Kovo 28 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águ-los karininkø ramovës salëje (A. Mickevièiaus g.19) ávyks Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos XXII suvaþiavimas. Delegatø registra-cija nuo 10 val.

Dëmesio!

Dvideðimt penktà kartà ka-lendoriaus lapelyje Kovo 11-oji.Lapeliais sutinkame, jais ir pa-lydime metus, dþiugius irskaudþius. Visi jie mûsø gy-venimas, praeitis ir dabartis,riðami vienu nenutraukiamusiûlu. Juk teisybë, kad vestuvi-ná nuometà ir ákapes siuva tapaèia adata...

Kovas. 11-oji. Atmintá pra-radusiems, ausis uþsikimðu-siems tai tik skaièius, bet my-lintiems savo kraðtà, þinan-tiems jo istorijà, tai viena ðvie-siausiø dienø. Nedaug jø, pat-virtinusiø, kad praeitis atgims-ta, lieka negæstanèiøTëvynësaukure ir já kurstanèiø þmoniøpasiaukojime ir darbuose.

Reikëjo pasiaukojimo irpasiaukojanèiøjø. ÐviesiojeLaisvës ðventëje ne taip skau-dþiai jaustume praeities tragið-kumà, jei ir ðiandien nedrasky-tø gyjanèiø randø, jei nebûtøbandoma nuo þaizdø nuplëð-tais, kruvinais raiðèiais uþriðtiakis tautai, klastoti jos istori-jà, genocidà vaizduoti laisva-noriðka kanèia. Taip ðiandiendar bando meluoti parsidavæistorikai, tarnaujantys buvu-siems ðeimininkams.

Jau nuo 16-ojo amþiausRusija braunasi prie Baltijos.

Dvideðimt penkeri

Nesvarbu priemonës – svarbutikslas. Rusijai vis maþa þemës.Pavergë, nutautino, sunaiki-no aibæ tautø Rytuose ir Ðiau-rëje – baðkirus, jakutus, èiuva-ðus, marius, mordovius, tu-vius, komius, nencus ir kitus.Lyg maras nusiaubë didþiuliusþemës plotus – paliko dirvo-nuojanèius, priaugusius kar-èiø, kaip skriauda, pelynø, nie-kada neauginusius javo, nelais-tytus prakaitu, o tik pavergtø-jø krauju. Nepasotinamas gob-ðumas, laukinë plëðikavimoaistra, Èingischano ordø álietaá rusø kraujà, neleido ir nelei-dþia tenkintis savu. Kiek pas-tangø jie ádëjo naikinant lietu-viø tautà: trëmë Sibiran, drau-dë raðtà, rusino pasitelkdamijëgà, apgavystæ ir proletariniointernacionalizmo ideologijà.Lietuva, Latvija ir Estija – trysspygliai, kliudantys uþsësti Bal-tijà, vystyti imperialistinæ eks-pansijà á Vakarus.

Sustabdëme. Kovo 11-ojiatvërë naujà poþiûrá á Laisvæ.Deja, ne visiems. Neragavævergo dalios, nestovëjæ eilëseprie duonos, neásivaizduojan-tys, kad mësa – tai iðrinktøjøpatiekalas, sako, geriau emig-ruoti, nei mokytis, nei ginti Të-vynæ. Negi nei tëvai, nei mo-

kykla neiðmokë, kad þmogusbe Tëvynës – benamis.

Kovo 11-osios mums nedo-vanojo galingieji. Jà iðkovojo-me patys. Dar nenudþiûvo aða-ros ant Medininkø, Sausio 13-osios aukø kapø. Jas þino kiek-vienas, mylintis laisvæ, ger-biantis jà iðkovojusius. Jø dë-ka nenorintys tarnauti Tëvyneigali emigruoti, pasirinkti bena-mio dalià, tik kas apgins juosnuo priverstinës „emigracijos“á Mordovijà, Vorkutà, Sibirà,prie Laptevø jûros?

Laikas negailestingas. Ne-daug liko kovojusiøjø ne dëlvaldþios, lito ar euro. Sulinkæjie, metø naðtos ir praeities var-gø slegiami, bet tiesûs ðirdimi.Ið Lietuvos giriø, ið tolimøÐiaurës kraðtø atsineðtasðerkðnas netirpsta jø smilki-niuose. Kovo 11-oji, Laisvësatkûrimo diena, þadina tiesostroðkimo, meilës Tëvynei irlaimës gyventi joje jausmus.

Skambant Tautos himnui,kylant Trispalvei, karðèiau su-plaka jø ðirdys, nenuilsusiosmylëti savo þemæ, laukianèiosjos atgimimo ir trokðtanèios,kad pavasariniai srautai nu-plautø laisvos Tëvynës veidà.

Algirdas BLAÞYS,LPKTS valdybos narys

Mieli buvæ tremtiniai, politiniai kaliniai, Laisvës kovø dalyviai,Lietuvos patriotai, „Tremtinio“ skaitytojai,

Mûsø dvasinë stiprybë ir susitelkimas prieð dvideðimt pen-kerius metus lëmë, kad bûtø ágyvendintas pusæ amþiaus puose-lëtas siekis – atkurta Lietuvos Nepriklausomybë. 1990-øjø ko-vo 11-àjà iðsivadavome ið didþiulës aukos pareikalavusios oku-panto vergijos ir atvertëme naujà Lietuvos istorijos puslapá. Jau25 metus esame laisvi ir turime galimybæ patys tvarkyti savo gy-venimà.

Tenepristinga sveikatos, ryþto ir jëgø kurti graþesnæ ir ge-resnæ Lietuvà, telydi iðmintis ir tvirtas tikëjimas ðalia esanèiuþmogumi ir savo Tëvyne.

LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas,LPKTS valdyba ir taryba,

„Tremtinio“ redakcija

Kokie svarbûs ir prasmingi buvo mûsø 25 Laisvës metai, ge-rai matome stebëdami Ukrainos þmoniø kovà uþ savo teisæ áLaisvæ. Per tuos metus daug pasiekëme ir patyrëme. Kartu kû-rëme LIETUVÀ, kad ji uþimtø deramà vietà pasaulio þemëla-pyje.

Tad branginkime ir didþiuokimës ðia diena, graþinkime Lie-tuvà savo garbingais darbais.

Nuoðirdþiai sveikinu jus Lietuvos Nepriklausomybës atkû-rimo dienos proga, linkiu geros sveikatos ir dvasios stiprybës.

TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijospirmininkë Vincë Vaidevutë Margevièienë

Renkama parama nuo karo nukentëjusiems Ukrainos gyventojamsLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga ir Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø de-

mokratø Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcija, palaikydami Ukrainos Laisvës kovà bei supras-dami sunkià pabëgëliø stovyklose gyvenanèiø þmoniø padëtá, dëkoja aukojusiems renkant pa-ramà rugsëjo 1-ajai ir kvieèia prisidëti renkant paramà, skirtà padëti ásigyti bûtiniausias buities pre-kes. Padëkime broliðkai krikðèioniðkai tautai sutikti ðv. Velykas.

Lëðas iki kovo 27 dienos galite pervesti á specialià LPKTS paramos sàskaitàLT23 7044 0600 0561 2298.

LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas,TS-LKD PKTF pirmininkë Vincë Vaidevutë Margevièienë

* *

Nr. 9(1127)

2015 m. kovo 6 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2015 m. kovo 6 d.Nr. 9 (1127) Tremtinys

Artëjant vienai ar kitai isto-rinei valstybës datai, nejuèio-mis prisimeni jaunystës laikus.Viskas tada rodës nuðviesta ti-këjimu sulaukti kitokios – lais-vos Lietuvos. Mûsø jaunatvið-kas idealizmas liejosi per krað-tus. Ieðkojome keliø ir bûdø,kaip pasitarnauti savo Tëvy-nei, idant sulauktume „geres-nes dienas“, kaip sakë poetas.Mylëti ar nemylëti savo Tëvy-næ, toks klausimas nekilo. Taibuvo taip natûralu, kaip kvë-puoti. Gal dël to, kad mes, ben-draminèiai, buvome kilæ ið„blogø“ ðeimø, kuriose Lietu-vos praeitis niekada nebuvopamirðta. Tai ir þadino mumy-se viltá svajoti apie kitokià Lie-tuvà, nei gyvenome rezistenci-jos metais. Be to, mums teko lai-më bendrauti su pedagogais –tikrais Tëvynës patriotais,prieðkario Lietuvos inteligen-tais. Savo nuostatose jautëme,kad ir nebylø pedagogø prita-rimà. Nenorëjome ir negalëjo-me jaustis bejëgiais sraigteliaisþmogaus dvasià naikinanèiojesovietinëje mësmalëje. Slëgëtotalinis sekimas, skundimai, ið-davystës, nuolatinë baimës at-mosfera. Sovietmeèiu gyvenometarsi svetimà, ne savo gyvenimà.Taip norëjosi iðsivaduoti ið smel-kianèio dvasinio bukumo.

Sovietø sàjungoje prasidë-jo taip vadintas „chruðèiovinisatðilimas“. Þmonës lengviauatsikvëpë, negrësë trëmimas áSibirà. Jauniems þmonëms (ne visiems) tarsi atsivërë gali-mybë realizuoti savo svajones.Kauno Juozo Gruodþio muzi-kos mokykloje 1959–1960 me-tais susibûrë grupelë bendra-minèiø. Pasisiuvo Trispalvæ,davë priesaikà, buèiavo kryþiø.Pradþioje atrodë, jog „pogrin-dþio“ darbas vyksta sëkmin-gai. Jaunimas átikëjo savo veik-los prasmingumu. Bet KGBnebûtø KGB, jeigu neiðaiðkin-

Praeities atspindþiaitø „liaudies prieðø“. Mums jaustudijuojant Vilniaus konser-vatorijoje (dabar LMTA),1961 metø pavasará pasklidoþinia apie rengiamà atviràkomjaunimo susirinkimà– bus„teisiami“ studentai „nusikal-tëliai“. Beje, nors KGB daug ið-aiðkino, bet ne viskà...

Mano atmintyje ðis susirin-kimas iðliko visam gyvenimui.Konservatorijos didþioji kon-certø salë sausakimða, aptûp-tos net palangës. Susirinkimuivadovavo konservatorijos rek-torius prof. Jurgis Karnavièiusir komjaunimo sekretoriusVytautas Sereika. Turëjo bûti„svarstomi“ studentai, pakliu-væ á „juodàjá sàraðà“: chorve-dþiai Leonas Pranulis, Algi-mantas Miðeikis, Kazys Kða-nas, violonèelininkas KazysKalibatas, obojininkas JuozasRimas, vargonininkë ElenaLiutkevièiûtë. „Teismo“ orga-nizatoriø (KGB) intencija pra-siþengëlius turëjo pasmerktipatys studentai, mokslo drau-gai. Taèiau reikalai pakryponenumatyta linkme. Nors su-sirinkime buvo ir smerkianèiøpasisakymø, didþioji studentødauguma tyliai palaikë savomokslo draugus. Iðdrásau ir aðiðeiti á tribûnà. Kiek ámanyda-ma gyniau savo draugus, ak-centuodama jø pavyzdingàmokymàsi, kultûringà elgesá irpanaðius dalykus. (Po susirin-kimo koridoriuje prof. Konra-das Kaveckas ðypsodamasisman paspaudë rankà, pavadin-damas sijonuotu Donkichotu).

Kadangi ið salës niekas dau-giau nepareiðkë noro kalbëti(nei studentai, nei dëstytojai),þodá tarë rektorius. Jis bandëstudentus atvesti á „doros ke-lià“, primindamas, kaip mumisrûpinasi sovietø valdþia, kokia„ðviesi“ mûsø gyvenimo ateitis,kai mums visi keliai atviri, o mesneiðmanëliai viso to nevertina-

me. Pabaigoje gerbiamas rek-torius dar priminë, kaip jis postudijø Paryþiuje gráþæs á bur-þuazinæ Lietuvà negalëjo gau-ti darbo. (Suprantama, kad so-vietinës mokymo ástaigos va-dovas kitaip ir negalëjo kalbë-ti.) Po rektoriaus kalbos á sce-nà iðëjo studentas Feliksas Ba-joras (dabar – þymus kompo-zitorius) ir be jokios áþangostarë: „Rektorius mus mokomeluoti“. Po ðiø þodþiø salëjepasigirdo keletas entuziastin-gø pliaukðtelëjimø ir – mirtinatyla. Feliksas Bajoras kalbëjotoliau: „Mano tëvai, seneliai irdëdës pasakojo, kad tada Lie-tuvoje nebuvo taip blogai. Kaikas ir geriau nei dabar“. Felik-sas Bajoras nuo scenos buvopalydëtas pritarianèiais ploji-mais. (Vëliau Feliksas Bajorasbuvo iðkviestas á KGB ir gero-kai „pakrikðtytas“.)

