III NUO AUTONOMIJOS IKI NEPRIKLAUSOMYBËS ÐÛKIO · kaip á ateities idealà [972, p. 272]. Tiek sroviø bûta ir tarp katalikø. Didþiausiai – grieþtai klerikaliðkai – vadovavo

Nuo autonomijos ik i nepr ik lausomybës ðûkio 125

IIIIIIIIIIIIIII

NUO AUTONOMIJOS IKI NEPRIKLAUSOMYBËSÐÛKIO

Iðneðta sekanti rezoliucija: Iðklausë praneðimà apie kai kuriølenkø leidþiamas neteisingas þinias apie lietuvius, kenkianèias

lietuviø tautos laisvës reikaluose, Amerikos visuomenës tarpe. Su-vaþiavimas iðreiðkia tokiems lenkams vieðà protestà ir tikisi, kad

Amerikos visuomenë nesiduos save suvedþioti.Amerikos lietuviø Tautinës sandaros II suvaþiavimo

protokolas [372, l. 4].

Visuomeniniai-politiniai procesai iðeiviø bendruomenëje. Karas,griaudëjæs, regis, toli toli, aidu ritos per kolonijas, nes visi turëjoartimøjø Lietuvoje, tad pirmu rûpesèiu tapo pagalba jiems. Deja,sroviø sueiþëjimas kliudë iðnaudoti visas galimybes. Atrodo, kadjos, nepergalëdamos skyrusiø properðø, labiau rûpinosi gretø stip-rinimu. Ypaè tai buvo svarbu partines struktûras kûrusiems tauti-ninkams. 1915 m. Tautinæ lietuviø pirmeiviø partijà jie pervardi-no Amerikos lietuviø tautine sandara ir suvaþiavimuose 1916 m.nutarë siekti Lietuvos nepriklausomybës. Metø pabaigoje partijaturëjo apie 40 kuopø, tarp jos lyderiø buvo Romanas Karuþa, Al-binas Rimka, J. Ðliûpas, Anicetas B. Strimaitis, Matas J. Vinikas,Vincas F. Jankauskas ir kiti, daugiausia 30–40 metø vyrai.

Regis, tikëta politines Lietuvos problemas spræsti karui greitpasibaigus, bet ðis uþsitæsë ir privertë gráþti prie vieningo politiniocentro kûrimo. Anot B. K. Baluèio, ðioje valandoje galima ir supaèiu velniu susitaikinti, aiðku, visiems numetus partinius raguèius[510]. Raginta ir ið uþsienio – J. Basanavièius kvietë vienytis tëvynægelbëti, kad mums seniams, þilaplaukiams lengviau bûtø á grabà þengti[372, l. 48], o J. Þilius skatino steigti Tautos Tarybà rengtis prietaikos laiko, nes, sakysim, albanai turëjo, o ir kiti ruoðës kurti, tadne laikas ieðmà droþti, kada zuikis á darþà atbëga [372, l. 25]. Deja, ne

126 Informaciniø kovø kryþke lëse

visiems tiko droþimo taisyklës – atsisakius socialistams1 ir tauti-ninkams, katalikai vieni suformavo TT 1915 m. vasario 10 d. Pir-muoju pirmininku tapo dr. Antanas K. Rutkauskas, tarp nariøávairiu metu buvo kunigai F. Kemëðis, Jonas J. Jakaitis, Juozas Da-buþis, pasaulieèiai Kazys Èesnulis, Julius Kaupas, Kazys Pakðtas,Pranas Ðivickas, Pranas Mulevièius-Molis, Leonardas Ðimutis ir kiti(skirtingai nuo tautininkø, bûta daugiau 40-meèiø–50-meèiø).Finansinæ TT stiprybæ uþtikrino TF, skirdavæs dalá surinktø aukø.

TT nesyk kalbino prisidëti socialistus ir tautininkus, bet truk-dë ir sroviø vidiniai nesutarimai. Sakysim, A. Rimka tarp tauti-ninkø matë tris sroves: nacionalistus (deðinieji), vienybei su kata-likais prieðtaravusius jo vadovaujamus liberalus ir tautininkus iðvardo, bet tikra þodþio prasme demokratus, linkusius á socializmàkaip á ateities idealà [972, p. 272]. Tiek sroviø bûta ir tarp katalikø.Didþiausiai – grieþtai klerikaliðkai – vadovavo Èikagos prelatas My-kolas L. Kruðas, antrai, su A. Miluku prieðaky, priklausë daugiauseni, turtingi klebonai, anot amþininkø, jie buvo daugmaþ tauti-ninkiðkø paþiûrø. Treèia, vadovaujama F. Kemëðiaus, vienijo dau-giau jaunus kunigus; jie buvo artimi krikðèionims demokratams,kai kurie stengës su visais sugyventi [515, l. 151], tik ne F. Kemëðis,tad suartëjimo kelias buvo duobëtas, taèiau pasirinkimo nebuvo.Katalikai sutiko, jog TT negali kalbëti visø iðeiviø vardu, o sanda-rieèiai skelbë pasiryþimà sudaryti koalicijà su bent pripaþástanèiaisprincipus Lietuvos liuosybës sukuriant Amerikos lietuviø tarybà irsujungiant ðalpos fondus. 1916 m. pradþioje buvo veik sutarta dëlbendros veiklos principø, bet tautininkams iðkëlus papildomas sà-lygas, katalikai ásiþeidë ir tolesni þingsniai þengti rudená – rugsëjo28 d. TT pakeitë vardà á Amerikos lietuviø tarybà (ALT) ir iðrinkonaujà vadovybæ (pirmininku tapo J. J. Bielskis [700, p. 91], vicepir-mininku – poþiûrá á tautininkus pakeitæs F. Kemëðis). Ði palan-kiau þiûrëjo á suartëjimà, juoba gundë ðansas gauti ið JAV valdþiosLietuviø dienà (LD) aukoms rinkti.

Ði iðaugo ið pirmais karo metais aukø rinkimui rengtø daliniøLD. Suþinojus, jog savo dienas gavo belgai, lenkai, þydai ir kitostautos, 1915 m. sujudo katalikai ir tautininkai. Aiðku, atskirai ir

1 Ðie dairësi á kità pusæ – 1916 m. birþelio 1 d. LSS ásiliejo á JAV socialistø partijà,o ryðiams palaikyti sudarytas sekretoriatas uþsiëmë ir vertimo darbais.


tik 1916 m. vasarà Wilkes-Barre, Pa. Jono S. Lopatto ir kun. Vin-co Dargio rengtuose sroviø veikëjø susitikimuose sutarta veikti kar-tu, o á jø suðauktà susirinkimà rugpjûèio 17 d. atvyko net V. Kapsu-ko vedami socialistai. Èia sutarta steigti Centriná Amerikos lietuviøkomitetà (CALK) ið 12 asmenø, o kolonijose – komitetus. Aukørinkëjai, prisisegæ specialius þenklelius su RK ir uþraðu „For Suffe-ring Lithuania“, su popierinëm dëþutëm turëjo rinkti aukas gatvëse,namuose, geleþinkeliø stotyse, parduotuvëse, pasilinksminimo vie-tose. Dar galvota ið anksto árengti aukø dëþutes ástaigose ir parduo-tuvëse, praðyti vyskupø baþnyèiose ið vakaro paraginti aukoti, kreip-tis ir á nekatalikiðkus religinius ir visuomeninius centrus.

Pinigus sutarta per JAV RK persiøsti Lietuviø draugijai ir „Lit-huania“, atmetus V. Kapsuko siûlymà pavesti aukø rinkimà sroviøfondams, o jø kontrolæ vietos komitetams, nors jis grasino pro-testuoti lietuviø ir anglø spaudoje, kad L. Dienos darbas nëravisos lietuviø tautos darbas. Protestuodami prieð tai ir kad gavo tikdvi vietas, socialistai nepasirodë CALK2, tad já, pirmininkauja-mà J. S. Lopatto, sudarë po ðeðis katalikus ir tautininkus. Organi-zaciniams darbams nusamdytas sekretorius M. Ðalèius, jo raðtinëWilkes-Barre, Pa. dirbo nuo 8:30 ryto iki 22 val. vakaro ir ilgiau,jei reikëdavo. Kolonijose per 25 valstijas ir Kanadà susiorganizavo212, o su skyriais ir ðakom – 292 komitetai. Tiesa, LD vos neþlu-go socialistams daug kur nuèiupus leidimà organizuoti LD ir ke-liant sàlygas dël aukø skirstymo. Kai kur srovës skundë viena kitàvaldþiai, o ði sprendë saliamoniðkai – atimdavo leidimà ir, atrodë,laukia Lenkø dienos likimas (ðie besipykdami surinko vos 17 000dol.), bet iðgelbëjo vadinamoji „Bostono rezoliucija“. F. Kemëðis irJ. Þilius sutarë su socialistais aukas siøsti á Vilniø atskiriems asme-nims perduoti ðalpos draugijoms, tad iki spalio 28 d. veik visur su-daryti bendri komitetai palikdavo 1/3 aukø socialistams [1008].

Amþininkai LD laikë vykusia, parodþiusia lietuviø gebëjimà irbrandà bendrai nuveikti milþiniðkus darbus [373, l. 36]. Rinkëjai ro-dë entuziazmà net ten, kur iðeiviø buvo reta, kaip 125 95 dol.surinkæ trys vyrai ið Windber, Pa. (anot amþininkø, taip pasisten-

2 Socialistø nesutarimà liudijo jø spauda, sakysim, “Naujienos” ne taip pagieþingai,kaip „Kova”, informavo apie suvaþiavimo nutarimus ir kai kuriems pritarë, socialistamsreikalaudamos 1/5 aukø. Beje, suvaþiavime V. Dargis protestavo prieð katalikø pravar-dþiavimà klerikalais [372, l. 50].


gæ pusë milijono lietuviø bûtø surinkæ 20 mln. doleriø) [373, l. 34].Vienas rinkëjas Birghampton N. Y. pagavo prezidentà V. Vilsonàir prisegë LD þenklelá, bet ið jo palydovo tegavo dolerá [893]. Ta-èiau LD parodë ir klaidø. Viena – sutapo su rinkimø metu, ir JAVspauda bei politikai negalëjo skirti jai tiek dëmesio, kiek rengë-jams norëjosi, o gyventojams buvo ágrisusios tokios akcijos, nesLD buvo ðeðtas ið eilës didelis aukø rinkimas. Daug komitetø ne-skubëjo rengtis, juoba neþinota kaip, o nedideliame mieste buvu-sios raðtinës pastangos atlikti daugumà darbø kliudë kolonijosegauti ar pagaminti daugelá reikalingø daiktø. Tuo tarpu kitø tau-tø dienø praktika rodë, kad reikia centralizuotai gaminti ir siøsti ávietas aukø rinkimo þenklus, tam tikras emblemas, o viso kito –tik pavyzdþius [373, l. 34].

LD atvërë ir informacinës sklaidos properðas.

* * *

Pokyèiai informacinëje erdvëje. Karo pradþioje iðeiviø informa-cinëje erdvëje vyko nemaþø pokyèiø, ypaè struktûroje. Spauda rû-pinosi partines institucijas kûræ tautininkai, tiesa, jø organais taponet trys laikraðèiai: „Lietuva“, „Vienybë“ ir „Ateitis“ (ði vëliau likovieninteliu; 1918 m. geguþës 3 d. tautininkai atpirko jà ið savinin-kø ir pavadino „Sandara“ [972, p. 272]). Savo idëjas jie skleidë irknygose: R. Karuþos „Tauta, jos esybë ir uþdavinys“, J. Ðliûpo„Lietuvos laisvë“ ir kitose.

Ryðkiausi pokyèiai regimi katalikø stovykloje. A. Kaupas 1905 m.pripaþino, kad jø organizacijos silpnos, o spauda apmirus (tada jieturëjo du laikraðèius). Po deðimtmeèio „Draugas“ iðgyveno, kadlaisvamaniø spaudà skaito iki 20 000 lietuviø3, o kur dar knygos,nes katalikø ðalininkai renkasi saliûnus, tad iðeiviai prapuls po potvy-

3 Tiesa, duomenø apie spaudà yra ávairiø, sakysim, teigiama, kad katalikiðka prieð karàturëjo apie 30 000 prenumeratoriø, tautininkø – apie 33 000, socialistø – apie 65 000[996, p. 43]. Kitais duomenimis, socialistø spaudà skaitë apie 25 000 skaitytojø,katalikø – apie 18 000, o ið viso laikraðèius skaitë apie 30 000 iðeiviø, ið jø tik 15–20 000 –ið idëjos, tad raginta mokytis ið amerikieèiø, ðie á darbà ir ið jo eina su laikraðèiu, su juogula ir kelias, ir valgo [836].


niu bedieviðkø raðtø, ir tai skaudþiai atsilieps Lietuvoje. Katalikaikviesti traukti visus, áskaitant darbininkus ir jaunimà, platinti spau-dà, steigti naujas bibliotekas ir plësti esamas, ypaè religinës litera-tûros skyrius, o prie „Draugo“ kurti centrinæ [933].

Katalikø spaudos padëtá iliustruoja „Darbininko“ bendradar-bio tyrimas Pensilvanijoje ir Naujojoje Anglijoje. Pasirodë, jog laik-raðèio skaitytojai – ávairiausio plauko minia, kuriai neátiksi; dauge-liui uþtenka þinuèiø, tik 10 proc. skaito visà laikraðtá ir nemaþainori jo gerinimo juokais ir kitø sroviø erzinimu, kaip buvo áprastakituose laikraðèiuose. Paaiðkëjo, kad nepaisymu liaudies reikalavi-mo aiðkumo kalbos srityje pasinaudojo bedieviai biznieriai <…> ið-platino savo ðlamðtus ir „Keleivá“ iki 14 000 prenumeratoriø (ðá kata-likai skaitytojai gyrë dël kalbos aiðkumo ir Maikio pasikalbëjimø,iðgirdæ, jog nedoras, atsakydavo pripratæ, o kad nublevyzgoja – galblogà redaktoriø nusamdë, jo melais netiki, ale þinias labai aiðkiaipaduoda). Tai tyrëjà skatino, be kitø receptø, siûlyti redakcijomsatsisakyti biurokratiðkos formos raðymo ir vietoj liepiamøjø formøvartoti átikinamàsias, o nekaltinti þmoniø, kad neskaito [774].

„Draugo“ planas atspindëjo katalikø veiklà, kurios jie ëmësiapsiþiûrëjæ stokojà masiø organizatoriø. Anot socialistø, jie paplu-ðëjo iki karo – ásteigë „Motinëlës“ draugijà, padëjusià iðsimokslin-ti ne vienam bûsimam jø veikëjui, jaunimo Vyèiø sàjungà su orga-nu „Vytis“, „Moterø sàjungà“ su „Moterø dirva“, „Moksleiviøsusivienijimà“ su „Moksleiviu“, „Vargonininkø sàjungà“ su „Mu-zikos þiniomis“. Jø veiklai, áskaitant informacinæ, koordinuoti ákurtaAmerikos Lietuviø Romos katalikø federacija [984, p. 165] (steigëjasA. Milukas ásivaizdavo jà bûsiant iðeiviø katalikø partija; steigia-majame suvaþiavime jis skaitë paskaità „Dël ko mûsø katalikiðkaspauda silpnutë [988, p. 144]). Uþ informaciná darbà atsakë 1913 m.ákurtas Tautos fondas. Nuþiûrëjus á katalikø „Vokieèiø centrinábiurà“ (leido ir platino knygas visuomeniniais klausimais, organi-zavo paskaitas, informavo spaudà [967]), TF turëjo skleisti infor-macijà apie lietuvius, kas savaitæ parûpinti agitacinæ medþiagà spau-dai ir ávairiems renginiams. Lëðas planuota kaupti platinant tautiniuscento vertës þenklelius [948]. Tai liudija, jog J. Ðliûpas neklydokvietæs nesidþiaugti kunigø silpnumu, nes jø galimybës didelës, oA. Rimka jø suaktyvëjimà siejo su jaunaisiais, girdi, pasimokë iðsenøjø klaidø ir veikë organizuotai [752, p. 308].


Kur judëjo katalikai prasidëjus karui galima spræsti ir ið vieno1915 m. „Draugo“ redakcinio straipsnio. Jø atsilikimas aiðkintastuo, jog kolonijose nebuvo vietos tautinës-katalikiðkos dvasios gai-vinimui, tad kviesta steigti katalikø liaudies namus su gimnastikosir susirinkimø salëm, skaitykla, bufetu ar kavine [800]. Bene di-dþiausiu þingsniu tapo Lietuviø katalikø spaudos draugijos (LKSD)ásteigimas 1915 m. sausio 24 d., garsinant, kad sieks iðeiviø tauti-nio katalikiðko ðvietimo leisdama religinio, tautinio, visuomeninioir mokslinio turinio knygas (jø atranka rûpinosi „Literatiðka komi-sija“, jau tarp pirmøjø planuotø leisti minëtas „Gyvenimas ðv. Pran-ciðkaus“, „Gyvenimas ðv. Stanislovo Kostko“ ir kitos [825]), remda-ma ir platindama katalikø spaudà. Draugija turëjo padëtikolonijoms steigti bibliotekëles, katalikø spaudos kuopas, átrauktikuo daugiau nariø ir sudominti „spaudos apaðtalavimu“ vaikusbei jø draugijas, o kuopos – rûpintis spaudos platinimu, tam kur-ti agentûras ir ieðkoti mikliø vaikø, kur nëra – steigti bibliotekë-les, rengti draugijos ðventæ, rûpintis, kad ástaigos, negalinèios su-mokëti uþ katalikø spaudà, gautø nemokamai, bent perskaitytà.

LKSD vadovavo valdyba, turëjusi rûpintis ir ásteigtu Katalikøspaudos biuru (vienijusiu jø þurnalistus ir spaustuvininkus), ir Ka-talikiðkø laikraðèiø sàjunga. Ðiai ið pradþiø priklausë „Tikyba irdora“, „Moksleivis“, „Ðviesa“ ir „Draugas“; laukta „Kataliko“ ir„Þvaigþdës“ [825]. Taèiau teprisidëjo 1915 m. pasirodæs Lietuviødarbininkø sàjungos organas „Darbininkas“. Jis ir kiti leidiniai ro-dë katalikø sieká skleidþiant informacijà iðnaudoti visas niðas (sa-kysim, þurnalà inteligentams „Paþanga“ iðleidæs „Draugas“ aiðki-no nebeiðsitenkàs su medþiaga jiems ir darbininkams [719], bet neviskas pavyko – nepasirodë þadëti laikraðèiai „Pitsburgo þinios“ ir„Amerikos pranaðas“). KLS raginta imtis spaudos darbø tarpinin-kavimo, atiduoti uþsakymus katalikø spaustuvëms, imant 10 proc.ir tam tikrà procentà uþ surinktà reklamà, bet, regis, sàjunga eg-zistavo daugiau popieriuje.

Faktiðkai LKSD buvo knygø platinimo bendrovë. Jos nariaikasmet mokëjo dolerá, amþinieji – 25, akcininkai – 50 ir gaudavoknygø uþ du. Pirmaisiais metais ásteigta apie 20 kuopø, iðplatintaapie 4000 knygø [838]. Jau kuriant draugijà nutarta birþelio 30 d.rengti metinæ ðventæ kuo aktyvesniam spaudos platinimui, nes ji –


stipriausias ginklas. Ji valdo þmoniø protus ir ðirdá [770]. Sykiu su-vokta, jog veiklà reikia remti verslo pagrindais, aiðku, neuþmirðtantidëjinio veiksnio, o siekiant maksimalaus pelno ið leidëjø praðyti nemaþiau 50 proc. nuolaidos, o prenumeratai – 25.

Nuo þodþiø eita prie darbø. 1915 m. pabaigoje uþsisakiusiejidaugiau nei vienà leidiná per katalikø laikraðèiø agentûras gaudavonuolaidà [771]; prenumeratoriai galëjo rinktis norimas leidiniø„kombinacijas“ ið spaudos skelbimø. 1916 m. katalikai, nusiþiû-rëjæ á socialistus, kurie L. Prûseikos iniciatyva nuo 1914 m. rengëspaudos platinimo savaites [989, p. 238]4, ëmë ruoðti savàsias. PirmàLDS planavo spalio pabaigoje, tikrà kampanijà, siejant informaci-jos sklaidos formas, kad ne tik iðplatintø kuo daugiau spaudos, betaiðkintø jos svarbà ir skatintø skaityti. Savaitës plane kolonijos bu-vo suskirstytos á septynias apygardas (viena apimdavo kelias dide-les, sakysim, Naujosios Anglijos apygardai priklausë Bostonas, Le-vistonas, Vorèesteris, Konektikutas, N. Hampðiras ir Vermontas)su vadais, paklusniais centraliui vadui J. Karosui. Ðis rinko kalbëto-jus (norëta 100, bet tesukrapðtë 52 [777]), aiðkinosi spaudos gavi-mo sàlygas, rengë savaitës programos pavyzdþius, instrukcijas apy-gardø ir jas sudariusiø apskrièiø vadams, kolonijø Katalikø savaitëskomisijoms (KSK) ir sprendë kylanèius klausimus. Apygardø va-dai turëjo ið J. Karoso gautà informacijà perduoti apskrièiø virði-ninkams, o jam – þinias apie savaitæ, skirstyti kalbëtojus ir rengtisavaitës ataskaità; tokios buvo ir apskrièiø virðininkø funkcijos. KSK,sudarytos savaitæ rëmusiø organizacijø kuopø, turëjo atsigabentitiek spaudos, kiek iðplatins, surengti porà vakarø, padalinti kolo-nijà á rajonus ir apeiti lietuvius siûlant spaudà, iðnaudoti prakal-bas ir vakarëlius platinimui, tam prie áëjimo turëti stalelá su spau-da ir per pertraukas agituoti tarp susirinkusiø [760]. Neuþmirðtasir pasiþymëjusiø platintojø skatinimas – siûlyta jø vardus dëti spau-doje, o leidëjams – apdovanoti (iðplatinusiam uþ 10 dol. dovanotiknygø uþ dolerá, uþ 20 – uþ tris, o ne maþiau 50 – deðimt).KSK patarta dirbti verslo pagrindais, platintojams mokant tamtikrà procentà [761].

4 Nuo 1916 m. rengta ir Tautiðkos spaudos savaitë, jos iniciatoriai buvo A. Rimkair J. Sekevièius [462].


Buvo parengti ir reklaminiai ðûkiai, sakysim, ragink savo paþás-tamus skaityti gerus laikraðèius; kelionëse, vieðbuèiuose, skaityklose, ar-batinëse, valgyklose reikalauk katalikiðko laikraðèio; niekuomet ne-peik prieð kitus savøjø katalikiðkø laikraðèiø; jei matai juose kokiàydà, tyliai perspëk redakcijà; ðelpk katalikiðkus laikraðèius savo raðtaisir þiniomis; ragink pirklius ir visokius amatininkus, kad garsintøskatalikiðkuose laikraðèiuose, jei pirklys apsigarsino, pasakyk jam, kadperki dël to, kad jis skelbiàs katalikiðkuose laikraðèiuose; neskaityk blogølaikraðèiø ir kitus nuo jø atkalbink; darydamas testamentà neuþmirðkir katalikiðkø laikraðèiø ir t. t., teigiantiems, kad jiems uþtenkaangliðkos spaudos, siûlyta aiðkinti lietuviðkos naudà [772]. LDS þa-dëjo iðleisti vadovëlá „Katalikø spaudos savaitei“ su nurodymais,kaip jà rengti, „Darbininkas“ – specialø kalendoriø 16 000 egz.tiraþu [895]. Spauda skelbë platinti tinkamø knygø ir periodiniøleidiniø sàraðà.

