F I Z I K O S M U Z I E J U S

Parengė prof. habil. dr. LIUDVIKAS KIMTYS

Pastaruoju metu žiniasklaida neretai pateikia nuomonę apie kultūrines vertybes ir jų išsaugojimo problemą. Tačiau dažniausiai kultūros vertybėmis laikomi meno kūriniai – paveikslai, skulptūros, liaudies meistrų darbai, architektūros paminklai, kuriuos restauruoti arba net atstatyti skiriamos milijoninės lėšos. Bet yra ir kitos rūšies kultūrinis paveldas, į kurį ne visuomet atkreipiamas reikiamas dėmesys. Tokiems objektams priklauso moksliniams tyrinėjimams skirtos priemonės, kurių likimas Lietuvoje nepavydėtinas. Didžiulę vertę turi senoviniai darbo įrankiai ir buityje naudoti tikslūs ir gana brangūs daiktai: žiūronai, fotoaparatai, įvairūs geodeziniai prietaisai, kaip antai teodolitai, nivelyrai, astroliabijos ir pan. Moksliniams tyrinėjimams skirtos priemonės dažniausiai gaminamos nedideliais kiekiais (kartais iš viso tik vienetai), todėl jų praradimas – nepataisoma žala kultūros paveldui.

Tą gerai suprato jau 1924 metais Kauno universiteto (vėliau Vytauto Didžiojo (VDU)) vadovybė ir profesūra, kai projektuodama Fizikos ir chemijos instituto rūmų statybas, be kitos paskirties patalpų, fizikos reikalams buvo numačiusi “salę kolekcijų muziejui”, o chemijos – “vieną kabinetą kolekcijoms ir aparatams”. Deja, šių kultūrinę reikšmę turinčių iniciatyvų nebuvo lemta įgyvendinti. Prioritetas buvo atiduotas didesnę praktinę reikšmę turinčių uždavinių sprendimui. Per tą laiką, kol vyko statyba, išsiplėtė Technikos fakulteto poreikiai, todėl didelė dalis naujai pastatytų rūmų atiteko šiam sparčiai progresuojančiam Universiteto padaliniui. Tai buvo padaryta, kaip tuomet atrodė, turinčių “antraeilę reikšmę” laboratorijų, tai yra muziejų, sąskaita. Antra vertus, tenka pripažinti, kad VDU skyrė nemažai lėšų įsigyti naujai, moderniai aparatūrai. Praėjus vos penkeriems metams nuo jų įkūrimo vien tik fizikinėms demonstracijoms skirtų prietaisų buvo jau apie penkis šimtus. Be to, buvo įsigyta ir moksliniam darbui skirtos aparatūros, keletas astronominių prietaisų. Tačiau metas nebuvo palankus jų išsaugojimui. Karo ir pokario metais daugelis puikių fizikinių prietaisų buvo išblaškyti po įvairias laboratorijas, o kai kurie, beje, ir patys Fizikos ir chemijos instituto rūmai, buvo sunaikinti.

Ne ką geresnis likimas ištiko Vilniaus Stepono Batoro universiteto moksliniam bei pedagoginiam darbui skirtą inventorių. Nors dauguma jo per karą išliko ir beveik nenukentėjo, tačiau tuometinė inventoriaus saugojimo ir keitimo tvarka vienu atžvilgiu buvo ypatinga – turtas buvo “bendras”, “visų”, taigi tikro šeimininko iš viso nebuvo. Tokiomis sąlygomis vienintelis būdas išvengti piktnaudžiavimo, valdžios manymu, buvo keičiamus, t.y. “nurašomus” prietaisus visiškai sunaikinti.

