aUŠra baniULYTė - VDU

ISSN 1392-05882010. 53

aTraDiMai DDaUŠra baniULY Tė

ŠV. MariJos MaGDaLenos De’PaZZi KULTas LieTUVos baroKo KULTŪroJe:

aTVaiZDai ir isTorinė TiKroVė

2007 m. gegužės 25 d., minint šventosios Marijos Magdalenos de’Pazzi (1566–1607) 400-ąsias mirties metines, visoje italijoje vyko gausybė įvairiausių renginių: parodos, minėjimai; išleistos mokslinės studijos, papildžiusios ir taip gausią karmelitų vienuo-lės iš Florencijos tyrinėjimų bibliografiją1. naujausi tyrimai atskleidžia jos įvairius gyvenimo faktus bei indėlį bažnyčios istorijoje, nagrinėja jos tekstus, reikšmingus ne tik italų literatūroje, bet ir užimančius svarbią vietą katalikiškame raštijos pavelde2. Ta proga popiežius benediktas XVi, kreipdamasis į tikinčiuosius, „paragino prisiminti šios šventosios nueitą gyvenimo kelią ir jos šviesų pavyzdį, kuris įprasmina krikščio-niško pašaukimo orumą ir grožį“3.

Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi – „gyvo ryšio su Dievu liudytojos“4 garbini-mas buvo ypač paplitęs katalikiškojo atgimimo laikais baroko epochos italijoje5. Tai 1 Maria Maddalena de’Pazzi: santa dell’amore non amato. a cura di P. Pacini, presentazione di bruno santi, con-

tributo di G. aranci [et al.]. [catalogo della Mostra tenuta a Firenze nel 2007]. Firenze, 2007; Santa Maria Maddalena de’Pazzi. «Constretta dalla dolce verità, scrivo». curato da ch. Vasciaveo. Firenze, 2007; secondin b. Santa Maria Maddalena de’Pazzi. Una mistica che sa ascoltare e annunziare. Perugia, 2007; secondin b. Santa Maria Maddalena de’Pazzi: Esperienze e dottrina. roma, 2007; camiulleri ch. Desiderio e passione. – L’amore di Dio nell’esperienza mistica di Santa Maria Maddalena de’Pazzi. Perugia, 2007.

2 Danzare al passo di Dio: santa Maria Maddalena di Firenze. introduzione di D. barsotti; a cura di ch. Vasciaveo. siena, 2006; Moschetti P. Il grido dell’amore: vita e spiritualità di santa Maria Maddalena de’Pazzi. Presentazi-one del card. silvano Piovanelli, saggio conclusivo della comunità di san Leolino. Panzano in chianti, 2006; …come un agnello condotto al macello. La passione di Gesù in santa Maria Maddalena de’Pazzi. Perugia, 2006; barsotti D. Il mio cammino con santa Maria Maddalena de’Pazzi. a cura di ch. Vasciaveo, prefazione di p. se-rafino Toghetti. Firenze, 2008; Santa Maria Maddalena de’Pazzi. L’epistolario completo. a cura di ch. Vasciaveo. Firenze, 2009. išsamiau apie šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi prieiga per internetą: <http://www.it.wikipedia.org/wiki/Maria_Maddalena_de’Pazzi>.

3 2007 m. gegužės 26 d. Vatikano radijo pranešimas. Prieiga per internetą:<http://radiovaticana.org/lt/articolo.asp?c=135953>.

4 išsamiau žr.: narvilienė a. Šv. Marija Magdalena de Pazzi – gyvo ryšio su Dievu liudytoja. Lietuvių katalikų mokslo akademijos (toliau – LKMA) metraštis, t. 18. Vilnius, 2001, p. 351–357.

5 Małecki J. M. Kult św. Magdaleny de Pazzi w barokowym Krakowie. Folia Historica Cracoviensia, vol. 4-5. Kraków, 1997–1998, p. 177–179; už nuorodą į šią Jano M. Małeckio publikaciją apie šv. Marijos Magdalenos

aUŠra baniULY Tė

226

iliustruoja to laikotarpio karmelitų bažnyčiose esantys paveikslai, vaizduojantys šią šventąją ir jos vizijas, charakteringi XVii a. italų tapytojams6. Šios šventosios kul-tas būdingas senosios regulos karmelitų vienuolynams ir paplitęs kitose europos ša-lyse, pavyzdžiui, ispanijoje, Prancūzijoje, belgijoje, Vokietijoje7, Lenkijos ir Lietuvos valstybėje8 ir kitur. Tai, kad ši italų šventoji „giminystės ryšiu“ artimai siejama ir su Lietuva, jos kultas įgauna ypatingą dvasinę reikšmę garbinant šventuosius Lietuvos religinėje kultūroje ir apskritai Lietuvos bažnyčios istorijoje.

2000 m. gruodžio 8–10 d. Lietuvių katalikų mokslo akademija suorganizavo kon-ferenciją, skirtą šv. Marijai Magdalenai de’Pazzi paminėti, tradiciškai rengtame moks-linių konferencijų cikle „Moteris ir bažnyčia“9. Šioje konferencijoje buvo aptarti įvai-rūs šventosios kulto aspektai Lietuvos religinėje kultūroje10. iš tiesų šventosios kultą Lietuvoje geriausiai atspindi Pažaislio kamaldulių vienuolyno bažnyčioje specialiai šv. Marijai Magdalenai de’Pazzi skirta koplyčia, ištapyta freskomis, vaizduojančiomis šventosios vizijas, šią koplyčią fundavo jos garbintojai ir tariami giminaičiai, Lietu-vos didikai Pacai, taip pat daug prisidėję prie šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi kulto skleidimo tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje11. Todėl neatsitiktinai meno istorijos tyrinėto-jai, nagrinėdami įvairius baroko epochos tapybos ypatumus, palietė ir šios šventosios vaizdavimo Lietuvos dailėje klausimą12.

de’Pazzi kultą baroko epochos Krokuvoje esu dėkinga istorijos profesorei Jūratei Kiaupienei; taip pat žr.: Šinkū-naitė L. apie Pažaislio bažnyčios interjerą. Artuma, nr. 10, 2000, p. 15.

6 Lexikon der christlichen Ikonographie, begründet von e. Kirschbaum sJ, herausgegeben von W. braunfels, band 7, Ikonographie der Heiligen. Innozenz bis Melchisedech. rom-Freiburg-basel-Wien, 1990, p. 542–543; Krikščio-niškosios ikonografijos žodynas. sudarė D. ramonienė. Vilnius, 1997, p. 191.

7 Pagal Lexikon der christlichen Ikonographie, bd. 7, p. 542–543; Encyclopedia of Saints. edited by c. Jöckle. Lon-don, 1997, p. 315.

8 išsamiau apie basųjų karmelitų meninį palikimą Lietuvoje žr.: mokslinėje monografijoje račiūnaitė T. Vizijos ir atvaizdai. Basųjų karmelitų palikimas. Vilnius, 2003.

9 Šios konferencijos medžiaga yra paskelbta LKMA metraštis, t. 18. Vilnius, 2001.10 Vyskupas Jonas boruta atskleidė italų šventosios prasmę Lietuvos religinės kultūros istorijoje, žr.: boruta J. italų

šventoji Lietuvos religinės kultūros istorijoje; žr.: ten pat, p. 345–350. auksė narvilienė – šios šventosios indėlį bažnyčios istorijoje, žr.: narvilienė a. op. cit., p. 351–357. Meno istorijos tyrinėtoja sigita Maslauskaitė ap-tarė šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi ikonografinį vaizdavimą Lietuvos dailėje; Maslauskaitė s. Šventoji Marija Magdalena de’Pazzi: vizijos ir jų atspindžiai Lietuvos dailėje, žr.: ten pat, p. 359–366.

11 išsamiau žr.: Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje. iš vokiečių k. vertė n. Žvirgždie-nė, a. Motiejūnas, J. Ludavičienė ir kt. Vilnius, 2001, p. 29–30; 198–200; reklaitis P. Mykolas arkangelas Pal-loni. italų freskininkas Lietuvoje XVii amžiuje. Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant. (straipsniai iš Lietuvos dailės ir kultūros istorijos, rašyti 1954–1990 m. Vokietijoje). sudarė V. Jankauskas. Vilnius, 1999, p. 128–129; boruta J. italų šventoji Lietuvos religinės kultūros istorijoje, p. 347; aptacy J. Św. Maria Magdalena de’Pazzi (1566–1607) – życie i doktryna. Perspectiva: legnickie studia teologiczno-historyczne, rok V, nr. 1 (8), 2006, p. 18; Karpowicz M. Kilka słów o Pożajściu i mecenacie Paców. Biuletyn historii sztuki, rok. XXiii/2. Warszawa, 1968, s. 171; Karpowicz M. Działalność artystyczna Michelangela Pallonego w Polsce. Warszawa, 1967, s. 33; Małecki J. M. op. cit., p. 178–179.

12 Kairiūkštytė-Jacinienė H. op. cit., p. 198–200; Vaišvilaitė i. Šventoji iš kilmingos giminės. Kultūros barai, nr. 5, 1990, p. 64; Maslauskaitė s. op. cit., p. 363–365; Klajumienė D. XVIII a. sienų tapyba Lietuvos bažnyčių architektūroje. Vilnius, 2004, p. 74–77; 110–114; Šinkūnaitė L. apie Pažaislio bažnyčios interjerą, p. 15–16; Šinkūnaitė L. XVII a. Lietuvos portretas. Kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis. Monografija. [serija: Vilniaus dailės akademijos darbai, nr. 19]. Vilnius, 2000, p. 60; samuolienė s. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios iko-

227

ŠV. MariJos MaGDaLenos De’PaZZi KULTas LieTUVos baroKo KULTŪroJe: aTVaiZDai ir isTorinė TiKroVė

remdamiesi ikonografiniu paveldu, įvairiais XVii–XViii a. tekstais ir analizuo-dami iki šiol mažai tyrinėtą Lietuvos istoriografijoje šventųjų adoravimo socialinį kontekstą atskleisime šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi kulto įvairialypes bei daugias-luoksnes prasmes: sakralinę ir politinę reikšmę XVii a. antrosios pusės Lietuvos ba-roko kultūroje ir bažnyčios istorijoje. be to, straipsnyje nagrinėsime kaip šventųjų – religinių tiesų skleidėjų – garbinimas veikė skirtingų europos regionų bendravimą, akcentuojantį diplomatinius santykius tarp didikų dvarų13 ir kartu intelektualinių vertybių sklaidą bei jų poveikį politinei raidai, neatsiejamai nuo krikščionybės istori-jos konteksto14.

KULTo iŠTaKos LieTUVoJe: ŠV. MariJos MaGDaLenos De’PaZZi

reLiKViJoriai

Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi kultas Lenkijos ir Lietuvos valstybėje buvo pradė-tas iškart, kai popiežius Urbonas Viii barberini (pontifikatas: 1623–1644)15 ją pa-skelbė palaimintąja 1626 m. gegužės 8 d.16 Po poros metų (1628 m.) Lvovo karmelitų bažnyčioje buvo iškilmingai pažymėta palaimintosios Marijos Magdalenos de’Pazzi šventė17. Tais pačiais metais buvo išleista jos garbei keletas panegirinių kūrinių Lvove ir Krokuvoje, kurių autorius karmelitų vienuolis Wojciechas czepiel (adalbertus czepelius; cephelius) – tai „Kredencia nabożna b. Maryi Magdalenie de Pazis...“ ir „Vita, miracula et transitus b. Mariae Magdalenae de Pazzi...“18.

Vyskupo Jono borutos teigimu, šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi kulto sklaida Lie-

nografija. Dailė: Acta academiae artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos darbai, nr. 21, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys. sudarė r. butvilaitė. Vilnius, 2001, p. 40.

13 apie religijos reikšmę komunikacijos istorijoje ir kultūrinių vertybių kaitai žr.: cunningham L. s. The Meaning of Saints. san Francisco, 1980, p. 62–85. beyer P. Religion and Globalization. London-Thousand oaks-new Delhi, 1994, p. 4–6; schilling H. and i. G. Tóth. From empires to Family circles: religious and cultural borderlines in the age of confessionalisation. Cultural Exchange in Early Modern Europe, vol. i, Religion and Cultural Exchange in Europe, 1400–1700. edited by H. schilling and istván György Tóth, cambridge, 2006, p. 25–46.

14 braudel F. A History of Civilizations. Translated by r. Mayne. new York, 1993, p. 307–372. 15 Acta Nuntiaturae Polonae (toliau – ANP), t. i, De fontibus eorumque investigatione et editionibus Instructio ad

editionem Nuntiorum series chronologica. auctore et moderatore H. D. Wojtyska, institutum Historicum Polo-nicum romae. Friburgi Helvetiae, 1990, p. 250, 257–259; Melgar Gil L. T. Popiežių istorija: nuo šv. Petro iki Benedikto XVI. iš ispanų k. vertė e. Žurauskaitė, Kaunas, 2008, p. 379–381; Mcbrien r. P. Lives of the Popes. The Pontiffs from St. Peter to John Paul II. san Fancisco, 1997, p. 302–304.

16 Małecki J. M. Kult św. Magdaleny de Pazzi w barokowym Krakowie, p. 178; narvilienė a. op. cit., p. 356.17 Małecki J. M. op. cit., p. 178.18 Kredencia nabożna B. Maryi Magdalenie de Pazis Pannie Zakonu S. Karmelitańskiego de observantia. Od na-

bożnych niewiniątek szkoly farney Lwowskiey na walney processyi pierwszego tey Panny Swięta u tychże Oyców ma Halickim przedmieściu 10 Octobris uczyniona. Lwów, 1628; Vita, miracula et transitus B. Mariae Magdalenae de Pazzi, libri ii. cracoviae, 1628. Pagal estreicher K. Bibliografia Polska, t. 14, Stólecie XV–XVIII. Kraków, 1896, s. 563; ten pat, t. 24. Kraków, 1912, s. 173; ten pat, t. 14, s. 563; taip pat Słownik polskich teologów katolickich, t. 1. Pod redakciją H. e. Wyczawskiego. Warszawa, 1981, s. 350.

aUŠra baniULY Tė

228

tuvoje XVii a. antroje pusėje neabejotinai buvo susijusi su iškilusiais tuo metu Lie-tuvos didikais Pacais, kurie „giminiavosi“ su šia šventąja19. Šios nuomonės laikosi ir lenkų istorikas Janas M. Małeckis, kad dėl Pacų „giminystės“ su kilminga bei garbinga šventosios šeima – Florencijos patricijais Pazzi – žinomais bankininkais ir renesanso meno mecenatais, karmelitų vienuolės iš Florencijos garbinimas buvo skleidžiamas visoje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje20. Pacų giminė tariamos giminystės pagrindu

19 boruta J. italų šventoji Lietuvos religinės kultūros istorijoje, p. 347. Plačiau apie Lietuvos didikų Pacų „giminys-tę“ su Florencijos Pazzi žr.: baniulytė a. Pacai ar Pazzi? nauja Palemono legendos versija LDK raštijoje. Senoji Lietuvos literatūra, kn. 18, 2004. Vilnius, 2005, p. 140–168; baniulytė a.The Pazzi Family in Lithuania: Myth and Politics in the european court society of the early Modern age. Medium Aevum Quotidianum, vol. 58. Herausgegeben von G. Jaritz. Krems, 2009, p. 41–57.

20 Małecki J. M. op. cit., p. 178–179.

1 pav. Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorius. Toskanos didžiojo kunigaikščio dirbtuvės, Florencija, apie 1677–1683 m. Kalnų krištolas, deimantai, auksas, liejimas, kalstymas, graviravimas, emalio tapyba, 13 cm, rutulio skersmuo 5 cm

229


priėmė jos relikvijas – „dantį ir keletą šios šventosios plaukų“21, kai tik ji popiežiaus Klemenso iX22 buvo kanonizuota 1669 m. balandžio 28 d.