Regis, organizatoriai kiek pervertino savo jëgas (juoba vis plaukëþinios apie naujus KSK) ir skelbë, jog iðsigandæ socialistai savo„Raudonàjà savaitæ“ skëlë á tris: „Naujienø“ savaitæ, „Socialistø spau-dos savaitæ“ prieð katalikiðkà, o po jos – á „Raudonàjà savaitæ“ [858]

(bet apsigavo, „Raudonoji savaitë“ vyko spalio 29 – lapkrièio 5 d.,jai rengtis socialistø kuopos kolonijose sudarë komisijas, prakal-boms kviesti 28 kalbëtojai [772], tos savaitës „Kovos“ numeris, ið-spausdintas raudonais daþais, agitavo balsuoti uþ socialistus kon-greso ir senato rinkimuose). Taèiau sykiu skambëjo ir raginimaimokytis ið socialistø, kurie á renginius neðasi pilnas kiðenes litera-tûros ir stengiasi iðkiðti, o katalikai gavæ laikraðtá ar knygà taip gi-liai uþslëpdavo, kad patys negalëdavo rasti [772]. Tiesa, savaitæ tekoatidëti, nes „kirtos“ su LD [714], bet, „Darbininkas“, ásitikinæs,kad neverta kliautis agentais, nebent jie ðá verslà jungtø su kitu,siejo su ja viltis 1917 m. turëti 10 000 prenumeratoriø [774].

Vis dëlto, matyt, platinimo plëtra neatitiko katalikø svajoniø,nes vis skambëjo siûlymai kaip jà tobulinti. Tarkim, 1917 m. ka-talikø organizacijø kuopos ar pavieniai platintojai raginti steigtikatalikiðkos spaudos agentûras patogioje vietoje, kad þmogus galë-tø nusipirkti spaudà, jà paskaityti, uþsisakyti, paduoti skelbimà(siûlyta kartu rengti skaityklà ar vieðà uþeigà, sakysim, kavinæ).Kviesta iðnaudoti bet kokià progà platinimui, ypaè pritraukti vaikus,


sudarant „jaunøjø spaudos apaðtalø armijas“ ir mokëti jiems centàar daugiau nuo parduoto laikraðèio, o spaudos pardavimà gatvëseir namuose patikëti prie lietuviðkø mokyklø veikusioms vaikø drau-gijoms: kaip Èikagos berniukø „Ðv. Aniolo sargø“ ir mergaièiø „Ne-kalto prasidëjimo Panelës ðvenèiausios“. Joms spaudos platinimasgalëjo bûti viena veiklos srièiø, kad nepabostø, siûlyta skatinti pre-mijom (rûpestis, matyt, aiðkintas ir tuo, kad platinimo agentai,net katalikai, daugiau iðplatindavo kitø sroviø spaudos, nes, anotvieno, ið ko bizná padarau, tai ir pardavinëju [774]).

Katalikø spaudos platinimà raginta sieti su aukø TF rinkimu,kad veiklà koreguotø katalikø spaudos platinimo agentai, o kur jønëra – klebonas ar TF komitetas [966]. Á kunigus dëta daug vilèiø,bet, menant gyvenimo pamokas, jie raginti ne pulti oponentø lei-dinius (kas draudþiama, tas ádomu), o aiðkinti doros spaudos nau-dà [773]. Abejota, ar verta kunigams dalyti laikraðèius, girdi, jeikokia davatka uþsisako – neskaito, nes nesupranta ir bëdoja pini-gus iðmetusios, bûtø „Keleivá“ iðsiraðiusios, bent þinutes paskaity-tø, be to, dalinimà lydëjo átarimas, kad nemokamas daiktas never-tas (nors tuoj guostasi – jei nors vienas kitas uþsiprenumeruoja, irtai gerai) [774].

Aiðku, katalikø aktyvumas nepraslydo pro oponentø akis.Sakysim, 1917 m. socialistai skelbë, jog ðie taiko perimti visà spaudà,atseit „Katalikà“ uþvaldë, deras dël „Lietuvos“, nedaug trûko, bû-tø ásigijæ „Ateitá“. Girdi, dël katalikø boikoto 1916 m. þlugo „Ka-taliko“ bandymas tapti dienraðèiu, o „Draugà“ padarë toká tik uþ3 ct. Teigta, kunigai dengë nuostolius ir kun. A. Maliausko rink-tom aukom laikraðèiui „Viltis“, kad tik numarinus „Naujienas“, otada ir savàjá palaidos [960] (tiesa, baimë buvo perdëta, „Draugo“reikalai prastëjo ir 1917–1918 m. jis atsidûrë ant bankroto slenks-èio, iðgelbëjo perdavimas, áskaitant ir nuvertëjusias akcijas, mari-jonams, ðie papluðëjo, rizikuodami finansais, kol pataisë padëtá [957,

p. 47–9]). Socialistams tai liudijo, jog katalikai geriau uþ juos supran-ta, kad stiprybæ lemia ir spaudos gausa, ir iðgyveno, kad V. Kapsu-kas siekë tepalikti jo nuo 1916 m. redaguotà „Kovà“ [786]. Betsocialistai irgi nesnaudë – 1915 m. Brukline L. Prûseikos iniciaty-va ásteigta Amerikos lietuviø darbininkø literatûros draugija ëmësisocialistinës literatûros leidybos.


Ir karo metais aiðkintasi santykiai spaudoje, vis taikant ágelti.Tarkim, 1917 m. pavasará „Draugas“, atsikirsdamas „Laisvei“, jogskelbia dezinformacijà apie padëtá Petrograde ir trukdo rinkti au-kas revoliucijai, teigë, jog ði taip slepia savo sunkià padëtá, kuriàrodo kad ir tai, jog laikos ið ðundaktariø skelbimø [705]. Nevengtapatyèiø. Audrà stiklinëj sukëlë nuotrauka, kur kunigu ir vienuolepersirengæ socialistai laikë butelá, ir „Draugas“ puolë „Naujienas“,besiteisinusias, kad ,,darë maskaradà“, girdi, tai þeidþia katalikusir rodo socialistø teiginio, kad nekovoja su tikëjimu, vertæ [971];tæsës teismø karuselë – 1916 m. pavasará P. Grigaitis iðkëlë bylà„Draugo“ leidëjams, reikalaudamas 20 000 dol. uþ jo ir jo þmonosðmeiþtà [720].

Augo ir knygø leidyba, pasirodë karo prieþastis ir Lietuvos per-spektyvas po jo analizavusios knygos. Pvz., A. Rimkos veikale „Lie-tuviø tautos klausimas Europos karës metu“ apþvelgtos karo prie-þastys, jo sàsajos su pavergtø tautø klausimu, Europos politikøpoþiûris á lietuvius, kas jiems naudingiausia: savivalda, nepriklau-somybë ar autonomija, daugiausia dëmesio skiriant pastarajai (ko-kios reikalauti – istorinës geografinës ar etnografinës ir t. t.). Leistanemaþai atsiðaukimø.

Karas tapo darbymeèiu ir kalbëtojams, juoba atsirado naujatema – Lietuvos ateitis, kurià srovës matë savaip. Minëta, jø veikladarësi pusiau profesionali, kolonijos apmokëdavo kelionæ, neretai –honorarà, didþiosios organizacijos rengë vadinamuosius kalbëtojø„marðrutus“ ir skelbë spaudoje. Turint galvoje iðeiviø iðsilavinimà,kalbëtojø stigo, prasidëjus atostogoms mokymo ástaigose nemaþaibesimokanèiøjø per spaudà siûlë paslaugas prakalbø rengëjams.Tæsti vieði debatai, sakysim, Vyèiai Èikagoje kvietë socialistus dis-kutuoti tema „Socializmo mokslas teorijos ir praktikos þvilgsniuyra visuomenei pragaiðtingas“. Kalbëtoju jie skyrë studentà Alek-sandrà M. Raèkø ir reikalavo, kad socialistas turëtø bent keliø kla-siø iðsilavinimà, nesikeiktø, o triukðmadariai bûtø ðalinami, þadë-dami, be keturiø doleriø honoraro, uþ sugaiðtà laikà apmokëtikelionæ, jei debatai vyks 100 myliø atstumu nuo Èikagos, jei dau-giau, turëjo pridëti socialistai. Laimëjus socialistui, likæs pelnasbûtø ëjæs jø fondui, A. M. Raèkui – TF; numatyta, kad debataitruks tris valandas ir kiek kalbës abiejø pusiø atstovai [718].


Po kolonijas keliavo ir kinas. Ðalia A. T. Raèiûno – ðis repertu-arà papildë ið Anglijos ir Prancûzijos gautais filmais, karo ir oku-pacijos Lietuvoje, lietuviø bëgimo á Rusijà, iðeiviø renginiø vaiz-dais – atsirado kitø. Tarkim, 1916 m. rudená skelbta apie A. Kiþioir V. Kietkausko keliones su karo ir iðeiviø gyvenimo vaizdais [796].Seansai jungti su prakalbom, sakysim, Lietuviø komiteto siunti-mu 1916 m. atvykæs J. Þilius prakalbas iliustruodavo filmu apiekaro nusiaubtà Lietuvà ir tremtinius Rusijoje (bet tik ten, kur bu-vo tinkama salë ir elektriðkoji liktarna) [798].

Kintant informacinei erdvei, augo ir informacinio ginklo gali-mybiø suvokimas, o informacinei prieðprieðai nesimatë pabaigos,jos dalyviams ásisàmoninus, jog bûtina derinti visas priemones.Pvz., katalikai ALRKF propagavimui ragino leisti reklamines bro-ðiûras, lapelius ir atsiðaukimus, garsintis katalikø laikraðèiuose, norsir kiek kainuotø, ir steigti savo, nes samdytas, kaipo organas, nesi-stengs kiek savas [935] (veikiai toks ir pasirodë – „Garsas“). Kaipminëta, nuo pasirodymo JAV spauda puolë F. Kemëðá. Ðis kaltini-mus skirstë á neapykantos sëjimà, JAV konstitucijos lauþymà irnusiþengimus religinei praktikai [784]. Prieð socialistus katalikaipanaudojo paslaptingà kun. J. Þebrio nuþudymà, laikydami já so-cialistø kerðtu, kad sakë daug tiesos apie juos (rëmësi tuo, kad vie-nas þudikø – Bernardas Montvydas – buvo socialisto, vienu meturedagavusio „Laisvæ“ A. Montvydo-Antonovo, brolis) [931]. Socialistaikaltinti A. Olðausko suþlugdymu. Pirmàsyk mëgino apie 1905 m.,tada jo spaustuvës darbininkas socialistas sukurstë streikà, „Lietu-va“ neiðëjo ir þmonës, pamanæ, jog A. Olðauskas bankrutavo, puo-lë atsiiminëti indëlius ið jo banko. Ðiam teko pavargti, kol nuslopi-no aistras. Vëliau socialistai sukruto vietoj J. Adomaièio-Ðerno, kurisrasdavo vietos jø publikacijoms, „Lietuvos“ redaktorium tapusB. K. Baluèiui. Ðis socialistø publikacijø nedëjo. Jø spauda ëmëskelbti apie A. Olðausko banko nepatikimumà, kol pribaigë pa-skleidæ lapelius su þinia apie banko þlugimà. Kità dienà þmonës puolëatsiimti indëliø ir A. Olðauskas po ðio smûgio nebeatsigavo [685, p. 14].Panaðiai nutiko ir M. J. Tananevièiui – bankrutavæs ir nuteistas1917 m. vasaros pabaigoje jis padavë á teismà keturis asmenis uþgandø apie jo bankà prasimanymà ir ðio griûtá sukëlusiø lapeliøspausdinimà, reikalaudamas ið kiekvieno po 50 000 dol. [946]


Kautasi ir sroviø viduje – tarkim, „Darbininkas“ vieðai kirtosisu „Draugu“ dël LRKSA reikalø, pultas „Katalikas“ – kad leidëjasM. J. Tananevièius, kaip ALDS pirmininkas, tariasi su tvirkinan-èiais laikraðèiais, o á KSD nestoja [778]. Menant prieðkariná A. Mi-luko skandinimà jo „Þvaigþdës“ kvietimas á KSD atrodo formalu-mu, juoba, dalies kunigø nusiteikimà liudijo ðios nusiskundimas,kad kaþkokioje parapijoje persekioti vaikai, kam pardavinëja jà, one „Draugà“. Ðio priminimas, kad katalikø spauda turi laikytisvienybës [852] nieko nereiðkë (1916 m. pasirodë prieð A. Milukà ir„Þvaigþdæ“ nukreipta knyga; remiantis jos ðriftu teigta, kad spaus-dinta „Darbininko“ spaustuvëje, o A. Miluko „nemeilæ“ ugdë ir jofondas [753]).

* * *

Informacijos apie padëtá Lietuvoje problema. Informacijos ið Lie-tuvos karo pradþioje ypaè reikëjo aukojimui skatinti. Iki vokieèiøokupacijos ji semta ið vietos spaudos, giminiø laiðkø, ið atvykusiø-jø rinkti aukø. Frontui einant per Lietuvà, spaudoje atsirado karoveiksmams skirtos rubrikos. Joms þinios imtos ið kitatauèiø (saky-sim, rusø „Rieè“), Lietuvos ar iðeiviø kolonijø Europoje laikraðèiø –„Rygos garso“ ar Ðkotijos „Iðeiviø draugo“; tiesa, kitàsyk nenuro-dant ðaltinio; tuo kaltintas „Katalikas“ [924]. Deja, vokieèiai oku-pavæ atidalijo Lietuvà kordonais <…> kad ten nei uodas snapo ne-ákiða [372, l. 25]. Asmeninius ryðius mëginta palaikyti per laivininkystëskompanijas [934]. Siunèiant laiðkus per Ispanijos ambasadà Stok-holme paslaugas siûlë „Darbininkas“, ásteigæs laiðkø vertimo ir siun-timo biurà [866], laiðkai ið Lietuvos ateidavo panaðiu keliu, bet „nu-sausinti“ cenzûros informaciniu poþiûriu buvo maþai naudingi. Jeikas atvaþiuodavo ið Europos su naujienom, tai vis su pabëgëliø Ru-sijoje, kaip 1916 m. M. Yèas su J. Þilium. Tiesa, jie rûpinosi pa-kreipti iðeivijos politinæ mintá nepriklausomybës link, nes ði, girdi,aklai sekë autonomijos reikalavusiais Rusijos lietuviais, pamirðdami,kad jie tik minimumo galëjo reikalauti [735, p. 191–2].

Pamaþu veik vieninteliu informacijos apie padëtá Lietuvoje ðal-tiniu virto LIB Ðveicarijoje, bet jos skelbimà lydëjo nuoþmi opo-


nentø kritika, beje, ir ðalininkams ji ëmë kelti abejoniø (tarkim,1916 m. garsinta, jog prieðinantis veþimams á Vokietijà kilo maið-tai ir sukilimai Þemaitijoje bei Suvalkijoje, kur kirviais ginkluotiûkininkai puolë vokieèius, daug kas slapstosi ir, susirinkæ á bûrius,ardo geleþinkelius, tiltus ir telegrafo linijas [830]). Ieðkant iðeitiesimta galvoti apie delegacijà á Lietuvà, nes amerikieèius, kaipo neut-ralios ðalies pilieèius, vokieèiai áleisdavo ir á okupuotas teritorijas.Regis, tam ALT ryþosi 1915 m., bet pavargo, kol pergalëjo besi-prieðinanèius ir, apsvarsèius daugybæ kandidatø, iðrinko J. J. Bielskáir V. Bartuðkà. Panaðias mintis puoselëjo ir sandarieèiai, tik jassiejo su taikos konferencija, kur manë siøsti komisijà su dokumen-tais dël iðgavimo Lietuvai liuosybës [372, l. 1–4], bet stokojo tam lëðø.Derantis su katalikais galvota apie bendrus delegatus, bet nesutar-ta, ir delegatai iðkeliavo skyrium 1916 m. pavasará.

R. Karuþa, nenusigavæs iki Lietuvos, tenkinosi susitikimais Va-karø Europoje su vietos ir ið Rusijos atvykusiais lietuviais. ALTdelegatams sekësi geriau. Jø þygis parodë kariaujanèiø pusiø rû-pestá informacija. Lietuvoje jie praleido apie mënesá ir nors jø ju-dëjimas buvo ribotas – ið Kauno trumpam iðtrûkæ á Vilniø susiti-ko su lietuviø veikëjais ir iðsipraðë á gimtines, informacija patiplaukë: gandai apie „amerikonus“ plaèiai sklido ir jø pamatyti at-vykæ þmonës atveþë þiniø ið savo apylinkiø. Delegatai per porà sa-vaièiø susidarë ir padëties vaizdà, ir ko tikimasi ið iðeiviø ðalpos irpolitikoje, nes niekas nenorëjo nei vokieèiø, nei rusø gráþimo, pla-èiøjø miniø pasàmonëj brendo laisvës ir ramybës atgarsiai [700, p. 51].

Vokieèiai mëgino uþsukti „kranelius“ – delegatø bute J. J. Biels-kiui iðvykus á Vokietijà, policija rado jo ið Tytuvënø atsiveþtà sukiltiraginanèià socialdemokratø proklamacijà, o iðkratæ suimtà V. Bar-tuðkà – Vailokaièio laiðkà su kai kuriø vokieèiø ástatymø kritika. Jotardytojui rûpëjo gauti prisipaþinimà, kad delegatai platino pro-klamacijas, uþsiëmë politine propaganda ir rinko neigiamà infor-macijà apie okupacijà. Kai V. Bartuðka pagaliau buvo paleistas,Vokietijos kanclerio sekretorius Trautmanas praðë viskà pamirðtiir nepasinaudoti Amerikoj sensacijas mëgstanèiø laikraðèiø skiltimis,tariamàja „vokieèiø barbarybe“ [700, p. 58]. Vokieèiø dëmesá liudijair J. Þiliaus áspûdþiø ið Lietuvos siuntimas á JAV keliais egzemp-


lioriais su áspëjimu skelbti atsargiai, nes tie skaito iðeiviø spaudà irrekorduoja viskà rubrikomis: a) kà Am. Lietuviai raðo apie vokieèius irjø Lietuvoje pasielgimus; b) kà raðo apie autonomijà arba Lietuvosneprigulmybæ: c) kà raðo ir daro ðelpimo dalykuose etc. [6]).

Ðveicarijoje V. Bartuðkai italai, þinodami apie jo apsilankymàVokietijoje, atsisakë vizuoti pasà. Niekas neklausë aiðkinimo, kadesàs ne ðnipas ir rusø ambasadoje. Jos sekretorius tardë apie politi-nes lietuviø nuotaikas, Kauno fortus ir delegatus. V. Bartuðka, nu-jausdamas, kà tas nori iðgirsti, kartojo, kad po patirtø þiaurybiølietuviai nesidës su vokieèiais, stinga maisto ir rengiama revoliuci-ja, o dël fortø iðsisuko pareiðkæs, jog neiðmano karybos. Matyt, touþteko, kad rusai padëtø susitarti su italais, bet pasieny jø pasie-nieèiai bagaþe aptiko vokieèiø spaudos iðkarpø ir – baisiausia – jøleistà Centrinës Europos þemëlapá, tad nuosprendis buvo aiðkus –ðnipas. Kratë net nuogai iðrengæ ir tik po keturiø valandø paleido,ásitikinæ, jog pagavo pas popieþiø vaþiuojantá kunigà (beje, þemë-lapá konfiskavo). Plaukiant á JAV Gibraltare purtë anglai – kà vei-kë Vokietijoj, kur iðmoko vokiðkai, ir V. Bartuðkai liko stebëtis, iðkur þino, o paskui – kas jiems priðnekëjo, kad jo tikroji pavardëMilleris ir rusø dokumentai anglams në motais. Nedaug trûko,bûtø iðlaipinæ ið laivo.

Ðiaip ar taip, delegatø informacija JAV imta naudoti dar jiemskeliaujant, dedant á spaudà jø laiðkus, gráþus pasirodë áspûdþiøknygos, o jie, iðleidæ atsiðaukimà apie padëtá Lietuvoje su ragini-mu padëti, leidosi rinkti aukø, prakalbose pasakodami, kà matë,apie Lietuvos ateities perspektyvas ir kitus dalykus [711]. Per ketu-ris mënesius aplankæ daugiau kaip 40 kolonijø surinko apie 9000dol., áskaitant ir uþ per prakalbas parduotas knygas. V. Bartuðkaiiðvykus á Ðveicarijà, J. J. Bielskis keliavo vienas, sykiu bendrauda-mas su didesniø miestø spauda, bet neuþmirðdamas ir maþesniøjø(jiems turëjo ið anksto parengtø straipsniø) [355].

Kelionës vël paliudijo katalikø nesutarimus – A. Miluko„Þvaigþdë“ kritikavo V. Bartuðkà uþ kirtá popieþiui dël LD [780] –ir sroviø: socialistø spauda nedëjo delegatø atsiðaukimo ir aiðki-no, jog jie meluoja apie vokieèius (kad baþnyèiose bûna su kepurëm,rûko pypkes, kiekvienam miestely – vieðnamis [788]), o V. Kapsukas


neigë partijø vienybæ Lietuvoje. Atvykus delegatams socialistai ko-lonijose rengë savo pobûvius, trukdë prakalboms – jø siøsti þmo-nës trypë kojom, kol publika imdavo nerimti, o svarbesnëse kalbosvietose atsistojæ lëtai, èiûþuodami kojom ir stumdydami këdes,artëdavo prie durø. Atëjus klausimø metui, uþuot klausæ, ið ankstoatmintinai iðmoktà propagandos posmà linksniavo. Kiti reiðkë nerim-tus, nekultûringus, blogai formuluotus arba priekabiø ieðkanèius klau-simus. Ásitikinus, kad tai kartojas, imtasi kontrpriemoniø – priekairiøjø sodinti katalikai sudrausminti triukðmadarius, o prasidë-jus „ëjimui“ prie durø kalbëtojas imdavo pasakoti anekdotà ar kirs-davo, kad kai kà daþnai ðaukia gamta ir teks luktelëti, kol tokienelaimingieji iðeis. Klausimus leido uþduoti tik raðtu (mat daugelistriukðmavusiøjø buvo neraðtingi). Vienoje Maino kolonijoje á de-legatø kambará vieðbuty ásiverþë trijø lietuviø vedama policija, gir-di, kalbëtojai – apgavikai, Lietuvoje nebuvo ir neteisëtai renka pi-nigus, ðiems teko ilgai aiðkintis, iki iðsigelbëjo [355].

Kad ir kaip bûtø, katalikai skaièiavo pliusus – delegatø infor-macija paneigë gandus, kad ðalpos reikalai Lietuvoje nesutvarkyti,liudijo, jog èia beveik visi dirba sutartinai. Tikëta, ji padës gerintiiðeiviø veiklà, o svarbiausia, jog ir Lietuvoje svajojama apie nepri-klausomybæ, tad buvo galima stiprinti jos propagandà [680].

