AKCIJU EMISIJOS PROSPEKTAS - siauliubankas.lt prospektas_2.pdf · igyvendinti banko augimo planus. 3. Rizikos veiksniai ir esmine finansine informacija Banko istatinis kapitalas,

AB Šiauliu Bankas

AKCIJU EMISIJOS PROSPEKTAS

Šiauliai, 2005

AB Šiauliu banko akciju emisijos prospektas

1

Turinys I. SANTRAUKA ....................................................................................................................................

II. VERTYBINIU POPIERIU RAŠTAS .............................................................................................

1. ATSAKINGI ASMENYS ........................................................................................................ 2. RIZIKOS VEIKSNIAI ............................................................................................................. 3. PAGRINDINE INFORMACIJA ............................................................................................. 4. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS, KURIUOS NUMATYTA SIULYTI

(ITRAUKTI I PREKYBOS SARAŠA) ................................................................................................... 5. SIULYMO SALYGOS ............................................................................................................. 6. ITRAUKIMAS I PREKYBOS SARAŠA IR PLATINIMO TVARKA .................................. 7. PARDUODAMU VERTYBINIU POPIERIU SAVININKAI ................................................ 8. EMITENTO (SIULYTOJO) IŠLAIDOS ................................................................................. 9. SILPNINIMAS ........................................................................................................................

10. PAPILDOMA INFORMACIJA...............................................................................................

III. AKCIJU REGISTRAVIMO DOKUMENTAS ............................................................................ 1. ATSAKINGI ASMENYS ....................................................................................................... 2. ATESTUOTI AUDITORIAI ................................................................................................... 3. ATRINKTA FINANSINE INFORMACIJA ........................................................................... 4. RIZIKOS VEIKSNIAI ............................................................................................................. 5. INFORMACIJA APIE EMITENTA ........................................................................................ 6. VERSLO APŽVALGA ............................................................................................................ 7. ORGANIZACINE STRUKTURA............................................................................................ 8. TURTAS, IRENGINIAI IR IRANGA ..................................................................................... 9. VEIKLOS IR FINANSINE APŽVALGA ............................................................................... 10. KAPITALO IŠTEKLIAI ......................................................................................................... 11. TYRIMAI IR PLETRA, PATENTAI IR LICENCIJOS ......................................................... 12. INFORMACIJA APIE TENDENCIJAS ................................................................................ 13. PELNO PROGNOZES ARBA PRELIMINARUS PELNAS ................................................. 14. ADMINISTRAVIMO, VALDYMO IR PRIEŽIUROS ORGANAI IR VADOVYBE .......... 15. ATLYGINIMAS IR SKATINIMO PRIEMONES ................................................................. 16. VALDYBOS PRAKTIKA ...................................................................................................... 17. DARBUOTOJAI ..................................................................................................................... 18. STAMBIEJI AKCININKAI ................................................................................................... 19. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS ........................................................................ 20. FINANSINE INFORMACIJA APIE EMITENTO TURTA IR ISIPAREIGOJIMUS,

FINANSINE PADETI BEI PELNA IR NUOSTOLIUS ........................................................................ 21. PAPILDOMA INFORMACIJA .............................................................................................. 22. REIKŠMINGOS SUTARTYS ................................................................................................ 23. TRECIOSIOS ŠALIES INFORMACIJA IR EKSPERTU ATASKAITA BEI BET KURIU

INTERESU PAREIŠKIMAS .................................................................................................................. 24. VIEŠIEJI DOKUMENTAI ..................................................................................................... 25. INFORMACIJA APIE TURIMAS AKCIJAS ........................................................................

2

18

18 18 18 20 27 31 31 31 32 32 33 33 33 33 34 34 36 43 43 44 44 47 47 47 48 52 52

54 54 55 56

77 83 83 84 84


2

I. SANTRAUKA

Ši santrauka yra ir turi buti skaitoma kaip ivadas i akciju emisijos prospekta.

Investuotojai, priimdami sprendima investuoti i banko akcijas, turetu susipažinti su visu vertybiniu popieriu prospektu.

Jei investuotojas del prospekte esancios informacijos pateikia ieškini teismui, ieškovui

gali tekti, remiantis nacionaliniais valstybiu nariu teises aktais, padengti prospekto vertimo išlaidas prieš teisminio proceso pradžia.

Civiline atsakomybe už santraukoje (iskaitant ir santraukos vertima) pateikta

informacija taikoma asmenims, parengusiems santrauka, bet tik tuo atveju, kai santraukos duomenys yra klaidinantys, neteisingi arba prieštaringi lyginant su kitomis prospekto dalimis.

Akciju emisijos prospekte yra pateikiamos nuorodos i AB Šiauliu banko 2004, 2003 ir

2002 finansiniu metu audito ataskaitas, paaiškinamaji rašta prie 2005-06-30 finansines atskaitomybes ir 2005-09-30 Balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitas. Šie dokumentai yra laikomi neatsiejama akciju emisijos prospekto dalimi. Su dokumentais, kuriais remiantis buvo parengtas šis prospektas, galima susipažinti AB Šiauliu banko buveineje adresu Tilžes g. 149, LT-76348 Šiauliai, su finansinemis ataskaitomis galima susipažinti banko tinklapyje adresu www.sb.lt.


3

1. Asmenys, renge prospekta ir atsaking i už jame pateikta informacija

Šiauliu banko atstovai: Algirdas Butkus - AB Šiauliu banko administracijos vadovas (8-41) 595-601, faksas (8-41)

430-774; Vita Adomaityte - AB Šiauliu banko vyriausioji buhaltere, apskaitos ir atskaitomybes

tarnybos vadove, tel. (8-41) 595-606, faksas (8-41) 430-774; Pranas Gedgaudas – AB Šiauliu banko Iždo departamento direktorius, tel.: (8-41) 595-653,

faksas (8-41) 595-687. Jolanta Dobiliauskiene – AB Šiauliu banko Vertybiniu popieriu apskaitos skyriaus

viršininke, tel.: (8-41) 595-669, faksas (8-41) 595-687. Auditoriai atlike prospekte pateiktu finansiniu ataskaitu audita: AB Šiauliu banko 2000-2004 m. audita atliko UAB “PricewaterhouseCoopers”. Bendroves

adresas: J.Jasinskio g. 16B, LT-01112 Vilnius, tel.: (8-5) 2392-300, faksas (8-5) 2392-301. Imone iregistruota 1993-12-29, Nr.: UI 93-369, imones kodas 1147331.

Nepriklausoma audita atliko auditoriai: 2000-2002 m. - Christopher C. Butler, Narystes Nr. 7986452 (The Institute of Chartered

Accountants in England and Wales). 2003-2004 m. – Christopher C.Butler, Narystes Nr. 7986452 (The institute of

CharteredAccounts in England and Wales) Asta Liepiene, auditoriaus pažymejimo Nr.000438 Patareju, konsultantu ir tarpininku paslaugomis, rengiant ši prospekta, nesinaudota. Duomenys ryšiams palaikyti: Jolanta Dobiliauskiene, tel.:(8-41) 595-669, faksas (8-41) 595-687.


4

2. Pagrindine statistine informacija apie siulyma, jo pobudi, tiksla, terminus ir numatoma lešu panaudojima.

Išleidžiamu vertybiniu popieriu pavadinimas: Paprastosios vardines akcijos

Skaicius 10.000.000 vnt.

Vieneto nominali verte 1 Lt

Bendra nominali verte 10.000.000 Lt Emisijos kaina 1,70 Lt

Bendra emisijos kaina 17.000.000 Lt

Akciju platinimo pradžia Kita iš eiles einanti darbo diena po pranešimo apie pasiulyma pasinaudojant pirmumo teise isigyti išleidžiamu akciju paskelbimo juridiniu asmenu registro tvarkytojo interneto puslapyje

Akciju platinimo terminas 33 dienos nuo platinimo pradžios

Akciju platinimo budas Viešas. Akcijas isigyti gales banko akcininkai, tureje akciju Visuotinio akcininku susirinkimo (2005-09-23) diena.

Antrine apyvarta AB Vilniaus vertybiniu popieriu birža, einamasis prekybos sarašas

Pajamu panaudojimas Iprastai bankinei veiklai plesti bei bankiniu paslaugu apimtims didinti, siekiant igyvendinti banko augimo planus.

3. Rizikos veiksniai ir esmine finansine informacija

Banko istatinis kapitalas, 2005-08-31 d. iregistruotas Juridiniu asmenu registre, yra 74.720.000 Lt. Kapitalas padalintas i 74.720.000 vnt. paprastuju vardiniu 1 lito nominalios vertes akciju. Visos akcijos pilnai apmoketos. Bendras banko akcininku skaicius 2005-09-06 d. – 2.004.

Banko akcijos itrauktos i Vilniaus vertybiniu popieriu biržos Einamaji prekybos saraša. 2005 metu rugsejo 30 d. duomenimis, VP kapitalizacija, kainai už viena akcija esant 4,50 Lt, buvo 336.240.000 litu.

Banko turtas 2005-09-30 d. sudare 962,06 mln.Lt, isipareigojimai – 872,88 mln.Lt.

Pajamu ir išlaidu, pelningumo rodikliai (tukst.litu)

2005-09-30 2005-06-30 2004-12-31 2003-12-31

Grynosios palukanu pajamos 16,139 10.239 17.903 15.347

Grynosios paslaugu ir komisiniu pajamos 4,902 3.236 5.600 5.457

Operacines išlaidos 13,600 8.944 17.298 15.549

Grynasis pelnas 7,051 3.330 6.513 4.154

ROAA, % 0,86 0,86 1,02 0,82

ROAE, % 12,83 9,76 11,05 8,31

Išlaidu - pajamu santykis, % 67,79 73,89 76,03 83,04


5

Palukanu marža, % 2,58 2,60 2,80 3,03

Pelnas, tenkantis 1 akcijai 0,09 0,06 0,12 0,09 Banke jau eile metu apskaita tvarkoma pagal TAS, todel šiame prospekte pateikiamos

finansines ataskaitos nera kaip nors pakeistos ar perskaiciuotos. Pagrindiniai rizikos veiksniai, susije su emitentu ir siulomu vertybiniu popieriu

isigijimu Rinkos rizika – tai rizika, jog, atsiradus rinkoje akciju, kuriu isigijimo kaina mažesne nei

rinkos, gali sumažeti akciju kaina biržoje. Taciau ji neturetu sumažeti iki isigyjamu akciju emisijos kainos, nes paskutini karta toks kursas biržoje yra buves 2004 metu liepos menesi. Nuo 2005 m. kovo men. akciju kursas svyravo apie 3 litus, o 2005-08-16 d. – perkope 4 litu už akcija riba.

Infliacijos rizika – išaugus infliacijai, atsiranda rizika, kad akciju verte gali sumažeti. Taciau ši rizika yra tokia pat, kaip ir investuojant bet kur kitur. Statistikos departamento duomenimis, infliacija 2005 m. rugsejo men., lyginant su 2004 m. gruodžio men. sudare 2,2 proc.

Techniniai-technologiniai rizikos veiksniai - tai fizinis ir moralinis ilgalaikio turto nusidevejimas, standartizacijos problemos ir kita. Šios rušies rizika veikia netiesiogiai: šiuolaikines bankines technologijos reikalauja sanaudu banko pastatu, irangos ir kito turto isigijimui ir atnaujinimui. Tai mažina banko pelna.

Politiniai rizikos veiksniai tai pat atsiliepia banko veiklos rezultatui. Tai - besikeicianti mokesciu istatymu baze, ivairus pasiulymai, numatant palukanu už indelius apmokestinima ir pelno mokesti suformuotiems atidejiniams.

Emitento rizika – investuotojai prisiima banko veiklos rizika, susijusia su ekonominiais, politiniais, socialiniais, techniniais-technologiniais veiksniais.

Bankas išleidžia akciju emisija, kad pritraukti papildomu lešu veiklai plesti. Galima rizika,

kad akcininkai neišpirks visos 10 mln.Lt emisijos. Tuomet bankas pateiks registruoti kapitalo padidinima, lygu išplatintu akciju nominaliu verciu sumai, o veiklai plesti bus pritraukta mažiau lešu.

Banke rizikos valdymas vykdomas centralizuotai, siekiant užtikrinti rizikos valdymo politiku igyvendinima visuose organizacijos lygiuose. Pagrindines rizikos rušys, kurias patiria Bankas yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutu kursu svyravimu, palukanu normu bei akciju kainu rizika ir operacine rizika.

Banko specifine rizika – investuotojai prisiima rizika, kad Bankas laiku ir sutartais terminais su jais gali neatsiskaityti. Pagrindines banko veiklos rizikos yra kredito, rinkos (palukanu normu, valiutu kursu ar nuosavybes vertybiniu popieriu kainu ir pan.), likvidumo ir operacine rizikos.

Kredito rizika – tai rizika patirti nuostolius del klientu finansiniu isipareigojimu Bankui nevykdymo. Kredito rizika pati reikšmingiausia Banko rizikos sistemoje. Kredito rizika valdoma atliekant išsamia rizikos analize prieš suteikiant kreditus bei vykdant monitoringa po ju suteikimo, analizuojant bei kontroliuojant koncentracijos rizika, nustatant kredito rizika ribojancius limitus bei kontroliuojant ju laikymasi.

Paskolu portfeliui yra taikomi šie limitai: § maksimali paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25% banko/grupes kapitalo ir

banko suteiktu dideliu paskolu bendroji suma neturi viršyti 800% banko/grupes kapitalo,


6

§ skolinimas patronuojanciai imonei ir su ja susijusiems imonems arba savo paties dukterinems imonems, kiekvienam skolininkui neturi viršyti 20% Banko kapitalo,

§ skolinimas konsoliduojamoms dukterinems imonems neturi viršyti 75% Banko kapitalo.

Rinkos rizika – tai rizika, kad Bankas patirs nuostoliu del nepalankiu rinkos kintamuju (palukanu normu, valiutu kursu ar nuosavybes vertybiniu popieriu kainu ir pan.) pokyciu. Reikšmingiausia yra palukanu normos rizika. Emitento užsienio valiutos kurso rizika nera reikšminga, kadangi atviros valiutu pozicijos yra nedideles. Nuosavybes VP kainos rizika del mažo nuosavybes VP portfelio taip pat nera reikšminga. Rinkos rizika ribojama nustatant ir kontroliuojant limitus.

Emitento likvidumo rizika – tai rizika, kad Bankas nesugebes laiku ivykdyti finansiniu

isipareigojimu bei rizika patirti nuostolius del staigiai mažejanciu finansiniu ištekliu ir nauju lešu, skirtu ištekliu sumažejimui padengti, kainos padidejimo. Banko likvidumo rizika valdoma prognozuojant kasdieninius ir trumpalaikius (iki 1 metu) bei analizuojant ilgalaikius pinigu srautus. Likvidumo rizika ribojama nustatant ir kontroliuojant limitus.

Operacine rizika – tai rizika patirti tiesioginius arba netiesioginius nuostolius del netinkamu ar neveikianciu vidaus procesu, sistemu, technologiju, darbuotoju veiksmu, išoriniu veiksniu. Operacines rizikos sudedamoji dalis yra teisine rizika – tai yra rizika patirti nuostolius del banko dabartiniu ar ankstesniu teisiu, kylanciu iš sutarciu ar kitu susitarimu, bylu ar istatymu, neivykdymo. Bankas vykdo veikla stipriai reguliuojamoje rinkoje. Banko veikla reglamentuojancios institucijos turi placius igaliojimus taikyti apribojimus Banko veiklos rušims, nustatyti privalomu rezervu dydžius, keisti turto klasifikacija ir pan. Bet kokie šiu taisykliu pakeitimai gali ženkliai atsiliepti Banko arba jo konkurentu veiklai. Šiuo metu operacine rizika valdoma ja identifikuojant, aprašant ir minimizuojant operacines rizikos nuostoliu poveiki

Socialiniu ir ekologiniu rizikos - veiksniu, tiesiogiai galinciu sukelti rizika banko veiklai,

nera.

Rizika yra ribojama vidiniais bei Lietuvos banko nustatytais normatyvais. Bankas nuolat vykde visus Lietuvos Banko nustatytus rizika ribojancius normatyvus.

Žemiau pateikiami duomenys apie Lietuvos Respublikos Banku istatyme numatytus banku veiklos rizika ribojancius normatyvus:

kapitalo pakankamumo; likvidumo; maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais; maksimalios paskolos vienam skolininkui; dideliu paskolu.

Kapitalo pakankamumo normatyvas

Šis rodiklis skaiciuojamas pagal LB valdybos patvirtintas taisykles. Tai yra banko kapitalo ir viso banko turto bei nebalansiniu straipsniu, ivertintu pagal rizika, santykis, išreikštas procentais. Šis rodiklis turi buti ne mažesnis kaip 8 procentai.