Šias relikvijas jiems suteikė tuometinis Florencijos valdytojas, Toskanos didysis ku-nigaikštis Kozimas iii (cosimo iii de’Medici (1642–1723)) kartu su laišku, parašytu 1681 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus vyskupui Mikalojui steponui Pacui23:

Tikro atsidavimo pareigą mano Šventosios Marijos Magdalenos šlovingai garbei, kurią turi Jūsų Prakilnybė, puošiančiai ir globojančiai šią Tėvynę ne vien tik kaip jos kilniosios šei-mos pasididžiavimas, kuri tiki, kad Jūsų Prakilnybė vienodai maloniai priims bet kokią Jos Šventosios Kūno relikviją, kokia maža ji bebūtų, kadangi ji taip skatina minėti atminimą ir įdiegti kultą tose tautose. Todėl aš su didesniu pasitikėjimu nusprendžiau pasiųsti šitą relikviją Jūsų Prakilnybei, tai yra dantį ir keletą šios šventosios plaukų [...]24.

Vilniaus vyskupas M. s. Pacas Toskanos didžiajam kunigaikščiui, to meto italų korespondencijoje dažnai vadinamam niccolò stefano Pazzi25, atsakė:

Jėzuitų Tėvas Provinciolas26 su Jūsų Šviesiausios Didenybės garbingu broliškumu man suteikė labai vertingą Dovaną – šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijas, kuriomis Jūsų Šviesiausioji Didenybė su išskirtiniu gerumu norėjo tiek platinti pamaldumą šiai garsiai Šventajai šiame mieste bei Vyskupijoje, tiek manyje sukelti įsipareigojimą Jūsų Šviesiausiajai Didenybei. Tokiu būdu išreiškiu nuolankiausią padėką, kurią galiu, neturėdamas pakankamai žodžių savo dide-liam įsipareigojimui ir, kuris dėl to man tenka. Lieka tik, kad Jūs malonėtumėte pridurti šiai maloniai garbei savo svarbius prašymus, nes tada negalėsiu trokšti kitos privilegijos, kaip tik giliai nusilenkti, tai ką ir darau Jūsų Šviesiausiajai Didenybei, kuriai pagaliau linkėčiau nuo Viešpaties Dievo visuomenės ir savo labui ilgų klestėjimo metų.27

21 1681 08 29, Toskanos didysis kunigaikštis Kozimas iii – Vilniaus vyskupui Mikalojui steponui Pacui (it. Niccolò Stefano de’Pazzi), asF, f. Mediceo del Principato (1529–1753), b. 4494, Diversi a S.A.S. l. 731 r. apie tai yra rašęs niesiecki K. Herbarz Polski, t. Vii. W Lipsku, 1841, s. 219.

22 J. M. Małecki, op. cit., s. 178; a. narvilienė, Šv. Marija Magdalena de Pazzi.., p. 356. 23 asF, f. Mediceo del Principato, b. 4494, Diversi a S.A.S., l.731 r. apie tai rašė baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų

itališkųjų ryšių kultūriniai kontekstai XVII a. antroje pusėje. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo uni-versitetas / Lietuvos istorijos institutas, 2006, p. 141–142.

24 L’obligo che ha V. Ecc.za d’una verace devoz.ne al glorioso honore della mia Santa Maria Maddalena, ornam.nte e presidio di q[ue]sta Patria non meno che splendore della Sua Illustrissima famiglia cui fà credere che S. E.zza V. dovrà gradire ugualmente ogni Reliquia quantunque piccola, del Suo Santo Corpo, poi che tanto serve a venerare la memoria e promuovere il culto in cod.ti popoli. L’ond’io con maggior fiducia mi sono fatto animo di mandar q[ues]ta all’E.V., che è un dente, con alcuni cappelli dell’istessa Santa, žr.: asF, f. Mediceo del Principato, b. 4494, Diversi a S.A.S., l.731 r.

25 Plačiau žr.: baniulytė a. i Pazzi di Lituania nella corrispondenza italiana del XVii secolo: storia e onomastica. Res Balticae: Miscellanea Italiana di Studi Baltistici, t. 11. a cura di P. U. Dini. [Dipartimento di Linguistica Università di Pisa]. Livorno, 2007, p. 127–144.

26 Čia greičiausiai minimas Mykolas Mazoveckis (Mazowiecki) – Lietuvos jėzuitų provinciolas. reikia manyti perdavęs šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijas Pacų giminei. Šią prielaidą leidžia daryti anksčiau paminė-tame Toskanos didžiojo kunigaikščio laiške paminėtas „Michele Mazowecki Provinc[ia]le di Lithuania“, žr.: asF, f. Mediceo del Principato, b. 4494, Diversi a S.A.S., l.731 r.

27 Il P.re’ Provinciale’ de PP. Gesuiti, colla stimatissima fraternità dell’A.V. Ser.ma m’hà anco reso il preziosissimo Dono delle reliquie di S. Maria Maddalena de Pazzi, con cui l’A.V. Ser.ma con singolarissima bontà ha voluto ed accrescere in questa città, e Diocesi la divozione verso la gran Santa, ed in me multiplicare le obligazioni verso l’A.V. Serenissima onde tutte quelle più umilissime grazie, che posso, non havendo termini sufficienti per esprimere l’obligo grande, che

aUŠra baniULY Tė

230

istoriografijoje paplitęs teiginys, kad šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijos Pažaislio vienuolyno bažnyčiai buvo padovanotos 1676 m.28 Tačiau Vilniaus kapi-tulos aktuose yra užregistruotas 1677 m. spalio 26 d. prašymas Toskanos didžiajam kunigaikščiui atsiųsti šventosios vienuolės relikvijas29. Taigi relikvijos negalėjo būti atsiųstos anksčiau nei 1677 m. be to, iš pateiktų laiškų: Kozimo iii laiško, siųsto Pa-cams kartu su relikvijomis, ir Vilniaus vyskupo M. s. Paco atsakymo – galima teigti, kad šios relikvijos padovanotos ne anksčiau kaip 1680 m. pradžioje.

Halina Kairiūkštytė-Jacinienė teigė, kad jas Vilniaus vyskupui M. s. Pacui dova-nojo „florentietis kunigaikštis Pazzi [...] abiejų šeimų artimos giminystės pagrindu“30, o lenkų tyrinėtojas Mariuszas Karpowiczius laikosi nuomonės, kad šventosios „gimi-naitės“ relikvijos buvo atsiųstos Pacams kaip dovana nuo Florencijos valdovo31, nors abu autoriai rėmėsi tuo pačiu Kasparo niesieckio veikalu32. Šiuo atveju neabejotinai teisus Karpowiczius.

iš Kozimo iii laiškų nėra aišku, ar šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijos buvo atsiųstos Vilniaus vyskupui M. s. Pacui relikvijoriuje, ar šis brangus meno kūrinys, puoštas auksu, deimantais bei emalio technika, ilgus šimtmečius saugotas Vilniaus katedros lobyne33, buvo pagamintas kiek vėliau ir pasiųstas Pacams. Kaip nurodo niesieckis „Herbyne...“, relikvijos buvo atsiųstos Pacams kartu su relikvijoriumi34. Visai tikėtina, kad taip ir buvo, nes, pavyzdžiui, šv. Kazimiero relikvijai laikyti, prieš siunčiant Toskanos valdovui (1678 m. spalio 2 d.)35, Vilniaus vyskupas nominatas užsakė dvi skryneles – vieną iš sidabro, o kitą iš gintaro, kurios ir buvo pasiųstos į Florenciją kartu su relikvija36.

be to, 1677 m. spalio 26 d. Vilniaus kapitulos kreipimasis į Kozimą iii dėl šv. Marijos

perciò gliene devo, rendo all’A.V. Ser.ma resta solo, ch’ella all’onor grande fattomi, si degni d’aggiunder anche quello de suoi stmatissimi commandamenti, ch’all’ora non saprò desiderar di vantaggio, se non inchinarmi profondamente, comefaccio all’A. V. S., alla quale perfino desiderodal Sig.re Dio a beneficio piblico, e privato longa serie di prospero-sissimi anni, – 1682 01 10, Vilnius, Vilniaus vyskupas M. s. Pacas – Kozimui iii, žr.: Ten pat, l. 743 r.

28 Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 44; Karpowicz M. Działalność artystyczna Michelangela Pallonego w Polsce, s. 33.

29 Kurczewski J. Kościół zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekono-micznym rozwoju, t. iii, Streszczenie aktów kapituly wileńskiej. Wilno, 1916, s. 229.

30 Kairiūkštytė-Jacinienė H. op. cit., p. 44.31 Karpowicz M. Działalność artystyczna Michelangela Pallonego.., p. 33.32 niesiecki K. Herbarz Polski, t. Vii, s. 219.33 Vilniaus katedros lobyno vertybių sąrašas. in Vilniaus katedros lobynas / Vilnius Cathedral Treasury [albumas]. suda-

rytojai r. budrys, V. Dolinskas, Vilnius, 2002, p. 242, iliustracija nr. 125; Lietuvos sakralinė dailė XI–XX a. pradžia, t. iV, Auksakalystė XIII–XX a. Pirmoji knyga: kolekcijos. sudarė J. Liškevičienė. Vilnius, 2006, Kat. XV. 26.

34 niesiecki K. op. cit., s. 219. 35 Šv. Kazimiero relikvija Toskanos didžiajam kunigaikščiui Kozimui iii Vilniaus vyskupas nominatas M. s. Pacas

pasiuntė kartu su laišku, parašytu 1678 m. spalio 2 d. iš Vilniaus, žr.: asF, f. Mediceo del Principato, b. 4493, sk.: Diversi à S.A.S., l. 608 r/v.

36 Vilniaus vyskupo nominato M. s. Paco laiškas respublikos karaliaus sekretoriui cosimo brunetti, parašytas 1677 m. gruodžio 10 d.; asF, f. Mediceo del Principato, b. 4493, sk.: Ab.e Brunetti, l. 492 r/v.

231


Magdalenos de’Pazzi relikvijų37 suteikė galimybę tam pasirengti. Kapitulos aktuose re-gistruotą prašymą padarė Vilniaus vyskupas nominatas M. s. Pacas, kaip ir Kozimas iii, kuris norėdamas gauti šv. Kazimiero relikviją kreipėsi į Vilniaus kapitulą per jėzuitų ordino vyriausiąjį Joną Povilą oliwą 1675 m. spalio 21 d.38 Vilniaus vyskupas nomina-tas perdavė etrurijos kunigaikščio laišką Vilniaus kapitulai39, o pastaroji atsakydama į šį kreipimąsi pareikalavo, kad kunigaikštis jai parašytų tiesiogiai40.

apie tai liudija Medičių dvaro pasiuntinio Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, rezi-davusio LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco dvare, Lorenzo Domenico de’Pazzi laiškas Kozimui iii:

Monsinjoro Pazzi, Vilniaus vyskupo nominato pavedimu, turiu pranešti Jūsų Šviesiausiai Didenybei jo karštą norą patenkinti Jūsų Didenybės pamaldų troškimą Jums parūpinant kokią nors svarbią šlovingojo šv. Kazimiero kūno dalelę. Kadangi jis šiuo momentu labai apgailestaudamas negali priimti tokio sprendimo net atsižvelgdamas į Jūsų Didenybę, kuri tikėtųsi iš jo gauti leidimą. nebent Jūsų Didenybė raštu tai pačiai Kapitulai pareikštų arba nesant pareiškimo būtų iš romos atsiųstas tiesioginis įsakymas.41

nekyla abejonių, kad sunkumų su šv. Kazimiero relikvija buvo dėl Vilniaus vyskupo nominato M. s. Paco konfliktų su Vilniaus kapitula, tai patvirtina įrašai jos aktuose42.

atsakydamas į šį L. D. de’Pazzi laišką Kozimas iii teigė: „Jau žinojau apie Monsin-joro Vilniaus vyskupo nominato paslaugumą, kad patenkintų mano troškimą gauti garsiojo šv. Kazimiero relikviją, ir paremiant paties prelato pavedimą [...]“43. Todėl jis kreipėsi ad plantum į Vilniaus kapitulą 1676 m. gegužės 29 d. prašydamas suteikti šv. Kazimiero relikviją44.

37 Kurczewski J. Kościół zamkowy czyli katedra wileńska.., s. 229.38 Ten pat, p. 217.39 Ten pat.40 Ten pat. 41 „Per parte di Mons.r Pazzi nominato di Vilna, debbo partecipare a V. Altezza Serenissima la sua ardente volontà di

render consolate le divote intentioni del A. Vostra nel farle conseguir qualche particella riguardevole del corpo glorioso di S. Casimiro. Ma com’egli con suo vivissimo senso nello stato presente non può prendere tal’arbitrio senza considera-tione a V. Altezza che sperarebbe ottenerne da questi la permissione quando V. Altezza con una lettera diretta allo stes-so capitolo rapresentasse il suo desiderio o almeno in mancanza di questa si spicosse di Roma in tal proposito un’ordine diretto al Nominato medesimo“, Lorenzo Domenico de’Pazzi – Toskanos didžiajam kunigaikščiui Kozimui iii, 1676 04, Krokuva, žr.: asF, f. Mediceo del Principato, b. 4492, sk.: Co Pazzi, l. 298 r/v.

42 Kurczewski J. Kościół zamkowy czyli katedra wileńska.., s. 225–245. išsamiau apie Mikalojaus stepono Paco peripetijas tapant Vilniaus vyskupu ir jo santykius su Vilniaus kapitula, žr.: Prialgauskas V. Żywoty biskupów wileńskich. opisał Ks. Win. Przyałgowski, t. iii. Petersburg, 1860, s. 24–64; Wolff J. Pacowie. Materiały histo-ryczno-genealogiczne. Petersburg, 1885, s. 178–183; Kurczewski J. Biskupstwo wileńskie. Wilno, 1912, s. 116–117; rachuba a. Pac Mikołaj stefan, Polski słownik biograficzny, t. 24. z. 4. Wrocław-Warszawa-Kraków, 1979, s. 740–741.

43 „Già sapevo la disposizione di Mons.re Nominato di Vilna à favorirmi nel desiderio d’una Reliquia d[e]l glorioso S. Casimiro e secondando le insinuazioni dell’istesso prelato [...]“, Kozimas iii – L. D. de’Pazzi, 1676 05 12, žr.: asF, f. Mediceo del Principato, b. 4492, sk.: Co Pazzi, l. 299 r.

44 Kurczewski J. Kościół zamkowy czyli katedra wileńska..., s. 221. išsamiau apie šv. Kazimiero kulto sklaidą italijoje žr.: rabikauskas P. Šventasis Kazimieras ir italai. Lietuvių tautos praeitis, t. 8, kn. 1 (29), 1984, p. 89–110; Mas-

aUŠra baniULY Tė

232

Taigi, šiame relikvijų apsikeitimo veiksme svarbus vaidmuo tenka Vilniaus vyskupui nominatui M. s. Pacui ir jo ryšiams su Kozimu iii45, o ne Vilniaus kapitulos iniciatyvai, kaip kartais bandoma teigti istoriografijoje46. beje, kaip žinoma, Pacų giminė XVii a. antroje pusėje palaikė gana glaudžius ryšius su šiuo Florencijos valdovu47, todėl visai natūraliai atrodo šių dviejų didikų dvarų siekimas apsikeisti šventųjų, kurių kultas ypač suklestėjo baroko epochoje48, relikvijomis. Šis veiksmas išreiškė ne tik simbolinį dvasinį ryšį tarp dviejų dvarų, bet ir turėjo diplomatinę reikšmę jų bendravimui.

reikia pažymėti, kad Vilniaus vyskupas nominatas M. s. Pacas ne tik susirašinėjo su Toskanos valdovu dėl apsikeitimo relikvijomis49, bet ir pas jį lankėsi50. Tai ilius-truoja paties Kozimo iii laiškas, adresuotas minėtam pasiuntiniui Lorenzo Domenico de’Pazzi, parašytas 1679 m. birželio 17 d. iš Florencijos: „nuo kitos savaitės laukiu čia atvykstant Mons. Vilniaus vyskupo, kuris pakeliui į romą“51.

atvykęs į Florenciją M. s. Pacas lankėsi karmeličių vienuolyne šv. Marijos Magda-lenos de’Pazzi bažnyčioje (borgo Pinti, 58), kur saugoti šios šventosios palaikai. beje, popiežiaus nuncijus opizio Pallavicini52 laiške, rašytame 1682 m. kovo 13 d. Toska-nos didžiajam kunigaikščiui Kozimui iii, nurodo, kad Vilniaus vyskupas M. s. Pacas „<...> lankydamasis Florencijoje pagarbinti mūsų šventosios de’Pazzi Šventųjų Palaikų ir bendraudamas su vienuolėmis iš vienuolyno, kur šie Palaikai saugomi, didžiavosi, kad yra kilęs iš tos pačios šventosios šeimos...“53.

