Atrask Baltijos jūrą - Marine Protected Areas in the Eastern ...Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas Pratarmė Mielas skaitytojau, Tikriausiai ne kartą

AtraskBaltijos jūrą

Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

AtraskBaltijos jūrą

Spalvingas ir verdantisjūros gyvenimas

Baltijos aplinkos forumas

Ryga 2009

Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

See the Baltic Sea: unique assets we share(ISBN 978–9984–9898–6–0)

Autoriai: AndaRuskule,MerleKuris,GustinaLeiputė, MarkusVetemaairŠarūnasZableckis

Vyriausias redaktorius: Anda Ruskule Redaktoriausasistentas: IlzeKalvāneRedaktoriųkomanda: EdgarsBojārs,HeidrunFammler,MerleKuris,GustinaLeiputė, ŽymantasMorkvėnas,KęstutisNavickas,AntraStīpniece, SolvitaStrāķe

Vertėjas: DovilėČaplikaitė

Kalbosredaktorius: DanutėGriniūtė

Dailininkasirmaketuotojas:KatrīnaVasiļevska

SpausdinoTallinnaRaamatutrükikoda,Estija

IšleidoBaltijosaplinkosforumas–LatvijaDomalaukums1,Ryga,LV–1050,LatvijaTel:+37167357555Fax:+37167507071vww.bef.lv

©Baltijosaplinkosforumas–Latvija(2009)

Knygą lietuvių kalba parengėBaltijosaplinkosforumas–LietuvaUžupiog.9/2–17,Vilnius,LT–01202,LietuvaTel.nr.:+37052159287Faksas:+37052135068www.bef.lt

ISBN978–609–8041–00–2(lietuviųk.)

Atspausdintaant100%perdirbtopopieriaus

ParengtaįgyvendinantLIFENatureprojektą“JūrinėssaugomosteritorijosrytinėjeBaltijosjūroje”(LIFE05NAT/LV/000100)

ParengtairatspausdintasuEuroposBendrijosLIFEfinansineparama.ŠisleidinysatspinditikBaltijosaplinkosforumopožiūrį,irjoturinysnegalibūtilaikomasEuroposSąjungospozicija.

�Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

Pratarmė

Mielasskaitytojau,

TikriausiainekartąlankeisiprieBaltijosjūrosirdžiaugeisigalimybepasimaudyti,pasidegintisaulėje,atsipalaiduotiromantiškosaulėlydžiometuarnetgipažvejoti.Ogalbūtjūrąmataikiek-vienądarbodieną,jeiveiklayrasusijusisujosišteklių,kurievisiemsmumsyratokiesvarbūs,naudojimu.Gyvenimaspriejūrosvirėdaugšimtmečiųirbuvosvarbusneviendėlekonominiųpriežasčių,bettapoirilgalaikiųtradicijųdalimi.Kaikuriosjųišlikusiosligidabar,taddargalimejasstebėtiirpatirti.

Baltijosjūrašiandienyravienaišjudriausiųpasauliojūrųsuintensyviulaivųeismuiritintankiaiapgyventomispakrančiųteritorijomis.Įjąsutekadidelėsupėsišišsivysčiusiųšalių,odaugelisžmoniųdžiaugiasijapoilsiaudami.Baltijosjūrojevykstadaugybėekonominiųveiklųirsuteikiauždarbįtiems,kuriedirbajojeirpriejos.

BettuopačiuBaltijosjūrayrairunikaliekosistema.Tąlemiaypatingosgeografinėsbeihidro-morfologinėssąlygos.MatBaltijosjūrasuAtlantovandenynususisiekiaperitinsiaurusDanijossąsiaurius,kuriestabdovandensmainus.Taigi,skirtingainuodaugumoskitųvandenynųirjūrų,druskingumasBaltijosjūrojeyralabainedidelis,sudarantissąlygasišskirtineijūriniųirgėlavan-deniųrūšių,prisitaikiusiųgyventi tokiomisypatingomissąlygomis, įvairovei.Trumpai tariant,Baltijosjūrayratrapiekosistema,kuriaireikalingasmūsųdėmesysirapsauga.

Deja,Baltijosjūrayravienalabiausiaiužterštųpasauliojūrų.Jaudaugiaunei30metųtaikomospriemonės, skirtoskuo labiau sumažinti taršądėldabartinės irbūsimosžmoniųveiklos irperilgąlaikąatsiradusįužterštumą.Norspažangašiojesrityjevyksta,pagrindiniuuždaviniuišliekaporeikisatrastipusiausvyrątarpšiostrapiosekosistemosapsaugosirgausiųbeiįvairiųekono-miniųjūrosnaudojimobūdų.Visdėltovisosšiospastangosneduospageidaujamorezultato,jeivisuomenėnesuvoksmūsųjūrosgamtinėsvertės,jaikylančiųpavojųirreikalingųapsaugosprie-monių.

Šiaknyga,išdaliesfinansuojamaEuroposKomisijosLIFEprogramosirįvairiųrėmėjųbeipart-neriųišseptyniųšalių,norimeinformuotivisuomenęapieBaltijosjūrosbūklęirpadėtisuvoktišiosekosistemosypatingumą.Norsšiknygaatspinditikmažąfundamentalausmoksliniodarbo,atliktoprojektometu,dalį,tikimės,kadjisuteiksskaitytojuiišsamiąBaltijosjūrosįvairovėsirverdančiojojegyvenimoapžvalgą.

Malonaus skaitymo. Pamatykime jūrą kitaip!

Heidrun FammlerProjektovadovė

� Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

© Nuotraukos: 8 puslapis: Žymantas Morkvėnas; 12 puslapis: Reda Bernotaitė; VadimsJermakovs; 14, 15 puslapiai: ŽymantasMorkvėnas; 16 puslapis:AndaRuskule; 17 puslapis:HeikoKruusi; 19 puslapis: Darius Daunys; 22 puslapis: Romas Povilaitis; JuliusMorkūnas;23puslapis:EugenijusKavaliauskas;SauliusKaralius,LietuvosJūrųmuziejauskolekcija;24puslapis: SauliusKaralius, Lietuvos Jūrųmuziejaus kolekcija; 25 puslapis: SauliusKaralius,Lietuvos Jūrųmuziejauskolekcija; 27, 28puslapiai:MarkusVetemaa;31puslapis:MartynasBučas;32,33puslapiai:DariusDaunys;33puslapis:EstijosJūrinisIstitutas,Tartuuniversitetas;34puslapis:AleksejŠaškov;36puslapis:DariusDaunys;37,38puslapiai:IvarJüssi;39puslapis:MarkusVetemaa;41puslapis:JonasTeilmann;44puslapis:ŽymantasMorkvėnas;45puslapis:LinasLožys;46,47puslapiai:MarkusVetemaa;48puslapis:KarstenDahl;52puslapis:NerijusNika;55puslapis:MarkusVetemaa;SauliusKaralius,LietuvosJūrųmuziejauskolekcija;GinaBeinoravičiūtė; Egidijus Bacevičius; Martynas Bučas; Linas Ložys; Galina Garnaga; DianaVaičiūtė; 58 puslapis: Heiko Kruusi; 59 puslapis: Gediminas Gražulevičius, Lietuvos Jūrųmuziejauskolekcija;62,64puslapiai:ŽymantasMorkvėnas;65puslapis:ZitaGasiūnaitė;68puslapis:ŽymantasMorkvėnas;71,73puslapiai:GalinaGarnaga;74puslapis:MarkusVetemaa;76puslapis:ŽymantasMorkvėnas

© Žemėlapiai: 9,11puslapiai:MaijaViška,LatvijosVandensekologijosinstitutas

© Piešiniai: “Vides filmu studija”; Katrīna Vasiļevska; 21 puslapis: Trevor Bounford; 46, 49puslapiai:www.latvijasdaba.lv;55puslapis:TadasDijokas(šprotas);73puslapis:GustinaLeiputė

Padėka:Šiknygayravienasišmoksliniųtyrimų,atliktųLIFENatureprojekto“JūrinėssaugomosteritorijosrytinėjeBaltijosjūroje”metu,rezultatų.Šiuostyrimusatlikoprojektopartneriai:Tartuuniversiteto Estijos jūrinis istitutas, Estijos ornitologų draugija, Estijos aplinkos informacijoscentrasirAplinkosTaryba,LatvijosVandensekologijosinstitutas,Latvijosornitologųdraugija,LatvijosŽuvųištekliųagentūra,JūriniųirvidausvandenųadministracijabeiLatvijosRespublikosNacionalinėskarinėspajėgos,VilniausuniversitetoEkologijosinstitutas,KlaipėdosuniversitetoBaltijospajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Jūrinis tyrimųcentras, taippatSanktPeterburgo gamtos draugijos Baltijos gamtos fondas, Suomijos gamtinio paveldo tarnyba“Metsähallitus”, Vokietijos Federalinė gamtos apsaugos agentūra ir tarptautinė ornitologųdraugijaBirdLifeInternational.Dėkojamevisiemsekspertams,dalyvavusiemsrenkantmokslinęinformacijąarprisidėjusiemspriešiosknygosrašymo.TaippatdėkojameVoldemārsRains išJūrmalosmiestomuziejausužsuteiktąvertingąinformacijąkultūrosistoriją.

Dėkojamemūsų partneriui “Vides Filmu Studija”, sukūrusiam video enciklopediją “Pamatykjūrą”irįkvėpusiamknygosstilių.

NekąmažiauesamedėkingisavokolegomsišEstijos,LatvijosirLietuvosBAFužpalaikymąirsupratingumąknygosrašymometu.


Turinys

Pratarmė

Įžanga

1.Baltijosjūra–jauna,dinamiškairtrapi

2.Keliautojaijūra

3.Povandenėspievos–Baltijosjūriniųbuveiniųįvairovė

4.Pažeidžiamasžinduoliųgyvenimas

5.Baltijosžuvųpulkai

6.Kaskąvalgo?

7.Senosiostradicijos

8.Išnaudojantjūrą

9.Problemųsprendimai

Naudotaliteratūra

3

7

9

21

29

37

45

53

57

63

69

77

�


Įžanga

ŠiojeknygojeįBaltijosjūrąžvelgiameįvairiaisaspektais,norėdamisupažindintiskaitytojąsujosypatingomisvertybėmisirdidžiausiaispavojais,bloginančiaisjosbūklę.Irnorsmes,knygosautoriai,apieBaltijos jūrąkalbamekaipapieunikalią,sudėtingą ir tarpusavioryšiaispersipy-nusią ekosistemą,knygojedaugiaudėmesio skyrėme rytineiBaltijos jūrosdaliai.Pagrindinėsknygostemoskiloištyrimų,kuriuos„LIFE–Nature“projekto„Jūrinėssaugomosteritorijosryti-nėjeBaltijosjūroje“metuatlikoBaltijosšaliųmokslininkai.Performulavęmoksliniųtyrinėjimųatradimusįsuprantamesnękalbąiriliustravękiekvienątemąnuotraukomisbeiįdomiaisfaktais,sudėjomeviskąįknygą(ji–darvienakątikminėtoprojektodalis)irdabarkviečiameJusati-džiaupažvelgtiįBaltijosjūrą.

Pirmajame skyriujeskaitytojassusipažinssuBaltijosjūrosformavimosiistorija,rytinėsdaliespakrančiųįvairovebeiBaltijosjūrosekosistemostrapumoirunikalumopriežastimis.

Antrasis skyriusatskleistoliausiaikeliaujančiųBaltijosjūrosgyventojų–paukščių–gyvenimopaslaptis.Skaitytojassužinosapiejųmigravimomaršrutus,mitybosypatybes,kelionių,poilsioirperėjimovietosetykančiuspavojus.

Norėdamisuprasti,kodėlpaukščiaimieliau renkasivienas jūrinesvietoves,onekitas, turimepažvelgtiįvandenstelkiniogelmes,todėlkitame, trečiajame,skyriuježvelgiamaįpovandeninįBaltijosjūrospasaulįirtengyvenančiusjūriniusorganizmus.Šisskyriusapiedugneaptinkamasįspūdingasbuveinespaneigsbendrąįsitikinimą,kadBaltijosjūranegalipasiūlytiniekopatrauklausnardytojams.

Baltijosjūrasuteikiaprieglobstįketuriomsjūriniųžinduoliųrūšims.Ketvirtajameskyriujepri-statomostrysrūšys,gyvenančiosrytinėjeBaltijosjūrosdalyje:dviejųrūšiųruoniai–pilkasisiržieduotasis,beipaprastojijūrųkiaulė(ketvirtojirūšis,paprastasisruonis,gyvenaDanijossąsiau-riuose).SuaugęjūriniaižinduoliaiyradidžiausiBaltijosjūrosgyventojai,tadjiemitybosgrandi-nėjeužimaaukščiausiąvietą.Vieninteliaiplėšrūnai,galintysjiemspakenkti,yražmonės.Tačiaušiųnuostabiųjūrosgyvūnųtykoirkitipavojai.

Neįmanomakalbėtiapiejūrąnepaminintžuvų.PenktasisskyriussuteiksžiniųapieBaltijosjūrosžuvųbendrijas irkaikuriuos įdomiausius jų atstovus.Skaitytojas sužinos,kadBaltijos jūrojegyvenanetikšprotai,strimelės,menkės,plekšnėsirlašišos,betiržuvųrūšys,neturinčioskomer-cinėsvertės,tačiaugyvybiškaisvarbiosjūrosekosistemai.

ApžvelgusįvairiusBaltijosjūrosgyventojus,šeštasisskyriuspaaiškinsjųtarpusavioryšius,mi-tybostinklusbeiatskirųmitybosgrandžiųsvarbą.

Paskutiniai trys skyriaiskirtižmogausirjūrosryšiui,analizuojamossujūrasusijusiosveiklos.SenosiomstradicijomsskirtameskyriujeaprašomaBaltijosjūrosrytiniųpakrančiųgyvenviečiųistorijairgyvensenanuovikingųlaikųikiXXamžiaus.Skyriuje„Išnaudojantjūrą“daugiausiaidėmesioskiriamašiuometuaugančiaijūrineiveiklai,apimančiailaivybąiruostųplėtrą,turizmą

� Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

irrekreaciją,jūrojevykdomąnaftosgavybąirvėjoenergijospanaudojimą,iratkreipiamasdė-mesysįsutuosusijusiuspavojusaplinkai.PaskutiniameskyriujeapžvelgiamosiniciatyvosdėlBaltijosjūrosapsaugos:veiksmai,kuriuospakrantėsegyvenantysžmonėsgaliirturiatliktimūsųbendrosBaltijosjūrosgyvajaigamtaiišsaugoti.

Daugiauinformacijosšiaisklausimaisieškokitežiniatinklyjewww.balticseaportal.net,kurgaliterastiir20knygąpapildančiųvaizdoklipųapieBaltijosjūrą.

9Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

1. Baltijosjūra–jauna,dinamiškairtrapi

Baltijosjūra–antraspagaldydįpasaulyjedruskėto(mažodruskingumo)vandenstelkinys,kuriobendrasplotas siekiaapie415000km2. Jos teritorija suskirstyta į šiaurinę, centrinę irpietinędalis.ŠiaurinėsdaliesvakaruoseyraBotnijosjūrairBotnijosįlanka,tarpkuriųyraKvarkas,ošiaurėsrytuose–Suomijosįlanka(1.1 pav.).ŠiaurinęBaltijosdalįnuocentrinėsskiriasalomisypačgausiosArchipelagoirAlandojūros.CentrinėjeBaltijosjūrojeišskiriamajosšiaurinėdalisirRygosįlanka,rytųirvakarųGotlandorajonai,ojospietuose–Gdanskoįlanka,BornholmoirArkonosrajonai.JūrospietvakarinėjedalyjeyraKylioirMeklenburgoįlankos,osuŠiaurėsjūraBaltijajungiasitiesKategatu,kurįnuopietinėsdaliesskiriasiaurislenkstėtiZundo,DidžiojoirMažojoBeltosąsiauriai,darvadinamiDanijossąsiauriais.

RytineiBaltijai,apiekuriąkalbamaknygoje,priklausošiaurinėjedalyjeesantiSuomijosįlanka,RygosįlankairrytųGotlandorajonas.

1.1 pav. Baltijos jūros ir jos dalių žemėlapis

BotnijoS įlanka

SkageRakaS CentRinė Baltija

RygoSįlanka

SuomijoS įlanka

kategataSZundo

SąSiauRiS

DiDžiojo Belto SąSiauRiS

Mažojo Belto SąSiauRiS

SausumaVanduo

BotnijoSjūRa

gDanSko įlanka

alanDo jūRa

kVaRkaS

aRChipelago jūRa

10 Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

Baltijos jūros formavimasis

GeologiniupožiūriuBaltijosjūrayrajaunairvisdarkintanti.Pagaldabartinęsavoraidosbūklęjiyratikmaždaug4000metųamžiaus,norsištiesųšijūraformavosidaugilgesnįlaikotarpsnį.1

Plokščiakristaliniųpamatiniųuolienųįduba,sudarantiBaltijosjūrosguolį,yramaždaugdviejųmilijardųmetųamžiaus,odabartinėjūrapradėjoformuotismaždaugprieš100000metų.Priešpaskutinįledynmetį(prieš130000–115000metų)šiojevietojeegzistavojūravadinamasvan-denstelkinys–Emija(Eemia),betkadangipaskutinioledynmečioledynainusinešėbeveikvisusankstesniųjųgeologiniųperiodųnuosėdųlikučius,seniausiaBaltijosjūrosteritorijosistorijanėrageraižinoma.

Popaskutinio ledynmečiopabaigos šiandienBaltijos jūros apsemtoje teritorijoje įvykokeliostransformacijos.Nuosunkios ledodangos išsivadavusiŽemėsplutapradėjokilti,panaikinda-maarbasukurdamajungtissuŠiaurėsjūrairAtlantovandenynuperDanijossąsiauriusarbatasvietas,kurdabartelkšodidiejiŠvedijosežerai,taippatsuBaltąjajūrairArktiesvandenynu.Pertūkstantmetįjiirdidėjo,irmažėjo.PoledynmetyjeišskiriamišieBaltijosjūrosformavimosieta-pai (1.2 pav.):

• Baltijos ledyninis ežeras (prieš 12 600–10 300 metų) nesijungė su pasauliniu vandenynu, taigi buvo gėlo vandens telkinys. jo plotas buvo daug mažesnis už dabartinės Baltijos jūros plotą.

• Joldijos jūra (prieš 10 300–9 500 metų) susiformavo, kai Baltijos ledyninis ežeras užliejo Vidurio Švediją ir susijungė su Šiaurės jūra. Vandens druskin-gumo skirtumas sukėlė druskingo vandens pritekėjimą iš Šiaurės jūros, su-kurdamas joldijos jūroje papildomas druskingas zonas, kuriose suklestėjo dvigeldis moliuskas – Yoldia artica (šiam moliuskui reikalingas šaltas ir sūrus vanduo). Šiek tiek vėliau (maždaug prieš 10 000 metų) per Daniją susiformavo kita jungtis su Šiaurės jūra – pirmasis Didysis Beltas (šiuo metu tai didžiausias iš Danijos sąsiaurių), tuo metu nesiekęs nei kilometro pločio.

• Anciliaus ežeras (prieš 9 500–8 000 metų) buvo gėlo vandens baseinas, at-siskyręs nuo Šiaurės jūros dėl vis stiprėjančių žemės plutos poslinkių Skan-dinavijoje. nors jungtis per Vidurio Švediją visiškai nenutrūko, sūrus vanduo nebegalėjo pateikti į ežerą, kadangi ežeras atsidūrė aukščiau jūros lygio. ežeras pavadinimą gavo nuo Ancylus fluviatilis – nuosėdose aptikto pilvakojo moliusko. Vis kylant ežero lygiui, buvo užtvindytos aplinkinės teritorijos, kol galų gale (maždaug prieš 9 200 metų) atsivėrė naujas vandens kelias netoli tos vietos, kur dabar driekiasi Didžiojo Belto sąsiauris.

• Litorinos jūra (prieš 8 000–4 000 metų) susiformavo, kai jungtis su Šiaurės jūra tapo platesnė ir padidėjo vandens apykaita su vandenynu, lėmusi ir van-dens telkinio druskingumo padidėjimą. jūra pavadinta pagal paprastąją litoriną Littorina littorea – tuo metu Baltijos vandenyse vyravusią moliuskų rūšį. Šiltes-nio atlantinio periodo metu (maždaug prieš 4 500 metų) jūra pasiekė aukščiau-sią druskingumo lygį savo istorijoje, turėjo dvigubai daugiau vandens ir 26,5 % didesnį paviršiaus plotą nei dabartinė Baltijos jūra.

• Limnėjos ir Mijos, arba politorininio laikotarpio, jūros – tai, ką dabar vadi-name Baltijos jūra, savo dabartinę formą įgijo maždaug prieš 4 000 metų.


1.2 pav. Baltijos jūros formavimosi etapai

SkirtingiBaltijosjūrosbaseinoformavimosietapaipalikosavopėdsakuspakrančiųteritorijose.Daugdabartiniųpakrantėsežerųkildinamiišįlankų,susiformavusiųtraukiantisLitorinosjūrosvandenims.KaikuriosepakrančiųkraštovaizdžiovietosedargalimapastebėtibuvusiasAnciliausežeroirLitorinosjūroskrantolinijas.

ledas SausumaVanduo

ledas SausumaVanduo

ledas SausumaVanduo

SausumaVanduo

Baltijos ledyninis ežeras joldijos jūra

anciliaus ežeras litorinos jūra


Gintaras – vienas garsiausių Baltijos regiono lobių, pateikiantis įrodymų apie priešistorinius laikus, kai Baltijos jūra dar net nebuvo pradėjusi formuotis. Baltijos gintaras – tai natūralūs suakmenėję sakai, kuriuos išskyrė keletas rūšių pušų, augusių maž-daug prieš 50 milijonų metų. upės išplovė sakus iš miškų ir nunešė juos į jūrą. Bėgant laikui, sakai pavirto į gintarą. Daugelyje gintaro gabalėlių liko suakmenėjusių augalų ir gyvūnų fragmentų, vadi-namų inkliuzais. jų tyrinėjimas – būdas rekonstruoti gintaro miškų gamtinę istoriją.

gintaras buvo vienas pirmųjų prekybos tarp Baltijos ir Viduržiemio regionų objektų. Senaisiais laikais įvairūs „gintaro“ keliai jungė Romos imperiją su „barbariškąja“ Šiaure. antikinėje graikijoje gintaras buvo vadinamas elektronu – „Saulės substancija“. gintaro savybė įsikrauti ir pritraukti mažas daleles atvedė iki pavadinimo „elektra“.

Jūros tarakonas (Saduria entomon) – reliktas iš vėlyvojo ledynmečio periodo – yra vienas didžiausių Baltijos jūros vėžiagyvių, kurio ilgis siekia 8 cm. jis paplitęs šiaurinėje japonijos jūros dalyje ir arkties vandenyno priekrantės vandenyse. Baltijos jūroje ši rūšis aptinkama rytinėje dalyje.

Manoma, kad jūros tarakonas į Baltijos regioną iš Baltosios jūros atkeliavo joldijos jūros periodu maždaug prieš 10 000 metų.

Šis vėžiagyvis minta kitais dugno gyvūnais ir nugaišusiomis žuvimis, o jį patį medžioja tokios žuvys kaip menkės, plekšnės ir ragiai.

1�Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

Dinamiška rytinės Baltijos jūros dalies pakrantė

BendrasBaltijosjūroskrantolinijosilgissudaroapie8000km,iškurių1847kmdriekiasiLie-tuvoje,LatvijojeirEstijoje.DėldinamiškoformavimosipakrančiųįvairovėkiekvienojeBaltijosšalyjeskiriasi–čiarasiirpustomųkopų,irsmėliopaplūdimių,iruolų,irmoreniniųbeiklintiniųskardžių.

Kranto linija–taidviejųskirtingųaplinkų–sausumosirjūros–sąveikosvieta.Taiitindinamiš-kazona,kurnuolatvykstakrantoatsinaujinimoprocesai:ardymasirakumuliacija.2Pagrindinėsšiossąveikospriežastys–vėjas,bangosirsrovės,kurielemiaplukdomųnešmenųkiekįirkryptį.Kitisvarbūsveiksniai–krantolinijosformairjūrosdugnoreljefasbeinuosėdųtipas:povande-niniųsroviųirnuosėdųsrautokryptispriklausonuoto,kiekkrantolinijayraatviravyraujančiųvėjųpoveikiui.Visųšiųveiksniųderinysirlemia,kokieprocesaivyrausatitinkamamepakrantėsruože.

• Erozija – procesas, kurio metu smėlėti paplūdimiai arba uolėtos pakrantės nuo-lat ardomi, o kranto linija vis labiau traukiasi į sausumos pusę. erozija labiausiai veikia smėlėtus krantus, o smiltainis ir akmenys su molio priemaišomis šiam procesui yra atsparesni. yrančias medžiagas išskirsto bangos – akmenys lie-ka paplūdimyje, smėlis nuplaunamas į seklias priekrantės vandenų zonas arba įtraukiamas į nešmenų srautus, o pačios smulkiausios molio arba dumblo dale-lės nunešamos į gilesnes vietas. erozijos paveiktoms krantų linijoms būdingas vaizdas – skardžiai arba gana siauri akmenuoti paplūdimiai.

• Akumuliacija – procesas, būdingas tiems pakrantės ruožams, kur bangos ir povandeninės srovės praranda savo galią ir palei krantą nešamas smėlis išplau-namas iš jūros. Šis smėlis suformuoja plačius paplūdimius, palaipsniui aukš-tėjančius nuo jūros. Sausu ir vėjuotu oru smėlis nešamas į sausumos pusę ir suformuoja priešakines kopas. priešakines kopas dengianti augmenija neleidžia smėliui judėti tolyn į žemyną.

Didžiojojepakrančiųdalyjeerozijosirakumuliacijosprocesaiyravienodaiintensyvūs,tadkrantolinijaišliekaganastabili.Tačiaustebėjimairodo,kadperpastaruosiusdešimtmečiuskrantųero-zijaženkliaipadidėjoirjąsukeliatokieveiksniai:2

• vis dažniau kylančios stiprios vėtros – uraganai (kai vėjo greitis viršija 30 m/s arba vandens lygis pakyla daugiau nei 1 m nuo vidurkio);

• techninės konstrukcijos, tokios kaip uostų įplaukos vartai arba prieplaukos, trukdančios nuosėdų judėjimui ir priverčiančios smėlį kauptis tokių konstrukcijų priekyje bei sustiprinančios eroziją už jų;

• sumažėjęs nešmenų papildymas upėmis dėl jų užtvenkimo;• nepakankama ledo danga pakrantėse, žiemą apsauganti krantus nuo erozijos;• pasaulinio vandenyno vidutinio vandens lygio kilimas.

1� Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

KitaskrantolinijospokyčiuslemiantisprocesasyralėtasŽemėsplutossvyravimaskaipkadpoledynmečiotebevykstantisŽemės paviršiaus kilimas.Ledynmečiudideli,sunkūsledoskydaiskirtingusvoriuslėgėįvairiasŽemėspaviršiausvietasirsugebėjošiektiekįspaustiŽemėsplutą.Leduiištirpusirjosvoriuinebespaudžiant,Žemėspaviršiuspamažupradėjokilti.ŠisprocesasikišioldarvykstanuoBotnijosįlankosikipatEstijospakrančių.ŠiuometuŽemėspaviršiusčiapakylaapie4–10mmpermetus.Prognozuojama,kadtaitęsisdar10000metųirkadmaždaugpo2000metųdėlkylančioŽemėspaviršiaustarpSuomijosirŠvedijossusiformuossausumostiltas,oBotnijosįlankatapsežeru.TipinįŽemėspaviršiauskilimovietųkraštovaizdįsudaroištūkstančiosalųsudarytiarchipelagaiirpalaipsniuiišjūrosišnyrančiosmažossalelės.1

Lietuvai priklauso trumpiausias pakrantės ruožas–tikapie90km,kuriambūdingismėliopaplūdimiaiirakumuliacinėskopos.IšskirtinėLietuvospakrantėyratiesKuršiųnerija–97kmilgio(iškurių51kmpriklausoLietuvai)iriki3,8kmpločiolenktaspusiasalissudidžiausiomisEuropojepustomomisbaltosiomiskopomis.Aukščiausia jųsiekia60m,norsdaugumoskopųviršūnių dengiamiškai. Pusiasalis skiria jūrą nuoKuršiųmarių – didžiausiųmariųBaltijoje,seklaus ir beveik gėlo vandens telkinio, su jūra susisiekiančio per labai mažą sąsiaurį tiesKlaipėda.KuršiųmariosyravienasproduktyviausiųvandenųtelkiniųŠiaurėsirRytųEuropoje,kuriamegyvenaapie50žuvųrūšių.1SiekiantapsaugotiunikaliąKuršiųnerijosirKuršiųmariųekosistemą,1991metaisbuvoįkurtasKuršiųNerijosnacionalinisparkas,ovėliau–irNatura2000teritorija.

Eroduota jūros pakrantė Lietuvoje ties Karkle


Baltosios Kuršių nerijos koposBaltųjų kopų slinkimas prasidėjo XVi a., kai nerijoje dėl intensyvaus ganymo ir medie-nos ruošimo laivų statybai buvo iškirsti miškai. Dėl to smėlis užpylė neriją ir palaidojo ištisus kaimus. Šiam procesui sustabdyti nuo 1825 metų prūsijos valdžia rėmė didelio masto miškų atsodinimo projektus, kopas apsodinant nevietine rūšimi – kalninėmis pušimis pinus montana. Šiais laikais miškai dengia 89 % nerijos, nors kai kuriuose vietose dar galima pamatyti pustomas kopas.

LietuvospakrantėsdalisšiauriauKlaipėdos–taiiki300mpločiosmėlėtospakrantės.Čiaperpaskutiniusdešimtmečiusakumuliacijosprocesusakivaizdžiaipakeitėkrantųerozija,irLietuvospakrantėspastoviaiplaunamosįjūrą.YpatingašiopakrantėsruožovietayraOlandoKepurė–25maukščioerozinismoreninisskardis,darvadinamasklifu.PakrantėsteritorijanuoKlaipėdosikiPalangosįeinaįPajūrioregioninįparką.

Latvijos pakrantėdriekiasimaždaug497km,skirtingosejosatkarposeerozijosprocesuskeičiaakumuliacija,todėlkrantolinijayraganatiesi.TačiaudidžiojiLatvijospakrančiųdalisvistikyraeroduojama–daugiausiaivakariniamekrante,kurislabiausiaiveikiamasstiprausvėjoirbangų.„Karščiausi“erozijostaškaiyranetoliBernatųgyvenvietės,kurperpastaruosius15metųbuvonuplauta64mpaplūdimio,irKolkosrage,kurisprarado50m.3Intensyvioserozijoszonosglūdižemiauužtvankų,pavyzdžiui,netoliLiepojos,PāvilsostosirVentspilio.NuoerozijoskenčiairkeliosRygosįlankospakrantėsvietos.Erozijanetikpasiglemžiakrantą,betirgrasinapakrančiųgyvenvietėmsbeinamams,kuriepraeitošimtmečioviduryjedarbuvoganaatokiainuo jūros.Dėl erozijos procesų susiformavo ir įspūdingimoreniniai arba smiltainio skardžiai. IlgiausiasiraukščiausiasLatvijojemoreninisskardingas(iki20maukščio)krantas–klifasdriekiasinetoliJūrkalnės,oįspūdingiausiussmiltainioskardžiusgalimapamatytiVidžemėsakmeningamepa-plūdimyje–gamtiniamedraustinyje.


Gamtinis Vidžemės akmeningų paplūdimų draustinisjis įkurtas vienoje iš vaizdingiausių ir gamtos įvairove labiausiai išsiskiriančių vietų latvijos pakrantėje 1957 metais. 2004 metais ši vietovė buvo įtraukta į Natura 2000 teritorijų sąrašą. ją sudaro daugybė buveinių: rifai, akmeningos ir smėlėtos pakran-tės, daugiamečių augalų bendrijos akmeninguose krantuose, medžiais apaugusios kopos, drėgnos tarpkopės, miškapievės, žemumų šienaujamos pievos. ir tai vienin-telė vieta prie Baltijos jūros, kur pajūryje galima pamatyti 350–380 milijonų metų am-žiaus devono smiltainio atodangas.

Latvijos pakrantėje yra ir plačių smėlėtų paplūdimių su skirtingos raidos fazės kopomis, tarpkuriųyraslenkančiųpustomųkopų.Ilgiausiirplačiausi(70–100m)paplūdimiaidriekiasinetoliLiepojos,išilgaiIrbėssąsiauriobeipietinėjeRygosįlankospusėje.KelioseRygosįlankosvietoseakumuliacinėpakrantėpradėjoužaugtipievomisarbanendrynais,pavyzdžiui,netolisienossuEstija,kurbuvoįkurtasgamtinisRandupievųdraustinisLatvijospakrančiųpievomsirlagūnomsapsaugoti.

IštrijųRytųBaltijosšaliųilgiausią pakrantę turi Estija–1240kmžemyneir2540kmsalose.Beto,jiyrasėtenusėtaįvairausdydžiobeiformossalomis.EstijaipriklausančiuoseBaltijosvan-denyseišvisopriskaičiuojamamaždaug1500salų,iškuriųapie80%sudaromažossalelės.4

Estijospakrantėišsiskiriadidžiausiaaplinkossąlygųbeikrantoprocesųįvairove.ŠiaurėsvakarųEstijojeypačsvarbusvaidmuotenkaŽemėspaviršiauskilimui,kurispaaiškinagausųsalųbeisaleliųatsiradimą.PietinėjeEstijosdalyjelygiosirnedaugviršjūroslygioiškilusiospakrantės


galibūtistipriaipakeistosklimatokaitos,pavyzdžiui,kylančiojūroslygioirdažnėjančiųaudrų,kuriesustiprinaerozijosprocesus.TačiaukylantįjūroslygįEstijoješiektiekatsveriaŽemėspa-viršiausaukštėjimas.

Estijospakrantėpasižymi labaididele aplinkos sąlygų įvairove.Pietinėjedalyje,netoliPärnuįlankos,galimaišvystiplačiussmėlėtuspaplūdimius.SmėlėtikrantaiirkopostaippatbūdingosSuomijosįlankosbeiSaaremosirHiiumossalųpakrantėms.VakarųEstijoje–irsalose,irpa-krantėsetiesVäinamerisąsiauriu–ganaįprastiuždumblėjękrantaisunendrynais.Čia–didžiausiEstijospakrančiųpelkynai, sudaryti išKassari deltos,Matsalu įlankos ir aplinkiniųpakrantėsežerėlių,sekliųfiordųirįlankėlių,pakrančiųpievųbeinendrynų.MoreniniaikrantaisuledynųsuneštaisrieduliaisišsidėstęŠiaurėsirVakarųEstijoje.ĮspūdingiausiaEstijospakrančiųvietayrastatūsskardžiai,išsidėstępaleišiaurinępakrantęirSaaremossaloje.

Šiaurės Estijos glintas – klinčių plynaukštės skardis, besiribo-jantis su pakrantės lyguma. įspū-dingiausi skardžiai yra vakarinė-je harju plynaukštės dalyje, Väi-ke–pakri saloje (13 m aukščio), pakri iškyšulyje (24 m), türisalu (30 m) ir Rannamõisa (35 m). Skardis po vandeniu leidžiasi stačiai arba keliomis terasomis iki 100 m gylio. Bendras skardžio aukštis siekia apie 150 m.

Pakri iškyšulys


Trapi ekosistema

SpecifinesekologinessąlygasBaltijosjūrojedaugiausiailemialėtavandens apykaita su kitomis Pasauliniovandenynodalimis.Kaipminėtaanksčiau,BaltijosjūrasuŠiaurėsjūrasusisiekiaperDanijossąsiaurius,kurieyraganėtinaisiauriirseklūs.SekliausiojeBeltųsąsiauriųvietojegylistesiekia18m,oZunde–tik8m.Todėlsūrausvandensprietakapaprastaibūnaganaribota–apie475km³permetus.OkasmetinisdruskėtovandensnuotėkisišBaltijosįŠiaurėsjūrąyradidesnisirsiekiaapie940km³.TaippatBaltijosjūrayranuolataprūpinamagėluvandeniu(apie660km³permetus),atitekančiudaugiauneiiš250upių,iškuriųdidžiausiosyraOderis,Vysla,Nemunas,DauguvairNeva.Dalisgėlovandensįjūrapatenkairkrituliųpavidalu.Taipsukuriamadruskėtovandens, kurio vidutinis druskingumasyramaždaug6–8‰,aplinka.Toksdruskingumas,paly-ginussuapytiksliai35‰vandenyne,yralabaimažas.Taippatsvarbu,kadpusiauuždarosejūrosįlankose,kuryrapagrindiniųupiųžiotys,pavyzdžiui,Suomijosįlankoje,įkuriąįtekaNeva,arbaRygosįlankoje,įkuriąatsiveriaDauguvosžiotys,vandensdruskingumasyradarmažesnis.

SūrausŠiaurėsjūrosvandensprietakairdruskėtoBaltijosvandensištekėjimas–nuolatiniai,tuopačiumetuvykstantysprocesai.Druskėtasvanduoplūstapaviršiumi,kaisūresnisvanduojudapriešinga kryptimi gilesniame sluoksnyje.To rezultatas – skirtingųvandensmasių – sūresnioapatiniobeimažiausūrauspaviršiniosluoksniųsusidarymas,kuriuosskiriavadinamasishalo-klinassujambūdingaryškiadruskingumokaita.Stratifikacijavykstairtarpšaltesnioapatinioiršiltesniopaviršiniovandenssluoksnių–čiasusiformuojabarjeras,vadinamastermoklinu, itin išryškėjantisvasarąirankstyvąrudenį,betišnykstantisžiemosmetu,kaipaviršinisvanduoatvės-ta.Haloklinasirtermoklinasizoliuojaapatinįvandenssluoksnį,neleidžiajammaišytissudeguo-niespraturtintupaviršiniuvandeniu,irgilesniuosesluoksniuosesukuriaanoksines(bedeguones)sąlygas.Beto,maistinėsmedžiagosirteršalai„įkalinami“dugnonuosėdose,dėlkoBaltijosjūrosdugneformuojasiiki100000km2siekiančios„mirties zonos“.

Daugumaijūriniųorganizmųtokiomisatšiauriomissąlygomisišgyventiyraitinsudėtinga.Tikribotamskaičiuirūšiųpavykokolonizuotišiąspecifinęaplinką,nesdruskingumolygisyraperžemasdaugumaiAtlantovandenynobeiŠiaurės jūros rūšių ir per aukštasgėlavandenėms rū-šims.Nepaisantto,dalisjūriniųirgėlavandeniųrūšiųprisitaikėpriedruskėtovandens.Tokiojejaunojojeirnestabiliojeekosistemoje,kokiayraBaltijosjūrasusavoribotabiologineįvairove,kiekvienarūšisatliekatamtikrąvaidmenįpalaikantvisossistemosstruktūrąirdinamiką.Vienosrūšiesišnykimasgalisukeltinepataisomąžaląvisaisistemai,kadanginebuskitųrūšių,galinčiųjąpakeisti.1

ŠieveiksniaipaaiškinaBaltijosjūroskaipekosistemosunikalumąirpažeidžiamumą.Jiitinneat-sparipokyčiamsiružterštumui,bet,deja,garsėjakaipvienaišlabiausiaiužterštųjūrų.

Užterštumas – didžiausia grėsmė Baltijos jūrai

Pati svarbiausiaekologinėBaltijos jūrosproblema–eutrofikacija, arbavandensekosistemosbūklė, kai didelės maistinių medžiagų koncentracijos skatina dumblių augimą ir organinėsmedžiagos pertekliaus susidarymą, kuris pakeičia sistemos pusiausvyrą funkcionavimą.6 Ryškiausiaseutrofikacijospožymis–gausūssmulkiųvandensdumblių„žydėjimai“(darvadinamivandensžydėjimu),šiltomisvasaromisdengiantysdideliusjūrosplotus.Taisukeliakitą,netokįakivaizdų, bet dar daugiau žalos pridarantį procesą – didėjantį deguonies suvartojimą, kurissukelia ištirpusio vandenyje deguonies stoką ir dugno organizmų bei žuvų žūtį.Tai smarkiaipaveikiairtokiųkomerciniųžuvųkaipplekšnėsirmenkėsreprodukciją,7otaippatyraminėtųjųmirtieszonųjūrosdugneatsiradimopriežastis.


Nodularia – fotosintetinanti melsvabakterė. Melsvabakterės yra vieni seniausių žemė-je gyvenančių organizmų. jų savybė išskirti deguonį pakeitė planetos atmosferos sudė-tį, o tai smarkiai pakeitė egzistuojančias gyvybės formas žemėje. pietinėje ir centrinėje Baltijos dalyje Nodularia gyvuoja jau maždaug 7 000 metų.

Vasarą masiškas Nodularia dauginimasis sukelia vandens „žydėjimą“. nuo jo vandens paviršius tampa panašus į tirštą, žalsvai geltoną žirnių sriubą. toks „žydintis“ vanduo gali būti toksiškas gyvūnams.

Pagrindinėeutrofikacijospriežastis–didelėazotoirfosforoprietakaįvandensekosistemasišįvai-riųtaršosšaltiniųsausumoje.Apie75%azotoir95%fosforoįBaltijosjūrąatkeliaujaupėmis.Pusėtokiekiosusidaroišplovustrąšasišdirbamųlaukų,kaijiemstręštinaudojamiperdidelitrąšųkiekiaiarkaitręšiamaesantįšalui,irdirvanesugebapasisavintitrąšų.Kitiazotoirfosforošaltiniaiyramiš-kininkystė,pramoninėsirmiestųnuotekos,taršaišlaivųirautomobilių.Apie25%azotopatenkaišatmosferos,oskalbikliųirplovikliųjunginiaisudaroiki24%įjūrąpatenkančiofosforo.7 Nuo XXa.8–ojodešimtmečiopabaigosfosforoirazotopatekimasįBaltijosjūrąstabilizavosi,tačiaujųkoncentracijosišliekoslabaididelės,ypačtokiosepusiauuždarosejosvietosekaipRygosįlanka.8

KitanemažesnėBaltijosjūrosproblema–taitaršapavojingomis medžiagomis,įjūrinęaplinkąpatenkančiomissunuotekomis,oru,išplautomsišdirbamųlaukų(pesticiduoseesančiospavojin-gosmedžiagos),dėllaivybos,ūkinėsveiklosuostuoseiratvirojejūroje.Baltijosjūrojegaliterasti


didžiulępavojingųcheminiųmedžiagųįvairovę–dioksinai,polichlorbifenilai(PCB),bromintosdegumąmažinančiosmedžiagos(antipirenai),DDTirdaugkitų.Pavojingosmedžiagosjūrinėjeaplinkoje išlieka ilgam irkaupiasi jūriniuoseorganizmuosepasiekdamos toksiškaskoncentra-cijas, be to, neigiamai veikia reprodukcines jų (ypač aukščiausiomitybos lygmens plėšrūnų)savybes.Kaikuriųrūšiųžuvyse,sugautoseBaltijosjūroje,jauyrasusikaupętiekteršalų,kadjųkoncentracijagalibūtižalingaarnettoksiškažmogausimunineiirhormonineisistemai,todėljasvartotiyrapavojinga.

Stebėjimaiparodė,kadkaikuriųpavojingųmedžiagųkoncentracijaBaltijosjūrojegalibūtinet20kartųdidesnėužjųkoncentracijąkituosevandenyse,pavyzdžiui,ŠiaurėsRytųAtlante.Norsnuolatiniųstebėjimųrezultatairodo,kadtaršakaikaikuriomispavojingomismedžiagomisperpastaruosius 20–30metų gerokai sumažėjo, dėl savo patvarumo ir bioakumuliacinių savybių(kaupimosigyvuoseorganizmuose)josvisdarkeliaaplinkaididelįpavojų.Neganato,kaikuriųnaujųmedžiagųkoncentracijosdidėja. 6

Nemažaspapildomasgrėsmeskelia:

• tarša nafta ar jos produktais iš naftos tanklaivių ir/arba terminalų;• invazinių rūšių, atkeliavusių iš kitų šalių balastiniame laivų vandenyje arba ant

laivų korpusų, įsikūrimas;• su intensyvia ūkine veikla ir laivyba susijęs jūros išteklių naudojimas.

VisišieveiksniaikeičiaunikaliąirtrapiąBaltijosjūrosekosistemąbeisudarodarsudėtingesnesgyvenimo sąlygas jūriniams organizmams, taip lemdami dabartinę nepalankią Baltijos jūrosbūklę.


2.1. pav. Paukščių migracijos keliaiŠaltinis: © AEWA.9

Vakarų pusrutulio migracijos keliai Vakarų palearktikos afrikos–eurazijos

Centrinės azijos migracijos keliai azijos–Ramiojo vandenyno migracijos keliai

2. Keliautojaijūra

Kelionės nepažymėtais takais

LaivybaBaltijosjūrojeyratikraiintensyvi.Tačiaunetikžmonėsjakeliauja.Paukščiaitaippat.Ir,kaipiržmonės,jieturisavoįprastusmaršrutus.Kartapokartospaukščiaiperjūrąskrendataispačiaiskeliais.Iškurjiejuosžino?Mokslininkaidėlšioklausimosukagalvasištisusamžius,betatsakymasikišiolnėraaiškus.Yražinoma,kaddupagrindiniaimigravimokeliaieinaperrytinęirvakarinęBaltijosjūrosdalis.AbujiepriklausoVakarųpalearktiniammigracijoskeliui,jungiančiamEurazijąsuAfrika(2.1 pav.).PaukščiaitraukiaperrytinęBaltijosjūrosdalį,įveik-damitūkstančiuskilometrųnuošiaurinėsRusijosdaliesirSkandinavijosikišiltesniųžiemojimovietų.VienomspaukščiųrūšimsBaltijosjūrayratikkelias,kitoms–kelionėstikslas.Kaikurie,kaipsibirinėsgagos(Polysticta stelleri),kasmetskrendadaugiaunei3000kilometrųišSibirotundros,kadžiemąpraleistųBaltijosjūroje.

Migracija–sudėtingasreiškinys.Jipriklausonuopaukščiųrūšies,oro,laikoirsezono.Dienosmetumigruojantyspaukščiaigaliskristipaleikrantoliniją,onaktįtapatirūšisgalikeliautiviršžemynoplačiufrontu,kartaissudarydamatūkstantiniusbūrius.

Daugumavandenspaukščiųkeliaujapaleiatvirusvandenis,kadnenutoltųnuomaistošaltinioirprie-globsčio,kurgalipailsėti,pasimaitintiiratgautiskrydžiometuprarastasjėgas.Milžiniškipaukščiųbūriaikoncentruojasitamtikrosevietose,pavyzdžiui,MatsaluVakarųEstijoje.Tokiosvietospapras-taiturikeliasbendrassavybes,dėlkuriųpaukščiaiapsistojajose,–sekliusvandenis,užliejamusarbasaususlaukussugausiaismaistoištekliais,mažaiplėšrūnųirmažatrikdymotikimybe.Žiemojimovietosevanduoturibūtineužšalęs,todėljosdažniausiaiišsidėsčiusiosatvirojejūroje.


Ausuotasis kragas vasariniu plunksnų apdaru

Juodakaklis naras vasariniu plunksnų apdaru

Pasirenkamo maisto įvairovė

PerrytinęBaltijosjūrosdalįmigruojantysarjoježiemojantysvandenspaukščiaituritamtikrųbendrųbruožų.Vienasjųgrupavimobūdas–pagaltai,kuojieminta.

Žuvimis mintantys paukščiai (ichtiofagai).Talentingiausiems žvejams, apsistojantiemsBal-tijos jūrojepermigraciją,priklausonarai.Juodakakliai narai (Gavia arctica) ir rudakakliai narai (Gavia stellata) yra reti vandenspaukščiai, saugomivisamepasaulyje.10 Pagrindinis jųmaistošaltinis–žuvis.Ištikimisavovardui,jiepuikiainardo,vaikydamiesimažasirvidutiniodydžiožuveles.Naraipovandeniugaliišbūtiapieminutęlaikoirpanirtiįkeliųdešimčiųmetrųgylį.Jųkūnoformašiek tiekprimenatorpedą,opirštaisujungtiplaukiojamosiomisplėvėmis.Plaukiojamosiosplėvėspadedagerainardyti,betdėl kūnogaleesančių kojų sausumojejieyranerangūs.Dėl tonarųlizdaipaprastaibūnanutolęnuokrantotikkelismetrus.Daugumanarųnesugebapakiltinuožemės, todėlkadpakiltų, turi įsibėgėtiapiedešimtmetrųvandenspavir-šiumi.Migracijosmetunaraipaprastaisusiburiaįnedideliusbūriusiškeliųdešimčiųpaukščių.11 Perėjimosezonujuodakaklioirrudakaklionaroplunksnosganaiškiaiskiriasi,tačiaužieminiuapdarujuossunkuatskirti.

Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus)–kitasentuziastingasžvejyssuganapanašiaįnarokūnoforma.Jistaippatpuikiainardoirplaukioja,betsausumojevaikščiojasunkiai.Šįpaukštįlengvaatskirtiišjolaibokaklo,nusmailėjusiosnapoirilgųbaltųbeirausvairudųplunksnųantgalvosirkakloporavimosimetu,betžiemąšispalvinga„kaklajuostė“pakeičiamabaltomistrumpomisplunksnomis,osnapasįgyjarausvąatspalvį.Daugumakragųtolinemigruoja.Jieliekadideliuo-se neužšalusiuose vidaus vandenų plotuose, nors dalis aptinkami žiemojantysBaltijos jūroje.Ausuotiejikragaimieliaurenkasiiki10mgyliopakrančiųvandenis,kuriegeriausiaiatitinkajųmitybosporeikius.11


Didžiojo dančiasnapio patelė ir patinėlis

Alka

Didysis dančiasnapis (Mergus merganser)savoilgoraudonosnapošonuoseturidantukus,pa-dedančiussugriebti ir išlaikytislidžiąžuvį.Besidairydamasžuviesdančiasnapisplaukiagalvąpanardinęsįvandenįir,vospastebėjęsgrobį,iškartoneriapaskui.Vanduo–jomaitinimosivietairslėptuvė,tadpabaidytasdančiasnapismieliauners,oneskris.Dančiasnapisyraganadidelisvandenspaukštis,perintissenųmedžių,augančiųnetolivandens,drevėse.Tairibojajųdaugini-mąsi,kadangirastitinkamųperėjimovietųdažnaibūnasunku.Rudenspabaigojekaikurieišjųpersikeliaįdideliusneužšąlančiusvandensplotus,okiti–įjūrospakrančiųvandenis.11

Benepatsįdomiausiasvandenspaukštis,žiemojantisrytinėjeBaltijosjūrosdalyje,yraalka (Alca torda).Kodėl?Norsnėra jokiosgalimybėspamatytipingvinąBaltijos jūroje,visadaatsirandažmonių,teigiančių,kadjiejįmatė.Greičiausiaitai,kąjiematė,irbuvoalka.Šispaukštisšiektiekpanašusįpingvinąsavokresnukūneliuirbaltaijuodu„kostiumu“,bet,kitaipneipingvinai,alkosskraidotaippatgerai,kaipirnardo.Jie–tikri jūriniaipaukščiai,beveikvisąlaikąleidžiantysvandenyje,kurgaudožuvis,tvarkosiplunksnasirnetmiega,oįsausumągrįžtatikperėti.Pajutępavojų, jieneria,oneskrenda,dėl toalkomsdidelįpavojųkelia išsiliejusinafta:nardydamosnaftosišsiliejimovietojejoslabiaususitepaneituoatveju,jeinuskristų.Alkosperikolonijomisuolųatbrailose,kurplėšrūnaiturimažaigalimybiųnugvelbtijųkiaušiniųarjauniklių.12PabaltijošalysepavienėsporosperitikEstijoje,ožiemąjųčiagalibūtigausu.


Jūros dugno gyvūnija mintantys paukščiai (bentofagai).Kaikurių rūšiųpaukščiaimieliaurenkasitokiusjūrųgėrybiųdelikatesuskaipmoliuskai,vėžiagyviai,vabzdžiųlervos,kirmėlėsirkitijūriniaibestuburiai,norskartaisnutveriairkokiąžuvįarkrimsteliaugaliniomaisto.Šiaigru-peipriklausosibirinėsgagos,nuodėgulės,ledinėsantysirklykuolės,kurios,ieškodamosmaisto,neriaikijūrosdugno.

