Embed Size (px)
Citation preview
Liga – žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas.
Žalingi veiksniai būna: išoriniai (traumos, radiacija, nepalankus klimatas, alkoholis, nikotinas, virusai, bakterijos, pirmuonys, kirmėlės, netinkama mityba, nervinis sutrikimas);vidiniai (paveldimi sandaros ir veiklos defektai, trikdantys gyvybinę veiklą ir organizmo reakciją į įprastinius aplinkos poveikius).
Ligų skirstymas
Pagal paveldėjimą: paveldimos ir įgytos;Pagal trukmę: ūminės ir lėtinės;Pagal gydymą: chirurginės, terapinės ir t. t.;Pagal ligos priežastį: virusinės, bakterinės, grybelinės, pirmuonių sukeltos ligos, kirmėlinės.
Virusinės ligosGripasGripas yra liga, kuria kiekvienais metais suserga ir nuo kurios visame pasaulyje miršta daug žmonių. Ją sukelia gripo virusas. Epidemijos registruojamos kiekvieną žiemą kurių metu paprastai nukenčia apie 5-15 proc. gyventojų. Įprastinių epidemijų metu gripas kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač labai jaunų ir labai senų žmonių sveikatai, taip pat gali grėsti lėtinėmis ligomis sergančių ir pagyvenusių žmonių gyvybei. Apie 80 proc. mirčių nuo gripo tenka vyresnių nei 65 metai amžiaus žmonių grupei. Vienintelis paprasčiausias būdas išvengti ligos ir ypač jos sukeliamų komplikacijų – pasiskiepyti.
Gripo epidemija
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo A, B ar C tipų virusai.
Būdingi gripo simptomai – šaltkrėtis, aukšta (iki 39–40ºC) temperatūra, kaulų „laužymas“, galvos, raumenų, sąnarių skausmas. Vėliau prisideda sloga, gerklės perštėjimas, kosulys. Dažniausiai skauda ir akis, juntamas bendras organizmo silpnumas.
Paprastai gripo simptomai užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Gripui, skirtingai nei paprastam peršalimui, būdinga staigi pradžia ir eiga bei ligos pradžioje pasireiškiantis organizmo apsinuodijimas.
Užsikrečiama gripu nuo sergančiojo per orą mažais lašeliais, pastarajam čiaudint, kosint ar net kvėpuojant.
Virusinės ligos
Tymai (Odra)Būdingi tymų simptomai gana ryškūs: svyruojanti temperatūra, sloga, kosulys, akių junginės uždegimas ir odos išbėrimas. Iš 2000 susirgusių tymais vienam išsivysto komplikacija - smegenų uždegimas (encefalitas), miršta vienas iš 10 000 ligonių.
Virusinės ligosKiaulytė (Świnka)Pirmasis kiaulytės simptomas yra lėtai kylanti iki 39-40°C kūno temperatūra. Paskui būna į gripą panašūs simptomai: šaltkrėtis, galvos skausmai ir apetito stoka. Patinsta pažeistos pusės pažandinės liaukos, atlėpsta ausys. Tai paausinės liaukos uždegimo požymis. Ryjant maistą ar geriant rūgščius gėrimus, pavyzdžiui, citrinų ar apelsinų sultis, ligoniui skauda kaklą. Dažniausiai uždegimas paliečia ir kitos kaklo pusės seilių liaukas. Karščiavimas praeina po dviejų trijų dienų. Suaugusiesiems kiaulytė dažnai sukelia komplikacijas: kasos ar kiaušelių uždegimą. Apie 10% ligonių išsivysto smegenų dangalų uždegimas (meningitas).
Virusinės ligos
Vėjaraupiai (Ospa wietrzna)Sergant vėjaraupiais, odą išberia tipiškomis raudonomis papulėmis, vėliau susidaro pūslelės, labai niežti odą. Išbėrimas pirmiausia atsiranda galvoje, po to paplinta po visą kūną. Prieš išbėrimą keletą dienų laikosi vidutinė temperatūra. Išberta būna ir burnos gleivinė, todėl ligoniui skauda ryjant. Pūslelėms išnykus, susidaro šašai, pasveikus randų nelieka. Persirgus vėjaraupiais, ilgam išlieka atsparumas šiai infekcinei ligai.