* * *

Informacinë kova bendruomenës viduje. Karo pradþioje svarbiau-sias dëmesys teko informacinei sroviø kovai tiek uþ Lietuvos atei-ties vizijà, tiek uþ aukas nukentëjusiems nuo karo. Atsiradus ke-liems fondams, tikëta, aukotojai pinigais „nubalsuos“, kuristinkamiausias. Varþantis surinkti daugiau, propagandai naudotair spauda (LAF organais pasirinko „Tëvynæ“ ir „Vienybæ“, svarbes-næ informacijà siuntë á visus laikraðèius [370, l. 55], ataskaitas katali-kiðkuose leidiniuose skelbë TF).

Informacijai srovës skyrë nemaþai dëmesio. Tautininkai, airiøpavyzdþiu, ketino LAF populiarinti spaudoje ir iðleisti jo tikslusaiðkinantá atsiðaukimà [370, l. 58]. ALSD suvaþiavime 1915 m. kal-bëta apie katalikø propagandà, bet priimtas raginimas laikytis spau-


dos etikos vël negelbëjo. Anot F. Þivatkausko, supykæ spaudos dar-buotojai tuoj raðo korespondencija iðniekindami vienà ar kità ypatà.Ir tuo mûsø visuomenë – liaudis blogai maitinama, kas daug atneðabledies [370, l. 25]. Tarkim, katalikø ir sandarieèiø derybas J. O. Ðir-vydas teisino tuo, kad vienybë leis iðnaikinti laikraðèiø ðiurkðtumusir nemandagius puldinëjimus [700, p. 27]. Deja, tai buvo tik siekis,realybëje tautininkai puolë TF, katalikai ir socialistai – LAF, kovavirë ir spaudoje, ir prakalbose.

Anot amþininkø, 1915 m. atvaþiavæs Lietuviø draugijos dele-gatas Stasys Ðimkus stengësi likti nepartiniu, bet katalikai iðkartpuolë, kam susideda su J. Ðliûpu (mat pirma aplankë „Tëvynës“redakcijà, po to – ALSD suvaþiavimà), barë ið sakyklø, o K. A. Rut-kauskas tiek uþkankino, kad uþ áþeidimus buvo paduotas treèiøjøteisman, bet vëliau susitaikë. ALT ir TF su S. Ðimkum rengë pra-kalbø marðrutà ir praðë spaudos neskelbti atsiøstø vienas kità juo-dinanèiø straipsniø. Socialistai iðvadino S. Ðimkø „klerikaliðkosdraugijos atstovu“, bet vëliau palankiai apie já atsiliepë „Naujie-nos“ (teigta, paakintos nepalankios visuomenës reakcijos á puoli-mà prieð J. Basanavièiaus ir kitø keliones) [371, l. 28]. Deja, S. Ðim-kus viso to neatlaikë ir, 1916 m. nutraukæs keliones, ëmë vargonautilenkams… Aistras sukëlë ir aukø atvykæ advokatas Andrius Bulotasu Þemaite, kuriø iðpuolius prieð Lietuviø komitetà skelbë socia-listø ir dalis tautininkø laikraðèiø [833] (raðytojos laukta su neri-mu, girdi, laiðkais ið Lietuvos apie partinius ginèus supjudë iðei-vius, o dël jos pasisakymø kai kur liovësi aukø rinkimas [463]).Waterbury 1916 m. liepos 18 d. vyko iðgarsëjæ A. Bulotos ir S. Ðim-kaus debatai, kur advokatas kompozitoriø iðvadino snarglium, vai-këzu, parðu, já palaikæ socialistai – durnium ir kvailiu, á tai S. Ðimkøatlydëjæ tautininkai iðvadino A. Bulotà kopûstgalviu ir ðiaudadûðiu[986, p. 107].

Ðiø ir vietiniø agitatoriø pastangos lëmë fondø áplaukas,sakysim, TF iki 1917 m. birþelio 21 d. surinko 86 456,08 dol.Nors ið iðleistø 75 403,13 dol. didþioji dalis nuëjo ðalpai, kelioli-ka tûkstanèiø teko politinei veiklai [822, p. 51]. Kaip minëta, spau-da skelbë informacijà apie aukø rinkimà, prakalbø marðrutus, ati-tinkamus straipsnius, prakalbose dalyta agitacinë medþiaga, tarkim,


aukotojo pasiþadëjimø lapeliai5. Spaudos átakà atspindi ir istorija su1916 m. þiemà „Tëvynës“ paskelbtu V. K. Raèkausko siûlymu 1000lietuviø paaukoti po 10 dol., kad sudëtø 10 000 dol. Kiti laikrað-èiai já menkai palaikë ir ið pradþiø atsiliepë tik 39 aukotojai, tapæLAF nariais-rëmëjais [822, p. 51]; jø skaièius laikui bëgant tik ið lëtoaugo. Þlugo ir viltis, kad lenktyniavimas sukels aukø liûtá, nesbesivarþant ir bandant ákàsti konkurentams vis lipta vienas kitamant nuospaudø. Tarkim, 1915 m. katalikai teigë atstovaujà 90 proc.iðeiviø, bet, spalio 1 d. duomenimis TF turëjo 26 955,26 dol., okiti trys – kiek daugiau nei 20 000, t. y. 90 proc. lenkë 10 proc.vos keliais tûkstanèiais doleriø [677, p. 190]. Kitàsyk tarp fondø pa-simetæ iðeiviai siuntë aukas á Lietuvà, o tautininkai tarp iðperka-muoju mokesèiu atsiøstø daiktø syká rado skudurø ir dël to kalti-no prieðiðkà agitacijà [371, p. 54].

* * *

Informacinës veiklos uþ bendruomenës ribø mëginimai 1914–1916 m. Bëgant laikui aiðkëjo, jog reikia koordinuoti informacinæveiklà. Tai kartota nuo karo pradþios. Pvz., 1914 m. Bostono lietu-viai mitinge pagarsino, jog bûtina Ðvietimo komisija autonomijosidëjos populiarinimui paskaitomis, prakalbomis, ávairiais raðtais ir t. t.bei veiksmams su kitom Rusijos pavergtom tautom derinti [370, l. 23].

5 Pvz., 1916 m. TF pasiþadëjimo lapely buvo toks tekstas: Að, þemiau pasiraðæs(iusi)þinau, kad: –

1. Mûsø Tëvynæ Lietuvà iðtiko baisiausia nelaimë.2. Mûsø Tauta ðiandien be pastogës, nes jos namai sudeginti.3. Mûsø tauta alkana, nes jos maistas iðplëðtas.4. Mûsø tauta kenèia nuo ðalèio, nes ji neturi kuo apsirengti.5. Mûsø Tautà galingi prieðai stengiasi iðtautinti, nes lietuviø apgyventame kraðte

steigia nelietuviðkas mokyklas.6. Mûsø Tëvynëje tûkstanèiai nekaltø vaikeliø tapo naðlaièiais ir nëra, kas juos

globotø ir mokintø.7. Lietuva nuo amþiø yra nekaltai persekiojama, skriaudþiama ir neturi politiðkos

liuosybës.Todël – vardan Dievo, vardan krikðèioniðkos labdarybës ir þmoniðkumo tvirtaipasiþadu nuolat mokëti kas mënuo po … ant Lietuvos aukuro, kad:

1. Lietuvà pridengti ir nuo bado iðgelbëti,2. Lietuvos naðlaièius priglobti ir iðmokinti,3. Lietuvai iðgauti politiðkà nepriklausomybæ.


Spaudoje raginta informuoti pasaulá apie lietuvius [370, l. 22], beto, matytas lenkø aktyvumas, girdi, melavo apie lietuvius JAV spau-dai, laikraðèiui „Free Poland“ aukojo tûkstanèius, o J. Gabrys aliar-mavo Londone matæs þemëlapius, vaizdavusius Lietuvà kaip Len-kijos dalá [927]. Sandaros suvaþiavime 1916 m., suþinojus apie lenkøklaidinanèià informacijà, pritarta protesto rezoliucijai su viltim,kad amerikieèiai neleis save suvedþioti [372, l. 4]. Kitàsyk dþiaugtasi,kad JAV spauda teisingai raðo apie Lietuvà, kaip pafronte vaþinëjæs„Boston globe“ korespondentas Jamesas Morganas, nurodæs, joglietuviai – skirtinga nei rusai ar lenkai tauta, ir iki lenkinimo beirusinimo jø buvo 7 mln., o liko – 3 [954], ar geriau atsiliepia apielietuvius, kaip Worcestery, girdi, anksèiau minëjo apsivogus, o da-bar raðë ir apie paproèius, istorijà, autonomijos sieká [747]. Ta-èiau tai buvo veikiau iðimtis. Norint, kad ji taptø taisykle, reikë-jo eiti J. Gabrio siûlomu keliu.

Srovës nesidairë vienos á kitas. K. Jurgelionis siuntë kai ku-riems JAV laikraðèiams ir AP reikalavimus neignoruoti Lietuvosvardo, bet vëliau socialistø spauda pasmerkë tokià veiklà [715] (jieprieðiðkumà nepriklausomybës siekiui demonstravo ir kitatauèiø spau-doje). Nors tautininkai po Niujorko seimo buvo nutaræ paruoðti me-morandumà JAV ir Europos ðaliø vyriausybëms, faktiðkai svetimtau-èiø informavimà atidëjo ateièiai, kai, atmetæ J. Ðliûpo siûlymà steigtiAmerikos lietuviø informacijos biurà, nutarë, kad jo darbus, plaèiojeþodþio prasmëje, atliks bendra sroviø taryba [371, l. 27]. Kol tokia sken-dëjo sutemose, ðis rûpestis gulë ant J. Ðliûpo, kuris 1915 m. 5000egz. tiraþu iðleido knygà „Lithuania in Retrospect and Prospect“ („Lie-tuvos praeitis ir ateitis“) ir siuntë straipsnius JAV spaudai. Jo pastan-gas terëmë vienas kitas, kaip A. L. Graièiûnas, kurio straipsnis apielietuvius 1914 m. pasirodë Èikagos „Tribune“ ir „Daily news“ [706].Kazimiero Pilëno laiðkà apie Lietuvà ádëjo Niujorko „Evening Jour-nal“ [443]. Beje, 1916 m. tautininkai ryðiø su kitatauèiais palaiky-mui skyrë Andriø Martø, tik jis, regis, neturëjo tam sugebëjimø[445]. Tautininkø turëta ir daugiau nerealizuotø idëjø. Tarkim,1915 m. A. Rimka ragino raðyti apie jø veiklà JAV spaudai, siøs-ti skelbimà jai, organizacijoms, draugijoms ir t. t. [461], K. V. Raè-kauskas su R. Karuþa manë TMD vardu iðleisti 250 psl. knygà „Lit-huania and Lithuanians“ („Lietuva ir lietuviai“) [460].


Regis, tautininkai neiðnaudojo „ðanso“ prastumti informacijàá angliakalbæ spaudà, padedami britø ambasados þvalgyboje dir-busio K. Pilëno. Jo virðininkas kapt. Gauntas susidomëjo A. Rim-kos straipsniu ðio redaguotoje „Ateity“ apie Lietuvos okupacijà [451]

ir, papraðæs K. Pilëno gauti dokumentus, kuriais rëmësi raðydamasstraipsná, pagal juos parengë dar vienà kaþkokiam Londono laik-raðèiui. Vëliau K. Pilënas siûlë A. Rimkai „Ateity“ kas savaitæ skelbtimaþdaug 100 eiluèiø straipsnius anglø kalba apie lietuviø santy-kius su lenkais, rusais ir vokieèiais, o pats þadëjo perduoti jø iðkar-pas, kur reikia [452], kad diplomatai suþinotø apie lietuvius. K. Pilënasragino akcentuoti, jog lietuviai tikisi prancûzø ir anglø pagalboskaip civilizuotø tautø, nes rusai su vokieèiais paiso tik savo intere-sø [453]. Beje, K. Pilënas, ið kapt. Gaunto iðgirdæs apie kaþkokiolenko aiðkinimus britams, jog lietuviai neskiria savæs nuo lenkø,nebent bûrelis karðtakoðiø, ragino A. Rimkà paneigti „Ateity“,þadëdamas iðversti straipsná á anglø kalbà, kad turëtø lietuviøsiekiø árodymà [446].

Kad eiti á JAV spaudà kiekvieno, valdanèio plunksnà, pareiga,pabrëþë ir katalikai, neuþmirðdami M. Yèo raginimo – darykite,vyrai, kà tik galite, ðaukite laikraðèiuose, ðaukite ant kiekvienos ker-tës, per visus mitingus, suorganizuokite minias agitatoriø ir aiðkin-kite amerikieèiams mûsø Tautos nelaimes [839], bet ið pradþiø viltisdëjo á J. Gabrio LIB. 1915 m. vasarà jis á JAV platinimui atsiuntë3000 egz. „Pro Lithuania“ ir bûtø pridëjæs, sykiu su 1500 egz.straipsnio „The British review“ atspaudo [13] (beje, ðá 1916 m.liepà raðydamas apie Lietuvà citavo „Literary digest“, ásidëjæs irþemëlapá [920]). Leidiniai sykiu su JAV perleista J. Gabrio knyga„Sketch of the Lithuanian Nation“ („Apybraiþos apie lietuvius“)siøsti redaktoriams ir visuomenës veikëjams, tikintis, jog to pakaksinformuoti amerikieèius [716]. Taèiau kova aplink J. Gabrá arðëjo,o JAV visuomenës palankumo vis labiau reikëjo, tad ALT ëmëgarsinti, kad svarbiausia meto priedermë – skelbti kitatauèiø spau-doje Lietuvos reikalus, organizuojant tuo tikslu Lietuviø Informaci-jos Biuro skyrius [371, l. 47]. Tiesa, LIB skyrius Èikagoje buvo ákur-tas jau 1914 m. pabaigoje [928]. Ne paskutiná þodá èia tarë J. Gabrys.Anot spaudos, ðiam priklausë jo nominuoti þmonës su kaþkokiaiðrinkta spaudos komisija, bet 1915 m. pradþioje jie, nors sutarë


su A. K. Rutkausku, jog reikia kuo daugiausia skelbti savo Tëvynësreikalus kitatauèiø spaudoje, ypaè – Europos [437], taèiau finansið-kai remiant LIB Ðveicarijoje, tad apie Èikagos skyriø þinoma, kadsiuntinëjo jo leidinius, o prieð èia organizuotà LD 1915 m. pateikëlaikraðèiams straipsnius – kai kurie paskelbë, kai kurie tik formaliaipaminëjo, plaèiau raðë „Evening Post“, „Journal“ ir „Herald“ [930].

Steigësi ir kiti skyriai. 1915 m. rudená ákurtam Bostono skyriuipriklausë apie 20 Naujosios Anglijos kolonijø atstovø, tarp jø – nevienas pasiþymëjæs spaudos darbe (F. Kemëðis, P. Gudas ir kiti);jie siuntë broðiûras átakingiems asmenims [812]. Kun. J. Vyðniaus-ko vadovautas Monrealio skyrius skleidë informacijà apie lietuviusvietos angliðkoje ir prancûziðkoje spaudoje [806]. Filadelfijos sky-rius paskelbë nuo 1916 m. vasario leisiàs mënesiná knygos forma-to laikraðtá „Pro Patria Lithuania“ supaþindinti amerikieèius sulietuviais, jø istorija, Lietuva ir jos siekiais [824], bet leidinys pasi-rodë kaip „A plea for the Lithuania“, redagavo kun. J. J. Kaulakis irstudentas M. M. Ðlikas. 10 ct kainavæs leidinys siuntinëtas politi-kams, ambasadoms, vyskupams, Filadelfijos ir apylinkës politikams,bet jo nepavyko ápirðti iðkilesniems lietuviams platinti tarp kita-tauèiø. Bûta rûpesèiø dël pinigø – penkiø numeriø iðleidimas kai-navo apie 1500 dol., o surinkti pavyko apie 200... [779] Vis dëltoleidinys tvërë iki 1919 m., paskutiniai ið 14 numeriø ëjo kaip „Lithu-ania review“ [989, p. 134]. Nuo 1916 m., ásteigæs spaustuvæ Kingstone,Pa., informacinio pobûdþio þurnalà apie Lietuvà „The Booster“ (nuo1917 m. vasario – „The Lithuania Booster“) leido Tamas Shamis,veik vienas uþpildydamas savo eilëm ir straipsniais apie Lietuvà[1009]. 1916 m. rudená ALT pavedë trim asmenims leisti periodi-nes broðiûras anglø kalba apie Lietuvos istorijà, literatûrà ir tautinájudëjimà [700, p. 91], bet vienam jø – V. Bartuðkai – iðkeliavus áÐveicarijà, kiti uþduoties nebesiëmë.

Prasidëjusi 1915 m., á 1916 m. nukeliavo katalikø peticijaTaikos kongresui su reikalavimu lietuviø þemes sujungti á vienàautonominá dariná. Pirmàsyk paraðai rinkti 1915 m. geguþës 31 d.,lapai su peticija siøsti TF skyriams, o kur jø nebuvo – katalikøveikëjams. Pasiraðinëti galëjo ir vaikai nuo deðimties metø, pasira-ðiusiems atminimui paliktas lapelis su peticijos tekstu (sykiu rink-tos ir aukos) [713]. Paraðø rinkimui prasitæsus 1916 m., autono-


mijos reikalavimas pakeistas nepriklausomybës. Prisidëjo ir tauti-ninkai; socialistai – ne, jie pavadino peticijà vaikø darbu ir tvirti-no, kad laisva Lietuva neiðsilaikys, nes tiek sunykus, kad pasaulisjos vardà uþmirðæs [972, p. 199] (nors per porà metø buvo surinktaapie 120 000 paraðø, bet kad peticija svariau atrodytø, rinkimastæstas ir vëliau [373, l. 17]).

* * *

Informaciniai mëginimai paveikti JAV vyriausybæ. Informacinæveiklà tarp kitatauèiø sunkino jau vien tai, kad JAV kaip ir kitøðaliø spauda, veik neminëjo Lietuvos vardo raðydama apie karoveiksmus jos teritorijoje, o protestai (K. Jurgelionio ar ALSD) men-kai tegelbëjo. Bet trauktis nebuvo kur, juoba rûpëjo amerikieèiøaukos. 1915 m. rugpjûèio 29 d. tautininkai, patarti Petro S. Vil-monto, paskelbusio straipsniø apie Lietuvà Niujorko spaudoje iriðleidusio atsiðaukimà „The Land of Sorrow“ („Sielvarto ðalis“),bei jo dëka surinkusio apie 100 dol. ið amerikieèiø, sudarë penkiøasmenø komitetà rûpintis propaganda tarp kitatauèiø [371, l. 46].Jie planavo rengti Niujorke amerikieèiams M. Petrausko, S. Ðim-kaus ir kitø koncertà, pasiûlius A. T. Raèiûnui ketinta rodyti per-statymà krutomø paveikslø [371, l. 54].

Taèiau gàsdino ið kitø tautø pavyzdþiø matytas tokios veiklosbrangumas, tarkim, 1916 m. belgai pasigarsinimui Bostone iðlei-do 3000 dol., nors amerikieèiai ir taip neblogai juos þinojo [758].Matyt, ir tai vertë galvoti apie bendrus veiksmus su kitom tautom,ypaè tautininkus. Karo pradþioje jø sukurta „Internacionalinë ly-ga dël laisvës ir teisybës“ [371, l. 30] á vieðumà iðëjo 1915 m. rudená,Scrantone, Pa. surengusi daugiau kaip 1500 lenkø, lietuviø, þy-dø, ukrainieèiø ir amerikieèiø mitingà, já pastebëjo laikraðtis „TheScranton republican“. Mitingo dalyviai reikalavo, kad JAV taikoskongrese padëtø jø tëvynëms gauti savivaldà, paramà þadëjo keliJAV politikai, áskaitant kongresmenus Johnà R. Farrá ir Johnà Ca-sey, bet jie labiau ragino priimti pilietybæ, nes tada bus galimadaugiau padëti savo tëvynëms. Lygos idealu ávardyta Europos tau-tø ir pasaulio federacija su tarptautiniu tribunolu konfliktams spræs-ti, o JAV ragintos kviesti neutralias valstybes kartu uþtikrinti, kad


su okupuotø ðaliø gyventojais bûtø elgiamasi þmoniðkai, ragintikariaujanèias valstybes sudaryti taikà.

Lyga, kurios komitetà sudarë J. Ðliûpas, A. L. Schilleris, lenkøtautinës baþnyèios vyskupas Fr. Hoduris ir ukrainieèiø laikraðèioredaktorius J. A. Ardanas [371, l. 39–41], veikë gan aktyviai – pana-ðûs mitingai ávyko Niujorke, Èikagoje ir kitur. Be minëtø tautø,dalyvavo ir èekai, suomiai, net sirai; siekta tautoms susiorganiza-vus, suðaukti konferencijà rengtis tautø seimui Niujorke. Palygin-ti su kitais, lietuviai vëlavo, tad tautininkai ragino sroves bendraiveikti ir parengti savo programà, o po to koordinuoti veiksmus sukitom tautom [371, l. 42]. Deja, apie lygà daugiau neþinoma. Regis,ji nepateisino J. Ðliûpo vilèiø, nes ðis 1917 m. pradþioje dejavo,kad tautos bijo aktyviau veikti [466]. Labiau pasiteisino tautinin-kø bendradarbiavimui su kitom maþom tautom skirto V. F. Jan-kausko ir ðkotø kilmës mokytojos Marion A. Smith Niujorke or-ganizuota „Maþø ir nuskriaustø tautø lyga“. Joje dalyvavo albanø,elzasieèiø, armënø, asirø, belgø ir kitø 25 tautø atstovai (ið lie-tuviø – dar P. S. Vilmontas ir J. O. Ðirvydas). Ásitikinus bendrosveiklos nauda, V. F. Jankauskas organizavo ir pirmininkavo „Ke-turiø tautø lygai“ (jai priklausë estai, latviai, lietuviai ir ukrai-nieèiai).

