Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
PENSIJŲREFORMA
6 STRUKTŪRINĖSREFORMOS
ŠVIETIMOREFORMA
SVEIKATOSREFORMA
MOKESČIŲREFORMA
INOVACIJŲREFORMA
ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS MAŽINIMO REFORMA
Atnaujinta versija 2.0
Pokyčių įgyvendinimas
6 struktūrinės reformos
SVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
Nuo 2014 m. „užstrigęs“ šalies gyventojų gerovės augimas Vyriausybei kėlė nemažai nerimo. Trejus metus nesikeičiantis lygis – pasiekti 75 proc. ES gerovės lygio – aiškiai parodė Vyriausybei, kad taip, kaip buvo, negali likti (nors ekonomikos rodikliai ir augo), ir situacija negali būti palikta savieigai.
Jautriausias šalies gyvenimo klausimas – demografijos paveikta darbo rinka: per maža gerovė, matuojant BVP vienam gyventojui, vis dar per didelė emigracija dėl nepakankamos gerovės, per didelis mirtingumas ir per mažas gimstamumas. Todėl buvo būtina imtis ambicingų struktūrinių pokyčių, nors Lietuvos išsivystymo lygis išaugo 50 proc. per pirmuosius 10 narystės ES metų. Buvo akivaizdu, kad be pokyčių šalis negalės sparčiau augti, per lėtai artėsime prie vidutinio europiečio gyvenimo lygio.
Vyriausybė 2018 m. pavasarį inicijavo visapusišką reformų paketą iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų, šias sritis iš esmės reformuojant ir struktūriškai pertvarkant.
Numatyta, kad šešios reformos, įgyvendinamos kartu, iš esmės pagerins gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką Lietuvoje, žmonės daugiau uždirbs ir turės daugiau paskatų dirbti savo valstybėje, reformų rezultatai ir sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę, suteiks postūmį sparčiam ekonomikos augimui.
Pradėjus reformas, per trumpą laiką buvo priimti didžiulės apimties įstatymų paketai, dauguma jų jau įsigaliojo. 2020 m. pavasarį reformos perplanuotos: viena reforma užbaigta, kelias rengiamasi užbaigti, į keletą reformų įtraukiamos naujos veiklos bei tikslai, numatytos veiksmų alternatyvos rezultatams pasiekti.
Iššūkiai
Tikslas
2
TURINYS6 struktūrinių reformų nauda gyventojams 3
Švietimo sistemos struktūrinė reforma 6 - Ugdymas ateičiai 7 - Gyvenimas po mokyklos 9 - Saugi mokykla kiekvienam 11 - Mokyklų tinklo optimizacija ir švietimo 13 paslaugų kokybė, mokytojo prestižo didinimas - Universitetų ir profesinių mokymo įstaigų 15 tinklų optimizavimas
Sveikatos sistemos reforma 16 - Šeimos gydytojo komanda, ambulatorinių paslaugų plėtra 17 - Ligoninių optimizacija, paslaugų kokybė, gydytojų prestižas 19 - Sveika gyvensena, prevencija 21 - Slaugos plėtra 23 - Mažesnės vaistų kainos 25
Mokesčių reforma 26
Inovacijų reforma 28
Šešėlinės ekonomikos mažinimo reforma 30
Pensijų reforma 32
LR Vyriausybės įgyvendinamų struktūrinių reformų poveikio 36ekonominės analizės pristatymas
Iššūkiai 38
Sistema - Integracija su strateginiu planavimu 39
Pokyčių įgyvendinimas
6 struktūrinės reformos
SVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
Nuo 2014 m. „užstrigęs“ šalies gyventojų gerovės augimas Vyriausybei kėlė nemažai nerimo. Trejus metus nesikeičiantis lygis – pasiekti 75 proc. ES gerovės lygio – aiškiai parodė Vyriausybei, kad taip, kaip buvo, negali likti (nors ekonomikos rodikliai ir augo), ir situacija negali būti palikta savieigai.
Jautriausias šalies gyvenimo klausimas – demografijos paveikta darbo rinka: per maža gerovė, matuojant BVP vienam gyventojui, vis dar per didelė emigracija dėl nepakankamos gerovės, per didelis mirtingumas ir per mažas gimstamumas. Todėl buvo būtina imtis ambicingų struktūrinių pokyčių, nors Lietuvos išsivystymo lygis išaugo 50 proc. per pirmuosius 10 narystės ES metų. Buvo akivaizdu, kad be pokyčių šalis negalės sparčiau augti, per lėtai artėsime prie vidutinio europiečio gyvenimo lygio.
Vyriausybė 2018 m. pavasarį inicijavo visapusišką reformų paketą iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų, šias sritis iš esmės reformuojant ir struktūriškai pertvarkant.
Numatyta, kad šešios reformos, įgyvendinamos kartu, iš esmės pagerins gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką Lietuvoje, žmonės daugiau uždirbs ir turės daugiau paskatų dirbti savo valstybėje, reformų rezultatai ir sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę, suteiks postūmį sparčiam ekonomikos augimui.
Pradėjus reformas, per trumpą laiką buvo priimti didžiulės apimties įstatymų paketai, dauguma jų jau įsigaliojo. 2020 m. pavasarį reformos perplanuotos: viena reforma užbaigta, kelias rengiamasi užbaigti, į keletą reformų įtraukiamos naujos veiklos bei tikslai, numatytos veiksmų alternatyvos rezultatams pasiekti.
Iššūkiai
Tikslas
3
Nuo 6 reformų pradžios šalies gyventojus pasiekė šios naudos:
Per dvejus mokslo metus mokytojų atlyginimams skirta papildomai apie 95 mln. eurų. Mokytojų vidutinis atlyginimas per metus išaugo 20 proc.Atnaujinamas bendrojo ugdymo turinys, bus
rengiamos atnaujintos ugdymo bendrosios programos. Iki 2021 m. bus parengtos atnaujintos programos pradinukams.
Sutrumpėjo eilės pas šeimos gydytojus. 85 proc. pacientų pas šeimos gydytoją pateko per 7 dienas.
Nuo 4 iki 3,2 euro sumažėjo pacientų vidutinės priemokos už kompensuojamuosius vaistus.
Iki 400 eurų 2019 m. sumokėto GPM gyventojams grąžinama 2020 m. už jiems atliktas būsto, automobilio remonto ar nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugas (20 proc.).
2019–2020 m. pensijos padidėjo mažiausiai 33 eurais.
Mokslo darbuotojų, tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokestis 2017–2020 m. išaugs 50 proc.
Baigta mokesčių reforma. Sumažėjo darbo apmokestini-mas, pertvarkyta mokesčių ir socialinio draudimo sistema tapo aiškesnė.
20 proc. padidėjo medikų atlyginimai.
Per 2018 ir 2019 m. iš šešėlio ištraukta virš 350 mln. eurų papildomų pajamų – jos keliaus į valstybės biudžetą.
Dar daugiau 6 reformų naudų artimiausiais metais:
2022 m. pakeistas visas mokyklinio ugdymo turinys pagal XXI amžiui reikalingus gebėjimus.
Pensijos reforma 2060 m. lems didesnes pensijas visiems dirbantiesiems. Daugiausia naudos sukaups nauji darbo rinkos dalyviai – vidutinė pensija sieks 50 proc. vidutinio atlyginimo.
2022 m. bus įdiegtas ilgalaikės priežiūros modelis, kuris sumažins priežiūros naštą pacientų artimiesiems. Į darbo rinką galės grįžti dirbti daugiau valandų apie 25 tūkst. ligonius slaugiusių dirbančių asmenų.
Didžiausias šių reformų poveikis BVP bus pasiektas maždaug 2025–2027 m., bus sukurta ir išsaugota apie 26 tūkst. naujų darbo vietų.
2021 m. darbą pradės įsteigti 7 regioniniai STEAM centrai.
2025 m. vidutinė sveiko gyvenimo trukmė pailgės 10 mėnesių.
Iki 2021 m. nuo 10 iki 15 proc. išaugs investicijos mokslo, technologijų ir inovacijų srityje.
60 proc. vaikų dalyvauja neformaliojo vaikų švietimo veiklose kiekvienoje savivaldybėje.
4
Dar daugiau 6 reformų naudų artimiausiais metais:
2022 m. pakeistas visas mokyklinio ugdymo turinys pagal XXI amžiui reikalingus gebėjimus.
Pensijos reforma 2060 m. lems didesnes pensijas visiems dirbantiesiems. Daugiausia naudos sukaups nauji darbo rinkos dalyviai – vidutinė pensija sieks 50 proc. vidutinio atlyginimo.
2022 m. bus įdiegtas ilgalaikės priežiūros modelis, kuris sumažins priežiūros naštą pacientų artimiesiems. Į darbo rinką galės grįžti dirbti daugiau valandų apie 25 tūkst. ligonius slaugiusių dirbančių asmenų.
Didžiausias šių reformų poveikis BVP bus pasiektas maždaug 2025–2027 m., bus sukurta ir išsaugota apie 26 tūkst. naujų darbo vietų.
2021 m. darbą pradės įsteigti 7 regioniniai STEAM centrai.
2025 m. vidutinė sveiko gyvenimo trukmė pailgės 10 mėnesių.
Iki 2021 m. nuo 10 iki 15 proc. išaugs investicijos mokslo, technologijų ir inovacijų srityje.
60 proc. vaikų dalyvauja neformaliojo vaikų švietimo veiklose kiekvienoje savivaldybėje.
5
Šiuo metu ugdymas per daug fragmentinis, orientuotas į pavienių faktų ir žinių atkartojimą, bet ne į naujų idėjų kūrimą ir kūrybiškų sprendimų paiešką. Ugdymo turinyje trūksta XXI a. reikiamų kompetencijų, tokių kaip kritinis mąstymas, komandinis darbas, sprendimų priėmimas. Mokinių pasiekimų vertinimas pernelyg remiasi momentiniais testais ir egzaminais, bet nevertina mokinio kūrybinio potencialo, gebėjimo spręsti problemas, bendradarbiauti ir nesukuria prielaidų sukaupti pasiekimų įrodymus procese ir juos pripažinti.
Iki 2022 m. atnaujinti ir pasirengti diegti XXI a. kompetencijomis grįstą ugdymo turinį, apimantį modernias mokymo(si) ir (įsi)vertinimo priemones ir aplinkas mokyklose, įsivertinančiose ir įvertintose pagal Geros mokyklos rodiklius.
ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMAUgdymas ateičiai
Iššūkiai Tikslas
Procesas:
Mokiniai Šeima Mokytojai, mokykla
Tarpiniai rezultatai:
Atnaujinus ugdymo turinį, bus subalansuotas dalykinis turinys ir XXI a. reikalingų kompetencijų ugdymas. Mokiniai mokės spręsti probleminius klausimus praktiškai, vyks projektiniai darbai. Atnaujintas ugdymo turinys bus įgyvendintas pasitelkiant modernias ir inovatyvias mokymosi priemones ir aplinkas. Mokytojai bus apmokyti taikyti naujas priemones ir metodus ugdymo procese.
Viso projekto nauda
700 mokyklų, įgyvendinančių pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, aprūpintos modernia gamtos ir technologijosmokslų įranga.
62 proc. mokyklų aprūpintos modernia gamtos ir technologijos mokslų įranga.
2019 m.birželis
80 proc. pradinio ir pagrindinio ugdymo programoje besimokančių mokinių vertinama asmeninė pažanga.
2019 m.gruodis
Saugaus Wi-Fi tinklo diegimo mokyklose pradžia.
Atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektų parengimas.
2020 m.gruodis
Pradeda darbą atnaujintas ugdymo programas rengiančios darbo grupės.
274 mokyklos, turinčios daugiausia mokinių 5–8 klasėse, aprūpinamos papildomomis gamtos mokslų ir technologijų dalykų mokymui skirtomis mokymo priemonėmis.
Parengti ir suderinti stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų veiklos tobulinimo planai.
2020 m.kovas
Pradedami mokymai ir mokymo programa mokyklų vadovams stiprinant jų kompetenciją vadovauti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui.
2020 m.rugsėjis
Pradedamas atnaujinto ugdymo turinio išbandymas.
2021 m.vasaris
Atnaujinti ir sukurti nauji skaitmeniniai mokymosi įrankiai.
Matuojama pažanga, padaryta silpną geros mokyklos požymių raišką turinčiose mokyklose.
2022 m.liepa
Patvirtintos atnaujintos bendrosios programos.
2022 m.birželis
Projektinio darbo vykdymo pagrindiniame ugdyme aprašo ir vertinimo kriterijų parengimas.
Naujų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų parengimas.
2020 m.rugpjūtis
Parengti ir suderinti silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų veiklos tobulinimo planai.
2020 m.liepa
Įsivertinama pažanga, padaryta stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčiose mokyklose.
2021 m.gruodisSuderinti atnaujinti
bendrųjų programų projektai su suinteresuotomis grupėmis.
2022 m.gegužė
100 proc. mokyklų bus įdiegta individualios mokinio pažangos vertinimo sistema.
2021 m.liepa
1 000 pedagogų ir 200 psichologų bus pasirengę atpažinti skirtingų ugdymosi poreikių mokinius ir dirbti su jais.
2021 m.rugpjūtis
Daugiau gerų mokyklų: ne mažiau kaip 100 mokyklų stiprės geros mokyklos požymių raiška.
2022 m.gruodis
Bus užtikrintas geriausias išsilavinimas kiekvienam, suteikiant XXI a. būtinas kompetencijas
Mokinių pasiekimai išaugs dešimtadaliu(Nemažiau nei 50 proc. mokinių pasieks 3-ią PISA tyrimo pasiekimų lygį)
Mokinių pasiekimai 50 proc. mažiau skirsis didmiesčiuose ir regionuose
Iki 1,5 karto aukštesnis atlyginimas tiems, kurie gerais rezultatais baigs vidurinį mokslą ir įgis aukštąjį išsilavinimą, palyginti su įgijusiais tik vidurinį išsilavinimą
Aukštasis mokslas bus prieinamas nepriklausomai nuo stojančiojo socialinės ir ekonominės padėties (nemokamos bakalauro studijos visiems, pasirinkusiems studijas valstybei svarbiose srityse)
Studijų programų tinklas bus geresnės kokybės, leis prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių
Ateities specialistus rengs geriausi šiandienos specialistai (konkurencingi dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai, motyvuojančios doktorantų stipendijos)
Reformos nauda
ŠVIETIMOSISTEMOSREFORMA
SVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
Esminė problema
MOKINIŲ PASIEKIMŲ SKIRTUMAI
• Kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei dvejų papildomų mokslo metų. Vilniuje skirtumai tarp atskirų mokyklų yra dar didesni.
• Tik 28 proc. neturtingiausio šalies šeimų penktadalio vaikų pasiekimai santykinai geri (PISA tyrimo 3 lygis), o turtingiausiose šeimose 70 proc. vaikų pasiekia tokį lygį.