Virusinės ligosPasiutligėTai virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema, todėl kyla traukulių, rijimo bei kvėpavimo raumenų spazmų. Ligą sukelia virusas, kurio nešiotojai yra šunys, vilkai, lapės, katės, žiurkės, karvės, arkliai, kiaulės, paukščiai ir kiti gyvūnai. Žmogus užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės. Šunų pasiutligė dažniausiai pasireiškia išreikštu sujaudinimu. Šuo graužia ir laižo įkandimo vietą, jam išsiplečia vyzdžiai. Jis gali pabėgti iš namų, be lojimo pulti ir kandžioti kitus gyvūnus ar žmones, ryti nevalgomus daiktus. Šuniui būna stiprus seilėtekis ir vėmimas. Vandens baimė nėra būtinas požymis. Po 1-3 dienų, praėjus sujaudinimo periodui, seka paralyžių stadija ir gyvūnas nugaišta.
Pasiutligės simptomai
Agresyvumas Bendras silpnumas Haliucinacijos Sutrikęs miegas Nežymus karščiavimas Traukuliai Rijimo sutrikimai Paralyžiai Sąmonės sutrikimas Pažeistos vietos deginimas, paraudimas
Virusinės ligos
PoliomelitasVaikų paralyžiaus eiga gali būti labai įvairi: nuo lengvos formos iki smegenų dangalų uždegimo ir paralyžių. Apie 80-90% atvejų ligą sukelia poliomielito virusai, temperatūra būna neaukšta, skauda gerklę, ligonis vemia. Po dienos kitos simptomai išnyksta, tačiau, esant ūminei ligos eigai, vaikams ar jaunuoliams gali išsivystyti vienos kojos paralyžius.
Virusinės ligosEncefalitasEncefalitas – infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis galvos smegenis. Sukeliamas uždegimas, kuris labiau pažeidžia tam tikras galvos smegenų vietas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, sunkumo, uždegimo intensyvumas bei išeitys būna skirtingos. Uždegimo zonos gali išgyti be liekamųjų reiškinių arba jose prasideda randėjimas (gliozė), galintis sukelti klinikinius simptomus, kurie išlieka ir praėjus uždegimui, o kartais – visą gyvenimą. Dažniausias virusinis encefalitas Lietuvoje – erkinis. Erkinio encefalito virusą platina erkės.
Encefalito simptomaiGalvos skausmas Psichikos sutrikimai Pusiausvyros sutrikimai Paralyžiai Dvejinimasis akyse Epilepsiniai priepuoliai Jutimų sutrikimas Neaiškus matymas Rijimo sutrikimas Veido perkreipimas
Virusinės ligos
AIDSŽmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta liga, kuriai būdinga stipri imunosupresija, lemianti indikacines ligas, antrinius navikus ir neurologinius pokyčius. Skiriami trys ŽIV viruso plitimo būdai: 1) lytinis; 2) per kraują; 3) iš motinos vaikui.
AIDS simptomai
Sąnarių skausmasViduriavimas Bendras silpnumas Karščiavimas Kūno masės mažėjimas Limfmazgių padidėjimas Raumenų skausmas Odos bėrimas Ryklės skausmas Naktinis prakaitavimas
Bakterinės ligos
Raupsai (Trąd)Raupsai – lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas.Raupsus sukelia lazdelės formos, parazituojantis tik ląstelės viduje, mikrobas Mycobacterium leprae. Infekcijos sukėlėju užsikrečiama tik glaudaus ir ilgo kontakto su sergančiu žmogumi metu.
Raupsų simptomai
Dusulys Gleivinės opos Regos sutrikimas Limfmazgių padidėjimas Odos mazgeliai Odos dėmės Odos sustandėjimas Nejautri pažeista oda Iškritę antakių, blakstienų plaukai Nosies, ausies, veido, galūnių deformacijos
Bakterinės ligosCholeraCholera yra labai pavojinga, greitai plintanti, ūmi infekcinė žarnyno liga, kuriai būdingi viduriavimas, vėmimas. Esant cholerai, organizmas netenka labai daug skysčių. Cholerą sukelia judri bakterija – choleros vibrionas (lot. Vibrio cholerae). Jos ląstelės greitai dauginasi – auginant specialioje terpėje, sukėlėjo kolonijas galima stebėti jau po 6 valandų. Choleros vibrionai išskiria stiprius toksinus, kurie sutrikdo žarnyno ląstelių veiklą. Infekcijos šaltinis yra bakterijų nešiotojai, jais gali būti ir sergantys žmonės. Sukėlėjai perduodami fekaliniu-oraliniu būdu (per išmatomis užterštą maistą, vandenį ar daiktus užkratas patenka į burną). Ypatingas vaidmuo tenka musėms, kurios perneša užkratą nuo išmatų ant maisto produktų, daiktų. Paprastai sergamumas yra didesnis vasaros metu.