Tuo viskas nesibaigë. Susi-rinkime studentai turëjo „vie-ningai“ nubalsuoti smerkiàprasiþengëlius. Juos reikia ða-linti ið komjaunimo ir ið kon-servatorijos. Kai prasidëjo bal-savimas, në viena ranka salëjenepakilo uþ „nusikaltëliø“ ða-linimà ið konservatorijos. (Da-bar prisiminusi, didþiuojuosimûsø laikø studentø moraliniupadorumu.) Suprantama, toksbalsavimas nieko nepakeitë,viskas buvo nulemta ið anksto.„Atpirkimo oþiais“ tapo du:Algimantas Miðeikis ir KazysKalibatas. Jie buvo kaltinamisukûræ religinæ nacionalinægrupæ, skaitë A. Ðapokos,S.Ðalkauskio, A. Maceinos vei-kalus. Tad buvo paðalinti iðkonservatorijos. Leonas Pra-nulis buvo paðalintas vëliau,kadangi tuokësi baþnyèioje.Po keleto metø vargø ðiems„nusikaltëliams“ vis dëlto bu-vo leista uþbaigti mokslus kon-servatorijoje. Tolesnis gyveni-mas parodë, kad minëti stu-

dentai paliko graþius pëdsakusLietuvos kultûros gyvenime,kiekvienas áneðë savo indëlá ámûsø muzikinës kultûrosaruodus. Ir ðiandien jø vardaigerai þinomi.

Taèiau ðalia idealistø, kaipvisada, buvo ir „praktikai“.Vieni nuoðirdþiai tikëjo oku-panto valdþia, kiti – dël asme-ninës karjeros, treti – dël„ðventos ramybës“... Bet tie„kiti“ ir jø palikuonys ðiandiengyvena tarp mûsø.

Ðtai ðvieþiausias pavyzdys.Savo laimei (ar nelaimei?) pa-raðiau atsiliepimà á spaudà apie2013 metais Lietuvos liaudieskultûros centro iðleistà knygà„Lietuvos dainø ðvenèiø tradi-cija, 1924–2014“. Didþiulësapimties knyga turi iðliekamà-jà vertæ. Mano manymu, para-ðiau ið esmës teigiamà vertini-mà. Taèiau negalima buvo ne-pastebëti kai kuriø ideologiniøneapsiþiûrëjimø, kurie kaipðaukðtas deguto sumenkinoknygos vertæ. Nesinorëtø tikë-ti, jog knygos rengëjai sàmo-ningai átraukë á dainø ðvenèiøistorijà Lietuvos komunistøpartijos veikëjus. Tai vertinaukaip knygos trûkumà. Bet kaþ-kam, matyt, labai uþkliuvo ma-no „nepagarba“ Lietuvos ko-munistø partijos vadams. Ir pomaþdaug pusantro mënesio ty-los sulaukiau atgarsiø. Neþi-nau, kas pasistengë manostraipsná ákelti á „Delfi“ portalà.Na, ir prasidëjo komentarai...

Mûsø kartai likimas skyrëádomø istoriná laikotarpá. Mesdþiaugëmës ir kentëjome kartusu savo tauta, taèiau iðlikomenepataisomi idealistai, kokie bu-vome jaunystëje. Tad þiûrëdamivieni kitiems á akis, pasisveikin-kime Kovo 11-osios ðventës pro-ga. Pasidþiaukime. Te netemdomûsø gyvenimo praeities ðeðëliai.Lina DUMBLIAUSKAITË-

JUKONIENË

Okupacija truko pusæ amþiausNuo pirmøjø sovietø oku-

pacijos dienø Lietuvoje buvovykdoma genocido politika –areðtai, þudynës, masiniai gy-ventojø trëmimai á Sibirà. Tuo-metinë Lietuvos Respublikosvaldþia nesiryþo pasekti Suo-mijos pavyzdþiu ir pasiprieðintiagresoriui ginklu, tokiu bûduparodydama pasauliui sovieti-nio imperializmo agresijos ke-liamà grësmæ taikai ir grobia-mø valstybiø bei tarptautinësteisës normø nepaisymà. Lie-tuvoje kilo ginkluotas pasiprie-ðinimas, trukæs visà deðimtme-tá, o pilietinë rezistencija tæsë-si pusæ amþiaus.

Sàjûdis laikësi tvirtaiSàjûdþio nariai aiðkiai suvo-

Nepriklausomybës atkûrimo ðventë ápareigojakë savo pilietinæ atsakomybætautai ir istorijai. Pirmiausiasir svarbiausias tikslas buvo at-kurti Lietuvos Respublikà, pa-skelbti jos politinæ nepriklau-somybæ ir tokiu bûdu uþbëgtiuþ akiø galimiems Kremliujeplanuojamiems ávykiams.Kompartijos Centro komitetasimperiná Sovietø sàjungos sta-tusà rengësi pakeisti tariamaidemokratiðkesniu kokios nors„sandraugos“ vardu.

Prasidëjus „perestrojkai“,Kremlius skubëjo visas uþ-grobtas valstybes iðlaikyti Ru-sijos imperijos sudëtyje. Lietu-vos senieji gyventojai nebuvopamirðæ politiniu, pilietiniu,kultûriniu ir ekonomikos po-þiûriu itin vaisingo 22 metustrukusio atkuriamojo darbo

demokratinëje Lietuvos Res-publikoje.

Gintaro þemës stebuklasTà periodà lietuvis raðyto-

jas Bronys Raila pavadino„Gintaro þemës stebuklu“. Pu-sæ amþiaus trukusi sovietinëokupacija nepajëgë sunaikintivalstybinio, pilietinio, kultûri-nio palikimo, jau tapusio Lie-tuvoje tvirtu pilietiðkumo pa-matu. Pilietinës visuomenësapsisprendimas buvo trumpasir aiðkus – reikia atkurti de-mokratinæ Lietuvos Respubli-kà. Tai buvo rizikingas spren-dimas. Okupanto baudþiamo-sios struktûros GPU, KGBbuvo pasirengusios antisovie-tinius iðpuolius stabdyti, mal-ðinti ir toliau tæsti „komunizmo

statybos“ darbus. Ði tariamaimokslinë utopija buvo Krem-liaus paversta politine religija.Abejojantieji socializmo irkomunizmo utopijø paista-lais nusipelnydavo nemaþiaudeðimties metø „atostogø“GULAGo „sanatorijose“,daþniausiai Sibire.

Lietuva – daugiau neguTëvynë

Lietuviø dramaturgijos fes-tivalio biuletenyje „Atgaiva“Nr.1 1988 metais paskelbtaslietuviø iðeivijos poeto, raðyto-jo Oskaro Milaðiaus (1877-1939) straipsnis „Mano Lietu-va“, kuriame primenama skai-tytojams: „Kaip Roma, kaipElada ir ypaè – Prancûzija, Lie-tuva yra daugiau negu Tëvynë,

tai idëja, tai liepsnojantis þmo-giðkosios evoliucijos þidinys.Apie 1200 metø prieð Kristølietuviðkosios rasës atþala perBalkanus nusileido á Graikijàir, áskiepijusi arijø tradicijà, pa-rengë nuostabiausià helenø ci-vilizacijà, dviejø pasauliø – ro-maniðkojo ir prancûziðkojo –ðaltiná. Lygiai taip ðiandien yranustatyta, jog galinga ir paslap-tinga etruskø tauta kalbëjo sa-votiðka sanskrito atmaina, pa-naðia á baltø kraðtø kalbas. Nesmistiðkoji rasë, nusileidusi iðspindinèio plokðèiakalnio, kal-bëjo sanskritu.“

Kovo 11-oji ápareigojavisus bendrapilieèius gerb-ti ir puoselëti lietuvybës pa-likimà.

Edmundas SIMANAITIS

2015 metø rinkimuose á sa-vivaldybiø mero postà á 2-à turàpateko ðie TS-LKD Politiniøkaliniø ir tremtiniø frakcijos na-riai: Birþuose – Irutë Varzienë,Klaipëdoje – Agnë Bilotaitë, Pa-nevëþyje – Maurikijus Grëbliû-nas. Sveikiname juos ir linkimesëkmës antrajame ture.

Á savivaldybiø tarybas iðrink-ti TS-LKD PKTF nariai: Gvi-das Rutkauskas – Kauno r., Vy-tautas Gimþauskas – Ignalinosr., Birutë Kaþemëkaitë – Kalva-rijos, Èeslovas Tarvydas – Klai-pëdos r., Dalia Dyrienë – Kupið-kio r., Algis Èeponis – Panevë-þio mst., Antanas Sudavièius –Pasvalio r., Irena Palionienë –Radviliðkio r., Jûratë Èypienë –Rokiðkio r., Irena Haase – Ða-kiø r., Vera Macienë, KristinaDambrauskienë, Loreta Kalni-kaitë – Ðilalës r., Irena Vasiliaus-kienë – Ðirvintø r., AntanasStankus – Tauragës r. Dþiaugia-mës mûsø atstovø sëkme.

Taip pat sveikiname Radvi-læ Morkûnaitæ-Mikulënienæ,rinkimuose á LR Seimà pate-kus á antrà turà Vilniaus Þir-mûnø apygardoje.

LPKTS valdyba,TS-LKD PKTF taryba

DþiaugiamësPKTF nariø

sëkme

Á Kauno rajono savivaldybëstarybà iðrinktas LPKTSpirmininkas Gvidas Rutkauskas

333332015 m. kovo 6 d. Nr. 9 (1127)TremtinysÁvykiai, komentarai

Prieðrinkiminis laikotarpispalyginti buvo ramus – netgiskandaliukai, susijæ su atvirau-janèiais N miestø merais, nesu-këlë þemës drebëjimø – matyt,dël to, kad atviravimas keiksma-þodþiais arba átartinomis „paðal-pomis“ neaiðkios reputacijosmoterims mûsø rinkëjams neat-rodo sensacija. Taèiau nepaste-bëtas nelieka, o tai jau sveikstan-èios visuomenës þenklas.

Daug intensyvesnis buvotarptautinis fonas, kuriamevyko mûsø ðalies savivaldybiøtarybø rinkimai. IðvakarëseMaskvoje buvo nuðautasKremliaus politikos kritikasBorisas Nemcovas, Estijojevyko parlamento rinkimai, ku-riuose tas pats Kremlius tikë-josi prorusiðkos Centro parti-jos pergalës, Ukrainoje ásivyra-vo sàlyginë taika – rusø sepa-ratistai dienà atitraukia gink-luotæ, o naktá, kada tarptauti-niai stebëtojai miega, jà gràþi-na atgal...

Vis dëlto mûsø rinkimaimums buvo svarbiausi – juk taisavivaldos rinkimai, per ku-riuos paaiðkëja, ar mes moka-me paþinti þmones, kad jiemspatikëtume savo likimà. Be to,pirmà kartà vyko tiesioginiai

Savivaldos rinkimai – pilietiðkumo veidrodismero rinkimai, taigi ávyko tai,apie kà vox populi svajojo – pa-tiems iðrinkti savivaldybiø va-dovus, o ne perleisti ðià funk-cijà partijoms. Ðiuose rinki-muose buvo dar vienas ið daliesnaujas dalykas – kaip atsvarapartijoms dalyvavo visuomeni-niai judëjimai su savo kandida-tais. Kad ðis politinis darinysnebuvo tuðèias reikalas, árodëjø kandidatø á Alytaus ir Kau-no mero pareigas sëkmë: Aly-tuje laimëjo tokio judëjimokandidatas buvæs policijos va-dovas Vytautas Grigaravièius,Kaune – vienas turtingiausiøLietuvos þmoniø VisvaldasMatijoðaitis. Tiesa, jo pergalëne galutinë, nes antrajame tu-re jam teks pribaigti arba nu-sileisti dabartiniam Kauno me-rui Andriui Kupèinskui. Pir-muoju atveju negali sakyti, kadkeikûnas socialdemokratø me-ras buvo netinkamas konku-rentas tikrai visuomeninio ju-dëjimo kandidatui V. Grigara-vièiui, taèiau Kauno atvejis –rimtas signalas ne tik Tëvynëssàjungai (A. Kupèinskas yraTS-LKD partijos atstovas),bet ir visai Lietuvai: konserva-toriams todël, kad subraðkëjoKauno citadelë, o Lietuvai –

kad á valdþià rinkdami turtuo-lius kartà jau buvome nudegænagus (pamenate – „rinkimbagotà, tai gal nevogs“), visuo-meninis judëjimas gali bûti dide-liø pinigø priedanga (ar nepama-tysime ateityje kaip tik tokio ti-po „visuomeninius judëjimus“).