Tautininkai ir katalikai buvo priëmæ ne vienà nutarimà dëlpasirengimo Taikos konferencijai, priëjimo prie didþiøjø valstybiø,kad uþtartø nepriklausomybës sieká [822] ir átakos su Lietuva susi-jusiems pokariniams JAV sprendimams, bet sujudo apie 1916 m.pradþià, kai kongresas svarstë J. R. Farrio rezoliucijà dël paramospavergtoms Europos tautoms. Já, atstovavusá Scrantonui, pavykoatsivilioti á mitingà ir áteikti rezoliucijà, kur iðdëstytos mintys tu-rëjo padëti JAV taikos derybose veikime prie ásteigimo didelës Euro-pos respublikos [371, l. 39–42]. Jam siøstos ir organizacijø rezoliuci-jos, kaip SLA, dël maþøjø tautø (ði J. R. Farrio rûpesèiu iðspausdinta„The Congressional Record“ [372, l. 31]). Suþinojus, kad kongresasiðklausys lenkø, þydø, èekø ir kitø tautø atstovus, J. Ðliûpas surinkolietuviø delegacijà ir ji su kitø tautø atstovais prieð tam tikrà komi-sijà iðdëstë savo reikalavimus [860]. Kongreso vasario 24 d. priimtaJ. R. Farrio rezoliucija, kad kare nukentëjusios pavergtos tautosturi teisæ á nepriklausomybæ, o JAV taikos kongrese turi remti jø


reikalavimus [372, l. 20] buvo nemenkas pasiekimas, juo buvo gali-ma remtis ateity. Tiesa, kitos valstybës buvo atsimenamos re-èiau, tik svarstyta, ko eiti á vienà ar kità ambasadà. Tarkim, 1916 m.J. J. Jakaitis siûlë Vokietijai ir Rusijai paaiðkinti, kad jø ðalys, ka-riaudamos Lietuvoje, uþgauna lietuvius, oficialiuose praneðimuoseignoruodamos jos vardà [372, l. 30]. Neiðnaudotos ir K. Pilëno gali-mybës britø ambasadoje, kai jis 1915 m. pabaigoje iðgirdo, jogdiplomatai ima apie lietuvius po biská ðnabþdëti, o Prancûzija beiD. Britanija Taikos konferencijoje pasisakys uþ Lietuvos ir Latvijosdalinæ autonomijà ir siûlë tarpininkauti skleidþiant informacijà apieLietuvà [444]. Tam ragino A. Rimkà rasti tris keturis vyrus irkartu veikti [445], bet ne viskas buvo taip paprasta, kaip jam at-rodë. 1916 m. pabaigoje, sklindant gandams apie vokieèiø Lietu-vai þadamà nepriklausomybæ, K. Pilënas ásitikino, jog diplomataiapie Lietuvà nieko neþino, o informacijà gauna tik ið rusø, neslietuviai nesigarsina, tad, nieko daugiau neturëdamas, padalijo jiems„Booster“ [458]. „Sandara“ neiðgirdo ir jo raginimo parengti krei-pimàsi á D. Britanijà ir Prancûzijà dël paramos Lietuvai Taikos kon-ferencijoje ir surinkti po juo kelis ðimtus tûkstanèiø paraðø. J. Ðliû-pas teisinosi, jog iðeiviai, kaip JAV pilieèiai, negali kreiptis áambasadas, kad nepaþeistø JAV neutraliteto [452]. K. Pilënui teli-ko iðnaudoti tarnybines galimybes, leidusias teikti savo virðinin-kams informacijà apie lietuvius [448], patarinëti jiems, su kuo iðlietuviø susitikti, ar po paaukðtinimo gauta galimybe siøsti rapor-tus paèiam E. Grey [453].

Didþiausiu lobistiniu 1916 m. rûpesèiu tapo LD. Vasará F. Ke-mëðis susigriebë, kad pamirðtas Èikagos seimo nutarimas siøstipas V. Vilsonà delegacijà praðyti jos, nes gavus JAV prabiltø apieLietuvà ir lietuvius. Laimëtume ir nemaþà pinigø sumà, bet atsitren-kë á K. A. Rutkausko veto. Jis ne tik buvo prieð tautininkø kvieti-mà á delegacijà (þiûrëk, pareikalaus pusës aukø), bet manë, joguþteks þymesniø lietuviø praðymo senatoriams pateikti rezoliucijàdël LD. Girdi, jà priëmus, ðie iðrûpins audiencijà delegacijai pasV. Vilsonà, kur ir papraðys dienos, taip iðvengiant F. Kemëðiuipanorusio padëti þydo tarpininkavimo, nes jis lietuviams atseit tinkakaip puodkëlë prie ðventadieniniø rûbø. Omeny turëtas dr. N. Al-bertas (jo iniciatyva gauta Þydø diena). Jis simpatizavo lietuviams,


nes buvo kilæs ið Lietuvos, kaip ir jo puikiai lietuviðkai kalbëjusiþmona. Be to, viena lietuvaitë já suþeistà iðgelbëjo nuo caro policijosir jis prie jos kapo prisiekë padëti kuo galës lietuviams. N. Albertaspaþadëjo F. Kemëðiui padëti patekti á kitatauèiø spaudà, nes Va-ðingtone atstovavo þydø ir rusø laikraðèius ir apskritai nubrëþë lo-bistinës veiklos gaires: sako, reikëtø bombarduoti vienà – kità sena-toriø. Senatas klausimà iðriða. Paskui prezidentas paskiria. Tad gal irpas prezidentà ne proðal bûtø apsilankyti [7].

Ar kaltas buvo K. A. Rutkauskas, ar kas kitas, bet delegacijà áVaðingtonà organizavo V. Bartuðka ir tik per vargà surinko trispakeleivius. N. Albertas suvedë juos su keliais kongresmenais irsenatoriais, kurie teiravosi, kiek lietuviø gyvena jø apygardose irkokiø jie politiniø paþiûrø, bei leido suprasti, kad LD paèiø lietu-viø rankose, ypaè menant, kad 1916 m. – rinkimø metai: jei árenginius kvies kongresmenus ir senatorius, ðie, darydami bizná,parems [700, p. 36]. Bet tai liko þodþiais – prireikë kun. J. Kasakai-èio ir J. S. Lopatto kreipimosi á savo kongresmenà Johnà J. Casey irðio LD projektà birþelá priëmë kongresas [1008]. Regis, N. Albertasdarbavosi senate – pavasará spauda paskelbë jo telegramà, kad Ili-nojaus valstijos senatorius Lewis informavo, jog LD rezoliucija buspristatyta ateinanèià savaitæ. Að tikrai þinau, kad rezoliucija senatobus priimta ir Prezidentas paskirs dienà [372, l. 30] (be to, kolonijossiuntë rezoliucijas su LD reikalavimu atstovams kongrese ir senate).

Keista, bet vëliau LD istorijoje beveik neminëtas A. Milukas.Teigiama, jam pavyko prieiti prie didþiosios JAV spaudos („NewYork Herald“, „Literary Digest“ ir kitø), ir jø leidëjus, redaktoriusbei þymius þurnalistus paversti Lietuvos draugais, o per juos skelbtiamerikieèiø spaudoje savo straipsnius apie Lietuvà (gaila, apie juostik tiek teþinoma). Tarp átakingøjø asmenø, su kuriais jis uþmez-gë ryðius, buvo artimas V. Vilsono draugas diplomatas ir publicis-tas M. F. Eganas, jo padedamas A. Milukas su kun. M. Pankumi1916 m. vasarà gavo pusantros valandos audiencijà pas V. Vilsonàir iðmeldë jo pritarimà LD [988, p. 269]6.

6 Prezidentui áteikta birþelio 5 d. mitinge Brukline priimta rezoliucija, o kalbëdamasapie LD V. Vilsonas pareiðkë, kad kaip prezidentas neturi teisës jà skirti, ir nustebo,suþinojæs, kad kitos tautos skelbës ið jo gavusios; kalbëta ir apie taikos kongresà. V. Vilsonaspasakë, kad turës omeny lietuvius, nes jie èia neaiðkioje ðviesoje reprezentuojami, tankiaivadinami kaipo ðiaurinës Lenkijos gyventojai [857].


Lietuviams dar teko rûpintis, kad prezidentas pakeistø spren-dimà skirti lietuviams dienà kartu su sirais ir armënais, ir duotø jàlapkrièio 1 d. [372, l. 54]. Rûpinantis átakingø JAV asmenø parama,specialiai komisijai pavesta kviesti juos á CALDK garbës narius,vietos komitetai raginti kreiptis paramos á kitatauèiø organizaci-jas; bûta ir laimëjimø. Sakysim, kardinolas O’Connelis tapo Bos-tono LD komiteto garbës nariu [751]. CALDK praðë pasidalyti die-nos rengimo patirtimi þydø, lenkø ir rusø komitetus, bet atsiliepëtik þydai, – ádëjo kelis lietuviams palankius straipsnius savo spau-doje [373, l. 34], tad teko verstis patiems.

Informacinei veiklai padëjo rugpjûèio 31 d. V. Vilsono rezo-liucijos dël LD paskelbimas spaudoje. CALDK penkiø nariø „Spau-dos komisija“ turëjo kreiptis á politikus, Aukðèiausiojo teismo na-rius, kitus pareigûnus, ieðkodama jø palankumo ir pagalbosskelbiant JAV spaudoje atsiðaukimus, straipsnius apie Lietuvà, keltiuþuojautà lietuviams, ypaè dël to, kad mes esame varguoliø ðalis, uþ-mirðta, per amþius galingesniøjø skriaudþiama, be garsiøjø uþtarëjø,o þinias skleisti per AP ar United Press. Laiðkø adresavimui sam-dytos anglø kalbà mokëjusios aðtuonios stenografistës ir du lietu-viðkai mokëjæ padëjëjai. Siunèiant laiðkus vakarais talkino apie de-ðimt nemokamø padëjëjø, áskaitant ir vaikus. Gauti informacijàapie iðeiviø veiklà su deðimèia redakcijø („Darbininko“, „Drau-go“, „Lietuvos“ ir kitø) sutarta, kad siøs savo leidinius. Spaudanaudota LD komitetø kolonijose steigimui skatinti (ypaè daugstraipsniø apie LD svarbà paskelbë J. Ðliûpas), didþiosioms organi-zacijoms nusiøsta po penkis specialius laiðkus, vëliau – po devyniastelegramas; ið viso iki spalio 28 d. iðsiøsta 32 500 laiðkø. Siekiantgeriau informuoti lietuvius ir kitatauèius iðleista 15 leidiniø:

• laiðkai anglø kalba kongreso nariams, senatoriams, meramsir teisëjams (ið viso – 700);

• laiðkai katalikø kunigams anglø kalba (18 000, 120 – lie-tuviams);

• laiðkai protestantø kunigams anglø kalba (10 000);• laiðkai prekybos rûmams anglø kalba (400);• laiðkai verslininkams anglø kalba (100);• sertifikatai–ágaliojimai vietos komitetams anglø kalba;• prezidento V. Vilsono proklamacija dël LD anglø kalba;


• J. Basanavièiaus laiðkai lietuviø kalba;• plakatai su L. Dienos apgarsinimais anglø kalba;• èekiai;• ðeði skelbimø apie LD JAV spaudai variantai;• paliudijimus su prezidento proklamacijos nuotrauka;• aplinkraðèiai vietos komitetams [373, l. 34].Vietø komitetai ir kitos organizacijos ragintos skelbti prezi-

dento proklamacijà ir siøsti gubernatoriams telegramas apie LD,informuoti vietos spaudà. Lietuviø ir amerikieèiø konferencijojeTF skyriaus iniciatyva Cambridge, Mass. vieðajai nuomonei for-muoti dalyvavo apie deðimt átakingø amerikieèiø [683], Pittstonoir apylinkës LD komiteto spaudos komisijoje dirbo penki þmo-nës, ið jø du – M. Kiþytë ir J. Miliðauskas – su anglø spauda, kiti –lietuviø [902]. Ieðkodamas keliø á kitatauèiø spaudà Niujorke,P. S. Vilmontas darbui su jà mënesiui nusamdë aukø rinkimà bel-gams tvarkiusá E. B. Lymanà, CALDK ketino samdyti vadinamàjá„publicity man“ (RSV specialistà). V. K. Raèkauskas, kuriam taibuvo pavesta, turëjo spræsti, ar tinka UP rekomenduotas Crom-wellis Childe’as [821].

Amþininkø pripaþinimu, LD padëjo atkreipti á lietuviø pro-blemas ne tik dalies amerikieèiø, bet ir suamerikonëjusiø lietuviødëmesá, ne vienas jø, kuris buvo nutraukæs ryðius su tautieèiais,kreipësi á LD raðtinæ. Ji pakëlë JAV gimusiø lietuviø patriotiz-mà, daug jø pradëjo domëtis labdara ir politika, savom jëgomsurinkta apie 300 000 dol. (ðiaip JAV áprasta tokius renginiusorganizuoti samdytø þmoniø pagalba) [354]. Taèiau sykiu, kaipminëta, pamatyta, kà amerikieèiai þino apie lietuvius ir jø siekius.Tai galima pailiustruoti vieno aukø rinkiko patirtimi, sukauptagatvëj, kur þmonës plaukte plaukë, bet jo lyg ir nematë, tik pa-barðkinus dëþutëje centus vienas kitas þydelis pradëjo mesti po centà.Anot jo, keturis dolerius surinko ið þydø ir kitø imigrantø, nesgeriausiai atjauèia vargà – tai þydai, o daugiausia aukojo Lietuvosþydai. Jis teigë, rengëjai suklydo, davæ rinkëjams uþraðà „Lithua-nian relief day Central Committee“ („Lietuviø ðalpos dienos cen-trinis komitetas“), nes þmonës já suprato kaip aukø rinkimà „liu-teronams“. Kai kas aukojo sulaukæ teigiamo atsako, ar rinkëjaskatalikas, kai kas, pamatæ uþraðà ant dëþutës „Answer the presi-


dents call“ („Atsiliepkime á prezidento kvietimà“) nutardavo, kaddienraðtis „New York Call“ renka aukas socialistams. Uþëjus á na-mus ar parduotuvæ, ne vienas ðeimininkas praðë þemëlapy parody-ti „kenèianèià Lietuvà“, o rinkëjai, neretai jauni, JAV baigæ lietu-viø parapijines mokyklas, rasdavo „Vilno“, „Kovno“, „Grodno“,tik ne Lietuvà. Tebuvo „Russia“ [373, l. 6].

Anot V. Bartuðkos, LD buvo daugiau moralinis laimëjimas irAmerika, suradusi Lietuvà, suprato klydus neretai lietuvius vadin-dama „polanderiais“. Bet ir jis pripaþino, kad JAV spauda per men-kai iðnaudota pristatant lietuvius [700, p. 88]. Beje, informacijostarp kitatauèiø poþiûriu naudinga buvo ir jo kelionë su J. J. Biels-kiu á Lietuvà, ypaè sugráþimas, nes Niujorko uoste pasitiko ir „NewYork Times“ korespondentas. Keliauninkai davë interviu apie pa-dëtá Lietuvoje, jos praeitá ir Rusijos jungà, pagarsintà nepriklauso-mybës sieká, lenkø kliûtis ir jø melà apie lietuvius. Lenkai reagavoþaibiðkai – po keturiø dienø pasirodë jø ðalpos komiteto garbësnario W. O. Gorskio laiðkas, neigæs lietuviø þodþius, bet dëmesysjau buvo atkreiptas7.

* * *

JAV ástojimo á karà átaka informacinei veiklai. Nors dël LD irbuvo sutarta, 1916 m. buvo paþenklinti átarinëjimais ðnipinëjant.Tarkim, A. K. Rutkauskas skelbë, kad ALT raðtininko B. Vaiðnorodraugas laisvamanis þino visø per jo rankas ëjusiø raðtø turiná irnors mes negarbingø paslapèiø neturime, bet visgi ir ðiuo faktu parodo-me savo nesusipratimo stokà [8]. Tautininkai nepasinaudojo K. Pilënosiûlymu steigti prie „Sandaros“ ar SLA þvalgybos padaliná, kurispadëtø atsiginti nuo netikusio klerikalizmo [449]. Srovës toliau ieð-kojo savo keliø informacinei veiklai. Artëjant 1917 m. dalis ALTvadovø ragino ðaukti katalikø veikëjø ir laikraðtininkø suvaþiavimà

7 Tiesa, dþiaugsmà lydëjo nerimas, anot V. Bartuðkos, lenkai rado adresà lietuvio„ðovinisto“, drástanèio pajudinti lenkø – ðirðiø lizdà ir uþvertë protestais bei grasinimais.Viename bjauriausiai iðniekinæs lietuvius, atpasakojæs lenkø geradarybes Lietuvoje, iðaukðti-næs á padanges Lenkijos kultûrà, jos istorijos graþiuosius puslapius, pranaðavo Lietuvos likimà –nepriklausomos Lenkijos ribose ir jø ten vieðpatavimà. Autorius pasiraðë slapyvarde – Tamstosbûsimas valdovas [700, p. 242).


Pitsburge spræsti vidinius nesutarimus, santykius su srovëm ir vaid-mená siekiant Lietuvos nepriklausomybës. Be to, ALT turëjo gata-và sumanymà steigimo Spaudos biuro, kuris leistø þinias ið Europos irAmerikos. Reikëtø steigti pastovø ofisà. Turime jau ir þmones nuþiûrë-jæ ir reikëjo pradëti darbà, nes amerikieèiai, ieðkodami informaci-jos apie Lietuvà, neturëjo, kur kreiptis [17]. Sykiu skelbta, jog reikiaáteikti ambasadoriams Vaðingtone J. Þiliaus ir J. Bielskio redaguotàdeklaracijà, reikalaujanèià Lietuvai suvienijimo ir neprigulmybës [20]

(beje, ALT paleido per spaudà anketà, prie ko lietuviai nori dëtis –rusø, lenkø ar vokieèiø, daugiausia pajuokti lenkai, nenorëta neirusø, nei vokieèiø [700, p. 213]). ALT suvaþiavime sausio 10–11 d.dël vidaus nesusipratimø apkaltinti nevienodi laikraðtininkø poel-giai dël tûlø klausimø. Vokietijos garsinta Lietuvos nepriklausomy-bë paremta specialia rezoliucija kitatauèiø spaudai, argumentuo-jant, kad ji bûtina taikos uþtikrinimui [700, p. 98].

Tai buvo 1917 m. politinës kampanijos pirmasis raundas. Antrutapo sausio 15–16 d. CALDK suvaþiavimas, kur, katalikams pro-testuojant dël sutarimo baigti jo darbà po LD suþlugdymo, daly-vavo tik tautininkai [373, l. 4]. Jie nutarë, kad CALDK, tapæs Ame-rikos lietuviø centriniu komitetu (ALCK), toliau rûpinsis ðalpa. Buvopriimta rezoliucija ðaliø vyriausybëms, kur nepriklausomybës siekisremtas tuo, kad stodamos á karà didþiosios tautos deklaravo ginsian-èios maþàsias, o Vokietija pasisakë uþ Lietuvos atkûrimà. Protestuo-jant prieð Lietuvos ájungimà á Rusijos, Vokietijos ir kitas imperijas,reikalauta jos siekius paremti taikos konferencijoje [373, l. 14].

ALCK kaip mat tapo nesutarimø branduoliu, nes skelbësi áJAV RK patekusiø LD lëðø globëju, o amerikieèiai, artëjant JAVstojimui á karà, atsisakë jas siøsti á Lietuvà. Rûpestis dël pinigøvertë katalikus likti komitete ir kæsti jø protestø nepaisymà, o tau-tininkams toks jø atkaklumas ir katalikø spaudos pasisakymai prieðALCK buvo kenkimo per panaðius protestus liudijimas [373, l. 30].Katalikus erzino ir ALCK atkaklumas renkant aukas su prakalbo-mis kolonijose, agitacija spaudoje ir kolonijø veikëjø skatinimasraðyti praðymus aukoti (komitetas parengë skelbimø, straipsniø irlaiðkø pavyzdþius). Atsikirsdamas á sroviø agitacijà aukoti jø fon-dams, ALCK garsinosi siunèiàs pinigus á Lietuvà bet kokiais adre-sais nemokamai [373, l. 28].


JAV ástojimas á karà 1917 m. balandþio 6 d.8 vël privertë sro-ves rinktis: tautininkai ir katalikai deklaravo paramà, socialistai daranksèiau uþëmë antikarines pozicijas – ðaukë protesto mitingus,siuntë rezoliucijas V. Vilsonui (tiesa, „Keleivis“ ragino neminëtilietuviø vardo, o nesugebantiems jø parengti pateikë pavyzdá [901])ir, regis, stengësi koordinuoti propagandà (sakysim, vasarà katali-kai suþinojo, jog Èikagos socialistai – Grigaièio cirkas – organizuojapasiprieðinimà JAV dalyvavimui kare, susirinkæ 10 000 lietuviø at-stovavæ delegatai pasisakë prieð V. Vilsonà ir parengë planà pa-skleisti savo veikimà kolonijose, tad ALT ketino raginti iðeivius pro-testuoti JAV spaudoje, jei Grigaièio cirkas kà nors panaðaus darytøjø kolonijoje, o blogiausiu atveju áteikti prezidentui ir VD su tau-tininkais parengtà bendrà paaiðkinimà ir protestà [11]).

Skaudþiausiai JAV rûpesèio uþtikrinti visuomenës paramà sto-jimui á karà atneðtus pokyèius á informacinæ erdvæ pajuto socialistai.Jau iki tol visuomenë linko Antantës pusën (nenuostabu – 75 proc.karo ávykiø JAV spauda pateikdavo britø dvasia [1000, p. 90]), tamatsiliepë ir vokieèiø povandeninio laivo auka tapusio lainerio „Lui-zitanija“ ir juo keliavusiø JAV pilieèiø þûtis bei vokieèiø þiauru-mai Belgijoje, kuriuos tyrusios komisijos rezultatai buvo pagarsin-ti, o vokieèiø pasiteisinimø veik negirdëta. Tai lieèia ir lietuvius,pvz., laiðkais mëginæs vokieèius uþstoti Vydûnas sutiktas kaip darvienas jø þiaurumø árodymas, girdi, privertë, o ir filosofas supratopastangø tuðtumà – bet kam að raðau! Amerikos lietuviai netikës.Turi pamatyti. Ir pamatys [399]. Praëjus vos savaitei po ástojimo ákarà, JAV buvo ákurtas Vieðosios informacijos komitetas (Com-mittee on Public Information, CPI), skirtas áveikti visuomenës izo-liacines nuotaikas ir uþtikrinti paramà vyriausybei, pirmàsyk átrau-kusiai ðalá á karà uþ vandenyno.

CPI dvasinis ákvëpëjas ir vadovas V. Vilsono bièiulis GeorgasCreelis mobilizavo verslininkus, mokslininkus, þurnalistus bei me-nininkus ir surengë pirmà nacionalinio masto valstybinæ propa-gandinæ akcijà, suderinusià informacinius ir ðvieèiamuosius ele-mentus. CPI uþtvindë spaudà kruopðèiai rengta medþiaga ir

8 Beje, K. Pilënas teigë ið gen. Woodo patyræs, jog JAV santykiai su vokieèiais turbûttruks dar 1916 m. geguþæ [453].


reklaminiais skelbimais, iðplatino 75 mln. egz. leidiniø, ruoðë Lais-vës paskolø („Liberty loan“) platinimo paramos reklaminæ akcijàir pasiuntë 75 000 vadinamøjø „keturiø minuèiø kalbëtojø“ kal-bëti kino teatruose prieð seansus, organizavo propagandiniø filmø ga-mybà. CPI padaliná, skirtà propagandai ðalies viduje, sudarë net 19skyriø, kurie dirbo su vietine, profsàjungø, religine ir kita spauda.

Svarbus CPI rûpestis buvo antivokiðka propaganda. Daug laik-raðèiø vokieèiø kalba buvo uþdaryti, kalbos nebemokyta, muzi-kantai nebegrojo Bacho ir Bethoveno, vokieèiai vadinti hunais, vieðaidegintos vokiðkos knygos, kai kur – kaizerio ir jo generolø iðkam-ðos, o amerikonø minia þiûrëdama <…> ið dþiaugsmo stûgaudavo.Prie ástaigø kabëjo vëliavos, kuriose iðsiuvinëtos mëlynos þvaigþdësliudijo, kiek vyrø iðëjo á armijà, o apsiûtos sidabru – þuvusiuosius;sankryþose stovëjo dëþës, á vienà reikëjo mesti popieriø, á kità –stiklà, á treèià – pyèiø (tokios slyvos) kauliukus, jie esà reikalingi karodujoms gaminti. Dëþes saugojæ policininkai proðal numetusá áspë-davo ar vesdavo á nuovadà; parduotuvës prekiø nebevyniojo á po-pieriø, nepirkæ Laisvës paskolos akcijø laikyti prieðais, tad ásigijælaikë lange kaip árodymà, jog èia gyvena patriotas; ið pradþiø iðkil-mingai laidojo ið Europos atveþtus þuvusiuosius, tarp jø buvo lei-tenantas Migauskas ið Vorèesterio [515, p. 87–90].