SOCIALINĖ ATSKIRTIS
• Tik 20 proc. neturtingiausių asmenų įgyja aukštąjį išsilavinimą (turtingiausių – 77 proc.).
• Maža neformaliojo ugdymo aprėptis.
• Prastas socialinis klimatas: 31 proc. mokinių jaučiasi vieniši; 52 proc. patiria patyčias.
DISPROPORCIJOS TARP PROFESINIO RENGIMO, AUKŠTOJO MOKSLO PASIŪLOS IR DARBO RINKOS
• Išblaškytas žmogiškasis potencialas; susidarė prastos kokybės mokymo ir studijų programų balastas.
• Suteikiamos kompetencijos atsilieka nuo greitai kintančios darbo rinkos.
• Inovacijų kultūros stygius.
6
Šiuo metu ugdymas per daug fragmentinis, orientuotas į pavienių faktų ir žinių atkartojimą, bet ne į naujų idėjų kūrimą ir kūrybiškų sprendimų paiešką. Ugdymo turinyje trūksta XXI a. reikiamų kompetencijų, tokių kaip kritinis mąstymas, komandinis darbas, sprendimų priėmimas. Mokinių pasiekimų vertinimas pernelyg remiasi momentiniais testais ir egzaminais, bet nevertina mokinio kūrybinio potencialo, gebėjimo spręsti problemas, bendradarbiauti ir nesukuria prielaidų sukaupti pasiekimų įrodymus procese ir juos pripažinti.
Iki 2022 m. atnaujinti ir pasirengti diegti XXI a. kompetencijomis grįstą ugdymo turinį, apimantį modernias mokymo(si) ir (įsi)vertinimo priemones ir aplinkas mokyklose, įsivertinančiose ir įvertintose pagal Geros mokyklos rodiklius.
ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMAUgdymas ateičiai
Iššūkiai Tikslas
Procesas:
Mokiniai Šeima Mokytojai, mokykla
Tarpiniai rezultatai:
Atnaujinus ugdymo turinį, bus subalansuotas dalykinis turinys ir XXI a. reikalingų kompetencijų ugdymas. Mokiniai mokės spręsti probleminius klausimus praktiškai, vyks projektiniai darbai. Atnaujintas ugdymo turinys bus įgyvendintas pasitelkiant modernias ir inovatyvias mokymosi priemones ir aplinkas. Mokytojai bus apmokyti taikyti naujas priemones ir metodus ugdymo procese.
Viso projekto nauda
700 mokyklų, įgyvendinančių pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, aprūpintos modernia gamtos ir technologijosmokslų įranga.
62 proc. mokyklų aprūpintos modernia gamtos ir technologijos mokslų įranga.
2019 m.birželis
80 proc. pradinio ir pagrindinio ugdymo programoje besimokančių mokinių vertinama asmeninė pažanga.
2019 m.gruodis
Saugaus Wi-Fi tinklo diegimo mokyklose pradžia.
Atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektų parengimas.
2020 m.gruodis
Pradeda darbą atnaujintas ugdymo programas rengiančios darbo grupės.
274 mokyklos, turinčios daugiausia mokinių 5–8 klasėse, aprūpinamos papildomomis gamtos mokslų ir technologijų dalykų mokymui skirtomis mokymo priemonėmis.
Parengti ir suderinti stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų veiklos tobulinimo planai.
2020 m.kovas
Pradedami mokymai ir mokymo programa mokyklų vadovams stiprinant jų kompetenciją vadovauti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui.
2020 m.rugsėjis
Pradedamas atnaujinto ugdymo turinio išbandymas.
2021 m.vasaris
Atnaujinti ir sukurti nauji skaitmeniniai mokymosi įrankiai.
Matuojama pažanga, padaryta silpną geros mokyklos požymių raišką turinčiose mokyklose.
2022 m.liepa
Patvirtintos atnaujintos bendrosios programos.
2022 m.birželis
Projektinio darbo vykdymo pagrindiniame ugdyme aprašo ir vertinimo kriterijų parengimas.
Naujų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų parengimas.
2020 m.rugpjūtis
Parengti ir suderinti silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų veiklos tobulinimo planai.
2020 m.liepa
Įsivertinama pažanga, padaryta stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčiose mokyklose.
2021 m.gruodisSuderinti atnaujinti
bendrųjų programų projektai su suinteresuotomis grupėmis.
2022 m.gegužė
100 proc. mokyklų bus įdiegta individualios mokinio pažangos vertinimo sistema.
2021 m.liepa
1 000 pedagogų ir 200 psichologų bus pasirengę atpažinti skirtingų ugdymosi poreikių mokinius ir dirbti su jais.
2021 m.rugpjūtis
Daugiau gerų mokyklų: ne mažiau kaip 100 mokyklų stiprės geros mokyklos požymių raiška.
2022 m.gruodis
Bus užtikrintas geriausias išsilavinimas kiekvienam, suteikiant XXI a. būtinas kompetencijas
Mokinių pasiekimai išaugs dešimtadaliu(Nemažiau nei 50 proc. mokinių pasieks 3-ią PISA tyrimo pasiekimų lygį)
Mokinių pasiekimai 50 proc. mažiau skirsis didmiesčiuose ir regionuose
Iki 1,5 karto aukštesnis atlyginimas tiems, kurie gerais rezultatais baigs vidurinį mokslą ir įgis aukštąjį išsilavinimą, palyginti su įgijusiais tik vidurinį išsilavinimą
Aukštasis mokslas bus prieinamas nepriklausomai nuo stojančiojo socialinės ir ekonominės padėties (nemokamos bakalauro studijos visiems, pasirinkusiems studijas valstybei svarbiose srityse)
Studijų programų tinklas bus geresnės kokybės, leis prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių
Ateities specialistus rengs geriausi šiandienos specialistai (konkurencingi dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai, motyvuojančios doktorantų stipendijos)
Reformos nauda
ŠVIETIMOSISTEMOSREFORMA
SVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
Esminė problema
MOKINIŲ PASIEKIMŲ SKIRTUMAI
• Kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei dvejų papildomų mokslo metų. Vilniuje skirtumai tarp atskirų mokyklų yra dar didesni.
• Tik 28 proc. neturtingiausio šalies šeimų penktadalio vaikų pasiekimai santykinai geri (PISA tyrimo 3 lygis), o turtingiausiose šeimose 70 proc. vaikų pasiekia tokį lygį.
SOCIALINĖ ATSKIRTIS
• Tik 20 proc. neturtingiausių asmenų įgyja aukštąjį išsilavinimą (turtingiausių – 77 proc.).
• Maža neformaliojo ugdymo aprėptis.
• Prastas socialinis klimatas: 31 proc. mokinių jaučiasi vieniši; 52 proc. patiria patyčias.
DISPROPORCIJOS TARP PROFESINIO RENGIMO, AUKŠTOJO MOKSLO PASIŪLOS IR DARBO RINKOS
• Išblaškytas žmogiškasis potencialas; susidarė prastos kokybės mokymo ir studijų programų balastas.
• Suteikiamos kompetencijos atsilieka nuo greitai kintančios darbo rinkos.
• Inovacijų kultūros stygius.
7
Visos regionų plėtros tarybos patvirtina neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, kuriose bus atnaujinta infrastruktūra, sąrašus.
2018 m.liepa
Parengtas STEAM (technologijos, eksperimentinė plėtra ir kt.) centrų investicinis projektas.
2018 m.rugpjūtis
Neformaliojo švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis – 60 proc.
2019 m.gruodis
Bent 40 savivaldybių įgalintos vertinti neformaliojo švietimo kokybę.
2020 m.gruodis
Atnaujinta mažiausiai 50 neformaliojo švietimo mokyklų infrastruktūra savivaldybėse.
Nepakankama neformaliojo vaikų švietimo veiklų pasiūla ir įvairovė, ne visada aukšta jų kokybė, mažai galimybių tobulinti kompetencijas šiuolaikinio mokslo ir technologijų srityse.
Sukurti sąlygas didesniam neformaliojo švietimo prieinamumui, modernizuoti neformaliojo švietimo turinį ir priemones.
ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMAGyvenimas po mokyklos
Iššūkiai Tikslas
Procesas:
Mokiniai Šeima Mokytojai, mokykla
Tarpiniai rezultatai:
Padidės neformaliojo vaikų švietimo paslaugų įvairovė, kokybė ir prieinamumas. Pagerės vaikų kompetencijos, ypač IT ir gamtamokslinėje srityse, sustiprės socialiniai įgūdžiai, bus realizuota saviraiška, kūrybiškumas, padidės fizinis aktyvumas.
Viso projekto nauda
6 savivaldybės įgalintos vertinti neformaliojo švietimo kokybę.
Patvirtinta neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodika.
2019 m.kovas
2021 m.gruodisNeformaliojo švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis – 65 proc.
2022 m.kovasĮkurti Vilniaus ir Kauno metodiniai STEAM centrai.
Įkurti 7 regioniniai STEAM centrai.
2021 m.kovas
2022 m.gruodisĮkurtas mokslo ir inovacijų sklaidos centras „Mokslo sala“.
2021 m.liepa100 proc. mokyklų bus įdiegta individualios mokinio pažangos vertinimo sistema.
8
Visos regionų plėtros tarybos patvirtina neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, kuriose bus atnaujinta infrastruktūra, sąrašus.
2018 m.liepa
Parengtas STEAM (technologijos, eksperimentinė plėtra ir kt.) centrų investicinis projektas.
2018 m.rugpjūtis
Neformaliojo švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis – 60 proc.
2019 m.gruodis
Bent 40 savivaldybių įgalintos vertinti neformaliojo švietimo kokybę.
2020 m.gruodis
Atnaujinta mažiausiai 50 neformaliojo švietimo mokyklų infrastruktūra savivaldybėse.
Nepakankama neformaliojo vaikų švietimo veiklų pasiūla ir įvairovė, ne visada aukšta jų kokybė, mažai galimybių tobulinti kompetencijas šiuolaikinio mokslo ir technologijų srityse.
Sukurti sąlygas didesniam neformaliojo švietimo prieinamumui, modernizuoti neformaliojo švietimo turinį ir priemones.
ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMAGyvenimas po mokyklos
Iššūkiai Tikslas
Procesas:
Mokiniai Šeima Mokytojai, mokykla
Tarpiniai rezultatai:
Padidės neformaliojo vaikų švietimo paslaugų įvairovė, kokybė ir prieinamumas. Pagerės vaikų kompetencijos, ypač IT ir gamtamokslinėje srityse, sustiprės socialiniai įgūdžiai, bus realizuota saviraiška, kūrybiškumas, padidės fizinis aktyvumas.
Viso projekto nauda
6 savivaldybės įgalintos vertinti neformaliojo švietimo kokybę.
Patvirtinta neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodika.
2019 m.kovas
2021 m.gruodisNeformaliojo švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis – 65 proc.
2022 m.kovasĮkurti Vilniaus ir Kauno metodiniai STEAM centrai.
Įkurti 7 regioniniai STEAM centrai.
2021 m.kovas
2022 m.gruodisĮkurtas mokslo ir inovacijų sklaidos centras „Mokslo sala“.
2021 m.liepa100 proc. mokyklų bus įdiegta individualios mokinio pažangos vertinimo sistema.
9
10
ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMASaugi mokykla kiekvienam
Lietuvoje 31 proc. mokinių jaučiasi vieniši, beveik 28 proc. mokinių patyrė patyčias per du mėnesius. Apie 11 proc. mokinių nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, jiems būtina užtikrinti atitinkamą ugdymo pagalbą.
Sukurti sąlygas suteikti laiku reikiamą pagalbą vaikams, mažinti patyčias, didinti mokinių motyvaciją, gerinti pasiekimus, lengvinti grįžtančių į Lietuvą vaikų integraciją.
Iššūkiai Tikslas
Patyčių mastas sumažės ketvirtadaliu, mokyklos bus saugesnės ir įtraukesnės, bus suteikta psichologinė ir kita švietimo pagalba, koordinuotos paslaugos vaikams ir jų tėvams, sukurtos sąlygos mokiniams iš užsienio sklandžiai integruotis mokyklose.
Atrinktos mokyklos pasirinktoms patyčių prevencinėms programoms įgyvendinti (I ciklas).
2018 m.birželis
Procesas:
Mokiniai Šeima Mokytojai, mokykla
Tarpiniai rezultatai:
Pasirašytos sutartys su mokyklomis ir nupirktos prevencinių programų įgyvendinimo paslaugos.
2018 m.rugpjūtis
Įdiegtos patyčių prevencinės programos 824 bendrojo ugdymo mokyklose (71 proc.) ir 342 ikimokyklinio ugdymo įstaigose (57 proc.).
2018 m.gruodis
Koordinuotai teikiamą švietimo pagalbą, sveikatos ir socialines paslaugas gaunančių mokinių ir jų tėvų dalis nuo visų mokinių ir jų tėvų – 10 proc.
2018 m.gruodis
Mokykloje nė karto per du mėnesius patyčių nepatyrusių mokinių dalis nuo visų mokinių – 55 proc.
Atrinktos mokyklos pasirinktoms prevencinėms programoms įgyvendinti (II ciklas).
2019 m.birželis d.
Atrinkti psichologai darbui mokyklose ir pasirašytos su jais darbo sutartys.
Psichologinė pagalba teikiama 700 mokyklų.
2019 m.liepa
Pasirašytos sutartys su mokyklomis.
2019 m.rugpjūtis
Koordinuotai teikiamą švietimo pagalbą, sveikatos ir socialines paslaugas gaunančių mokinių ir jų tėvų dalis nuo visų mokinių ir jų tėvų – 20 proc.
2019 m.gruodis
Įdiegtos patyčių prevencinės programos 1 058 bendrojo ugdymo mokyklose (85 proc.) ir 432 ikimokyklinio ugdymo įstaigose (71 proc.).
2019 m.gruodis
Įdiegtos patyčių prevencinės programos 1 181 bendrojo ugdymo mokykloje (95 proc.) ir 522 ikimokyklinio ugdymo įstaigose (86 proc.).
2020 m.gruodis
60 savivaldybių veikia švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros tarpinstituciniai koordinatoriai.
2020 m.gruodis
Koordinuotai teikiamą švietimo pagalbą, sveikatos ir socialines paslaugas gaunančių mokinių ir jų tėvų dalis nuo visų mokinių ir jų tėvų – 30 proc.
Mokykloje nė karto per du mėnesius patyčių nepatyrusių mokinių dalis nuo visų mokinių – 70 proc.
Mokyklos aprūpintos priemonėmis, padedančiomis atvykusiems ir sugrįžusiems iš užsienio mokiniams integruotis į švietimo sistemą.
Išplėtotos konsultavimo, metodinės ir švietimo pagalbos teikimo paslaugos autistiškiems ir kitų negalių turintiems vaikams.
2022 m.birželis.