Kaip liudija kapitulos aktų įrašai po Vilniaus vyskupo M. s. Paco mirties 1684 m. gegužės 8 d., šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvija, kurią sudarė „dantys kris-tale, išpuoštame brangiais akmenimis ir auksu, nepaprastai puošnus buvo atiduotas į slaptavietę saugojimui“54 – t. y. į Vilniaus katedros lobyną, kuriam palikta ir daugiau

lauskaitė s. Šv. Kazimiero kultas ir atvaizdai sicilijoje. Naujasis Židinys-Aidai, nr. 10, 2005, p. 465–470. 45 istoriografijoje šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi kulto ištakos Lietuvoje siejamos su Vilniaus vyskupu Mikaloju-

mi steponu Pacu; žr.: Prialgauskas V. Żywoty biskupów wileńskich, s. 25–26; Małecki J. M. Kult św. Magdaleny de Pazzi.., s. 178; carpini c. Storia della Lituania: identità europea e cristiana di un popolo. roma, 2007, p. 98.

46 Dolinskas V. Vilniaus katedros lobynas. istorinė apžvalga. Vilniaus katedros lobynas, p. 305.47 baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų ryšiai su Medičiais XVii a. antrojoje pusėje. Lietuvos istorijos metraštis, 2002 me-

tai / 2. Vilnius, 2004, p. 47–61; baniulytė a. Lietuvos didikų itališkųjų ryšių kultūriniai kontekstai.., p. 113–145. 48 Krikščionybės istorija. [atsakomasis redaktorius T. Dowley]. iš anglų k. vertė J. Gelumbeckaitė, r. Drazdauskie-

nė. Vilnius, 2000, p. 475.49 Vilniaus vyskupo M. s. Paco korespondencija su Kozimu iii žr.: baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų itališkųjų

ryšių kultūriniai kontekstai.., Priedas ii, p. 223–226. 50 apie Vilniaus vyskupo nominato M. s. Paco keliones į italiją žr.: ten pat, p. 141, 156–159. 51 „Aspetto qui d[e]lla prossima sett.na Mons.r Vescovo di Vilna passanti a Roma...“, Kozimas iii – Lorenzo Domenico

de’Pazzi, 1679 06 17, Florencija žr.: asF, f. Mediceo del Principato, b. 4493, sk.: Cap.no Co Pazzi, l. 431 r. 52 opizio Pallavicini (1632–1700), popiežiaus nuncijus Lenkijoje 1680–1688, efezo arkivyskupas nuo 1668 m.,

kardinolas nuo 1686 m. žr.: ANP, p. 277. 53 “[...] e trovandosi in Firenze a venerare le Sacre Ceneri della n.ra Santa de’Pazzi, nel trattare con le buone monache

del Convento, ove son custodite, e pregiarsi d’over origine dalla famiglia della med.-ma Santa [...]“; žr.: asF, f. Me-diceo del Principato, b. 4495, sk.: Diversi à S.A.S., l. 744 r.

54 Kurczewski J. Kościół zamkowy czyli katedra wileńska.., s. 229.

233


brangių sakralinio meno kūrinių: liturginių apdarų bei indų55. Šį relikvijorių, kaip vieną įspūdingiausių Katedros lobyno meno vertybių56, matyt, ketinta apsaugoti ne-ramiais laikais.

Juo labiau kad epochos istoriniai dokumentai patvirtina, jog vienuolynuose ir baž-nyčiose saugomoms vertybėms nebuvo itin saugu. Pavyzdžiui, apdrausdamas meno vertybes nuo ex porto nuncijus Francesco Martelli57 1679 m. raštu kreipėsi į Laterano kanauninkų vienuolius, įsikūrusius antakalnyje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, grasindamas bausmėmis, kad šie nedrįstų dovanoti arba išgabenti kitur LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco funduoto brangaus bažnyčios inventoriaus58.

Vilniaus kapitulos įrašas apie šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikviją – „dantį kristale“ (čia turima galvoje kristalinį relikvijoriaus rutulį, kuriame įkomponuota re-likvija) prieštarauja niesieckio „Herbyne...“ pateiktam relikvijų aprašymui, kuriame teigiama, jog relikvijas sudarė „dantys ir keletą šventosios plaukų kristale“59. Tai pa-tvirtina ir Kozimo iii laiškas, teigiantis, kad šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijas sudarė „dantys ir keletą šventosios plaukų“60. be to, ant relikvijoriaus kaspino yra lotyniškas įrašas: Dens eT caPiLLi s[ancTae] Mariae MaGD[aLenae] De PaZZi (2 pav.) 61.

sunku pasakyti, kodėl Vilniaus kapitulos aktuose atsirado 1684 m. gegužės 15–16 d. įrašas apie „dentem sancti in cristallo“62. Tačiau šis iš pažiūros netikslus užrašas pasitarnavo nustatant kitą labai svarbų faktą, jog, iš tiesų, šv. Marijos Magda-lenos de’Pazzi relikvijorių galėjo būti du, kurių vienas buvo skirtas Vilniaus vyskupui nominatui M. s. Pacui ir ilgai saugotas Vilniaus katedros lobyne.

Šią prielaidą patvirtina 1797 m. Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios inventorius, sudarytas dalyvaujant Vilniaus vyskupui Jonui Kosakovskiui (1755–1808), čia tarp aprašytų įvairių vienuolyno daiktų, drabužių, paveikslų, liturginių indų, taip pat baž-nyčios relikvijorių sąraše minimas didelis šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijo-rius, pagamintas iš juodmedžio, puoštas sidabru ir su trimis skulptūrėlėmis, kur buvo

55 Dolinskas V. Vilniaus katedros lobynas. istorinė apžvalga. Vilniaus katedros lobynas, p. 302–306; Dolinskas V. Vilniaus katedros lobyno auksakalystės dirbinių kolekcija. Lietuvos sakralinė sailė, t. iV, p. 235–236.

56 Dolinskas V. Vilniaus katedros lobynas. istorinė apžvalga, p. 306.57 Francesco Martelli (1633–1717) – popiežiaus nuncijus Lenkijoje 1675–1681, Korinto arkivyskupas nuo

1675 m., kardinolas nuo 1706 m. žr.: ANP, p. 275. 58 LMab rs, f. 273-1644, a. L. Zoštauto kolekcija: Franciscus Martellus Dei et Ap[osto]licae Sedis gra[ti]a

Archie[oisco]pus Corinthen[sis] [...] et M[agni] D[ucatus] Lith[uani]ae cum facultatibus Legati de latere Nuntius [...], 1679.

59 niesiecki K. op. cit., s. 219.60 Žr. išnaša nr. 23. 61 iliustracija paimta iš Lietuvos sakralinė dailė, t. iV, knyga 1, Kat. XV. 26; Vilniaus katedros lobynas, iliustracija

nr. 125, 126; relikvijoriaus aprašas pagal Vilniaus katedros lobyno vertybių sąrašą žr.: ten pat, p. 242.; taip pat Dolinskas V. Šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius, Lietuvos sakralinė dailė, p. 255.

62 LMab rs, f. 43, b. 226, Acta capituli Vilnensis, t. 18, 1683–1685, l. 99–100.

aUŠra baniULY Tė

234

laikomi du šventosios plaukai bei senojo vienuolės abito gabalėlis63. Jis greičiausiai yra dingęs, kaip ir daugelis kitų Pažaislio bažnyčios meno vertybių64, nes jokių duomenų apie šį sakralinį meno kūrinį daugiau nepavyko aptikti. Pabrėžtina, kad XiX a. Pa-žaislio kamaldulių vienuolyno ir bažnyčios inventoriuose65 apie jo buvimą nieko nėra užsimenama.

Šio šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi juodmedžio relikvijoriaus (reto egzemplio-riaus turtingoje Lietuvos sakralinio meno kolekcijoje) tik išsamesnis tyrimas gali at-skleisti menines ypatybes. Tačiau, kad ir iš negausaus jo apibūdinimo, vis dėlto galima susidaryti tam tikrą įspūdį, kaip jis galėjo atrodyti. sugretinus šį relikvijorių su kitais panašaus pobūdžio ir stilistikos relikvijoriais, pagamintais iš juodmedžio, kurie buvo sukurti Kozimo iii de’Medici dirbtuvėse, pavyzdžiui, šv. sigizmundo, burgundijos karaliaus, relikvijorius, esantis Medičių koplyčios prie Šv. Lauryno bazilikos (basilica di san Lorenzo) Florencijoje lobyne, pagamintas iš juodmedžio ir puoštas sidabri-

63 „Relikwiarz duży hebanowy zesztuczkami srebrnemi y trzema osobkami, w którym są dwa Vella S. Maryi Magda-lenny de Pasis, olejek w ampułce, kawałek Habitu starego za szkliwe lokowane“, žr.: LMab rs, f. 43, b. 9919, Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios inventorius, sudarytas 1797 m., l. 20–21.

64 Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 64–71. 65 LVia, f. 694, ap. 1, b. 3834, Kauno dekanato Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas,

1830 m.; Kaa, f. 337, ap. 1, Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios inventoriaus surašymo aktai, 1836 m., bylos: nr. 165, nr. 166, nr. 167.

2 pav. Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijoriaus fragmentas su užrašu Dens eT caPiLLi s. Mariae MaGD. De PaZZi

235


nėmis figūromis. Jį sukūrė 1719 m. vienas žinomiausių Kozimo iii dvaro meistrų Giovanni battista Foggini66.

Taigi, neabejotinai šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorius turėjo būti Pa-žaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios specialiai šventajai įrengtoje koplyčioje ir jį, iš tiesų, galima priskirti Toskanos didžiojo kunigaikščio Kozimo iii dirbtuvėms. Juo labiau kad pastarasis, būdamas tamsus, itin derėjo prie viso bažnyčios vidaus dekoro, labiausiai prie juodo marmuro piliastrų, suteikiančių ekspresyviam ir šventiškai spindinčiam barokiniam interjerui santūrumo, paprastumo ir gilumo po-jūtį, išskiriantis Pažaislio bažnyčią iš kitų to laikotarpio kūrinių67. Todėl galima numa-nyti, kad juodmedžio šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorius buvo pagamintas specialiai Pažaislio bažnyčiai.

atsižvelgiant į Medičių koplyčios lobyno vertybių sąrašą68, lietuviškoje istorio-grafijoje vyrauja nuomonė, kad Vilniaus vyskupui nominatui M. s. Pacui dovanotą kristalinį šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorių pagamino vienas žinomiau-sių Toskanos didžiojo kunigaikščio dvaro meistrų skulptorius Massimiliano soldani benzi69, 1687 m. sukūręs ir šv. Kazimiero relikvijorių70. būtent dėl to meno istorijos tyrinėtojai Lietuvoje manė, kad tas pats autorius galėjo atlikti ir šv. Marijos Magdale-nos de’Pazzi relikvijorių.

Tačiau iš tikrųjų, susipažinus su Medičių koplyčios vertybių sąrašu ir įdėmiau pa-analizus kitus benzi’o relikvijorius šiame lobyne71 (ne tik mums brangų šv. Kazimiero relikvijorių, beje, pagamintą šiek tiek vėliau už šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi), darosi gana sudėtinga priskirti pastarąjį sakralinį meno kūrinį Massimiliano soldani benzi’ui.

Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorius yra labai nedidelės apimties ir paga-mintas iš krištolo, suteikiančio perregimumo įspūdį, o jo trapumą dar labiau pabrėžia grakščiai išlenktos kojelės, laikančios krištolinį rutulį, visą nusagstytą deimantais ir papuoštą akanto lapais bei žiedais (1 pav.)72. Šį smulkų ir grakštų meno kūrinį, įkū-nijantį šventosios karmelitų vienuolės gyvenimo skaidrumą ir trapumą, paženklintą

66 Ten pat, p. 72. išsamiau apie Giovanni battista Foggini žr.: The Dictionary of Art, editor Turner J., vol. 11. London-new York, 1996, p. 234–235.

67 Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 170.68 bertani L., nardinocchi e. I tesori di San Lorenzo..., p. 58–59, 60–61, 62–63; Testimonianze medicee a confronto.

[Firenze, biblioteca riccardiana, 8 maggio – 5 luglio 1997]. a cura di G. Lazzi. Firenze, 1997, p. 58–59.69 budrys r. Tikėjimo ir grožio ženklai. Vilniaus katedros lobynas, p. 17; Vilniaus katedros lobyno vertybių sąrašas.

Vilniaus katedros lobynas, p. 242; Lietuvos sakralinė dailė: XI– XX a. pradžia, t. iV. Kat. XV. 26; Dolinskas V. Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorius, ten pat, p. 255–256; Dolinskas V. Lietuvos Didžiosios Kuni-gaikštystės kultūrinių ryšių atspindžiai Vilniaus katedros lobyne. Acta academiae artium Vilnensis, t. 51. LDK sakralinė dailė: atodangos ir naujieji kontekstai. sudarė r. Janonienė. Vilnius, 2008, p. 51.

70 Šv. Kazimiero relikvijoriaus atvaizdą paskelbėme straipsnyje: baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų ryšiai su Medi-čiais XVii a. antrojoje pusėje, p. 56–57, remiantis minėtu bertani L., nardinocchi e. I tesori di San Lorenzo.., p. 58–59.

71 Testimonianze medicee a confronto, p. 67–69; bertani L., nardinocchi e. I tesori di San Lorenzo.., p. 58–59, 60–61, 62–63;.

72 Vilniaus katedros lobynas, p. 17, 242.

aUŠra baniULY Tė

236

giliomis kančiomis bei tauria meile73, greičiausiai galėjo pagaminti subtilios juvelyro rankos. Tuo tarpu benzi’o relikvijoriams būdingas masyvumas, skulptūriškumas ir visuomet labai tvirtas architektūrinis postamentas nieko bendra neturintis su lanks-čiomis ir grakščiomis šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijoriaus kojelėmis74. Tai patvirtina ir šv. Kazimiero relikvijoriaus stilistika75.

be to, ir chronologiškai šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorių sudėtinga priskirti Massimiliano soldani benzi’ui. istoriografijoje nurodoma, kad jis galėjo būti pagamintas 1676–1684 m.76 relikvijorius galėjo būti užsakytas ne anksčiau kaip įre-gistruotas prašymas Vilniaus kapitulos aktuose dėl šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijų (t. y. 1677 m. spalio 26 d.), o gautas dar esant gyvam Vilniaus vyskupui M. s. Pacui (mirė 1684 m. gegužės 8 d.)77. iš Vilniaus kapitulos aktų matyti, kad M. s. Pacas šį relikvijorių laikė savo rūmuose78. Taigi relikvijorius galėjo būti sukurtas maždaug 1677–1683 m. Tačiau 1678–1684 m. benzi gyveno romoje, kur šį meni-ninką Kozimas iii buvo išsiuntęs pasitobulinti79. Prieš grįždamas į Florenciją benzi kurį laiką dirbo Liudviko XiV dvare80.