Choleros simptomai
Pykinimas Viduriavimas Bendras silpnumas Pilvo skausmas Vėmimas Troškulys Retas šlapinimasis Sumažėjusi kūno temperatūra Sumažėjęs šlapimo kiekis Paaštrėję veido bruožai, įkritusios akys
Bakterinės ligosVidurių šiltinėVidurių šiltinė yra ūmus infekcinis susirgimas, kuriuo metu išopėja žarnyno limfmazgiai. Ligai yra būdinga intoksikacija, karščiavimas, odos bėrimai, kepenų ir blužnies padidėjimas. Vidurių šiltinę sukelia lazdelės formos bakterija – šiltinės salmonelė. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar bakterijų nešiotojas. Epidemiologiškai pavojingiausi yra bakterijų nešiotojai ar ligoniai, kuriems ligos požymiai neišreikšti. Užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu (kuomet išmatų dalelės patenka į burną). Epidemijos išsivystymui didžiausią reikšmę turi sukėlėjo plitimas per vandenį. Pavienių susirgimų metu paprastai užsikrečiama buityje, per maistą.
Vidurių šiltinės simptomai
Galvos skausmas Liežuvio padidėjimas Pykinimas Apetito stoka Bendras silpnumas Karščiavimas Pilvo skausmas Sąmonės netekimas Sutrikęs miegas Virškinimo pakitimai
Bakterinės ligos
TuberkuliozėTuberkuliozė – plačiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis (skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV/AIDS), nepakankama tuberkuliozės profilaktika, pavėluota diagnostika. Tuberkuliozę sukelia tam tikrų kelių rūšių mikobakterijos. Lietuvoje pagrindinis ligos sukėlėjas yra tuberkuliozės mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda per orą. Ligos perdavimas įvyksta įkvėpus sergančiojo seilių lašelių, nors suserga ne kiekvienas įkvėpęs žmogus.
Užsikrėtusio tuberkulioze žmogaus plaučiai
TuberkuliozėTuberkuliozės pradžia labai panaši į peršalimą. Pulsas pagreitėja, ligonis kosti, ypač rytais. Temperatūros svyravimai būna didesni, negu sergant plaučių uždegimu.Plaučių uždegimasPlaučių uždegimo pirmieji simptomai panašūs į gripo: šaltkrėtis, raumenų skausmai, pasunkėjęs kvėpavimas ir sausas kosulys. Būdinga, kad temperatūra pakyla iki 40°C ir kitomis dienomis svyruoja ne daugiau kaip vienu laipsniu.
Tuberkuliozės simptomai
Dusulys Apetito stoka Bendras silpnumas Karščiavimas Kūno masės mažėjimas Kosulys Skrepliavimas Atsikosėjimas krauju Naktinis prakaitavimas
Bakterinės ligosSalmoneliozėSalmoneliozė yra ūmus žmogaus ir gyvulių infekcinis susirgimas, kurio metu daugiausiai pažeidžiama virškinimo sistema. Salmoneliozę sukelia judrios Salmonella rūšies bakterijos. Gamtinis daugumos sukėlėjų rezervuaras yra žmogus ir įvairūs gyvūnai. Sukėlėju užsikrečiama per maistą, vandenį. Salmonelioze užsikrečiama valgant sirgusiųjų gyvulių skerdieną, jei jų mėsa buvo netinkamai apdorota ar laikoma (ypač vasarą), blogai kulinariškai paruošus mėsos produktus. Neretai salmoneliozės priežastimi būna užkrėsti pieno produktai, kiaušiniai. Infekcijos šaltiniu gali būti nesilaikantis higienos taisyklių salmonelių nešiotojas. Salmonelioze dažnai suserga grupė žmonių, kurie valgė tą patį užkrėstą produktą. Ši liga dažnesnė vasarą. Patekęs į virškinimo sistemą, sukėlėjas išskiria toksinus, sutrikdančius jos funkcionavimą, prasiskverbia į limfinę sistemą ir kraują, sukelia organizmo intoksikaciją.
Salmonella
Salmoneliozės simptomai
Viduriavimas Žemas arterinis kraujo spaudimas Karščiavimas Pilvo skausmas Vėmimas Užkimęs balsas Retas šlapinimasis Dvokiančios, vandeningos išmatos Sumažėjęs odos elastigumas Sausas liežuvis
Bakterinės ligosMarasMaras – sunki užkrečiama liga, sukeliama Yersinia pestis bakterijų. Ši liga, kaip manoma, žmonijos istorijoje sukėlė keletą epidemijų. Marą sukelianti Yersinia pestis bakterija dažniausiai užkrečia graužikus – juodąsias ir rudąsias žiurkes. Maru žiurkės dažniausiai užsikrečia per blusas. Žmonės maru užsikrečia per blusų įkandimus, fizinį kontaktą su užkrėstais daiktais, nuo kitų maru sergančių žmonių – oro lašeliniu būdu, marui smarkiau išplitus (epidemijos metu) – ir per maistą. Manoma, kad sukėlėjai gali ilgai (šimtmečius) išlikti sporomis.