Viso projekto nauda
11
12
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis ugdymo kokybę, yra mokytojas. Lietuvoje svarbu padidinti mokytojų profesijos prestižą, kad šią profesiją rinktųsi gabūs jaunuoliai. Dabar pedagogų amžius vienas didžiausių ES (pusė mokytojų vyresni kaip 50 metų), stinga rezultatyvių pedagogų kompetencijų tobulinimo veiklų. Mokyklų tinklo pertvarka atsilieka nuo mokinių mažėjimo tempo, ne visiems mokiniams užtikrinama galimybė gauti tos pačios kokybės švietimo paslaugas.
Užtikrinti vienodas mokymosi sąlygas visiems mokiniams, įvedant klasės krepšelį (baziniai mokymosi poreikiai), mokytojo specialybę padaryti prestižinę, sukurti optimalų visos apimties mokytojų darbo etatų skaičių (etatinis apmokėjimas), pedagogus rengti geriausiose aukštosiose mokyklose, skatinti jungtis mokyklas, taikyti tikslinę kokybės užtikrinimo paramą mokykloms, įvedant kokybės krepšelį (speciali švietimo pagalba, ugdymo individualizavimas), – taip užtikrinti geriausią švietimo paslaugų kokybę mokiniams.
ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMAMokyklų tinklo optimizacija iršvietimo paslaugų kokybė, mokytojo prestižo didinimas
Iššūkiai Tikslas
Procesas:
Mokiniai Šeima Mokytojai, mokykla
Tarpiniai rezultatai:
Bus sumažinti netolygumai – visi mokiniai gaus kokybiškas švietimo paslaugas. Mokytojo specialybė taps prestižinė, patrauklesnė jaunimui. Dešimtadaliu sumažės mokytojų, perkopusių 50 metų ribą. Norinčiųjų tapti mokytojais atranka bus sustiprinta. Bus ypač pagerinti 40 tūkst. mokinių pasiekimai, stiprinant tikslinę švietimo pagalbą silpnesnėse mokyklose.
Viso projekto nauda
Nauja mokyklų finansavimo tvarka: bazinių švietimo paslaugų – klasės krepšelio – įvedimas.
2018 m.rugpjūtis
Patvirtintas sąlygų ir projektų mokyklų kokybės krepšelio projektui įgyvendinti sąrašas.
Įsigalioja mokytojų etatinis darbo apmokėjimas.
2018 m.rugsėjis
Savivaldybių, kurių mokyklose taikoma klasės krepšelio metodika, padidėja nuo 5 iki 60.
Įkurti pedagogų rengimo centrai aukštosiose mokyklose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir patvirtintas naujas pedagogų rengimo reglamentas.
Pradedama dirbantiems pedagogams įgyti papildomas dalykines kompetencijas, suteikiančias teisę dėstyti kitą (antrą) dalyką.
Priimtas teisės aktas, kuriuo keičiamos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės, orientuotas į mokymo kokybę, geresnį mokytojų ir mokinių skaičiaus santykį, infrastruktūros išlaikymo kaštų mažinimą.
2018 m.lapkritis
2018 m.gruodis
Mokykloms papildomai nupirkti 162 mokykliniai autobusai, skirti mokiniams vežioti, optimizuojant mokyklų tinklą.
2019 m.rugsėjis
Suformuota viso etato apimties apytikriai 28 000 mokytojų etatų.
2019 m.spalis
„Mokykloms papildomai nupirkti 47 mokykliniai autobusai, skirti mokiniams vežioti, optimizuojant mokyklų tinklą.
2019 m.gruodis
Atnaujinta 12 aikštynų jungtinėse mokyklose.
Parengtas mokytojui būtinų kompetencijų aprašas, atnaujinta kompetencijų tobulinimo ir vertinimo sistema.
2021 m.gruodis
Mokykloms papildomai nupirkti 42 mokykliniai autobusai, skirti mokiniams vežioti, optimizuojant mokyklų tinklą. Baigtas įgyvendinti mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais projektas.
2020 m.gruodis
Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, skaičius sumažėja 80, siekiant užtikrinti geriausią švietimo paslaugų kokybę.
Apie 150 mokyklų, kurių mokinių rezultatai žemi, suteikta pagalba mokinių rezultatams pagerinti.
Mokytojų, iki reformos dirbusių 30 pedagoginio darbo valandų per savaitę, darbo užmokestis, suformavus etatą, padidėja 20 proc. Vidutinis mokytojo neto atlyginimas išauga iki 928 eurų.
Savivaldybės mokyklose sumažėja ne visu etatu (mažiau nei 36 kontaktinių ir nekontaktinių valandų per savaitę) dirbančių mokytojų.
2022 m.rugsėjis
Daugiau kaip 5 proc. pedagogų mokėsi aukštosiose mokyklose pagal mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulį ir įgijo kito dalyko kompetencijas.
13
14
Mažėja abiturientų ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalis (-25 proc. per 4 metus). Tik 58 proc. baigusiųjųbakalauro studijas dirba darbą, kuriam reikia aukštos kvalifikacijos. Tik 56 proc. darbdavių mano, kad absolventaitinkamai parengti darbinei karjerai. Tos pačios studijos vykdomos daugelyje universitetų ir kolegijų, o moksliniųišteklių išskaidymas neužtikrina kompetencijų ir absolventų rengimo kokybės.
Sukurti prielaidas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kokybei, švietimą orientuoti į darbo rinkos poreikius, didinant dėstytojo ir tyrėjo profesijos patrauklumą ir pertvarkant valstybinių universitetų ir profesinio mokymo įstaigų tinklą.
ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMAUniversitetų ir profesinių mokymo įstaigų tinklų optimizavimas
Iššūkiai Tikslas
Procesas:
Studentai, mokiniai Šeima Destytojai, mokymo įstaiga
Tarpiniai rezultatai:
Studijų programų ir profesinio mokymo programų tinklai bus geresnės kokybės, leis prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Ateities specialistus rengs geriausi šiandienos specialistai. Darbdavių, manančių, kad absolventai tinkamai parengti darbinei karjerai, dalis išaugs ketvirtadaliu – nuo 56 proc. iki mažiausiai 70 proc. visų darbdavių. Sutelktas aukšto lygio tyrėjų potencialas leis išlaikyti pirmaujančias pozicijas ES pagal mokslo ir verslo bendradarbiavimo efektyvumą. Profesinio mokymo mokyklose 35 proc. išaugs besimokantieji pagal modulines programas. Suaugusiųjų, dalyvaujančiu mokymosi visą gyvenimą veiklose, dalis išaugs trečdaliu iki 9 proc. nuo visų 25-64 m. asmenų.
Viso projekto nauda
Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai išauga 20 proc., lyginant su 2017 m.
2018 m.sausis
Panaikinta 15 proc. dubliuojamų profesinio mokymo programų, veikiančių to paties regiono profesinio mokymo įstaigose.
Įdiegta mokinių iš socialiai jautrių grupių rėmimo profesiniame mokyme sistema.
Priimti sprendimai dėl valstybinių universitetų jungimo pradžios.
Profesinio mokymo kokybę užtikrinanti teisėkūra, kokybės sistemos išbandymas.
2018 m.rugsėjis
2018 m.gruodis
Atnaujinti profesiniai standartai.
Įgyvendintos paskatos studijuojantiesiems sėkmingai baigti doktorantūrą, daugiau nei 1,8 tūkst. doktorantų paramos studijoms dydis išauga 83 proc.
Optimizuojamas universitetų tinklas: prie Vytauto Didžiojo universiteto prijungti Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas.
Vyriausybėje svarstomi nauji sprendimai dėl profesinio mokymo įstaigų reorganizavimo.
2019 m.balandis
Pradedama teikti kokybiškesnes ugdymo karjerai paslaugas realioje ir virtualioje aplinkoje.
2021 m.balandis
Inventorizuotas naujai reorganizuotų profesinio mokymo įstaigų perteklinis turtas.
2019 m.rugpjūtis
Suorganizuoti regioninių suaugusiųjų švietimo koordinatorių mokymai.
2019 m.lapkritis
Pradedamas įgyvendinti profesinio mokymo mokinių praktinio mokymo realioje darbo vietoje projektas.
2020 m.balandis
Daugiau nei 20 proc. padaugėja valstybės finan-suojamų I pakopos ir vientisųjų studijų vietų aukštosiose mokyklose.
Panaikinta iš viso 50 proc. dubliuojamų profesinio mokymo programų, veikiančių to paties regiono profesinio mokymo įstaigose.
2020 m.rugsėjis
Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai didesni 10 proc., lyginant su 2019 m.
Sudarytos sąlygos įgyti bendrąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją asmenims, iškritusiems iš švietimo sistemos.
Atnaujinama sektorinių profesinio mokymo centrų ir kitų profesinio mokymo įstaigų įranga ir bendrabučiai.
Įvykdytas profesijos mokytojų kvalifikacijos kėlimas inovatyviose gamybos įmonėse ir sektoriniuose centruose.
Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema taikoma nacionaliniu lygiu.
Optimizuojamas universitetų tinklas: prie Vilniaus universiteto prijungiamas Šiaulių universitetas, optimizuojami Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Klaipėdos universitetas.
Profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi atnaujintose profesinio mokymo įstaigose, skaičius padidės 45 proc.
Optimizuotas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės, Alytaus, Utenos, Marijampolės regionuose esančių profesinio mokymo įstaigų tinklas.
2020 m.gruodis
Panaikinta iš viso 25 proc. dubliuojamų profesinio mokymo programų, veikiančių to paties regiono profesinio mokymo įstaigose.
2019 m.rugsėjis
2019 m.sausisDėstytojų ir mokslininkų atlyginimai išauga 16 proc., lyginant su 2018 m.
15
Šeimos gydytojo komanda, ambulatorinių paslaugų plėtraSVEIKATOS SISTEMOS REFORMA
Lietuvoje gyventojai hospitalizuojami dažniau nei kitur ES, o 20 proc. hospitalizacijos atvejų būtų galima išvengti suteikus paslaugas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilės vis dar yra opi sveikatos apsaugos sistemos problema, 11 proc. gyventojų teigia, kad atidėjo kreipimąsi į gydytoją dėl laukimo eilių. Dėl neišplėtotos nacionaliniu lygmeniu bendros pacientų registravimo sistemos, nėra užtikrinto efektyvaus ir skaidraus registravimosi pas sveikatos priežiūros specialistus mechanizmo. Kadangi 80 proc. sveikatos problemų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) būtų galima išspręsti teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, šios paslaugos turi būti kokybiškesnės ir prieinamesnės.
Pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, sutrumpinti patekimo pas šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus laiką, sumažinti hospitalizacijos atvejų, kurių buvo galima išvengti, dalį.
Viso projekto nauda
Išankstinės pacientų registracijos tvarkos sukūrimas.
PROCESAS
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2020 m. sausis
Šeimos gydytojų komandos papildymo naujais nariais įteisinimas.
2021 m. gruodis
Inovatyvių ir efektyvių paslaugų teikimo modelių diegimo daugiau nei viena lėtine liga sergančių pacientų priežiūrai tarpinių rezultatų pristatymas.
2018 m. liepa
2018 m. rugsėjis
Nuotolinių konsultacijų „pacientas – šeimos gydytojas“ sukūrimas.
Nuotolinių konsultacijų „gydytojas – gydytojui“ sukūrimas.
2019 m. rugsėjisPROCESAS
2019 m. rugpjūtis
PROCESAS
Parengtas šeimos gydytojo komandos papildymo naujais nariais projektas.
2021 m. gruodis
Sumažinta išvengiamų hospitalizacijų trečdaliu.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2021 m. rugpjūtis
Šeimos gydytojų komandos narių mokymai, kaip veiksmingus daugiau nei viena lėtine liga sergančių pacientų priežiūros modelius.
2020 m. rugpjūtis
Nuotolinių konsultacijų „šeimos gydytojas – gydytojas specialistas“ sukūrimas.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
70 proc. pacientų specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos ketvirtadaliu operatyviau – per 30 d.
Sutrumpėjus eilėms pas specialistus, teigiamą poveikį pajaus 250 tūkst. gyventojų.
90 proc. pacientų pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos dvigubai operatyviau – per 7 d.
Sutrumpėjus eilėms pas šeimos gydytojus, teigiamą poveikį pajaus 0,5 mln. gyventojų.
2021
m.
2020
m.
2019
m.
2018
m.
2020 m. gruodis
100 proc. pacientų specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos operatyviau – per 30 d.
100 proc. pacientų pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos operatyviau – per 7 d.
PACIENTAI
PACIENTAI
PACIENTAI
PACIENTAI
PACIENTAIPROCESAS PROCESAS
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
VISUOMENĖ VISUOMENĖ
2019 m. sausis
Burnos higienisto įtraukimas į pirminės odontologijos pagalbos paslaugas teikiančią komandą.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
„E. sveikatos“ sistema susieta su išankstinės pacientų registracijos sistema.
PROCESAS
Pagerėjusi pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, sutrumpėjęs patekimo pas šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus laikas, sumažėjusi hospitalizacijos atvejų, kurių buvo galima išvengti, dalis.
2019 m. balandis
Bandomųjų modelių daugiau nei viena lėtine liga sergančių pacientų priežiūrai diegimo pradžia ne mažiau kaip 2 savivaldybėse.
PROCESAS
Atlikta sisteminė teisės aktų peržiūra, siekiant mažintį administracinę naštą.
PROCESAS
Iššūkiai
Tikslas
SVEIKATOS SISTEMOSREFORMA
IŠŠŪKIAI
Didelis mirtingumas.Mirtingumo rodikliai Lietuvoje yra 1,4 karto didesni už ES vidurkį. Gydymosi priemonėmis išvengiamo mirtin-gumo lygis yra antras didžiausias ES.
Gyvenimo trukmė viena trum-piausių ES.Tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje (74,7 m.) daugiau kaip 5 metais trumpesnė nei ES vidurkis (80,9). Prevencijos priemonėmis išvengiamų mirčių lygis yra didžiausias ES.
Fragmentuota ilgalaikės priežiūros paslaugų sistema. Tai sukuria didelių nepatogumų tiek asmenims, kuriems reikia pagalbos, tiek jų artimiesiems.
Išaugs tikėtina sveiko gyvenimo metų trukmė 10 mėnesių
Kasmet bus išgelbėta apie 350 gyvybių, per penkmetį bus išgelbėta virš 1 600 gyvybių
Mirčių nuo infarkto sumažės 1/3, nuo insulto – 1/4
Savižudybių sumažės 1/3
Efektyviai išplėtota ilgalaikės priežiūros paslaugų sistema sudarys sąlygas 25 tūkst. gyventojų, slaugančių artimuosius namuose, dirbti daugiau valandų
Reformos naudaSVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
16
Šeimos gydytojo komanda, ambulatorinių paslaugų plėtraSVEIKATOS SISTEMOS REFORMA
Lietuvoje gyventojai hospitalizuojami dažniau nei kitur ES, o 20 proc. hospitalizacijos atvejų būtų galima išvengti suteikus paslaugas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilės vis dar yra opi sveikatos apsaugos sistemos problema, 11 proc. gyventojų teigia, kad atidėjo kreipimąsi į gydytoją dėl laukimo eilių. Dėl neišplėtotos nacionaliniu lygmeniu bendros pacientų registravimo sistemos, nėra užtikrinto efektyvaus ir skaidraus registravimosi pas sveikatos priežiūros specialistus mechanizmo. Kadangi 80 proc. sveikatos problemų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) būtų galima išspręsti teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, šios paslaugos turi būti kokybiškesnės ir prieinamesnės.
Pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, sutrumpinti patekimo pas šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus laiką, sumažinti hospitalizacijos atvejų, kurių buvo galima išvengti, dalį.
Viso projekto nauda
Išankstinės pacientų registracijos tvarkos sukūrimas.
PROCESAS
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2020 m. sausis
Šeimos gydytojų komandos papildymo naujais nariais įteisinimas.
2021 m. gruodis
Inovatyvių ir efektyvių paslaugų teikimo modelių diegimo daugiau nei viena lėtine liga sergančių pacientų priežiūrai tarpinių rezultatų pristatymas.
2018 m. liepa
2018 m. rugsėjis
Nuotolinių konsultacijų „pacientas – šeimos gydytojas“ sukūrimas.
Nuotolinių konsultacijų „gydytojas – gydytojui“ sukūrimas.
2019 m. rugsėjisPROCESAS
2019 m. rugpjūtis
PROCESAS
Parengtas šeimos gydytojo komandos papildymo naujais nariais projektas.
2021 m. gruodis
Sumažinta išvengiamų hospitalizacijų trečdaliu.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2021 m. rugpjūtis
Šeimos gydytojų komandos narių mokymai, kaip veiksmingus daugiau nei viena lėtine liga sergančių pacientų priežiūros modelius.
2020 m. rugpjūtis
Nuotolinių konsultacijų „šeimos gydytojas – gydytojas specialistas“ sukūrimas.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
70 proc. pacientų specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos ketvirtadaliu operatyviau – per 30 d.
Sutrumpėjus eilėms pas specialistus, teigiamą poveikį pajaus 250 tūkst. gyventojų.
90 proc. pacientų pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos dvigubai operatyviau – per 7 d.
Sutrumpėjus eilėms pas šeimos gydytojus, teigiamą poveikį pajaus 0,5 mln. gyventojų.
2021
m.
2020
m.
2019
m.
2018
m.
2020 m. gruodis
100 proc. pacientų specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos operatyviau – per 30 d.
100 proc. pacientų pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos operatyviau – per 7 d.
PACIENTAI
PACIENTAI
PACIENTAI
PACIENTAI
PACIENTAIPROCESAS PROCESAS
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
VISUOMENĖ VISUOMENĖ
2019 m. sausis
Burnos higienisto įtraukimas į pirminės odontologijos pagalbos paslaugas teikiančią komandą.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
„E. sveikatos“ sistema susieta su išankstinės pacientų registracijos sistema.
PROCESAS
Pagerėjusi pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, sutrumpėjęs patekimo pas šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus laikas, sumažėjusi hospitalizacijos atvejų, kurių buvo galima išvengti, dalis.
2019 m. balandis
Bandomųjų modelių daugiau nei viena lėtine liga sergančių pacientų priežiūrai diegimo pradžia ne mažiau kaip 2 savivaldybėse.
PROCESAS
Atlikta sisteminė teisės aktų peržiūra, siekiant mažintį administracinę naštą.
PROCESAS
Iššūkiai
Tikslas
SVEIKATOS SISTEMOSREFORMA
IŠŠŪKIAI
Didelis mirtingumas.Mirtingumo rodikliai Lietuvoje yra 1,4 karto didesni už ES vidurkį. Gydymosi priemonėmis išvengiamo mirtin-gumo lygis yra antras didžiausias ES.
Gyvenimo trukmė viena trum-piausių ES.Tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje (74,7 m.) daugiau kaip 5 metais trumpesnė nei ES vidurkis (80,9). Prevencijos priemonėmis išvengiamų mirčių lygis yra didžiausias ES.
Fragmentuota ilgalaikės priežiūros paslaugų sistema. Tai sukuria didelių nepatogumų tiek asmenims, kuriems reikia pagalbos, tiek jų artimiesiems.
Išaugs tikėtina sveiko gyvenimo metų trukmė 10 mėnesių
Kasmet bus išgelbėta apie 350 gyvybių, per penkmetį bus išgelbėta virš 1 600 gyvybių
Mirčių nuo infarkto sumažės 1/3, nuo insulto – 1/4
Savižudybių sumažės 1/3
Efektyviai išplėtota ilgalaikės priežiūros paslaugų sistema sudarys sąlygas 25 tūkst. gyventojų, slaugančių artimuosius namuose, dirbti daugiau valandų
Reformos naudaSVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
17
18
SVEIKATOS SISTEMOS REFORMA
Sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, esamas aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklas tapo perteklinis ir neefektyvus, ne visada užtikrinamas paslaugų saugumas ir kokybė. Lietuvos sveikatos sistemos neefektyvumą parodo ligoninių aktyviojo gydymo lovų skaičius, kuris dvigubai didesnis už ES vidurkį, taip pat hospitalizavimo rodiklis, kurio reikšmė trečdaliu didesnė už ES. Vien tik padidinus lovos funkcionavimą, aktyviojo gydymo lovų skaičius sumažėtų 12 proc. (1 900 lovų), o jei hospitalizacijos rodiklis pagerėtų iki 18 atvejų 100 gyventojų, atsilaisvintų 29 proc. aktyviojo gydymo lovų (4 600 lovų). Nors ligoninių tinklas ir išplėtotas, Lietuva pagal gyventojų sveikatos rodiklius gerokai atsilieka nuo daugelio ES ir EPBO šalių. Nemažoje dalyje ligoninių fiksuojami paslaugų kokybės ir saugumo pažeidimai, didelis hospitalinis mirštamumas nuo miokardo infarkto ir išeminio smegenų insulto.
Užtikrinti didesnį veiklos bei lėšų naudojimo veiksmingumą, centralizuoti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administravimą Lietuvos regionuose; tobulinti integruotos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą; didinti greitosios medicinos pagalbos tarnybos prieinamumą ir veiklos efektyvumą; gerinti medikų darbo sąlygas.
2018 m. birželis
Medikų atlyginimai padidėję vidutiniškai 20 proc.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2018 m. liepa
Integruotos priežiūros sunkių traumų atvejais užtikrinimas.
2020 m. sausis
Paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą teikimo užtikrinimas (de jure).
2020 m. liepa
Paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą užtikrinimas (de jure).
Skubios medicinos pagalbos paslaugų užtikrinimas(de jure).
Sukurtas nacionalinis aktyviojo gy-dymo ligoninių tinklas, užtikrinantis aukščiausio lygio specializuotos stacio-narinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą; medikų profesijos patrauklu-mo padidėjimas; mirtingumo nuo infarkto ir insulto sumažėjimas.
Viso projekto nauda
2018 m. rugsėjis
Aktyviojo gydymo lovų poreikio nustatymas.
2019
m.
2020
m.
2021
m.
2018
m.
Ligoninių optimizacija, paslaugų kokybė, gydytojų prestižas
2019 m. gruodis
Steigiamos papildomos klasterinių paslaugų veiklai geriniti skirtos greitosios pagalbos brigados.
2019 m. vasaris
Nustatytas greitosios medicinos pagalbos plėtros poreikis.
2019 m. rugsėjis
Padidėję medikų atlyginimai 15 proc.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2021 m. gruodis
Ligoninių bendradarbiavimo modelio įgyvendinimo galimybės dviejuose bandomuosiuose regionuose.
2020 m. rugsėjis
Gerėja klasterinių paslaugų kokybė: pacientai paslaugas dėl insulto gauna insulto centruose ir (ar) tarpinėse ligoninėse; dėl ūminio miokardo infarkto gauna PKI centruose; dėl sunkių traumų – traumų centruose.
Atlyginimų „grindys“: gydytojų – 1,5 tūkst. eurų, slaugytojų – 1,1 tūkst. eurų.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
VISUOMENĖPROCESAS
PROCESASPROCESAS
PROCESAS PROCESAS
PROCESAS
PROCESAS
TikslasIššūkiai
19
20
SVEIKATOS SISTEMOS REFORMA
Sveikata yra vertybė, gyvybiškai svarbi kiekvieno asmens, šeimos ir visos bendruomenės gyvenime ir būtina ekonominei bei socialinei plėtrai. Gyventojų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės rodikliai tiek Lietuvoje, tiek daugelyje ES valstybių narių didėja, tačiau ne mažiau svarbu, kad gyventojai ilgiau išliktų sveiki. Lietuvos moterų vidutinis sveikų gyvenimo metų rodiklis beveik 5 metais mažesnis už ES valstybių narių vidurkį, o Lietuvos vyrų – 7,3 metų mažesnis už ES valstybių narių vidurkį. Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių ir tyčinių susižalojimų jau daugiau nei 20 metų yra didžiausias Europoje. Tik 9,7 proc. vaikų kasdien po valandą sportuoja.
Pagerėjusi gyventojų sveikata, efektyviai veikiančios ir prieinamos prevencinės sveikatos priežiūros paslaugos: sveiko gyvenimo trukmės augimas, savižudybių skaičiaus mažėjimas, prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas nuo onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto.
Viso projekto nauda
Sveika gyvensena, prevencija
2018 m. gruodis
PROCESAS
Mokinių skaičiaus vienam visuomenės sveikatos priežiūros specialistui normatyvų mažinimas.
PROCESAS
Aktyvios mokyklos projekto įgyvendinimas 60-yje mokyklų.
PROCESAS
„Rakto skylutės“ simboliu paženklintų sveiko maisto produktų skaičiaus rinkoje plėtra – pažymėta bent 250 produktų.
PROCESAS
Asmenų, kasmet baigiančių Širdies ir kraujagyslių ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą, skaičiaus padidėjimas – 50 proc.
PROCESAS
Mokyklose nustatytos sveikos mitybos žinių spragos ir teikiama informacija.
PROCESAS
Psichologinės pagalbos užtikrinimas visose savivaldybėse – 60 proc.
Apmokyti specialistai širdies, kraujagyslių, diabeto prevencinėms programoms vykdyti.
SPECIALISTAI
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien ne pamokų metu sportuoja bent 60 min., dalis – 13 proc.
PROCESAS
Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų vykdymo, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės reikalavimų parengimas.
VAIKAI
PROCESAS
Susitarimai su maisto gamintojais dėl produktų sudėties gerinimo
Metodinė pagalba specialistams vykdant lėtinėmis ligomis sergančių vaikų sveikatos priežiūrą.
PROCESAS
2019 m. gruodis
2020 m. gruodis
2019 m. gegužė
Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose dalyvauja 40 tūkst. daugiau gyventojų nei praėjusiais metais.
VISUOMENĖ
2020 m. gegužė
Atrankinės patikros dėl onkologonių ligų programose dalyvauja 30 tūkst. daugiau gyventojų nei praėjusiais metais.
VISUOMENĖ
Nustatytos mokinių sveikatos priežiūrą vykdančių visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos, reikalingos lėtinėmis ligomis sergančių vaikų sveikatos priežiūrai vykdyti.
PROCESAS
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien ne pamokų metu sportuoja apie 60 min. ir ilgiau, dalis – 15 proc.
VAIKAI
Psichologinės pagalbos užtikrinimas visose savivaldybėse – 80 proc.
PROCESAS
Pagalbos teikėjai (mokytojai, policininkai, gaisrininkai, kt.) apmokyti atpažinti savižudybės riziką.
SPECIALISTAI
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie bent kartą per dieną valgo daržoves, dalis – 50 proc.
VAIKAI
Aktyvios mokyklos projekto įgyvendinimas 120-yje mokyklų.
PROCESAS
„Rakto skylutės“ simboliu paženklintų sveiko maisto produktų skaičiaus rinkoje plėtra – pažymėta 300 produktų.
PROCESAS
Asmenų, kasmet baigiančių Širdies ir kraujagyslių ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą, skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2018 m., – 60 proc.
PROCESAS
2021 m. gruodis
Psichologinės pagalbos užtikrinimas visose savivaldybėse – 100 proc.
PROCESAS
Aktyvios mokyklos projekto įgyvendinimas 150-yje mokyklų.
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie bent kartą per dieną valgo daržoves, dalis – 60 proc.
PROCESAS VAIKAI
„Rakto skylutės“ simboliu paženklintų sveiko maisto produktų skaičiaus rinkoje plėtra – pažymėta 350 produktų.
PROCESAS
Asmenų, kasmet baigiančių Širdies ir kraujagyslių ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą, skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2018 m., – 70 proc.
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien ne pamokų metu sportuoja apie 60 min. ir ilgiau, dalis – 17 proc., arba 75 proc. daugiau nei iki reformos.
VAIKAIVISUOMENĖ
Sudaryti sąlygas ir skatinti žmones sveikai gyventi:
- plečiant visuomenės sveikatos paslaugų mastą, užtikrinant gyventojams visuomenės sveikatos bei ligų prevencijos paslaugų prieinamumą;
- mokant gyventojus sveikos gyvensenos pagrindų.
2021 m. gegužė
Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose dalyvauja 40 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Iš viso per trejus metus 110 tūkst. gyventojų daugiau.
VISUOMENĖ
Iššūkiai Tikslas
21
SVEIKATOS SISTEMOS REFORMA
Sveikata yra vertybė, gyvybiškai svarbi kiekvieno asmens, šeimos ir visos bendruomenės gyvenime ir būtina ekonominei bei socialinei plėtrai. Gyventojų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės rodikliai tiek Lietuvoje, tiek daugelyje ES valstybių narių didėja, tačiau ne mažiau svarbu, kad gyventojai ilgiau išliktų sveiki. Lietuvos moterų vidutinis sveikų gyvenimo metų rodiklis beveik 5 metais mažesnis už ES valstybių narių vidurkį, o Lietuvos vyrų – 7,3 metų mažesnis už ES valstybių narių vidurkį. Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių ir tyčinių susižalojimų jau daugiau nei 20 metų yra didžiausias Europoje. Tik 9,7 proc. vaikų kasdien po valandą sportuoja.
Pagerėjusi gyventojų sveikata, efektyviai veikiančios ir prieinamos prevencinės sveikatos priežiūros paslaugos: sveiko gyvenimo trukmės augimas, savižudybių skaičiaus mažėjimas, prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas nuo onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto.
Viso projekto nauda
Sveika gyvensena, prevencija
2018 m. gruodis
PROCESAS
Mokinių skaičiaus vienam visuomenės sveikatos priežiūros specialistui normatyvų mažinimas.
PROCESAS
Aktyvios mokyklos projekto įgyvendinimas 60-yje mokyklų.