Rinkimuose neabejotinapergalë gali dþiaugtis Lietuvosliberalø sàjûdis, kuris, tiesà sa-kant, turëtø uþ tai padëkotiTS-LKD, mat kaþkada And-riaus Kubiliaus pareikðta min-tis, kad „mes neuþsiimsime po-pulizmu ir darbieèiø elektora-to perverbavimu“ vargu ar pa-dëjo Tëvynës sàjungai organi-zuojant rinkimø kampanijà –su tokiu vieðøjø ryðiø „supra-timu“ rinkimø niekada nelai-mësi. Todël ir beliko TS-LKDtenkintis tuo, kas liko (likti galidar maþiau, nes neaiðki A.Kup-èinsko galimybë áveikti dideliuspinigus valdantá V. Matijoðai-tá, Agnës Bilotaitës ðansusáveikti Klaipëdos merà Vytau-tà Grubliauskà kaþin ar kasvertina kaip realius). Paten-kinti rinkimais liko socialde-mokratai – jie gavo daugiausiamandatø, tiesa, akivaizdi buvoir jø nesëkmë didþiuosiuosemiestuose. Taèiau socialde-

mokratai laimi maþuose mies-teliuose ir provincijose, kurþmonës nuolat skundþiasi gy-venimu, taèiau nepajëgia su-prasti, kad turtingiausiø Lietu-vos þmoniø partija socialde-mokratai kaip tik ir gali bûtiproblemø prieþastis – nuolatkalbëdami „svarbiausia – þmo-gus“ jie pirmiausia rûpinasi sa-vimi ir savo partieèiais. Uspac-kicho Darbo partija ir Paksopartija „Tvarka ir teisingu-mas“ liko pralaimëjusiø pusë-je – jie prarado kone pusæanksèiau turëtø mandatø savi-valdybiø tarybose. Kodël – at-sakë R. Paksas, „padëkoda-mas“ Specialiøjø tyrimø tarny-bai uþ kratas partijos bûstinë-je. Panaðiai turëtø jaustis ir nie-ko nepeðæ „darbieèiai“. Vie-nintelis dalykas, dël ko teisusR. Paksas, tai jo minëtas ne itindidelis rinkëjø aktyvumas –juk tiek daug kalbëjæ apie bû-tinybæ rinkti merà tiesiogiai jienepasinaudojo pagaliau su-teikta proga... Taèiau kaltintiSTT nederëtø – nereikia uþsi-iminëti neðvariais darbeliais irnereikës kaltinti. Dabar netgikyla minèiø, kad kol STT ne-pasidomëjo „tvarka ir teisingu-mu“ ðioje partijoje, tol buvo

laimimi rinkimai (beje, „darbie-èiams“ tai irgi tinka). Klausimastik toks – laimimi ar perkami?

Neapsieita ir be staigmenø– vienoje Jurbarko ir vienojeKupiðkio kaimiðkose rinkimøapylinkëse rinkimø komisijosvadovai pasigërë... Social-demkratai sakë, kad tokius sa-vo deleguotø nariø veiksmusvertins grieþtai... O kaip Tra-kuose ávykius vertins policijospareigûnai, dar suþinosime –èia aptikta, kad iðankstinio bal-savimo vokai buvo atplëðti, ojuose esantys rinkimø biulete-niai nesiskiria vienas nuo kito.Vadovaujantis principu „kamtai naudinga“ sunku patikëti,kad tokiu bûdu tikëtasi laimë-ti rinkimuose, o ðtai pakenkti– galima.

Taigi treèdalyje savivaldy-biø merai jau aiðkûs. Dabar be-lieka sulaukti antrojo rinkimøturo kovo 15 dienà, po kuriopaaiðkës, kas valdys Kaunà,Klaipëdà, kitus miestus. Paaið-kës ir kas pateks á Seimà atsi-laisvinus Vytenio Andriukai-èio vietai – ar TS-LKD kandi-datë, buvusi europarlamenta-rë Radvilë Morkûnaitë-Miku-lënienë, ar liberalas ÐarûnasGustainis.

Rusijos tikrovë ðiandienjuoko nekelia

Yra toks posakis – juokiasitas, kas juokiasi paskutinis. Netaip seniai ðis iðminties grûdasbuvo kone paskutinis argu-mentas ginèuose su vadinamai-siais „optimistais“, nuolat pa-ðiepianèiais politikus, kalban-èius apie augantá Rusijos agre-syvumà ir grësmæ. „Tiems taivisur rusai vaidenasi“, – buvoatvirai tyèiojamasi ið Tëvynëssàjungos–Lietuvos krikðèio-niø demokratø partijos lyderiøkalbø. Tad kà jau bekalbëtiapie eilinius pilieèius, kalban-èius tà patá – juos paprasèiau-siai kvailino, kas tik netingëjo.Ðiandien situacija tokia, kadniekas nebesiðaipo, niekas ne-sijuokia, netgi tie, kurie turë-tø juoktis paskutiniai. Putinoreþimo apsëstos Rusijos grës-më jau ne ásivaizduojama, betmatoma „plika“ akimi. Nega-na to, nesimato jokiø proðvais-èiø, kad kas nors galëtø pasi-keisti toje ðalyje artimiausiulaiku. Ir netgi tuo atveju, jei-gu Putinà pakeistø kitas þmo-gus, vis tiek Rusijos liaudþiaitektø praeiti ilgà reabilitaci-jà, kol ji iðsiblaivytø nuo na-cionalizmo ir didþiavalstybi-nio ðovinizmo nuodø, apëmu-siø jos sàmonæ. Ið kitos pusësbûtø didþiausia politinë klaidateigti, kad apsvaigæ visi Rusi-

Putinas toliau þudo jam nepritarianèiuosiusjos pilieèiai. Kad ne visi toje ða-lyje apsinuodijæ Putino sklei-dþiama propaganda, pamatë-me paèioje vasario pabaigoje,deja, liûdna proga – vëlø penk-tadienio vakarà ðalia Krem-liaus buvo nuðautas Rusijosopozicijos lyderis Borisas Ne-mcovas. Sekmadiená Maskvosgatvëse pasirodë deðimtystûkstanèiø þmoniø, kurie atë-jo parodyti pagarbà aukai ir pa-reikðti protestà. „Ðaudymai la-biau pasëjo baimæ, o ne pakurs-të pasipiktinimà. Dauguma re-þimo kritikø ir Rusijoje, ir uþjos ribø dabar klausia, kas buskita auka,“ – taip mano britøþurnalistas Edwardas Lucasas.(Citata ið „Delfi“). Ir jis teisus– milijoniniame mieste keliosdeðimtys tûkstanèiø yra permaþai, bet galima suprasti, ko-dël ne ðimtai tûkstanèiø iðëjo ágatves. Ta prieþastis – baimë.Eiliniai rusai, suvokiantys ap-linkà adekvaèiai, supranta,kad jei jau su pasaulinio garsoþmonëmis Putino reþimas galisusidoroti net nemirktelëjæs,tai kas iðtiktø paprastà pilietá,iðdrásusá reikðti nepritarimàkarui prieð Ukrainà, prieðprie-ðà Vakarams? Tokia tad liûd-na Rusijos tikrovë...

Kam naudinga opozicijoslyderio mirtis?

Maþai kas abejoja, kam rei-

këjo Putino reþimo kritikoB.Nemcovo mirties. Þinoma,Kremlius irgi nelaukia – Puti-nas „su visa savo rûstybe“ pa-reikalavo iðaiðkinti þmogþu-dystæ, tardytojai pareiðkë, kadiðkeltos kelios pagrindinës nu-sikaltimo versijos: politinë pro-vokacija (siekiant pakenkti Pu-tinui), islamo ekstremistø pëd-sakai, ávykiai Ukrainoje (ðtaikur puiki proga Kremliui pa-kvailinti Vakarus nauja propa-gandine porcija apie neva ne-sugebanèià kontroliuoti situa-cijos dabartinæ Ukrainos val-dþià), taip pat ir komercinëveikla (Putinas jau ne kartà yraiðvadinæs vagimis opozicijoslyderius – tai ypaè patiko skur-dinamai liaudþiai).

Taigi iðkëlë versijas ir pir-miausia atliko kratà B. Ne-mcovo namuose, ið kur paëmëdokumentus ir visa kita, kas su-sijæ su opozicionieriaus politi-ne veikla. Þinoma, didþiausiastardytojø grobis turëjo bûtiB.Nemcovo sukaupti doku-mentai, árodantys tiesiogináRusijos kariná dalyvavimà Uk-rainos rytuose. Juos Nemco-vas þadëjo pavieðinti...

Prisiminkime AleksandroLitvinenkos likimà – vos tik jispaþadëjo pavieðinti teroro ak-tø Rusijoje uþsakovus ir vyk-dytojus, kaip mat prisistatë þu-dikai su radioaktyviu poloniu

„pasaldinta“ arbata. Prisimin-kime ir Anià Politkovskajà,Jurijø Ðèekoèichinà, SergejøJuðenkovà – jie irgi pabandëdomëtis, kas susprogdino na-mus Rusijoje 1999 metø rude-ná. Galima tik paspëlioti, betgal B. Nemcovas turëjo ir kànors ádomaus apie Malaizijosoro lainerio likimà?

Tad nereikia stebëtis, kadteroristinë valstybë þudo ne-parankius þurnalistus ir opozi-cionierius.

Socialiniuose tinkluose nuo-monë viena – Putino darbas

Tik pasigirdus ðiurpiai nau-jienai, socialiniuose tinkluosepasipylë ávykio komentarai,kuriuose neabejojama, kadþmogþudystæ uþsakë dabartinëKremliaus valdþia, o turint gal-voje, kas ji tokia, galima teigti,jog tokie dalykai nedaromi bepaties Putino nurodymø. Ðtaivieno internetinio komentato-riaus mintys: „Maskvoje nuþu-dytas Borisas Nemcovas, vie-nas opozicijos lyderiø. DabarPutinas paskelbs apgailestavi-mà ir lieps nedelsiant iðtirti. OFSB ir tardymø komitetas pulsieðkoti uþsakovo Nemcovoaplinkoje. Juk neieðkosiKremliuje, kuris puikiai mato-si ið nuþudymo vietos... Jeikam ádomu, tai toje vietoje die-nà naktá budi civiliais rûbais vil-

kintys FSB apsauginiai, viskaskiaurai stebima ir identifikuo-jama vaizdo kameromis. Beje,FSB jau keleri metai turi mo-bilià vaizdo stebëjimo ir taiki-nio (tai yra einanèio þmogaus)identifikavimo realiame laikesistemà. Tad tiek auka, tiek irvykdytojai tikrai pateko á jøakiratá“.

Ádomi politologo MariausLaurinavièiaus nuomonë, ku-rioje iðsakoma dar viena versi-ja: „Ðio nuþudymo kontekstereikëtø kalbëti apie Rusijàkaip apie kriminalinæ valstybæ.Ne tiek sieèiau tai su jo (B. Ne-mcovo) opozicine veikla ir kadtai padaryta Kremliaus uþsa-kymu, nes, mano ásitikinimu,jis kaip opozicijos veikëjas re-alios grësmës reþimui nekëlë,bet kadangi Putino Rusija yraabsoliuèiai kriminalinë vals-tybë, ten susikerta daugybëkriminaliniø interesø ir kaþ-kam – reþimo daliai ar asme-niui – jis uþmynë ant nuo-spaudos ar këlë grësmæ“, –BNS sakë M.Laurinavièius(„Delfi“).

