Vietos savivaldos reformos metmenys

2010.11.03

Seniūnijos įstatymo projekto metmenys 3-10

1

Gerbiamas Lietuvos Respublikos pilieti,

Naujosios sąjungos (socialliberalų) IX suvaţiavimas 2009 m. rugsėjo 26 d. priėmė

nutarimą Nr. 5 “Dėl valstybės valdymo reformos.“ Vykdydamas šį nutarimą Naujosios

sąjungos (socialliberalų) tarybos prezidiumas sudarė darbo grupę Savivaldos tobulinimo

įstatymų paketui parengti.

Vykdydama šį įpareigojimą darbo grupė siūlo keisti vietos savivaldos teisinį

reglamentavimą. Siekdami, kad Lietuvos piliečiai galėtų realiai dalyvauti valstybės ir

savivaldos valdymo procese, parengėme seniūnijos įstatymo projekto metmenis, su kuriais

kviečiame susipaţinti Lietuvos visuomenę.

Siekdami padidinti piliečių vaidmenį valstybės valdyme, reformos parengimo

darbus pradedame nuo Seniūnijos įstatymo projekto metmenų, nes tik apsisprendus dėl

seniūnijos ir seniūno kompetencijos galima racionaliai sustatyti kokią kompetenciją suteikti

aukštesniems savivaldos ir valstybės institucijoms. Taip galima pasiekti, kad valstybės

valdymo aparatas būtų veiksnus, kompaktiškas, ekonomiškas, atsakingas ir patikimas.

Patirtis Lietuvoje bei uţsienio šalyse parodė, kad, kai valstybės reforma pradedama

nuo aukščiausiųjų valdymo pakopų, labai daţnai piliečių vaidmeniui valstybės valdyme

nebelieka vietos, arba ji esti labai maţa. Mūsų manymo. tokia situacija iššaukia piliečių

politinį abejingumą.

Jeigu visuomenė pritars pateiktiems Seniūnijos įstatymo metmenims, bus parengtas

įstatymų pakeitimų projektų paketas, apimantis: Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo

įstatymo projektą, kurio pakeitimus galima būtų formuluoti turint apibrėžtą seniūnijų

kompetenciją; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, pakeistą į Savivaldos rinkimų

įstatymą, numatantį taip pat tiesioginius mero, seniūno, taip pat seniūnijos tarybos,

kontrolieriaus rinkimus; Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimų

įstatymo projektą; Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą; Civilinio kodekso

pakeitimo įstatymo projektą; Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo

projektą; Biudžeto sandaros įstatymo papildymo įstatymą ir kitus tai reformai reikalingus

teisės aktų projektus.

Pertvarkius minėtą įstatymų bazė bus įmanoma uţtikrinti, kad visuomenė pajustų

savo vaidmenį seniūnijos valdyme ir norėtų aktyviai dalyvauti valdymo procese. Seniūnija

yra valdţios institucija esanti arčiausiai ţmogaus, todėl manome, kad ir valstybės valdymo

tobulinimo problemas reikia spręsti pradedant nuo seniūnijos.

Jeigu, susipaţinę su šiuo projekto metmenimis pritariate tokiai reformai iš esmės,

prašome siųsti savo pastabas ir pasiūlymus adresu [email protected].

Pridedama: Seniūnijos įstatymo projekto metmenys.

2010 10 26 Darbo grupė

mailto:[email protected]

2010.11.03


2

Projekto metmenys 3-9

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SENIŪNIJOS

ĮSTATYMAS

2010 m. ___________ d. Nr.______________

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

0BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas Šio įstatymo tikslas – visiškai įgyvendinti demokratijos principus respublikos

valdymo ţemutinėje pakopoje – seniūnijoje, kaip valstybės raidos pagrindinėje ląstelėje.

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato seniūnijų institucijų sudarymo ir veiklos tvarką

įgyvendinant --- Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Europos vietos savivaldos chartijos

nuostatas, laikantis vietos savivaldos principų apibrėţia seniūnijų institucijas ir jų

kompetenciją, funkcijas, seniūno ir seniūnijos tarybos nario statusą, seniūnijų ūkinės ir

finansinės veiklos pagrindus. Taip patį seniūnijos taikos teisėjo statusą ir kompetenciją.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Seniūnija – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas,

kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to

valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą seniūną ir

seniūnijos tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas seniūnijos institucijas ir įstaigas.

Seniūnija yra viešasis juridinis asmuo.

2. Seniūnijos institucijos – uţ savivaldos teisės įgyvendinimą seniūnijos

bendruomenės interesais atsakingos institucijos:

1) seniūnijos atstovaujamoji institucija – seniūnijos taryba, turinti vietos valdţios ir

viešojo administravimo teises ir pareigas;

2) seniūnijos vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – seniūnas, turintis

viešojo administravimo teises ir pareigas;

3. Seniūnijos kontrolierius – subjektas, priţiūrintis, ar teisėtai, efektyviai,

ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas seniūnijos turtas bei patikėjimo teise

valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas seniūnijos biudţetas ir naudojami kiti piniginiai

ištekliai.

4. Seniūnijos kontroliuojamos įmonės – seniūnijos įmonės, veikiančios pagal ---

Valstybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uţdarosios akcinės bendrovės, kurių

akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime,

nuosavybės teise priklauso seniūnijai, ir įmonės, kuriose seniūnijos gali paskirti daugiau

kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba prieţiūros tarnybos narių.

5. Seniūnijos administravimo padaliniai – seniūnijos tarnybos, atliekančios jiems

pavestas administravimo funkcijas ir atsakingos uţ šių funkcijų įgyvendinimą.

2010.11.03


3

6. Seniūnijų funkcijos – šio ir kitų įstatymų seniūnijai priskirtos vietos valdţios,

viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos.

7. Išimtinė seniūnijos tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta

kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita institucija. Seniūnijos

taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms institucijoms.

8. Paprastoji seniūnijos tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija,

kurią seniūnijos taryba įgyvendina pati arba gali perduoti seniūnijos vykdomajai

institucijai – seniūnui seniūnijos tarybos nustatyta tvarka.

9. Seniūnijos bendruomenė – seniūnijos nuolatiniai gyventojai, bendrais

viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su seniūnijos

taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais seniūnijos subjektais.

10. Seniūnaitija – seniūnijos gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių

gyvenamųjų vietovių) teritorija, kurios gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje

poreikiais bei interesais ir tenkindami šiuos poreikius bei interesus veikia įvairiomis

tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per

savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).

11. Seniūnaitis – seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietovės

bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.

12. Sueiga – seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių

bendruomenių atstovų – seniūnaičių sueiga, sprendţianti šio įstatymo nustatytus klausimus.

13. Seniūnijos taikos teisėjas arba taikdarys– seniūnijos nuolatinių gyventojų

tiesioginiu, slaptu balsavimu išrinktas seniūnijos gyventojas, veikiantis šio įstatymo

nustatyta tvarka

14. Galimybių ribojimas – seniūnijos tarybos sprendimu, patvirtintu seniūnijos

gyventojų visuotina apklausa (referendumu) asmeniui, nuolatos paţeidţiančiam įstatymus

bei bendrabūvio taisykles, galimybių ribojimas gyventi bei turėti nuosavybę šios seniūnijos

teritorijoje.

15. Saugos būrys – bendradarbiaujančių su policija grupė seniūnijos gyventojų,

savanoriškai palaikančių viešąją tvarką seniūnijos teritorijoje vykstančiuose renginiuose ir

viešosiose vietose.

16. Vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis (toliau – VMDU) - Respublikos

Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo uţmokesčio

dydis.

4 straipsnis. Seniūnijos valdymo principai Pagrindiniai principai, kuriais grindţiama vietos savivaldos valdymas, yra:

1) atstovaujamosios demokratijos;

2) seniūnijų savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėţtą kompetenciją;

3) seniūnijos tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas seniūnijos vykdomąsias

institucijas. Seniūnijos taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas

seniūnijos vykdomąsias institucijas;

4) seniūnijos vykdomųjų institucijų atskaitingumo seniūnijos tarybai. seniūno ir kitų

seniūnijos vykdomųjų institucijų sprendimai turi būti grindţiami įstatymais, Vyriausybės,

savivaldybės bei seniūnijos tarybos sprendimais;

5) atsakingumo seniūnijos bendruomenei. Seniūnijos tarybos nariai (toliau – tarybos

nariai) ir seniūnas uţ savo veiklą yra moraliai ir materialiai atsakingi ir atskaitingi visai

2010.11.03


4

seniūnijos bendruomenei uţ savo asmeninius ir kolektyvinius sprendimus, padariusius ţalą

gyventojams ir valstybei. Nuo atsakomybės atleidţiami balsavę „prieš“ priimant sprendimą,

arba nedalyvavę posėdyje ir per savaitę pateikę raštu protestą prieš priimtą sprendimą;

6) seniūnijos veiklos ir seniūnijos institucijų priimamų sprendimų teisėtumo.

Seniūno ir seniūnijos viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais

priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

7) seniūnijų ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius seniūnijų reikalus;

8) bendruomenės ir atskirų seniūnijos gyventojų interesų derinimo. Seniūnijos

institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi paţeisti įstatymų garantuotų

atskirų gyventojų teisių;

9) seniūnijos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius seniūnijos reikalus.

Seniūnas ir seniūnijos institucijos sudaro sąlygas seniūnijos gyventojams tiesiogiai

dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus,

sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Seniūnijos

institucijos remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų seniūnijos reikalų tvarkymu;

10) veiklos skaidrumo. Seniūnijos tarybos, seniūno ir kitų seniūnijos viešojo

administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama seniūnijos gyventojams, kurie

tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

11) viešumo ir reagavimo į seniūnijos gyventojų nuomonę. Seniūnijos gyventojai ar

jų atstovai turi teisę susipaţinti su seniūnijos institucijų sprendimų projektais ir priimtais

sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie seniūnijos

institucijų ir kitų seniūnijos viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų

darbą;

12) ţmogaus teisių ir laisvių uţtikrinimo ir gerbimo. Seniūnijos institucijų ar

valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepaţeisti seniūnijos ţmonių orumo, jų teisių

ir laisvių.

5 straipsnis. Seniūnijų pertvarkymas, steigimas, jų ribų nustatymas ir

keitimas Seniūnijas steigia, esamas seniūnijas panaikina, taip pat jų teritorijų ribas ir centrus

nustato ir keičia savivaldybė, kurios teritorijoje yra seniūnija. Seniūnijos tarybos teikimu.