Banko kapitalo pakankamumo rodiklis pavaizduotas lenteleje:

2002-12-31 2003-12-31 2004-12-31 2005-06-30 2005-09-30 Kapitalo pakankamumo rodiklis (%) 11,98 12,89 13,09 10,72 12,00


7

Banko likvidumo normatyvas

Likvidumas – tai banko sugebejimas vykdyti kasdiene veikla, nepatiriant finansiniu ištekliu trukumo. Viena iš didžiausiu riziku su kuria susiduria bankai yra likvidumo rizika. Likvidumo rizika apibrežiama kaip rizika, kylanti del turto ir isipareigojimu terminu nesuderinimo. Banko likvidumo rodiklis - tai banko likvidaus turto santykis su einamaisiais isipareigojimais. Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatyta, jog šis rodiklis negali buti mažesnis kaip 30 procentu.

Likvidumo normatyvo vykdymas pateikiamas lenteleje: 2002-12-31 2003-12-31 2004-12-31 2005-06-30 2005-09-30

Banko likvidumo rodiklis (%) 44,61 51,13 43,53 35,31 40,40

Bendra atvira pozicija užsienio valiuta

Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatyta, jog maksimali bendroji atvira užsienio valiutu pozicija negali buti didesne kaip 25 procentai banko kapitalo, o maksimali atvira vienos užsienio valiutos pozicija negali buti didesne kaip 15 procentu banko kapitalo.

2002-12-31 2003-12-31 2004-12-31 2005-06-30 2005-09-30 Bendra atvira pozicija užsienio valiuta (%) -8,33 -2,47 0,82 1,86 1,41

Pagrindines pozicija itakojancios valiutos buvo JAV doleris ir euras.

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas

Maksimali paskolos suma vienam skolininkui – tai banko išduotu paskolu, garantiju, laidavimu, isipareigojimu bendra verte litais ir valiuta (ne daugiau kai 25 procentai banko kapitalo). Paskolu suma, banko suteikta ji patronuojanciai imonei, kitoms šios patronuojancios imones dukterinems imonems arba savo paties dukterinems imonems, kiekvienam skolininkui, kai Lietuvos bankas vykdo konsoliduota visos finansines grupes priežiura, negali viršyti 75 procentu banko kapitalo. Jei Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansines grupes priežiuros, paskolu suma aukšciau išvardintoms imonems negali buti didesne kaip 20 proc. banko kapitalo.

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas: Skolinimosi

limitas nuo skaic.banko

kapitalo 2002-12-31 2003-12-31 2004-12-31

2005-06-30

2005-09-30 Maksimali paskolos suma vienam skolininkui (%)

25,00

23,40

21,80

21,88

24,85

24,34

Dideliu paskolu normatyvas

Lietuvos banko valdybos 2000 m. gegužes 18 d. nutarimu Nr. 75 buvo papildyti banko veiklos rizika ribojantys normatyvai dideliu paskolu normatyvu. Banko suteiktu dideliu paskolu bendroji suma neturi viršyti 800 procentu banko kapitalo.

2002-12 31 2003-12-31 2004-12-31 2005-06-30 2005-09-30

Dideliu paskolu normatyvas (%) 334,30 290,64 267,13 378,59 334,05


8

4. Informacija apie Emitenta ir jo veikla Emitento pavadinimas - Akcine bendrove Šiauliu bankas. Istatinis kapitalas – 74.720.000 Lt. Buveines adresas - Tilžes g. 149, LT-76348 Šiauliai. Telefonai : (8-41) 522117, 595602, 595653 . Faksas : (8-41) 430774. E-paštas: [email protected]. Interneto tinklapis: www.sb.lt Teisine-organizacine forma – akcine bendrove, privatus ribotos civilines atsakomybes

juridinis asmuo. AB Šiauliu bankas iregistruotas Lietuvos banke 1992 m. vasario 4 d. Statuto pakeitimai iregistruoti 2005-08-31. Banko rejestro kodas – 112025254. Rejestro tvarkytojas – Valstybes imone Registru centras Veiklos laikotarpis – Neribotas. Istorija 1992 m. vasario 4 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 5 Šiauliu bankui buvo išduota

licencija Nr.7, kuri bankui suteikia teise teikti Lietuvos Respublikos banku istatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas licencines finansines paslaugas, išskyrus tauriuju metalu prekyba.

Nuo pat isikurimo bankas nuosekliai dirba, siekdamas visapusiškai tenkinti gyventoju poreikius, skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo pletra, regionines reikšmes projektu igyvendinima. Rinkos pokyciai, augantys rinkos subjektu lukesciai tapo veiklos gairemis, nulemusiomis pasiekta banko pažanga.

Šiauliu bankas - lietuviško kapitalo bankas, pastaruosius keleta metu laipsniškai didinantis užimama rinkos dali. Centrine banko buveine isikurusi Šiauliuose.

Pradejes veikla Šiauliu mieste, bankas iki 1999 metu ikure 6 filialus ir išplete savo veikla šiaures vakaru Lietuvoje. Nuo 2000-uju metu Šiauliu bankas pradejo formuoti padaliniu tinkla visoje šalyje. Kasmet buvo isteigiama po 7-10 nauju klientu aptarnavimo skyriu. Dalis skyriu, igydami didesni savarankiškuma, platesnius igaliojimus, tapo banko filialais. Šiuo metu Šiauliu bankas turi 45 teritorinius padalinius, veikiancius 26 šalies miestuose, ir aptarnauja savo klientus visoje Lietuvoje.

Šiauliu bankas yra isteiges 5 antrines imones: UAB "Šiauliu banko lizingas" (1999 metais), UAB "Šiauliu banko investiciju valdymas" (2000 metais), UAB "Šiauliu banko turto fondas" (2002 metais), UAB "Šiauliu banko faktoringas" (2002 metais), UAB "Pajurio alka" (2003). UAB "Šiauliu banko faktoringa" 2003 m. liepos men. nuspresta uždaryti, paslaugos teikima laipsniškai perduodant banko padaliniu tinklui. Bankas ir jo antrines imones, derindami savo veikla, skirtingus finansinius instrumentus, taiko integruotas mažu ir vidutiniu imoniu finansavimo formas.

Istatinis kapitalas Banko istatinis kapitalas yra 74.720.000 Lt. Jis iregistruotas Valstybes imoneje Registru

centras 2005 m. rugpjucio 31 d.. Kapitalas padalintas i 74.720.000 vienetu paprastuju vardiniu akciju. Vienos akcijos nominali verte yra 1 Lt. Bendra išleistu akciju nominali verte yra 74.720.000 Lt. Visos akcijos yra apmoketos.


9

Verslo apžvalga AB Šiauliu bankas užsiima komercinio banko veikla (ekonomines veiklos rušies kodas

65.12.10). Svarbiausia banko veiklos kryptis - kreditavimas. Bankas teikia trumpalaikes paskolas,

kreditines linijas, overdraftus, ilgalaikes paskolas iš savu bei Europos rekonstrukcijos ir pletros banko, Pasaulio Banko, Europos Tarybos vystymo banko lešu, iš Europos Sajungos lešu pagal PHARE programa. 2005-09-13 d. buvo pasirašyta sutartis, pagal kuria Europos rekonstrukcijos ir pletros bankas suteike 12 mln. euru paskola Šiauliu bankui. Suteikdamas šia paskola ERPB siekia sudaryti salygas tolesniam Šiauliu banko augimui, jo veiklos pletrai. ERPB dalis sindikuotoje paskoloje yra 5 mln. euru, komerciniai bankai (Commerzbank, HSH Nordbank, Bankgesellschaft Berlin, WGZ-Bank, Caixa Geral de Depositos) iš viso skiria 7 mln. euru. Sudarydamas ši sandori, Šiauliu bankas iženge i tarptautine komercine sindikuotu paskolu rinka.

Šiauliu bankas bendradarbiauja su Centrine projektu valdymo agentura, Lietuvos aplinkos apsaugos investiciju fondu ir kredituoja pastatu ir urbanizuotu teritoriju inžinerines infrastrukturos atnaujinimo ar gerinancius aplinkos apsauga projektus.

Bankas teikia ir visas pagrindines mažmenines bankininkystes paslaugos – priima terminuotus, kaupiamuosius indelius, mokescius už ivairias komunalines bei ryšio paslaugas, perka – parduoda užsienio valiuta, kelioninius cekius, atlieka pinigu pervedimus ir kt.

Siekiant pletoti versla ir turedamas tiksla pritraukti papildomu lešu, Šiauliu bankas 2005 m. liepos men. išplatino 20 mln. Lt nominalios vertes 366 dienu trukmes obligaciju emisija. Buvo išleista 200.000 vardiniu obligaciju su 3,4 proc. metine palukanu norma. Obligacijos išplatintos 96,66 Lt už 1 vnt. kaina. 2006 m. liepos 19 d. bankas jas išpirks nominalia verte – po 100 Lt.

Tais paciais tikslais, bankas 2005-03-30 visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu išleido 12 mln.Lt akciju emisija, kuria išpirko Europos rekonstrukcijos ir pletros bankas (toliau - ERPB), mokedamas už 1 lito nominalios vertes akcija 1,70 Lt, t.y. bankas už išplatintas akcijas gavo 20,4 mln.Lt. Banko istatai su padidintu istatiniu kapitalu iregistruoti 2005-08-31 d. ERPB igijo 16,06% banko kapitalo. Tai reiškia nauja Šiauliu banko vystymosi ir pletros etapa, naujas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybes, didesne banko teikiamu paslaugu ivairove ir kokybe.

Banko pajamos pagal pagrindines veiklos rušis pateiktos lenteleje (tukst. Lt):

Veiklos rušis 2005-09-30 2005-06-30 2004-12-31 2003-12-31 2002-12-31 Grynosios palukanu pajamos 16,139 10.239 17.903 15.347 13.744 Paslaugu ir komisiniu pajamos 6,922 4.378 7.668 6.878 5.478 Realizuotas pelnas iš operaciju užsienio valiuta 1,537 887 2.002 2.130 2.364

Organizacine struktura Bankas kartu su savo dukterinemis imonemis sudaro Grupe. Banko dalis Grupes imonese

2005-09-30 dienai pateikiama lenteleje: Imones pavadinimas Bankui priklausanti imones istatinio

kapitalo dalis, proc. UAB „Šiauliu banko lizingas“ 100,0 UAB „Šiauliu banko faktoringas“ 100,0 UAB „Šiauliu banko investiciju valdymas“ 60,4 UAB „Šiauliu banko turto fondas“ 53,1 UAB „Pajurio alka“ 99,9


10

Banko turimas turtas ir jo pakankamumas

2005-09-30 2005-06-30 2004-12-31 2003-12-31 Turtas 962,059 840.666 704.376 572.322 Paskolos grynaja verte 618,627 537.052 415.688 312.141 Investicijos i skolos vertybinius popierius 119,219 115.810 111.958 88.799 Indeliai ir akredityvai 717,172 643.748 517.204 399.255 Akcininku nuosavybe 89,181 70.208 67.438 55.883 Pajamas uždirbantis turtas, % 88,35 86,45 85,85 81,53

Ilgalaikio materialiojo turto verte (atemus nusidevejima) pateikta lenteleje:

Straipsnio pavadinimas 2005-09-30 Bankas

2005-09-30 Finansine

grupe*

2004-12-31 Bankas

2004-12-31 Grupe**

2003-12-31 Bankas

2003-12-31 Grupe**

Materialusis ilgalaikis turtas (atemus nusidevejima) 27.870 31.057 26.138 41.041 23.214 44.843

pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas

22.361 22.361 20.242 31.434 17.050 37.036

transporto priemones 1.249 3.552 1.209 4.077 1.210 2.012

istaigos iranga ir kt. 4.260 5.144 4.678 5.530 4.954 5.795 * - Finansine grupe reiškia AB Šiauliu banko ir UAB „Šiauliu banko lizingas“ konsoliduotus duomenis; ** - Grupe reiškia AB Šiauliu banko ir visu jo dukteriniu imoniu konsoliduotus duomenis.

5. Emitento ukines veiklos ir finansines padeties tendencijos ir perspektyvos

2005 metu banko veiklos kryptys numatytos banko veiklos plane, kuriame, be kitu priemoniu, yra numatyti pasikeitimai bendrojo valdymo srityje, strategijos peržiuros ir restrukturizacijos srityje, verslo pletros ir žmogiškuju ištekliu srityje, operaciju apžva lgos ir rizikos valdymo srityse.

Kai kurios priemones, numatytos igyvendinti 2005 metais: • padidinti banko valdybos nariu skaiciu iki 5, o banko tarybos – iki 7. (Istatu pakeitimai del

valdybos nariu skaiciaus iregistruoti 2005-08-31, 2 valdybos nariai išrinkti Banko tarybos posedyje 2005-09-23; 2 tarybos nariai išrinkti visuotiniame akcininku susirinkime 2005-09-23, istatu pakeitimai dar nera iregistruoti, naujai išrinkti tarybos nariai neina savo pareigu);

• Igyvendinti patvirtinta banko centrines bustines organizacine struktura, užtikrinant aišku ir proporcinga atsakomybes pasidalijima ir išsprendžianti galima interesu konflikta, susijusi su Banko tarnybu vadovu dalyvavimu vykdant veiklos ir kontroles funkcijas. (prospekto rengimo metu organizacine struktura baigiama formuoti, banke suformuotos tarnybos, departamentai, skyriai)

• Sukurti ir igyvendinti mokymo programa, padesiancia banko personalui labiau isijungti i pardavimu procesa, daugiau orientuotis i klientus ir kelti ju kvalifikacija bei igudžius.

• Stiprinti vidaus audito darbo efektyvuma. • Tobulinti kreditu suteikimo ir kreditu rizikos valdymo procesus. • Gerinti pinigu plovimo prevencijos priemones.

Finansineje veikloje yra numatomas banko aktyvu augimas, kuri salygos indeliu

padidejimas, istatinio kapitalo didinimas, obligaciju emisijos išleidimas.


11

2005 metu begyje bankas planuoja uždirbti 7,8 mln. litu ikimokestinio pelno. Pagrindines veiklos rezultatas metu pabaigoje planuojamas–34 mln. litu, arba 4,3 mln. litu daugiau nei 2004m. 20,5% pagrindines veiklos rezultato sudarys grynosios paslaugu ir komisiniu pajamos, 7,8 % - pajamos už dukteriniu finansiniu bei nefinansiniu imoniu nuosavybes vertybinius popierius, o 5,9% - pelnas (nuostolis) iš operaciju užsienio valiuta.

Bankas planuoja per 2005 metus apskaityti 17,2 mln. litu palukanu išlaidu, arba 20,3% daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad nuo 79,5% iki 82,6% išaugs palukanu išlaidu už indelius dalis. Ivertinus planuojama indeliu portfeli (675 mln. litu) ir vidutine palukanu norma (2,43% - 2,38%), bankas palukanu išlaidu indelininkams sumokes beveik 14,2 mln. litu. Palyginimui, 2004 metu pabaigoje šios išlaidos sudare 11,3 mln. litu.

2005 metais operacines išlaidos turetu sudaryti 18,8 mln. litu. Palyginus su 2004 metais, šios išlaidos padides beveik 9 %. Pagrindine dali operaciniu išlaidu sudaro darbo užmokescio ir socialinio draudimo išlaidos. Per 2005 metus prognozuojama, jog jos išaugs 10,9 % bei ju dalis visose operacinese išlaidose nežymiai padides, t.y. 1,2%. Ši augima lems nauji atidaromi banko skyriai bei didejantis vidutinis darbo užmokestis.

Kitos banko išlaidos planuojamoje banko samatoje sudaro 4,2 mln. litu. Palyginus su 2004 metais, bankas šiu išlaidu patirs 20,8% daugiau. Didžiausia dali (68,4%) sudaro indeliu draudimo išlaidos, tuo tarpu 2004 metais ši dalis buvo 7,6 procentiniais punktais mažesne, t.y. sudare 60,8% visu banko kitu išlaidu. 9,9 % kitu banko išlaidu sudaro banko mokami mokesciai. Ši suma 2005 metu pabaigoje turetu siekti 420 tukst. litu.

6. Vadovai ir darbuotojai Aukšciausias banko valdymo organas yra visuotinis akcininku susirinkimas. Visuotinis

akcininku susirinkimas 4 metams renka banko taryba, susidedancia iš 5 nariu. (2005-09-23 d. visuotiniame akcininku susirinkime priimtas sprendimas pakeisti banko istatus. Juos iregistravus, banko taryba sudarys 7 nariai). Banko taryba renka valdybos narius, teikia valdybai siulymus del valdybos pirmininko kandidaturos. Valdyba renkama 4 metams. Valdyba sudaro 5 nariai. Banko taryba Tarybos pirmininkas Arvydas Salda: AB Šiauliu banko tarybos narys nuo 1991 m. UAB „SLEZVB“ valdybos pirmininkas; UAB „Klaipedos LEZ valdymo bendrove“ valdybos narys; Šiauliu universiteto tarybos narys; UAB „LEZ vystymo centras“ direktorius

Tarybos nariai

Sigitas Baguckas AB Šiauliu banko tarybos pirmininko pavaduotojas nuo 2000 m., tarybos narys nuo 1991 m. UAB “Namu statyba” – valdybos pirmininkas, direktorius AB “Šiauliu dujotiekio statyba” – valdybos narys Ricardas Valskis AB Šiauliu banko tarybos narys nuo 1996 m. UAB "Šiauliu vandenys" generalinis direktorius


12

Kastytis-Jonas Vyšniauskas AB Šiauliu banko tarybos narys nuo 1996 m. UAB "Sulinkiai" generalinis direktorius; UAB „Agroferta“ valdybos narys. Vigintas Butkus AB Šiauliu banko tarybos narys nuo 2004 m. UAB "Mintaka" direktorius. UAB prekybos namu „Aiva“ direktorius.

