2801 1.9 Fizikos BE Programa

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

sakymu Nr. V-1197

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Fizikos brandos egzamino programos (toliau Programa) paskirtis apibrti fizikos

brandos egzamino (toliau egzaminas) tikslus, struktr ir turin. Egzaminas yra valstybinis.

2.ProgramaparengtaremiantisViduriniougdymobendrosiomisprogramomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. sakymu Nr. V-269 (in., 2011, Nr. 26-1283).

3. Program sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokini gebjim grups;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino uduoties pobdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. fizikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. pagrindins formuls (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS4. Egzamino tikslas patikrinti ir vertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo

fizikos bendrj program pasiekimus, apraytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINI GEBJIM GRUPS5. Mokydamiesi fizikos mokiniai pltoja gamtamokslin kompetencij ir gyja ini, gebjim ir nuostat. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokini gebjimai skirstomi ias grupes: inios ir supratimas (emesnio lygio gebjimai), taikymas, problem sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas i gebjim grupi paaikinimas.

6.1. inias ir supratim mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrdami pagrindinius fizikos faktus, dsnius, svokas, fizikinius

dydius, procesus;

6.1.2. pateikdami fizikini reikini ir proces taikymo pavyzdi;

6.1.3. atpaindami ir vardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose, grafikuose ir diagramose objektus bei procesus;

6.1.4. apibdindami fizikinius reikinius, procesus, modelius;

6.1.5. paprasiausiais atvejais lentelje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku

ar diagrama;

6.1.6. atpaindami fizikinius dydius yminius simbolius ir atlikdami paprasiausius standartinius skaiiavimus.

6.2. Taikymo gebjimus mokiniai parodo standartinse situacijose:

6.2.1. aikindami reikinius remiantis fizikos ir kit moksl dsningumais;

6.2.2. nustatydami ir apibdindami reikini panaumus ir skirtumus;

6.2.3. klasifikuodami kelis tipus procesus, reikinius ir faktus atsivelgiant j

charakteristikas ir savybes;

26.2.4. taikydami fizikos dsnius pastamo konteksto kiekybinms ir kokybinms uduotims atlikti;

6.2.5. naudodami diagram, grafik, schem, brin ar model svokai, dydi sryiui ar

reikiniui paaikinti;

6.2.6. interpretuodami tekstin, lenteli ar grafin informacij vartoja fizikos svokas, dsningumus ir modelius;

6.2.7. tinkamai pasirinkdami reikminius odius informacijos paiekai internete;

6.2.8. formuluodami tyrimo hipotez;

6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tip (stebjim, eksperiment) ir priemones;

6.2.10. pagal apraym atlikdami tyrim;

6.2.11. gaudami ir apdorodami bandym rezultatus;

6.2.12. vertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas;

6.2.13. darydami duomenimis grstas ivadas.

6.3. Problem sprendimo gebjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepastam ir sudting aplinkybi ar reikia atsivelgti kelis veiksnius:

6.3.1. atpaindami moksliniais metodais sprendiamas problemas;

6.3.2. integruodami moksl inias ir dsningumus, reikalingus problemai sprsti;

6.3.3. formuluodami problemin klausim ir hipotez;

6.3.4. numatydami priemones ir planuodami tyrim hipotezei patikrinti;

6.3.5. darydami mokslo duomenimis ir faktais grstas ivadas, argumentuodami

sprendimus;

6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikim informacij isakytai nuomonei, nevienareikmiams problemini klausim atsakymams pagrsti;

6.3.7. taikydami mokslinius metodus problemoms sprsti (ianalizuoja problem, numato galimus sprendimo bdus, juos vertina ir pasirenka vien, sprendia, vertina sprendim);

6.3.8. vertindami mokslo ir technologij poveik aplinkai atsivelgiant ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. apibendrindami ir kritikai vertindami vairiuose informacijos altiniuose esam informacij apie fizikos mokslo atradimus, technologij pltot, aplinkosaug.

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebjimai nra traukti egzamino matric, taiau i gebjim grup neatsiejama nuo kit gebjim ir vertinama egzamino uduotyje. Gamtamokslinio komunikavimo gebjimus mokiniai parodo:

6.4.1. tinkamai vartodami fizikos svokas, dydi simbolius, matavimo vienetus;

6.4.2. sklandiai reikdami fizikini reikini supratim, aikiai dstydami mintis odiu irratu;

6.4.3. atsirinkdami ir apdorodami tekstin, skaitin ir grafin informacij apie fizikiniusreikinius;

6.4.4. tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami

informacij apie fizikinius objektus, procesus, dsningumus;

6.4.5. pritaikydami pateikiam informacij apie fizikinius reikinius tikslui ir adresatui.

7. Gebjimus iliustruojani klausim pavyzdiai pateikiami metodinje mediagoje, esanioje Ugdymo pltots centro ir Nacionalinio egzamin centro interneto svetainse.

8. Gebjimai atlikti tyrim ugdomi ir vertinami mokantis fizikos mokykloje. Egzamino metu praktikai netyrinjama, taiau gytus tyrimo gebjimus mokiniai gali pritaikyti atlikdami egzamino uduotis. Pavyzdiui, pagal pateikt tyrimo apraym ir jo rezultatus mokiniai turi gebti pagrsti tyrimo eig, apdoroti (susisteminti) duomenis ir apibendrinti rezultatus, vertinti paklaidas, padaryti ivadas.

9. Reikalavimai mokini ini ir supratimo, taikymo ir problem sprendimo gebjimams priklauso nuo pasiekim, aprayt bendrojo ar iplstinio kurso programose ir skiriasi isamumu ir sudtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, k reikia gebti, inoti ir suprasti norint skmingai ilaikyti egzamin.

3IV. EGZAMINO MATRICA10. Egzamino matricos paskirtis utikrinti proporcing egzamino uduoties tak paskirstym pagal dalyko veiklos sritis, gebjim grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelje.

1 lentel. Egzamino matricaVeiklos sritysGebjim grupsUduoties takai,

proc.

inios ir

supratimasTaikymasProblemsprendimasI visoI j i

bendrojo kurso

Metodologiniai

fizikos klausimai62

Judjimas ir jgos25301012

Makrosistemfizika101546

Elektra ir

magnetizmas2025810

Svyravimai ir

bangos25301012

Modernioji fizika101546

iuolaikins

astronomijos pagrindai2512

I viso, proc.30502010040

11. Egzamino uduotyje apytiksliai 40 proc. uduoties tak atitinka bendrj fizikos kurs,

60 proc. iplstin (paklaida 2 proc.).12. U atsakymus uduoties klausimus galima surinkti apytiksliai 100 tak (paklaida 5proc.).