CPI dirbo ir su imigrantais, kurie sudarë beveik 1/3 to metoJAV gyventojø. Tai buvo dar viena V. Vilsono nerimo, kad á karàþengia su nevieninga tauta prieþasèiø, tad CPI uþdaviniu buvo iramerikonizacija. Komitetas, puoselëdamas amerikieèiø nacionaliz-mà, daug prisidëjo prie 1917–1918 m. ðalyje vykusiø pokyèiø,ðalinant grësmes, kurias këlë imigracija, urbanizacija ir industria-lizacija [1006]. CPI skatino kitakalbiø JAV gyventojø socialiniø irpolitiniø klubø kûrimà, kovojant su parama vokieèiams ásteigta„Engiamø tautø lyga“ („League of Oppressed Nation“), á jàátrauktos ir lietuviø organizacijos. Darbui su imigrantais vado-vavo E. G. Sissonas, svetimtauèiø skyriaus vedëjas buvo Carlas By-oiris, o jø informavimo spauda ir þodþiu – Josephine Rooke. Pas-tarasis vertë á imigrantø kalbas valdþios institucijø praneðimus, jøpagrindu rengë straipsnius ir siuntë redakcijoms. Skyriø sudarëávairiø tautø biurai, áskaitant ir lietuviø, kur dirbo J. Kaupas (ve-dëjas), P. Ðivickas (padëjëjas) ir M. Kiþytë (sekretorë). P. Ðivickas


vertë tekstus, J. Kaupas (daþnai vaþinëjæs su prakalbom) perþiûrë-davo, M. Kiþytë perspausdindavo. Biuras, kaip ir visas skyrius,kontroliavo, kiek straipsniø laikraðèiai ádëjo. Jis dirbo Vaðingtone,bet netrukus dël vietos stokos persikëlë á Niujorkà; po kuriolaiko J. Kaupas iðëjo redaguoti „Draugo“ ir vedëju liko P. Ðivic-kas, M. Kiþytë tapo padëjëja, o jos ankstesnæ vietà uþëmë jos pus-seserë Kotryna Kiþytë [439, l. 27].

CPI stojo á tikrà informaciná mûðá JAV kone prieð kiekvienàimigrantà – potencialø ðnipà, ypaè tai kategorijai tiko profesiniøsàjungø ar kairiøjø organizacijø nariai bei jø spauda. Kovai sujais 1917 m. birþelá kongresas priëmë „Ðnipinëjimo aktà“ („Es-pionage act“), leidusá paðtui cenzûruoti spaudà ir bausti prasi-þengusius 10 000 dol. bauda ar 20 metø kalëjimo, 1918 m. pri-imtas „Vilionës aktas“ („Seduction act’) kaip nusikaltimà traktavoprieðiðkos JAV politikai nuomonës sklaidà. CPI pastangomis vi-suomenë ir spauda ástatymus sutiko palankiai, kaip ir veiksmusprieð kairiøjø organizacijas ir spaudà (kratas redakcijose, laikraðèiøuþdarymà, veikëjø areðtus, teigiama, nubausta per 2100 þmoniø[1004]). Imigrantø spauda turëjo pristatyti cenzûrai politinio po-bûdþio straipsniø vertimus ir dëti su angliðku prieraðu, kad patik-rinti (tai këlë keblumø, bet ne tiek, kiek þadëjo senatoriaus W. Kin-go siûlymas imigrantø spaudai ðalia straipsniø savo kalba dëtivertimà á anglø [917]).

Ðie ástatymai atsirûgo ir lietuviø socialistams. Gruodþio 7 d. poli-cija uþdarë „Kovà“ ir „Naujàjà gadynæ“, o vienà jø vadø – J. Stilsonà –apkaltino antikariniø lapeliø siuntinëjimu. Iðsyk manyta, tai V. Kap-suko kovos su privaèiais socialistø laikraðèiais aidas, nes „Kova“iðvadino „Keleivá“ ir „Naujienas“ pataikûnais, kad ádëjo Laisvëspaskolø skelbimus [795], bet vëliau paaiðkëjo, kad J. Stilsonà pra-puldë vienas jo þmoniø – Povilas Saudargas ið Wilkes-Barre, Pa.,kurá policija suëmë pagavusi atsiðaukimams dalyti jo samdytà ber-niukà. Taèiau ir po to J. Stilsonas vis siuntë jam laiðkus dël litera-tûros platinimo, kurie sugràþinti buvo atplëðti Filadelfijos paðtocenzûroje (beje, atsiðaukimuose teigta, jog garbingiau vilkëti kali-nio rûbà nei kareivio, ir P. Saudargas sëdo trejiems metams) [923].Taigi, ðiedu leidiniai nebepasirodë, o socialistai atsiðaukimus spaus-dino su cenzûros aprobata.


Cenzûra iðnaudota suvedant sàskaitas. Socialistai kaltinoB. K. Balutá ádavus „Naujienas“ 1917 m. pabaigoje Èikagos pað-tui [850], kaþkas ið katalikø áskundë CPI „Þvaigþdæ“ kaip nepatiki-mà (formaliai, kad be nuorodos á ðaltiná ásidëjo V. Vilsono politikàMeksikoje kritikavusá T. Roozvelto straipsná), tad ði turëjo prista-tyti visø straipsniø vertimus su notaro patvirtinimu, jog yra tei-singi [988, p. 225]. Vëliau dël to kaltintas J. Kaupas, girdi, dirbda-mas CPI áskundë daug lietuviø kaip provokiðkai nusiteikusius, oA. Milukà – dël jo taip pramintos „liliputinës“ F. Kemëðio gru-puotës kritikos. Kunigui siûlyta atsipraðyti, bet ðis atsisakë [844].Atsiminimuose P. Ðivickas neigë kaltinimus dël skundø CPI lietu-viø biurui, remdamasis JAV cenzûros ypatybëm – spaudos liki-mas priklausë nuo paðto, kuriam drausta siøsti su tam tikrais rei-kalavimais prasilenkianèius leidinius. Karo metais paðtas buvo padidinæsdarbuotojø skaièiø ir, P. Ðivicko þiniom, Niujorko paðto cenzûrojedirbo Vitkauskienë, o Èikagos – muzikas K. Strumskis [439].

Lietuviai spëliojo, ar tarp jø veikia vokieèiø ðnipai, bet akivaiz-dþiai susidûrë su anglø. Skandalas kilo K. Ðliûpui apkaltinus K. Pi-lënà renkant informacijà apie lietuvius ir melagingu kai kuriø jøádavimu kaip vokieèiø ðnipø JAV; kad Alytienë verèia jam á an-glø kalbà lietuviø spaudos politinius straipsnius; átartinas atrodëA. Rimkos ðelpimas. Tautininkai mëgino gesinti ugná, nes jipalietë nemaþai jø lyderiø – „Lietuvoje“ pasirodë V. K. Raè-kausko ir A. B. Strimaièio pareiðkimas, kad velnias ne toks baisus,koká pieðia, girdi, þinojo apie K. Pilëno darbà9, o vertimø reikëjoinformuoti anglø spaudà apie lietuvius [737]. Tada socialistai pri-kiðo, jog K. Pilënas slepia savo pareigas, politiniø straipsniø verti-mà ir siuntimà britams, gyrimàsi, kad gali uþdaryti jø laikraðèiusir kad kelis lietuvius kalbino vaþiuoti á Rusijà dirbti uþ sàjunginin-kø pinigus (konkreèiai S. Ðimkui kelionei davë 100 dol.) [853] irtautininkai sudarë komisijà K. Pilëno veiklai tirti, o spauda kunkulia-vo – be kitø dalykø, spëta, jog britai per agentus mano áteikti, kadLietuvai geriausia Rusijos sudëty ir kirðinti iðeivius tarpusavyje [936].

9 Jis dar 1915 m. raðë A. Rimkai, kad gali pasakoti já ðnipu vadinantiems M. Ðalèiui,J. Ðliûpui ir V. K. Raèkauskui apie jo darbà britams (bet ne „Ateity“, kad vokieèiainesuþinotø), tik lai niekas jo nevadina tuo, kuo nebuvo – Rusijos ðnipu, ir teigë informa-cijà renkàs ir Lietuvai, tikëdamas, kad ji kada nors turës vertæ [447].


Ádomu, kad ið pradþiø uþsipuolæ, veikiai K. Pilënà kiek parë-më katalikai. Tarkim, jo istorijà iðblusinëjus keliolikoje straipsniø,jai patekus á kitatauèiø spaudà ir tautininkams atsisakius dëti K.Pilëno aiðkinimus, katalikai pagarsino, kad jis, Anglijos pavaldi-nys, atvyko á JAV apie 1914 m., prasidëjus karui pasisiûlë tarnautiAnglijai, o kadangi buvo dirbæs slaptojoje policijoje, po Rusijosrevoliucijos buvo pervestas á karinæ þinybà ir priskirtas prie þvalgy-bos. Daugiausia sekë vokieèiø ðnipus ir turbût neprastai, nes buvopaaukðtintas, o matydamas anarchijà Rusijoje, manë, kad bûtøgerai turëti ten informatoriø, tad siûlë lietuviams vaþiuoti, o verti-mais rûpinosi matydamas, kad Lietuvos klausimas uþmirðtas ir no-rëdamas paveikti prieinamas sferas [782]. Jø spauda ádëjo ir K. Pilënolaiðkà „New York Tribune“, kad jis JAV sekë Levà Trocká, o ðiamiðvykus á Rusijà – pavedë A. Rimkai. Ið jo ir suþinojo, kad angløslaptiesiems agentams sulaikius L. Trocká Halifaxe, ðis þadëjo kerðy-ti visiems, kas tik kalba angliðkai, o paleistas, uþstojus A. Kerenskiui,gyrësi ið vokieèiø gavæs 10 000 dol. uþ ðio nuvertimà. K. Pilënasteigë garsinàs A. Rimkos laiðkà, kad visi þinotø Rusijos uþsienioreikalø ministro nuomonæ [886]. Deja, bandymas joti baltu þirgunepavyko – veikiai JAV spaudoje pasirodë atitaisymas, jog A. Rim-ka – ne agentas, tik, paþinodamas L. Trocká ir K. Pilënà, raðë ðiamneoficialiai, þinodamas, jog dirba britams [695]. Taèiau K. Pilënas,regis, nejuto sentimentø katalikams – 1918 m. pavasará skundëtautininkø spaudai kaip provokiðkus Lietuvos Tarybà ir „ðveica-rus“, suplakdamas su jais ir ALT [781].

Matyt, uþstojimas paaiðkintinas katalikams netikëtu posûkiuK. Pilëno istorijoje. Kaltininku tapo „Keleivis“ – ádëjæs K. Ðliûpokaltinimus, paragino katalikus nurodyti savo ðnipus, girdi, Bosto-ne ir apylinkëse buvo keli jø lizdai, áskaitant ir „Darbininko“ re-dakcijà, atseit jie daug kà áskundë ir vienas vos negavo á kailá kaþ-kokiame susirinkime [941]. Ið jø á pavirðiø iðkilo Jonas Ramanauskas,su draugu „ákliuvæs“ kairiøjø mitinge, kai apie ðnipus kalbëjæs ora-torius bakstelëjo jo pusën ir ðis riktelëjo nesàs toks. Tai pagarsinosocialistø spauda ir J. Ramanauskas „Darbininke“ pareiðkë remiàsJAV bei atvirai atliekàs pilietinæ pareigà. Á tai „Keleivis“ tëðkë, kadðis verèia jo straipsnius cenzûrai, o JAV stojus á karà su Mikalaus-


kuèiu kairiøjø susirinkimuose uþsiraðinëja, kas kà kalba, atsivedaslaptosios policijos agentus. Jø áduotam J. Smelstoriui teko aiðkin-tis prokurorui, o S. Michelsonui pakilus su prakalbom á Pensil-vanijà J. Ramanauskas praneðë policijai, kur ir kada kalbës „radi-kalus socialistas“ ir Wilkes-Barre bei Pittstone jam buvo uþdrausta,o „Keleivis“ ádëjo gautà skundà, raðytà ant Ðv. Juozapo darbinin-kø sàjungos blanko (jos sekretorium buvo J. Roman-Ramanaus-kas…) [943].

* * *

Visuomeniniai-politiniai procesai iðeiviø bendruomenëje 1917–1918 m. Politiniai vëjai atsiliepë ir iðeiviø struktûroms – 1917 m.birþelá Niujorke tautininkai sudarë Amerikos lietuviø tautos tary-bà (ALTT; regis, jos uþuomazga buvo Niujorko „Amerikos lietu-viø tautinë lyga“ [981, p. 62]; stipri atrama niujorkieèiams buvoÈikagos tautininkø taryba). Dalis socialistø ásteigë Amerikos lie-tuviø darbininkø tarybà (ALDT) ir kvietë prisidëti visø sroviø ið-eivius (tarybà palaikë „Laisvë“ ir „Keleivis“, prieð buvo „Kova“,girdi, tai kovos su komunizmu priemonë [851]).

Vis aðtrëjo vienybës klausimas, nuo þodþiø pereita prie veiks-mø – lapkrièio 29 d. ALTT ir ALT susitikime (ALDT atsisakëkaip nepolitinë organizacija, bet palaikanti nepriklausomybæ) su-tarta veikti bendrai ir rinkti Vykdomàjá (Pildomàjá) komitetà (VK)ið ðeðiø tarybø atstovø priimtiems nutarimams vykdyti [373, l. 79].Taèiau sutarimas vis grësë þlugti dël tautininkø uþsidegimo ðauktivisuotiná seimà bendro politinio centro, kurio reikëjo ir darbui sukitatauèiø spauda sudarymui. Seimà palaikë ir dalis socialistø spau-dos, o ALT buvo prieð [51]. Taèiau netikëtai 1918 m. sausio 18 d.katalikai Vaðingtone pagarsino ðauksià èia seimà! Toká posûká jieteisino sausio 8 d. V. Vilsono kalba kongrese, kur jis ávardijo gar-siuosius 14 punktø (ið jø svarbiausias skelbë tautø apsisprendimoteisæ) ir, minëdamas Lenkijos atkûrimà su priëjimu prie jûros, ne-prasitarë apie Lietuvà. Anot ALT, seimas bûtø parodæs lietuviørûpestá tëvynës ateitim ir baimæ, jog tas iðëjimas prie jûros bus perLietuvà, bet tautininkai manë, jog kaltas LIB Ðveicarijoje reikalavi-


mas Lietuvai karaliaus vokieèio. Prisimintas iðeiviø antivokiðkas irrespublikoniðkas nusiteikimas10, juoba, ALT rëmë JAV ir finansa-vo provokiðkà LIB… Katalikams reikëjo atsiþegnoti nuo LIB ir jieveikë þûtbûtinai. Sutikæ rengti seimà Niujorke, daugiau në pernago juodymà nenusileido, iðnaudojæ tautininkø klaidas. Jie nesi-jaudino, kai, atsisakæ norëjusiems nukelti seimà mënesiui ar dviemsocialistams, uþtrenkë duris bent daliai jø, nes J. Stilsono pareiðki-mà, kad Lietuvos klausimas iðriðtas jau 50 metø atgal kritikavo „Nau-jienos“ [918, p. 126]. „Susitvarkyti“ su tautininkais padëjo jø ir spau-doje matyti nesutarimai.

Tautininkai sutiko dalyvauti seimà rengusiose komisijose irseime, kuris ávyko kovo 13–14 d. Niujorke, Madison Square Gar-den teatre ir kur 2/3 susirinkusiøjø (nuo 1000 iki 1200 atstovø)sudarë katalikai. Vëlesnëse ataskaitose viskas graþu: seimas priëmësveikinimà prezidentui 700 000 iðeiviø vardu, reikalaudamas Lie-tuvos nepriklausomybës, rezoliucijà dël jos atstovavimo Taikos kon-ferencijoje, paramos JAV, sveikinimà popieþiui, sutarë dël LD pi-nigø panaudojimo. Taèiau vienybë neþydëjo – þlugo sutarimasdël dviejø pirmininkø ir apsiëjimo be maldos: seimas prasidëjo –tûla mergelë ir áneða, girdi, reikia pradëti kaip þmonës, su malda.Kilo tokia sumaiðtis, jog aidëjo kelis mënesius, dël to kaltinta Spau-dos komisija, girdi, jos nariai vieni kitø negalëjo susimedþioti ir visijautës turá teisæ spræsti, kaip informuoti JAV spaudà, tad nutekëjonepageidautina informacija [918, p. 139]. Bûta kitø nesklandumø,tarkim, – nepasirûpinta ið anksto padirbëti su Niujorko spauda,seimo filmavimu, bet ðis vadintas sëkmingu, tuo labiau kad apie járaðë „New York Evening Mail“, „New York Times“, kiti laikrað-èiai, o „New York Herald“ skyrë redakciná straipsná, informacijàskleidë AP ir UP [972, p. 354]). Taèiau po keliø metø tautininkaidûsavo, jog katalikai pasiekë deklaruotà tikslà – padaryta demonst-racija iðneðimø rezoliucijø, reikalaujanèiø Lietuvai neprigulmybës, sudemokratinës respublikos tvarka [918, p. 137]. Teguodë VK ir katalikøpritarimas respublikai, t. y., kad pavertë juos sàjungininkais tamatvejui, jei monarchistai Lietuvoje pasodintø karaliø.

10 Katalikai, pripaþindami iðeiviø antimonarchistiná nusiteikimà, iliustravo já A. Milu-ko nutikimu, kai tas, viename susirinkime pritaræs karaliaus valdymui, vos paspruko prolangà nuo átûþusios minios [700, p. 227].


Bet þengti koja kojon nebuvo paprasta, juoba abi pusës laikësigeros nuomonës apie save. Sakysim, tautininkai tvirtino, jog perkarà tik jie siekë vienybës ir 1914 m. iðkëlë nepriklausomybës ðûká[981, p. 59]. Ir katalikai nesikuklino, girdi, ALT ir TF vieninteliairûpinosi palankia visuomenës nuomone dël Lietuvos nepriklauso-mybës ir tik jie su JAV institucijomis pasieks ðá tikslà [97]. Netseimo apraðymas spaudoje vertintas kaip tikro poþiûrio parody-mas. Tarkim, katalikai kirto, jog tautininkø reportaþai ir socialis-tams turëjo patikti, girdi, „Tëvynëje“ klerikalai mirguliuoja, „judo-ðiai“ kursyvu atpyðkinta, o Seimo svarbiausios vietos praleistos. Vietomisir pameluota [861]. Atsiliepdavo ir poþiûriø á tarptautinius santy-kius bei Lietuvos sienas skirtumai, bûdrauti vertë ir jëgø stiprini-mas. Sakysim, katalikai rengësi kurti Krikðèioniø demokratø par-tijà ir auklëti politinæ sàmonæ katalikø visuomenëje, kitaip politikaivadovaus katalikams prieðingø sroviø þmonës [78]. Nerimà këlë gan-dai, kad jiems vadovauja paslaptingas, 1917 m. ásteigtas Romuvosordinas kûrent Kristaus mokslo ðventà ugná savo ðirdyse, augint savosielas Jo tarnybai, rengti savo persekiojamos lietuvybës aukurui. Norsjá kiek susilpnino nariø ðaukimas á armijà; bet, regis, tarp katalikøvadovø jø bûta nemaþai [375]. Tiesa, vienas nesantaikos þidinysiðnyko: ALCK buvo reorganizuotas á aukø rinkimo komitetà, tie-sa, nelabai veiklø. Uþtat TF ir LAF ëmë stiprëti augant iðeiviøtikëjimui iðvysti Lietuvà nepriklausomà [826, p. 167], ir tai sudarëfinansinæ VK atramà.

Formaliai VK veiklà pradëjo 1918 m. spalio 29 d., pirminin-ku tapo Tomas Norus-Naruðevièius, sekretoriumi – J. Þilius, na-riais K. Èesnulis ir J. Ðliûpas. Jie privalëjo gyventi Vaðingtone, kurkomiteto (angliðkai – „Lithuanian National Council“) bûstinë buvoárengta prieð Baltuosius rûmus ásikûrusiame LIB (tà skelbë atitin-kama iðkaba). Lapkrièio 8 d. Niujorke abiejø tarybø suvaþiavimasdar á komitetà nuo tautininkø iðrinko M. J. Vinikà, J. O. Ðirvydà,J. Liutà-Liutkauskà ir A. B. Strimaitá, o nuo katalikø – J. Kaupà,B. F. Mastauskà (abu tarnavo Vaðingtone), J. S. Lopatto ir L. Ði-mutá, kuriems leista gyventi, kur nori. J. Ðliûpui ir T. Naruðevi-èiui iðvykus á Europà, nuo 1919 m. vasario iki metø pabaigos sos-tinëje dirbo komiteto pirmininku tapæs M. Vinikaitis-Vinikas,


sekretoriumi – J. J. Bielskis [832, p. 163]. JAV pareigûnams VK taponeoficialia Lietuvos atstovybe ir iðeiviø, iðskyrus socialistus, atstovu.

* * *

Pokyèiai informacinëje erdvëje 1917–1918 m. JAV stojimà á ka-rà lydëjo laikraðèiø pabrangimas dël popieriaus ir paðto paslaugøkainø augimo [899] ir naujos uþtvaros informacijai ið Lietuvos. Jisemta ið Rusijos lietuviø, aplinkiniø ðaliø ir vokieèiø spaudos, tadið Lietuvos atsigavusiø asmenø (kaip Monikos Valentukevièienëssu vaikais [970]) pasakojimams spaudoje teko daug vietos. Dëta irávairiais keliais surinkta informacija. Tarkim, „Keleivis“ paskelbëF. Bagoèiaus per Ðveicarijos ir Ispanijos institucijas gautà informa-cijà apie kai kuriø lietuviø ðeimø likimà [697]. Atsirado þinioms iðLietuvos skirtos rubrikos, rengtos remiantis sunkiai gautais laið-kais ir spauda ið Lietuvos, kurià diplomatiniais kanalais gaudavoCPI lietuviø biuras. Tiesa, po vienà egzemplioriø ir ne visus nu-merius, bet ir tai buvo lobis. Tad P. Ðivickas straipsniø santraukassiuntë „Darbininkui“, su kuriuo iki CPI bendradarbiavo, o laik-raðèius dalino kitoms su biuru dirbusioms redakcijoms. Tiesa, „Gar-so“ ir „Lietuvos“ redaktoriams teko aiðkintis valdþiai dël nekritið-kos jø informacijos panaudojimo – mat JAV spaudai draustapalankiai raðyti apie vokieèius, laimë, jiems pagelbëjo J. Kaupas [439,

p. 28]. „Badas“ vertë mëginti patekti á Lietuvà, sakysim, P. Norkus ið„Vienybës“ praðë K. Èesnulio, J. Kaupo ir B. F. Mastausko padëtiiðvaþiuoti ir þadëjo atsilyginti informacija, bet, regis, nors ðie irturëjo gerø ryðiø Vaðingtone, tiek negalëjo [341], o po Europà ke-liavæs J. Ðliûpas ir kiti tepraneðdavo Rusijos ir Europos lietuviønaujienas. Renkant informacijà imta naudotis iðkarpø biurø pa-slaugom, pirkta po keliasdeðimt egzemplioriø laikraðèiø ar þurna-lø su straipsniais apie Lietuvà ar lietuvius [122], ji imta ið Ðveicari-jos lietuviø ir kitatauèiø autoriø knygø apie Lietuvà.