Numatomos naujai steigti seniūnijos, kai vietos gyventojų apklausoje, kurioje dalyvavo

daugiau kaip pusė numatomos steigti seniūnijos gyventojų, turinčių rinkimų teisę, daugiau

kaip pusė dalyvavusiųjų pasisakė uţ naujos seniūnijos steigimą.

Pertvarkomos ir naujai steigiamos seniūnijos turi atitikti šiuos kriterijus;

1) ne maţiau kaip 20 procentų seniūnijos biudţeto be savivaldybės biudţeto

dotacijų, skiriamų seniūnijos biudţetams, sudarytų tos teritorijos gyventojų pajamų, ţemės,

turto ir pelno mokesčiai;

2) bendras seniūnijos gyventojų skaičius būtų ne maţesnis kaip 5 tūkst.;

2a) miestuose, kurie Seimo rinkimuose skirstomi į vienamandates rinkimų

apygardas, seniūnijų ribos sutampa su rinkimų apygardų ribomis.

2b) miestuose,. kurie neskirstomi į Seiomo rinkimų vienmandates apygardas, yra

viena seniūnija.

3) seniūnijos centro gyventojų skaičius būtų ne maţesnis kaip 500 gyventojų arba

turėti tradicinio miestelio statusą;

4) seniūnijos centras būtų uţ 12 km ar toliau nuo artimiausio esamo seniūnijos

centro;

2010.11.03


5

5) seniūnija turėtų ribas su ne maţiau kaip dviem seniūnijomis.

Savivaldybės taryba, teikdama --- vidaus reikalų ministerijai dokumentus dėl naujų

seniūnijų steigimo ir jų ribų nustatymo, kartu pateikia seniūnijų, kurių teritorijų ribas

numatoma keisti, tarybų nuomonę ir numatomos steigti naujos seniūnijos gyventojų

nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje.

ANTRASIS SKIRSNIS

SENIŪNIJŲ VEIKLA

6 straipsnis. Seniūnijų funkcijos

1. Seniūnijos veikla finansuojama iš seniūnijos biudţeto. Kiekvienais metais,

tvirtindama seniūnijos biudţetą, seniūnijos taryba tvirtina seniūnijos veiklos

programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas, pagal Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos patvirtintą seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir

asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti

reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų seniūnijos biudţeto asignavimų.

Bendriems tikslams pasiekti seniūnija gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis

arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis

seniūnijomis.

2. Seniūnijų funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į:

1) vietos valdţios, kurias įstatymų nustatyta tvarka atlieka seniūnijos taryba;

2) viešojo administravimo, kurias įstatymų nustatyta tvarka atlieka,

seniūnijos vykdomoji institucija – seniūnas, kiti seniūnijos tarnautojai, kuriems teisės aktai

ar seniūnijos tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises seniūnijos

teritorijoje;

3) viešųjų paslaugų teikimo. Viešąsias paslaugas teikia seniūnijų įsteigti

paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai

asmenys.

7 straipsnis. Vietos valdţios – seniūnijos tarybos funkcijos

Seniūnijos taryba:

1) seniūnijos veiklą reglamentuojančių nuostatų, kurie turi atitikti šio

įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių seniūnijų

veiklą, reikalavimus, tvirtinimas;

2) seniūnijos veiklos programos ateinantiems metams parengimas ir

tvirtinimas

3) seniūnijos biudţeto sudarymas ir tvirtinimas;

4) vietinių rinkliavų nustatymas;

5) seniūnijos biudţetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, seniūnijos

viešųjų įstaigų, seniūnijos įmonių ir kitų seniūnijos

juridinių asmenų steigimas;

6) seniūnijos švietimo plėtros (vaikų ir suaugusių bendrasis lavinimas,

profesinis mokymas, papildomas ugdymas ir uţimtumas,

priešmokyklinis ugdymas) programų rengimas ir

tvirtinimas;

7) seniūnijos gyventojų bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros

puoselėjimo programų rengimas ir tvirtinimas (kultūros

2010.11.03


6

plėtros projektai, muziejų, teatrų, kultūros centrų viešųjų

bibliotekų ir kitų kultūros įstaigų veikla);

8) seniūnijos geventojų sveikatos programų rengimas ir tvirtiniams;

paramos seniūnijos gyventojų sveikatos prieţiūrai

nustatymas;

9) seniūnijos teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų

projektų tvirtinimas

10) seniūnijos infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos

planavimas, strateginių plėtros ir veiklos planų, turizmo,

būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų

rengimas ir tvirtinimas;

11) darbo rinkos politikos (verslo skatinimo ţemės ūkio, pramonės ir

paslaugų srityje) formavimas ir gyventojų uţimtumo

programų rengimas ir tvirtinimas;

12) socialinių paslaugų planavimas, socialinių paslaugų programų

rengimas ir tvirtinimas; bendradarbiavimo su

nevyriausybinėmis organizacijomis krypčių nustatymas;

13) seniūnijos teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialinio

integravimo į bendruomenę programų rengimas ir

tvirtinimas;

14) aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos programų rengimas ir

tvirtinimas;

15) nusikaltimų prevencijos programų rengimas ir tvirtinimas;

16) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant savivaldybės plėtros

programas;

17) stichinių nelaimų prevencijos programų rengimas ir tvirtinimas

18) viešųjų darbų krypčių nustatymas;

19) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos nustatymas.

8 straipsnis. Seniūnijos viešojo administravimo funkcijos

Seniūnijos administracija:

1) remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir

kitais teisės aktais, savivaldybės ir seniūnijos tarybos sprendimų įgyvendinimas;

2) seniūnijos institucijų sprendimų seniūnijos teritorijoje įgyvendinimo

organizavimas;

3) seniūnijai priskirtos valstybinės ţemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas

ir disponavimas juo patikėjimo teise;

4) valstybės perduotų funkcijų ţemės ūkio srityje įgyvendinimas;

5) ţemės ūkio produkcijos kvotų administravimas;

6) ţemės ūkio valdų ir ūkininkų ūkių registravimas;

7) ţemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimas;

8) valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos

statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise;

9) darbo rinkos politikos priemonių ir gyventojų uţimtumo programų

įgyvendinimas;. gyventojų uţimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir

perkvalifikavimo, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas;

2010.11.03


7

10) viešųjų ir visuomenei naudingų darbų organizavimas;

11) kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo administravimas;

12) seniūnijos vietinės reikšmės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių,

ţeldinių, gatvių, šaligatvių valymo ir prieţiūros, gatvių ir kitų viešų vietų

apšvietimo, viešųjų tualetų paslaugų teikimą, organizavimas;

13) verslo ir turizmo plėtros skatinimo įgyvendinimas;

14) mokinių nemokamo maitinimo seniūnijos mokyklose administravimas ir

nepasiturinčių šeimų mokinių, deklaravusių gyvenamąją vietą arba

gyvenančių seniūnijos teritorijoje, aprūpinimo mokinio reikmenimis

administravimas;

15) socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

16) stichinių meteorologinių reiškinių, gyvūnų uţkrečiamųjų ligų likvidavimo ir

prieţiūros programų įgyvendinimas, medţiojamųjų gyvūnų ţemės ūkiui

padarytos ţalos ir nuostolių nustatymas;

17) vaikų teisių apsaugos prevencijos ir darbų su probleminėmis šeimomis,

kuriose auga vaikai ar apribotos tėvų teisės į vaikus, organizavimas (pagal

kompetenciją);

18) dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo, Europos

Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus ir referendumus;

19) gyventojų poilsio organizavimas;

20) kūno kultūros bei sporto plėtojimo ir gyventojų poilsio organizavimas;

21) socialinės paramos teikimo ir pašalpų mokėjimo organizavimas;

22) vaikų ir jaunimo teisių apsaugos organizavimas;

23) seniūnijos teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal

privalomojo švietimo programas uţtikrinimas;

24) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir

profesinio orientavimo, mokymo pagal formaliojo švietimo programas

įgyvendinimas;

25) bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose

vietovėse, neatlygintino pavėţėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

26) vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo ir uţimtumo organizavimas;

27) priešmokyklinio vaikų ugdymo organizavimas;

28) maitinimo paslaugų organizavimas švietimo įstaigose, įgyvendinančiose

mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo

programas;

29) suaugusiųjų neformaliojo ugdymo švietimo programų įgyvendinimas;

30) seniūnijos teritorijoje esančio socialinio būsto fondo eksploatavimas,

socialinio būsto nuoma;

31) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas;

32) komunalinių atliekų tvarkymo, antrinių ţaliavų surinkimo ir perdirbimo

organizavimas;

33) seniūnijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių prieţiūros, taisymo, tiesimo ir

saugaus eismo organizavimas;

34) ritualinių paslaugų teikimo uţtikrinimas ir kapinių prieţiūros organizavimas;

35) namų ūkio knygų kaimo vietovėse tvarkymas;

36) priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų nustatyta tvarka teikimas;

2010.11.03


8

37) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos

neturinčių asmenų apskaitos tvarkymas;

38) pirminės asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros funkcionavimo

uţtikrinimas;

39) kraštovaizdţio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir seniūnijos saugomų

teritorijų tvarkymas ir apsauga, seniūnijos teritorijoje esančių ţeldynų,

ţeldinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, aplinkos kokybės gerinimas ir

apsauga;

40) seniūnijoms priskirtų triukšmo prevencijos ir kontrolės įgyvendinimas;

41) įstatymų nustatyta tvarka civilinės būklės aktų registravimas;

42) įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės

registrams;

43) dalyvavimas uţtikrinant civilinės saugą;

44) priešgaisrinės saugos uţtikrinimas;

45) seniūnijoms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;

46) statistikos duomenų teikimas;

47) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos

neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;

48) socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia uţtikrinimas;

49) atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygų bei poreikių prireikus įvertinimas ir

savivaldybės administracijai siūlymų dėl socialinės paramos toms šeimoms

(asmenims) reikalingumo ir paramos būdų teikimas;

50) savivaldybės administracijai duomenų, reikalingų mokyklinio amţiaus vaikų

apskaitai, rinkimas ir teikimas;

51) duomenų apie šaukiamojo amţiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos

teritorijoje, rinkimas ir teikimas savivaldybės administracijai;

52) kaimo vietovių ţemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir

naudotojų pranešimų apie medţiojamųjų gyvūnų padarytą ţalą surinkimas ir

duomenų savivaldybės administracijai teikimas;

53) informacijos apie seniūnijos institucijų ir seniūnijos kontroliuojamų įmonių,

atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, finansinius santykius ir apie

įmones, privalančias tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir

teikimas savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka;

54) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

55) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant gyventojų uţimtumo programas

seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje;

56) dalyvavimas, bendradarbiavimas uţtikrinant viešąją tvarką, įgyvendinant

nusikaltimų prevencijos programas;

57) nustatyta tvarka dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas, atliekant

gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;

58) dalyvavimas įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

59) dalyvavimas atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

60) dalyvavimas rengiantis mobilizacijai;

61) dalyvavimas organizuojant įstatymų numatytus rinkimus ir referendumus;

62) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir kitokias įstatymų numatytas

pilietines (gyventojų) iniciatyvas;

63) dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstų, taip pat kitus visuotinius surašymus;

2010.11.03


9

64) statinių naudojimo prieţiūra;

65) sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir

tvarkos viešose vietose uţtikrinimas;

66) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos seniūnijų ar jų kontroliuojamų

įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose uţtikrinimas;

67) alkoholio ir tabako vartojimo viešose vietose, taip pat reklamos draudimo ir

ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė;

68) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų

savininkų bendrijos valdymo organų, seniūnijos paskirtų administratorių, kai

butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų

patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat

kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos

prieţiūra ir kontrolė;

69) valstybinių parkų ir saugomų teritorijų prieţiūra;

70) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;

71) sąlygų saugos būrių veiklai sudarymas;

72) kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos;

73) kitos funkcijos, nepriskirtos valstybės ir savivaldybės institucijoms.

