—ILUVOS BAZILIKOS INTERJERO DAIL¸: ID¸JIN¸S ...litlogos.eu/L57/logos57_179_189_sinkunaite.pdf2008 SPALIS Ł GRUODIS rºs rankos Ji laiko Jºzł, aprengtà ilgu palijumi. Jºzus

KULTÛRA

179LOGOS 572008 SPALIS � GRUODIS

ÐILUVOS BAZILIKOS INTERJERO DAILË:IDËJINËS PROGRAMOS METMENYS

The Art of the Interior of the Basilica in Ðiluva:Outline of the Idea Programme

SUMMARY

In the iconographical program of the Basilica of The Blessed Virgin Mary�s Birth of Ðiluva the mainthree interlacing themes are developed: Mother of God who gave the birth to the Saviour, Jesus Christwho established the Church and the Church. These three themes are also supplemented by other sub-jects from Old and New Testaments whish are important for whole iconographical program. The es-sence of the church interior decoration consists of three altars ensemble, which is located in the spaceof presbytery and side naves, four altars by pillars, pulpit and baptistery and also loft stand in the spaceof central nave. The iconographical program of this church is realized of the sculptor Tomas Podgaiskis.The iconographical program contains dramatization, beautiful visual effects, baroque dash which matcheswith seriousness of Classicism.

SANTRAUKA

Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo bazilika � vertingas XVIII a. antrosios pusës vëlyvojo baroko meno kûrinys.Bazilikos ikonografinëje programoje plëtojamos trys pagrindinës persipinanèios temos: Dievo Motinos, pa-gimdþiusios pasauliui þadëtàjá Iðganytojà, Jëzaus Kristaus, ásteigusio Baþnyèià, ir Baþnyèios. Ðias temas pa-pildo ðalutinës potemës, pasakojanèios apie svarbius ðiai programai Senojo ir Naujojo Testamento ávykius,Baþnyèios ákûrëjus � apaðtalus, prie Baþnyèios augimo þymiai prisidëjusius ðventuosius. O baþnyèios vi-daus puoðybos esmæ sudaro trijø altoriø ansamblis, apimantis presbiterijos ir ðoniniø navø erdves, keturialtoriai prie pilioriø, sakykla ir krikðtykla bei vargonø choro tribûna ir jø prospektas vidurinës navos erd-vëje. Baþnyèios interjere ákûnyta skulptoriaus Tomo Podgaiskio meninë programa yra átaigi ir vaizdi, jaibûdingas barokinis verþlumas, derinamas su klasicistine rimtimi, dramatizmas, iliuziniai efektai.

Gauta 2008 09 02

RAKTAÞODÞIAI: Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo bazilika, skulptûrinis dekoras, altoriø paveikslai.KEY WORDS: The basilica of The Blessed Virgin Mary�s Birth of Ðiluva, sculptural decor, altarpieces.

LAIMA ÐINKÛNAITËVytauto Didþiojo universitetas

LAIMA Ð INKÛNAITË

180 LOGOS 572008 SPALIS � GRUODIS

Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos Gimi-mo bazilika � vienintelë Lietuvoje ðven-tovë, kurios puoðyboje taip ávairiapusið-kai plëtojama Jëzaus Kristaus ásteigtosBaþnyèios tema, kadangi èia ði tema sie-jama su Mergelës Marijos ApsireiðkimuÐiluvoje 1608 metais. Ðvè. Mergelës Ma-rijos Gimimo bazilika � tai ávairiais as-pektais labai vertingas XVIII a. antrosiospusës meno kûrinys, turintis vëlyvojobaroko ir ankstyvojo klasicizmo bruoþø.Ðios bazilikos interjero (skulptûrinio de-koro, tapybos bei árenginiø) visuma su-kurta kaip potridentinës Triumfuojan-èiosios Baþnyèios pati esmë, savotiðkakvintesencija.

Apie Ðiluvos parapijà ir jos baþnyèiasraðyta ávairiais aspektais, antai gilintasi áMarijos Apsireiðkimo aplinkybes, pai-nias istorijos peripetijas, Dievo Motinospaveikslo problematikà, tyrinëtos pamal-dumo apraiðkos. Taèiau ðios ðventovësdaile, ypaè jos turiniais ir prasmëmis, neigiliau domëtasi, nei iðsamiau tyrinëta.2

Taigi, straipsnyje analizuosime 1786 m.sukurto interjero ávairiarûðius dailës kû-rinius ir árenginius, atskleisdami ðiosðventovës savità ir sudëtingà ikonografi-næ programà, ávardydami galimus josautorius, aptardami puoðybos meninæraiðkà ir iðryðkindami skulptoriaus To-mo Podgaiskio originalios kûrybos vertæ.