Sibirinė gaga (Polysticta stelleri)–viena iš rečiausių ir sparčiausiainykstančių jūriniųančiųpasaulyje,galbūtjaudabarbalansuojantiantišnykimoribos.Galimostopriežastys–nežinomosproblemosatokiose jųperėjimovietosebeigrėsmėsčia, jųžiemojimovietovėse.Baltijos jūra–vienasvarbiausiųsibiriniųgagųžiemojimovietųEuropoje.KeletastūkstančiųšiosmažiausiosgagųrūšiesindividųsusirenkaEstijosirLietuvospakrančiųvandenyseirgalibūtistebiminuokranto.Kadangijiemintadugnoorganizmais,labiausiaimėgstasekliusvandenis,kurpaprasčiaupasiektidugnąneriant.Žiemodamosšiosgagossusiburiaįkompaktiškusbūrius.11Patinuslengvaatpažintiišbaltosgalvossukeliaisžalsvaistaškais,juodokakloirkaštoninėskrūtinės.Irpatinų,irpateliųsnapaiyramelsvosspalvos.

Nuodėgulės patelė

Sibirinės gagos patelė

Nuodėgulės patinėlis

Sibirinės gagos patinėlis


Iš 18 rūšių ančių, žiemojančių rytinėjeBaltijos jūros dalyje, viena tamsiausių yranuodėgulė (Melanitta fusca).Patinėliaituricharakteringąbaltą„ašarą“popatakimiirbaltądėmęantspar-no,matomątikskrydžiometu.Poperėjimotundrojejosdideliais,ikikeliųtūkstančiųpaukščiųbūriaisatskrendaįBaltijosjūrąžiemoti.Pomeranijosįlanka,vakarinisRygosįlankoskrantasirIrbėssąsiauris–pačiossvarbiausiosnuodėguliųžiemojimovietosvisojeEuropoje.Šiplačiasna-pėantisrankiojamoliuskusirvėžiagyviusišjūrosdugnoiki30metrųgylio,kartaisnugriebdamakokiąžuvelę.11

IšrytinėjeBaltijosjūrosdalyježiemojančiųančiųrūšiųįspūdingiausiauodegasuilgomislaibo-miscentrinėmisplunksnomisgalipasigirtiledinės anties (Clangula hyemalis)patinėliai.Dalisšiosantiesapdaro,kurisskiriasipriklausomainuolyties,amžiaus irmetų laiko,keičiamasikitrijųkartųpermetus,norsdaugumakitųančiųkeičiaplunksnastikdukartus.Ledinėantisyrapuikinardytoja,besidairydamamoliuskųirvėžiagyviųdažnaipanerianti10metrųirdaugiau.11 Dienosmetujidaugiaulaikopraleidžiapovandeniuneijopaviršiuje.Žiemojimovietoseledinėsantyslaikosidideliaisbūriaisiškeliųšimtųarnettūkstančiųpaukščių,irtuopatmetuvienibūriopaukščiaineriaįdugną,okitiilsisivandenspaviršiuje,todėljuosnesudėtingastebėti.Pavasarįjuoslengvapastebėtipagalganamalonųbalsą.Kaijiesusiburiaįgrupes,atrodo,tarsipatijūradainuotų.

Mintantieji nuo paviršiaus.Nevisipaukščiairenkamaistąvandenyje.Kaikurielabiaulinkępasinaudotisparnaisgrobiuisusirasti.Pavyzdžiui,perėjimosezonumažasis kiras (Larus minu-tus)daugiausiaimintavabzdžiais:laumžirgiais,lašalais,ankstyvėmis,mašalaisirvabalais,norsgaudoirmažasžuvisbeivandensbestuburius.Pabaltijošalyseperitikkelitūkstančiaiporų,irviršBaltijosjūrosjiedažniauskraidošiltuojumetųlaiku,onežiemą.10Vasaraibaigiantis,ne-laukdamišaltesniųrudensdienų,daugumakirųpatraukiaįpietus,betkartaisnedaugelisjųliekažiemotičia.Migruodamijievandenspaviršiujegaudomažusbestuburiusiržuvis.Mažasiskiras–taimažiausiaskiraspasaulyjeirretaspaukštisvisojeEuropoje.10Mažaižinomaapiešiąkirųrūšįirjosretumopriežastysikišiolnėranustatytos.

Mažasis kiras

Ledinės anties patinas


Mintantieji augalais (fitofagai).KaikuriemigracijųmetuBaltijosjūrąaplankantyspaukščiaimieliaurenkasivegetariškąmaistą.Pabaltijošalyseyrakeliosvietovės,kuriosemigruodamail-sisi mažoji gulbė (Cygnus columbianus).Kartais keletas individų lieka visai žiemai seklioseįlankose,nuovėjoapsaugotuosepakrančiųužutakiuoseirupiųžiotyse,kurmaitinasi irmiegaatviramevandenyje.Mažosiosgulbėsmitybąsudarovandensaugalųsėklos,vaisiai,lapai,šaknysirstiebai,irsavožiemojimoarpoilsiovietasjosrenkasipagaltai,artenyrareikiamųmitybiniųaugalų.11

Didžiausi pavojai, tykantys paukščių jūroje

Gausūs paukščių būriai migruoja kiekvienais metais, bet ne visi paukščiai saugiai pasiekiažiemojimovietovesirvėliaugrįžtaįperėjimovietas.Perėjimoiršėrimosilaikotarpiupaukščiamspavojųkeliabuveiniųnaikinimasiržmoniųveikloskeliamastrikdymas.Migruojančiųpaukščiųišgyvenimas taip pat itin priklauso nuo sąlygų žiemojimo ir poilsio vietose. Migravimas iržiemojimas – kritiniai paukščio gyvenimo laikotarpiai.Migracija – sunkus išmėginimas. Pertrumpą laiką paukščiai nuskrenda šimtus ar net tūkstančius kilometrų.Skrydžiui jie išeikvojaenergijosatsargas,sukauptasperintensyvųmaitinimosilaikotarpįprieškelionę.Tadpaukščiamsbegalosvarbuskirtilaikopoilsiuiiratgautiprarastasjėgas–nuotopriklauso,arjiemspavyksišgyventi.

Panašūspavojaitykoiržiemojančiųpaukščių.Kadšaltąžiemąpalaikytųnormaliąkūnotempera-tūrą,paukščiaiprivaloreguliariaimaitintis.Negalėdamitodaryti,jieeikvojasavokūnoatsargas,prarasdamisvoriokiekvienądieną,kainerandapakankamaimaisto.Jeitokiasituacijaužsitęsia,paukščiaiišsenkairmiršta.Taipretaiatsitinkavandenstelkiniuosebejokiosžmoniųveiklos,betintensyviaieksploatuojamojeBaltijosjūrojetaiyrarealigrėsmė.Vengdamipavojų,paukščiainetikbereikaloeikvojaenergiją,betirneturilaikopakankamaipasimaitinti.Išbaidžiuspaukščiusišjųpamėgtųmitybosvietų,paukščiaiyrapriverstinaudotisavovidinesatsargas,kuriosžiemąirtaipjaubūnamenkos.

Nevisadaįmanomaišmatuotitrikdymųlygį.Verslinėsžvejybospoveikispaukščiamsmaitinimosivietoseyraganaakivaizdus,bettonegalimapasakytiapiepakrantėse ir jūroje veikiančias vėjo jėgaines.Išvėjoenergijosgaminamaelektrayradaugdraugiškesnėaplinkaineiiškastiniokuronaudojimas.Tačiaureikiaatsižvelgtiirįgalimąneigiamątokiųjėgainiųpoveikįmigruojantiemspaukščiams.Kaipminėta anksčiau, paukščiųmigracijos keliai yra tarsi platūs koridoriai. Pri-klausomainuoorosąlygų,laikoirsezono,tapatipaukščiųrūšisgalirinktisskirtingąmaršrutąmigravimokryptimi.Todėlneįmanomaparengtižemėlapiosutiksliaismigracijųkeliaisirpagaltaisuplanuotivėjoturbinųišdėstymą.Visdidėjaporeikisvėjoturbinasstatytisantykinaisekliuo-sevandensplotuose,kurvėjasdaugstipresnisneižemyne,omontavimokainagerokaimažesnė.Deja,kaikurieviršBaltijosjūrosmigruojantyspaukščiaimieliausiairenkasibūtenttuospačiusvandensplotus.Paukščiamsįskridusįvėjojėgainėszoną,būrysišsklaidomas,okaikuriepaukš-čiaigali žūtinuosusidūrimosu turbinomis.Tokioskliūtys jų įprastamekelyje sukeliapaukš-čiamsstresą.Argalijienuklystinuosavomigraciniokelio?Kadangipaukščiaipasižymistipriumigravimoinstinktu,taiyramažaitikėtina,opapildomastrikdymasirjosukeltasumaištisverčiapaukščiuseikvotiilgamskrydžiuitaipreikalingosenergijosatsargas.Skirtingųrūšiųpaukščiaiįvėjojėgainesreaguojaskirtingai.Naraibandojųišvengti,okaikuriosantyssugebaprisitaikyti.

BešiųtrikdymųegzistuojairplatustiesioginiųpavojųmigruojantiemsirBaltijosjūroježiemo-jantiemsvandenspaukščiamsspektras:išsiliejusinafta,užteršimaspavojingomismedžiagomis,tokiomiskaipsunkiejimetalaiirpesticidai,taippatmedžioklė,įsipainiojimasįžvejųtinklusirmitybosšaltiniųmažėjimas.


Baltijosjūrojevykstanttokiamintensyviameismui,naftos išsiliejimųpasitaikoganadažnai.Irtaineviendideliųtanklaiviųkatastrofos.Kiekvienasnetirmažasnaftosnutekėjimas–siurbiantdegalus,atliekantremontąarnetgiįprastainaudojantlaivą–yrajūrosteršimonaftosproduktaisšaltinis.Paukščiuiplaukiojantužterštamevandenyje,naftapermerkiairsulipinajoplunksnas.Josprarandaizoliacinessavybesirnebegalipalaikytireikiamoskūnotemperatūros,kassavoruožtunebeleidžiapaukščiamsnardytiirgalipasibaigtimirtiminuošalčio,karščio,dehidratacijos,badoar nusilpimo.

Visi paukščiai kasdien tvarkosi savo plunksnas. Jei plunksnos suteptos nafta, paukščiai sten-giasi jąpašalinti snapu irnetyčiomis josnuryja.Naftapažeidžia jųvidausorganus,paukščiaija apsinuodija.Nors labai stengiamasi tokius paukščius išgelbėti nuvalant naftą, tačiau tai taidažniausiaineduodanorimo rezultato. Išgyvenimogalimybėpriklausonuodaugelioveiksnių:antpaukščiopatekusiosnaftoskiekis,kieklaikojisišbuvosusitepęsnafta,valymometodasirpriežiūraatsigavimometu,rūšis,amžius,buveinė,maistošaltiniai irkitiveiksniai.Deja,gananemažasskaičiusnuvalytųpaukščiųneišgyvena.Priklausomainuopaukščionurytosnaftoskie-kio,netirvalymoprocesąišgyvenępaukščiaigalikentėtinuofunkcijųpakitimų,pavyzdžiui,galibūti,kadjienebegalėsdaugintis.Kiekvienasįvandenįnukritęsnaftoslašasatimagyvybę–jeineiškarto,taivėliau.

Žvejybos tinklai–kitarimtagrėsmėrytinėjeBaltijosjūrosdalyježiemojantiemsvandenspaukš-čiams.Nerdamiieškotimaisto,paukščiaiįsipainiojaįtinklusirjuosežūsta.Kaikuriepaukščiai,pavyzdžiui,ledinėsantys,yraganagausios,tadžuvimožvejųtinkluoseproblemapavojausvisairūšiaigali irnekelti.Tačiaukaikuriekiti–sibirinėsgagos,narai–yraretivisamepasaulyje.Kadangitokiųrūšiųpopuliacijosyramažosir,deja,nykstančios,kiekvienasžvejybosįrankiuosežuvęspaukštisyramažamūsųvisosbiologinėsįvairovėstragedija.Beto,sibirinėsgagospapras-tailaikosikompaktiškaisbūriaisartivienakitos,irvisasbūrysneriatuopačiumetu.Tadjeijųkelyjepasitaikystinklas,galižūtivisaspaukščiųbūrys!

Nafta išsitepusi ledinės anties patelė


Vandenspaukščiaibuvoarbatebėramedžiojami maistui, sportui arba net dėl plunksnų galvos apdangalų pramonei.Ausuotasiskragasirupinėžuvėdra(Sterna hirundo)labainukentėjoXIXamžiuje,kaijųplunksnomisbuvopuošiamosskrybėlės.Laimei,galvosapdangalaisuplunksno-misjaunebemadingi,betbrakonieriavimasvisdarkeliagrėsmę.Priklausomainuoveiklosmasto,šiųgrėsmiųpoveikisgalibūtitiekdidelis,tiekirmažas.

Tarsi nepakaktų šių pavojų, paukščiai ir žmonės dar konkuruoja dėl tų pačiųmaisto šaltinių.Intensyvi verslinė žvejyba, jūros dugno organizmų ir moliuskų rinkimas taip pat skatina paukščiųpopuliacijųnykimą.Dėl tokaikuriospaukščių rūšys– alkos,narūnėliai,mormonai–žiemąžūstanuoišsekimo,kadanginebesugebasusigautipakankamaižuvies,kadišgyventų.12 ŠisreiškinysbuvopastebėtasŠiaurėsjūroje,bettaigalibūtiaktualuirBaltijosjūroje.Paprasčiaupalaikytistabiliaspopuliacijasneibandytiatkurtijasiškeliųišlikusiųrūšiesatstovų–artaibūtųpaukščiai,aržuvys,arkitilaukiniaigyvūnai.

Kiekvienaipaukščiųrūšiairamybėssutrikdymasiržmogauskeliamagrėsmėyrapavojinga.Kaižūstavienaspaukštisišmilijonorūšiesatstovų,praradimasyrasantykinaimažas.Tačiauretųirnykstančiųrūšiųatvejusituacijayrakitokia.Jeipasaulinęrūšiespopuliacijąsudarotik100000individų,kiekvienaspaukštisyrasvarbus,okiekvienaspraradimas–milžiniškas.Bet,beabejo,kiekvienasžuvęspaukštisyrapraradimas.

Nuskendusi sibirinė gaga žvejų tinkluose


3. Povandenėspievos– Baltijosjūriniųbuveiniųįvairovė

Turbūtnedaugžmoniųžinoapienuostabųpovandeninįpasaulį,slypintįpoBaltijosjūrosvandenspaviršiumi,nesdėlšaltovandensirganamažovandensskaidrumonardymasčianėrapopuliarus.Tačiauirčiagalimarastiįvairiųbuveiniųsuskirtingomisjūriniųorganizmųbendrijomis.Įvairo-vęlemianevienodosaplinkossąlygos–gylisirapšvietimas,druskingumasirbangųpoveikis,taippatdugnopobūdis–reljefasirnuosėdųtipas.

Apibūdinanterdvinęaplinkossąlygųirorganizmųįvairovę,vartojamitokieterminaikaipbuvei-nėsarbabiotopai.Skirtingumetuirskirtingamekontekstešieterminaibuvovartojamišiektiekkitokiaprasme,betkartaisirkaipsinonimai. Paprastai tariant, buveinėgalibūtiapibūdintakaipaplinkossąlygųvisumaarbavieta,kuriojegyvenaaugalasarbagyvūnas.Biotopaiapibrėžiamikaipekosistemoserdvinėsdalyssudaugiaumažiauvienodomis,tačiautiktikjomsbūdingomisaplinkossąlygomis.13Tačiaušiuometubiotopaiyraaprašomipagaljųfizinėsaplinkossavybesirdominuojančiusbiologiniuspožymius,taippripažįstant,kadgyviejiorganizmainetikreaguojaįaplinkosveiksnius,betgaliirpatyskeistiaplinką.Taigidabarterminas„biotopas“nurodobuvei-nę(specifinesgyvenimosąlygas)irsujasusijusiasaugalųbeigyvūnųbendrijas(taiyrabiotopas=buveinė+bendrija).14

Buveinesgalimaskirstytipagalgylį,kuriamejosyra,iratstumąnuokranto(3.1 pav.). Teritorijatarpsausumosirjūrosvadinamalitorale,kuriaipriklausopotvynių–atoslūgiųzonairpakrantėsdalis,pasiekiamabangųirpurslų.1Patilitoralėtappatgalibūtiskirstomaįkeliaszonas:1)ge-olitoralę–pakrantėsjuostą,tikretkarčiaisužliejamąvandens;2)hidrolitoralę–zoną,kuridaž-niausiaiyraužlietavandens(tarpvidutinioiržemiausiovandenslygio).Nuolitoralėsgiliausiosvietosikipatkontinentiniošelforibosarbamaždaug200metrųgyliojūrosdugnasvadinamassublitorale.KadangiBaltijosjūrosgylistiknedaugelyjevietųsiekia200m,daugumąjosplotųgalimaapibūdintikaipsublitoralinius.Priklausomainuogylio,skiriamosdvizonos:šviesosarbafotinė(nuograikiškožodžio„geraiapšviestas“)–viršutinissluoksnis,įkurįprasiskverbiašviesa,ir tamsosarbaafotinėzona,kuriosdienosšviesanebepasiekia.Jūrosdugneesančiosbuveinėsvadinamosbentosinėmis,ovandensstorymėjeviršjūrosdugnoikipaviršiaus–pelaginėmisbu-veinėmis.Pelaginėsirbentosinėsbuveinėsgalibūtiirafotinėje,irfotinėjezonoje.15


3.1 pav. Jūrinių ir sausumos buveinių išsidėstymasŠaltinis: Federacinė gamtos apsaugos agentūra, Vokietija, D. Boedeker, 1998.15

geolitoRalė

Jūrinės buveinės Sausumos buveinės

SuBlitoRalė hiDRolitoRalė

pelaginės šviesoszonos buveinės

aukščiausias vandens lygis

Vidutinis vandens lygis

žemiausias vandens lygis

Bentosinės šviesos zonos buveinės

Bentosinės tamsos zonos buveinės

pelaginės tamsoszonos buveinės

Jūros dugno buveinių įvairovė

Jūrosdugnopaviršinėsnuosėdos–kitassvarbusdugnobuveinėssavybesapibrėžiantisveiksnys.CentrinėjeBaltijos jūroje ir rytinėje jos dalyje, išilgai Pabaltijo šalių pakrančių, dugnas labaiįvairus,betmesišskirsimedutipus–kietąirminkštądugną.

Kietamdugnuipriklausokristalinėpamatinėuoliena,kietosirminkštosnuosėdinėsuolos,rie-duliai,žvyrodugnas,kietomoliodugnas iržvyringasdugnassukriauklėmis.Minkštas,purusdugnasbūnaišsmėlio,dumblo,durpiųarbamišriųnuosėdų.1

Kristalinėpamatinėuoliena,suformuotadaugiausiaiišgranitoargneiso,yraatsidengusiaplinkArchipelagojūrą,šiaurinėjeSuomijosįlankosdalyjeirBotnijosjūrosbeiBotnijosįlankospa-krantėse.ŠiaurinėseEstijospakrantėse jądengia150–200metrųstorionuosėdinėsmedžiagossluoksnis. Šio sluoksnio storis auga pietų kryptimi:Rygos įlankoje jis siekia 1 km,Lietuvospakrantėse–2km,opietinėjeBaltijosjūrosdalyje–iki8km.1

Nuosėdinėsmedžiagossluoksnįsudaro įvairausrūšiuotumoirsudedamųjųdaleliųdydžiome-džiagos,tarpjų:rieduliai,gargždas,žvyras,smėlis,klintysirmolis–permilijonusmetųsufor-muotoserozijos,vandensslėgio ir įvairiųcheminiųprocesų.nuosėdinėsmedžiagosdabartinispasiskirstymasirformacijosyraišlikędaugiausiainuoledynmečio.

�1Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

Moreniniai gūbriai Lietuvoje

Kietosnuosėdinėsuolienos–smiltainisirklintys–susiformavopriešledynmetį.Smiltainiouo-lienosaptinkamosBaltijosjūrosrytinėsdaliespakrantėseirRygosįlankoje,netoliTuja–Vitrupės,oklintiniaiklifailabiaubūdingiEstijospakrantei.Yrairminkštųnuosėdiniųuolienų,sudarytųiškreidos,morenosarbamergelio (uolienos,kurios sudėtisyra tarpinė tarpklinties irmolio).MoreniniųskardžiųgalimarastiLietuvosirvakarinėjeLatvijospakrantėje.

Morena–nerūšiuotasriedulių,akmenų,gargždo,žvyro,smėlioirmoliomišinys,kurįsuformavotirpstantysledynai.Šismišinysbuvosustumtasišilgailedynokraštoarpoledu,taipsuformuoda-masmasyviasgūbriųsistemas(arbavadinamąsiasgalinesmorenas).NeseniaiLietuvoje,netoliPalangos,buvoatrastiįspūdingipovandeniniai,iki5metrųgyliokanjonaitarplygiagrečiųmore-niniųgūbrių.Taididžiausiaikišiolatrastamoreniniųgūbriųgrupė,užimantidaugiaunei5km2. Jūrostyrinėtojaimano,kadšiegūbriai–senojoBaltijosledyninioežerokrantųliekanos.

Moreninisdugnassugūbriais,akmeningo,žvyruotoirsmėlėtodugnointarpaisprasidedaLietu-vosvandenyse,šiektiekšiauriaunuoKlaipėdos,irtęsiasiikiPērkonėsLatvijoje.Tokįdugną,ku-riameformuojasiBaltijosrifai,galimarastiirkitoseBaltijosjūrosrytinėsdaliesvietose,pavyz-džiui,netoliHiiumosirSaaremossalųbeiRygosįlankoje,betčiajįdažniausiaisudarosmėlio,žvyroirakmenųmišinys.SmėlėtasdugnasbūdingasLietuvospriekrančiųvandenimsprieKuršiųnerijos ir kai kuriomsLatvijai priklausančios jūros dalies dugno vietoms.Dumblu padengtasdugnasdaugiausiaiaptinkamasEstijosvandenyse.


Pūslėtasis guveinis (Fucus vesiculosus) yra tipiškas Baltijos jūros priekrančių dumblis. tai ru-dasis daugiametis makrodumblis, augantis 1–6 metrų gylyje ant kieto uolinio dugno. jų sąžalynai yra pačios turtingiausios rūšių Baltijos jūros eko-sistemos, kurias sudaro 10 dumblių ir 30 gyvūnų rūšių. pūslėtasis guveinis turi vyriškuosius ir mo-teriškuosius daugialąsčius gniužulus. jis daugi-nasi išleisdamas kiaušinėlius ir spermą į vandenį paprastai dvi dienos prieš pilnatį ir jaunatį.

pūslėtasis guveinis itin paplitęs Rygos įlankoje, Vakarų estijos salyne ir Suomijos įlankoje.

Tankios povandeninės jūros dumblių pievos

Kaipminėtaanksčiau,vienaišbuveinėsarbiotoposudedamųjųdaliųyrajuosegyvenančiųauga-lųirgyvūnųbendrijos.Sąveikaudamostarpusavyjeirsujuossupančiaaplinkajūriniųorganizmųgrupėstaippatformuojadugnobuveines.

Tipiškadugnobuveiniųaugmenija–taiįvairūsdumbliai:jūriniaiandrai,žalieji,rudiejiarbarau-doniejimakrodumbliai.Dumbliųsąžalynaisuteikiamaistą irprieglobstįpatiemsįvairiausiemsjūriniamsorganizmamsbeinerštavietesžuvims.Dumbliaitaippatviliojadideliusmigruojančiųpaukščiųpulkus:augalaismintančiasgulbes,nardančiasantisiržąsisbeimedžiojančiuspaukš-čius.

„Povandeninėsepievose“rūšiųsudėtispriklausonuoaplinkossąlygų–substrato,gylio,druskin-gumoirpan.Sausumosaugalaipaprastaiaugaminkštamesubstrate,pavyzdžiui,dirvožemyje,dumbleirsmėlyje.Jūroje–atvirkščiai.Įprastamesmėlėtamedugneaugatikkeletasaugalųrūšių,ouolosdažnaiyraapžėlusios įvairiausiaisdumbliais. Povandeninius riedulius iruolasmėgstastambūsmakrodumbliai,pavyzdžiui,pūslėtasisguveinis,irsėsliepifauna(priejūrosdugnopri-sitvirtinęgyvūnai).Purussmėlioirdumblodugnaslabiautinkakeliemsinduočiamsaugalams,pavyzdžiui,jūriniamandrui,irinfaunai(smėlyjegyvenančiųgyvūnųrūšims),ogargždasiržvy-rasyraperrupusdaugumaiinfaunosatstovų,betkartunepakankamaistabilusmakrodumbliamsirsėsliaiepifaunaiįsikurti.14

Rūšių įvairovė gerokai didesnė nuo bangų poveikio apsaugotose vietose, pavyzdžiui,mažoseįlankoseiružutekiuose,nestiknedaugelisrūšiųgaliprisitaikytiprieatšiauriųgyvenimosąlygųbangųtiesiogiaiveikiamosevietose.TadEstijosbuveinėsyradaugįvairesnėsužbuveines,išsi-dėsčiusiasišilgaitiesausLietuvosirLatvijoskranto.

Žaliadumblių, rudadumblių ir raudondumblių paplitimas priklauso nuo gylio. Žaliadumbliailinkęgausiauželti sekliamevandenyje, rudadumbliaiklesti ir sekliose, ir gilesnėsevietose,oraudondumbliaigausiausiaiaugagilesnėsejūrosdalyse.Taipaprastaiaiškinamatamtikrųrūšiųprisitaikymuprievyraujančiųapšvietimosąlygų.Vanduomažiausiaiabsorbuojamėlynąiržaliąšviesą,oilgesniųbangųraudoną,oranžinęirgeltonąšviesąsugerialabaiintensyviai.

��Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

Šakotasis banguolis (Furcellaria lumbricalis) yra rausvai rudos spalvos dumblis, galintis išaugti maždaug iki 30 cm. augimo metu kiekviena šakelė dalijasi į dvi. europoje jis aptin-kamas teritorijoje nuo Šiaurės norvegijos iki Biskajos įlankos, Baltijos jūroje, taip pat prie italijos ir Sardinijos. Rytinėje Baltijos dalyje jis gausiai auga Rygos įlankoje, Vakarų estijos salyne ir Suomijos įlankoje, lietuvos ir latvijos priekrantėse. Daugumoje Baltijos jūros vie-tų banguolis suformuoja ištisinį sąžalynų ruožą giliau pūslėtojo guveinio juostos. tačiau atvirose lietuvos ir latvijos priekrantėse, kur pūslėtasis guvesnis augti negali, tankius są-žalynus banguolis formuoja 4–10 m gyliuose, nors pavieniai augalai randami iki 15–16 m gylio. Daug žuvų rūšių, tarp jų ir Baltijos strimelė, neršia šakotojo banguolio sąžalynuose.