Tokia þymaus Rusijos po-litikos tyrëjo nuomonë irgiverta dëmesio – kodël gi tuokriminaliniu elementu, ku-riam Nemcovas uþmynë antnuospaudos, negalëtø bûtiV.Putinas?Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2015 m. kovo 6 d.Nr. 9 (1127) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname Garbingo 85-ojo jubiliejaus progasveikiname LPKTS Tauragës filialo bu-vusá tarybos nará, Laisvës kovø dalyváVladà RIMKØ. Tegul rytojaus diena dovanoja Jumsdþiaugsmo, te nepavargsta Jûsø rankos.Tegul bëgantys metai atneða Jums gerossveikatos ir laimës valandø, Dievo palai-mos ir Marijos globos.

Linki þmona, duktë ir sûnus,LPKTS Tauragës filialas

Garbingo 85-ojo jubiliejaus proga nuo-ðirdþiai sveikiname 1941 metø Altajauskraðto buvusá tremtiná, pedagogà, LPKTSÐvenèioniø filialo nará Algá BABUÐÁ.

Linkime geros sveikatos, energijos, il-gø gyvenimo metø.

LPKTS Ðvenèioniø filialas

Susipaþinome su Izabele1993 metø geguþæ prie badau-tojø, protestuojanèiø prieð ko-munistinës valdþios atkûrimàLietuvoje ir jos savivalæ, atlei-dþiant ið nepriklausomos Lie-tuvos nepaprastojo ir ágalioto-jo ambasadoriaus pareigø Sta-sá Lozoraitá (jaunesnájá). Tadadvi dràsios moterys – medikëMarija Garðvienë ir IzabelëSkliutaitë-Navarackienë – ne-pabûgo Lietuvos naujosios val-dþios galimo smurto.

Izabelë Skliutaitë-Nava-rackienë tapo Lietuvos mote-rø lygos nare, skaitë praneði-mus konferencijose, raðëstraipsnius ir knygas ir viena iðnedaugelio buvusiø politiniøkaliniø tiesë tiltus tarp ávairiøpartijø aktyvisèiø, teigdama,kad partijos ir jø kovos – mumsyra primestas ið ðalies reiðkinys.Izabelës Skliutaitës-Navarac-kienës pavyzdys kovoje uþ mû-sø valstybës laisvæ, netgi kalë-jimuose Lietuvoje ir grieþtojoreþimo lageriuose Sibire beijos patriotinë veikla atkûrusLietuvos nepriklausomybæ,dabartinëje Lietuvos geopoli-tinëje situacijoje tampa itin ak-tualûs.

Izabelë Skliutaitë gimë1925 metø kovo 9 dienà Dau-gø valsèiaus Darbënø kaimoûkininkø Elenos Skerniðkaitësir Adomo Skliuto ðeimoje. Të-vai turëjo 18 hektarø nederlin-gos þemës ir 12 vaikø. Izabelësavo vaikystæ prisimena ðvie-siomis spalvomis. Kaimo vai-kui, nuo pat maþens ápratintomylëti þmogø, gamtà, gyvulë-lá, tai buvo natûrali bûsena,kaip malda, druska ir duonakasdieninë.

Tëvelis ir vyresnis brolisVincas priklausë GeleþinioVilko rinktinei, dalyvavo 1941

Gyvenimo prasmæ atradusi kovojeuþ Tëvynës laisvæ

Minint LLA savanorës, Lietuvos partizanø ryðininkës Izabelës Skliutaitës-Navarackienës90-àsias gimimo metines

metø birþelio 22–27 dienomissukilime Dauguose. Visa ðeimalabai didþiavosi tëvelio dviembroliais Skliutais, Nepriklau-somybës kovø savanoriais.

Izabelë Skliutaitë baigë Ri-mënø pradþios ir ástojo á Dau-gø mokyklà, kurioje baigë 5 ir6 skyrius. 1940-uosius sutikomokydamasi Alytaus gimna-zijoje. Norëdama greièiaupradëti dirbti, 1941 metaisástojo á Alytaus mokytojø semi-narijà.

Naciø okupacijos metaispradëjus alytiðkius jaunus vy-rus gaudyti darbams á Reichàir vienos tokios akcijos metuákliuvus trims seminaristams,mergaitës ateitininkës ryþosijuos gelbëti. Suimtiesiems iki jøiðveþimo á Reichà buvo lei-dþiama pasimatyti su artimai-siais, perduoti maisto, knygø,laikraðèiø. Izabelë su draugeateitininke Elena Raþauskai-te, lankydamos savo draugus,ásuko á laikraðèius plonytápjûklelá geleþiai pjauti ir perda-

vë já suimtiesiems. Jauninaciø kareivëliai, linkæ pa-flirtuoti su graþiomis mer-ginomis, siuntinio nepatik-rino. Tuomet ið areðtinëspabëgo trys vaikinukai –A.Pigaga, V.Volungevi-èius ir Talandis. Izabelëjuos pasitiko, paslëpë irglobojo savo tëviðkëjeDvarèënuose.

1944 metais, sugráþusfrontui ir pradëjus siautëtiNKVD, vienas ið pirmøjøLietuvoje Daugø apylinkë-se ásikûrë Vaclovo Vove-rio- Þaibo, narsaus vyrukoið Bakaloriðkiø, vadovau-jamas Lietuvos partizanøbûrys. Izabelë, apie já suþi-nojusi ið jø kaime nuo mo-bilizacijos á sovietinæ ka-

riuomenæ besislapstanèiø vyrø– F.Dirsës ir V.Truncës – krei-pësi á savo kaimynà Kostà Ma-èioná-Þvalgà (tik vëliau ji suþi-nojo, kad jis buvo Þaibo pava-duotojas) ir pasisiûlë bûriuipadëti. Eidama á susitikimàIzabelë á kasas buvo ásisegusiramunæ, todël Þaibas ðypsoda-masis jai davë Ramunës slapy-vardá. Netrukus ji davë ryðinin-kës priesaikà.

1945 metais balandþio 25dienà iðëjus á partizanus moky-tojams Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir Kulikauskui, Izabe-lë buvo ápareigota palaikyti ry-ðius su Punios partiznø vaduVytautu Duliûnu-Laimuèiu irMerkinës gimnazijos mokyto-ju J.Lepeðka-Jazminu, tai yratarp trijø partizanø bûriø: Þai-bo, Vanago ir Laimuèio. Jos të-viðkëje buvo árengta slëptuvë.Ji gavo naujà slapyvardá Jûra-të (Jûraitë). Tëvø árengtamebunkeryje prisiglausdavo J.Ja-kubavièiaus-Rugio bûrio par-tizanai, Lordas, Suvalkietis,

Þaibo vyrai, netpats Vanagas.Izabelë stropiaivykdë savo parei-gas: vaistus irtvarsliavà parti-zanams parûpin-davo jos nuomo-jamo buto ðeimi-ninkës J.Ðarnic-kienës sesuoP.Gertlingienë,s e m i n a r i j o sdraugës Petrað-kevièiûtës brolisViktoras parû-pindavo ðoviniøir kartais netginklø.

1945 metø ge-guþæ Daugø stri-bai AleksandrasSeilius, Kostas

Rutkauskas ir A.Barauskassuëmë Izabelës brolá VincàSkliutà, þiauriai sumuðë, su-spardë galvà, sulauþë ðonkau-lius ir visà kruvinà, vos bepaei-nantá iðsivarë á Daugus. Dau-guose ámetë á rûsá, kuriame bu-vo vandens iki keliø. Po keletokankinimo dienø iðveþë á Aly-taus kalëjimà, vëliau á Mari-jampolës, o ið Marijampolës beteismo – á Vorkutà, 20-àjàðachtà.

1946 metø pavasará Izabe-lë ruoðësi abitûros egzami-nams. Prieð keletà dienø Izabe-lë buvo suþinojusi, kad jos pa-galbininkas V.Petraðkevièiusir jo draugas J. GrincevièiusAlytaus apylinkëse rado pa-slëptø ginklø ir ðoviniø. Birþe-lio 20 dienà vaikinukai buvo ið-duoti ir enkavedistø suimti.Izabelë dar suspëjo ið jø paim-ti ðoviniø, juos paslëpë savonuomojamame kambaryje polova. Birþelio 23 dienà namasbuvo apsuptas enkavedistø irstribø. Ðovinius einantis pasi-imti J. Miglinas, nepamatæsbesislapstanèiø enkavedistø,buvo suimtas. Izabelë irgi bu-vo suimta su ákalèiais. Jà suë-më enkavedistai M.Gulbinas,Kulieðius, Ðevèenka ir Maka-renka. Nuo ryto iki iðnaktø tar-dë ypaè þiaurûs sadistaiJ.Kvietkauskas ir M. Gulbi-nas. Nei Miglinas, nei Izabelëneprisipaþino paþástà vienas ki-tà. M. Gulbinas, Klepoèiø kai-mo sudeginimo vadovas, nu-tvëræs mergaitæ uþ kasø, tran-kë jos galvà á sienà. IðsigimëlisJ. Kvietkauskas, buvæs jos vai-kystës draugas ir kaimynas,

gumine lazda trankë Izabelæ.Treèias Izabelës tardytojasKulieðius traiðkë pirðtus. 1946metø rugpjûèio 23 dienà Iza-belæ, V.Petraðkevièiø ir J.Grincevièiø iðveþë á VilniausLukiðkiø kalëjimà. 1946 metøspalio 19 dienà Pabaltijo kari-nis tribunolas Izabelæ nuteisë10 metø ir 5 metus tremties beteisiø. Balandá iðveþë á Keme-rovsko bendrojo reþimo lagerá.

Prasidëjo jos Sibiro golgo-tos po Jajos, Ampolyko, Kara-gandos, Karabaso, Aktaso,Spasko mirties lagerius. Dirboávairiausius darbus – Aktaso irKarabaso plytinëse, akmensskaldykloje, þemës ûkyje,psichiatrinëje ir tuberkuliozësligoninëse slaugytoja, cemen-to sandëlyje. 1955 metais bir-þelio 11 dienà, jau po Stalinomirties, perþiûrëjus bylà, gráþonamo. Bet namø neberado.Tëvas buvo iðtremtas 1948metø geguþës 22 dienà á Kras-nojarsko kraðtà Kebeþo gyven-vietæ. Motinos trëmimo metunebuvo namuose, slapstësi pasgerus þmones. Broliai Vincasir Vytas buvo lageriuose. Na-mai sudeginti.

1956 metais Izabelë pësèiaatëjo á Druskininkus... Ir èiapasiliko visam gyvenimui. Bu-vusiø politiniø kaliniø, jos kan-èiø lageriuose draugiø ZosësLaukaitytës ir karagandiðkësElytës Radzevièiûtës sesersmokytojos Anelës priglausta irkitø gerø þmoniø padedama, ási-darbino Druskininkø „Moksli-ninkø“ sanatorijos valgyklojepadavëja.

(keliama á 6 psl.)

Izabelë Skliutaitë, 1955 metais

Izabelë Skliutaitë-Navarackienë, apdovanota Vyèio Kryþiaus ordinu, su Pre-zidentu, dukterimi Gintvile ir bièiuliais. 2006 metai

Garbingo 80-ojo gimtadienio proga svei-kiname 1951 m. buvusià tremtinæ BirutæKazimierà DIKÈIÛTÆ-BAGUCKIENÆ.Linkime stiprios sveikatos, pakilios nuotai-kos, dþiaugsmo, sëkmës, artimøjø dëmesio. Tegloboja Tave ðv. Kazimieras ir Dan-giðkoji Motina Ðvè. Marija.

Duktë Vigita su ðeima ir likimodraugai: Jonas, Aldona, Stasë, Roþë, Elytë,

LPKTS Ukmergës filialas

555552015 m. kovo 6 d. Nr. 9 (1127)Tremtinys

1988 metø birþelá gimæsLietuvos Sàjûdis vedë mus áNepriklausomybës atkûrimà –tautos kanèiomis ir aukomispaþenklintà dvasinës vienybësbei susitelkimo stebuklà. 2006metais vieðëdama LietuvojeDidþiosios Britanijos karalie-në Elþbieta II iðkilmingameSeimo posëdyje, tarsi visa taiprimindama, paþymëjo: „Nie-kada neturëtume pamirðti, kàLietuva iðkentëjo savo kelyje álaisvæ, jûs praturtinate mûsøþemynà savo unikalia kalba,kultûra ir patirtimi“. Savosveikinimo kalbà Lietuvai ka-ralienë baigë þodþiais: „Leiski-te pacituoti jûsø „Tautiðkosgiesmës“ þodþius: „Ir ðviesa, irtiesa mûs þingsnius telydi“.