Dirbtuvėms iki pat 1687 m. vadovavo kitas gerai žinomas Florencijos skulptorius ir architektas Giovanni battista Foggini81, kuris sukūrė relikvijorių karstą šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi palaikams, 1888 m. perkeltą iš šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčios į jos vardo karmeličių vienuolyną careggi’o vietovėje82. Šiam Florencijos menininkui būdinga labai aukšta metalo apdirbimo technika, kuri apskritai charakte-

73 narvilienė a. Šv. Marija Magdalena de Pazzi.., p. 351–357. 74 bertani L., nardinocchi e. I tesori di San Lorenzo.., p. 67–69. 75 Ten pat, p. 58; lietuviškoje istoriografijoje šv. Kazimiero relikvijorius, pagamintas Massimiliano soldani benzi,

skelbtas Lietuvos istorijos metraštyje, 2002 / 2, Vilnius, 2004, p. 56–57. išsamiau apie šv. Kazimiero relikvijorių Medičių lobyne taip pat Lewanski r. c. il reliquario di s. casimiro alle cappelle Medicee di Firenze. La via dell’ambra: dal Baltico all’Alma Mater. [atti del convegno italo-baltico svoltosi all’Università di bologna dal 18 al 20 settembre 1991]. a cura di r. c. Lewanski. bologna, 1995, p. 315–316; baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų ryšiai su Medičiais.., p. 55–56; baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų itališkųjų ryšių kultūriniai kontekstai.., p. 137–140. Plačiau apie šv. Kazimiero relikvijas ir relikvijorius žr.: Maslauskaitė s. Šv. Kazimiero relikvijos ir relikvijoriai. Acta academiae artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 41, Šventųjų relikvijos Lietuvos kultūroje. sudarytoja T. račiūnaitė. Vilnius, 2006, p. 35–45.

76 Vilniaus katedros lobyno vertybių sąrašas, p. 242; Dolinskas V. Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorius. Lietuvos sakralinė dailė, t. iV, p. 255; Dolinskas V. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinių ryšių atspin-džiai.., p. 51.

77 rachuba a.Pac Mikołaj stefan, Polski słownik biograficzny, t. 24, cz. 4, Wrocław-Warszawa-Kraków, 1979, s. 741. 78 LMab rs, f. 43, b. 226, Acta capituli Vilnensis, t. 18, l. 99–100; išsamiau apie Vilniaus vyskupo M. s. Paco

lobyną žr.: Dolinskas V. Vilniaus katedros lobynas. istorinė apžvalga, p. 302–307. 79 Visonà M. schede di opera di Massimiliano soldani, Giovacchino Fortini, Giovan Francesco Pieri, Tesimonian-

ze medicee a confronto, p. 69; Lankheit K. Firenze sotto gli ultimi Medici. Gli ultimi Medici: il tardo barocco a Firenze, 1670–1743. [catalogo della mostra. Detroit: The Detroit institute of arts, 27 marzo–2 giugno 1974; Firenze: Palazzo Pitti, 28 giugno–30 settembre 1974]. Firenze, 1974, p. 22; 102.

80 Montagu J., Lankheit K. introduzione, žr.: ten pat, p. 31; 102.81 Lankheit K. Firenze sotto gli ultimi Medici, žr.: ten pat, p. 22.82 Lexikon der christlichen Ikonographie, p. 544; prieiga per internetą: <http://it.wikipedia.org/wiki/Maria_

Maddalena_de’_Pazzi>.

237


ringa Florencijos mokyklai, renesanso epochoje atgaivinusiai etruskų metalo liejybos palikimą. Šio menininko atliktos bronzinės statulėlės išsiskiria nepaprastai subtilia ir rafinuota stilistika83.

abejonių nekyla tik dėl vieno akivaizdaus fakto, kad šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorius, atsiųstas Vilniaus vyskupui nominatui M. s. Pacui maždaug devintojo dešimtmečio pradžioje, atliktas Toskanos didžiojo kunigaikščio Kozimo iii dirbtuvėse Florencijoje. Tai liudija relikvijoriaus meninė stilistika, kurią akcentuoja išraiškingas, lengvas ir subtilus akanto lapų ir žiedų dekoras, būdingas Florencijos metalo kalstymo ir liejybos meistrams84.

apibendrinant galima pasakyti, kad abu šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvi-joriai greičiausiai buvo pagaminti tuo pačiu laiku, neabejotinai sukurti Florencijoje ir galėtų būti priskiriami Foggini’o dirbtuvėms. Šis menininkas, kaip minėjome, sukūrė ir daugiau šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijorių. be to, sunku įsivaizduoti, kad kitų šalių meistrams būtų patikėta pagaminti relikvijorius Medičių dvaro šventosioms relikvijoms saugoti tuo metu, kai Florencijoje valdant Kozimui iii ypač suklesti me-nai85, o Toskanos didysis kunigaikštis pasižymėjo rūpestingumu ir reiklumu jo galeri-jos dirbtuvėse kuriamiems meno dirbiniams86.

ŠVenTosios PacŲ „GiMinaiTės“ KULTo sKL aiDa LieTUVos baroKo

KULTŪroJe: ViZiJos ir TiKroVė

Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijos neabejotinai turėjo būti skirtos koplyčiai, įrengtai jos garbei atminti, Pažaislio kamaldulių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje. Pacų amžininko respublikos karalienės Marijos Kazimieros (1674–1696) dvariškio prancūzo François Paulino Dalairaco87 nuomone, išdėstyta atsiminimų knygoje „Les anecdotes de Pologne...“88, ambicingajam Lietuvos kancle-riui giminystė su Florencijos Pazzi brangiai kainavusi: „net du milijonus [lenkiškų

83 Plačiau apie tai, žr.: The Dictionary of Art, p. 234–235; Lexikon der christlichen Ikonographie, p. 543; Montagu J., Lankheit K. introduzione, Gli ultimi Medici.., p. 27–28.

84 Ten pat.85 Lankheit K. Firenze sotto gli ultimi Medici. Gli ultimi Medici: il tardo barocco a Firenze, p. 23–24; Montagu J.,

Lankheit K. introduzione, p. 26–32. 86 ciampi s. Lettere militari con un piano di riforma dell’esercito polacco re Giovanni Sobieschi ed altri de’suoi segretari

italiani. Firenze, 1830, p. 79.87 išsamiau apie F. P. Dalairacą žr.: Kamuntavičius r. Memoirs of French Travellers: a source of Lithuanian

History in the second Half of the seventeenth century, Lithuanian Historical Studies, nr. 3, 1998, p. 37–38; Kamuntavičius r. À l’extrémité du monde occidental: l’image de la culture lituanienne dans les literatures ita-lienne et française du XViie siècle, XVIIe siècle: La frontière entre chrétienté grecque et chrétienté latine au XVIIe siècle: de la Lituanie à l’Ukraine subcarpathique), nr. 220 (Juillet-septembre), 2003, p. 416–419.

88 Dalairac F. P. Les anecdotes de Pologne, ou mémoires secrets du regne de Jean III du nom, vol. 1–2. amsterdam, 1699.

aUŠra baniULY Tė

238

auksinų]89, kuriuos jis išleido kamaldulių vienuolynui ir bažnyčiai, pašvęstai jo šven-tajai giminaitei Marijai Magdalenai de’Pazzi, globojusiai jo šeimą, pastatyti“90.

Dalairaco atsiminimais akivaizdžiai sekė ir prancūzų istorikas François Gabrielis coyer, parašęs veikalą „Histoire de Jean sobieski, roi de Pologne“, išleistą amster-dame 1762 m.91, kuriame jis kamaldulių vienuolyną ir jo bažnyčią Pažaislyje susiejo su šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi vardu, akcentuodamas Pacų „giminystę“ su Flo-rencijos Pazzi, per jų pamaldumą šiai italų šventajai92.

Tuo tarpu Michałas balińskis ir Tymoteuszas Lipińskis tvirtina, kad ši bažnyčia buvo pašvęsta šv. romualdui ir šventajai karmelitų vienuolei iš Florencijos93. Kai-riūkštytė-Jacinienė nurodo, kad tai buvusi laikinoji medinė bažnyčia94, kurią pastatė apie septinto dešimtmečio vidurį, kai tik buvo gautas popiežiaus aleksandro Vii leidi-mas, 1661 m. liepos 30 dieną išleidus bulę, steigti kamaldulių vienuolyną Pažaislyje95. Tačiau, remiantis 1797 m. Pažaislio kamaldulių vienuolyno bažnyčios inventoriumi, istoriografijoje tvirtinama, kad laikinoji bažnyčia vadinta Šv. onos vardu96.

Pažaislio kamaldulių bažnyčioje esančios koplyčios pašventimas šv. Marijai Mag-dalenai de’Pazzi galėjo įvykti tik po to, kai ji buvo kanonizuota (1669 m.). Tokią prielaidą leidžia daryti vienas svarbus faktas: šventosios koplyčios įrengimas Pažaislio kamaldulių vienuolyno bažnyčioje vyko beveik tuo pačiu laiku kaip ir šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčios-mauzoliejaus statyba Florencijoje97, kur turėjo būti saugojami šventosios palaikai. Tik 1669 m. popiežiui Klemensui iX rospigliosi’ui (pontifikatas 1667–1669)98 paskelbus Mariją Magdaleną de’Pazzi šventąja Florencijos karmeličių vienuolyno bažnyčia pavadinta šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi vardu99. Todėl abejotina, ar iki šventosios kanonizavimo jos vardu galėjo būti tituluojama baž-nyčia arba koplyčia.

Šis įvykis paskatino atnaujinti šios Florencijos bažnyčios dekorą, kurį atliko

89 išsamiau žr.: baniulytė a. itališkieji Pacų ryšiai XVii a. antroje pusėje ir LDK miestų dailė. Dailės istorijos studijos, nr. 2. Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai. sudarytoja a. Paliušytė. Vilnius, 2006, p. 98, išnaša nr. 59.

90 „[...] le grand Chancelier, pour s’en faire honneur, a bâti proche de Wilna un Monastere de Religieux Camaldules, sous l’invocation de Sainte Marie Magdelaine de Pazzy sa parente; lequel luy a coûté prés de deux millions [...]“, žr.: Dalairac F. P. Les anecdotes de Pologne.., vol. 2, p. 319.

91 coyer F. G. Histoire de Jean Sobieski, roi de Pologne, t. i–iV. amsterdam, 1762. 92 „[...] Cette parenté avec Sainte-Magdalaine de Pazzi, avoit coûté au Grand-Chancelier prés de deux millions pour

bâtir un Monastere de Camaldules, sons l’invocation de sa parent [...], žr.: coyer F. G. Histoire de Jean Sobieski, t. i, p. 310– 311.

93 baliński M. i T. Lipiński. Starożytna Polska, t. 4. Wielkie Księstwo Litewskie. Warszawa, 1886, s. 342. 94 Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 30.95 Ten pat, p. 25–30. 96 LMab rs, f. 43, b. 9919, Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios inventorius, sudarytas 1797 m., l. 78–80; Kairiūkšty-

tė-Jacinienė H., Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 30, išnaša.97 baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų itališkųjų ryšių kultūriniai kontekstai.., p. 143–144. 98 ANP, p. 264–267. 99 Ten pat; chiesa di santa Maria Maddalena de’Pazzi. Prieiga per internetą: <http://it.wikipedia.org/wiki/>.

239


Jacopo chiavistrelli kartu su angiolo’u Gori’u, ištapę bažnyčios skliaute šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi apoteozę „La Gloria di santa Maria Maddalena de’Pazzi“100. ant bažnyčios sienų šventosios istorijas vaizdavo cosimo Ulivelli101. Vėliau 1677–1685 m. bažnyčioje buvo pastatyta didžioji koplyčia mauzoliejus, kur laikyti šven-tosios palaikai. Pastatą pagal romos architekto ciro Ferri’o projektą užbaigė Pieras Francesco silvani, o koplyčią dekoravo ciro Ferri, Pieras Dandini ir Luca Gior-dano102, išplėtojęs šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi vaizdavimą italų XVii a. ta-pyboje103. Visą koplyčios reginį karūnavo alegorinės skulptūros, atliktos antonio Montauti’o ir innocenzo spinazzi’o104.

Kaip matyti, prie šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčios-mauzoliejaus deko-ravimo dirbo Florencijos tapytojas Pieras Dandini105. Jo tėvynainis ir artimas bičiulis, florentietis tapytojas Michele arcangelo Palloni (liet. Mykolas arkangelas Pallonis)106 dirbo tuo pačiu laiku 1677–1683 m. Pažaislyje Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje107, kur jis ištapė vienintelį LDK vaizduojamojoje dailėje šv. Marijos Mag-dalenos de’Pazzi freskų ciklą108, atskleidžiantį mistinius šventosios regėjimus109. Kartu su juo prie bažnyčios dekoro darbų dirbo ir florentietis alessandro Firovanti, kaip manoma, galėjęs būti Palloni’o pameistriu110.

italų meno istorikas Giovanni Matteo Guidetti, nagrinėjęs ankstyvojo laikotarpio Palloni’o tapybą, pažymėjo, kad jo tapybos stilistika yra artima kitam Florencijos tapy-100 apie šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčios Florencijoje meninius ypatumus ir tapytojus žr.: Guidetti G. M.

novità e precisazioni sulla formazione artistica di Michele arcangelo Palloni. Artyści włoscy w Polsce XV–XVIII wiek. red. r. sulewska i M. Wardzyński. Warszawa, 2004, p. 285–287. Daugiau apie šią bažnyčią prieiga per internetą: <http://it.wikipedia.org/wiki/chiesa_di_santa_Maria_Maddalena_dei_Pazzi>.

101 Guidetti G. M. novità e precisazioni sulla formazione artistica di Michele arcangelo Palloni, p. 285–287. 102 Prieiga per internetą: <http://it.wikipedia.org/wiki/chiesa_di_santa_Maria_Maddalena_dei_Pazzi>.103 Lietuvių enciklopedija, t. XVii. Leidėjas J. Kapočius. bostonas, 1959, p. 333–334. išsamiau apie tapytoją Lucą

Giordano žr.: U. Thieme und F. becker, Allgemeines Lexikon der Bildenden Künstler, t. XiV. Leipzig, 1921, p. 75–79; Lexikon der christlichen Ikonographie, p. 542–543.

104 Prieiga per internetą: <http://it.wikipedia.org/wiki/chiesa_di_santa_Maria_Maddalena_dei_Pazzi>.105 Guidetti G. M. novità e precisazioni sulla formazione artistica di Michele arcangelo Palloni, p. 285–287.106 Ten pat, p. 283.107 italų meno istoriko G. M. Guidetti’o duomenimis šios freskos tapytos 1677–1683 m., žr.: Guidetti G. M.

novità e precisazioni sulla formazione artistica di Michele arcangelo Palloni, p. 278; taip pat Guidetti G. M. additional information about the sources of Michele arcangelo Palloni’s artistic Language. Acta academiae artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 51. LDK sakralinė dailė: atodangos ir naujieji konteks-tai. sudarė r. Janonienė. Vilnius, 2008, p. 81. M. Karpowicziaus nuomone, freskos tapytos 1676–1683 m., žr.: Karpowicz M. Działalność artystyczna Michelangela Pallonego.., s. 34; P. reklaitis šį laikotarpį nurodo apie 1675–1684 m.; reklaitis P. Mykolas arkangelas Palloni.., p. 128; M. Paknio teigimu – tai 1678–1685 m., žr.: Paknys M. nowe źródła o artystach w Pożajśćiu w kręgu mecenatu Krzysztofa Zygmunta Paca. Biuletyn historii sztuki, t. 1–2. Warszawa, 2000, s. 158.

108 Paknys M. Kristupas Zigmantas Pacas ir jo aplinkos moterys. LKMA metraštis, t. 18. Vilnius, 2001, p. 375.109 išsamiau apie šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi vaizdavimą Lietuvos dailėje žr.: Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažais-

lis, baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 60, 198–200, iliustracija nr. 63; Klajumienė D. XVIII a. sienų tapyba.., p. 73, 74, 77: iliustracija nr. 56, 113: iliustracija nr. 112; Maslauskaitė s. Šventoji Marija Magdalena de Pazzi vizijos ir jų atspindžiai Lietuvos dailėje, p. 363–364; Šinkūnaitė L. apie Pažaislio bažnyčios interjerą, p. 15.

