3 Tema BP Subjektai VDU 1

8/19/2019 3 Tema BP Subjektai VDU 1

1/28


2/28

Vytauto Didžiojo universitetas

3 tema. Baudžiamojoproceso subjektai

Teisės fakultetas

Lektorius Marijus Šalčius


3/28

Baudžiamojo proceso subjektai – tai dalyvaujantys procesiniuosesantykiuose, kurie susiklosto tiriant nusikalstamas veikas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, asmenys: tyrimą atliekantys pareigūnai, bylasnagrinėjantis teismas, į procesą įtraukti ar savo noru įstoję asmenys, BPmetu turintys tam tikras teises ir pareigas.

Proceso subjektai gali būti vadinami proceso dalyviais šią sąvoką vartojant tiek plačiąja (tai visi asmenys, institucijos ir pareigūnai, dalyvaujantys tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas), tiek ir siaurąja prasmėmis (įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, gynėjas , atstovaiir kiti)

Baudžiamojo proceso subjektų samprata


4/28

- Vykdantys baudžiamąjį procesą, t.y. tiriantysnusikalstamas veikas, nagrinėjantys baudžiamąsias

bylas, bei užtikrinantys nuosprendžio (nutarties)vykdymą;

- Dalyvaujantys tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

Baudžiamojo proceso subjektų klasifikacija

pagal teisinės padėties prigimtį:


5/28

1. Valstybinės institucijos ir pareigūnai,

baudžiamajame procese vykdantys valstybiniusįgaliojimus bei pareigas ir ginantys viešuosius (valstybinius bei visuomeninius) interesus.

2. Asmenys, ginantys savo teisėtus interesus arba

interesus tų, kuriems jie atstovauja.3. Asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas ir

vykdantys tam tikrus veiksmus (sąlyginai neturintys,,intereso“ baudžiamajame procese).

Baudžiamojo proceso subjektai pagal tikslą

kurio dalyvaudami baudžiamojoje

procesinėje veikloje jie siekia:


6/28

•Teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas,apygardos teismas, apylinkės teismas.

•Teismas yra: Teismas yra: apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija, apygardos teismo teisėjas ar apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ar šio teismoBaudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apygardos teismo ar Lietuvos

apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaustrijų teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaustrijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo TeismoBaudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, arba mišri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija,

nagrinėjantys ir priimantys sprendimus šiame Kodekse numatytais klausimais.Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos laikantis nustatytos bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarkos.

Baudžiamojo proceso subjektai


7/28

Teismo veiklos sritys: •Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas;•Skundų ir prašymų dėl proceso metu kylančių klausimų nagrinėjimas;•Kiti BPK teismo kompetencijai priskirti veiksmai.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:

• Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;

• Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo – kaltės klausimo išsprendimas bei bausmės paskyrimas sudaro bylos nagrinėjimo irteisingumo vykdymo baudžiamojoje teisenoje esmę;

• Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo

baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo.



8/28

Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus procesoveiksmus bei priimti sprendimus.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiklos sritys:

1. Vykdo teisminę ikiteisminio tyrimo kontrolę;

2. Dalyvauja duomenų rinkimo procese;

3. Vykdo kitas BPK jo kompetencijai priskirtas funkcijas.



9/28

Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jampavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo

kompetenciją.

Prokuratūros struktūra:

Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros.

Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai.



10/28

Prokuroro funkcijos baudžiamajame procese:

•organizuoja ikiteisminį tyrimą, •vadovauja ikiteisminiam tyrimui,•kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą,

•atlieka ikiteisminį tyrimą, • palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;•kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą.



11/28

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigojedirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jųįgaliotų asmenų pavedimu atlieka LR BPK numatytus ikiteisminiotyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenįir tokios veikos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra

ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atliktiikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę.



12/28

•Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimoįstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms

institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

•Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriaiarba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.



13/28

• Kai asmuo sulaikomas pagal BPK 140 str.- nuo sulaikymomomento;

• Kai apklausiamas pagal BPK 188-189 str- nuo apklausos momento;• Kai šaukiamas į apklausą asmuo, kuriam surašytas pranešimas apie

įtarimą (BPK 187 str.)- nuo šaukimo išsiuntimo momento;• Kai priimtas prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo teisėjo

nutartis dėl asmens pripažinimo įtariamuoju (BPK 21 str.)


ĮTARIAMASIS


14/28

• Kaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis.• Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro

priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.

• Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo aktonuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metuužduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir

pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų;

dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniužodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis.• Kaltinamojo pareigos analogiškos įtariamojo pareigoms.• Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa

nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampaišteisintuoju.


Kaltinamasis


15/28

• Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstamaveika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

• Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teismesusipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimoteisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arnutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.

• Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.


Nukentėjusysis


16/28

• Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje

reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę arneturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

• Civilinis ieškovas turi teisę: • 1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; • 2) teikti įrodymus; • 3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;

• 4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus; • 5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; • 6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei

sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu; • 7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.


Civilinis ieškovas


17/28

• Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kitiasmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagalįstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arbakaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaipcivilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroronutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

• Civilinis atsakovas turi LR BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytascivilinio ieškovo teises.

Civilinis atsakovas privalo:

• 1) kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijosteisme;

• 2) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.


ivilinis atsakovas


18/28

Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikiateisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar

išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.

Gynėju gali būti:

1. Advokatas

2. Advokato padėjėjas

Apribojimai advokato padėjėjams būti gynėju.


Gynėjas


19/28

Atstovai tai asmenys veikiantys kitų proceso dalyvių interesais.

Atstovavimas pagal įstatymą:

• Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatytatvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų

nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.• Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus

įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.


Atstovai


20/28

Atstovavimas pagal įgaliojimą:

• Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos arkonfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleistiinformacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo,teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises irteisėtus interesus.

•Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimuadvokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arteisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo,kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinioasmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.


Atstovai


21/28

Liudytojai:

Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yraduomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.

Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.


Liudytojai


22/28

Kaip liudytojas negali būti apklausiamas:

1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus,taikant LR BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus;

2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį;3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas;

4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį;

5) viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir(ar) platintojo savininkai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikosvisuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtasteismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiantužtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas.



23/28

• Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių

ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą.• Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamosspecialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo.

• Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, sukuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį.


Ekspertas


24/28

Ekspertas turi teisę:

1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku;2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti;3) dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmusir nagrinėjant bylą teisme.Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jožinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateiktiišvados.


Ekspertas


25/28


26/28

Specialistas

Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo,kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arbapaaiškinimus jo kompetencijos klausimais.

• Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimoįstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagalLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingosišvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai, kurie nėra ikiteisminiotyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.

• Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavonotyrimą.

• Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą.

• Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną,

prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją.



27/28

Specialistas

• Probuotojai yra specialistai, atliekantys asmens socialinės aplinkos,kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.

• Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris besvarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisakoatlikti savo pareigas, gali būti taikomos LR BPK 163 straipsnyjenumatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas atsako pagal LietuvosRespublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.



28/28

Vertėjas ir kiti proceso dalyviai

• Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio arkurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestasdalyvauti procese BPK nustatyta tvarka.

• Teismo posėdžio sekretorius.

• Procesą arba atskirus jo veiksmus stebintys arba juosedalyvaujantys asmenys.


Documents

3 Tema BP Subjektai VDU 1