susipažino dar 2004metais, kai Klaipėdos dramos teat-re O.Koršunovas režisavo Mariusofon Mayenburgo “Šaltą vaiką”, oD.Meškauskas kūrė Heningo vaidme-nį. Paskui buvo Cezaris Augusto Strind-bergo “Kelyje į Damaską”, HamletasW.Shakespeare’o “Hamlete” ir Baro-nas Maksimo Gorkio “Dugne”.•LŽ

D.Meškauskas tampa “Mirandos” Prosperu

Akimirka iš “Mirandos” repeticijos. Prosperą vaidina aktorius D.Meškauskas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Aktorė M.Dičpetrytė apsisprendė savo gyvenimą apsakyti tik tada, kai atsirado pramanytas nepramanytas personažas Magdė. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

MINDAUGAS KLUSAS

Keturi A.Griškevičiaus pa-veikslai nuo gegužės ikispalio buvo eksponuoja-mi didžiausioje Vokietijosmeno parodoje “Nord

Art”. O fotografijų rinkinys kartu sukitų aštuonių Lietuvos fotomeninin-kų darbais pavasarį rodytas festivaly-je “Horizonte-Zingst”. Spalį vokiečių“Galerie STP” pristatė abu A.Griške-vičiaus kūrybos žanrus Paryžiaustarptautinėje meno mugėje “Cutlog”.Šiuo metu Danijoje veikia retrospek-tyvinė A.Griškevičiaus fotografijų irskulptūrinių objektų paroda “Sce-nos” (“Stages”). Lietuvio darbai Her-ningo nacionaliniame fotografijosmuziejuje bus rodomi iki kitų metųvasario. Šia paroda ir pradėjome pa-šnekesį su menininku.

StresiukasPrieš pusantrų metų A.Griškevičius

susipažino su Lietuvoje viešinčiu danųkolekcininku Dennisu Nande. Geraslietuvių menininkų bičiulis įsigijo ke-letą dailininko fotografijų ir knygą“Mikališkių stebuklai”. Grįžęs namo įHerningą pasigyrė fotografijos muzie-jaus direktoriui Bjarne Meldgaardui,kokių gėrybių parsivežęs iš Lietuvos.“Danmarks Fotomuseum” vadovąlietuvio darbai tiesiog pakerėjo. “Jisman pradėjo rašinėti “meilės” laiškus,visokiais natūraliais būdais rodyti dė-mesį”, - juokėsi “Lietuvos žinių” kal-binamas A.Griškevičius. Danas pa-noro surengti dailininko parodą,sulaukė ir muziejaus tarybos pritari-mo. Laiko pasirengti jai buvo užtekti-nai, tačiau B.Meldgaardas iškėlė sąly-gą, kuri lietuvį iš pradžių privertėnerimauti: muziejaus vadovas papra-šė iki parodos Herninge niekur nero-dyti 2011-2012 metų darbų, kitaip ta-riant, įpareigojo sukurti naujų. “Todėlpastaraisiais metais darytų fotografijųLietuvos žiūrovai dar nėra matę, - aiš-kino autorius, fotokamerą į rankasimantis ir siurrealistines išdaigas fo-tografuojantis tik vasarą. - Šitaip įsipa-reigojus darosi neramu: ar aplankystave kūrybinis įkvėpimas? Turėjau stre-siuką, bet, kita vertus, lyg virbalu kaž-kas vis dūrė šonan, ragino mąstyti irkurti. Direktorių gerai suprantu ir netpritariu jam. Juk jis rūpinasi, kad atsi-rastų tam tikra intriga.”

Mutuojantys personažaiDanijoje rodomi visi A.Griškevi-

čiaus fotografijos ciklai: “Zodiakoženklai”, “Mikališkių stebuklai”, “Cir-kas” ir naujoji darbų serija, kurią au-torius pavadino “Iš mutantų gyveni-mo”. “Lietuvoje atsiranda vis daugiauvienkartinių produktų. Pastebiu, jogdaugėja ir vienkartinių žmonių. Jiemutuoja. Vieni tampa panašūs į dar-žovę, kiti įgauna dar keistesnių pavida-lų. Pradėjau tokiais domėtis, žiūriu -neblogi personažai. Panorau įamžin-ti”, - LŽ pasakojo A.Griškevičius. Su“Mutantais” Lietuvos gyventojai ga-lės susipažinti kitais metais sostinės“Prospekto” galerijoje. Iki tol meni-ninkas žada “išlenkti” ir vieną naująskulptūrinį objektą.

Herningo muziejuje A.Griškevi-čiaus pilna. Tilpo ne tik šešiasdešimtfotografijų, bet ir trys skulptūros.“Kokonas”, “Tupintis” ir “Krentan-

tis” gavo po atskirą salę. Lietuvis bu-vo iš anksto susipažinęs su vaizdinė-mis muziejaus erdvėmis, galėjo ra-miai dėlioti ekspoziciją. Tačiaugaliausiai šį darbą patikėjo pačiamBjarne: išsiuntė kūrinius, tegul direk-torius pats sukomponuos parodą“šviežia” akimi. “Mano skaičiavi-mais, būtų pakakę 45 darbų, dar pen-kiolika nusiunčiau papildomai”, -aiškino dailininkas. Prieš renginioatidarymą A.Griškevičius atvyko įHerningą, žiūri - eksponuojamos vi-sos jo fotografijas. “Man taip jos pa-tiko, kad buvo gaila kurios nors atsi-sakyti”, - juokdamasis direktoriausžodžius persakė dailininkas.

Visa ta virtuvėA.Griškevičiaus apsilankymas Her-

ninge buvo būtinas jau vien dėl to,kad niekas kitas negalėtų iš dalių su-rinkti jo skulptūrų. Menininko dirb-tuves jos kaskart palieka išardytos, dė-žėse. “Dėl fotografijų sukti galvosnereikėjo. Objektus surinkti truko po-rą trejetą valandų, galėjau ramiai

laukti parodos atidarymo”, - tikinomenininkas. Danų žiūrovai ne tik žiū-rėjo jo darbus, bet ir stebėjosi auto-riaus nagingumu, mokėjimu pinti vy-teles, lazdyno stiebus. A.Griškevičiusprisiminė, kaip vaikystėje vienas kai-mynas gamindavo krepšelius - “kaši-kus”, ir pats to amato pramoko. “Kaiką ir pats žinojau, pavyzdžiui, kadstiebų reikia pasikirsti žiemą, iškartnulupti žievę, mirkyti. Išmokau ries-

ti storesnes šakas, kol gaunama rei-kiama forma. Medžiagų paruošimasužtrunka porą mėnesių”, - technolo-gijos subtilybes atskleidė dailininkas.Per parodos atidarymą rodyti ir fil-mai, kaip A.Griškevičius su savo ko-manda kuria fotografijas. Vienameskamba kompozitoriaus AntanoMartinaičio muzika, kitame - KazioStonkaus akordeonas. “Visi mano, jogfotografijas kuriu kompiuterio pro-

gramomis. Bet kai pamato filmus, vi-są tą virtuvę, klausimų nebekyla”, -juokėsi menininkas.

Lankė tėvynainiaiPasak A.Griškevičiaus, Danija -

brangi šalis. Žinoma, brangi tik emo-ciškai. Mat visas kelionės, viešnagės irmaitinimosi išlaidas dengė renginiošeimininkai. “Valgyk kur nori ir kieknori, tik čekį atnešk”, - tokia tvarka

ekonominės gerovės šalyje. Parodą,įveikusi pusantro šimto kilometrų, ap-lankė lietuvių gydytojų pora - Šarūnasir Jurgita Dikiniai. Dar viena tautietėėmėsi vertėjos pareigų. “Dažniausiaitenka vertėjauti, kai teisme atsiduria lie-tuviai, - teigė ji. - Tad čia man labai ma-lonu.” Ji kraštiečiui papasakojo, kaipparodos atidarymo dieną vairavusi au-tomobilį ir per radiją klausiusis laidos,anonsuojančios kultūros įvykius. Du

pranešėjai nėrėsi iš kailio mėgindamiištarti lietuvio menininko pavardę. Ga-liausiai abu nusprendė: “Pabūkime fa-miliarūs ir vadinkime menininką var-du. Gal autorius nesupyks?” Surengtiparodą “Scenos” A.Griškevičiui padė-jo viešosios įstaigos “Kultūros meniu”vadovė Eglė Deltuvaitė.

Mikališkių perkėlimas į Vokietiją

Menininkas ypač džiaugėsi atsidū-ręs ir Kopenhagos fotografijos menofestivalyje, kuris vyko praėjusį birželį.A.Griškevičiaus įveikė 4 tūkst. konku-rentų, pateko tarp 14 autorių, kurių dar-bai labiausiai atitiko renginio “Miestoistorijos” temą. Lietuvio fotografijos išciklo “Cirkas” buvo eksponuojamosbuvusiose “Carlsberg” alaus daryklospatalpose. Menininkas drauge su tris-dešimčia kolegų iš kitų kraštų dalyvavoir dar viename festivalio renginyje“Metro”. Jų asmenybės ir kūryba buvopristatyta kiekvienam atskirai skirtameKopenhagos metro traukinio vagone.

O Vokietijos festivalyje “Horizonte-Zingst” A.Griškevičius ne tik išskleidėsavo fotografijas, bet ir vadovavo kū-rybinėms dirbtuvėms, parodė, kaipkuriami Mikališkių stebuklai. Iš pra-džių laukdamas kelionės į Cingstą jau-dinosi, nes toks vaidmuo užsienyjejam teko pirmąkart. Net kreipėsi pa-tarimo į gerą savo bičiulį teatro režisie-rių Eimuntą Nekrošių. Šis patarė už-gniaužti jaudulį ir tuoj pat eiti priereikalo - pradėti kalbėti apie savo kū-rybą. Dailininkas nusprendė nevar-ginti klausytojų ilgais pasakojimais irį dirbtuves atsivežė savo fotografijųscenovaizdžio detalių - namukų, šuli-nukų ir panašiai. Atvykęs į Cingstą už-simanė velėnos. Vokiečiai niekaip ne-galėjo suprasti - žolės šiam lietuviuireikia ar žemės. Galiausiai galerinin-kas parodė, kur galima velėnos išsi-kasti. “Kai sudėliojome scenografiją -pievą, ežeriuką, namukus - dirbtuviųdalyviai galėjo prie jų nusifotografuo-ti. Kilo didžiulė susidomėjimo ban-ga”, - pasakojo A.Griškevičius.•

Kultūra ir menas 92012 11 12Lietuvos žinios

Pašlovintas užsienyje

A.Griškevičius: reikalai HerningeTapytojas, fotomenininkas, skulptūrinių objektų kūrėjas Algis Griškevičius džiaugiasi turiningais, įvykių kupinais metais. Šiuo metu Danijoje veikia retrospektyvinė A.Griškevičiaus fotografijų ir skulptūrinių objektų paroda “Scenos” (“Stages”).

“Turėjau stresiuką, bet, kita vertus, lyg virbalukažkas vis dūrė šonan, ragino mąstyti ir kurti.”

Menininkas manė, kad danams pakaks 45 darbų, bet dėl viso pikto penkiolika nusiuntė papildomai, ir atvykęs į Herningą žiūri - eksponuojama viskas.Asmeninio albumo nuotrauka

A.Griškevičiaus apsilankymas Herninge buvo būtinas jau vien dėl to, kad niekas kitas negalėtų iš dalių surinktijo skulptūrų. / LŽ archyvo nuotrauka

2012 11 12Lietuvos žinios10 Didysis interviu

Žemaičiai krikštijosi laisva valia

ARVYDAS JOCKUS

“Su filologais kartais gin-čijamės, kai jie sako“Žemaitijos krikštas”,bet juk krikštyti galimatik žmones jų laisva va-

lia. Nes prievarta priimtas krikštasnegalioja ir religiniu požiūriu jokiųrezultatų neduotų”, - interviu “Lie-tuvos žinioms” kalbėjo Telšių vysku-pas Jonas Boruta. Nors žemaičiai bu-vo paskutiniai Europos pagonys, jie,anot vyskupo, unikalūs tuo, kadkrikštijosi tikrai laisva valia ir patyspasirinko savo valdovus.

Žemaičių vyskupystė Senajamežemyne yra vienintelė, įsteigta ne po-piežiaus, o visuotinio Bažnyčios su-sirinkimo. Žemaičių krikštas Vytau-to ir Jogailos buvo pradėtas 1413metais, o baigtas 1417-aisiais Medi-ninkuose (dabar Varniuose) įstei-giant Žemaičių vyskupystę.

Europoje kėlė tautų teisių klausimą

- Mūsų kaimynai lenkai ir rusai darpraėjusio amžiaus pabaigoje šventė savokrikšto tūkstantmečius. Palyginti su jais,Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus lygir kuklus. Tačiau krikščioniška tapusi pas-kutinė Europoje pagoniška valstybė už-baigė Senojo žemyno christianizaciją.Gal vis dėlto yra kuo didžiuotis?

- Sudėtinga kalbėti apie valstybę,nes Vakarų feodalinėms valstybėmsbūdingi institutai Lietuvoje susifor-mavo tik su aukštaičių krikštu 1387metais ir žemaičių - 1413-1417 me-tais. Šiuo požiūriu krikštas labaisvarbus ir valstybingumo raidai mū-

sų krašte. Lietuvos Didžioji Kuni-gaikštystė pirmą kartą išplaukė į pla-čius tarptautinius vandenis. Turiuomenyje tuo metu Pietų Vokietijos

mieste Konstance vykusį visuotinįBažnyčios susirinkimą, kuriame da-lyvavo visų Europos valstybių civili-nės ir bažnytinės valdžių atstovai. Ja-me iškeltas ir paskutinės iki tolnepakrikštytos Europos tautos krikš-to klausimas.

Žemaičių krikštas svarbus ir vi-suomeniniu, socialiniu lygmeniu.Juk kai garsusis žemaičių skundas at-sidūrė Konstanco susirinkimo pro-

gramoje ir dėl jo diskutuota, pirmąkartą buvo iškeltas ne tik pavieniųžmonių, socialinių grupių teisių, betir atskirų tautų teisių klausimas. Kadtautos turi teisę egzistuoti ir spręsti,su kuo jungtis ir su kuo nesijungti.

Kai jau 1995 metais buvo švenčia-mas Jungtinių Tautų (JT) organizaci-jos įkūrimo 50-mečio jubiliejus, po-piežius Jonas Paulius II JT būstinėjeNiujorke priminė XV amžiuje Kons-tanco susirinkime vykusią diskusiją dėlžemaičių krikšto bei Krokuvos univer-siteto rektorių Pawelą Wladkowicių,“kurio vadovaujami Krokuvos akade-mijos nariai narsiai gynė kai kurių Eu-ropos tautų teisę egzistuoti ir būti au-tonomiškoms”. Tai - apie žemaičius.

Ordinui žemaičių krikščionių nereikėjo

- Istoriniai šaltiniai liudija, kad že-maičius krikštijo didysis kunigaikštisVytautas ir karalius Jogaila, tačiau Vy-tauto vaidmuo, regis, buvo ryškesnis?

- Kad Vytauto vaidmuo buvo ryš-kesnis, tikrai galima suprasti, nes kaiAlgirdas ir Kęstutis, nuvertę Jaunutį,dalijosi jų tėvo Gedimino paveldą, Že-maitija teko Kęstučiui, Vytauto tėvui,o rytinė valstybės dalis, daugiausia suslaviškomis žemėmis, - Algirdui. Že-maičiai priėmė Kęstutį kaip savo tei-sėtą valdovą, taip pat jo sūnų labiaurėmė. Pagrindinis dokumentas, liu-dijantis to meto peripetijas, yra gar-susis į Konstancą Vytauto pasiųstų jau

pakrikštytų 60 žemaičių didikų dele-gacijos įteiktas skundas, kuriame iške-liama daugybė žemaičių iš kryžiuo-čių patirtų skriaudų ir kliudymųpriimti krikštą. Šis skundas yra išli-kęs, taip pat ir Vatikano archyve, pub-likuota daug jo nuorašų.

Žemaičiai aiškiai pasako, kad Vo-kiečių ordinas nėra suinteresuotas,kad žemaičiai priimtų krikštą. Nestokiu atveju paties ordino egzistenci-jai iškiltų pavojus. Jeigu ši Europosdalis taptų krikščioniška, ordiną rei-kėtų iškelti į kitus kraštus kovoti supagonimis ir skleisti Evangelijos. Jieto nenorėjo, todėl darė viską, kad že-maičiai liktų pagonys ir jų niekas iššių žemių nekrapštytų.

Į kitais metais vyksiančias Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus iškilmes popiežiusBenediktas XVI neatvyks, nes tuo metu lankysis Brazilijoje. Tačiau Telšių vyskupasJonas Boruta beveik neabejoja, kad iki 2017 metų, kai bus minimos Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-osios metinės, popiežius Žemaitiją tikrai aplankys.

600 metų jubiliejus

“Negalime supriešinti lietuvių ir žemaičių, kad galėtume kartu naujų išbandymų

laikotarpiu atsilaikyti.”

Telšių vyskupas J.Boruta sako, kad žemaičiai iki šiol neužmiršo, kad buvo ne kartą lietuvių parduoti. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia, pirmoji statyta krikšto laikotarpiu apie 1413 metus Vytauto ir skirta jo globėjo kankinio Aleksandro garbei. Dabartinė, statyta 1770 metais.

Varnių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, 1417-1864 metais buvusi Žemaičių vyskupystės katedra. Jos kriptoje palaidoti daugelis garsių žemaičių vyskupų.

Didysis interviu 112012 11 12Lietuvos žinios

Žemaičių skunde ir sakoma, kad or-dinas nepastatė nė vienos bažnyčios, įžemaičių žemę neatsiuntė nė vieno ku-nigo, nors žemaičius valdė apie 10 me-tų. Vokiečiai norėjo įrodyti, kad žemai-čiais negalima pasitikėti, kad jie “vienądieną - taip, kitą - kitaip”, kad “išsprūs-ta kaip ungurys iš rankų”. Žemaičiųkrikšto klausimas iš esmės sprendėsitik po Žalgirio mūšio 1410 metais, nesiki tol jų žemės Vytauto ir Jogailos bu-vo užrašytos Vokiečių ordinui.

Krikštijo Vytautas ir Jogaila- Kuriuo metų laiku ir kaip vyko že-

maičių krikštas?- 1413 metų rudenį (spalio-lapkri-

čio mėn.) kunigaikštis Vytautas pasi-kvietė karalių Jogailą, abu Kaune sėdoį mažą laivelį ir plaukdami Nemunu,o po to Dubysa pasiekė Žemaitijosglūdumą.

Valdovai patys žemaičių kalba aiški-no krikščioniškas tiesas ir ragino pasi-ruošusius žmones krikštytis. Buvo pa-krikštyta keletas tūkstančių žmonių.Prieš tai nuo 1411 metų buvo siunčia-mos kunigų grupės, kurios dirbo tarpžemaičių ir rengė juos krikštui.

Vytautas ir Jogaila skubėjo, nes1414 metais Konstance buvo atidary-tas Bažnyčios susirinkimas, į kurį kry-žiuočių ordinas ir Lenkijos-Lietuvosvaldovai perkėlė tarpusavio ginčus.Šiame tarptautiniame forume, be kitų,buvo nagrinėjamos ir tokios proble-mos kaip kryžiuočių ordino misija, or-dino santykiai su neseniai pakrikšty-tais lietuviais ir su ką tik Vytauto irJogailos pradėtais krikštyti žemaičiais.Vytautas įžvelgė, kad reikia būtinaibent dalį žemaičių pakrikštyti ir iš pa-krikštytų krikščionių žemaičių pasiųs-ti delegaciją į Konstanco susirinkimą.

Vytautas ėjo tokiu keliu kaip Ro-mos imperatorius Konstantina, kuris313 metais įteisino krikščionių religi-ją, ir pagonių šventyklas vertė krikš-čionių bažnyčiomis. Turbūt nuo Vy-tauto laikų gyva tradicija, kurioskituose kraštuose nėra, kad prie me-džių kamieno po šakomis pritvirtina-mos nedidelės koplytėlės. Tai liudytų,kaip šventi medžiai ąžuolai ir liepos“padaromi” krikščioniški. Kad šventosvietos liktų šventos ir priėmus krikštą.

Užtruko kelis šimtmečius- Iki kada Žemaitijoje dar galima

aptikti pagonybės apraiškų?- Galima ir dabar rasti. (Juokiasi.)

Žemaičių Kalvarijoje yra seniausiažemaičių krikštykla iš XVII amžiaus.Ją iki jubiliejaus restauruosime ir ap-dengsime stiklo gaubtu.

Žemaičių Kalvarijoje yra tokia bė-da. Žmonės nuo senų laikų įpratę at-silupti medžio skulptūros skiedrelę.Žinote kam? (Šypsosi.) Liaudis aiški-na, kad tokią skiedrelę, kai skauda

dantį, reikia įsidėti į burną ir sukąs-ti. Ir drožia... Ten bažnyčioje yra ge-ra iš Šiaurės Vokietijos atvežta kryžiųnešančio Kristaus skulptūra. Jie ją ir-gi drožia... ir nieko nepadarysi. Rei-kia, matyt, ir ją apdengti. Nes, jeiguskulptūra medinė, ją drožia, ir nega-li išsaugoti. (Juokiasi.)