110 Paknys M. nowe źródła o artystach w Pożajśćiu.., s. 158–159.

aUŠra baniULY Tė

240

tojui Francesco’ui bettini’ui, nutapiusiam paveikslus Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčiai su įvairiais šios šventosios gyvenimo epizodus111. be to, 1674–1676 m. Pal-loni dirbo Medičių dvaro manufaktūroje Florencijoje, kur tapė žinomiausių XVi a. kūrinių kopijas ir kartonus gobelenams112. Tad nekyla abejonių, kad šis Medičių dvaro aplinkos menininkas, priklausęs Florencijos tapytojams, kurie dalyvavo statant ir dekoruojant Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčią, ir Lietuvoje vykdė užsakovų valią – ištapė Pacų šventosios „giminaitės“ koplyčią.

nors istoriografijoje neužsimenama, kad Palloni’o meniniai tikslai Lietuvoje buvo susiję su šios italų šventosios koplyčios įrengimu Pažaislyje, visgi galima prielaida, jog tai buvo viena pagrindinių motyvacijų, kodėl šis Florencijos menininkas iš Medičių dvaro aplinkos pateko pas Pacus Lietuvoje. Matyt, neatsitiktinai sutampa jo veiklos pradžia Pacų dvare 1677 m.113, kai ir Florencijoje prasidėjo didžiosios koplyčios mau-zoliejaus statyba šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčios centrinės navos gale114.

be to, pastebėtina, kad Vilniaus kapitulos aktuose užregistruota tų pačių metų data „1677 m. spalio 26 d.“115 Vilniaus vyskupo nominato M. s. Paco kreipimasis į Toskanos valdovą Kozimą iii siekiant gauti šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvi-jas116. Kaip jau kartą minėjome, neilgai trukus (po poros metų) M. s. Pacas lankėsi Florencijoje ir domėjosi šventos karmelitų vienuolės bažnyčios mauzoliejaus įrengimo darbais Florencijoje.

apskritai Palloni’o pavyzdys, tyrinėjant užsienio šalių menininkų veiklą Lietu-voje ir jų indėlį Lietuvos meno raidai, itin svarbus, nes paneigia istoriografijoje gają nuomonę apie „ne pirmo ryškumo“117 menininkus ar pirklius ir įvairius verteivas „autsaiderius“118, kurie vyko į Lietuvą tam, kad pabėgtų nuo per didelės konkuren-cijos ir skurdo savoje šalyje tikėdamiesi greitai praturtėti ar išgarsėti119. Tai visiškai netinka Palloni’o atveju, jis, būdamas gana sėkmingas menininkas Medičių dvare, at-vyko į Lietuvą jau turėdamas aiškią savo darbo „misiją“ tolimame baltijos krašte. Taigi menininkai iš italijos ar kitų europos kraštų keliaudavo dėl užsakovo, o ne tik genami didelės konkurencijos savo kraštuose. Mada ir paklausa diktavo tiek menininkų, tiek pirklių keliones į kitas šalis.

111 Guidetti G. M. novità e precisazioni sulla formazione artistica.., p. 258–287. 112 Guidetti G. M. additional information.., p. 75–80. 113 Guidetti G. M. novità e precisazioni sulla formazione artistica di Michele arcangelo Palloni, p. 278; Guidet-

ti G. M. additional information.., p. 81.114 Firenze e provincia. Milano, 1993, p. 419; chiesa di santa Maria Maddalena de’Pazzi.115 Kurczewski J. Kościół zamkowy czyli katedra wileńska.., s. 229.116 Ten pat.117 ragauskas a. „bartholomeus cynaki ir cº“. italai Vilniaus miesto valdančiajame elite XVii a. antrojoje–XViii a.

pirmojoje pusėje. Lietuva ir pasaulis: bendradarbiavimas ir konfliktas. [Tarptautinė konferencija Vilnius, 1999 m. spalio 14–16 d.]. sudarė n. asadauskienė, a. Janužytė. Vilnius, 2000, p. 180.

118 Ten pat.119 Ten pat

241


akivaizdus Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir bažnyčios dekoro ryšys su italijos, ypač Florencijos, tapybos mokykla. atvykę ir čia dirbę menininkai perdavė savo ta-pybinę patirtį šiuose kraštuose120. Tai liudija ne vien tapybos stilistika ar Florencijos motyvai, pavyzdžiui, Florencijos katedros brunelleschi’o kupolas121, kyšantis virš pas-tatų, pietinio koridoriaus freskoje, vaizduojančioje šv. brunono stebuklą, aptinkami Pažaislio architektūrinio komplekso dekore, taip pat Kamaldulių ordino, kurio „lop-šys“ buvo Toskana, italija122, buvimas Lietuvoje formavo šiuos meninius ir dvasinius saitus.

Pastebėtina, kad analizuojant Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčios tapybą Florencijoje ir šios šventosios koplyčios dekorą Pažaislyje išryškėja pirminio objekto ikonografinis atkartojimas, formuojantis vieningą siužetinę šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi gyvenimo liniją123, kuri patvirtina vienalaikį šių sakralinių pastatų statybos ir dekoravimo darbų procesą. Tačiau, nors Pažaislio freskų ciklas schemiškai išlaiko glaudų ryšį su Florencijos Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi didžiosios koplyčios iko-nografija, savo idėjiniu turiniu iš esmės skiriasi.

120 apie tai išsamiau žr.: Guidetti G. M. additional information about the sources.., p. 75–89.121 Florencijos katedra (Duomo di Firenze, Cattedrale di Santa Maria del Fiore), pastatyta XV a., žr.: Murray P.,

Murray L. Renesanso menas. iš anglų k. vertė i. Jomantienė. Vilnius, 2000, p. 56–57. 122 išsamiau žr.: Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 14; Šinkūnaitė L. Šventojo be-

nedikto gyvenimo freskos Pažaislio kamaldulių vienuolyne. Logos, nr. 52 (liepa–rugsėjis), 2007, p. 133–144. 123 išsamiau apie šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi ikonografiją, jos vizijų vaizdavimą tapyboje žr.: Lexikon der

christlichen Ikonographie, p. 542–543.

3 pav. Pažaislio kamaldulių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia, Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčios skiautas

aUŠra baniULY Tė

242

Tai galima pamatyti sugretinus šiuos du meno objektus. Florencijos Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčios centrinės koplyčios, esančios absidoje, skliaute yra vaizduojamas „Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi žengimas į dangų su visais Florencijos šventaisiais“, kurį ištapė Pieras Dandini 1701 m.124 analogiškai Pažaislio kamaldulių bažnyčios Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčios skliaute (3 pav.) ištapyta šven-tosios apoteozė (4 pav.)125.

centrinio koplyčios paveikslo siužetas tiek Florencijoje, tiek Pažaislyje yra identiš-kas: Florencijoje „Švč. Mergelė Marija ir šv. Marija Magdalena de’Pazzi“ (ciro Ferri, 1684 m.), kuriame vaizduojama klūpanti šventoji priešais Dievo Motiną, dedančią baltą šydą vienuolei ant galvos126; šiuo metu Pažaislyje centrinis koplyčios paveikslas yra „Švč. Marijos Magdalenos de’Pazzi vizija“, kurioje šventoji regėjo Mariją, apdo-vanojusią ją baltu šydu127. Kairiūkštytė-Jacinienė mini altoriaus paveikslą, kuriame simboliškai vaizduojama šventoji karmelitų vienuolė, tepanti Kristaus kojas128.

Laiko tėkmė ir istorijos vingiai apgadino pirminį Pažaislio bažnyčios ikonografinį vaizdą, pavyzdžiui, Šv. romualdo ir Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčių alto-

124 Guidetti G. M. additional information.., p. 86; Firenze e provincia, p. 419; prieiga per internetą: <http://it.wikipedia.org/wiki/chiesa_di_santa_Maria_Maddalena_dei_Pazzi>.

125 Maslauskaitė s. Šventoji Marija Magdalena de’Pazzi.., p. 364.126 Firenze e provincia, p. 419.127 Maslauskaitė s. Šventoji Marija Magdalena de’Pazzi.., p. 363.128 Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 60.

4 pav. Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi apoteozė. centrinė skliauto freska: Michele arcangelo Palloni, freska, 1677–1683 m. stiuko lipdyba

243


riai buvo visiškai sunaikinti, o vietoj jų 1839–1840 m. skulptorius Kazimieras Jelskis (1782–1867) įrengė dirbtinio marmuro kiotus129. Todėl galima tik spėti, kaip galėjo atrodyti Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčios altoriaus paveikslas.

Tačiau remiantis pirminiu jos kulto sakraliniu objektu, dariusiu įtaką ir Pažaislio koplyčiai, darytina prielaida, kad centrinis koplyčios paveikslas galėjo vaizduoti šven-tąją karmelitų vienuolę su Marija. Šią supoziciją dar patvirtina ir Pažaislio bažnyčios inventoriai, sudaryti 1797 ir 1830 m.130, kuriuose minimas šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi altorius, o pagrindinis jo paveikslas greičiausiai ir buvo dabar esantis Palloni’o tapytas jos atvaizdas su Dievo Motina, dedančia jai baltą šydą ant galvos.

be to, minėto paveikslo siužetą Pažaislyje papildo apačioje sėdintis angeliukas su atversta knyga, kurioje įrašyta: Et Verbum caro factum est131 (Ir Žodis tapo kūnu – Jn 1, 14)132, – tai aliuzija į šventosios ryšį su bažnyčios tėvu šv. augustinu, kuris buvo protestantų, ypač kalvinistų, vienu iš teologinių reformacijos, o vėliau ir jansenistų religinio sąjūdžio, įkvėpėju133. Šv. augustino tekstų įtaka atsiskleidžia šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi mistinėje kalboje. Pavyzdžiui, Marija Magdalena de’Pazzi sekdama šio bažnyčios tėvo veikalu „De doctrina christiana“ (397–426) buvo įsitikinusi, kad žodžiai ir daiktai turi panašių savybių – t. y. gali būti matomi kaip ženklai, todėl jie turi prasmę134.

anot augustino, vienintelis dalykas, suteikiantis prasmę, yra Dievas, nes visa kita – tiek žodžiai, tiek daiktai – savyje neturi egzistencijos. Tačiau jie gali „nurodyti“ kažką kitą – patį dieviškumą135. Tuščioje realybėje, kurioje pagrindinė prasmė yra dievybė, Marijai Magdalenai de’Pazzi yra Žodis, suteikiantis realybei esmę. Mėginant įsivaiz-duoti Žodį per kalbą, mistinių monologų tikslas sukelti Žodžio buvimą. Todėl Ma-rijos Magdalenos de’Pazzi mistinė kalba yra tiesiogiai susijusi su augustino teorija136. Jeigu viskas – žodžiai ir pasaulis be Dievo ženklo yra niekas – tai viskas, įskaitant ir kalbą, „dalyvauja“ dieviškumo akte137.

Todėl, tėvo karmelito bruno secondino, (dėstančio Pontificia Università Grego-

129 Šinkūnaitė L. Pažaislio kamaldulių vienuolyno restauravimo klaidos ir rezultatai. Meno istorija ir kritika, t. 1. Kultūros paveldas: prarastosios vertybės. Kaunas, 2005, p. 87.

130 LMab rs, f. 43, b. 9919, Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios inventorius, sudarytas 1797 m., l. 9–13; LVia, f. 694, ap. 1, 3834, Kauno dekanato Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir bažnyčios vizitacijos aktas, 1830 m., l. 8v.

131 Maslauskaitė s. Šventoji Marija Magdalena de’Pazzi.., p. 363; Šinkūnaitė L. apie Pažaislio bažnyčios interjerą, p. 16.

132 Pagal Krikščioniškosios ikonografijos žodyną, p. 191.133 Portalié e. augustine of Hippo, The Catholic Encyclopedia: an International Work of Reference on the Constitution,

Doctrine, Discipline, and History of the Catholic Church. edited by ch. erbermann et al., vol. ii, new York, 1913, p. 100–103.

134 Maria Maddalena de’Pazzi: Selected Revelations. Translated by a. Maggi. Mahwah, new Jersey, 2000, p. 12. 135 Ten pat, p. 13.136 Ten pat.137 Ten pat.

aUŠra baniULY Tė

244

riana), vieno žymiausio šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi tekstų tyrinėtojo138, teigimu, šiuolaikinėje visuomenėje Dievo Žodis ėmė vėl dominuoti krikščionių gyvenime139. Šventosios laikais nebuvo leidžiama naudotis verstu biblijos tekstu. Tiksliau, tikin-tieji, įskaitant ir vienuoles140, biblijos negalėjo net rankose laikyti. (Tačiau šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi dvasinis gyvenimas formavosi kaip tik skaitant evangeliją141.) Pasak secondino, tais sunkiais laikais Marija Magdalena de’Pazzi, kaip ir Terėsė avi-lietė, žinojo kaip atskleisti Žodžio paslaptis, neretai tik negausiais bei fragmentiškais epizodais142.

Pažaislio koplyčios ikonografinėje programoje akcentuojamas karmelitų vienuolės dvasinis ryšys su šv. augustinu, dominuoja ir Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo

138 Minint iV šimtąsias šventosios mirties metines bruno secondinas parašė knygą, skirtą šv. Marijos Magdalenai de’Pazzi, op. cit.

139 Prieiga per internetą: <http://www.graphe.it/Pneuma/2-santa-Maria-Maddalnea-de-Pazzi.html>.140 Ten pat.141 Pagal narvilienė a. Šv. Marija Magdalena de’Pazzi.., p. 354.142 Prieiga per internetą: <http://www.graphe.it/Pneuma/2-santa-Maria-Maddalnea-de-Pazzi.html>.

5 pav. Šv. Marija Magdalena de’Pazzi su šv. Augustinu. skliauto kairėje pusėje: Michele arcangelo Palloni, freska, 1677–1683 m. stiuko lipdyba

245


bažnyčioje Šventųjų Mergelių koplyčios dekore, čia skliaute pavaizduota šv. Mergelių apoteozė: tarp kurių galima atpažinti ir šv. Marija Magdaleną de’Pazzi143. Jos atvaizdas koplyčios paskliautėje su evangelija rankoje simbolizuoja ne tik nuorodą į evangelijos tekstą „ir Žodis tapo kūnu“, bet ir subtiliai idėjiškai susieja Šv. Margelių koplyčią su Šv. augustino koplyčia144.

Tuo tarpu Pažaislio koplyčios skliauto šonuose: kairėje pusėje yra vaizduojama šv. Marija Magdalena de’Pazzi su šv. augustinu (5 pav.), rašančiu ant mistikės krūtinės minėtuosius žodžius: Verbum caro factum est, kurie ikonografijoje dažniausiai yra vaiz-duojami ant mistikės krūtinės145. o dešinėje koplyčios skliauto pusėje vaizduojama Dievo Motina, dedanti baltą šydą karmelitų vienuolei ant galvos (6 pav.)146. Šis siuže-tas siejasi su altoriaus paveikslo tema.

143 samuolienė s. Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčios ikonografija, p. 40; samalavičius s., samalavičius a. Vil-niaus šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Vilnius, 1998, p. 92.

144 Ten pat. išsamiau šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi ikonografijos raida Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo aptarta mokslinėje konferencijoje „Dangiškieji globėjai, žemiškieji mecenatai“, vykusioje 2009 gegužės 13 d. Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, perskaitytame pranešime: baniulytė a. Šv. Marija Magdalena de’Pazzi: renesanso misticizmas Lietuvos baroko kultūroje, kuris rengiamas publikuoti leidinyje Acta Academiae Artium Vilnensis, 2011 m.

145 Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, p. 191. 146 Kairiūkštytė H. Pažaislis, Baroko vienuolynas Lietuvoje, iliustracija nr. 40; Maslauskaitė s. Šventoji Marija Mag-

dalena de’Pazzi.., p. 363.

6 pav. Švč. Mergelė Marija ir šv. Marija Magdalena de’Pazzi. skliauto dešinėje: Michele arcangelo Palloni, freska, 1677–1683 m. stiuko lipdyba

aUŠra baniULY Tė

246

be to, šventoji karmelitų vienuolė gali būti vaizduojama šv. augustinui būdingame ikonografiniame siužete, kur jis su atversta knyga, simbolizuojančia apmąstymus apie Šventąją Trejybę, pavyzdžiui: Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi vienuolyne, careggi, paveikslas „Šv. augustinas rašo ant šv. Marijos Magdalenos širdies“, nutapytas XVii a. Kortonos meistrų147. Šioje ikonografinėje scenoje šv. augustinas rašo ant šventosios krūtinės, o angeliukai laiko atverstą knygą su minėtu įrašu, o paveikslo viršuje virš centrinės ikonografinės scenos – virš šv. augustino figūros – angelų apsuptyje vaiz-duojama Dievo Motina148.