PROCESAS
„Rakto skylutės“ simboliu paženklintų sveiko maisto produktų skaičiaus rinkoje plėtra – pažymėta bent 250 produktų.
PROCESAS
Asmenų, kasmet baigiančių Širdies ir kraujagyslių ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą, skaičiaus padidėjimas – 50 proc.
PROCESAS
Mokyklose nustatytos sveikos mitybos žinių spragos ir teikiama informacija.
PROCESAS
Psichologinės pagalbos užtikrinimas visose savivaldybėse – 60 proc.
Apmokyti specialistai širdies, kraujagyslių, diabeto prevencinėms programoms vykdyti.
SPECIALISTAI
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien ne pamokų metu sportuoja bent 60 min., dalis – 13 proc.
PROCESAS
Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų vykdymo, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės reikalavimų parengimas.
VAIKAI
PROCESAS
Susitarimai su maisto gamintojais dėl produktų sudėties gerinimo
Metodinė pagalba specialistams vykdant lėtinėmis ligomis sergančių vaikų sveikatos priežiūrą.
PROCESAS
2019 m. gruodis
2020 m. gruodis
2019 m. gegužė
Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose dalyvauja 40 tūkst. daugiau gyventojų nei praėjusiais metais.
VISUOMENĖ
2020 m. gegužė
Atrankinės patikros dėl onkologonių ligų programose dalyvauja 30 tūkst. daugiau gyventojų nei praėjusiais metais.
VISUOMENĖ
Nustatytos mokinių sveikatos priežiūrą vykdančių visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos, reikalingos lėtinėmis ligomis sergančių vaikų sveikatos priežiūrai vykdyti.
PROCESAS
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien ne pamokų metu sportuoja apie 60 min. ir ilgiau, dalis – 15 proc.
VAIKAI
Psichologinės pagalbos užtikrinimas visose savivaldybėse – 80 proc.
PROCESAS
Pagalbos teikėjai (mokytojai, policininkai, gaisrininkai, kt.) apmokyti atpažinti savižudybės riziką.
SPECIALISTAI
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie bent kartą per dieną valgo daržoves, dalis – 50 proc.
VAIKAI
Aktyvios mokyklos projekto įgyvendinimas 120-yje mokyklų.
PROCESAS
„Rakto skylutės“ simboliu paženklintų sveiko maisto produktų skaičiaus rinkoje plėtra – pažymėta 300 produktų.
PROCESAS
Asmenų, kasmet baigiančių Širdies ir kraujagyslių ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą, skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2018 m., – 60 proc.
PROCESAS
2021 m. gruodis
Psichologinės pagalbos užtikrinimas visose savivaldybėse – 100 proc.
PROCESAS
Aktyvios mokyklos projekto įgyvendinimas 150-yje mokyklų.
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie bent kartą per dieną valgo daržoves, dalis – 60 proc.
PROCESAS VAIKAI
„Rakto skylutės“ simboliu paženklintų sveiko maisto produktų skaičiaus rinkoje plėtra – pažymėta 350 produktų.
PROCESAS
Asmenų, kasmet baigiančių Širdies ir kraujagyslių ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą, skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2018 m., – 70 proc.
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien ne pamokų metu sportuoja apie 60 min. ir ilgiau, dalis – 17 proc., arba 75 proc. daugiau nei iki reformos.
VAIKAIVISUOMENĖ
Sudaryti sąlygas ir skatinti žmones sveikai gyventi:
- plečiant visuomenės sveikatos paslaugų mastą, užtikrinant gyventojams visuomenės sveikatos bei ligų prevencijos paslaugų prieinamumą;
- mokant gyventojus sveikos gyvensenos pagrindų.
2021 m. gegužė
Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose dalyvauja 40 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Iš viso per trejus metus 110 tūkst. gyventojų daugiau.
VISUOMENĖ
Iššūkiai Tikslas
22
SVEIKATOS SISTEMOS REFORMA
Nepaisant to, kad daugumoje išsivysčiusių šalių gyvenimo trukmė ilgėja, dauguma senyvo amžiaus žmonių kelis paskutinius savo gyvenimo metus praleidžia kentėdami nuo lėtinių ligų ir negalios. Tai lemia, kad būtent šiai grupei pacientų yra teikiama daugiausia finansinių išteklių ir medicinos paslaugų. Nuolat senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, slaugos ir socialinių paslaugų poreikis išlieka didelis, šių paslaugų nepakanka. Pacientams būtina koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos paslaugas, kartu tenkinant asmens ir jo artimųjų poreikius, kuo ilgiau išlaikant asmenį jo gyvenamojoje aplinkoje.
Įdiegti Ilgalaikės priežiūros paslaugų modelį ir integruotai teikiant asmens sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant atitinkančių sveikatos būklę sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą, siekiant išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į asmens ir jo šeimos poreikius ir asmens bei jo šeimos, valstybės galimybes.
Įdiegtas ilgalaikės priežiūros paslaugų (slaugos ir socialinių) teikimo modelis ir sumažėjusi priežiūros našta pacientų artimiesiems.
Viso projekto nauda
Slaugos plėtra
2020 m.
2021 m.
2019 m.
2018 m.
2019 m. gruodis
Sumažėjus artimųjų slaugos poreikiui, teigiamą poveikį pajaus 10 tūkst. gyventojų.
2018 m. gruodis
Praplėstos slaugytojų kompetencijos, suteikiama teisė būtinosios pagalbos atveju savarankiškai skirti 40 vaistinių preparatų, taip mažinama administracinė našta gydytojams.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2020 m. spalis
2020 m. spalis
Pradedamos teikti Ilgalaikės priežiūros paslaugos. Sumažėjusi išvengiama hospitalizacija regionuose (atvejų skaičius 1 000 gyventojų) 31.
Savarankiškų ambulatorinės slaugos namuose paslaugų teikėjų tinklo suformavimas ir integracija su socialinių paslaugų teikėjais (sutartiniu pagrindu) de facto.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2019 m. vasaris
PROCESAS
Slaugos ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų de jure pakeitimas.
2019 m. gruodis
Ambulatorinių slaugos paslaugų asmeniui skaičius per metus - 104 paslaugos.
PACIENTAI
2020 m. birželis
Ambulatorinių slaugos paslaugų asmeniui skaičius per metus padidėja ketvirtadaliu (iki 30).
PACIENTAI
2020 m. liepa
Savarankiškų ambulatorinės slaugos namuose paslaugų teikėjų tinklo suformavimas ir integracija su socialinių paslaugų teikėjais (sutartiniu pagrindu) de jure.
PACIENTAI
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos lovų skaičius padidėja nuo 279 iki 336.
PACIENTAIVISUOMENĖ
Slaugytojų padėjėjų skaičius padidėja 400.
2020 m. gruodis
Praplėstos slaugytojų kompetencijos (imunoprofilaktika, laboratoriniai tyrimai, lėtinių ligų stebėsena). Slaugytojų, galinčių skirti imunoprofilaktiką, skaičius padidėja 500.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
Sumažėjus artimųjų slaugos poreikiui, teigiamą poveikį pajaus 20 tūkst. gyventojų.
VISUOMENĖ
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2021 m. gruodis
Ambulatorinių slaugos paslaugų paciento namuose ir stacionarinių slaugos paslaugų santykis – 40 proc. ir 60 proc.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
2021 m. gruodis
PROCESAS
Išankstinės pacientų registracijos sistemos suprogramavimas integruojant slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų prieinamumo stebėseną.
2019 m. sausis
Ambulatorinių slaugos paslaugų asmeniui skaičius per metus - 52 paslaugos.
PACIENTAI
2019 m. spalis
Praplėstos slaugytojų kompetencijos, slaugytojai atlaisvinami nuo mažiau kvalifikuotos veiklos.Apie 500 slaugytojų, įgyja papildomų įgaliojimų skirti imunoprofilaktiką.
MEDIKAI,GYDYMO ĮSTAIGA
Iššūkiai
Tikslas
2021 m. spalis
23
Paciento priemokos nuo visų išlaidų kompensuojamiesiems vaistams
21,18 proc.Vidutinė priemoka, tenkanti vienam
kompensuojamajam receptui
5,0 eurai
Kompensuojamųjų vaistų išlaidų dalis mažas pajamas gaunančių pacientų grupėje nuo visų sveikatos apsaugai skiriamų išlaidų
kompensuojamiesiems vaistams
90 proc.
Paciento priemokos nuo visų išlaidų kompensuojamiesiems vaistams
10 proc.
2020 m.2017 m.
Vidutinė priemoka, tenkanti vienam kompensuojamajam receptui
3,2 euro
Kompensuojamųjų vaistų išlaidų dalis mažas pajamas gaunančių pacientų grupėje nuo visų sveikatos apsaugai skiriamų išlaidų
kompensuojamiesiems vaistams
60 proc.
Vaistų kompensavimo lygmenų ir kriterijų tikslinimas
Dalies išlaidų už pridėtinę terapinę naudą turinčius vaistus padengimas
mažas pajamas gaunantiems pacientams
Racionalus vaistų vartojimas vadovaujantis „Išmintingu vaistų
sąrašu“ („Wiselist“)
Mažesnės vaistų kainosSVEIKATOS SISTEMOS REFORMA
Lietuvos gyventojai vaistams išleis mažiau
24
Paciento priemokos nuo visų išlaidų kompensuojamiesiems vaistams
21,18 proc.Vidutinė priemoka, tenkanti vienam
kompensuojamajam receptui
5,0 eurai
Kompensuojamųjų vaistų išlaidų dalis mažas pajamas gaunančių pacientų grupėje nuo visų sveikatos apsaugai skiriamų išlaidų
kompensuojamiesiems vaistams
90 proc.
Paciento priemokos nuo visų išlaidų kompensuojamiesiems vaistams
10 proc.
2020 m.2017 m.
Vidutinė priemoka, tenkanti vienam kompensuojamajam receptui
3,2 euro
Kompensuojamųjų vaistų išlaidų dalis mažas pajamas gaunančių pacientų grupėje nuo visų sveikatos apsaugai skiriamų išlaidų
kompensuojamiesiems vaistams
60 proc.
Vaistų kompensavimo lygmenų ir kriterijų tikslinimas
Dalies išlaidų už pridėtinę terapinę naudą turinčius vaistus padengimas
mažas pajamas gaunantiems pacientams
Racionalus vaistų vartojimas vadovaujantis „Išmintingu vaistų
sąrašu“ („Wiselist“)
Mažesnės vaistų kainosSVEIKATOS SISTEMOS REFORMA
Lietuvos gyventojai vaistams išleis mažiau
25
MOKESČIŲ REFORMAPROCESAS
Atlikta atlyginimų perskaičiavimo kontrolė.
Įgyvendinamas mokesčių reformos trimetis planas.
PROCESAS
Įsigalioja mokesčių reformos įstatymai.
PROCESAS
2018 m.BIRŽELIS
2021 m.SAUSIS
ATLYGINIMO PADIDĖJIMAS EURAISDarbo užmokestis(bruto)
Pokytis įrankas
6509501 3001 8003 000
NAUDA ŽMOGUI
+11+10+9+7+0
Ekonomikos augimui palankesnė mokesčių struktūra, kai mažinant darbo apmokestinimą daugiau apmokestinamas vartojimas bei turtas. Esminę projekto naudą - mažiausią darbo apmokestinimą Baltijos šalyse - planuojama pasiekti 2021 m.
Bendra nauda
Priimti mokesčių pakeitimo įstatymai, įsigaliojimas – po pusmečio.
PROCESAS
Naudą dėl sumažėjusios mokesčių naštos pajaus apie 1 mln. dirbančių asmenų.
NAUDA VISUOMENEISAUSIS2019 m. Padidės verslo
konkurencingumas.
NAUDA VERSLUI
ATLYGINIMO PADIDĖJIMAS EURAISDarbo užmokestis(bruto)
Pokytis įrankas
6509501 3001 8003 000
NAUDA ŽMOGUI
+11+11+10+9+0
Visuomenės švietimas dėl būsimų mokestinių pokyčių.
PROCESASATLYGINIMO PADIDĖJIMAS EURAISDarbo užmokestis(bruto)
Pokytis įrankas
6509501 3001 8003 000
+18+31
+46+50+46
NAUDA ŽMOGUI
Įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai.
Rezultatai
Darbo apmokestinimo sumažėjimas.
Įsigaliojo Akcizų įstatymo pakeitimai.
Rezultatai
Ekonomikos augimui palankesnė mokesčių struktūra, išplečiant ekonomikos augimui mažiau žalingų vartojimo mokesčių bazę.
Nauda
Įsigaliojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai.
Rezultatai
Ekonomikos augimui palankesnė mokesčių struktūra, išplečiant ekonomikos augimui mažiau žalingų turto mokesčių bazę.
2020 m.SAUSIS
Įgyvendinamas mokesčių reformos trimetis planas.
PROCESAS
Nauda Nauda
MOKESČIŲ REFORMA IŠŠŪKIAI
Darbuotojas nematė darbdavio sumokėtos socia-linio draudimo įmokų dalies.
Teisė gauti bazinę pensiją nepriklausė nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, tačiau ši pensijos dalis integruota į socialinio draudimo sistemą.
Darbo apmokestinimas buvo per didelis. Vidutines pajamas gaunančiųjų darbo apmokestini-mo našta apie 2 p. p. didesnė nei Estijoje ir apie 5 p. p. didesnė nei Lenkijoje. Vidutines pajamas gaunančių asmenų apmokestinimo našta Lietuvoje viršijo Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbi-avimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių vidurkius.
Lietuvoje nebuvo daugiamečio esminių apmokestinimo pokyčių plano, o tai sudarė prielaidas nepasitikėti mokestinės aplinkos stabilumu.
SVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos Reformos naudaAiškesnė socialinio draudimo sistema
Mažiausias darbo apmokestinimas Baltijos šalyse
Ekonomikos augimui palanki mokesčių sistema
Mokesčių sistemos ilgalaikis stabilumas ir aiškumas
ĮVYKDYTA
26
MOKESČIŲ REFORMAPROCESAS
Atlikta atlyginimų perskaičiavimo kontrolė.
Įgyvendinamas mokesčių reformos trimetis planas.
PROCESAS
Įsigalioja mokesčių reformos įstatymai.
PROCESAS
2018 m.BIRŽELIS
2021 m.SAUSIS
ATLYGINIMO PADIDĖJIMAS EURAISDarbo užmokestis(bruto)
Pokytis įrankas
6509501 3001 8003 000
NAUDA ŽMOGUI
+11+10+9+7+0
Ekonomikos augimui palankesnė mokesčių struktūra, kai mažinant darbo apmokestinimą daugiau apmokestinamas vartojimas bei turtas. Esminę projekto naudą - mažiausią darbo apmokestinimą Baltijos šalyse - planuojama pasiekti 2021 m.