13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek uduoties tak procentais skiriama kiekvienaiveiklos sriiai, iskiriant bendrojo kurso klausimams tenkani dal. Pavyzdiui, veiklos srities

Judjimas ir jgos klausimams bus skirta i viso nuo 25 iki 30 proc. uduoties tak, i j bendrojo kurso klausimams 1012 proc. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procent tak skiriama atskiroms gebjim grupms vertinti: ini ir supratimo 30 proc. uduoties tak, taikymo gebjimams 50 proc., problem sprendimo gebjimams 20 proc. is tak santykis pagal galimyb turt bti taikomas ne tik visai uduoiai, bet ir kiekvienai veiklos sriiai. Metodologini fizikos klausim veiklos sritis skirta tyrim gebjimams egzamino uduotyje apibrti. Tyrim turinys apibrtas kitose veiklos srityse. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 20 proc. uduoties tak.

V. EGZAMINO UDUOTIES POBDIS14. Egzamino uduot sudaro atskiras vientisas klausim rinkinys su egzamino formulmis (2 priedas) ir atsakym lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakym lapas. Visi sprendimams reikalingi fizikiniai dydiai pateikiami kiekviename klausime.

15. Egzamino uduoties klausim pobdis:

15.1. Klausimaisupasirenkamaisiaisatsakymais.Pateikiamiketuripasirenkamieji atsakymai, i kuri vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas klausim su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 taku.

15.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Trumpojo atsakymo klausimai yra dviej tip. Pirmo tipo klausimai tikrina fizikini dydi matavimo vienet inojim. Vienas teisingai atsakytas

4matavimo vienetas vertinamas 1 taku. Antro tipo klausimai yra nesudtingi udaviniai, kuri atsakymas tikslus skaiius. Teisingas atsakymas taip pat vertinamas 1 taku.

15.3. Struktriniai klausimai. Juos sudaro klausimai, susij su pagrindine bendra informacija, pateikta struktrinio klausimo pradioje. vadin informacija pateikiama tekstu, bet gali bti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentelmis ir pan. Struktrin klausim sudarantys klausimai turi bti nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusij su prie tai pateiktais atsakymais. Atsakant klausimus, kuriuose reikia apskaiiuoti fizikin dyd, pirmiausia uraoma / ivedama fizikinio dydio apskaiiavimo formul, tik paskui atliekami skaiiavimai. Jei atsakymas pateiktas be formuls, jis vertinamas 0 tak. Apskaiiavus fizikini dydi vertes, btina nurodyti j matavimo vienetus. Struktrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno j sudaranio klausimo.

16. Orientacin egzamino uduoties struktra ir apibdinimas pateikiami 2 lentelje. Galutin egzamino uduoties struktra (jei skiriasi nuo orientacins) pateikiama egzamino

uduoties aprae ne vliau kaip iki einamj met sausio 15 d.

2 lentel. Orientacin egzamino uduoties struktraEgzamino uduoties struktraApibdinimas

I dalisKlausimai su pasirenkamaisiais atsakymais

30 klausim (30 tak).

II dalisTrumpojo atsakymo klausimai

10 klausim (10 tak), i kuri penkitikrina fizikini dydi matavimo vienet inojim (5 takai).

III dalisStruktriniai klausimai

78 klausimai (apie 60 tak).

I viso takApie 100 tak.

Atsakym lapasVertinami tik atsakym lape pateikti sprendimai ir

atsakymai.

Papildomi fizikiniai dydiaiVisi fizikiniai dydiai, reikalingi sprendimams,

pateikiami kiekviename klausime.

17. Orientacin egzamino trukm 3 val. Egzamino data, priemons, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakym lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzamin organizavimo ir vykdymo tvarkos aprae ne vliau kaip iki einamj met sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzamin laikiusi mokini darbai koduojami ir vertinami takais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvien darb vertina ne maiau kaip du vertintojai. Jei j vertinimas skiriasi, galutin sprendim dl vertinimo priima treiasis vyresnysis vertintojas.

19. Minimali egzamino ilaikymo tak rib nustato ir tvirtina brandos egzamin vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiek egzamino ilaikymo tak rib, laikomi egzamin ilaikiusiais. Preliminari egzamino ilaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino uduoties bendrojo kurso klausim tak sumos. Egzamine ji bt 16 tak.

Fizikos brandos egzamino programos

1 priedas

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI1. Fizikos brandos egzamino (toliau egzaminas) reikalavimai mokini inioms ir gebjimams pateikiami pagal tas paias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo fizikos bendrojoje programoje. Veiklos sritys:

1.1. metodologiniai fizikos klausimai;

1.2. judjimas ir jgos;

1.3. makrosistem fizika;

1.4. elektra ir magnetizmas;

1.5. svyravimai ir bangos;

1.6. modernioji fizika;

1.7. iuolaikins astronomijos pagrindai.

2. Metodologini fizikos klausim srityje apibrti reikalavimai mokini inioms ir gebjimams taikomi visose kitose veiklos srityse.

3. Egzamino reikalavimai mokini inioms ir gebjimams pateikti io priedo 1 lentelje. Reikalavimai pagal bendrojo kurso program, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose pagal bendrojo kurso program rayta tik tai, k mokiniai privalo inoti ir suprasti, gebti geriau / daugiau, negu aprayta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal iplstinio kurso program apima reikalavimus pagal bendrojo kurso program. Reikalavimuose pagal iplstinio kurso program rayta tik tai, k mokiniai privalo inoti ir suprasti, gebti geriau / daugiau, negu aprayta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso program. Lentelje taip pat nurodyti tiriamieji darbai, kuriuos atliekant mokinio gyti gebjimai yra vertinami egzamino metu. Nurodant reikalavimus, keliamus mokini pasiekimams, vartojami tokie terminai:

3.1. apibdinti svok / fizikin dyd pateikti apibrim, nurodyti, ar tai skaliarinis, ar vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis apskaiiuojamas, kokiais vienetais matuojamas, apibrti jo SI sistemos matavimo vienet;

3.2. apibdinti reikin aprayti jo poymius ir slygas, kuriomis jis pasireikia, pateikti pasireikimo ir taikymo pavyzdi;

3.3. paprasiausiais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia atlikti vien standartin operacij, kai nereikia vien matavimo vienet paversti kitais;

3.4. nesudtingais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia atlikti 23 veiksmus,

bet nereikia vien matavimo vienet paversti kitais;

3.5. paprasiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydio santykins paklaidos;

3.6. taikyti formul reikia gebti rasti bet kur j einant dyd. Pavyzdiui, taikytiformul

s vt, reikia, kad reikia gebti taikyti ir formules v s , t s .t v1 lentel. Egzamino reikalavimai

MINIMALS

REIKALAVIMAIREIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMREIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

I. METODOLOGINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI

1.1. Formuluoti tyrimo hipotez.

1.2. Pasirinkti tyrimo priemones.

1.3. Suplanuoti fizikin tyrim.

1.4. Nustatyti matavimo prietais1.4. Mokti matuoti

2MINIMALS


padalos vert.slankmaiu.

