2018 m. lapkričio 29 d. Nr. 229 (6579) 4 AKTUALIJOSwww.facebook.com/sekunde.lt | SEKUNDĖ

Rokiškyje gyvenanti Regina Ske-tersienė daugiau kaip dvidešimt metų yra atidavusi sunkiai besiverčiantiems vietiniams. Be poilsio dienų sociali-nį-humanitarinį darbą dirbanti mote-ris teigia, kad niekada neįsivaizdavo savęs šioje srityje, bet šiandien savo pasirinkimo nė už ką nekeistų. „Tai užburtas ratas, bet nuo tų žmonių esu priklausoma – taip pat, kaip ir jie nuo manęs. Save atradau tik šiame darbe“, – prisipažįsta R. Sketersienė.

Džiaugiasi atradusi saveSavo istoriją, kaip atsidūrė Rokiškio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus drau-gijoje, ponia Regina atsimena su šiokiu tokiu kartėliu. „Neįsivaizda-vau, kad viskas taip susiklostys. Esu higienistė, daug metų dirbau pagal specialybę ir staiga netekau darbo. Su širdgėla atėjau į naują darbovietę, nemaniau, kad čia taip ilgai užsibū-siu ir taip gerai jausiuosi“, – prisimi-nimais dalijasi R. Sketersienė. Dabar, kai daugiau kaip dvi dešimtis metų dirba humanitarinį darbą, pašnekovė sako nė neįsivaizduojanti, ką dar galėtų veikti. Pasak jos, Rokiškis yra nedidelis miestas, tačiau pagalbos čia vis dar reikia labai daug žmonių. „Vien maisto davinių mūsų mieste laukia 4155 žmonių, tai net šalies mastu yra labai didelis skaičius. Tu-

riu pastebėti, kad nuo mano darbo pradžios statistika nelabai ir kinta, nes pastaruoju metu vėl išaugo vi-dutinių mėnesio pajamų suma, todėl žmonių nemažėja. Tačiau per ilgą darbo praktiką pastebiu, kad žmonės „europėja“, jų sąmonė kinta – vis mažiau susiduriame su maisto davi-nių pardavimo atvejais, vis dažniau žmonės pasako „ačiū“, vis mieliau priima informaciją ir mūsų patari-mus. Tai labai džiugina“, – darbo specifiką atskleidžia R. Sketersienė.

Pastebi didėjantį senyvų ir vienišų žmonių skausmąSavo darbo dienos keliais žodžiais ponia Regina neapibūdintų. „Žino-te, dirbu neskaičiuodama valandų. Žmonėms pagalbos reikia tiek vaka-re, tiek sekmadieniais. Ir mūsų veikla jau seniai nėra tik formalus pagalbos teikimas. Taigi aktyviai užsiimame, pavyzdžiui, aprūpinimu specialiąja technika: nelaimės ištiktiems žmo-nėms teikiame ramentus, funkcines lovas, neįgaliųjų vežimėlius. Pa-dedame susitvarkyti dokumentus pašalpai gauti. Būna ir kitokių darbų, tarkime, užregistruoti žmogų pas gydytoją, nupirkti vaistų. Bet užvis daugiausia pastaruoju metu pastebiu vienišų ir senyvų žmonių egzistenci-jos problemas. Jie ateina ir nori tik

Su skurdu kasdien į akistatą stojanti Regina Sketersienė: „Šį darbą dirbu neskaičiuodama valandų“

pasišnekėti, nes daugiau neturi su kuo. Visi mes senstame, todėl turim atjausti tokius žmones. Tada sėdame, kartu geriame arbatą, išklausome jų bėdas, pasikalbame, jei tik galima, padedame“, – pasakoja R. Sketer-sienė. Anot pašnekovės, smagu, kai tokiems žmonėms pavyksta atrasti veiklos. „Dažnai jie ima savanoriau-ti pas mus, padeda išdalyti maisto davinius, rūšiuoja kitą paramą. Tarp jų užsimezga bičiulystė, žmonės jau-čiasi ne tokie vieniši ir dar naudingi.“

Ne tik duoda, bet ir mokoPonia Regina atkreipia dėmesį, kad ilgainiui daugiau dėmesio imta skirti ne tik fizinės ir materialinės pagalbos dalijimui, bet ir informa-cijos sklaidai. „Pamenu, kadaise į duotas kruopas žmonės žiūrėdavo atsainiai, sakydavo, neskanu. Da-bar pradėjome daug dėmesio skirti savišvietai. Mokome, kaip skaniau būtų galima net ir elementarią košę išvirti. Duodami higienos priemonių, pamokome, kaip taisyklingai rankas plauti, kaip galvą trinkti. Gal kitiems tai įprasta, o šiems žmonėms tokia informacija labai naudinga. Pradė-jus vesti paskaitas, pastebėjau labai didelį žmonių susidomėjimą. Dabar net susirgę jie pirma išbando liau-diškas priemones. Mokome, kad net pagalbos šauktis reikia mandagiai, nešaukti ant daktarų, kuo tiksliau viską išaiškinti“, – naujais pasieki-mais džiaugiasi R. Sketersienė

Laisvalaikiu puoselėjamas sodas atviras visiemsPasiteiravus, ar dirbant tokį atsida-vimo reikalaujantį darbą lieka laiko

sau, ponia Regina nesutrinka. „Labai mėgstu važinėtis dviračiu, tai mane atpalaiduoja. Turiu didelį sodą, tad laisvą laiką mėgstu leisti ir sukišusi rankas į žemę. Tiesa, kartais, kai matau labai prislėgtą ar bėdų kamuo-jamą žmogų, pasikviečiu jį į draugiją – gamta labai gelbėja. Mano sodas tikrai ne vieną bėdą sugėręs“, – su šypsena sako R. Sketersienė. Dėl darbo, virtusio gyvenimo būdu, jau seniai nieko nebesako ir artimieji. „Visa šeima įtraukta į šį katilą. Dar-bas reikalauja daugybės rankų, o kas kitas, jei ne artimieji, taps tais sava-noriais. Ir vyras, ir sūnus su dukra bei jų šeimos, ir net anūkai – čia veiklos niekam netrūksta. O kaip kitaip? Padedame kas kaip gali ir jaučiame šiltą žmonių dėkingumą. Rokiškis nedidelis miestelis, labai smagu, kai einant gatve kažkas tau šypteli tarsi tardamas „ačiū“, – pokalbį apie meilę darbui baigia R. Sketersienė.