Jūrinis andras (Zostera marina) yra jūrinis augalas tamsiai žaliais, il-gais ir siaurais, panašiais į kaspinus ir apvaliai užsibaigiančiais lapais, užaugančiais iki 20–50 cm. tai vie-na iš labiausiai Šiaurės pusrutulyje paplitusių jūrinių augalų rūšių. jų gausu estijos pakrančių vandenyse bei Rygos įlankoje. jūrinio andro pievose prieglobstį ir namus randa 22 gyvūnų rūšys. atvirose lietuvos ir latvijos smėlėtose priekrantėse jūrinis andras augti negali dėl stip-raus bangų poveikio.

�� Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas

Rifai

Įspūdingos buveinės rytinėje Baltijos jūros dalyje

RifaiturbūtyrapatraukliausiairekologiniupožiūriusvarbiausiabuveinėrytinėjeBaltijosjūrosdalyje, tikrosoazės sudideležuvų,paukščių,bestuburių iraugalų įvairove.Rifaibūnabiolo-ginės(pavyzdžiui,koraliniairifai)arbageologinėskilmės.Baltijosjūrosrifaisusiformavoantmoreniniodugnoarbaišsmėlėtodugnokyšančiųuolų.Daugumarifųaptinkamiiki20mgylio.Priklausomainuospecifiniųkiekvienoregionoaplinkossavybių, jiesuteikiaunikaliassąlygasirprieglobstįdaugeliuispecifiniųrūšių.Būdingiausiosrifųrūšysyraraudonieji,rudiejiiržaliejimakrodumbliai,dugnegyvenantysgyvūnai,pavyzdžiui,samangyviai, moliuskai,vėžiagyviaiirbentosinėsžuvys.Daugumaversliniųžuvųrūšiųrifuspasirenkakaipnerštavietes.Rifaiyramai-tinimosivietosnardantiemspaukščiams,kuriemintamoliuskaisirvėžiagyviais.Jiepritraukiairžuvis,paskuikuriasatsekaruoniai.Taigirifaiatliekareikšmingąvaidmenįmitybosgrandinėje.IšvisorifairytinėjeBaltijosjūrosdalyjeužimadaugiaunei8000km2,kassudarobeveikpusęRygosįlankosploto.Sunaikinusrifusvisaekosistemagaliženkliaipasikeisti.

Povandeninės smėlio seklumos,kaiprodopavadinimas,siejasisusmėliodugnu.Šiosbuveinėsbūdingossekliemspriekrančiųvandenimsarjūrosdugnopakilumoms(iki20mgylio)gilesnėsejūrosvietose.Bangomsatvirosepriekrantėsejokiaaugmenijanegaliįsitvirtintiantsmėliodugno,nessmėlisčianuolatplaunamas.Todėldaugelisgyvūnų–kaikuriosdvigeldžiųmoliuskųrūšys,kirmėlės,vėžiagyviaiirkiti–turiįsiraustiįnuosėdas.Labiauapsaugotosevietoseesantissmėlė-tasdugnasapaugatokiaisaugalaiskaipjūrinisandrasirsuformuojarūšiųįvairoveturtingasben-drijas.Taitaippatsvarbižuvųneršimoirvandenspaukščiųmaitinimosibeižiemojimovieta.


Specifinesbuveinesformuojairdidelių upių žiotys (dar vadinamos estuarijomis). Žiotysvisadasudarotarpineszonas,kuriosegėlasupiųvanduomaišosisudruskėtujūrosvandeniu.Josbūnaįvairiųformų,pavyzdžiui,įlankosformosžiotys,deltosarbasalynųdalys.UpiųžiočiųyravisameBaltijosjūrosregione.RytinėjeBaltijosjūrosdalyjetipiškaspavyzdysbūtųNevosžiotysSanktPeterburge.Žiočiųaplinkąveikiair jūros, irupėsekosistemos,tadčia,mažojezonoje,galimarastilabaiįvairiųbiologiniųnišų.Specifinįžiočiųpobūdįtaippatiliustruojairdupagrindiniaifizikiniaiprocesai.Pirmiausiai,gėlasvanduoyralengvesnisuždruskingąvandenį,tadvandensstorymėjegalisusiformuotidusluoksniai.Ypatingadviejųkrypčiųcirkuliacijaskatinapirminęprodukciją,tokiubūdusudarydamapalankesnessąlygasplanktonuiiržuvims.Kitažiočiųypa-tybėta,kadupėspaprastaiįjasatnešadaugvandenyjepakibusiųdaleliųirsukuriavadinamąjądidžiausiodrumstumozoną.Žiotys–svarbiosvandenspaukščiųperėjimo,poilsioirmaitinimosivietos.

Pastangos aprašyti jūrines buveines

Aukščiau aprašytos buveinės – tai tik keliBaltijos jūros povandeninio pasaulio įvairovės pa-vyzdžiai.Moksliniųtyrimųarbagamtosaugostikslamsaprašytibeiklasifikuotijūrinesbuveinesbuvobandytajaunekartą.

EuroposKomisija1992metaispatvirtinolabiausiaipažeidžiamųirESsaugotinųbuveiniųtipus(Buveiniųdirektyvos47Ipriedas).ŠiamesąrašetaippatįtrauktiirrytinėjeBaltijosjūrojeesantysbuveiniųtipai–rifai,smėlioseklumos,lagūnos,upiųžiotys,plačiossekliosįlankosiružutekiai,priodiškai jūrosužliejamossmėlingosirdumblinosseklumos.Tačiaušiamesąrašepagrindinisdėmesysskiriamastikkeliųrūšiųbuveinėms,kuriomsreikalingaypatingaapsauga,betvisabu-veiniųįvairovėirjųklasifikavimosistemaliekaneaprašyti.

BaltijosregionevienosišpirmųjųiniciatyvųsukurtitarptautiniulygiupripažintąjūriniųbuveiniųklasifikacijossistemąėmėsiHelsinkioKomisija.Šiodarborezultatas–1998metaispaskelbtasBaltijosjūrosirpakrančiųbiotopųbeibiotopųkompleksųraudonasissąrašas(„RedListofMari-neandCoastalBiotopesandBiotopeComplexesoftheBalticSea“).15TačiaušiandienšissąrašasjaunėrapakankamaidetalusirneatskleidžiaBaltijosjūrosbuveiniųsudėtingumo.

EuroposbuveiniųklasifikacijąpasiūlėEuroposaplinkosagentūra(EAA),kurdamaEuroposSą-jungos gamtos informacijos sistemą (EUNIS). Iki šiol ji buvo per plati ir nepakankama, kadatskleistųvietinesBaltijosregionosąlygas.Tačiausistemayranuolatatnaujinama,taipsuteikiantgalimybęįtrauktiirregioninęspecifiką.

Siekdami visapusiškai apibūdinti rytinę Baltijos jūros dalį ir turėti bendrą sistemą jungtineimokslineiveiklaivykdyti,Baltijos jūrosbiologaiES„LIFE–Nature“programosfinansuojamoprojekto„JūrinėssaugomosteritorijosrytinėjeBaltijosjūroje“metuaprašėrytųBaltijosdugnoklasifikavimosistemą.16Jojebuveinėspirmiausiagrupuojamospagalbangųpoveikį(apsaugotos,vidutiniškaiveikiamosarbastipriaiveikiamos),dugnonuosėdas(minkštosarkietos)irbūdingasaugmenijosargyvūnijosrūšis.

BettaitikriausiainėrapaskutinisbandymasaprašytiirklasifikuotijūrinesBaltijosbuveines.Kuodaugiausukaupiamežiniųapiejūrosekosistemą,tuotiksliauirišsamiaugalimepažvelgtiįjosatskirasdalisirjųtarpusavioryšius.


Pūslėtasis guveinis, apaugęs siūliniais dumbliais

Pagrindinės grėsmės povandeninėms buveinėms

Mechaninis pažeidimas–pagrindinėgrėsmėbentosinėmsbuveinėms.Taigali įvyktigilinantdugną,kaikuriamosnaujilaivyboskeliai,arbagramzdinamosiškastosmedžiagas.Buveinėsgalibūti pažeistos jūroje atliekant bet kokius statybos darbus, pavyzdžiui, įrengiant vėjo jėgainiųparkusarbakasantnaudingasiškasenas.Beto,hidrotechniniaiįrenginiai(bangolaužiai,molai,prieplaukos)galipakeistinešmenųtransportąirsustiprintiakumuliacijosprocesusrifuosetaipjuossunaikindami.Todėlpriešnaujųhidrotechniniųįrenginiųstatybądažnaiprivalomassroviųirbangųmodeliavimas.Tamtikrižvejybosmetodai,kaipkadtralavimasdugnu,buveinėmsgalipadarytilabaidaugžalos.

Jūrinėsbuveinėsnubuvostipriaipažeistoseutrofikacijos, kuriskatinamasinįsiūliniųdumbliųaugimąantbuveinesformuojančiųdaugiamečiųdumbliųrūšių,tokiųkaippūslėtasisguvesnis.Tankussiūliniųdumbliųkilimasnepraleidžiasaulėsšviesosarbasukeliapojuoesančiųaugalų„uždusimą“.Taipsumažėjaplotų,tinkamųjūrinioandro,pūslėtojoguveinio,šakotojobanguo-lioirkitųdumbliųpaplitimui.Pavyzdžiui, ikieutrofikacijospūslėtasisguveinisBaltijosjūrojeaugdavoiki8metrųgylio,odabargiliausiaiaugantysindividairandamitikmaždaug5metrųgylyje.

Buveines taip pat veikia ir tarša nafta,sumažinantistambiųmakrodumbliųpaplitimątosevieto-se,kurioskitaisatvejaisbūtųtinkamosšiemsdumbliamsaugti.

Kadangi jūrinės buveinės yra gyvybiškai svarbios jūros ekosistemos dalys ir apima visas jossudėtines dalis, jų apsaugos priemonės nukreiptos į bendrą jūrinės aplinkos būklę, pradedantvandenskokybėsgerinimu, laivybos saugumo stiprinimu ir baigiant žiniomispagrįstu jūrinėsaplinkosplanavimu.Biologinėsįvairovėsapsaugaitaippatsvarbužinotibuveiniųįvairovęirjųpasiskirstymąjūrosdugne,tačiautokiemstyrimamsreikiadaugdaugiaulaikoirmokslinėsįran-goslyginantsusausumosbuveiniųkartografavimodarbais.


Žieduotieji ruoniai poilsio vietoje ant uolų

4. Pažeidžiamasžinduoliųgyvenimas

Baltijosjūrojegyvenaketuriosjūriniųžinduoliųrūšys:paprastojijūrųkiaulė,pilkasis,žieduota-sisirpaprastasisruoniai.PastarojiruoniųrūšisaptinkamitikpietinėjeBaltijosjūrosdalyje.Taddėmesįsutelksimetiktieskitomisdviemruoniųrūšimisirpaprastąjajūrųkiaule,kuriųgalimaaptiktiirBaltijosšaliųvandenyse.

Žieduotasis ruonis – mažiausias ruonis pasaulyje

Baltijos žieduotasis ruonis (Phoca hispida botnica) –mažiausias ruonispasaulyje. Jokūnasyra130–150cmilgio,svoris–50–60kg.Svoriskintapriklausomainuometųlaiko:rudenįgalisiekti100kg.Žieduotajamruoniuibūdingaskailiukopiešinys:šviesiosžiedoformosdėmėsantnugarosirtamsiosžiedoformosdėmėsantpilvo.Žieduotiejiruoniailytiškaisubręsta3–6metųamžiaus irgali išgyventi iki40metų,norspaprastaigyvena20–25metus.Baltijosžieduotiejiruoniaidaugiausiaimintapelaginėmisžuvimis,pavyzdžiui,strimelėmisirstintomis,betėdairdugnogyvūniją–kūjagalvinesžuvis irgyvavedesvėgėles.Vėžiagyviai irgi įeinaį jųracioną,ypačlygiakojaivėžiagyviaižiemosmetu.


Žieduotojo ruonio jauniklis

Paplitimas ir gyvensena.ŽieduotiejiruoniaidaugiausiaigyvenašiaurinėseBaltijosjūrosdalyse,sudarydami tris subpopuliacijasBotnijos įlankoje,Suomijos įlankoje irVakarųEstijos salyne.Neužšalusiojejūrojejiepaprastaimaitinasigiliuosevandenyse,otarpmaistopaieškųžygiųsusi-buriaįmažassocialinesgrupeles(iki10gyvūnų),susirenkančiasantrifųarpovandeniniųuolų.

Žiemąruoniaiaptinkamipovienąarporomisant ledo irdažnaibūnaagresyvūskitų individųatžvilgiu.Jieieškotamtikrotipoledo(ledosangrūdųirledogūbrių),tinkamųįsirengtilizdusirkvėpuotibūtinasledoproperšaslede.Kiekvienažieduotojoruoniopatelėturikeliaskvėpavimoproperšasledeirpabaidytajudanuovienospriekitos.Ruoniaisugebapalaikytitokiaskvėpavimoskyleslede,netkailedostorissiekiakelismetrus.Ledaslabaisvarbusšiaiarktineirūšiai,kadangijiveisiasitikantledo(skirtingainuopilkųjųruonių,kuriejaunikliusgaliatsivestiirantledo,irsausumoje).

Mieliausi jaunikliai pasaulyje–žieduotųjųruoniųjaunikliai–gimstavėlyvąvasarį–ankstyvąkovą sutankėjusio ledo urvuose.Ledas tiesiog būtinas, kad žieduotojo ruonio jaunikliai išgy-ventų;gimęvandenyjejiežūna.Paprastaiatvedamasvienas,maždaug4,5kgsvoriojauniklis.Ruonėsmotinospienasyraapie38%riebumo,tadpo39dienųžindymoruoniukasjausveriaapie20kg. Žieduotųjųruoniųnaujagimiaiyralabaiaktyvūs.Pilkųjųruoniųjaunikliaipaprastaibūnaneju-drūs,ožieduotųjųjaunikliai50%laikopraleidžiavandenyjeirgaliišbūtipaniręiki12minučių.

Nykstanti rūšis. ŽieduotasisruonisistoriškaibuvolabaigausiBaltijosjūrosrūšis,apgyvendi-nusivisasžiemąužšąlančiasšiaurinesircentrinesjosdalis.Manoma,kadXXamžiauspradžiojebuvoiki200000Baltijosžieduotųjųruonių.Tačiaujųskaičiųsmarkiaisumažinointensyvime-džioklėirtarša.DabaršiosrūšiesmedžioklėyrauždraustavisojeBaltijosjūroje.Šiuometučiagyvenaapie6500–8000žieduotųjųruonių,betjųišlikimaslabaipriklausonuoklimatosąlygųirledodangosbuvimoankstyvąpavasarį,kastaipsvarbusėkmingamšiosruoniųrūšiesveisimuisi.Jeiledodangaištirpstaanksčiau,neiruoniukaipasiruošiasavarankiškogyvenimopradžiai,jieneturijokiųgalimybiųišgyventi.171819


Pilkieji ruoniai

Pilkasis ruonis – didžiausias Baltijos jūros ruonis

Pilkasis ruonis (Halichoerus grypus), dar vadinamas ilgasnukiu ruoniu – didžiausias iš trijųBaltijosruoniųrūšių.Suaugępatinaigalibūtidaugiauneitrijųmetrųilgioir300kgsvorio.18Eg-zistuojadidelėpilkųjųruoniųkailiospalvosiratspalviųįvairovė.Patinaidažniausiaibūnatamsiairudoarbapilkokailiosukeliaisšviesiaislopais,opatelėspaprastaibūnašviesiaipilkosspalvos,šviesesnėspriekyje,sutamsiaistaškaisirlopais.Suaugępatinaiirkaikuriosvyresnėspatelėsturilengvaiatpažįstamą„romėnišką“nosįplačiomisšnervėmis,suteikusiomsšiairūšiai„horsehead“pavadinimąKanadojeirlotyniškąvardą,verčiamąkaip„kumpanosėjūroskiaulė“.

Pilkiejiruoniailytiškaisubręsta4–6metųamžiaus.Patelėsgaliišgyventiiki35,patinai–iki25metųamžiaus.Šieruoniaidaugiausiaimintastrimelėmis,šprotais,sykais,karpinėmisžuvimis,gyvavedėmisvėgėlėmisirplekšnėmis,betgaliėstiirkitųrūšiųžuvis.Ieškodamimaistojieneriaį30–70mgylįirgalitenišbūtiilgiaunei20minučių.17

Judrus gyvenimas. Būdamiaktyvūskeliautojai,pilkiejiruoniaigyvenavisojeBaltijos jūroje.Jųgulyklosdaugiausiaiišsidėsčiusiosvidurinėjeiršiaurinėjejūrosdalyje.Kitaipneižieduotiejiruoniai,pilkiejiruoniaiyralinkęburtisįdidelesgrupesatvirosevietoseveisimuisi,šėrimuisiirpoilsiometu.Šieruoniaiyraatvirosjūrosrūšis,kuriospagrindinėsgulyklos–mažossalelėsbeaugmenijosarrifai–išsidėstętolinuokrantųiržmoniųgyvenamųjųvietų.Jųgalimapamatytiirsekliosepakrančiųįlankose,upiųžiotyse,kartais–uostuose,betpaprastaipavasarįirrudenį,kaijiesekapaskuiįnerštavieteskeliaujančiasžuvis. PagrindinispilkųjųruoniųveisimosisezonasBaltijosjūrojetrunkanuovasarioikikovo.Patelėsatsivedajaunikliusdažniausiaiantledolyčių,ošiltomisžiemomis–irsalelėse.Paprastaiatve-damasvienas10–12kgsvorio jauniklis.Ruoniukasgimstasubaltaikreminėsspalvos lanūgu –pūkeliais,kurienusišeriapo2–4savaičių,palikdamatrumpesnį,įsuaugusioruoniopanašųkai-liuką.Per18dienųžindymoperiodąjauniklispriauga30–40kgsvorio.Poatjunkymoruoniukailiekagimimovietoje,kolvisiškaiišsišeria,gyvendamiišsavovarvelio(taukų)atsargų.Potoišsavogimimovietosjiepasklindaįvairiomiskryptimisiryražinoma,kadnukeliaujatoli–neretaiirvirš1000km.


Poravimasisvykstažindymoperiodopabaigoje.Patinaipaprastai įveisimosigulyklasatklystatuometu,kaipatelėspradedavaikuotis,irstengiasiužsitikrintiišskirtinęteisęįpateliųgrupę.Pa-tinaslaimėtojassugebaapvaisinti2–10patelių.Neižindančiospatelės,neidominuojantyspatinaiveisimosisezonunesimaitina–patelėspaprastaiapie3savaites,patinai–kartaisiki6savaičių.Poporavimosiruoniaiišsiskirstoirplačiaipasklindaatvirojejūroje,kadgalėtųpasimaitinti.

Baltijosjūrospilkiejiruoniaišeriasisausumojearbaantledobalandį–birželį.1720

Atgimstanti populiacija.PilkiejiruoniaiistoriškaibuvogausiaipaplitęBaltijosjūroje.XXam-žiauspradžiojejųpopuliacijąsudarėapie80000–100000gyvūnų,betdėlmedžioklėsirtaršospilkųjųruoniųlabaisumažėjo,7–ajameXXamžiausdešimtmetyjejųskaičiusbuvonukritęsikižemiausiolygio–maždaug4000gyvūnų.

Dėl apsaugospriemonių ir pagerėjusiosBaltijos jūros aplinkosbūklėsbaltiškapilkųjų ruoniųpopuliacijasparčiaiatsistato–2008metaisčiabuvoapie23000individų.DėltoneseniaiSuomi-jojeirŠvedijojebuvoatšauktasjųmedžioklėsdraudimas,galiojęsvisojeBaltijosjūrojenuo1988metų.21Didėjantispilkųjų ruonių skaičiuskelia rūpesčiųžvejams,kuriedabar turikonkuruotisujaisdėlžvejyboslaimikio.DaugiausiaitokiųatvejųpasitaikoEstijosvandenyse,betLatvijosžvejaiirgilinkęskųstis,kadgreitainebebuskožvejoti,nesruoniaisuėdavisasžuvis.

Paprastoji jūrų kiaulė –vienintelis Baltijos vandenyse gyvenantis banginis

Paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena)–vienintelėBaltijosjūrojebesiveisiantibanginiųrūšis.Jospavadinimaskilęsišprancūziškožodžiopourpois,kildinamoišsenosioslotynųkalbosžodžioporcopiscus (porcus–kiaulė+piscus–žuvis).

Paprastojijūrųkiaulė–vienasišmažiausiųdantytųjųbanginių,turintiskresnąkūnąirsuapvalė-jusįsnukįbeiškiliosnosies.Patelėspaprastaiužaugadidesnėsneipatinai,pasiekdamosvidutinį160cmkūnoilgįir60kgsvorį,palygintisupatinų145cmir45–50kg.Manoma,kadjieviduti-niškaiišgyvenaiki20metų.

Plaukianti paprastoji jūrų kiaulė


Paprastosiosjūrųkiaulėsgyvenasekliuosepriekrančiųvandenyse,įlankoseirupiųžiotyse,kar-taisįplaukdamosnetįupesarkanalus.Vandenyješijūrųkiaulėatrodotamsiaipilkosspalvos.Įpaviršiųjiišnyrasukamujudesiu,tadgalimapamatytitikmažątrikampįnugarospelekąbeine-didelįkūnolopinėlį.Vienaišpaprastosiosjūrųkiaulėspravardžių–pūškuojantikiaulė–atsiradodėlšnirpščiančiogarso,kurįišleidžiaiškilusiįpaviršiųoruiįkvėpti.Šisgarsasprimenažmogausčiaudėjimąarbapūškavimą.

Jospaprastainesijungia įdidelesgrupes,betdažniausiaimatomospavieniuiarbamažose2–6nariųgrupėse.Priešingaineidelfinai,josyrabaikštūsgyvūnai,kurielaikosiatokiaunuolaivųirvalčiųirtikretkarčiaisiššokaišvandens.Kartaisjasgalimapamatytiplūduriuojančiaspaviršiujetrumpospertraukostarpdviejųnėrimųmetu.

Jūrųkiaulėnėra labaigreitaplaukikė,betgalipasiekti23km/hgreitį.Medžiodama ji išbūnapanirusiapieketuriasminutes (iki šešiųminučių) irgalipanertigiliaunei60m.Jūrųkiaulėsorientuojasiirsavogrobįaptinkasonaru(echolokacija).Josmintapačiomisįvairiausiomispela-ginėmisirpriedugniožuvimisbeijūriniaisbestuburiais.Atrodo,pagrindinįgrobįsudarobūriaisplaukiojančiųžuvųrūšys,kaipstrimelės,skumbrėsirtobiai.

Paprastosios jūrų kiaulės patelės kas vienerius–dvejusmetus veda po vieną jauniklį. Jaunikisgimstapavasarį(po10–11mėnesiųnėštumo)irmaitinamas7–8mėnesius.

XXamžiauspradžiojepaprastosiosjūrųkiaulėsbuvoįprastosBaltijosjūroje.Tačiaudėlnusken-dimotinkluose,atšiauriųžiemų,medžioklės,buveiniųnykimoirtaršosjųpopuliacijadramatiškaisumažėjo,irdabarBaltijospaprastosiosjūrųkiaulėslaikomosnykstančiarūšimi.Manoma,kadšiuometubendrąBaltijospopuliacijąsudarotik600jūrųkiaulių,kuriosganareguliariaipasirodoprieDanijosirVokietijoskrantų,betyraretoskituoseregionuose.

Pastebėjusšįgyvūną,būtinapraneštiartimiausiaiaplinkosinstitucijai.22232425

Penkios priežastys, kodėl nelengvabūti jūriniu žinduoliu

Plėšrūnai. SuaugęruoniaiBaltijosjūrosmitybosgrandinėjeužimaaukščiausiąlygmenįirneturipotencialiųpriešų,išskyrusžmogų.Tačiaujaunikliamsgalibūtipavojingikirai,jūriniaiereliaiir,esantnepalankiomsapledėjimosąlygoms,tokiesausumosplėšrūnaikaiplapės,vilkaiiršunys.Jūrinių žinduoliųmedžioklėBaltijos jūroje yra draudžiama, išskyrus ribojamą pilkųjų ruoniųmedžioklęŠvedijojeirSuomijoje.Tačiaukartaisruoniaižudominelegaliai.

Tarša. Mitybosgrandinėsviršūnė–šiltavietelė,kadanginekylapavojustaptikienonorskitomaistu.Antravertus,visijūrinėjeaplinkojeesantystoksinaikaupiasiviršūniniųmitybosgran-dinės plėšrūnų organizmuose. Jūriniai žinduoliai labai nukentėjo dėl chlororganinių junginių,sukeliančiųruoniųpateliųnevaisingumą,irsunkiųjųmetalų,pažeidžiančiųfermentinesreakcijasorganizmebeiturinčių genotoksinį poveikį.Specifinėcheminėstaršosforma–galimascheminioginklo,nuskandintopoAntrojopasauliniokaro,medžiagųnutekėjimas.Taikeliadidelęgrėsmęjūriniamsžinduoliams,kuriedažnainardoirmaitinasigilesnėsejūrosvietose,netoliginklopa-laidojimovietų.

Naftos teršalai daug pavojingesni ruonių jaunikliams, kadangi nafta padengti ruoniukaigali sušalti ir žūti, ypač jeimotinos stengiasi juos išvesti iš taršos zonų, versdamos ilgaiplauktišaltamevandenyje.Naftapažeidžiajūriniųžinduoliųakisirkvėpavimoorganusbei,


įtraukta įplaučius, irkitusaudinius.Užterštasmaistaspažeidžiakepenis ir inkstus,naftosjunginiaikaupiasiriebaliniamesluoksnyje,keldamipavojųbadavimo,pavyzdžiui,veisimosiiršėrimosi,laikotarpiais.