Tai toks pagoniškas prietaras. Ne-nutrūkstama pagonybės tradicija, ma-tyt, dar gyvavo iki baroko epochos.Liaudis normaliai nebuvo katechizuo-jama iki Merkelio Giedraičio (Žemai-čių vyskupas 1575-1609 metais - red.)laikų. Iki tol buvo toks modelis: kaipponas lieps, taip valstiečiai ir darys;kokio ponas tikėjimo - tokio ir vals-tiečiai. O nuo kontrreformacijos visapastoracija buvo atgręžta į paprastąliaudį. Tai buvo pats didžiausias lūžis.

Nors ir nebuvo geros katechizaci-jos, liaudžiai, matyt, katalikiškos apei-gos patiko. Dar iki M.Giedraičio laikųišlikęs Martyno Mažvydo liudijimas -laiškas savo globėjui Prūsijos kuni-gaikščiui Albrechtui, kuriame jisskundžiasi, kad jo Ragainės parapi-jiečiai į pamaldas neina, keliasi perNemuną į Lietuvą ir traukia per miš-kus į atlaidus Jurbarke, Švėkšnoje irkitur, nukeliauja net iki Šiluvos. Ban-dydavo juos gaudyti, bet jie vis tiekkeliaudavo. Vadinasi, šiapus Nemu-no buvo traukos židiniai. Po visų

karų su Rusija ir Švedija vyskupoM.Giedraičio, kanauninko Mikalo-jaus Daukšos programą pratęsė že-maičių vyskupas Motiejus Valančius.

Žemaičiai - kietas riešutas- XIX a. pabaigoje žemaičiai jau mū-

ru stojo už savo tikėjimą. Štai, pavyz-džiui, Kražiuose gindami savo bažnyčiąnuo kazokų smurto žuvo 9 žmonės,apie 50 sužeista. Ar esama daugiau že-maičių herojiškumo pavyzdžių?

- Tai M.Valančiaus veiklos pasek-mės. Pirmas toks kaip Kražių buvo Ty-tuvėnų bažnyčios gynimas po 1863metų sukilimo. Ją irgi norėjo paverstistačiatikių bažnyčia, jau buvo ir caronutarimas, bet M.Valančius savo kny-gelėse buvo aprašęs, kaip reikėtų to-kiais atvejais elgtis. M.Valančiaus ins-

piruoti žemaičiai daugiau kaip dumėnesius bažnyčioje budėjo, giedojo.Taip Tytuvėnų bažnyčia (dabar kitaipišgarsėjusi) ir išliko. Caras leido ją pa-likti katalikams, o šalia pastatė cerkvę.

Kražių skerdynės įvyko 1893 me-tais. Panašūs įvykiai 1886 metais dė-josi Kęstaičiuose, kur vienuoliai ro-kitai globojo kunigų invalidų namus.Caro valdžia vienuolyną uždarė irnutarė bažnyčią nugriauti. Žemai-čiai priešinosi, jų kraujas liejosi.Žmonės dieną naktį bažnyčioje bu-dėjo nuo rugsėjo pabaigos iki lapkri-

čio pabaigos. Paskui atjojo kazokai,po vieną ištampė, nuplakė ir bažny-čią nugriovė. Dabar toje vietoje išau-gęs kryžių miškelis.

Įdomu, kad Kražių bažnyčią kar-tu su liaudimi gynė žemaičių bajo-rai. Paskui jau jų keliai pradėjo skir-tis. Bajorai linko į lenkų kultūrą,liaudžiai skirti M.Valančiaus raštaijiems buvo “per žemo” lygio.

- Ką šie nesmurtinio pasipriešini-mo faktai liudija: žemaitišką užsispy-rimą, stiprų tikėjimą?

- Taip. Žemaičiai ir dabar nėra už-miršę, kad buvo lietuvių parduotikryžiuočiams. Jie tam priešinosi irkryžiuočiams nepasidavė, patys ieš-kojo, kaip tapti krikščionimis. Jie taipir rašė savo skunde Konstanco susi-rinkimui: krikštytis mes norime, betkad mus krikštytų mūsų pasirinktivaldovai, ir mes renkamės Vytautą irJogailą. Tegul jie vadovauja, o jūs pa-veskite jiems įsteigti Žemaičių vys-kupiją. Jų pačių sprendimas buvo.

Emigracija - skaudi rykštė- Palyginti su daugeliu Europos

tautų, žemaičiai - gana jauni krikščio-nys. Ar dėl to jie uolesni katalikai ir jųtikėjimas nuoširdesnis? Ar ir jie neat-sispiria šiuolaikiniam religiniamskepticizmui?

- Yra to. Bet žemaičiai dar laikosi.Susilpnėjusį entuziazmą lemia emig-racija. Nebėra tokio tvirto nusistaty-mo: mes perduosime tikėjimą vai-kams, vaikaičiams. Jeigu kokie kitiprocesai neprasidės, ateitį sunkunuspėti.

- Jūsų Ekscelencija, gimėte Kaune,daugiausia darbavotės Vilniuje, Dzū-

kijoje. Ar tapęs Telšių vyskupu paty-rėte kultūrinių, kalbos problemų? Arlengvai pritapote Žemaitijoje?

- Žemaitija man nėra svetima, ma-no mama - žemaitė iš Plungės. Kol tė-velis (nuo Marijampolės) buvo suim-tas, kalėjo lageriuose, mes, trys broliai,mama ir močiutė, namie žemaitiškaikalbėjome. Mamos tėvų šeimoje bu-vo 14 vaikų, turėjau labai daug dė-džių, tetų žemaičių.

Krikščionys ar musulmonai?- Kaip apibūdintumėte Žemaičių

krikšto politinę ir kultūrinę reikšmęLietuvos valstybei?

- Žemaitija turėtų didžiuotis, kadjau 600 metų yra krikščioniška, žmo-nės iš kartos į kartą krikščionišką ti-kėjimą išsaugojo ir tradicijos gyvos.Aišku, vien tradicijų neužtenka, rei-kia tradicijas puoselėti naujų laikųšviesoje. Negalime tikėtis, kad pasau-lis ateityje liks visai be religijos. Jeigumes atsisakysime krikščionybės Eu-ropoje, labai greitai čia bus musul-moniškos šalys. Ar taip būtų geriau?Gal turėtume stengtis išlaikyti krikš-čioniškas tradicijas ir su islamu ves-ti tarpreliginį dialogą.

Tokie jubiliejai kaip Žemaičiųkrikšto galėtų mus paskatinti ne nu-tylėti problemas, bet jas spręsti. Jei-gu jų nepaisysime, brutaliai veršis is-lamas, šariatas. Jeigu mūsų jaunižmonės išvažiuos, mūsų kraštai, kurdaug derlingos žemės, be žmoniųneliks. Ją supirks kiti, ir darbo jėgosiš kitur atsiveš.

Kita vertus, galime didžiuotis tuo,ką krikščionybė Lietuvai davė. Turi-me seniausią Rytų Europoje univer-sitetą. Žemaičiai M.Valančius, S.Dau-kantas studijavo Vilniaus universitete.Vis tiek kažką turime bendro, negali-me supriešinti lietuvių ir žemaičių, kadgalėtume kartu naujų išbandymų lai-kotarpiu atsilaikyti. Sukurtume tokiąLietuvą, kad mūsų žmonės norėtų čiapasilikti ir džiaugtųsi žvelgdami įpraeitį ir į ateitį.

- Lietuvos vyskupai per praeitasKalėdas laišku pakvietė popiežių at-vykti į Žemaičių krikšto jubiliejų. Ko-kia tikimybė, kad popiežius kvietimąpriims?

- Į pagrindinį jubiliejaus renginįkitų metų rugpjūčio mėnesį popie-žius negalės atvykti, nes tuo metulankysis Brazilijoje. Bet iki 2017 me-tų beveik tikra, kad popiežius atvyks.Juolab kad 1993 metais Lietuvojelankęsis popiežius Jonas Paulius IIŽemaitijos nepasiekė. •

ŽEMAIČIAI KONSTANCO SUSIRINKIME

“Didelį įspūdį bažnyčios susirinkimo tė-vams padarė 1415 metų vėlyvą rudenį at-vykusi žemaičių delegacija. Į susirinkimąją įvedęs Andrzejus Laskarzas katedrojepasakė jaudinantį pamokslą. Be kita ko, jisdėstė: “Ateina į Bažnyčią ir lenkiasi jai Lie-tuvos ir Žemaitijos pagonys, atversti įkrikščionių tikėjimą ne grasinimais ir prie-varta, bet savo valia ir Lenkijos karaliausbei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytau-to nuopelnų dėka. Trisdešimt metų, nuotada, kai patys priėmė tikėjimą, jie siekėvisomis jėgomis, kad jo šviesa įsiviešpa-tautų visur plačiuose jiems priklausančiųžemių plotuose... Argi galima bus teigti,kad po apaštalų kas nors buvo tiek nuvei-kęs krikščionybės labui kaip tie du kuni-gaikščiai?” O Žemaitijos pasiuntiniai pa-tvirtino, kad visi gyventojai nori apsikrikš-tyti, bet “tik iš Lenkijos ir Lietuvos ir jųskirtų vyskupų rankų”.

Šaltinis: Jadwiga Krzyzaniakowa,

Jerzy Ochmanski “Jogaila”

“Žemaitija turėtų didžiuotis, kad jau 600 metųyra krikščioniška, žmonės iš kartos

į kartą krikščionišką tikėjimą išsaugojo ir tradicijos gyvos.”

ŽEMAIČIŲ KRIKŠTO 600 METŲ JUBILIEJAUS RENGINIAIJubiliejaus minėjimo iškilminga pradžia -2013 metų sausio 6 diena. Pagrindiniai ju-

biliejiniai renginiai vyks Žemaičių Kalvari-

joje, Varniuose ir Telšiuose nuo liepos 29iki rugpjūčio 4 dienos.Numatytos mokslo ir teologų konferenci-

jos, Kryždirbystės mugė ir paroda, piligri-

minė jaunimo kelionė nuo Šatrijos kalno įVarnius, chorų šventė, moksleivių ateiti-ninkų kongresas ir kiti.

Pagrindinis jubiliejaus minėjimas rugpjū-

čio 4 dieną vyks Telšių miesto stadione,kur 12 valandą bus aukojamos šv. Mišios,joms turėtų vadovauti popiežiaus Bene-

dikto XVI legatas.

Nuo Velykų po Žemaitijos parapijas ke-liaus liaudies stebuklingu laikytas ir malo-nėmis garsėjantis paveikslas iš Varnių baž-

nyčios - Trakų Dievo motinos paveikslo

kopija. (Iš Trakų nuo seno valdyta Žemaiti-ja, o 1417 metais paskirtas pirmasis Že-maičių vyskupas lietuvis Motiejus, geraimokantis žemaičių kalbą, prieš tai buvo

Trakų klebonas.)Jubiliejaus renginiuose laukiama apie 40aukštų Bažnyčios hierarchų iš Krokuvos,Romos, Vokietijos, Vengrijos, Čekijos.

Šaltinis: Telšių vyskupijos kurija1925 metais Varniuose pastatytas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui, už jo - namas, kuriame 1850-1864 metaisgyveno didysis žemaičių vyskupas. Šiuo metu pastatas tuščias ir apleistas.

Buvusios Varnių kunigų seminarijos pastatas, dabar - Žemaičių vyskupystės muziejus. Šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji katedra.

Tyrimas 132012 11 12Lietuvos žinios

Atkelta iš •1 p.

Jie turėjo ne tik parengti ryšių su vi-suomene strategiją, rūpintis krizių pre-vencija, plėtoti ryšius su žiniasklaida,bet ir rūpintis tokiais ministerijų viešų-jų ryšių skyrių specialistams įprastaisklausimais kaip spaudos konferencijųorganizavimas ir pranešimų spaudaiplatinimas. Samdomų konsultantų veik-la per trejus metus mokesčių mokėto-jams atsiėjo beveik 300 tūkst. litų.

“Kodėl komunikavimo funkcijomsministerija nesinaudojo savais žmonė-mis, reikėtų klausti jos pačios. Norėda-mas sukritikuoti tokią viešųjų pirkimųsistemą galiu pasakyti, kad egzistuoja la-bai daug modelių, kaip sprendžiami vie-šųjų ryšių klausimai. Šiuo atveju galiutik pagirti AM, kad ji nepabijojo perka-mos paslaugos įvardyti tiesiogiai. Kitosministerijos vienaip ar kitaip viešųjų ry-šių paslaugų pirkimus slepia naudoda-mos kitų pirkimų pavadinimus”, - LŽtvirtino L.Ulevičius.

Informacijos apie institucijai arba jaivadovaujančio politiko atstovaujamaipartijai populiarinti pasitelkiamas mi-nisterijų samdomas viešųjų ryšių bend-roves tvirtino gaunanti ir Seimo Auditokomiteto (AK) pirmininkė Loreta Grau-žinienė. “Pasižiūrėjusi, kokie pirkimųkonkursai vyko, galiu daryti prielaidą,kad vadinamosios viešinimo kampani-jos galėjo būti nukreiptos ir į rinkimus,ir tai primena slaptą politikų finansavi-mą”, - sakė ji.

Apie specialistus - skeptiškaiOficialiu pretekstu nutraukti AM ir

konsultantų sutartį tapo prieš kelias sa-vaites kilęs skandalas. Į viešumą patekoinformacija, kad Vyriausiosios rinkimųkomisijos narys L.Ulevičius socialinia-me tinkle “Facebook” gal provokavo, ogal tiesiog kreipėsi užtarimo į vieną Dar-bo partijos (DP) lyderių Vytautą Gap-šį, kalbėdamas apie bendradarbiavimąsu AM.

Palaukusi kelias savaites AM jau kitądieną po rinkimų pranešė pasinaudo-janti sutartyje su konsultantais numaty-tu punktu nutraukti bendradarbiavimą,kai paslaugos tampančios nebereikalin-gos. Nors dukart, kaip numatyta, pratęs-tos sutarties galiojimas iš tiesų turėjobaigtis tik kitų metų birželį, L.Ulevičiausteigimu, dauguma suplanuotų darbųbuvo baigti dar iki šių metų spalio, t. y.iki rinkimų pradžios. AM nurodo, kadiki to laiko buvo išleista 288 528,98 litoiš numatytos maksimalios 300 tūkst. li-tų sumos.

Paklausta, kam AM prireikė samdy-ti viešųjų ryšių specialistus, jeigu pati tu-ri nemažą būrį iš biudžeto išlaikomųspecialistų, ši institucija nurodė, kadAM Viešųjų ryšių ir komunikacijosskyrius įkurtas visai neseniai (iki jamatsirandant AM veikė Visuomenės in-formavimo skyrius, kuriame dirbo 6žmonės, - aut.).

“Sutarties sudarymo laikotarpiu to-kio (skyriaus - aut.) nebuvo, todėl šiospriemonės tikslas - spręsti susidarančiasviešųjų ryšių situacijas, pasitelkiant ne-priklausomus išorės ekspertus, ga-linčius kokybiškai naujai pažvelgti įkylančias problemas ir jas plėtoti pa-gal numatytas strategines institucijosveiklos kryptis, jas tobulinti ir vystytipagal besikeičiančios informacinės ap-linkos poreikius”, - nurodyta LŽ pateik-tame aplinkos ministro atstovo spaudaiTomo Beržinsko atsakyme.

L.Ulevičius mano kitaip. “Už valsty-binius tarifus nenusisamdysi rimtų pro-fesionalų. Daugiausia, ką oficialios ins-titucijos gali pasiūlyti, yra 2-3 tūkst. litųatlyginimas, o jis nepritraukia tokio ly-gio ir kompetencijos žmonių, kokių rei-

kia ministerijoms. Ir dabar AM vykstakonkursas visuomenės informavimoapie aplinkosaugos problemas paslau-gai teikti. Su didele pagarba buvusiemskolegoms iš AM vis dėlto turiu pripa-žinti, kad tinkamai parengti tokio mas-to projektus, kainuojančius ne vieną mi-lijoną, jiems būtų tikrai sudėtinga”, -sakė jis.

Iškreipta idėjaRyšių su visuomene agentūrų asocia-

cijos (RVAA) pirmininkas Linas Kontri-mas tvirtina, kad JAV, daugelyje VakarųEuropos šalių, net kaimynėje Estijoje vie-šųjų ryšių klausimai valstybės institucijo-se sprendžiami kitaip nei Lietuvoje.

“Tarkime, Estijoje: jeigu ministerijaar bet kuri kita valstybės institucija savostruktūroje turi viešųjų ryšių departa-mentą, skyrių ar panašiai, ten privalodirbti kompetentingi žmonės, sugeban-tys kurti ir tos institucijos komunikaci-jos planus, ir, jeigu reikia, strategijas. Lie-tuvoje kai kurios valstybės institucijosturi didesnius viešųjų ryšių skyrius neiprivačiai veikiančios viešųjų ryšių agen-tūros, bet samdo žmones savų specialis-tų darbui atlikti”, - teigė L.Kontrimas.

Daugiausia lėšų Lietuvos ministeri-jos išleidžia už europinius pinigus įgy-vendinamiems projektams viešinti.

Dažniausiai nurodoma, kad reikalavi-mą samdyti specialistus, kurie organi-zuotų visuomenės informavimo apie ESparamą kampanijas, ministerijoms ke-lia paramos davėjai.

“Deja, Lietuvoje viešinimas iškrei-piamas ir neatitinka idėjos, apie kuriąkalba ES institucijos, reikalaujančiospropaguoti geruosius pavyzdžius, kaippanaudojant paramos lėšas sukuriamapridėtinė vertė, ir informuoti, kad tai yrane tik Lietuvos, bet ir visų Bendrijos na-rių indėlis į mūsų šalies žmonių gerovėskūrimą. Problema ta, kad samdydamosviešųjų ryšių kompanijas valstybės ins-titucijos jas naudoja ir kitiems, tarkim,politiniams tikslams, juos pridengda-mos ES projektų viešinimu. Manau,ateityje, ES kontrolės institucijoms pra-dėjus vertinti šiuos darbus, Lietuvai dėlto grės rimtos ekonominės sankcijos”, -įsitikinusi Seimo AK pirmininkėL.Graužinienė.

Susigundė ir Finansų ministerijaTarp viešinimo konkursų organiza-

torių lyderių dažniausiai minima AM,taip pat Susisiekimo (SM), Ūkio (ŪM),Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Kaipnurodoma šių institucijų tinklalapiuose,SM Komunikacijos skyriuje dirba 4žmonės, ŪM - 5, ŽŪM - 9.

Pastaruoju metu į šią draugiją jau pa-tenka ir Finansų ministerija (FM), ikišiol skelbusi, kad su viešinimo prievolepuikiai susitvarko keturi Viešųjų ryšiųskyriuje dirbantys valdininkai. Dėl FMprieš pat Seimo rinkimus, rugsėjo-spa-lio mėnesiais, sudarytų sutarčių dėl“Rajonų ir regionų gyventojų infor-mavimo apie ES paramą paslaugos”(laimėtojais paskelbtos bendrovės “Pub-licum Events” bei “Idea Prima”, besi-dalijančios didesnę nei 4 mln. litų su-mą, - aut.) šiuo metu plūsta skundai tiekSeimo AK, tiek Viešųjų pirkimų tarny-bai (VPT), tiek teismams.

ŪM nurodo šiuo metu turinti dvi vie-šinimo sutartis, pagal kurias perkamospaslaugos. Pernai rugsėjo pradžiojeskelbtą Informacijos apie ES struktūri-nės paramos administravimą inovacijųsrityje viešinimo paslaugų konkursą, ku-rio maksimali vertė - 1,1 mln. litų, laimė-

jo bendrovės “Publicum” bei “Publi-cum Media”, veikiančios jungtinėsveiklos pagrindu. Žaliosios pramonėsinovacijų programos, finansuojamos išNorvegijos finansinio mechanizmo, vie-šinimo ir informacinių renginių orga-nizavimo viešąjį konkursą, kurio sutar-ties maksimali vertė - 188 tūkst. litų,laimėjo taip pat susivienijusios bendro-vės “Publicum Events” bei “PublicumFinancial Comunications”.

“ŪM viešųjų ryšių paslaugas perka tiktais atvejais, kai ministerijos įgyvendina-mus projektus reglamentuojančiuose tei-sės aktuose yra nurodyta, kad projektusįgyvendinanti institucija privalo užtik-rinti papildomą viešinimą ir kad vieši-nama informacija privalo būti pažymė-ta įgyvendinamo projekto simbolika”, -LŽ nurodė ŪM Viešųjų ryšių ir proto-kolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.

Projektams - milijonaiSM šį rugsėjį įvykdė Saugaus eis-

mo programos viešinimo paslaugospirkimą. Šį projektą už 6,4 mln. litųįgyvendins bendrovė Strateginių ko-munikacijų centras. Praėjusių metųpradžioje skelbtą konkursą “Skait-meninės televizijos plėtros skatini-mas” laimėjo jungtinės veiklos pa-grindu veikianti įmonių grupė, kuriąsudaro “VIP Viešosios informacijospartneriai”, “Publicum”, “Publicum

Media” ir “Ad Love”. Šio projektokaina - 2,5 mln. litų.