9 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimas 1. Seniūnija yra atsakinga uţ viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Viešąsias

paslaugas teikia biudţetinės ir viešosios įstaigos, seniūnijos įmonės, akcinės bendrovės ir

kiti subjektai. Kai nėra viešųjų tos srities paslaugų teikėjo, seniūnijos tarybos sprendimu

seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas.

2. Teikdami seniūnijos gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo

vadovautis įstatymais, seniūnijos institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

3. Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka

atlygintinai ir neatlygintinai.

4. Seniūnija turi uţtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi

seniūnijos gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

10 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas 1. Seniūnija administruoja ir uţtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams

nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir reţimą, steigdama seniūnijos

biudţetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama

viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo prieţiūrą ir kontrolę.

2. Seniūnija steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai

viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės.

TRE2IASISSKIRSNIS

SENIŪNIJŲ INSTITUCIJOS IR JŲ SUDARYMAS

11 straipsnis. Seniūnijos institucijos

Seniūnijoje yra atstovaujamosios valdţios institucija - seniūnijos taryba,

vykdomosios valdţios institucija - seniūnas ir seniūnijos administracija, seniūnijos

kontrolierius, be to ir seniūnijos taikos teisėjas.

2010.11.03


10

Seniūnijos tarybos nariai, seniūnas, taikos teisėjas renkami seniūnijos teritorijos

nuolatinių gyventojų visuotinu, slaptu balsavimu..

Kai Seniūnijos tarybos narys, seniūnas, taikos teisėjas, neţiūrint dėl kokių

prieţasčių neteko įgaliojimų, jo vietą iki kadencijos pabaigos uţima asmuo per praeitus

rinkimus gavęs daugiausia balsų.

Kandidatus per Seniūnijos tarybos narių ir seniūno rinkimus kelia politinės partijos,

visuomeninės organizacijos, atitinkančios Politinių partijų įstatymo reikalavimus.

Kandidatuoti gali seniūnijos teritorijoje nuolat ne maţiau kaip 3 metus gyvenantys Lietuvos

piliečiai, ir pavieniai asmenys surinkę ne maţiau kaip 5 procentus seniūnijos gyventojų

parašų.

Seniūnijos institucijų rinkimai vyksta kovo pirmosios savaitė sekmadienį, o naujai

išrinktos seniūnijos tarybos pirmais posėdis vyksta balandţio pirmomis dienomis

(šiokiadienį).

Seniūnijos tarybos narių ir seniūno įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį

susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai

išrinkti tarybos nariai.

Tarybos narys, seniūnas, seniūnijos kontrolierius, taikos teisėjas visas valstybės

politiko ir seniūnijos bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio įstatymo

nustatyta tvarka.

Jeigu išrinktos naujos seniūnijos tarybos rinkimų rezultatai pripaţinti

negaliojančiais, seniūnijos teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas ir skelbiami

pakartotiniai rinkimai;

Ypatingomis aplinkybėmis, kai seniūnas negali eiti savo pareigų dėl nuo jo

nepriklausančių prieţasčių, seniūnijos tarybos posėdţiai šaukiami ir seniūno pareigos

vykdomos reglamento nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Seniūnijų raštvedyba Seniūnijų raštvedyba, apskaitos, seniūnijų ataskaitų rinkinių ir konsoliduotųjų

ataskaitų rinkinių, finansiniai ir techniniai dokumentai tvarkomi lietuvių kalba ir turi atitikti

galiojančiuose teisės aktuose nustatytus raštvedybos reikalavimus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SENIŪNIJOS TARYBA

12 straipsnis. Seniūnijos taryba

1. Vietos valdţios teisę įgyvendinanti institucija yra seniūnijos taryba.

2. Seniūnijos taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų

seniūnijos bendruomenės atstovų – seniūnijos tarybos narių (toliau – tarybos nariai).

3. Seniūnijos tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir

seniūnijos tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas).

13 straipsnis. Seniūnijos tarybos veiklos formos 1. Seniūnijos taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai seniūnijos tarybos

posėdţiuose. Seniūnijos tarybos posėdţiams klausimus rengia ne maţiau kaip trijų

seniūnijos tarybos narių grupė, seniūnijos kontrolierius, seniūnas. Seniūnijos taryba

svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

2010.11.03


11

2. Seniūnijos taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta

tvarka turi pateikti seniūnijos bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą

seniūnijos tarybos vardu pateikia seniūnas.

3. Seniūnijos tarybos veikla tarp seniūnijos tarybos posėdţių tęsiama tarybos

nariams bendraujant su rinkėjais.

14 straipsnis. Seniūnijos tarybos kompetencija 1. Seniūnijos tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji.

2. Išimtinė seniūnijos tarybos kompetencija:

1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos

pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, uţtikrinantys vietos

savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais;

2) interpeliacija seniūnui, seniūno darbo uţmokesčio nustatymas pagal

Vyriausybės patvirtintą tvarką.;

3) seniūnijos tarybos laikinosios komisijos, kitų seniūnijos darbui organizuoti

reikalingų darinių sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas;

4) seniūnijos kontrolieriaus skyrimas ir veiklos programos tvirtinimas;

5) seniūnijos kontrolieriaus metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos

priėmimas, įstatymų numatyto seniūnijos kontrolieriaus darbo uţmokesčio

nustatymas, seniūnijos kontrolieriaus nuostatų tvirtinimas;

6) sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų seniūnijos vykdomosios institucijos

funkcijų paskirstymas;

7) seniūnijos administracijos struktūros, nuostatų ir darbo uţmokesčio fondo

tvirtinimas, didţiausio leistino darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,

skaičiaus seniūnijos administracijoje nustatymas;

8) sprendimo išieškoti iš seniūnijos viešojo administravimo subjektų ţalą,

atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus

aplaidumo atliekant pareigas, priėmimas, kai šie seniūnijos viešojo

administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti ţalą, jeigu ţala

neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo uţmokesčio dydţio;

9) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas

tvirtinimas seniūno teikimu;

10) seniūnijos biudţeto, jo vykdymo ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudţeto

sandaros įstatymo nustatyta tvarka, prireikus seniūnijos biudţeto tikslinimas,

kitų piniginių išteklių naudojimo ataskaitos tvirtinimas;

11) sprendimo dėl seniūno fondo sudarymo, jo dydţio ir naudojimo priėmimas,

laikantis Vidaus reikalų ministerijos nustatytų normatyvų;

12) sprendimų dėl papildomų ir planą viršijančių seniūnijos biudţeto pajamų ir kitų

piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo

ir naudojimo priėmimas;

13) sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas

seniūnijos biudţeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo

naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas

atitinkamai keičiant seniūnijos biudţetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo

numatyta;

14) seniūno, seniūnijos kontrolieriaus, seniūnijos kontroliuojamų įmonių ir

organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į seniūnijos tarybos narių

2010.11.03


12

paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių

ataskaitų ir atsakymų priėmimas;

15) pasiūlymų valstybės institucijoms dėl seniūnijos teritorijoje esančių šių

institucijų padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų

išklausymas reglamento nustatyta tvarka;

16) sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra seniūnija)

steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas;

17) sprendimų dėl bendrų su kitomis seniūnijomis įmonių steigimo priėmimas;

18) sprendimų dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo seniūnijos

įstaigose ar seniūnijos kontroliuojamose įmonėse priėmimas;

19) seniūnijos vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas;

šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be

išankstinio seniūnijos tarybos pritarimo;

20) sprendimų dėl disponavimo seniūnijai nuosavybės teise priklausančiu turtu

priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių

nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu

priimtuose kituose teisės aktuose;

21) sprendimų dėl seniūnijai priskirtos valstybinės ţemės ir kito valstybės turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas;

22) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo uţ ilgalaikes paskolas

priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal

Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir

gavus seniūnijos kontrolieriaus išvadą;

23) sprendimų dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir

statybos, dėl pavedimo seniūnijos administracijai ir kitiems subjektams atlikti

šių darbų uţsakovo funkcijas priėmimas;

24) sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.)

tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl seniūnijos gyvenamųjų patalpų nuomos

mokesčio dydţio priėmimas;

25) teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus

specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimą;

26) seniūnijos saugomų teritorijų steigimas pagal --- saugomų teritorijų įstatymo

nustatytą tvarką, seniūnijos saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros

paveldo objektų skelbimas;

27) sprendimų dėl siūlymų keisti seniūnijos teritorijos ribas, suteikti ir keisti

seniūnijos pavadinimą, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų

pavadinimus, teritorijų ribas teikimas savivaldybei, taip pat gatvių, aikščių,

pastatų, statinių ir kitų seniūnijai nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimų suteikimas ir keitimas pagal --- vyriausybės nustatytus kriterijus;

28) seniūnijos triukšmo prevencijos veiksmų plano, triukšmo seniūnijos teritorijoje

rodiklių ir triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų

zonų nustatymas. Seniūnijos vykdomosios institucijos, kitų pavaldţių viešojo

administravimo subjektų kompetencijos triukšmo valdymo srityje nustatymas ir

įgyvendinimo prieţiūra;

29) taisyklių, uţ kurių paţeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų

taisyklių tvirtinimas;

2010.11.03


13

30) kainų ir tarifų uţ seniūnijos kontroliuojamų įmonių, seniūnijos biudţetinių ir

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra seniūnija) teikiamas atlygintinas paslaugas ir

keleivių veţimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos

šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų

nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų

nustatyta tvarka;

31) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo

priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų

skyrimo iš seniūnijos biudţeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui

(globėjui) uţ vaiko globą dydţio ir mokėjimo iš seniūnijos biudţeto tvarkos

nustatymas;

32) seniūnijos biudţetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių

nustatymas;

33) seniūnijos socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas;

34) sprendimų dėl seniūnijos teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės

ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo

priėmimas;

35) sprendimų dėl jungimosi į seniūnijų sąjungas priėmimas;

36) seniūnijos tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas savivaldybės tarybas,

komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka;

37) sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas;

38) sprendimų priėmimas dėl vietos gyventojų, nuolat paţeidţiančių viešąją tvarką

ir bendrabūvio taisykles, uţdraudimo gyventi ir turėti nuosavybę seniūnijos

teritorijoje;

39) nuobaudų, kurias gali skirti seniūnijos taikos teisėjas, sąrašo tvirtinimas seniūno

teikimu.