Trikdymas. Laivybažiemosmetugalibūtiitinpavojingastrikdantisveiksnysantledobesidaugi-nantiemsžieduotiesiemsruoniams.Laivųtrasossuardovientisusledolaukusirsunaikinaruoniųįsirengtasveisimosi vietas.Pakartotinai užšalusios laivų trasosyrapatrauklios žieduotiesiemsruoniamsdėldirbtiniųledosangrūdų,kuriosyratinkamosbuveinėsveisimuisi,tadpakartotinisužšalusiųlaivybostrasųpralaužimasyradaugpavojingesnisruoniamsneinaujųsuformavimas. Beto,perledąplaukiančiųlaivųkeliamashidroakustinistriukšmastrikdoruonius,kadangijiegarsąnaudojaorientavimuisi,mitybaiirbendravimuipovandeniu.Ruoniusgalisutrikdytileduvažinėjantyssniegomotociklaiirautomobiliai,viršjoskraidantyslėktuvaiirsraigtasparniaiirnetgiantledoslidinėjantysarvaikštantysžmonės.

Nežiemosmetupavojųkeliažmoniųveiksmai,drumsčiantysramybępriegulyklųirmigra-vimokeliuose.Žieduotiejiruoniaiyrabaikštesniužpilkuosius,betatstumasnuopotencialauspavojaus,sukeliančiojovengimoreakciją,priklausonuotokiųdirgiklių–triukšmo,šviesosarkvapo–stiprumo.Pavyzdžiui,jeilaivasartėjapriegulyklos,kritinisatstumassiekiaapie500m,bettriukšmingesnėmstransportopriemonėmstaigalibūtinet1,5–2km. Trikdymaspavojingiausiasveisimosilaikotarpiu,kairuonėmotinagalibūtinubaidytanuojauniklio,arbašėrimosimetu,kairuoniamstenkadaugiaulaikopraleistinevandenyje.Tuometujiedarnebūnaatstatęžiemąirveisimolaikotarpiuprarastųenergijosišteklių.

Klimato pokyčiai. Dažnėjančiosšiltosžiemosdaroypatingąpoveikįžieduotiesiemsruoniams.PerRygosįlankąeinapietinėjųpasauliniopaplitimoriba.ŠiosrūšiesišlikimasBaltijosjūrojelabaipriklausonuoledosąlygųveisimosimetu.NepalankiosveisimosisąlygoslabaisustiprinakitųgrėsmiųpoveikįBaltijosžieduotųjųruoniųpopuliacijai.Pasaulinioklimatoatšilimągalimapristabdytitikvisuotiniumastuvykdomomispriemonėmis,betmestaippatprivalomedaryti,kastikįmanoma,kitiemsgrėsmėsveiksniamssumažinti.

Priešingaineiruoniai,paprastosiosjūrųkiaulėsnemėgstaatšiauriųžiemųirgaligyventitikne-užšąlančiuosevandenyse.

Žvejyba. Žvejybajūriniamsžinduoliamskeliapavojųtrimisbūdais:trikdoruoniusdauginimosivietose irgulyklose,sukeliakonkurencijądėlmaisto išteklių irgrėsmęįkliūti įžvejybos įran-kius.

Intensyvižvejybagalipaveiktiruoniųmitybospagrindą.Kadsukauptųpakankamaienergijos,jiepriverstiintensyviaimaitintispriešžiemosirdauginimosisezoną.Dėlmaistoištekliųsumažėji-mostokodamienergijosgyvūnaipirmiausiasunkiauveisiasi,odėltomažėjairjųpopuliacija. Įkliuvimoįtinkluspavojusdidžiausiasjauniemsruoniams.Būdamimažiirnepatyrę,jiegreičiauneisuaugęruoniaiįsipainiojaįgaudyklesiržiauniniustinklus.Nemažairuoniųkiekvienaisme-taisžūstaįkliuvęįžvejybostinklusirįrankius.

Savo ruožtužvejainepatenkinti tuo,kad ruoniai sudarokonkurencijądėl žuvų išteklių irgalisugadintižvejybosįrankius.Šiosproblemossprendimasbūtųneišnaikintivisusruonius,betnau-dotipatobulintusžvejybosįrankius,neleidžiančiusruoniamsįkliūtiiratspariusjųatakoms.Abipusespatenkinantyssprendimaiyraįmanomi!


Įkliuvimasžiauniniuosetinkluose–taippatrimtaspavojussumažėjusiaipaprastųjųjūrųkiauliųpopuliacijai.192123

Jūrinių žinduolių apsauga

AbiaprašytosruoniųrūšysįtrauktosįTarptautinėsgamtosapsaugossąjungos(IUCN)RaudonąjįsąrašąirsaugomospagalEuroposBendrijosgamtosapsaugosteisynąbei įvairiųESvalstybiųnariųteisėsaktus.

Paprastosiosjūrųkiaulėsrūšissaugomavisamepasaulyje.GenetiškaiizoliuotaBaltijospopulia-cijaTarptautinėsgamtosapsaugossąjungosRaudonajamesąrašenurodomakaippažeidžiamairyrasaugomaEuroposBendrijosįstatymųkaiprūšis,kuriaireikalingagriežtaapsauga.Paprastojijūrųkiaulėtaippatsaugomapagalspecialųtarptautinįsusitarimą–SutartįdėlmažųjųbanginiųapsaugosBaltijosirŠiaurėsjūroje(ASCOBANS).

JūriniųžinduoliųapsaugosnuoatsitiktinioįkliuvimoproblematikaatsispindiirnaujausiuoseESžvejybosstrategijosreglamentuose.PerateinančiuskeleriusmetusBaltijosšalysprivalėsatsi-sakytinaudotidreifuojančiustinkluslašišųžvejybai, turėsįsileistinepriklausomusstebėtojusįžvejyboslaivusirtamtikruosežūklėsrajonuosenaudotiakustinesatbaidymopriemones.172023

��

��

Builis

5. Baltijosžuvųpulkai

Didelė gausa, bet maža įvairovė

VienaspagrindiniųBaltijosjūroslobių–žuvųpopuliacija.TipinissekliųŠiaurėsEuroposjūrųbruožasyralabaididelisžuvųpopuliacijųproduktyvumas.26TąpatįgalimapasakytiirapieBal-tijosjūrą,turinčiągausiusšprotųirstrimeliųišteklius.Betkartučiayraganamažarūšiųįvairovė(čiagyvenančiųžuvųrūšiųskaičius).Dėljaunojūrosamžiausirspecifiniodruskingumotikma-žasžuvųrūšiųskaičiussugebėjosėkmingaikolonizuotišįvandenstelkinį.Tadčiagalimaaptiktitikkeliastipinesatlantinesrūšis(pavyzdžiui,menkes,strimelesiršprotus),okitomsrūšimsBal-tijosjūrosvanduoyrapergėlas.Antravertus,dėlnedideliodruskingumokaikuriomsgėlavan-denėmsrūšimsatsiradogalimybėužkariautipriekrančiųvandenis.Mokslininkainustatė,kadčiagyvenančiosjūrinėsirgėlavandenėsrūšysprisitaikėprieBaltijosjūrossąlygų,pakeisdamosdau-gelįgyvybiniųsavobiologijosypatybių.TadjeiBaltijosjūrojeįvyktųkatastrofiškųpokyčių,nėrakotikėtis,kad„naujamenkė“atplauksčiaperKategatą.Šiaurėsjūrosmenkėnegalėtųdaugintisdruskėtamevandenyje,irjaiprireiktųtūkstančiųmetų,kolprisitaikytųprietokiųsąlygų. Komerciškaisvarbiųžuvųrūšių(strimelės,menkės,plekšnėsirlašišos,gandažnaiatsiduriančiosmūsų valgiaraščiuose) baltiškos populiacijos yra išsamiai ištirtos ir stebimos. Ichtiologai galipateiktidetaliąinformacijąapiejųpasiskirstymą,migravimomaršrutus,ištekliusirkitusjųgyve-nimoaspektus.Betmažaižinomaapiekomercinėsvertėsneturinčiųžuvųrūšis,tarpjųirpačiasrečiausiasarnykstančiasrūšis–builius(Myoxocephalus scorpius), ragius(Triglopsis quadricor-nis)irpaprastuosiuskūjagalvius(Cottus gobio).


Baltijos strimelė (Clupea harengus membras) – tai atlantinės silkės ekologinė grupė, prisitai-kiusi gyventi druskėtame Baltijos vandenyje. Strimelė yra vyraujanti žuvų rūšis Baltijos jūro-je. ji dideliais būriais aptinkama visoje Baltijos jūroje, išskyrus labai gėlas vietas, pavyzdžiui, kuršių marios. Strimelės neršia gegužę ir birže-lį. ikrus jos paprastai sudeda ant makrodumblių (guveinio ir banguolio). pagrindinės nerštavie-tės yra pärnu įlankoje, prie Salacgrivos, prie latvijos nidos ir prie klaipėdos. Centrinės Bal-tijos jūros strimelių ištekliai pastaruosius kelis dešimtmečius pastoviai mažėjo, bet dabar vėl pradėjo didėti. kad strimelių bendrija klestėtų, nerštaviečių saugojimas yra būtinas.27

Šprotas (Sprattus sprattus balticus), kartais dar vadinamas bretlingiu – atlantinio šproto ekologinė grupė, gausiai paplitusi visoje Balti-jos jūroje (išskyrus apygėles įlankas). Šprotas suformuoja didelius būrius tose vietose, kur maišosi skirtingo druskingumo vanduo. Šprotai toli nemigruoja. žiemos metu jie laikosi 70–100 m gylyje, pavasarį ir vasarą iškildami į šiltes-nius viršutinius sluoksnius, rudenį sugrįždami į gilumą. Šių žuvų nerštas trunka nuo kovo iki rugpjūčio. jie paprastai minta pelaginiais vė-žiagyviais.27

Žuvų bendrijos

Nepaisantto,kadjūrojenėraaiškių„sienų“,Baltijosjūrosžuvųfaunąvistiekįmanomasuskirs-tytiįtrispagrindinesbendrijas:pagrindinęviršapatiniųsluoksniųesančiąvandensstorymėsdalįužimančiąpelaginębendriją,bentosinėjezonoje(ekologinėzonapačiamejūrosdugne)gyvenan-čiąpriedugniobendrijąirlitoralinę,arbapriekrančių,bendriją.

Žvejybospožiūriupati svarbiausiayrapelaginė bendrija.Baltijos jūrojevyrauja strimelės iršprotai,kuriedaugiausiaimintazooplanktonu(vandensstorymėjedreifuojančiųmažyčiųorga-nizmųrūšimis) ir laikosividuriniuosevandenssluoksniuose.Žvejaigali jasgaudyti tralavimobūdu,kurisyraefektyviausiasbūdasdideliemsžuvųkiekiamssugauti.Pelaginėbendrijataippatyrageriausiaiištirta:ichtiologaigalinetpasakytiapytikrįstrimeliųiršprotųskaičių,suaugusiųneršiančiųšiųžuvųrūšiųpopuliacijųdydį,pasiskirstymąpagalamžiausgrupesirkitką.


Menkė (Gadus morhua callarias) – viena iš 5 atlantinės menkės porūšių, pri-sitaikiusių prie druskėto Baltijos vandens. ji įprasta visoje Baltijos jūros teri-torijoje, bet pasiskirstymas priklauso nuo bendro žuvų kiekio. Didelės gausos metais menkės paplinta ir įlankose bei šiaurinėje jūros dalyje, o tais laikotar-piais, kai jų sumažėja, gausesnės pietinėje dalyje. Menkės gyvena iki 150 m gylyje. nerštas trunka nuo vasario iki spalio, daugiausiai neršia kovą–gegužę. pagrindinės nerštavietės yra Bornholmo, gdansko ir gotlando dubumose bei Slupsko vagoje. ieškodamos maisto ir nerštaviečių menkės paprastai nuke-liauja didelius atstumus.27

Priedugnio žuvų bendrija(taippatvadinamosbentosinėmisarbadugnožuvimis)žuvininkys-tėjeužimaantrąvietąpagalsvarbą.ŠiaurinėjeBaltijosjūrosdalyjedvitipiškosšiosgrupėsrūšysyramenkės irplekšnės.Mažiaužinomi,bet taippatbūdingiatstovaibūtųkūjagalvinėsžuvys(pavyzdžiui,ragys,builisirjūrųbuivolas).

Vienaįdomiausiųpriedugniožuvųrūšiųyragyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus). TaivienintelėBaltijojegyvavedžiųžuvųrūšis,vadinamasisarktinisreliktas.„Gyvavedis“reiškia,kadembri-onassusiformuojamotinoskūne.Priešingaineidaugumažuvųrūšių,išleidžiančiųtūkstančius,dešimtisarnetšimtustūkstančiųikreliųirperiodiškaiužpildančiųjūrągalybežuvųlervų,gy-vavedėvėgėlėdauginasipanašiaikaipžinduoliai.Patinaiapvaisinapatelesirmaždaugpotrijųmėnesiųpatelėsatvedakeliasdešimtisjaunųžuvyčių,jauganapanašiųįsuaugusiasžuvis.Ta-čiautainėra„placentinėgyvavedystė“,būdinga,pavyzdžiui,žmonėms.Žmoniųkūdikiaivystosigimdoje,kuriojeaugantisvaisiussumotinabūnasusijungęsvirkštele.Gyvavedėsvėgėlėspatelėssavusvaikusnešiojanegimdoje,okiaušidėse,kurišikreliųišsiritusioslervoslaisvai„plaukioja“maistingamekiaušidėsskystyjeirjuomaitinasi.Nėravirkštelės,reiškia,nėrairbambos.Galitetaipatikrinti,kaipamatysitešiąžuvįkokiamenorsmažamežvejųuoste.Rūkytosgyvavedėsvė-gėlėsyratradicinisirpopuliarusskanėstasLatvijoje.


Plekšnė (Platichthys flesus) – tai europinės upinės plekšnės Baltijos porū-šis, gausiai paplitęs visoje Baltijos jūroje, išskyrus gilesnes nei 150 m vietas, šiaurinę Botnijos įlankos dalį, rytinę Suomijos įlankos dalį ir pietinę Rygos įlankos dalį, kur yra labai reta. egzistuoja dvi ekologinės grupės: gilumoje ir priekrantėse neršiančios plekšnės. plekšnė daugiausiai minta bentosiniais bestuburiais ir yra viena iš keletos rūšių, galinčių praryti ganėtinai didelius moliuskus. pirmuosius metus žuvys praleidžia sekliuose priekrančių vande-nyse, kelių metrų gylyje.27

Litoralės, arba priekrančių, žuvų benrijoslabaiskiriasinuodviejųankstesniųjų.Rūšiųskai-čius litoralėje kinta priklausomai nuo buveinės tipo, atvirumobangųpoveikiui, dugno tipo iraugmenijos.Paprastaišizonabūnaapgyventamažųžuvųrūšių,kaipdyglėirgrundalai,betapstuirkaikuriųkitųmažųgėlavandeniųžuvų.Čiataippatgalimarastijaunusdaugeliokomerciškaisvarbiųrūšių(pavyzdžiui,strimeliųirplekšnių)individus.Komercinisžuvųfaunoseksploata-vimasBaltijosjūroslitoralėjeyralabaiapribotas.Pirma,daugumažuvųyralabaimažos,antra,įprastaprofesionaližvejybosįrangašiaizonainėratinkama.Priekrančiųžuvųbendrijosyrasvar-biBaltijosjūrosekosistemossudedamojidalis.Keletasjūriniųarbagėlavandeniųrūšiųpriekran-čiųvandenispasirenkaveisimuisiirmaitinimuisi.Šiosrūšimspriklausytųstrimelė,kurineršiasekliosevietose,irlašišinėsžuvys,dažnaiieškančiosmaistomažiauneipusėsmetrogyliovietosenetolikrantų.Tačiau,nepaisantjųdidelėsįvairovėsirekologinėsvertės,Baltijosjūroslitoralėsžuvųbendrijosyramažaityrinėtos.

Baltijos žuvų keliavimo ypatumai

Baltijosjūroježuvysmigruojaįvairiaisbūdais.Geriausiaižinomavadinamojianadrominėlašiši-niųžuvųmigracija.Subrendusioslašišosiršlakiaigyvenimąpraleidžiajūroje,betnerštikeliaujaįupesirupelius.Jaunosžuvysvieneriusarbadvejusmetuspraleidžiagėluosevandenyseirvėliauupėmisnukeliaujaįjūrą.Panašiągyvenseną„propaguoja“irperpelė,kuridaugiausiaineršiaupiųžiotysearbažemupiuose.


Perpelė (Alosa fallax) yra viena iš trijų silkinių šeimos rūšių, gyvenančių ry-tinėje Baltijos jūros dalyje. ji gali užaugti didesnė už giminingas rūšis – Bal-tijos strimelę ir šprotą. Baltijos rekordą pasiekė lietuvos perpelė, svėrusi 1,5 kg. perpelė – vienintelė silkinių šeimos žuvis, migruojanti į upes neršti. Dauguma perpelių į gėlavandenes kuršių marias atplaukia gegužę. tai vie-nintelė sėkmingai neršianti perpelių populiacija Baltijos jūros baseine. per-pelės iš žvejų laimikio išnyko 5–ajame XX a. dešimtmetyje tikriausiai dėl taršos. kai tarša 9–ajame XX a. dešimtmetyje sumažėjo, perpelė sugrįžo.

Mažiaužinomasfaktas,kadtokiapatmigracijosschematinkairkaikuriemssykams.Baltijosjūrojegyvenantissykas(Coregonus lavaretus)turidviformasarbaporūšius:neršiantįupėseirneršiantį jūroje.Tačiaudėl eutrofikacijos istorinėsnerštavietės šiaurinėjeBaltijos jūrosdalyjetampavismažiautinkamossykams,ir,deja,jūrojeneršiantyssykaidabargalinaudotisvoske-liomispaskiromisįlankėlėmis.

UngurysyravienintelėkatadrominėžuvųrūšisBaltijosjūrosbaseine.Subrendęunguriai,sukau-pępakankamaienergijosištekliųilgaikelioneiirreprodukcijai,pradedailgąkelionę.DruskėtojeBaltijosjūrojeargėlameupiųirežerųvandenyjegyvenantysunguriaikeliaujaįSargasojūrą,kurišneršiairžūsta.IšsiritusiasmažaslervasvandenynosrovėsišsklaidopomilžiniškusplotusirkaikuriosjųatrandakeliąatgalįBaltijosjūrą.TačiaudėlichtiologamsikišioldargerainežinomųpriežasčiųperpastaruosiuspaskutiniusdešimtmečiusEuroposvandenispasiekiančiųjaunųun-guriukųtolygiaimažėjo.Manoma,kadsvarbiausiospriežastysbūtųintensyvitiekaugančių,tiekįnerštavieteskeliaujančiųsuaugusiųunguriųžvejyba,tinkamųgyvenimuivietųpraradimas,taršairklimatopokyčiai,galbūtveikiantysmažusunguriukusnešiojančiasvandenynosroves.

Bešiųdviejųįprastųmigravimobūdų,kaikuriosBaltijosjūrosžuvųrūšysdaugiaumažiauregu-liariaimigruojatarpskirtingodruskingumozonų.ŠiaurinėsBaltijosjūrosdaliesdruskėtasvan-duoyra„beveikgėlas“.Taireiškia,kaddaugumagėlavandeniųrūšiųtokioskaiplydekos,kuojos,ešeriai–suaugusiosgaligyventitokiojeaplinkoje.Tačiaudėlspecifiniųembrionųirlervųporei-kiųsuaugusiosžuvysdažniausiaplaukianerštiįupes.


DidžiausiaskeliautojasBaltijosjūrosžuvųfaunoje–vėjažuvė(Belone belone).Širūšisplačiajaivisuomeneinėrageraižinoma.Tačiaująlengvaatskirtipagalilgussnapoformosžandikaulius.ŽiemąBaltijosjūrojevėjažuvėsnerasi,opavasarįjospradedamigruotiįBaltijosjūrąperDanijossąsiaurius.Balandį–gegužęšiąrūšįgalimaaptiktipietinėjeŠvedijospakrantėje,ogegužę–birželįjiatkeliaujaįsavonerštavietesšiaurinėjeBaltijosjūrosdalyje.Tuometujųgalibūtisužvejojamadešimtimistonų.PonerštovėjažuvėsmaitinasitikriausiaiatvirojejūrojeirvėlpaliekaBaltijosjūrąrugpjūčiopabaigojearbaankstyvąrugsėjį.Manoma,kadvėjažuvėsžiemojavakarinėjeBritųsalųpusėje.

Populiacijos tendencijos kintančioje aplinkoje

Kaiprašytaanksčiau,Baltijosjūrayrajaunairdinamiškaekosistemasudideliaistemperatūrosirdruskingumosvyravimais,vykusiaisnuoledynmečiopabaigos.Žinoma,kintantiaplinkanulėmėiržuvųfaunospokyčius.Dabarnatūralius faunospokyčiusspartinaantropogeniniaiveiksniai.PastebimipokyčiaiBaltijosistorijojepaprastaiįvykdavoperšimtusarnettūkstančiusmetų,ta-čiaudabartinėtoksinėtaršaireutrofikacijakeičiajūrinesekosistemasperdešimtmečius.

Baltijosjūrojedidėjanti maistinių medžiagų koncentracija–vienaesminiųžuvųrūšinėssudė-tiespokyčiųpriežasčių.Oligotrofiniuosevandenyse(sumažamaistiniųmedžiagųkoncentracija)vyraujalašišinėsžuvys.Kaimaistiniųmedžiagų(azotoirfosforo)koncentracijapadidėja,įsivy-raujaešerinėsžuvys,oeutrofiniuosevandenstelkiniuoseįsigalikarpiniųšeima.Žinoma,maistomedžiagos tiesioginiopoveikioneturi, tačiau josnulemiafitoplanktonobiomasės augimą.Šiefitoplanktonopokyčiainuvilnijapervisąekosistemą.Galųgaleišryškėjairžuvųfaunospokyčiai,kilędėlmaistiniųmedžiagųkiekiopadidėjimo.

Galbūtgeriausiaišįprocesą ir joakceleracijąBaltijos jūroje iliustruoja jūrojeneršiančiosyko(Coregonus lavaretus) likimas.Dėlsavodidelėskomercinėsvertėssykasbuvopagrindinėvers-linėrūšis,žvejojamadešimtimistonų.TikpriešpenkiasdešimtmetųšiosrūšiesžuvųbuvogausuvandenyseaplinkEstijosSaaremosirHiiumossalas.Jisneršėkrištoloskaidrumovandenyjedau-gybėjeįlankųirįlankėliųvisoješiaurinėjeBaltijosjūrosdalyje,seklumoseantsmėlėtoaržvyrin-godugno.Tačiaudabarpačiosesvarbiausiosejonerštavietėsesmėlėtądugnąpakeitėpurusdum-blas,josužžėlėdumbliais.Augmenijapabloginodeguoniessąlygas,tadapvaisintižuvųikreliainebegalivystytis–jiežūsta.Eutrofikacijosprocesąbūtųįmanomasustabdytitiktada,jeivisosprieBaltijosjūrosgyvenančiostautospradėtųdirbtiišvienmažinandamostaršą.Jūranepripažįstasienųirvienojevietojeįjūrąpatenkančiosnuotekosgalųgaleaptinkamosvisosejūroje. Kita svarbi žuvų populiacijų nykimo priežastis – pernelyg intensyvi komerciškai vertingų žuvų rūšių žvejyba.Darpriešpenkiasdešimtmetųvyravobendrasįsitikinimas,kadjūrosžuvųištekliaiyramilžiniškiirfaktiškaineišeikvojami.Balsaižmonių,suvokusių,kadtaigalibūtiirnetiesa,nebuvopakankamaigarsūs.Žuvųištekliai–bendrasturtas,kuriuodalijasinetikdaugybėžvejų,betirvalstybės.Taipabloginopopuliacijųbūklę.Miškosavininkasgalileistimedžiamsaugtitol,koljiebustinkamikirtimui,ožuvininkystėjesituacijayravisaikitokia.Žuvispriklausotam,kasjąpirmassugauna.Kiekvienasžvejysjaučiamotyvacijąsužvejotitiek,kiektikpajėgia.Ši„bendrosnuosavybėstragedija“istorijojesunaikinodaugpopuliacijų.Perdaugintensyvižve-jyba,žinoma,netikišsėmėanksčiaugausiųirkomerciškaisvarbiųžuvųatsargas,betirsukėlėžvejyboslaivynųbankrotą.Jeinėražuvų,pirminukenčiažvejai.Tačiaušiais laikaisvalstybėssugebėjosusitartidėlžvejyboskvotų.Darsvarbiau–šiomskvotomsegzistuojantpastaruosiusdešimtmečius,dabarjauryškėjapirmiejiženklai,kadšisreguliavimasyrapakankamaistiprus,kadapribotųperdaugintensyviąžvejybą.


Geriausias ištekliųBaltijos jūrojepereikvojimopavyzdysyramenkė.Kaipvienosišpigiausiųžuvųir įprastopatiekalomūsųmityboje, jospopuliarumasvisaugo.Taisukėlėdidėjančiąpa-klausąirintensyvėjančiąžvejybą.Beto,9–ajameXXa.dešimtmetyjenatūraliossąlygosmen-kėmsnebuvogeros–sūrausvandensprietakabuvomažairmenkėmspablogėjodauginimosisąlygos.Mokslininkaiperspėjo,kadpopuliacijaigresiapavojus,bet,kadangišimtaižvejųbuvopriklausominuošiosrūšies,intensyvižvejybatęsėsi.Galųgalemenkiųbelikoapgailėtinaimažai,iržvejybątekoženkliairiboti.Tačiauirpokeleriųžvejybosribojimometųpopuliacijavisdarnesugrįžoiki8–ojoXXa.dešimtmečiodydžioirgausumo.TodėlmenkėantmūsųstalokartaisatkeliaujanetišŠiaurėsjūros.

Yrapavyzdžiųirapietokiasrūšys,kuriosvisiškaiišnykodėlžmogausveiklos.Toksbūtųatlanti-nioeršketo(Acipenser sturio), dar vadinamo sturiu, atvejis.KažkadajisbuvoįprastaspriekrančiųvandenųgyventojasvisoseEuroposjūroseirAtlante,betdabaryravienasparčiausiaišiojepasau-liodalyjenykstančiųrūšių.EršketasnebeneršiaŠiaurėsEuropoje,norskartaisčiadaraptinkamivyresniindividai.Suomijojepaskutiniseršketasbuvosužvejotas 1930,Latvijoje–1964metais,oEstijojebuvoaptiktasgananeseniai–1996metais.27 Pagrindinėseršketųišnykimopriežastys–upiųužtvenkimas,upiųvandensužterštumasirperdaugintensyvižvejyba.