1.5. Apdoroti bandym rezultatus.1.5. Analizuoti ir interpretuoti

bandym rezultatus.

1.6. Apskaiiuoti absoliutines ir paprasiausias santykines paklaidas.

1.7. Daryti paprasiausias tiesiogines ivadas.1.7. Daryti duomenimis pagrstas ivadas.1.7. Daryti mokslo

duomenimis ir faktais pagrstas ivadas, argumentuoti sprendimus.

1.8. Apibrti ir skirti vektorinius bei

skaliarinius dydius.

1.9. Sudti ir atimti vektorius, kai jie lygiagrets.1.9. Sudti ir atimti vektorius, kai jie nukreipti bet kokiu kampu.

1.10. Rasti vektori projekcijas, kai vektoriai lygiagrets ir statmeni koordinai aiai.1.10. Rasti vektoriprojekcijas.

1.11. Braiyti ir analizuoti vairi fizikini dydi tarpusavio priklausomybs grafikus nesudtingais atvejais.1.11. Braiyti ir analizuoti vairi fizikini dydi tarpusavio priklausomybs grafikus.

1.12. Mokslinius atradimus vertinti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.1.12. Pateikiant pavyzdi paaikinti fizikos mokslo atradim reikm ir mokslo ini absoliutumo ir slygikumo aspektus.

II. JUDJIMAS IR JGOS

2. Kinematika

2.1. Apibdinti atskaitos sistem, keli, poslink, momentin greit, vidutin greit, pagreit.2.1. Apibdinti inercin ir neinercin atskaitos sistemas.

2.2. Paprasiausiais atvejais tiesiai ir tolygiai judanio kno judjimui taikyti

sformul v .t2.2. Taikyti koordinats, greiio ir poslinkio lygtis nesudtingiems tiesiaeigio tolyginio judjimo udaviniams sprsti.2.2. Taikyti koordinats, greiio ir poslinkio lygtis tiesiaeigio tolyginio judjimo udaviniams sprsti.

2.3. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judjimo atveju vidutiniam greiiui apskaiiuoti taikyti formul2.3. Taikyti koordinats, greiio, pagreiio ir poslinkio lygtis nagrinjant tiesiaeig tolygiai kintam judjim ir sprendiant2.3. Taikyti koordinats, greiio, pagreiio ir poslinkio lygtis nagrinjant tiesiaeig tolygiai kintam judjim ir

3MINIMALS


vvid . s / t, paprasiausiais tolygiai greitjanio judjimo atvejais apskaiiuoti kno greit,

v vpagreit (a 0 ) irta t 2poslink (s v t x ).x 0 x 2udavinius kai kno judjimo ir koordinai aies kryptys sutampa.sprendiant udavinius.

2.4. Nubraiyti tiesiai ir tolygiai judanio kno poslinkio priklausomybs nuo laiko grafik ir pagal j nustatyti greit.2.4. Nubraiyti tiesiai ir tolygiai judanio kno koordinats priklausomybs nuo laiko grafik ir pagal j nustatyti greit.

2.5. Nubraiyti tiesiai ir tolygiai kintamai judanio kno greiio grafik ir pagal j nustatyti pagreit.2.5. Pagal tiesiai ir tolygiai kintamai judanio kno greiio grafik nustatyti poslink ir nueit keli.

2.6. Nubrti tiesiai ir tolygiai kintamai judanio kno pagreiio priklausomyb nuo laiko.

2.7. Apibdinti laisvj kritim ir apskaiiuoti emyn krintanio kno greit ir nueit keli.2.7. Taikyti koordinats, greiio, pagreiio ir poslinkio lygtis nagrinjant vertikaliai auktyn mesto kno judjim ir laisvj kn kritim.2.7. Taikyti koordinats, greiio, pagreiio ir poslinkio lygtis nagrinjant vertikaliai emyn mesto kno judjim, kai nra oro pasiprieinimo.

2.8. Apibdinti horizontaliai mesto kno trajektorij ir nurodyti pagreiio krypt.2.8. Apskaiiuoti i tam tikro aukio horizontaliai mesto kno lkio tol, laik, judjimo greit bet kuriuo momentu.

2.9. Apibdinti kampu horizont mesto kno trajektorij, nurodyti pagreiio krypt, apskaiiuoti didiausi pakilimo aukt, lkio nuotolir judjimo greit bet kuriuo

momentu.

2.10. Nurodyti tolygiai apskritimu judanio kno greiio ir pagreiio kryptis.2.10. Apibdinti ir apskaiiuoti tolygiai apskritimu judanio kno greit (v 2R ) , period, danT( f 1 ) ir centrin pagreitT2.10. Apibdinti kampin tolyginio judjimo apskritimu greit ir taikyti formul jam apskaiiuoti.

4MINIMALS


v 2(a ) .R

2.11. Sprsti kinematikos udavinius apie judanias viena kitos atvilgiu inercines atskaitos sistemas.

3. Jgos

3.1. Apibdinti jg.3.1. Apibdinti mas ir jg atstojamj.3.1. Aprayti, kaip tiesiogiai imatuoti mas (lyginant kno inertikum su mass etalonu).

3.2. Pateikti inercijos reikinio pasireikimo pavyzdi.3.2. Aprayti, kaip pateiktuose pavyzdiuose pasireikia inercija.

3.3. Savais odiais nusakyti I, II ir III Niutono dsnius. Paprasiausiais atvejais taikyti II Niutono

dsn ( ma).F 3.3. Suformuluoti ir nesudtingais atvejais taikyti I, II ir III Niutono, Huko ir gravitacijos dsnius.3.3. Taikyti I, II ir III Niutono, Huko ir gravitacijos dsnius udaviniams sprsti.

3.4. Pavaizduoti kn veikianias jgas pagal mastel. Rasti atstojamj jg brinyje, kai jgos isidsiusios vienoje tiesje.3.4. Rasti atstojamj jg brinyje, kai jgos isidsiusios ne vienoje tiesje.

