2013–2022 2030...alstybins vietimo 20132022 met strategijos I tikslas 325–34 metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis proc. Duomenų šaltiniai:

ŠV

IET

IMO

P R O B L E M O S A N A L I Z Ė

2013–2022

Garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą sukurti paskatų ir vie-nodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba pažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasi-rinkimą su valstybiniu planavimu.

ISSN 1822-4156

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas

2017 gruodis,Nr. 14 (170)

2030LIETUVA

Atjauta

Sutarimas

Partnerystė

Lyderystė

Pilietiškumas

Kūrybingumas

Mokytojo asmenybė

Mokyklų kokybės kultūra

Bendra posistemių veikla dėl įtraukties

Mokymasis ir įgalinimas veiklai visą gyvenimą

Veik

lum

as

Solid

arum

as

Mok

ymas

is

VALSTYBINĖ ŠVIETIMO2013–2022 METŲ

STRATEGIJA

2017 gruodis2

Mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje, proc.

Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas Strategijoje užfiksuota pradinė būklė (metai)

Naujausia būklė (metai)

2017 m. siekinys

2022 m. siekinys

Mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje, proc. 5,2 (2012) 6,0 (2016) 8 12

25–34 metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis proc.

6,9 (2011) 4,5 (2016) 7,5 8,5

Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgyjančių profesinio mokymo įstaigose, dalis proc.

28,4 (2011) 27,1 (2015) 33 35

Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus 10 000 gyventojų Nėra duomenų Nėra duomenų 5 10

IV TIKSLO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO RODIKLIAI IR SIEKINIAI

Duomenų šaltinis: LSD

Besimokančiųjų visą gyvenimą dalis palaipsniui didėja, Strategijos rodikliai gali būti įgy-vendinti.Skatinant, kad šalies suaugusiųjų mokymosi rodiklis gerėtų, daugiau dėmesio reikia skirti kaimo gyventojų švietimo paslaugų prieinamumui (mažinant paslaugų kainas, priartinant paslaugas, diegiant technologijas ir pan.). Didinti suaugusiųjų motyvaciją mokytis, įprasminant jų mokymosi rezultatus, sukuriant įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą.

5,7 5 5,8 6

8

12

0

5

10

15

2013 2014 2015 2016

Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m. 2017 m. siekinys 2022 m. siekinys

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas 3

25–34 metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis proc.

Duomenų šaltiniai: ŠVIS, Eurostatas



25–34 metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis mažėja. Dau-guma šio amžiaus asmenų jau yra įgiję išsilavinimą pagal formaliojo švietimo programas. Norint, kad daugiau jaunų suaugusiųjų mokytųsi formaliuoju būdu, reikėtų mažinti įmokas už mokslą, sudaryti lankstesnes mokymosi sąlygas.

6,45,4

4,4 4,5

7,5

8,5

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2013 2014 2015 2016

Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.

26,4 26,6 27,1

33

35

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2013-2014 2014-2015 2015-2016

Siekinys 2017 m. Siekinys 2022 m.

Nors mokinių šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose mažėja, tačiau siekiančių vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose asmenų daugėja.Siekiant, kad daugiau mokinių mokytųsi profesinio mokymo įstaigose, reikia didinti profesi-nio mokymo prestižą, didinti finansinę ir kitokią paramą mokiniams, artinti profesinio moky-mo ir vidurinio ugdymo programas.

2013–2014 2014–2015 2015–2016

2017 m. siekinys 2022 m. siekinys

2017 m. siekinys 2022 m. siekinys

2017 gruodis4

Kvalifikacijų pripažinimas

2013 2014 2015

VMK (užsienio kvalifikacijos, teikiančios teisę į aukštąjį mokslą) 1190 1338 1169

AMK (aukštojo mokslo kvalifikacijos) 1238 1817 1866

Šaltinis: SKVC

Rodiklis „Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus 10 tūkst. gyventojų“ kol kas neskaičiuo-jamas. Iš SKVC duomenų matyti, kad pripažintų aukštojo mokslo kvalifikacijų per pasta-ruosius trejus metus daugėja, o pripažintų užsienio kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą, sumažėjo.