Ką tik sugautos vėjažuvės


6. Kaskąvalgo?

Kadorganizmaiišgyventų,jiemsreikiamaisto,kuriuopaprastaibūnakitigyviorganizmai.Bal-tijosjūrosekosistemojeegzistuojasudėtingimitybostinklai,kuriuossudarogerokaipaprastesnėsmitybosgrandinės.PaprastasBaltijosjūrosmitybosgrandinėspavyzdys:vandenyjeplaukiojan-čiaismikroskopiniaisaugalais(fitoplanktono)maitinasimažyčiaivėžiagyviaiirkitifitofagai,šiaismintaančiuviaiirstrimelės,kuriuosmedžiojamenkės,vėliaupatenkančiosantmūsųstalo.28

Fitoplanktonas ir jūriniai dumbliai

Pradėkimenuopirminiųgamintojų–pirmojomitybosgrandinėslygmens.Gamintojai–organizmai,naudojantyssaulėsenergijątokiųcheminiųjunginiųkaipangliavandeniaifotosintezei.Jiemsnėraporeikiomaitintis kitais organizmais, kadgautųgyvybinės energijos.Pirminiai gamintojai – taifitoplanktonuvadinamivienaląsčiaimikroskopiniaidumbliai,plūduriuojantyspaviršiniuosejūrosvandens sluoksniuose. Jų pagamintais angliavandeniais gali misti kiti organizmai, kad gautųenergijos,tadšieaugalaiyrajūrinėsbiologinėsbendrijospagrindas.Jievisikartusudaroapie95%pirminėsprodukcijosjūroje.Fitoplanktonassudaropelaginėsmitybossistemospagrindąirkartumaitinabentosiniusorganizmus.Pagrindiniamspirminiamsgamintojamspriklausotitnagdumbliai,šarvadumbliai,melsvabakterės–atskirosmikroskopiniųvienaląsčiųdumbliųgrupės.Titnagdumbliaiįprastaibūna30mikrometrųdydžio,betsudaroapie60%pirminėsprodukcijosjūroje.Pabandykiteįsivaizduoti,kiekvandenyje turėtųbūti šiųmažų ląstelių,kadsusidarytų tokiekiekiai!Pavasarįtitnagdumblių,šarvadumblių irkaikuriųkitųfitoplanktonorūšiųkiekispadidėjatiek,kadjųmasėtampapastebimaplikaakimi.Taivadinamadumblių„žydėjimu“.Kaivasarąjūrosvanduoįšyla,anksčiauminėtasfitoplanktonogrupesgausumupranokstamelsvabakterės.29

Jūriniaimakrodumbliai taip pat yra gamintojai.Kadangi saulės šviesa yra vienas svarbiausiųveiksnių, reikalingų jų gyvavimui, jie auga tik tokiame gylyje, iki kurio prasiskverbia saulėsspinduliai.Jūriniaidumbliaitaippatyramitybosgrandinėsdalis,bet,palygintisufitoplanktonu,jųįnašasįbendrąmedžiagųapykaitąyramažas.Nepaisantto,jiesuteikiamaistąirprieglobstįdideleikitųorganizmųgrupei.

Zooplanktonas

Zooplanktonuvadinamivandenyjeplūduriuojantysmažyčiaigyvūnėliai.Didžiojijųdalismintafitoplanktonuirsudaroantrąjįmitybosgrandinėslygmenį.Šiems„žolėdžiams“priklausotokiemikroskopiniaiorganizmaikaipirklakojaivėžiagyviaiiršiektiekdidesnigyvūnai,pavyzdžiui,žuvų lervutės,medūzos irkiti,pasyviaidreifuojantys jūroje.Didesniszooplanktonasgalibūtididesniųgyvūnųgrupių,tokiųkaipjūriniaižinduoliai,maistas.Gausiausiązooplanktonogrupęsudaromažiirklakojaivėžiagyviai.Viendėlsavomasiškumoirvietosmitybosgrandinėjeirkla-kojaivėžiagyviaiyrapagrindinėjungiamojigrandistarppirminiųgamintojųirlikusiosjūriniomitybostinklodalies.Jiesudarodidžiausiągyvūnijosmasėsdalįjūroje.Baltijosjūrojezooplank-tonumintatokiospelaginėsžuvyskaipstrimelėsiršprotai.28


Žuvys

Trečiąjįmityboslygmenįsudarodvigeldžiaimoliuskai,daugeliožuvųlervos,šoniplaukosirkitivėžiagyviaibeimažosžuvys.Priklausomainuorūšies,šiosžuvysmintafitoplanktonu,zooplank-tonu,didesniaisvėžiagyviais, tokiaiskaipšoniplaukos,moliuskais ir jūriniaisdumbliais.Plėš-riosiosdidelėsžuvysdažniausiaipriskiriamosketvirtajammityboslygmeniui.Pačiosžuvysyrakitųgyvūnų–paukščių,žinduolių,žmonių–maistošaltinis.Žvejyba–pagrindinėgausiausiųžuvųrūšiųsuaugusiųindividųmirtiespriežastis.DaugelioBaltijosmenkiųirlašišųpopuliacijųbiomasėsumažėjotiek,kadpopuliacijosnebegaliišsilaikyti.Tikėtina,kadRytųBaltijosmenkiųpopuliacijaėmėsparčiainyktidėl intensyviosžvejybos ir sumažėjusios reprodukcijos.Šprotųištekliai–priešingai–per9–ąjįXXa.dešimtmetįišaugoikibuvusioistoriniolygio,greičiausiaisumažėjusjuosmedžiojančiųmenkiųgausumuiirdėlsėkmingosreprodukcijos.Taigi,jeiplėš-rūnųskaičiusmitybosgrandinėjesumažėja,medžiojamosrūšystampagausesnės.Antravertus,paaiškėjo,kadsvarbišprotų ikreliųžuvimopriežastisyrakanibalizmas,kuris reguliuojašpro-tųjųišteklius.Strimelėsiršprotaimintairklakojųvėžiagyviųrūšimi, vadinama Pseudocalanus acuspes.Sumažėjusšiųirklakojų,sumažėjostrimeliųsuvartojamomaistokiekis,sulėtėjojųau-gimasirpablogėjostrimeliųpopuliacijosbūklė.

Jūriniai paukščiai

Baltijojekasmetapsistojaapie10milijonųvandenspaukščių.Narai,narūnėliai, antys,gagos,žąsys, gulbės, kirai ir dančiasnapiai lieka žiemoti arba keliauja toliau į pietus, traukdami perBaltijosjūrądideliaisbūriais.Priklausomainuorūšies,paukščiaimintajūrineaugmenijairįvai-riaisgyvūnais–žuvimis,moliuskais,vėžiagyviais,kirmelėmissirkitaismaistošaltiniais.Patyspaukščiai turi priešų ir krante, ir vandenyje.Natūralūs paukščių plėšrūnai yra lapės, audinės,usūriniaišunys,balnuotiejiirsidabriniaikirai.Norsvandenspaukščiaiirnukenčianuojų,dabarjauakivaizdu,kadpaukščiųpopuliacijųmažėjimąlemiaantropogeniniaiveiksniai.29

Jūriniai žinduoliai

Kaipjauminėtaankstesniameskyriuje,Baltijosjūrojegyvenaketuriosjūriniųžinduoliųrūšys.Visosjosdaugiausiaimintažuvimi,betkartaisrenkasiirkaikuriuosbestuburius.Labaisudėtin-ganustatyti,kiekžuvųišnaikinaruoniaiarpaprastosiosjūrųkiaulės,nesįtaspačiasžuvųrūšisnusitaikęiržmonės.Tačiaubūdamididelijūrosplėšrūnai,ruoniaiirpaprastosiosjūrųkiaulėsturitamtikrąįtakąžuvųištekliams.ŠiaislaikaisjūriniųžinduoliųskaičiusBaltijosjūrojeyrapaly-gintimažas,tadjųvaidmuoirgiatitinkamaisumažėjęs.UždraudusbanginiųirruoniųmedžioklęBaltijosjūroje,šiegyvūnaidabartiesioginiųpriešųneturi.ŠiuometuvienadažniausiųvisųBaltijosjūrosžinduoliųmirtiespriežastisyrajųįsipainiojimasžvejybosįrankiuose.Šispavojusdažniausiaiužklumpapaprastąsiasjūrųkiaulesbeijaunusruonius.

Bakterijos

Mažiausimitybossistemosorganizmai–bakterijos–yranatūralusvisųvandensekosistemųkom-ponentas,atliekantissvarbųvaidmenįirpelaginės,irbentosinėsaplinkosbiogeocheminiuosepro-cesuose.Bakterijosatliekabegaloreikšmingąvaidmenįangliesirazotocikluose.Josatsakingosužtokiusprocesuskaipanaerobinėorganinėsangliesfermentacijairatmosferinioazotofiksavimas.Tačiaunetirmažytėspelaginėsbakterijosturisavopriešų.Jomismintananoplanktoniniaižiuželi-niaidumbliai–vienaląsčiaiorganizmai,judėjimuinaudojantysįplaukuspanašiusžiuželius.


Bentosas

Bentosasnėraatskiraorganizmųgrupė.Tai–gyvūnųiraugalųgrupė,gyvenantiantjūrosdugnopaviršiausarbaužsirausiančiosdugnonuosėdose.BentosasyragyvybiškaisvarbusBaltijoseko-sistemai.Daugjauanksčiauminėtųorganizmųgrupių,tokiųkaipdumbliaiarvėžiagyviai,turinetikplanktoninę,betirbentosinęformas.Kitaiptariant,kaikuriosrūšysyraypačgeraiprisi-taikiusiosgyventijūrosdugne.Svarbiąbentosinėsbendrijosdalįsudarodvigeldžiaimoliuskai,kirmėlėsirkitiorganizmai.Daugelispaukščių,žuvųirjūriniųžinduoliųmintabentosiniaisorga-nizmais.Beto,bentosiniaiorganizmaisuvartojadidelęišviršutiniųvandensstorymėssluoksniųnusileidusiomirusiofitoplanktonoirzooplanktonodalį.Didelėbakterijųdalistaippatpriklausoįbentosoorganizmųgrupei.

Žinantsvarbiausiasjūriniųorganizmųgrupes,galimalengviausuprastimitybostinklą,kuriamevienaorganizmųgrupėbūnasusijusisukeliomiskitomisgrupėmis(6.1 pav.).

6.1 pav. Supaprastintas Baltijos jūros mitybos tinklasŠaltinis: Encyclopædia Britannica30

pilkieji ruoniai paukščiai

Menkės

Bakterijos Midijos

Šprotai Strimelės

irklakojai vėžiagyviai

titnagdumbliai

Saulės energija

Mizidės

Šarvadumbliai


Nepertraukiamas mitybos ciklas

Gamtojeniekasnedingstabenaudos.Arba,kitaip tariant,viskas juda ratu–ne tik sezonaiarparosritmas,betirįvairiuosejunginiuosesaugomaenergija.Tadšiameenergijosapykaitoscikledalyvauja ne tik gamintojai (jūriniai dumbliai, fitoplanktonas) ir vartotojai (įvairūs fitofagai,planktonofagaiirplėšrūnai),betirskaidytojai.Didžiojiskaidytojųdalis–bakterijosirgrybai.Jieminta tuo,kas liekanuovisųkitųorganizmų,daugiausiaidetritu iržuvusiaisorganizmais.Kadangipastariejisudarytiišorganiniųjunginių,todėltampageruenergijosšaltiniuskaidytojams.Negyvąorganinęmedžiagąbakterijosirgrybaisuskaido,pasiimdamisaureikalingasmedžiagasir išskirdami į aplinką maistines medžiagas, svarbias dumblių ir augalų augimui. Taip visasenergijos ciklas prasideda iš naujo – dumbliai auga, fitofagai jais minta ir juos atitinkamaisuvartojaplėšrūnai.

Mitybos piramidė arba kiek tonų dumbliųpasieks jūsų lėkštę žuvies pavidalu?

Aukštesnęvietąmitybospiramidėjeužimantysorganizmaipaprastaibūnadidesni ir gausumunusileidžiažemesniųlygmenųorganizmams.Reikia10000kilogramųfitoplanktonopamaitin-ti1000kilogramų irklakojųvėžiagyvių, šie irklakojaipamaitina100kilogramųšprotų,kuriepamaitina10kilogramųmenkės,ošiosmenkėspamaitinavienąkilogramąplėšrūno,stovinčiomitybospiramidėsviršūnėje.Tadgalimasakyti,joglėkštėjeatsidūrusimenkėsfilėužbaigiamais-tomedžiagųkelionę,prasidėjusiąfotosintetinančiuosevienaląsčiuosedumbliuoseirvedusiąperdaugelįmitybos lygmenų iki sudėtingiausių organizmų (žinoma, žmogus šioje kelionėje nėrapaskutinėstotelė,nesjukenergijajudaratu).Tad,kadšeimabūtųpamaitintaskaniužuviespatie-kalu,kitamemitybosgrandinėsgaleturibūtisuvartotakeliosdešimtystonųdumblių.31

Savireguliacija ir Baltijos mitybossistemos pažeidžiamumas

Jūriniaimitybostinklaiyrasudėtingosstruktūros,turinčiosnuobetkuriųorganizmųpertekliaussaugančiussavireguliacijosmechanizmus:jeipadaugėjavienosrūšiesorganizmų,tuometsuku-riamospalankesnėssąlygosjaismintančiaikitaigrupei.Betšiąpusiausvyrągalilengvaisutrik-dytižmogausveikla,pavyzdžiui,žvejyba,taršaarvandenseutrofikacija,dėlkosumažėjajūrinėslaukinėsgamtosindividųgausumasirįvairovė.Nekontroliuojamasžmogauspoveikisdažnaisu-kelianeatitaisomusmitybostinklųpokyčius.

Kaipdažnaipabrėžiama,Baltijos jūra turiunikaliąaplinkąiryraneatsparibetkokiemspoky-čiams.Palygintisukitomis jūrinėmisekosistemomis,druskėtovandensBaltijos jūrojegyvenamažai gyvūnų ir augalų rūšių.Tačiau šioje nedidelėje įvairovėje randamasunikalus jūrinių irgėlavandeniųrūšių,prisitaikiusiųgyventidruskėtojeaplinkoje,derinys.NedidelisrūšiųskaičiusBaltijosjūrosmitybostinklereiškia,kadkiekvienarūšisatliekanepakeičiamąvaidmenįpalaikantvisosekosistemossistemosstruktūrąirdinamiką.Todėlnetvienossvarbiosrūšiesišnykimasgalisutrikdytivisossistemosfunkcionavimą.


7. Senosiostradicijos

Jūravisadabuvosvarbipakrančiųgyventojams.Jibuvoir tebėramaisto irpajamųšaltinis, jadriekiasikeliavimomaršrutai,sujasusijusiirrekreacija.AplinkBaltijosjūrąesančiųšaliųlaivy-bos,prekybosiržvejybostradicijospradėjoformuotisviduramžiaisarnetdarsenesniaislaikais.

Archeologųradiniaimumsatskleidžia,kadžvejybabuvoįprastasBaltijosgenčiųužsiėmimasjauakmensamžiuje–išpradžiųvidausvandenstelkiniuose,pakrančiųlagūnose,vėliauirpačiojejūroje.PirmiejiįrodymaiapiežvejųgyvenvietesrytinėsBaltijosjūrosdaliespakrantėseyramaž-daug5000metųsenumo.

Gyvenimas prie jūros

IšBaltijosvalstybių tikLietuvaneturėjodaugkultūrinių irekonominių ryšiųsuBaltijos jūra.Iki1921metų,kaiKlaipėdosregionasprisijungėprieLietuvosRespublikos,vienintelįpriėjimąprie jūros sudarėmaža atkarpa dabartinės Palangos ribose. Praeityje jos dabartinės pakrantėsbuvoapgyventoskeliųtautų–daugiausiaikuršių,prūsųirsembų.XVa.pradžiojeįdabartinęLietuvosteritorijąikipatpriePalangosesančiosNemirsetosįsikraustėvokiečiai,pakeitęprūsusirsembus.32

PažvelgusįLatvijosgyvenviečiųžemėlapį,įakiskrintatai,kadvakarinėRygosįlankospakran-tėdaug tankiaugyvenamaneikitosLatvijospakrantėsvietos. Istoriškai tai lėmėpalankesnėsgeografinėssąlygos.Latvijospakrantėjetrūkstanatūraliųužuoglaudų,tinkamųgyvenvietėmsiruostams.Skandinavamsšiuoatvejutekodaugiaulaimės–tampuikiaitikofiordai.Laikuieinantžmonėspastebėjo,kadtinkamiausiasgyventibuvovakarinisRygosįlankoskrantas,apsaugotasnuovyraujančiųvakarųvėjų,kuriekėlėdaugrūpesčiųtikrosiosBaltijosjūrosirrytinėsRygosįlankosdaliesgyventojams.

Beto,regionoplėtrąskatinoirprekyboskelias,ėjęspaleiKolkoskyšulį,vakarinįRygosįlankoskrantąikiDauguvos.VakarinisRygosįlankoskrantasikišiolturtingassulaivybairžvejybasu-sijusiųistoriniųpaminklų.Čiagaliteatrastidaugybędaugeliošimtmečiųsenumolaivųnuolaužųirlaivųstatyklų,senosžvejybosįrangoskiemuoseirpakrantėje,daugkąpasakančiosapiegiliaslaivųstatybosirjūreivystėstradicijasšiameregione.

Estijos pakrančiųgyvenviečių istorijoje svarbųvaidmenįvadino švedakalbiai gyventojai, nuoXIIIa.įsikūręvakariniamežemyniniameEstijoskrantebeivakariniosalynosalose. Švedųirsuo-miųgyvenamaPranglisalairNaissaaraskėlėsiaubąHanzospirkliams.Iščiapirataipuldinėdavoprošalįpraplaukiančiuskrovininiuslaivus.33ŠvedaisuestaissusimaišėpirmiausiaiSaaremossa-lojedarXVIIamžiuje.PagrindinisEstijosšvedųužsiėmimasbuvožvejybairgyvulininkystė,betjiepragyvenimuiužsidirbdavoirįdirbdamižemes,samdydamiesijūreiviaisbeimedžiodamiruo-nius.PastarasisužsiėmimasbuvoitinpaplitęstarpmažosRuhnusalosgyventojųRygosįlankojedėlpalankiosgeografinėspadėtieskrantoatžvilgiuirmažosalosdirbamųlaukųderlingumo.34


Käsmu–kaimasšiaurinėjeEstijospakrantėje,pirmąkartąpaminėtas1453metais.Išpradžiųtaibuvovasarinėsžūklėsvieta,betXVIamžiujevirtonuolatinegyvenviete.Kadangidirvosnebuvolabaiderlingos,pagrindinįKäsmugyventojųpajamųšaltinįsuteikėjūra.Tačiauvienžvejybosnepakako, tad gan greitai pradėjo plėstis prekyba su Suomija.Vėlesniais šimtmečiaisKäsmugyvenvietė sukūrė stipriasnavigacijos irprekybos tradicijas.Aktyviausiai jūrinėsveiklavykoXIXamžiujeirpirmojojeXXa.pusėje.KäsmubuvodislokuotasvienasdidžiausiųRusijoscarokrovininiųlaivynų.IkiAntrojopasauliniokarobuvoregistruoti54laivai.Pertrumpesnęnei100metųjūreivystėsistorijąišKäsmukilo64kapitonai,vienumetukaimejųgyvenonet25.Baltikapitonųnamaiiraukštivėliavųstiebaibuvo(ikišioltebėra)būdingiKäsmu.Baltaspalvabuvokapitonųprivilegija.

Käsmu gyvenvietės pakrantė

Kadangialgajūreiviamsbuvoišmokamaangliškavaliuta,vietinėjeparduotuvėjebuvoįmanomaatsiskaityti svarais.Uždirbti pinigai buvo investuojami į laivus. Pirmieji didiejiKäsmu laivaibuvonupirktiužpajamasišnelegaliosprekybosdruska,nors,pagalsenąsiaspakrančiųtradicijas,visossujūrasusijusiospajamosbuvolaikomoslegaliomis.Tryspagrindiniaiprincipai,praturtinęKäsmukaimą,buvoneįsiskolinti,nedėtipinigųįbankąirnešvaistytijųdraudimui.


Käsmutaippatbuvopopuliariartistų,rašytojųirdėstytojųvasarosatostogųvieta.Tokiajiišlikoirdabar.Šiuometučiagyvenatik100vietiniųgyventojų–daugumapensininkų,ovasarąkaimežmoniųpadaugėjadešimteriopai.35TaitaippatturtingiausiarieduliųvietaEuropoje.Käsmupa-krantėjeyra„laimėsakmenų“krūva,įkuriąkiekvienasgalipadėtipoakmenįirsugalvotinorą(kuristurėtųišsipildyti).Tikima,kadpirmąjįakmenįčiapadėjoŠvedijoskaraliusKarlasIIGus-tavasXVIIamžiuje.„Laimėsakmenų“krūvabuvosuardyta1940iratstatyta1972metais.

Pragyvenimas iš jūros turtų

Kuršių nerijos gyventojams žvejyba buvo pagrindinis užsiėmimas. Jie daugiausiai žvejodavoKuršiųmariose.DidžiausiasirseniausiasKuršiųmariųlaivotipas(pirmąkartąpaminėtasXIIa.iraktyviainaudotasikiAntrojopasauliniokaro)buvovadinamaskurėnu.Jisbuvonaudojamasnetikžvejybai,betiršieno(nerijojejotrūko,nesšiltuojumetųlaikužolęnuėsdavoganomigyvuliai,irnebūdavokošienauti)beikopomstręšti(augalųaugimuiskatintiirjaiskopųjudančiamsmėliuisutvirtinti)skirtodumblogabenimuiišžemyno.Šielaivaibuvopakankamaitvirtiirplaukiojimuiatvirojejūroje.Kiekvienaskurėnasturėjospalvingąvėtrungę,padėdavusiąištoloatskirtilaivą.Vėtrungės buvogaminamospagal nustatytą tvarką. Ją žinant buvogalimapasakyti, iš kuriosgyvenvietėsyrataskurėnas.32

Kurėnas


PirmasisrašytinisžvejųkaimoEstijojepaminėjimasbuvo1295metais.TaibuvoPärispea,ap-gyventa ne tiek vietinių estų, kiek švedakalbės populiacijos. ŽvejybaEstijoje buvo sezoninisužsiėmimas,trunkantistol,kolžmonėsvisiemsmetamsapsirūpindavožuvųatsargomis.Potojiegrįždavopriesavoįprastųdarbųūkiuose.KaikuriosevietosežvejybosįrankiaiišlikonepakitęikiXXamžiauspradžios.Dėlnaujosirtobulesnėsžvejybosįrangos–dideliųgiluminiųtinklųirtinkliniųgaudyklių–žvejybatapovisaverčiupragyvenimošaltiniu.DidiejitinklaiišpopuliarėjoXIXamžiujedėlRusijosžvejųįtakos.Suomiųpavyzdžiu,buvopradėtosnaudotitinklinėsgau-dyklėsBaltijosstrimelėmsgaudyti,nesjomisnaudotisužtekdavomažiaužmoniųneididiesiemstinklams.Ankstesniais laikais saviemsporeikiamsnereikalingažuvisbuvokeičiama įgrūdus.Vėliau,XIXamžiuje,prasidėjoprekybažuvimi.

LietuvospakrantėjebeveikvisiškainežinomaruoniųmedžioklėLatvijojeirEstijojeturėjogiliastradicijas.AktyviausimedžiotojaibuvošvedaiišRuhnuirVormsisalųbeiEstijosšiaurinėspa-krantės.EstairuoniusmedžiodavoKihnuirSuomijosįlankospriekrantėse.

GausiausiirdažniausiaimedžiojamiEstijojeruoniaibuvožieduotiejiruoniai(Phoca hispida) – mažiausiirsunkiausiaisugaunami.Pilkasisruonis(Halichoerus grypus)buvomedžiojamasdaugrečiau.Trečiojirūšis–paprastasisruonis(Phoca vitulina),kuriųbuvolabaidaugirkuriebuvopopuliarūsmedžiojimoobjektai,išnykoišPabaltijošaliųvandenųpriešprasidedantXXamžiui.

Nuo6–ojoXVIIIamžiausdešimtmečioiki2–ojoXIXamžiausdešimtmečioEstijosšvedairuo-niųmedžiokleinaudodavo jaala– išRuhnusaloskildinamątradicinįdvistiebįburlaivį.Jaala išsiskyrėlabaisavitusiluetuirgalėjobūtiatpažįstamaištoli–laivagaliostiebasbuvolaivocentreirpalinkęsatgal,otrumpesnispriekinisstiebasstovėjotiesiai.JaalabuvodažnainaudojamairprekybinėmskelionėmsįEstijossalas,RygąbeiSuomijosirŠvedijospakrantes.36

Jūros kariai

Baltijosjūrą300metų(apie800–1050m.e.metus)valdėSkandinavijosvikingai.KaikuriejųnetgiapsigyvenoSaaremojeirKuržemėje(Latvija).VIIIamžiujevikingaipradėjopuldinėtiKur-šiųnerijosgyvenvietes,tadnerijosgyventojai,norėdamiapsisaugoti,buvopriverstipasitrauktiišpakrantės įnuošalesniusmiškus tarpkopų.Didesnėsgyvenvietėsnerijojepradėjokurtis tikmaždaugXamžiuje,kaipuldinėjimųsumažėjo.32

AntrojojeXIamžiauspusėje,pasibaigusSkandinavijosvikingųerai, antpuoliųBaltijos jūrojevykdymąperėmėbaltų,lyviųirestųvikingai.EstaiirkuršiaibuvodažnaisutinkamiGotlande.KuršiaiDanijojebuvolaikomilabaipavojingaisvikingais.Danijoskaraliusnetbuvopriverstaspasirūpintinuolatinejūrosapsauga,kadapsaugotųsavošalįnuokuršiųirestų.37

KasdieniovikingųgyvenimopapročiusdabargalimapamatytiKäsmuJūrųmuziejuje.Nuo2001metųkasmetgegužėsmėnesįatkuriamasvikingųkaimelissutradiciniaisamataisirpapročiais.Norsnieksnetrokštavėlpamatytiterorugrįstąvikingųviešpatavimą,jųtradiciniųlaivųkopijosvisadasusilaukiadaugdėmesio.