3.5. Apibdinti ir pavaizduoti brinyje:

sunkio jg F mg,

trinties jg F = N, tamprumo jg F = kx.3.5. Apibdinti, analizuoti jg dydio priklausomyb nuo skirting veiksni ir pavaizduoti brinyje:

sunkio jg F mg,

svorio jg P m(g a), trinties jg F = N, tamprumo jg F = kx,

visuotins traukos jgF G m1m2 ,R 2 Archimedo jg F skVg.3.5. Apibdinti ir palyginti rimties, slydimo ir riedjimo trinties jgas.

Taikyti formul m( g a)P udaviniams sprsti.

3.6. Atlikti spyruokls standumo ir slydimo trinties jgos tyrimus.3.6. Atlikti keli jg veikiamo kno pusiausvyros tyrim (jg momentai nenagrinjami).

3.7. Apibdinti nesvarum.

3.8. Laisvojo kritimo pagreiiui apskaiiuoti taikyti

5MINIMALS


formul g G

M. (R r) 2

3.9. Taikyti formul pirmajam kosminiam greiiui apskaiiuoti v1 Rg .

4. Tverms dsniai mechanikoje

4.1. Apibrti kno judesio kiekkaip jo mass ir greiio sandaugp mv.

4.2. Suformuluoti judesio kiekio tverms dsn udarajai sistemai ir taikyti j dviem knams, judantiems viena tiese, kai nra iorini jg(m v m v m v m v ).1 01 2 02 1 1 2 24.2. Pritaikyti judesio kiekio tverms dsn dviem knams, judantiems ploktumoje, kai nra iorini jg.

4.3. Apibrti jgos impuls kaip jgos ir laiko pokyio sandaug ir taikyti formul nesudtingiems udaviniams sprsti.4.3. Susieti jgos impuls su

judesio kiekio pokyiu( t mv). Taikyti sryFudaviniams sprsti.

4.4. Apibdinti reaktyvj judjim.

4.5. Apibdinti tamprj ir netamprj smg ir taikyti jam judesio kiekio tverms dsn, kai nereikia atsivelgti energijos nuostolius.4.5. Ianalizuoti smg ir taikyti jam energijos ir judesio kiekio tverms dsnius. Nurodyti, kad netampraus smgio metu dalis arba net

visa mechanin energija virsta kitomis energijos rimis.

4.6. Paprasiausiais atvejais, kai jgos ir poslinkio

kryptys sutampa, taikyti mechaninio darbo formul A Fs.4.6. Taikyti mechaninio darbo formul A Fs cos , kai jgos ir poslinkio vektoriai lygiagrets.4.6. Taikyti darbo formul.

4.7. Apibdinti darb kaip energijos pokyio mat.

4.8. Apibdinti kinetin energij kaip kno judjimo energij ir paprasiausiais atvejais j apskaiiuoti

mv2taikyti formul Ek .

24.8. Nesudtingiems udaviniams sprsti taikyti kinetins energijos teorem ( A Ek 2 Ek1 ).4.8. Taikyti kinetins

energijos teorem udaviniams sprsti

4.9. Apibdinti gali kaip darb, atlikt per laiko4.9. Taikyti galios formul nesudtingiems udaviniams sprsti.4.9 Taikyti galios formul udaviniams sprsti.

6MINIMALS


vienet, ir paprasiausiais atvejais j apskaiiuoti

taikant formul N A .t

4.10. Apibdinti kno potencin energij kaip sveikos energij.

4.11. Apibdinti sunkio jgos veikiamo kno potencin energij ir paprasiausiais atvejais j apskaiiuoti (E p mgh).4.11. Taikyti sunkio jgos veikiamo kno potencins energijos apskaiiavimo formul nesudtingiems udaviniams sprsti.4.11. Taikyti sunkio jgos veikiamo kno potencins energijos apskaiiavimo formul udaviniams sprsti.

4.12. Taikyti itemptos / suspaustos spyruokls potencins energijos formulkx2E p udaviniams sprsti.2

4.13. Taikyti potencins energijos

pokyio ir darbo sry( A E p1 E p 2 ) nesudtingiems

udaviniams sprsti.4.13. Taikyti potencins energijos pokyio ir darbo sry udaviniams sprsti.

4.14. Suformuluoti mechanins energijos tverms dsn ir j taikyti nesudtingiems udaviniams sprsti.4.14. Mechanins energijos tverms dsn taikyti udaviniams sprsti.

4.15. Apibdinti naudingumo koeficient ir taikyti jo apskaiiavimo

formul An 100%Avpaprasiausiems udaviniams sprsti.4.15. Taikyti formul naudingumo koeficientui apskaiiuoti, nesudtingiems udaviniams sprsti.4.15. Taikyti formul naudingumo koeficientui apskaiiuoti.

4.16. Analizuoti tik dviej surit kn judjim horizontaliai (pvz., traktorius tempia priekab).4.16. Analizuoti keli surit kn judjim.

4.17. Analizuoti kn judjim nuoulnija ploktuma.

III. MAKROSISTEM FIZIKA

5. Molekulins kinetins teorijos pagrindai

5.1. Nusakyti pagrindinius molekulins kinetins teorijos teiginius ir pateikti juos rodani reikini5.1. Apibdinti Brauno judjim, difuzij.

7MINIMALS


pavyzdi.

5.2. Apibdinti mediagos tank ir paprasiausiais atvejais taikyti formul m jam apskaiiuoti.V5.2. Taikyti formules mediagos molio masei M m0 N A , atomo (molekuls) masei, mediagos kiekiui, atom (molekuli) skaiiui

N m N , atom (molekuli)M Akoncentracijai n N apskaiiuoti.V5.2. Eils tikslumu apskaiiuoti atom ir molekuli matmenis.

5.3. Apibdinti slg, kaip jg veikiani ploto vienetp F .S5.3. Paaikinti duj slgio susidarym.5.3. Taikyti pagrindin molekulins kinetins dujteorijos lygt p 1 m nv 23 0udaviniams sprsti.

5.4. Apibdinti ilumins pusiausvyros bsen.

5.5. Apibdinti absoliutin temperatr, urayti ir taikyti jos sry su temperatra, ireikta C (T t 273).5.5. Taikyti molekuls vidutins kinetins energijos

sry su absoliutine

temperatra E 3 kTk 2udaviniams sprsti.