Banko valdyba

Algirdas Butkus AB Šiauliu banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas nuo 1999 metu (Tarybos pirmininkas nuo 1992 iki 1999 metu).

Donatas Savickas

Valdybos narys nuo 1995 metu, administracijos vadovo pavaduotojas, finansu ir kredito tarnybos vadovas.

Vita Adomaityte

Valdybos nare nuo 2002 metu, vyriausioji buhaltere, apskaitos ir atskaitomybes tarnybos vadove. Jonas Bartkus

Valdybos narys nuo 2005-09-23, administracijos vadovo pavaduotojas, verslo pletros tarnybos vadovas.

Daiva Kiburiene

Valdybos nare nuo 2005-09-23, administracijos vadovo pavaduotoja, verslo ir mažmenines bankininkystes tarnybos vadove. Banko darbuotojai 2005-06-30 banke dirbo 385 darbuotojai, 2004 metu pabaigoje- 384,. 2003 metais – 347, 2002 m. – 317. Darbuotoju skaicius eile metu auga pleciant verslo apimtis ir geografija. Darbuotoju skaicius Vidutinis menesinis atlyginimas

(Lt) 2004 m. 2003 m. 2002 m. 2004 m. 2003 m. 2002 m. Valdybos nariai 3 3 3 20 472 16 472 15 111 Vadovaujantis personalas

48 47 39 3 727 3 339 3 412

Tarnautojai 309 288 254 1 442 1 307 1 244 Iš viso 360 338 296 1 895 1 724 1 670

Vidutinis banko darbuotoju atlyginimas 2005 metais – 2.015 Lt, 2004 metais – 1.895 Lt, 2003 metais – 1.724 Lt.

Darbo sutartyse nera numatytu ypatingu darbuotoju teisiu ir pareigu.


13

7. Informacija apie akciju paketu savininkus ir sandorius su susijusiomis šalimis

Akcininku, nuosavybes teise valdanciu virš 5 proc. banko akciju ir balsu sarašas 2005 rugsejo 23d.

Eil. Nr.

Akcininkas Akciju skaicius, vnt.

Istatinio kapitalo

dalis (%)

Istatinio kapitalo balsu

dalis (%) 1. Europos rekonstrukcijos ir pletros

bankas (ERPB) 12.000.000 16,06 16,06

2. UAB Prekybos namai “Aiva” 5.189.622 6,95 6,95 3 Gintaras Kateiva 4.800.000 6,42 6,42 4. Skandinaviska Enskilda Banken klientai

(ECAM) (Švedija) 4.652.753 6,23 6,23

2005-08-31 iregistravus banko istatini kapitala, isigaliojo akcininku sutartis, pagal kuria

akcininkai: Europos rekonstrukcijos ir pletros bankas, UAB prekybos namai „Aiva“, UAB „Mintaka“, AB „Alita“, Algirdas Butkus, Gintaras Kateiva ir Arvydas Salda susijunge i Grupe ir kartu valdo 39,86 proc. banko kapitalo ir balsu.

Per 2004 metus iprastines veiklos metu buvo sudaryta eile bankiniu sandoriu su

susijusiomis šalimis (stambiais akcininkais, tarybos ir valdybos nariais ir dukterinemis bendrovemis): atlikti atsiskaitymai, suteiktos paskolos, priimti indeliai, sudaryti užsienio valiutos sandoriai.

Pagal Lietuvos Respublikos banku istatyma, susijusiomis šalimis yra laikomi:

1) asmenys, turintys Banko kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali; kvalifikuota istatinio kapitalo dalimi yra laikoma istatinio kapitalo arba balsavimo teisiu dalis, kai asmuo valdo 10 ar daugiau procentu istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu, gali išrinkti (paskirti), atšaukti (atleisti) daugiau kaip 1/3 imones valdymo organu nariu; pagal imones steigimo dokumentus ar sudarytus sandorius gali tureti lemiamos itakos imones veiklai ir valdymo organu priimamiems sprendimams;

2) juridiniai asmenys, kuriu kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali turi Bankas;

3) 1 ir 2 punktuose nurodytu juridiniu asmenu vadovai ir su jais artimos giminystes, taip pat svainystes ryšiais susije asmenys;

4) fiziniai asmenys, artimos giminystes, taip pat svainystes ryšiais susije su 1 punkte nurodytais fiziniais asmenimis;

5) 1 punkte nurodytu asmenu kontroliuojamos imones; 6) Tarybos, valdybos nariai bei kitos susijusios šalys.


14

Išduotu paskolu likuciai laikotarpio pabaigai bei ju vidutines metines palukanu normos (apskaiciuotos kaip svertinis vidurkis) pateikti žemiau.

Išduotu paskolu likuciai (tukst. Lt)

Išduotu paskolu likuciai (tukst.

Lt)

Vidutines metines

palukanu normos(%)

Vidutines metines

palukanu normos(%)

2004 2003 2004 2003Juridiniai asmenys, kuriu kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali turi bankas

21.502 21.188 4,50 4,50

Aukšciau nurodytu juridiniu asmenu vadovai ir su jais artimos giminystes, taip pat svainystes ryšiais susije asmenys 318 144 4,94 4,85

Tarybos, valdybos nariai bei kitos susijusios šalys 20.812 12.302 5,21 5,45 Iš viso 42.632 33.634 4,85 4,85 procentine dalis, palyginti su bendru banko paskolu portfeliu 10,20 10,77 x x 2002 metais sandoriai su susijusiais asmenimis buvo grupuojami pagal 2 kategorijas:

Išduotu paskolu likuciai 2002 m.

Vidutines metines palukanu normos 2002 m.

Akcininkai 27.881 6,4 Tarybos, Valdybos nariai bei kitos susijusios šalys 0 -

Indeliu likuciai laikotarpio pabaigai bei ju vidutines metines palukanu normos (apskaiciuotos kaip svertinis vidurkis) pateikti lenteleje:

Indeliu likuciai (tukst. Lt)


Vidutines metines

palukanu normos(%)

Vidutines metines

palukanu normos(%)

2004 2003 2004 2003 Juridiniai asmenys, kuriu kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali turi bankas;

65 27 - -

Aukšciau nurodytu juridiniu asmenu vadovai ir su jais artimos giminystes, taip pat svainystes ryšiais susije asmenys;

1.613 28 3,30 3,70

Tarybos, valdybos nariai bei kitos susijusios šalys 8.783 7.400 1,88 1,61 Iš viso 10.461 7.455 2,09 1,61 procentine dalis, palyginti su bendra indeliu dalimi 2,02 1,87 x x

2002 m. gruodžio 31 d. ir per metus susijusiu šaliu indeliai buvo priimti rinkos salygomis.

8. Finansine informacija

Banko 2002, 2003 ir 2004 m. finansines ataskaitos (Prospekto II dalies 20 punktas) parengtos pagal Tarptautinius apskaitos standartus. Visos metines ataskaitos yra audituotos. Auditas nebuvo atliekamas pateikiamu tarpines (2005-06-30) veiklos rezultatu (Prospekto II dalies 20.6 punktas).


15

Toliau pateikiami pagrindiniai pajamu, išlaidu ir pelningumo rodikliai (tukst.litu)

2005-09-30 2005-06-30 2004-12-31 2003-12-31

Grynosios palukanu pajamos 16.139 10.239 17.903 15.347

Grynosios paslaugu ir komisiniu pajamos 4.902 3.236 5.600 5.457

Operacines išlaidos 13.600 8.944 17.298 15.549

Grynasis pelnas 7.051 3.330 6.513 4.154

ROAA, % 0,86 0,86 1,02 0,82

ROAE, % 12,83 9,76 11,05 8,31

Išlaidu - pajamu santykis, % 67,79 73,89 76,03 83,04

Palukanu marža, % 2,58 2,60 2,80 3,03

Pelnas, tenkantis 1 akcijai 0,09 0,06 0,12 0,09

9. Vertybiniu popieriu siulymo ir itraukimo i prekybos saraša aprašymas 2005-09-23 visuotinio AB Šiauliu banko akcininku susirinkimo nutarimui i vieša apyvarta

išleidžiama 10.000.000 vnt. paprastuju vardiniu 1 lito nominalios vertes akciju. Vienos akcijos emisijos kaina – 1,70 Lt.

Akciju emisija Bankas platins tik banko akcininkams, kurie visuotinio akcininku

susirinkimo diena (2005-09-23) turejo banko akciju. Vertybiniu popieriu komisijai patvirtinus akciju emisijos prospekta, Bankas kita darbo diena

po komisijos posedžio, kuriame patvirtinamas prospektas, paskelbia pranešima apie esmini ivyki – pasiulyma akcininkams isigyti naujos emisijos akciju pirmumo teise. Panešimas pateikiamas juridiniu asmenu rejestro tvarkytojui, Vertybiniu popieriu komisijai, Vilniaus vertybiniu popieriu biržai, dienrašciams “Lietuvos rytas” ir “Šiauliu kraštas”, taip pat paskelbiamas Banko interneto puslapyje adresu www.sb.lt.

Akcijos pradedamos platinti kita iš eiles einancia darbo diena po juridiniu asmenu rejestro tvarkytojo viešo paskelbimo apie pasiulyma isigyti akciju pirmumo teise dienos.

Akciju platinimas vyks dviem etapais: (kai platinimo tvarkoje nenurodyta, kokios (darbo ar kalendorines) dienos skaiciuojamos, laikyti, kad dienos yra kalendorines).

I etapas:

• etapo pradžia – kita iš eiles einanti darbo diena po pranešimo apie pasiulyma pasinaudojant pirmumo teise isigyti išleidžiamu akciju paskelbimo juridiniu asmenu registro tvarkytojo interneto puslapyje; • etapo trukme - 15 dienu; • akcijos platinamos tik asmenims, 2005-09-23 turejusiems Banko akciju; • akciju skaicius, kuri akcininkas gali isigyti, apskaiciuojamas pagal formule P=k*N (k – koeficientas 0,133833, N – akcininko turetas akciju skaicius 2005-09-23 (visuotinio akcininku susirinkimo, kuriame nuspresta didinti istatini kapitala, diena); • akciju apmokejimas – per 3 darbo dienas nuo akciju pasirašymo sutarties pasirašymo.

Apie antrajam etapui likusiu akciju skaiciu, paraišku pateikimo ir akciju apmokejimo tvarka

bankas skelbs Informacini pranešima Vilniaus vertybiniu popieriu biržos, kurios Einamajame saraše kotiruojamos banko akcijos, tinklapyje adresu: www.omxgroup.com/vilnius. Antrojo etapo


16

metu pateikta paraiška isigyti banko akciju bus neatšaukiama. Pateikes paraiška asmuo tures pasirašyti akciju pasirašymo sutarti ir apmoketi pasirašytas akcijas per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo. Pateikiant paraiška antrajame etape isigyti banko akciju, norimas akciju isigijimo skaicius tures buti ne didesnis už II etapui likusiu akciju skaiciu. II etapas:

• etapo pradžia – devynioliktoji diena nuo akciju platinimo pradžios; • etapo trukme - 15 dienu; • akcijos platinamos tik asmenims, 2005-09-23 turejusiems Banko akciju; • etapas padalijamas i 4 stadijas: 1) paraišku likusioms neišplatintoms akcijoms isigyti priemimas – 5 dienos, 2) akciju paskirstymas paraiškas pateikusiems asmenims ir pasirašymo sutarciu pasirašymas – 6 dienos; Akcijos paraiškas pateikusiems investuotojams skirstomos žemiau išdestyta tvarka. Tegu: L – likes po pirmojo etapo neišplatintu akciju skaicius;

n – investuotoju, pateikusiu paraiškas likusioms akcijoms isigyti antrajame etape, skaicius;

Bi – i-ojo investuotojo pageidaujamas isigyti akciju skaicius, nurodytas jo paraiškoje;

Ci – i-ojo investuotojo susirinkimo diena turetas akciju skaicius; C - visu paraiškas pateikusiu investuotoju susirinkimo diena turetas bendras akciju

skaicius; Si – i-ajam investuotojui tenkantis akciju skaicius. Jeigu C=L, investuotojui tenkantis akciju skaicius yra lygus jo paraiškoje

nurodytam akciju skaiciui, t,y. Si=Bi. Jeigu C>L, investuotojui tenkantis akciju skaicius apskaiciuojamas pagal formule:

),min(

)()(

1

1

CCi

LBiKi

cia

KiBiKiBi

KiLKiSi n

i

n

i

∗=

−∗−

−+=

∑

∑

=

=

3) pasirašytu akciju apmokejimas – 3 dienos; 4) nepasirašytu akciju ir pasirašytu, bet neapmoketu per nustatyta termina akciju pardavimas vienam pirmam pasisiuliusiam jas isigyti asmeniui, sutinkanciam pasirašyti ir ta pacia diena apmoketi visas laiku neapmoketas akcijas - 1 diena. Pasirašyti akcijas, jei tokiu lieka, ir šioje stadijoje gali tik asmuo, turejes Banko akciju 2005-09-23.

Visa akciju pasirašymo ir apmokejimo trukme – 33 dienos nuo akciju platinimo pradžios. Kapitalo kaupimo saskaita atidaryta AB Sampo banke. Saskaitos Nr. LT02 7400 0000 0312 3610. Didesnis negu numatyta akciju skaicius nebus platinamas. Pasirašius visas išleidžiamas

akcijas, platinimas baigiamas. Jeigu per akcijoms pasirašyti skirta laika bus išplatintos ne visos akcijos, istatymu nustatyta tvarka bus teikiami registruoti Banko istatu pakeitimai, susije su istatinio kapitalo padidinimu faktiškai išplatintu akciju nominaliu verciu suma.

Akcijas Bankas platins centrineje buveineje ir teritoriniuose padaliniuose. Yra paruoštas banke naudojamos apskaitos programos FORPOST vertybiniu popieriu platinimo produktas, visi padaliniai dirba on- line režimu. Akciju pasirašymas bus koordinuojamas ir apskaita vykdoma


17

centrineje buveineje, VP apskaitos skyriuje. Akciju pasirašymo vietu pavadinimai, adresai ir kontaktiniai duomenys pateikti šio prospekto 2 dalies- Vertybiniu popieriu rašto - 5 punkte.

Su akciju emisijos prospektu, istorinemis finansinemis ataskaitomis bei banko 2004 metu ataskaita (audituota) bus galima susipažinti banko tinklapyje adresu www.sb.lt.

Akcininkas, pasirašes akciju pasirašymo sutarti, akcijas tures apmoketi per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo. Kapitalo kaupimo saskaita atidaryta AB Sampo banke. Saskaitos Nr. LT02.7400.0000 0312 3610.

Banko naujai išleidžiamos akcijos suteiks akcininkams tokias pat teises, kaip ir visos iki šiol

išleistos akciju emisijos, todel po išplatinimo bus apskaitomos tuo paciu ISIN kodu. Iregistravus istatu pakeitimus del kapitalo padidinimo ir apskaicius akcijas asmeninese VP savininku saskaitose, jomis bus galima prekiauti Vilniaus vertybiniu popieriu biržoje. Del padidesiancio vertybiniu popieriu skaiciaus ju pajamingumas neturetu ženkliai sumažeti, kadangi akciju emisija išleidžiama papildomais inašais. Bankas, išplatines akcijas, pritrauks savo veiklai 17 mln.Lt, t.y. padides jo turtas, pajamos, tuo paciu prognozuojamas ir pelno padidejimas.

Emisijos išlaidos neturetu viršyti 11.000-12.000 Lt, kas sudarys apie 0,07% nuo bendros

akciju emisijos kainos (17 mln.Lt). Ši suma bus apmoketa iš banko išlaidu.