Ryðkiu informacinës veiklos pokyèiu tapo specialiø struktûrøkûrimas. Tiesa, CALDK suvaþiavime M. Ðalèiaus siûlymas steigtiinformacijos biurà JAV spaudai paliktas spræsti komitetui [373, l. 14]

ir nors tarp jo nariø buvo iniciatorius patyliukais numarintas galdël to, kad greitai tautininkø vadovø susirinkimas iðrinko aukø


skatinimo agitacijos komitetà, o agitacijà tarp kitatauèiø nutarëpavesti J. Ðliûpui ir remti ávairias akcijas. Sakysim, prisidëti priestudento P. J. Þiûrio paskaitos apie lietuvius Syracuse universite-te, iðleisti lietuviðkai (5000 egz.) ir angliðkai (2000 egz.) atsiðau-kimus bei juos siuntinëti paðtu [373, l. 9]. Gal tikëta, to uþteks, betkeista, kad, paklusæs tame pat susitikime kitam duotam ágalioji-mui, J. Ðliûpas iðvyko á Europà. Viltasi, kad propagandà tarp kita-tauèiø ið dalies atstos suvaþiavimo nutarimas kviesti á komitetà áta-kingus amerikieèius, taip keliant pasitikëjimà juo amerikieèiøvisuomenëje ir stiprinant paramà lietuviams.

Ið dalies informacine struktûra laikyta ALTT, nes tarp svar-biausiø jos tikslø minëta propaganda JAV ir, jei galës, Lietuvoje[949, l. 172]. Nenuostabu, nes jau Niujorko „Amerikos lietuviø tau-tinë lyga“ raðë á JAV spaudà, siuntë rezoliucijas prezidentui, poli-tikams ir diplomatams, ieðkojo ryðiø su jais ir Lietuva besidomin-èiais mokslininkais. Anot tautininkø, ALTT ypaè rûpinosi atsikirstilenkø teiginiui, jog Lietuva – Lenkijos dalis: leido þemëlapius, siun-të JAV spaudai straipsnius, rezoliucijas, aiðkinimus, meldimus, da-lyvavo visokiose parodose, Amerikos paskolos komitetuose, svetimtauèiøoficiozø priëmimuose, kur tik galëjo, o vieðame Maþø ir NuskriaustøTautø Lygos susirinkime jos atstovas privertë lenkus atðaukti tà pro-pagandà ir tuos þemëlapius [981, p. 62].

ALT savo, TF finansuojamà Lietuviø informacijos biurà, aið-kintis Antantës ir JAV pozicijà Lietuvos klausimu, veikti jà, leistiir skleisti literatûrà apie Lietuvà ásteigë Vaðingtone 1917 m.birþelio 15 d.11 Sykiu biuras turëjo reaguoti á Lietuvai bliedin-gà propagandà varomà ir ten esanèio lenkø Informacijø biuro ir iðRusijos ambasados [354]. Jo vedëju iki rugsëjo 15 d. buvo paskir-tas J. J. Bielskis [52]12. Baigiantis terminui iðkilo problema: teatsi-rado vienas kandidatas á jo vietà – B. F. Mastauskas, bet abejota jotinkamumu, girdi, neofitas, neseniai lenkus palikæs ir prisiðliejæs prie

11 TF pradþiai þadëjo 1000 dol., nes reikëjo supirkti reikalingus rakandus <…>pasamdyti raðytojà ir buvo jau daug literatûros pagaminta [43].

12 Kai F. Kemëðis su J. J. Jakaièiu já ákalbëjo imtis ðio posto, J. J. Bielskis rengësegzaminams gauti leidimà gráþti prie dël veiklos ALT uþmestos medicininës praktikos irnenujautë, kad tai paskutinis toks jo mëginimas [357], maþa to, Vaðingtone, pasitaikiusprogai, ástojo á kaþkoká universitetà studijuoti diplomatijos ir tarptautiniø santykiø.


lietuviø, ir laiko nepatikrintas, o J. J. Bielskis Vaðingtone ðaknisleidþia ir puikiai darbuojasi [18]13. J. J. Bielskis iðkëlë ir kità proble-mà – skøsdamasis darbo krûviu praðë pagalbininko, beje, ir kaip„ðnipo“, nes akyse politikai daug þada, bet kà ið tikro mano, galëjoiðsiaiðkinti uþ durø su politiko sekretorium likæs pagalbininkas. Jissiûlë T. Shamá – gabø vaikinà ir gerai paþástantá amerikieèiø dvasià,be to, sutinkantá dirbti uþ 20 dol. per savaitæ [12].

Deja, doleriai suþlugdë ðià viltá. Siûlyta imti pigesná studentà(Vaðingtone teisæ studijavusá K. Èesnulá14 ar J. Ramanauskà [40]),bet vëliau paaiðkëjo, jog TF nebeiðgali skirti mënesiui þadëtø 300dol., teko maþinti LIB uþmojus, ir J. J. Bielskis tegalëjo guostisturësiàs laiko studijoms [54]. Gal ir bûtø turëjæs, bet ALT lai-mëjo manæ, jog LIB bûtinas parodyti kitatauèiams lietuviø siekius.1917 m. pabaigoje LIB lëðos svyravo nuo 150 iki 300 dol. (ir,J. J. Bielskio apmaudui, liûto dalá – apie 130 dol. – surydavogyvenimo iðlaidos; dar teko mokëti stenografistei uþ tekstø perra-ðymà), o pirmus tris 1918 m. mënesius vertësi vos su 200 dol.,uþtat vëliau mënesiui skirta 2000, publikacijos darbui – desëtkaitûkstanèiø [83]. Tai sietina su ALT raðtinës perkëlimu á Vaðingto-nà, ið pradþiø ji dirbo su LIB iðkaba ir tai padëjo spræsti darbuoto-jø problemà [783]15, vëliau – su VK darbo pradþia ir, kai kuriaisduomenimis, antroje metø pusëje katalikams LIB, paversto ben-dru srovëms, iðlaikymas kainavo 700–800 dol., dalá propagandi-niø iðlaidø padengdavo ir tautininkai [83].

LIB trukdë ir neaiðkus erzelis aplink, daugiausia – J. J. Biels-kio konfliktas su ALT raðtininku tapusiu K. Èesnuliu ir B. F. Mas-tausku. Jiems pavyko J. J. Bielská paðalinti ið ALT ir LIB per dabar-tiniø to Biuro personalo agitacijà [109], bet jis tapo atsakingas uþALT informacinæ veiklà ir, net keliaudamas po kolonijas, këlë gal-vos skausmus oponentams Vaðingtone. Mat reikalavo informacijos

13 ALT B. Mastauskas atrodë tinkamas siøsti á Vaðingtonà tik esant svarbiam reikalui,jei reikia atlikt þygius pas prezidentà, á kongresà ir t. t.

14 Prie ðio kandidatûros, kaþkodël nusivylæs Shamiu, ëmë linkti J. J. Bielskis [39].15 Remdamasis sutartim su tautininkais, J. J. Jakaitis ragino juos siøsti daugiau

þmoniø, o jei ne, siûlë kalbinti K. Pakðtà persikelti á sostinæ, nes ávairius protestus reikiasustatyti labai taktingai, tat vienas þmogus ar du to darbo gerai neatliks [103]. Darbo rankøstygiø ið dalies kompensavo savanoriðka Vaðingtono ástaigose dirbusiø lietuvaièiø pagalbavakarais ir laisvalaikiu [354].


apie jø veiklà, nes mitinguose sulaukdavo ávairiø, daþniausiai „Nau-jienø“ parengtø, provokuojanèiø klausimø apie ALT, o juos at-remti reikëjo faktø, faktø ir dar faktø. Deja, daþnai jo informacijabuvo senstelëjusi, palyginti su „tardþiusiø“[97]. J. J. Bielská gelbëjouþtarëjai, sakysim, F. Kemëðis16 ragino tverti iki galo, nes kiti galë-jo jam prikiðti, jog dël kelioniø uþmetë propagandos ir informavimolietuviø darbà [110] ir, nepaisant visø nutikimø, 1918 m. J. J. Biels-kis grieþë pirmuoju smuiku LIB ir ALT informacinëje veikloje,nors vienu metu LIB vadovavo B. F. Mastauskas.

Tiek LIB, tiek tautininkai, tiek socialistai toliau naudojo irsenas informacines priemones, bei ieðkojo naujø ar naujø senøjøpanaudojimo bûdø. LIB ragintas kelionëm po kolonijas su prakal-bomis ir gyvu þodþiu átraukti liaudá á mûsø vieðà judëjimà uþ nepri-klausomybæ, raginti gausiau aukoti ir kreipimuisi tiek á lietuvius,tiek á amerikieèius naudoti prakalboms krikðtynas, vestuves, vardi-nes ir kitus balius [104]. Kalbëtojams siøstas ðkicas trumpos prakal-bëlës praðant susirinkimuose savo þodþiais paduotas mintis susirin-kusiems perstatyti, o jei ko reiks – klausti ir praneðti, kiek kartø, kurir kada kalbø pasakë [90]. 1918 m. ëmë rastis ir kitatauèiø kalbëto-jø. Sakysim, balandá J. J. Bielskis tarësi su vienu YMCA veikëjudël paskaitos „The discovery of Lithuania“ („Atrasti Lietuvà“)Vaðingtone [88]. 1917 m. rudená J. J. Bielskis ëmë ieðkoti keliø áJAV spaudà, tik gan ádomiø – per JAV senato kariniø reikalø ko-mitetà, bet ðis gràþino siøstà straipsná, girdi, neþinàs, kas tokiusspausdina [80]. Kitàmet LIB, naudodamasis surinktom iðkarpom,ëmë rengti JAV spaudos straipsniø apie Lietuvà ir lietuvius temi-nes apþvalgas ir siøsti lietuviø bei JAV spaudai.

Nevengta dezinformacijos spekuliuojant jausmais. Po vieno „Èi-kagos draugijø sàjungos“ renginio paskelbta, kad gauti laiðkai iðLietuvos ir dalyvavusieji gali juos atsiimti. Pasirodo, ant amerikie-tiðko voko buvo du antspaudai: „Chicagos draugijos Lietuvai ðelp-ti“ ir – „Kaunas, gelbëk Lietuvà. C. D. S.“, o ádëtame spausdinta-me tekste teigta, jog raðo vienas ið tavo daugelio broliø Lietuvoje ir,þinodamas, jog JAV kaip niekad geri laikai, ragina pasidalyti subadaujanèiais tëvynëje, kur teliko viena partija – „Lietuviø dël laisvos

16Anot ðio, J. J. Bielskis puikiai darbuojasi. Vystosi á pirmos rûðies diplomatus. Savodaktaravimà jau uþmetë, pasinërë vien á politikà [503].


Lietuvos“, o iðeiviai kviesti vienytis. „Laiðkai“ siøsti ir paðtu; atsii-mant reikëjo mokëti 10 ct., tad, sakysim, „Keleivis“ (tvirtinæs, kadjuos spausdina „Lietuvos“ spaustuvë) piktinosi, girdi, tautininkaiprisirinko adresø ir siuntinëja „laiðkus“, o gavæ ir perskaitæ nusi-spjauna ir numeta, bet deðimtukà jau turi uþ já paëmæ, tad uþ tokias„iðdaigas“ nesunku ir á kalëjimà patekti [688].

Nors ir su vargu, informacijos ið Lietuvos vis dëlto pakako veik-lai tarp iðeiviø, bet ne tarp kitatauèiø. Tarkim, J. J. Bielskis nekartà praðë ALT nariø straipsniø JAV spaudai ar rasti, kas galëtøparaðyti, o LIB apdirbs ir patalpinti pasirûpins, nes pats per dar-bus nespëja [104]. Imta aktyviau leisti literatûrà anglø kalba, nesiki tol buvusiø dviejø gan nedideliø þurnalø aiðkiai nepakako. Kon-kreèius leidybinius planus LIB ëmë rengti 1917 m. pabaigoje,tada sudaryta ir literatûrinë komisija (jos nariais tapo J. Kaula-kis ir T. Shamis [37]), o kalbos taisymui ketinta samdyti eksper-tus. Ið pradþiø LIB naudojosi Stokholme J. Ðliûpo iðleista knyga„Essay on the Past, Present and Future of Lithuania“ („Apybraiþosapie Lietuvos praeitá, dabartá ir ateitá“). 1918 m. iðleido keliasknygas: – T. Noraus ir J. Þiliaus „Lithuania’s case for Indepen-dence“ („Lietuvos nepriklausomybës byla“), J. J. Bielskio „Lithua-nia, Facts Supporting Her Claim for Reestablishment As a Inde-pendent Nation“ su kongresmeno Georgo H. Moseso áþanga(„Lietuva, faktai, remiantys jos atkûrimo reikalavimà“), „Sidelightson life in Lithuania“ („Gyvenimas Lietuvoje“), „Do you feel thedraft“ („Ar girdite praðymà“) apie vokieèiø okupacijà Lietuvoje, „Lit-huania among the Nations of the World“ („Lietuva tarp pasauliotautø“). 1917 m. pabaigoje perleistas Ðveicarijos LIB Lietuvosþemëlapis. Regis, A. Milukas iðleido straipsniø apie Lietuvà rin-kiná [732]. 1918 m. pasirodë Antano Jusaièio „The History of theLithuanian nation and its present national aspirations“ („Lietuvosistorija ir jos dabartiniai nacionaliniai siekiai“), platintos A. Vis-kantos leistos knygos, vienà – Vydûno „La Lituanie“ („Lietuva“)galvota perleisti angliðkai [502], bet netesëta, kaip neiðleistos dar ke-lios rengtos knygos.

Menant tokiø leidiniø paskirtá, rûpintasi jø poligrafine kultû-ra. Sakysim, „Sidelights“ spausdinta ant labai gero popieriaus, suðeðiom iliustracijom, pirmieji trys puslapiai – trimis spalvomis.JAV pareigûnams skirta J. Jusaièio „Istorijos“ tiraþo dalis spaus-


dinta ant labai gero popieriaus ir áriðta á kietus drobinius virðe-lius, anot leidëjo, tai buvo Edition de luxe ir kainavo 10 dol., ominkðtais – 1.25 dol. [926] Knygos leistos nemaþais tiraþais, nuo2000 iki 5000 egz.; nes vien kongresas turëjo 500 nariø, o dar jossiøstos spaudai, þymesniems asmenims [54] ir institucijoms (A. Mi-lukas J. Jusaièio knygà dovanojo V. Vilsonui ir já lydëjusiems di-plomatams vykstant á taikos derybas 1919 m., jà paminëjo „NewYork Tribune“, „New York Herald“, „Literary digest“ ir kiti [988,

p. 110–112]). Tiesa, kai kada jos pardavinëtos per spaudos platinto-jus, tik LIB teigë neimàs procento uþ platinimà, nes biznio nevaro-me [115], bet uþ aèiû nedavë, ir B. K. Balutis dejavo iðdalijæs infor-macijos apie Lietuvà ieðkojusiems amerikieèiams nemaþai pirktøleidiniø, nes toks propagandos finansavimas jam nëra toliau pake-liamas [96]. Á bibliotekas ðios knygos daugiau patekdavo atskirøasmenø iniciatyva (J. J. Jakaitis, atidavæs porà Kongreso bibliote-kai, dþiaugësi, kad jos darbuotojas sakë pasiøsiàs praneðimus, kuriepasiliks ant recordø, á ðimtà ar daugiau dideliø knygynø, jog panaðiosknygos randas ðiame Kongreso knygyne [103]).

Visà laikà sklandë periodinio leidinio anglø kalba idëja. 1917 m.pabaigoje galvota apie kartà per savaitæ ar dvi leidþiamà keturiøpuslapiø LIB biuletená, bet trukdë finansai – ALT rëmë „A pleafor Lithuania“ bei „Booster“ ir leidþiant biuletená juos bûtø tekæsujungti, o J. J. Bielskis nespëjo tvarkytis su darbais, be to, tokiamleidiniui nepakako jo anglø kalbos þiniø [14]. 1918 m. vasarà èekasVoska, stigdamas kapitalo, siûlë lietuviams prisidëti prie jo suma-nyto keliø tautø þurnalo „Periscope“, taip surinkti deðimt redak-toriø, kurie uþtikrintø finansinæ paramà, priþiûrëtø redakcijos darbàir cenzûruotø straipsnius apie savo tautà. Apsispræsti turëjo padëtipirmas, pavyzdinis þurnalo numeris, kur straipsná apie lietuviuspateikë LIB [112]. ALT nariams tai tiko, kaip ir þurnalas su straips-niu, girdi, ið tokiø Lietuvai daugiau naudos, negu ið 1000 savi-tarpiniø ginèø spaudoj ir prakalbose [118]17. Tiesa, kai kas abejojo,

17 Vienas jø – kun. J. Vyðniauskas – ragino leidiná abiem rankom tverti ir pabuèiavædar magnesu patrynæ prie paties delmono á kiðeniø kiðkime, kad mûsø skyriaus jame sustipri-nimui ir jo pats iðplëtojimui mûsø prikibusiø doleriø drauge iðtrauktø. Jis geriausiai pavaduosvisus „Booster’ius“ ir mûsø „Plea’s for Lithuania“. Jeigu tik gautume ásikaulyti ir mes prie jo,tuomet visas intelekto verþimosi ir istorijos lygá tautines ypatybes þinias „The Periscope“ tesu-kopijuoja. Jame mûsø atstovybë praves nepalyginamai didesnes tëvynei agitacijas, ir tai tik uþmaþà dalá iðlaidø, skiriamø nepriaugusiems atstovams [119].


kaip J. Karosas, pasisakæs uþ knygø apie lietuvius anglø kalba lei-dimà, kadangi dar neturime nieko rimtesnio anglams parodyti. Neturi-me net gero pamfleto, o jei uþteks darbuotojø, laiko ir pinigø – galësir prie „Periscope“ prisidëti [107], bet rugpjûtá VK nutarë priimtisiûlymà (sutiko ðeðios tautos, kiekvienai leidinys bûtø kainavæs 75–100 dol. per mënesá) [83]. Deja, ne dël nuo lietuviø priklausiusiøprieþasèiø þurnalas nepasirodë, tad toliau teko verstis savo jëgom.

* * *

Informaciniai procesai iðeiviø bendruomenëje. JAV ástojimas á karà,LT atsiradimas vokieèiams priþiûrint ir jos paskelbta nepriklauso-mybë plëtë iðeiviø informacinës veiklos laukà. Jame atsirado nau-jas prieðas – bolðevikai. Netikëtai visiems, ypaè katalikams, paaðt-rëjo informacijos apie savo veiklà sklaidos klausimas. Eiliniai nariaikaltino ALT neveiklumu. Ði teisinosi nematanti reikalo nuolat vi-sus raginti prie darbo, nes tai bûtø visuomenës áþeidimas, lyg bû-tø mirðtantis kûnas, reikalaujantis morfijaus sugràþinti prie gyvybës.Girdi, viskas gerai – surinkta tûkstanèiai paraðø, susirinkimø rezo-liucijos skelbiamos JAV spaudoje, o jei kokios kolonijos vangios –ne ALT kaltë, visko apie darbà Vaðingtone nevalia skelbti [51] (juktai kariaujanèios valstybës sostinë, kur ávairûs ir ávairiø ðaliø ðpiegaiseka lietuviø veiklà ir tiek visuomenës, tiek spaudos veikëjai turiatminti, jog tokiø yra tarp jø paþástamø, tad neuþlaikyti korespon-dencijà, bet jà (ir ðá laiðkà) sudraskyti; bûti atsargiais þodþiuose, kal-boje su visais, o dar atsargesniais raðtuose [15]18.

Vis dëlto ALT vadovai suprato, kad nëra dûmø be ugnies. Neveltui F. Kemëðis rûpinosi, jog kai ALTT vis bruzda, ðá tà veikia,ALT veikla visuomenei neþinoma, o ji laukia vadovavimo politikosveikime, <. . . > populiarinimo Lietuvos laisvës reikalø. Jis siûlë ALTretkarèiais informuoti apie politinius reikalus, daþniau susisiektisu LIB, pasiskirstyti politinio ðvietimo darbà per spaudà, antraipvisuomenë politikos reikalais galës eiti gulti [38]. Jo raginimu nutartakurti komisijà informacijai apie ALT veiklà skleisti, nors apie LIB

18 Laimë, J. J. Bielskis nebuvo toks atsargus, kaip J. J. Jakaièiui norëjosi ir ðis jolaiðkas pasiekë mûsø dienas.


toliau ne viskas skelbta, teisinantis, jog reikalavusieji visiðko vieðu-mo siekë nusilpninti taip stipriai augusià dvasià vienybës ir yra socia-listiðkos arba kairës bolðevikiðkos spalvos. Remtasi prezidentu – rin-këjai duoda jam valdþià, bet nereikalauja absoliuèios informacijosapie veiklà, o katalikai apie viskà, kas galima, informuoja per spau-dà, laiðkus ir prakalbose [133].

Naujà atspalvá ágijo ir aukø rinkimo propaganda, nes jos rink-tos ir finansuoti su Lietuvos pripaþinimu susijusià veiklà. Tai vëlsukëlë aistras – 1917 m. liepsna pliûptelëjo aukø vajø pradëjusALCK, ypaè kad tarp jo kalbëtojø pasirodë S. Ðimkus. Anot V.Bartuðkos, J. Ðliûpas pablagaslovino ðá naujam ardymo darbui irperdavë savo keiksmø leksikonà. Vis nenurimta dël A. Bulotos irÞemaitës kelioniø, ieðkant, kaip patraukti per dantá raðytojos ora-torinius sugebëjimus – nei nukalba, nei ji kà naudingo pasako.Þinoma, ið katalikø moka pasijuokti. Pasakys vienà kità þodá ir, atsi-kreipus á Bulotà, sako: „Ar ne, Andriau?“ [738] Atsirado ir naujøargumentø – katalikai, socialistø pulti, kur deda TF pinigus, atsi-kirto, kad ðie mokëjo riebià algà A. Bulotai su Þemaite ið aukø,kad renka pinigus revoliucijai remti, rusø ir lietuviø socialistø grá-þimui á Rusijà [759]. Aukø rinkimas ir toliau liko sunkus darbas.Anot 1918 m. TF sekretorium tapusio L. Ðimuèio, jis porà metøbent tris kartus per savaitæ sakydamas kalbas vos galo negavo [978,

p. 30], uþtat surinko 100 000 dol.19 Beje, jausdami artëjant Lietu-vos nepriklausomybæ, iðeiviai vis plaèiau atverdavo pinigines, bûtaprakalbø, kai jie sumesdavo 8000–10 000 dol. [438]

1917–1918 m. tæsta LD tradicija. 1917 m. LD iðleisti apie30 000 þenkleliø su Vyèiu ir tekstu „Að ðelpiu Lietuvà, o Tamstaar ðelpi?“ platinti po penkis centus [953]. 1917 m. prisidëta priepopieþiaus skirtos LD, Kunigø sàjungos Bostono skyrius parengëveiklos planà, kur numatë atitinkamos literatûros platinimà, apie10 000 egz. popieþiaus laiðko vysk. Pr. Karevièiui iðleidimà ir nu-siuntimà JAV vyskupams bei klebonams [914]. Pastangose skatintiaukojimà ir paremti Lietuvos nepriklausomybæ matomas siekis pratintiiðeivius bei JAV institucijas prie jos, kaip valstybës, ávaizdþio, skelbtas

19 Bûta ir kitø, tarkim, pasakæs daugiau kaip 400 kalbø, A. M. Raèkus irgi surinkodaugiau nei 100 000 dol. [395, p. 21]


jos iþdo duoklës projektas [373, l. 80], 1917 m. pradþioje raginta praðytiJAV steigti konsulatà Vilniuje, kad bûtø lengviau susisiekti su arti-maisiais ir siøsti aukas, konsulu siûlytas T. Shamis [373, l. 9].