Skatinti mokymosi visą gyvenimą įvairovę, už-tikrinti mokymo kokybę, kurti lanksčią švieti-mo prieinamumo sistemą

IV TIKSLUI PASIEKTI NUMATOMOS VEIKLOS KRYPTYS

Organizuoti edukacinę pilietinę veiklą, stiprin-ti mokinių ir studentų organizacijas

Stiprinti motyvaciją mokytis, sukuriant finan-sinės paramos sistemą, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą, sukurti ir taikyti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų pripažinimo siste-mą

Sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai val-dyti karjerą, teikiant pagalbą, plečiant tam rei-kalingus gebėjimus ir galimybes

Sukurti darnią suaugusiųjų švietimo sistemą, apimančią neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo mechanizmą, neformaliojo moky-mosi kokybės užtikrinimą ir neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą

2017 gruodis6

25–64 metų asmenų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių mokymosi ir švietimo programose, dalis proc.

MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ

* Strategijos siekinys.Duomenų šaltinis: Eurostatas

Besimokančių visą gyvenimą 25–64 metų gyventojų dalis proc.

* Strategijos siekinys.Duomenų šaltinis: LSD

5,9 5,1 5,8

10,710,8

10,7

15*

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2013 2014 2015 2020

Lietuva ES 28

5,75

5,8 6

8*

12*

6,96,2

7,17

2,9 2,33

3,7

0

2

4

6

8

10

12

14

2013 2014 2015 2016 2017 2022

Iš viso Miestas Kaimas

Nors besimokančiųjų visą gyvenimą pamažu daugėja, kaime jų daug mažiau negu mieste.


25–64 metų asmenų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių mokymosi ir švietimo programose, dalis proc. 2015 m.

Duomenų šaltinis: Eurostatas

5,8

10,7

32,1

0

5

10

15

20

25

30

35

Rum

unija

Bul

garij

aK

roat

ijaS

lova

kija

Gra

ikija

Lenk

ijaLa

tvija

Liet

uva

Airi

jaB

elgi

jaVe

ngrij

aM

alta

Italij

aK

ipra

sVo

kiet

ijaČ

ekija

Por

tuga

lija

Ispa

nija

ES

28

Slo

vėni

jaE

stija

Aus

trija

Jung

tinė

Kar

alys

tėLi

ukse

mbu

rgas

Pra

ncūz

ijaN

yder

land

aiN

orve

gija

Suo

mija

Isla

ndija

Šve

dija

Dan

ijaŠ

veic

arija

25–64 metų asmenų dalis proc. pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą, 2015 m.

Duomenų šaltinis: EBPO

22,3 8,6

43,1

52,6

3538,7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Italij

a

Slo

vaki

ja

Ček

ija

Por

tuga

lija

Veng

rija

Voki

etija

Lenk

ija

Gra

ikija

Slo

vėni

ja

Aus

trija

Latv

ija

EB

PO

vid

urki

s

Ispa

nija

Nyd

erla

ndai

Bel

gija

Dan

ija

Est

ija

Liet

uva

Isla

ndija

Šve

dija

Liuk

sem

burg

as

Šve

icar

ija

Nor

vegi

ja

Suo

mija

Airi

ja

Jung

tinė

Kar

alys

tėŽemesnis už vidurinį Vidurinis Aukštasis

2017 gruodis8

Įsidarbinusių 25–64 metų asmenų dalis proc. pagal įgytą išsilavinimą, 2015 m.

Duomenų šaltinis: EBPO

25–34 metų asmenų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių formaliojo mokymo ir švietimo programose,

dalis proc. Europos šalyse, 2016 m.