Betgi pradþioje keli pastebëjimai apiedabartinæ baþnyèià. XVIII a. viduryjemedinë Ðiluvos baþnyèia, statyta dau-

Factum istoricum tikëjimui yra ne pamaino-mas simbolinis ðifras, bet steigiamasis pradas:Et incarnatus � ðiais þodþiais iðpaþástamasfaktinis Dievo áþengimas á tikràjà istorijà.1

Joseph Ratzinger, Benediktas XVI

giau nei prieð 100 metø, atrodë ir permaþa, ir per prasta. 1755 m. praneðimeÐv. Sostui vyskupas Antanas Tiðkevièiusraðë: �Pasiryþau pastatyti mûrinæ baþ-nyèià Ðiluvoje, kur stebuklingas DievoMotinos paveikslas labai gausiai teikiamaloniø. Dël ðios prieþasties MarijosApsilankymo ir Gimimo ðvenèiø progasusirenka gausi þmoniø minia net ið Vil-niaus ir kitø vyskupijø.�3 Baþnyèià sta-tyti jis pavedë tuometiniam prelatui Jo-nui Dominykui Lopacinskiui, kuris sta-tybà pradëjo 1760 m. savo lëðomis (1 il.).Nuostabiausia, kad naujosios mûro baþ-nyèios pamatus jis su vikaru Petru Pa-èiuipiu pradëjo kasti �aplink senàjà me-dinæ baþnyèià, ðios nesugriaudami, nesbuvo reikalinga pamaldoms.�4 Neilgaitrukus mirus vyskupui Tiðkevièiui, Lo-pacinskis, kaip �talentingas ir didelësenergijos kunigas�, 1762 m. konsekruo-tas Þemaièiø ganytoju. Tad jo darbus tæ-së kunigas Paèiuipis, o ðiam mirus, nuo1767 m. � prepozitu paskirtas Vilniausjëzuitø akademijos auklëtinis Tadas Juo-zapas Bukota, pasilikæs èia iki mirties(1795 m.). Atvykæs á Ðiluvà vos 27 me-tø, èia jis pasidarë nebeatskiriamas �nuotos mûro baþnyèios, kurià jam teko to-liau statyti, baigti ir iðpuoðti.�5 Bukotosklebonavimo metu apie 1775 m. baigtastatyti baþnyèia, per deðimtmetá sukur-tas jos interjeras.

1775 m. rugsëjo 15 d. bule popieþiusPijus VI suteikë Ðiluvos Ðvè. Mergelës

KULTÛRA


Marijos Gimimo baþnyèiai infulatinësprepozitûros titulà, kuris paliudijo josypatingumà. Minëtasis titulas reiðkë,kad, pradedant Tadu Juozapu Bukota,Ðiluvos klebonai infulatai pamaldø me-tu galëjo uþsidëti mitrà, mûvëti þiedà,naudoti pastoralà ir kitas vyskupo insig-nijas. Tø paèiø metø sausio 15 d. RomosÐv. Petro bazilikos kapitula davë leidimàvainikuoti malonëmis garsëjantá DievoMotinos paveikslà, taèiau tuomet ðiluvið-kë ðventovë tebebuvo �puoðiama, iðlei-dþiant tam reikalui nemaþas sumas�6.

Uþbaigus visus interjero árengimodarbus, Þemaièiø vyskupas kunigaikðtisSteponas Jonas Giedraitis 1786 m. rug-sëjo 8 d. aukso vainikais pirmiau iðkil-mingai vainikavo Ðvè. Mergelës Marijosatvaizdà. O paèià baþnyèià po dviejødienø, t.y. rugsëjo 10 d., konsekravo jauÞemaièiø vyskupu sufraganu nominuo-tas Bukota.