40) Seniūnijos saugos būrių nuostatų tvirtinimas seniūnijos taikos teisėjo treikimu,

3. Paprastoji seniūnijos tarybos kompetencija;

1) seniūnijos biudţetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės

aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo

santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) seniūnijos biudţetinių įstaigų finansinių ataskaitų tvirtinimas;

3) seniūnijos viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra seniūnija) vadovų skyrimas į

pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo

santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

4) seniūnijos viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra seniūnija) kolegialių organų

sudarymas, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;

5) seniūnijos viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra seniūnija) finansinių ataskaitų

rinkinių tvirtinimas;

6) seniūnijos viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra seniūnija) vidaus kontrolės tvarkos

nustatymas;

7) sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų

valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo seniūnijos biudţetinėms įstaigoms

priėmimas;

2010.11.03


14

8) juridinio asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių

įgyvendinimas ir pareigų vykdymas;

4. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų seniūnijai, sprendimų dėl

tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperţengiant nustatytų įgaliojimų,

priklauso seniūnijos tarybai.

5. Seniūnijos taryba reglamento nustatyta tvarka priţiūri seniūnijos vykdomąsias

institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius seniūnijoms perduotas valstybines

funkcijas.

6. Išimtinei seniūnijos tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų seniūnijos taryba

negali perduoti jokiai kitai seniūnijos institucijai.

7. Konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, seniūnijos taryba

reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti seniūnui. Jeigu seniūnas negali (dėl viešųjų

ir privačių interesų konflikto) įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir seniūnijos tarybos

jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo seniūnijos taryba.

15 straipsnis. Seniūnijos tarybos posėdţiai 1. Seniūnijos tarybos posėdţiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos

narių dauguma.

2. Pirmąjį išrinktos naujos seniūnijos tarybos posėdį šaukia ir jam pirmininkauja

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos seniūnijos

tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo

ankstesnės kadencijos seniūnijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos. Apie pirmojo

posėdţio sušaukimo laiką ir vietą apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip

prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas išrinktos naujos seniūnijos tarybos pirmojo posėdţio nesušaukia iki

šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos seniūnijos tarybos nariai renkasi

patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdţiui pirmininkauja vyriausias

pagal amţių tarybos narys.

3. Kitiems seniūnijos tarybos posėdţiams pirmininkauja paeiliui tarybos nariai

abėcėlės tvarka.

4. Kitus seniūnijos tarybos posėdţius prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį,

šaukia seniūnas. Seniūnas privalo sušaukti seniūnijos tarybos neeilinį posėdį, jeigu to raštu

reikalauja ne maţiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus

kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo

gavimo. Jeigu per nustatytą laiką seniūnas seniūnijos tarybos posėdţio nesušaukia, jį gali

šaukti ne maţiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Visus posėdyje priimtus dokumentus

pasirašo seniūnijos tarybos posėdţiui pirmininkavęs tarybos narys.

5. Seniūnijos tarybos posėdţiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento

nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra

registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po

registracijos paskelbiami seniūnijos interneto tinklalapyje.

6. Seniūnijos tarybos posėdţio darbotvarkę sudaro seniūnas. Ne vėliau kaip prieš 4

darbo dienas iki seniūnijos tarybos posėdţio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais

sprendimų projektais seniūnas privalo įtraukti į posėdţio darbotvarkę. Jei seniūnas

svarstytinų klausimų į posėdţio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę

sprendţia seniūnijos taryba.

2010.11.03


15

7. Seniūnijos tarybos posėdţio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista seniūnijos

tarybos sprendimu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš

24 valandas iki posėdţio pradţios. Ekstremalių įvykių, atitinkančių --- vyriausybės

patvirtintus kriterijus, atvejais seniūnas turi teisę pateikti seniūnijos tarybai svarstyti

klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

8. Apie seniūnijos tarybos posėdţio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento

nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais seniūnas, o kai jo

nėra įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3

darbo dienas iki posėdţio pradţios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos

nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovams – seniūnaičiams,

kai svarstomi klausimai yra susiję su jų atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene.

9. Seniūnijos tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių

balsų dauguma. Tame pačiame posėdyje priimtam sprendimui reikalinga 2/3 visų

seniūnijos tarybos narių balsų. Pirmininkaujantis nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai balsai

pasiskirsto po lygiai, tada lemia pirmininkaujančio balsas. Pirmininkaujančio pasirašytus

nutarimus tvirtina seniūnas. Jeigu seniūnas per 3 darbo dienas jų nepatvirtina, paskutiniame

posėdyje pirmininkavęs seniūnijos tarybos narys ne vėliau kaip per penkias darbo dienas

sušaukia seniūnijos tarybos posėdį pakartotinam sprendimo, kurio nepasirašė seniūnas,

svarstymui. Po pakartotinio svarstymo sprendimą seniūnas privalo pasirašyti per 3 dienas,

tačiau tuo atveju seniūnas moraliai ir materialiai neatsako uţ to sprendimo padarytą ţalą

gyventojams ar valstybei. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse

laikmenose ir skelbiami seniūnijos interneto tinklapyje.

10. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendţiami su juo ar jo šeimos nariais ir

artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas

balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

11. Seniūnijos tarybos posėdţiai yra atviri. Seniūnas gali dalyvauti seniūnijos

tarybos posėdţiuose su patariamojo balso teise. Posėdţio pirmininkas turi teisę leisti

posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims

leidţiama kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės, seniūnijos

tarybos nustatyta tvarka jos posėdţiai transliuojami seniūnijos interneto tinklalapyje.

12. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs

klausimas, seniūnijos taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uţdarame posėdyje.

13. Seniūnijos tarybos posėdţiai protokoluojami. Posėdţių protokolus ir seniūnijos

tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdţiui pirmininkavęs tarybos narys.

Seniūnijos tarybos posėdţių protokolus turi pasirašyti ir sekretoriavęs asmuo, dirbantis

seniūnijos administracijoje. Sprendimą dėl seniūno išrinkimo pasirašo apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs seniūnijos tarybos posėdţiui.

16 straipsnis. Seniūnijos tarybos laikinoji komisija

1. Seniūnijos taryba esant reikalui nustatytam laikui gali sudaryti laikinąją komisiją

ir skirti jos pirmininką. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka seniūno

paskirtas administracijos darbuotojas.

2, Laikinoji komisija gali:

1) analizuoti seniūnijos tarybos narių nedalyvavimo seniūnijos tarybos posėdţiuose

ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo prieţastis;

2) nagrinėti gautą informaciją dėl seniūnijos tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir

privačių interesų nesuderinamumo;

2010.11.03


16

3) nagrinėti seniūnijos bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų

vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus, skundus ir

pastabas dėl seniūnijos tarybos narių veiklos skaidrumo;

4) teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl seniūnijos tarybos nario

įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris seniūnijos tarybos

posėdţius be pateisinamos prieţasties.

3. Seniūnijos tarybos sudaromos komisijos nariais gali būti seniūnijos tarybos nariai,

valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų

atstovai, kiti seniūnijos bendruomenės nariai. Sprendţiant seniūnijos tarybos nario etikos

klausimus komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne maţiau

kaip 1/3 komisijos narių.

6. Seniūnijos tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijos

nuostatus tvirtina seniūnijos taryba.

17 straipsnis. Seniūnijos institucijų teisės aktų sustabdymas, panaikinimas,

apskundimas 1. Seniūnijos tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati

seniūnijos taryba. Kitų seniūnijos viešojo administravimo subjektų taip pat seniūnijos

kontrolieriaus priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją

seniūnijos taryba. Seniūnijos viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus

gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Seniūnas gali sustabdyti ar panaikinti savo ir

viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus.

2. Bet kuri šio straipsnio 1 dalyje nurodyta seniūnijos institucija, panaikinusi kito

seniūnijos viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės aktą, prireikus

perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo subjektui, kurio aktas

panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo klausimu norminį administracinį teisės

aktą, arba pripaţįsta, kad tokio akto priimti nereikia.

3. Seniūno ir seniūnijos institucijų ir kitų seniūnijos viešojo administravimo

subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundţiami teismui.

4. Seniūnijos kontrolieriaus priimti teisės aktai ir jų panaikinimas gali būti

sprendţiami teisme

18 straipsnis. Seniūnijų atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, seniūno

teisės aktų įsigaliojimas Seniūnijų atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, taip pat seniūnų priimtų teisės

aktų įsigaliojimo tvarką nustato Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos

įstatymas.

PENKTASIS SKIRSNIS

SENIŪNIJOS TARYBOS NARIAI

19 straipsnis. Seniūnijos tarybos nario statusas *1. Seniūnijos tarybos narys yra Seniūnijų tarybų rinkimų įstatymo nustatyta

tvarka seniūnijos nuolatinių gyventojų išrinktas seniūnijos bendruomenės atstovas.

Išrinktos naujos seniūnijos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos

tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja seniūnijos taryba

susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia.

2010.11.03


17

*2. Seniūnijos tarybos nario priesaikos tekstas:

„Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją

ir įstatymus, sąţiningai atlikti visas seniūnijos tarybos nario pareigas ir nedaryti veiksmų,

paţeidţiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas.“.

Pastaba: Dievo sąvoka prisiekiantis ne būtinai turi suprastyi kaip kriščionis . Ţydui

tai gal būti Jehova, Islamo išpaţintojams Alachas, budistams Buda, baltams – Praamţis ,

ateistams – Gamta.