Vis dėlto kai ką fizikams pavyko išsaugoti. Pastangos šia kryptimi buvo pastebimos dar ruošiantis Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui, ir vienaip ar kitaip reiškėsi per visą pastarąjį laikotarpį. Pagaliau 1997 m. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjo prof. L. Kimčio ir dekano prof. G. Dikčiaus iniciatyva buvo įkurtas Fizikos muziejus, kurio pirmieji eksponatai - likučiai kadaise Lietuvoje fizikiniams tyrimams naudoto inventoriaus. Muziejui paskirta ir tinkamai įrengta nemaža patalpa (54 kv.m), surasti ir restauruoti prietaisams laikyti tinkami seni baldai, nuolat ieškoma naujų eksponatų. Įrengiant Muziejų labai daug ir kūrybingai dirbo doc. L.M. Balevičius, vyr. specialistė I. Uinskienė ir kt. Pastaraisiais metais Muziejų rūpestingai prižiūri doc. V. Urba.

Iš vertingiausių eksponatų, šiuo metu saugomų Muziejuje, visų pirma reikėtų paminėti įvairius atomų ir molekulių spektrams tyrinėti skirtus prietaisus: monochromatorius, spektrografus, mikroskopus. Tarp jų trečiame šio šimtmečio dešimtmetyje Londone pagaminti A.Hilgerio firmos spektrografai išsiskiria ne tik savo geromis techninėmis charakteristikomis, bet ir puikiu dizainu – korpusai pagaminti iš raudonmedžio, žalvarinės detalės padengtos laku, kuris per kelis dešimtmečius nei nutrupėjo, nei pakeitė spalvą. Panašiomis savybėmis pasižymi ir elektros matavimo prietaisai, daugiausia pagaminti Vokietijoje. Pastarieji įdomūs dar ir todėl, kad jų veikimo principas ir dauguma esminių detalių nėra nuo vartotojo paslėpti, taigi prietaisą, esant reikalui, galima nesunkiai reguliuoti pritaikant konkretiems tyrimams. Ankstesnių laikų fizikai mokėjo tai padaryti patys, nekviesdami pagaminusios prietaisą firmos atstovų.

Kai kurie eksponatai turi gilią istorinę vertę. Pavyzdžiui, Fuess firmos prizminis spektrografas su Rezerfordo konstrukcijos prizme buvo panaudotas registruoti ypač silpnoms spektrinėms linijoms. Juo pirmą kartą pavyko užfiksuoti bei eksperimentu įrodyti magnetinį dipolinį spinduliavimą. Yra prietaisų, kuriuos moksliniam darbui naudojo žymūs Lietuvos fizikai savo mokslinės veiklos pradžioje.

Fizikos muziejuje renkami ir eksponuojami ne tik prietaisai, bet ir rašytiniai šaltiniai – žymių fizikų mokslinės publikacijos, vadovėliai, rankraščiai ir įdomūs dokumentai. Nemažai yra nuotraukų, liudijančių reikšmingus Lietuvos fizikų gyvenimo įvykius. Taigi Muziejus iš dalies atlieka ir archyvo vaidmenį, nors tai ir labai platus darbo baras, reikalingas pastangų. Muziejus tapo populiarus ne tik tarp Fizikos fakulteto darbuotojų bei studentų, bet ir tarp Lietuvos moksleivių. Dažnai vyksta mokytojų organizuotos ekskursijos.

Fizikos muziejaus kūrimo entuziastai sulaukė nuoširdžios fizikų ir jiems prijaučiančių paramos. Neabejotina, kad dar daug kur “guli” prietaisų, rašytinės medžiagos, galinčios praturtinti Muziejų. Numatyta, kad Muziejaus rėmėjai bus tinkamai paminėti, nurodant jų pavardes prie dovanotųjų eksponatų. Paminėtina, kad ilgametis Vilniaus universiteto rektorius prof. J. Kubilius, pirmąkart apsilankęs Muziejuje, padovanojo keletą vertingų eksponatų, o Fizikos institutas atidavė senovinį akademiko P. Brazdžiūno rašomąjį stalą.