5.6. Apibdinti idealij duj model, bsenos parametrus, urayti idealij duj bsenos lygtpV m RT ir taikyti jMpaprasiausiems

udaviniams sprsti.5.6. Taikyti idealij duj bsenos lygt nesudtingiems udaviniams sprsti.5.6. Apibdinti dujose vykstanius izoprocesus, urayti j dsnius ir taikyti udaviniams sprsti, nubraiyti izoproces grafikus.

5.7. Atlikti izoproces tyrim.

5.8. Nurodyti kietj kn mechanines savybes (tamprumas, trapumas), apibdinti deformacij ris.5.8. Apibdinti kristalinius ir amorfinius knus ir j savybes (vidin sandar, lydymsi, savybi priklausomyb nuo krypties).

5.9. Apibdinti absoliutin pailgjim, santykinpailgjim ( l ),0l0mechanin temp ( F ),S

8MINIMALS


tamprumo modul, tamprumo ir stiprumo ribas. Taikyti i dydi apskaiiavimo formules.

5.10. Paaikinti mechaninio tempio diagram.

5.11. Suformuluoti Huko dsn ( E 0 ) ir taikyti j udaviniams sprsti.

5.12. Eksperimentikai nustatyti gumos tamprumo modul.

5.13. Apibdinti soiuosius garus ir paaikinti j slgio priklausomyb nuo temperatros ir trio.

5.14. Apibrti skysio virimo slyg.

5.15. Nusakyti oro drgms reikm mogui ir jo aplinkai.5.15. Apibdinti santykins oro drgms ir absoliutins drgms svokas. Apskaiiuoti santykin oro drgm( p 100% 100%).p0 0

5.16. Pateikti drkinimo, skysi paviriaus tempio ir kapiliarini reikini pasireikimo pavyzdi gamtoje, buityje ir technikoje.5.16. Apibdinti ir eksperimentikai nustatyti skysio paviriaus tempio koeficient.

5.17. Imatuoti ir apskaiiuoti paviriaus tempio jgF l.

5.18. Paaikinti drkinimo reikin.

5.19. Taikyti formul p gh skysio stulpelio slgiui apskaiiuoti.

5.20. Paaikinti kapiliarinius

reikinius ir taikyti formulh 2 skysio pakilimograukiui kapiliare apskaiiuoti.

9(12 )

naudingumo koeficiento

10MINIMALS


6.12. Pateikti atsinaujinani ir neatsinaujinani energijos altini pavyzdi, pagrsti btinyb efektyviai naudoti energij ir silyti kaip to siekti buityje.6.12. Apibdinti energetini resurs (hidroenergetini, chemini, branduolini bei alternatyvij vjo, Sauls, geotermini ir kt.) Lietuvoje ir emje problemas, energijos gamybos bei naudojimo technologinius ir ekologinius aspektus.6.12. Apibdinti vairi energijos altini (hidroenergetini, chemini, branduolini bei alternatyvij vjo, Sauls, geotermini ir kt.) pranaumus ir trkumus. Silyti bd, kaip efektyviai naudoti energij.

IV. ELEKTRA IR MAGNETIZMAS

7. Elektrostatika

7.1. Apibdinti elektros krvi ris, j sveik, elementarj krv.7.1. Paaikinti kn elektrinim.

7.2. Suformuluoti ir taikyti krvio tverms dsn.

7.3. Suformuluoti ir paaikinti

Kulono dsn, taikyti takini krvisveikos jgos formul F k q1q2r 2nesudtingiems udaviniams sprsti.7.3. Taikyti Kulono dsn udaviniams sprsti.

7.4. Apibrti mediagos santykin dielektrin skvarb F0 ir taikyti formul sprendiantFudavinius.7.4. Apibrti mediagos santykin dielektrin skvarb E0 ir taikyti formulEsprendiant udavinius.

7.5. Apibdinti elektrinio lauko stipr kaip jg, veikiani vienetin teigiamkrv (E F ), nustatyti joqkrypt.

7.6. Apibdinti elektrinio lauko jg linijas. Jomis naudojantis, pavaizduoti elektrinius laukus.

7.7. Taikyti elektrini lauksuperpozicijos princip.

7.8. Taikyti formul darbui, perkeliant krv vienalyiame elektriniame lauke, apskaiiuoti ( A qEd ).

7.9. Apibrti lauko tako

11MINIMALS


potencial kaip darb, kur reikia atlikti perkeliant teigiam vienetin krv i

begalybs t tak ( Wp ).qApibdinti potencial skirtum.

7.10. Sprsti udavinius naudojantis formule

E U , kai laukas yradvienalytis.

7.11. Paaikinti, kas vyksta metale, esaniame elektrostatiniame lauke. Nurodyti, kad metaluose elektrostatinio lauko stipris visuomet lygus nuliui.

7.12. Paaikinti, kas vyksta dielektrike, esaniame elektrostatiniame lauke.

7.13. Apibdinti elektrin talp, kondensatorius. Taikyti formules elektrinei talpai C q /U ,C 0 S apskaiiuoti.d7.13. Paaikinti, kad krautas kondensatorius turi energijos, ir mokti j apskaiiuoti

CU 2(W ).2

7.14. Apskaiiuoti nuosekliai

( 1 1 1 ... 1 ) irC C1 C2 Cnlygiagreiai

(C C1 C2 ... Cn ) sujungt kondensatori talp, krv ir tamp.

8. Nuolatin srov

8.1. Apibdinti elektros srov kaip krypting elektringj daleli judjim.A8.1. Apibdinti tamp (U q ),elektros srovs stipr (I q / t) ,

savitj var, laidininko

var (R l ), altinio elektrovarS8.1. Apibdinti altinio vidins varos poveik elektros srovs stipriui ir tampai udaroje grandinje.

12MINIMALS


A(E pa ). Taikyti formulesqnesudtingiems udaviniams sprsti.

8.2. Suformuluoti ir taikyti

Omo dsn grandins daliai

(I U ) paprasiausiemsRudaviniams sprsti.8.2. Taikyti Omo dsn grandins daliai. Nusakyti Omo dsn paprasiausioms udaroms

grandinms (I E ).R r8.2. Taikyti Omo dsn udarai

grandinei udaviniams sprsti.

8.3. Paaikinti laidinink jungimo bdus, ir paprasiausiais atvejais, kai laidininkai sujungti tik nuosekliais arba tik lygiagreiai, taikyti nuoseklaus (I I1 I 2 ,U U1 U 2 , R R1 R2 ) ir lygiagretaus (I I1 I 2 , U U1 U 2 ,1 1 1 ) jungimoR R1 R2dsnius.8.3. Taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dsnius paprasiausioms miriai sujungtoms grandinms.8.3. Taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dsnius miriai sujungtoms grandinms.

