42019 m. balandþio 30 d. Nr. 32

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

12 val. baþnyèioje vyko Mi-ðios, kuriose buvo meldþia-masi ir uþ bendruomenæ. Po

Valkininkø bendruomenës sukaktisPraëjusá sekmadiená Valkininkø bendruomenë paminëjo savo 10-metá

1918 m. vasario 16 d. buvoatkurta Nepriklausoma Lie-tuvos valstybë. Tuo metu dartebevyko pirmasis pasauliniskaras. 1918 m. lapkrièio 23dienà Ministras PirmininkasA. Voldemaras pasiraðë ása-kymà Nr. 1, kuriuo buvoákurta Apsaugos Taryba irásakyta pradëti formuoti pir-màjá Lietuvos kariuomenëspulkà. Nuo ðios dienos pra-dëta oficialiai kurti Lietuvoslaisvæ iðkovojusi kariuome-në.

1919–1920 m. dar kuria-mai Lietuvos kariuomeneiteko kautis su trimis prieðið-komis kariuomenëmis dëlLietuvos laisvës ir teritorijosvientisumo iðsaugojimo. Lie-tuvai teko atremti bolðeviki-nës Rusijos puolimà, vë-liau bermontininkø prieðið-kus karinius veiksmus ir len-kø këslus prisijungti Lietu-vos teritorijà prie atkuria-mos Lenkijos valstybës. Ðiekarai vadinami Nepriklauso-mybës kovomis. Didþiausiospagarbos verti nepriklauso-mybës kovø savanoriai. Ka-riuomenës kûrimosi metu irpirmame kovos su bolðevi-kais etape kariuomenæ suda-rë savanoriai, atsiliepæ á 1918m. gruodþio 29 d. oficialøVyriausybës kvietimà – „Lie-tuva pavojuje”. Kartu su at-siðaukimu buvo paskelbtos irtaisyklës savanoriams priimi-nëti. Savanoris turëjo pasiþa-dëti tarnauti ne maþiau kaipvienerius metus. Iki 1919 m.vasario pabaigos savanoriø

2019-ieji - Lietuvos Nepriklausomybës kovø atminimo metai

Lietuvos kariø kapai Senosios Varënos kapinëseSeimas nutarë 2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybës kovø atminimo metais atsiþvel-

giant á tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybës kovos. Ðiuosprendimu siekiama ávertinti ypatingà Lietuvos savanoriø, Lietuvos kariuomenës ir kitø Lietuvos pi-lieèiø indëlá Nepriklausomybës kovose ginant kà tik atkurtà Lietuvos valstybæ ir pagerbti visø kovoju-siøjø ir þuvusiøjø uþ Lietuvos Nepriklausomybæ atminimà

kariuomenëje jau buvo apie2000, o paskui jø skaièius þy-miai padidëjo. Savanoriønuopelnai tuo valstybës kû-rimosi metu buvo labai dide-li. Savanoriai ið visos Lietu-vos gynë valstybæ, ir jaunaLietuvos kariuomenë iðko-vojo nemaþai pergaliø. Pir-mieji suþeistieji ir þuvæ ko-vose kariai buvo savanoriai.

1920 m. spalio 3-5 dieno-mis vyko Varënos kautynëstarp Lietuvos ir Lenkijos ka-riuomeniø. Ið mûðio laukoþuvusiø savanoriø kûnai bu-vo palaidoti Senosios Varë-nos kapinëse. 1929 metaisVarënos ðauliai ir visuome-ne atliko svarbø darbà – su-tvarkë nepriklausomybës ko-vose þuvusiø kariø kapus irtalkino visø miestelio kapøaptvërimui. Kapø jokiø þy-miø nebuvo. Vietiniai gyven-tojai, net ir tie, kurie karei-vius laidojo, negalëjo tiksliainurodyti kapø vietø. Taigikauburëliai apytiksliai laido-jimo vietose buvo supilti iðnaujo, apvelënuoti ir pasta-tyti cementiniai kryþiukai.Andrius Ryliðkis knygoje„Fragmentai ið praeitiesmiglø“1 apraðo, kaip vykokariø kapø sutvarkymas:„Medþio medþiagà parûpinoðauliø bûrys, cementà, gele-þinæ armatûrà cemento stul-peliams, iðkirto medþius mið-ke, suveþë, lentpjûvëje su-pjovë ir tvërimà atliko mies-telio gyventojai savo darbu irlëðomis. Stulpelius iðliejo la-bai pigiai Petras Bertkevi-