18

II. VERTYBINIU POPIERIU RAŠTAS

Parengtas pagal Europos Komisijos Reglamento Nr. 809/2004 III apraša

1. ATSAKINGI ASMENYS

Administracijos vadovas Algirdas Butkus, tel. (8-41) 595-601, faksas (8-41) 430-774; Vyriausioji buhaltere, apskaitos ir atskaitomybes tarnybos vadove Vita Adomaityte, tel. (8-

41) 595-606, faksas (8-41) 430-774; Iždo departamento direktorius Pranas Gedgaudas, tel. (8-41) 595653, faksas (8-41) 595687; Vertybiniu popieriu apskaitos skyr iaus viršininke Jolanta Dobiliauskiene, tel.(8-41) 595-669. 1.2. Už Vertybiniu popieriu prospekta atsakingi asmenys pareiškia, kad prospekte pateikta

informacija, kiek jiems yra žinoma, atitinka faktus ir kad jame nera praleista nieko, kas gali tureti itakos jo prasmei, ir kad jie emesi visu pagristu priemoniu tam užtikrinti.

Administracijos vadovas Algirdas Butkus Vyriausioji buhaltere Vita Adomaityte Iždo departamento direktorius Pranas Gedgaudas Vertybiniu popieriu apskaitos skyriaus viršininke Jolanta Dobiliauskiene

2. RIZIKOS VEIKSNIAI

Rizikos veiksniai apibudinti šio prospekto I dalies-Santraukos- 3 dalyje.

3. PAGRINDINE INFORMACIJA

Pareiškimas del apyvartiniu lešu

Bankas atlieka perspektyvine veiklos analize, skaiciuoja ir vertina numatomus pinigu srautus, rizikas ir galimybes, todel skelbia, kad apyvartiniu lešu turi pakankamai esamiems reikalavimams patenkinti.


19

Kapitalizacija ir isiskolinimas

Pateikiami 2005-09-30 duomenys:

Bendra esama skola: 872.878 Garantuota - Užtikrinta turtu - Negarantuota/neužtikrinta 872.878

Bendra ilgalaike skola (išskyrus ilgalaikes skolos einamuju metu dali):

89.785

Garantuota - Užtikrinta turtu - Negarantuota/neužtikrinta: 89.785

Akcininku nuosavybe a) akcinis kapitalas 74.720 b) privalomasis rezervas 328 c) kiti rezervai 14.133 Iš viso: 89.181

Informacija apie bendra isiskolinima trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu:

A. Grynieji pinigai 21.166 B Pinigu ekvivalentai 135.871 C Vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama 28.262 D Likvidumas (A)+(B)+(C) 185.299 E Trumpala ikis gautinas finansinis turtas 259.418 F Trumpalaike skola bankui 15.028 G Ilgalaikes skolos einamuju metu dalis 40.097 H Kita trumpalaike finansine skola 727.968 I Trumpalaike finansine skola (F)+(G)+(H) 783.093 J Grynasis trumpalaikis finansinis isiskolinimas (I)-(E)-(D) 338.376 K Ilgalaikes banko paskolos 28.541 L Išleistos obligacijos 0 M Kitos ilgalaikes paskolos 61.244 N Ilgalaikis finansinis isiskolinimas (K)+(L)+(M) 89.785 O Grynasis finansinis isiskolinimas (J)+(N) 428.161

Banko akcininku nuosavybes ir isipareigojimu strukturoje kapitalas sudaro tik apie 9

procentus. Kita dalis (apie 91 proc.) yra pritrauktos (skolintos) lešos, kurios nelaikomos skolintu kapitalu.

Bankas skolinasi pinigines lešas neikeisdamas gražinimo užtikrinimui savo turto, išskyrus atvejus, kai ikeiciant LR Vyriausybes vertybinius popierius yra gaunami papildomi limitai tarpbankines rinkos sandoriams viršijantiems banku-skolintoju Šiauliu bankui nustatytus tarpbankines rinkos sandoriu limitus.

Banko 872.878 tukst.Lt isiskolinimu struktura 2005-09-30 buviui:

• indeliai ir akredityvai – 82,16 proc.; • isiskolinimai bankams ir kitoms kredito bei finansu institucijoms – 11,50 proc.; • paskolos iš tarptautiniu organizaciju – 2,18 proc.; • išleisti skolos VP – 2,11 proc.; • kiti isiskolinimai, rezervai ir isipareigojimai – 2,05 proc.


20

Su emisija (siulymu) susijusiu fiziniu ir juridiniu asmenu interesai

Su emisija susijusiu fiziniu ir juridiniu asmenu interesu nera.

Siulymo priežastys ir pajamu panaudojimas

Siulymo priežastis – banko augimo planu igyvendinimas. Pajamos gautos išplatinus naujaja akciju emisija bus panaudotos didinti teikiamu bankiniu

paslaugu apimtims. Pagal panaudojimo krypciu svarbuma pajamu Bankas neskirsto. Bankas visais atvejais

trukstamu lešu pritraukia kitais budais, kurie ir pagal apimtis, ir pagal ju pritraukimo operatyvuma gerokai lenkia lešu pritraukima per akciju emisija.

Iš papildomu finansavimosi šaltiniu efektyviausiais ir reikšmingiausiais Bankas laiko: • lešu skolinimasi tarpbankineje rinkoje; • tarptautiniu finansiniu instituciju paskolas; • kredito linijas iš užsienio banku; • skolos vertybiniu popieriu išleidima; • repo sandorius su Vyriausybes vertybiniais popieriais.

4. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS, KURIUOS NUMATYTA SIULYTI (ITRAUKTI I PREKYBOS SARAŠA)

4.1. Išleidžiama 10 mln. vnt. paprastuju vardiniu akciju emisija, kuri bus platinama tik esamiems banko akcininkams. Vienos akcijos nominali verte – 1 litas. Akcijos emisijos kaina – 1,70 Lt. Po prospekto patvirtinimo LR Vertybiniu popieriu komisijoje, akcijos bus platinamos tuo paciu ISIN kodu kaip ir visos banko išleistos akcijos: LT0000102253.

4.2. Teises aktai, kuriais remiantis vertybiniai popieriai buvo sudaryti:

Šie vertybiniai popieriai išleidžiami remiantis Lietuvos Respublikos teises aktais: LR Konstitucija, LR Akciniu bendroviu istatymu, LR Vertybiniu popieriu rinkos istatymu, LR Civiliniu Kodeksu, Komisijos reglamentu (EB) Nr. 809/2004, LR Vyriausybes nutarimais, kitais LR poistatyminiais teises aktais, Šiauliu Banko istatais.

Iregistravus istatu pakeitimus, susijusius su kapitalo padidinimu, akcijomis bus galima prekiauti Vilniaus vertybiniu popieriu biržoje.

4.3. Išleidžiamos akcijos yra paprastosios vardines, nematerialios. Akciju nuosavybe fiksuojama vertybiniu popieriu saskaitose. Saskaitu tvarkytojas yra bankas. Iregistravus istatu pakeitimus ir asmeninese VP saskaitose apskaicius akcijas, akcininkai gales pasirinkti VP tarpininka, pas kuri apskaitys isigytas banko akcijas.

4.4. Vertybiniu popieriu emisijos valiuta.

Emisijos valiuta – litai.


21

4.5. Vertybiniu popieriu suteikiamos teises Naujai išleistos akcijos suteikia ju turetojams vienodas teises kaip ir anksciau išleistos

akcijos. Visos Banko akcijos suteikia ju turetojams vienodas teises. Viena akcija suteikia viena

balsa. Banko akcininkai turi šias turtines teises: 1. gauti Banko pelno dali (dividenda); 2. gauti likviduojamo Banko turto dali; 3. nemokamai gauti akciju, jei istatinis kapitalas didinamas iš Banko lešu, išskyrus istatymu

nustatytus atvejus; 4. kai akcininkas yra fizinis asmuo - palikti testamentu visas ar dali akciju vienam ar

keliems asmenims; 5. istatymu nustatyta tvarka ir salygomis parduoti ar kitokiu budu perleisti visas ar dali

akciju kitu asmenu nuosavyben; 6. pirmumo teise isigyti Banko išleidžiamu akciju ar konvertuojamuju obligaciju, išskyrus

atveji, kai Susirinkimas istatymu nustatyta tvarka nusprendžia atšaukti šia teise visiems akcininkams;

7. istatymu nustatytais budais skolinti Bankui, taciau Bankas, skolindamasis iš savo akcininku, neturi teises ikeisti akcininkams savo turto. Bankui skolinantis iš akcininko, palukanos negali viršyti paskolos davejo gyvenamojoje ar verslo vietoje esanciu komerciniu banku vidutines palukanu normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bankui ir akcininkams draudžiama susitarti del didesniu palukanu dydžio;

8. kitas istatymuose nustatytas turtines teises.

Banko akcininkai turi šias neturtines teises:

1. dalyvauti Susirinkimuose; 2. pagal akciju suteikiamas teises balsuoti Susirinkimuose; 3. gauti Akciniu bendroviu istatymo nurodyta informacija apie Banka; 4. kreiptis i teisma su ieškiniu, prašydami atlyginti Bankui žala, kuri susidare del Banko

vadovo ir Valdybos nariu pareigu, nustatytu istatymuose bei banko istatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais istatymu nustatytais atvejais;

5. kitas istatymuose nustatytas neturtines teises. Asmuo igyja visas teises bei pareigas, kurias jam suteikia jo isigyta banko istatinio

kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dalis: istatinio kapitalo didinimo atveju - nuo banko istatu pakeitimu, susijusiu su istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu padidejimu, iregistravimo dienos, kitais atvejais - nuo nuosavybes teisiu i banko istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali atsiradimo.

Teise gauti dividendus Visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra banko isipareigojimas

akcininkams. Akcininkas turi teise dividenda išreikalauti iš bendroves kaip jos kreditorius. Akcininkui išmoketa dividenda bendrove gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turejo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmoketas neteisetai.

Dividendus turi teise gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininku susirinkimo, paskelbusio

dividendus, dienos pabaigoje buvo banko akcininkai ar kitokiu teisetu pagrindu turejo teise i dividendus.


22

Dividendai pradedami moketi praejus 4-5 dienoms po akcininku susirinkimo, priemusio

sprendima moketi dividendus, dienos prieš tai pranešus Esmini ivyki apie dividendu išmokejimo tvarka. Dividendai išmokami per menesi laiko nuo susirinkimo datos, akcininkui kreipiantis i banka.

Visuotinis akcininku susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmoketi dividendus,

jei tenkinama bent viena iš šiu salygu: 1) bendrove yra nemoki ar išmokejusi dividendus taptu nemoki; 2) paskirstytinasis finansiniu metu rezultatas yra neigiamas (gauta nuostoliu); 3) bendroves nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokejus dividendus taptu mažesnis

už bendroves istatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei akcines bendroves rezervo savoms akcijoms isigyti suma.

Banko išleistos akcijos yra paprastosios vardines, dividendu norma nera nustatyta jokiais

isipareigojimais ar sutartimis. Moketi ar nemoketi dividendus nusprendžia visuotinis akcininku susirinkimas, skirstydamas praejusiu metu pelna. Dividendai – tai procentinis dydis nuo akcijos nominalios vertes. Dividendai išmokami viena karta metuose.

Akcininkai rezidentai ir nerezidentai turi vienodas teises i jiems paskirta dividenda.

Balsavimo teises

Visos banko akcijos, suteikiancios balsavimo teise, yra vienodos nominalios vertes, kiekviena akcija visuotiniame akcininku susirinkime suteikia po viena balsa.

Visuotiniame akcininku susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininku susirinkime

turi teise dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininku susirinkimo apskaitos diena esantys banko akcininkais, asmeniškai, išskyrus istatymu nustatytas išimtis, arba ju igalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teises perleidimo sutartis.

Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas balsavimo biuleteni. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininku susirinkime ir turintis teise balsuoti, turi

pateikti asmens tapatybe liudijanti dokumenta. Asmuo, kuris nera akcininkas, be to, turi pateikti dokumenta, patvirtinanti teise balsuoti visuotiniame akcininku susirinkime.

Akcininkas, neturi teises balsuoti priimant sprendima del pirmumo teises isigyti banko

išleidžiamu akciju ar del konvertuojamuju obligaciju atšaukimo, jei visuotinio akcininku susirinkimo darbotvarkeje numatyta, kad teise isigyti šiu vertybiniu popieriu suteikiama jam, jo artimajam giminaiciui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai istatymu nustatyta tvarka yra iregistruota partneryste, ir sutuoktinio artimajam giminaiciui, kai akcininkas - fizinis asmuo, taip pat akcininka patronuojanciai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas - juridinis asmuo.

Pirmumo teise paskelbus pasiulyma pasirašyti tos pacios klases vertybinius popierius.

Akcininkai turi pirmumo teise isigyti Banko išleidžiamu akciju ar konvertuojamuju obligaciju, išskyrus atveji, kai Susirinkimas istatymu nustatyta tvarka nusprendžia atšaukti šia teise visiems akcininkams. Pirmumo teise isigyti bendroves išleidžiamu akciju ar konvertuojamuju obligaciju gali buti atšaukta tik visiems bendroves akcininkams.


23

Pirmumo teise isigyti bendroves išleidžiamu akciju gali bendroves akcininkai proporcingai nominaliai vertei akciju, kurios jiems nuosavybes teise priklauso visuotinio akcininku susirinkimo, priemusio sprendima padidinti istatini kapitala papildomais inašais, diena.

Visuotinio akcininku susirinkimo nustatytas terminas, per kuri akcininkas pasinaudodamas

pirmumo teise gali isigyti akciju ar konvertuojamuju obligaciju, negali buti trumpesnis kaip 14 dienu nuo juridiniu asmenu registro tvarkytojo viešo paskelbimo dienos

Teise gauti dali emitento pelno.

Jokiu papildomu teisiu i dali banko pelno, išskyrus dividendus, banko istatuose nera numatyta.

Teise gauti bet kuri pervirši likvidavimo atveju.

Banko akcininkai turi teise gauti likviduojamo Banko turto dali Likviduojamas bankas pirmiausia turi atsiskaityti su banko kreditoriais, laikantis Civilinio

kodekso nustatytos kreditoriu reikalavimu tenkinimo eiles. Atsiskaicius su kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotuju akciju su kaupiamuoju dividendu savininkams (jei tokios akcijos butu išleistos). Likes likviduojamo banko turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybes teise priklausanciu akciju nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir veliau išaiškejes banko turtas.

Banko turtas akcininkams gali buti dalijamas ne anksciau kaip praejus 2 menesiams po to,

kai buvo atlikti visi Civilinio kodekso ir akciniu bendroviu istatymo nustatyti veiksmai.

Išpirkimo nuostatos.

Bankas neturi prisiemes isipareigojimu išpirkti išleistas akcijas. Priemus sprendima supirkti savas akcijas ir visuotiniam akcininku susirinkimui sudarius

rezerva toms akcijoms supirkti, istatymu nustatyta tvarka Vertybiniu popieriu biržoje butu paskelbtas Oficialus pasiulymas supirkti šias akcijas.

Konvertavimo nuostatos. Bankas nera išleides jokiu konvertuojamu vertybiniu popieriu. Išleidus tokius vertybinius

popierius, konvertavimas butu atliekamas istatymu nustatyta tvarka.

4.6. Informacija apie sprendimus, igaliojimus ir patvirtinimus, kuriu pagrindu vertybiniai popieriai buvo arba bus sudaryti ir (arba) išleisti.

Vertybiniai popieriai išleidžiami visuotinio banko akcininku susirinkimo, ivykusio 2005-09-

23 d., sprendimu. Toliau pateikiamas išrašas iš susirinkimo protokolo:


24

Išrašas iš susirinkimo protokolo:

2005 m. rugsejo 23 d. Nr.2 Šiauliai

Susirinkimas ivyko – 2005-09-23, 14.00 val. Susirinkimo pirmininkas – Arvydas Salda. Susirinkimo sekretore – Elena Sauleikaite.

3. SVARSTYTA. Istatinio kapitalo didinimas papildomais inašais.

NUSPRESTA: 1) Padidinti banko istatini kapitala 10.000.000 litu papildomais inašais, išleidžiant 10.000.000 paprastuju vardiniu 1 lito nominalios vertes akciju. 2) Nustatyti naujai išleidžiamu akciju emisijos kaina - 1,70 lito už viena akcija. 3) Akciju emisija platinti tik banko akcininkams dviem etapais:

- pirmajame etape, kurio trukme yra 15 dienu nuo juridiniu asmenu registro tvarkytojo viešo paskelbimo apie galimybe isigyti akciju pirmumo teise dienos, akcijas platinti proporcingai šio susirinkimo diena turetam akciju skaiciui;

- antrajame etape, kurio pradžia yra devyniolikta diena nuo akciju platinimo pradžios ir kurio trukme yra 15 dienu, likusias po pirmojo etapo akcijas platinti akcininkams banko valdybos nustatyta tvarka proporcingai akcininku paraiškose pageidaujamiems akciju skaiciams ir akciju skaiciams, akcininku turetiems šio susirinkimo diena. 4) Pavesti banko valdybai patvirtinti detalizuota akciju platinimo ir apmokejimo tvarka ir ja pateikti akciju emisijos prospekte, taip pat priimti sprendimus del pasirašytu akciju, neapmoketu per nustatyta termina.