Jūrų pirkliai

SeniausiasprekyboskeliasišVakarųEuroposįRusijąėjoIrbėssąsiauriu,paleiKolkoskyšulį,Rygos įlanka ikipatDauguvos.XII–XVIIamžiujekrovininiaiHanzossąjungos laivaipalaikėaktyviąprekybątarpdaugiaunei100miestųirmiestelių.JųmaršrutaipasiekdavorytinęBaltijos


jūrosdalį irSuomijos įlanką.Rygabuvoviena išpagrindiniųprekyboscentrųdabarPabaltijovalstybėmisvadinamameregione.Betprekybanebuvoviendidmiesčiųprivilegija.

Prekybądažnailydėjopiratavimas.PiratainaudojotokiaspavojingasvietaskaipKolkoskyšulį,kadįspraustųprekybiniuslaivusįkampą.Tačiaupavojaitykojonetikjūroje,betirkrante.Sako-ma,kadvietiniaiuždegdavolaužuskrante,kadsuklaidintųjūreiviusirlaivaisudužtųįpakrantėsuolasarseklumas,irjuosapiplėšdavo.Darbasjūrojeniekadanebuvolengvasgyvenimobūdas.

Kelionės per vandenynus

Jei pažvelgtume, kaip Latvijos teritorija atrodė XVI–XVIII amžiuje, vienas iš ekonomiškaistipriausių regionų tuo metu buvo Kuržemė. Kunigaikščio Jakobo (1642–1682) valdymometaispakrančiųkaimuoseklestėjolaivųstatyba.Laivųkokybėatitikoaukščiausiuseuropiniusstandartus. Kuržemės laivai aplankydavo visus Europos uostus, skrosdavo vandenynus irpasiekdavoAfriką,PietųAmeriką ir net Indiją. 1651metaisKuržemės atstovai įkūrėpirmąjąkolonijąAfrikosGambijoje,1654metais–TobagosalojenetoliPietųAmerikos.XVIIamžiujedidžiulisKauguriuostasnetgikonkuravosuRyga.

„Tamsioji“ jūros pusė

NavigacijaBaltijosjūrojegalibūtilabairizikinga.Kolkoskyšulioapylinkėsžinomoskaippatipavojingiausia jūreiviamsBaltijos jūros vieta – „laivų kapinės“.Kronikoseminima, kad prieKolkoskyšulionuo1812iki1915metųnuskendo117laivų.BetjūraprieKolkossaugoirdarse-nesniusturtus.1625metaispoilsiovietądugneradotrysŠvedijoseskadrilėslaivai:„Gustavus“,„Perseus“ir„Mars“.

Kelionė į užmarštį ar naujos eros pradžia?

Šiaislaikaislaivybairprekybajūrojeišliekaesminiaipakrančiųregionųplėtrosveiksniai,ypačdidžiausiuosemiestuose,kaitradicinėžvejybapamažunykstavisoseBaltijosvalstybėse.Žvejy-bosįrangosmodernizavimasirsenstantyssenųjųtradicijųbesilaikantysžvejainėravienintelėspriežastys.XXamžiujenemažaižvejųmiesteliųirkaimųtapokurortais,atnešusiaismiestokul-tūrąįžvejųgyvenimą.Vieniperėjoprieto,kaspasirodėesąslengvesnisirpelningesnisverslassausumoje,išvispamiršdamijūrą,kitipradėjointensyviaužvejotiarbasiūlytituristamsrekrea-cinęžvejybą.Pavyzdžiui,LatvijosžvejaipriePapės(netoliLietuvossienosesančiokaimelio)siūloturistamsgalimybęišbandytitradiciniusžvejybosmetodus,taipsukurdamisaualternatyvųpajamųšaltinį.EuroposSąjungadabarskatinažvejuspasitrauktiišaktyvausverslo,kadsudarytųsąlygasaugtilikusiomsžvejybosįmonėms,tadperartimiausius50metųtradicinėsžvejybospa-saulisgreičiausiainukeliausįužmarštį.



pagrindiniai Baltijos jūros laivybos maršrutai eina per Danijos sąsiau-rius, kirsdami tikrąją Baltijos jūrą į rytus nuo gotlando link Suomijos įlankos uostų – primorsko, Sankt peterburgo, porvoo, helsinkio ir ta-lino, o į vakarus nuo gotlando esanti atšaka veda šiauriau į Botnijos jūrą. laivų eismas rytinėje Baltijos jūros dalyje yra truputį mažiau intensyvus, ypač latvijos ir lietuvos teritori-niuose vandenyse, bet ir čia svar-būs keliai veda į tokius uostus kaip klaipėdą, Ventspilį ir liepoją, o per irbės sąsiaurį pasiekia Rygą, pärnu bei kitus mažesnius Rygos įlankos uostus (8.1 pav.).

8. Išnaudojantjūrą

Kaipirpraėjusiaisšimtmečiais,Baltijosjūraišlaikėsavosvarbąaplinkjąesančiųšaliųekono-mineiplėtraiirgerovei.Betradiciniųjūrospanaudojimobūdų–laivybos,prekybosiržvejybos–taippatnaujiplėtrosprocesaidarojūroserdvębeveiktokiąjudriąirpaklausiąkaipirsausumą.Jūrasuteikianaujasenergijosgamybosgalimybes:betokiųiškastiniųenergijosšaltiniųkaipnaftairdujosgabenimoirgavybos,jūrągalimapanaudotikaipalternatyviosvėjoirbangųenergijosšaltinį.Jitaippatsuteikiadauggalimybiųrekreacijaiirturizmui.Visidėljūroserdvėskonkuruo-jantysekonominiaiinteresaiyrasvarbūsplėtrosatžvilgiu,betkartusukuriapapildomąapkrovąpažeidžiamai jūros aplinkai.Tad pagrindinis šio amžiaus iššūkis yra subalansuoti interesus irjūrosištekliųeksploatavimą.

Laivyba Baltijos jūroje ir uostų plėtra

EismasBaltijosjūrojeyravienasintensyviausiųpasaulyjelyginantsukitomisjūromis,tadBal-tijos laivyba, žinoma, daro įvairialypį poveikį aplinkai. Kiekvienais metais maždaug 54 000registruotų laivų įplaukia arba išplaukia iš Baltijos jūros per Skageną – kyšulį šiauriausiameJutlandijostaške,tarpSkagerakoirKategato.BetkuriąakimirkąBaltijosjūrojejudaapie2000registruotųlaivų.

8.1 pav. Laivų eismo intensyvumas per vieną savaitę 2008 m. Duomenų šaltinis: Helsinkio Komisija AIS

norvegija

Suomija

Rusija

estija

latvija

lietuva

Rusija

Baltarusijalenkija

Vokietija

Švedija

danija


krovinių apyvarta didžiausiuose rytinės Baltijos jūros dalies uostuose (2008 metų duomenys)39

Uostas

primorskasSt.peterburgasklaipėdaRygatalinasVentspiliskaliningradasBūtingėliepoja

Šalis

RusijaRusijalietuvalatvijaestijalatvijaRusijalietuvalatvija

Pagrindinis krovinių tipas

žaliavinė nafta (100%)konteineriai (31 %), nafta (25 %), trąšos (10%)nafta (31,3 %), trąšos (24,2 %), ro–ro kroviniai (12 %), konteineriai (11,7 %)akmens anglys (47%), nafta (18%)nafta (71%), ro–ro kroviniai (12%)nafta (58 %), trąšos (9%)nafta (48%), akmens anglys (10%)nafta (100%)grūdai (34%), nafta (19%), metalai (12%), mediena (11%)

Krovinių apyvarta(mln. t. per metus)75,5859,9529,8829,5729,0828,5715,389,074,19

MaždaugpusėBaltijosjūraplaukiančiųlaivųgabenaįvairiuskrovinius,pavyzdžiui,konteine-rius, ro–rokrovinius(taiyratraktorius,autobususirsunkvežimius,kurieįriedairišriedaišlai-vo),trąšas,grūdus,medieną,metalus,anglisirtaiptoliau.Kitąpusęsudaronaftostanklaiviai,keleiviniai ir kiti laivai. Per pastarąjį dešimtmetį augo ir laivų skaičius, ir dydis (ypačnaftostanklaivių).Prognozuojama,kadiki2017metųkonteineriųirkroviniųkrovapatrigubės,onaftostransportavimasišaugs40%.39 40

Nepaisant fakto, kad laivyba laikoma vienu iš aplinkai palankiausių žmonių ir prekių trans-portavimobūdų,egzistuojanemažaiklausimų,susijusiųsupoveikiuaplinkai.Galimaįvardytikelisjų:atsitiktinėtarša,teršimasatliekomisišlaivų,orotaršairnetyčinisinvaziniųorganizmųišleidimas.

Sudužęs laivas


Šakotaūsis vėžiagyvis (Cercopagis pengoi) – viena iš invazinių rūšių, atgabenta į Baltijos jūrą su balastiniais vandenimis. tai mažytis vėžiagyvis, kurio išskirtinis bruožas yra ilga spygliuota „uodega“, 3–7 kartus ilgesnė už kūną. Šakotaūsis vėžiagyvis natūraliai papli-tęs kaspijos, juodosios ir azovo jūrose.

pirmą kartą Baltijos jūroje jis buvo pastebėtas 1992 metų vasarą. per dešimt metų jis užka-riavo rytinę Baltijos jūros dalį, vasarą suda-rydamas iki 50 procentų visos zooplanktono biomasės.

Šakotaūsis vėžiagyvis užteršia žvejybos tinklus suformuodamas lipnią drebutinę masę ir taip žvejams padarydamas ekonominių nuostolių.

Būtinauostoplėtrosirpriežiūrospriemonė–upiųsuneštųirantjūrosdugnosusikaupusiųsmul-kiagrūdžiųnuosėdų,mažinančių laivybos trasųgylį, iškasimas ir pašalinimas.Gilinant dugnąiškastosmedžiagospalaidojamosjūrojeesančiuosesąvartynuose.RytinėjeBaltijosjūrosdalyjeyradaugiaunei20tokiųmedžiagųlaidojimovietų.Dugno gilinimo ir medžiagų laidojimo prie-monėslaikomosvienomisdidžiausiųpotencialiųgrėsmiųjūrinėmsbuveinėmsjūrospriekrančių

Perpastaruosiusmetuspadaugėjolaivų avarijųBaltijosjūroje(2000–2004metaisužregistruoti374atvejai),norsdalįtogalimapaaiškintipatobulintapranešimųsistema.Pagaloficialiąstatis-tiką,8%avarijųsukeliavienokįarkitokįužteršimą.Didžiausios(daugiaunei100tonųteršalųišsiliejimas)buvo„BalticCarrier“2001metaisir„FuShanHai“2003metaisavarijos.41

Betkoksnaftos ir josproduktų išleidimas įBaltijos jūrąyradraudžiamas.Nepaisantgriežtosįstatyminėstvarkos,2003–2004metaisbuvopastebėtabeveik600nelegalausišleidimoatvejų.Manoma,kad realusnuotekų išleidimoatvejųkiekisyradardidesnis.Dauguma išpastebimųnelegaliųišleidimųyragananedidelinuotėkiai(mažiaunei1m3),betkaikuriaisatvejaisgalivir-šyti100m3.Nelegaliaiišleistanaftadaroįvairialypįneigiamąpoveikįgamtai,kuriampriklausojūriniųpaukščiųžūtisirkrantųbeipaplūdimiųužteršimas.42

Intensyvėjantilaivybavedalinkaugančiobalastinio vandenskiekio,įleidžiamoįlaivusišvyki-mouostuose,kadstabilizuotųirsubalansuotųlaivą.Kailaivaspasiekiapaskirtiesvietą,balastinisvanduoišleidžiamaskartusuvisaisperkelionęišgyvenusiaisorganizmais.TokiubūduįBaltijosregionąpatenkanaujosgyvūnųiraugalųrūšys. Įsibrovėliaigaližymiaipakeisti jūrinęekosis-temą.Jiegalitaippatsukeltikliūčiųekonominiamjūroseksploatavimaiarnetgisukeltipavojųžmogaussveikatai.Mokslininkaiaptikoapie120Baltijosjūraisvetimųrūšių.Maždaug80išjųjausukūrėaktyviaibesidauginančiaspopuliacijas.Daugumašiųinvaziniųrūšiųyrakilusiosišgėloarbadruskėtovandensaplinkos,ypačišŠiaurėsAmerikosarbaPonto–Kaspijosregiono.Kaikuriaisatvejaissvetimosrūšysbuvosąmoningaiįveistosžvejybaiarbaakvakultūrai,betdaugu-majųatsitiktinaiatkeliavolaivais.


zonose.Naujausi tyrimai rodo, kad poveikis gali būti daug didesnis nei prognozuota. Pirma,gilinantdugnąįvandensstorymęgalipasklistitoksinėscheminėsmedžiagos,glūdinčiosdugnonuosėdų sluoksnyje.Antra, laidojamas smėlis gali plačiai pasklisti jūros dugne pakenkdamasjūrinėmsbuveinėms.Taireikalaujatinkamaiįvertintišiaspriemones,modeliuotinuosėdųsklaidąiratrastigeriausiasvietassąvartynams.42

Laivybojesuvartojamidegalaisudaro1,5–3%bendrosiosanglies dvideginio emisijos ir nema-žaiprisidedapriepasaulinėsazoto ir sieros oksidų emisijų.Numatoma,kad2020metaisazotoirsierosemisijosišlaivybosvisojeEuropojeviršysvisusESsausumosšaltinius.Baltijosjūrojeazotoemisijosmilžiniškuįnašuprisidedaprievandenseutrofikacijos.

Turizmas ir rekreacija

Turizmosritiesplėtraglaudžiaisusijusisuuostais.Turizmas,kaipvienasišpagrindiniųBaltijosjūrospanaudojimobūdų,darturikurplėstišiameregione,norsjitikriausiainiekadnetapstokiamasinioturizmotraukosvieta,koksyraViduržiemiojūrosregionas.ŠiuometuturizmasrytinėsBaltijosjūrosdaliespakrantėsedaugiausiaireiškiarekreacijąpaplūdimiuose.PatyspopuliariausikurortaiyraJūrmala,PalangairPärnu,kasmetpritraukiantystūkstančiusturistų,onuošalesnėspakrančiųgyvenvietėslabiautinkapoilsiniamkaimoturizmui.Visdidėjasusidomėjimassujūrasusijusiaisužsiėmimais,tokiaiskaipplaukiojimasjachtomis,jėgosaitvarais,burlentėmisbeinar-dymas.Nardytojaiypačdomisilaivųnuolaužomis.Žvejybiniaiuosteliaitransformuojamiįjachtųklubus.Žvejaiturinaujągalimybęsiūlytituristamsrekreacinęžvejybą,paukščiųstebėjimusišlaivoartiesiogpasiplaukiojimuspaleipakrantę.

Turizmo augimas yra labai svarbus ekonominei pakrančių kaimų plėtrai, bet tam reikalingasinfrastruktūros tobulinimasbei rūpestingasplanavimas irkoordinavimas sugamtininkais.Kaikurios rekreacinės priemonės, pavyzdžiui, vandens motociklai ir jėgos aitvarai, turėtų būtiuždraustosnuobirželioikirugpjūčiovidurionetoliančiųšėrimosivietų.

Naftos tranzitas ir gavyba

NorsPabaltijo šalys nėradidelės energijos vartotojos ar gamintojos, jų vandenysevyksta pa-grindinisRusijosnaftoseksporto tranzitas.DidžiausiaRusijosnaftos tranzitodalis (apytikriai¼josnaftosnetoeksporto)keliaujavamzdynųsistema,sujungtasutrimisBaltijosjūrosuostais:VentspiliuLatvijoje,BūtingeLietuvojeirPrimorskuRusijoje.MažesnižaliavinėsnaftosirnaftosproduktųkiekiaitaippatgabenamigeležinkeliaisįTalinoirKaliningradouostus.43

Baltijosregionošalysyranaftosnetoimportuotojai,priklausominuoRusijosdėljostiekiamosmaždaug90%visosnaftos.Mažinaftostelkiniaibuvoatrastiiryraeksploatuojamidaugiausiaisausumoje,naftostaippataptiktairBaltijosjūroje,netoliLatvijosirLietuvossienos.Nepaisantsantykinaimažokiekio(360milijonųbarelių,kasprilygintinapenkiomsvisuotinionaftossuvar-tojimodienoms),susidomėjimąnaftos telkiniųžvalgybairgavybapareiškėkelios tarptautinėsbendrovės.Latvijojekeletasleidimųjauyraišduota.2004metaisRusijapradėjonaftosgręžimąatvirojejūroje,Kaliningradoregionovandenyse.44

NorsBaltijos jūrojeaptinkamosnaftoskiekisyrasantykinaimažas,galimaspoveikisaplinkaigalibūtididžiulis,turintomenyjeatitinkamąBaltijosjūrosekosistemospažeidžiamumąirpavo-jus,kuriuossukelianaftosgavybaatvirojejūroje.Tampriklausokietosiosirskystosiosgamybosatliekos,dėlgręžimopadidėjęsvandensstorymėsdrumstumas,jūroslaukinėsgyvūnijos(žuvų,


paukščių,žinduoliaiirkitų)trikdymaskonstrukcijųtriukšmuirvibracijabeistatiniųjūrojeįren-gimo.Pačiosplatformoslikskaipproblema,kaibaigsisjųeksploatavimas.45

Vėjo energija

Priešingaineinafta,vėjoenergijayrašvariirneišeikvojama.Vėjųturbinomsnereikalingasjokskuras,dėltonekylapavojausaplinkaiirjinenukenčiadėlkuroištekliųpaieškos,gavybos,gabe-nimo,krovimo,apdorojimoarpašalinimo.Gamybanetikvykstasunulineangliesdioksidoemi-sija(operacinėsfazėsmetu),bettaippatneišskiriamatoksiniųteršalų(pavyzdžiui,gyvsidabrio)arįprastiniaioroteršalų,tokiųkaipazotoarsierosdioksidų.Vėjojėgainėmspastatytireikalingųmedžiagųgamybaiirtransportavimuisuvartotaenergijaprilygstanaujaienergijai,kuriąjėgainėpagaminsperkelisveikimomėnesius.Galųgalevėjojėgainėsgaliturėtiilgalaikįteigiamąpovei-kįbioįvairoveisumažindamosklimatopokyčiųpavojų–didžiausiągrėsmębioįvairovei.46

Nepaisantpotencialiosvėjoenergijosnaudos,josnaudojimaskelianamažaiproblemų:josgamy-batebėrasantykinaibrangi,tadreikalingosvalstybinėssubsidijos,kadvėjojėgainiųpagamintoselektros kainagalėtų konkuruoti su įprastais būdais gaminama elektra.Pradinės investicijos įvėjojėgainesyradidelės.Pavyzdžiui,kaikuriuoseBaltijosjūrosvėjojėgainiųprojektuosevienprijungimasprieenergetikossistemoskainuojabeveiktrečdalįvisoprojektobiudžeto.

Atvirosjūrosvėjoturbinųstatybairveikimasgalisukeltipotencialiaineigiamąlokalųpoveikįjūrinei aplinkai ir pakrančių kraštovaizdžiui. Geriausiai ištirtas atviros jūros vėjo jėgainių poveikis paukščiams – jam priklauso susidūrimų rizika (esant prastam matomumui didiejipaukščiaigaliatsitrenktiįvėjoturbinas,priviliotijųapšvietimo),trumpalaikisbuveiniųpraradimasstatybos darbųmetu ir ilgalaikis buveinių praradimas dėl trikdymų.Be to, vėjo jėgainės galiužtvertimigravimomaršrutusirnetgiatskirtiekologiniusvienetus.Tiekstatybosdarbųkeliamastriukšmas,tiekjauįrengtosturbinosgalipakenktiirjūriniamsžinduoliams.

Beaukščiauaprašytųjūrospanaudojimobūdų,yrairtokiųsujūrasusijusiųveiklų,kuriosgalnėratokiosakivaizdžios,betirgigalismarkiaipaveiktiaplinką.

Vienaištokiosveiklosrūšiųyranaudingų iškasenų gavyba,kolkasbentjaurytinėjeBaltijosjū-rosdalyjedarsmerkiaineišsiplėtusi.LietuvojeirEstijojeišjūrosdugnokasamassmėlisiržvyraspaplūdimiamspapildytiirkeliamstiesti,oLatvijojeikišioltampakakosausumosišteklių.Tačiauateityjegaliprasidėtiakivaizdišiossritiesplėtrasudidėjančiaištekliųpaklausa.Pavyzdžiui,yradomimasimanganorūdosgavybavakarinėjeRygosįlankosdalyje.Naudingųjųiškasenųkasimasgalifiziškaisunaikintibentosinesbuveinesirturėtipanašųpoveikįkaipdugnogilinimas–ter-šalųišlaisvinimąišdugnonuosėdųsluoksnio,vandenssudrumstimą,kastoliaubloginsjūrinėsekosistemosbūklę.

Yra ir įvairių infrastruktūros elementų kaip kabeliai, vamzdynai, kranto apsaugos sistemos irpanašūs,sumontuotųjūrojeirpakrantėse.Jūroserdvėnaudojamakariniamstikslamsirmokslotyrimams.Trumpaitariant,jūrosnaudojimointensyvumasvisaugairtampavissudėtingesnis.Tadreikalingikūrybiškisprendimai,kuriesubalansuotųvisusinteresusirapsaugotųjūrinęeko-sistemą,kuriteikiaištekliųekonomineiveiklai.

��

Klaipėdos uostas

Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas


Helsinkio Komisijos susirinkimas dėl Baltijos jūros veiksmų plano

9. Problemųsprendimai

Gilios tradicijos ir patirtis

Baltijos jūra pripažinta kaip viena labiausiai užterštų ir ekologiškai jautrių jūrų pasaulyje –besaikėsmaistomedžiagųirtoksiniųchemikalųemisijos,augantisjūrospanaudojimaslaivybai,naftostransportavimuiirsutuosusijętaršospavojai,didėjantisinvaziniųrūšiųskaičius,platausmastokomercinėžvejybairkitaatvedėtrapiąBaltijosjūrosekosistemąįpavojingaijainepalankiąbūklę.Betnerimąkeliantijūrosbūklėkartusustiprinomokslininkųirpolitikųsąmoningumąimtisveiksmų,būtinųapsaugotiunikaliąBaltijosjūrosekosistemą,teikiančiąmumsmaistoirenergijosbei rekreacijos vietą.Dėl toBaltijos jūra tapo viena geriausiai ištirtų jūrų pasaulyje. Baltijaisukurtavienąpažangiausiųaplinkosapsaugosprogramų,tarptautinėbendradarbiavimosistema,taip pat siekiama tvarios plėtros bei ir padaryti Baltijos jūrą „gerosios praktikos“ pavyzdžiukitomspasauliošalims.Baltijosregionasturiirdaugybęįvairiųpolitiniųbeitechniniųprogramų,veikiančiųregioniniu,nacionaliniuirvietiniulygiu.

Dar1974metaisHelsinkyjeBaltijosšalyskartupasirašėBaltijosjūrosaplinkosapsaugoskon-venciją, žinomąHelsinkio konvencijos pavadinimu. 1980 metais buvo įkurta Baltijos jūrosaplinkosapsaugoskomisija(HelsinkioKomisija,dažnaivadinamaHELCOM),kaddirbtųtaršosmažinimosrityje.Tai tarpvyriausybinėorganizacija,kuriojevisosHelsinkiokonvencijosšalysturiprisidėtiprievalstybiniųinstitucijųveiklos,onevyriausybinėsorganizacijosdalyvaujastebė-tojųteisėmis.HelsinkioKomisijaprižiūrikonvencijospolitikosirvisųpasirašiusiųšaliųsutartųrekomendacijųįgyvendinimą.

VienąišHelsinkioKomisijosjūrinėsbioįvairovėsapsaugosiniciatyvųsudarėpasiūlytassaugomųBaltijosjūrosteritorijųtinklas,įkurįįtrauktospačiossvarbiausiosHelsinkioKomisijosjūriniųirpakrančiųbiotopųbeibiotopųkompleksųraudonojosąrašoirkitomssvarbiomsjūrinėsflorosbeifaunosrūšimsapsaugotiskirtosteritorijos.BaltijosmokslininkainustatėsaugomųBaltijosjūrosteritorijųribasirištyrėjųgamtosvertybes.TačiaušisHelsinkioKomisijospasiūlytasteritorijų


tipasneįgijooficialaussaugomųteritorijųstatuso,kadangibūtinosapsaugospriemonėsįeinaįjūrines„Natura2000“teritorijas,kuriasvisosESvalstybėsnarėsįsipareigojusiosįsteigtipagalEKbuveiniųdirektyvosreikalavimus.

2007metaisHelsinkio komisija patvirtinoBaltijos jūros veiksmų planą.6 Šiame dokumente išvardytos tikslai ir priemonės, kuriomis siekiamapažaboti eutrofikaciją, sumažinti pavojingųmedžiagųkiekį,pagerintijūrinėsbioįvairovėsbūklęirsudarytisąlygasjūrinėmsveiklomsvyk-dytiaplinkainekenkiančiubūdu.Jametaippatyrarekomendacijųįvairiaisaplinkosirjūrosnau-dojimoaspektais.

EuroposSąjungosaplinkosaugospolitikadaugnulemiakuriantteisinęBaltijosjūrosbioįvairovėsapsaugą.DirektyvosepateiktiESreikalavimaiyraprivalomivisomsvalstybėmsnarėms.

Svarbiausias ES gamtos apsaugos įrankis yraBuveinių direktyva47. Jos reikalavimu valsty-bėsnarėsprivalosukurtibuveiniųapsaugaisvarbiųteritorijų(BAST)tinklą,vadinamą„Natura2000“,skirtąBendrijaisvarbiomsrūšimsirbuveinėmsapsaugoti.DirektyvosIpriedeišvardytosbuveinės,oIIpriede–augalųirgyvūnų(žinduolių,roplių,varliagyvių,žuvųirbestuburių)rūšys,kuriomsapsaugoti kuriamos„Natura2000“ teritorijos. IVpriede išvardytos rūšys, kurios turibūtisaugomosiruž„Natura2000“tinkloribų.„Natura2000“priklausoirvadinamosiospaukš-čiųapsaugaisvarbiosteritorijos(PAST),skirtospaukščiųapsaugaipagalPaukščių direktyvą48 –seniausiągamtosapsaugosESdirektyvą,priimtą1979metais.