èius. Kapiniø tvarkymo ko-misijà sudarë pirmininkasKaziulionis Antanas, kasi-ninkas Poðkus Petras, Ju-liaus, narys Jaskonis Jonas irsekretorius A. Ryliðkis .V.D. Sanatorija [Valstybinëdþiovininkø sanatorija] pri-sidëjo lëðomis, kadangi ret-karèiais laidodavo savo mi-rusius. Kadangi viskas buvodaroma þuvusiø kariø gar-bei, tai kapiniø pagrindiniaivartai buvo pastatyti prieðsutvarkytus kariø kapus“.Kapinëse palaidota (1929 m.duomenimis) keturi 1pësti-ninkø pulko kareiviai – Jur-gis Bartulis, Antanas Masi-lionis, Leonas Valatka, An-tanas Valatka ir du treèiojopëstininkø pulko kariai – Le-onas Venckus ir Jonas Vit-kauskas, þuvæ 1920 m. spa-lio 3-4 dienomis, ir drausmësbataliono karys Aleksas Jo-vaiða, miræs 1923 m. lapkri-èio 1 d. Ðiose kapinëse ras-tas ir vieno lenkø ulono (pa-vardë buvo nebeiðskaitoma)kapas, kuris taip pat sutvar-kytas ir pastatytas cementi-nis kryþiukas su uþraðu:„Lenkø kareivis +1920“Apie kitus palaidotus þiniønëra. 2 Vëliau pastatytas pa-minklas. Laikraðtis „Alytausdzyvas“ 1931 metø rugpjûèio22 dienà raðë: „Varënos ka-puose rengiasi statyti þuvu-siems kariams paminklà.Statyti mano dar ðiais me-tais. Paminklas bus labai ori-ginalus, kokio dar nëra viso-je Lietuvoje. Jo projektà pa-

ruoðë dailininkas Burba [Jo-nas Burba]“. Paminklas pa-ðventintas 1933 m. rugsëjo17 d. (tada paðventinti ir Va-rënos ðauliø namai). Pamin-klà paðventino ir kalbà pasa-kë kun. Vilutis [Juozas Vilu-tis]. Paminklà atidengë Aly-taus karo komendantaspulk. leit. Bronius Basiulis.Þodá tarë Lietuvos ðauliø sà-jungos Centro Valdybos pir-mininkas Antanas Þmuidzi-navièius.3 Paminklas – masy-vus betoninis kryþius. Prie jopritvirtinta Nukryþiuotojoskulptûra, þemiau – raudonomarmuro plokðtë su áraðu„Þuvome dël Tëvynës. 1919-1920“

Nebuvo paminklas sunai-kintas nei stalinizmo, neistagnacijos metais. Tik buvonuplëðta nuo paminklo len-ta su þodþiais „Þuvome dëlTëvynës“. (Atgimimo metaisþodþiai vël buvo pritvirtinti.)Ant savanoriø kapø paslap-èia buvo degamos þvakelës,dedamos gëlës. Atkûrus Lie-tuvos nepriklausomybæ,1990 m. lapkrièio 23 d. Va-rënoje buvo pirmà kartà ofi-cialiai paminëtos Lietuvoskariuomenës 72-osios meti-nës. Savanoriø kapuose bu-væ Lietuvos savanoriai, ðau-liai, partizanai, politiniai ka-liniai tylos minute pagerbëamþinà poilsá Dzûkijos þe-mëje suradusius vyrus.

ParengëLaimutë CIBULSKIENË

Varënos vieðosiosbibliotekos Bibliografijos,

informacijos ir kraðtotyrosskyriaus bibliografë

1 Ryliðkis, Andrius. Fragmentai ið praeities miglø. Atsiminimai, Chicago, 1974, p. 362.2 Kariø kapø tvarkymas 1929 m. // Mûsø kariø kapai („Kario“ 1930 Nr. 15, priedas, p. 10)3 Paðventinti Ðauliø namai Varënoje // Lietuvos aidas, 1933, rugs. 19

Pasveikinti bendruomenësatvyko rajono savivaldybësadministracijos direktorius

Alvydas Verbickas, Valkinin-kø klebonas Bronius Krake-vièius, Valkininkø seniûnas

Antanas Juknevièius,Lietuvai pagraþintidraugijos pirminin-kas Juozas Dingelis,kaimyniniø Darguþiøir Naujøjø Valkininkøkaimø, Naujøjø Val-kininkø menø kalvësatstovai: Rûta ir Ne-rijus Kavaliauskai,Kristina ir Regiman-tas Stanèiai , Ðalèios,Tiltø kaimo bendruo-meniø nariai, VÁ„Kapolë“ direktorë

Sonata Ðvabauskienë, vieti-niai gyventojai.