Muziejus yra “oficialiai įteisintas”: Fizikos fakulteto taryba 1997-06-16 patvirtino jo Nuostatus, kurie teigia, kad Vilniaus universiteto FIZIKOS MUZIEJUS - Fizikos fakulteto kuruojamas padalinys, kurio tikslas - rinkti, saugoti ir sisteminti medžiagą apie fizikos raidą Vilniaus universitete ir Lietuvoje (istorinės reikšmės turinčius fizikinius prietaisus, fizikų sukurtus įrengimus, dokumentinę medžiagą ir kt.). Muziejus skirtas Fizikos fakultete dėstomam “Fizikos istorijos” kursui papildyti ir jam įsisavinti. Saugoma muziejuje literatūra, rankraščiai bei nuotraukos naudojami tyrinėjant fizikos istoriją Lietuvoje. Muziejus padeda populiarinti fizikos specialybę.

Vilniaus universiteto Senato komisija 2009 m. lapkričio 12 d. patvirtino Vilniaus universiteto muziejaus koncepciją, o Senatas 2010 m. vasario 23 d. nutarė įkurti neakademinį kamieninį padalinį - Vilniaus universiteto muziejų. Fizikos muziejus tapo šio muziejaus padaliniu.

Daugiau apie Muziejų -“Fizikos muziejuje pasižvalgius”.

Įžengus į Fizikos muziejų...

Muziejuje sukaupta daug istorinių prietaisų, kuriais buvo atliekami elektriniai, optiniai,

magnetiniai ir kt. matavimai.

Yra nemažai prietaisų, demonstruojančiųradioelektronikos, skaičiavimo bei kompiuterinės

technikos raidą.

Yra vienas ypatingas eksponatas: spacialiai įpakuotas gabalėlis grafito iš pirmojo

branduolinio reaktoriaus (JAV, 1942m.). (Padovanojo akad. A. Šileika).

Muziejuje saugoma daug senų fizikos knygų, Lietuvos iškiliųjų fizikų nuotraukų.

Daug visko...

Muziejų aplankė daug moksleivių, studentų, mokytojų grupių.

Muziejaus eksponatais domėjose daug iškiliųasmenybių: rektoriai, ambasadoriai, fizikų

draugijų vadovai ir kt.

Muziejuje lankėsi net du Nobelio premijųlaureatai.

Visa tai liudija lankytojų įrašai Muziejaus knygoje. Ji jau irgi laikytina svarbiu eksponatu!

2000-08-20 Muziejuje svečiavosi Nobelio premijos laureatas Klaus von Klitzing (Vokietija). Iš kairės: profesoriai G. Juška,

J. Storasta, L. Kimtys, J.V. Vaitkus, Klaus von Klitzing, G. Dikčius, K. Arlauskas

Klaus von Klitzing įrašas lankytojų knygoje(Prie pavardės prirašyta Klitzingo konstanta !)

2003-03-10 Muziejuje lankėsi Nobelio premijos laureatas Zhores Alferov (Rusija). Iš kairės: profesoriai A. Piskarskas,

J. Banys, Z. Alferov, L. Kimtys, J. V. Vaitkus, J. Požėla

Zhores Alferov lydėję asmenys tikrai domėjosi Muziejaus eksponatais (greta prof. J. Požėlos – prof. A. Žukauskas)

Nobelio premijos laureatas Zhores Alferov pasirašo lankytojų knygoje

Kaip ir daugelis Muziejaus lankytojų, Z. Alferov “pažaidė”su išcentrinės jėgos

demonstravimo prietaisu

Vilniaus universiteto rektoriaus

prof., habil. dr. R. Pavilionio įrašas lankytojų knygoje oficialiai atidarant Fizikos muziejų

1998-05-15

Ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus prof., habil. dr. Jono Kubiliaus įrašas

Ankaros (Turkija)

universiteto rektoriaus įrašas

Vilniaus universiteto Senato pirmininko prof., habil.dr. D. Kauno įrašas

Lietuvos Mokslų Akademijos Prezidento prof., habil. dr. Z. Rudziko įrašas

Japonijos ambasadorės jos ekscelencijos ponios Miyoko AKASHI įrašas

Daugiau įspūdžių patirsite apsilankę Muziejuje.

K o n t a k t a i:+370 68 75 64 69 (prof. L. Kimtys);

Liudvikas.kimtys@ff.vu.lt;

+370 69 41 69 15 (doc. V. Urba).

Muziejaus lankymas – nemokamas !