ŽŪM pastaraisiais metais pasirašėviešinimo sutarčių už bendrą 28 mln. li-tų sumą. Kaip nurodoma oficialiameVPT tinklalapyje, praėjusių metų rugsė-jį ŽŪM skelbtą viešinimo konkursą už13 mln. litų laimėjo bendrovės Vizuali-nių komunikacijų studija, “Spaudospraktika”, Ekspozicijų centras bei “Eks-pobalta”. Šįmet sausį už 3,8 mln. litų bu-vo sudaryta sutartis su bendrove “IdeaPrima”, gegužę - sutartis už 12 mln. litųsu bendrovėmis “Antikos stilius”, “Gau-mina” ir Virginijaus studija. Kokios pa-slaugos pagal šias sutartis teikiamos mi-nisterijai, ŽŪM neatsakė.

Šį balandį viešinimo paslaugų sutar-tį už 750 tūkst. litų su bendrove “Pub-licum” pasirašė ir Sveikatos apsaugosministerija. Pernai vasarą institucija, tu-rinti Ryšių su visuomene skyrių, kuria-me dirba 5 žmonės, informavimo ir vie-šinimo paslaugas už 972 tūkst. litų pirkoiš bendrovės “VIP Viešosios informaci-jos partneriai”.

Viešųjų ryšių paslaugų, vykdantIšorėssienų fondo viešinimo komunikacijoskampaniją, šįmet prireikė ir Vidaus rei-kalų ministerijai (VRM), Protokolo irviešųjų ryšių skyriuje turinčiai 8 specia-listus. Už 1,5 mln. litų paslaugas VRMperka iš bendrovės “Idea prima”.

Švietimo ir mokslo ministerija, kuriosKomunikacijos skyriuje - 6 žmonės, per-nai pirko viešųjų ryšių paslaugas už 900tūkst. litų. Skelbtą konkursą laimėjo“VIP viešosios informacijos partneriai”.

Pasigenda skaidrumoBūtent įmonė “VIP viešosios infor-

macijos partneriai”, vadovaujama Da-riaus Gudelio, nuo 2009-ųjų minimakaip viena sėkmingiausiai valstybės ins-titucijų skelbiamuose viešuosiuose pir-kimuose dalyvaujančių bendrovių.

D.Gudelis, LŽ pasiteiravus apie sėk-mę valstybės institucijų skelbiamuosepirkimuose, atsakė lakoniškai: “Dalyvau-

jant skelbiamuose konkursuose reikiapasiūlyti geriausią kainą - ir nugalėsi.”Paklaustas, ar jo bendrovė, nusamdytaprojektų viešinimo darbams, dar būnapaprašoma pasirūpinti ir aptarnaujamosinstitucijos įvaizdžiu, viešųjų ryšių specia-listas teigė, kad jie atlieka darbus, numa-tytus konkurso sąlygose. “Bet dėl įvaiz-džio kūrimo - nepamenu, kad kokiaiministerijai pastaraisiais metais tai būtųdaryta”, - sakė D.Gudelis.

Pasiūlymo, kad viešinimo konkursąlaimėjusi bendrovė pasirūpintų irkonkrečios ministerijos įvaizdžiu, tvir-tino negavęs ir “Publicum” valdybospirmininkas Ričardas Jarmalavičius.“Bet girdėti visko yra tekę”, - pridūrė jis.

RVAA pirmininkas L.Kontrimas ne-neigia, kad valstybės institucijų siekisperkamas viešųjų ryšių paslaugas dangs-tyti kitais pirkimais yra “liūdnas faktas”.

“Pačios agentūros niekuo dėtos, jeisukuriama neskaidri aplinka, į kurią jospaskui įtraukiamos. Esame už tai, kad nevienus metus veikiančioms stipriomsbendrovėms būtų teikiami užsakymai.Tačiau, asociacijos manymu, skaidresniir aiškiau apibrėžti konkursai leistų pa-sveikti rinkai. Skaidrumo trūkumas vyk-dant viešuosius pirkimus, skelbiamųkonkursų sąlygų dviprasmiškumas vei-kia ne tik ryšių su visuomene paslaugųrinką, bet ir kiekvieną mokesčius mo-kantį pilietį”, - aiškino jis.•

Įvaizdis už valstybės milijonus

Viešiesiems ryšiams reikia ryšių

“Lietuvoje kai kurios valstybės institucijos turididesnius viešųjų ryšių skyrius nei privačiai

veikiančios agentūros, bet samdo žmones savospecialistų darbui atlikti.”

D.Gudelis: “Reikia pasiūlyti geriausią kainą - ir nugalėsi.” / Eltos nuotrauka

AM po rinkimų viešai pasiskelbė nutraukianti sutartį su konsultantais, jau atlikusiais visus darbus.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2012 11 12Lietuvos žinios14 Sportas

SAULIUS RAMOŠKA

Po pirmo Eurolygos reguliariojosezono rato pralaimėjimo kartėlio nepatyrė trys klubai -Kauno “Žalgiris”, Tel Avivo“Maccabi” (Izraelis) ir “Barcelona Regal” (Ispanija).

Įspūdingą šio sezono pergalių se-riją “Žalgirio” krepšininkai pratęsėStambule. Lietuvos čempionai, ku-riems dirigavo net 7 tritaškius metimusiš 10 pataikęs kroatas Marko Popovi-čius, svečiuose 77:64 nugalėjo antrąjąnesėkmę patyrusią ir C grupės antro-joje vietoje likusią “Adanolu Efes” (Tur-kija) ekipą.

Prie penktos pergalės iš eilės M.Po-povičius prisidėjo 21 tašku, 16 pelnėTremmellas Dardenas, 15 - DarjušasLavrinovičius. Kauniečiai iš 26 tritaškiųpataikė net 13 (50 proc.).

“Po praėjusių rungtynių Milanenutrūkus mano tritaškių serijai sakiau,kad nusimečiau beždžionę nuo nuga-ros. Atrodė, kad iš tikro nukrito King-kongas”, - kitą dieną po pergalės priešTurkijos klubą “Žalgirio” svetainei juo-kavo M.Popovičius. Vien trečiajame kė-linyje kroatas pataikė keturis tritaškius.Po tokios įspūdingos serijos Kauno ko-manda 25 min. įgijo devynių taškų pers-varą (52:43). Pergalingą ritmą žalgiriečiaiišlaikė iki dvikovos pabaigos.

“Mano pirmas metimas išsisuko išlanko, bet pajutau, kad riešas dirba ne-blogai, - savo taiklius metimus iš tolikomentavo M.Popovičius. - Įmetuspirmą, antrą, trečią viskas jau veikė au-tomatiškai.”

Lietuvos čempionų vyriausiasis tre-neris Joanas Plaza negailėjo pagyrų“Anadolu Efes” komandai ir pabrėžė,jog jo auklėtiniams iki vietos TOP 16etape trūksta tik vienos pergalės.

“Prieš mėnesį buvau konferencijojeAnkaroje ir dabar matau, kokį neįtikė-tiną progresą Turkija padarė plėtodamakrepšinį šalyje. Būtent todėl buvo ypačsvarbu įveikti Turkijos klubą. Jis yra vie-nas geriausių šiame Eurolygos sezone.“Anadolu Efes” gali netgi pasiekti ket-virtfinalį. Mes kitame etape būsime tu-rėdami tik 6 laimėjimus, vadinasi, esa-me vos per žingsnį nuo tikslo.”

“Anadolu Efes” vyriausiasis trene-ris Oktay’us Mahmutis vardijo pralai-mėjimo priežastis: krepšininkai metėskubotai, tai išbalansavo žaidimą, kar-tais per mažai perduodavo kamuolį

vieni kitiems. “Žalgiris” žinojo, ko no-ri ir žaidė taip, kaip norėjo, - per spau-dos konferenciją kalbėjo šeimininkųstrategas. - Kauniečiai puikiai metė ištoli ir kovojo dėl atšokusių kamuoliųpuolime.”

Šeštąsias C grupės rungtynes kau-niečiai lapkričio 15 dieną žais Kroati-joje su Zagrebo “Cedevita”, kurią pir-majame ture namie nugalėjo 90:62.“Cedevita” krepšininkai penktame tu-re iškovojo pirmą pergalę - jie savo aikš-telėje 76:69 įveikė jau ketvirtą nesėkmępatyrusį Vitorijos klubą “Caja Labo-ral” (Ispanija).•

Tarp Eurolygos nesulaikomųjų - ir “Žalgiris”STATISTIKAA grupėLiublianos “Union Olimpija” - Madrido“Real” 76:89 (18:21, 17:25, 22:22,19:21). D.Page’as 22, J.Blažičius 14,A.Baynesas 11; R.Fernandezas 18, F.Reye-sas 16, J.Carrollas 14,... M.Pocius 4 (7min., 2-2/2, 3-0/1).Atėnų “Panathinaikos” - Maskvos sri-ties “Chimki” 67:79 (23:17, 18:21,17:20, 9:21). R.L.Ukičius 13, S.Schortsani-tis 12, J.Mačiulis 11 (36 min., 2-1/3, 3-3/10, 4 atk. kam., 2 rez. perd.); Z.Planini-čius 18, K.Lončaras 14, P.Davisas 13.Kantu “Mapooro” - Stambulo “Fener-bahce Ulker” 82:58 (23:12, 18:15,16:14, 25:17).Lentelė (pergalės, pralaimėjimai, taškųsantykis)

1. Real 4 1 422:381

2. Chimki 3 2 374:376

3. Fenerbahce Ulker 3 2 379:384

4. Mapooro 2 3 362:354

5. Panathinaikos 2 3 372:380

6. Union Olimpija 1 4 367:401B grupėGdynės “Asseco Prokom” - Sienos“Montepaschi” 66:101 (22:21, 13:21,12:37, 19:22). A.Ackeras 15, L.Ponitka 13,A.Hrycaniukas 12; B.Brownas 27, M.Jan-ningas ir D.Mossas po 16.Šalono “Elan” - Malagos “Unicaja”78:88 (21:24, 11:20, 29:24, 17:20).Berlyno “Alba” - Tel Avivo “Maccabi”76:78 (10:16, 25:22, 17:18, 24:22).

1. Maccabi 5 0 416:347

2. Unicaja 4 1 403:389

3. Montepaschi 2 3 433:409

4. Alba 2 3 370:375

5. Elan 1 4 381:419

6. Asseco Prokom 1 4 354:418C grupėStambulo “Anadolu Efes” - Kauno “Žal-giris” 64:77 (23:25, 14:12, 14:23, 13:17).“Anadolu Efes”: S.Erden 20, J.Farmaras 13,S.Guleras 9, S.Vujačičius, K.Tunceri, J.Ship-

pas ir J.A.Lucas po 4, K.Gonlumas, D.Sava-novičius ir E.Kuqo po 2; “Žalgiris”: M.Po-povičius 21, T.Dardenas 16, D.Lavrinovi-čius 15, I.Jaaberas ir J.Foote’as po 6,P.Jankūnas ir R.Kaukėnas po 4, O.Lafayet-te’as ir M.Delašas po 2, M.Kuzminskas 1.Komandų rodikliai: dvitaškiai - 21/40(52 proc.) ir 14/28 (50 proc.), tritaškiai -3/15 (20) ir 13/26 (50), baudos - 13/17(76) ir 10/13 (76), kamuolys atkovotas28 ir 32 kartus, rezultatyviai perduotas16 ir 14, perimtas 14 ir 6, prarastas 17 ir18, blokuotas 0 ir 2 kartus.Zagrebo “Cedevita” - Vitorijos “Caja Laboral” 76:69 (24:24, 15:10, 19:12,18:23). M.Bilanas 16, B.Wrightas 14, P.Su-putas 12; F.San Emeterio 15, A.Nocionis12, M.Lampe 11.Milano “Emporio Armani” - Pirėjo“Olympiakos” 71:84 (17:24, 19:17,14:18, 21:25).

1. Žalgiris 5 0 415:345

2. Anadolu Efes 3 2 398:359

3. Olympiakos 3 2 381:406

4. Emporio Armani 2 3 406:417

5. Caja Laboral 1 4 380:399

6. Cedevita 1 4 352:406D grupėBelgrado “Partizan” - Bambergo “BroseBaskets” 72:77 (16:16, 25:17, 21:22,10:22). V.Lučičius ir D.Gagičius po 17,D.Gordonas 10; B.Nachbar 19, C.Jacobse-nas 18, S.Gibsonas 13.Vilniaus “Lietuvos rytas” - Stambulo “Besiktas” 67:73 (20:17,13:16, 15:16, 19:24).Maskvos CSKA - “Barcelona” 60:81(19:17, 16:21, 13:25, 12:18).

1. Barcelona 5 0 377:311

2. CSKA 4 1 372:350

3. Besiktas 3 2 358:360

4. Brose Baskets 2 3 359:384

5. Lietuvos rytas 1 4 336:360

6. Partizan 0 5 351:388

Lietuvos čempionai “Žalgirio” krepšininkai įspūdingą pergalių seriją pratęsė Stambule. / AFP/Scanpix nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Kovų menų gerbėjai šeštadieniovakarą Vilniuje savo akimis išvydo, kaip bušido kovotojasMindaugas Sakalauskas iš lenkoatėmė Europos čempiono diržą,o Ignas Barysas įrodė, jog japonainėra neįveikiami.

Tarptautinis bušido turnyras “Hero’s2012” Vilniaus “Siemens” arenoje bai-

gėsi Lietuvos kovotojų pergalėmis priešužsienio atstovus. Renginį vainikavo ti-tulinė kova dėl Europos KOK (“King ofKings”) čempiono diržo. Dėl rankos irnosies lūžių pusantrų metų priverstinępertrauką padaręs Lietuvos atstovasMindaugas Sakalauskas nugalėjo 2011metų Senojo žemyno čempioną 31-eriųlenką Tomaszą Szczepkowskį.

“Lenkas fiziškai stiprus, galingaismūgiuoja. Prieš penkias savaites Mol-dovoje jis nugalėjo pasaulio čempionąDmitrijų Bezusą, - apsijuosęs čempio-

no diržą sunkiai kelią pro gerbėjus sky-nėsi 27-erių M.Sakalauskas. Kauniečiuipergalę skyrė du teisėjai iš trijų (vienas- lygiąsias). - Man po sugrįžimo tai bu-vo didelis išbandymas.”

Anot KOK čempiono, pergalę lėmėužsispyrimas ir kovų alkis. Ne mažiauaistrų sukėlė ir priešpaskutinė vakarokova, kurioje jėgas išmėgino Ignas Ba-rysas ir garsiojo Japonijos kovos menųklubo “Uruno Dojo” atstovas Toshi-hiro Shimizu. Pasak Lietuvos bušidofederacijos (LBF) prezidento DonatoSimanaičio, I.Barysas - vienas populia-riausių Lietuvos bušido MMA kovoto-jų. “Igno pasirodymai visada įspūdin-gi, nes kovodamas demonstruojastaigumą, suderintą su puikia technika.Jo kovos palieka neišdildomą įspūdį,” -sakė LBF prezidentas.

Japonas pirmame raunde kelis sykiusgrėsmingai bandė užlaužti I.Baryso ran-ką, bet šis sugebėdavo ištrūkti. Ne sykįatrodė, kad lietuviui bus riesta, tačiausportininkas vėliau atskleidė, jog taip el-gėsi neatsitiktinai: “Nuo senų laikų ma-no tokia taktika - iš pradžių leisti varžo-vui pasireikšti, o tada...”

Imtynių veiksmų siekiantis japonasantrame raunde užšoko ant grėblio -Ignas įveikė varžovą trikampiu kojųsmaugimu.

“Jis visąlaik mane bandė parversti,bet nesitikėjo, kad pats bus užlaužtas, -po pergalės triumfavo I.Barysas. - No-rėjau laimėti nokautu, bet svarbiausiastikslas buvo laimėti. Norėjau japonamsįrodyti, kad ne jie vieninteliai pasaulyjeyra geri imtynininkai.”

Paklaustas, kodėl po laimėtos kovospriėjęs prie japono rėkė jam į veidą,I.Barysas atsakė taip atkeršijęs už nepa-garbą. “Taip parodžiau savo neapykan-tą už jo poelgį. Prieš dvikovą interneteT.Shimizu buvo įkėlęs vaizdelį, kaip jobrolis laiko mano nuotrauką, o jis jądaužo ir plėšo”, - teigė Ignas.

Šių sportininkų akistata buvo numa-tyta rugsėjo mėnesį Japonijoje, tačiaugydytojai uždraudė lietuviui kovoti(I.Barysui šių metų gegužę atlikta me-nisko operacija - red.).

Iš viso žiūrovai stebėjo 13 kovų, išjų dvi - atidarymo. Varžybose dalyva-vo Anglijos, Japonijos, Estijos, Latvi-jos, Lenkijos, Kazachstano, Olandi-jos, Vokietijos ir Lietuvos kovotojai.

Per kitas kovas Matas Stebuliauskasnokautavo lenką Damianą Matwiejc-zuką, Maksimas Nevolia techniniunokautu įveikė anglą Scottą Stribblin-gą, Tomas Pakutinskas per 11 sekun-džių pasiuntė į nokautą oladą MarcBlaauwą, Mindaugas Veržbickassmaugimo veiksmu įveikė anglą Tyre-ną Palmerį, Teodoras Aukštuolis tech-niniu nokautu įveikė vokietį Hendri-ką Oschmanną. Teisėjų sprendimuKarolis Liukaitis nugalėjo lenką Jaros-lawą Zawodnį, o Martynas Knyzelis -estą Uku Jurjendalį. Deivido Danylosir lenko Eliaszo Jankowskio bei Latvi-jos atstovo Nikitos Petrovo ir kazachoTolegeno Akylbekovo dvikovos baigė-si lygiosiomis.•

M.Sakalauskas (dešinėje) po trijų raundų kovos įveikė 15 kg už save sunkesnį Lenkijos atstovą.

Ne sykį atrodė, kad japonas T.Shimizu nesunkiai sudoros I.Barysą.Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Lietuvos kovotojai ne iš kelmo spirti

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos krepšinio lygos (LKL)čempionate be pralaimėjimųžengia keturios komandos, otvirčiausiai iš jų laikosi šešiaspergales iš eilės iškovoję “Prienų” krepšininkai.

LKL lyderiai prieniškiai šeštą per-galę iškovojo Panevėžyje - 80:74 pa-laužė “Lietkabelį”. 23 taškus nuga-lėtojams pelnė Artūras Milaknis. Jispataikė net 6 tritaškius iš 7.

Prasidėjus paskutinei minutei šei-mininkai sugebėjo išlyginti rezulta-tą (74:74), tačiau per likusias 43,3sek. prieniškiai pelnė 6 taškus be at-sako ir įsirašė jau 14 pergalę šio se-zono turnyruose.

“Lietkabelio” vyriausiasis trenerisŽydrūnas Valuckis savo oponentuiVirginijui Šeškui žadėjo kitąkart ne-beleisti iš Panevėžio išsivežti perga-lės. Ž.Valuckis ypač buvo nepaten-kintas, kaip auklėtiniai metė baudas(taiklumas 54 proc.). “Galima tritaš-kius pramesti, bet baudas privaloma

pataikyti. Kai vienas žaidėjas prame-ta dvi baudas iš eilės, vėliau kitas ne-pataiko dviejų metimų, tai kerta perkelius, atrodo, blogiau būti negali”, -sakė “Lietkabelio treneris.

Savo ruožtu V.Šeškus gyrė kovin-gą ir ambicingą Panevėžio ekipą, osaviškiams turėjo priekaištų dėl su-žaisto paskutinio kėlinuko. Jis pri-pažino, jog komanda šiemet pirmą-kart turėjo tokias sunkias rungtynesišvykoje.

Ketvirtą pergalę iš eilės iškovojonuo lapkričio 9 dienos prie senojovardo grįžusi “Šiaulių” komanda (se-zoną pradėjo pavadinimu “ŠiauliaiTriobet”). Ketvirtąją vietą užimantysšiauliečiai Vilniuje tik po pratęsimo75:67 įveikė “Sakalus”. Svečių pra-našumas išryškėjo tik per pratęsimą.Prasidėjus papildomoms 5 minu-tėms Lewisas Jacksonas pelnė 5 taš-kus paeiliui, ir “Sakalai” pasivyti var-žovų nebesugebėjo.

Be pergalių ir toliau lieka “Palan-gos” krepšininkai. Savaitgalį namiepalangiškiai 74:84 pralaimėjo Kė-dainių “Nevėžiui”, šiam tai buvoantra pergalė. Per ketvirtas rungty-

nes Pasvalio “Pieno žvaigždžių” ko-manda savo aikštelėje 73:72 įveikėantrą nesėkmę patyrusią Utenos“Juventus” ekipą.