Tokio pobūdžio ikonografinė kompozicija Pažaislio freskose tarsi išskaidoma į at-ski rus motyvus, kurie ir vėl susijungia į bendrą visumą koplyčios centrinio paveikslo ir skliauto ikonografinėje programoje (8 pav.). Taigi pagrindinis Pažaislio koplyčios pa-veikslas, galima sakyti, atkartoja tuos pačius siužeto motyvus bei ikonografines scenas, kurios vaizduojamos kupolo skliauto šonuose. be to, šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčios Pažaislyje ikonografijos siužetinė idėja akivaizdžiai siejasi su Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ikonografine programa. Minėjome, kad šioje Vilniaus bažnyčioje subtiliai pateikiamas karmelitų vienuolės ryšys su šv. augustinu. Šią analogiją galima aptikti ir Pažaislyje.

Ją reprezentuoja šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčios Pažaislyje pagrindi-nio altoriaus paveiksle pavaizduotas minėtas užrašas knygoje Verbum caro factum est. Šiame paveiksle tiek užrašas, tiek knyga akivaizdžiai nurodo į šv. augustiną koplyčios skliauto kairėje freskoje ir kairėje presbiterijos skliauto pusėje, kur vaizduojami keturi bažnyčios Tėvai. Šv. augustinas su vyskupo drabužiais, nes 396 m. buvo paskirtas Hipono vyskupu149, laiko atverstą knygą, jam įprastą atributą, o angeliukai šonuose – vyskupo mitrą ir pastoralą150.

sugretinus ikonografinę idėją Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi didžiosios koply-čios Florencijoje ir Pažaislyje matyti, jog čia dominuoja šventosios karmelitės dvasinio ryšio su šv. augustinu išaukštinimas. Ši meninė charakteristika, atsiskleidžianti Pacų giminės barokinėse fundacijose, liudija, kad valdančiajai Pacų giminei buvo toli gražu nesvetima laikmečiui būdinga jansenizmo dvasia151, o ypač LDK didžiajam etmonui Mykolui Kazimierui Pacui152.

147 Poeschel s. Handbuch der Ikonographie. Sakrale und profane Themen des bildenden Kunst. Darmstadt, 2005, p. 218–219; Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, p. 41; Encyclopedia of Saints, p. 48.

148 Pagal Firenze: i luoghi di Santa Maria Maddalena de’Pazzi. a cura di c. Francini, L. carsillo, testi, itinerari schede P. Pacini, L. carsillo, L. Grossi. Firenze, 2007, n. p.

149 Krikščioniškos ikonografijos žodynas, p. 40; Encyclopedia of Saints, p. 47. 150 Ten pat.151 Lenzenweger J. [et al.]. Katalikų bažnyčios istorija, t. ii. iš vokiečių k. vertė D. Čekatauskienė. [Versta iš: Ges-

chichte der Katolischen Kirche. Leipzig: st. benno-Verlag, 1989]. Vilnius, 1997, p. 102–104; Tamošaitis a. blaise Pascal (1623–1662), Mintys. iš prancūzų vertė k. a. Tamošaitis. Vilnius, 1997, p. 323–324, 333–338.

152 išsamiau žr.: baniulytė a. Lietuvos diduomenė abiejų Tautų respublikos santykiuose su Šventuoju sostu ba-roko epochoje. nutylėtoji istorijos pusė, straipsnį rengiasi paskelbti Lietuvos istorijos metraštis. Lietuvos istorijos metraštis, 2008 metai / 2, 2009, p. 51–57.

247


Juo labiau kad žinomiausiose Pacų bažnyčių ikonografinėse programose: tiek Vil-niaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo, tiek Pažaislio kamaldulių vienuolyno bažnyčiose yra akivaizdžiai matomas evangelistų ir bažnyčios Tėvų sukeitimas vietomis (jau ne-kalbant apie kitas ikonografines detales), kas iš tiesų nėra būdinga griežtai kanoniškai ir schematizuotai potridentinės bažnyčios ikonografinei programai153, kur iškeliami bažnyčios Tėvai, o ypač šv. augustinas.

beje, Florencijoje šv. Marija Magdalena de’Pazzi vaizduojama su šv. augustinu šven-tajai skirtoje bažnyčioje, tačiau centrinės navos viršutinėje dalyje, kurioje yra išdėstyta dešimt cosimo Ulivelli’o 1669–1670 m. tapytų drobių su jos gyvenimo scenomis154. Šoninėse pagrindinės koplyčios mauzoliejaus sienose yra du Lucos Giordano paveikslai: kairėje – „Jėzus ir šv. Marija Magdalena de’Pazzi“ (1685 m.), o dešinėje vaizduojama „Šv. Marija Magdalena de’Pazzi, imanti iš Dievo Motinos rankų Kūdikėlį Jėzų“ (1685 m.)155. Šventosios dvasinis ryšys su išganytoju akcentuojamas XViii a. Lietuvos tapyboje – tai „Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi mistinės sužieduotuvės su Kristumi“ (Mogiliovo kated ra) ir Jiezno Šv. arkangelo Mykolo bei Jono Krikštytojo bažnyčios skliaute yra vaizduojama scena „Kristus teikia Komuniją šv. Marijai Magdalenai de’Pazzi“156.

Pažaislio freskose kairėje koplyčios pusėje vaizduojamas šventosios karmelitų vie-nuolės mistinis ryšys su Kristumi ikonografinėje scenoje „Kristaus guldymas į kapą“, mistiškai dalyvaujant šv. Marijai Magdalenai de’Pazzi157, o dešinėje koplyčios pusėje – šventosios stebuklas po mirties (7 pav.)158, kai mirusi ir pašarvota vienuolė nusuka veidą nuo lengvabūdžio jaunuolio Fabricijaus žvilgsnio159. Tačiau pažymėsime, kad ji yra atsisukusi į priešais stovintį vyrą, greičiausiai savo „giminaitį“ – šios bažnyčios fundatorių LDK kanclerį Kristupą Zigmuntą Pacą.

Pastarasis Pažaislio freskų tyrinėtojų identifikuotas kitoje ikonografinėje scenoje – freskoje „Šv. Kristupo nukirsdinimas“, kur LDK kancleris vaizduojamas klūpantis

153 Vaišvilaitė i. Vilniaus Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios dekoro programa. Dailė: Acta academiae artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos darbai, nr. 21, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys. sudarė r. butvilaitė. Vilnius, 2001, p. 32; samuolienė s. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ikonografija, p. 36; Kairiūkštytė-Jacinienė H. Pažaislis, Baroko vienuolynas Lietuvoje, p. 203–204. išsamiau apie potridentinio altoriaus prasmes, žr. aleksandravičiūtė a. simbolinės potridentinio altoriaus dekoro prasmės. in Tridento visuotinio bažnyčios susirinkimo (1545–1563) įtaka Lietuvos kultūrai. Susirinkimo idėjų suvokimas ir sklaida Vidurio Europos rytuose: mokslo straipsnių ir studijų rinkinys. sudarė a. aleksandravičiūtė. Vilnius, 2009, p. 279–307.

154 Firenze e provincia, p. 419. išsamiau apie Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi bažnyčios Florencijoje tapybą žr.: Guidetti G. M. additional information.., p. 86–87.

155 Firenze e provincia, p. 419; Prieiga per internetą: <http://it.wikipedia.org/wiki/chiesa_di_santa_Maria_Maddalena_dei_Pazzi>.

156 Klajumienė D. op. cit., p. 73, 77: iliustracija nr. 55, 113: iliustracija nr. 112.157 Kairiūkštytė-Jacinienė H. op. cit., p. 198; Maslauskaitė s. Šventoji Marija Magdalena de’Pazzi.., p. 363; Šin-

kūnaitė L. apie Pažaislio bažnyčios interjerą, p. 15–16.158 Ten pat.159 Ten pat.

aUŠra baniULY Tė

248

pirmame plane ir žvelgiantis į vykstančią sceną160. sugretinus fundatoriaus portretą su vaizduojamu freskoje asmeniu, veido bruožų panašumas pasirodė akivaizdus, todėl neabejojama, kad minėtoje ikonografinėje scenoje pavaizduotas kamaldulių vienuo-lyno steigėjas ir fundatorius LDK kancleris K. Z. Pacas161. ir Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčioje (7 pav.) vaizduojamas asmuo stovi pirmame plane, tik nusisukęs nuo žiūrovo, galima žvelgti iš šono į šio asmens veidą. Šiuo atveju gelbėja jo stoto,

160 Paknys M. istoriniai asmenys Pažaislio freskose. Kultūros barai, nr. 2 (423), 2000, p. 62–65; Paknys M. Postać fundatora w fresku Michelangela Palloniego w Pożajściu. Artyści Włoscy w polsce XV–XVIII wiek. red. r. sulews-ka, M. Wardzyński. Warszawa, 2004, s. 293–299.

161 Ten pat.

7 pav. Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi stebuklas po mirties. Koplyčios dešinėje: Michele arcangelo Palloni, freska, 1677–1683 m.

249


gestikuliacijos ir apdarų stilistika162, kuriai tapytojas skiria daug dėmesio. iš tiesų ji labai panaši į „Šv. Kristupo nukirsdinime“ dalyvaujančio asmens povyzą.

Galima manyti, kad Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčioje, kaip ir ką tik minėtose freskose, vyras su XVii a. didiko drabužiais išsiskiria iš ikonografinio plano, jis žvelgia į pagrindinę sceną tarsi iš šono, o ranka nukreipia žiūrovo žvilgsnį į centrinį paveikslo veiksmą, vaizduojantį šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi stebuklą po mirties, kai pašarvota karmelitų vienuolė nusuka galvą nuo lengvabūdžio jaunuolio163. Tuo metu į jį kreipiasi greta stovėjęs tėvas jėzuitas Klaudijus siripandas (claudius siripan-dus) atvertimo žodžiais164.

Pažaislio freskoje šis stebuklas buvo interpretuotas ir pritaikytas Kamaldulių ordi-nui, kuriam priklausė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia, nes greta švento-sios veikiausiai stovi baltais drabužiais kamaldulių ordino vienuolis, iš visų šios ikono-grafinės scenos personažų išsiskiriantis plikai skusta galva, ne tėvas jėzuitas Klaudijus siripandas, tariamai buvęs stebuklo liudininkas. Įtaigi, pakili, retoriška ir net šiek tiek moralizuojanti paveikslo personažų barokinė gestikuliacija nusako šventosios stebuk lo esmę – tai moralės ir atsivertimo prasmė, aktuali XVii a. barokinei gyvensenai, kurią akcentuoja pakelta bažnyčios fundatoriaus ranka, o šviesa antrame plane veiksmui suteikia pakylėjimo ir taurumo įspūdį165 (7 pav.).

iš tiesų nėra netikėta freskoje „Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi laidotuvės“ išvysti jos „giminaitį“ LDK kanclerį Kristupą Zigmantą Pacą – šios koplyčios steigėją ir jos kulto propaguotoją. LDK kanclerio pamaldumą šventajai „giminaitei“ geriausiai pa-tvirtina jo paties testamentas, kuriame jis įvardija Florencijos karmelitų vienuolę savo globėja166. Jono chrizostomo Golęmbiowskio pamoksle167, skirtame LDK kanclerio K. Z. Paco ir jo žmonos laidotuvėms, yra išaukštinama Pacų „[...] Lelija, iškilusi taip

162 išsamiau apie retoriką, didikų laikyseną ir kūno raiškos svarbą XVii amžiuje žr.: Tereškinas a. bajoriškojo „aš“ retorika XVii a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: iškalba, kūnas, scena. Dailė: Acta academiae artium Vilnensis/Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 24, Tipas ir individas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje. Vilnius, 2002, p. 171–200.

163 Kairiūkštytė-Jacinienė H. op. cit., p. 198–199. 164 Ten pat.165 Ten pat, p. 199; apskritai barokinei kompozicijai buvo būdingas kontrastas, priešpastatymas, kai pagrindi-

nė prasmingoji scenos tema buvo derinama su sąmojinga ar moralizuojančia tema, kad labiau išryškintų pa-grindinio siužeto esmę. išsamiau apie barokinės ikonografijos iškalbingumą ir teatrališkumą žr.: sledzievskis P. ikonografinės kompozijos teatrališkumas Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje antakalnyje. Naujoji Romuva, nr. (1–2 (469–470). Kaunas, 1940, frag. 4.

166 Yra žinomos dvi LDK kanclerio K. Z. Paco testamentų kopijos: viena jų yra saugoma LVia, f. sa, b. 26, 1665 ir 1679 m. K. Z. Paco testamentai, l. 140 v–141 r; kita testamento versija – šiame straipsnyje naudota mikrofil-muota jos kopija saugoma Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje, f. boZ, rpis 1302, Testament JM Krzysztofa Paca K.W.W.X.Lit., 1665 r., mikrofilmas nr. 3242, l. 2.

167 Golęmbiowski J. ch. Poiedynek smierci z życiem na pogrzebie J. W. J. M. P. Krzysztof Z. Paca, W. X. Lit. Kanclerza, Pinskiego, Wilskiego, Wilkowiyskiego, Tryskiego, Krzienickiego starosty, ekonomii Olyckiey administratora, J. W. J. M. P. Klary Isabelli Eugenii Pacowey W. X. Lit. Kancleryni z preswietney francuskiej famili, de Mailly. Warszawa, 1685.

aUŠra baniULY Tė

250

aukštai, kad net palietusi Dausas, [o] jos viršūnė pasipuošė Gėle – t. y. šv. Magdalena de Pacis“168.

Pacų giminės pasišventimas šventajai „giminaitei“ aptinkamas ir kitų šios šeimos narių panegiriniuose ar proginiuose kūriniuose, pavyzdžiui, baltazaro Dankwarto lai-dotuvių pamoksle, skirtame LDK didžiajam etmonui Mykolui Kazimierui Pacui, ku-riame pašlovinama šventoji Pacų „giminaitė“: „Daug šventųjų, tarp kurių yra ji, švie-čianti tarp jų, kaip saulė tarp gėlių skaisčiausioji Panelė, šv. ignoto Mokinė Magdalena

168 „[...] ktorych Lilie ták wysoko wrosty że y Niebios dotknenty gdy gorne Wiridarze ślicżnym przyozdobiły Kwiatem to iest S. Magdalena de Pacis“, žr.: ten pat, l. b2 v.

8 pav. Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčios vaizdas iš šiaurės vakarų pusės į pietryčius

251


Pacaitė, arba de Pazzis...“169. Lenkų poetas Vespasjanas Kochowskis vienoje iš panegi-rikų Pacams kreipėsi į šv. Mariją Magdaleną de’Pazzi malonės savo vaikaičiams170.

Šie proginio panegirinio pobūdžio kūriniai, parašyti XVii a. antroje pusėje, aki-vaizdžiai siejo italų šventąją su Pacų gimine. citatoje gretinamos Pacų ir Pazzi pavar-dės, tam didelį poveikį darė XVii a. itališki tekstai, kuriuose Pacų giminės pavardė buvo rašoma neva itališka jos versija kaip Pazzi171. Šventoji karmelitų vienuolė iš Flo-rencijos tapo svarbiu šios tariamos giminystės akcentu. Todėl neabejotinai šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi kulto sklaidą Lenkijos ir Lietuvos valstybėje XVii a. antroje pu-sėje galima sieti su Lietuvos didikais Pacais.