Renginys prasidëjo Valki-ninkø kaimo literatës Mari-jos Inkrataitës- Blaþulionie-nës eilëmis, kurios tapo ben-druomenës himnu, ir litera-tës Eugenijos Strazdienës ei-lëmis apie Valkininkus.

Bendruomenës pirminin-kë apþvelgë per 10 metø nu-veiktus darbus, pasidalinodþiaugsmais ir rûpesèiais,pasidþiaugë jaunàja ben-druomenës nariø karta, ku-rie puikiai ásiliejo á bendruo-meninæ veiklà, padëkojo il-gameèiams bendraþygiams,

Miðiø rinkomës á bendruo-menës namus, kur vykoðventinis renginys.

kurie nuo bendruomenësákûrimo þengia koja kojon,taip pat savivaldybei, seniû-nijai, kurios niekada neatsi-sako padëti esant reikalui.

Antra renginio dalis buvoðventinis koncertas, kuriamedalyvavo jaunasis pasakoto-jas Laurynas Blaþulionis (pa-ruoðë Jolanta Molienë), An-tanas Juknevièius su dukro-mis Monika ir Simona, Tiltøkaimo kapela ir Valkininkømoterø ansamblis „Santaka“(vadovë Aldona Japertienë).

Aèiû visiems dalyvavu-siems ir prisidëjusiems ruo-ðiant bendruomenës ðventæ.

DanutëBLAÞULIONIENË

Valkininkø bendruome-nës pirmininkë

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

2019 m. balandþio 30 d. Nr. 325

Dubièiø vardas uþraðytas14 amþiaus kryþiuoèiø kro-nikose. Èia prie Ûlos upësþmoniø gyventa nuo akmensamþiaus. Juos maitino eþe-rai, miðkai ir þemës, nors josnebuvo derlingos. Todël irvietovardþiø ðiose apylinkë-se bûta labai daug, tiesa, ne-maþai iðlikæ tik vyriausiøjøkaimo gyventojø prisimini-muose. Bibliotekininkë kal-bëjo, kad vietovardþiuoseglûdi labai svarbi informaci-ja, kurià reikia saugoti, kaipLietuvos ir pasaulio kultû-

Dubièiai –vietovardþiais turtingas

kraðtasSiekdamas iðsaugoti senuosius vietovardþius Seimas

2019-uosius paskelbë Vietovardþiø metais; ta progaDubièiø bibliotekos bibliotekininkë Regina Lukoðevi-èienë ir kultûros centro direktorës Filiutë Kapoèienësuorganizavo popietæ „Mûsø kraðto vietovardþiai“

ros palikimo dalá. Renginiometu Filiutë Kapoèienë kal-bino kaimo senbuves: Mari-jonà Skamarakienæ, AldonàPadmaskienæ, Anà Banevi-èienæ, Reginà Ðvedienæ irVladzæ Suchankienæ, praðëprisiminti pievø, kalnø, mið-kø, pelkiø, eþerø ir upiø vie-tovardþius, kurie ðiandienjaunesniems gyventojamsjau maþai girdëti ir þinomi.Ir ðtai kokius vardus pavy-ko prisiminti ir uþraðyti. Pie-vos, laukai: „Po àþuolu pa-lei Jonio Mikø“, „Þydaukos

pieva“, „Dzirva po kryþe-liais“ (dabar stovi namai) ,„Acio pieva“, „Po bradu“,„Bomas“, „Èverciø laukas“,„Dadotkos“, „Ant bendrolauko“ (dabar miðkai), „Pa-girys“, „Ravelis“, „Poþe-riai“, „Grûdkai“, „Pereko-pas“, „Krivinës“, „Dzidzia-laukis“. Vandenvardþiai:„Bala ant balos“ (iðnykæ, da-bar ten þmoniø sodybos),„Launiko kûdra“ ir „Spicokûdra“ (iðnykæ, dabar lau-kas), „Katros upë ir Matar-kos upelis“, „Sienyèios

upë“, „Nizelës upelis“,„Ûlos upë“. Iðnykæ eþerai:„Dëlynas“, „Samanynas“,„Prikariðkiø eþeras“ (dabarten raistas), „Gibaðo“, „Du-bo“, „Ramanavo“. Iki dabariðlikæ eþerai: „Stojø“, „Sa-maninis“, „Bedugnis“, „Ta-balukas“, „Tabalis“, „Katiu-ðis“, „Grikis“, „Grikucis“,„Dumblis“, „Dumblalis“.Miðkai: „Kûlaicis“, „Api-dzëmas“, „Jûngalio“, „Barð-èio“, „Mazgës“, „Lakðtu-cis“, „Rasodnikas“, „Giria“,„Alksnynas ir berþynas“

(dabar pievos), „Poþeriai“,„Grûdkai“. Kalnai: „Majo-kas“ (aukðèiausia vieta),„Salaitë“, “Bevirðës“, „Kar-velio“, „Zvankovas“, „Bo-nos pilis“.