Pralaimėjimo kartėlio LKL turnyredar nepajuto lyderių grupėje esantysVilniaus “Lietuvos rytas” ir Kauno“Žalgiris”. Tačiau vakar “Žalgiris” bu-

vo priverstas įsirašyti pirmą nesėkmęoficialiose šio sezono rungtynėse.VTB Vieningosios lygos varžyboseRygoje žalgiriečiai 72:77 (22:23, 23:20,19:19, 8:15) pralaimėjo Ramūno Bu-tauto treniruojamai VEF komandai.Rezultatyviausiai Kauno ekipoje žai-dė 18 taškų pelnęs Kšištofas Lavrino-vičius. VEF į pergalę vedė DonatasZavackas (17 tšk.).•

Sportas 152012 11 12Lietuvos žinios

Lyderiams neįkando ir panevėžiečiai

Trumpai

Panevėžio “Ekranas” penktusmetus iš eilės ir aštuntą kartąklubo istorijoje iškovojo Lietu-vos futbolo čempionų vardus.

Dramatišką A lygos čempionatodieną “Ekranas” po dviejų VitalijausKavaliausko įvarčių antrajame kėliny-je svečiuose 2:0 nugalėjo Pakruojo“Kruoją” ir vienu tašku aplenkė Vil-niaus “Žalgirį”.

Paskutinę čempionato dieną, sekma-dienį, “Ekrano” laukė išvyka į Pakruo-jį. Norėdami išsaugoti vieno taško pra-našumą panevėžiečiai turėjo sužaisti neprasčiau nei “Žalgiris” Alytuje su “Dai-nava”. Po pirmojo kėlinio vilniečiai tu-rėjo pranašumą, nors jiems taip pat ne-buvo lengva - į Andriaus Skerlos įvartįatsakė Darius Cibulskas, ir tik kėliniopabaigoje Ramūno Radavičiaus tikslussmūgis išvedė “Žalgirį” pirmyn 2:1.

Pakruojyje “Ekranas” pirmajame kė-linyje dominavo, tačiau progų neišnau-dojo. Vis dėlto panevėžiečių atakos da-vė vaisių. 59 minutę atšokusį kamuolį įviršutinį vartų kampą pasiuntė V.Kava-liauskas. Vėliau rezultatą išlyginti galė-jo “Kruojos” puolėjas Valdas Trakys,bet jo smūgį atrėmė vartininkas Emili-jus Zubas. Likus žaisti kelias minutes

V.Kavaliauskas buvo pargriautas bau-dos aikštelėje, “Kruojos” vartininkasMaris Eltermanis pašalintas iš aikštės.V.Kavaliauskas pats realizavo 11 metrųbaudinį ir “Ekranas” šventė pergalę 2:0ir džiaugėsi dar vienu čempionų titulu.Po paskutinio teisėjo švilpuko į aikštępasipylė “Ekrano” sirgaliai, komandamėtė trenerius į orą, netrukus šampanasir dainos “užtvindė” Pakruojo stadioną.

Auksinių įvarčių autorius V.Kava-

liauskas neslėpė džiaugsmo ir pergalędovanojo visam Panevėžio miestui.Anot jo, panikos nebuvo po pirmojokėlinio, o treneris per pertrauką raginožaisti toliau ir siekti įvarčio.

“Nelengva buvo išplėšti pergalę, žai-dėme iš visų jėgų. Niekada nebuvo min-ties, jog “Žalgiris” gali mus pavyti. Bu-vome tvirtai pasiruošę psichologiškai,žinojome, jog tapsime čempionais, mestuo tikėjome ir tą įvykdėme, - kalbėjo

vienas pagrindinių pergalės kalvių. - Beabejo, sezonas buvo labai sunkus, jukpaskutinės rungtynės lėmė aukso me-dalius. Bet dabar švęs visas Panevėžys.”

Nepaisant pergalės 2:1 prieš “Dai-navą” sostinės “Žalgiris” liko antras, obronzos medaliai atiteko Marijampo-lės “Sūduvai”, kuriai paskutiniame tu-re buvo įskaityta pergalė 3:0 prieš Vil-niaus REO.

Per nieko nebelėmusias rungtynesGargždų “Banga” 2:1 nugalėjo “Šiau-lius”. Į šiauliečio Tomo Snapkauskoįvartį pirmame kėlinyje “Banga” atsa-kė Žilvino Banio įvarčiu, o pergalingąįvartį likus žaisti kelias minutes pelnėGeorge Alaverdašvili.•LŽ

“Ekranas”aukso neatidavėNESĖKMINGA ATRANKA

2014 metų Sočio olimpinių žaidy-nių atrankos turnyro G grupėjeVengrijoje Lietuvos ledo rituliorinktinė iškovojo vieną pergalę,dukart pralaimėjo ir užėmė trečią-ją vietą. Per pirmą susitikimą mū-siškiai 1:5 (0:2, 1:3, 0:0) turėjo pri-pažinti favorite laikomosšeimininkės Vengrijos komandospranašumą, per antrą kovą net 2:9(1:1, 1:6, 0:2) neatsilaikė priešolandus. Sekmadienį, paskutinęvaržybų dieną, mūsiškiai 3:1 (2:1,0:0, 1:0) įveikė taškų neiškovojusiąKroatijos ekipą. Lemiamose rung-tynėse dėl vienintelio kelialapio įfinalinį atrankos turnyrų etapą va-kar susitiko Vengrijos ir Olandijoskomandos. “Mūsų tikslas buvo išturnyro grįžti ne tuščiomis, mestai ir padarėme. Komanda sužaidėpagal galimybes, - pasirodymąįvertino Lietuvos rinktinės vyriau-siasis rinktinės treneris BerndasHaake. - Geriausią žaidimą pade-monstravome pirmojoje dvikovojeprieš vengrus, su olandais buvomepavargę ir pasirodėme prasčiaunei galime.”

PRADĖJO LYGIOSIOMIS

Rusijos Chanty Mansijsko miestevykstantį VII pasaulio moterų ša-chmatų čempionatą pajėgiausiaLietuvos šachmatininkė ViktorijaČmilytė (ELO koeficientas 2524)pradėjo lygiosiomis su Peru atstoveAliaga Fernandez (2175). Šiandiensportininkės susitiks antrą kartą. JeiViktorijai pavyktų įveikti šį barjerą,antrame rate jos lauks mačo, kuria-me susitiks Kinijos atstovės HuangQian (2465) ir Shen Yang (2413),nugalėtoja. Vakar pirmą partiją lai-mėjo H.Qian. Šių metų pasauliopirmenybėse kovas pradėjo 64 šach-matininkės. Turnyro prizų fondąsudaro 450 tūkst. JAV dolerių. Pri-zininkės ir naujoji čempionė busapdovanotos gruodžio 2-ąją.

PRASIBROVĖ Į FINALĄ

Aštuonių pajėgiausių šio sezonopasaulio tenisininkų “Barclays ATPWorld Tour Finals” turnyro, kurioprizų fondą sudaro 5,5 mln. JAVdolerių, finalininku tapo serbasNovakas Džokovičius. 2008-aisiaisvienintelį kartą baigiamąjį sezonoturnyrą laimėjęs pajėgiausias plane-tos tenisininkas sekmadienį kovojedėl vietos finale 4:6, 6:3, 6:2 nugalė-jo šeštąjį pagal skirstymą argenti-nietį Juaną Martiną del Potro. Dėlantros vietos finale vakar vėlai vaka-re kovojo šešiskart baigiamąjį tur-nyrą laimėjęs šveicaras Roger Fede-reris ir škotas Andy Murray’us.

“ACME-ŽALGIRIO”NESĖKMĖNesėkmę per pirmas Europosrankinio “Iššūkio taurės” turnyrotrečiojo rato rungtynes patyrėLietuvos vicečempionė Kauno“ACME-Žalgirio” komanda, na-mie 25:29 (13:11) pralaimėjusiMosto “DHK Banik” (Čekija)ekipai. 10 įvarčių į viešnių vartusįmetė Audinga Kniubaitė, 6 - Ga-bija Vidūnaitė, 5 - Vytautė Lyde-kaitė, 3 - Neringa Palionytė ir 1 -Justina Balzarevičiūtė. Iš nugalė-tojų išsiskyrė Hana Martinkova (6įv.). Atsakomosios rungtynės Če-kijoje bus žaidžiamos šeštadienį.

LŽ

36 TURO STATISTIKAVilniaus REO - Marijampolės “Sūduva” 0:3.Pakruojo “Kruoja” - Panevėžio “Ekra-nas” 0:2 (0:0). 950 žiūrovų. Įvarčiai:V.Kavaliauskas (59 ir 89 min.). Pašalini-mai: 87 min. M.Eltermanis (“Kruoja”).Gargždų “Banga” - “Šiauliai” 2:1 (0:1).800 žiūrovų. Įvarčiai: Ž.Banys (50),G.Alaverdašvili (87); T.Snapkauskas (37).Alytaus “Dainava” - Vilniaus “Žalgiris”1:2 (1:2). 1600 žiūrovų. Įvarčiai: D.Cibuls-kas (30); A.Skerla (12), R.Radavičius (45).

REZULTATYVIAUSI ŽAIDĖJAI:1. A.Rimkevičius (Šiauliai) 35 įvarčiai

2. R.Ledesma (Sūduva) 21

3. A.Buinickis (Dainava\Ekranas) 17

4. C.Elliotas (Žalgiris) 16

5. S.Žygalovas (Kruoja) 15

STATISTIKA“Palanga” - Kėdainių “Nevėžis” 74:84(16:21, 25:16, 21:21, 12:26). E.Lengvinas20 tšk. (3-1/7), M.Atoyebi 19, P.Brownas17; G.Sirutavičius 18 (3-5/5), D.Šilinskis12, T.Černeckis ir R.Jakštas po 11.Panevėžio “Lietkabelis” - “Prienai”74:80 (17:18, 22:21, 15:29, 20:12).D.Griškėnas 24, T.Jogėla 9; A.Milaknis23(3-6/7), G.Kadžiulis 20, S.Vene 12.Pasvalio “Pieno žvaigždės” - Utenos“Juventus” 73:72 (16:20, 18:21, 19:16,20:15). T.Hughesas 21, T.Biggsas 16,G.Maceina 10; D.Leonardas 14, A.Viskon-tas, D.Gvezdauskas ir L.Kisielius po 10.Vilniaus “Sakalai” - “Šiauliai” 67:75 (22:12,12:19, 17:16, 11:15; 5:13). E.Baniulis 18, J.Si-nica 14, R.Matulis 11; V.Šulskis 13, P.Dia (11atk. kam.) ir A.Kieža (14 atk. kam.) po 11.

LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, laimėtųrungtynių procentas)1. Prienai 6 0 100

2. Lietuvos rytas 3 0 100

3. Žalgiris 2 0 100

4. Šiauliai 4 0 100

5. Pieno žvaigždės 3 2 60

6. Juventus 3 2 60

7. Neptūnas 2 3 40

8. Lietkabelis 2 3 40

9. Nevėžis 2 4 33

10. LSU-Baltai 1 4 20

11. Sakalai 1 4 20

12. Palanga 0 7 0

LENTELĖ(pergalės, lygiosios, pralaimėjimai,įvarčiai, taškai)

1. Ekranas 27 7 2 83:25 88

2. Žalgiris 27 6 3 80:22 87

3. Sūduva 21 7 8 77:37 70

4. Kruoja 20 5 11 56:31 65

5. Šiauliai 17 4 15 79:57 55

6. Banga 13 8 15 43:41 47

7. Dainava 9 5 22 42:71 32

8. Atlantas 6 6 23 29:91 24

9. Tauras 7 2 26 34:93 23

10. REO 5 4 27 26:81 19

“Ekrano” treneriui Valdui Urbonui teko ir “į orą paskraidyti”, ir šampano paragauti.

Du įvarčius įmušęs V.Kavaliauskas “Ekrano” pergalę dovanojo visam Panevėžio miestui. / Valdo Knyzelio nuotraukos

2012 11 12Lietuvos žinios16 Verslo orbita

ENRIQUE CALVET CHAMBONEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narys

Europos Parlamentas (EP) numato imtis priemonių mokėjimo kortelių mokesčiamssumažinti, bet tai gali pakenktikortelių turėtojams, nes pakilsjų administravimo mokesčiai.EESRK narys mano, kad Strasbūras galėtų pasisemti patirties iš Ispanijos.

Per politinius debatus labai leng-va pamesti blaivų protą, ypač kai jų te-ma - sudėtinga, techninė ir tiesiogiaiveikia kiekvieno iš mūsų kišenę, pa-vyzdžiui, kalbant apie mokėjimo kor-telių mokesčius.

Tuo metu, kai Europos Sąjungos(ES) valdininkai Briuselyje suka gal-vas, kaip suvaldyti mokėjimo korteliųtinklus, jaučiu, kad jų debatuose kažinko trūksta, ir girdžiu daug klaidingosinformacijos. Gali būti, jog politikuskursto skirtingi (nors visiškai teisėti)stambių ir galingų, lobistine veikla už-siimančių kompanijų interesai.

Rugsėjo pabaigoje EP paragino ESreglamentuoti kortelių mokesčius, okonkrečiau - sumažinti atsiskaitymomokesčius. Manoma, Europos Komi-sija taip pat paskelbs apie ketinimąpriimti naujus teisės aktus.

Tokių priemonių nuspręsta im-tis tada, kai tarp bankų, mokėjimokortelių schemų organizatorių, irprekybininkų užvirė teisiniai gin-čai, kurie truko visus metus. Be to,nuolat girdėti daugiau ar mažiaupopulistinių politikų raginimų su-mažinti atsiskaitymo mokesčius.Kai kurios šalys jau net ėmėsi veiks-

mų ir nustatė privalomas tokių mo-kesčių ribas.

Paprastai per visas diskusijas su-sitelkiama į vadinamuosius tarpban-kinius mokesčius. Tarpbankinis mo-kestis - tai nedidelis mokestis, kurįmoka prekybininko (gaunantis)bankas kortelės savininko (išduo-

dančiam) bankui, kaip tam tikrąelektroninės mokėjimo kortelės san-dorio dalį. Šio mokesčio paskirtis -subalansuoti elektroninių atsiskai-tymų skirtumus ir užtikrinti, kadkiekvienas sandorio dalyvis sumo-kės atitinkamą dalį išlaidų, susijusiųsu mokėjimo kortelės sandorio ap-dorojimu ir apsauga.

Tarpbankinis mokestis įskaičiuoja-mas į tą mokestį, kurį prekybininkasturi sumokėti savo (gaunančiam) ban-kui. Todėl suprantama, kad kai kuriemsjis nepatinka. Prekybininkai norėtų, jogbūtų nustatyta viršutinė šio mokesčioriba arba kad jis būtų apribotas, gal netuždraustas. Be to, nemažai politikų tei-gia, jog vartotojams tokie veiksmai taippat esą duos naudos, nes, pavyzdžiui,sumažės jų perkamų prekių kaina.

Tačiau reikia labiau įsigilinti ir pla-čiau pažvelgti į susiklosčiusią padėtį.

Viena šalių, kurioje buvo priimtas įsta-tymas dėl mažesnių tarpbankinių mo-kesčių, yra mano gimtoji Ispanija. Eko-nomistai iš Madrido nepriklausomoRey Juano Carloso universiteto, taippat iš UNED universiteto atliko tyrimąir aiškinosi, kaip tai paveikė rinką.

Per penkerius metus, nuo 2006-ųjųiki 2010-ųjų, tarpbankiniai mokesčiaiIspanijoje buvo sumažinti daugiaukaip 57 procentais. Regis, mano šalies

vartotojams šis įstatymas nedavė jo-kios naudos, o štai prekybininkamsbuvo neabejotinai naudingas: per pen-kerius metus sumažinti mokesčiaijiems padėjo sutaupyti beveik 2,75mlrd. eurų.

Dar įdomiau, kad vartotojų išlaidos(daugiausia - dėl pakilusių metiniųkortelių mokesčių, kuriuos žmonėsmoka savo bankui) per tą patį laiko-tarpį padidėjo net 50 procentų. Tai pa-pildoma 2,35 mln. eurų našta, tenkan-ti gyventojams vien už tai, kad jienaudojasi mokėjimo kortelėmis. Ir taidar ne viskas.

Padidėjo ir kiti mokesčiai, pavyz-džiui, tie, kuriuos klientas moka vir-šijęs savo kredito limitą. O atlygis irįvairios skatinimo priemonės, pa-prastai siejamos su mokėjimo korte-lėmis, buvo sumažintos arba visiškaipanaikintos.

Nesunku suprasti, kodėl pakilo mo-kesčiai vartotojams. Sumažėjus tarp-bankiniam mokesčiui korteles išduo-dantys bankai prarado daug pajamų, oišlaidos, susijusios su kortelių tvarky-mo paslaugomis, nepakito arba net pa-didėjo. Tas sumažėjusias pajamas rei-kėjo kaip nors kompensuoti, kadsistema toliau sklandžiai veiktų. Todėlgaliausiai už prekybininkus teko su-mokėti pirkėjams.

Maža to, atlikus tyrimą nerasta jokiųįrodymų, kad bent menka sutaupytų

lėšų dalis kokia nors forma būtų atite-kusi Ispanijos vartotojams. Kitaip sa-kant, nebuvo sumažintos nei prekių,nei paslaugų kainos, nors tokį argu-mentą dažnai pasitelkia mažesniųtarpbankinių mokesčių šalininkai, no-rėdami pateisinti reguliavimo institu-cijų kišimąsi. Tai rodo, jog prekybinin-kai tiesiog pasididino pelno maržą.

Remdamasis gimtosios šalies pavyz-džiu raginu EP narius, kad jie, prieš

priimdami galutinį sprendimą dėl to,ar tikrai reikia privaloma tvarka ma-žinti tarpbankinį mokestį, neskubėtų iratidžiai išnagrinėtų tokio teisės aktopoveikį visiems rinkos dalyviams irvalstybėms. Europarlamentarai turė-tų sąžiningai pažvelgti į problemą, įsi-gilinti į ankstesnę patirtį, pavyzdžiui,nuodugniau patyrinėti Ispanijos atve-jį, ir atsižvelgti į visus mokėjimo siste-mos mokesčius (tiek paslėptus, tiek tie-sioginius), ypač tuos, kuriuos tenkamokėti gyventojams. Tai būtų ne pir-mas kartas, kai vartotojų pečius užgriū-va visiškai nelaukta našta.

Europos mokėjimų rinka tikrai nė-ra tobula, bet ir ne tokia bloga, kad re-guliavimo institucijoms reikėtų kištis,nustatyti kainas, iki galo neišsiaiškinus,kokių pasekmių tai galbūt turėtų vi-siems rinkos dalyviams ir kiek papildo-mų priemonių tektų imtis. Kai kuriųveiksmų neabejotinai derėtų vengti, ki-tus - labai gerai reglamentuoti, betsvarbiausia - būtina užtikrinti, kad ne-nukentės nė vienas šios rinkos dalyvis.Galbūt reikėtų griebtis kokių nors nau-jų priemonių, kurios padėtų apgintivartotojų interesus.

Turime pasimokyti iš kitų patirties,pavyzdžiui, iš Ispanijos, ir vengti ne-veiksmingų, neišbaigtų ir netinkamųpriemonių, nes jos galutiniams varto-tojams pridarys daugiau žalos, neguduos naudos. •

Atlikus tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad kokia nors sutaupytų lėšų dalis Ispanijoje

kokia nors forma atiteko vartotojams.

Pridarys nuostolių kortelių turėtojams

FAKTAIEnrique Calvet yra įvairių Europos poli-tikos, verslo institucijų konsultantas,tarptautinių ir institucinių santykių, va-dybos, socialinio dialogo, makroeko-nomikos bei politikos ekspertas.1957 metais įsteigtas EESRK yra ES pa-tariamasis organas, konsultuojantis di-džiąsias Bendrijos institucijas: EuroposKomisiją, ES Tarybą ir EP.

Per penkerius metus, nuo 2006-ųjų iki 2010-ųjų,tarpbankiniai mokesčiai Ispanijoje buvo

sumažinti daugiau kaip 57 procentais.

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Drabužiais internetu prekiaujan-čios parduotuvės džiaugiasi, kadjuos vienodai aktyviai perka irmiesto, ir kaimo gyventojai. Madingiems apdarams pinigų negaili ūkininkų žmonos.

Mados prekes - drabužius, avalynę,aksesuarus - internetu vienodai perkatiek didmiesčių (36,8 proc.), tiek kaimųgyventojai (36,4 proc). Tai nustatyta perUAB “Spinter tyrimai” atliktą apklausą,kurią užsakė interneto parduotuvė Sti-lago.lt, priklausanti vienuolikoje Vidu-rio ir Rytų Europos šalių veikiančiamelektroninės prekybos tinklui “StudioModerna Fashion Group”.

Užsako ir kaimynams“Interneto parduotuvėse perkantys

kaimo gyventojai vienu metu įsigyja di-desnį kiekį skirtingų dydžių drabužių.Greičiausiai pasipuošti panorusi ūki-ninko žmona surenka ir kaimynų užsa-kymus, kad jai nekainuotų drabužiųpristatymas, nes vienos siuntos atveži-mo į kaimą suma gerokai viršija pirki-nių vertę”, - spėjo “Stilago” projektoLietuvoje vadovė Jurgita Videikaitė.