Lietuviðkø vertybiø áverti-nimu ir tais mûsø himno þo-dþiais daugelis þmoniø tarsi at-paþino save. Atpaþino save persimbolá – per himno þodþius.Juos sugiedodavo po sukalbë-tos maldos ir Lietuvos partiza-nai, rengdamiesi á mûðá su so-vietiniu okupantu.

1898 metais minint deðimt-metá mûsø himnas pavadinimu„Tautiðka giesmë“ iðspausdin-tas „Varpo“ ðeðtame numery-je. Pats dr. Vincas Kudirka, api-bûdindamas savo „Tautiðkàgiesmæ“ lyg pranaðiðkai pasa-kæs: „Paraðiau himnà lietu-viams“. Taèiau iki himno pripa-þinimo ðiai giesmei reikëjo nueitidar ne trumpà kelià.

Pirmà kartà „Tautiðka gies-më“ buvo sugiedota 1899 me-tø lapkrièio 13 dienà Peterbur-ge surengtame koncerte, skir-tame ðelpti lietuvius studentus.Tuo metu jos autoriaus VincoKudirkos gyvybës jëgos jau se-ko. Po metø Vinco Kudirkosbendramintis Kazys Griniusspaudoje ðià giesmæ jau pava-dino tautiðku himnu, já propa-gavo ðeimos surengtuose vaka-rëliuose, ávairiuose susirinki-muose. Giedant ðià giesmæ,kaip pridera tikram himnui,susirinkusieji atsistodavo.Ypaè entuziastingai su himnuiskirta pagarba „Tautiðka gies-më“ buvo sutikta Didþiojo Vil-niaus Seimo iðvakarëse su-rengtame koncerte. Kompozi-toriaus Miko Petrausko vado-

Lietuvos himnas ragina tautàvaujamas choras ðià giesmæ tu-rëjo net kelis kartus pakartoti.

1906 metais kompozito-riaus Aleksandro Kaèanauskorûpesèiu iðleistas leidinëlis jautiesiogiai vadinosi Lietuvoshimnu – „Lietuviø hymnas.Þodþiai ir melodija V.Kudir-kos. Fortepijonui priruoðëA.Kaèanovskis“. Leidinio vir-ðelá puoðë mûsø senasis valsty-bingumo þenklas – Vytis.

Lietuvos himno giedojimasvisuose Lietuvos kampeliuosepalikdavo didelá áspûdá. Tàáspûdá 1907 metais apraðo ir ra-ðytoja Þemaitë Vilniaus„Kanklëse“: „Bûrys lietuvaièiøuþtraukë sutartinæ, visas kam-barys, kaip vienas þmogus, sto-jo stati, nes pragydo tautiðkàlietuviðkà himnà. Himno gaidasujudino ir sugraudino ðirdá,atsiminei neseniai pergyventàlaikà, kuomet þmogus baimë-je, patyliais ðnibþdëjo: „Lietu-va, Tëvyne mûsø“. Sykiudþiaugsmas ðildë ðirdá, jog jauiðkovojome nors tiek liuosy-bës, kad galima tuos þodþiusvieðai ir balsu dainuoti.“ Lietu-vos himno giedojimas þadinolietuviø ðirdyse patriotiðkumàir viltá, norà prisidëti prie savovalstybës atkûrimo, skatinoabejojanèius þengti lietuvybëskeliu. Jadvygos Èiurlionytësteigimu, Vinco Kudirkos him-nas turëjo átakos ir jos brolioM.K. Èiurlionio bei visos ðei-mos atlietuvëjimo procese.

Pakiliai Lietuvos himnasskambëjo ir 1917 metø rugsë-já Vilniuje vykusioje Lietuviøkonferencijoje, kurioje buvoiðrinkta Lietuvos Taryba, ága-liota paskelbti Lietuvos valsty-bës atkûrimà.

Bene iðkilmingiausiai Vin-co Kudirkos sukurtas himnasbuvo sugiedotas 1920 metø ge-guþës 15 dienà Kauno muziki-nio teatro salëje, kada èia po-sëdþiavusio Steigiamojo Seimopirmame posëdyje Seimo pir-mininkas Aleksandras Stul-ginskis perskaitë SteigiamojoSeimo nariø vienbalsiai priimtàNepriklausomos Lietuvos vals-tybës atkûrimo Deklaracijà. Tadiena laikoma ir lyg oficialiu„Tautiðkos giesmës“ patvirtini-mu Lietuvos himnu, tapusiu ir

Nepriklausomos Lietu-vos simboliu, nereikala-vusiu dël savo populiaru-mo jokio formalaus áteisi-nimo – në vienoje prieðka-rio Lietuvos Konstitucijo-je jis neminimas.

Sovietams okupavusLietuvà, po vadinamøjø„Liaudies seimo rinki-mø“, Lietuvos radijas bu-vo priverstas 22 valandàperduoti Kremliaus ku-rantø skambesá, 24 valan-dà baigti programà „In-ternacionalu“. Taèiau iðvieðo gyvenimo stumia-mas Lietuvos himnas pa-sidarë tautinës rezisten-cijos simboliu. Ypaè taiiðryðkëjo 1940 metørugpjûèio viduryje Kau-no sporto halëje vykusiameLietuvos mokytojø suvaþiavi-me, kada vietoj brukamo „In-ternacionalo“ atsistojæ moky-tojai sugiedojo Lietuvos him-nà. Sëdëjæ prezidiume Mask-vos tarnai pasijuto lyg nesava-me kailyje – èia stojos, èia së-do, tiesiog nesusigaudë, kaipturi elgtis. Tuometinis liaudiesðvietimo komisaras AntanasVenclova raðë: „Á mokytojøsuvaþiavimà arba, kaip já tadadaug kas vadino – kongresà,atvyko ne maþiau nei 10 tûks-tanèiø liaudies ðvietëjø. (...)Naujosios santvarkos prieðai sa-vo minèiø reikðti nedráso. Ta-èiau baigiantis suvaþiavimui, jierado bûdà priminti, kad egzis-tuoja – sustojæ sugiedojo burþu-azinës Lietuvos himnà“. Taip ta-da mokytojai parodë savo patrio-tiðkumà ir iðtikimybæ Lietuvai.

Daugelis þmoniø sudþiaugsmo aðaromis klausësiLietuvos himno, skambëjusioper tautos sukilëliø uþimtàKauno radijo stotá 1941 metøbirþelio 23 dienà.

Antros sovietø okupacijosmetais dar kurá laikà buvo leistagiedoti Lietuvos himnà. Taèiau1945 metais buvo sukurpta ko-misija „sukurti Lietuvos TSRvalstybiná himnà“.

Nepaisant siauèianèiø oku-paciniø vëjø, Lietuvos himnogarsai metai ið metø vis tapda-vo ryðkesni. Já vis daþniau gie-dodavo ir vieðose vietose. Pri-

simintini jo garsai 1987 metørugpjûèio 23 dienà Vilniuje prieAdomo Mickevièiaus paminklo,paskui – 1988 metø vasario 14-àjà – Kauno Katedroje, Vasario16-àjà – Vilniaus Katedros aikð-tëje. Himnas skambëjo ir minintBirþelio trëmimo dienas, ir Sà-jûdþio organizuotomis atminti-nø dienø progomis.

1988 metø spalio 6 dienàV.Kudirkos „Tautiðka gies-më“ ágavo oficialumo iðraiðkà,o 1988 metø lapkrièio 18 die-nà patvirtinta kaip Valstybëshimnas. Lietuvos himno garsailydëjo 1988 metø spalio 7 die-nà kylanèià mûsø TrispalvæGedimino pilies bokðte, dar uþdviejø dienø Lietuvos himnasbuvo giedamas keliant Trispal-væ virð Vytauto Didþiojo karomuziejaus varpinës Kaune. Jisiðkilmingai sugiedotas ir 1990-øjø kovo 11-osios vakarà, pa-skelbus Lietuvos Nepriklau-somybës atkûrimà.

Profesorius VytautasLandsbergis 2005 metø kovo11 dienos iðkilmingame LRSeimo posëdyje sakë: „Galimapalinkëti kiekvienam, kuriampasitaiko giedoti Lietuvosvalstybës himnà, kad iðgirstø joþodþius. Ir suprastø, kas tensakoma. Tai labai nuostabushimnas, në viena valstybë to-kio neturi. Kai kur lyg iðkilmin-gas pasiþadëjimas, kai kur lygmalda. Ðtai pasiklausykim: „Irðviesa, ir tiesa mûs þingsnius

Vasario 25 dienà LPKTSÐiauliø filialo nariai rinkosi áÐiauliø miesto P. Viðinskio vie-ðosios bibliotekos posëdþiø sa-læ. Èia ávyko LPKTS Ðiauliø fi-lialo ataskaitinë rinkiminëkonferencija. Atvyko sveèiai:LPKTS pirmininko pavaduo-tojas Gediminas Uogintas,LPKTB Ðiauliø skyriaus pirmi-ninkë Elzbëta Bagdonienë, at-kurtos LLKS Prisikëlimo apy-gardos vadas Juozas Mocius,

Ðiauliø filialo konferencijoje

telydi“. Èia apibendrintai ðvie-sos ávaizdþiu pasakyti didelidalykai. Gal kas prisimintøÐventojo Raðto evangeliná pa-mokymà, net paliepimà þmo-nëms: Bûkite ðviesos vaikai.“

Ðiuos þodþius tarsi pratæsëprofesorë Regina Koþeniaus-kienë savo apmàstymø apie dr.Vincà Kudirkà knygoje „Bû-kim ðviesos ir tiesos vaikai“,ávardijo mûsø himnà kaip „de-ðimt Lietuvos meilës ásakymø“.

Inþinierius Romas Treide-ris, surinkæs medþiagà apie dr.Vincà Kudirkà ir netgi vadina-mas Kudirkos Naumiesèiometraðtininku, á savo pateiktàklausimà, kà daryti, kad pasau-lyje iðliktume kaip tauta su sa-va kalba, kultûra ir teritorija,atsako: „Vincas Kudirka„Tautiðkoje giesmëje“ raginatautà – kiekvienà ið mûsø – kur-ti ðviesià ir teisingà Lietuvà, ku-rioje vieðpatautø dorybë, dvasi-në kultûra ir meilë Lietuvai.“

Kai kuriose Kauno mokyk-lose mokiniams buvo pateiktasklausimas, kà jiems reiðkia„Tautiðka giesmë“? Graþûsbuvo atsakymai: „Tautiðkagiesmë“ yra labai svarbi Lietu-vos þmonëms, nes ji simboli-zuoja laisvæ ir mûsø valstybësdidybæ, primena, kad jà reikiamylëti“; „Tautiðka giesmë“ pa-laiko mûsø patriotiðkumà irpasitikëjimà“; „Kai giedu„Tautiðkà giesmæ“, mano ðir-dyje gimsta pasididþiavimassavo ðalimi, jos istorija. Kiek-vienà kartà jis gimsta ið naujo“;„Ði giesmë parodo, kad mûsøðalis vieninga, ji graþiausia irnuoðirdþiausia. Ji vienija visusmus, jà reikia daþniau giedoti“.

2009 metais Vilniuje ati-dengiant paminklà Lietuvoshimno kûrëjui Prezidentas Val-das Adamkus pasakë: „VincoKudirkos tautinë giesmë – taikelrodë ðvieèianti þvaigþdë...“

Norëtume, kad Lietuvoshimno ðviesa nuðviestø ir mû-sø gyvenimo kelià, kad ji padë-tø mums nepaklysti ðiø dienøkelio vingiuose, paskatintø vi-sose mokyklose bent kartà persavaitæ giedoti Lietuvos him-nà, gerbti valstybës simbolius.Zigmas TAMAKAUSKAS,

LPKTS tarybos narys

TS-LKD Ðiauliø skyriaus pir-mininkas Tomas Petreikis,Ðiauliø miesto savivaldybës ta-rybos nariai Jonas Bartkus,Aurimas Nausëda ir VladasDamulevièius.