Duomenų šaltinis: Eurostatas

7174,4

88,1

89,683,8

91,8

5055,8

78,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Gra

ikija

Lenk

ija

Ispa

nija

Airi

ja

Slo

vėni

ja

Italij

a

Liet

uva

Liuk

sem

burg

as

Latv

ija

Bel

gija

Slo

vaki

ja

Suo

mija

Veng

rija

EB

PO

vid

urki

s

Aus

trija

Est

ija

Nyd

erla

ndai

Por

tuga

lija

Ček

ija

Voki

etija

Dan

ija

Nor

vegi

ja

Jung

tinė …

Šve

icar

ija

Šve

dija

Isla

ndija

Aukštasis Vidurinis Žemesnis už vidurinį

5,4

9,6

21,7

0

5

10

15

20

25

Rum

unija

Slo

vaki

ja

Veng

rija

Lenk

ija

Pra

ncūz

ija

Liet

uva

Bel

gija

Ček

ija

Bul

garij

a

Kip

ras

Gra

ikija

Latv

ija

Mal

ta

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Kro

atija

Por

tuga

lija

Liuk

sem

burg

as

ES

vid

urki

s

Italij

a

Airi

ja

Ispa

nija

Est

ija

Voki

etija

Aus

trija

Slo

vėni

ja

Nyd

erla

ndai

Šve

dija

Suo

mija

Dan

ija

Jung

tinė

Kar

alys

tė


25–34 metų asmenų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių formaliojo mokymo ir švietimo programose, dalis proc.

Duomenų šaltiniai: ŠVIS, Eurostatas

6,4

5 4 5 4 4 3

9,39,3 9,3 9

9

56789

10

Lietuva ES 28

5,44,4

5,4 4,3

01234

2013 2014 2015 2016 2017

Lyginant su ES šalimis, Lietuvoje beveik perpus mažiau jaunų suaugusiųjų dalyvauja for-maliojo švietimo programose.

2017 gruodis10

Besimokantys suaugusieji, lyginant su visais gyventojais, da-lis proc., 2016 m.*


25–64 metų besimokantieji, lyginant su visais gyventojais, dalis proc., 2016 m.*

SUAUGUSIEJI, DALYVAUJANTYS NEFORMALIAJAME ŠVIETIME

* Preliminarūs duomenys.

48,7

7,5

31,8 29,836,2 34

46

0

10

20

30

40

50

60

Form

alus

, nef

orm

alus

šv

ietim

as a

rba

savi

švie

ta

Form

alus

švi

etim

as

Nef

orm

alus

švi

etim

as

Sav

išvi

eta

Form

alus

arb

a ne

form

alus

švi

etim

as

Form

alus

švi

etim

as

arba

sav

išvi

eta

Nef

orm

alus

švi

etim

as

arba

sav

išvi

eta

25–34 35–54 55–64

Duomenų šaltinis: LSD* Preliminarūs duomenys.

38,2

2,4

26,4

22,3

27,8

23,7

37,3

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Formalus, neformalus švietimas arba savišvieta

Formalus švietimas

Neformalus švietimas

Savišvieta

Formalus arba neformalus švietimas

Formalus švietimas arba savišvieta

Neformalus švietimas arba savišvieta

Formalusis, neformalusis švietimas arba savišvieta

Neformalusis švietimas

Formalusis arba neformalusis švietimas

Formalusis švietimas arba savišvieta

Neformalusis švietimas arba savišvieta

Form

alus

is, n

efor

mal

usis

šv

ietim

as a

rba

savi

švie

ta

Form

alus

is š

viet

imas

Nef

orm

alus

is š

viet

imas

Sav

išvi

eta

Form

alus

is a

rba

ne

form

alus

is š

viet

imas

Form

alus

is š

viet

imas

ar

ba s

aviš

viet

a

Nef

orm

alus

is š

viet

imas

ar

ba s

aviš

viet

a

Formalusis švietimas


Neformaliojo švietimo dalyviai pagal sritis, dalis proc., 2016 m.*


11

9

37

8

9

3

14

22

3

2

10

2

3

1

4

6

0 10 20 30 40

Švietimas

Humanitariniai mokslai ir menas

Socialiniai mokslai, verslas ir teisė

Gamtos mokslai, matematika ir kompiuterija

Inžinerija, gamyba ir statyba

Žemės ūkis ir veterinarija

Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga

Paslaugos

Lyginant su visais gyventojais Lyginant su visais besimokančiaisiais

Priežastys, trukdančios suaugusiesiems dalyvauti formaliajame ar neformaliajame švietime, pagal amžiaus grupes, dalis proc.,

2016 m.*


0 20 40 60 80 100

Nebuvo poreikio mokytis

Užimtumas darbe

Mokymasis per brangus

Kitos priežastys

Užimtumas namie

Trukdė amžius ir sveikata

Mokymosi vieta per toli

Trūko sugebėjimų

Trūko darbdavio paramos

Nepatiko mintis grįžti mokytis

55–64 m.