Ji prisiminė, kad didžiausia pirkėjoper mėnesį išleista pinigų suma siekė

13,3 tūkst. litų. Tačiau projekto vadovėpridūrė, jog itin prabangūs žinomų pre-kės ženklų gaminiai Lietuvos žmoniųnevilioja. Jie linkę rinktis praktiškesniusapdarus už vidutinę kainą.

Stilago.lt narių klubui priklausantysklientai praėjusį mėnesį labiausiai pir-ko “Triumph” gaminius, o visi kiti - di-džiausio prancūzų e. prekybos tinklo“La Redoute” drabužius ir avalynę.

Bendrovė bendradarbiauja su ABLietuvos paštu. Jeigu užsakymo sumanesiekia 300 litų, už pristatymą pirkėjasmoka 10 litų.

Beje, įdomi detalė - kaimo gyvento-jai, užsisakantys prekes internetu, ne-drįsta atsiskaityti už jas per elektroninębankininkystę, todėl už pirkinius su-moka grynaisiais kurjeriui.

Asocijuojasi su gera kainaŽmonės, paklausti, su kuo jiems aso-

cijuojasi interneto parduotuvės, dažniau-siai minėjo mažesnes kainas (14 proc.) irpatogumą pirkti (9 proc.). “Elektroni-nėms parduotuvėms nereikia išlaikytibrangiai kainuojančių patalpų, aptar-naujančiojo personalo, sandėlių, todėljos, išvengdamos šių išlaidų, gali nusta-tyti mažesnes prekių kainas nei įprastosparduotuvės”, - aiškino J.Videikaitė.

Jos manymu, internetu dažniausiaiperka ne tik norintys sutaupyti, bet irskubantys žmonės, nes vidutinis apsi-

pirkimo laikas virtualiose parduotuvė-se tesiekia 3,5 minutės. “Kai kurie pir-kėjai, o dažniau - pirkėjos, prieš įsigyda-mi drabužį pasimatuoja jį realioseparduotuvėse. Tada grįžta namo ir už-sisako prekę su nuolaida internetu”, -sakė J.Videikaitė.

Ji pažymėjo, kad vartotojai, kuriemspirmąkart internetu įsigytas drabužistiko, nesibodi vis didesnę dalį savospintos užpildyti e. parduotuvėje pirk-tais apdarais. Tokių nuolat sugrįžtan-čių klientų Stilago.lt turi 72 procentus.

Veikia rekomendacijosDaugiau kaip 40 proc. apklaus-

tųjų teigė, jog e. parduotuvę renka-si vadovaudamiesi draugų patari-mais, 33 proc. sprendimą priimaperžiūrėję kelių interneto parduo-tuvių pasiūlymus. Apie 22 proc. gy-ventojų pasitiki rekomendacijomisinternete ir įvairiuose socialiniuosetinkluose.

Mažesnių miestų gyventojai ma-žiau pasitiki kitų pirkėjų nuomone in-ternete ir forumuose. Jie mėgsta tie-

sioginį kontaktą, todėl dažniau kon-sultuojasi paskambinę į klientų aptar-navimo skyrių. Stilago.lt vadovai su-skaičiavo turintys 7 konkurentus,prekiaujančius drabužiais internetu,tad siekia išsiskirti iš jų plačiausiuasortimentu. Kitąmet planuojama su-daryti sutartis su dar dviem didžiu-liais madingų drabužių tiekėjais. Su“La Redoute” taip pat yra pasirašytastiesioginis kontraktas, todėl prancūzųtinklo prekių nebereikia parsisiųsti įLietuvą už 50 eurų.•

Ūkininkės puošiasi interneto parduotuvėse

Kaimo gyvento-jai, užsisakantysprekes interne-tu, nedrįsta užjas atsiskaitytiper elektroninębankininkystę. LŽ archyvo nuotraukos

Verslo orbita 172012 11 12Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Viešųjų pirkimų įstatymasnumato, kad vertindamospasiūlymus valstybinės įs-taigos ir įmonės privalo va-dovautis mažiausios kainos

arba ekonominio naudingumo verti-nimo kriterijais. Neapeinant šio įstaty-mo raidės, 91 proc. visų viešųjų pirkimųLietuvoje atliekama pagal mažiausioskainos vertinimo kriterijų, t. y. per me-tus maždaug 9 mlrd. litų iš dešimtiesatitenka tiems, kurie viešųjų pirkimųkonkursams pateikia pačius pigiausiuspasiūlymus ir rodo nosį konkurentams,garantuojantiems kokybę ir sąžiningusverslo santykius.

Kitose Europos Sąjungos šalysepirkimai pagal ekonominio naudin-gumo vertinimo kriterijus sudarodaugiau kaip 70 procentų.

Laikas brangesnisPigiausia prekė, paslauga ar dar-

bas retai kada būna kokybiškiausia.Tai pažymi verslininkai ir siūlo vals-tybinėms institucijoms mokytis išverslo patirties, kaip racionaliai tvar-kyti turimus pinigus.

“Mažiausia pasiūlyta kaina reiškiamažiausias sąnaudas. O mažiausiossąnaudos yra tada, kai samdominekvalifikuoti darbuotojai, teikiamosnekokybiškos paslaugos, nepaisomadarbų saugos ir kitų reikalavimų,darbo užmokestis mokamas voke-liais. Sąžiningai konkuruoti kitiemsrinkos dalyviams, kurie mokesčius iralgas moka skaidriai, galimybių ne-lieka”, - teigia Lietuvos verslo konfe-deracijos vadovas Valdas Sutkus.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai,kad nenumačius efektyvių saugik-lių tokia viešųjų pirkimų praktikaprovokuoja įmones neprotingai ri-zikuoti, mat neretai kompanija sie-kia bet kokia kaina gauti užsakymą,tačiau laimėjusi konkursą apsižiū-ri, kad nepajėgs įvykdyti įsipareigo-jimų. Anot V.Sutkaus, kai laimi nepats geriausias, kalbėti apie konku-renciją nelieka prasmės. Dėl to kaikurios įmonės nė nebando dalyvau-ti viešųjų pirkimų konkursuose -būtų tik bergždžiai gaištamas laikas,reikalingas konkursiniam pasiūly-mui parengti.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT)vadovas Žydrūnas Plytnikas irgi su-tinka, kad pigiausias pasiūlymas nevisada būna geriausias. “Dažnai taireiškia ir prastesnę kokybę, neefek-

tyviai išleistus mokesčių mokėtojųpinigus arba netgi nuostolius, kaitiekėjas nesugeba įvykdyti nerealiųįsipareigojimų”, - sako tarnybos va-dovas, bet atkreipia dėmesį į tai, kadViešųjų pirkimų įstatymas numatoir saugiklių. Pavyzdžiui, perkančio-ji organizacija privalo pareikalautipagrįsti neįprastai mažą prekių, pa-slaugų ar darbų kainą.

Diagnozė - nekompetencijaViešuosiuose pirkimuose ir Lietu-

voje, ir užsienyje dalyvaujančios in-formacinių technologijų UAB “Nor-

tal” vadovo Arnoldo Jankūno įsiti-kinimu, mažiausios kainos kriterijusturėtų būti taikomas tik tada, kai pir-kimo objektas yra konkretus ir galibūti vienareikšmiškai apibūdintas.

“Kiekvienas pirkėjas nori įsigytijam reikalingą daiktą kuo pigiau, to-dėl jei keli gamintojai siūlo tą patįproduktą su tais pačiais parametrais,nėra prasmės už prekę mokėti bran-giau. Tačiau ką organizacija gali nu-sipirkti pagal mažiausios kainoskriterijų? Tiekėjas, pardavęs už ma-žiausią kainą, padarys tik tai, kas bu-vo parašyta pirkimo reikalavimuose,o klientas, iki tol niekada tokios sis-temos nediegęs, apie ją neką nutuok-damas gaus minimalų sprendimą,kuris formaliai gal ir atitiks techni-nius reikalavimus, bet vargu ar bustinkamas naudoti. Netinkamą auto-mobilį ar kitą plataus vartojimo pre-kę galima parduoti, bet netinkamosinformacinės sistemos niekam kitamneparduosi”, - aiškina A.Jankūnas.

Naudingumas - už kulisųŽ.Plytnikas teigia, kad pasiūlymų

vertinimas, pasirinkus ekonominio

naudingumo vertinimo kriterijų,reiškia daug sudėtingesnes ir ilges-nes pirkimo procedūras, nes tokiųkonkursų sąlygoms parengti reikiaspecialių, su pirkimo objektu susiju-sių žinių. “Dėl to yra didesnė tikimy-bė sulaukti tiekėjų pretenzijų, teis-minių ginčų dėl galbūt subjektyvauspasiūlymų vertinimo pagal nustaty-tus ekonominio naudingumo verti-nimo kriterijus, taip pat dėl neracio-nalaus lėšų panaudojimo”, - sakotarnybos vadovas.

Tačiau kažin ar pasisamdyti kom-petentingą specialistą konkurso są-

lygoms parengti kainuos brangiau,negu nusipirkti pigų, bet dažnai re-montuotiną daiktą.

“Dažnai perkančiosios organiza-cijos bijo netinkamai įvertinti pasiū-lymus, nustatyti netinkamus lygina-muosius svorius, pasirinkti ne pačiusgeriausius ekonominio naudingu-mo kriterijus. Pasirinkus mažiausioskainos vertinimo kriterijų, nereikiarūpintis dėl ekonomiškai naudin-giausio pasiūlymo parametrų”, - įsi-galėjusią perkančiųjų organizacijų“tinginio psichologiją” aiškina advo-katų kontoros “LAWIN Lideika, Pet-rauskas, Valiūnas ir partneriai” teisi-ninkė Laura Šlepaitė.

Pasak A.Jankūno, net tada, kaiyra taikomas ekonominio naudin-gumo vertinimo kriterijus, perkan-čiosios organizacijos daug dėmesioskiria kainai. “Perkančioji organi-zacija taip elgiasi norėdama apsi-drausti nuo galimų kaltinimų šališ-kumu. Šiuo metu kainos parametrassudaro 60 ar net 70 proc. viso eko-nominio naudingumo vertinimokriterijaus, tačiau kaina turėtų su-daryti 40-50 proc. pasirinkimo mo-

tyvo, o likusi dalis - įmonės prakti-nė sėkmingų projektų patirtis, spe-cialistų kvalifikacija, projekto įgy-vendinimo planas, numatoma stra-tegija, metodikos”, - sako “Nortal”direktorius.

Kas siūlomaVerslo advokatės L.Šlepaitės nuo-

mone, perkančiosios organizacijosturėtų būti skatinamos taikyti eko-nomiškai naudingiausio pasiūlymovertinimo kriterijų. “Būtų galimanustatyti sąrašą pirkimo objektų irnurodyti, kokias paslaugas, prekesir darbus perkančiosios organizaci-jos turėtų pirkti vadovaudamosimažiausios kainos kriterijumi, opriešingu atveju turėtų pagrįsti savopasirinkimą netaikyti ekonomiškainaudingiausio pasiūlymo vertinimokriterijaus”, - siūlo verslo teisės spe-cialistė.

“Galima įtraukti ir tokius para-metrus, kurie vienu metu padėtų irkovoti su šešėliu, ir prisidėtų priekokybiškų produktų ar paslaugųpirkimo. Vienas tokių reikalavimųviešuosiuose konkursuose dalyvau-jančioms įmonėms galėtų būti rei-kalavimas darbuotojams mokėti vi-dutinį šalies atlyginimą. Tai pri-sidėtų prie ekonomikos skaidrini-mo ir būtų reali kova su šešėliu, nesužkirstų kelią konkursuose dalyvau-ti neskaidrioms įmonėms”, - svars-to V.Sutkus.

Panašią praktiką nuo praėjusiųmetų rudens pradėjo taikyti Vilniausmiesto savivaldybė. Iš viešuosiuosepirkimuose dalyvaujančių tiekėjų jireikalauja, kad darbuotojams būtųmokama ne mažiau kaip 90 proc. vi-dutinio darbo užmokesčio.

“Įmonės, anksčiau dalyvaudavu-sios viešųjų pirkimų konkursuose,pasiūlymo kainą mažindavo dar-buotojų atlyginimų sąskaita. Dabarjos turi labai pasistengti ir pasiūly-ti ne tik kokybiškas paslaugas, bet irpaisyti savo darbuotojų interesų.Esame sulaukę pastebėjimų, kadviešieji pirkimai tapo skaidresni irįmonės gali lygiai varžytis tarpusa-

vyje”, - teigia Vilniaus savivaldybėsViešųjų ryšių skyriaus vedėjas Eri-kas Bėrontas.

Tiesa, Ž.Plytniko nuomone, reika-lavimas darbuotojams mokėti viduti-nio mėnesinio darbo užmokesčio dy-džio atlyginimą galbūt diskriminuotųtiekėjus. “Viešuosiuose pirkimuosenegalėtų dalyvauti smulkios ir vidu-tinės įmonės, kurios šiuo metu yrapajėgios darbuotojams mokėti tik mi-nimalią mėnesio algą”, - pažymi VPTvadovas.

“Nortal” vadovas kaip išeitį per-kant neapibrėžtus objektus, pavyz-džiui, intelektinius sprendimus, ku-rių sukūrimo kaina negali būtižinoma iš anksto, siūlytų kainos ne-fiksuoti. Tokiu atveju galėtų būti su-sitarta dėl darbo, kuris turi būti at-liktas, dėl valandinio specialistųdarbo įkainio ir apmokamų faktiniųdarbo sąnaudų.

“Dauguma komercinių klientųtaip perka. Įprasta, pavyzdžiui, susi-tarti dėl paslaugų pirkimo dvejiemsmetams, kad nereikėtų kiekvienodarbo, nors ir nedidelės apimties,pirkti atskirai. Taip sutaupoma dauglaiko, žmogiškųjų išteklių, nes tam,kad nupirktum 200 tūkst. litų ver-tės darbą, viešųjų pirkimų procedū-ros Lietuvoje gali užtrukti iki pus-mečio”, - perspėja A.Jankūnas. Todėljis siūlytų kai kuriais atvejais nenu-rodyti galutinės kainos, o tik nusta-tyti, pavyzdžiui, papildomiems re-guliariems priežiūros ir atnauji-nimo darbams reikalingų darbo va-landų kainą.

Anot jo, pirkimo būdas, kai apmo-kamos faktinės paslaugų teikėjo są-naudos, yra plačiai paplitęs Skandi-navijos ir daugelyje kitų išsivysčiusiųšalių, o Lietuvoje visi viešieji pirki-mai vykdomi fiksuota kaina. •

Kokybė bejėgė prieš mažiausią kainą

Viešųjų pirkimų dinamika

Metai Pirkimų Pirkimų vertė, skaičius mlrd. litų

2007 9126 9,507

2008 9152 9,560

2009 7633 6,411

2010 12 511 8,926

2011 13 064 10,844

2012 I pusm. 5175 5,530

Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba

Klaipėdos arenos statybos darbai, kurių konkursas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų, pabrango daugiau nei 15 mln. litų, nes teko pirkti papildomų darbų. / LŽ archyvo nuotrauka

“JUODASIS SĄRAŠAS”Ūkio ministerija parengė Viešųjų pirkimo įs-tatymo pakeitimus, kurie leistų sukurti pik-

tybiškai sutartinių įsipareigojimų nevykdan-čių tiekėjų “juodąjį sąrašą”.

Iki šiol nebuvo sukurta efektyvių saugikliųapsidrausti nuo tiekėjų piktnaudžiavimo, kai

siekiant bet kokia kaina laimėti yra siūlomanepagrįstai maža kaina.

Seimui pritarus siūlomiems įstatymo pakei-timams, perkančioji organizacija galės at-mesti nesąžiningo, į “juodąjį sąrašą” įtraukto

tiekėjo pasiūlymą.Panašūs “juodieji sąrašai” yra naudojami irkitose užsienio šalyse, tarptautinėse organi-zacijose. Pavyzdžiui, Pasaulio bankas skelbianesąžiningų, korumpuotų tiekėjų sąrašą. Su į

jį patekusiomis įmonėmis draudžiama suda-ryti sutartis dėl dalyvavimo Pasaulio bankofinansuojamuose projektuose.

“Kaina turėtų sudaryti 40-50 proc. pasirinkimomotyvo, o likusi dalis - įmonės praktinė sėkmingų projektų patirtis, specialistų

kvalifikacija, projekto įgyvendinimo planas,numatoma strategija, metodikos.”

Viešuosiuose pirkimuose įsigalėjęs mažiausios kainos kriterijus niekais verčia verslo norusir galimybes biudžetinėms organizacijoms siūlyti aukščiausios kokybės prekes ir paslaugas.Pastangos taupyti neretai vėliau virsta papildomomis sąnaudomis.

PABRANGO 15 MILIJONŲŲKlaipėdos arenos statybos darbai, kurių kon-

kursas buvo vykdomas pagal mažiausios kai-

nos vertinimo kriterijų, pabrango daugiau nei

15 mln. litų, nes teko pirkti papildomų darbų.Kad bendra statybų kaina išaugs, buvo gali-ma nuspėti, nes konkursą laimėjusi įmonėpasiūlė ypač mažą kainą - maždaug 20 mln.mažesnę nei visų konkurse dalyvaujančiųįmonių pasiūlymų vidurkis.Arenos statyba truko beveik metus ilgiau irbuvo baigta prieš pat Europos krepšiniočempionatą. Tačiau problemos nesibaigė irją pastačius.Praėjus vos metams nuo statybų pabaigos,pradėjo aiškėti defektai. Arenos operatoriaiskundžiasi dėl problemų garso ir vėdinimosistemose.

Viešieji pirkimai

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Tebesitęsianti euro zonos skolųkrizė, lydima neapibrėžtumonuotaikų, yra puiki proga užpatrauklią kainą įsigyti informa-cinių technologijų įmonių.

Taip atvirai kalba skandinavų gi-gantai, siekiantys tokio konsolida-cijos lygio Baltijos šalyse, koks pa-siektas Skandinavijoje.

Banko “Nordea” duomenys rodo,kad informacinių technologijų (IT)sektorius yra tarsi užuovėja nuo eko-nominio bangavimo, nes IT tarptau-tinės prekybos apimtis, net ir per 2008metų krizę, augo, o daugumos kitųkrito. Visgi šiuo metu Baltijos šalyseyra nemažai IT paslaugų įmonių, ku-rios norėtų būti nupirktos ir taip įsi-lieti į didesnių IT žaidėjų sudėtį.

Arūnas Bartusevičius lig šiol džiau-giasi, kad laiku skandinavams parda-vė jam priklausiusias UAB “Sonex”grupės akcijas. “Jas pardaviau dar 2007metų pabaigoje, tuomet, kai visi tikėjo-si, kad įsisukę verslo augimo varikliaiir toliau nesustos. Netrukus paskui su-bliūškusį nekilnojamojo turto burbu-lą orą išleido ir IT įmonių išsipūtusiosvertės balionai, o man beliko džiaug-tis gera kaina, už kurią pardaviau sa-vo akcijas”, - pasakojo jis.

Šiuo metu A.Bartusevičius vado-vauja UAB “Atea Baltic”, kuri prik-lauso didelei Norvegijos IT kompa-nijai “Atea”, turinčiai 82 biurusseptyniose šalyse: Norvegijoje, Švedi-joje, Danijoje, Suomijoje, Lietuvoje,Latvijoje ir Estijoje.

Kad tai yra stambus žaidėjas Balti-jos šalyse, rodo skaičiai: “Atea Baltic”apyvarta šiemet per 9 mėnesius buvo216 mln. litų, metus planuojama baig-

ti pasiekus 100 mln. eurų vertės par-davimą, o bendras visų “Atea” įmoniųpardavimas sudaro apie 9 mlrd. litų.

Nupirko 4, pirks dar tiek patPasirodo, kai turi tokį užnugarį, pa-

prasta dėstyti įspūdingus augimo fak-tus. Šiemet savo pajamas padvigubi-nusi “Atea Baltic” tą patį padarys irkitąmet, nes planuoja įsigyti net 4 įmo-nes Baltijos šalyse. Tiek pat įmonių jiįsigijo per pastaruosius porą metų. Trisiš jų Lietuvoje - UAB “Elsis IT”, UAB“Biznio mašinų kompanija” ir UAB“Kauno BMK”. Estijoje bendrovė“NG Infra” nupirkta iš ją valdžiusios“Net Group”.

Paklaustas, kokio IT profilio įmo-nes nusižiūrėjo pirkti “Atea Baltic”,A.Bartusevičius atsakė, kad jos, kaipir jo vadovaujama bendrovė, yra

“Cisco”, “Hewlett-Packard”, “Leno-vo” ir kitų pasaulinių gamintojų, ku-rių technologijas diegia ir jo vado-vaujama įmonė, partneriai.

“Dabar geras metas pirkti IT įmo-nes už pirkėjui patrauklią kainą. Ka-dangi skandinavai pinigų turi, taip ir

daro savo plėtrai užtikrinti. Plėstispatiems organiškai užimtų per dauglaiko”, - atskleidė planus jis.