4. SVARSTYTA. Istatu pakeitimai del kapitalo didinimo. NUSPRESTA: 1) Per akciju platinimui skirta laika išplatinus visas akcijas, pakeisti istatu 3.5 punkta ir išdestyti ji taip: „3,5 Banko istatinis kapitalas – visu iregistruotu akciju nominaliu verciu suma. Banko istatinis kapitalas yra 84 720 000 (aštuoniasdešimt keturi milijonai septyni šimtai dvidešimt tukstanciu) litu. Jis padalintas i 84 720 000 (aštuoniasdešimt keturis milijonus septynis šimtus dvidešimt tukstanciu) paprastuju vardiniu akciju. Vienos akcijos nominali verte yra 1 (vienas) litas.“ 2) Per akciju platinimui skirta laika išplatinus ne visas akcijas, istatini kapitala laikyti padidintu pasirašytu akciju nominaliu verciu suma ir pavesti banko valdybai atitinkamai pakeisti istatu 3.5 punkta. 3) Igalioti banko valdybos pirmininka Algirda Butku pasirašyti visa pakeistu istatu teksta su itrauktu pakeitimu pagal ši sprendima. Susirinkimo pirmininkas Arvydas Salda Susirinkimo sekretore Elena Sauleikaite


25

4.7. Numatoma vertybiniu popieriu išleidimo data Vertybiniai popieriai bus išleisti i pirmine apyvarta LR Vertybiniu popieriu komisijai

patvirtinus akciju emisijos prospekta ir paskelbus akcininkams Esmini ivyki apie platinimo pradžia. Tiksli kalendorine platinimo pradžios data nera nustatyta.

4.8. Bet kuriu apribojimu laisvai perleisti vertybinius popierius apibudinimas

Apribojimu laisvai perleisti šiuos vertybinius popierius, nera.

4.9. Informacija apie tai, ar šiems vertybiniams popieriams yra taikomos privalomojo oficialaus pasiulymo arba privalomojo pirkimo ar pardavimo taisykles.

Išleidžiami vertybiniai popieriai suteiks jos turetojams vienodas teises su anksciau

išleistomis banko akcijomis. Todel, jei bus paskelbtas Oficialus pasiulymas supirkti banko akcijas, šias akcijas taip bus galima parduoti.

Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, igyja daugiau kaip 40 procentu balsu banko akcininku susirinkime, jis per 30 dienu privalo:

1) perleisti vertybinius popierius, viršijancius šia riba, arba 2) pateikti oficialu pasiulyma supirkti likusius banko vertybinius popierius, suteikiancius

balsavimo teise, ir vertybinius popierius, patvirtinancius teise isigyti balsavimo teise suteikiancius vertybinius popierius.

Asmuo, norintis isigyti banko 1/10 istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali arba ja padidinti tiek, kad jo turima istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dalis sudarytu 1/5, 1/3, 1/2 dalies, arba tiek, kad bankas taptu jo kontroliuojamas, turi gauti išankstini Lietuvos Banko sutikima.

Asmens, isigijusio 1/10 banko istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali ar ja padidinusio be priežiuros Lietuvos Banko sutikimo, kai toks sutikimas reikalingas, arba kai priežiuros institucija priima sprendima sustabdyti teise naudotis balsavimo teise, visa turima istatinio kapitalo ir(arba) balsavimo teisiu dalis banko visuotiniame akcininku susirinkime praranda balso teise.

Akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, isigijes akciju,

suteikianciu ne mažiau kaip 95 procentus visu balsu emitento visuotiniame akcininku susirinkime, pagal Vertybiniu popieriu rinkos istatymo nustatyta tvarka turi teise reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotu jiems priklausancias akcijas, suteikiancias balso teise, o šie privalo jas parduoti šio Istatymo nustatyta tvarka. emitento, išskyrus tuos emitentus, kurie yra itraukti i privatizavimo objektu saraša ir kuriu akcijos nera itrauktos i reguliuojamu rinku prekybos sarašus, bet kuris akcininkas turi teise reikalauti iš akcininko, veikiancio savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis ir isigijusio akcijas, suteikiancias ne mažiau kaip 95 procentus visu balsu emitento visuotiniame akcininku susirinkime, nupirkti jam priklausancias akcijas, suteikiancias balso teise, o šis akcininkas privalo nupirkti jas šio Istatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos banku istatymu, bankas turi tureti ne mažiau kaip 10 akcininku.

4.10. Informacija apie viešuosius pasiulymus perimti emitento akcini kapitala Jokiu viešuju pasiulymu perimti banko istatini kapitala nei per paskutinius, nei per einamuosius

finansinius metus nebuvo.


26

4.11. Informacija apie mokescius, atskaitomus išmokant už vertybinius popierius gautas pajamas. Emitento atsakomybe išskaiciuojant mokescius

Juridiniu asmenu gaunamu pajamu už parduotus vertybinius popierius apmokestinimas Juridiniu asmenu pelno apmokestinima reglamentuoja 2001 m. gruodžio 20 d. priimtas

Lietuvos Respublikos Pelno Mokescio Istatymas Nr. IX-675 (toliau – PMI) arba jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas, arba ju pagrindu priimtas kitas teises aktas.

PMI 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos vieneto mokescio baze yra visos Lietuvos

Respublikoje ir užsienio valstybese uždirbtos pajamos, kuriu šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, bei 3 dalyje nustatyta, kad užsienio vienetu mokescio baze sudaro „užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybese uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinems buveinems Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje“ ir „užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kuriu šaltinis yra Lietuvos Respublikoje“.

Juridiniai asmenys nuo 2002 mokestiniu metu pradžios moka 15 proc. pelno mokesti nuo turto vertes padidejimo pajamu. Turto vertes padidejimo pajamos – tai uždirbtos pajamos, kurias sudaro to turto perleidimo ir jo isigijimo kainu skirtumas. I turto isigijimo kaina iskaiciuojami sumoketi komisiniai mokesciai, o turta parduodant – pardavimo kaina mažinama sumoketu komisiniu mokesciu dydžiu. Jei iš vertybiniu popieriu pardavimo juridinis asmuo patiria nuostoli, šis nuostolis perkeliamas i kitus mokestinius metus, taciau dengiamas tik iš vertybiniu popieriu perleidimo pajamu. Nuostoli galima perkelti tris mokestinius laikotarpius. Veliau nuostoliai neperkeliami.

Gyventoju gaunamu pajamu už parduotus vertybinius popierius apmokestinimas

Gyventoju gaunamu pajamu už parduotus vertybinius popierius apmokestinimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Gyventoju pajamu mokescio istatyme, priimtame 2002-07-02, Nr. IX-1007 ir jo pagrindu priimtais nutarimais. Nuo 2003 metu fiziniu asmenu gautos pajamos už parduotus vertybinius popierius, jeigu tie popieriai tureti mažiau kaip 366 dienas, apmokestinamos 15 proc. pajamu mokesciu. Skaiciuojant mokesti, iš gautu pajamu yra atimamos vertybiniu popieriu isigijimo išlaidos, komisiniai mokesciai bei ivairios rinkliavos, jeigu jie pagristi dokumentais, atitinkanciais LR buhalterine veikla reglamentuojancius istatymus. Pardavus vertybinius popierius, kuriuos savininkas turejo ilgiau kaip 366 dienas, pajamu mokescio moketi nereikia, jeigu nera tenkinamos tam tikros salygos (del turetos kapitalo procento dalies, akciju pardavimo emitentui, arba emitento likvidavimo atveju), kurios aprašytos LR gyventoju pajamu mokescio istatymo 17 str.

Akcininkas, pardaves banko akcijas, pats skaiciuoja savo pajamas bei išlaidas, pelna ir (jei

reikia) pelno mokesti, ir perveda ji biudžetui. Bankas neišlaiko jokiu mokesciu ir neatsako už akcininku mokestines prievoles.

Pastaba: ši informacija negali buti laikoma ir suprantama kaip bet kokios formos

mokestine konsultacija. Noredami gauti konsultacija, suinteresuoti asmenys turetu kreiptis i mokesciu konsultantus.


27

5. SIULYMO SALYGOS

5.1. Salygos, siulymo statistika, numatomas grafikas ir siulymo paraiškos pateikimo tvarka Akciju emisija Bankas išleidžia tik banko akcininkams, kurie visuotinio akcininku

susirinkimo diena (2005-09-23) turejo banko akciju. Išleidžiama 10.000.000 vnt. paprastuju vardiniu 1 lito nominalios vertes akciju. Vienos akcijos emisijos kaina – 1,70 Lt.

Vertybiniu popieriu komisijai patvirtinus akciju emisijos prospekta, Bankas kita darbo diena

po komisijos posedžio, kuriame patvirtinamas prospektas, paskelbia pranešima apie esmini ivyki – pasiulyma akcininkams isigyti naujos emisijos akciju pirmumo teise. Panešimas pateikiamas juridiniu asmenu rejestro tvarkytojui, Vertybiniu popieriu komisijai, Vilniaus vertybiniu popieriu biržai, dienrašciams “Lietuvos rytas” ir “Šiauliu kraštas”, taip pat paskelbiamas Banko interneto puslapyje adresu www.sb.lt.

Akcijos pradedamos platinti kita iš eiles einancia darbo diena po juridiniu asmenu rejestro

tvarkytojo viešo paskelbimo apie pasiulyma isigyti akciju pirmumo teise dienos. Akciju platinimas vyks dviem etapais: (kai platinimo tvarkoje nenurodyta, kokios (darbo ar

kalendorines) dienos skaiciuojamos, laikyti, kad dienos yra kalendorines).

I etapas: • etapo pradžia – kita iš eiles einanti darbo diena po pranešimo apie pasiulyma pasinaudojant pirmumo teise isigyti išleidžiamu akciju paskelbimo juridiniu asmenu registro tvarkytojo interneto puslapyje; • etapo trukme - 15 dienu; • akcijos platinamos tik asmenims, 2005-09-23 turejusiems Banko akciju; • akciju skaicius, kuri akcininkas gali isigyti, apskaiciuojamas pagal formule P=k*N (k – koeficientas 0,133833, N – akcininko turetas akciju skaicius 2005-09-23 (visuotinio akcininku susirinkimo, kuriame nuspresta didinti istatini kapitala, diena); • akciju apmokejimas – per 3 darbo dienas nuo akciju pasirašymo sutarties pasirašymo.

Apie antrajam etapui likusiu akciju skaiciu, paraišku pateikimo ir akciju apmokejimo tvarka

bankas skelbs Informacini pranešima Vilniaus vertybiniu popieriu biržos, kurios Einamajame saraše kotiruojamos banko akcijos, tinklapyje adresu: www.omxgroup.com/vilnius. Antrojo etapo metu pateikta paraiška isigyti banko akciju bus neatšaukiama. Pateikes paraiška asmuo tures pasirašyti akciju pasirašymo sutarti ir apmoketi pasirašytas akcijas per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo. Pateikiant paraiška antrajame etape isigyti banko akciju, norimas akciju isigijimo skaicius tures buti ne didesnis už II etapui likusiu akciju skaiciu. II etapas:

• etapo pradžia – devynioliktoji diena nuo akciju platinimo pradžios; • etapo trukme - 15 dienu; • akcijos platinamos tik asmenims, 2005-09-23 turejusiems Banko akciju; • etapas padalijamas i 4 stadijas: 1) paraišku likusioms neišplatintoms akcijoms isigyti priemimas – 5 dienos, 2) akciju paskirstymas paraiškas pateikusiems asmenims ir pasirašymo sutarciu pasirašymas – 6 dienos; Akcijos paraiškas pateikusiems investuotojams skirstomos žemiau išdestyta tvarka.


28

Tegu: L – likes po pirmojo etapo neišplatintu akciju skaicius; n – investuotoju, pateikusiu paraiškas likusioms akcijoms isigyti antrajame etape,

skaicius; Bi – i-ojo investuotojo pageidaujamas isigyti akciju skaicius, nurodytas jo

paraiškoje; Ci – i-ojo investuotojo susirinkimo diena turetas akciju skaicius; C - visu paraiškas pateikusiu investuotoju susirinkimo diena turetas bendras akciju

skaicius; Si – i-ajam investuotojui tenkantis akciju skaicius. Jeigu C=L, investuotojui tenkantis akciju skaicius yra lygus jo paraiškoje

nurodytam akciju skaiciui, t,y. Si=Bi. Jeigu C>L, investuotojui tenkantis akciju skaicius apskaiciuojamas pagal formule:

),min(

)()(

1

1

CCi

LBiKi

cia

KiBiKiBi

KiLKiSi n

i

n

i

∗=

−∗−

−+=

∑

∑

=

=

3) pasirašytu akciju apmokejimas – 3 dienos; 4) nepasirašytu akciju ir pasirašytu, bet neapmoketu per nustatyta termina akciju pardavimas vienam pirmam pasisiuliusiam jas isigyti asmeniui, sutinkanciam pasirašyti ir ta pacia diena apmoketi visas laiku neapmoketas akcijas - 1 diena. Pasirašyti akcijas, jei tokiu lieka, ir šioje stadijoje gali tik asmuo, turejes Banko akciju 2005-09-23.

Visa akciju pasirašymo ir apmokejimo trukme – 33 dienos nuo akciju platinimo pradžios. Kapitalo kaupimo saskaita atidaryta AB Sampo banke. Saskaitos Nr. LT02 7400 0000 0312 3610. Didesnis negu numatyta akciju skaicius nebus platinamas. Pasirašius visas išleidžiamas

akcijas, platinimas baigiamas. Jeigu per akcijoms pasirašyti skirta laika bus išplatintos ne visos akcijos, istatymu nustatyta tvarka bus teikiami registruoti Banko istatu pakeitimai, susije su istatinio kapitalo padidinimu faktiškai išplatintu akciju nominaliu verciu suma.

Akcijas Bankas platins centrineje buveineje ir teritoriniuose padaliniuose. Yra paruoštas banke naudojamos apskaitos programos FORPOST vertybiniu popieriu platinimo produktas, visi padaliniai dirba on- line režimu. Akciju pasirašymas bus koordinuojamas ir apskaita vykdoma centrineje buveineje, VP apskaitos skyriuje.

Su akciju emisijos prospektu, istorinemis finansinemis ataskaitomis bei banko 2004 metu ataskaita (audituota) bus galima susipažinti banko tinklapyje adresu www.sb.lt.

Akciju pasirašymo vietu pavadinimai, adresai ir kontaktiniai duomenys.

Šiauliu apskrityje: Centrine Šiauliu banko bustine Tilžes g.149, Šiauliai (41) 522117 (41) 430774 [email protected]

Bulvaro klientu aptarnavimo skyrius

Vilniaus g.255, Šiauliai

(41) 525965 (41) 525967 [email protected]

Centro klientu aptarnavimo skyrius

Vilniaus g.167, Šiauliai

(41) 596106 (41) 596106 [email protected]

Lieporiu klientu aptarnavimo skyrius

Krymo g.28, Šiauliai (41) 504126 (41) 504120 [email protected]


29

Lyros klientu aptarnavimo skyrius Lyros g.13, Šiauliai (41) 501291 (41) 501290 [email protected]

Pabaliu klientu aptarnavimo skyrius

Pramones g.21, Šiauliai

(41) 501391 (41) 501390,

[email protected]

Pramones klientu aptarnavimo skyrius

Pramones g.15, Šiauliai

(41) 428561 (41) 423566 [email protected]

Žemdirbiu klientu aptarnavimo skyrius,

Gytariu g.24, Šiauliai (41) 501891 (41) 501890 [email protected]

Baisogalos klientu aptarnavimo skyrius

Grinkiškio g.9, Baisogala

(422) 65464,

(422) 65464,

[email protected]

Kelmes filialas Dariaus ir Gireno g.5, Kelme

(427) 60258 (427) 60256 [email protected]

Kuršenu filialas J.Basanaviciaus g.9, Kuršenai

(41) 585957 (41) 585598 [email protected]

Radviliškio klientu aptarnavimo skyrius

Aušros a.1, Radviliškis

(422) 60728 (422) 60728 [email protected]

Alytaus apskrityje: Alytaus filialas Dariaus ir S.Gireno

g.1, Alytus (315) 76304 (315) 76301 [email protected]

Egles klientu aptarnavimo skyrius Egles g.1 (313) 58032 (313) 58031 [email protected]

Druskininku klientu aptarnavimo skyrius

Ciurlionio g.111, Druskininkai

(313) 58044 (313) 58045 [email protected]

Kauno apskrityje: Kauno filialas Savanoriu pr.135,

Kainas (37) 302977 (37) 302977 [email protected]

Bangos klientu aptarnavimo skyrius

Draugystes g. 19, Kaunas

(37) 354008 (37) 706675 [email protected]

Vienybes aikštes klientu aptarnavimo skyrius

K.Donelaicio g.62, Kaunas

(37) 200085 (37) 200083 [email protected]

Birštono klientu aptarnavimo skyrius

Jaunimo g.3, Birštonas

(319) 67022 (319) 67022 [email protected]