35–54 m.

25–34 m.

2017 gruodis12

Savarankiškas mokymasis, dalis proc., 2016 m.*


0 20 40 60 80 100

Mokosi savarankiškai

Draugai, šeimos nariai, kolegos

Knygos, specialybės žurnalai

Kompiuteris ir (arba) internetas

Mokomosios televizijos laidos, garso ir vaizdo juostos, kompaktiniai diskai

Lankymasis su gidu muziejuose, istoriniuose, gamtos objektuose

Bibliotekos, kultūros ir mokymo centrai

55–64 m. 35–54 m. 25–34 m.


Besimokančiųjų bendrojo ugdymo mokyklose, kurie gauna finansinę ar kitokią paramą, dalis proc.

ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR PARAMA


9,4

5,93

25,88

13,01

6,99

4,26

26

18,33

5,95

2,96

14,6

9,96

0

5

10

15

20

25

30

2013 2014 2015 2016

Priešmokyklinis ugdymas

Pradinis ugdymas

Pagrindinis ugdymas ir profesinis mokymas

Pagrindinis ugdymas

Vidurinis profesinis mokymas

Vidurinis ugdymas

Finansinę ar kitokią paramą gaunančių ir vežiojamų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius

Duomenų šaltiniai: ŠVIS, LSD

7778974727 72685 70868

87349

72975

61423

51355

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

2013 2014 2015 2016

Vežiojami mokiniai Gaunantys finansinę ar kitokią paramą

2017 gruodis14

SĄLYGOS SAVARANKIŠKAM KARJEROS VALDYMUI

Mokiniai, stojantys į profesinio mokymo įstaigas


Iš v

iso

paga

l m

okym

o įs

taig

os

tipą

Neb

aigt

a pa

grin

dinė

m

okyk

la

Vidu

rinė

mok

ykla

Pro

fesi

nio

mok

ymo

įsta

iga

Auk

štoj

i, au

kšte

snio

ji m

okyk

la

Kol

egija

Uni

vers

iteta

s

Pag

rindi

nė

mok

ykla

2013–2014 22413 3171 8671 1590 83 154 165 8579

2014–2015 23278 2559 8968 1991 139 715 720 8186

2015–2016 23672 2594 8807 2167 156 676 916 8356

2016–2017 25631 2708 10124 2728 196 873 1153 7849



2013–2014 2014–2015 2015–2016

Mokinių dalis proc. 26,4 26,6 27,1


Mokiniai, siekiantys vidurinio išsilavinimo bendrojo ugdymo ir (ar) profesinę kvalifikaciją teikiančiose mokyklose


62,958,4 54,2

22,5 21,1 20,2

0

10

20

30

40

50

60

70

2013 2014 2015

Bendrojo ugdymo mokyklose Profesinio mokymo įstaigose

Pagal Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją siekiant plėtoti ir tobulinti mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijų sistemą, profesinį mokymą, pagalbą karje-rai valdyti 2016 m. vykdyti keli veiksmų planai ir programos:

Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas;Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų veiksmų pla-nas;Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimas 2015–2017 metais.

Siekiant teikti pagalbą savarankiškam asmenų karjeros valdymui, padidinti pro-fesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, sukurti suaugusiųjų profesinio tobulėjimo, asmeninės ir pilietinės saviugdos sistemą, buvo vykdoma:

profesinio mokymo įstaigų pertvarkos planas;sektorinių praktinio mokymo centrų įveiklinimo priemonės;profesinio mokymo modernizavimo priemonės (Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruota 71 modulinė profesinio mokymo progra-ma); Švietimo įstatyme įvesta karjeros specialisto sąvoka ir apibrėžta profesinio orientavimo paskirtis;2012–2016 m. akredituotos 28 institucijos asmens įgytoms kompetenci-joms vertinti, taip pat šių institucijų vertinamų kompetencijų sąrašai papildyti naujomis vertinamomis kompetencijomis.