Rûpestá këlë dalies socialistø, kuriø poþiûrá á nepriklausomy-bæ veikë bolðevikø atëjimas á valdþià, propaganda. Jie skelbë, jogVasario 16 aktu klerikalø Vilniaus konferencijos rinkta Taryba pa-rengë dirvà Lietuvos prijungimui prie Vokietijos. Radikalai spau-doje ir atsiðaukimuose árodinëjo, kad, Rusijai tapus laisvai, Lietu-vai nebëra ko atsiskirti – viena neiðsilaikys, o laikantis sykiu laimësLietuvos darbininkai; siekusieji nepriklausomybës vadinti tautos par-davikais, kaizerio bernais; panaðias mintis jie skleidë ir JAV spaudo-je [972, p. 202]. Katalikai ne ið karto suprato ðià grësmæ. Tik 1918 m.geguþës 26 d. ALT laiðku áspëjo katalikø spaudà, jog menkai rea-guoja á socialistø propagandà ir jei tylës, bus kalti visuomenës toles-ne dezorganizacija. Siûlyta nuolat raðyti apie socialistø prieðinimà-si karui, taigi kaizeriui tarnavimà, suirutæ Rusijoje, kalti skaitytojamsmintá, jog taip bus ir JAV, ir Lietuvoje socialistams laimëjus, kad„Naujienø“ ir kitø socialistø kurtos „darbininkø tarybos“ tas pat,kaip Rusijos sovietai, bet daugiausia – akcentuoti Lietuviø tarybosRusijoje areðtà. Tikëtasi kryptingai dirbant per kelias savaites armënesá socialistus nustelbti, nes jø pranaðumo áspûdá këlë tai, kadmûsø spauda savo priedermës nepildo [92]. Antisocialistinei propa-gandai vienas ALT vadovø praðë P. Grigaièio paþástamo þiniø apiejá, þadëdamas panaudoti naudingiems tikslams [95]. Tiesa, laikuibëgant dalies socialistø ir jø spaudos paþiûros kito, ypaè „Kelei-vio“ ir „Naujienø“. Jie 1918–1919 m. sulaukë LSS kaltinimø opor-tunizmu bei atsiribojimo nuo jø kaip „burþuazinës ideologijos ið-paþintojø“. Á „Naujienø“ klausimà „Ar bus susitaikyta“ „Laisvë“kirto, jog ne. Atskylant dviem laikraðèiams, ið jø – vienam dienrað-èiui, LSS skubinosi stiprinti kitus (ypaè Èikagoje) ir paversti „Laisvæ“dienraðèiu [989, p. 205].

Nerimà tebekëlë lenkai, ypaè jø siekis átraukti lietuvius á savoarmijà ir bendros valstybës atkûrimà. 1918 m. jie tam suðaukë„Polsko Litewski Wies“, bet, F. Kemëðiui pritarus, èia dalyvavusitautininko K. Drangelio vadovaujama lietuviø delegacija sugebëjojá iðnaudoti lenkø tikslams pasmerkti. Tai sukëlë prolenkiðkø lie-tuviø organizacijø skilimà ir jø nariø pasitraukimà. Ne veltui


„Wiec“ rengæs lenkø laikraðtis raðë, jog su tokiu þmogumi, kaipK. Drangelis, kuris vienà kalbà, o kità daro, tik pasiutæ þmonës galikà bendro turëti [40].

* * *

Informacinë veikla uþ bendruomenës ribø. Su JAV ástojimu á ka-rà puoselëtos nepriklausomybës viltys skatino rûpintis lobistineveikla ir JAV spauda, kuri vis labiau domëjosi Lietuva jos klausi-mui virstant tarptautiniu, o JAV – aktyvesne pasaulinës politikosjëga. Be to, spauda „atrado“, jog JAV gyvena nemaþai lietuviø,kuriø atstovai ieðkojo progø jà informuoti, tad vis daþniau ðaliainformacijos apie ávykius Lietuvoje skelbta iðeiviø reakcija á juos arnaudotasi jø medþiaga. Tiesa, neretai srovës mynë viena kitai antkojø. Sakysim, Niujorko „Independent“ literatûrinis redaktoriusEdwin E. Alossonas, aiðkindamasis dël redakcinio straipsnio apieLietuvos klausimà, teigë, jog ðis ne toks jau paprastas. Lietuviøpasidalijimo á tris partijas faktà jis paëmë ið J. Ðliûpo knygos, pa-grindinio dokumento, kurá, papraðæs informacijos, gavo ið lietu-viø, o pasirodþius straipsniui laikraðtis sulaukë visø trijø sroviølaiðkø, kur kiekviena smerkë kitas dvi, nors E. E. Alossonas teigëmatàs susivienijimo þenklus siekiant nepriklausomybës [126]20.

Daugiausia iðliko katalikø darbo su JAV spauda, dël kurio jiesulaukë oponentø ákandimø21, pëdsakø. Sakysim, JAV valdþios or-ganas „Official bulletin“ ádëjo Lietuvos „nepriklausomybæ“ pripa-þástanèià kanclerio kalbà ir ALT protestà, kad tai – Lietuvos paver-gimas. Protesto, siøsto Anglijos, Prancûzijos, Italijos ir kitø ðaliølaikraðèiams, tekstà citavo apie 300 JAV laikraðèiø [128]. Vienamsindikatui priklausæ „New York Globe“, „Chicago daily news“ irkitø miestø laikraðèiai ádëjo dr. Franko Crane’o straipsnelá „Lithu-ania“, parengtà pagal mënraðèio „Current History“ straipsnius apieLietuvà. Tokios publikacijos prilygo auksui, nes ið Europos atke-

20 Tautininkø spauda taðkësi kaltinimais, kad P. S. Vilmontas ir M. J. Vinikas praðë„Times“ reporterio neskelbti nieko apie Europos klerikalø darbus Lietuvos klausimu [467].

21 LIB kaltintas ALT pinigø ðvaistymu – pvz., socialistai „rûpinos“ didele J. J. Bielskioalga tuomet, kai Lietuvoje vaikai badu mirðta [754], o V. K. Raèkauskas – kad niekodaugiau neveikia, tik universitetà lanko [692].


liavusi lietuviø kaip provokiðkos tautos etiketë badë akis kas þings-ná. Tarkim, „New York Sun“ lietuvius minëjo raðydama apie vo-kieèiø pinigo veikimà airiø suokalbiuose. Smagiai tarðyta ir kaizerið-ka nepriklausomybë (girdi, vien dël to Lietuvos vardas liksiàsistorijoje), ið pradþiø – redakciniuose straipsniuose, vëliau karika-tûrose. Paprastai publikacijos rengtos remiantis Antantës, neutra-liø kraðtø spauda ir AP informacija, daþnai klaidinga (sakysim,skelbta þinia ið Londono, jog Vokietijai leidus paskelbta Baltgudi-jos respublika derasi su Lietuva sudaryti vienà valstybæ jos protek-torate). Nenustygo socialistai: maþiausiai keturi laikraðèiai – Pit-tsburgh, Pa., Utica, N. Y., Paterson, N. Y. ir Springfield, Ill. –ásidëjo K. Jurgelionio straipsná, bûk katalikai parduoda kaizeriuiLietuvà. Nepatiko katalikams ir ið Europos gráþusio (atseit pasipi-nigauti pristigusio) J. Ðliûpo interviu Niujorko spaudai: prisakæsnebûtø dalykø, neuþmirðo katalikø ir dvasiðkiø paterlioti <…>. Rim-tesni laikraðèiai, kaip „New York Times“, Dr. J. Szlupo apie „kleri-kalus“ pliurpimà praleido. Matæ, kad senis niekus pliauðkia [30].

Daugëjant tokiø straipsniø, ALT ir LIB iðnaudojo situacijà,reaguodami á pasitaikiusius netikslumus. 1918 m. rugpjûèio 8 d.ALT pasiuntë vienam „New York Times“ redaktoriø R. M. Gra-vesui straipsná, plëtojantá jo redakcinio straipsnio „Lietuvos kara-lius“ mintis su viltim, kad nors ne visai literatûriðkai tobulas, betpadës suprasti Lietuvos padëtá. Ðis atsipraðë uþ netikslumus ir þa-dëjo panaudoti, kai bus vietos [127]. Ið lengvo imta peðti naudos iðto, kad amerikieèiø akyse LIB tapo informacijos ðaltiniu, sakysim,minëtas ALT protestas prieð vokieèiø skelbtà Lietuvos nepriklau-somybæ JAV spaudoje atsirado AP biurui papraðius paaiðkinti lie-tuviø poþiûrá. Teigiama, kad, remdamasis LIB informacija, Milto-nas Bronneris parengë straipsná apie vokieèiø þiaurumus Lietuvoje,straipsná paskelbë kai kurie pietiniø ir vakariniø valstijø laikraðèiai.Panaðø straipsná per visà puslapá ádëjo „Brooklyn daily eagle“, joautorium nurodytas J. Martinas, bet katalikai manë, jog tai A. Mar-taus, nukopijavusio þodis þodin kitø paraðytà ir iðleistà knygutæ angløkalboje „Do You Feel the Draft?“, darbas [128]. LIB rûpinosi ryðiaissu visais, kas domëjosi Lietuva. Knygà apie maþas tautas raðiusiamþymiam to meto publicistui L. R. Van Normanui parûpinta pra-ðyta informacija, ið jo gautas paþadas paraðyti á valdiðkà magazinà


Lietuvai palankø straipsná, o kadangi þadëjo rengti panaðiø straips-niø serijà, su juo stengtasi palaikyti ryðius [83].

Mëginta dirbti ir su spaudos agentûrom, tiesa, pradëta nuomaþesniø. 1918 m. vasarà nusiøstas laiðkas „The Western New-spaper Union“ Èikagoje siûlant medþiagà: straipsnius spaudai arspausdinimo formà (matricà) apie lietuvius uþsieny, Lietuvos kovàuþ nepriklausomybæ, jos paproèius, literatûrà, liaudies menà, þy-mius lietuvius I. Kantà, T. Kosciuðkà bei kitus – ir teiraujantis,kokie bûtø platinimo kaðtai [130], bet neþinia kokio sulaukë atsa-ko. Pagalbon telktos kolonijos – JAV spaudos publikacijos apieLietuvà siøstos iðeiviø laikraðèiams, kad ádëtø vertimà ir originalàbei praðymà, kad skaitytojai iðkirpæ perduotø savo apylinkës laik-raðèiui [813].

Duris á JAV spaudà pravërë CPI. ALT vadovai greit supratoryðiø su juo naudà. Sakysim, J. J. Jakaitis ragino J. J. Bielská iðnau-doti ðio galimybes iðreklamavimui Lietuvos neprigulnybës [103]. Biu-ras siuntë CPI cirkuliarus, kuriuos leidþia laiks nuo laiko [141], jøinformacijà ðis naudojo JAV ir uþsieny. Tiesa, CPI praðë ne tik„dideliø dalykø“, bet ir straipsneliø, ir þinuèiø, t. y. to, kas rodëlietuviø aktyvumà ir tiko specialioms korespondencijoms ar teleg-ramoms [143]. LIB rûpinos, kad informacijà CPI siøstø laikraðèiaiir spausdintø jo persiøstà CPI medþiagà. Pvz., „Amerikos lietuvio“redakcijai priminë, jog neatsakë á CPI laiðkà, taigi në þadëtøjø straips-niø negavote. Uþmezgæs ryðius su CPI biuras galëjo padëti laikrað-èiams spræsti cenzûros problemas, tarkim, „Amerikos lietuvio“ pra-ðymu iðrûpino leidimà dëti straipsnius be vertimo á anglø kalbà[91]. CPI pagelbëjo kurti lietuviø kaip antivokiðkai nusiteikusiøJAV pilieèiø ávaizdá, skleisdama ir LIB informacijà apie tam tarna-vusius renginius (dividendø davë ir regioninës spaudos praneði-mai apie kare þuvusius lietuvius).

Prisimindama JAV spaudos jautrumà skaitytojø laiðkams, LIBragino raðyti JAV gimusius lietuvius ar apsukresnius, jei neásten-gia patys, ieðkoti draugysèiø su korespondentais ir neuþmirðti, jogadvertising is living [938]. „Garsas“ (kaupæs iðkarpas ið JAV spaudosapie lietuvius nuo karo pradþios) antrino, jog darbas su kitatau-èiais nesiseka dël apsileidimo, sakysim, ruoðiant renginá spaudoskomisija tingi net á iðeiviø spaudà paraðyti [816].


* * *

Informacinës pastangos paveikti JAV ir kitø ðaliø vyriausybes. Pra-dedant 1917 m. visi lietuviø keliai ëmë vesti á Vaðingtonà, bet viskliûta uþ provokiðkos etiketës, anot J. J. Bielskio, vienas VD valdi-ninkas jam iðrëþë, jog kai kurie jo kolegos turi iðsidirbæ opinijà, kadlietuviai simpatizuoja daugiau vokieèiams ir nori nepriklausomybëssiekdami Vokietijos protektorato. Pasak jo, spauda liudijo, kad vo-kieèiø sudaryta LT dirba su jais, ir Taikos konferencijoje provokið-kumas bus didþiausias Antantës kaltinimas lietuviams, tad reikiatai pataisyti [11]. J. S. Lopatto þodþiai, jog 1917 m. lietuvius Vaðing-tone geriau þinojo nei 1916 m. ir Taikos konferencijoje nebûsimeuþmirðti [373, l. 60], labiau panëðëjo á pasidràsinimà.

Katalikai ir tautininkai atskirai keliavo á sostinæ, mynë ástaigøir ambasadø slenksèius ir vieni kitiems maiðë. Taip buvo su metøpradþioje J. J. Bielskio ir J. Þiliaus á Vaðingtonà atveþta ALT Lie-tuvos nepriklausomybës deklaracija. Tautininkai, piktindamiesi,kad su jais nederinta, pritarë turiniui [373, l. 4], o socialistai visaipmenkino, J. J. Bielská vadino apsiðaukëliu daktaru ir mëgavosi Ru-sijos ambasadoriaus B. Bachmetevo reakcija – perskaitæs paraudo,pamëlynavo, rankos pradëjo virpëti ið piktumo ir sako: „Að tokios de-klaracijos negaliu priimti, jûs reikalaujate neprigulnybës, jûs draskotimperijà <…>. J. Þiliui pamëginus aiðkinti, kad lietuviai nenorivergijos, pratrûko – jûs ne lietuviai. Jûs rusai. Að jokios Lietuvos neþinau.Að tik þinau Orenburgà, Permæ, bet jokios Lietuvos neþinau [787].

Tautininkai po Vasario revoliucijos, dëdami viltis á demokra-tinæ Rusijos vyriausybæ, atsiminë peticijø jos valdovams tradicijà.Pvz., niujorkieèiai nusiuntë telegramà Dûmos prezidento M. Ro-dziankos vardu, kur reiðkë viltá, kad nepriklausoma Lietuva draugið-kai gyvens su atgimusia Rusija. Jos tekstas paskelbtas spaudoje, kadjuo pasinaudotø kolonijos ir siøstø ministrui pirmininkui J. Lvo-vui. Kai kas sulaukë jo atsako, kaip TMD prezidentas A. Þyman-tas, bet gan abstraktaus, girdi, J. Lvovas tikras, jog Lietuvos laisvëbus subudavota dabar, kuomet visø tautø laisvë yra absoliutiðkas principas[373, l. 30]. Vasarà mitinge Niujorko Madison Square Garden atvyku-sios Rusijos delegacijos garbei kalbà pasakë S. Ðimkus [373, l. 64]


(jà, kaip pataikûniðkà, kritikavo katalikai), perdavæs labai ðvelnø,bet tvirtà Lietuvai nepriklausomybës reikalavimà, imant jon visà RytøPrûsijos Lietuvà [981, p. 72]. Beje, prieð tai vykusiame delegacijossutikime Carnegie Hall kalbëjæs eksprezidentas T. Roosveltas pa-reiðkë, kad po karo Lietuva bus laisva ir uþ tai jam padëkojo ALTTdelegacija [972, p. 272]. 1918 m. pradþioje tautininkai ketino daly-vauti Serbijos delegacijai skirtose iðkilmëse [373, l. 83] ir nesëkmin-gai mëgino áteikti memorandumà Rusijos ambasadoriui22 (beje,JAV stojus á karà, ambasadø durys tapo sunkiai pasiekiamos – lie-tuviai, kaip pilieèiai, politiniais klausimais turëjo kreiptis á jas perJAV institucijas [373, l. 83]).

Tautininkai savo viltis tebesiejo ir su Maþø pavergtø tautølyga, kuri rengë spaudai broðiûras, kvietë susirinkimus, áskaitant irvieðus (kas mënesá) su prakalbom vieðbuèiuose (mat juose lankësiþurnalistai ir gal ðnipai, tad derëjo uþtikrinti veiklos skaidrà ir teikti,pareikalavus JAV institucijoms, raportus apie jà, be to, jie tikopriimti sveèius, L. reikalais besiteiraujant [479]), teikë tautø reikala-vimus politikams ir visuomenei. 1917 m. spalio 29–31 d. sureng-tà lygos kongresà Niujorko McAlpin vieðbuty apraðë JAV spauda[373, l. 71]. Á Vaðingtonà tautininkø atstovai 1917 m. uþklysdavokartkartëmis ir nors planavo turëti nuolatiná atstovà, buvo ir kan-didatas – Kasputis, – netesëjo; teisinos lëðø stoka [802]. Kalbëta,jog atsiliepë ir ðio ápainiojimas á K. Pilëno skandalà. Jø siøsti ALCKpirmininkas J. S. Lopatto ir sekretorius M. Ðalèius nepateko nei pasprezidentà, nei pas JAV vieðëjusias britø bei prancûzø delegacijas ir áambasadas su rezoliucija uþtarti lietuviø reikalavimus. Laimë, jø pa-praðytas kongresmenas Templetonas sutiko perduoti rezoliucijà, beto, palydëjo á kongresà ir senatà, supaþindino su keliais kongresme-nais ir senatoriais, kurie paþadëjo ateity paremti lietuvius [373, l. 60].

Katalikai atstovybæ sostinëje, kaip minëta, turëjo nuo 1917 m.,bet J. J. Bielskis ilgai kentë tiek svetimø, tiek savøjø kaltinimusapleidæs lobistinæ veiklà. Svarstant jo ágaliojimø pratesimà dalisALT vadovø teigë negirdëjæ apie J. J. Bielskio darbus, be paties

22 Girdi, vyko visas ALTT, kalbëti ir áteikti memorandumà turëjo S. Ðimkus, bet ðisiðvakarëse gavo ið K. Pilëno garsiuosius 100 dol. ir iki vëlyvos nakties uþsisëdëjo restorane,o 10 val. ryto jau buvo pas ambasadoriø. Kai S. Ðimkus, neskaitæs atidavë memorandumà,Bachmetevas vartydamas, ëmë klausinëti, o S. Ðimkus vis nepataikë atsakyti [903].


pasigyrimø, girdi, siuntë susitikti su V. Vilsonu, Antantës amba-sadoriais, bet jis tik iðdëstë lietuviø reikalavimus keliems ambasa-doriams ar paliko laiðkus jø sekretoriams [14], o prezidentas ir joaplinka liko neprieinamu bastionu [40]. Reikalai ëmë keistis per-këlus á Vaðingtonà ALT raðtinæ.

Lobistiniø rûpesèiø 1917 m. buvo per akis. Svarbiausia – pa-siekti, kad tarp JAV karo tikslø atsirastø vietos Lietuvai. Pavasarásusirûpinta, kad kongresmeno Medillio McCormicko rezoliucijo-je nepaminëta Lietuva [818], J. S. Lopatto ir M. Ðalèius apie taiuþsiminë Templetonui ir ðis paþadëjo pasirûpinti, kai rezoliucijagráð á kongresà ið Uþsienio reikalø komisijos galutiniam balsavi-mui. Taèiau kad gautum, reikëjo ir duoti, reikëjo veiksmø, for-muojanèiø ne tik nuo karo nukentëjusios, bet ir Antantei iðtiki-mos, savo ir JAV patriotø iðeiviø krauju nepriklausomybæ pelniusiosLietuvos ávaizdá (ir – uþtarimo prieð lenkø veiksmus JAV23). Tokieuþdaviniai kelti 1918 m. pradþios J. J. Jakaièio laiðke, kai ðis, at-sakydamas LIB, kaip reaguoti á grobikiðkus Vokietijos planus, ra-gino siekti, kad JAV pripaþintø Lietuvà ir leistø Antantei suprasti,kad kol jà ignoruos, jungs su Lenkija, neatiduos LD pinigø, tolniekas nepakels liaudies prieð vokieèius, nes ðie, nors savo globoj,bet pripaþásta Lietuvà, o Antantë në karto pavergimo panèiø neþa-dëjo nuimti, bet prieðingai, dar jø uþkraudavo. Dar jis siûlë naudo-jantis okupacijos þiaurumo faktais neigti paskalas, kad lietuviai noribûti Vokietijos dalimi [103].

J. J. Jakaièio siûlymai tapo katalikø lobistinës veiklos atrama –antivokiðkumas ir ryþtas bûti Antantës pusëje árodinëtas visais bû-dais, kaip ir iðeiviø parama JAV stojimui á karà. Balandá surengtadaug palaikymo manifestacijø [731]. Gruodþio 16 d. mitinge Fila-delfijoje nutarta globoti á JAV armijà paimtø lietuviø ðeimas, pre-zidentui skirtoje rezoliucijoje reikalauta nepriklausomybës Lietu-vai, protestuota prieð jos jungimà prie Vokietijos ir praðytapasirûpinti lietuviø áleidimu á Taikos konferencijà akivaizdoje mû-sø kareiviø kruvinos aukos [373, l. 83]. Pritarimo laiðkus prezidentui

23 1917 m. plûstelëjo þinios apie lenkø raginimus lietuviams pasiraðyti rezoliucijà,kad nori prisijungti prie Lenkijos. 1918 m. birþelio 25 d. ALT laiðke Karo sekretoriuipriminë keliskart raðius apie lietuviø verbavimà á lenkø armijà, deja, sulaukta atsako, kadJAV neturi jurisdikcijos ant lenkiðkos kariuomenës [108].


siuntë organizacijos (Vyèiø seimas uþ paþadà ginti JAV sulaukëspaudoje ir prakalbose socialistø protesto, girdi, siûlo jaunimà kaipmësà kapitalistø patrankoms [972, p. 265]); LIB koregavo J. Gabrioraðtus JAV institucijoms [9].