A.Bartusevičius įsitikinęs, kadkonsolidacija yra Baltijos šalių ITrinkos ateitis. Mat Danijos, Norve-gijos IT sektoriai primena bankų

rinką, kur veikia apie 10 stambesniųžaidėjų, o dabar vien Lietuvoje vei-kia apie 200 IT įmonių, išlaikančiųkonkurencijos įtampą tarp visų rin-kos dalyvių. “Be to, kuo didesnė ITįmonė, tuo didesnių projektų galiimtis. Taigi situacija laikui bėgantkeisis konsolidacijos linkme”, - ten-dencijas įžvelgė jis.

Pirkėjai nesnaudžiaInvesticinės bankininkystės UAB

“Prime Investment” analitikas Vygan-das Jūras patvirtina, kad pastaruoju me-tu įsigijusi nemažai bendrovių “Atea”,kiek jam žinoma, neketina sustoti. “Ta-čiau vargu ar galima šią bendrovę įsigi-jimo apetitu išskirti iš kitų pajėgių ITbendrovių Baltijos šalyse. Bendra situa-cija yra tokia, kad bendrovės, kurios tra-diciškai yra orientuotos į vidaus rinką,

nelabai turi galimybių organiškai plės-tis. Valstybinis sektorius, bent jau Lietu-voje, yra sustingęs, o privatus taip patsusitraukęs. Todėl beveik visi didesnirinkos dalyviai svarsto plėtros per įsigi-jimą galimybes, ir tai daro. Apie savoketinimus pirkti kitas įmones yra pa-

reiškusi “Blue Bridge”, to neslepia ir“Nortal”, “Baltic Cata Center”. “Alnosgrupė” taip pat nuolat svarsto naujasplėtros sritis investuodama ar įsigydamaankstyvos stadijos komandas. “Lattele-com”, žinau, irgi nesnaudžia”, - pasa-kojo V.Jūras.

Vis dėlto tiek horizontalios, tiekvertikalios plėtros galimybių per įsi-gijimą mažėja, nes nėra tinkamų įsi-gyti objektų. Analitikas sako žinąsesant nemažai kompanijų, kurios“guli ant prekystalio” jau kurį laikąir nieko nebedomina. Jis mato kitąišeitį plėtros išalkusioms bendro-vėms - plėsti eksportą.

Trečias brolis eksporto peroneKalbėdamas apie IT paslaugų eks-

portą metinės “Atea Action 2012”konferencijoje banko “Nordea” vy-riausiasis ekonomistas ŽygimantasMauricas konstatavo, kad Lietuvapagal IT paslaugų eksporto rodikliusyra tarsi trečias brolis, nes nusilei-džia ir Latvijai, ir Estijai.

A.Bartusevičiaus nuomone, taipyra todėl, kad Ryga yra strategiškaigeresnėje vietoje negu Vilnius, todėlLatvijoje ir įleido šaknis kur kas dau-giau pasaulinių IT gamintojų.

Tuo tarpu V.Jūras kaip svarbiausiąšios problemos priežastį nurodo pras-tą valstybinio sektoriaus požiūrį į ITpaslaugas ir išlaidas joms. “Manau,pagrindinė priežastis yra politinės va-lios nebuvimas. Čia panašiai kaip suSaulėtekio komisija: vykdomasis or-ganas yra, o politinės valios nėra.Aukštųjų technologijų plėtojimas bu-vo vienas pagrindinių konservatoriųšūkių, tačiau, be “Barclays” ir “WesterUnion” atėjimo, kitos pažangos ne-matyti. Dauguma el. projektų valsty-biniu mastu pastaruosius ketveriusmetus sustingo”, - svarstė jis.•

2012 11 12Lietuvos žinios18 Verslo orbita

Vien Lietuvoje veikia apie 200 IT įmonių, išlaikančių konkurencijos įtampą tarp

visų rinkos dalyvių.

Geras metas pirkti IT įmones

VIDA BORTELIENĖ

Rusų žvejybinio tralerio savininkai, užvertę Lietuvosteismus tomais bylų, nesugebėjopanaikinti turto arešto ir išvengtivaržytynių. Jiems nepadėjo ir valstybės institucijos.

Klaipėdos uosto kapitonas AdomasAlekna džiaugiasi, kad be priežiūroskelerius metus palikto Murmanske re-gistruoto laivo “Mount Kent” istorijo-je pagaliau matyti šiokių tokių pro-švaisčių. Iki tol jo savininkų atstovaivis žadėdavo atsiųsti įgulą, bet žodžionetesėdavo. Dabar tikimasi, kad jaudukart skendęs laivas greitai turėsnaują šeimininką ir ateinančią žiemąpanašių rūpesčių uoste nebekels. Jį busgalima išbraukti iš potencialių “sken-duolių” sąrašo, į kurį šiuo metu įtrauk-ti keturi laivai. Tai mažiausias skaičiusper visą uosto istoriją.

Plūduriuoja penktus metusTarptautinį atgarsį ir kriminalinį at-

spalvį įgijęs “Mount Kent” sulaikymoKlaipėdoje atvejis suteikė naudingospatirties jūrines bylas nagrinėjantiemsteisėjams, kurie ne kartą tarptautineskonvencijas interpretavo skirtingai.Vien bylų teismingumo klausimą jieaiškinosi pusantrų metų. Bet įžvelgtitolesnę peripetijų eigą dar gana sudė-tinga, nes Rusijoje yra pasikeitęs vie-nas iš dviejų “Mount Kent” savininkų,nors, mūsų teisininkų akimis, tai ne-galimas dalykas, kai laivas areštuotas.

Rusijos Federacijos Archangelskosrities įmonėms priklausantis pramo-ninis žvejybinis traleris 2008 metais įKlaipėdą atplaukė iškrauti žuvų. Kro-vinys priklausė generaliniam agentui“Ocean Pride Ltd”. Kaip tokiais atve-jais įprasta, nuspręsta laivą uoste pa-rengti kitam žvejybos sezonui ir sure-montuoti. Bet jo prastova užtruko nekelis mėnesius, o daugiau kaip ketve-rius metus.

Kaina per varžytynes nekilo Pinigai už parduotas žuvis, (skirti

išlaidoms Klaipėdos uoste padengtiir įgulai už darbą sumokėti) dingomūsų teisėsaugos pareigūnams su-nkiai pasiekiamose bankų sąskaitose.Todėl ginčai dėl skolų buvo nukreip-ti į laivo savininkus - bendroves “Sev-naučflot” ir “Zimniaja zolotica”.

Šios per atstovą kreipėsi pagalbos įRusijos konsulą Klaipėdoje ir mūsųšalies valdžią, tačiau užtrukusi žvejy-binio tralerio priklausomybės opera-cija vis tiek baigėsi varžytynėmis. Okeliais milijonais litų savininkų verti-namas turtas tarsi išgaravo ore.

Lapkričio 7 dieną teismo antstolėVida Daugirdienė laivą “Mount Kent”pardavė iš varžytynių, jo pradinę 480tūkst. litų kainą dalyviams pakėlus voskeliais procentais. Pasak V.Daugirdie-nės, varžytynėse dalyvavo du juridiniaiasmenys iš Klaipėdos. Laivas parduo-tas už 494 490 litų. Aktas bus patvirtin-tas, jei laimėtojas per 20 dienų sumo-kės pinigus.

Tačiau varžytynės gali būti panaikin-tos, jeigu teismas patenkins laivo savi-

ninkų skundą dėl kainos, nors tai, ants-tolės manymu, mažai tikėtina. “Skoli-ninkas yra apskundęs varžytynes. Jissiekia vilkinti pinigų išieškojimą, kaipdarė iki šiol. Bet yra įsiteisėjusi birželio27 dienos nutartis, kad visi mano veiks-mai teisėti, išieškojimas vykdomas pa-grįstai”, - aiškino V.Daugirdienė.

Skundas dėl turto vertintojų 2010metais nustatytos 600 tūkst. litų kainos,kurią antstolė sumažino, apsuko duteismų instancijų ratus. Prieita prie iš-vados, kad laivo kapitono ieškinį dėlnesumokėto beveik 100 tūkst. litų už-darbio neįmanoma patenkinti kitaip,kaip tik pardavus tralerį už metalo lau-žo kainą. Tačiau kiti kreditoriai susirū-pinę, kad už laivą gautų pinigų neuž-teks visiems reikalavimams padengti,nes jie artėja prie milijono litų.

100 metrų krantinės ir 377 tūkst. litų

1967 metais Didžiojoje Britanijojestatytą tralerį sunku pavadinti senagelda, nors dabar jis atrodo gana var-ganai. Prieš ketverius metus “MountKent” buvo suremontuotas. Tokių ardar prastesnių žvejybinių laivų van-denyne pilna.

Traleriui, kurio ilgis 64,54 metro,uoste laikyti reikia 100 metrų kranti-nės. Už jos naudojimą Klaipėdos vals-tybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD)visą laiką skaičiavo mokestį. Pirmąkartą užšalus laivo sistemoms ir jamėmus skęsti, gelbėjimo darbai kaina-vo 151 tūkst. litų, antrą kartą - beveik100 tūkst. litų. Bendra KVJUD pre-tenzija siekia 377 tūkst. litų.

Pasak KVJUD teisininko Vaido Ba-tūros, spalio 17 dieną teismo antstoleiV.Daugirdienei buvo įteiktas prašymastenkinti šį reikalavimą pirmumo tvar-ka, nes tokią privilegiją numato 1993metų tarptautinė jūrinė konvencija.Tačiau tai negarantuoja, kad uostas at-gaus visą skolą, nes pinigų paskirstymoprincipai, V.Batūros teigimu, priklau-sys nuo antstolės.

Teisėtų pretendentų į pinigus, gau-tus už laivą, esama ir daugiau. Lietu-vos apeliacinis teismas šiemet spalio12 dieną atmetė Rusijos įmonės skun-dą ir paliko galioti Klaipėdos apygar-dos teismo sprendimą, kuriuo “Sev-naučflot” turi sumokėti bendrovei“Uosto vartai” beveik 230 tūkst. litųuž laivo “Mount Kent” agentavimopaslaugas. Dalį skolų yra prisiteisę irlaivininkai.

LŽ ne kartą rašė, kad traleris “MountKent” Klaipėdoje buvo trissyk areš-tuotas, ir dukart teismuose priimtisprendimai ankstesnes nutartis nai-kinti. Iš pradžių - dėl Norvegijos laivųremontininkų reikalavimo atlygintiskolas, paskui - dėl Klaipėdos įmoniųpretenzijų, susijusių su laivo agento“Ocean Pride Ltd” prievolėmis.

Uostininkai spėja, kad tralerį nusi-pirkęs neįvardytas varžytynių dalyvispjaustys jį į metalo laužą ten pat, prieVakarų laivų gamyklos krantinės, nestai viena iš šios įmonės veiklų.

Mažai tikėtina, kad naujasis savinin-kas ryšis “Mount Kent” remontuoti -tokiu atveju laivui prireiktų naujų do-kumentų. Lietuvos žvejybos įmoniųatstovai tikino šiomis varžytynėmis ne-sidomėję, nes laivas tinkamas žvejotitik atvirame vandenyne.•

IT PASLAUGŲ EKSPORTAS2011 METAIS, MLN. EURŲ

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Estija 34 38 44 58

Latvija 28 28 31 38

Lietuva 8 9 9 14

Lenkija 318 363 389 452

Šaltinis: “Eurostat”

Laivas parduotas už metalo kainą

Rusų tralerio “Mount Kent” pardavimas iš varžytynių - gera žinia uostininkams, bet ne jo savininkams. / Vidos Bortelienės nuotrauka

A.Bartusevičius įsitikinęs, kad konsolidacija yra Baltijos šalių IT rinkosateitis. / LŽ archyvo nuotrauka

Šou ir pramogos 192012 11 12Lietuvos žinios

Ankstų rytą sostinės menų fab-rike “Loftas” sužibo studijinisapšvietimas ir pasigirdo šokėjųbatų kaukšėjimas. Visa dienabuvo suplanuota iki smulkme-nų. Kiekviena šokių grupė pervalandą turėjo nufilmuoti savokompoziciją pagal “Skamp”dainos “Revolution” ištrauką.

Taip iš detalių pamažu ryškėjochoreografinio vaizdo klipo rėmai.“Tiesą sakant, maniau, kad klipas iš-eis paprastesnis. Nesitikėjau, jog pa-vyks pagauti tokius filmavimo rakur-sus, įdomius kadrus. Peržiūrintmedžiagą viskas atrodė ryšku ir pro-fesionalu”, - komentavo projektoiniciatorius Šarūnas Kirdeikis.

Vaizdo klipe nusifilmavo per 70 šo-kėjų iš šešių grupių: “Show Makers”akademijos, akademijoje šokančiosgrupės HEX, gatvės šokių centro “Ro”,studijos RE_D, “G House” ir “IndYDance” studijos grupės “Just try me”.Jame taip pat pasirodė akrobatiniųtriukų atlikėjai “Broliai akrobatai”.

“Skamp” planuose vaizdo kliponebuvo. “Patys nelabai planavomkurti klipo, nes iš tikrųjų dabar sun-kiai susiruošiam net įrašyti ką nors- visi esam užsiėmę kitais projektais,- sakė “Skamp” narys Vilius Alesius.- Galbūt tokia ir yra mūsų vizija -kas nors pasiima dainą ir sukuriapagal ją savo įsivaizduojamą varian-tą. Tai geriausia išeitis.” Grupės na-riai kalba, kad šokėjų kūrinys turė-tų tapti ir jų dainos oficialiu vaizdoklipu. Tiesa, šoko ir į repeticijas kar-tu su “Show Makers” vaikinaisvaikščiojo tik Erica Jennings. Kiti“skampai”, apsupti šokėjų, atliko fi-nalinę dainos dalį. “Erika geriausiaiiš mūsų juda, o mudu su Viliumi ne-labai kokie šokėjai. Sako, jei gali ne-dainuoti - nedainuok, tad mes taipstengiamės nešokti”, - juokavo Vik-toras Diawara.

Galutinį choreografinį vaizdo klipąpagal “Skamp” dainą “Revolution” iš-vysime jau lapkričio pabaigoje.•LŽ

Grupės “Skamp” revoliucija įgauna vaizdą

Repo muzika - tiesa ir tik tiesaVIKTORIJA SINICAITĖ

Dviejų reperių Ygos ir Brooduetas išleido albumą “Žanrofanatikai”, kuriame įrašyti jųsoliniai kūriniai ir bendros dainos. Tai penkerių metųkruopštus darbas, kurį vaikinai atliko patys.

Yga repavo kartu su “Da Mani-fest”, vėliau - grupėje “Legato”, oBroo turbūt geriausiai atsimename išJBC laikų ir jų hito “Sijonėlis”. Yga(Igoris Ragozinas) ir Broo (DonatasZacharovas) nė nepajuto, kaip pra-dėjo kurti kartu. “Donatas manekviesdavo į koncertus, o aš jį. Jis įkū-rė savo įrašų studiją ir kvietė mane jo-je dirbti, todėl tarsi savaime pradėjo-me kurti kartu”, - pasakojo Yga.

Kad išgirstų“Žanro fanatikai” yra penkerių me-

tų kruopštus darbas, kurį Yga ir Brooatliko patys. “Šis albumas pasirodėvien mūsų pastangomis. Viską pada-rėme savo rankomis ir šio albumo ne-galima nusipirkti parduotuvėse, o tikiš mūsų asmeniškai (visa informacija- igabroo.lt). Taigi jis pasiekiamas tiktiems, kurie tikrai nori klausytis mū-sų muzikos”, - sakė Igoris.

Jis LŽ teigė, kad repo tikslas nėra konors mokyti ar giedoti ditirambų.“Reikia žinoti, ką nori pasakyti žmo-nėms. Šiandien visi įsisukę į savo gyve-nimą, nuolat skuba, rūpinasi savo pro-blemomis. Norime, kad atsimerktų irmus išgirstų, pamąstytų ir pamatytų,kas vyksta aplinkui. Mūsų kūryba ne-primeta svetimų vertybių ar požiūrių -

klausytojai turi patys pasidaryti išva-das. Mums svarbiausia išlaikyti hipho-po kultūros prigimtį - išsakyti savo po-žiūrį”, - dėstė pašnekovas.

Ne bet kokia progaKai kuria muziką, Yga nemąsto, į

ką kreipiasi ir kam repuoja. Nors di-džiausią jų auditorijos dalį sudaro pa-augliai, albumas “Žanro fanatikai”gali likti kiek nesuprastas jaunesnėsauditorijos. “Šiandien žmonės klau-

sosi labai įvairių dalykų. Kiekviena-me žanre galima rasti ką nors artimoir suprantamo. Neturime jokio am-žiaus ar kokio kito cenzo, o mūsųklausytojai yra labai skirtingi žmo-nės”, - LŽ sakė reperis.

Anot pašnekovo, Ygos ir Broo ku-riama muzika nėra universali ir tin-kanti bet kokiai progai. Igoris savo kū-

rybą vadina skirta tiems, kurie ieško.“Tie, kurie ieško ko nors tinkamo irsau priimtino, suranda mūsų muzikąpatys. Negalėtume eiti repuoti į korpo-ratyvinį renginį, linksminti žmonių irkurti jiems gerą nuotaiką. Mūsų kūry-ba skirta visuomenės problemoms ne-abejingam klausytojui”, - teigė Yga.

Dainose - neigiami personažaiGana dažnai reperių dainose

įvardis “jie” vartojamas neigiama

prasme. Ne išimtis ir Ygos bei Brookūryba, kurioje šis įvardis, anotYgos, nėra tiksliai apibrėžtas. “Jie”įgauna neigiamą prasmę, nes nuro-do tą visuomenės dalį, kurios ver-tybės yra kitokios nei autoriaus. Šiaižmonių kategorijai labai svarbi ma-terialinė gerovė. Tačiau kiekvienasklausytojas pats susiaurina įvardžio“jie” prasmę, ją konkretizuoja pa-gal save ir dainos kontekstą”, - aiš-kino vaikinas.

Dalis reperių kūrybos, ypač Lietu-voje, išryškina visuomenės ydas, dai-nos autoriaus kritišką požiūrį į šian-dienos aktualijas, į tai, kuo dabargyvename, vertybių sistemos byrėji-mą. “Neįdomu rašyti apie tai, kas ge-rai, mes kalbame apie tai, kas nepatin-ka ir ką, mūsų nuomone, reikia keisti.Mūsų dainos apie neigiamus perso-nažus, kaip ir daugelio kitų šalių repe-rių”, - teigė Yga.

Tačiau pašnekovas nėra pesimis-tas. Jis prabyla ir apie šviesiąją visuo-menės dalį, kuri yra sąmoninga ir

keičianti pasaulį. Igoris tiki, kad vis-kas krypsta į gera.

Muzika santykiams aiškintisYga LŽ pasakojo, kad gatvės muzi-

ka atsirado, kai žmonės repuodamiaiškindavosi tarpusavio santykius.“Tikslas buvo išsiaiškinti, kuris geres-nis. Filmas “8 mylia” šį etapą puikiaiperteikia. Repo muzika būtent taip iratsirado, tačiau dabar ji turi daug at-šakų. Yra atlikėjų, kurie repuodamilinksmina žmones ir jų kūryba skirtakurti šou. Nors sunkiai įsivaizduojušią repo stilistiką Lietuvoje”, - prisipa-žino vaikinas.

Pašnekovas sakė, kad vienas repomuzikos tikslų - sakyti tiesą be už-uolankų. Šis principas patinka ir pa-čiam Igoriui, ir jo draugams, kurieklausosi šios muzikos. “Amerikoje irEuropoje yra ir kitos stilistikos repomuzikos, kuri daugiau pramoginė,lengvesnio turinio. Tačiau tai - neman”, - tikino Yga.

Ygos ir Broo kūryba persmelkta iro-

nijos, jai būdingas net “besikandžio-jantis” sarkazmas, kuris slepia tam tik-ras prasmes tarp eilučių. “Kalbėti suironija lengviau, tai geriausias būdaspateikti karčią tiesą. Be abejo, ironiškitekstai yra įdomesni”, - teigė vaikinas.

Asmeninės vertybėsVertybių paisymas, nors dažniau jų

netekimas, nuolatinė reperių kūrybostematika. Yga, LŽ klausiamas, kokiųvertybių laikosi pats, teigė: “Šiandienmaterializmas ir prekinė išvaizda yratapę svarbiausiais gyvenimo tikslais.Man tai nepriimtina, visada domiuosi,kaip žmogus gyvena, kokie jo siekiai,tėvų auklėjimas, savo artimo palaiky-mas. Dabar šios vertybės prasilenkia sutomis, kurios yra “ant bangos”.

Yga ir Broo yra mėginę laimę užsie-nyje, Igoris kūrė Rusijos muzikineirinkai, tačiau vaikinas mano, kad jovieta yra čia, Lietuvoje, kur jis užau-go. “Tai mano kraštas, kur aš noriubūti ir kur jaučiuosi geriausiai”, - pri-sipažino pašnekovas. •

“Kalbėti su ironija lengviau, tai geriausias būdas pateikti karčią tiesą.”