Jūrinių„Natura2000“teritorijųkūrimasyrasantykinainaujasprocesas–valstybėsnarėsbuvoįpareigotossavopasiūlymusdėljūrinių saugomų teritorijų(JST)pateiktiiki2008metųpabai-gos.Tačiaudaugelyjevalstybiųnarių,tarpjųirkaikuriosePabaltijovalstybėse,procesasnebuvoužbaigtasdėlnepakankamųžiniųapiesvarbiausiasjūrinesgamtosvertybesirjųpaplitimą.

Baltijos jūros,kaip irkiturES,vandenskokybė irbūklė turėtųpagerėti įdiegus tokiusEuroposteisėsaktuskaipBendroji vandens politikos direktyva(BVPD)49 ir Jūrų strategijos direktyva (JSD)50.VPDnustatotiksląiki2015metųužtikrintigerąvandenskokybęvisuosešaliesvidausirpakrančiųvandenstelkiniuose.Šiamtiksluibuvoparengtiupiųbaseinųvaldymoplanaisuįvairio-mispriemonėmismaistomedžiagųapkrovaiupėseirkituosevandenstelkiniuosemažinti,vandenstelkiniams,kuriebuvostipriaimodifikuotidėlužtvankų,upiųvagųištiesinimo,atkurti.Jeišalyssugebėssėkmingaiįvykdytišiuosuždavinius,įjūrąpatenkantiupiųtaršažymiaisumažėsirpadėsišspręstieutrofikacijosproblemą.2008metaisišleistanaujaJSPDyrakitasnuoseklusžingsnisdėljūrinėsekosistemosaplinkosgrėsmiųmažinimo,skirtasvalstybiųnariųteritoriniamsvandenimsirpriekrantėmsatsižvelgiantįaspektus,neįtrauktusįVPD.Direktyvanumatoiki2020metųpasiektigerąjūrinėsaplinkosbūklėslygį.Šiamtiksluivalstybėsnarėsturiparengtiaplinkosstrategijas,at-liktipirminįesamosaplinkosbūklėsiržmogausveiklospoveikiojaiįvertinimą,nustatytiaplinkostikslinesgrupesirbūklėsindikatoriusbeisukurtiirįgyvendintipriemoniųprogramą.

KitasvarbiESpolitikospriemonė,ypačnukreiptaįBaltijosjūrosregioną,busBaltijos jūros regio-no strategija44.JisieksBaltijosjūrosregionąpanaudotikaipmodelįirbandomąjįregionąESaplin-kospolitikai,jūrinėsekosistemosapsaugaiirtvarausjūrosnaudojimoprincipamsįgyvendinti.

Politinespriemoneslydidaugybėtarptautiniųirnacionaliniųprojektų,padedančiųįgyvendintipolitikos tikslius,plečiančiųžiniasapieBaltijos jūrą ir stiprinančiųBaltijos regionovalstybiųbendradarbiavimą.ES finansavimo programossuteikiagerasgalimybesvyriausybinėmsorga-nizacijoms,vietosinstitucijoms,moksloįstaigomsirnevyriausybinėmsorganizacijosm(NVO)sutelktijėgasįdiegiantpraktinespriemonesirrealizuojantambicingasidėjasBaltijosjūraiišsau-goti.


DėlESirBaltijosregioneįgyvendintųiniciatyvųjaupasiektanemažapažangasaugantBaltijosjūrosaplinką.Daugelissprendimų,rekomendacijųirsusitarimųsumažinotaršosapkrovą,gero-kaipagerinoaplinkosbūklęirišplėtėšaliųbendradarbiavimą.

Betkaikurieklausimailiekaneišspręsti,tamreikalingostolesnėspastangosirnuolatinisdėme-sys.Nuolatiškylanaujųklausimų,kuriepriešdvidešimtmetųdarnekėlėsusirūpinimo.

Naujų iššūkių atrėmimas

Dabartinių aplinkos problemų įveikimas vis dar tebėra sudėtingas uždavinys, kadangi ekono-minėsveiklosintensyvumasBaltijosjūrojestiprėjakiekvienaismetais.Galbūtateityjedėlpato-bulintųjūrinęveikląreguliuojančiųįstatymųpasitaikysmažiauavarijų,bettokiereiškiniaikaipvandenseutrofikacija,naftosirdujųpramonėatvirojejūrojeniekurnepasitrauks,okaikuriaisatvejaisirkaikuriosevietosedaririšaugs.

Tiriamas jūros užterštumas

Reikalingigudrūssprendimai,kuriaisbūtųįveiktosproblemos,sukeltoskomerciniožuvųištekliųnaudojimo,irkartupatenkintažuviespaklausa.Beto,begalosvarbuišsaugotinedideliomastopriekrančiųžvejybąkaipesminępakrančiųbendruomeniųgyvensenosirtapatumodalį.Žvejaijaudairosinaujųmetodųžuvųištekliamsvaldyti,nestradiciniųžūklėsmodeliųnebepakanka.


Sudėtingasklausimasyraklimatopokyčiai,keliantystokiusiššūkiuskaipjūroslygiokilimas,oroirvandenstemperatūrosaugimas,rūšiųplitimobūdųkeitimasis,blogoorosąlygųstiprėjimasirkitus.Pastangosspręstišiuosklausimusyrapasauliniomastouždavinys,irkiekvienašalisturiprietoprisidėti.Beto,dirbdamiišvien,mokydamiesiirparemdamivienikitus,keisdamiesige-rosiospraktikospavyzdžiaisapietai,kaipsušvelnintiklimatopokyčiųpoveikįaplinkai,gerokaipadidinsimesėkmingorezultatotikimybę.

Atsinaujinančiojienergija iškylakaipviena išalternatyvųimantisžygiųdėlsparčiaikintančioklimato.Vislabiauirlabiaupopuliarėjavėjoirbangųjėgainės,tačiaulabaisvarbuužtikrinti,kadjųnaudojimaskiekįmanomamažiaukenktųaplinkai.

Irvisdėltoviennaujųištekliųvaldymotechnologijųirjūrinėsaplinkosapsaugospriemoniųįdie-gimasgreičiausiaineduospageidaujamorezultato,jeiaplinkBaltijąišsidėsčiusiųšaliųpiliečiai,kurieiryragalutiniaidaugeliojūrosteikiamųpaslaugųvartotojai,nekeissavonuostatųįtvares-niusgyvenimoirištekliųvartojimobūdus.

Nauji jūros erdvės ir išteklių valdymo modeliai

KadsusidorotumesuesamaisirbūsimaisiššūkiaisBaltijosjūroje,pirmiausiaturimedauggeriaupažintijūrinęekosistemą:kaipjiveikia,kokiasąveikavykstatarpskirtingųjoskomponentųiržmoniųveiklos,kokįpoveikįvandenseutrofikacijadarorūšiųpaplitimui–kuriosrūšysnykstairkuriosklesti,nuokopriklausosaugomųrūšiųpaplitimas irbūklė,kokiosyra tendencijos irdaugelis kitųklausimų, į kuriuos rasti atsakymaipadėtų išsaugoti gamtinesBaltijosvertybes.Norintjuosgauti,reikalingiišsamūstyrimai,dažnaireikalaujantysdauglėšų.Jūrostyrinėjimųprigimtis reikalauja laivaisarorlaiviaisatliekamų tyrimų ir įmantrių technologijųkaipvaizdostebėjimaipovandeniu,nardymasmėginiamspaimti,aeronuotraukųirpalydovųvaizdoanalizė.Taigimokslininkaivienijajėgas,kurdamitarpdisciplininesirtarpvalstybinesgrupes,kadgalėtųbendradarbiautikaupdamiduomenis,kurtųnaujus arba tobulintų jauesamus tyrimųmetodus,keistųsityrinėjimųrezultataisirkartujuosvertintų.

Geresnėsžiniosapiejūrinėsekosistemosbiologiniusprocesusirvidinessąveikastarpjoselemen-tųyralabaisvarbiosplanuojantteritorijas,skirtasįvairiemsjūrospanaudojimobūdams:laivybai,žvejybai, turizmui,vėjo jėgainėms,naftosgavybai, ir siekiantkiek įmanomamažiaupakenktijūrineiaplinkai.Visųjūrosnaudotojųinteresųirgamtiniųjūrosvertybiųapsaugossubalansavimopriemonėyrajūrinės erdvės planavimas(JEP).TailabaiaktualuirBaltijosjūrai,kurstiprėjainteresaidėlįvairausjūrospanaudojimoirkonkurencijadėljūroserdvės.PagalESirHelsinkioKomisijosrekomendacijasJEPsukurtastaip,kadatsižvelgtųįjūrinesekosistemasirbiologiniusprocesuskaipįfundamentalųjūrosplanavimoirvaldymoelementą.

Norsžiniųirsuvokimoapiejūrinėsekosistemosfunkcionavimądarnepakanka,JEPirapsaugospriemoniųįdiegimasvisdėltoturibūtiatliktasnedelsiant.Planavimasirvaldymasatitinkamaituribūtilankstusirprisitaikantis,atsižvelgiantisįtokiosdinamiškossistemoskaipjūrinėaplinkaneapibrėžtumus.Taivadinamaprisitaikomuoju valdymu.Tailygnuolatinismokymosiprocesas–valdymąnaudojantnetikkaipįrankįsistemaipakeistiiružsibrėžtiemstikslamspasiekti,betirkaipįrankįpačiaisistemaigeriausuprasti.

Vienaištechnologijų,kuriąnaudojajūrųtyrėjaiplanavimoirvaldymoprocesamsparemti,yramodeliavimas–buveinių,rūšiųarbetkurioskitosaplinkoskomponentopaplitimoprognozavi-mas,grindžiamasžinomomisaplinkossąlygomis,apietamtikrąreiškinįturimaisduomenimisiržinomaispriežastiniaisryšiaistaipaplinkosveiksniųirrūšiespaplitimo.


Jūrinės aplinkos socialinė ekonominė analizė – kita svarbi priemonė, leidžiantissuvokti Baltijos jūrą kaip bendrą visumą,ugdyti suvokimą apie aplinkos apsaugospriemones ir pritarimą joms. Tai padedaapžvelgtibendrasjūrinėsaplinkosvaldymosąnaudas ir jos degradavimo kainą, taippat sužinoti apie jūrinės aplinkospaslaugų(gamtiniai ištekliai, vandens valymas,anglies saugykla) naudą bei tiesioginespajamas įvairiuose verslo sektoriuose.Tokiaanalizėpadedasuvokti,kaduždarbisiš jūrinės aplinkos saugojimo, įvertintaspinigineišraiška,galibūtidaugdidesnisneivaldymoišlaidosirekonomikosnuostoliai.

Praktiniai sprendimai

Visųtarptautiniųsutarčių,direktyvų,tarpvalstybiniųprogramų,įvairiųtyrimųirtyrinėjimųvyk-dymas veda link gyvybingos ir tvariai naudojamosBaltijos jūros.Kelias ilgas ir dažnai patssunkiausias.Beminimaliusaplinkosstandartusnustatančiųreikalavimųlaikymosiyrairkeletastiesioginiųpriemonių,kurias jaugali taikyti jūrineekosistemabesinaudojantysžmonės.Vienatokiasavanoriškapriemonė–taialternatyvių žvejybos metodųnaudojimas,padedantisišvengtipaukščiųar ruonių įsipainiojimo įžvejybos įrankius ir taipprisidedantispriegamtosvertybiųapsaugos.

pavojus įkliūti į žvejybos įrankius paukščiams labiausia gresia migravimo ar žiemojimo laiko-tarpiais, kai jie susiburia į didelius būrius ir minta ta pačia žuvimi, į kurią nusitaikę ir žvejai. tokiu metu alternatyva žiauniniams tinklams yra ūdų – tradicinio pakrančių žvejų metodo, šiuo metu nepelnytai praradusio savo populiarumą – nau-dojimas. ūdą sudaro ilga virvė, prie kurios pri-rišti kabliukai su jauku, tad čia nėra tinklo, į kurį paukščiai galėtų įsipainioti. gali prireikti daugiau pastangų ruošiant šiuos įrankius žvejybai, bet laikas bus sutaupytas, išvengus nemalonios procedūros, kuomet iš žvejybos tinklų išpai-niojami negyvi ruoniai ar paukščiai. tuo pačiu bus apsaugotos ypač retos ir visame pasaulyje nykstančios paukščių rūšys, pavyzdžiui, ledinės antys ir sibirinės gagos.

Ūdos

Imamas vandens mėginys


kita dažna problema Baltijos jūroje – ruonių, ypač pilkųjų, kurių populiacija pasta-raisiais metais smarkiai padidėjo, įkliuvimas į gaudykles. Ruoniai taip pat yra linkę maitintis prie žvejybos tinklų, dažnai juos suplėšydami. paskutiniais metais ruoniai išmoko, kaip patekti į gaudyklę, suėsti ten esančią žuvį ir saugiai iš jo išsigauti, kas būtų visai puiku gamtosaugos požiūriu, bet žvejai praranda savo laimikius. Siekiant išvengti tokios problemos, sukurta speciali, nuo ruonių apsaugota gaudyklė: ties įė-jimu uždėtas specialus tinklas, kad ruoniai negalėtų patekti į vidų, o pats gaudyklės tinklas pagamintas iš labai stiprios ir lengvos medžiagos, kurios ruoniai nesugeba suplėšyti. Šie patobulinimai apsaugo ruonius nuo nuskendimo pavojaus, o žvejus – nuo ruonių padaromų nuostolių. tokios gaudyklės kainuoja gerokai brangiau nei įprastinės, bet žvejai gali kreiptis dėl eS paramos kainos skirtumui padengti ir per ilgesnį laiką gauti didesnės naudos nei naudojant įprastines gaudykles.

AbušiemetodaibuvosėkmingaiišbandytiiržvejaisujaissupažindintiESfinansuojamo„LIFE–Nature“projekto„JūrinėssaugomosteritorijosrytinėjeBaltijosjūroje“metu.Lietuvoježvejybosūdomismetodasbuvopriimtasžvejųkaiplabaitinkamasmenkiųžvejybai,oEstijojepopuliarėjapatobulintosirnuoruoniųapsaugotosgaudyklės.

Ir čia yra tik vienas pavyzdys, kaip galimamotyvuoti pakrančių gyventojų bendruomenes irįtrauktijasįaplinkaidraugiškesnįjūrosištekliųvaldymą.Yrairdaugkitųgalimybių,pradedanttokiomisplatausmastoakcijomiskaipaplinkainekenkiantižemdirbystė,aukštaisaplinkosstan-dartaisgrindžiamauostųplėtraar išmintingas turizmo ir rekreacijospriemoniųplanavimas, irbaigiantpaprastaisirlengvaisžingsneliais,kuriuosgaližengtikiekvienasžmogus.

Nuo ruonių apsaugota gaudyklė


• mažinti maistinių medžiagų apkrovą jūroje ribojant įvairių cheminių detergentų naudojimą namuose;

• vengti tiesioginio bet kokių valiklių nutekėjimo į jūrą ar bet kokį kitą vandens telkinį;

• jachtų ir laivų tualetų turinį ištuštinti tik į specialias uostuose esančias talpas;• nenaudoti motorinių valčių ir vandens motociklų, ypač svarbiose paukščių po-

ilsio ir veisimosi vietose bei ruonių gulyklose ar netoli jų;• nešiukšlinti ir prisidėti prie jūrinės aplinkos gerinimo surenkant šiukšles pakran-

tėse; • mokytis ir plėsti savo žinias apie sudėtingą Baltijos jūros ekosistemą ir jos uni-

kalias vertybes.

Keletaspasiūlymų,kaipkiekvienasgaliprisidėtiprieBaltijosjūrosbūklėsgerinimo:

KiekvienasgaliirprivaloprisidėtipriemūsųypatingosiosBaltijosjūrosišsaugojimo.



Naudotaliteratūra

1. helsinkio komisija. 2007. pearls of the Baltic Sea. networking for life: special nature in a special sea. helsinkis, Suomija, 198 p. http://www.helcom.fi/stc/files/publications/otherpublications/Finalpearls_of_the_Baltic_Sea.pdf

2. eberhards g. 2003. latvijas jūras krasti. morfoloģija, uzbūve, mūsdienu procesi, riska zonas, prognozes, aizsardzība un monitorings: Monografija. latvijos universitetas, Ryga, latvija, 296 p.

3. eberhards, g., lapinskis, j. 2008. process on the latvian Coast of the Baltic Sea. latvijos universitetas, Ryga, latvija, 64 p.

4. estonian national Clearning–house Mechanism of Convention on Biological Diversity (CBD–ChM). http://loodus.keskkonnainfo.ee:88/english/ecological/coast; prisijungimo laikas 2009–09–12

5. Web encyclopaedia estonica. http://www.estonica.org; prisijungimo laikas 2009–09–12

6. helsinkio komisija. 2007. helCoM Baltic Sea action plan. helsinkis, Suomija, 103 p. http://www.helcom.fi/BSap/en_gB/into/

7. WWF. 2008. 2008 Baltic Sea Scorecard. WWF Baltic ecoregion programme, Solna, Švedija, 27 p. http://www.wwf.fi/wwf/www/uploads/pdf/balticseascorecard2008.pdf

8. environmental Conditions in the Baltic Sea Region. Baltic Marine environment Bibliography. http://www.baltic.vtt.fi/demo/balful.html; prisijungimo laikas 2009–09–30

9. aeWa. 2005. 1995–2005: ten years taking care of travelling waterbirds. Bona, Vokietija, 40 p. http://www.unep–aewa.org/publications/10th_anniversary_borchure_english.pdf

10. Birdlife international. 2004. Birds in europe: population estimates, trends and conservation status. kembridžas, Didžioji Britanija. (Birdlife Conservation Series no. 12).

11. Birdlife international žiniatinklis. www.birdlife.org; prisijungimo laikas 2009–05–02

12. „young people’s trust for the environment“ žiniatinklis. www.ypte.org.uk; prisijungimo laikas 2009–05–02

13. Blab j., Riecken u., Ssymank a., 1995. proposal on a Criteria System for a national Red Data Book of Biotopes, landscape ecology, Volume 10 (1), 41–50 p.

14. Coastal portal. Biotopes and classification systems. http://www.coastalwiki.org/coastalwiki/Biotopes_and_classification_systems; prisijungimo laikas 2009–08–07

15. helsinkio komisija. 1998. Red list of marine and coastal biotopes and biotope complexes of the Baltic sea, Belt Sea and kattegat. Balt. Sea environ. proc., no 75. 115 p.


16. Martin, g., Möller, t., kotta, j., Daynus, D., aigars, j., Bučas, M., jermakovs, V., Šiaulys, a., Šaškov, a., 2010. Benthic Marine habitats of the eeastern Baltic Sea. estonian Marine institue Report Series nr. 15.

17. „Seal Conservation Society“ žiniatinklis. http://www.pinnipeds.org/speciesS/species.htm; prisijungimo laikas 2009–06–03

18. estijos aplinkos ministerija. 2004. internationally important species in estonia: natura 2000. talinas, estija.

19. jüssi, i., jüssi, M., Müür, R. 2004. tegevuskava läänemere viigerhülge (phoca hispida bothnica) kaitseks eesti rannikul aastatel 2006–2010. (Baltijos žieduotųjų ruonių apsaugos 2006–2010 m. estijos priekrantėse veiksmų planas).)

20. helsinkio komisija. halichoerus grypus, grey Seal (phocidae). http://www.helcom.fi/environment2/biodiv/endangered/en_gB/fact_sheets/#7. Mammals

21. jüssi, i., jüssi, M. 2007. tegevuskava hallhüljeste kaitse korraldamiseks eestis aastatel 2007–2011. talinas. (pilkųjų ruonių apsaugos estijoje 2007–2011 m. veiksmų planas)

22. ascobans žiniatinklis. http://www.ascobans.org; prisijungimo laikas 2009–09–15

23. Coalition Clean Baltic. the Baltic harbour porpoise needs protection. http://www.ccb.se/documents/harbourporpoise.pdf; prisijungimo laikas 2009–09–15

24. „the hebridean Whale and Dolphin trust“ žiniatinklis. http://www.whaledolphintrust.co.uk/whales_dolphins/harbour–porpoise.asp; prisijungimo laikas 2009–09–15

25. „Dolphin Fund: we live to let live“ žiniatinklis. http://www.dolphinfund.eu; prisijungimo laikas 2009–09–15

26. hallanaro e.–l., pylvänääM., Spunģis V. 2002. nature in northern europe – Biodiversity in achanging environment. nord 2001:13, Šiaurės ministrų taryba, kopenhaga, Danija, 350 p.

27. enciklopedija „latvijas Daba“. 2007. gandrs, Ryga, latvija. http://www.latvijasdaba.lv; prisijungimo laikas 2009–09–20

28. Stwart R. 2009. our ocean planet oceanography in the 21st Century. Marine Fisheries Food Webs (juodraštis). http://oceanworld.tamu.edu/resources/oceanography–book/marinefoodwebs.htm; prisijungimo laikas 2009–09–18

29. Suomijos aplinkos institutas. the Baltic Sea portal. http://www.fimr.fi; prisijungimo laikas 2009–09–23

30. encyclopædia Britannica. http://www.britannica.com; prisijungimo laikas 2009–08–14

31. Corey t., Beutel D. the Marine Food Web. Rhode island Sea grant Fact sheet. http://seagrant.gso.uri.edu/factsheets/foodweb.html; prisijungimo laikas 2009–08–14

32. Bučas j. 2001. kuršių nerijos nacionalinis parkas. kultūros paveldo fondas, Savastis, Vilnius, lietuva, 474 p.

33. Viimsi muziejaus žiniatinklis. http://viimsimuuseumid.ee; prisijungimo laikas 2009–09–15

34. estijos nacionalinio muziejaus žiniatinklis. pakrančių švedai. http://www.erm.ee; prisijungimo laikas 2009–07–17


35. käsmu jūrų muziejaus žiniatinklis. http://www.kasmu.ee; prisijungimo laikas 2009–07–17

36. estijos istorinių laivų draugijos žiniatinklis. http://www.historicships.ee; prisijungimo laikas 2009–07–17

37. latvijos kultūros fondas. Vikingu ceļš Daugavas ekspedīcija. http://www.lkf.lv/vikingi/lat/vikings.html; prisijungimo laikas 2009–07–10

38. k. Voveris. 2009. Report on cargo handling in klaipeda State Seaport in the year 2008, klaipėdos valstybinis jūrų uostas, 58 p.

39. helsinkio komisija. overview of the Shipping traffic in the Baltic Sea. http://www.helcom.fi/stc/files/shipping/overview%20of%20ships%20traffic_updateapril2009.pdf; prisijungimo laikas 2009–07–17

40. „Baltic sea 2020“ žiniatinklis: http://www.balticsea2020.org/; prisijungimo laikas 2009–08–15

41. helsinkio komisija. 2006. Maritime transport in the Baltic Sea. Draft helCoM thematic assessment in 2006. helsinkis, Suomija, 24 p. http://helcom.navigo.fi/stc/files/BSap/Final%20Maritime.pdf

42. Baltic 21. 2006. Baltic 21 Report 2003–2005. Realising a Common Vision of a Baltic Sea eco–Region. Baltic 21 Series no. 1/2006, 24 p. http://www.baltic21.org/attachments/baltic_21_report_1_2006__triennial_report_2003_2005.pdf

43. langdon D. C. 2008. energy profile of the Baltic Sea region. the encyclopaedia of earth. http://www.eoearth.org/article/energy_profile_of_the_Baltic_Sea_region; prisijungimo laikas 2009–06–15

44. europos komisija. eu Strategy for the Baltic Sea Region. http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperation/baltic/index_en.htm; prisijungimo laikas 2009–06–16

45. kloff S. and Wicks C. 2004. environmental management of offshore oil development and maritime oil transport. iuCn Commission on environmental, economic and Social policy. http://cmsdata.iucn.org/downloads/offshore_oil_eng.pdf ; prisijungimo laikas 2009–06–16

46. impacts on Marine Mammals and Sea Birds. portal – Wind energy. the Facts. http://www.wind–energy–the–facts.org; prisijungimo laikas 2009–06–20

47. tarybos direktyva 92/43/eeC 1992 m. gegužės 21 d. dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos.http://ec.europa.eu/environment/nature/legislation/index_en.htm; prisijungimo laikas 2009–07–22

48. tarybos direktyva 79/409/eeB 1979 m. balandžio 2 d. dėl laukinių paukščių apsaugos. http://ec.europa.eu/environment/nature/legislation/index_en.htp; prisijungimo laikas 2009–07–22

49. europos parlamento ir tarybos direktyva 2000/60/eB 2000 m. spalio 23 d., nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus. http://ec.europa.eu/environment/water/water–framework/index_en.html; prisijungimo laikas 2009–07–22

50. europos parlamento ir tarybos direktyva 2008/56/eC 2008 m. liepos 17 d., nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. http://ec.europa.eu/environment/water/marine/index_en.htm; prisijungimo laikas 2009–07–22


ProjektopartneriaiPagrindinis partnerisBaltijosaplinkosforumas–Latvija

Estija: Baltijosaplinkosforumas–EstijaEstijosaplinkosinformacijoscentrasEstijosjūrinisinstitutas,TartuuniversitetasEstijosornitologųdraugijaAplinkosTaryba

Latvija:JūriniųirvidausvandenųadministracijaLatvijosRespublikosNacionalinėskarinėspajėgosVandensekologijosinstitutasLatvijosornitologųdraugijaLatvijosŽuvųištekliųagentūraUAB“VidesFilmuStudija”Socialiaiorientuotųprojektųagentūra

Lietuva:Baltijosaplinkosforumas–LietuvaEkologijosInstitutas,VilniausuniversitetasBaltijospajūrioaplinkostyrimųirplanavimoinstitutas,KlaipėdosuniversitetasJūrinistyrimųcentras

Tarptautiniai partneriai:SanktPeterburgogamtosdraugijosBaltijosgamtosfondas,RusijaTarptautinėornitologųdraugijaBirdLifeInternationalGamtiniopaveldotarnyba“Metsähallitus”,SuomijaFederalinėgamtosapsaugosagentūra,Vokietija

Projektą remia:EuroposKomisijosLIFE–NatureprogramaAplinkosinvesticijųcentras,EstijaAplinkosministerija,LatvijaAplinkosministerija,SuomijaŠiaurėsministrųtarybaKraštoapsaugosministerija,Lietuva

Projekto tinklalapis: www.balticseaportal.net

Documents

Atrask Baltijos jūrą - Marine Protected Areas in the Eastern ...Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas Pratarmė Mielas skaitytojau, Tikriausiai ne kartą