*3. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:

1) tarybos nario priesaiką priima apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas;

2) tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs

ranką ant Konstitucijos, skaito priesaiką;

3) baigęs skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;

4) priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip

pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad

seniūnijos tarybos narys neprisiekė; (Jeigu suklydo, kap Obama)

5) vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos

patikrina ir paskelbia seniūnijos tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas,

pavardes;

6) tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po

seniūnijos tarybos rinkimų.

4. Tarybos narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka seniūnijos

tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų

komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimas gali būti skundţiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.

5. Tarybos narys turi teisę gauti seniūnijos tarybos nario paţymėjimą. Šį

paţymėjimą po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.

6. Draudţiama tarybos narį persekioti uţ balsavimą ar pareikštą nuomonę seniūnijos

tarybos ar jos komitetų posėdţiuose. Uţ asmens įţeidimą ar šmeiţtą, uţ asmens garbę ir

orumą ţeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

7. Tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos šiame ir kituose įstatymuose,

reglamente.

8. Tarybos narys moraliai ir materialia atsakingas, kai seniūnijos tarybos

sprendimas padarė ţalą gyventojams ir valstybei. Uţ to sprendimo padarinius tarybos narys

neatsako, jeigu jis balsavo prieš sprendimą arba, tame posėdyje nedalyvavęs, dėl to tarybos

sprendimo per savaitę raštu pateikė protestą.

20 straipsnis. Seniūnijos tarybos nario pareigos Tarybos narys privalo:

1) dalyvauti seniūnijos tarybos posėdţiuose;

2) būti laikinosios komisijos nariu;

3) dalyvauti komisijos, kurio narys jis yra, posėdţiuose;

4) nebalsuoti seniūnijos tarybos ir jos komitetų posėdţiuose, kai jo balsavimas

svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymui;

5) nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti

rinkėjams reglamento nustatyta tvarka.

2010.11.03


18

21 straipsnis. Seniūnijos tarybos nario teisės Tarybos narys turi teisę:

1) reglamento nustatyta tvarka siūlyti seniūnijos tarybai svarstyti klausimus, kartu

su kitais tarybos nariais rengti ir teikti seniūnijos tarybos sprendimų projektus, iš seniūnijos

administracijos ar kitų seniūnijos įstaigų, seniūnijos kontroliuojamų įmonių gauti visą

tarybos nario veiklai reikalingą su seniūnijos taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti

klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir

ţodţiu pateikti pastabas dėl seniūnijos tarybos sprendimų projektų, dėl seniūnijos tarybos

darbo tvarkos ir kt., seniūnijos tarybos posėdţio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo

tvarkos, kreiptis su paklausimais į seniūnijos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip

pat valstybės institucijų, kurios veikia seniūnijos teritorijoje, vadovus ir valstybės

tarnautojus;

2) dalyvauti ir kalbėti laikinosios komisijos posėdţiuose, kuriuose svarstomi jo

pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

3) gauti iš seniūnijos administracijos vietą posėdţiui, techninę pagalbą ir priemones

tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

22 straipsnis. Seniūnijos tarybos nario įgaliojimų sustabdymas arba jų

nutrūkimas prieš terminą 1. Jeigu seniūnijos taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su

nepaprastosios padėties įvedimu seniūnijos teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino

tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

2. Seniūnijos tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį naujai išrinktaa

seniūnijos taryba.;

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) teismas pripaţįsta jį neveiksniu;

5) seniūnijos rinkėjų atšaukiamas šio įstatymo nestatyta tvarka;

6) jo mandatas panaikinamas įsiteisėjus teismo nuosprendţiui;

7) rinkimai pripaţįstami negaliojančiais arba šiurkščiai paţeidţiamas rinkimų

įstatymas;

8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

23 straipsnis. Seniūnijos tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Tarybos nariams uţ darbą atliekant seniūnijos tarybos nario pareigas yra

atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (uţmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą

VMDU dydį atsiţvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente

nustatyta tvarka. Šio atlyginimo dydį nustato seniūnijos taryba.

2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto,

telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai

seniūnijos administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos

maksimalus dydis karu sy seniūnijos biudţetu tvirtinamas seniūnijos tarybos sprendimu..

3. Tarybos nariui, kuris pagal seniūno potvarkį atstovauja seniūnijai uţ seniūnijos

ribų, seniūnijos administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas.

2010.11.03


19

4. Tarybos narys seniūnijos tarybos, laikinosios komisijos posėdţių laiku, taip pat

kitais reglamento nustatytais atvejais atleidţiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet

kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

SENIŪNIJOS VYKDOMOJI INSTITUCIJA, VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO

ĮSTAIGOS, JŲ SUDARYMAS, ĮGALIOJIMAI IR KONTROLĖ

24 straipsnis. Seniūno funkcijos 1. Seniūnas:

1) atlieka seniūnijos vidaus administravimą;

2) administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;

3) rengia seniūnijos veiklos programas, teikia jas svarstyti seniūnijos tarybai.

Supaţindina seniūnaičius su seniūnijos tarybos patvirtintomis programomis ir aptaria skirtų

asignavimų naudojimą;

4) seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

5) išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos

deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį

patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta

kitais dokumentais;

6) seniūnijoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje nėra civilinės metrikacijos įstaigų,

registruoja mirtis, gimimus ir perduoda registracijos duomenis savivaldybės civilinės

metrikacijos įstaigoms;

7) išduoda leidimus laidoti, jeigu atlieka seniūnijos teritorijoje esančių kapinių

prieţiūrą;

8) Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos

teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka

neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams

prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.

Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai

suinteresuotas asmuo dėl svarbios prieţasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia

seniūną į savo gyvenamąją vietą;

9) pagal kompetenciją surašo administracinių teisės paţeidimų protokolus ir jas

pateikia seniūnijos taikos teisėjui; (ar pakanka?)

10) kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir sutartyse

nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų

paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją priima sprendimus. Savivaldybės

administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia

pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;

11) nustatyta tvarka priţiūri prekybą viešose vietose;

12) teikia pasiūlymus dėl savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių

valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų veiklos tobulinimo, seniūnijai ne priklausančių kelių,

gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto

organizavimo, seniūnijai nepriklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų prieţiūros;

13) rengia seniūnijos tarybos sprendimų projektus seniūnijos veiklos klausimais,

organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;

14) šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja

gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

2010.11.03


20

15) dalyvauja seniūnijos teritorijoje esančių institucijų posėdţiuose, kai svarstomi

su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja

tai daryti kitą seniūnijos tarnautoją;

16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir

teikia juos seniūnijos tarybai arba savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie seniūnijos bei

savivaldybės institucijų, ir valstybės institucijų veiklą seniūnijos teritorijoje;

17) ne rečiau kaip kartą per metus teikia seniūnijos veiklos ataskaitą seniūnaičių

sueigai ir seniūnijos tarybai ir jai patvirtinus - savivaldybei. Ataskaita skelbiama seniūnijos

internetiniame puslapyje.

2. Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta atlikti

ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems seniūnijos administracijos struktūriniams padaliniams

seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

25 straipsnis. Seniūno įgaliojimai 1. Seniūnas įgaliojimus įgyja po to, kai po rinkimų prisiekia seniūnijos tarybos

posėdyje. Jis yra atskaitingas seniūnijos tarybai ir bendruomenei uţ savo veiklą.

2. Seniūnas:

1) planuoja seniūnijos tarybos veiklą, nustato ir sudaro seniūnijos tarybos

posėdţių darbotvarkių projektus ir teikia seniūnijos tarybos sprendimų

projektus, šaukia seniūnijos tarybos posėdţius ir jiems pirmininkauja,

koordinuoja seniūnijos tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo

seniūnijos tarybos sprendimus ir posėdţių, kuriems pirmininkavo,

protokolus;

2) reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis

atstovauti savivaldybei, teisme, bendradarbiaujant su kitomis seniūnijomis,

valstybės ar uţsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais

asmenimis;

3) atstovauja seniūnijai, svarstant savivaldybėje regiono plėtros klausimus ir

turi sprendţiamojo balso teisę savivaldybės taryboje svarstant regiono

plėtros programą;

4) teikia seniūnijos tarybai tvirtinti seniūnijos padalinių vadovų ir darbuotojų

kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti

nuobaudas;

5) teikia seniūnijos tarybai sprendimo dėl padalinių bei darbuotojų veiklos

sričių nustatymo projektą;

6) Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidţia iš jų seniūnijos

darbuotojus;

7) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti seniūnijos tarybai pavesti seniūnijos

kontrolieriui seniūnijos kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, ,

prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą seniūnijos tarybos

posėdţiuose;

8) kontroliuoja ir priţiūri seniūnijos viešojo administravimo institucijų, įstaigų

ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės

nutarimus, ir savivaldybės bei seniūnijos tarybų sprendimus;

9) gavęs seniūnijos tarybos pritarimą, sudaro seniūnijos bendradarbiavimo su

valstybės institucijomis, kitomis seniūnijomis sutartis;

2010.11.03


21

10) kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;

11) pagal seniūnijos tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja

seniūno fondo lėšas.

3. Seniūnas rūpinasi, kad:

1) seniūnijai būtų tinkamai atstovaujama savivaldybės taryboje ir šios tarybos

priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami seniūnijoje;

2) laiku ir tinkamai būtų rengiami seniūnijos teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, uţtikrinama jų

įgyvendinimo kontrolė;

3) būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių

bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;

4) būtų uţtikrinamas seniūnijos tarybos narių tolygus bendravimas su visais

seniūnijos rinkėjais (visoje seniūnijos teritorijoje);

5) būtų tobulinamas seniūnijos tarybos sprendimų priėmimas ir seniūnijos tarybos

komitetų veikla;

6) būtų deramai atstovaujama seniūnijos interesams bendradarbiaujant ir

sprendţiant klausimus su valstybės valdţios ir valstybinio administravimo subjektais,

teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.

4. Seniūno sprendimai įforminami potvarkiais.

5. Seniūnas savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš seniūnijos

tarybos narių šių sutikimu, kitų seniūnijos teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės

atstovų.

6. Seniūnas negali būti seniūnijos tarybos ir jos sudaromų komisijų nariu.

7. Seniūnas reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito

seniūnijos tarybai uţ savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai seniūnijos

bendruomenei seniūnijos veiklos ataskaitą.