Dainos “Revolution” vaizdo klipą, kuriame šoko ir E.Jennings (centre), išvysime lapkričio pabaigoje.Kadras iš klipo filmavimo

Yga ir Broo nepripažįsta pramoginio, lengvo turinio repo. Atlikėjai dainą “Netikri pranašai” yra įrašę ir vaizdo klipą sukūrę drauge su Phusaz (dešinėje).Grupės albumo nuotrauka

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA

14 d. 19 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvau-ja Valstybinis Vilniaus kvartetas, Per Lundberg (for-tepijonas, Švedija) ir Dovilė Juozapaitienė (altas)15 d. 19 val. Koncertas “Nešk savo šviesą ir tikėk”.Prof. Algirdo Budrio atsisveikinimui su “Trimito” or-kestru. Dalyvauja Valstybinis pučiamųjų instrumen-tų orkestras “Trimitas”, Algirdas Budrys (klarnetas),Vytautas Giedraitis (klarnetas), Petras Vyšniauskas(saksofonas). Dirigentas Ugnius VaiginisVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI13 d. 18 val. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai su Ve-ronika”. Dalyvauja folkloro ansamblis “Versmė”16 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos svetainėsatidarymo koncertasŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA

14 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Prudnikovaitė (me-cosopranas), Kristina Žebrauskaitė (akordeonas),Birutė Bagdonienė (altas), Feliksas Zakrevskis (for-tepijonas), Donatas Bagurskas (kontrabosas)15 d. 18 val. Koncertuoja Giuseppe Scigliano (ban-doneonas, Italija) ir Filippo Arlia (fortepijonas, Italija)15 d. 20 val. Koncertuoja Mindaugas Bačkus (vio-lončelė), Raimondas Sviackevičius (akordeonas) irVytautas Mikeliūnas (smuikas)LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA12 d. 18 val. Koncertuoja Zecharia Plavin (fortepi-jonas, Izraelis)13 d. 18 val. Respublikinio pianistų-koncertmeiste-rių konkurso dalyvių koncertas16 d. 16 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis“Vilnius 2012”. Koncertas “Jauni - jauniems”16 d. 19 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis“Vilnius 2012”. Dalyvauja Davide Vendramin (akor-deonas, Italija), Vladimir Zubitskij (akordeonas,Ukraina), Natalia Zubitskaja (fortepijonas, Ukraina)ir Čiurlionio styginių kvartetas

KONGRESŲ RŪMAI16 d. 18 val. Kamerinėje salėje. Koncertuoja PaulRoczek (smuikas, Austrija) ir Irma Kliauzaitė (for-tepijonas). Taip pat dalyvauja LMTA absolventė In-ga Gylytė (smuikas) bei LMTA studentės Ieva Sruo-gytė (altas), Ignė Pikalavičiūtė (violončelė)KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT16 d. 19 val. Koncertas “Totalitarizmo laikmečiomuzika”. Dalyvauja Amiras Tebenichinas (fortepijo-nas) ir Dmitrijus Gornovskij (violončelė)12 d. 18 val. Naisių vasaros teatras. Bus pristatytasceninė kompozicija su dainomis ir giesmėmis“Krintant žvaigždei la la la”

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA

13 d. 18 val. Koncertas “Keturi metų laikai BuenosAirėse”. Dalyvauja instrumentinės muzikos grupė“Subtilu-Z” ir Jolanta Babaliauskienė (kanklės)14 d. 18 val. “Jaunieji Rusijos talentai”. DalyvaujaAleksander Ramm (violončelė), Vitaly Vatulya (sak-sofonas) ir Marina Yakjlakova (fortepijonas)15 d. 18 val. Koncertuoja Ovidijus Vyšniauskas ir grupė16 d. 18 val. Koncertas “Muziko iš kino filmų”. Daly-vauja Kauno miesto simfoninis orkestras ir PauliusRudokas (fortepijonas). Dirigentas Jonas Janulevičius

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ13 d. 18 val. Koncertuoja Agnė Doveikaitė-Rubinė(smuikas) ir Danielius Rubinas (kontrabosas)ŠVYTURIO ARENA13 ir 14 d. 18.30 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS12 d. 17 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Vakaras“Ieškome talentų”13 d. 17 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Jaunimovokalinių ansamblių, dainavimo studijų, vaikų vokalinių ansamblių vakaras-varžytuvės14 d. 18 val. Ingos Jankauskaitės ir Aurelijaus Glo-bio rusiškų romansų vakaras “Su meile apie meilę”15 d. 17 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Šiuolaiki-nio šokio vakaras-varžytuvės16 d. 18 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Liaudiškųšokių ansamblių, studijų, grupių vakaras-varžytuvėsKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”13 d. 19 val. Džiazo vitražai “Laiškai iš Brazilijos”16 d. 18 val. Koncertuoja Rūta Ščiogolevaitė su grupe

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI13 d. 18 val. Juozo Erlicko vakaras15 d. 19 val. Akustinis Donato Montvydo koncertas16 d. 18 val. Vakaronė “Man nereikia vėjo...”. Groja grupė “Trio Largo”

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSNuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis - 100 knygų”RADVILŲ RŪMAI

Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos”Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Sau-lėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijosNACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAGintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė”VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA

10 17-11 17 d. Remigijaus Treigio fotografijų paroda “Uždaryta”PAMĖNKALNIO GALERIJA09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”DEIMANTŲ MUZIEJUS10 17-11 16 d. Dailininkės Natalijos Riabčuk paveikslų ant stiklo paroda “Rudens atspindžiai”

LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖ10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi”ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA10 25-11 17 d. XXII Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Maironio metams10 24-11 17 d. Dešimtoji respublikinė medaliųtrienalės parodaVILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA10 25-11 17 d. Vilniaus dailės akademijos grafikos ka-tedros IV kurso studentų ir Vilniaus vaikų ir jaunimodailės mokyklos mokinių paroda “O kur Maironis?”GALERIJA “MENO NIŠA”10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai”LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA

10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir RespublikinėsVilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis,kokį matau”GALERIJA “AKADEMIJA”11 06-19 d. Tarptautinio jaunųjų keramikų simpoziumo “Redukcija medžiu” paroda

GALERIJA “VARTAI”11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas”11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumossimuliakrai”11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖSGALERIJA “ARTIFEX”11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinėparoda “Raštas”LENKŲ MENO GALERIJA “ZNAD WILII”Dailininkų Henriko Natalevičiaus ir Ričardo Filistovičiaus paroda “Rudens koloritas”GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ”11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso paroda-konkursas“Kristijonui Donelaičiui - 300”VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS”

11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga”ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS11 13 d. Vienos dienos paroda “Baltic Expro. Jaunieji menininkai apie švietimo projektus”

KAUNASM.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas”11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų”NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUS10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos”KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJANuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijosparoda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskie-nės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija“Absoliuti lygybė”FLUXUS MINISTERIJA11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5”

VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus,Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audronės Andrulevičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo”KERAMIKOS MUZIEJUS

11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJA11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos parodaKLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIOCENTRAS “HERKUS”11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginėmažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę”Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodojekonkurse “Mano prakartėlė”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija”09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA10 25-11 17 d. Šiaulių universiteto ir užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojų, Menų fakulteto studentųtarptautinė vizualinės kūrybos paroda, skirta Šiauliųuniversiteto Menų fakulteto 45-erių metų sukakčiaipaminėti

DVIRAČIŲ MUZIEJUS04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas -nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki 2013 07 31 d.DAILĖS GALERIJALaimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda,skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d.11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 2012 / Perpetummobile”PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnie-nės karpinių ir lino raižinių paroda “Mano Lietuva”

PALANGAPALANGOS GINTARO MUZIEJUS

05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga”Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007)paroda “Bet amžiai bėga...”

2012 11 12Lietuvos žinios20 Šou ir pramogos

Koncertai

Parodos

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODASodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyve-namasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šaliaasfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - su-tartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - mokabrangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsis-kaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobi-lių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiamesuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

GYVŪNAI, GALVIJAI

PARDUODAAuksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta,turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407.

Skubiai dvi gražias, darbui tinkančias kumeles:Lietuvių sunkiųjų veislės 4 metų ir trakėnų 3 me-tų. Prienų r., tel. 8 618 33 284, nuo 10 iki 19 val.

PASLAUGOSProfesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo pa-tirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taisokailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinuir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikiagarantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su trans-portavimo defektais arba naudotą buitinętechniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pada-rytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBOEkonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine ko-mercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAI

PARDUODAVisų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimiųeksploatacijos bei remonto žinynus, speciali-zuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

ĮVAIRŪSParduodu naujus elektrinius aparatus „Pest-Repler“ pelėms, tarakonams, blakėms,skruzdėms naikinti (kaina - 40 Lt), naujus dažųpurkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt),naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt).Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus statomus ir traukiamus žvejybos tinklus (kaina - 60-80 Lt), tinklus nuopaukščių bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAIPranešame, kad 2012 11 09 dieną, 9.00 val.buvo atlikti geodeziniai matavimai ir nužy-mėjimo darbai Pupinės k., Vilniaus m. sklypokadastrinis Nr. 0101/0159:0196. Neatvyku-siam į matavimus ir neatsiėmusiam antrolaiško Anatolijui Bezborodych bei persikraus-čiusiai UAB „Saulės dovanos“ pranešame,kad pretenzijas įstatymo numatyta tvarka ga-lite reikšti adresu: Rinktinės g. 24, Vilniaus m.Matininkas S.Lipeckij. Užs. V-2756

Klasifikuoti skelbimai 212012 11 12Lietuvos žinios

TELELOTO lošimo Nr.(2012 11 11)

Lentelė - 55 859 (1 x 55 859) Lt

Įstrižainės - 11 Lt

Eilutė - 3 Lt

Keturi kampai - 3 Lt

Pranešame, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ valdyba

patvirtino atskyrimo sąlygas.

Atskyrime dalyvaujantis ir po atskyrimo tęsiantis veiklą juridinis asmuo - akcinė bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“, kodas: 121420097, buveinė: Savanorių pr. 191A,Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre.

Po atskyrimo sukuriamas juridinis asmuo - AB „SKV-VALDA“, būsimos buveinės adresas:Savanorių pr. 191A, Vilnius.

Atskyrimo procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71straipsnį. Po atskyrimo pasibaigiančių juridinių asmenų nėra. Pagal atskyrimo sąlygas atski-riamą dalį sudarantis akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ turtas, tei-sės ir pareigos perina AB „SKV-VALDA“ nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momen-to. Visos akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ perleidžiamos teisės irpareigos pagal sandorius pereis AB „SKV-VALDA“ ir visi tokie sandoriai bus įtraukiami į AB„SKV-VALDA“ buhalterinę apskaitą nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Per-davimo-priėmimo aktas bus sudaromas po to, kai juridinių asmenų registre bus įregistruo-ta AB „SKV-VALDA“ bei akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ nauja įs-tatų redakcija.

Su atskyrimo sąlygomis, po atskyrimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Specializuotakomplektavimo valdyba“ ir pradėsiančios veiklą AB „SKV-VALDA“ įstatais, akcinės bendrovės„Specializuota komplektavimo valdyba“ 3 paskutinių metų metinių finansinių atskaitomy-bių rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniu galima su-sipažinti nuo šios skelbimo dienos akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdy-ba“ buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. Užs. R-626

DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS

Vadovaujantis Lietuvos respublikos Aplinkos ministro 2005 07 15 įsakymu Nr. D1-370 pat-virtinta „Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplin-kai vertinimo procese tvarka“ ir 2009 m. gruodžio 30 d. Nr. įsakymu D1-853 „Dėl LietuvosRespublikos Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-370 „Dėl visuomenės in-formavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvar-kos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ informuojame, kad yra parengta „Farmacinių ir medi-cininių atliekų šalinimo terminiu būdu“ poveikio aplinkai vertinimo programa.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“, Pilvin-gių k., Pilvingių seniūnaitija, Merkinės seniūnija, LT-65336 Varėnos rajonas, Lietuva, tel. +370 650 16866, įmonės kodas 302591932.

Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas - prof. dr. Gintaras Denafas, Kaunotechnologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedra, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kau-nas, tel. (8 37) 30 01 80, mob. tel. 8 698 70 760, el. paštas: gintaras.denafas@ktu.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - farmacinių ir medicininių atliekų šalinimas ter-miniu būdu.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - LKS koordinatės X500062, Y6125834; šalia Kėdainių Lais-vosios ekonominės zonos, Biochemikų g., Kėdainiai, Lietuva.

PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus, teiks išvadas - Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius, Kėdainių rajono priešgaisrinė tarnyba, Kultūros paveldo departamentoKauno teritorinis padalinys.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo -Aplinkos apsaugos agentūra.

Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su planuojamos ūkinės veiklos PAV pro-grama. Išsamiau susipažinti su PAV programa galima (per 10 darbo dienų nuo šio skelbimopaskelbimo spaudoje) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir civili-nės saugos skyriuje, 602 k., J.Basanavičiaus g. 36, LT-57288 Kėdainiai, Lietuva, arba Kauno te-chnologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedro-je, C korp., 503 k., Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas, Lietuva.

Kam ir iki kada galima teikti motyvuotus pasiūlymus. Motyvuotus pasiūlymus galima teik-ti 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo spaudoje PAV dokumentų rengėjams:Kauno technologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedroje, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas, Lietuva. Kontaktinis asmuo - prof. dr. Gintaras Denafas, tel. +370 698 70 760,el. paštas: gintaras.denafas@ktu.lt. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagalkompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

Suinteresuota visuomenė teikdama motyvuotus pasiūlymus privalo nurodyti vardą, pavardę(organizacijos pavadinimą), adresą, motyvuoto pasiūlymo teikimo datą bei informaciją ir aplin-kybes, kuo grindžiamas motyvuotas pasiūlymas ir/ar tai patvirtinančius įrodymus. Užs. LM-3461

INFORMACIJAapie Švenčionių komunalinių atliekų perkrovimo stoties statybos Pliauškių I k.,

Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Vilniaus g. 19, LT-18116 Švenčionys, tel. (8 387) 66 366, faks. (8 387) 66 365.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - komunalinių atliekų perkrovimo stoties PliauškiųI kaime statyba.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Pliauškių I kaimas, Švenčionėlių seniūnija, Švenčionių rajo-no savivaldybė.4. Atsakingos institucijos išvada: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 10 05išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1357 - komunalinių atliekų perkrovimo stoties Pliauškių I kaime statybospoveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Švenčionių rajono sa-vivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 19, Švenčionys, 226 kab., nuo 8 iki 16 val., tel. (8 387) 66 366.6. Pasiūlymus persvarstyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išva-dą, galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, Vilniaus regionoaplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516.7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo die-nų nuo šio pranešimo paskelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapa-vičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, arba Švenčionių rajono savivaldybės administra-cijoje, Vilniaus g. 19, 226 kab., Švenčionys, tel. (8 387) 66 366. Užs. LM-3485

INFORMACIJA apie Švenčionių komunalinių atliekų perkrovimo stoties statybos Maleikėnų k.,Pabradės sen., Švenčionių r. sav., atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Vil-niaus g. 19, Švenčionys LT-18116, tel. (8 387) 66 366, faks. (8 387) 66 365.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - komunalinių atliekų perkrovimo stoties Maleikė-nų kaime statyba.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Maleikėnų kaimas, Pabradės seniūnija, Švenčionių rajonosavivaldybė.4. Atsakingos institucijos išvada: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 10 05išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1358 - komunalinių atliekų perkrovimo stoties Maleikėnų kaime statybospoveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Švenčionių rajono sa-vivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 19, Švenčionys, 226 kab., nuo 8 iki 16 val., tel. (8 387) 66 366.6. Pasiūlymus persvarstyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išva-dą, galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, Vilniaus regionoaplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516.7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo die-nų nuo šio pranešimo paskelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapa-vičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516 arba Švenčionių rajono savivaldybės administra-cijoje, Vilniaus g. 19, 226 kab., Švenčionys, tel. (8 387) 66 366. Užs. LM-3486

AB “Achema” šiuo metu darbui Jonavoje reikalinga(-s):VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS(-A)

Reikalavimai:• Aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas;• Panašaus darbo patirtis;• Savarankiškumas ir atsakingumas;• Vadybinio darbo patirtis;• Darbo medicinos gydytojo kvalifikacija - privalumas.

Darbo pobūdis:• Atlieka vyriausiojo gydytojo funkcijas, reikalingas kokybiškam poliklinikos darbui užtikrinti

(vadovauja GKK veiklai, teikia informaciją darbdavio administracijai, organizuoja sklandžiągydomąją ir profilaktinę poliklinikos veiklą);

• Kontroliuoja gydomąją ir profilaktinę veiklą;• Palaiko ryšį su VLK ir KTLK, sprendžiant gydomųjų kelialapių ir kompensuojamųjų vaistų

klausimą, kontroliuoja racionalų jų panaudojimą;• Organizuoja ir kontroliuoja sveikatos, pirmos pagalbos mokymą gyventojų tarpe, koncerno

įstaigose, vairuotojų mokyklose ir panašiai;• Kontroliuoja neformalaus švietimo užsiėmimus, kartą metuose organizuoja personalo

mokymą - pratybas medicinos pagalbos teikimo ekstremaliomis sąlygomis tema, panaudojant turimą medicininę aparatūrą;

• Analizuoja poliklinikos pacientų sergamumą, dispanserizaciją.

Bendrovė siūlo:• Visas socialines garantijas;• Darbą didelėje, perspektyvioje kompanijoje;• Aukštą atlyginimą, motyvuojančią skatinimo sistemą;• Mokymus, profesinio tobulėjimo galimybes.

Kontaktai, papildoma informacija: (8 349) 56 041; 8 610 23 790.Gyvenimo aprašymus siųsti elektroniniu paštu:a.macionyte@achema.com iki 2012 12 01. Užs. V-3407

43 02 59 32 45 07 12 37 57 1835 51 03 66 73 65 26 01 17 6819 50 23 13 11 53 24 09 25 3908 21 38 60 04

49 61 67 74 40

52 48 36 33 47

34 06 71 20 42

Papildomi prizai: Ford Fiesta (TV) Marija SekonienėCitroen C3 0157282Hyundai i20 0275186Renault Thalia 0291278Pakvietimai į TV 017*024, 025*333, 002*166 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) - Vi-talijus Balytovas iš Vilniaus 5 000 Lt (tel . 1634, lapkričio 5 d.) -Marijona Čiokštinienė iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) -Inga Mažeikienė iš Kėdainių 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) -Valerija Janušienė iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) -Petras Jankauskas iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) -Gražina Kriukelienė iš Rokiškio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) -Roma Marijona Pužauskienė iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) -Ramutis Prunskus iš Panevėžio Prognozė: Aukso puode bus -200 000 Lt

www.olifeja.lt

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS16 ir 17 d. 18.30 val. “Figaro vedybos”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Dainų ir šokiųansamblis “Lietuva”.”Žemės paukščiai”14 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys”15 ir 16 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”JAUNIMO TEATRAS15 d. 18 val. “Gupelė”16 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas”Salė 99

13 d. 18 val. “Šmėklos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS13 d. 10 ir 14 val. “Guliverio kelionės”14 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”15-18 d. 19 val. Tarptautinis džiazo festivalis“Vilnius Mama Jazz 2012”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS13 d. 16 ir 18.30 val. “Antigonė”14 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”15 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (MariaCallas)”16 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė14 d. 18.30 val. VšĮ “Trupė liūdi”. “Mano vardasČarlis”KEISTUOLIŲ TEATRAS13 ir 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmenomuzikantai”16 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai!”MENŲ SPAUSTUVĖ13 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Peiliai vištose”15 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel Link”15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atvirasratas”. “Antigonė (ne mitas)”

16 d. 19 val. Juodojoje salėje. Vyčio Jankauskošokio teatras. “Budėjimai”“DOMINO” TEATRAS12 d. 19 val. “Langas į parlamentą”14 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS13 d. 18 val. Rūtos salėje. “Švyturys”13 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis skalpeliopjūvis”13 d. 19 val. Tavernos salėje. VDU studentai. “TangoNoveu”14 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Mendeliomilijonai”14 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “StebuklingasTenesis”15 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire”15 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasisteatras. “Motina (Vasa Železnova)”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS14 d. 17 val. “Muzikos garsai”15 d. 18 val. “Dulkių spindesys”

16 d. 18 val. “Čigonų baronas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS15 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”16 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS13 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”

15 d. 19 val. Kauno proceso teatras. “Laisvės dimensija”16 d. 18 val. “Silvija”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS13 d. 18 val. “Kelionė saulės link”KAUNO TEATRO KLUBAS

12 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”15 d. 19 val. “The Ditties”16 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į par-lamentą”14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”16 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apiemoteris”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS16 d. 18.30 val. “Paryžiaus katedra”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS13 d. 10 ir 13 val. Panevėžio J.Miltinio dramosteatras. “Pifo nuotykiai”14 d. 18 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radze-vičiaus akustinis koncertas15 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

16 d. 18 val. “Baltaragio malūnas”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS15 d. 18 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertasPANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS13 d. 17.30 val. Vakaras su Doloresa Kazragyte.Naujos autobiografinės knygos “Raudoni san-daliukai” pristatymas. Ištraukos iš spektaklių,monologai.14 d. 10 val. Vaikų knygos šventė “Vaikystėspašaukta, atbėga pas vaikus knyga”

2012 11 12Lietuvos žinios22 TV programos

PIRMADIENIS 12 D.