Konferencija prasidëjoLietuvos himnu, kurá atliko„Dagilëlio“ dainavimo mokyk-los treèios klasës berniukø cho-ras ir Ðiauliø miesto kultûrosskyriaus buvusiø tremtiniøchoras „Tremtinys“. Susirin-

kusiesiems didelá áspûdá pada-rë „Dagilëlio“ choristai, pernaiKinijoje vykusiame chorø festi-valyje uþëmæ pirmàjà vietà.

Tylos minute pagerbæ mi-rusiøjø atminimà, iðklausæ sve-èiø sveikinimø, konferencijosdalyviai pradëjo darbà. Buvo ið-klausytos veiklos ataskaitos.Filialo pirmininkë áteikë padë-kos raðtus aktyviausiems filialonariams. Iðrinkta nauja filialo ta-ryba ir valdyba. Tuojau ávyko

naujai iðrinktos valdybos posë-dis ir iðrinktas valdybos pirmi-ninkas. Valdyba vieningai balsa-vo uþ Valerijà Jokubauskienæ,iki ðiol sëkmingai vadovavusià fi-lialui. Salë plojimais pritarë rin-kimø rezultatams. Taip pat bu-vo iðrinktos Revizijos ir Etikoskomisijos, delegatai á XXIILPKTS suvaþiavimà.

Po apibendrinamosiosLPKTS pirmininko pavaduo-tojo Gedimino Uoginto kalbos,

pirmininkaujantysis perskaitësusirinkimo nutarimà. Já patvir-tinus, LPKTS Ðiauliø apskritieskoordinatorius Algirdas Ðapo-ka pakvietë á dokumentinës fil-muotos medþiagos „Tremtiniaiprie Laptevo jûros“ perþiûrà.

Konferencijos pabaigoje fi-lialo pirmininkë padëkojo vi-siems atvykusiesiems ir pa-kvietë pratæsti diskusijas priearbatos puodelio.LPKTS Ðiauliø filialo inf.

66666 2015 m. kovo 6 d.Nr. 9 (1127) Tremtinys

Knygos autoriai du – kau-nietis raðytojas StanislovasAbromavièius ir istorikas Da-rius Juodis. Jie pateikë iðsamøpasakojimà apie DidþiosiosKovos apygardos vadà JonàMisiûnà-Þalià Velnià, jo ben-draþygius ir pokario rezisten-cinës kovos epizodus. Apraðo-mi ávykiai siejami su Kaiðiado-riø, Ðirvintø, Trakø, Vilniaus,Kauno, Ukmergës kraðto par-tizaninio karo eiga, ávardija pa-siprieðinimo okupantams daly-vius, vadus ir rëmëjus.

Subûræs stiprø kovotojøbranduolá tose apylinkësejiems vadovavo, davë nurody-mus ir bendravo su vietos gy-ventojais dràsus kovotojas,Didþiosios Kovos apygardosvadas Jonas Misiûnas-ÞaliasVelnias. Knygoje gausiai pa-teikta paties Jono Misiûno ir jobendraþygiø nuotraukø, iðsa-mios biografijos, amþininkø pri-siminimai. Apie ðios knygos at-siradimà raðytojas StanislovasAbromavièius sakë: „Laikui bë-gant rezistencijos dalyviai ima„apaugti“ legendomis, faktø in-terpretacijomis, neatitinkanèio-mis tikrovës. Mûsø atmintis kar-tais ima ir nusuka praeities ávy-kius á dausas. Kad taip neatsitik-tø, mes su istoriku Dariumi Juo-dþiu ëmëmës atsakingos misijos– paraðyti tiesà apie DidþiosiosKovos apygardos vadà, sumanøkovinës taktikos þinovà bei ge-rà organizatoriø Jonà Misiûnà-Þalià Velnià. Mûsø darbà pa-lengvino liudininkø prisimini-mai, o apsunkino – rausimasisarchyvuose ir kartais tai, kad koieðkodavome, nerasdavome.“

Ið pirmøjø knygos puslapiøskaitytojas suþino, kad Jonas

Naujos knygos sutiktuvësVasario 25 dienà LPKTS bûstinës salëje buvo surengtas naujos knygos „Jonas Misiûnas-

Þalias Velnias“ pristatymas

Misiûnas gimë Onos ir TomoMisiûnø daugiavaikëje ðeimo-je Panevëþio rajono Puðalotovalsèiaus Paliesës dvare. Nuomaþens ðeima vaikus mokëdarbðtumo, atsakomybës, pa-sirinkto tikslo ágyvendinimo.Ne nuoðalyje buvo ir patrioti-nis auklëjimas, kurio pagrindi-nës vertybës – laisvë ir þmoniøgerovë. Tikriausiai vadovau-damasis ðiomis nuostatomisJonas Misiûnas ëmë burti par-tizanø bûrius ir kviesti juos ákovà su okupantais. Nuo pir-møjø negausiø partizanø bûriøiki Didþiosios Kovos apygar-dos masto, kai pasiprieðinimokovose dalyvavo apie 10 tûks-tanèiø vyrø, toks Jono Misiû-no-Þalio Velnio nuopelnas.Jonas Misiûnas-Þalias Velniaskreipësi á Lietuvos gyventojus,ragindamas nepaklusti oku-pantui, prieðintis visomis iðga-lëmis. O rusus ir kitø tautybiø„imigrantus“, atkeltus á Lietu-và ið „plaèiosios tëvynës“, ra-gino palikti Lietuvà ir kitas uþ-grobtas valstybes. Jis informavoLietuvos gyventojus, kad suburtistribø bûriai apginkluojami irverèiami eiti naikinti partizanus,kvietë nepaklusti prievartai.

Taèiau ginkluota rezisten-cija Lietuvoje pamaþël slopo.Klastos keliu 1946 metø rugp-jûèio 2 dienà MGB organiza-vo tariamà visø pasiprieðinimokovos vadø pasitarimà, kur tu-rëjo bûti aptariami esminiaiklausimai. Á kvieèiamà susitiki-mà, surengtà Vilniuje, JonasMisiûnas-Þalias Velnias nenu-vyko. Buvo bandymø ákalbëtiJonà Misiûnà vykti mokytiskaro vadø mokykloje Anglijo-je ir „keisti kovos taktikà, lega-lizuoti partizanus ir tokiu bû-du juos iðsaugoti“. Tai buvoaiðki provokacija, kurià JonasMisiûnas-Þalias Velnias geraisuprato. Á pasitarimà Vilniuje,kur buvo pakviestas 1946 me-tø rugpjûèio 12 dienà, Jonas Mi-siûnas nuvyko. Èia suimtas ir poilgø kankinimø ir tardymø iðga-bentas á Maskvos Butyrkø kalë-jimà, kuriame nuþudytas.

Toks garbingo Laisvës ko-votojo, Didþiosios Kovos apy-gardos vado Jono Misiûno-Þalio Velnio kelias. Apie at-skirus knygos ypatumus, infor-macijos kaupimà kalbëjo abujos autoriai. Istorikas DariusJuodis sakë, jog laikas taip grei-tai sudëlioja savas pataisas, kadjei jà tektø raðyti ið naujo, vëlatsirastø naujos informacijos,nepanaudotø faktø, naujø in-terpretacijø. „Mano darbasbuvo atskleisti Jono Misiûno-Þalio Velnio veiklà nuo pirmø-jø jo partizanavimo dienø, pa-rodyti, kaip á savo pinkles sau-

gumas átraukë pasiprieðinimokovø dalyvius, atskleisti, kaip vei-kë visa saugumo sistema. O jiveikë apdairiai: Lietuvos ypatin-gajame archyve neradau në vie-no Jono Misiûno-Þalio Velniotardymo protokolo. Dokumentaidingo kartu su Jonu Misiûnu.“

Susirinkæ á knygos pristaty-mà nebuvo tik pasyvûs klausy-tojai. Prisiminimais dalijosibuvæ rezistencinës kovos daly-viai, paþinojæ arba tik girdëjàapie Jonà Misiûnà-Þalià Vel-nià. Prisiminë anuos laikus Jo-no Misiûno bendraþygis Vy-tautas Kavaliauskas, paþinojæsjá asmeniðkai. Jis pasakojo, kadJonà Misiûnà-Þalià Velnià nekartà matæs, talkinæs jam lei-dþiant pogrindþio laikraðtëlá„Laisvei bundant“ ar „Tikruo-ju keliu“, tiksliai neatsimenàs.„Tai buvo aukðtaûgis vyras,tvirto sudëjimo ir në þymës bai-mës jo akyse! Jis atveþdavo jauparengtà pirmàjá laikraðtëlioegzemplioriø, ir patikëdavo jáman padauginti.“ Partizanøvado Alfonso Morkûno-Plie-no duktë Elvida Morkûnaitë-Èaplikienë prisiminë, kaip jostëvelis kartu su Jonu Misiûnu-Þaliu Velniu aptarinëdavo bû-simà veiklà, kokià taktikà rink-davosi. „Tai buvo dràsus, suma-nus ir nepalauþiamas þmogus“,–sakë E.Morkûnaitë-Èaplikienë.Apie dràsø Didþiosios Kovosapygardos vadà kalbëjo buvæspolitinis kalinys Alfonsas Slani-na, buvusi partizanø ryðininkëSalomëja Uþupienë.

Jonui Misiûnui-ÞaliamVelniui 1998 metais (po mir-ties) suteiktas Kario savanoriostatusas, 1997 metais – pulki-ninko laipsnis, LR Prezidentodekretu apdovanotas VyèioKryþiaus 2-jo laipsnio ordinu.Atminimo þenklai pastatytiKaiðiadoryse, Kaugonyse, Uk-mergës Mûðios parke. JonoMisiûno-Þalio Velnio pavardëáraðyta Partizanø koplytëlëjeKaiðiadoriø kapinëse. Aikðteiprie Kaiðiadoriø geleþinkeliostoties suteiktas Jono Misiûnovardas, 2012 metais Jonui Mi-siûnui suteiktas Kaiðiadoriømiesto Garbës pilieèio vardas.Tebus Jam savotiðkas pamink-las ir ði Stanislovo Abromavièiausbei Dariaus Juodþio knyga. Tai –aðtunta S.Abromavièiaus knygaapie rezistencijà Lietuvoje.

Susitikimà su knygos auto-riais ir jos pristatymà paávairi-no LPKTS miðraus choro „Il-gesys“, vadovaujamo B.Paula-vièienës, dainos ir renginio ve-dëjo, Kauno miesto savivaldy-bës Kultûros skyriaus specialis-to Viliaus Kaminsko interpreta-cijos bei padeklamuotos eilës.

Auðra ÐUOPYTËStanislovas Abromavièius

Darius Juodis

Ignatavièiaus sukurtame filme„Garibaldþio byla“.

1996 metais paraðë ir iðlei-do knygà „Sausio 13-oji – au-kos ir vilties diena“; 2000 me-tais iðleista jos antroji prisimi-nimø apie Dzûkijos partizanøkovas knyga „Brydë iðlieka netik pievoje“; Alytaus apskritiesliteratø klubo „Tëkmë“ alma-nache buvo atspausdinti Izabe-lës eilëraðèiai. 2005 metais pa-sirodë treèioji knyga „Paþadin-ta atmintis“, kurioje autorëgráþta á savo jaunystës dienas;2008 metais Izabelë padova-nojo dar vienà knygà „Prie vai-kystës slenksèio. PirmojoDruskininkø lietuviø vaikødarþelio metraðtis“ su áraðu:„Visi mes atëjome ið vaikystës,saugodami ir brandindami sva-jonæ palikti pëdsakà þemëje,kitø mintyse ir ðirdyse“.