8. Seniūnas prieš terminą netenka savo įgaliojimų kai seniūnijos tarybos sprendimu

paskelbtam nepasitikėjimui pritaria dauguma seniūnijos teritorijos rinkėjų, esančių rinkimų

sąrašuose. Taip pat:

1) Vyriausybės, savivaldybės tarybos arba Valstybės kontrolės siūlymu uţ įstatymų

ar kitų teisės aktų paţeidimus, dėl kurių padaryta esminės ţalos valstybės ar seniūnijos

interesams ir nuosavybei;

2) kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šešiasdešimt kalendorinių

dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

3) kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

9. Jeigu sprendimas atleisti seniūną dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą

pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

10. Seniūno įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

11. Pasibaigus seniūnijos tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios seniūnijos seniūno

įgaliojimai.

12. Po savo kadencijos pabaigos seniūnas, jeigu neišrenkamas seniūnu arba prieš

terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai seniūnas savo įgaliojimų netenka šio

straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka

grįţti į iki išrinkimo eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar

ţemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos

valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo

pareigas) pareigoms. o kai tokios galimybės nėra, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio

2010.11.03


22

darbo uţmokesčio dydţio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį.

Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi

neišmokėta išmokos dalis nemokama.

13. Seniūno darbo uţmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina

seniūnijos taryba.

14. Seniūnas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir

gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą uţ mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši

nuostata netaikoma, jeigu seniūnas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

15. Seniūnui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas,

reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio straipsnio 16 dalyje,

materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.

16. Seniūnui atostogos suteikiamos seniūnijos tarybos sprendimu reglamento

nustatyta tvarka. Seniūnas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines

minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, seniūnui gali būti

suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi,

valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl

dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento Europos Parlamento savivaldybių rinkimuose

suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu seniūnas neatlieka pareigų. Seniūno

atostogų metu seniūno pareigas eina seniūno teikimu seniūnijos tarybos paskirtas tarybos

narys.

17. Seniūnas į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka.

18. Atstovavimo Lietuvoje ir uţsienyje išlaidoms finansuoti skirto seniūno fondo

dydis nustatomas nedidinant bendrų seniūnijos reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo

seniūnijos nuolatinių gyventojų skaičiaus: seniūnijos taryba, kurios teritorijoje gyvena ne

maţiau kaip 5000 nuolatinių gyventojų gali skirti metams iki vieno VOMD dydţio sumą.

Kitų seniūnijų tarybos šią sumą gali didinti tiek karų kiek seniūnijos nuolatinių gyventojų

skaičius viršija 5000.

19) Seniūnas turi herbinį antspaudą ir sąskaitų bankuose.

26 straipsnis. Seniūnijos vykdomoji institucija

1. Seniūnijos vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – seniūnas ir

seniūnijos administracija.

2. Seniūnijos administraciją sudaro seniūnijos struktūriniai padaliniai, tarnautojai ir

struktūriniai teritoriniai padaliniai. Seniūnijos administracijos struktūrą, jos veiklos

nuostatus ir darbo uţmokesčio fondą, didţiausią leistiną tarnautojų pareigybių ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių uţmokestį iš seniūnijos biudţeto, skaičių

seniūno teikimu tvirtina ir keičia seniūnijos taryba, o pareigybes tvirtina seniūnas. 3.

Seniūnijos administracija:

1) seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja seniūnijos institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius seniūnijos

tarybos sprendimų;

3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos biudţeto pajamų, išlaidų ir kitų

piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja seniūnijos

turto valdymą ir naudojimą;

4) administruoja viešųjų paslaugų teikimą;

2010.11.03


23

5) per įgaliotus tarnautojus atstovauja seniūnijos įmonių ir akcinių bendrovių

valdymo organuose;

6) rengia seniūnijos institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

7) atlieka seniūno, seniūnijos tarybos, jos narių ir seniūnijos kontrolieriaus finansinį,

ūkinį ir materialinį aptarnavimą.

3. Seniūnijos administracijos tarnautojų tarnybos sąlygos ir tvarka nustatyta ---

darbo kodekse. Seniūnijos administracijos tarnautojai yra atskaitingi seniūnui.

4. Seniūnijos administracijos tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo

sutartis, negali būti Seniūnijos, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

27 straipsnis. Seniūnijos kontrolierius

1. Seniūnijos kontrolierius, priţiūrėdamas, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir

rezultatyviai valdomas ir naudojamas seniūnijos ir patikėjimo teise valdomas valstybės

turtas, kaip vykdomas seniūnijos biudţetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai:

1) atlieka vidaus finansinį ir veiklos auditą seniūnijos administracijoje, seniūnijos

administravimo subjektuose ir seniūnijos kontroliuojamose įmonėse;

2) kiekvienais metais rengia ir reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia

seniūnijos tarybai išvadą dėl seniūnijai nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo

teise valdomo valstybės turto ataskaitos ir išvadą dėl pateikto tvirtinti biudţeto vykdymo

ataskaitų;

3) rengia ir seniūnijos tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl

seniūnijos naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir

laidavimo kreditoriams uţ seniūnijos kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;

4) rengia ir seniūnijos tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas,

suteikiančias seniūnijos tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso sąlygas ir

pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; seniūnijos tarybai nustačius konkurso etapus iki

koncesijos sutarties pasirašymo, rengia išvadas galutiniam koncesijos sutarties projektui;

5) rengia ir seniūnijos tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas,

suteikiančias seniūnijos tarybai pagrindą tvirtinti viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir

pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygas; seniūnijos tarybai

nustačius viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir pagrindines sutarties dėl partnerystės su

privačiais subjektais sąlygas, iki partnerystės su privačiais subjektais sutarties pasirašymo

rengia išvadas galutiniam partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui;

6) rengia ir seniūnijos tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl

skolininkų tarp jų ir tų, uţ kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir

finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir

valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąţinimo;

7) Savivaldybės kontrolieriaus prašymu teikia seniūnijos kontrolieriaus atliktų

auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei perţiūrai atlikti;

8) atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.

2. Seniūnijos kontrolierius yra atskaitingas seniūnijos tarybai. Seniūnijos taryba

seniūnijos biudţete nustato seniūnijos kontrolieriui skiriamų asignavimų dydį. Seniūnijos

kontrolieriaus finansinį, ūkinį, materialinį aptarnavimą, neviršydama seniūnijos

kontrolieriaus išlaidų sąmatos, atlieka seniūnijos administracija.

3. Seniūnijos kontrolieriaus veikla grindţiama nepriklausomumo, teisėtumo,

viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.

2010.11.03


24

4. Seniūnijos kontrolierius savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais,

valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais

teisės aktais.

5. Seniūnijos kontrolierius ir jo tarnybos tarnautojai negali būti tos seniūnijos

tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

6. Seniūnijos kontrolierius:

1) jeigu yra jam pavadţių tarnautojų, tvirtina pareigybių aprašymus ir pareiginius

nuostatus. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidţia tarnautojus

2) kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos sudaro seniūnijos kontrolieriaus

veiklos plano projektą, kurį teikia tvirtinti seniūnijos tarybai, organizuoja jo vykdymą ir yra

uţ tai atsakingas. Prireikus patvirtintą planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;

3) seniūnijos kontrolieriaus veiklos planą kasmet per 10 dienų nuo jo patvirtinimo

pateikia savivaldybės kontroleriui;

4) turi teisę dalyvauti seniūnijos tarybos, komisijų posėdţiuose ir pareikšti nuomonę

savo kompetencijos klausimais;

5) pats atlieka ir (arba) skiria seniūnijos kontrolės tarnautojus atlikti išorės finansinį

ir veiklos auditą, įgyvendina įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas;

6) teikia seniūnijos vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas,

ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų

ir nepašalintų teisės aktų paţeidimų. Audito ataskaitos ir išvados skelbiamos seniūnijos

interneto tinklalapyje, o jei įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;

7) kiekvienais metais reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia seniūnijos

tarybai išvadą dėl seniūnijai nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise

valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateikto tvirtinti seniūnijos ataskaitų, seniūnijos

biudţeto ir turto naudojimo;

8) finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos poţymių, apie tai

praneša teisėsaugos institucijoms;

9) imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės

aktų paţeidimai;

10) nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus

dėl seniūnijos lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir

disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;

11) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės ir

savivaldybės institucijoms;

12) reglamente nustatyta tvarka ir terminais teikia seniūnijos kontrolės veiklos

ataskaitą.

13) seniūnijos tarybos prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;

14) atlieka seniūnijos biudţeto vykdymo ir kitų piniginių išteklių naudojimo auditą;

15) atsako uţ įstatymuose ir kituose teisės aktuose seniūnijos kontrolieriui numatytų

įgaliojimų vykdymą, taip pat uţ nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą;

16) Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės paţeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos teikia

nagrinėti seniūnijos tarybai;

17) teikia informaciją savivaldybės kontrolieriui apie seniūnijos kontrolieriaus

teiktas išvadas ir rekomendacijas.

7. Seniūnijos kontrolės tarnautojai gali būti miestų suskirsatytų į Seimo rinkimų

apygardas seniūnijose, Jie:

2010.11.03


25

1) seniūnijos kontrolieriaus pavedimu atlieka audituojamų subjektų eilinius ir

veiklos plane nenumatytus finansinius ir veiklos auditus;

2) finansinio ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į patalpas, gauti visus finansiniam

ir veiklos auditui atlikti reikalingus dokumentus, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų

reikiamus rašytinius paaiškinimus, pagal valstybinio audito reikalavimus pasitelkti ekspertų

(specialistų), turinčių reikiamų ţinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;

3) įstatymų nustatyta tvarka atsako uţ jiems nustatytų funkcijų netinkamą atlikimą,

uţ nepagrįstos ar neteisingos audito išvados pateikimą;

4) Administracinių teisės paţeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės paţeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos teikia

nagrinėti seniūnijos tarybai.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SENIŪNIJOS TAIKOS TEISĖJAS

1. 28 straipsnis. Seniūnijos taikos teisėjo (toliau - taikos teisėjo):

rinkimai

Seniūnijos taikos teisėjas renkamas visuotinais slaptais rinkimais seniūnijos

gyventojų, turinčių rinkimų teisę, ketveriems matams karu su seniūnijos tarybos narių ir

seniūno rinkimais

Taikos teisėjo teise ir statusą išrinktas asmuo įgyja, kai prisiekia seniūnijos tarybos

posėdyje.

Priesaikos tekstas

Kandidatai į taikos teisėjus gali būti nuolatinai seniūnijos teritorijos gyventojai,

turintys rinkimų teisę, nuolatos gyvenę šioje teritorijoje ne maţiau kaipvienerius metus,

turintys nepriekaištingą reputaciją. Taikos teisėjais negali būti renkami asmenys bausti

teismo bei administracinėmis baudomis.