Kedainiu klientu aptarnavimo skyrius

Didžioji g. 44, Kedainiai

(347) 56089 (347) 56087 [email protected]

Klaipedos apskrityje: Klaipedos filialas S.Neries g.6, Klaipeda (46) 311532 (46) 431184 [email protected]

Danes klientu aptarnavimo skyrius

H.Manto g.1, Klaipeda

(46) 420684 (46) 420690 [email protected]

Žardes klientu aptarnavimo skyrius

Taikos pr. 119, Klaipeda

(46) 404270 (46) 404271 [email protected]

Nidos klientu aptarnavimo skyrius Taikos g.10, Nida (259) 52091 (259) 52091 [email protected]

Palangos filialas Gintaro g.46, Palanga (460) 57245 (460) 52062 [email protected]

Skuodo klientu aptarnavimo skyrius

T.Vaižganto g.6a, Skuodas

(440) 73182 (440) 73182 [email protected]

Šilutes filialas Lietuvininku g.17, Šilute

(441) 78300 (441) 78299 [email protected]

Marijampoles apskrityje: Marijampoles klientu aptarnavimo skyrius

Kestucio g.9-20, Marijampole

(343) 20965 (343) 50199 [email protected]

Vilkaviškio klientu aptarnavimo skyrius

J.Basanaviciaus a.3, Vilkaviškis

(242) 20129 (242) 20128 [email protected]


30

Panevežio apskrityje: Panevežio klientu aptarnavimo skyrius

Elektros g.6, Panevežys

(45) 501613 (45) 43523 [email protected]

Taurages apskrityje: Taurages klientu aptarnavimo skyrius

Vytauto g.76, Taurage (446) 62636 (446) 62637 [email protected]

Telšiu apskrityje Mažeikiu filialas Laižuvos g.14,

Mažeikiai (443) 35114 (443) 35446 [email protected]

Telšiu klientu aptarnavimo skyrius

Respublikos g.6a, Telšiai

(444) 69750 (444) 69750 [email protected]

Plunges klientu aptarnavimo skyrius

Telšiu g.1-2a, Plunge (448) 77010 (448) 77010 [email protected]

Utenos apskrityje: Utenos filialas Kauno g.19, Utena (389) 62273 (389) 62077 [email protected]

Anykšciu klientu aptarnavimo skyrius

J.Biliuno g.7, Anykšciai

(381) 59004 (381) 59135 [email protected]

Visagino klientu aptarnavimo skyrius

Parko g. 7, Visaginas (386) 50031 (386) 50032 [email protected]

Vilniaus apskrityje: Vilniaus filialas Verkiu g.37, Vilnius (5) 2638460 (5) 2722492 [email protected]

Fabijoniškiu klientu aptarnavimo skyrius

Fabijoniškiu g. 99, Vilnius

(5) 2375111 (5) 2736616 [email protected]

Gariunu klientu aptarnavimo skyrius

Gariunu g.49, Vilnius (5) 2691075 (5) 2691073 [email protected]

Pašilaiciu klientu aptarnavimo skyrius

Laisves pr.125a, Vilnius

(5) 2301029 (5) 2301048 [email protected]

Šeimyniškiu klientu aptarnavimo skyrius

Šeimyniškiu g.1a, Vilnius

(5) 2636053 (5) 2734879 [email protected]

Žveryno klientu aptarnavimo skyrius

A.Mickeviciaus g.2, Vilnius

(5) 2102126 (5) 2102128 [email protected]

Akcininkas, pasirašes akciju pasirašymo sutarti, akcijas tures apmoketi per 3 dienas nuo

sutarties pasirašymo. Kapitalo kaupimo saskaita atidaryta AB Sampo banke. Saskaitos Nr. LT02 7400 0000 0312 3610.

5.2. Platinimo ir paskirstymo planas Visi vertybiniai popieriai bus pasirašomi AB Šiauliu banke ir jo padaliniuose Lietuvoje.

Jokios rezervuotos emisijos dalies, platinamos kitose šalyse, nera. Bankui nera žinoma, ar visi stambesni akcininkai, valdymo, priežiuros ar administravimo

organu nariai rengiasi dalyvauti pasirašant siulyma, taip pat apie tai, ar kuris nors asmuo planuoja pasirašyti daugiau kaip penkis procentus siulomu vertybiniu popieriu.

Jokio išankstinio paskirstymo akcininkams emisijos platinimo metu nebus. Akcininkai neskirstomi i jokias dalis ar grupes, jokiu lengvatu nera numatyta.

Antrojo platinimo etapo metu, pasibaigus paraišku padavimo laikui, akcininkai pasirašys akciju pasirašymo sutartis akciju skaiciui, kuris bus jam skirtas pagal nustatyta tvarka (šios dalies 5.1 punktas). Akcininkai, pagal iš anksto paskelbta pasirašymo tvarka, patys tures kreiptis i banka. Bankas su akcininkais palaikys ryši telefonu ir/arba elektroniniu paštu pagal paraiškoje nurodytus duomenis.


31

5.3. Kainos nustatymas

Išleidžiamu vertybiniu popieriu emisijos kaina – 1,70 Lt už viena akcija. 2005-03-30 d. ivykusiame visuotiniame banko akcininku susirinkime buvo priimtas

sprendimas padidinti banko istatini kapitala papildomais inašais, išleidžiant 12 milijonu vienetu paprastuju vardiniu 1 Lt nominalios ve rtes akciju. Susirinkime buvo atšaukta akcininku pirmumo teise isigyti tas akcijas, o akcijas pirkti leista Europos rekonstrukcijos ir pletros bankui. Minetu akciju emisijos kaina nustatyta 1,70 Lt. Todel 2005-09-23 diena ivykusiame neeiliniame banko akcininku susirinkime nuspresta naujai išleidžiama akciju emisija skirti tik banko akcininkams, nustatant tokia pat - 1,70 Lt už viena vieneta - akciju kaina.

Pasirašydamas akcijas akcininkas neprisiima jokiu kitu mokestiniu isipareigojimu, išskyrus isipareigojima apmoketi pasirašytu akciju emisijos kaina.

Viešo platinimo metu banko administravimo, valdymo ar priežiuros organu nariai ar aukšciausieji vadovai tures vienodas teises su kitais banko akcininkais pasirašyti naujai išleidžiamas akcijas.

5.4. Platinimas ir garantavimas

Viso siulymo ir atskiru platinimo daliu koordinatorius bus pats bankas. Centrines buveines adresas - Tilžes g. 149, Šiauliai.

Išleidžiama akciju emisija nera garantuota, subjektu, kurie sutinka garantuoti emisija tvirto isipareigojimo pagrindu nera.

6. ITRAUKIMAS I PREKYBOS SARAŠA IR PLATINIMO TVARKA

Pirminis akciju platinimas nebus vykdomas jokioje reguliuojamoje rinkoje. Akcijas platins pats bankas per savo padaliniu tinkla. (padaliniu adresai pateikti šio s prospekto dalies 5.1 punkte). Anksciau išleistomis banko akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybiniu popieriu biržoje, akcijos yra Einamajame prekybos saraše.

Išleidžiami vertybiniai popieriai suteiks ju turetojams vienodas teises su visomis banko išleistomis akcijomis, todel išplatinus akcijas jos bus apskaitomos tuo paciu ISIN kodu: LT0000102253. Išplatinus akcijas, iregistravus istatu pakeitimus ir vertybinius popierius perkelus i asmenines vertybiniu popieriu saskaitas, jomis bus galima prekiauti Vilniaus vertybiniu popieriu biržoje.

Nera subjektu, kurie yra tvirtai isipareigoje veikti antrines prekybos tarpininku teisemis ir užtikrinti likviduma siulymo kainomis.

Kainos stabilizavimas nebus taikomas.

7. PARDUODAMU VERTYBINIU POPIERIU SAVININKAI

Šis akciju prospektas parengtas, išleidžiant akciju emisija i pirmine apyvarta. Kai akcijomis bus galima prekiauti biržoje, akciju pardaveju gales buti bet kuris banko akcininkas.

8. EMITENTO (SIULYTOJO) IŠLAIDOS

Išplatines akciju emisija, bankas gaus 17 milijonu litu iplauku. Emisijos platinimui ir jos iregistravimui numatoma išleisti apie 11.000-12.000 litu.

Valstybes rinkliava, Centrinio depozitoriumo, Rejestro, Notaro mokesciai sudarys apie 8 tukst.Lt, 3-4 tukst.litu sudarys kitos išlaidos. Šios sanaudos - tai banko patiriamos išlaidos. Patiriamos sanaudos sudarys apie 0,07 proc. nuo numatomu sukaupti lešu.


32

9. SILPNINIMAS

Del emisijos išleidimo tiesioginis silpninimas bus nežymus, kadangi akcijos apmokamos pinigais. Apmokejus emisija, istatinis kapitalas padides 10 mln.Lt, o banko turtas (del emisijos kainos) padides 17 mln.Lt. Prognozuojamas ir banko pelno didejimas.

Naujai išleidžiama akciju emisija sudaro 13,38 proc. nuo iregistrauoto banko istatinio kapitalo. Akcijas isigyti gali tik esami banko akcininkai, todel akcininko, kuris neisigis išleidžiamu akciju, dalis banko kapitale sumažes vidutiniškai tokiu paciu procentu nuo akcininko turimo akciju ir balsu kiekio.

10. PAPILDOMA INFORMACIJA

Jokiu patareju paslaugomis, susijusiomis su akciju emisija, bankas nesinaudojo. Vertybiniu popieriu rašte pateikta informacija auditoriu netikrinta. Sudarant ši vertybiniu popieriu rašta nebuvo remtasi jokia informacija, gauta iš eksperto

teisemis veikianciu subjektu.


33

III. REGISTRAVIMO DOKUMENTAS

Parengtas pagal Europos Komisijos Reglamento Nr. 809/2004 I apraša

1. ATSAKINGI ASMENYS

Duomenys apie atsakingus asmenis bei šiu asmenu patvirtinimas apie pateikiamos informacijos teisinguma pateikiami šio prospekto II dalies – Vertybiniu popieriu rašto - 1 punkte.

2. ATESTUOTI AUDITORIAI 2.1. Emitento auditoriu, atlikusiu istorines finansines informacijos audita, vardai ir adresai: AB Šiauliu banko 2000-2004 m. audita atliko UAB “PricewaterhouseCoopers”. Bendroves

adresas: J.Jasinskio g.16B, LT-01112 Vilnius, tel.: (8-5) 2392-300, faksas (8-5) 2392-301. Imone iregistruota 1993-12-29, Nr.: UI 93-369, imones kodas 1147331. Nepriklausoma audita atliko auditoriai: 2000-2002 m. - Christopher C. Butler, Narystes Nr. 7986452 (The Institute of Chartered Accountants in England and Wales). 2003-2004 m. – Christopher C.Butler, Narystes Nr. 7986452 (The institute of CharteredAccounts in England and Wales); Asta Liepiene, auditoriaus pažymejimo Nr.000438

3. ATRINKTA FINANSINE INFORMACIJA AB Šiauliu banko pagrindine veiklos rušis – komerciniu banku veikla (veiklos rušies kodas

65.12.10). Bankas teikia visas bankines paslaugas savo klientams Lietuvoje, tiesioginius atsiskaitymus

vykdo su daugiau kaip 60 banku dvidešimt dviejose pasaulio šalyse.


Veiklos rušis 2005-09-30 2005-06-30 2004 m. 2003 m. 2002 m. Grynosios palukanu pajamos 16.139 10.239 17.903 15.347 13.744 Paslaugu ir komisiniu pajamos 6.922 4.378 7.668 6.878 5.478 Realizuotas pelnas iš operaciju užsienio valiuta

1.537 887 2.002 2.130 2.364

Atrinkti banko finansiniai duomenys (tukst.Lt):

2005-09-30 2005-06-30 2004 m. 2003 m. 2002 m. Iregistruotas istatinis kapitalas 74.720 56.000 56.000 48.344 38.021 Banko turtas 962.059 840.666 704.376 572.322 454.511 Prekybinis finansinis turtas 28.262 27.332 24.826 13.254 24.725 Paskolos ir gautinos sumos 683.588 595.964 458.811 360.931 304.929 Išlaidu-pajamu santykis 67,79 73,89 76,03 83,04 78,46 Pajamas uždirbantis turtas 88,35 86,45 85,85 81,53 83,79


34

4. RIZIKOS VEIKSNIAI

Bankui ir jo verslo šakai budingu rizikos veiksniu atskleidimas pateikiamas šio prospekto I-osios dalies – Santraukos - 3 punkte „Rizikos veiksniai“.

5. INFORMACIJA APIE EMITENTA

5.1. Emitento istorija ir raida

Emitento teisinis ir komercinis pavadinimas Emitento teisinis pavadinimas – Akcine bendrove Šiauliu bankas; Emitento komercinis pavadinimas – Šiauliu bankas Emitento registracijos vieta ir registracijos numeris Iregistravimo data ir vieta: 1992 m. vasario 4 d., Lietuvos bankas, Vilnius Imones (rejestro) kodas: 112025254 Registravimo Nr.: Nr.: AB – 92-18 Emitento isisteigimo data ir veiklos laikotarpis Isisteigimo data: 1992 m. vasario 4 d. Veiklos laikotarpis: neribotas Emitento buveines vieta, teisine forma ir teise, pagal kuria veikia Emitentas, adresas ir telefono numeris Buveines adresas: Tilžes g.149, LT-76348 Šiauliai Teisine-organizacine forma: akcine bendrove Teise pagal kuria veikia emitentas: Lietuvos Respublikos teise Šalis, kurioje isteigtas Emitentas: Lietuvos Respublika Telefono numeriai: (8-41) 595 601, (8-41) 595 606 Faksas: (8-41) 430774; Elektroninio pašto adresas: [email protected] Interneto tinklapis: www.sb.lt SWIFT: CBSBLT26 Banko filialai: Alytaus filialas, S.Dariaus ir S.Gireno g.1 Tel. (315) 76304, faksas (315) 76301, el. paštas [email protected] Kauno filialas, Savanoriu pr.135 Tel. (37) 302977, faksas (37) 302977, el. paštas [email protected] Kelmes filialas, S.Dariaus ir S.Gireno g. 5 Tel. (427) 60257, faksas (427) 60256, el.paštas [email protected] Kuršenu filialas, J.Basanaviciaus g. 9


35

Tel. (41) 585957, faksas (41) 585598, el.paštas [email protected] Klaipedos filialas, S.Neries g.6 Tel. (46) 311532, faksas (46) 431184, el. paštas [email protected] Palangos filialas, Gintaro g.46 Tel. (460) 57245, faksas (460) 52062, el. paštas [email protected] Šilutes filialas, Lietuvininku g.17 Tel. (441) 78300, faksas (441) 78299, el. paštas [email protected] Mažeikiu filialas, Laižuvos g.14 Tel. (443) 35114, faksas (443) 35446, el. paštas [email protected] Utenos filialas, Kauno g.19 Tel. (389) 62273, faksas (389) 62077, el. paštas [email protected] Vilniaus filialas, Verkiu g.37 Tel. (5) 2638460, faksas (5) 2722492, el. paštas [email protected]

Šiauliu filialas, Tilžes g. 149 Tel. (41) 595619, faksas (41) 430774, el.paštas [email protected]. Reikšmingi emitento verslo raidos ivykiai.

1992 m. vasario 4 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 5 Šiauliu bankui buvo išduota

licencija Nr.7, kuri bankui suteikia teise teikti Lietuvos Respublikos banku istatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas licencines finansines paslaugas, išskyrus tauriuju metalu prekyba. Pradejes veikla Šiauliu mieste, bankas iki 1999 metu ikure 6 filialus ir išplete savo veikla šiaures vakaru Lietuvoje. Nuo 2000-uju metu Šiauliu bankas pradejo formuoti padaliniu tinkla visoje šalyje. Kasmet buvo isteigiama po 7-10 nauju klientu aptarnavimo skyriu. Dalis skyriu, igydami didesni savarankiškuma, platesnius igaliojimus, tapo banko filialais. Šiuo metu Šiauliu bankas turi 45 teritorinius padalinius, veikiancius 26 šalies miestuose, ir aptarnauja savo klientus visoje Lietuvoje.

Šiauliu bankas turi 5 antrines imones: UAB "Šiauliu banko lizingas" (1999 metais), UAB "Šiauliu banko investiciju valdymas" (2000 metais), UAB "Šiauliu banko turto fondas" (2002 metais), UAB "Šiauliu banko faktoringas" (2002 metais), UAB "Pajurio alka" (2003). UAB "Šiauliu banko faktoringa" 2003 m. liepos men. nuspresta uždaryti, paslaugos teikima laipsniškai perduodant banko padaliniu tinklui. Bankas ir jo antrines imones, derindami savo veikla, skirtingus finansinius instrumentus, taiko, integruotas mažu ir vidutiniu imoniu finansavimo formas. Pletodamas versla bankas nuolat didino istatini kapitala: 2002 m. gruodžio 18 iregistruotas banko kapitalas buvo 38.021.000 Lt; 2003 m. birželio 18 d. - 43.343.940 Lt; 2003 m. lapkricio 26 d. - 48.343.940 Lt; 2004 m. birželio 10 d. – 52.750.000 Lt; 2004 m. gruodžio 21 d.- 56.000.000 Lt; 2005 m. rugpjucio 31 d. – 74.720.000 Lt. 2005 metais i banko kapitala isiliejo Europos rekonstrukcijos ir pletros bankas, išpirkes 12 mln. akciju ir isigijes 16,06 proc. banko kapitalo ir balsu.