Izabelë Skliutaitë-Nava-rackienë pripaþinta raðytoja,Lietuvos kaimo raðytojø sàjun-gos narë. 1997 metais Izabelë,Lietuvos delegacijos narë, daly-vavo Baltijos ir Ðiaurës ðaliø mo-terø konferencijoje Valmiero-je, dalyvavo kasmetinëje Lie-tuvos moterø lygos konferen-cijoje; 1999 metais – tarptau-tinëje konferencijoje Romoje„Molotovo–Ribentropo pak-to pasekmës Lietuvai“. Tensurengë dalá fotografijø paro-dos apie Dzûkijos partizanøkovas. Izabelei Skliutaitei-Na-varackienei „Uþ kilnø pavyzdáir veiklos bendruomenës labuipasiekimus“ buvo suteiktas1998 metø Pasaulio motersvardas, ji átraukta á þymiausiøpasaulio moterø Tarptautináþinynà. Uþ aktyvià veiklà bu-vo apdovanota Kembridþobiografijø centro aukso me-daliu. 2006 metø lapkrièio 22dienà LR Prezidentas apdo-vanojo Izabelæ Skliutaitæ-Navarackienæ Vyèio Kry-þiaus ordinu.

Iki ðiol Izabelë dalyvaujaTëvynës paþinimo draugijosveikloje, raðo straipsnius ámoksliná þurnalà „Tautotyrosmetraðtis“, mano, kad tautinësidëjos gaivinimas – svarbiau-sia. Sukaupusi didþiulæ biblio-tekà ir nepublikuotø svarbiødokumentø archyvà, rûpinasi,kad jie tarnautø Lietuvos kul-tûrai ir valstybingumo stiprini-mui. Jos gyvenimo pavyzdys irjos asmenybës ðiluma ir nuoðir-dumas, mokëjimas bûti dëkin-ga uþ iðtiestà rankà, pasakytàgerà þodá, ákvepia ir kelia.

Garbingo jubiliejaus progalinkime Jubiliatei dar daugdaug graþiø pavasariø, stipriossveikatos ir naujø kûrybiniø lai-mëjimø.

Prof. Ona VOVERIENË

(atkelta ið 4 psl.) Sanatorijos vyr. gydytojas

Gaidys padëjo prisiregistruoti.Pasibaigus sezoniniam darbuisanatorijoje, Druskininkø vaikødarþelio vedëja Z.Grigienë pri-ëmë jà vaikø auklëtoja. Vakari-næ vidurinæ mokyklà Izabelë bai-gë 1958 metais.

1959 metais pavasará susi-paþino su kà tik ið lagerio grá-þusiu politiniu kaliniu AdolfuNavaracku, iðtekëjo. 1960 me-tais gimë dukrelë Gintvilë. Vy-ras buvo persekiojamas saugu-mieèiø, negalëjo prisiregist-ruoti. Tik po ðeðeriø metø járeabilitavo. Jis gavo darbà pagalspecialybæ Paminklosaugos ins-titute. Adolfas Navarackas mi-rë 1994 metø vasario 13 dienà.

1964 metais Izabelë Nava-rackienë eksternu perlaikëvalstybinius egzaminus Kap-suko pedagoginëje mokykloje irgavo pradiniø klasiø mokytojosdiplomà; 1971 metais iðlaikë sto-jamuosius egzaminus á Ðiauliøpedagogikos instituto Pedagogi-kos psichologijos fakulteto iki-mokyklinio ugdymo specialybësneakivaizdiná skyriø. Jos diplo-minis darbas „Vaikø tarpas-meniniai santykiai 5–7 am-þiaus tarpsnyje“ Valstybinësegzaminø komisijos buvo pri-paþintas vienu geriausiø, aukð-tøjø mokyklø respublikiniamekonkurse jam buvo pripaþinta2-oji vieta. Iki pat 1980 metøji dirbo tame paèiame vaikødarþelyje „Àþuoliukas“. Taispaèiais metais Lietuvos laisvëslygos laikraðtëlyje „Vytis“ pa-skelbë straipsná apie savo mo-kytojà Konstantinà Bajerèiø irjo þûties aplinkybes. Tuoj patið darbo buvo atleista.

Artimiau susipaþino su Lie-tuvos laisvës lygos veikla, kar-tu su druskininkieèiu F. Bak-ðiu siuntë siuntinius kalintiemsA.Terleckui, B. Gajauskui,A.Peèeliûnui. Susiraðinëjo supolitiniais kaliniais Auðrënai-tës, Izokaitës ir A.Juraitës sla-pyvardþiais. 1987 metais ji da-lyvavo Lietuvos laisvës lygosorganizuotame mitinge prieÐv. Onos baþnyèios. Dramatið-komis Sausio 13-osios dieno-mis Izabelë su kitais druskinin-kieèiais budëjo prie Televizijosbokðto, buvo suþeista. Vëliauapdovanota Sausio 13-osiosmedaliu.

1990–1995 metais Izabelëbuvo Druskininkø miesto tary-bos, LPKTS Druskininkø fi-lialo narë. 1991-øjø rudená da-lyvavo antrojoje ekspedicijojeá Karagandà. Trejus metus va-dovavo buvusiø tremtiniø irpolitiniø kaliniø chorui, daly-vavo akcijoje „Kaliniai gráþta ákameras“, liudijo Eugenijaus

Gyvenimo prasmæ atradusikovoje uþ Tëvynës laisvæ

777772015 m. kovo 6 d. Nr. 9 (1127)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt

Tremtinys Kaina 0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2270 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Skelbimai

(2 litai)

Kvieèiame á patriotinio kino popietæKovo 12 d. (ketvirtadiená) 16 val. LPKTS salëje (Laisvës

al. 39, Kaune) rodysime Jono Vaitkaus filmà „Vienui vieni“.Maloniai kvieèiame.

Uþjauèiame

Kovo 8 d. (sekmadiená) 14 val. Kauno kultûros centre „Tau-tos namai“ (Vytauto pr. 79 / Kæstuèio g. 1 kampe) Kauno mið-kø ir aplinkos inþinerijos kolegijos ir Girioniø bendruomenësliaudiðkos muzikos kapela „Laumena“ (vad. Vladas Daknys)kvieèia á tarptautinæ kapelø ðventæ „Kaziuk, pagrok man val-sø“. Renginys nemokamas.

Alfonsas Radavièius1925–2015

Gimë Kruopiø k. Pavandenës parapijoje, dabar-tiniame Telðiø rajone. Kartu su savo broliu daly-vavo rezistencinëse kovose. 1945 m. suimtas ir nu-teistas. Kalëjo Sibiro lageriuose. Atgavæs laisvæ,1955 metais Èernogorske Krasnojarsko kr. sukû-rë ðeimà. Dar jaunystëje ágijæs staliaus profesijà, suja nesiskyrë visà gyvenimà. Daug metø vadovavoTelðiø RSO staliø brigadai. Visuomet buvo sàþi-ningas, doras ir principingas. Pasiþymëjo kaip ge-ras vadovas ir pavyzdingas ðeimos tëvas. Apdova-

notas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, sûnø ðeimas, gimines ir artimuosius.

LPKTS Telðiø filialas

Povilas Kazerskas1922–2015

Gimë Kauno r. Dangstyèiø k. 1946 m. suimtas,nuteistas ir ákalintas Magadano lageriuose.1956 m. reabilituotas gráþo á Lietuvà. Dirbo staty-bose. Sukûrë ðeimà, uþaugino sûnø ir dukterá. Nuo1996 m. buvo LPKTS Kauno filialo narys. Akty-viai dalyvavo filialo veikloje. Palaidotas Prienø r. Pakuonio kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame gimines ir artimuosius.

LPKTS Kauno filialas

Iðëjus á Vieðpaties namus áþymiam folkloristui, muzikospedagogui, Lietuvos laisvës kovø dalyviui ir geram bièiuliuiKazimierui Kalibatui, nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir arti-muosius.

Algimantas Miðeikis ir Zigmas Tamakauskas

Mirus mylimai þmonai, nuoðirdþiai uþjauèiame poetà Al-binà Slavickà.

LPKTS Vilkaviðkio filialas

Nepriklausomybës atkûrimo renginiai kovo 11 d. (treèia-diená) Kaune:

10 val. ðv. Miðios Kauno arkikatedroje bazilikoje (Vilniausg. 1). Dalyvaus Vytauto Didþiojo universiteto kamerinis mer-ginø choras.

10 val. ðv. Miðios Kauno Ðv. Mykolo Arkangelo (Águlos) baþ-nyèioje (Nepriklausomybës a. 14 A).

11 val. Kauno moksleiviø bei visuomeniniø organizacijø ei-sena nuo Kauno arkikatedros bazilikos ir Ðv. Mykolo Arkangelo(Águlos) baþnyèios á Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelá.

11.30 val. varpø muzikos koncertas Vytauto Didþiojo karomuziejaus sodelyje.

12 val. iðkilmingas minëjimas ir koncertas Vytauto Didþio-jo karo muziejaus sodelyje. Koncertuos Neda Malûnavièiûtë irOlegas Ditkovskis.

13 val. Kovo 11-osios Akto signatarø kapø lankymas Pet-raðiûnø ir Þemutiniø Kaniûkø kapinëse.

14 val. dokumentinis filmas „Nematomas frontas“ kino te-atre „Romuva“ (Laisvës al. 54).

20 val. vakaronë „Ðvæskime Laisvæ“ Nepriklausomybës aikð-tëje. Dalyvaus grupë „Marga muzika“, folkroko grupë „Ûkanose“.

Kovo 25 d. (treèiadiená) 10val. Varënos kultûros centreávyks Dainø festivalis „Dainos iðtremties“. Festivalio tikslas –prisiminti Lietuvos gyventojøtremtis, vykusias 1940–1953metais, paskatinti pasidomëti,kokias dainas dainavo tremty-je, kokie jausmai ir viltys joseatsispindëjo.

Festivalá organizuoja Tarp-tautinë komisija naciø ir sovie-tinio okupaciniø reþimø nusi-kaltimams Lietuvoje ávertintiir Varënos „Àþuolo“ gimnazi-jos Tolerancijos ugdymo cent-ras.

Dainø festivalyje „Dainosið tremties“ kvieèiami daly-vauti 5–12 klasiø mokiniai,mëgstantys, gebantys dainuo-ti, besidomintys Lietuvos isto-rija ir neabejingi istorinës at-minties puoselëjimui.

Iki kovo 10 d. registruoki-tës Varënos „Àþuolo“ gimna-zijos Tolerancijos ugdymocentre. Koordinatorë Rûta Ja-sevièienë: el. p. ruta.jasevicie-ne@gmail.com; tel. 8 68662 537.

Norintys dalyvauti renginy-je privalo uþsiregistruoti.

Stasë Pranienë1926–2015

Gimë Joniðkio r. Miknaièiø k. ûkininkø ðeimo-je, kurioje augo trys seserys ir brolis. 1947 m. buvoareðtuota, teista ir iðveþta á Archangelsko sr. Jog-rinlagà. Paskui buvo iðsiøsta á tremtá Krasnojarskokr. Ten iðtekëjo uþ likimo draugo. Gimë sûnus. ÁLietuvà gráþo 1962 m., apsigyveno Radviliðkyje.Dirbo statybose.

Palaidota Radviliðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus ir gimines.

LPKTS Radviliðkio filialas

Bronius Vaièius1932–2015

Gimë Skuodo r. Raudoniø k. Ginkluotos rezis-tencijos metu jø ûkyje buvo árengtas bunkeris, ku-riame slapstësi partizanai. Nepaisant kratø, parti-zanai nebuvo susekti. Baigæs Ylakiø vidurinæ mo-kyklà, dirbo mokytoju. 1951 m. kartu su seserimiZuzana ir tëvais iðtremtas á Krasnojarsko kr. Kras-noturansko r. Bielojarsko k. Tremtyje dirbo trak-torininku, sàskaitininku, kalviu. Ten vedë tremti-næ Eugenijà Vitkûnaitæ. 1959 m. kartu su tëvu,þmona ir 1,5 m. sûneliu gráþo á Lietuvà – Klaipëdà.Mokësi Kauno politechnikos instituto Klaipëdos vakariniame fakultete.Dainavo buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø chore „Atminties gaida“.

Nuoðirdþiai uþjauèiame ir linkime stiprybës þmonai, vaikams,giminëms ir artimiesiems.

Klaipëdos PKT sàjunga, choras „Atminties gaida“

Ðilutës rajono Gardamopagrindinëje mokykloje tvirtøvertybiniø nuostatø formavi-mas pagrástas pilietiðkumo ug-dymu, pagarbos tautai, mokyk-los tradicijoms, Lietuvos heral-dikai, valstybinëms ðventëmsformavimu. Graþi ir prasmingadraugystë mûsø mokyklà siejasu LPKTS Ðilutës filialo nariais,choru „Pamario aidas“.