8.4. Braiyti paprasiausias elektros grandini schemas, pavaizduoti elektros grandins elementus: altin, vartotojus (rezistori, skambut, lemput), ampermetr, voltmetr, jungikl.8.4. Braiyti nesudtingas elektros grandini schemas, pavaizduoti elektros grandins elementus.8.4. Braiyti elektros grandini schemas, pavaizduoti elektros grandins elementus.

8.5. Apibdinti pagrindinius elektros energijos altinius. Nurodyti, kad tekant srovei laidininke isiskiria iluma. Apskaiiuoti srovs darb ir gali naudojantis

formulmis A IUt,P A .t8.5. Aprayti energijos virsmus elektros grandinse. Paaikinti, kodl tekant srovei laidininke isiskiria iluma. Apskaiiuoti srovs darb ir gali.

8.6. Imatuoti srovs stipr ir tamp.8.6. Eksperimentikai nustatyti altinio elektrovar ir vidin var.

8.7. Nurodyti, kas pernea krv vairiose terpse: metale,

13MINIMALS


vakuume, puslaidininkiuose,

elektrolit tirpaluose ir dujose.

8.8. Nubrti ir paaikinti srovs stiprio priklausomybes nuo tampos vairiose terpse.

8.9. Apibdinti puslaidininkinio diodo

savybes, diodo ir tranzistoriaus

taikym.

8.10. Suformuluoti ir taikyti udaviniams sprsti elektrolizs dsn (m kIt), nurodyti, kur pritaikoma elektroliz.

9. Magnetinis laukas

9.1.Apibdinti magnet sveik.9.1. Apibdinti magnetin lauk.9.1. Apibdinti magnetin indukcij, magnetin sraut.

9.2. Paaikinti magnetinio lauko poveik laidininkui, kuriuo teka elektros srov. Taikyti kairiosios rankos taisykl ir formulF BIl sin udaviniams sprsti.

9.3. Paaikinti, kaip juda magnetiniame lauke elektringosios dalels, taikyti kairiosios rankos taisykl (Lorenco jga) ir formulF qvBsin udaviniams sprsti.

9.4. Apibdinti mediag magnetines savybes. Apibrti santykin magnetin skvarb B .B0

9.5. Apibdinti elektromagnetins indukcijos reikin. Pateikti jo taikymo pavyzdi.9.5. Apskaiiuoti magnetin sraut BS cos , taikyti Lenco taisykl, formuluoti ir taikyti elektromagnetins in-

dukcijos dsn E N t

14MINIMALS


udaviniams sprsti.

9.6. Apibdinti saviindukcijos reikin, rits induktyvum,

taikyti formul E L Itsaviindukcijos elektrovaros

dydiui apskaiiuoti.

LI 29.7. Taikyti formul W 2rits magnetinio lauko

energijai apskaiiuoti.

V. SVYRAVIMAI IR BANGOS

10. Mechaniniai svyravimai ir elektromagnetiniai virpesiai

10.1. Apibdinti svyravimus ir pateikti svyravim pavyzdi.10.1. Apibdinti laisvuosius ir

priverstinius svyravimus.10.1. Apibdinti harmoninius

svyravimus.

10.2. Apibdinti svyravimo amplitud, period, dan. Paprasiausiais atvejais juos apskaiiuoti.10.2. Apibdinti kampin dan ir taikyti formul 2f jam apskaiiuoti.10.2. Apibdinti svyravim faz ir taikyti formul t jai apskaiiuoti.

10.3. Pavaizduoti svyravimus grafikai. Urayti svyruojanio kno koordinats priklausomybs nuo laiko lygt x xm cos t .10.3. Urayti svyruojanio kno greiio ir pagreiio priklausomybs nuo laiko lygtis.

10.4. Apibdinti matematin svyruokl. Taikyti matematins svyruokls periodo formulT 2l nesudtingiemsgudaviniams sprsti.10.4. Taikyti matematins svyruokls periodo formul udaviniams sprsti.

10.5. Taikyti kno, pritvirtinto prie tamprios spyruokls, svyravimperiodo formul T 2 m knesudtingiems udaviniams sprsti.10.5. Taikyti kno, pritvirtinto prie tamprios spyruokls, svyravim periodo formul udaviniams sprsti.

10.6. Apibdinti mechaninio

rezonanso reikin.

10.7. Paaikinti harmonikai svyruojanio kno energijos virsmus. Taikyti jiems energijos tverms dsn.

15MINIMALS


10.8. Palyginti mechaninius svyravimus ir elektromagnetinius virpesius.

10.9. Analizuoti elektrinius virpesius kontre, taikyti Tomsono formulT 2 LC udaviniams sprsti.

10.10. Paaikinti krvio

(q qm cos t), tampos ir srovs stiprio kontre harmoninius virpesius, energijos kitim j metu.

10.11. Apibdinti elektromagnetini virpesi rezonanso reikin.

11. Kintamoji srov

11.1. Apibdinti kintamj srov.11.1. Apibdinti kintamosios srovs

stiprio I I m ir tampos U U m 2 2efektines vertes.11.1. Taikyti kintamosios

srovs stiprio, pvz.,

i I m sin t ir tampos, pvz., u U m cos t priklausomybs nuo laiko lygtis udaviniams sprsti.

11.2. Pavaizduoti srovs stiprio ir tampos priklausomyb nuo laiko grafikai.

11.3 Apibdinti transformacijos

koeficient K N1 U1 .N 2 U 211.3. Paaikinti, kaip veikia

transformatorius.

11.4. Paaikinti elektros energijos perdavim.11.4. Aprayti kintamosios srovs gavimo princip.

11.5. Paaikinti aktyvij, induktyvij X L L ir

talpin X 1 varas, jc Cpriklausomyb nuo

kintamosios srovs danio.

11.6. Apskaiiuoti gali, isiskiriani aktyviojoje varoje paprasiausiose kintamosios srovs grandinse.

16MINIMALS


12. Banginiai procesai

12.1. Apibdinti mechanins bangos sklidimo greit (v f ), bangos ilg, period.12.1. Apibdinti bangos dan.12.1. Apibdinti bangos paviri.

12.2. Apibdinti mechanines skersines ir iilgines bangas, j plitim tampriose terpse.12.2. Paaikinti bang interferencij ir difrakcij. Taikyti interferencijos maksimumo d k ir

minimumo d (2k 1) 2slygas udaviniams sprsti.