Boravas–Barava–Ðiliniai– dabartinio Ðiliniø kaimopavadinimas. Mantotø kai-mo pavadinimas kilæs nuoMantatovièiø pavardës. Kal-viai anksèiau vadinti Skal-viais. Netoli Dubièiø yraPervomaisko (jau Baltarusi-jos teritorijoje) gyvenvietë.Anksèiau ji vadinosi Saba-

kencai – tai todël, kad tenbuvo auginami ðunys po-nams. Kaniava – kad tojevietovëje buvo auginami po-nams þirgai.

Mûsø vietovardþiai – taiatminties ir kalbos lobynas,o kartu – mûsø protëviø kû-rybingumo iðraiðka. Turimene tik juos prisiminti, bet iruþraðyti, rinkti ir iðsaugoti.

ReginaLUKOÐEVIÈIENËDubièiø bibliotekos

bibliotekininkë

Parodoje eksponuojamaVytauto Èesnulio knyga„Varënos kraðto ðauliai,1919-1940“ (2008), supa-þindinanti su Lietuvos ðau-liø sàjungos nariø veikla Va-rënos kraðte.

Pateikiami straipsniai:Algio Kaðëtos „Atgaivinki-me Ðauliø sàjungà“ (Mer-kio kraðtas. – 1990, saus. 27,p. 1), kurio autorius trum-

2019-ieji – Lietuvos ðauliø sàjungos metai

Ðauliø veikla Varënos kraðteVarënos vieðojoje bibliotekoje parengta spaudiniø paroda apie Varënos kraðto

ðaulius

pai apþvelgia Ðauliø sàjun-gos istorijà ir kvieèia atgai-vinti ðios sàjungos veiklà,Vytauto Èesnulio „Ðauliai“(Senoji Varëna 600. – 2014,p. 96-97), pasakojantis apieðauliø bûrio ásteigimà 1927m. ir jo veiklà Senojoje Va-rënoje; Stasio Ignatavièiaus„Pirmoji okupacijos auka –ðaulys A. Barauskas“ (Tri-mitas. – 2015, Nr. 3, p. 30),

kuriame raðoma apie 1940m. birþelio 15-osios naktáÛtos kaime sovietiniø oku-pantø nuþudytà pasieniopolicininkà, Lietuvos ðauliøsàjungos nará AleksandràBarauskà; Petronëlës Èes-nulevièiûtës „Perlojos ðau-liø bûrys. Su Lietuvos ka-riuomene“ (Èesnulevièiûtë,Petronëlë; Kovojanti Perlo-ja 1918-1923, Varëna, 1998,

p. 68), apþvelgiantis Perlojos ðauliø bûriokautynes su lenkais Lietuvos kariuomenëssudëtyje; Irenos Leonavièiûtës „Perlojosðauliai saugojo Aukðèiausiàjà Tarybà“(Merkio kraðtas. – 1991, saus. 16, p. 1); ðau-lio Juozo Jonyèio „Istorijos pamokos“(Merkio kraðtas. – 2017, saus. 13, p. 1, 3),kuriame prisimenama apie dalyvavimà suDainavos rinktinës Varënos ðauliais Parla-mento gynybos ávykiuose; Gintaro Luèins-ko straipsnis „Mûsø ðauliai“ (Merkio krað-tas. – 2004, spal. 29, p. 2), skirtas Alytausðauliø rinktinës 85 metø sukakèiai paminë-ti; „Ðauliø rinktinës aktualijos“ (Giruþis.2019, vas. 15, p.3).

Parodà papildo nuotraukos, straipsniøkopijø segtuvas bei bibliografija apie Varë-nos kraðto ðaulius, jø veiklà, jaunøjø ðauliøstovyklas, þygius partizanø takais ir kt.

Elena GLAVICKIENËVarënos vieðosios bibliotekos

Bibliografijos, informacijosir kraðtotyros skyriaus vedëja

LÐS Dainavos rinktinës ðauliai Alytaus Ðv. Angelø sargø baþnyèios kapinëse prie paminklo „Motinai“ 1991 m. geguþës 5 d.Nuotr. ið Laimutës Cibulskienës nuotraukø albumo

LÐS Dainavos rinktinës Varënos kuopos ðauliai Merkinës kryþiø kalnelyje, 1991 m. geguþës 5 d.Nuotr. ið Juozo Jonyèio nuotraukø albumo