Daug graþiø ir neáprastø ren-giniø mokykloje ir uþ jos ribøvyksta ðvenèiant valstybinesðventes, minint Gedulo ir Viltiesdienà, dalyvaujant LPKTS Ðilu-tës filialo susirinkimuose.

Jau prabëgo treji bendra-darbiavimo metai, kai mokyklosmokiniai kartu su profesionalaispaëmæ uþ rankos dainà atveda jàiki mûsø ðirdþiø. Dainà ne betkokià – dainà iðskaudëtà, dainàtarsi medá plaèiaðaká, ðaknimisáauganèià á kiekvieno sielà.

Ðvenèiant Vasario 16-àjàmokykla sulaukë garbingø sve-èiø – kolektyvo „Pamario ai-das“. Su jauduliu ðirdy moki-niai dainavo, ðoko, skaitë eilesapie apgintà ir iðsaugotà Lietu-vos laisvæ. Klausësi ðiø þodþiøir dainø mokiniai, mokytojai,atvykæ sveèiai. Ðilta ir jauku

Graþi eilë istorijos ilgoj kelionëj...pasidarë, kai ðalia þilagalviøchoristø atsistojo jaunystë irdainavo apie Tëvynæ brangià –ðalelæ Lietuvà, kraujuojanèiastautos þaizdas. Dëkojame „Pa-mario aido“ choristams, kuriedþiaugësi mûsø mokiniais ir kar-tu dainavo lietuviðkas dainas.

Vasario 21-àjà mûsø mo-kyklos bendruomenë dalyvavoLPKTS Ðilutës filialo ataskai-tiniame susirinkime. LPKTSÐilutës filialo pirmininkas An-tanas Balvoèius iðradingai pa-teikë ataskaità, paminëjo atlik-tus darbus, valdybos nariamssurasdamas graþiø þodþiø. Su-sirinkimo metu sprendëmedaug ir ávairiø problemø, ta-èiau þilagalviai ðypsodamiesilaukë mokiniø pasirodymo.

Vaikai suprato, kad turime pa-sirodyti labai gerai, nes gerbia-me buvusiø tremtiniø ir politi-niø kaliniø kanèià, meilæ Tëvy-nei. Juk nepalûþti buvusiemspolitiniams kaliniams ir trem-tiniams padëjo lietuviðka dai-na. Tad visi drauge – choras„Pamario aidas“, mokiniai irsusirinkæ filialo nariai – trau-kë ðirdþiai mielas dainas.

Ðie susitikimai, bendrosdainos, tremties istorijos pus-lapiai – nepakartojama patrio-tiðkumo ir pilietinio ugdymopamoka: tai, kà jaunas þmogus ið-sineð ðirdy, ilgai iðliks atminty...Regina TAMOÐAUSKIENË,

Gardamo pagrindinësmokyklos direktorë,

LPKTS Ðilutës filialo narë

88888 2015 m. kovo 6 d.Nr. 9 (1127) Tremtinys

Mûðio paminëjimas Kreke-navoje

Vasario 21 dienà Krekena-voje, Panevëþio rajone, ávykostudentø iniciatyva suorgani-zuotas minëjimas, kuriame pa-gerbti þuvæ Krekenavos ir ki-tø apylinkiø partizanai. NuoKrekenavos kultûros centrokartu þygiavome prie partiza-nø kapo, kur ávyko pagerbimoceremonija, buvo paðventintaskapas. Vëliau kultûros centrorûmuose Vytauto Didþiojouniversiteto istorikø kluboprezidentas Deimantas Rama-nauskas skaitë paskaità „Lie-tuva 1944–1953 metais“, Kre-kenavos muzikos mokyklosmergaièiø choras dainavo par-tizanø dainas.

Lietuva 1944–1953 metais.Partizaninio karo pradþia

1944 metø antrosios sovie-tø okupacijos pradþia. Lietu-voje tuo metu prieð sovietuspradëjo formuotis partizanø,arba „miðko broliø“ bûriai. Jiebuvo kovingai nusitekæ prieðnaujàjá okupantà ir siekë ne-leisti ásitvirtinti Lietuvoje. Di-delë dalis visos Lietuvos gy-ventojø kilo á ðá partizaniná ka-rà – vieni tiesiogiai, kiti kaippagalbininkai ar ryðininkai.Prieþastys buvo ávairios: norasapsaugoti savo draugus ir kitusþmones nuo raudonarmieèiøskriaudø bei svarbiausias sie-kis – atkuri Nepriklausomybæ(labai tikëta tuðèiais VakarøEuropos paþadais ateiti á pa-galbà). Visoje Lietuvoje vyraitraukësi á miðkus, formavo pir-muosius didesnius bûrius. Vë-liau buvo sukurtos pagrindinëspartizanø apygardos, centrali-zuotas valdymas, leista pogrin-dinë spauda.

Vyèio apygarda buvo ákur-

Skilvioniø mûðio 70-osioms metinëms

ta 1944 metø pabaigoje. Apy-gardai priklausë Panevëþio,Këdainiø ir Ukmergës apylin-kës. Pirmasis vadas – JuozasKriðtaponis, iki to laiko dirbæsTautos fronte. Ypaè prie Vy-èio apygardos sukûrimo prisi-dëjo Lietuvos laisvës armija(LLA).

1945 metø vasario 17 diena.Mûðis Skilvioniø miðke

Partizaninis karas ásiplies-kë ir Krekenavos apylinkëse.Geriausias liudininkas – kapasÐvenèiuliðkiø kapinëse Kreke-navoje, kuriame palaidotiLaisvës kovotojai. Ðiame kapepalaidoti partizanai priklausëVyèio apygardos Þibartoniø–Devinduoniø (didþioji dalis) irTrimito bûriams. Tikslus pa-laidotøjø skaièius neþinomas,jie þuvo 1945 metø vasario 17dienà paryèiais Skilvioniø mið-ke, á kurá karinei èekistinei ope-racijai vykdyti buvo pasiøstiNKVD vidaus kariuomenës261-ojo ðauliø pulko kareiviaibei NKVD Krekenavos vals-èiaus poskyrio stribai, galimaibuvo pasitelktas ir lëktuvas,apðaudæs ið oro. Operacijà vyk-dþiusiems kareiviams bei stri-bams susidûrus su gal 40 (ga-lëjo bûti ir maþiau) partizanøbûriu, uþvirë apie 6 valandastrukusi kova. Jiems tada vado-vavo Kazimieras Gailiûnas-Barzda. Partizanai buvo sugal-vojæ planà, kurá þinojo tik sky-rininkai (penketukas) ir vadas,kad uþpuolus raudonarmie-èiams ir stribams, reikia trauk-tis á miðkà rytuose. Pirmuosiuspuolimus „miðko broliai“ atrë-më (krito daug kareiviø, stribøir tik du partizanai), bet pradë-jus trûkti ðaudmenø, nuspren-dë pagal planà trauktis á rytus.Netikëtai pasaloje juos pasiti-ko kryþmiðkai iðstatyti sunkieji

kulkosvaidþiai, nuo kuriø kri-to 22 partizanai, tarp jø ir bû-rio vadas K. Gailiûnas-Barzda.Ið bûrio liko gyvi trys ar keturipartizanai (galëjo bûti ir dau-giau, du ið jø buvo pasiøsti á sar-gybà Skilvioniø pusëje, o kitas– R. Bundþiulis buvo iðdavi-kas, iðëjæs á NKVD, vienas bu-vo suimtas per kautynes). Bun-dþiulis namo ið bûrio iðëjo uþ-puolimo iðvakarëse, bet nuëjoá NKVD ir iðpasakojo, net pa-sakë pro kurià pusæ partizanaitrauksis.

Kova truko ilgai, nes sto-vyklavietë buvo puikiai áreng-ta. Stovëjo septyni lengviejikulkosvaidþiai, sargyba apka-suose, iðkasti 28 apkasai, ke-lios duobës pasislëpti, pastaty-tas modernus bunkeris.

Apie þuvusiø partizanøskaièiø tiksliø duomenø nëra.Viename ðaltinyje teigiama,kad þuvo 38, kitame – 22 par-tizanai. Taip pat tiksliai neáma-noma pasakyti, kiek stovyklo-je tuo laiku buvo partizanø,nes paminkle ið 37 paminëtøpartizanø trys þuvæ ir ten palai-doti vëlesniu laiku (netoli Po-ciûnëliø ir Rûtakiemio miðke-liø þuvo Vincas Deveikis-Bu-rokas ir J.Povilonis-Jûra; J. An-tanaitis þuvo 1949 metø birþe-lio 15 dienà). Taèiau þinome,kad stovykloje buvo 28 apkasai.

Dideliø nuostoliø patyrëNKVD – þuvo apie 150 enka-vedistø. Dalá jø greièiausiai nu-ðovë ið oro á partizanus ne itintaikliai ðaudæs lëktuvas.

Ði partizanø nesëkmë su-jaudino vietos partizanø bû-rius. Vadai pradëjo po truputikeisti stovyklavimo pobûdá irstengtis vienoje vietoje nebe-bûti dideliais bûriais, pavyz-dþiui, Rupûþëno bûrys.

DeimantasRAMANAUSKAS

Juozo Krikðtaponio bûrio partizanai

Vasario 20 dienà Tauragë-je, Prezidento gatvëje, buvu-sioje „ðubertinëje“, atidarytaTauragës kraðto muziejausTremtiniø ir politiniø kaliniøkanèiø namø ekspozicija. Atei-tyje planuojama rûsyje atkurtikarcerá ir bunkerá. Unikali ap-linka ir eksponatai liudija apieskausmingà lietuviø tautos pra-eitá – tremtá ir rezistencijà.

Buvusi NKVD bûstinëTauragëje – vienas garsiausiøvisoje Lietuvoje sovietinio ge-nocido paminklø. „Ðuberti-nës“ sienos mena baisias kan-èias, ðimtus sulauþytø likimø.

Dar 1995 metais tuometi-nio Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos Tauragësskyriaus pirmininko PranoRindoko iniciatyva nutarta ati-daryti skaudþiai praeièiai at-minti skirtà muziejø. Imtasirinkti eksponatus ir jau 1997metais tuometinis Kovø ir kan-èiø muziejus buvo atidarytasautentiðkame NKVD kalëji-mo pastate. Buvo skaièiuoja-ma per tûkstantá eksponatø.P. Rindoko ir jo dukters ZitosKnatauskienës tvarkomasmuziejus rûsyje veikë iki prasi-dedant pastato rekonstrukcijai.

Pirmo aukðto patalpø re-montas baigtas 2014 metais,Sveikatos apsaugos ministeri-jai skyrus finansavimà. Dar 55tûkstanèius litø projektui pa-rengti ir baldams pagaminti

Pristatyta skaudþià praeitámenanti ekspozicija

skyrë Tauragës rajono taryba.Tris ekspozicines ir edukacinæerdves sukûrë dizaineris JurgisGerulaitis.

Tarp eksponatø – ne vienasitin senas ir autentiðkas istori-nis daiktas. Pavyzdþiui, spaus-dinimo maðinëlë, kuria sovie-tiniais metais buvo spausdina-mi slapti atsiðaukimai, ávairûsið tremties parkeliavæ daiktai,siuvinëti paveikslai, buitiesárankiai, nuotraukos.

Muziejø siekiama sukurtipatrauklø ir informatyvø mo-kiniams. Ekspozicijà jau gali-ma aplankyti, pageidaujan-tiems rengiamos ekskursijos.

Ið Vilniaus á renginá atsku-bëjo Seimo nariai Stasys Ðed-baras ir Darius Petroðius.Muziejaus atidarymo metu pa-talpas paðventino TauragësÐvè. Trejybës baþnyèios kuni-gas Karolis Petravièius. Susi-rinkusiuosius sveikino Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjungos Tauragës filialopirmininkas Antanas Stankus.Rajono meras, drauge su Lie-tuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjungos pirmininku GviduRutkausku perkirpo juostelæ.

Nuoðirdþiai dëkota projek-to autoriams, muziejaus dar-buotojams ir visiems vienaip arkitaip prisidëjusiems kuriantmuziejø.

„Tauragës þiniø“ inf.Urtës Dràsutytës nuotraukos