12.3. Apibdinti garso

bangas, j atspind.12.3. Paaikinti, nuo ko priklauso garso stipris ir tono auktis.

12.4. Apibdinti ultragars, infragars.

12.5. Nurodyti, kad elektromagnetins bangos sklinda vakuume

c 300000 km/s greiiu.12.5. Apibdinti elektromagnetin lauk ir jo poveik mogui. Nurodyti, kad elektromagnetins bangos yra skersins, sklinda terpse c/n greiiu.

12.6. Apibdinti vies kaip elektromagnetini bang r, elektromagnetini bang skalje apimani bangos ilgi interval nuo

400 nm iki 760 nm.12.6. Apibdinti elektromagnetini bang skal, nurodyti atskir elektromagnetini bang savybes ir j taikym telekomunikacijos priemonse, moksle, pramonje ir buityje.12.6. Paaikinti radijo ryio, televizijos ir radiolokacijos fizikinius pagrindus. Aprayti, kaip veikia paprasiausias detektorinis radijo imtuvas.

12.7. Nusakyti ir paprasiausiais atvejais taikyti tiesiaeigio viesos sklidimo, viesos atspindio ir limo dsnius.12.7. Taikyti tiesiaeigio viesos sklidimo, viesos atspindio ir limo dsnius nesudtingiems udaviniams sprsti. Paaikinti spinduli lim, naudojantis formule n v1 sin .v2 sin 12.7. Taikyti tiesiaeigio viesos sklidimo, viesos atspindio ir limo dsnius udaviniams sprsti. Paaikinti spinduli lim naudojantis formule n2 sin . Paaikinti

n1 sin visikj vidaus atspind.

12.8. Eksperimentikai nustatyti optins terps lio rodikl.

12.9. Apibdinti lio optin geb, dioptrij.12.9. Taikyti lio didinimo ir

plonojo lio formul 1 1 1 .F d f12.9. Nurodyti geriausio matymo nuotol, apskaiiuoti akini, kuri reikia akies defektams kompensuoti, lauiamj geb.

17MINIMALS


12.10. Gauti atvaizdus plonuoju liu. Brinyje parodyti spinduli eig.12.10. Brinyje parodyti spinduli eig mikroskope ir teleskope.

12.11. Pateikti optini prietais, kuriuose taikomi liai, pavyzdi.12.11. Apibdinti, kaip veikia optiniai prietaisai (lupa, fotoaparatas).12.11. Apibdinti, kaip veikia optiniai prietaisai (viesolaidiai, teleskopai, mikroskopai).

12.12. Paaikinti dispersij, viesos ir daikt spalvas.12.12. Apibdinti koherentines bangas. Paaikinti viesos interferencij. Taikyti interferencijos maksimumo

d k ir minimumo

d (2k 1) slygas2udaviniams sprsti.

12.13. Paaikinti difrakcij ir difrakcins gardels veikim. Pritaikyti difrakcins gardels lygt d sin k(k = 0, 1, 2, ) udaviniams sprsti.

12.14. Paaikinti viesos poliarizacij.

VI. MODERNIOJI FIZIKA

13.1. Apskaiiuoti viesos kvanto energij E hf ir mas.13.1. Apskaiiuoti viesos kvanto impuls.

13.2. Apibdinti fotoelektrin efekt ir pateikti jo taikymo pavyzdi.13.2. Suformuluoti ir taikyti fotoelektrinio efekto dsnius nesudtingiems udaviniams sprsti.13.2. Suformuluoti ir taikyti fotoelektrinio efekto dsnius udaviniams sprsti.

13.3. Taikyti Einteino lygtfotoefektui

mv2hf Ai nesudtingiems

2udaviniams sprsti.13.3. Taikyti Einteino lygt fotoefektui udaviniams sprsti.

13.4. Apskaiiuoti fotoefekto raudonj rib fmin arba max (hf min Ai ).

13.5. Urayti ir taikyti fotoelektrono kinetins energijos ir stabdymo tampos

18MINIMALS


mv 2sry eU s 2udaviniams sprsti.

13.6. Paaikinti fotosrovs stiprio priklausomyb nuo tampos.13.6. Pavaizduoti ir analizuoti fotosrovs stiprio priklausomyb nuo tampos.

13.7. Apibdinti planetin atomo model.13.7. Suformuluoti Boro postulatus. Nusakyti planetinio atomo modelio ribotum.13.7. Remiantis II Boro postulatu, apskaiiuoti atomo spinduliuojam bang ilgius arba danius:

f | Ek En | . ApibdintihRezerfordo bandym.

13.8. Apibdinti spektr tipus: absorbcijos, emisijos (linijinis, juostinis, itisinis), spektrins analizs taikym.

13.9. Paaikinti atomo linijini spektr kilm.

13.10. Apibdinti lazerio veikimo princip ir taikym.

13.11. Nurodyti elemento atomo ir atomo branduolio sandar A Z+N.13.11. Paaikinti to paties elemento izotop skirtumus.13.11. Apibdinti branduolines jgas.

13.12. Apibdinti energijos ir mass sry E mc2 .13.12. Apibdinti atomo branduolio

ryio energijE Mc 2 (Zm Nm M )c 2 ,r p n bmass defekt.13.12. Apibdinti savitj atomo branduolio ryio energij. Nusakyti jos priklausomyb nuo mass skaiiaus.

13.13. Apibdinti radioaktyvum, alfa, beta ir gama spinduliuot.13.13. Pritaikyti poslinkio taisyklradioaktyviojo skilimo metu.13.13. Nusakyti pusjimo trukm. Pritaikyti radioaktyviojo skilimo dsnN N 2t / T . Nurodyti0radioaktyvumo ir branduolini reakcij skirtumus.

13.14. Apibdinti branduolines ir termobranduolines reakcijas. Rayti reakcij lygtis.13.14. Apskaiiuoti branduolins reakcijos energijos ieig.

13.15. Apibdinti urano branduoli dalijimosi grandinin reakcij. Nusakyti atominio reaktoriaus ir atomins elektrins sandar, veikimo

19MINIMALS


princip.

13.16. Nusakyti apsisaugojimo nuo radio- aktyviosios spinduliuots bdus.13.16. Apibdinti biologin radioaktyvij spinduli veikim.

VII. IUOLAIKINS ASTRONOMIJOS PAGRINDAI

14.1. Paaikinti astronomijoje naudojamus atstumo matavimo vienetus: astronomin vienet, viesmet.

14.2. Nusakyti Sauls sistemos sudt.14.2. Ivardyti ems grups bei didisias planetas ir palyginti bendrsias j savybes: tank, paviri, atmosfer, palydov skaii.