Taikos teisėjų rinkimuose kandidatai išsikelia patys.

Prieš laiką taikos teisėjas gali būti atleistas pareikalavus ne maţiau kaip 5

procentams seniūnijos teritorijos rinkėjų ir jo atšaukimui pritarus daugiau kaip 50 procentų

visų seniūnijos rinkėjų.

Kai prieš laiką išrinktasis taikos teisėjas netenka savo įgaliojimų jo vietą likusiam

seniūnijos tarybos kadencijos laikui uţima asmuo per praeitus rinkimus gavęs daugiausiai

balsų;

29 straipsnis. Taikos teisėjo funkcijos

Taikos teisėjas nagrinėja bylas:

1) susijusias su turtiniais ginčais tarp seniūnijos gyventojų, taip pat tarp seniūnijos

gyventojų ir kitų asmenų, turinčių seniūnijos teritorijoje nuosavybės ar kitų interesų,

neviršijančias 12 vidutinių mėnesinių atlyginimo sumos;

2) susijusias su neribotos vertės ginčais, tarp seniūnijos gyventojų ir kitų asmenų,

padariusių gyventojams turtinės ir neturtinės ţalos,:

3) seniūnijos gyventojų neturtinius ginčus ir konfliktus, tarp kurių – ginčai dėl

tvarkos naudojantis paslaugomis bendros nuosavybės namuose;

4) seniūno ir seniūnijos kontrolieriaus administracinių teisės paţeidimų protokolų

pagrindu iškeltas, neturinčias baudţiamosios atsakomybės, bylas.

2010.11.03


26

30 straipsnis. Taikos teisėjo kompetencija

Taikos teisėjo veikla grindţiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo,

objektyvumo ir profesionalumo principais.

Taikos teisėjas:

1) vadovaudamasis Administracinių teisės paţeidimų kodeksu uţ viešosios tvarkos

ir bendrabūvio paţeidimus turi teisę skirti baudas priklausomai nuo paţeidėjo materialinės

padėties ne didesnes kaip vieno vidutinio mėnesinio atlyginimo dydţio.

2) šalių pareiškimus dėl nušalinimo taikos teisėjas, įvertinęs jų objektyvumą,

sprendţia pats. Teisėjas privalo nusišalinti, jei byla savo esme liečia jo asmeninių ir viešųjų

interesų derinimą;

3) dirba visuomeniniais pagrindais, todėl gali turėti darbo ir kitas pajamas;

4) teikia savo ir savo artimųjų giminių turto ir pajamų metines deklaracijas

įstatymo numatyta tvarka.

31 straipsnis. Taikos teisėjo veikla Taikos teisėjas bylas nagrinėja pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus.

Taikos teisėjo posėdţiai yra vieši. Tai leidţia, be kita ko, uţtikrinti teismų veiklos

skaidrumą.

Kiekvienas teisėjo nutarimas turi būti yra pagrįstas, išsamus, aiškus, tikslus bei

adekvatus ir turi atsakyti į faktinius ir teisinius ieškinio pagrindus, išdėstytus šalių

reikalavimuose.

Taikos teisėjo sprendţiamose bylose,išskyrus bylas, kuriose dalyvauja juridiniai

asmenys, atstovavimas neleistinas, šalys turi dalyvauti asmeniškai;

Taikos teisėjo darbo vietai ir patalpas byloms nagrinėti suteikia seniūnija.

Taikos teisėjo dokumentaciją tvarko seniūno paskirtas asmuo

Taikos teisėjo sprendimai per 30 kalendorinių dienų gali būti apskųsti apylinkės

teismui Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka;

Uţ taiko teisėjui gautų pareiškimų registraciją, bylų tvarkymą, saugojimą ir

perdavimą į archyvą atsakingas seniūno paskirtas seniūnijos tarnautojas

32 straipsnis. Taikos teisėjo skatinimas

Uţ gerą darbą sprendţiant bylas taikos teisėjas iš seniūnijos biudţeto lėšų gali būti

skatinamas pagal Teisingumo ministerijos patvirtintą metodiką.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ATSTOVAVIMAS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS

32 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio

statusas 1. Iš seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra

sudaromos seniūnaitijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą rengia seniūnas ir teikia seniūnijos

tarybai. Šį projektą tvirtina seniūnijos taryba seniūno teikimu.

2. Seiniūnaitijų gyventojai šio įstatymo nustatyta tvarka renka gyvenamosios

vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti

2010.11.03


27

gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai,

veikiantys seniūnaitijoje.

3. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 300 gyventojų, seniūnaičiai

paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis renkamas

atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai

susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.

4. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 300 gyventojų, seniūnaičiai paprastai

renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima

seniūno sudaryta komisija. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą

gavęs kandidatas.

5. Seniūnaitis renkamas 2 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais.

Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal seniūno sudarytą grafiką. Seniūnaičio

rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų.

6. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos,

mirties ar dėl kitų prieţasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą

skelbia seniūnas.

33 straipsnis. Seniūnaičio teisės ir pareigos Seniūnaitis:

1) atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, seniūnijos institucijose

ir seniūnijos teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

2) skatina seniūnaitijos gyventojus priţiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją

(kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir organizuoti

kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

3) prireikus dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus

su Seimo, savivaldybės bei seniūnijos tarybos nariais, seniūnu, kitais seniūnijos ir valstybės

institucijų atstovais;

4) turi teisę gauti informaciją apie seniūnijos institucijų, ir jos struktūrinių padalinių,

savivaldybės administracijos ir jos padalinių funkcijas ir darbo laiką. Šią informaciją

seniūnaičiui teikia seniūnas;

5) turi teisę gauti seniūnijos institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus

teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti seniūnijos tarybos

posėdţiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti

seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti

problemų sprendimo variantus;

6) teikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie seniūno, seniūnijos tarybos,

seniūnijos administracijos ir jos padalinių, kitų seniūnijos viešojo administravimo subjektų,

darbo laiką ir darbo tvarką.

34 straipsnis. Seniūnaičių sueiga 1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių

bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje.

Seniūnaičių sueigos nuostatus seniūno teikimu tvirtina seniūnijos taryba. Seniūnija

neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą

renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje

dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių

seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru

2010.11.03


28

balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Pirmininkaujantis

nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai, tada lemia sueigos pirmininko

balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į

sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.

2. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos veiklos

programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo ir svarsto kitus jiems svarbius

klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

3. Sueigoje seniūnaičiai sprendţia dėl projektų (kaimo plėtros programų ir kt.),

kuriuos teikia seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esančios bendruomeninės organizacijos,

įgyvendinimo tikslingumo.

DEVINTASIS SKIRSNIS

VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSA

35 straipsnis. Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai 1. Gyventojai savo nuomonę viešųjų seniūnijos reikalų tvarkymo klausimais gali

pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).

2. Apklausos rezultatai yra privalomojo ir patariamojo pobūdţio.

3. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindţiamas visuotine, lygia

teise tiesiogiai pareikšti nuomonę.

4. Apklausoje gali dalyvauti seniūnijos gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios

seniūnijos tarybą ir seniūną.

5. Atrankinės apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad

kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp

apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų patikimumo

duomenys.

6. Apklausa yra tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų

reiškiamos valios kontroliuoti neleidţiama.

7. Negalima varţyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės,

tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar paţiūrų.

36 straipsnis. Apklausai teikiami klausimai

1. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos seniūnija sprendţia atlikdama

savarankiškąsias ir sutartines funkcijas.

2. Apklausos dėl seniūnijų steigimo, esamų seniūnijų panaikinimo, taip pat jų

teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos

administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

3. Privalomojo pobūdţio apklausoje teikiami tvirtinti seniūnijos tarybos nutarimai

dėl seniūno interpeliacijos, taikos teisėjo atleidimo, naujų mokesčių įvedimo.

37 straipsnis. Apklausos būdai 1. Apklausos būdai:

1) tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;

2) gyventojų nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;

3) atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;

4) atrankinė gyventojų apklausa telefonu.

5) privalomoji apklausa vykdoma vadovaujantis Referendumo įstatymu.

2010.11.03


29

2. Apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo

priima seniūnijos taryba, atsiţvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

3. Seniūnijos taryba patvirtina nustatytu būdu daromos apklausos tvarką ir

apklausos komisijos įgaliojimus.

38 straipsnis. Apklausos teritorija Apklausa gali būti surengta visoje seniūnijos teritorijoje arba gyvenamosios

vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos teritorija negali būti maţesnė

kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

39 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė 1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso seniūnijos gyventojams,

seniūnui ir seniūnijos tarybai.

2. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne maţiau kaip 5

procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios seniūnijos tarybą ir

seniūna , reikalavimu.

3. Seniūnijos taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne maţiau

kaip 1/4 seniūnijos tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimas 1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam

tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne maţiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti

seniūnijos seniūną ir tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia seniūnui prašymą

įregistruoti iniciatyvinę grupę.

2. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis

apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas ir

iniciatyvinės grupės koordinatorius (koordinatoriai). Be to, iniciatyvinės grupės prašyme

gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai.

3. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme paţymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų)

klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu seniūnas suteikia

reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų)

tekstą. Galutinį klausimo (klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis

pateikiamas seniūnui.

4. Seniūnas, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos įregistravimo

išduoda vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos formos gyventojų parašų dėl

reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

5. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas dviejų

mėnesių laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti

apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.

6. Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas

gyventojų parašų skaičius, seniūnas tolesnį parašų rinkimą nutraukia.

7. Gyventojų reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per

šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl

reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį

aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda seniūnui.

2010.11.03


30

41 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas 1. Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas

reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo

paţeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo paţeidimų),

seniūnijos taryba privalo priimti sprendimą paskelbti apklausą.

2. Seniūnijos taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo

akto ir gyventojų reikalavimų pateikimo seniūnui dienos priima sprendimą paskelbti

apklausą ir sudaro apklausos komisiją.

3. Sprendime paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų)

klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta,

taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją

deleguoti savo atstovą.

4. Seniūnijos tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines

(regiono) visuomenės informavimo priemones.

42 straipsnis. Apklausos agitacija 1. Apklausos agitacijos kampanijos pradţia yra gyventojų iniciatyvinės grupės

įregistravimo seniūnijoje diena.

2. Apklausos agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie paţeidţia

Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. Apklausos agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.