NON MORI, SED PATI . iTaLŲ ŠVenToJi LieTUVos baŽnYČios isToriJoJe

Šv. Marija Magdalena de’Pazzi ir šv. Teresė avilietė yra dvi didžiausios mistikės baž-nyčios istorijoje172. italų bažnyčių ikonografijoje labai dažnai šios dvi karmelitų vie-nuolės yra vaizduojamos kartu173. Lietuvos XVii a. dailėje abi karmelitės taip pat vaizduojamos kartu – Pažaislio freskoje „Kristaus laidojimas“ šv. Marija Magdalena de’Pazzi laiko Kristų už kairės rankos, o iš dešinės pusės jį prilaikanti moteriška figūra su vienuolės karmelitės abitu greičiausiai šv. Teresė avilietė, kuri ikonografijoje dažnai vaizduojama su Kristumi174. Jos atvaizdas čia simbolizuoja aiškią nuorodą į Pacų gi-minės karmelitų fundacijas175.

Palloni subtiliai perteikė ikonografijoje šių bažnyčios mistikių charakterių skir-tumą. Šv. Teresės abito tamsumas ir prilenkta galva suteikia moteriškai figūrai tvir-tumo, prilaikant suglebusį mirusio Kristaus kūną. Šventoji buvusi aukšta ir stambaus

169 „Wielcy swięći, w liczbie ktorych iest owa miedzy wielą swiętych y swięćic, iako słońce miedzy gwiazdami Naiaśnie-ysza Panienka, uczennica S. Ignacego Magdalena Pacowna, álbo de Pazzis:...“, Dankwart b. Lilia z ciernia smierci tryumfuiąca albo kazanie na exequiach Jaśnie Wielmożnego Iego Mći Pana P. Michała Kazimierza Paca, wiewody Wileńskiego, hetmana Wielkiego W.X.Lit. Miane w Warszawie roku 1682. Przez X Balcera Dankwarta soc. Jesu theologa. Vilnae, 1715, l. a v.

170 bystroń J. s. Dzieje obyczajów w dawnej Polsce wiek XVI–XVIII. Warszawa, 1994, s. 186. 171 išsamiau apie Pacų giminės pavardės rašybą itališkuose tekstuose baroko epochoje žr.: baniulytė a. i Pazzi di

Lituania nella corrispondenza italiana del XVii secolo.., p.127–144. 172 boruta J. italų šventoji Lietuvos religinės kultūros istorijoje, p. 345–350; Krikščioniškosios ikonografijos žodynas,

p. 191; 304–305. 173 Lexikon der christlichen Ikonographie, p. 542. Pavyzdžiui, Karmelio Švč. Mergelės Marijos bazilika neapolyje,

kurios navos kairėje pusėje, iV koplyčia yra skirta šv. Teresei avilietei ir šv. Marijai Magdalenai de’Pazzi. Šios bazilikos vienas iš varpų, esantis bazilikos fasade, pavadinas šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi vardu, pastatytas 1712 m. žr.: basilica di santa Maria del carmine Maggiore. Prieiga per internetą: <http://it.wikipedia.org/wiki>. Taip pat Šv. Martyno bazilikoje romoje navos dešinėje pirmasis altorius skirtas šv. Marijai Magdalenai de’Pazzi, tapytojas Matteo Piccione (1647), o antrasis šv. Teresei avilietei – Giovanni Greppi, žr.: basilica di san Martino ai Monti, ten pat.

174 Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, p. 305.175 išsamiau žr.: račiūnaitė T. Vizijos ir atvaizdai.., p. 64–69; 100–105.

aUŠra baniULY Tė

252

sudėjimo176. Jos katalikiška veikla buvo labai aktyvi reformuojant karmelitų ordiną (ispanijoje įkūrė 32 vienuolynus, iš jų 5 vyrų)177. Šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi at-vaizde pabrėžiamas šventosios trapumas, kurį dar labiau išryškina pelerinos baltumas, o akys, nukreiptos į Kristų, atskleidžia dvasinį jos ryšį su išganytoju.

be to, „Kristaus guldymo į kapą“ ikonografiniame siužete tapytojas atskleidžia šv. Teresės avilietės religinę pasaulėjautą, kurią formavo du didžiausi atgailautojai – tai šv. Marija Magdalietė, apglėbusi Kristaus kojas, ir šv. augustinas, kurio „išpažinimus“ („confessioni“) ji skaitė178. Šį jos ryšį simboliškai atskleidžia tiek santykis su šv. Marija Magdalena de’Pazzi, (kuri dvasine prasme susijusi su visais paveikslo šventaisiais), tiek šv. augustino atvaizdai gretimose freskose.

Tačiau šv. Marija Magdalena de’Pazzi misticizmui suteikė lingvistinį aspektą179. be to, karmelitų vienuolė iš Florencijos dar žinoma bažnyčios istorijoje kaip labiausiai ekstaziška šventoji, teigianti meilę ir džiaugsmą180. Ji sakydavo, kad „Dievas neapsi-reiškia liūdnoje sieloje; širdis turi būti laisva ir laiminga“181. Jos šūkis buvo „pati, non mori“ („kentėti, ne mirti“)182, skirtingai nuo šv. Teresės avilietės, kuri teigusi „aut pati, aut mori“ („arba kentėti, arba mirti“)183.

būtina pažymėti ir tai, kad gilus šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi religinis auklė-jimas brendo jėzuitų aplinkoje184. Jos ryšį su šiuo ordinu geriausiai atspindi pasa-kojimas: karmelitų vienuolė prašė Marijos de’Medici (1575–1642), ištekėjusios už Prancūzijos karaliaus Henriko iV, įkurdinti Jėzuitų ordiną Prancūzijoje tam, kad pagaliau liautųsi visos erezijos šioje šalyje185. Todėl neretai Karmelio serafiną vadina

176 Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, p. 304.177 Ten pat; Krikščionybės istorija, p. 460–461 Butler’s Lives of the Saints. [concise edition; revised & updated].

edited by M. Walsch. san Francisco, 1991, p. 336–339. 178 Ten pat, p. 335.179 Maria Maddalena de’Pazzi: Selected Revelations, p. 6.180 De’Lucca G. Maria Maddalena de’Pazzi, santa. Enciclopedia italiana: di scienze, lettere ed altri [istituto della

encyclopedia italiana fondata da Giovanni Treccani], vol. XXii, roma, 1934, p. 312; narvilienė a. Šv. Marija Magdalena de’Pazzi – gyvojo ryšio su dievu liudytoja, p. 351–357.

181 Pagal Mcbrien r. P. Lives of the Saints. From Mary and St. Francis of Assisu to Jogn XXIII and Mother Teresa. san Francisco, 2001, p. 210; 540.

182 Jozefo Dobinskio išleistame panegiriniame proginiame kūrinyje Rosa in horto concluso carmeli... greta teksto pateikiamas ir šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi atvaizdas, kuriame šventoji pavaizduota su rankomis sudėtomis ant krūtinės ir dešinėje rankoje laikanti lelija, saistumo ir tyrimo simblį, o iš kairės besidriekia užrašas pati, non mori, virš galvos – kryžius; žr.: Ten pat.

183 Gyvenimo pabaigoje šv. Marija Magdalena de’Pazzi sakydavo: „Viešpatie, leisk kentėti, bet ne mirti“, boruta J. italų šventoji Lietuvos religinės kultūros istorijoje, p. 348; išsamiau apie tai berbara M. „esta pena tan sa-brosa“: Teresa of avila and the Figurative arts in early Modern europe. The Sense of Suffering: Constructions of Physical Pain in Early Modern Culture. edited by J. F. Van Dijhkuizen and K. a.e. enenhel, Leiden-boston, 2009, p. 267–299.

184 catena c. S. Maria Maddalena de’Pazzi carmelitana…, p. 81; Maria Maddalena de’Pazzi: Selected Revelations, p. 6.

185 Pagal skarga P. Żywoty świętych starego i nowego zakonu, na każdy dzień przez cały rok, wybranych z poważnych pisarzów i doktorów kosćielnych, których imiona wyżej są położone, cz. 1, wydanie ks. K. Maniewskiego,Wieden, 1860, s. 403.

253


šv. ignoto mokine186, nors šventosios religinė samprata buvo grįsta šv. augustino teorija, jėzuitų ir dominikonų mokymu, šv. Kotrynos sienietės religine patirtimi bei vokiečių mistikų tekstais – eckharto ir Taulerio, ypač šio koncepcija Gelassenheit (savęs atsisakymas)187.

Šventoji florentietė šv. Teresės avilietės įkurtai basųjų karmelitų regulai ispani-joje188, kuri XVi a. pabaigoje valdoma karaliaus Pilypo ii sėkmingai skleidė savo įtaką europoje189, suteikė itališką aspektą190. Juo labiau kad ir pati šventoji, kaip teigėme, norėjusi prisidėti prie Katalikų bažnyčios atgimimo, kurį atskleidžia jos laiškai vys-kupams, kunigams ir popiežiui, paskatinę dvasinius vadovus imtis reformų bažny-čioje191. Geriausiai žinomas yra jos veikalas: „renovatione della chiesa“ (1586)192. beje, šiuolaikinėje kultūroje Marija Magdalena de’Pazzi daugiausia žinoma ir verti-nama dėl gausaus rašytinio palikimo, kuris reikšmingas ne tik italų literatūrai, bet apskritai visam katalikiškos raštijos paveldui193.

Visi jos tekstai, kuriuos sudaro penkios rankraštinės knygos („Libro dei quaranta giorni“, „Libro dei colloqui“, „Libro delle rivelazioni e intelligenze“, „Libro della prova“, „Libro del rinnovamento della chiesa“) yra saugojami santa Maria degli angeli’o karmelitų vienuolyne Florencijoje194. svarbu paminėti, kad šis rašytinis šven-tosios palikimas yra tai, ką vienuolės spėjo užrašyti tuo metu, kai Marija Magdalena

186 Dakwart b. Lilia z ciernia smierci tryumfuiąca albo kazanie na exequiach Jaśnie Wielmożnego Jego Mći Pana P. Michała Kazimierza Paca woiewody Wileńskiego, Hetmana Wielkiego, W. X. Lit. miane w Warszawie roku 1682 […], Vilnae, 1715, ar.

187 Maria Maddalena de’Pazzi: Selected Revelations, p. 7–8. 188 Butler’s Lives of the Saints. [concise edition; revised & updated]. edited by M. Walsch. san Francisco, 1991,

p. 336–339; Krikščionybės istorija, p. 460; Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, p. 304–305; Lanzi F. Šventieji globėjai ir jų simboliai, p. 193–195.

189 Lenzenweger J. [et al.]. op. cit. p. 78; Krikščionybės istorija, p. 453–464. 190 išsamiau žr.: adriani M. Firenze sacra, p. 195–198. 191 Maria Maddalena de’Pazzi: Selected Revelations, p. 6–8; narvilienė a. Šv. Marija Magdalena de Pazzi.., p. 356.192 Libro della renovatione della Chiesa, 1586, pagal An Encyclopedia of Continental Women Writers, vol. ii. edited by

K. M. Wilson, new York-London, 1991, p. 977; Maria Maddalena de’Pazzi: Selected Revelations, p. 6–8. Visi šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi darbai buvo surinkti ir išleisti leidinyje, kurį sudaro septyni tomai: Tutte le opere di Santa Maria Maddalena de’Pazzi, dai manoscritti originali, vol. i–Vii. Firenze, 1960–1966; Renovatione della chiesa, vol. Vii. a cura di F. Vallainc. Firenze, 1966.

193 Pagal An Encyclopedia of Continental Women Writers, p. 976–977; De’Lucca G. Maria Maddalena de’Pazzi.., p.312; šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi tekstų reikšmė buvo aptarta Piekarz D. osservazioni sul carattere lette-rario delle opere di s. Maria Maddalena de’Pazzi. Italianità e italianistica nell’Europa Centrale e Orientale. [atti del ii convegno degli italianisti dell’europa centrale e orientale. cracovia, Università Jagellonica, 11–13 aprile 1996]. a cura di s. Widłak. Kraków, 1997, p. 137–141; taip pat Di Grigoli a. pranešime „strumenti retorici nei discorsi estatici di Maria Maddalena de’Pazzi“, kuris buvo pristatytas Xi italų italianistų asociacijos kongrese neapolyje 2007 rugsėjo 26–29 dienomis: Gli scrittori d’Italia. Il patrimonio e la memoria della tradizione lette-raria come risorsa primaria. [Xi congresso dell’associazione degli italianisti italiani, napoli 26–29 settembre 2007]. Lietuviškoje spaudoje šventosios rašytinį palikimą aptarė narvilienė a. Šv. Marija Magdalena de’Pazzi.., p. 354–355; o kai kurias ištraukas iš šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi tekstų išvertė ir paskelbė Maslauskaitė s. Šventoji Marija Magdalena de’Pazzi.., p. 364–365.

194 …come un agnello condotto al macello.., p. 7–8.

aUŠra baniULY Tė

254

ekstazių, vizijų metu kalbėdavo195. be to, pažymėtina, kad Marija Magdalena de’Pazzi laikė save uolia šv. Kotrynos sienietės, tituluojamos bažnyčios daktare ir pasiekusios, kad popiežius iš avinjono grįžtų į romą196, sekėja197. Todėl ikonografijoje ji labai dažnai vaizduojama kartu su šv. Kotryna sieniete198.

Taigi, šv. Marija Magdalenos de’Pazzi dvasinė veikla neabejotinai gali būti siejama su katalikiškuoju atgimimu. Lenkijos ir Lietuvos valstybėje tai buvo laikotarpis, kai 1658–1668 m. seimų nutarimu galutinai nugali kontrreformacija199. Tuo metu kaip tik susiklosto palankios sąlygos Tridento susirinkimo (1545–1563), atnaujinusio kata-likiškojo gyvenimo nuostatas, nutarimams įgyvendinti200. Šį laikotarpį reprezentuoja tam tikra estetinė samprata ir architektūrinis meninis stilius, kuriam būdinga tapybos, skulptūros ir menų sintezė architektūroje201, gimęs romoje popiežiaus aleksandro Vii chigi’o (pontifikatas 1655–1667)202 aplinkoje203, ir simbolizuojantis triumfuojančios bažnyčios idėją204, iškilusią teologinių ginčų tarp jansenizmo ir galikanizmo doktrinų metu205 bei vienijusią po religinių karų susiskaldžiusią katalikiškąją europą.

Kaip pažymi stasys Yla monografijoje „Šiluva Žemaičių istorijoje“206, šiam laikotar-

195 Ten pat; narvilienė a. Šv. Marija Magdalena de Pazzi.., p. 354.196 Butler’s Lives of the Saints. [concise edition…], p. 126–127; Lanzi F. Šventieji globėjai ir jų simboliai, p. 175;

Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, p. 161.197 narvilienė a. op. cit., p. 353–355. 198 Lexikon der christlichen Ikonographie, bd. 7, p. 542.199 Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius a. Lietuvos istorija iki 1795. Vilnius, 2000, p. 271–272. 200 Šinkūnaitė L. apšviesta Triumfuojančiosios bažnyčios.., p. 95. Plačiau apie Tridento visuotinio bažnyčios susi-

rinkimo idėjų sklaidą Lenkijos ir Lietuvos valstybėje žr. mokslo straipsnių rinkinyje Tridento visuotinio bažnyčios susirinkimo (1545–1563) įtaka Lietuvos kultūrai: susirinkimo idėjų suvokimas ir sklaida Vidurio Europos rytuose. sudarė a. aleksandravičiūtė; red. kol. D. Vasiliūnienė [et al.]. Vilnius, 2009.

201 angoulvent a. L. Baroko dvasia. iš prancūzų k. vertė G. Dručkutė. Vilnius, 2005, p. 91.202 ANP, t. i, p. 261, 264; Melgar Gil L. T. Popiežių istorija: nuo šv. Petro iki Benedikto XVI. iš ispanų k. vertė e. Žu-

rauskaitė. [Versta iš Historia de los papas: santos y señores. editorial Libsa sa, 2004]. Kaunas, 2008, p. 383–384. 203 aleksandras Vii daug dėmesio skyrė menui ir atrado genealujį architektą Gianą Lorenzo bernini (1598–1680).

Visas kontrreformacijos menas formavosi pontifikato aplinkoje, romoje, valdant popiežiams Urbonui Viii (1623–1644), inocentui X (1644–1655) ir aleksandui Vii (1655–1667). Šio architektūrinio meninio stiliaus kūrėjai Francesco borromini (1599–1667) ir Gianas Lorenzo bernini (1598–1680) žr.: angoulvent a. L. Ba-roko dvasia, p. 91; Melgar Gil L. T. Popiežių istorija.., p. 379–384; careri G. artysta. Człowiek Baroku. Pod redakcją r. Villariego, tłumaczyli b. bielańska, M. Gurgul, M. Woźniak. Warszawa, 2001, s. 347–361.