14.3. Apibdinti mauosius Sauls sistemos knus: kometas, asteroidus, meteoritus (sandara, orbita, galimas poveikis emei).

14.4. Apibdinti planet judjim. Pavyzdiui, ems grups planetos sukasi ltai, Venera sukasi prieing pus negu kitos, jos ais statmena orbitos ploktumai, todl nra met laik ir pan.14.4. Nusakyti Keplerio dsnius ir taikyti juos planet judjimui apibdinti.

14.5. Apibdinti regimj planet judjim.

14.6. Apibdinti Mnulio fazes, Sauls ir Mnulio utemimus.

14.7. Apibdinti ekliptik, lygiadieni ir saulgros takus.

14.8. Apibdinti Sauls spinduliavimo energijos altin, aktyvumo cikl ir jo poveik emei.14.8. Apibdinti Saul kaip artimiausi vaigd: nurodyti jos spalv, apytiksl paviriaus temperatr ir chemin sudt. Nusakyti Sauls vidin sandar.14.8. Apibdinti vaigdi vidaus sandar, energijos altinius, evoliucij, klasifikacij.

14.9. Apibdinti galaktik tipus. Nusakyti Pauki Tako galaktikos tip.

Fizikos brandos egzamino programos

2 priedas

PAGRINDINS FORMULSSu fizikos brandos egzamino uduotimi pateikiamas rinkinys formuli, kuriose vartojami mokiniams prasti ymjimai be isamesni komentar. Rinkinyje yra tik tos formuls, kurios trauktos Fizikos valstybinio brandos egzamino programos 1 priedo Egzamin reikalavim lentel.

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO FORMULS1. Judjimas ir jgos

v v

a t 2

2R v 2

1

v s , a t

0 , st x

v0 x t

x , v 2 T

, a ,R

f ,T

F ma,

F mg,

P m( g a),F N ,

F kx,

F G m1m2 ,R 2

g G

M , (R r) 22

v1

Rg ,

F

skVg ,2

p mv,

Ft mv,mv kxAm1v01 m2 v02 m1v1 m2 v2 ,

Ek ,2An

E p mgh,

E p ,2

A Fs cos ,

N ,tA Ek 2 Ek1 ,

A E p1 E p 2 ,

100%.Av2. Makrosistem fizikaM m0 N A ,

N mM

N A ,

m ,V

n N ,V

p F ,S

p 1 m nv 2 ,3 0

Ek 0

3 kT,2

T t 273,pV

m RT ,M

p p0

100% 0

100%,

F l,

p gh,

h 2 ,gr

E 0 ,

l ,l0

F ,SU 3

m RT ,

Q cmt,

Q m,

Q Lm,

Q qm,

A' pV ,

U A Q,

max

T1 T2 ,2 M T1 A' .Q13. Elektra ir magnetizmas S

CU 2F k q1q2 ,r 2

E F ,q

E U ,d

A qEd ,

C q ,U

C 0 , W d

, C C12

C2

... Cn ,1 1 1C C1 C2

... 1 ,Cn

F0 ,F

E0 ,E

W p ,q

I q ,t

I U ,R

R l ,S

E Apa ,q

I E ,R rI I1 I 2 , U U1 U 2 ,

R R1 R2 ,

I I1 I 2 , U U1 U 2 ,

1 1 1 ,

A IUt,P A ,tLI 2W 2

m kIt,.

F BIl sin ,

F qvBsin ,

B ,B0

R BS cos ,

R1 R2E N ,t

E L I ,t24. Svyravimai ir bangos

lmx xm cos t, t,

T 2,g

T 2,k

2f ,

q qm cos t,

T 2

LC ,i I m sin t,

u U m cos t,

I I m ,2

U U m ,2

1X C C ,

X L L,

K N1N 2

U1 ,U 2

v f ,d k,

d (2k 1) ,

d sin k,

n2 sin ,

v1 n2 ,

D 1

1 1 .2 n1

sin v2 n1

F d fmv2

5. Modernioji fizika

mv2

Ek EnE hf ,

hf Ai ,2

hf min

Ai ,

eU s ,2

E mc ,

A Z N , f ,hE Mc 2 (Zm

Nmn

M b

)c 2 ,

N N0

2t / T .MINIMALS

REIKALAVIMAIREIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMREIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM6. Termodinamikos pagrindai6.1. Apibdinti duj vidin energij.6.1. Taikyti formul U 3 m RT

2 M

vienatomi duj vidinei energijai

apskaiiuoti.6.2. Apibdinti ilumos kiek.6.2. Apibdinti savitsias ilumas: mediagos, lydymosi (kristalizacijos), garavimo (kondensacijos), degimo.6.3. Apibdinti ilumos perdavimo bdus.6.4. Taikyti ilumos kiekio

apskaiiavimo formules

Q = cmt, Q = m, Q = Lm, Q = qm paprasiausiems udaviniams sprsti.6.4. Taikyti ilumos balanso lygt nesudtingiems udaviniams sprsti.6.4. Taikyti ilumos balanso lygt.6.5. Apskaiiuoti duj ( A' pV )

ar iorini jg atliekam darb.6.6. Suformuluoti energijos tverms dsn ir pateikti jo pasireikimo pavyzdi.6.6. Suformuluoti ir taikyti I termodinamikos dsn (U A Q) paprasiausiems udaviniams sprsti.6.6. Taikyti I termodinamikos dsn izoprocesams ir adiabatiniam procesui.6.7. Apibdinti adiabatin proces.6.8. Apibdinti negrtamuosius procesus ir pateikti j pavyzdi.6.8. Suformuluoti II termodinamikos

dsn.6.8. Taikyti II termodinamikos

dsn aikinant procesus.6.9. Pateikti ilumini varikli pavyzdi.6.9. Aprayti ilumini varikli pagrindines dalis ir veikimo princip.6.10. Apibdinti realaus iluminio variklio naudingumo koeficient

A' .

Q16.10. Taikyti realaus ir idealaus

T T iluminio variklio

max T

1

naudingumo koeficiento apskaiiavimo formules nesudtingiems udaviniams sprsti.6.10. Taikyti realaus ir

idealaus iluminio variklio

apskaiiavimo formules udaviniams sprsti.6.11. Apibdinti ilumini varikli vaidmen ir al, darom aplinkai.6.11. Apibdinti ilumini varikli privalumus ir trkumus, keliamas ekologines problemas ir galimus j sprendimo bdus.

0

2

r

p

Documents

2801 1.9 Fizikos BE Programa