Dėl galimybės gauti Europos pa-galbos fondo lėšomis įsigytų maisto produktų ir higienos prekių kreipki-tės į vietos seniūniją ar savivaldybės socialinės paramos skyrius.

■ Regina Sketersienė. Asmeninio archyvo nuotr.

UŽS. NR. 22244

Panevėžio miesto savivaldybė yra parengusi Nepriklausomybės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo (rekonstravimo) projektą.

Projekto vertė – 878.246,15 Eur. Projekto finansavimą suda-ro Europos Regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ir Savivaldybės biudžeto lėšos pagal 2014–2020 metų Eu-ropos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyva-vimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-904 priemonės „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ remiamą veiklą „Viešųjų erdvių modernizavimas, kuriant papildomus ar naujus miestų traukos centrus ar stiprinant esamus“.

Projekto „Nepriklausomybės aikštės ir jos prieigų sutvarky-

mas“ tikslas – prisidėti prie palankių sąlygų pramonės ir verslo aplinkos plėtrai ir kūrimui, bendruomenės veiklos plėtrai sudarymo Panevėžio mieste.

Projekto uždavinys – stiprin-ti esamą traukos centrą Pane-vėžio mieste, sutvarkant viešąją erdvę Nepriklausomybės aikštėje ir jos prieigose.

Už projektui skirtas lėšas pla-nuojama atnaujinti Nepriklauso-mybės aikštės erdvinę struktūrą, želdinius, pakeisti aikštės ir jos prieigų dangas, rekonstruoti pės-čiųjų ir dviračių takus, pakeisti mažosios architektūros elemen-tus, sukuriant vieningą stilistiką, įrengti ir rekonstruoti apšvietimo tinklus, pakeisti fontano dizainą ir įrangą, vakarinėje aikštės daly-je šalia J. Tilvyčio gatvės įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

UŽS. NR. 22269

■ T. Stasevičiaus nuotr.

Elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams kitąmet turėtų augti apie 15 proc., teigia Kainų komi-sijos pirmininkė. Pasak Ingos Ži-lienės, galutiniai tarifai turėtų būti patvirtinti penktadienį, o galimybių mažinti kainų augimą yra nedaug.

„Buitiniams vartotojams gam-tinių dujų kainos nuo kitų metų sausio 1 dienos gali augti apie 15–20 proc., tačiau komisija tu-rėtų priimti sprendimą dėl atskirų vartotojų pogrupių penktadienį. Kainų augimas būtų 8–9 centai už kubinį metrą“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Žilienė.

Pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems var-totojams dujos turėtų brangti nuo 59 iki 68 centų už kubinį metrą, o antros grupės – dujomis šildantiems namus – nuo 39 iki 47 centų. Abo-nentinis mokestis jiems nesikeis.

Pasak I. Žilienės, verslui dujų kainos turėtų augti apie 15 proc.

Kainų komisijos pirmininkės tei-gimu, pagrindinė dujų brangimo priežastis yra žaliavos brangimas.

„Elektros vartotojams kaina irgi augtų apie 15 proc., priklausomai nuo to, ar tai yra vidutinė, ar žema įtampa. Pagrindinė augimo priežas-tis yra elektros kaip žaliavos įsigi-jimo kaina“, – aiškino I. Žilienė.

Pasak jos, penktadienį dar gali-mos tam tikros korekcijos, „tikimės kad į mažąją pusę, bet tai neturėtų būti labai dideli pokyčiai“, nes galimybių sumažinti kainų augimą, jos žodžiais, beveik nėra.

„Kainų komisija savo kompeten-cijos ribose reguliuojamoje dalyje šiuo metu yra suskaičiavusi beveik visas būtinąsias sąnaudas (...) Manau, kad resursai yra išsemti. Bet iš Vy-riausybės ir Seimo pusės buvo priim-ti svarbūs sprendimai jau praėjusiais laikotarpiais – „NordBalt“ jungtis, GIPL jungties pradėtas įgyvendini-mas, „LitPol Link“, – sakė I. Žilienė.

Elektra vartotojams nuo kitų metų turėtų pabrangti kur kas mažiau, nei galėjo, sako energe-tikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, vienos kilovatvalandės kaina didės apie 1,7 cento.

Pasak jo, jau priimti institucijų sprendimai padėjo sutaupyti var-totojams apie 80 mln. eurų, tačiau daugiau rezervų mažinti kainas beveik nėra.

„Kalbant apie visas įmones, sutaupėme maždaug apie 80 mln. eurų, tad galėjome sumažinti re-guliuojamos kainos apimtį (...). Elektros energijos kaina, kuri buvo planuojama, kad galėtų išaugti netgi 2,5–2,7 cento, tiek neaugs, šis augimas nebus šokiruojantis, koks yra rinkose. Augimas pla-nuojamas maždaug 1,7 cento už kilovatvalandę nuo Naujųjų metų“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė Žygimantas Vaičiūnas.

BNS INF.

Nuo sausio brangs elektra ir dujos