204 Triumfuojančios bažnyčios ikonografinis vaizdavimas atsirado italų Trecento tapyboje, pažymint popiežiaus grį-žimo iš avinjono į romą XiV a. pab. laikotarpiu, žr.: Prokopp M. Die Malerei des Trecento. budapest, 1986, p. 40; išsamiau apie triumfuojančios bažnyčios idėją XVii a., žr.: Lenzenweger J. Katalikų bažnyčios istorija, p. 91–92; Melgar Gil L. T. op. cit., p. 383–384; Krikščionybės istorija, p. 471–747; išsamiau apie Gian Lorenzo bernini žr.: Wittkower r. Art and Architecture in Italy 1600–1750. new Haven and London, 1982, p. 143–196.

205 Plačiau žr.: Lenzenweger J. Katalikų bažnyčios istorija, p. 90–92; 102–106; Krikščionybės istorija, p. 540–541; Melgar Gil L. T. op. cit., p. 382–391.

206 Pirmasis stasio Ylos darbo „Šiluva Žemaičių istorijoje“ tomas pavadintas Reformacija ir restauracija buvo išleistas 1970 m. Putnam, o antrasis dėl įvairių gyvenimo peripetijų liko neišleistas, žr.: Vaišvilaitė i. nepamainoma Šilu-vos istorija. Yla s. Šiluva Žemaičių istorijoje. Kaunas, 2007, p. 12. abu jo tomus viename leidinyje, pavadintame Šiluva Žemaičių istorijoje, parengė ir išleido G. Mikelaitis.

255


piui Lietuvoje atstovauja Pacų giminė – „nauja kovingų katalikų karta“207, kurie buvo ne vien tik kovotojai, bet ir moralistai bei disciplinos žmonės – genealūs politikai ir tikri valstybininkai, savo jėgas ir lėšas skyrę Katalikų bažnyčios atgimimui208, kurį ženklina Pacų funduoti gražiausi Lietuvos baroko statiniai209: minėtieji Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia su Laterano kanauninkų vienuolynu bei Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis prie Kauno, pasižymintys itin aukšto lygio menu – „profesionalia architektūros ir kitų menų sinteze“210. beje, pastatyti etninėje Lietuvoje.

Kitas svarbus šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi kulto aspektas buvo susijęs su jos garbintojų Pacų giminės to meto politine veikla ir pontifikato interesais baltijos regione, kurių svarbiausias buvo popiežiaus inocento Xi odescalchi’o (pontifikatas: 1676–1689)211 karinis aljansas kovoti su otomanų imperija, kai bandyta tartis tiek su rusija, tiek su Vienos imperatoriškuoju dvaru212. Šią karinę kampaniją pradėjo popiežius Klemensas X altieri (pontifikatas: 1670–1676)213 bandydamas įkalbėti imperatorių ir Vokietijos katalikų kunigaikščius sudaryti gynybinį aljansą214. Dėl to, tarpininkaujant karalienei Kristinai, popiežius kreipėsi net į Švedijos karalių Karolį iX215.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu Pacų giminei teko gana svarbi užduotis respubli-kos santykiuose su Šventuoju sostu – tai abiejų Tautų respublikos diplomatinių santykių su rusija ir Švedija sureguliavimo misija216. Mykolas Kazimieras radvila (1635–1680), Lietuvos vicekancleris, tarpininkavo popiežiui tariantis su respub-likos karališkuoju dvaru ir Vienos imperatoriškuoju dvaru217. Jau nekalbant apie

207 Yla s. Šiluva Žemaičių istorijoje, p. 148.208 Ten pat, p. 148–149. 209 Ten pat, p. 148.210 Čerbulėnas K., Jankevičienė a. Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio, t. 2. Vil-

nius, 1994, p. 47.211 ANP, vol. 1, p. 275, 280; Melgar Gil L. T. Popiežių istorija.., p. 387–389. 212 Lenzenweger J. op. cit., p. 92; Platania G. „Rzeczpospolita“, Europa e Santa Sede tra intese ed ostilità (Saggi sulla

Polonia del seicento. Viterbo, 2000, p.197–201; Platania G. Viaggi, mercatura e politica. Due lucchesi nel regno dei Sarmati europei nel XVII secolo: Pietro e Tommaso Talenti, Viterbo, 2003, p. 130–133, 145–148.

213 ANP, vol. 1, p. 267, 275; Melgar Gil L. T. Popiežių istorija.., p. 386–387. 214 Lenzenweger J. Katalikų bažnyčios istorija, p. 92.215 Ten pat.216 išsamiau apie Lietuvos didikų Pacų diplomatinę veiklą žr.: Wójcik Z. Rzeczpospolita wobec Turcji i Rosji 1674–

1679: studium z dziejó Polskiej polityki zagranicznej. Wrocław-Warszawa-Kraków-Gdańsk, 1976, s. 34–228; Wójcik Z. Dyplomacja Polska w okresie wojen drugiej połowy XVii w. (1648–1699). Historia dyplomacji pols-kiej, t. ii, 1572–1795. Pod redakcją Z. Wójcika. Warszawa, 1982, s. 163–330; Wójcik Z. Wielkie Księstwo Litewskie wobec szwecji, rosji i powstań kozackich. Przegląd Wschodni, t. 1, z. 3, 1991, s. 586–589; codello a. Wydarzenia wojenne na Żmudzi i w Kurlandii 1656–1660. Przegląd historyczny, t. LVii, z. 1. Warszawa, 1966, s. 49–67; Frost r. i. After the Deluge: Poland-Lithuania and the Second Northern War 1655–1660. cambridge, 1993, p. 84–85.

217 Wójcik Z. Z dziejów organizacji dyplomacji polskiej w drugiej połowie XVii wieku. Polska służba dyplomatyczna XVI–XVIII wieku. studia pod redakciją Z. Wójcika. Warszawa, 1966, s. 281–284; Platania G. „Rzeczpospolita“, Europa e Santa Sede.., p. 197–201; 221–225; Platania G. Viaggi, mercatura e politica.., p. 130–133, 145–148.

aUŠra baniULY Tė

256

LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco karinius nuopelnus kovose su oto-manais218. Šiuo laikotarpiu itin aktualus bažnytinių mokesčių surinkimas kariniams veiksmams finansuoti. Tai buvo Vilniaus vyskupo nominato Mikalojaus stepono Paco prerogatyva.

Varšuvos senųjų aktų archyve Šventojo sosto nunciatūros fonde, kur saugomi įvairūs bažnytiniai dokumentai, vienoje iš reliacijų, parašytoje 1673 m., Vilniaus vyskupo nominato M. s. Paco kalba, pasakyta senate, dėl bažnytinių mokesčių surinkimo Lenkijos ir Lietuvos valstybėje219. Dokumentas liudija, kad ši vyskupo nominato Paco veikla galėjo būti viena priežasčių, lėmusi konfliktus su Vilniaus ka-pitula ir trukdžiusi jam tapti vyskupu220. Taigi dažnos M. s. Paco kelionės į romą, kaip liudija XVii a. antrosios pusės dokumentai221, buvo ne tik dėl jo paties tikslų tapti Vilniaus vyskupu ar Pacų giminės įgeidžių valdyti šią vyskupiją, bet ir siejosi su Šventojo sosto interesais, kurių svarbiausias – inicijuotas karinis aljansas kovai su otomanų imperija.

Medičių dvaras pontifikatui visuomet atliko diplomatinio tarpininko vaidmenį daugelyje Šventojo sosto politikos sričių (pavyzdžiui, popiežiaus aleksandro Vii įtempti santykiai su Liudviku XiV)222. Todėl stiprinti Vilniaus vyskupo nominato pozicijas buvo itin aktualu apaštališkajam sostui ir šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi relikvijos turėjo teikti Medičių dvaro moralinę paramą M. s. Pacui, šitai patvirtina Kozimo iii korespondencija Vilniaus vyskupui nominatui223. Pažymėtina, kad ap-sikeitimas relikvijomis ir laiškais tarp šių dviejų didikų dvarų vyko tuo metu, kai išryškėjo nominato M. s. Paco konfliktai su Vilniaus kapitula. Taigi šv. Marijos Mag-dalenos de’Pazzi relikvijos ir jos kulto sklaida Lietuvoje XVii a. antroje pusėje, t. y. dvasinio Katalikų bažnyčios atgimimo laikotarpiu, siejosi su pontifikato interesais šiame regione ir turėjo diplomatinę reikšmę Šventojo sosto ir Lietuvos didikų Pacų politinei veiklai respublikoje.

218 Plačiau žr.: codello a. Litwa wobec wojny z Turcją 1672–1676 r. Studia i materiały do historii wojskowośći, t. XiV, cz. 1. Warszawa, 1968, s. 141–142; Maroń J. Michał Kazimierz a Jan iii sobieski. Acta Universitatis Wratislaviensis, nr. 726, Historia 47. Wrocław, 1984, s. 175; Przyboś a. Pac Michał Kazimierz. Polski słownik biograficzny, t. 24, z. 4. Wrocław-Warszawa-Kraków, 1979, s. 725; bobiatyński K. Michał Kazimierz Pac woje-woda wileński, hetman wielki lietwski. Warszawa, 2008.

219 aGaD, f. nuncjatura stolicy apostolskiej, sygn. 008, Korespondecja nuncjatury w Polsce w sprawie płacenia kotrybucji prez duchowieństwo, 1674–1682, l. 12 r–13 r.

220 Ten pat.221 išsamiau apie Vilniaus vyskupo nominato M. s. Paco ryšius su roma žr.: Prialgauskas V. op. cit., p. 29–37,

38–64; Wolff J. Pacowie.., s. 179–183; rachuba a. Pac Mikołaj stefan. Polski słownik biograficzny, t. 24, z. 4. Wrocław-Kraków, 1979, s. 740–741; baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų itališkųjų ryšių kultūriniai kontekstai.., p. 145–159.

222 acton H. Gli ultimi Medici. Torino, 1962, ii leidimas, 1987, p. 102. 223 Vilniaus vyskupo nominato M. s. Paco susirašinėjimas su Toskanos didžiuoju kunigaikščiu Kozimu iii žr.:

baniulytė a. Lietuvos didikų Pacų itališkųjų ryšių kultūriniai kontekstai.., Priedas ii, p. 220–226.

257


baiGianT

Galima atrasti ir analizuoti įvairias šventųjų kulto prasmes, kurios atsiskleidžia ar pri-blėsta painių istorijos vingių tėkmėje. Tik iš praeities išlikę garbinimo papročiai ir ikonografija mums atveria tas pamatines dvasines tiesas bei vertybes, kuriomis kadais gyveno tie šventieji žmonės. ir dabar, kai rytinė saulė ima skverbtis į Pažaislio kamaldu-lių bažnyčios vidų, jos skaidri šviesa pirmiausia pasirodo pro šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi koplyčios langą (8 pav.), nušviesdama tamsoje skendinčią centrinę bažnyčios navą, ištapytą freskomis, vaizduojančiomis žemiškas aistras ir kūniškumą, kurį dar labiau išryškina personažų barokiniai gestai ir veržlios bei masyvios drabužių klostės. Ši rami ir skaidri šviesa, meistriškai perteikta baroko meistrų, simbolizuoja svarbiausią šv. Marijos Magdalenos de’Pazzi kančiomis paženklinto kelio esmę – tai gilų tikėjimą, „gailestingumą ir artimo meilę, tai kas yra, iš tiesų, krikščionybės esmė“224, tačiau jos taip stinga sumaterialėjusioje šiuolaikinėje visuomenėje, praradusioje svarbiausias gyvenimo vertybes.

sanTrUMPos

aGaD – archiwum Glówne akt Dawnych (Varšuvos senųjų aktų archyvas) asF – archivio di stato di Firenze (italijos valstybės archyvas Florencijoje)boZ – biblioteka ordynacji ZamoyskichKaa – Kauno apskrities archyvas LMab rs – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriusLVia – Lietuvos valstybinis istorijos archyvassa – senieji aktai VUb rs – Vilniaus universiteto bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių skyrius

aušra baniulytė

THe cULT oF sainT MarY MaGDaLene De’PaZZi in THe baroQUe cULTUre

oF LiTHUania: iMaGes anD HisToricaL reaLiT Y

s u m m a r y

The veneration of st. Mary Magdalene de’Pazzi (1566–1607, canonized on april 28, 1669 in rome by Pope clement X altieri) was characteristic of carmelite monasteries and extensively dif-fused in baroque culture. Her cult best illustrates the images representing the saint and her visions, which were typical not only for the italian painters of the 17th century, but also wide-spread in other european countries.

in the Polish-Lithuanian commonwealth the cult of the saintly carmelite nun from Florence started soon after Pope Urban Viii barberini proclaimed her beatification in 1626. Meanwhile, the spread of the cult of st. Mary Magdalene de’Pazzi in the second half of the 17th century was

224 Moschetti P., secondin b. Maddalena de’Pazzi mistica dell’amore. Milano-Torino, 1992, p. 104.

aUŠra baniULY Tė

258

clearly related to the Pacas family (Pol. Pac, plural Pacowie) who linked their origin to the Pazzi family from Florence. The devotion of the Pacas’s to this saint is testified to by the encomium writ-ings of their court and their personal documents, including their testaments.

it is also witnessed by the relics (a tooth and several hairs), which were donated by cosimo iii de’Medici (1642–1723), Grand Duke of Tuscany, to the bishop of Vilnius Mikalojus steponas Pacas (Pol. Mikołaj Stefan Pac) (1623–1684). These relics were in their own specific reliquary, cre-ated by Florentine masters about 1677–1683. This very small (just 13 cm high) and fine reliquary, designed of rock crystal and decorated with pure gold and diamonds was placed for safe keeping in the treasury of the Vilnius cathedral after the bishop’s death on May 8, 1684. at present, this reli-quary, held by the Lithuanian art Museum, is in an exposition of the church Heritage Museum, located in st. Michael’s church in Vilnius.

However, historical documents testify that there was another big reliquary of st. Mary Magdalene de’Pazzi made of ebony with silver decorations and three small figures. in this reli-quary, manufactured in the Medici workshop at the same time as the first one, were several hairs of the saint and a piece of her old habit. This reliquary was in a chapel specially dedicated to st. Mary Magdalene de’Pazzi and built in the church of the Visitation of the Holy Virgin, belonging to the camaldolese Monastery of Pažaislis (Pol. Pożajść), which was founded in 1664 and built (1667–1674) under an endowment of the Lithuanian Grand chancellor Kristupas Zigmantas Pacas (Pol. Krzysztof Zygmunt Pac) (1621–1684).

During 1677–1683, the Florentine painter Michele arcangelo Palloni decorated the church and the chapel, dedicated to the patron saint of the Pacas family, practically simultaneously with the construction and decoration of a big chapel-mausoleum in the church of st. Mary Magdalene de’Pazzi (borgo Pinti) in Florence. Palloni created the only surviving cycle of frescoes in the Grand Duchy of Lithuania, depicting the visions of st. Mary Magdalene de’Pazzi, which fact also testifies to the devotion of the Pacas family to this saint. although the iconographic program of the chapel in Pažaislis maintained a close relationship with the chapel-Mausoleum of st. Mary Magdalene de’Pazzi in Florence, its ideational appearance differs completely from the latter. in the iconog-raphy of the Pažaislis chapel, the particular emphasis is on the saint’s spiritual relations with st. augustine of Hippo (354–430), established under the impact of the Pacas family’s religious per-ceptions, which tended toward the Jansenist doctrine very prevalent in that period.

nevertheless, the main aspect of the cult of st. Mary Magdalene de’Pazzi in Lithuania was connected with the spread of the ideas of the counter-reformation in Poland-Lithuania as well as with the political activities of the Pacas family and the Pontificate’s interests in the baltic region.

Documents

aUŠra baniULYTė - VDU