4. Paprastasis bukas

Fagus sylvatica

Lietuvoje retai pasitaikantis medis. Žievė lygi, plona ir sidabriškai pilka. Paprastasis bukas žydėti

pradeda 30-80 metų amžiaus. Rudenį lapai tampa gelsvai oranžiniais ir dalis jų išsilaiko per

visą žiemą. Vaisius 2-2,5 cm ilgio, veltiniškai plaukuotas ir su odiškais dygliukais. Vaisiaus viduje

kaštoninės spalvos riešutėliai, kurie prinoksta rugsėjo pabaigoje-spalio mėnesį ir netrukus pradeda

kristi, ypatingai po pirmųjų šalnų.

6. Amūrinis kamštenis

Phellodendron amurense

Paplitę Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Kinijoje ir Korėjoje. 10-15 m aukščio. Žievė

gelsvai pilka, liemens ir storųjų šakų kamštinė: minkšta elastinga, raukšlėta. Kamštinio sluoksnio

storis 5-7 cm. Žievės kamštinis sluoksnis lupamas kas 10-15 metų. Iš jų gaminami kamščiai,

izoliacinės medžiagos. Iš kaulavaisių gaunami žali dažai. Gyvena 250-300 metų.

7. Mandžiūrinis riešutmedis

Juglans mandshurica

Paplitęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Kinijoje, Korėjos pusiasalyje. Iki 20-25 m aukščio

medis. Žievė tamsiai pilka. Kaulavaisiai pailgi, smailūs. Auga sparčiai. Gyvena 200-250 metų.

Derėti pradeda 6-8 metų amžiaus. Gausiai dera 2-3 metais. Lietuvoje pradėtas auginti po Antrojo

pasaulinio karo ir iki šiol retokai auginamas parkuose.

9. Dviskiautis ginkmedis

Ginkgo biloba

Auginamas Kinijoje ir Japonijoje prie šventyklų. Lietuvoje labai retas. Auga Kauno botanikos sode,

Klaipėdos universiteto botanikos sode, Švėkšnos parke. Lapai savo sudėtyje turi medžiagų,

gerinančių atmintį. Ginkmedžio lapuose yra flavonoido Apigenino pasižyminčio antivėžiniu

veikimu. Jų lapai vėduoklės pavidalo, su 8–10 cm ilgio lapkočiu. Iki 30–40 metrų aukščio

užaugantys medžiai gyvena 1000 ir daugiau metų.

10. Geltonžiedis kladrastis

Cladrastis lutea

Kilęs iš Šiaurės Amerikos 10–15 m aukščio medis plikais blizgančiais ūgliais, geltona mediena.

Lapai dideli, plunksniški, iš 7–11 lapelių. Žiedai drugio formos, iki 3 cm skersmens, balti su gelsva

ar žalsva dėmele, kvapūs, susitelkę gausiose, puriose, nusvirusiose 20–40 cm ilgio šluotelėse. Žydi

birželio mėnesį. Vaisiai – plokščios rusvos ankštys. Mėgsta saulėtas vietas, derlingas, nesunkias,

neužmirkstančias, vidutinio drėgnumo dirvas. Šaknys labai gilios.

16. Turkinis lazdynas

Corylus colurna

Paplitęs Pietryčių Europoje ir Vakarų Azijoje. Iki 20 m aukščio medis. Žievė pilka, suaižėjusi.

Lapai plačiai kiaušiniški arba apskriti, iš pradžių plaukuoti, vėliau pliki. Pavieniui augančių medžių

daugelis riešutų tušti. Riešutai rutuliškose kekėse, mažesni už paprastojo lazdyno. Gyvena iki 200

metų.

20. Vakarinis celtis

Celtis occidentalis

Paplitęs Šiaurės Amerikos centrinėje ir rytinėje dalyse. 20-30 m aukščio medis. Žievė pilka ar

netamsiai ruda, suaižėjusi. Kaulavaisis beveik rutuliškas, 6-10 mm skermens, nuo gelsvai raudonos

iki tamsiai purpurinės spalvos, su vienu kauliuku. Kaulavaisiai subręsta rugsėjo mėnesį. Auginamas

dendrologinėse kolekcijose. Šviesomėgis. Kartais smarkiai apšala.

56. Tridyglė gledičija

Gleditsia triacanthos

Iki 40 m aukščio medis. Gyvena iki 120 metų. Turi stambius trišakius, apie 6-10 cm

ilgio dyglius ant stiebo ir šakų. Manoma, kad spygliai galėjo išsivystyti augalui stengiantis apsiginti

nuo dabar jau išnykusių didelių gyvūnų. Lapai poriškai plunksniški, 1,5–2,5 cm ilgio,

ryškiai žalios spalvos. Rudenį pageltonuoja. Žiedai sukrauti kekėse.

Vėlyvą pavasarį pražysta kvapniais kreminės spalvos žiedais. Vaisius yra plokščia ankštis,

subręstanti tarp rugsėjo ir spalio mėn. Ankštys paprastai būna 30-45 cm ilgio.

Augalo ankštyse ir sėklose yra vitamino C. Sėklos valgomos, jas vartojo indėnai.

Tinkamos alaus gamybai.

128. Baltalksnis

Alnus incana

Dažnesnis Utenos ir Biržų miškų urėdijose. Tai labai trumpaamžis augalas, jo amžius siekia 50-70

metų. Kamieno ir šakų žievė pilka, lygi, plona, blizganti, beveik visą amžių išlieka lygi,

nesutrūkinėjusi. Viršutinė lapo pusė žalia, apatinė pilkai ar melsvai žalia, su

plaukeliais, rudenį nepagelsta. Piesteliniai žirginiai po 3-8, kartais iki 10, trumpu koteliu arba

bekočiai, subrendę apie 1,5 cm ilgio bei rudi.

137. Grauželinė gudobelė “ROSEA”

Crataegus laevigata “ROSEA”

Paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje. 3-4 m aukščio ir tokio pat pločio krūmas arba medis. Ūgliai

rausvai rudi, kartais violetinio atspalvio, truputį plaukuoti, dygliuoti. Vaisiai ovalūs, 8-13 mm ilgio,

raudoni, turi 2 kauliukus. Žydi sulapojusi , gegužę-birželį, vaisiai subręsta rugsėjį ir per žiemą

laikosi ant šakų. Lietuvoje retoka, kiek dažnesnė Nemuno baseine.