43 straipsnis. Apklausos organizavimas Apklausą organizuoja seniūnas seniūnijos tarybos nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Apklausos rezultatų nustatymas ir paskelbimas 1. Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu

(klausimais) pareiškė ne maţiau kaip 50 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių

teisę dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai.

2. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos

apklausos komisija pateikia seniūnui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės

informavimo priemones.

45 straipsnis. Apklausai teiktų klausimų sprendimas Apklausos rezultatai turi būti svarstomi seniūnijos tarybos posėdyje reglamento

nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsiţvelgiama priimant sprendimą dėl apklausai pateikto

(pateiktų) klausimo (klausimų).

46 straipsnis. Apklausos organizavimo išlaidos Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš seniūnijos biudţeto.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

TURTAS IR FINANSAI

47 straipsnis. Seniūnijų nuosavybė

2010.11.03


31

1. Seniūnijų turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės bei

savivaldybės tarybos nutarimuose ir seniūnijų tarybų sprendimuose.

2. Seniūnijai nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su

Seniūnijai nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina

seniūnijos taryba.

3. Seniūnijos turtą kitos seniūnijos institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės

valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudţetinių įstaigų, Valstybės ir

savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo

juo ir kitų įstatymų, taip pat savivaldybės tarybos bei seniūnijos tarybos sprendimų

nustatyta tvarka.

4. Seniūnijos joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir

disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Turtiniai santykiai, kai keičiamos seniūnijų teritorijų ribos 1. Kai steigiama, likviduojama seniūnija ar keičiamos jos teritorijos ribos, kitai

seniūnijai perduodama ta seniūnijos nekilnojamojo turto dalis, kuri yra priskiriamoje

teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu perduodamas ir su juo susijęs turtas,

finansiniai ir kitokie įsipareigojimai bei teisės. Kitas turtas ir skolos, įvertinus faktinę būklę

ir seniūnijų siūlymus, paskirstoma seniūnijoms savivaldybės tarybos sprendimu.

2. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymų kilusius seniūnijų turtinius

ginčus sprendţia teismas.

49 straipsnis. Seniūnijų finansiniai ištekliai ir jų panaudojimas 1. Seniūnijų finansinius išteklius sudaro:

1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš gyventojų pajamų, ţemės, turto, pelno

mokesčių gaunamos seniūnijų biudţetų pajamos, iš kurių 15 procentų skiriama

savivaldybei;

2) pajamos iš seniūnijų turto (nuosavybės);

3) įstatymų nustatyta tvarka gautos baudos;

4) įstatymų nustatytos vietinės rinkliavos;

5) seniūnijų biudţetinių įstaigų pajamos uţ teikiamas paslaugas;

6) pajamos uţ seniūnijų lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7) pajamos, gautos uţ išnuomotą valstybinę ţemę ir valstybinio vidaus vandenų

fondo vandens telkinius;

8) savivaldybės skirtos lėšos, valstybės ir savivaldybės seniūnijai priskirtoms

funkcijoms atlikti;

9) kitos įstatymų nustatytos pajamos;

10) ES lėšos, skiriamos tam tikroms programoms įgyvendinti;

11) negrąţintina finansinė parama (piniginės lėšos);

12) paskolos.

2. Seniūnijos dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus, neviršydamos įstatymų

numatytų dydţių, didina ar maţina seniūnijų tarybos.

3. Seniūnijų biudţetų lėšos gali būti naudojamos tik seniūnijų funkcijoms: seniūnijų

tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms, kitoms programoms įgyvendinti,

seniūnijų biudţetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.

2010.11.03


32

4. Seniūnijos arba jų vardu Lietuvos seniūnijų asociacija derina teisės aktų, pagal

kuriuos numatoma keisti seniūnijų funkcijas, pajamas ir (ar) išlaidas, projektus kartu su prie

jo pridėtais finansiniais skaičiavimais.

5. Jeigu seniūnijų biudţetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų

teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis seniūnijų biudţetai

sumaţėja dėl valstybinės ţemės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje nuomos mokesčio,

panaudoto ţemei išpirkti iš ţemės savininkų šioje teritorijoje, kompensuojamos atitinkamai

iš valstybės ar seniūnijų biudţetų. Kompensuojamos sumos nustatomos savivaldybių

biudţetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas, galutinį

sprendimą priima teismas.

6. Papildomos ir planą viršijančios biudţeto pajamos, gautos vykdant biudţetą, taip

pat sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka seniūnijoms, išskyrus kitus įstatymuose nustatytus

atvejus.

7. Lėšos valstybinėms (valstybės perduotoms seniūnijoms) funkcijoms atlikti

skiriamos iš valstybės biudţeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos seniūnijoms

kaip specialioji tikslinė dotacija.

50 straipsnis. Seniūnijos biudţeto rengimas ir kontrolė 1. Kiekviena seniūnija turi savarankišką biudţetą. Seniūnijos biudţetas sudaromas ir

tvirtinamas vieniems biudţetiniams metams. Seniūnijų biudţetų rengimo, svarstymo ir

tvirtinimo procedūra nustatyta Biudţeto sandaros įstatyme ir Vyriausybės nutarimu

patvirtintose taisyklėse.

2. Biudţetiniais metais seniūnijos taryba biudţetą gali tikslinti.

3. Seniūnijos biudţeto sudarymo pagrindas yra seniūnijos tarybos patvirtintos

socialinės, ekonominės ir kitos programos, taip pat seniūnijų funkcijoms įgyvendinti

reikalingų lėšų skaičiavimai.

4. Seniūnijos turi sudaryti sąlygas gyventojams reglamento nustatyta tvarka

svarstyti seniūnijos biudţeto projektą.

5. Pasibaigus biudţetiniams metams, seniūnijos tarybos sprendimu gali būti

atliekamas nepriklausomas finansinis ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas

atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta seniūnijos tarybos posėdyje ne

vėliau kaip iki atitinkamų biudţetinių metų rugsėjo 1 dienos.

6. Prireikus valstybės kontrolieriaus sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti

seniūnijų, taip pat seniūnijų įstaigų ir seniūnijų kontroliuojamų įmonių finansinį (teisėtumo)

ir veiklos auditą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

SENIŪNIJŲ SANTYKIAI SU SAVIVALDYBE BEI VALSTYBĖS

INSTITUCIJOMIS IR ATSTOVAVIMAS

51 straipsnis. Seniūnijų santykiai savivaldybe ir kitomis su valstybės

institucijomis ir įstaigomis 1. Seniūnijų santykiai su savivaldybe ir kitomis valstybės institucijomis ir

įstaigomis grindţiami Konstitucija ir įstatymais.

2. Seniūnijos nėra pavaldţios valstybės institucijoms.

3. Centriniai valstybinio administravimo subjektai, taip pat savivaldybės

svarstydamos su vienos seniūnijos ar visų seniūnijų interesais susijusius klausimus, apie tai

2010.11.03


33

praneša atitinkamos seniūnijos seniūnui taip pat Lietuvos seniūnijų asociacijai. Seniūnijos

tarybos ar Lietuvos seniūnijų asociacijos valdymo organų raštu pateiktus siūlymus

savivaldybės bei valstybinio administravimo subjektai išnagrinėja (įvertina) ir pateikia

atsakymą įstatymų nustatyta tvarka.

4. Sprendimų dėl valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimo

projektai svarstomi su seniūnijamis teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Valstybė remia seniūnijų tarybų narių, seniūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą.

6. Seniūnijos, planuodamos ir spręsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius

klausimus, prireikus gali gauti konsultacijų iš valstybės institucijų.

7. Rengiami ar svarstomi su seniūnijų veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų

projektai aptariami su atskiromis seniūnijoms arba Lietuvos seniūnijų asociacija Seimo

statuto ir Vyriausybės darbo reglamento, kitų valstybinio administravimo subjektų

nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Seniūnijų atstovavimas Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose

bendriems seniūnijų interesams atstovauja Lietuvos seniūnijų asociacija.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

XII. SENIŪNIJŲ TEISINĖS GARANTIJOS IR ADMINISTRACINĖ PRIEŢIŪRA

53 straipsnis. Seniūnijų teisės ir jų apsauga 1. Seniūnijos dėl savo teisių paţeidimo, atsiţvelgdamos į paţeidimo pobūdį, gali

kreiptis į teismą. Seniūnijos vardu veikia seniūnijos institucijos pagal šiame ir kituose

įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

2. Seniūnijos tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi

seniūnijos administracijai, visoms seniūnijos teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir

organizacijoms, gyventojams.

3. Valstybinio administravimo subjektams draudţiama seniūnijų įgaliojimus ir

teises suvarţyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

4. Seniūnijos tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat

seniūnijos tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, uţ kurių paţeidimą įstatymai numato

administracinę atsakomybę, galioja visoje seniūnijos teritorijoje ir jų laikytis privalo visos

institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į seniūnijos teritoriją atvykę kiti fiziniai

ir juridiniai asmenys.

5. Seniūnijos turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi seniūnijos

teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

6. Seniūnijos turi teisę pačios dalyvauti rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų,

reglamentuojančių vietos savivaldą ar nustatančių seniūnijų funkcijas, projektus, dėl

parengtų projektų pareikšti savo siūlymus ir pastabas. Seniūnijų parengtus įstatymų

projektus Seimui teikia toje vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, kurios ribose yra

seniūnija, išrinktas Seimo narys.

55 straipsnis. Seniūnijų veiklos prieţiūra

2010.11.03


34

1. Kaip seniūnijos laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės nutarimus ir

savivaldybės sprendimus, priţiūri savivaldybė. Tokią prieţiūrą miestų, suskirstytų į Seimo

rinkimų apygardas gali atlikti ir Vyriausybės atstovai.

2. Gyventojų skundus dėl seniūnijos pareigūnų piktnaudţiavimo ar biurokratizmo

tiria savivaldybės kontrolieriai, kurių sprendimai gali būti skundţiami Seimo

kontrolieriams; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme.

3. Seniūnijos institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, paţeidţiantys

gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundţiami

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Seniūnijų funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji

padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.

--------------------

Uţduotį įstatymo projektui rengti ir pagrindines idėjas pateikė NS pirmininkas

Artūras Paulauskas

Įstatymo projekto metmenis rengė ir idėjas jam teikė:

Prof. Vytautas Bernatonis

Soc.m.dr. Algimantas Indriūnas

Soc.m.dr. Romualdas Patalavičius

Andrius Dobrovolskis

Jadvyga Dzencevičienė

Juozas Jacevičius

Arūnas Karlonas

Darius Ulickas

Marius Ulozas

Arūnas Vaidogas

Vladas Vaicekauskas

Documents

Vietos savivaldos reformos metmenys