1918 m. pradþioje iðkilus Lietuvos aneksijos grësmei, stengta-si pasiøsti kuo daugiau protesto rezoliucijø ir memorandumø JAVvaldþiai, jø projektus rengæs LIB praðë organizacijø perspausdintitekstà trijuose blankuose, pasiraðius padëti antspaudà ir siøsti nu-rodytu adresu bei vietos spaudai [94]. Akcijà planuota derinti suLIB Ðveicarijoje. Ðis áspëtas, jog lietuviø komitetai Europoje bûtøpasirengæ vieðai skelbti mûsø þmoniø valià per spaudà ir rezoliucijo-mis [55]. Galvota ir apie bendrà sroviø protestà prieð aneksijà, kurisbûtø veiksmingu dokumentu ir kuriuo tarptautinëse diskusijose bûtgalima tvirtai pasiremti. VK buvo nutaræs rinkti paraðus po protes-to rezoliucija JAV valdþiai, kad ði panaudotø jà Lietuvos reikalusginant [93] (tiesa, regis, tautininkai ne iðsyk pritarë, nors tarpinin-kavo ALT siunèiant ávairius atsiðaukimus ALTS kuopoms [89]). ÁVaðingtonà keliavo ávairios rezoliucijos, ði veikla grásta Niujorkoseimo patvirtinta programa, kur numatyta kampanija supaþindin-ti amerikieèius su lietuviø nepriklausomybës siekiu ir padaryti ne-kenksmingà vokieèiø, bolðevikø bei dalies iðeiviø socialistø propa-gandà, bet jos nepavyko iðplëtoti.

Demonstruojant antivokiðkà nusiteikimà, remtos CPI koordi-nuotos akcijos, tarkim, iðeiviø spaudoje raginta pirkti Laisvës pasko-los akcijas. Anot LIB, lietuviø parama (sakysim, 15–20 000 Èika-gos lietuviø gerokai prisidëjo prie èia surinkto milijono doleriø) padëjoreklamuotis ir kai kur pataisyti ávaizdá kaip Bostone, kur, „dëka“socialistø amerikieèiai manë, jog tik 10 proc. lietuviø iðtikimi JAV[128]24. 1918 m., artëjant ketvirtai paskolos laidai, ALT ragino ak-tyviai dalyvauti, nes tai padës apie mus opinijai formuojantis. Á platøjápolitikos kelià áþengus, susiduriama su vyliaugybës prieðais, ðmeiþtais.Darbai turi mus rekomenduoti ir nuo prieðo vyliaus ginti [108].

Prisidëta ir prie CPI liepos 4 d. rengtos Iðtikimybës dienos.Oficialiai teigta, jà taip pavadino V. Vilsonas imigrantø praðymu,

24 Paskolos propagandai naudoti ir pieðiniai, viename – A. J. Dulbio – dëdë Semasvienoje rankoje laikë bonus, kita rodë á vokieèiø kareivio saugotà prie medþio pririðtàapnuogintais peèiais merginà su uþraðu „Lietuva“ [750].


jog jie, dalyvaudami renginiuose, demonstruotø iðtikimybæ JAV.Lietuviø renginius koordinavo CPI lietuviø biuras [745], o LIB pa-ruoðë dienos rengimo instrukcijas, kur nurodë, jog specialûs ko-mitetai turi dienà organizuoti demonstracijas, vakare – mitingussu lietuviðkomis ir angliðkomis prakalbomis, rûpintis parade daly-vauti su papuoðtais veþimais, vëliavom, orkestrais ir t. t., parengtiiðtikimybës JAV rezoliucijà, áteikti jà merui ir gubernatoriui, oprezidentui nusiøsti telegramà ir rasti, kas apie renginius infor-muos vietos spaudà. Ypaè raginta akcentuoti, kad Lietuva – neLenkijos provincija ir verta nepriklausomybës [807].

Lietuviai ðventë liepos 4 d. daugelyje kolonijø, bet reikðmin-giausiu akcentu tapo prisidëjimas prie renginiø Vaðingtone (beje,J. Kaupas buvo juos ruoðusio komiteto nariu [140]), juose dalyvavoÐv. Kazimiero choras ið Pittstono, o ALT pirmininkas J. G. Mi-liauskas buvo tarp prezidento priimtø imigrantø organizacijø va-dovø [108]. Parade lietuviai turëjo iðpuoðtà veþimà, paskui já dvimerginos neðë ðûká „Lietuviai sumuðë hunus prieð 500 metø irdabar padëjo tai padaryti“, ëjo Biruta su vaidelytëmis – palydovëmis.Pasiekus Kapitolijø, kur Lietuvos vëliava buvo pastatyta ðalia kitøtautø vëliavø, milþiniðkas choras uþtraukë Lietuvos himnà. J. G. Mi-liauskas, stebëjæs paradà ið prezidento loþës, tvirtino, jog lietuviaiið kitø skyrësi, bet malonø áspûdá darë (dël prieð juos ir uþ jø ëjusiø –rumunø, armënø, brazilø ir kitø Pietø bei Centrinës Amerikostautø – nedisciplinuotumo) [200].

Iðeiviai rimtai þiûrëjo á ðià ðventæ. Demonstracijoje Bostone,anot F. Virako, ëjo visos jø draugijos, visi vyrai ir beveik visos mo-terys, visi ðvarûs, visi puikiai pasipuoðæ <…> su frakais, su cilinde-riais, baltais kaklaraiðèiais ir baltomis pirðtinaitëmis. Ir ne bet kaip,o kolonoje, stulbindami F. Virakà, kuris nemanë, kad lietuviai su-gebës darniai rikiuotëje kolonomis þygiuoti, ypaè moterys, kuriø di-desnë dalis buvo gana stambios ir gerokai aptukusios. Bet visi ëjokaip kareiviø kolonos, o dar ðirdá glostë JAV spaudos teiginiai, jogblogiausiai atrodë lenkai, o lietuvius gyrë. Sykiu JAV pareigû-nams siøstos renginiuose priimtos patriotinës rezoliucijos [147],E. G. Klimo vadovauta delegacija su 28 tautø atstovais pasiraðënaujà nepriklausomybës deklaracijà Filadelfijos Nepriklausomy-bës svetainëje ant to paties stalo ir ta paèia plunksna [397].


1917–1918 m. lietuviai iðtikimybæ dëdei Semui demonstravoir CPI rengtuose vadinamuosiuose „Alijantø bazaruose“ Niujor-ke25. 1917 m. renginy, kur aktyvûs buvo tautininkai, viena dienateko lietuviams. Nors snigo, lijo, pûtë stiprus vëjas, jø susirinko3000–4000 (organizatoriai minëjo 7000), buvo surengti du kon-certai ir dþiaugtasi, kad apsilankë ðveicarø bei portugalø diplomataiir kad lietuvius gyrë net anglø didelis dienraðtis „World“ [373, l. 80].1918 m. „bazare“ (tai buvo paskutinis ALCK renginys, ruoðtas sulatviais ir estais) [401, p. 54] lietuviai rodë rankdarbius, pagoniødievus vaizdavusius J. Ðileikos paveikslus, rengë koncertus. Mate-rialinës naudos neturëta, jà atpirko mieste kabëjæ plakatai su reika-lavimu Lietuvai nepriklausomybës, o dalyvavimas visur ir reklamospastatë Lietuvà kitø tautø akyse pirmos rangos vieðpatyste [981, p. 75].Prie to prisidëjo publicistë Ida Stuart Hamilton, nemaþai raðiusiapie Lietuvà JAV spaudoje 1916–1920 m.; ji pasirûpino á lietuviøskyriø pakviesti daug þymiø JAV kino ir teatro artistø [398, p. 29].

Demonstruodama lojalumà ALT bendradarbiavo su JAV kari-nëm struktûrom. Laiðke Karo departamentui siûlë kurti instituci-jà, kurios personalas skaitytø ir raðytø ávairiom kalbom, uþtikrin-damas kareiviø moralæ, ir instruktuotø artimuosius, kà galima raðytigimtàjà kalba, o laiðkus su nepageidaujamom þiniom graþintø suatitinkamu paaiðkinimu [136]. Þvalgybos karininko D. C. Brewe-rio, dirbusio su kareiviais – imigrantais, praðymu LIB nusiuntësroviø lyderiø ir organizacijø adresus, kad ðis prireikus pasiektøkiek galima daugiau iðeiviø, palaikydamas lietuviø kareiviø ir ko-lonijø, ið kur jie buvo paðaukti, moralæ [137]. Þvalgyba ir kariømorale besirûpinusiom þinyboms LIB siuntë spaudos apþvalgas,nurodë, jo manymu, þalingas publikacijas [142]. ALT uþsiëmë irkariniø institucijø persiøstø lietuviø kariø laiðkø cenzûravimu, ieð-kodama prasilenkimø su taisyklëm, jø neatitikusios laiðko vietosverstos á anglø kalbà [138]26.

25 Regis, taip vadinti renginiai buvo parodos ir mugës miðinys, kur atëjæ galëdavopamatyti tautos rûbus, ðokius ir ásigyti tautiniø suvenyrø.

26 Pareigas „cenzoriai“ ëjo uoliai, sakysim G. Abramitis ið Nanticoks, Pa. syká raðë,kad paliko stovyklà ir Bostone laukia laivo á Prancûzijà, o kitame pateikë kelionës jûrasmulkmenas. Dar vienas karys buvo iðkalbus kaip reta – gyrës, jog plaukia jau 54valandas ir su jais penki laivai, o ið Halifakso 30 laivø iðplauks á Anglijà ir ið ten, matyt,keliaus geleþinkeliu á Prancûzijà [134]. Kareiviai buvo informuoti, kà galima raðyti ir kone, bet vis pasitaikydavo tikinèiø „prasmukti“, girdi, èia nëra nieko, kas supranta lietuvið-kai [139].


Visa tai buvo ir argumentas, kad iðeiviø neveikia vokieèiø pro-paganda (jà iki karo koordinavo puikus specialistas ambasadoriusvon Bernsdorffas [1000, p. 180]), nors, amþininkø nuomone, jà irstengtasi taikyti. To árodymu vadinti Vydûno ir V. Gaigalaièiolaiðkai spaudai karo pradþioje kaip bûtø puiku sujungti lietuviðkasþemes po kaizerio karûna… Spauda apkaltino juos parsidavus vo-kieèiams; net teigusieji, jog nevalia apkaltinti be árodymø, sutiko,kad tokie raginimai átartini [440]. 1916 m. geguþæ K. Pilënas tvir-tino, kad, Antantës þiniomis trys lietuviø laikraðèiai Èikagoje, Bos-tone ir Brukline tris mënesius tankiai skelbë Vokietijai ir jos sà-jungininkëms palankius straipsnius. Nors jø skaitytojø skaièiussparèiai krito, leidëjø pajamos augo… [454] 1918 m. vokieèiø pro-pagandos liudijimu, vyko agitacija uþ lietuviø neutralitetà, girdi,taip siekta numuðti jø kariðkà ûpà, parodyti, jog amerikieèiamsnerûpi maþosios tautos, juk V. Vilsonas savo punktuose neminëjolietuviø, bet ðá argumentà padëjo atremti susitikimai su juo [968].

Pirmasis ávyko VD neatsakius á ALT balandþio 26 d. praðymàpripaþinti Lietuvà. ALT nutarë paklebenti prezidento duris, rem-damasi tuo, jog JAV armijoje tarnauja 25 000 lietuviø. Jas praver-ti padëjo B. F. Mastauskas, bet V. Vilsonas nukreipë delegacijàpas G. Creelá. Ðis po susitikimo paraðë V. Vilsonui, kad retai buvomatæs labiau dëmesio vertø þmoniø grupæ ir skatino já priimti de-legacijà ar bent raðtu atsakyti á jø praðymà. V. Vilsonas sutiko,taèiau iðvakarëse lietuviams staiga buvo praneðta, kad audiencijaatðaukta, nes prezidentas nusidegino rankà. Lietuviai atsakë lauk-sià, kol pasveiks, tad V. Vilsonas priëmë B. F. Mastausko vadovau-jamà delegacijà geguþës 3 d. pasiriðæs kairiàjà rankà [983, p. 60].Atsineðtà memorandumà perskaitë J. J. Jakaitis, o V. Vilsonas vë-liau atsiminë, jog lietuviai jam padarë didelá áspûdá ir jis patikëjojø nepriklausomybës troðkimu, bet savo kalboje tegalëjo iðreikðtitik ðiek tiek daugiau nei uþuojautà ir perspëti, jog jø norai pri-klausys nuo Antantës pergalës ir kad turi bûti atsiþvelgta á tautospraeitá bei susidariusias aplinkybes [972, p. 356].

Susitikimas plaèiai nuskambëjo ne tik lietuviø, bet ir JAV spau-doje. Kità dienà „Washington herald“ raðë apie prezidento simpa-tijas lietuviams ir paþadà rûpintis Lietuva. Amþininkai neatsidþiau-


gë, jog audiencija ir prezidento paþadai – stambûs lietuviø tautosistorijoje nuotykiai [128]. Kità V. Vilsono susitikimà su B. F. Mas-tausku vasarà iðeiviø spauda menkai nuðvietë. „Draugo“ redakto-rius P. Buèys teisinosi neatsisakàs dëti ALT þiniø, bet nespëja su-dirbti darbà: jie naudojasi pateiktomis þiniomis, daþniausiaiperpasakodami, kà raðo JAV spauda. Antra vertus, per didelisdþiaugsmas, kad vienam asmeniui teko didelë garbë, gali ir pa-kenkti, nes tokia pat garbë tankiau tenka kitø tautø asmenims, ken-kiantiems Lietuvai [99].

* * *

Informaciniai mitai. Ávykiø kaita vertë keisti ir skleistoje in-formacijoje naudotà argumentacijà bei sàvokas. Peticijoje, reika-lavusioje suvienyti Lietuvà á vienà politiná administraciná auto-nominá vienetà, po kuria ALT rinko paraðus 1915 m., 1917 m.þodis „autonomija“ pakeistas „nepriklausomybe“, þadant iðbrauktinesutinkanèiøjø paraðus, beje, garsinta, kad lietuviai apie nepri-klausomybæ kalbëjo seniai ir protestuota prieð T. Massaryko tei-giná interviu Londono „The New Europe“, jog apie tai praðnektakaro metais [785]27. Pataisas lëmë ir didþiøjø valstybiø dekla-ruotas maþøjø Europos tautø teisiø uþtikrinimas kaip garantasiðvengti naujø karø, ir Vokietijos pagarsinimas, kad negràþinsRusijai Lietuvos. Prisidëjo ir naujos Rusijos valdþios paþadas ko-voti uþ kitø tautø teises ir laisves. Ðá arkliukà pasigavo S. Ðimkus,Rusijos delegacijos sutiktuvëse paskelbæs, jog kadaise nepriklau-soma Lietuva buvo artimiausia rusø kaimynë, o pavergti lietuviairasdavo paramà tarp prakilniøjø rusø ir netapatino tautos su ko-lonizatoriais, o gresiant naujai vergijai mûsø akys yra nukreiptos álaisvà Rusijà: Tu sutraukei savo grandinius, tat paliuosuok ir mûsøTëvynæ Lietuvà. Sykiu jis naudojo ir tradicinius argumentus –

.

27 Protestas remtas tuo, kad apie nepriklausomybæ kalbëta jau „Auðroje“, bet tyrimairodo, kad idëjos pradþia skaièiuotina nuo 1863 m. sukilimo, teigiama, apie jà mokyda-miesi Maskvoje svajojo J. Basanavièius ir J. Ðliûpas. Ðis nuo 1885 m. JAV apie jà kalbëjodaugiausia ir garsiausiai, tad nenuostabu, kad jam buvo priskiriamas lietuviø nepriklau-somybës iðkëlimo ðûkis [985, p. 206].


niekas tiek nenukentëjo nuo carizmo kaip lietuviai, priminë spau-dos draudimà, aiðku, prisitaikydamas prie adresato – skelbë, jogLietuva nusipelnë nepriklausomybës, nes Belgija krito, kad Pran-cûzija iðliktø gyva. Lietuva krito, kad Rusija iðliktø gyva [373, l. 64].Argumentacijoje kitoms valstybëms ar jø atstovams irgi ieðkotaypatingø niuansø, tarkim, memorandume D. Britanijos uþsie-nio reikalø ministrui teigta, kad 1815 m. Vienos kongresas skyrëlabai maþai dëmesio tautø klausimui [49]. LIB T. Roozveltui ra-ðë, kad Lietuvai svarbu turëti draugø, kad lietuviai, istorijos pa-mokyti, supranta draugystës svarbà ir tiki, jog JAV yra didþiøvyrø, kurie parems jø siekius. Ðalies ástojimas á karà buvo tikraþvaigþdë horizonte – ji sutriuðkins Europos autokratijà, o jos ga-lingas balsas taikos konferencijoje lems Lietuvos likimà. Kartuakcentuota, jog kiekvienas laisvæ mylinèiø amerikieèiø simpati-jos þodis be galo svarbus lietuviams, toks, koks buvo T. Roozvel-to pasisakymas liepos mënesio þurnale „Metropolitan“, kad irlietuviai turi gauti, ko reikalauja [48].

Toliau reikalauta suvienyti lietuviðkas þemes, kartoti istori-niai faktai apie Lietuvos valstybingumà, prievartiná jos neteki-mà, tautiðkumo ir kalbos iðsaugojimà, tautinio judëjimo kilimàir plëtrà, kultûros ir ðvietimo progresà, leidusá pasiekti nepri-klausomai tautai reikalingà iðsivystymà, kad pusë milijono jossûnø tarnauja Antantës ðaliø armijose, pati ðalis guli griuvësiuo-se, o gyventojai – badauja. Ðie argumentai kartoti ir propagan-doje lietuviams, ápinant gautø þiniø ið Lietuvos, þinoma, akcen-tuojant „karðèiausius“ momentus. Uþ ðirdies griebianèiø faktøbuvo apstu J. Þiliaus laiðkuose. Jis raðë, kad pirmà okupacijosþiemà miestø gyventojai praleido griuvësiuose, kà jie ten valgë,kuo apsirengë ir ðildësi, vienas ponas Dievas teþino. Vieninteliai sve-èiai, kurie ten juos lankë, buvo ligos [6]. 1917 m. pradþioje spaudàapkeliavo Vilniaus Lietuviø draugijos komiteto laiðkas, jog lëðosiðseko, o vien naðlaièiø globojama 600, neskaitant kitø iðlaikyti-niø. Garsintas ir A. Steponaièio laiðkas apie „Lituanijos“ atstovoáspûdþius ið Lietuvos, jog kai kur þmonës mirðta badu ir nërasëklos sëjai [373, l. 4]. Tiesa, naujienos vëluodavo, be to, bûta irsuvis „sausø“ periodø, bet vargu ar tuo galima paaiðkinti, kad kai


kurie oratoriai, apeliuodami á lietuviø jausmus, pasitelkdavo netsavo sapnus, kaip V. Bartuðka 1914 m. prakalbose28.

Sroviø propagandinei veiklai ir informacijos kokybei atsiliepëir rëmimasis turimais ðaltiniais ieðkant informacijos apie ávykiusLietuvoje, tiek jos interpretacija sau naudinga linkme. Jau minëta,jog katalikus suerzino J. Ðliûpo kelionës áspûdþiai po Europà. Jiepatys nirðo dël trûkinëjanèiø ryðiø su LIB Ðveicarijoje, kadangineretai J. Gabrio praneðimai buvo demaskuojami kaip melagingi,ir tai darë jo pateikiamà informacijà nepatikima ne tik lietuviø,bet ir amerikieèiø akyse.

Galingu árankiu tapo V. Vilsono skelbtos idëjos. Iðnaudojantjas prezidentui skirtuose tekstuose buvo primenama, kad 100 000lietuviø þuvo kovoje uþ teisingumà ir þmoniø laisvæ, o Lietuva bu-vo vienu pagrindiniø karo laukø, kad milijonas prieglobstá JAVradusiø lietuviø kremtasi dël artimøjø likimo ir pasirengæ kautissàjungininkø pusëje uþ savo ðalies laisvæ, o jø narsa bûtø didesnë,jei þinotø, kad uþ tai jø tëvynë gaus laisvæ. Sykiu priminta, kadviduramþiais Lietuva buvo viena didþiausiø Europos ðaliø ir sëk-mingai kovojo su galingais kaimynais, o laisvæ prarado tik XVIII a.pabaigoje, tad kalbama apie senos Lietuvos laisvës, kurià pagrobëEuropos autokratijos, atkûrimà ir lietuviai tiki, kad prezidentoþodþiai, kurie yra bûsimos taikos pamatas, bus taikomi ir jiems.V. Vilsonui primintas ir jo laiðkas demokratinei Rusijos vyriausy-bei, kuriame teigë, kad tautos neturi priklausyti valstybei, jei ne-nori joje gyventi, ir kad ðis teiginys tinka lietuviams, kurie dau-giau kaip ðimtà metø gyvena prieð savo valià svetimø valdþioje [43].

28 Sapnavæs, kaip matë vokieèiams prasiverþus á Lietuvà ir paëmus su veþimu jo tëvà,arkliai pabëgæ gráþo namo ir namiðkiai paliko juos ganyti, o V. Bartuðka matë, kaip ateinaá jo sudegusià tëviðkæ du vagys, nutaræ apiplëðti namie likusià moterá su dukra, bet, iðvydæveþimà ir nutaræ, kad ðeimininkas gráþo, meta akmená á rûsio duris, þiûrëdami, kas iðeis ir,nieko nesulaukæ, leidþias savo keliais, o V. Bartuðka atsiranda tëviðkëje ir vaikðto pogriuvësius su broliu, kai ið kaþkur iðnyra mergina baltais rûbais ir traukia laisvës dainà,tarsi norëdama juodu nuraminti. Jos dainos turinys buvo toks: Ne be reikalo mûsø tëvynë tiekdaug iðkentëjo. Ateis nauja gadynë – laisvës gadynë, kuomet jos niekas nekankins. Ta Lietuvosvaidilutës dainelë mane sugraudino, ir að apsiverkæs pabudau. Nuo to laiko visuose susirinki-muose að to sapno turiná kartojau, þadindamas lietuvius siekti tëvynei visiðkos laisvës, o jailaimëti aukoti Tautos Fondui. Lietuviø visuomenæ toks keistas sapnas jaudindavo. Ir tojiValley-View parke diena davë per 1000 dol. pelno [700, p. 23].


* * *

1918 m. persiritus á antrà pusæ, viltis sulaukti JAV pripaþini-mo atrodë kaip niekad reali, tereikia truputá pasistengti ir prino-kæs obuolys nukris. Dar truputá – sakysim, trijø ALT delegatøkelionës á Europà…

Documents

III NUO AUTONOMIJOS IKI NEPRIKLAUSOMYBËS ÐÛKIO · kaip á ateities idealà [972, p. 272]. Tiek sroviø bûta ir tarp katalikø. Didþiausiai – grieþtai klerikaliðkai – vadovavo