Pagrindine banko veiklos kryptis - kreditavimas. Pagrindinis demesys yra skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo aptarnavimui. Viso kreditu portfelio struktura taip pat atspindi Šiauliu banko sieki skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo pletra šalyje. Beveik 85% kreditu, suteiktu privacioms imonems per 2001 ir 2002 metus, buvo nedidesni negu 300 tukst. Lt, o šiu


36

kreditu vidutinis dydis atitinkamai – 80 tukst. ir 82 tukst. litu. Iš visu per 2004 metus privacioms imonems suteiktu kreditu 83% buvo ne didesni nei 300 tukst. Lt, o šiu kreditu vidutinis dydis - 84 tukst. Lt. Smulkioms ir vidutinems imonems praejusiais metais bankas suteike per 600 kreditu.

Jau 10 metu bankas kredituoja smulkuji ir vidutini versla pagal Europos Sajungos PHARE programa, penktus metus - bendradarbiaudamas su Europos rekonstrukcijos ir pletros banku. Smulkiajam ir vidutiniam verslui tenka 76 proc. viso kreditu portfelio. Bankas teikia trumpalaikes paskolas, kreditines linijas, overdraftus, ilgalaikes paskolas iš savu bei Europos rekonstrukcijos ir pletros banko, Pasaulio Banko, Europos Tarybos vystymo banko lešu, iš Europos Sajungos lešu pagal PHARE programa. Šiauliu bankas bendradarbiauja su Centrine projektu valdymo agentura, Lietuvos aplinkos apsaugos investiciju fondu ir kredituoja pastatu ir urbanizuotu teritoriju inžinerines infrastruk turos atnaujinimo ar gerinancius aplinkos apsauga projektus.

5.2. Investicijos

Kiekvienais metais bankas nuosekliai investuoja i verslo pletra, i naujus bankinius

produktus, i veiklos geografija: 2002-aisiais metais atidaryta 10 nauju klientu aptarnavimo skyriu Alytuje, Kaune,

Taurageje, Vilniuje (2), Baisogaloje, Panevežyje, Radviliškyje, Šiauliuose ir Birštone. 2002 metais isigyta nekilnojamojo turto už 5.061 tukst.Lt, transporto priemoniu- už 527 tukst. Lt, kontoros irangos – už 3.310 tukst.Lt, nebaigtu statybu - už 9 tukst.Lt. 002 aisiais metais isteigtos 2 dukterines imones: UAB „Šiauliu banko faktoringas“ ir UAB „Šiauliu banko turto fondas“. Per 2002 metus investicijoms i dukterines imone bankas skyre 463 tukst.Lt. Tais paciais metais banke buvo diegiamos naujos informacines sistemos FORPOST IV posistemes, investuota lešu sistemos saugumui didinti. Investicijos i LR Vyriausybes skolos VP per 2002 metus išaugo nuo 39,3 mln.Lt iki 70,2 mlt.Lt. Nuosavybes VP portfelio verte 2002 metu pabaigoje buvo 8,6 mln.Lt

2003-aisiais metais atidaryti 5 nauji klientu aptarnavimo skyriai. 2003 metais isigyta nekilnojamojo turto už 1.607 tukst.Lt, transporto priemoniu- už 513 tukst. Lt, kontoros irangos – už 1.923 tukst.Lt. Toliau buvo pletojami banko informacines sistemos pajegumai, didinamas jos saugumas. I Vyriausybes skolos vertybinius popierius investuota 18 mln.Lt, nuosavybes VP portfelis nuo 8,6 mln.Lt padidejo iki 12,6 mln.Lt.

2004-aisiais metais bankas atidare 6 naujus klientu aptarnavimo skyrius. 2004 metais isigyta nekilnojamojo turto už 3.501 tukst.Lt, transporto priemoniu- už 368 tukst. Lt, kontoros irangos – už 1.473 tukst.Lt, nebaigtu statybu - už 884 tukst.Lt. 2004 metais bankas istojo i Visa International organizacija, buvo pradeti Visa lustiniu korteliu idiegimo darbai. Kartu su UAB „Šiauliu banko lizingas“ išleista nauja pirkimo išsimoketinai kortele „BIS“, suteikianti galimybe pasinaudoti lankstesne kreditavimo sistema. I Vyriausybes skolos vertybinius popierius investuota 23,2 mln.Lt, nuosavybes VP portfelis per 2004 metus padidejo 1,8 mln.Lt.

Užsienyje Bankas neturi savo padaliniu, nevykdo jokios veiklos, todel visos minetos investicijos padarytos Lietuvoje.

6. VERSLO APŽVALGA

6.1. Pagrindine veikla Savo klientams Šiauliu bankas siulo šiuos bankinius produktus ir paslaugas: banko saskaitas

litais ir užsienio valiuta, ivairiu rušiu indelius litais ir valiuta, ivairios paskirties paskolas, vietinius ir tarptautinius atsiskaitymus, Maestro ir EuroCard/MasterCard mokejimo korteles, cekiu supirkima, inkasavima ir gražinima, valiutos keitimo paslaugas, mokesciu (už komunalines, ryšio paslaugas ir kt.) priemima, vertybiniu popieriu apskaita, finansu maklerio paslaugas, lizingo produktus, turto vertinimo paslaugas ir kt.


37

Svarbiausia banko veiklos kryptis - kreditavimas. Smulkaus ir vidutinio verslo aptarnavimas yra prioritetine Šiauliu banko veiklos kryptis labiausiai išskirianti Banka iš kitu Lietuvoje veikianciu komerciniu banku. Jau 10 metu bankas kredituoja smulkuji ir vidutini versla pagal Europos Sajungos PHARE programa, penktus metus - bendradarbiaudamas su Europos rekonstrukcijos ir pletros banku. Smulkiajam ir vidutiniam verslui tenka 76 proc. viso kreditu portfelio. Iš visu per 2004 metus privacioms imonems suteiktu kreditu 83% buvo ne didesni nei 300 tukst.Lt, o šiu kreditu vidutinis dydis-84 tukst.Lt. Smulkioms ir vidutinems imonems 2004 m. bankas suteike per 600 kreditu, ir daugiau kaip trecdaliu padidino joms suteiktu kreditu portfeli.

Bankas teikia trumpalaikes paskolas, kreditines linijas, overdraftus, ilgalaikes paskolas iš savu bei Europos rekonstrukcijos ir pletros banko, Pasaulio Banko, Europos Tarybos vystymo banko lešu, iš Europos Sajungos lešu pagal PHARE programa. Šiauliu bankas bendradarbiauja su Centrine projektu valdymo agentura, Lietuvos aplinkos apsaugos investiciju fondu ir kredituoja pastatu ir urbanizuotu teritoriju inžinerines infrastrukturos atnaujinimo ar gerinancius aplinkos apsauga projektus. Banko pajamos pagal pagrindines veiklos rušis pateiktos lenteleje (tukst. Lt): Veiklos rušis 2004 m. 2003 m. 2002 m. Grynosios palukanu pajamos 17.903 15.347 13.744 Paslaugu ir komisiniu pajamos 7.668 6.878 5.478 Realizuotas pelnas iš operaciju užsienio valiuta 2.002 2.130 2.364

Banko veiklos apimtis geriausiai apibudina banko aktyvu dydis. Per 2004 m. Šiauliu banko

aktyvai išaugo nuo 572,3 mln.Lt iki 704,4 mln.Lt, t.y. 23,07 proc. 2005-06-30 d. banko aktyvai sieke 840,67 mln.Lt.

Pagal regionus Šiauliu banko aktyvai pasiskirste taip: Regionas 2003 metai (proc.) 2004 metai (proc.) Šiauliai 35 33 Vilnius 21 21 Klaipeda 18 18 Kaunas 7 7 Alytus 8 6 Utena 2 5 Kiti 9 10

Iš viso: 100 100 FITCH agenturos Emitentui suteikti reitingai Ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas B+ Trumpalaikio skolinimosi reitingas B Individualus reitingas D Paramos reitingas 5 Ilgalaikio reitingo perspektyva stabili

Ilgalaikio skolinimosi reitingas – svarbiausias vertinant finansu istaiga, rodo investavimo saugumo lygi. Bankui suteiktas reitingas rodo spekuliacinio lygio reitinga. Finansiniai isipareigojimai pilnai igyvendinami taciau tolimesni mokejimai priklauso nuo palankiu verslo ir ekonominiu salygu. Trumpalaikio skolinimosi reitingas – rodo banko likvidumo lygi. Suteiktas reitingas pažymi, kad yra galimybe atsirasti sunkumams vykdant savo trumpalaikius isipareigojimus.


38

Individualus reitingas - reitingas skirtas ivertinti požiuri i banka, jei jis butu visiškai nepriklausomas ir negaletu remtis jokia išorine parama. Suteiktas reitingas pažymi, kad yra tam tikru vidinio bei išorinio pobudžio trukumu. Paramos reitingas – rodo išorines paramos bankui iš banko savininku galimybe. Šis ivertinimas rodo, kad išorine parama yra galima taciau nera labai patikima del savininku galimo finansiniu galimybiu nepakankamo ar ju nenoro. Ilgalaikio reitingo perspektyva - rodo ar reitingas gali kisti per vienerius ar dvejus ateinancius metus. „Stabilus“ reitingas parodo reitingo galimybe kilti arba kristi periodu, kurio metu gali kisti pati perspektyva. Daugiau apie reitingus ir ju reikšmes galima rasti www.fitchratings.com

Pagrindiniai AB Šiauliu banko veikla apibudinantys finansiniai rodikliai per pastaruosius 3

metus pateikiami lenteleje. 2004 m. 2003 m. 2002 m. Grynasis pelningumas (%) 14,99 14,42 13,13 Kapitalo pakankamumas (%) 13,09 12,89 11,98 Skolos koeficientas 0,90 0,90 0,89 Skolos-nuosavybes koeficientas 9,44 9,24 8,65 Likvidumo rodiklis (%) 43,53 51,13 44,61 Turto apyvartumas 0,050 0, 050 0,058 Akcijos buhalterine verte, Lt 1,20 1,15 61,90 Grynasis pelnas akcijai, Lt* 0,12 0,09 5,15 *2003 m. keitesi akcijos nominalas iš 50 Lt i 1 Lt. Perskaiciavus po nominalo pasikeitimo, rodiklis -0,09.

2005 metais Banko internetines bankininkystes sistemoje „SB linija“ pradetos naudoti papildomos saugumo priemones – slaptažodžiu korteles prisijungimui ir operacijos patvirtinimas mobiliuoju telefonu. Bankas idiege programines ir technines priemones, atliko reikalingus testavimus ir pradejo platinti VISA korteles. Banke toliau tobulinamos informacijos apsaugos ir ekstremaliu situaciju valdymo sistemos. Tai didina internetines bankininkystes paslaugu patikimuma bei sumažina rizika, jei pasinaudojant informacinemis technologijomis butu sutrikdyta banko veikla.

6.2. Pagrindines rinkos

Šiauliu bankas realizuoja savo bankinius produktus ir teikia paslaugas Lietuvoje. Banko siulomu bankiniu produktu ir paslaugu pagrindiniai pirkejai yra Lietuvos fiziniai ir

juridiniai asmenys. Teikiamu paslaugu realizacijos apimtis Bankas didina plesdamas klientu aptarnavimo tinkla

ir diegdamas pažangias elektronines bankininkystes technologijas. 2003 metu pabaigoje bankas turejo 37 padalinius Lietuvo je, 2004 metu pabaigoje – 43, šiuo metu - 44 teritorinius padalinius 26 Lietuvos miestuose.

Visi banko padaliniai dirba realaus laiko (“on-line”) režimu.


39

Tarptautiniu atsiskaitymu vykdymui Bankas yra atsidares savo korespondentines saskaitas

užsienio šaliu bankuose:

Banko pavadinimas Miestas Banko pavadinimas Miestas BELPROMSTROIBANK Minskas KAZKOMERTSBANK AlmaAta COMMERZBANK Praha UNIBANK OF LATVIA Ryga BANK OF MONTREAL Monrealis BANK ROZWOJU EXPORTU S.A. Varšuva DANSKE BANK Kopenhaga INTERNATIONAL MOSCOW

BANK Maskva

HANSABANK Talinas ALFA BANK Maskva DEUTSCHE BANK Frankfurtas SVENSKA HANDELSBANKEN Stokholmas DRESDNER BANK Frankfurtas PRIVAT BANK Dnepropetrovskas COMMERZBANK Frankfurtas DEUTCHE BANK TRUST

COMPANY AMERICAS Niujorkas

BANCA NAZIONALE DEL LAVORO

Roma WACHOVIA BANK, NA Niujorkas

CREDIT SUISSE FIRST BOSTON

Ciurichas NATIONAL WESTMINSTER BANK PLC

Londonas

Šiauliu bankas, vykdydamas komercines bankininkystes veikla Lietuvoje, konkuruoja su

kitais Lietuvoje veikianciais komerciniais bankais. Bankas užima stiprias pozicijas smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo srityje. Šioje

srityje Bankas sekmingai veikia bei plecia savo veikla bendradarbiaudamas su savo partneriais. Su Europos rekonstrukcijos ir pletros banku (ERPB) Šiauliu bankas sekmingai bendradarbiauja penkerius metus. Šiauliu bankui suteikta specialioji ERPB kredito linija smulkiajam ir vidutiniam verslui vystyti leido gilinti ir tobulinti kompleksiška smulkaus bei vidutinio bei privaciu klientu aptarnavima Lietuvoje ir skatino spartu Banko augima. Šiauliu bankas iš regioninio tapo visos šalies Banku, bei itvirtino smulkiojo ir vidutinio verslo partnerio varda.

ERPB isigijus Banko akciju už 20,4 milijonu litu (tai sudaro 16,06% banko registruoto kapitalo), Šiauliu bankui susidare salygos ir toliau sekmingai augti, plesti teikiamu paslaugu apimti bei gerinti ju kokybe bei skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tolimesni vystimasi Lietuvoje. Banku sektoriaus veiklos apžvalga Šioje dalyje pateikiami duomenys iš Lietuvos banko parengtu dokumentu: 1) 2004 metu metines ataskaitos - http://www.lb.lt/lt/leidiniai/ataskaitos/ataskaita2004.pdf 2) 2005 metu II ketvircio kredito istaigu veiklos apžvalgos - http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla2005_2.htm

2004 m. pabaigoje Lietuvoje veike 10 banku, kurie turejo 118 filialu (skyriu), 2 užsienio banku skyriai ir 3 užsienio banku atstovybes. Be to, Lietuvos bankas gavo 48 pranešimus iš ivairiu ES valstybiu finansiniu paslaugu priežiuros tarnybu, informuojanciu apie ju prižiurimu kredito istaigu ketinimus pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir pradeti veikla Lietuvoje neisteigus savo padaliniu (skyriu). Daugiausia buvo Didžiosios Britanijos (18 banku), Austrijos (9 bankai) ir Vokietijos (8 bankai) banku.

2004 m. 4 iš 10 Lietuvos banko licencija turinciu banku (AB bankas „NORD/LB Lietuva“,

AB bankas „Hansabankas“, AB Sampo bankas ir AB Šiauliu bankas), siekdami sudaryti prielaidas tolesnei veiklos pletrai, didino akcini kapitala. Visu banku akcinis kapitalas 2004 m.


40

pabaigoje sudare 1,3 mlrd. litu ir per metus padidejo 8,6 procento. Užsienio investuotoju valdoma Lietuvos banku kapitalo dalis 2004 m. šiek tiek sumažejo, taciau šie investuotojai ir toliau valde 87,3 procento banku akcinio kapitalo. 2004 m. 3 bankai kapitalo baze sustiprino ir subordinuotomis paskolomis, kurias bankams buvo leista iskaityti i antrojo lygio kapitala.

Banku pateiktu 2005 m. liepos 1 d. finansiniu ataskaitu duomenimis, pirmaji šiu metu

pusmeti visi šalies bankai ir užsienio banku skyriai dirbo pelningai. Bendras šalies banku pelnas buvo 175,9 mln. Lt, arba 31 proc. didesnis nei 2004 m. pirmaji pusmeti, kuomet Lietuvos banku sistema gavo 134,2 mln. Lt pelno.