Bendra nauda
Priimti mokesčių pakeitimo įstatymai, įsigaliojimas – po pusmečio.
PROCESAS
Naudą dėl sumažėjusios mokesčių naštos pajaus apie 1 mln. dirbančių asmenų.
NAUDA VISUOMENEISAUSIS2019 m. Padidės verslo
konkurencingumas.
NAUDA VERSLUI
ATLYGINIMO PADIDĖJIMAS EURAISDarbo užmokestis(bruto)
Pokytis įrankas
6509501 3001 8003 000
NAUDA ŽMOGUI
+11+11+10+9+0
Visuomenės švietimas dėl būsimų mokestinių pokyčių.
PROCESASATLYGINIMO PADIDĖJIMAS EURAISDarbo užmokestis(bruto)
Pokytis įrankas
6509501 3001 8003 000
+18+31
+46+50+46
NAUDA ŽMOGUI
Įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai.
Rezultatai
Darbo apmokestinimo sumažėjimas.
Įsigaliojo Akcizų įstatymo pakeitimai.
Rezultatai
Ekonomikos augimui palankesnė mokesčių struktūra, išplečiant ekonomikos augimui mažiau žalingų vartojimo mokesčių bazę.
Nauda
Įsigaliojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai.
Rezultatai
Ekonomikos augimui palankesnė mokesčių struktūra, išplečiant ekonomikos augimui mažiau žalingų turto mokesčių bazę.
2020 m.SAUSIS
Įgyvendinamas mokesčių reformos trimetis planas.
PROCESAS
Nauda Nauda
27
Sukurtos ir pradėtos teikti naujos konsultavimo paslaugos technologijų perdavimo ir dalyvavimo tarptautinėse inovacijų programose klausimais
Parengtas valstybinių mokslinių tyrimų institutų efektyvesnės veiklos modelis.
2018 m. gruodis
Atnaujinti valstybės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms prioritetai.
Verslo sektoriaus išlaidų dalis moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai nuo BVP Lietuvoje beveik 5 kartus mažesnė nei ES vidurkis Žema Lietuvos vieta pasauliniame inovacijų indekse Žema inovatyvių tiesioginių užsienio investicijų projektų dalis Lietuvoje –tik 10 proc. Lietuvoje su tyrimais ir eksperimentine plėtra dirbantys darbuotojai sudaro 0,31 proc., ES vidurkis 3 kartus didesnis – 0,96 proc.Per didelis su inovacijų politikos įgyvendinimu susijusių institucijų skaičius Viešuosiuose pirkimuose dėmesio inovacijoms iš esmės nėra
• Išaugs įmonių investicijos į inovacijas, daugiau nei pusė šalies įmonių pajaus inovacijų politikos pokyčius. • Dėl išaugusio produktyvumo darbuotojų atlyginimai didės sparčiau. • BVP dėl inovacijų augs penktadaliu sparčiau, palyginti su tuo atveju, jeigu reforma nevyktų• Palankesnė aplinka inovacijoms ir kilimas inovacijų reitinguose leis konkuruoti globaliu mastu dėl ...inovatyvių užsienio investicijų, kuriančių gerai apmokamas darbo vietas.
INOVACIJŲ REFORMA
Bendra nauda
Sukurta nuolat veikianti dotacijų sistema įmonėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros studijoms atlikti – „Inočekiai“.
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl bendrų mokslo ir verslo projektų pagal priemonę „Intelektas 2”.
2018 m. gegužė
20182019 2020
2021
PROCESAS PROCESAS
Perskirstyta inovacijų sistemos politikos formavimo atsakomybė.
2018 m. birželis PROCESAS
Inovacijomis grįsta šalies ekonomika
2019 m. liepa PROCESAS
Parengta užsienio investuotojų poinvesticinio aptarnavimo strategija ir sukurtas priežiūros pagal klientų grupes valdymo mechanizmas.
2019 m. liepa PROCESAS
PROCESAS
Sukurtas ir įdiegtas valstybės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymų vienas langelis.
2019 m. gruodis
PROCESAS2020 m. kovas
PROCESAS
PROCESAS
Įvykdytos 5 potencialių užsienio investuotojų kontaktavimo ir pirminių konsultavimų kampanijos.
2020 m. rugsėjis
PROCESASNustatyta viešųjų lėšų reinvestavimo technologijų ir inovacijų srityje tvarka, parengiant Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektą.
2020 m. kovas
Inovacinę veiklą vykdžiusių įmonių dalis, palyginti su visomis įmonėmis, padidės nuo 46,6 iki 55 proc.
NAUDA ĮMONĖMS2020 m.
Peržiūrėta ir atsižvelgiant į įvykusių kvietimų rezultatus patobulinta ikiprekybinių ir inovatyvių viešųjų pirkimų sistema.
2021 m. gruodis PROCESAS
Inovatyvių užsienio investicijų skaičius išaugs iki 5 proc.
NAUDA
NAUDA ŽMOGUI
PROCESAS
Pasirinktas vienos technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios agentūros modelis.
2020 m. kovas
2021 m.
PROCESAS
Parengta ir paskelbta ESF finansavi-mo priemonės Skaitmeninių inovacijų centrai kvietimas.
2019 m. gruodis
PROCESAS
Įvykdyti rinkodaros ir viešinimo veiksmai, skirti aukštos kvalifikacijos užsienyje gyvenantiems specialistams konsultuoti ir pritraukti į kuriančias inovacijas Lietuvos įmones.
2020 m. kovas
Atliktas inovatyvių pramonės sričių ir papildomų tikslinių rinkų tyrimas inovatyvioms užsienio investicijoms pritraukti.
2020 m. liepa
PROCESAS
Priimti inovacijų pokyčius lemiantys teisės aktai.
2020 m. gruodis
Tikslas
Iššūkiai
Penktadaliu greičiau augs BVP
Gyventojų atlyginimai augs šeštadaliu sparčiau
Verslo išlaidos į inovacijas išaugs 1,5 karto
Reformos nauda
INOVACIJŲREFORMA
IŠŠŪKIAI
Lietuva neišnaudoja mokslo potencialo naujų produktų vystymui.
SVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
28 28
Sukurtos ir pradėtos teikti naujos konsultavimo paslaugos technologijų perdavimo ir dalyvavimo tarptautinėse inovacijų programose klausimais
Parengtas valstybinių mokslinių tyrimų institutų efektyvesnės veiklos modelis.
2018 m. gruodis
Atnaujinti valstybės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms prioritetai.
Verslo sektoriaus išlaidų dalis moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai nuo BVP Lietuvoje beveik 5 kartus mažesnė nei ES vidurkis Žema Lietuvos vieta pasauliniame inovacijų indekse Žema inovatyvių tiesioginių užsienio investicijų projektų dalis Lietuvoje –tik 10 proc. Lietuvoje su tyrimais ir eksperimentine plėtra dirbantys darbuotojai sudaro 0,31 proc., ES vidurkis 3 kartus didesnis – 0,96 proc.Per didelis su inovacijų politikos įgyvendinimu susijusių institucijų skaičius Viešuosiuose pirkimuose dėmesio inovacijoms iš esmės nėra
• Išaugs įmonių investicijos į inovacijas, daugiau nei pusė šalies įmonių pajaus inovacijų politikos pokyčius. • Dėl išaugusio produktyvumo darbuotojų atlyginimai didės sparčiau. • BVP dėl inovacijų augs penktadaliu sparčiau, palyginti su tuo atveju, jeigu reforma nevyktų• Palankesnė aplinka inovacijoms ir kilimas inovacijų reitinguose leis konkuruoti globaliu mastu dėl ...inovatyvių užsienio investicijų, kuriančių gerai apmokamas darbo vietas.
INOVACIJŲ REFORMA
Bendra nauda
Sukurta nuolat veikianti dotacijų sistema įmonėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros studijoms atlikti – „Inočekiai“.
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl bendrų mokslo ir verslo projektų pagal priemonę „Intelektas 2”.
2018 m. gegužė
20182019 2020
2021
PROCESAS PROCESAS
Perskirstyta inovacijų sistemos politikos formavimo atsakomybė.
2018 m. birželis PROCESAS
Inovacijomis grįsta šalies ekonomika
2019 m. liepa PROCESAS
Parengta užsienio investuotojų poinvesticinio aptarnavimo strategija ir sukurtas priežiūros pagal klientų grupes valdymo mechanizmas.
2019 m. liepa PROCESAS
PROCESAS
Sukurtas ir įdiegtas valstybės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymų vienas langelis.
2019 m. gruodis
PROCESAS2020 m. kovas
PROCESAS
PROCESAS
Įvykdytos 5 potencialių užsienio investuotojų kontaktavimo ir pirminių konsultavimų kampanijos.
2020 m. rugsėjis
PROCESASNustatyta viešųjų lėšų reinvestavimo technologijų ir inovacijų srityje tvarka, parengiant Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektą.
2020 m. kovas
Inovacinę veiklą vykdžiusių įmonių dalis, palyginti su visomis įmonėmis, padidės nuo 46,6 iki 55 proc.
NAUDA ĮMONĖMS2020 m.
Peržiūrėta ir atsižvelgiant į įvykusių kvietimų rezultatus patobulinta ikiprekybinių ir inovatyvių viešųjų pirkimų sistema.
2021 m. gruodis PROCESAS
Inovatyvių užsienio investicijų skaičius išaugs iki 5 proc.
NAUDA
NAUDA ŽMOGUI
PROCESAS
Pasirinktas vienos technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios agentūros modelis.
2020 m. kovas
2021 m.
PROCESAS
Parengta ir paskelbta ESF finansavi-mo priemonės Skaitmeninių inovacijų centrai kvietimas.
2019 m. gruodis
PROCESAS
Įvykdyti rinkodaros ir viešinimo veiksmai, skirti aukštos kvalifikacijos užsienyje gyvenantiems specialistams konsultuoti ir pritraukti į kuriančias inovacijas Lietuvos įmones.
2020 m. kovas
Atliktas inovatyvių pramonės sričių ir papildomų tikslinių rinkų tyrimas inovatyvioms užsienio investicijoms pritraukti.
2020 m. liepa
PROCESAS
Priimti inovacijų pokyčius lemiantys teisės aktai.
2020 m. gruodis
Tikslas
Iššūkiai
29 29
IŠŠŪKIAI
Šiuo metu Lietuvoje šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už ES vidurkį. Šešėlinėsekonomikos mastas stabdo viešųjų paslaugų gerinimą, riboja struktūrinių reformų finansavimą, šešėlyje dirbantys asmenys netenka socialinių ir finansinių garantijų, ovartotojai – kokybės
SVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
Reformos kryptys
Reformos tikslas
Reformos nauda
Sudaryti prielaidas ir sąlygas, mažinančias šešėlinės ekonomikos mastą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją, papildomą valstybės funkcijų finansavimą, kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą, asmenų socialines garantijas
Papildomos biudžeto pajamos iš šešėlio 2019 m. – 221 mln. eurų
Galimybės susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių sukūrimas
Platesnis PVM atvirkštinio apmokestinimo taikymas (elektronikos prekėmis)gavus leidimą iš Europos Komisijos
Mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo supaprastinimas: apskaitos paslauga ir virtualus kasos aparatas – sumažinta administracinė našta verslui
Paskatų sudarymas: išmokųįsidarbinus mokėjimo pratęsimas iki 12 mėn.
Deklaruotų transporto priemonių savininkų duomenų atsekamumo užtikrinimas
Nelegalaus darbo kontrolės statybų sektoriuje stiprinimas
Pažangios duomenų analitikos šešėlinės ekonomikos mažinimui nacionaliniu lygmeniu modelio pasirinkimas
Geresnių sąlygų legaliai veikiančioms ir mokesčius mokančioms įmonėms sudarymas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti bankinį finansavimą
Paskatų sudarymas: nuo 2019 m. gyventojai patirtomis išlaidomis už įsigytas automobilių, pastatų remonto ir vaikų priežiuros paslaugas galės susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas – susigrąžinti dalįsumokėto GPM
ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS MAŽINIMO REFORMA
30 30
ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS MAŽINIMO REFORMA
PROCESAS
• Mokesčių mokėtojams suteikta galimybė „legalizuotis“ ir pradėti atsakingai mokėti mokesčius nebijant sankcijų;• Kokybiškos viešojo sektoriaus paslaugos stipriai sumažins mokesčių mokėjimo kaštus, nes pajamos automatiškai ...fiksuojamos VMI duomenų bazėse, kartu sudarant sąlygas efektyvesnei mokesčių sumokėjimo kontrolei.
Bendra nauda
Įteisintas minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų institutas, kurį pažeidus atsiranda neigiamos pasekmės mokesčių ir kitose teisės šakose.
PROCESAS
Parengtas, priimtas ir įgyvendintas Mokesčio administravimo įstatymo papildymas, numatantis laikiną atleidimą nuo sankcijų („amnestija“), per jį (2019-01-01 – 2019-07-01) surinkta 41,7 mln. eurų,
2018 m. gegužė
PROCESAS
Įteisinta proporcinga atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus ir skaidrus baudų skyrimo mechanizmas.
2018 m. gruodis
PROCESAS
VMI i.MAS sistemoje sukurta ir įdiegta elektroninės supaprastintos apskaitos smulkiajam verslui paslauga. Tai leidžia mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams bei užtikrina efektyvesnę smulkiojo verslo pajamų apskaitymo ir mokestinių prievolių vykdymo kontrolę.
2019 m. lapkritis
PROCESAS
Numatoma įdiegti transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą.
Leis užtikrinti deklaruotų transporto priemonių savininkų duomenų atsekamumą.
PROCESAS
NAUDA
VMI ir Lietuvos bankų asociacija pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo keičiantis duomenimis, kurie padėtų bankams objektyviau vertinti klientų rizikingumą.
PROCESAS
Parengtas ir priimtas LRV nutarimas dėl kasos aparatų eksploatavimo taisyklių pataisų, kuriomis numatoma galimybė apskaityti mažmeninės prekybos pardavimus VMI serveryje.
2018 m. liepa
PROCESAS
Sukurtas procesas susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio perkant šešėliui jautrias paslaugas.
2018 m. birželis
PROCESAS
Iš verslo liudijimų sąrašo išbrauktos veiklos, kuriose ryškiausios šešėlio apraiškos.
PROCESAS
Parengtos, priimtos ir įgyvendintos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, numatančios galimybę susigrąžinti dalį mokesčių nuo apmokėjimo už paslaugas šešėliui jautriose srityse.
2018 m. gegužė
PROCESAS
Panaikinta galimybė neapmokestinti dalį ne pelno vienetų pajamų iš komercinės veiklos.
PROCESAS
2019 m. sausis
Iki 2021 m. sausio
NAUJA
2019 m. gruodis
PROCESAS
Papildomos biudžeto pajamos iš šešėlio – 221 mln. eurų.