2017 gruodis16

PILIETINIS IR TAUTINIS UGDYMAS

Europos socialinio tyrimo duomenimis (2013 m.), Lietuvos gyventojai:mažiausiai iš visų Europos valstybių domisi politika (20 proc. besidominčių Lietuvoje, visų šalių vidurkis – 44 proc.);visiškai nesidominčių politika 15–25 metų respondentų Lietuvoje – 63 proc., t. y. daugiausia iš beveik 30 tirtų šalių; mažiausiai dalyvauja rinkimuose (52 proc. Lietuvoje, visų šalių vidurkis – 70 proc.); rečiau nei kitų valstybių gyventojai yra patenkinti demokratijos veikimu ša-lyje (patenkintų ir labiau patenkintų nei nepatenkintų demokratijos veikimu šalyje Lietuvoje – 41 proc., visų tirtų šalių vidurkis – 48 proc.).


IŠVADOS

Besimokančiųjų visą gyvenimą dalis pamažu didėja, Strategijos rodikliai gali būti įgyvendinti, tačiau besimokančiųjų visą gyvenimą dalis tebėra itin maža kaime. Nors mokinių šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose mažėja, tačiau siekiančių vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose as-menų daugėja.Rodiklis „Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus 10 tūkst. gyventojų“ kol kas nėra skaičiuojamas. SKVC duomenys rodo, kad pripažintų aukštojo mokslo kvalifi-kacijų per pastaruosius trejus metus padaugėjo, o pripažintų užsienio kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą, sumažėjo.Šalyje labai maža dalis 25–64 metų asmenų įsitraukusi į mokymosi veiklas – tarp ES 28 šalių esame 21 vietoje ir nesiekiame ES šalių vidurkio. Šalies 25–64 metų asmenų išsilavinimo lygis yra geras: esame 9-i tarp ES šalių pagal aukštąjį išsilavinimą, 10-i – pagal vidurinį išsilavinimą, ir beveik mažiausiai mūsų šalies šio amžiaus asmenų, lyginant su ES šalimis, turi žemesnį nei vidurinis išsilavinimą.Lietuvoje įsidarbina beveik 90 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų, ir tai yra vienas geriausių rodiklių Europoje. Įgijusiųjų aukštąjį išsilavinimą įsidarbina apie 70 proc., lyginant su kitomis Europos šalimis, tai yra vienas iš žemesnių rodiklių.Mažėja finansinę ar kitokią paramą gaunančių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių dalis, ypač pradinio ugdymo pakopoje.

2017 gruodis18

REKOMENDACIJOS

Siekiant, kad šalies suaugusiųjų mokymosi rodiklis gerėtų, daugiau dėmesio skirti kaimo gyventojų švietimo paslaugų prieinamumui (mažinti paslaugų kainas, priar-tinti paslaugas, diegti technologijas ir pan.). Pilietinis ir tautinis ugdymas susijęs su visų valstybės institucijų veikla, todėl būti-na užtikrinti veiksmingą tarpinstitucinį veiksmų koordinavimą. Sukurti ir įdiegti pilietinio ir tautinio ugdymo efektyvumo stebėsenos sistemą, ska-tinti tyrimus ir atliktų tyrimų rezultatų panaudojimą, siekiant atskleisti pilietinį po-tencialą didinančius socialinius mechanizmus.Didinti suaugusiųjų motyvaciją mokytis, lanksčiau pripažįstant jų mokymosi rezul-tatus: sukurti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą.Siekiant didesnio švietimo prieinamumo, ypač kaime, reikia didinti finansinę ir kitokią paramą.Pradėti skaičiuoti VŠS IV tikslo rodiklį „Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus 10 000 gyventojų“ arba koreguoti jį taip, kad stebėti būtų lengviau.

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos IV tikslas

Parengė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriusRedaktorė Mimoza KligienėMaketavo Valdas Daraškevičius2017-12-15 Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g. 12, 03163 Vilnius

Documents

2013–2022 2030...alstybins vietimo 20132022 met strategijos I tikslas 325–34 metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis proc. Duomenų šaltiniai: