„Bendra seneliø istorija ir perduotos lietuviðkos „Su Lietuva ðirdy ... · traukë ið Lietuvos á Vakarus, þino-dami, kad tikriausiai bus iðtremti. Jie, kaip ir kiti karo

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 59 (10214) * 2019 m. rugpjûèio 7 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2 p.

4 p.

( N u k e l t a á 5 p . )

Marija ÈYVAITË – treèios kar-tos Amerikos lietuvë, gimusi iruþaugusi svajoniø ir galimybiø ða-limi vadinamoje Amerikoje (Èi-kagoje), taèiau, paèios Marijos tei-gimu, Lietuvoje ji jauèiasi kaip na-muose ir uþ meilæ Lietuvai yra dë-kinga savo tëvams bei seneliams.Su laikraðèio „Gyvenimas“ skai-tytojais mergina dalinasi savogyvenimo istorija.

- Marija, papasakok savo gy-venimo istorijà: kokie tavo ryðiaisu Lietuva, kà veiki gyvenime?

- Að, kaip ir mano tëvai, trys bro-liai ir sesë, gimiau Amerikoje (1997m.). Esu jaunausia ið penkiø vaikø.Uþaugau lietuvybæ puoselëjanèiojeðeimoje – namie stengiamës kalbëtitik lietuviðkai (nors kartais buvosunku ar ne visada norëjome), iki de-ðimtos klasës lankiau ðeðtadieninælietuviðkà mokyklà, kartu su ðeima

aktyviai dalyvavome lietuviðkojebendruomenëje ir iðlaikëme lietu-viðkas tradicijas. Tëvai mus auklëjopagal tas paèias vertybes, kuriasjiems perdavë jø tëvai. Mano seneliaibuvo dalis ypatingos lietuviø kartosbei emigracijos bangos... Jie pasi-traukë ið Lietuvos á Vakarus, þino-dami, kad tikriausiai bus iðtremti.Jie, kaip ir kiti karo pabëgëliai, ne-maþai laiko praleido Displaced Per-sons (pabëgëliø, –aut. past. ) stovyk-lose Vokietijoje, o po kiek metø persi-këlë á Amerikà. Seneliai visada sa-kydavo, kad jø Tëvynë buvo ið jø atim-ta, ir jø tikslas – iðlaikyti lietuvybæ,lietuviø kalbà, tradicijas ir perduotità meilæ savo vaikams, o kai Lietuvataps nepriklausoma, sugráþti á Lietu-vëlæ. Bet okupacija uþsitæsë, ir svajo-nës neiðsipildë. Kai Lietuva pagaliautapo laisva, nebuvo galimybiø á jàgráþti.

Per tuos ilgus okupacijos metusiðaugo nuostabi Amerikos lietuviøbendruomenë. Nuo pat maþensþinojau, kad ten, toli toli uþ Atlanto,yra ðalis Lietuva, bet man atrodë, kadLietuva yra viskas, kas susijæ su mûsø,lietuviø bendruomene Amerikoje.Pirmà kartà Lietuvà aplankiau 2015m., kai savanoriavau organizacijoje„Vaikø vartai á mokslà.“ Antrà kartà– 2018 m., kai su tautiniø ðokiø grupedalyvavau Ðimtmeèio dainø ðventë-je. Na, o ðiais metais, treèià kartà, áLietuvà atvykau dalyvauti ekspedi-cijoje „Misija Sibiras“.

Kai pirmà kartà aplankiau Lie-tuvà, pasidarë aiðku, dël ko seneliaiir tëvai taip sàþiningai ir sàmoningaivisà gyvenimà stengësi iðlaikyti irperduoti savo vaikams lietuviðkastradicijas ir meilæ Lietuvai. Pama-èiau, kokia nuostabi, graþi, kupinaistorijos ir kultûros ði ðalis. Kai studi-javau universitete, ne vienà kartà áves-davau Lietuvà á savo darbus, raðinius,net ir mano 150 psl. baigiamasis dar-bas buvo apie Amerikos lietuvius.Lietuva manæs nepalieka...

Na, o ið amerikietiðko gyvenimogaliu pasakyti, jog neseniai baigiaustudijas College of Wooster (Ohio

Nedaloma Lietuva Amerikos lietuvë Marija Èyvaitë:„Bendra seneliø istorija ir perduotos lietuviðkosvertybës mus suvienijo – kaip galima tuo nesididþiuoti?“

Marija su tëveliais.

Marija kartu su broliene Aleksa2018 m. Dainø ðventëje.

Minint Vasario 16-àjà...

2018 m. sendraugiø (ðeimos) stovyklos „Dainava“ akimirka.

Ðiandien – mënulio jaunatis,ketvirtadiená – prieðpilnis. Saulë

teka 5 val. 37 min., leidþiasi 21 val. 11 min. Dienos ilgumas15 val. 34 min. Vardo dienas ðvenèia Donatas, Kajetonas,Kajus, Sikstas, Dràsutis, Dràsius, Jogailë, Jogilë, Klaudija.Ketvirtadiená – Dainos, Dainiaus, Dainoros, Elidijaus (-os),penktadiená – Erlando, Pilëno, Rolando (-os), Virgos, Virgiaus,Virginijaus (-os) vardadieniai.

„Su Lietuva ðirdy 2019“Praëjusá penktadiená tradiciðkai ið Prienø Laisvës aikðtës á Arioga-

là, kurioje kasmet pirmàjá rugpjûèio ðeðtadiená vyksta Lietuvos trem-tiniø, politiniø kaliniø ir Laisvës kovø dalyviø sàskrydis „Su Lietuvaðirdy“, iðlydëti Laisvës ugnies neðëjai. ( N u k e l t a á 2 p . )

Dvylika pilotø skraido atvirojesklandytuvø klasëje, kiti – retro.Gausus prieniðkiø bûrys: tai – Vy-tautas Sabeckis su sûnumisGvidu ir Kæstuèiu, VytautasPaulauskas, Stasys Skalskis irMartynas Ðliþys. Daugiametësorø prognozës – rugpjûèio pradþiojesklandymui palankûs orai –

Pociûnuose – Baltijosðaliø sklandymo varþybos

Kukliai, be didesniø iðkilmiø, ðeðtadiená Pociûnuose startavo3-osios Baltijos ðaliø sklandymo varþybos, kuriose dalyvauja pen-kiolika lietuviø, latvis ir lenkas.

Adamas Czeladzki su dukra ir Darius Liaugaudas.

( N u k e l t a á 2 p . )

pasitvirtino ir ðiemet: skraidomakasdien, jau ávykdytos dvi uþduotys.Atviroje sklandytuvø klasëjepirmauja Gintaras Drevinskas,Mindaugas Þaliukas ir RomualdasKonteikis. Retro grupëje – pirmidvivieèiu sklandytuvu skraidantys

Autorës nuotrauka

Pagerëjo...tik patogistatistika

3 - 6 p.

Ar Prienøþaidimøaikðtelëspatrauklioslankytojams? 5 p.

Pati brangiausiaman tëvøsuteikta dovana- lietuvybë

6 p.

„Paskanaukiteviendienësþiedo“...

2019 m. rugpjûèio 7 d. Nr. 59 (10214) 2 p.

Rytas STASELIS

Renginá pradëjo jaunoji lakðtin-gala Vytautë Radzevièiûtë, kurisimboliðkai atliko skaudþià Lietuvosistorijà menanèià dainà „Skriski Lie-tuvëlën“. Vëliau, renginio vedëjai Li-gitai Gediminienei trumpai primi-nus þiaurià Lietuvos istorijà, tylosminute pagerbti tie, kurie okupantovalia buvo priversti palikti gimtàjà

þemæ ir, deja, gimtinën nesugráþo...Bëgikams sëkmës linkëjo Prienø

r. meras Alvydas Vaicekauskas irLietuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjungos Prienø filialo pirmi-ninkas Leonas Sakalavièius, kurispasakojo, jog á tradiciná sàskrydá „SuLietuva ðirdy“ kasmet susirenka dau-gybë þmoniø ne tik ið visos Lietuvos,bet ir ið Baltijos valstybiø. „Politi-niai kaliniai, buvæ tremtiniai á ðá sà-

skrydá atvaþiuoja pasidalinti tuo, kàjie iðgyveno, o iðgyveno jie tikrai labaidaug“, – teigë L. Sakalavièius.

Amþinàjà Lietuvos nepriklau-somybës ir laisvës ugná kasmet á Ario-galà neða tik Kauno ir Prienø kraðtobëgikai, tad, palinkëjus sëkmës irgerø áspûdþiø, bëgikai su Lietuvaðirdy buvo iðlydëti á Ariogalà.

Rimantë Janèauskaitë

„Su Lietuva ðirdy 2019“

(Atkelta ið 1 p.)

Pagerëjo... tikpatogi statistika

Visai ðalia mûsø namø Vilniuje statybininkai aktyviai atnaujinadaugiabuèius namus. Vienus greièiau, prie kitø uþtrunka ilgiau. Taèiaupastebëjome vienà taisyklæ: tada, kai po renovacijos imamasi tvarkytiaplinkà, neiðvengiamai randasi krûvos alkoholiniø gërimø taros. Kaþkadadaugiausiai buvo „bambaliø“ nuo alaus, plastikiniø pakuoèiø – „jogurtøsuaugusiems“ (100 g degtinës), dabar vis daugiau árodymø, kad varto-jami ávairûs alkoholio savo sudëtyje turintys marmalai: dantø skalavimoskystis, pigus odekolonas…

Kol niekas nenukrito nuo pastoliø (aplinkui beveik visi devynaukð-èiai), tara ramiai surenkama ir nukeliauja á ðiukðliø konteinerius. AèiûDievui, tik tara, o ne lavonai. Klausimas – kaip ilgai.

Vyriausybë, Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjungos (LVÞS) lyderiaibei ðiai partijai atstovaujantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Very-ga tuo pat metu dþiaugiasi, kad po 2018 m. pradþioje patvirtintø grieþtøalkoholio ribojimo priemoniø ðalyje maþëja alkoholio suvartojimas, màþ-ta apsinuodijimo alkoholiu atvejø ir traukiasi atitinkamø ligø statistika.Vertinama absoliuèiais skaièiais. Taèiau, kaip turëjome progos ásitikintianksèiau, p. Veryga su statistika mëgsta elgtis selektyviai, t.y. pasirink-damas tik tuos duomenis, kurie esà turëtø liudyti jo teisingus darbus.

Taèiau yra ir kitokiø duomenø, kurie nutylimi ar net nenagrinëjami.Svarbûs ne tik tie, kurie liudija apie padidëjusius alkoholio pirkëjø iðLietuvos srautus Lenkijoje ir Latvijoje, kurie, ðioje ðalyje sumaþinus akcizusgërimams, reikia manyti, padidës dar labiau. Antai interneto portale „15min.lt“ þurnalistas Lukrecijus Tubys raðo: „Naujos kartos alkotesterio,kasdien Lietuvoje patikrinanèio 30 tûkst. darbuotojø, duomenys rodo,kad (…) sugrieþtintos alkoholio kontrolës priemonës vartojanèiø skai-èiaus ne tik nesumaþino, bet kai kuriais atvejais netgi padidino. Maþdaugið 5 mln. [atliktø testø] duomenø daroma iðvada, kad sutrumpinusprekybos alkoholiu laikà sekmadieniais, daugeliui darbuotojøpirmadieniai vistiek yra pati girèiausia diena.

Ðalyje yra apie 300 ámoniø, kuriose darbuotojai, prieð patekdami ásavo darbo vietà ir po darbo, atlieka alkoholio testà.

Ðie duomenys rodo, kad pirmadienis tebëra labiausiai pagiringa, girtalietuviø diena. Testus atliekanèios ámonës „Inovatyvûs procesø spren-dimai“ vadovas Darius Didþgalvis tvirtina, kad ð.m. balandá apie ðeðiasdeðimtàsias procento arba 9 tûkst. darbuotojø á darbà atëjo apsvaigæ nuoalkoholio. „Panaðu, kad ta dalis darbuotojø, kurie nesaikingai vartojoalkoholá iki ribojimø, nemetë gerti ir po valstybës ribojimo priemoniøávedimo. Tikëtina, arba jie pradëjo vartoti pigesná þemesnës kokybësalkoholá, arba pradëjo pirkti já „alternatyviai bûdais“, - p. Didþgalvá cituoja„15 min. lt“. Daugiausiai apsvaigusiøjø darban eina þemës ûkio sektoriuje,maþiausiai – transporto.

Kitaip tariant, „vyrai gërë, vyrai gers, kol þemelë apsivers; kai þemelëapsivers, ant griuvësiø vyrai gers“, kaip kadaise buvo dainuojama uþstalëje.„Gerianèiøjø prisitaikymo procesas truko 2-3 mënesius“, - sako p. Didþ-galvis. Vëliau viskas stojo á áprastas vëþes.

Na, ne viskas ið tiesø aiðku. Kas piktnaudþiavo, tas piktnaudþiauja. Okas nepiktnaudþiavo, moka didesnius mokesèius ir ieðko bûdø, kaipalkoholio nusipirkti pigiau ir su atsarga. O atsargos sandëliuke ar garaþereiðkia, kad alkoholio prie kûno yra daugiau, ir prieiga prie jo tapo pa-prastesnë, nors ir brangesnë.

Nesumaþëjo tik alkoholiniø marmalø prekyboje ir paðalpos pikt-naudþiaujantiesiems.

Ai, tiesa, dar pagerëjo p. Verygos garbinama patogi statistika.

Tituliniame asmeninës „Sodros“paskyros gyventojui puslapyje pa-teikiama informacija, kiek staþo irapskaitos vienetø samdomi darbuo-tojai ágijo iki ðiø metø liepos, o sava-rankiðkai dirbanèiø gyventojø duo-menys, jeigu jie ðiemet deklaravopraëjusiø metø pajamas ir sumokëjoámokas, rodo 2018 m. ágytas pensijødraudimo teises.

Apskaièiuojant ágytus apskaitosvienetus ávertinti gyventojø, kuriebuvo pensijø kaupimo dalyviai, betnutraukë kaupimo sutartis, o sukaup-tas lëðas gràþino á „Sodrà“, atkurti arpapildomai uþ pervestas ámokas ágytiapskaitos vienetai.

Pensijø kaupimo dalyviams pa-teikiama informacija, kokioje kau-pimo bendrovëje ir kokiu tarifu jiekaupia.

Atsiþvelgiant á tai, kad baigësi ter-

PR Gyventojams – naujausi „Sodros“duomenys apie jø staþà ir apskaitos vienetus

Aktualiinformacija

www.sodra.lt/gyventojui Ðià nuorodà turëtø ásiminti visi gyventojai, kurie domisi, kokio dydþiopensijos jie gali tikëtis. „Sodra“ asmeninëse gyventojø paskyrose atnaujino informacijà apie jøágytà staþà, pensijø apskaitos vienetus, taip pat – dalyvavimà pensijø kaupime.

minas gyventojams priimti spren-dimus dël dalyvavimo pensijø kaupi-me sustabdymo ar nutraukimo, ati-tinkamai pakeista ir prognozuoja-mos pensijos skaièiuoklë.

„Gyventojai nuolat domisi, kiek,gaudami atlyginimà ir mokëdami so-cialinio draudimo ámokas, jie ágijoteisiø á senatvës pensijà – koks jø sta-þas, kiek apskaitos vienetø jau ágyta,kokio dydþio pensijos galima tikëtis.

Visus gyventojus raginame nau-dotis asmenine paskyra, kur galimarasti ir daugiau naudingos asmeninësinformacijos, pateikti visus praðy-mus „Sodrai“. Na, o pensijø skai-èiuoklë – vienas populiariausiø mûsøárankiø, ypaè ðiemet, ávykus pensijøkaupimo reformai.

Pabrëþtina, kad skaièiuoklësprognozuojamas pensijos dydis ne-garantuoja, jog bûtent tokio dydþio

iðmokas „Sodra“ mokës sulaukuspensinio amþiaus, taèiau leidþia susi-daryti apytikrá vaizdà apie bûsimospensijos ir darbo pajamø santyká,ávertinti, ar prognozuojamas dydisatitinka þmogaus lûkesèius ir, jei rei-kia, laiku priimti reikalingus spren-dimus dël bûsimøjø pajamø“, – sako„Sodros“ klientø aptarnavimo val-dymo skyriaus vedëjas EvaldasMikutis.

Skaièiuoklë dar kartà bus atnau-jinta Finansø ministerijai paskelbusnaujas ðalies ekonominës raidosprognozes ir patvirtinus „Sodros“anuitetø mokëjimo tvarkà.

Nuo ko priklausopensijos dydis?

Staþas ir pensijø apskaitos viene-tai yra esminiai rodikliai, lemiantys,kokio dydþio pensijà þmogus gaus.

Saldumynø ðventës atgarsiaiKaip jau buvo skelbta ir raðyta, liepos 28 d. buvo

organizuota saldumynø akcija, kurios metu jaipritaræ þmonës aukojo saldumynus arba prisidëjopinigine auka.

Dþiaugiamës, kad sulaukëme palaikymo ir liepos30 dienà galëjome pakviesti vaikus á saldumynøðventæ. Saldumynus iðskirstëme, sudëjome á krepðelius,paruoðëme loterijà.

13 val. á Carito kiemelá suguþëjo bûrelis vaikø –ir maþieji, ir paaugliai. Ðventæ pradëjome maldomis.Tai buvo padëka tiems geriems þmonëms, kuriø dëkagalëjome pradþiuginti vaikuèius.

Vëliau vaikai dainavo, deklamavo eilëraðtukus,o, kai uþkandome ir numalðinome troðkulá, pradëjomeþaidimus – su kamuoliais, ratelius: „Klausë þvirblisèiulbonëlis“, „Jurgeli meisteri“ ir kitus. Ðventëje, ly-dimi moèiutës, dalyvavo ir vaikai, ðiuo metu gyve-nantys Airijoje. Jie draugiðkai ásijungë á þaidimø ratàir pamokë mûsiðkius þaidimo, kuris þaidþiamas Airi-joje. Visiems buvo smagu.

Galiausiai vyko loterija. Vaikai traukë numerëliusir pagal juos laimëjo krepðelius su saldumynais. Taibuvo didþiausias vaikø dþiaugsmas. Jie graþiaidëkojo ir buvo labai patenkinti.

Ðventei pasibaigus, vaikai iðsiskirstë, o mes, ka-ritietës, dar kartà nuoðirdþiai dëkojame geradariamsuþ aukas ir suteiktà galimybæ pradþiuginti vaikus.

Teatlygina Jums Visagalis!

Parapijos karitieèiø vardu –R. Baltruðaitienë

Sigitas Gecevièius su Kæstuèiu Sabeckiu, antras –Benvenutas Ivanauskas ir treèias - Viktoro Kukèi-kaièio ir Tito Jovaiðos ekipaþas.

Pirmadienio saulëtas rytas pranaðavo treèià skrydþiodienà, gerø orø tikimasi ir vëliau.

Truputis istorijos. Pirmosios Baltijos ðaliø varþybossurengtos 1939 m. Lietuvoje. Jose dalyvavo estø, latviø,lietuviø, suomiø pilotai. Nugalëjo lietuviai. Antrasispasaulinis karas suþlugdë ateities planus ir tik po 50 metøPociûnuose ávyko antrosios varþybos. Tai buvo atmintini1989 -ieji, kai Lietuva vadavosi ið TSRS gniauþtø. Vëlnugalëjo lietuviai, iðkovojæ pirmà ir antrà vietas. Treèiabuvo be konkurencijos skraidþiusi VFR komanda, ket-virta – latviø, penkta – estø.

Kas nugalës ðiemet, suþinosime rugpjûèio 11 d. Norsdalyviø nedaug, varþovai stiprûs ir lyderius sudëtingaprognozuoti. Vieni jø – atviroje sklandytuvø klasëjedvivieèiu baltasparniu „Duo Discus XLT“ skraidantysdu legendiniai vyrai: lenkas Adamas Czeladzki ir lietuvisDarius Liaugaudas. Abu pilotai á sklandytuvà sëda iðneágaliøjø veþimëliø.

Beje, skrydþius tiesiogiai galima stebëti OGN siste-moje: https://soarscore.com/competitions/baltic-cup-2019/

Onutë Valkauskienë

Pociûnuose – Baltijosðaliø sklandymo varþybos

(Atkelta ið 1 p.)

Kiekvienas gyventojas, dirbda-mas ir samdomà darbà, ir savaran-kiðkai bei mokëdamas socialiniodraudimo ámokas, ágyja staþo ir ap-skaitos vienetø.

Metø staþas ágyjamas per metussumokëjus socialinio draudimoámokø ne maþiau nei nuo 12 MMA.Sumokëjus maþiau ámokø ágyjamadalis metø staþo, taèiau daugiau kaipmetø staþo per metus ágyti negalima.

Vienas apskaitos vienetas ágyja-mas per metus sumokëjus socialiniodraudimo ámokø daugiau nei nuo 12VDU. Sumokëjus maþiau ágyjamadalis apskaitos vieneto. Sumokëjusdaugiau – daugiau ir apskaitos vienetø.Didþiausia apskaitos vienetø suma,kurià galima ágyti per metus – 5.

Sulaukus senatvës pensijos am-þiaus per visà darbingà laikotarpáágytas staþas ir apskaitos vienetai su-muojami ir apskaièiuojamas pensijosdydis pagal tais metais taikomà ap-skaitos vieneto vertæ ir bazinës pen-sijos koeficientà.

Apskaitos vieneto vertë bei ba-zinës pensijos dydis kasmet indek-suojamas tiek, kiek vidutiniðkai per7 metus (trejus praëjusius, einamuo-sius ir trejø ateinanèiø metø progno-zes) auga ðalies gyventojø darbo uþ-

mokesèio fondas.Gyventojai, kurie dalyvauja pen-

sijø kaupime, papildomai, nepriklau-somai nuo senatvës pensijos dydþio,dar gaus iðmokas ið savo pensijø kau-pimo sàskaitoje sukauptos sumos.

Sukauptø lëðø iðmokëjimo tvar-ka (periodiðkumas, dydis, mokëjimotrukmë) priklausys nuo sukauptølëðø vertës bei pageidaujamø pavel-dëjimo sàlygø.

Rekomenduoja pateiktikontaktus

Prie asmeninës „Sodros“ pasky-ros gyventojai gali prisijungti nau-dodami e.bankininkystæ, e.paraðà,per e.valdþios vartus.

Taip pat rekomenduojama asme-ninëje paskyroje nurodyti elektroni-nio paðto adresà ir kitus kontaktus,kad „Sodra“ galëtø pateikti þmoguiaktualià informacijà apie jo socia-linio draudimo statusà.

„Sodra“ apibendrintus duome-nis apie gyventojo ágytà staþà bei ap-skaitos vienetus atnaujina regulia-riai. Jeigu gyventojas nori rasti paèiànaujausià asmeninæ informacijàkiekvienà mënesá, jis gali asmeninëspaskyros Suvestiniø skiltyje pasirink-ti ir suformuoti atitinkamà suvestinæ.

2019 m. rugpjûèio 7 d.3 p. Nr. 59 (10214)

Rugpjûèio priminimai Paðnekesiai

SKANAUS!

( N u k e l t a á 6 p . )

Rugpjûèio mënuo jau lyg ir nevasara, bet dar ir ne ruduo. Tik Þolinësdiena perverèia vasarà á rudens pusæir pradeda skaièiuoti, kiek derliaus áaruodà, kiek – á puodà. Kaþkoks nedi-delis atokvëpis, ir jau prakalbësim apierudens darbymetá. Ratas sukasi, su-kasi... ir nepajunti, kaip imi rypuoti,kad tas laikas taip nenumaldomai le-kia, tiesiog ðuoliais, nesustabdomai.Èia tik dairëmës á dangø parlekianèiøpaukðèiø, o jau þiûrëk Ðv. Baltramie-jaus rytmetá ðià vasarà uþaugæ gand-rai apsuks pirmàjá atsisveikinimo ra-tà, mostels sparnais ir iðlëks iki kitopavasario. Mums, vyresniesiems, tokslëkimas nekelia jokio dþiugesio – la-biau liûdesá ir norà pristabdyti tà lëki-mà. Bet kaip tà padaryti, jei gyvenimasaplink virte verda, kunkuliuoja, naujiávykiai, ðventës, renginiai. O, jei taipjaunystëje tiek veiksmo ir ðëlsmo! Tiesa,nebuvo ir tuomet kada nuobodþiauti,bet dabar… Jeigu taip atsukus kelisdeðimtmeèius atgalios, ir sveikatà tømetø susigràþinus. Belieka tik pa-svajoti, ko dar prasimanytum þmogauðiame gyvenime.

Sunku patikëti, kad jau 30 metøprabëgo ir nuo to jaudinanèio laiko,kai skubëjome á Baltijos kelià. Tarpsuaugusiøjø jame dalyvavo nemaþaivaikø, vienodai tvirtai maþieji laikësiuþ rankø tëèiui, mamai ar visai nepa-þástam þmogui. Pavargusius, nuilsu-sius parsiveþëme namo. Ðiandien tiepradinukai ar darþelinukai jau seniaisukûræ savo ðeimas ir á ðventinius pa-minëjimus tikriausiai atsives savo at-þalas. Tik liûdna, kad nemenka dalistø keturiasdeðimtmeèiø yra palikæ savoðalá ir iðsilekiojæ kaip tie paukðèiai ru-dená á sveèias ðalis. Parskraidinamums èia, Lietuvon, savo maþuosiusper atostogas, kiemai atgyja nuo kle-gesio. Moèiutës blynais anûkus lepina,tos, kurios dar susikalba lietuviðkai,laimingos, kitoms liûdniau, jei be ver-

timo nesusikalba. Bet vilties dar ne-prarandame, kad sugráð tie mûsø vai-kai, neapleis gimtøjø namø. Tik kaiptai valdþiai ákrësti proto, kad suprastø- nepadës vien moèiutës blynai, ne-priviliosi kvepianèiais obuoliais, dar-þovëmis, graþiomis seneliø ir tëvø so-dybomis. O jau virðûniø amþinos rie-tenos it tuðti paþadai, tai apskritai nie-ko gero neþada. Darbo ir normalausuþdarbio jaunam þmogui reikia. Dar-bo, jeigu dar ir randasi, tai su uþmo-kesèiu kaip nesisprendþia, taip nesi-sprendþia reikalai. O svarbiausia, pa-garbos ir pasitikëjimo jaunimu reikia– gal tuomet vyresniøjø iðmintis, ir jøjaunos jëgos bendrai pajudintø vis darstringantá veþimà.

Na, ar nebûsiu pradëjusi filoso-fuoti? Èia vis dëlto, kad prisiþiûriu

televizoriaus, uþsivakaroju ilgiausiai.O reikëtø, kaip jau pradþioje sakiau,lëtinti laikà, taigi ir ramybei, poilsiuijo daugiau skirti. Negali juk visas pa-saulis gyventi ir suktis dvideðimt ke-turias valandas per parà, ir taip sep-tynias dienas per savaitæ! Be poilsio,be ramybës, be atokvëpio toli nevaþiuosi– chaosas galvoje, sieloje ir tavo ap-linkoje kaip mat ima karaliauti. Galtik tà Ðv. Baltramiejaus naktá tai jautikrai nemiegokim, pabudëkim, kaiptoj dainoj, nes mus paliks gandrai. Pa-svajokim po giliu ir þvaigþdëtu rug-pjûèio dangum, o jei spësi sugalvoti no-rà, krintant þvaigþdei, gal ir iðsipildys,kas ten þino.

Linkëdama graþiosvasaros pabaigos,

Jûsø Augustina

Þolinë, gandrai ir þvaigþdës...Sode...Ðá mënesá sodininkams ir ne tik

jiems, bûtina smarkiai susikaupti irsusitelkti: juk reikia skubiai ruoðtistvarkyti naujà derliø, o kai kurie sodoaugalai dar brandina savo vaisius irpraðo mûsø dëmesio. Taigi darbøiðties apstu.

Bet per visus darbus nepamirð-kite pasidomëti orø pranaðais. Ðtai,skaisti saulë per Ðv. Laurynà (rug-pjûèio 10 d.) ar gausus gerviø skrydisþada giedrà rugpjûtá ir visà ðiltà ru-dená. Perkûnija ir daþni ðkvalai ðámënesá taip pat pranaðauja giedrà ru-dená. Rudens orus galima spëti ir Ðv.Baltramiejaus dienà - jei gandrai pir-miau Baltramiejaus iðskrido, o gul-biø skrydis þemas, bus ankstyvas ru-duo ir þiema.

Anksti iðskrendanèios kregþdës,o mënesio pabaigoje – gervës – þadabûsiant ðaltà þiemà, po jos – ðaltàvasarà. Jei rugpjûtá iðskrenda gervës– bus ankstyva þiema.

Jei pradeda dygti kelmuèiai, taiþenklas, kad vasara jau baigiasi. Ojei rugpjûèio vakarà iðgirsite èirð-kiant þiogus, ateinanèiai dienai ga-lite dràsiai planuoti darbus – laukiagraþûs orai.

Mënesio pradþioje dar galimaperakiuoti neprigijusius, liepos më-nesá akiuotus vaismedþius. Jei trûks-ta drëgmës, bûtinai vaismedþius lais-tykite. Dràsiai galima retinti tankiusrudeniniø ir þieminiø veisliø vais-medþiø vainikus, genëti nuderëju-sius kaulavaisinius augalus. Esantamarø kolonijoms, jaunø vaisme-dþiø ûglius pakartotinai purkðkiteturimais insekticidais.

Dabar, kai jau sunoko vasariniøobelø vaisiai, galima pasidomëti irjø paragavus nuspræsti, kuo norë-tumëte paávairinti savo sodo asor-timentà, kokie skoniai labiausiaimëgiami jûsø ðeimos nariø. Daþniau-siai visi turime vienà kità vasarinæobelaitæ. Derlius jø sunoksta panaðiumetu, taèiau skoniai labai skiriasi.

Rugpjûèio viduryje derliaus su-lauksite pasodinæ „Persikinæ“ obe-laitæ. Tai – labai derlinga veislë, o josgraþius, vidutinio stambumo vaisiusgalësite vartoti visà mënesá.Vaisiaisaulës pusëje bus padengti raudonaisdryþeliais, minkðtimas gelsvas, sul-tingas, smulkiai grûdëtas. Ðios veis-lës medeliai pakelia ðaltas þiemas.„Popierinis“ - ankstyvesnë ir taippat labai derlinga veislë. Vaisiusragausite jau liepos pabaigoje, taèiaujie iðbus tik porà savaièiø. Vaisiaisaldþiarûgðèiai, minkðtimas baltosspalvos, stambiai grûdëtas, labai sul-tingas. Ðalèiams maþiau atspari, þydianksti, prameèiuoja.

Kiek anksèiau nei „Popierinis“,sunoks „Geneva Early“ - labaiderlinga veislë, taèiau vaisiai maþiauatsparûs rauplëms. Obuoliai aroma-tingi ir sultingi, padengti gelsva odelesu skaisèiu raudoniu. Minkðtimaskreminis, labai sultingas ir aroma-tingas.

Jei tikrai nuspræsite sodà pa-ávairinti vasarinëmis obelaitëmis,dar pasidomëkite veislëmis „Orlo-vin“, „Konfetnoje“, „Izbranica“,„Melba“ ir kitomis. Pratinkitevaikus ir patys ápraskime lepintisðvieþiais obuoliais kuo daþniau –sveika ir naudinga.

Nepamirðkime, kad ðá mënesámûsø dëmesio dar reikalauja ir vejos– ðienaukime, priþiûrëkime.

Gëlyne...Tvarkykite esanèius gëlynus:

juos ravëkite, purenkite, jei reikia –ir laistykite. Bûtina iðskinti perþydë-jusiø gëliø þiedynus, nuskabyti ir su-naikinti ligotus lapus.

Ne vienam kyla klausimas, arreikia iðskabyti ðoninius jurginø þie-dus. Pradëjæ þydëti dar liepà, jurginaimus lepina iki pat vëlyvo rudens, ikiðalnø. Jø þiedai tikrai bus didesni,jei juos genësime. Iðdygus stiebams,augti krûme paliekami 3 - 5 stiebai.Ðalinami ir ið paþastø augantys ûgliaibei apatiniai lapai. Galima paðalintiir stiebo vidurinëje dalyje atsiradu-sius þiedpumpurius, esanèius anttrumpiausio kotelio. Iki mënesiovidurio dar galima træðti kalio tràðo-mis – þiedai bus ryðkesni ir ilgiauþydës.

Jau kelintus metus ið eilës dëlsausringø ir karðtø vasarø þiedø nesu-laukë nepatyræ rododendrø augin-tojai. Reikëtø prisiminti, kad taipirmiausia vandens trûkumas. Ir jau-ni, ir suaugæ rododendrø krûmeliaiper sausras turi bûti papildomai lais-tomi, geriausiai anksti ryte ar vëlyvàvakarà. Tiks minkðtas tvenkinio arsurinktas lietaus vanduo. Træðiamadu kartus – anksti pavasará ir po þy-dëjimo. Ðiuo metu rododendrø jaunebelepinkime, nes, jei bus ðilta irdrëgna, jie pradës leisti ûglius, kurieiki þiemos ðalèiø jau nespës sumedëtiir apðals.

Sodinkite daugiameèiø gëliø gë-lynus. Anot dizaineriø, jei neþinai,kà daryti su vienu ar kitu sklypokampu, apsodink já daugiametëmisgëlëmis ir niekuomet nesuklysi. Veð-lûs daugiameèiai þeldynai vertinamidizaineriø ir dël biologinës ávairovës.Þiedai, sëklalizdþiai, ávairios ðluo-telës, stiebai paliekami sudþiûti irtampa priebëga ir maistu ðaltuojumetø laiku vabzdþiams, drugeliams,smulkiems gyvûnëliams.

Galvodami apie daugiametá gë-lynà, neásivaizduokite jo, kaip juodosþemës lysvës su augalø grupelëmis,kaip bûna vienmetës, o sodinkimekaip tankiai auginamà þeldynà suávairaus aukðèio augalais. Kai kuriegali pranokti ir þmogaus ûgá. Vieniaugalai paprasèiausiai uþdengs þe-mæ, kiti bus dizaino elementais, darkiti – vertikalus akcentas þeldyne.

Pasidomëkite varpiniais augalais– tai populiarûs ðiuolaikinio þeldynoelementai. Jø ávairovë labai didelë,o ásipynæ á gëlynus siauralapiai ir pu-rios ðluotelës sujungia atskirus auga-lus, jø grupes á natûralià visumà. Ne-lieka vietos nei piktþolëms ásiterpti.

Pamilkite viksvas. Ðtai viksva„The beatles“ puikiai tiks net ðlai-tams ar kitoms ekstremalioms vie-toms apþeldinti. Jos tankëja ir suku-ria nuostabiai graþø kilimà. Pavësyjetiks viksva „Evergold“. Jos gelsvisiauri lapeliai pagyvins pavësinguskampelius. Kitø augalø ðeðëlyje, otaip pat ir saulëje puikiai augs ir ne-reikli kalninë viksva (Carex mon-tana).

Pats laikas dabar stebëti savogëlynus bei þeldynus ir nuspræsti –kà norite keisti, kur trûksta vieno arkito augalo.

Darþe...Nors jau ir dþiaugiamës naujuoju

derliumi, dar ne vienas darþo auga-

Nesiraukykite þiûrëdami á kiek peraugusius ar kreivaiuþsiraièius lysvëje agurkus. Sumaniai juos paruoðæ, soèiai,skaniai ir sveikai pamaitinsite visà ðeimynà.

Soti agurkø diena

Soèios agurkøsalotos

Agurkus (nuluptus arba ne, kaippatinka) smulkiai supjaustome,beriame paskrudintø anakardþiørieðutø, uþpilame saikingai sezamoaliejaus, sumaiðyto su þiupsneliumaltos aðtrios paprikos, uþberiameProvanso þoleliø, pasûdome ir, jeimëgstame, dar pagardiname grûstuèesnaku.

Patariame paruoðti kuo didesnáindà, nes su gardþia duonyte salotoskaip mat iðtirps.

Ðalta agurkø sriubasu mëtomis

Kelis maþesnius ar vienà dideláagurkà perpjaukite á kelias dalis irkartu su smulkintomis mëtomis beikrapais (po ðaukðtelá) sutrinkite ikivientisos masës elektriniu trintuvu.Supilkite dvi stiklines natûralausjogurto, ðaukðtà aliejaus ir geraiviskà suplakite. Sriubà pagardinkitedruska, pipirais, papuoðkite keliaisagurko grieþinëliais, mëtø lapeliais.

Ði ðalta ir gaivi sriuba patiekiamasu karðtomis bulvëmis ar skrudintaduona.

Tirðta agurkøir duonos sriubaNulupkite 2 agurkus ir supjaus-

tykite nedideliais gabalëliais. 1 þaliàpaprikà perpjaukite pusiau, ið-krapðtykite sëklas, supjaustykite ga-balëliais. Paimkite kelias riekelesbaltos pastovëjusios duonos, nu-

pjaukite pluteles, o minkðtimà uþ-pilkite trupuèiu ðalto virinto van-dens ir palikite pastovëti. Iðmirku-sià duonà kiek nuspauskite ir dë-kite á trintuvà kartu su pjaustytaisagurkais, paprika, dar áberkite smul-kintø petraþoliø, skiltelæ èesnako irtrinkite. Á masæ ápilkite 2 ðaukðtusaliejaus, pusæ stiklinës ðalto virintovandens, áberkite druskos, pipirø,viskà gerai iðmaiðykite. Sriubà pa-tiekite atðaldytà.

Na, o desertui, kaip jau áprasta,agurkai su medum!

Improvizuokite, skanaukite,dëkite naujø ingridientø pagal savoskoná.

Skanaus!

2019 m. rugpjûèio 7 d. Nr. 59 (10214) 4 p.

Liepos 9 ir 22 d. vyko Prienø r.savivaldybës eismo saugumo ko-misijos posëdþiai, kuriuose nagrinëtigyventojø ir seniûnø praðymai.

Liepos mën. sudaryta Keliøprieþiûros programos lëðø paskirs-tymo komisija ir patvirtintas josreglamentas.

Liepos 4 d. Savivaldybës atstovaidalyvavo projekto partneriø paieðkossusitikime Suvalkuose (Lenkija). Su-sitikimo metu aptartos partnerystësgalimybës, teikiant projekto paraiðkàpagal INTERREG V-A Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo progra-mos pirmàjá prioritetà „Aplinkos ið-laikymas ir apsauga ir iðtekliø nau-dojimo veiksmingumo skatinimas“.

Liepos 5–7 dienomis Prienø r.savivaldybës delegacija dalyvavoSavivaldybës partnerës LatvijojeTalsø savivaldybës ðventiniuose ren-giniuose, kuriø metu Savivaldybësatstovai turëjo galimybæ dalyvautidiskusijoje su latviais, gruzinais, da-nais, turkais ir estais apie bendradar-biavimà su vietos verslininkais, gy-ventojø átraukimà á sprendimø prië-mimà, miestø atnaujinimo svarbà.

Liepos mën. pasiraðytos sutar-tys su rangovais dël bûstø pritaiky-mo neágaliesiems. Ðiais metais pla-nuojama pritaikyti 11 bûstø.

Liepos mën. pasiraðytos rangossutartys 5 objektams dël keliø kapi-talinio remonto (Vingio g., Birðtonog., Vytenio g. 16 aikðtelë, Ðviesos irAteities g. Prienuose; Birutës g. 7).Taip pat paruoðtos pasiraðyti rangossutartys dël sodø bendrijø keliø kapi-talinio remonto: Sodþiaus g., Rûtøg., Ropiø g., Kalnø Sodo g., Prien-laukio g. Prienuose.

Liepos mën. vyko Jiezno, Prienø„Þiburio“, Stakliðkiø ir VeiveriøTomo Þilinsko gimnazijø abiturien-tø atestatø áteikimo ðventës. Ðiaismetais brandos egzaminus laikë 158mokiniai.

Liepos 13 d. Prienø ir Birðtonoapylinkëse vyko tradicinis pësèiøjøþygis Nemuno kilpomis. Renginiopartnerë – Prienø r. savivaldybë, kurisuteikë organizatoriams ne tik finan-sinæ, bet ir kitokià paramà. Jau ket-virtà kartà vykusiame þygyje daly-vavo daugiau nei 3,5 tûkst. þmoniøið ávairiø Lietuvos miestø.

Liepos 16 d. vyko seniûnø pasi-tarimas, kuriame buvo aptarti atlie-kø tvarkymo, Sosnovskio barðèiø,socialiniø bûstø prieþiûros, vienkar-tiniø paðalpø skyrimo, vieðøjø pir-kimø organizavimo, keliø prieþiû-ros, prekybos vasaros ðvenèiø metuklausimai.

Liepos 19–21 dienomis vykoBalbieriðkio seniûnijos vasaros ðven-të „Prie Ringio ir Perðëkës“, skirtaVietovardþiø metams.

Liepos 19 d. vyko naujosios Prie-nø r. savivaldybës Jaunimo reikaløtarybos posëdis, kuriame pirminin-ku iðrinktas Mindaugas Rukas, Prie-nø rajono savivaldybës tarybos narys,o pirmininko pavaduotoju – Kris-tijonas Raibuþis, Prienø „Þiburio“gimnazijos mokinys, asociacijos „Mil-þinø lizdas“ jaunimo tinklo narys.

Liepos 27–28 dienomis vykoVeiveriø kraðto vasaros ðventë, skirtaVietovardþiø metams ir Veiveriø275-osioms metinëms.

Liepos 27 d. vyko visuotinis Prie-nø rajono vietos veiklos grupës (VVG)nariø ataskaitinis – rinkiminis su-sirinkimas. VVG pirmininke per-rinkta Virginija Þliobienë.

Socialinës apsaugos ir darboministerija tenkino Prienø r. savi-valdybës administracijos praðymàskirti papildomà 64 634,00 Eur fi-nansavimà asmeninio asistento pa-slaugoms organizuoti ir teikti. Minis-terija projektà remia visa apimtimi.

Prienø rajonosavivaldybës informacija

Svarbesni 2019 metøliepos mënesio darbai

Kaip manote, ar Prienuose vai-kø þaidimo aikðtelës yra aktyviainaudojamos?

Rûta: „Manau, jog aikðtelës yranaudojamos pakankamai. Dþiugu,kad Prienuose yra vietø paþaisti vai-kams, praleisti laisvà laikà, susitiktisu draugais.“

Lina: „Kiek tik praeinu, retai ma-tau þmones. Kartais vaikai pasisupa.Gal vasarom ir bûna daugiau, betdaþniausiai tuðèia...“

Karolis: „Manau, jog pakanka-mai aktyviai. Visada, kai bûna gerasoras, su draugais renkamës Paprie-nëje paþaisti tinklinio. Aikðtelës tvar-kingos, daug vietos, todël yra lanko-mos.“

Julija: „Mano ásitikinimu, yranaudojamos nepakankamai. Pati ilgàlaikà gyvendama Prienuose, tik ne-seniai suþinojau, jog netoli Bagrënoyra aikðtelë su treniruokliais, todëlmiesto gyventojus reikëtø supaþin-dinti su tuo, kà mes turime, nes, ma-nau, tikrai ne viena tokia neþinantibuvau.“

Ar mieste pakankamai sveika-tingumui, sportui ir aktyviam lais-valaikiui skirtø vietø? Gal jø rei-këtø daugiau? Ar yra kà tobulinti?

Rûta: „Ko gero, tokiø aikðteliøreikëtø daugiau. Ne visose miesto

vietose yra vaikø þaidimø aikðteliø.Pavyzdþiui, vaikams, kurie gyvenasoduose ar Dvariuke, reikëtø ne-maþai eiti iki artimiausiø aikðteliø,todël jie ne visuomet turi galimybæpaþaisti bei susitikti su draugais.“

Lina: „Vietø yra, taèiau jos nepa-kankamai panaudojamos. Taip patgalëtø bûti árengta kamerø, kad nakti-mis atëjæ vandalai neniokotø Prienømiesto turto.“

Karolis: „Tokiam nedideliammiestui, kaip Prienai, tokiø vietø yrauþtektinai. Visos jos tvarkingos irnaudojamos.“

Julija: „Mano manymu, daugiautreniruokliø reikëtø árengti paèiamemieste, nes tai labai graþi iniciatyva,skatinanti sveikà gyvensenà. Vai-kams, manau, yra uþtektinai.“

Kaip daþnai laikotës ðiosevietose?

Rûta: „Kadangi turiu 6-metæ, áaikðtelæ ateiname pakankamaidaþnai. Jei oras saulëtas, vakarai ðilti,stengiamës pabûti bent porà valan-dëliø gryname ore.“

Lina: „Asmeniðkai að nesilan-kau. Vaikai uþaugæ, studijuoja, todëlmums tai nëra aktualu.“

Karolis: „Jei tik ðiltas vasarosvakaras, draugø kompanija neuþsië-musi, visuomet stengiamës iðeiti á

laukà, paþaisti tinkliná ar tiesiog pa-sibûti gamtoje.“

Julija: „Pati nesilankau, bet vai-kai tikrai nueina pasisupti ar tiesiogpabûti lauke.“

Kokia veikla aikðtelëse papras-tai uþsiimate?

Rûta: „Dukrytë labai mëgsta sû-pynes, todël daugiausia laiko pra-leidþiame èia.“

Lina: „Kaip jau minëjau, jokiaveikla èia neuþsiimu.“

Karolis: „Mes þaidþiame tinkliná.“Julija: „Ðiuo metu labai mëgstu

nuvaþiuoti iki Bagrëno aikðtelës, tenpasportuoti. Ten taip pat yra nuo-stabi paukðèiø stebëjimo vieta.“

Kaip manote, ar tokios vieðosvietos suburia bendruomenæ? Gal-bût Jûs (Jûsø vaikas) susirandanaujø draugø?

Rûta: „Jei vaikø bûna daugiau,mergaitës visuomet randa bendràkalbà. Taip pat pasikalbame su kito-

Ar Prienø þaidimø aikðtelës patrauklios lankytojams?Prienuose ir miesto prieigose árengta ne viena þaidimø aikðtelë,

kurioje galima rasti sûpyniø, laipyniø bei kitø vaikus traukianèiø uþsië-mimø, taip pat yra treniruokliø, kurie skatina prienieèius ir miestosveèius sveikai gyventi, rinkti aktyvø laisvo laiko praleidimo bûdà.Nereikëtø pamirðti ir tinklinio aikðteliø, kuriose karðtus vasaros va-karus prie Nemuno naudingai leidþia jaunimas. Smagu, jog ðios aikð-telës visais metø laikais yra naudojamos ir nelieka apleistos. Savonuomonæ apie jø poreiká, naudà bei populiariausias veiklas, kuriomisyra uþsiimama, iðsakë pakalbinti prienieèiai.

mis mamomis. Kartais maþoji norieiti tik todël, jog praeità dienà susi-tarë paþaisti su mergaitëmis, su ku-riomis susipaþino. Todël manau, kadþaidimø aikðtelës ir vaikams, irmamytëms yra susibûrimo vieta.“

Lina: „Pamenu, kai sûnus buvomaþas, susirado draugà þaisdamaskieme, su juo lig ðiol yra neiðskiriami.Todël, manau, tokios draugystësuþsimezga ir þaidimø aikðtelëse, kurvaikai vasaromis susitinka.“

Karolis: „Manau, tikrai suburia.Visuomet einame su draugais, kar-tais prisijungiame ir sudarome ko-mandas su kitomis atëjusiomis gru-pelëmis, pabendraujame, pasijuo-kiame ir tiesiog smagiai praleidþia-me laikà.“

Julija: „Kiekvienas ten ateina susavo draugais. Kiek þinau, bent manovaikai naujø draugø aikðtelëje ne-susirado.“

Gerda Minajevaitë

Vaikø þaidimø ir treniruokliø aikðtelë ties Bagrënu.

þaizdos. Ávairiø ðaliø duomenimis,pavojingiausi vaikø þaidimo aikðte-liø árenginiai yra sûpuoklës, èiuo-þyklos, laipynës, kopëèios, karstynës.Saugumà þaidimø erdvëse lemia: tei-singas þaidimø árenginiø árengimas,iðdëstymas ir átvirtinimas; ávertintoskritimo ir apsaugos zonos, tinkamaiárengti atitvarai ir porankiai; tin-kamos dangos parinkimas atsiþvel-giant á kritimo ir apsaugos zonas beireikalingà smûgio absorbcijà; áran-gos ir smûgá silpninanèios dangos su-montavimas pagal gamintojoinstrukcijas. Tam, kad vaikø þaidimoaikðtelëse bûtø saugu, savininkas areksploatuotojas privalo uþtikrintitinkamà aikðtelës ir jose esanèiosárangos kontrolæ, kas yra regla-mentuojama pateiktoje higienosnormoje.

Þaidimo aikðtelëse atliekamosðios kontrolës rûðys. Áprastinë ap-þiûrimoji kontrolë atliekama 1 kartàper savaitæ, kurios metu ávertintarizika, kylanti dël árangos naudoji-mo, vandalizmo (ar nëra sulûþusiødetaliø, ar jø netrûksta, kiti akivaiz-dûs pavojai). Eksploatacinë kont-rolë atliekama ne reèiau kaip 1 kartàper 3 mënesius, jei árangos gamin-tojas instrukcijoje nenurodë kitaip,kurios metu ávertinamas árangosveikimas ir stabilumas, susidëvë-jimas (ypaè judanèiø detaliø), konst-rukcinis vientisumas. Ðiuos patik-rinimus tiesiogiai vykdo savininkasarba eksploatuotojas. Nustatyti de-fektai, galintys kelti grësmæ saugai,privalo bûti nedelsiant paðalinti, ne-sant tokios galimybës, bûtina uþtik-rinti, kad áranga nebûtø naudojama.Ðie kontrolës darbai privalo bûti re-gistruoti remonto darbø þurnale, nu-rodant datà, darbus vykdþiusio as-mens vardà ir pavardæ, paraðà. Pa-

grindinæ metinæ kontrolæ vykdopagal Lietuvos standartà akredituotaástaiga. Ði kontrolë atliekama ne-reèiau kaip 1 kartà per 12 mënesiø.Jos metu ávertinama árangos, dangosatitiktis Lietuvos standartø reika-lavimams, áskaitant meteorologiniøveiksniø poveiká, supuvimà ar koro-zijà, árangos saugos lygio pasikeitimàdël atlikto remonto, pridëtø, pakeis-tø sudedamøjø daliø. Atlikus pa-tikrinimà, pateikiama kontrolës ata-skaita arba iðduodamas kontrolëssertifikatas.

Vadovaujantis Lietuvos Res-publikos sveikatos apsaugos mi-nistro 2016 m. rugsëjo 26 d. ásakymuNr. V-1106, Nacionalinio visuo-menës sveikatos centro prie Svei-katos apsaugos ministerijos struk-tûriniai padaliniai pagal asmenøpraðymus, praneðimus, skundusvykdo valstybinæ visuomenës svei-katos saugos kontrolæ vaikø þaidimoaikðtelëse ir patalpose pagal Lie-tuvos higienos normà HN 131:2015„Vaikø þaidimo aikðtelës ir patalpos.Bendrieji sveikatos saugos reika-lavimai“. Prienø skyrius tokiø pra-neðimø yra gavæs du, ið kuriø vienaspasitvirtino. Trûkumai buvo pa-ðalinti.

Konsultacinæ pagalbà dël vaikøþaidimo aikðteliø árengimo ir prie-þiûros Prienø rajono ir Birðtono sa-vivaldybëse galima gauti adresu:Prienai, J.Brundzos g., 12A, Na-cionalinio visuomenës sveikatoscentro prie SAM Kauno departa-mento Prienø skyriuje, tel. (8 319)51162; el. p. [email protected]

Almiras SkiauterisNVSC Kauno departamento

Prienø skyriaus vedëjas

...turëtø bûti ne tik smagu, bet ir sauguIr Prienø rajono, ir Birðtono savivaldybëse árengiama naujø ávai-

raus tipo vaikø þaidimo aikðteliø. Turbût visi pripaþástame, kad vaikøþaidimo aikðtelëse vaikams turëtø bûti ne tik smagu, bet ir saugu.

Vaikø þaidimo aikðteliø bend-ruosius saugos reikalavimus regla-mentuoja Lietuvos higienos normaHN 131:2015 „Vaikø þaidimo aikð-telës ir patalpos. Bendrieji sveikatossaugos reikalavimai“. Ðie reikalavi-mai yra privalomi ir naudojamoms,ir naujai árengiamoms þaidimo aikð-telëms vieðose vietose – aikðtëse, par-kuose, skveruose, paplûdimiuose,daugiabuèiø namø kiemuose, pre-kybos, vieðojo maitinimo, apgyven-dinimo ástaigose ar jø teritorijose beipastatuose ar patalpose, kuriuose as-menys gali laisvai lankytis. Ðios hi-gienos normos reikalavimai pri-valomi asmenims, projektuojan-tiems, statantiems, rekonstruojan-tiems, remontuojantiems, árengian-tiems þaidimø aikðteles ir patalpas,atliekantiems jø pagrindinæ metinækontrolæ, þaidimø aikðteliø ir patalpøsavininkams, eksploatuotojams,

pagal kompetencijà kontroliuojan-èioms institucijoms.

Lietuva yra viena ið valstybiøEuropoje, priëmusiø EN 1176 stan-dartø serijà. Standarte yra atsiþvel-giama á tai, kad bûtina apsaugotivaikus nuo potencialiai suluoði-nanèiø ar mirtinø traumø bei nuogalimø traumø dël vaikø neatsargauselgesio. Europos vaikø saugos spe-cialistai yra ásitikinæ, kad vaiko ne-galima kaltinti uþ tai, kad jis susi-þalojo – atsakomybæ privalo prisiim-ti suaugusieji, kurie jo nepriþiûrëjo,nepasirûpino þaidimo árangos iraplinkos saugumu.

Pagrindiniai þaidimø aikðtelësegalimi kylantys pavojai: galvos arkaklo ástrigimas, kûno ar galûniøástrigimas, suspaudimas, plaukø ástri-gimas, kritimas, susidûrimai. Dël togalimos traumos – kaulø lûþiai, su-muðimai, nubrozdinimai, plëðtinës

2019 m. rugpjûèio 7 d.5 p. Nr. 59 (10214)

„Neliks duonos sudruska – liks Tëvynë“

Projektà remia

Valstijoje). Studijavau sociologijà ir„Russian studies“ (rusø kalba, lite-ratûra, kinas, politika, istorija). Nuodarþelio iki dvyliktos klasës lankiaukatalikiðkas mokyklas. Aðtuntojeklasëje pradëjau þaisti tinkliná ir þai-dþiau universiteto komandoje.Gimnazijoje ir universitete savano-riavau ávairiose vietose: keturis kar-tus (2014 – 2017 m.) vaþiavau á Ap-palachia kalnus (Amerikoje), kur at-statinëjom namus, 2015 m. atlikaupanaðø darbà El Salvadore, o 2019m. – Tijuana, Meksikoje.

- Minëjai, jog dalyvauji lietu-viðkose veiklose, kokios tai veiklos?

- Prieð darþelá lankiau lietuviðkà„Montessori“ mokyklà, vëliau (nuodarþelio iki deðimtos klasës) lankiaulituanistinæ ðeðtadieninæ mokyklà,kurioje mokiausi Lietuvos istorijos,geografijos, literatûros, gramatikos,ir kultûros. Sekmadieniais ryte eida-vome á lietuviðkas miðias, o vakare –á tautiniø ðokiø repeticijas, kuriaslankiau nuo pirmos klasës. Lietuvið-koje parapijoje buvau pakrikðtyta irsutvirtinta. Taip pat dalyvavau lietu-viðko choro veikloje, þaidþiau lietu-viø krepðinio klubo komandoje„Lituanica“. Mano ðeima nuo senoaktyviai dalyvauja Ðiaurës Amerikosateitininkø veikloje – tai apima irmûsø brangià vasaros stovyklà „Dai-nava“. Buvau moksleiviø ateitininkøpirmininkë, neseniai perëmiau irðias pareigas studentø ateitininkøorganizacijoje. Ðià vasarà pirmàkartà gyvenime praleidau mûsølietuviø ðeimø stovyklà, kuriojenuolat stovyklaudavau. Nuopenkiolikos metø vadovauju„Dainavos“ stovyklai, o prieð dvejusmetus perëmiau programos vedëjospareigas. Nuo 2008 m. dalyvaujukiekvienoje Ðiaurës Amerikos dainøar ðokiø ðventëje.

- Ar Amerikoje turi daug bendra-minèiø, su kuriais puoselëjate lie-tuvybæ? Ar gausios lietuviø bend-ruomenës?

- Patys artimiausi ir svarbiausibendraminèiai, su kuriais puoselëjulietuvybæ, tai – mano ðeima. Juk bû-tent ið tëvø ir seneliø man buvo per-duota meilë Lietuvai. Viena ið manogeriausiø draugiø taip pat yra treèioskartos Amerikos lietuvë. Uþaugomekaimynystëje, kartu dalyvaujame lie-tuviø bendruomenëje, visuomet kar-tu vaþiuodavome ið vienos repetici-jos á kità, kartu viskà darëm, kartuiðmokome mylëti Lietuvà.

Amerikos lietuviø bendruo-menëse daugiausiai bendraujame sulietuviais, kuriø emigracijos istorijayra tokia pat, kaip ir mûsø. Pavyz-dþiui, mano visi artimiausi draugailietuviai yra tie, kuriø seneliai taippat buvo karo pabëgëliai. Lietuviai,kurie á Amerikà atvyko po AntrojoPasaulinio karo, ir jø palikuonysskiriasi nuo tø lietuviø, kurie áAmerikà atvaþiavo po Lietuvos

Nepriklausomybës atkûrimo. Norsturime bendrø veiklø ir esame drau-giðki vieni kitiems, taèiau tai, kaip mesbendraujame, ir mûsø vertybës tru-putá skiriasi.

- Gimei ir uþaugai Amerikoje,kodël tau tokia svarbi lietuvybë?Juk neretai net ir Lietuvoje uþaugæjaunuoliai, iðvaþiavæ svetur, pa-mirðta savo ðaknis.

- Kaip minëjau, nuo pat maþenstëvai ir seneliai sakydavo, kad esamelietuviai, ir tai yra brangi dovana, ku-rià turime iðlaikyti, puoselëti kalbàir tradicijas. Neþinojau kito gyve-nimo. Kaip ir kiti Amerikos lietuviai,taip ir að, ëjau á lietuviðkà mokyklà,dainavau lietuviðkas dainas stovyk-lose, per ðv. Kûèias nevalgydavaumësos ir t.t. Nors vengiau silkës irkartais bûdavo sunku anksti keltisðeðtadieniais, visa mûsø lietuviðkaveikla man labai labai patiko. Tu-rëjome bendrà istorijà, ir visi buvo-me tokie artimi. Ta bendra seneliøistorija ir perduotos lietuviðkos ver-tybës mus suvienijo – kaip galimatuo nesididþiuoti?

- Ar daþnai gráþti á Lietuvà? Arnetrûksta veiklos, gráþus ið Ame-rikos, kuri neretai vadinama gali-mybiø ðalimi?

- Man labai miela, kad visi manæsklausia to, kada gráðiu á Lietuvà, o ne– kada skrisiu, keliausiu ar aplanky-siu, juk esu buvusi Lietuvoje tik triskartus. Kaip ir sakiau, pirmà kartàatvykau á Lietuvà 2015 m. su organi-zacija „Vaiko vartai á mokslà“, vë-liau, 2018 m., dalyvavau Dainø ðven-tëje. Bûnant Lietuvoje, daugiausialaiko praleidþiu Vilniuje: turiu èiagiminiø, su kuriais iðlaikëme stiprøryðá, ir dar nemaþai draugø. Esu bu-vusi ir kituose Lietuvos miestuose.Norëèiau ir dar daugiau Lietuvos pa-matyti...

- Ðiemet dalyvavai ekspedicijoje„Misija Sibiras“, kas paskatinoimtis ðio iððûkio? Kokie áspûdþiai?

- Pirmà kartà apie „Misija Sibi-ras“ suþinojau prieð porà metø. Klau-siau savo draugës ið Lietuvos, kokiatai misija. Kai man pasakë, kad popirmosios atrankos vyksta bando-masis þygis, að svarsèiau, kad nëranë menkiausios galimybës patekti ákomandà, nors man pati ekspedicijaatrodë labai patraukli ir maniau, kadlabai tikèiau tokioje programoje.Ðiais metais, kai ekspedicijos orga-nizatoriai paskelbë, jog prasidedaatranka á 2019 m. komandà, að pervienà savaitæ sulaukiau þinuèiø iðdraugø ir paþástamø, kad turëèiaupateikti praðymà. Po pokalbio su„Misija Sibiras“ vadovais, per savogimtadiená, suþinojau, kad patekau áðiø metø komandà.

Neþinojau, ko prieð ekspedicijàtikëtis. Þinojau, kad fiziðkai bus sun-ku, bet emociðkai nebuvo kaip pasi-ruoðti. Net ir prieð skrendant á Lie-tuvà, baiminausi, kaip mane priimskiti komandos nariai. Buvau vie-nintelë dalyvë ne ið Lietuvos, vienin-

telë negimusi Lietuvoje, buvau vienaið jauniausiø komandoje ir dar labaiiðgyvenau dël lietuviø kalbos. Po pir-mo susitikimo su komanda man pa-sidarë aiðku, kad be reikalo jaudinau-si. Apskritai, labai patiko. Patys svar-biausi árodymai, kad ekspedicija bu-vo prasminga ir sëkminga – tai nuo-vargis ir aðaros, kurios pasirodë eks-pedicijai pasibaigus. Man ði ekspe-dicija yra iðskirtinë, palyginti sumano kitomis savanoriavimo kelio-nëmis. Ji apima ne tik norà darytigerà darbà, bet ir tautiðkumà, pilie-tiðkumà, pasiryþimà iðsaugoti savoðalies istorijà.

- Kaip manai, kà duoda tokieprojektai, kaip „Misija Sibiras“?

- Tokie projektai þmogui suteikiagalimybæ gyvai prisiliesti prie savoðeimos ir ðalies istorijos. Po to, kaipastatëm antrà koplystulpá netoli tosvietos, kur vienu metu stovëjo lageris,mes sugiedojom Lietuvos himnà.Apsikabinus, stovint prieðais mûsøpaèiø pastatytà koplytstulpá, pajutauneávardijamà jausmà... Didþiuojuosi,kad að, treèios kartos Amerikos lie-tuvë, buvau Kazachstane, ten, kurliko dalis Lietuvos istorijos.... Nuos-tabu - kaip ta Lietuvëlë sugeba suvie-nyti ir paveikti savo vaikus, net irtuos, kurie dël vienos ar kitos prie-þasties gyvena svetur.

- Ar kiti Jûsø ðeimos nariai pa-laiko tai, kà darote? Ar turite kokiønors ðeimos lietuviðkø tradicijø?

- Taip, ðeima palaiko mano veik-là. Ypaè tëvai ir moèiutë, juk jie tiekpastangø ádëjo, kad jø vaikai uþaugtøsàmoningais lietuviais. Ðeimoje tu-rime ávairiø tradicijø: ir lietuviðkø,ir amerikietiðkø, ir katalikiðkø.

- Ar rekomenduotum aplankytiLietuvà savo draugams, kurie nëralietuviai?

- Bûtinai rekomenduoèiau ap-lankyti Lietuvà, bet su sàlyga, kad aðpati jà aprodysiu. Norëèiau, kad jiematytø ðià ðalá mano akimis (ðyp-sosi).

- Ko palinkëtumëte lietuviams,iðvykusiems gyventi svetur?

- Iðlaikyti lietuviø kalbà, tradi-cijas ir surasti bûdà, kaip palaikytigyvà ryðá su Lietuva.

- Aèiû uþ nuoðirdø pokalbá.

Rimantë JanèauskaitëNuotraukos ið asmeninio Marijos Èyvaitës archyvo

Pati brangiausia man tëvøsuteikta dovana - lietuvybë

„Iðvaþiuoti ið Lietuvos po trijø ten puikiai praleistø savaièiø man buvonepaprastai sunku. Visà skrydá ið Vilniaus á Helsinká akys buvo pilnos aðarø...Lëktuve pradëjau lyginti savo emocinæ bûklæ su savo seneliø, kai jiems reikëjo iððios ðalies iðvaþiuoti prieð 70 metø. Ir jei man taip sunku buvo dabar, po tokiøatostogø, negaliu ásivaizduoti, kaip sunku tai padaryti buvo seneliams karo metu.Jie net neþinojo, ar ið viso gráð.

Nors seneliai paliko Lietuvà, Lietuva jø nepaliko. Esu be galo dëkinga, kad jietaip iðlaikë ir perdavë ðios ðalies kultûrà, tradicijas, kalbà ir meilæ Lietuvai manotëvams, jog jie – gimæ ir augæ Amerikoje – perduotø man tà patá. O jie, prisiëmæ ðiàatsakomybæ, tai padarë taip puikiai, jog að, treèios kartos Amerikos lietuvë, po tiekmetø galiu nukeliauti á Lietuvëlæ (kurioje jauèiuosi kaip namuose), dalyvauti Lietuvosðimtmeèio Dainø ðventëje, ir kartu su 30,000 (+?) lietuviø Vingio parke sugiedotitautiðkà giesmæ, visiðkai suprasdama ir pajusdama kiekvienà himno þodá.

Bet, kol esu Amerikoje, þinau, kad yra nelengva iðlaikyti lietuvybæ, bûnant taiptoli nuo jos. Negaliu dalyvauti jos kasdienybëje, taèiau nei viena diena manogyvenime nepraeina be lietuviø kalbos ir turbût niekada nenustosiu gailëtis, kadnesu „tikra“ ar „pilnavertë“ lietuvaitë dël to, jog gimiau JAV, o ne ten.

Vis ieðkau pusiausvyros tarp „dviejø gyvenimø“ – mano realaus, ame-rikietiðkojo, ir mûsø sukurto bei sàmoningai iðlaikyto lietuviðkojo gyvenimoAmerikoje. Bet todël man Lietuvos iðsaugota kultûra yra tokia svarbi. Ji gyvenamano ðirdyje, ir að, su parama ið mûsø nuostabios lietuviø bendruomenës beimano ðeimos dëka, noriu ir galiu jà iðlaikyti. O ypaè dabar, kai að esu buvusLietuvoje ne vienà kartà, labai vertinu tai, jog galiu patirti tà vietà ir jos istorijà, iðkurios kilo visa, kas man buvo perduota, ir kà laikau taip arti ðirdies.

Mieli Lietuvos draugai ir giminës, sunku rasti tinkamus padëkos þodþius dëljûsø svetingumo. Tikiuosi greit pas jus sugráþti, taèiau gal jau ilgesniam laikui…

Esu dëkinga ir kitiems iðeivijos lietuviams, jog galëjau su jumis kartu ðvæsti tà ðalá.O mano Tëveliams ir ðeimai – aèiû, kad nepasidavëte, kai uþsispyrusi penkeriø

metø Marytë nutarë, jog jinai nebekalbës lietuviðkai, ir kad nuo pat pirmø dienøparodëte man puikø pavyzdá, kaip reikia auklëti lietuviðkà ðeimà iðeivijoje... Aèiûuþ Lietuvà, kurià perdavëte man.“

Amerikos lietuvë Marija Èyvaitë: „Bendra seneliø istorija ir perduotoslietuviðkos vertybës mus suvienijo – kaip galima tuo nesididþiuoti?“

(Atkelta ið 1 p.)

Ið Marijos prisiminimø apie Lietuvà (2018 m.)

Prieð iðvykstant á „Misija Sibiras“ ekspedicijà. Savanorystës Meksikoje metu.

Tradicinëje sendraugiø (ðeimos) stovykloje „Dainava“.

Marija kartu su gimnazijos tinklinio komandos draugëmis Amerikoje.

2019 m. rugpjûèio 7 d. Nr. 59 (10214) 6 p.

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!

Pirmasis turgus po rugpjûèio rytmeèio dangumbuvo daug gyvesnis, nei prieð tai vykusieji. Didelisdarþoviø pasirinkimas, rudeninës gëlës, ápintos ágëliø puokðtes, ar vieniðiai jurginai, pamerktivazose, naujo derliaus grûdø atveþæ ûkininkai, o irkai kuriø þmoniø nuotaikos pranaðavo, kad gamtagreitai rëdysis rudeniniu rûbu. Labai anksti á turgøið vaizdingo rajono kampelio atvykæ pirkëjai sakë:„Apie ketvirtà valandà vaþiuodami, stebëjomës,kokia vësi naktis, nusidriekæ laukuose rûkai – savaipgraþus þvaigþdëkrièio mënuo. Gamtoje, kaip irþmogaus gyvenime, svarbu pastebëti groþá ir juodþiaugtis. Juk viskas – tik mirksnis“.

Paðnekovai patikino, kad namuose laukia daug darbø,todël ðáryt tokie ankstyvi. Jie buvo pirkæ maþyèiø anèiukø,þàsyèiø ir rinkosi jaunikliø triuðiukø po penkis eurus.Ûkiniø gyvûnø turgavietëje triuðiø buvo ir vyresniø, betjie gerokai ir brangesni – vienas kainavo iki 30 eurø.Mësiniø viðèiukø po eurà pirkusi moteris sakë, kad na-muose juos ðers savais paðarais, be chemijos, todël, kaiuþaugs, bus skirti anûkëliø maistui. Ðilkiniø veislës jau-nikliai kainavo po 7 eurus, vyresni ávairiø veisliø – ko-chankinø, bramø – paukðèiai kainavo po 10 eurø uþvienà, po 20 – 30 eurø uþ gaidá ir viðtà. Graþiø veisliniøpaukðèiø atveþæ jø augintojai ið Birðtono savivaldybësþadëjo pridëti labai graþø kaèiukà tiems, kurie ásigys tà„tradicinæ ðeimynà“. Kitas birðtoniðkis pirkëjas pirkobalandþiø, tik neiðdavë kainos, o jie taikiai burkavo ðei-mininko rankose, kuris patarë, kaip namuose juos pri-þiûrëti, kad atgal neparskristø.

Kiti pirkëjai rinkosi ávairiø darþoviø, uogø. Eilutëpirkëjø visad nusidriekia prie malonios dzûkës, kuri ne-slepia, kad prekiauja lenkiðkomis slyvomis ar braðkëmis,siûlo paragauti ir klausia: „Kuo gi tas augintojas lenkasnuo lietuvio skiriasi?“ Slyvø ji turëjo ávairiø veisliø. Vienipirko paskanauti po kelias, kiti didesná kieká rinkosi –kompotui ar uogienei virti. Kilogramas vyðniø kainavo2,50 euro, slyvø – 0,99 – 1,50 euro, avieèiø indelis – 2eurus, braðkiø kilogramas – 4 eurus, lietuviðkø ðilauogiøkilogramas kainavo 4,50 euro.

Pomidorø buvo galima rinktis ávairiø formø irdydþiø, o kilogramas jø kainavo 1,40 – 1,60 euro, pap-rikø kilogramas – 1,50 euro, þieminio èesnako galvutë –0,50 euro, svogûnø kilogramas – 0,99 euro, morkø – 1 –1,30 euro. Þmonës pirko ir raugintø agurkëliø, kuriøkilogramas kainavo 1,50 euro. Greitai buvo iðpirkti svo-gûnø laiðkai. Ryðeliai krapø, petraþoliø, ávairiø priesko-niø kainavo po 0,50 euro. Obuoliø kilogramà siûlë uþ0,50 euro, tik jø ðiais metais nëra didesnio pasirinkimo.

Bitininkai pusës litro medaus stiklainá pardavë uþ3,50 - 4,50 euro, kilogramà – uþ 6 -7 eurus. Tà patá ðeð-tadiená Gelgaudiðkyje á 43 -àjà Lietuvos bitininkø ðventæ- Medaus festivalá – rinkosi Bitininkø sàjungos nariai,kiti bitininkai, bièiuliai, sveèiai. Ðventëje buvo pristatytasir medaus kelias – nuo bièiø gyvenimo drevëse iki tometo, kai jos persikëlë á þmogaus sukonstruotus avilius.Vyko medaus sukimo bei pilstymo varþybos. Telefonupakalbinti Stakliðkiø „Lietuviðko midaus“ gamyklos dar-

buotojai, kurie kasmet á ðventæ atveþa paskanauti nacio-nalinio gërimo su medumi, pasakojo apie gilias ðventëstradicijas, kurios siekia net 1963 - uosius metus. Jojebièiuliai dalijasi patirtimi, þiniomis, o ðventës lankytojamssiûlo ásigyti bitininkystës produktø.

Gelgaudiðkio dvaro sodyboje vykusioje mugëjedaugelis stakliðkieèiø midaus skanavo ir gyrë. „Labainustebino, kad Gelgaudiðkis, nors gyventojø èia nëradaug, graþiai sutvarkytas, itin jauki parko aplinka, dauggerø þmoniø“, - pasakojimà apibendrino buvæ kolegos.

Tradiciðkai turguje perkamas mûsø ûkininkø gami-namas ðalto spaudimo sëmenø aliejus, kurio pusës litrobutelis kainavo 3 – 3,50 euro. Pirko ir spëtus pamëgtiðimtalapius, keptus Butrimonyse. Jø buvo trijø skoniø –tradicinis, su obuoliais ir su varðke, o kilogramas kainavo9 eurus.

Kai kurie sutikti þmonës turguje, prieð vykdami ákaimà, lauktuvëms pirko Garliavoje ar kitoje kepyklëlëjekepto ðvieþio, minkðto naminio pyrago.

Kaip visada ankstyvi, ypaè kai karðta, pieno bei joproduktø pirkëjai. Litras pieno kainavo 0,50 euro, litrasgrietinës – 3,60 euro, pusë kilogramo sviesto – 4 eurus,pusë kilogramo varðkës – 0,80 – 1,20 euro. Oþkos pienolitras kainavo 1,50 euro, didokas oþkos sûris – 6 eurus;karvës pieno varðkës sûrá pagal skoná bei dydá buvo galimapasirinkti uþ 1,50 - 3,50 euro.

Deðimt viðtos kiauðiniø kainavo 1,20 – 1,50 euro.Mësos ir ðvieþios, ir rûkytos buvo didelis pasirinkimas.

Netrûko perkanèiøjø dekoratyvinius augalus ir ávai-rias gëles. Didesnio pirkëjø susidomëjimo sulaukë brað-kiø daigais prekiaujanti augintoja.

Apie labai ádomias gëles – viendienes - pasakojo jøaugintoja, taip pat ir braðkininkë, Vilija Rastauskienë iðVilkaviðkio. Ji prasitarë, kad vienu metu augino per 30ha braðkiø, ðiuo metu plotus gerokai sumaþino. Moteris,turinti trisdeðimties metø darbo staþà turguje, pirkëjamsnegaili ðypsenø, patarimø ir laiko.

Pirmiausia ji pasiûlë viendienës gëlës þiedà suvalgyti.„Auginu apie ðimtà rûðiø viendieniø, bet jø tikrai yragerokai per tûkstantá. Dauguma viendieniø veisliø þydiliepà – rugpjûtá. Nepersodintos vienoje vietoje jos galiaugti deðimt ir daugiau metø. Tai - gëlë, kuri kasdieniðskleidþia po naujà áspûdingos spalvos ir formos þiedà.Jis þydi tik vienà dienà, o visas þiedynas - mënesá ir ilgiau“,- pasakojo moteris. Ji iðmano ne tik gëliø kalbà, domisiir dvasinëmis praktikomis. Jei susidomëjote, norite ásigytinaujø viendieniø veisliø, braðkiø daigø, - galite paskam-binti Vilijai tel. 8 614 13799, raðyti [email protected].

Ûkininkai centnerá grûdø pardavë uþ 8 – 10 eurø,kombinuotøjø paðarø 20 kg kainavo 7 eurus, kukurûzøcentneris – 15 eurø.

Vis daugiau prekyboje – ir tarp naujø prekiø, ir tarppadëvëtø – siûloma ávairiø kupriniø, kitø mokyklai rei-kalingø reikmenø. Viena moteris turguje ásigijo ir slaugosprekiø.

„Paskanaukite viendienës þiedo“... las já nokina, todël neapleiskite jø,purenkite lysves, per sausrà palais-tykite, træðkite. Mënesio pabaigojeraukite ir dþiovinkite svogûnus. Dvisavaites prieð nuimant derliø, nebe-laistykime svogûnø. Nepatartina irlaukti, kol visai nudþius laiðkai, nessuprastës lukðtø kokybë, ropelësprasèiau laikysis sandëliuojamos.Nurovus bûtina gerai iðdþiovinti irtik tuomet nupjaunami laiðkai, pa-trumpinamos ðaknelës. Paliekamas8 - 10 cm kaklelis ir 1,5 cm ðaknelës.Gerai laikysis tik tokie svogûnai,kuriø lukðtai ir kakliukai labai geraiiðdþiûvæ.

Derliø imkite tik geru oru ir anks-ti ryte, tuomet spës dar iðdþiûti ir lau-ke. Kitaip dþiovinkite gerai vëdina-moje patalpoje, paskleidæ plonusluoksniu.

Po svogûnø, paruoðæ dirvà dargalite pasëti þieminiø juodøjø arjaponiniø ridikø.

Rinkite ir tvarkykite kità darþo

augalø derliø.Pasirûpinkite teisingu augaliniø

atliekø kompostavimu, perkaskitekomposto dëþes. Kontroliuokitepiktþoliø, ligø ir kenkëjø plitimà.Ypaè ðiltnamiuose.

Bityne...Ðá mënesá bitës ruoðiasi þiemai,

todël bûtina pasirûpinti, kad bûtøpakankamai vietos naujø bièiø pe-rams dëti, á avilio vidø ádëkite 1–2naujai pasiûtus korius.

Mënesio pradþioje ir viduryje, kaimënuo maþiau medingas, maitinkitebites, pagrindinis maitinimas baigia-mas mënesio pabaigoje.

Mënesio pabaigoje kopkime me-dø. Baigiame tvarkyti þiemai lizdus;jei tamsiuose koriuose yra perø, jieiðimami. Sujungiame silpnas ðeimas,jø motinëles saugome atsargai. Ne-produktyviose ðeimose motinëleskeièiame naujomis. Stebime irgydome, jei reikia, bièiø ðeimas.

Rugpjûèio priminimai(Atkelta ið 3 p.)

Rastas sprogmuoRugpjûèio 1 d. 18.38 val. Aly-

taus AVPK budëtojas praneðë, kadVeiveriø sen., Ðilënø k., Puðynëliog., rastas sprogmuo, áaugæs á medá,ávestas planas „Skydas“. KazløRûdos Kazio Veverskio sprogmenøneutralizavimo padalinio iðminuo-tojai, lydimi ugniagesiø-gelbëtojø,152 mm artilerijos sviediná su sprog-dikliu ir sprogstamàja medþiaganugabeno á Kazlø Rûdos poligonà,kur já sunaikino.

SmurtasRugpjûèio 2 d. apie 23 val. vyras,

gim. 1987 m., gyv. Prienø r., savo na-muose, bûdamas neblaivus, sudavënenustatytà skaièiø smûgiø ranko-mis kartu gyvenanèiai neblaiviaimotinai, gim. 1964 m., tuo nu-kentëjusiajai sukëlë fiziná skausmà.Vyras ið ávykio vietos pasiðalino, jo

buvimo vieta nustatinëjama.Rugpjûèio 3 d. apie 17.40 val.

gyvenamojo namo kieme, Birðtonosav., sûnus, gim. 1994 m., bûdamasneblaivus, kilus konfliktui dëlneaiðkiø prieþasèiø, smurtavo prieðsavo neblaivø tëvà, gim. 1964 m.,taip jam sukeldamas fiziná smurtà.Sûnus sulaikytas ir uþdarytas á Aly-taus AVPK areðtinæ.

VagystëRugpjûèio 2 d. Alytaus apskr.

VPK Prienø r. PK gautas vyro, gim.1957 m., gyv. Vilnius, pareiðkimas,kad rugpjûèio 2 d. apie 13 val., atvy-kæs á jam priklausanèià sodybà Prie-nø r., pastebëjo, jog ásibrovus á ûkinápastatà, ið vidaus pavogtas benzininistraktoriukas - þoliapjovë ir benzininëvejapjovë. Turtas draustas draudimobendrovëje.

Parengta pagal Alytaus apskritiesVPK pirminæ informacijà

lema. Planuojama, kad daugiau leng-vatø sulauks bûtent gyvulininkystësûkiai.

ÞÛM turi pagrindo manyti, kadðiemet dël uþklupusios sausros Lie-tuvai taip pat bus suteikta galimybëiðmokëti ir didesnius – iki 75 proc.(vietoje buvusiø 50 proc.) – tiesio-giniø iðmokø avansus, o Lietuvoskaimo plëtros programos plotinëmspriemonëms – iki 85 proc. (vietojebuvusiø 75 proc.).

Detalës dël lengvatø bus artimiau-siu metu þemës ûkio ministro ásakymupakeistose tiesioginiø iðmokø taisyklëse.

Ð. m. birþelá ÞÛM oficialiai krei-pësi á Europos Komisijà praðydamasuðvelninti ekologiniu poþiûriu svar-biø vietoviø reikalavimø sàlygas Lie-tuvos ûkininkams, nukentëjusiemsnuo sausros. Europos Komisija áver-tino situacijà ir rekomendavo Lietu-vai paèiai apsispræsti, kokias lengva-tas taikyti. ÞÛM informuoja, kad þa-linimo ir kitø reikalavimø ágyvendi-nimo lengvatos bus taikomos vi-siems ðalies ûkininkams.

Ðiuo metu daugiausiai sunkumøpatiria gyvulininkystës ûkiai, kuriesusiduria su paðarø paruoðimo prob-

Nuo sausros nukentëjæþemdirbiai sulauks lengvatø

Þemës ûkio ministerija ieðko sprendimø, kaip padëti nuo sausrosnukentëjusiems ðalies ûkininkams – ketina numatyti lengvatas dëlþalinimo ir kitø reikalavimø ágyvendinimo.

Valstybinë mokesèiø inspekcijaparengë 126 tûkst. leidimø, kurieskelbiami paskyroje Mano VMI.Leidimai ásigyti lengvatiniø degaløparengiami automatizuotai pagal VÁÞemës ûkio ir kaimo verslo centropateiktus duomenis, naudojamusgazoliø kiekiui apskaièiuoti.

Þemës ûkio ministerija primena,kad þemdirbiai, planuodami atei-nanèius ûkinius metus, kasmet galiásigyti iki 15 proc. papildomà gazoliøkieká. Jiems svarbu nepritrûkti de-galø laikotarpiu, kol bus suformuotas

naujas leidimas. Iðnaudojæs papil-domà gazoliø kieká, ateinanèiais ûki-niais metais ûkio subjektas gazoliøgalës ásigyti maþiau.

Gazolio gali ásigyti ûká áregist-ravæ ûkininkai, þemës ûkio bend-rovës, kooperatyvai, kitos ámonës irþemës ûkio mokslo, studijø bei mo-kymo ástaigø mokomieji (bandymø)ûkiai. Visø jø ið þemës ûkio veiklosgaunamos pajamos turi sudaryti dau-giau kaip 50 proc. visø gautø metiniøpajamø.

ÞÛM informacijos

Leidimai ásigyti lengvatiniø degaløNuo liepos 1 d. prasidëjus naujiems ûkiniams metams, þemdirbiai jaugali gauti leidimus ásigyti gazoliams, skirtiems naudoti þemës ûkyje.

2019 m. rugpjûèio 7 d.7 p. Nr. 59 (10214)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAAPPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Þuvies perdirbimo ámonei Ilgakiemio k., Kauno r., reikalingi produkcijospakuotojai. Detalesnë informacija telefonu 8 615 68 786.Reikalingas darbuotojas mësos gamybos ceche Birðtone, turintis vairuotojoB kategorijos paþymëjimà. Tel. 8 686 69 599.Reikalingas sunkveþimio vairuotojas ir pagalbiniai darbininkai. Tel. 8 698 46063.Birðtone kavinei - barui nuolatiniam darbui reikalinga virëja. Darbas – pamai-nomis. Tel. + 370 600 88 829.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoliVerknës upës, yra 0,64 ha namø valdosir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemëssklypai. Tel. 8 698 56047.Parduodu sodybà Prienø r. Kaina:14000 Eur. Tel. 8 685 81 811.

Ávairios prekësParduodu statybinæ medienà ir laukodailylentes. Tel. 8 625 83 061.

Parduoda „Audi 80 Avant“ 1994 m.1,9 TDI. Tel. 8 687 58 691.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda 2 verðingas karves. Tel.(8 319) 43 826.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas,supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Atveðime geros kokybësbaltarusiðkus durpiø

briketus, akmens anglá.KOKYBÆ GARANTUOJAME.

Tel. 8 683 13 463.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.Nebrangiai atveþame kokybiðkà juodþe-má ir natûralø kompostà. Veþamas kiekis– 6 - 10 m3. Tel. 8 645 64 788.VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,vandentiekio, kanalizacijos, katiliniøárengimo. Komplektuojame kokybiðkassantechnikos medþiagas su nuolaido-mis. Tel. 8 640 39 204.Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87304.

Remontuoju vonias, tualetus,koklinius peèius, klijuoju plyteles. Tel.8 609 25 988.GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-niams pastatams ir rûsiams. Tel. 8 65393 193.

Veþame þvyrà, smëlá, skaldà, juodþe-má ir kitus birius krovinius. Tel. 8 69066 155.DAÞOME tinkuotø, mediniø namøfasadus ir jø stogus. Tel. 8 631 91211.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

SLEGIA KREDITAI ARPRITRÛKAI PINIGØ?Tiesiame Jums pagalbos

rankà! Akimirksniu palengvinsime Jûsønaðtà. REFINANSAVIMAS nuo 500 iki7000 eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø. PA-SKOLOS nuo 100 iki 4000 eurø, nuo 2iki 36 mënesiø. Konkurencingai itinmaþos palûkanos rinkoje. Be uþstato,be uþslëptø sutarties sudarymomokesèiø. Kreiptis tel. 8 601 50 935.Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklospaþyma Nr. 621263.

Nekilnojamasis turtasPerkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.Pirkèiau 2 kambariø butà Prienuose,centre, I-II aukðte (ne komercinëspaskirties). Tel. 8 672 34 056.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius. Tel.8 616 43646.UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34503.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.Brangiai perka verðelius, avis. Moka6 arba 21 proc. priemokà. Tvarko vi-sas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ávairios prekësPERKAME: . AUKSÀ (juvelyrikà,lauþà, dantø karûnëles), . SIDABRÀ(stalo árankius, juvelyrikà, lauþà),.GINTARÀ (karolius, sages, gabalus,ávairius dirbinius), .ANTIKVARÀ(monetas, ordinus, statulëles),.LAIKRODÞIUS. Tel.: +370 623 47249, +370 609 27 450.

Ámonë perka naudotus automobilius.Gali bûti be techninës apþiûros, ne-vaþiuojantys, iðregistruoti. Siûlykitevisus variantus telefonu: 8 607 67679.

Superkame visø markiø automo-bilius á Kazachstanà. Tel. 8 653 62062. Pasiimame patys.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

PERKAÁvairius arklius.

Moka PVM.Tel. 8 611 15 151.

Liepos 16 - 26 dienomis draugesu muzikos mokytoju SauliumiKondrotu turëjome iðskirtinæ ga-limybæ vykti á staþuotæ Lietuvos ðvie-timo darbuotojams tarptautinëje stu-dijø apie Holokaustà mokykloje YadVashem Izraelyje. Staþuotæ organi-zavo Tarptautinë komisija naciø irsovietinio okupacinio reþimø nusi-kaltimams Lietuvoje ávertinti. Vil-niaus oro uoste Lietuvos mokytojøgrupæ iðlydëjo komisijos pirminin-kas, Lietuvos Respublikos Seimonarys Emanuelis Zingeris. Su mumisvyko Sekretoriato vadovo pavaduo-toja, Ðvietimo programø koordina-torë Ingrida Vilkienë.

Izraelyje mûsø grupæ svetingaisutiko Yad Vashem ðvietimo progra-mø koordinatorë Noa Sigal. Abi-pusio koordinatoriø bendradarbia-vimo dëka mums buvo sudarytapreciziðka studijø programa.

Kasdien uþ lango stebëdami neið-dildomà Ðventosios Þemës pano-

ramà, dalyvavome Izraelio moksli-ninkø paskaitø ir diskusijø cikluose,metodiniuose refleksiniuose uþsië-mimuose, interaktyviose parodose,ekskursijose po Yad Vashem memo-rialiná kompleksà, lydimi paèiø ge-riausiø gidø. Jø sukreèiantys pa-sakojimai, stendinë ir filmuota me-dþiaga nepaliko në vieno abejingoHolokausto tragedijai, atëmusiaiapie 6 milijonus nekaltø þydø gyvy-biø. Susipaþinome su Holokaustotemos pateikimu per menà, nau-dojantis Yad Vashem sukurtais fil-mais, apsilankëme archyvuose. Iðklau-sëme iðgyvenusio HolokaustàYehoshua Shohat ið Lietuvos liu-dijimà.

Pasak daktaro Aaron Shneer, ly-dëjusio mus po istorinio muziejausekspozicijas, sunku surasti viena-reikðmá atsakymà á klausimus„Kodël? Uþ kà?“ Yad Vashem tikslas

Prasmingastaþuotë Izraelyje„Tauta gyva tol, kol þmonës þino savo istorijà“

(dr. Aaron Shneer, Yad Vashem).

Ásigilinti á ðiø þodþiø prasmæ kaskart paskatina aktyvi Balbieriðkiopagrindinës mokyklos Tolerancijos ugdymo centro veikla, taip patmûsø nedidelio miestelio garbi istorinë praeitis, kuri mena didelësþydø bendruomenës gyvenimo pëdsakus. Tai - mûsø istorija, maþaisatminimo upeliukais ásiliejanti á visos Lietuvos istorijà. Puoselëti,mokytis ið savo istorijos bûtina kiekvienam, o itin mokytojui, kuriskasdien dalinasi þmogiðkosiomis vertybëmis su ugdytiniais.

( N u k e l t a á 8 p . )

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràsteliais.Tel. 8 614 97 744.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Reklama Reklama. Reklama.UAB „EKOFRISA“ reikalingasðaltkalvis gamybinës ámonës áren-gimø prieþiûrai, gedimø ðalinimui.Atlyginimas - nuo 700 Eur.

Telefonas pasiteiravimui+370 604 98747.

2019 m. rugpjûèio 7 d. Nr. 59 (10214) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(8 648 46182, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Ðiø metø tradicinë Veiveriøkraðto vasaros ðventë prasidëjoliepos 13 -àjà pësèiøjø þygiu,skirtu paþinti Veiveriø kraðtà. Jometu vietos gyventojai ir seniû-nijos sveèiai pësèiomis áveikë20 km, aplankydami didþiàsiasseniûnijos gyvenvietes.

Þygio dalyviai klubo „Mes ki-taip“ organizuotos parodomosiosprogramos metu turëjo iðskirtinæ ga-limybæ susipaþinti su þirgais þe-maitukais ir iðgirsti istorijà apie jøkilmæ. Liepos 14 d. seniûnijos gyven-tojø ir sveèiø ðirdis aukðtyn këlësakralinës muzikos garsai, kuriuosdovanojo solistai Neringa Navi-kauskaitë ir Edgaras Pilypaitis.Liepos 18 -àjà Skriaudþiø buitiesmuziejuje vyko „Naktiðokiai“, ku-riuose dalyviai turëjo galimybæ ið-mokti liaudies ðokiø. Liepos 21 die-nà visi seniûnijos gyventojai ir sveèiaibuvo kvieèiami bendroms vaiðëms„Prie balto stalo“ Juodbûdyje.

Liepos 27 -àjà nuo ankstyvo ryto

Veiveriuose vyko daug aktyviø veik-lø. Diena prasidëjo Veiveriø seniû-nijos gyventojø bëgimu „Veiva2019“, kurá inicijavo sporto ir svei-katingumo klubas „Veiva“. Savo jë-gas Veiveriø seniûnijos pereinamajaitaurei laimëti iðbandë krepðinio irfutbolo komandos. Prie ðaðkiø ir

ðachmatø lentø savo aðtrø protà de-monstravo vyrai, moterys ir vaikai.

Nuo 16 val. Veiveriø meno mo-kyklos kiemelyje ðurmuliavo vaikai.Maþieji dþiaugësi poniuku, kurá áðventæ atveþë klubas „Mes kitaip“,uþsiëmë ávairiomis kûrybinëmisveiklomis kartu su „Kûrybos namu-

Veiveriø kraðto vasaros ðventë 2019

èiais“, klausësi maþøjø atlikëjø dai-nø, susipaþino su karine technika,kurià pristatë ðauliai, dalyvavo sportoir sveikatingumo klubo „Veiva“organizuotose estafetëse. Ðventësmetu buvo galima pabendrauti sujaunimo diskusijø forumo „Laimin-gas Prienø kraðtas“ ir Atviros jau-nimo erdvës „Prienas“ atstovais.

Vasaros ðventæ vainikavo kon-certas. Susirinkusiuosius dþiuginoAntazavës kultûros namø jaunimofolkloro ansamblis „Ramtatûris“,Karolina Gustaitytë, grupës „Evara“ir „Cukraus Pudra“, grupë „Du Do-natai“, o vakaro „desertas“ buvo ge-riausiais Lietuvoje pripaþintø „Vi-duramþiai LT“ ugnies ðou meistrøpasirodymas ir ðventinis fejerverkas.Ðventinio vakaro metu ðaðlykais irplovu vaiðino sveèiai ið Sakartvelo.

Sekmadiená Veiveriø Ðv. Liud-viko baþnyèioje vyko Ðv. Onos at-laidai. Po miðiø gyventojai ir miestosveèiai vaiðinosi klebono ðventintaduona ir sveikino Onutes.

Liucija Aliðauskaitë

Sporto rungèiø nugalëtojai:Bëgimas „Veiva 2019“ (vyrai): I -Deividas Kreièmonas, II - Ignas Ra-davièius, III - Arminas Misevièius.Bëgimas „Veiva 2019“ (moterys):I - Kristina Danilevièiûtë, II -Monika Danulevièiûtë, III -Graþina Jakuèionienë.Tritaðkiø mëtymo varþybos:Giedrius Atmanavièius.Krepðinis: I - „Kupriai ir Rokas“,II - „Orangutangiukai“, III -„Kvietiðkis“.Futbolas: I - „Sparta“ (Ðakiai), II -„Artistai“ (Kazlø Rûda), III -„Pozityvûs“ (Veiveriai).Ðachmatai (vaikai): I - AdomasLazauskas, II - Emilijus Lingë.Ðaðkës (vaikai): I - Agnietë Bag-donovaitë, II - Gabrielë Þalenia-kaitë, III - Rugilë Macijauskaitë.Ðachmatai (vyrai): I - ErnestasMerkevièius, II - Artûras Drûlia, III- Romualdas Mikalojus Ermo-ðenka.Ðaðkës (vyrai): I - Artûras Drûlia,II - Romualdas Mikalojus Ermo-ðenka, III - Saulius Banaitis.

- atminties kûrimas ir áamþinimas.Aplankëme Bendruomeniø slëná,kur Jeruzalës smiltainio plokðtëseiðkaltos visame pasaulyje gyvavusiosþydø bendruomenës, neaplenkiant irartimiausiø mums vietoviø - Balbie-riðkio, Prienø, Alytaus. Ilgam pri-siminsime Teisuoliø alëjà, skirtà

Pasaulio tautø teisuoliams, asme-nims, Yad Vashem pripaþintiemsper Antràjá pasauliná karà gelbëjusþydø tautybës þmones. Lietuvospilieèiø, turinèiø toká ávertinimà, yraapie 900. Skaudø iðgyvenimà palikoþuvusiø þydø tautybës vaikø trage-dijai skirtas memorialas bei ekskur-sijos vadovës Ilonos Engert kvie-

timas ásiminti nakties tylojeskambantá vaiko vardà, suteikiant jágimsiantiems kûdikiams, neleisti jøuþmirðti. Yad Vashem dëstytojosOlgos Duke dëka pabuvojomeTeodoro Herclio muziejuje, vir-tualiai pateikiamoje ekspozicijoje.Taip pat susipaþinome su Atminimokalva.

Kai Yad Vashem lektoriai poil-siavo, o lauke oro temperatûra buvoaukðtesnë nei 30 laipsniø, mes,lydimi gidës Rozos Zlatopolsky, lei-domës á kupinas istoriniø áspûdþiø,personifikuotas ekskursijas po re-ligines Jeruzalës vietas, labiausiai tu-ristø lankomà Masado tvirtovæ, nuokurios atsiveria Negyvosios jûrosplatybës ir dykumø groþis. Ðabo me-tu Noa Sigal mus pakvietë á þydømaldos namus - Sinagogà beiorganizavo Izraelio ðokiø ir muzikosvakarà. Didþiuojamës, kad mûsøgrupës vadovës Ingridos Vilkienësrûpesèiu galëjome aplankyti Lie-tuvos ambasadà Tel Avive. Mus mie-lai pasitiko Lietuvos ambasadoriusEdminas Bagdonas.

Gráþæ ið staþuotës, jauèiamës iðnaujo prisilietæ prie Holokausto isto-rijos bei atsakingai ásipareigojæ pa-sidalinti ágyta patirtimi, þiniomis,metodinës medþiagos, liudijanèiosTragedijà, sklaida mokiniams, kole-goms. Ir drauge su mokyklos Tole-rancijos ugdymo centro komandadirbti, ugdant humanizmà, tole-rancijà kitokiam, kitos tautybës artikëjimo þmogui, suvokiant, kad at-minties iðsaugojimas – gyvøjø pareiga.

Graþina AntanavièienëBalbieriðkio pagrindinës

mokyklos direktoriauspavaduotoja ugdymui

Prasminga staþuotë Izraelyje(Atkelta ið 7 p.)

PRENUMERUOK„Gyvenimà“!

SKAITYK„Gyvenimà“!GYVENK su

„Gyvenimu“!Bûk su „Gyvenimu“

ir II ðiø metø pusmetá!Prenumerata priimama paðte,

pas laiðkaneðius ir redakcijoje.

„Gyvenimas“ -laikraðtis

Jums ir apie Jus!

Grupiø „Evara“ ir „Cukraus pudra“ pasirodymas.

Documents

„Bendra seneliø istorija ir perduotos lietuviðkos „Su Lietuva ðirdy ... · traukë ið Lietuvos á Vakarus, þino-dami, kad tikriausiai bus iðtremti. Jie, kaip ir kiti karo