2019 m. balandis
PROCESAS
Gavus EK leidimą, įdiegtas atvirkštinio PVM taikymas elektronikos prekėms (standiesiems diskams, mobiliesiems telefonams, planšetėms ir nešiojamiesiems kompiuteriams).
NAUJA
Bus sukurta statybos sektoriaus darbuotojų indentifikavimo informacinė sistema.
PROCESAS
Iki 2021 m. balandžio
Didesni (papildomi 3,95 mln. eurų per metus) mokesčiai į biudžetą, gerės nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas, daugės darbo sutarčių ir savarankiškai dirbančių asmenų. Naudas planuojama pasiekti 2022 m. gruodį.
NAUDA
2021 m. balandį bus pasirinktas ir patvirtintas pažangios duomenų analitikos šešėlinės ekonomikos mažinimui nacionaliniu lygmeniu modelis.
PROCESAS
Duomenų analitiniai ištekliai bus naudojami ne fragmentiškai, bet nacionaliniu mastu. Būsimame centre bus atliekama pažangi duomenų analizė, valdymas, duomenų analitikos ir modeliavimo krypčių nustatymas / keitimas.
NAUDA Įdiegta virtualaus kasos aparato paslauga – sumažinta administracinė našta.
2021 m. liepa
NAUDA verslui ir individualiaiuždirbantiems
31 31
• Senatvės ir netekto darbingumo pensijų augimas: 2019 m. – apie 7,63 proc., 2020 m. – apie 9 proc.
• Vidutinė senatvės pensija: 2019 m. – 345 Eur, 2020 m. – 377 Eur.
• Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu: 2019 m. – 365 Eur, 2020 m. – 399 Eur.
• Vidutinė priemoka mažiausių pensijų gavėjams – apie 40 Eur, bet priklauso nuo socialinio draudimo stažo ir gaunamų pensijų sumos.
• Asmeniui, kuris yra įgijęs būtinąjį stažą, pensijų suma su priemoka negali būti mažesnė nei 257 Eur.
• 2020 m. senatvės ir netekto darbingumo pensijų didinimui papildomai skirta 283,9 mln. Eur.
• Pirmą kartą kaupiamas „Sodros“ rezervas pensijoms – 2018 m. į jį pervesta 195 mln. Eur, už 2019 m. – 319 mln. Eur.
PENSIJŲREFORMA
Senatvės pensijos – dabarties pensininkams:
Kiek didės senatvės pensijos 2020 metais?
2016
€
2017
255
Vidutinė senatvinė pensija su būtinuoju stažu
Iš viso senatvės ir netekto darbingumo pensijoms didinti 2020 m. papildomai skiriama 283,9 mln. Eur.
Vidutinė senatvinė pensija
266291
337365
399400 –375 –350 –325 –300 –275 –250 –225 –200 –
277
319345
377
2018 2019 2020planuojama
metai
Kas buvo padaryta per pensijų kaupimo reformą:
PENSIJŲREFORMA
Visos reformos nauda
2060 m. vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis – 50 proc. Mažinama pagyvenusių asmenų pajamų nelygybė.
SVEIKATA
MOKESČIAIŠVIETIMAS
INOVACIJOS
ŠEŠĖLINĖEKONOMIKA
PENSIJOS
6struktūrinės
reformos
• Įtvirtinta gyvenimo ciklo fondų strategija – gyventojų lėšos pensijų fonduose investuojamos pagal amžių, tai leidžia gauti didesnę grąžą, kol kaupiantysis yra jaunas, bei apsaugoti lėšas, kai kaupiantis asmuo artėja prie pensinio amžiaus.
• Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą sudaro sąlygas gyventojams priimti sąmoningą sprendimą – kaupti arba nekaupti.
• Įmokų pasikeitimai – įmokas į II pakopos pensijų fondus sudaro dvi dalys: gyventojo įmoka ir valstybės paskata. Tai reiškia, kad kaupiančių žmonių pensijos bus didesnės – ir dėl kaupimo, ir dėl nemažinamos senatvės pensijos.
• Pigesnis kaupimas II pakopoje – sumažėjo pensijų fondų valdymo mokesčiai. Tikslinės grupės pensijų fondų valdymo mokesčiai sumažėjo 2020 m. iki 0,65 proc., 2021 m. mažės iki 0,5 proc.
• Galimybė pasiimti kaupimo „atostogas“ – per kaupimo laikotarpį galima 12-ai mėn. stabdyti kaupimą. Aktualu, jei nutinka nenumatytos situacijos.
• 2020 m. liepos 1 d. „Sodra“ tampa centralizuotu pensijų anuitetų mokėtoja.
32
• Senatvės ir netekto darbingumo pensijų augimas: 2019 m. – apie 7,63 proc., 2020 m. – apie 9 proc.
• Vidutinė senatvės pensija: 2019 m. – 345 Eur, 2020 m. – 377 Eur.
• Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu: 2019 m. – 365 Eur, 2020 m. – 399 Eur.
• Vidutinė priemoka mažiausių pensijų gavėjams – apie 40 Eur, bet priklauso nuo socialinio draudimo stažo ir gaunamų pensijų sumos.
• Asmeniui, kuris yra įgijęs būtinąjį stažą, pensijų suma su priemoka negali būti mažesnė nei 257 Eur.
• 2020 m. senatvės ir netekto darbingumo pensijų didinimui papildomai skirta 283,9 mln. Eur.
• Pirmą kartą kaupiamas „Sodros“ rezervas pensijoms – 2018 m. į jį pervesta 195 mln. Eur, už 2019 m. – 319 mln. Eur.
PENSIJŲREFORMA
Senatvės pensijos – dabarties pensininkams:
Kiek didės senatvės pensijos 2020 metais?
2016
€
2017
255
Vidutinė senatvinė pensija su būtinuoju stažu
Iš viso senatvės ir netekto darbingumo pensijoms didinti 2020 m. papildomai skiriama 283,9 mln. Eur.
Vidutinė senatvinė pensija
266291
337365
399400 –375 –350 –325 –300 –275 –250 –225 –200 –
277
319345
377
2018 2019 2020planuojama
metai
33
PENSIJŲ REFORMA
ta
(Tie, kurie neatsisakys, kaupti pradės nuo liepos mėnesio).
us:
- - Papildomai mokama paskata kiekvienam kaupiančiam iš valstybės ...biudžeto.- -
Pradedamos mokėti didesnės senatvės pensijos esamiems
pensininkams – vidutiniškai 23 eurais daugiau per mėnesį
2019 m. sausis
Išauga mažiausių pensijų gavėjų pajamos
vidutiniškai 20 eurų per mėnesį.
NAUDA ŽMOGUI
Nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų
mokėjimas perduodamas „Sodrai“.
PROCESAS2020 m. liepa
2018
2019
20202021
PENSIJŲ REFORMA
Vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išaugs penktadaliu: 2040 m. 42 proc. 2060 m. 50 proc.Didžiausią naudą sukaups nauji darbo rinkos dalyviaiReforma užtikrins orią senatvę.
Reformos nauda
Priimti pensijų sistemos pakeitimo
įstatymai, įsigaliojimas – po
pusmečio.
PROCESAS2018 m. birželis
Intensyvus visuomenės švietimas dėl būsimų
pensijų sistemos pokyčių.
PROCESAS2018 m. rugsėjis
(ir vėliau)
PROCESAS
Įsigalioja pensijų reformos įstatymai.
2019 m. sausis
Atsidaro pusmečio laiko langas, per kurį gyventojai
įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą.
PROCESAS2019 m. sausis
(ir vėliau)
Intensyvus visuomenės švietimas dėl pensijų
sistemos pokyčių.
PROCESAS2019 m. birželis
Užsidaro pusmečio langas, per kurį gyventojai gali
atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
PROCESAS2019 m. liepa
(ir vėliau)
Pateikus svarbias priežastis įrodančius dokumentus (liga ar
kt.), atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime
įmanoma langui ir užsidarius.
Apie 43,5 tūkst. gyventojų gavo kvietimus kaupti
II pensijų kaupimo pakopoje. Jų
apsisprendimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
imtinai.
2020 m. sausis
PROCESAS
Pradedamos mokėti didesnės senatvės
pensijos pensininkams – vidutiniškai 33 eurais daugiau per mėnesį.
2020 m. sausis
NAUDA ŽMOGUI
Baigiasi apsisprendimo laikotarpis
pakviestiesiems.
PROCESAS2020 m. birželis
Tapti kaupimo dalyviais siūloma tiems, kas tokio
pasiūlymo negavo 2019 ir 2020 metais.
PROCESAS2021 m. sausis
PROBLEMAReformos nedarant santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo ilguoju laikotarpiu kristų penktadaliu ir nebūtų užtikrinta ori senatvė2017 m. šis santykinis dydis šalyje vidutiniškai sudarė 42 proc.2040 – 2070 m., jei nebūtų reformos, kristų iki trečdalio nuo vidutinio atlyginimo
34
PENSIJŲ REFORMA
ta
(Tie, kurie neatsisakys, kaupti pradės nuo liepos mėnesio).
us:
- - Papildomai mokama paskata kiekvienam kaupiančiam iš valstybės ...biudžeto.- -
Pradedamos mokėti didesnės senatvės pensijos esamiems
pensininkams – vidutiniškai 23 eurais daugiau per mėnesį
2019 m. sausis
Išauga mažiausių pensijų gavėjų pajamos
vidutiniškai 20 eurų per mėnesį.
NAUDA ŽMOGUI
Nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų
mokėjimas perduodamas „Sodrai“.
PROCESAS2020 m. liepa
2018
2019
20202021
PENSIJŲ REFORMA
Vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išaugs penktadaliu: 2040 m. 42 proc. 2060 m. 50 proc.Didžiausią naudą sukaups nauji darbo rinkos dalyviaiReforma užtikrins orią senatvę.
Reformos nauda
Priimti pensijų sistemos pakeitimo
įstatymai, įsigaliojimas – po
pusmečio.
PROCESAS2018 m. birželis
Intensyvus visuomenės švietimas dėl būsimų
pensijų sistemos pokyčių.
PROCESAS2018 m. rugsėjis
(ir vėliau)
PROCESAS
Įsigalioja pensijų reformos įstatymai.
2019 m. sausis
Atsidaro pusmečio laiko langas, per kurį gyventojai
įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą.
PROCESAS2019 m. sausis
(ir vėliau)
Intensyvus visuomenės švietimas dėl pensijų
sistemos pokyčių.
PROCESAS2019 m. birželis
Užsidaro pusmečio langas, per kurį gyventojai gali
atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
PROCESAS2019 m. liepa
(ir vėliau)
Pateikus svarbias priežastis įrodančius dokumentus (liga ar
kt.), atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime
įmanoma langui ir užsidarius.
Apie 43,5 tūkst. gyventojų gavo kvietimus kaupti
II pensijų kaupimo pakopoje. Jų
apsisprendimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
imtinai.
2020 m. sausis
PROCESAS
Pradedamos mokėti didesnės senatvės
pensijos pensininkams – vidutiniškai 33 eurais daugiau per mėnesį.
2020 m. sausis
NAUDA ŽMOGUI
Baigiasi apsisprendimo laikotarpis
pakviestiesiems.
PROCESAS2020 m. birželis
Tapti kaupimo dalyviais siūloma tiems, kas tokio
pasiūlymo negavo 2019 ir 2020 metais.
PROCESAS2021 m. sausis
PROBLEMAReformos nedarant santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo ilguoju laikotarpiu kristų penktadaliu ir nebūtų užtikrinta ori senatvė2017 m. šis santykinis dydis šalyje vidutiniškai sudarė 42 proc.2040 – 2070 m., jei nebūtų reformos, kristų iki trečdalio nuo vidutinio atlyginimo
35
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮGYVENDINAMŲSTRUKTŪRINIŲ REFORMŲ POVEIKIOEKONOMINĖS ANALIZĖS PRISTATYMAS
1. Įgyvendinamo struktūrinių reformų paketo priemonės atitinka tarptautinių institucijų (EK, EBPO, TVF) pateiktas rekomendacijas Lietuvai.
Reformų paketu įgyvendinta arba bent iš dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų rekomendacijų.
2. Reformų didžiausias santykinis efektas BVP bus pasiektas maždaug 2025–2027 metais, kai reformos lems apie 2 proc. didesnį BVP lygį arba daugiau, nei 1,2 mlrd. EUR didesnį BVP, lyginant su scenarijumi, jei reformos nebūtų vykdomos.
3. Dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų, o tai lems iki 1,6 proc. punkto mažesnį nedarbo lygį.
4. Nepaisant to, kad struktūrinių reformų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų, prognozuojama, kad iki 2030 metų dėl vykdomų reformų Vyriausybės vartojimo išlaidos bus 300 mln. Eur (3 proc.) didesnės.
Didžiausią teigiamą įtaką Vyriausybės vartojimui daro šešėlio mažinimo, sveikatos bei švietimo reformos.
5. Didžiausią teigiamą efektą privačiam vartojimui daro mokesčių reforma (per namų ūkių pajamų impulsus) ir sveika-tos bei švietimo reformos (per dirbančiųjų skaičių ir padidėju-sias pajamas).
6. Ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti pilna apimtimi, todėl tikėtina, kad:
dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo, ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės apie 2,8 proc.;
pensijų reformos įtaka BVP ir jos komponentėms po 25 m. bus didelė, nes į Lietuvą pradės grįžti pensijų fonduose sukaupti pinigai, dėl to padidės pensininkų pajamos, o tai teigiamai veiks BVP;
Pagerinus inovacijų politiką ir finansines paskatas, padidės Lietuvos įmonių registruotų patentų skaičius, o tai papildomai prisidės prie didesnio BVP.
7. Struktūrinių reformų įgyvendinimas lems efektyvesnį ES fondų lėšų investavimą.
36
Pradedamos mokėti didesnės senatvės pensijos esamiems
pensininkams – vidutiniškai 23 eurais daugiau per mėnesį
2019 m. sausis
Išauga mažiausių pensijų gavėjų pajamos
vidutiniškai 20 eurų per mėnesį.
NAUDA ŽMOGUI
Nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų
mokėjimas perduodamas „Sodrai“.
PROCESAS2020 m. liepa
2018
2019
20202021
PENSIJŲ REFORMA
Vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išaugs penktadaliu: 2040 m. 42 proc. 2060 m. 50 proc.Didžiausią naudą sukaups nauji darbo rinkos dalyviaiReforma užtikrins orią senatvę.
Reformos nauda
Priimti pensijų sistemos pakeitimo
įstatymai, įsigaliojimas – po
pusmečio.
PROCESAS2018 m. birželis
Intensyvus visuomenės švietimas dėl būsimų
pensijų sistemos pokyčių.
PROCESAS2018 m. rugsėjis
(ir vėliau)
PROCESAS
Įsigalioja pensijų reformos įstatymai.
2019 m. sausis
Atsidaro pusmečio laiko langas, per kurį gyventojai
įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą.