1 il. Vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio (1762�1778) portretas. XVIII a. III ketv. Kauno arkivysku-pijos muziejus. R. Valinèiûtës nuotrauka

APIE BAZILIKOS INTERJERÀ IR JO KÛRËJUS

Tad 26 metus kurta Ðiluvos baþnyèiayra veikiausiai paskutinis Lietuvoje toksvientisas vëlyvojo baroko sakralinës ar-chitektûros paminklas, kuriame daugiaunei per 200 metø iðsaugotas beveik nepa-keistas vidaus dekoras ir árenginiai7. Ðidvibokðtë kompaktiðko tûrio ir vertikaliøproporcijø baþnyèia ið kitø to meto ðven-toviø iðsiskiria netinkuotomis raudonøplytø sienomis. Jos architektûrà praturti-na du frontonai: raiðkaus, banguoto silue-to � vakariniame fasade ir karpyto, grakð-taus � iðkylanèiame virð presbiterijos.

Baþnyèia trinavë, jos erdvë halinë,t.y. vienodo aukðèio. Vidurinæ navà,dvigubai platesnæ uþ ðonines (tai bûdin-

ga baroko baþnyèiø ypatybë), pratæsiatokio paties aukðèio ir ploèio presbiteri-ja, kurià uþbaigia trisienë apsida (2 il.).Vidaus erdvei bûdingas kilimas aukð-tyn, kurá vëliau puikiai iðnaudojo inter-jero dekoruotojas, minëtasis Podgaiskis.Ðiluvos baþnyèioje jis per 10 metø(1775�1786) sukûrë ðventiðkà ir vientisàsakraliniø árenginiø ansamblá.

Interjero puoðybos pagrindas � giliaiapmàstyta, daugiasluoksnë idëjinë pro-grama, pasiþyminti visumos darna. Ðiikonografinë programa neabejotinai pri-skirtina prie baroko ðventovëms bûdin-gø didþiøjø ikonografiniø programø.Deja, apie jos kûrëjus archyviniais doku-



mentais pagrástø þiniø rasti nepavyko(aiðkinantis idëjiniø programø autorius,taip nutinka beveik visada). Vis dëltomanytina, kad ðios programos ákvëpëjasbuvæs vyskupas Jonas Dominykas Lopa-cinskis, galbût prisidëjo baþnyèios archi-tektas Jonas Kristupas Gliaubièius. Beabejo, ðià programà kuriant sumaniaitalkino minëtasis kunigas Bukota. Kadtaip ir buvo, netiesiogiai patvirtintø pa-èios programos tobulas daugiasluoksnið-kumas, kai atskiros temos ir potemësdarniai susiklosto á didþiulá vientisà kû-riná. Nes, viena vertus, vyskupas Lopa-cinskis buvo þinomas ir kaip �iðmanan-tis architektas, pastovus [Vilniaus] kapi-tulos statybos reikalø þinovas.�8 Vysku-pas lankësi Romoje, ne kartà buvo Var-ðuvoje, tad jam ir ano meto meninës

2 il. Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo bazilikos interjero vaizdas. R. Valinèiûtës nuotrauka

naujovës tikrai nebuvo svetimos. Kitavertus, paèiame baþnyèios statybosákarðtyje ásijungæs jaunasis klebonas Bu-kota, matyt, irgi tarë savo svarø þodá.Juolab vëliau bûtent jis pakvietë á Ðilu-vos ðventovæ jëzuità Tomà Podgaiská,lipdytojà ir droþëjà, jau anksèiau dirbu-sá Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Vil-niuje ir Ðv. Petro ir Pauliaus baþnyèiojeKaune.9 Todël esu linkusi manyti, kadnaujosios baþnyèios architektûros pro-jektas ir jos interjero idëjinë programabuvo parengta vienu metu. Vis dëltopripaþástu, kad jà ákûnijant tikrai galëjoatsirasti ir atsirado vienokie ar kitokie,ryðkesni ar vos áþvelgiami pokyèiai.10

Interjero árenginiai ir puoðyba sukur-ti lygiai prieð 222 metus. Per toká ilgàlaikà daþniausiai atsiranda ávairiø pasi-

KULTÛRA


keitimø, kuriuos ne visada pavykstalengvai nustatyti. Ðiluvos atveju tai ne-sudëtinga ir dël to, kad turime labai ið-samø 1796 m. interjero apraðymà, t.y.vidaus vaizdà, praëjus tik 10 metø pokonsekracijos, ir net septynis XIX a. in-ventoriø apraðus ir vizitacijø aktus.11

Juos visus tarpusavyje palyginus ir su-gretinus su dabartine iðvaizda, akivaiz-dûs keli pasikeitimai. Visø pirma � pa-sikeitusi krikðtyklos vieta. Anksèiau josbûta evangelijos pusëje prie navos galeesanèio Ðventosios ðeimos altoriaus, da-bar ji � prieðais sakyklà prie pirmojo pi-lioriaus. Taip pat ávairiu laiku pakeistiir trijø altoriø pirmojo tarpsnio paveiks-

lai. Pagal 1796 m. baþnyèios apraðà,evangelijos pusëje prie pirmojo pilio-riaus árengtas altorius buvæs dedikuotasapaðtalams Petrui ir Pauliui; dabar gièia yra ðv. Aloyzà Gonzagà vaizduojan-tis paveikslas. Tas pats pasakytina irapie kitus du altorius � viename vietojeÐv. Judo Tado atvaizdo pakabinta ðv.Pranciðkø Asyþietá vaizduojanti drobë, okitame Ðv. Jono Nepomuko atvaizdàpakeitë Angelo Sargo paveikslas.12 Ka-dangi skulptûrinë puoðyba, kitaip aplin-ka, iðliko autentiðka, naujo turinio irprasmiø paveikslai ðiø altoriø ikonogra-fines programas, ðvelniai tariant, gero-kai iðkreipë.

DIDÞIOSIOS IKONOGRAFINËSPROGRAMOS ATSKLEIDIMAS

Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo bazi-likos ikonografinëje programoje plëtoja-mos trys pagrindinës persipinanèios te-mos: Dievo Motinos, pagimdþiusios pa-sauliui þadëtàjá Iðganytojà, Jëzaus Kris-taus, ásteigusio Baþnyèià, ir Baþnyèios.Ðias temas papildo ðalutinës potemës,pasakojanèios apie svarbius ðiai progra-mai Senojo ir Naujojo Testamento ávy-kius, Baþnyèios ákûrëjus � apaðtalus,prie Baþnyèios augimo daug prisidëju-sius ðventuosius. O baþnyèios vidauspuoðybos esmæ sudaro trijø altoriø an-samblis, apimantis presbiterijos ir ðoni-niø navø erdves, keturi altoriai prie pi-lioriø, sakykla ir krikðtykla bei vargonøchoras vidurinës navos erdvëje. Ðiøárenginiø iðdëstymà baþnyèioje vaizdþiaiiliustruoja jos planas (3 il.). 3 il. Bazilikos planas



Didysis, Dievo Motinai skirtas alto-rius, aprëpia beveik visà presbiterijoserdvæ; viena vertus, jis apjungia visastris pagrindines ikonografinës progra-mos temas, kita vertus, ið èia ðios temosávairiais pavidalais skleidþiasi likusiojeðventovës erdvëje (4 il.). Lyginant ðá al-toriø su kitais didþiuliais, sudëtingoskompozicijos Vilniaus Ðv. Jono, Ðv. Te-resës Avilietës, Ðv. Rapolo, Ðv. Kazimie-ro, Kauno Ðv. Pranciðkaus Ksavero irÐv. Petro ir Pauliaus, Tytuvënø Ðvè. M.Marijos altoriais, akivaizdu, kad ðiluvið-kis árenginys yra vienas vëlyviausiø iroriginaliausiø. Kaip ir kituose ðio tipoaltoriuose, taip ir ðiame vidurinë dviejø

tarpsniø dalis papildyta staèiu kampupasuktais elementais, statytais prie ðoni-niø sienø. Tik èia ðie iðplëtoti vertikalûselementai yra labai saviti, nulemti pa-èios idëjinës programos. Vidurinæ jo dalásudaro aukðtas, taisyklingos formos co-kolis, iðtásæs pirmojo tarpsnio retabulas,já rëminantys kaneliûruoti redukuotokorintinio orderio piliastrai su prieðaisjuos stovinèia to paties orderio kolona �visa stiebiasi, kyla á antràjá tarpsná, su-siliejantá su glorija vientisoje kompozici-joje. Ðoniniø daliø to paties orderio ar-chitektûrinës puoðybos elementai pakar-toja vidurinës dalies sandarà, o tø da-liø viduryje esantys didþiuliai obeliskaiiðkelti ant praðmatniø iðgaubto siluetoatramø. Didþiojo altoriaus nepaliaujamàkilimà aukðtyn kiek pristabdo ir harmo-nizuoja aiðkiø ir tiesiø linijø pirmojotarpsnio antablemento juosta. Ðio tarps-nio lygmenyje tarp vidurinës ir ðoniniødaliø � dvi monumentalios statulos: kai-rëje barzdotas ðv. Juozapas Suþieduoti-nis, pasirëmæs praþydusia lazda ir lai-kantis Kûdiká; deðinëje panaðiais drabu-þiais vilkintis ðv. Joakimas su knyga iraviganio lazda. Prasminiu aspektu � taiMarijos gyvenimo liudininkai ir globë-jai, �paþado vaikus� (Rom 9, 8) uþaugi-næ, giliai tikintys vyrai. Kompoziciðkaiðios statulos dël savo vietos ðiame alto-riuje visas tris jo dalis sinusoidine linijasujungia á viená.

Didþiojo altoriaus pagrindinis akcen-tas � Dievo Motinos su Kûdikiu stebuk-lingasis paveikslas (5 il.). Jame nutapy-ta stovinti Marija vilki ilga suknia beiapsiaustu, dengianèiu ir galvà. Ant kai-

DIDYSIS ÐVÈ. MERGELËS MARIJOS ALTORIUS

4 il. Ðvè. Mergelës Marijos didysis altorius. 1786.Mûras, stiukas. R. Valinèiûtës nuotrauka

KULTÛRA


rës rankos Ji laiko Jëzø, aprengtà ilgupalijumi. Jëzus laimina deðine ranka, okairëje turi Ðventàjá Raðtà. Labai charak-teringa Marijos rankø padëtis: jos tary-tum sukryþiuotos � deðinioji uþdëta antkairiosios. Taigi paveikslo vaizduosenarodo já esant seno bizantiðkojo ikonog-rafinio tipo, vadinamo Hodegetria. Beto, ðio paveikslo prototipas � MarijosSnieginës (Salus populi romani) ikona,esanti Romoje, Santa Marija Maggiorebazilikos Ðv. Paulinos koplyèioje. Popie-þius Pijus V ðià ikonà oficialiai leido ko-pijuoti (pakartoti) tik 1569 metais. Kle-bonas Jonas Smolka-Kazakevièius ðáMarijos paveikslà veikiausiai parûpino1625 m. pastatytai medinei baþnyèiai.13

Nuo XVII a. paskutiniojo ketvirèio ðio

paveikslo ypatingumà liudija abi figûrasdengiantys meniðki sidabro aptaisai(Laurentas Hoffmanas), o nuo 1786 m. �ir jø galvas vainikuojanèios auksinës ka-rûnos. O ðio altoriaus tituliniame, malo-nëmis garsëjanèiame paveiksle visø pir-ma mes regime Dievo Motinà, kuri pa-gimdë pasauliui þadëtàjá Iðganytojà,ásteigusá Baþnyèià.

Ðá altoriø vainikuoja antrojo tarpsnioir glorijos puoðybos sampyna (6 il.). Mi-nëtosios sampynos plokðtumoje regimeant kalniuko maþutæ baþnyèià, vaini-kuojamà kupoliuko su kryþiumi, ir gre-ta jos klûpantá ðv. Petrà; èia pavaizduo-ti ðiam apaðtalui bûdingi atributai � tin-klas, gaidys ir raktai bei tipiðka ðukuo-sena su plaukø kuokðtu virðugalvyje �

5 il. Neþinomas dailininkas. Ðiluvos Ðvè. Merge-lës Marijos su Kûdikiu paveikslas. XVII a. I ketv.Drobë, aliejus. Hofmann Laurentius. Aptaisai.1674, Prûsija. Auksas, sidabras, auksavimas, kals-tymas. R. Valinèiûtës nuotrauka

6 il. T. Podgaiskis. Ðv. Petro iðskyrimas. 1786. Stiu-kas. Didþiojo altoriaus antrojo tarpsnio ir glorijossampyna. R. Valinèiûtës nuotrauka



neleidþia tuo abejoti. Virð ðios scenosglorijoje iðvystame Dievo Tëvo plaèiaiiðskëstomis, pasitinkanèiomis rankomisfigûrà tankiø kamuoliniø debesëliø ap-suptyje (uþ jo galvos � lygiakraðtis tri-kampis nimbas, liudijantis èia esant Ðvè.Trejybæ, o prie kojø � rutulys, pasauliosimbolis).14 Abipus ðio reginio ðonuosemaldingai klûpo du angelai. Iðraiðkin-gos visø èia pavaizduotø figûrø pozosrodo jø tarpusavio ryðius. Tad apie kàpirmiausia kalba ði kompozicija? Be abe-jo, apie Baþnyèià, ásteigtà Iðganytojo. Èiasvarbiausia � apaðtalo Petro kaip Kris-taus ásteigtos Baþnyèios vyriausiojo va-dovo iðskyrimas, o vëliau ir jo misijosatskleidimas. Pats Jëzus Kristus patikë-jo Petrui ypatingà uþduotá: laiduoti

�Evangelijos ir per tai gimstanèios Baþ-nyèios tiesumà ir vienybæ.�15

Ði tema toliau plëtojama didþiojo alto-riaus ðoninëse dalyse. Kairëje pusëje antseptyniomis girliandomis apipinto obe-lisko virðûnës sëdintis angeliukas laikotrigubà popieþiaus kryþiø, o kiek þe-miau � du maþesni, tarsi sklandantysore, iðkëlæ jo trijø daliø kepuræ � tiarà(7 il.). Deðinëje pusëje kompozicija analo-giðka, tik èia vietoje kryþiaus matomevyskupo lazdà � pastoralà, o vietoje tia-ros � mitrà. Simboline prasme obeliskai �tai amþinybës paþadas, dangaus ir þe-mës jungtis; obeliskai su popieþiaus irvyskupo insignijomis � tai Baþnyèios di-dþiausi pilioriai, kuriais yra popieþius irvyskupai (ðv. Paulius pilioriais vadinoapaðtalus Petrà, Jokûbà ir Jonà (Gal 2, 9),o jam pritardamas Augustinas16 pilioriaispavadino visus apaðtalus).

Tabernakulio puoðyba taip pat yrasvarbi ikonografinës programos dalis(8 il.). Virð tabernakulio ant erðkëèiøvainiku apjuosto lizdo tupi pelikanas:snapu prasidrëskæs krûtinæ, jis savokrauju maitina vaikus. Pasak viduram-þiø legendos, pelikanai taip ilgai maiti-nà jauniklius, kol patys iðsekæ mirðta.Dël tokios pasiaukojanèios meilës ðispaukðtis tapo Kristaus simboliu, nes Jë-zus savanoriðkai pasiaukojo dël mûsøiðganymo. Ðià aukà kaip dovanà Jis pa-skelbë ir ið anksto paaukojo per Pasku-tinæ vakarienæ: �Tai yra mano kûnas,kuris uþ jus atiduodamas� (Lk 22, 19).Taigi, abipus tabernakulio sëdintys an-geliukai rankose laiko Ðvè. Sakramentosimbolius: kairysis � vynuogiø kekæ (vy-nas), deðinysis � javø pëdà (duona). Ojau gyvuojanèios Baþnyèios temos plëto-

7 il. T. Podgaiskis. Popieþiaus insignijos. 1786.Stiukas. Didþiojo altoriaus ðoninë kairioji dalis.R. Valinèiûtës nuotrauka

KULTÛRA


tæ paliudija prie tabernakulio budintysdu vyriðkiai: vienà, kairëje, atpaþástamekaip simboliná popieþiø, kità deðinëje, �kaip simboliná vyriausiàjá kunigà (jis sudvirage mitra, vilki tunikà bei Erodoskraistæ su varpeliais, ant krûtinës pri-taisytas dëklas su dvylika auksu árëmin-tø kvadratëliø, primenanèiø dvylikos Iz-raelio sûnø vardus).

Taigi nuosekliai aptarëme didájá alto-riø ir jo sudëtines dalis. Tradiciðkai betkurios idëjinës programos kûrëjai atsi-þvelgia á ðventovës titulà, atsiþvelgta á jáir Ðiluvos atveju. Baþnyèia buvusi pa-skirta Ðvè. Mergelës Marijos Gimimui.Kà tai reiðkia? Interpretavimo rezultataslabai priklauso nuo to, kaip ir ko klau-siama. Ikonografinës programos autoriai

tarsi klausia, kokia gi buvo Marijos gimi-mo esmë, ir patys atsako: pagimdyti Ið-ganytojà, o Iðganytojo tikslas � ásteigtiBaþnyèià. Ar ne apie tai prabilo ir 1608m. Ðiluvoje apsireiðkusi Mergelë Marija?Ji sakiusi: ��prieð tai ðioje vietoje buvogarbinamas mano sûnus, o dabar èiaariama ir sëjama�.17 Ar ne Marija buvopirmoji Jëzaus Kristaus monstrancija? Arne ðv. Paulius kalbëjo apie Baþnyèià kaipapie mistiná Kristaus kûnà? Anot Anta-no Maceinos, Marija, gimdydama Jëzøfiziðkai, pagimdë mistiðkai ir Baþnyèià.18

Ðtai ði itin reta ir gana sudëtinga DievoMotinos kaip savotiðkos Baþnyèios pirm-takës samprata ir yra Ðvè. Mergelës Ma-rijos Gimimo bazilikos ikonografinësprogramos atspara.

8 il. T. Podgaiskis. Tabernakulis. 1786. Medis, droþyba, auksavimas, daþymas. R. Valinèiûtës nuotrauka



Taigi, dar kartà glaustai prisiminki-me visa tai, kà mums simboliniais vaiz-dais pasako didþiojo altoriaus dekoras. Áðá altoriø þvelgiant tik áþengus á baþny-èià, pirmiausia regime iðaukðtintà DievoMotinos su Sûnumi Jëzumi paveikslà.Ðis atvaizdas � viso ko pradþiø pradþia.Ið èia ávairiausiomis kryptimis pasklindakitos temos ir potemës, ið kuriø svar-biausioji � Baþnyèios tema. Todël di-

dþiojo altoriaus virðutinëje dalyje regimepasiektà rezultatà: Jëzaus Kristausásteigtà Baþnyèià ir jos pirmàjá popieþiøðv. Petrà. Apie Baþnyèios ásitvirtinimà irJos sklaidà pasaulyje mums primena ðioaltoriaus ðoniniø daliø dekoras. Be to,èia jau ryðkus labai glaudus ryðys su Se-nojo Testamento ávykiais,19 pasakojimàapie kuriuos pratæsime aptardami Ðven-tosios Ðeimos altoriø.

Literatûra ir nuorodos

11 Joseph Ratzinger. Benediktas XVI. Jëzus ið Na-zareto. � Vilnius: Katalikø pasaulio leidiniai,2007, p. 12.

12 Kunigas Paulius Katela pirmasis paskelbë ðiektiek þiniø apie Ðiluvos baþnyèios interjerà ma-þutëje knygelëje. Þr.: Paulius Katela. ÐiluvosMarijos ðventovës istorija. � Kretinga: Pranciðko-nø spaustuvë, 1937. Ðios ðventovës ikonogra-finæ programà yra tyrinëjusios tik Irmantë Ran-darèikaitë ir Laima Ðinkûnaitë. Þr.: IrmantëRandarèikaitë. Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos Gi-mimo bazilikos interjero dekoro ikonografinë pro-grama. Magistro darbas, Vytauto Didþiojo uni-versitetas, 1997 (ðio straipsnio autorei teko bûtineoficialia minimo darbo vadove) ir LaimaÐinkûnaitë. Ðiluvos istorija ir ðventumas. // Ar-tuma, Nr. 7�8, 2000, p. 20�26.

13 Stasys Yla. Ðiluva Þemaièiø istorijoje. � Kaunas:Spaudos praktika, 2007, p. 204.

14 Ten pat, p. 205.15 Stasys Yla. Ðiluva Þemaièiø istorijoje. � Kaunas:

Spaudos praktika, 2007, p. 215.16 Ten pat, p. 231.17 Vladas Drëma teigia, kad Ðiluvos baþnyèià

1760 m. suprojektavo architektas Jonas Kristu-pas Gliaubièius (Glaubitz), deja, nuorodos á ðal-tiná nëra. Tai visai ámanoma, nes Lopacinskisbuvo artimai susijæs su Vilniaus aplinka. Þr.:Vladas Drëma. Vilniaus Ðv. Jono baþnyèia. � Vil-nius: R. Paknio leidykla, 1997, p. 105.

18 Jerzy Kowalczyk. Vilniaus vëlyvojo baroko ar-chitektûra ir jos europietiðkieji ryðiai. // Meno-tyra, Nr. 2, 1995, p. 60.

19 Klysta Mindaugas Paknys, nekritiðkai pakarto-damas Poplatek � Paszenda leidinyje nurody-

tà datà, esà Tomas Podgaiskis �tarp 1762 ir1778 Ðiluvos baþnyèios interjerà dekoravo gip-so skulptûromis�. Ið tikrøjø baþnyèios statybabaigta tik apie 1775 m., taigi pradëti dirbtianksèiau jis negalëjo; be to, lipdiniai sukurti neið gipso, o ið stiuko; darbai baigti, kaip anks-èiau minëta, 1786 metais. Þr.: Lietuvos dailinin-kø þodynas XVI�XVIII a. � Vilnius: KFMI, 2005,p. 217.