VILNIUSFORUM CINEMAS VINGISAPGAULINGA AISTRA (trileris)12-15 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)12-15 d. 15.15, 18.20, 21.15 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)12-14 d. 18.30 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)12-15 d. 11, 13.30, 16 val.FESTIVALIS “SCANORAMA 2012”12-18 d.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)12-14 d. 21 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)12-15 d. 13.50, 18.30 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)12-15 d. 11.15, 14.45, 18, 21.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)12-15 d. 11.30, 19 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)12-15 d. 14.30, 16.45, 18.45 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)12-15 d. 16, 20.30 val.MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)12-15 d. 20.45 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)12-15 d. 13.30, 15.45, 18, 20.15 val.LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas)12-15 d. 14 val.LAUKINIAI (komedija)12-14 d. 21.30 val.Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija)12-15 d. 16.30 val.SKALVIJASOFIJA (drama)12 d. 15 val.KUMA (drama)12 d. 18 val.PRISIPAŽINIMAS (drama)12 d. 19.45 val.PASAKAHASTA LA VISTA (komedija)12 d. 17 val.; 13 d. 21.30 val.POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis fil-mas)12, 13 d. 18.30 val.; 14 d. 17, 21.15 val.; 15 d. 21 val.ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija)12 d. 19.15 val.; 13 d. 17 val.; 14 d. 21 val.; 15 d.17.45 val.LAIKO KILPA (veiksmo filmas)12 d. 20 val.; 13 d. 20.30 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)12 d. 21.30 val.; 13 d. 19.15 val.; 15 d. 21.45 val.PUSBROLIAI (komedija)12 d. 18.15 val.; 15 d. 20 val.JOS (dokumentinis filmas)MULTIKINOVĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis fil-mas)12-14 d. 11, 13.15, 15.30, 17.45 val.; 15 d. 10.30,12.30, 14.30, 15.30, 17.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas)12, 13 d. 10, 12, 14.30, 17, 19 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)12-15 d. 17.15, 19.45, 22 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)12-14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.; 15 d. 10.15,12.30, 14.40, 16.45 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)12-15 d. 19.45, 22 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)12-15 d. 17, 19.20, 21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)12-14 d. 12.30, 15.30, 16.45, 18.45, 20, 21, 21.45val.; 15 d. 12.30, 14, 16.30, 19, 21 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)12-15 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)12-15 d. 11.15, 13.15, 15.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)12-15 d. 21.15 val.DŽOKAS (3D, animacinis filmas)12-15 d. 10.15 val.DŽOKAS (animacinis filmas)12-14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.; 15 d. 10, 12 val.

KAUNASFORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)12, 13 d. 17, 19.30, 21.50 val.; 14 d. 19.30, 21.50 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)12-15 d. 13.30, 16, 18.30, 21 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)12-14 d. 11.45, 16.30 val.; 15 d. 11.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)12 d. 10.15, 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.; 13 d.10.15, 12.30, 14.45, 19 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)12-15 d. 15.45, 20.30 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)12-15 d. 19.15 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)12, 14 d. 11.30, 13, 14.30, 17.45, 19.45, 20.45 val.; 12-15 d. 21.30 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)12-15 d. 13.15, 18 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)12, 13 d. 10.45, 14.15, 21.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)12, 14, 15 d. 12.45, 15, 17.15 val.; 13 d. 12.45, 15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)12-15 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)12-14 d. 10.30, 15.15, 21.45 val.; 15 d. 10.30, 15.15 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)12-15 d. 13.30, 18.30 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis fil-mas)12, 14 d. 10.15, 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.; 13,15 d. 10.15, 12.30, 14.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)12, 14, 15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 20.20, 21.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)12-15 d. 18.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)12-15 d. 14, 16, 20.40 val.LAUKINIAI (komedija)12-15 d. 15.45, 21 val.

ŠIAULIAIFORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)12, 14 d. 20.15 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)12-15 d. 15.15, 20.15 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)12-15 d. 12.45 val.VYRAS SU GARANTIJA (komedija)12-15 d. 18.15 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis fil-mas)12, 14 d. 10.15, 15.30, 18 val.; 13, 15 d. 10.15,15.30 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)12-14 d. 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)12-15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21.15 val.LAUKINIAI (komedija)12-15 d. 20.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)12-15 d. 14, 16.15, 18.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI (animacinis filmas)12-15 d. 10, 11.40, 13.20, 15 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)12-15 d. 16.40 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)12-15 d. 18.40, 21.10 val.I SALĖKARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)12-15 d. 10, 13.30 val.DEMONAS VIDUJE (trileris)12-15 d. 15.15 val.PARANORMANAS (animacinis filmas)12-15 d. 11.45 val.MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)12-15 d. 17, 21.15 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)12-15 d. 19.10 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONASAPGAULINGA AISTRA (trileris)12-14 d. 21.30 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)12-15 d. 15.20, 18.15, 21 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykiųfilmas)15 d. 18.30, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)12-15 d. 13 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)12-15 d. 16 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)12-15 d. 14.45, 18, 21.10 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)12, 14 d. 19 val.

LTV6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Pinigų karta” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita12.15 “Laba diena, Lietuva”. 12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”. 13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų

kalbą)18.55 “Nacionalinė paieškų tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Stilius”. Namai21.45 “Įžvalgos”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Laidos tęsinys22.45 “Garsiausios pasaulio kapi-

nės”. Arlingtono nacionalinėskapinės

23.25 Vakaro žinios23.40 Dok. f. “Laukiniai Karibai”.

2 d. (k.)

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Agentas Šunytis”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”

(k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuoty-kiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Superme-no nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai”10.00 “San Francisko raganos I” 11.00 “Naujieji Ro-bino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Kerštobučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Tele-parduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30“Juokas juokais” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija”N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis dei-mantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas irtvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Muzikinėdrama “Assa” N-7 0.00 “Užribis” N-7 1.00 “SveikatosABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. VIItarptautinis M.Oginskio festivalis. Groja Lietuvos na-cionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Juozas Do-markas. Programoje L. van Bethoveno kūriniai (k.)12.25 “Amžininkai”. Režimas ir religija (k.) 13.20“Puaro” N-7 15.00 “Arti toli” 15.30 “Kultūrų kryžke-lė”. Vilniaus sąsiuvinis 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Septynios Kauno dienos” 18.30 “Mūsų mies-teliai”. Rusnė. 2 d. 19.20 Kompozitoriaus AlgimantoBražinsko 75-mečiui. Algimantas Bražinskas. Opera“Kristijonas” 21.10 “Veidai”. Lietuvių dokumentika.“Šokis dykumoje”. Dok. f. apie rašytoją Jurgą Ivanaus-kaitę 22.10 Operos solisto, režisieriaus prof. RimantoSipario 85-osioms gimimo metinėms. Muzikinis f.“Man girdisi garsas nutilęs” 22.30 “Šerlokas”. 2 s. “Ak-las bankininkas” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigųkarta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Penkioschoreografinės miniatiūros

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00“Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas”13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Juokingiausi Ame-

rikos namų vaizdeliai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00“Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kob-ra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00“Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kad-rai” 23.00 Siaubo f. “Pabaisa atrakcionų parke” 0.50“Klyvlendo šou” 1.20 “CSI Niujorkas” 2.10 “Čikagoskodeksas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Aš ir vanduo” 7.55 “Ryto reporterio”tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo sa-vęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mo-kausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gimna-zistai” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” 15.45 “RossasKempas. Piratai” N-7 16.00 Žinios 16.10 “RossasKempas. Piratai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lie-tuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.50 VTB jungtinė lyga.Talino “Kalev” (Estija) - Vilniaus “Lietuvos rytas”. Tie-sioginė transliacija 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuvatiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporte-ris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negy-vas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 9.00 Drama“ŽKVD” N-7 11.00 Drama “Vėjavaikė” 13.00 Trileris“Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 15.00 Drama “7dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 17.00 Dra-ma “Karštas kraujas” N-7 19.30 Komedija “Eglutės”21.00 Drama “Kova su šešėliu 2. Revanšas” N-723.15 Drama “Mergišius” S 1.00 Veiksmo f. “Gatviųlenktynininkai” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jafrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “Viskas bus ge-rai!” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Ži-nios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 “Zemstvos gydytojas” 17.40 Žinios. Maskva

18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Ievosspalva” 21.05 “Šuniškas darbas” 22.05 Šalies budėto-jas 23.00 “Operatyvininkai” 23.50 Merginos 0.30 Ži-nios+ 0.50 Vaid. f. “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.50 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynės11.50 Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas. Ispa-nijos etapo apžvalga 13.20 Motosportas. ValensijosMotoGP Moto3 lenktynės 14.30 Motosportas. Va-lensijos MotoGP Moto2 lenktynės 15.40 Motospor-tas. Valensijos MotoGP lenktynės 17.00 Tenisas. Barc-lays ATP pasaulio turo finalinis turnyro pusfinalis22.00 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinioturnyro finalas. Tiesioginė transliacija 1.00 Pokeris.The Big Game turnyras

Discovery programa 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai paga-minta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Kelių pabai-sos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiš-kasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Pri-valau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip taipagaminta? 21.00 Vyras ir moteris laukinėje gamtoje22.00 Kelionė į Everestą 23.00 Specialusis būrys 0.00Upių pabaisos 1.00 Medkirčiai pelkėje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00Įkalintieji. Pareigūnai 12.00 Eskortas Amerikoje13.00 Sekso vergai 14.00 Pavojingiausi susitikimai15.00 Nuostabiausi kadrai 16.00 Eskortas Amerikoje17.00 Sekso vergai 18.00 Karas vandenyne 19.00 Gy-venimas kalėjime. Taisyklės 20.00 Tunų žvejyba21.00 Aliaskos kariai 22.00 Pavojingiausi susitikimai23.00 Tunų žvejyba 0.00 Aliaskos kariai 1.00 Naktiesprograma

Kinas

10.45 Nuotykių f. “Alvinas ir burundukai” (k.)

12.40 “Kitas!” N-713.10 “Didžioji sėkmė”13.40 “Madagaskaro pingvinai”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”

N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Nuo... Iki...”20.55 “Karamelinės naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.35 “Specialioji Los Andželo

policija” N-723.35 “Nikita” N-70.30 “V. Vizitas” N-71.25 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų

tyrimų skyrius” N-7

TV36.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė

transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.05 “Naisių vasara”11.00 Nuotykių f. “Beždžionėlė

šnipė”12.40 “Juokingiausi Amerikos namų

vaizdeliai”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Smurfai”15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”

18.45 TV3 žinios19.20 “Kodėl?”20.00 “Gyvenimas yra gražus”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Žmogžudystė”1.00 “Gelbstint Greisę”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV6.29 Programa7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-78.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltė-

lius” (k.) N-710.00 “Alibi” N-711.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Svotai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Milijonieriai”20.00 Žinios20.25 “Lietuvos žinių tyrimas” N-721.25 “Užkalnio 5” N-722.25 “Tikras kraujas” N-1423.25 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-70.25 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7

Teatras

Orai ir horoskopai 232012 11 12Lietuvos žinios

SAULĖteka 7:44leidžiasi 16:21dienos ilgumas8:37

MĖNULIS

Šeštąją delčios dieną Mėnulis teka05:35, leidžiasi15:20

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+17

+9

+8 +6

+9 +6

+8

+8 +5

+8 +6

+6

+8

Lisabona

+18Malaga

+12Madridas

+18Alžyras

+25Tunisas

+17

Atėnai+21

Larnaka

+18Stambulas

+19Barselona

+13Bordo

+13Dublinas

+9Paryžius

+11Londonas

+18 Nica

+20Roma

+22Dubrovnikas

+18Sofija

+12Bukareštas

Varna

+3Maskva

+7 Helsinkis

+13Kijevas

+8Berlynas

+5

Kopenhaga+9

Stokholmas

+6

Oslas

+10Amsterdamas

+10Miunchenas

+8Praha

+8Vilnius

+7Talinas

+10Ryga

+9

Minskas

+7Sankt Peterburgas

Bratislava

+9Varšuva

+9Viena

+10Budapeštas

317-oji metų diena. Lapkričio dvyliktoji, pirmadienis, pirmoji 47-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 49 dienos.

Geros dienos! LŽ

Priešpilnis XI 20

PilnatisXI 28

DelčiaXI 07

Jaunatis XI 14

Vardadienį šiandien švenčia: Alvilė, Juozapatas, Renata, Teodoras; rytoj: Arkadijus, Eirimė, Narvydas.

Senoliai sakydavo: Kuprotą oželį tik vilko dantis pataiso.

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais, daugelyje rajonų palis.Temperatūra dieną 8-9 laipsniai šilumos.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 2-7laipsniai šilumos, dieną 6-8 laipsniai šilumos.

Rumunija nori išnaudoti šią neįtikimą giminystę ir pritrauktidaugiau britų turistų.

Iki šiol vieniši Transilvanijos kal-nai asocijuodavosi su vampyru, žiau-riu valdovu, kuris gėrė savo aukųkraują, kėlė siaubą priešams ir galėjopasiversti šikšnosparniu. Dabar pa-aiškėjo, kad Transilvanija yra ir Vel-so princo, mėgstančio sodininkystę,klasikinę architektūrą bei tapybą,protėvių namai. Šie ryšiai tarp britųkarališkosios šeimos ir XV amžiausdidiko Vlado, įkvėpusio legendą apievampyrą, gali būti masalas turistamsprivilioti. Rumunijos nacionalinis tu-rizmo biuras šitaip pristato Transil-vaniją svarbiausioje turizmo mugėje“World Travel Market” Londone.

Velso princas pats pasirodo vaizdomedžiagoje, skirtoje šiai Rytų Euro-pos šaliai propaguoti. Jis sako esantistolimas Vlado Cepešo, Valakijos val-dovo ir airių rašytojo Bramo StokerioDrakulos prototipo, giminaitis. “Tran-silvanija yra mano kraujyje, - juokia-si princas Charlesas. - Genealogija ro-do, kad aš esu Vlado palikuonis, tad irman priklauso gabaliukas šalies.”

Ir tikrai - Charlesas ne taip jau re-

tai apsilanko Rumunijoje, investa-vo ten į gamyklą, kuri iš vietos pro-dukcijos spaudžia obuolių sultis.

2011 metais Rumuniją aplankė 118tūkst. turistų iš Jungtinės Karalystės.Rumunija tikisi, kad šiemet atvyksmažiausiai 7 proc. daugiau britų.

Lankstinukuose minimas ir prin-co Harry trumpas apsilankymas Ru-munijoje per Velykas. Pabrėžiama,kad Harry atskrido “Wizz Air” orolinijomis, kurios atlieka 20 skrydžiųper savaitę į keturis Rumunijos mies-tus iš Londono Lutono oro uosto.

Vienoje knygoje sakoma, kadprincas Charlesas yra Vlado III 16eilės anūkas. Ši linija eina per jo pro-močiutę karalienę Mary. Dar vienagiminystės linija driekiasi per Edin-burgo princesę Marie, karalienėsVictorios ir princo Alberto anūkę,kuri ištekėjo už Rumunijos karaliausFerdinando I ir valdė Rumuniją poPirmojo pasaulinio karo.

Istorinio Drakulos kraugeriškumasgali būti smarkiai perdėtas, tačiau šisvaldovas iš tikrųjų nepaliaujamai kovo-jo su turkais ir vengrais. Savo priešus jisbausdavo žiauria mirtimi - sodindavoant kuolų, tačiau tais laikais ši bausmėbuvo visur plačiai paplitusi.•

2012 11 12Lietuvos žinios24 Margumynai

Princas Charlesas - Drakulos giminaitis

Princą Charlesą ir kraugerį Drakulą sieja kraujo ryšiai. / Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

George’as Clooney yra vienasgeidžiamiausių pasaulio vyrų ir vis dar nevedęs. Tačiau moterims kažin ar verta dėl jo dūsauti, nes jam svarbiausia -karjera.

G.Clooney niekada nesusituoks irnesusilauks vaikų. Tuo įsitikinusigarsaus aktoriaus sesuo.

Filmo “Oušeno vienuoliktukas”žvaigždė šiuo metu draugauja su bu-vusia imtynininke Stacy Keibler. Jisnepalaikė jokių patvarių santykiųnuo 1993 metų, kai išsiskyrė su žmo-na Talia Balsam, išgyvenęs su ja san-tuokoje ketverius metus.

G.Clooney vyresnioji sesuo Adelia

Zeidler mano, kad 51 metų G.Cloo-ney nebesumainys žiedų ir nesusi-lauks vaikų, nes nenorės ilgam palik-ti šeimos, kai teks išvykti filmuotis.

“Sakyčiau, jis niekada neves, - sa-kė sesuo Niujorko dienraščiui “Dai-ly News”. - Jei jis susituoktų, norėtųbūti vyras, kuris būna kartu, kuris tu-ri laiko ir galimybių sutelkti dėmesį įšeimą, namus ir visa kita. Na, o dirb-damas savo darbą jis privalo pakeltisparnus ir išvykti.”

“Dauguma aktorių iš tiesų neuž-tikrina sėkmingos santuokos... Jeigujis turėtų vaikų, būdamas su jais ne-rimautų dėl karjeros, o jei dirbtų -būtų susirūpinęs dėl vaikų. Geor-ge’as nemano, kad būtų sąžiningadalyti savo dėmesį”, - pridūrė ji.•

Amžinas viengungis

Pensilvanijos valstijoje esantikilimų ir grindų dangos parduotuvė sulaukė netikėtolankytojo. Į ją įsibrovė elnias.

Pirmiausia žmonės elnią pamatėbėgantį greitkeliu, o vėliau sliūkinan-tį pėsčiųjų taku. Patekęs į žmonėmsskirtą teritoriją, žvėris sugalvojo apsi-lankyti ir kilimų parduotuvės preky-bos salėje. Parduotuvėje miško gyvū-nas elgėsi agresyviai: lakstė tarpstendų ir prekių, išdaužė langą, išvar-tė ir išpurvino kilimus, galiausiai ne-laimėlis sugebėjo nusilaužti ragą.

Išsigandęs kilimų pardavėjas JillasHorvatičas iškvietė policiją. Atvažia-vę pareigūnai padėjo elniui ištrūkti išparduotuvės. Kur vėliau jis pasuko -nežinoma. Alegenio apygardoje įvy-kus incidentui žmonės nenukentėjo.

Jungtinėse Valstijose tai nebe pir-mas kartas, kai elnias daro išdaigas.Štai neseniai vienas įsliūkino į mo-telio kambarį, kuriame miegojo su-tuoktinių pora, ir ją pažadino.•

Parduotuvėje siautėjo elnias

Bus matyti, ar pieštukas tikraipakeitė Brado Pitto gyvenimą.Šiaip ar taip daugelis nekant-raudami laukia pirmosios jobaldų kolekcijos pristatymo.

B.Pittas kartu su baldų gamintojuFranko Pollaro Niujorke pristatysbaldų kolekciją “Pitt-Pollaro”. Ją su-daro 12 daiktų, sukurtų pagal B.Pit-to eskizus. Tai - miegamojo baldai,sofos, krėslai, žurnaliniai staliukai,kėdės ir net marmurinė vonia.

Interneto žurnalui “ArchitecturalDigest” 48 metų B.Pittas papasako-jo, kad jau seniai griebėsi pieštuko su-sidomėjęs architektūra, darė eskizus,įkvėptus Charles’io Rennie Mackin-tosho ir Franko Lloydo Wrighto.“Praleisdavau prancūzų kalbos pa-mokas aptikęs bibliotekoje meistrų

darbų ir valandų valandas piešdavau.Tai visiems laikams pakeitė mano gy-venimą”, - sakė aktorius.

Kartą B.Pitto ir Angelinos Jolie na-muose apsilankęs F.Pollaro išvydoB.Pitto darbus. Jam šovė į galvą min-tis įgyvendinti piešiniuose užfiksuotasidėjas. “Bradas sutiko, kad gali būtiįdomu ir linksma. Taip gimė bendrasprojektas”, - pasakojo jis.

Autoriniai B.Pitto baldai - švelniųspalvų su auksiniais ir dramblio kau-lo atspalviais, lengvų konstrukcijų,daug stiklo elementų. Miegamojokomplektui pagaminti F.Pollaro ko-mandai prireikė net dvejų metų.

B.Pitto baldai bus eksponuoja-mi vos kelias dienas Niujorke, tadnorintiesiems jų įsigyti teks ne-žiopsoti, nes, pavyzdžiui, akto-riaus sukurtų lovų pagaminta tik9 vienetai.•

B.Pitto staliukai ir kėdės

B.Pittas tapo baldų dizaineriu. AFP/Scanpix nuotrauka

“The Telegraph”, “Associated Press”,yahoo.com, WENN, BNS, LŽ

Laukinis elnias - nepageidaujamas svečias kilimų parduotuvėje.

Žavus ir elegantiškas G.Clooney nesunkiai pavergia moterų širdis. Dabar tai - S.Keibler.