PROCESAS2019 m. sausis
(ir vėliau)
Intensyvus visuomenės švietimas dėl pensijų
sistemos pokyčių.
PROCESAS2019 m. birželis
Užsidaro pusmečio langas, per kurį gyventojai gali
atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
PROCESAS2019 m. liepa
(ir vėliau)
Pateikus svarbias priežastis įrodančius dokumentus (liga ar
kt.), atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime
įmanoma langui ir užsidarius.
Apie 43,5 tūkst. gyventojų gavo kvietimus kaupti
II pensijų kaupimo pakopoje. Jų
apsisprendimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
imtinai.
2020 m. sausis
PROCESAS
Pradedamos mokėti didesnės senatvės
pensijos pensininkams – vidutiniškai 33 eurais daugiau per mėnesį.
2020 m. sausis
NAUDA ŽMOGUI
Baigiasi apsisprendimo laikotarpis
pakviestiesiems.
PROCESAS2020 m. birželis
Tapti kaupimo dalyviais siūloma tiems, kas tokio
pasiūlymo negavo 2019 ir 2020 metais.
PROCESAS2021 m. sausis
PROBLEMAReformos nedarant santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo ilguoju laikotarpiu kristų penktadaliu ir nebūtų užtikrinta ori senatvė2017 m. šis santykinis dydis šalyje vidutiniškai sudarė 42 proc.2040 – 2070 m., jei nebūtų reformos, kristų iki trečdalio nuo vidutinio atlyginimo
Reformų paketu įgyvendinta arba bent iš
dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų rekomendacijų
Dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst.
darbo vietų.
2019
BVP, to meto kainomis, mln. Eur BVP pokytis, lyginant su scenarijumi be reformų, proc.
0
200
0,0%
0,5%
1,0%
1,5%
2,0%
2,5%
400
0,25%
0,65%
1,67%
1,88%2,03% 1,98% 1,92%
600
800
1000
1200
1400
1600
2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030
2,01%
1,42%
1,10%
1,82%1,72%
Reformų poveikis BVP(to meto kainomis) palyginti su scenarijumi, jei reformų nebūtų
STRUKTŪRINIŲ POKYČIŲ EFEKTAS EKONOMIKAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮGYVENDINAMŲSTRUKTŪRINIŲ REFORMŲ POVEIKIOEKONOMINĖS ANALIZĖS PRISTATYMAS
1. Įgyvendinamo struktūrinių reformų paketo priemonės atitinka tarptautinių institucijų (EK, EBPO, TVF) pateiktas rekomendacijas Lietuvai.
Reformų paketu įgyvendinta arba bent iš dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų rekomendacijų.
2. Reformų didžiausias santykinis efektas BVP bus pasiektas maždaug 2025–2027 metais, kai reformos lems apie 2 proc. didesnį BVP lygį arba daugiau, nei 1,2 mlrd. EUR didesnį BVP, lyginant su scenarijumi, jei reformos nebūtų vykdomos.
3. Dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų, o tai lems iki 1,6 proc. punkto mažesnį nedarbo lygį.
4. Nepaisant to, kad struktūrinių reformų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų, prognozuojama, kad iki 2030 metų dėl vykdomų reformų Vyriausybės vartojimo išlaidos bus 300 mln. Eur (3 proc.) didesnės.
Didžiausią teigiamą įtaką Vyriausybės vartojimui daro šešėlio mažinimo, sveikatos bei švietimo reformos.
5. Didžiausią teigiamą efektą privačiam vartojimui daro mokesčių reforma (per namų ūkių pajamų impulsus) ir sveika-tos bei švietimo reformos (per dirbančiųjų skaičių ir padidėju-sias pajamas).
6. Ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti pilna apimtimi, todėl tikėtina, kad:
dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo, ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės apie 2,8 proc.;
pensijų reformos įtaka BVP ir jos komponentėms po 25 m. bus didelė, nes į Lietuvą pradės grįžti pensijų fonduose sukaupti pinigai, dėl to padidės pensininkų pajamos, o tai teigiamai veiks BVP;
Pagerinus inovacijų politiką ir finansines paskatas, padidės Lietuvos įmonių registruotų patentų skaičius, o tai papildomai prisidės prie didesnio BVP.
7. Struktūrinių reformų įgyvendinimas lems efektyvesnį ES fondų lėšų investavimą.
37
Pradedamos mokėti didesnės senatvės pensijos esamiems
pensininkams – vidutiniškai 23 eurais daugiau per mėnesį
2019 m. sausis
Išauga mažiausių pensijų gavėjų pajamos
vidutiniškai 20 eurų per mėnesį.
NAUDA ŽMOGUI
Nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų
mokėjimas perduodamas „Sodrai“.
PROCESAS2020 m. liepa
2018
2019
20202021
PENSIJŲ REFORMA
Vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išaugs penktadaliu: 2040 m. 42 proc. 2060 m. 50 proc.Didžiausią naudą sukaups nauji darbo rinkos dalyviaiReforma užtikrins orią senatvę.
Reformos nauda
Priimti pensijų sistemos pakeitimo
įstatymai, įsigaliojimas – po
pusmečio.
PROCESAS2018 m. birželis
Intensyvus visuomenės švietimas dėl būsimų
pensijų sistemos pokyčių.
PROCESAS2018 m. rugsėjis
(ir vėliau)
PROCESAS
Įsigalioja pensijų reformos įstatymai.
2019 m. sausis
Atsidaro pusmečio laiko langas, per kurį gyventojai
įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą.
PROCESAS2019 m. sausis
(ir vėliau)
Intensyvus visuomenės švietimas dėl pensijų
sistemos pokyčių.
PROCESAS2019 m. birželis
Užsidaro pusmečio langas, per kurį gyventojai gali
atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
PROCESAS2019 m. liepa
(ir vėliau)
Pateikus svarbias priežastis įrodančius dokumentus (liga ar
kt.), atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime
įmanoma langui ir užsidarius.
Apie 43,5 tūkst. gyventojų gavo kvietimus kaupti
II pensijų kaupimo pakopoje. Jų
apsisprendimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
imtinai.
2020 m. sausis
PROCESAS
Pradedamos mokėti didesnės senatvės
pensijos pensininkams – vidutiniškai 33 eurais daugiau per mėnesį.
2020 m. sausis
NAUDA ŽMOGUI
Baigiasi apsisprendimo laikotarpis
pakviestiesiems.
PROCESAS2020 m. birželis
Tapti kaupimo dalyviais siūloma tiems, kas tokio
pasiūlymo negavo 2019 ir 2020 metais.
PROCESAS2021 m. sausis
PROBLEMAReformos nedarant santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo ilguoju laikotarpiu kristų penktadaliu ir nebūtų užtikrinta ori senatvė2017 m. šis santykinis dydis šalyje vidutiniškai sudarė 42 proc.2040 – 2070 m., jei nebūtų reformos, kristų iki trečdalio nuo vidutinio atlyginimo
Aktyvios lyderystės stoka kuriant ir įgyvendinant pokyčius
Bendros tvarkos stoka Vyriausybėje, įgyvendinant strateginius pokyčius
Ilgai trunkantis pasiruošimas struktūriniams pokyčiams
Nepakankamos pokyčių valdymo žinios ir įgūdžiai
Bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų stoka
Neefektyvus pokyčių valdymas
2
3
4
5
Sukurti strategišką pokyčių valdymo sistemą, kuri suteiktų
tinkamą terpę:
Aktyviai lyderystei
Efektyviam reformų pritaikymui
Kokių ėmėmės veiksmų?
Pirmas žingsnis:
Antras žingsnis:
Žinoti prioritetus1
2 Sukurti vadybos ir priežiūros sistemą
1
IŠŠŪKIAI
Rezultatai
Sprendimas
38
Pradedamos mokėti didesnės senatvės pensijos esamiems
pensininkams – vidutiniškai 23 eurais daugiau per mėnesį
2019 m. sausis
Išauga mažiausių pensijų gavėjų pajamos
vidutiniškai 20 eurų per mėnesį.
NAUDA ŽMOGUI
Nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų
mokėjimas perduodamas „Sodrai“.
PROCESAS2020 m. liepa
2018
2019
20202021
PENSIJŲ REFORMA
Vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išaugs penktadaliu: 2040 m. 42 proc. 2060 m. 50 proc.Didžiausią naudą sukaups nauji darbo rinkos dalyviaiReforma užtikrins orią senatvę.
Reformos nauda
Priimti pensijų sistemos pakeitimo
įstatymai, įsigaliojimas – po
pusmečio.
PROCESAS2018 m. birželis
Intensyvus visuomenės švietimas dėl būsimų
pensijų sistemos pokyčių.
PROCESAS2018 m. rugsėjis
(ir vėliau)
PROCESAS
Įsigalioja pensijų reformos įstatymai.
2019 m. sausis
Atsidaro pusmečio laiko langas, per kurį gyventojai
įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą.
PROCESAS2019 m. sausis
(ir vėliau)
Intensyvus visuomenės švietimas dėl pensijų
sistemos pokyčių.
PROCESAS2019 m. birželis
Užsidaro pusmečio langas, per kurį gyventojai gali
atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
PROCESAS2019 m. liepa
(ir vėliau)
Pateikus svarbias priežastis įrodančius dokumentus (liga ar
kt.), atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime
įmanoma langui ir užsidarius.
Apie 43,5 tūkst. gyventojų gavo kvietimus kaupti
II pensijų kaupimo pakopoje. Jų
apsisprendimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
imtinai.
2020 m. sausis
PROCESAS
Pradedamos mokėti didesnės senatvės
pensijos pensininkams – vidutiniškai 33 eurais daugiau per mėnesį.
2020 m. sausis
NAUDA ŽMOGUI
Baigiasi apsisprendimo laikotarpis
pakviestiesiems.
PROCESAS2020 m. birželis
Tapti kaupimo dalyviais siūloma tiems, kas tokio
pasiūlymo negavo 2019 ir 2020 metais.
PROCESAS2021 m. sausis
PROBLEMAReformos nedarant santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo ilguoju laikotarpiu kristų penktadaliu ir nebūtų užtikrinta ori senatvė2017 m. šis santykinis dydis šalyje vidutiniškai sudarė 42 proc.2040 – 2070 m., jei nebūtų reformos, kristų iki trečdalio nuo vidutinio atlyginimo
Aktyvios lyderystės stoka kuriant ir įgyvendinant pokyčius
Bendros tvarkos stoka Vyriausybėje, įgyvendinant strateginius pokyčius
Ilgai trunkantis pasiruošimas struktūriniams pokyčiams
Nepakankamos pokyčių valdymo žinios ir įgūdžiai
Bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų stoka
Neefektyvus pokyčių valdymas
2
3
4
5
Sukurti strategišką pokyčių valdymo sistemą, kuri suteiktų
tinkamą terpę:
Aktyviai lyderystei
Efektyviam reformų pritaikymui
Kokių ėmėmės veiksmų?
Pirmas žingsnis:
Antras žingsnis:
Žinoti prioritetus1
2 Sukurti vadybos ir priežiūros sistemą
1
IŠŠŪKIAI
Rezultatai
Sprendimas
3 Trečias žingsnis:
Įsteigti projektų stebėsenos ir kontrolės sistemą
1. SUFORMUOTI PROJEKTŲPORTFELĮ
Vyriausybės prioritetai
Portfelis
Procesinės veiklos
Programa Projektai
2. SUFORMUOTI PROJEKTŲ PRIEŽIŪROS KOMITETĄ
3. ĮSTEIGTI PROJEKTŲ VALDYMO GRUPĘ
VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS PRITAIKYMAS
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ PORTFOLIO
Iš viso - 795 veiksmai(2017- 2020 m.)
Iš viso - 50 Prioritetiniai
projektai(2017- 2020 m.)
SISTEMA INTEGRACIJA SU STRATEGINIU PLANAVIMU
Projektųvaldymotarnyba
Standartai
Tvarkos
MokymaiResursai
Procesai
Projektų portfelioplanavimas ir valdymas
Veiklos planavimas irvaldymas
Programų ir projektų valdymas(pokyčių valdymas)
Vizija,misija
Ilgalaikė strategija
Projektinio valdymometodas taikomaspokyčiams įgyvendinti
Kasdienių operacijųvaldymas
Institution resourcesInstitucijos ištekliai
Strateginis planavimas
39
Pradedamos mokėti didesnės senatvės pensijos esamiems
pensininkams – vidutiniškai 23 eurais daugiau per mėnesį
2019 m. sausis
Išauga mažiausių pensijų gavėjų pajamos
vidutiniškai 20 eurų per mėnesį.
NAUDA ŽMOGUI
Nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų
mokėjimas perduodamas „Sodrai“.
PROCESAS2020 m. liepa
2018
2019
20202021
PENSIJŲ REFORMA
Vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išaugs penktadaliu: 2040 m. 42 proc. 2060 m. 50 proc.Didžiausią naudą sukaups nauji darbo rinkos dalyviaiReforma užtikrins orią senatvę.
Reformos nauda
Priimti pensijų sistemos pakeitimo
įstatymai, įsigaliojimas – po
pusmečio.
PROCESAS2018 m. birželis
Intensyvus visuomenės švietimas dėl būsimų
pensijų sistemos pokyčių.
PROCESAS2018 m. rugsėjis
(ir vėliau)
PROCESAS
Įsigalioja pensijų reformos įstatymai.
2019 m. sausis
Atsidaro pusmečio laiko langas, per kurį gyventojai
įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą.
PROCESAS2019 m. sausis
(ir vėliau)
Intensyvus visuomenės švietimas dėl pensijų
sistemos pokyčių.
PROCESAS2019 m. birželis
Užsidaro pusmečio langas, per kurį gyventojai gali
atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
PROCESAS2019 m. liepa
(ir vėliau)
Pateikus svarbias priežastis įrodančius dokumentus (liga ar
kt.), atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime
įmanoma langui ir užsidarius.
Apie 43,5 tūkst. gyventojų gavo kvietimus kaupti
II pensijų kaupimo pakopoje. Jų
apsisprendimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.
imtinai.
2020 m. sausis
PROCESAS
Pradedamos mokėti didesnės senatvės
pensijos pensininkams – vidutiniškai 33 eurais daugiau per mėnesį.
2020 m. sausis
NAUDA ŽMOGUI
Baigiasi apsisprendimo laikotarpis
pakviestiesiems.
PROCESAS2020 m. birželis
Tapti kaupimo dalyviais siūloma tiems, kas tokio
pasiūlymo negavo 2019 ir 2020 metais.
PROCESAS2021 m. sausis
PROBLEMAReformos nedarant santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo ilguoju laikotarpiu kristų penktadaliu ir nebūtų užtikrinta ori senatvė2017 m. šis santykinis dydis šalyje vidutiniškai sudarė 42 proc.2040 – 2070 m., jei nebūtų reformos, kristų iki trečdalio nuo vidutinio atlyginimo
www.lrv.lt
LRVyriausybe @LithuanianGovt