10 Antai Vladas Drëma piktinasi, kad skulptoriusnesilaikë architekto pateikto mastelio � vienasskulptûras gerokai padidino (altoriø), kitas su-maþino (sakyklà) ir taip suardë architekto su-kurtà skulptûrø ir architektûros proporcijø dar-nà. Pavyzdþiui, jis iðtiesino visus Gliaubièiausiðlankstytus karnizus, iðlygino jø banguotumàir t.t. Þr.: Vladas Drëma. Vilniaus Ðv. Jono baþ-nyèia. � Vilnius: R. Paknio leidykla, 1997,p. 106.

11 Ðiluvos Ðvè. M. Marijos Gimimo baþnyèios1796 m. inventorius � KAK B. 51; Ðiluvos de-kanato baþnyèiø 1821 m. vizitacijø aktai �LVIA F. 669, ap.2, b. 225; Ðiluvos Ðvè. M. Ma-rijos Gimimo baþnyèios 1843 m. inventorius �LVIA F. 669, ap.2, b. 131; Ðiluvos dekanatobaþnyèiø 1850 m. vizitacijø aktai � LVIA F.669, ap. 2, b. 308; Ðiluvos Ðvè. M. Marijos Gi-mimo baþnyèios 1865 m. inventorius � LVIAF. 669, ap.2, b. 365; Ðiluvos Ðvè. M. Marijos Gi-mimo baþnyèios 1870 m. inventorius � LVIAF. 669, ap.2, b. 1289; Ðiluvos Ðvè. M. MarijosGimimo baþnyèios 1886 m. inventorius � LVIAF. 669, ap.2, b. 618; Ðiluvos Ðvè. M. Marijos Gi-mimo baþnyèios 1897 m. inventorius � LVIAF. 669, ap.2, b. 2574.

KULTÛRA


12 Minimø altoriø tituliniai paveikslai buvo pa-keisti skirtingu laiku: ðiuo metu pirmame ka-bo Ðv. Aloyzo Gonzagos (nuo 1926 m.), o ant-rame � Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio (nuo XX a.pr.) paveikslai. Treèiame kabantis Angelo Sar-go paveikslas datuotinas XX a. II puse. Alto-riø ikonografijà aptarsiu, turëdama omenyjesenuosius atvaizdus.

13 Ðis paveikslas pastaruoju metu yra ávairiapu-siðkai iðtyrinëtas, todël èia trumpai priminsimetik esminius dalykus. Þr.: R. Stankevièienë. Ði-luvos bazilikos paveikslas �Ðvè. Mergelë Ma-rija su Vaikeliu�: istorinis ir ikonografinis kon-tekstas. // Metraðtis, t. 6, 2002 / 03, p. 45�74.

14 Kompozicijos fonas daþytas melsva spalva. Jospasirinkime galëtume áþvelgti Paþaislio kamal-duliø vienuolyno skulptûrinio dekoro átakà:beveik visais atvejais stiuko lipdiniø fonas da-þytas melsva spalva.

15 Joseph Ratzinger. Benediktas XVI. Jëzus ið Na-zareto. � Vilnius: Katalikø pasaulio leidiniai,2007, p. 256.

16 D. Forstner. Úwiat symboliki chrzeúcjanskiej. �Warszawa. 1990, s. 383.

17 Juozas Vaiðnora MIC. Marijos garbinimas Lietu-voje. � Roma, 1958, p. 349.

18 Antanas Maceina. Raðtai. � Vilnius: Mintis1994, t. 4, p. 427.

19 Akivaizdu, kad obeliskai su popieþiaus ir vys-kupo insignijomis turi ryðá su pirmoje Karaliøknygoje apraðoma pirmos Izraelio ðventyklosstatyba. Saliamonui ásakius buvo nuliedinti dustulpai, apjuosti septyniomis girliandø pynëmis(jau minëjau, kad tiek jø yra ir Ðiluvoje). Ostulpø vardai iðreiðkë palinkëjimà ir maldàðventovës amþinumui [1 Kar 7, 15�22].

B. d.

Documents

—ILUVOS BAZILIKOS INTERJERO DAIL¸: ID¸JIN¸S ...litlogos.eu/L57/logos57_179_189_sinkunaite.pdf2008 SPALIS Ł GRUODIS rºs rankos Ji laiko Jºzł, aprengtà ilgu palijumi. Jºzus