Maro simptomaiMaru susirgusiems žmonėms būna stipraus apsinuodijimo požymiai: svaigimas, karščiavimas, vėmimas, ant liežuvio – storas baltas apnašas, papilkėjusi oda. Kiti požymiai smarkiai priklauso nuo užsikrėtimo būdo: per odą (kontaktą su užkrėstais daiktais) – užsikrėtimo vietoje atsiranda pūslės, kurios vėliau trūksta ir virsta juodais šašais. Buboninė maro forma atsiranda per blusų įkandimus, kyla limfmazgių uždegimas, vystantis ligai, limfmazgiai smarkiai išsiplečia (pavirsta į bubonus), dar vėliau – sutrūksta, išteka pūliai. Užsikrėtus oro lašeliniu būdu, pažeidžiami plaučiai, kyla kosulys, skrepliai būna su krauju. Užsikrėtus per maistą, būna viduriavimas ir vėmimas, išmatos bei vėmalų masė būna kraujinga.
Bakterinės ligosStabligė
Stabligė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia anaerobinė lazdelė Clostridium tetani, esanti gyvulių mėšlu užterštame dirvožemyje. Patekusi į žaizdą išskiria specifiškai veikiančius toksinus, kurie paveikia nugaros ir pailgąsias smegenis. Infekuotajam pasireiškia skersaruožių raumenų traukuliai. Ligos inkubacinis periodas – 1-21 dienų, dažniausiai 6-14 dienų. Užsikrečiama per nešvariu daiktu durtas žaizdas, kuriose ligos sukėlėjui susidaro anaerobinės sąlygos. Taip pat per dideles nešvarias žaizdas po traumų, atvirų kaulų lūžių, nudegimų, abortų, nušalimų, operacijų. Ligoniui gali pakilti temperatūra, skauda galvą, prakaituoja, greitai pavargsta, būna ryškūs sausgyslių refleksai ir prasideda traukuliai. Būdingas trizmas – kramtomųjų raumenų spazmai, kuomet neįmanoma praverti burnos; grimasinga veido išraiška. Ligonis gydomas intensyvios terapijos (reanimacijos) skyriuje.
Bakterinės ligosSifilisSifilis - rimta, bet pagydoma liga, jeigu gydymas pradėtas pirminiuose sifilio vystymosi etapuose. Liga pasireiškia bėrimais lyties organuose, plaukuotoje galvos dalyje, burnos gleivinėje, odoje. Ji pažeidžia įvairius vidaus organus. Praėjus kelioms savaitėms po lytinio kontakto toje vietoje, kur pateko ligos sukėlėjas, atsiranda neskausminga, apie 1 cm. skersmens kieta opa (šankeris). Ji dažniausiai atsiranda lyties organuose, gali ir kitur. Padidėja arčiausiai esantys limfmazgiai. Delnuose, paduose, burnoje, genitalijose gali atsirasti įvairių bėrimų. Gali pradėti slinkti plaukai, pakenkiami ir vidaus organai. Negydant šie simptomai gali nykti, bet tai nereiškia, jog liga praėjo. Užsikrėtęs asmuo gali nejausti jokių ligos požymių, jis šią ligą gali platinti toliau.
Grybelinės ligosTai ligos, kurias sukelia įvairūs patogeniniai grybeliai – dermatofitai. Šių ligų inkubacinis periodas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Simptomai
Niežėjimas Odos pleiskanojimas Odos šlapiavimas Odos įtrūkimai Rusva dėmė ant odos Rausvos, ryškių ribų dėmės ant odos Inkštirai Gilios kietos odos pūslelės Odos pūliavimas Šašai
Užkrėčiamos ligos dar vadinamos infekcinėmis ligomis.
Skiepai, profilaktiniai sveikatos tikrinimai, gyventojų švietimas – tai priemonės, kuriomis siekiama išvengti ligų. Tačiau žmogaus veikla labai keičia aplinką. Dėl to kyla įvairių ligų protrūkių. Pvz., radioaktyvi tarša po Černobylio avarijos labai pagausino odos ir vėžio ligų.
Radiaciniai pažeidimai
Dėl prastesnių gyvenimo sąlygų, alkoholizmo, nepaisant higienos normų, gerokai daugiau sergama tuberkulioze, venerinėmis ir kitomis ligomis. Kai kurie ankstesni vaistai nebeveikia ligų sukėlėjų – šie tapo atsparūs. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas žmogus nuo mažens rūpintųsi savo sveikata ir tam skirtų daugiau laiko (savišvietai, sportui, grūdinimuisi ir t. t.).