Šalies bankai 2004 m. pradejo igyvendinti pletros kaimyniniu NVS valstybiu rinkose

planus. Lietuvos banko valdyba leido AB Ukio bankui steigti atstovybe Ukrainoje (Kijeve), o veliau ir atstovybe Maskvoje. Metu pabaigoje buvo nuspresta leisti AB Vilniaus bankui isigyti Ukrainos akcinio banko „AGIO“ kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali taip, kad bankas „AGIO“ taptu jo kontroliuojamas, t. y. jo dukteriniu (antriniu) banku. Be to, Lietuvos banko valdyba suteike leidima Baltarusijos atvirajai akcinei bendrovei „Džem-Bank“ steigti atstovybe Lietuvoje.

2004 m. pabaigoje šalies banku turtas sudare 29,2 mlrd. litu ir per metus padidejo 32,3 procento. Klientams paskolu suteikta 16,9 mlrd. litu, arba 39,7 procento daugiau, palyginti su 2003 m. pabaiga. Kaip jau mineta, 2004 m. pabaigoje šalies bankuose buvo 17,9 mlrd. litu indeliu, iš ju fiziniu asmenu indeliu – 9,8 mlrd. litu. Per metus visu indeliu suma padidejo 31,6 procento, fiziniu asmenu – 24,4 procento. Konkurencine aplinka ir nevienoda banku pletra turi itakos ju valdomo turto daliai. Palyginti su 2003 m., 3 didžiausiu banku (AB Vilniaus bankas, AB bankas „Hansabankas“, AB bankas „NORD/LB Lietuva“) valdoma turto dalis sumažejo nuo 71,1 iki 67,6 procento. Aktyviau pletodami savo veikla, užsienio banku skyriai 2004 m. pabaigoje valde 9,8 procento turto, padidejo iki 22,6 procento vidutiniu ir mažesniu banku valdomo turto dalis. Viena iš labiausiai koncentruotu rinku ir toliau yra gyventoju indeliu rinka: indeliai 3 didžiausiuose bankuose sudare 74,9 procento, taciau tai 3,4 punkto mažiau negu 2003 m. pabaigoje. Kartu pažymetina, kad koncentracija daugelyje banku rinkos daliu mažejo ketverius metus iš eiles.

Del toliau besipletojancio ukio, palankiu ekonominiu lukesciu ir mažu palukanu normu

paskolu poreikis vis dar yra didelis. Suteiktu paskolu portfelis dabar auga sparciau negu visas banku turtas, todel neišvengiamai kinta ir banku valdomo turto struktura. Suteiktu paskolu dalis padidejo ik i santykinai aukšto lygio: 2004 m. pabaigoje jos sudare 58,0 procento banku turto (2003 m. pabaigoje – 54,9%). Tokie banku turto strukturiniai pokyciai rodo, kad aktualiausia bankams yra kredito rizika.

2004 m. pabaigoje Lietuvos banku paskolu portfelis (iskaitant paskolas finansu

institucijoms) sudare tik 30 procentu Lietuvos BVP, o analogiški rodikliai Latvijoje ir Estijoje buvo bent 2 kartus didesni, kitose ES valstybese – dar daugiau. Nors tai ir rodo, kad dar yra pakankamai didele erdve banku paskolu rinkos pletrai, atkreiptinas demesys, jog nuo 2004 m. antrojo pusmecio metinis bendro banku paskolu portfelio ir daugelio atskiru daliu augimo tempas letejo. Kaip jau mineta, 2004 m., kaip ir 2003 m., labiausiai padidejo privacioms imonems (2,4 mlrd. Lt) ir fiziniams asmenims (2 mlrd. Lt) suteiktu paskolu suma.

Suteiktos fiziniams asmenims gyvenamajam bustui isigyti paskolos, kurios sudaro daugiau

kaip tris ketvirtadalius visu fiziniams asmenims suteiktu paskolu, ir toliau yra vienas iš dinamiškiausiai didejanciu banku turto straipsniu. 2004 m. minetu paskolu apimtis padidejo 1,5 mlrd. litu, arba 80,1 procento, nors, palyginti su Latvija ir Estija, šiu paskolu ir BVP santykis yra


41

gana mažas, todel dar yra didejimo galimybiu. Lietuvos banku suteiktos fiziniams asmenims gyvenamajam bustui isigyti paskolos sudare 5,6 procento BVP.

Nuo 2004 m. antrojo pusmecio pradejus taikyti nauja abejotinu aktyvu grupavimo tvarka,

buvo atsisakyta griežtai fiksuotu specialiuju atidejiniu normu kiekvienai paskolu kokybes grupei, suteikiant teise patiems bankams nusistatyti specialiuju atidejiniu dydžius savo patvirtintose abejotinu aktyvu vertinimo ir grupavimo taisyklese, parengtose pagal minimalius Lietuvos banko reikalavimus. Bendra banku sudarytu specialiuju atidejiniu balansiniams aktyvams suma 2004 m. padidejo 35,7 procento, del to specialiuju atidejiniu paskoloms ir paskolu portfelio santykis per metus padidejo nuo 0,6 iki 0,7 procento. Mineta specialiuju atidejiniu augima bankuose labiausiai leme pradeti sudaryti specialieji atidejiniai 2 grupes (galimos rizikos) abejotiniems aktyvams, kuriems anksciau jie nebuvo sudaromi.

2004 m. buvo ir daugiau ženklesniu banku turto strukturos pasikeitimu del to, kad 3,4

punkto sumažejo vertybiniu popieriu portfelio dalis ir 4,9 punkto padidejo lešu kredito istaigose dalis. Tokie banku turto strukturos pasikeitimai daugiausia ivyko del palukanu normu istoriškai žemo lygio, t. y. bankai apribojo investicijas i skolos vertybinius popierius, nes galimas palukanu normu padidejimas neigiamai paveiktu skolos vertybiniu popieriu rinka. Banku investicijos i Lietuvos VVP per metus sumažejo apie 10 procentu, o investiciju i VVP (iskaitant užsienio šaliu VVP) dalis sumažejo iki 12,4 procento banku turto, t. y. žemiausio lygio per pastaruosius ketverius metus. O vis didesne banku likvidžiu atsargu dalis buvo skiriama trumpalaikiams indeliams kitose kredito istaigose. 2004 m. vien lešos patronuojanciuose bankuose padidejo daugiau kaip trigubai ir sudare beveik 4 procentus banku turto.

Per metus taip pat ivyko tam tikru banku isipareigojimu strukturos pasikeitimu. Ir toliau

vienas iš svarbiu finansavimo šaltiniu yra skolinimasis iš banku ir kitu kredito bei finansu instituciju (daugiausia užsienio). 2004 m., kaip ir 2003 m., tokios paskolos sudare ketvirtadali visu isipareigojimu. Per metus 3 punktais sumažejo fiziniu asmenu indeliu dalis ir metu pabaigoje sudare 37 procentus visu isipareigojimu. Be to, vis svarbesnis tampa iki šiol mažai panaudotas lešu pritraukimo budas išleidžiant banko skolos vertybinius popierius. Tokius pokycius leme nemažejantis banku klientu kreditavimo poreikis, kuriam finansuoti neužteko indelininku lešu prieaugio, todel šalies bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio banku skyriai trukstamus kreditinius išteklius pritrauke iš užsienio banku (daugiausia iš savo patronuojanciu instituciju) ir eme naudoti alternatyvius skolinimosi budus, tokius kaip minetas skolos vertybiniu popieriu išleidimas.

Audituotais duomenimis, 2004 m. visi šalies bankai ir užsienio banku skyriai dirbo

pelningai, bendras šalies banku pelnas buvo 299,3 mln. litu, iš ju 293,2 mln. litu pelno gavo komerciniai bankai, 6,1 mln. litu – 2 užsienio banku skyriai. 2003 m. Lietuvos bankai gavo 233,7 mln. litu pelno. Banku pelnas didejo jau trecius metus iš eiles, o 2004 m. jis buvo didžiausias nuo nepriklausomybes atkurimo.

Analizuojant 2004 m. banku veiklos rezultatus, galima išskirti keleta pagrindiniu veiklos

sriciu, kurios, palyginti su 2003 m., turejo teigiama poveiki banku pelningumui. Pirmiausia banku rezultatams turejo itakos pajamos, gautos del padidejusio paskolu portfelio. Jos labiausiai leme grynuju palukanu pajamu padidejima 21,7 procento. Be to, bankai gavo 14,6 procento daugiau grynuju paslaugu ir komisiniu pajamu del padidejusios paslaugu apimties ir kai kuriuose bankuose padidejusiu mokesciu už teikiamas paslaugas. Sparti šalies ekonomikos pletra, taip pat didejantis išperkamosios nuomos, draudimo paslaugu populiarumas dare teigiama itaka šalies banku dukteriniu (antriniu) bendroviu veiklos rezultatams. 2004 m. bankai gavo 2,8 karto daugiau pelno iš investiciju i šiu bendroviu nuosavybes vertybinius popierius. Banku grynojo pelno augima šiek tiek pristabde padidejusios specialiuju atidejiniu išlaidos, sietinos su sparciai


42

auganciu banku sistemos paskolu portfeliu, be to, del padidejusios indeliu bankuose apimties išaugo indeliu draudimo imoku sumos.

Bankai toliau atsisake tam tikros veiklos ir pirko banko veikla papildancias paslaugas iš treciuju šaliu ir tuo atitinkamai mažino darbuotoju skaiciu. 2004 m. darbuotoju skaicius bankuose sumažejo 5,7 procento, taciau šio proceso poveikis bendroms veiklos užtikrinimo išlaidoms buvo mažesnis – banku operacines išlaidos iš viso sumažejo tik 1,1 procento. Tai susije su tolesne banku tinklo pletra.

Apskritai bankams 2004 m. pavyko pagerinti veiklos efektyvumo rodikli, rodanti, kokia uždirbamo pagrindines veiklos pelno dalis sunaudojama fiksuotoms išlaidoms banko veiklai užtikrinti. Šis rodiklis 2004 m. pagerejo daugiau kaip 12 punktu ir metu pabaigoje sudare 59,9 procento, t. y. tokia banku iš pagrindines veiklos uždirbto pelno dalis buvo sunaudota banku operacinems ir amortizacijos išlaidoms. Kai kuriuose bankuose sumažejus darbuotoju skaiciui ir pakilus darbo našumui, kai buvo pritaikytos pažangesnes informacines technologijos, vidutine vienam darbuotojui tenkanti banko turto dalis 2004 m. padidejo 38,6 procento, o vidutines vieno darbuotojo uždirbamos pajamos – 26 procentais.

Banku santykiniu pelningumo rodikliu (turto ir nuosavybes gražos) kaita 2004 m. leme keletas veiksniu. Per metus gerokai išaugo banku pajamu baze, aktyvu, už kuriuos mokamos palukanos, dalis padidejo nuo 83,9 iki 88,5 procento banku turto. Taciau bankai veike padidejusios konkurencijos ir sumažejusiu palukanu maržu salygomis (realioji palukanu marža per metus sumažejo nuo 3,41% iki 2,83%), todel banku turto ir nuosavybes gražos rodikliai beveik nepakito (turto graža buvo 1,2%, nuosavybes graža – 13,5%).

2005 m. antraji ketvirti visi šalies bankai ir užsienio banku skyriai, veikiantys Lietuvoje, vykde Lietuvos banko nustatytus rizika ribojancius normatyvus.

Banku sistemos likvidumo rodikliai jau gana ilga laika svyruoja santykinai siaurame intervale, o tai rodo gana stabilia likvidumo situacija. Per 2005 m. antraji ketvirti banku sistemos likvidumo rodikliai kito nežymiai ir, 2005 m. liepos 1 d. duomenimis, normatyvinis banku sistemos likvidumo rodiklis sudare 39,89 proc. – tai beveik 10 procentiniu punktu viršijo Lietuvos banko nustatyta minimuma (30 proc.).

2005 metu pirmojo pusmecio banku pelno išaugimui, palyginti su praejusiu metu atitinkamu laikotarpiu, lemiamos itakos turejo išaugusios banku veiklos apimtys bei atitinkamai padidejusi pajamu baze iš pagrindiniu bankines veiklos segmentu. Visu pirma bankuose gerokai išaugo paskolu portfelio duodamos pajamos, kurios didžia dalimi nuleme 73,2 mln. Lt, arba 25,5 proc., padidejusias grynasias palukanu pajamas.

Taip pat galima išskirti ir keleta veiksniu, kurie turejo neigiamos itakos banku veiklos rezultatams. Visu pirma šiais metais (o ypac antraji ketvirti) gerokai išaugo išlaidos specialiesiems atidejiniams. Be to, augant banku veiklos apimtims, bankai pirmaji šiu metu pusmeti patyre 26,1 mln. Lt, arba 9,7 proc., daugiau operaciniu išlaidu. Iš ju 12,3 mln. Lt, arba 7,8 proc., didesnes buvo darbo užmokescio išlaidos, 4,5 mln. Lt, arba 41,8 proc., didesnes reklamos ir rinkodaros išlaidos.

Banku sistemos realioji palukanu marža, gana sparciais tempais mažejusi keleta metu iš eiles, per ataskaitini ketvirti nepasikeite ir išliko mažiausia per keleta pastaruju metu (2,62 proc.).


43

7. ORGANIZACINE STRUKTURA Bankas kartu su savo dukterinemis imonemis priklauso Grupei. Banko dalis Grupes

imonese 2005-09-30 d. pateikiama lenteleje: Dukterine imone

Veiklos sritis; istatinis kapitalas

Bankui priklausanti

istatinio kapitalo dalis,

proc. UAB „Šiauliu banko lizingas“, isteigta 1999 metais Šiauliuose, turinti savo atstovybes Vilniuje, Kaune, Klaipedoje ir Alytuje.

Veiklos pobudis – finansine išperkamoji nuoma; istatinis kapitalas – 1 ml.Lt.

100,0

UAB „Šiauliu banko faktoringas“, isteigta 2002 metais Šiauliuose, 2003 m. liepos men. nuspresta imone likviduoti

Veiklos pobudis – imoniu finansavimo forma, suteikianti galimybe iš karto atsiskaityti su pardaveju už suteiktas paslaugas ar prekes; istatinis kapitalas – 10.000 Lt.

100,0

UAB „Šiauliu banko investiciju valdymas“, isteigta 2000 metais Šiauliuose, turinti savo padalini Vilniuje

Veiklos pobudis – investicijos i skolos ir nuosavybes vertybinius popierius, i smulkias ir vidutines privacias imones, finansavimas bei finansinio valdymo patirties perteikimas; istatinis kapitalas – 1 ml.Lt.

60,4

UAB „Šiauliu banko turto fondas“, isteigta 2002 metais Šiauliuose

Veiklos pobudis – ilgalaikes investicijos i žeme ir nekilnojamaji turta; istatinis kapitalas – 1 ml.Lt.

53,1

UAB „Pajurio alka“, isigyta 2003 metais, veikianti Palangoje

Veiklos pobudis- viešbuciu paslaugos; istatinis kapitalas – 3.149.280 Lt.

99,9

8. TURTAS, IRENGINIAI IR IRANGA Banko ir Grupes ilgalaikio materialiojo turto verte (atemus nusidevejima) pateikta lenteleje:

Straipsnio pavadinimas 2003-12-31 Bankas

2003-12-31 Grupe**

2004-12-31 Bankas

2004-12-31 Grupe*

2005-06-30 Bankas

2005-06-30 Finansine

grupe** Materialusis ilgalaikis turtas (atemus nusidevejima)

23.214 44.843 26.138 41.041 28.074 31.148

pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas

17.050 37.036 20.242 31.434 22.259 22.259

transporto priemones 1.210 2.012 1.209 4.077 1.384 3.746

istaigos iranga ir kt. 4.954 5.795 4.687 5.530 4.431 5.143 * - Grupe reiškia AB Šiauliu banko ir visu jo dukteriniu imoniu konsoliduotus duomenis. ** - Finansine grupe reiškia AB Šiauliu banko ir UAB „Šiauliu banko lizingas“ konsoliduotus duomenis;


44

9. VEIKLOS IR FINANSINE APŽVALGA

9.1. Finansine padetis

Banko 2002, 2003 ir 2004 m. finansines ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius apskaitos standartus. Visos metines ataskaitos yra audituotos. Auditas nebuvo atliekamas pateikiamu tarpines (2005-06-30) veiklos rezultatu (Prospekto II dalies 20.6 punktas).

Toliau pateikiami Banko pagrindiniai pajamu, išlaidu ir pelningumo rodikliai: (tukst.Lt)

2005-09-30 2005-06-30 2004-12-31 2003-12-31 Grynosios palukanu pajamos 16.139 10.239 17.903 15.347 Grynosios paslaugu ir komisiniu pajamos 4.902 3.236 5.600 5.457 Operacines išlaidos 13.600 8.944 17.298 15.549 Grynasis pelnas 7.051 3.330 6.513 4.154 ROAA, % 0,86 0,86 1,02 0,82 ROAE, % 12,83 9,76 11,05 8,31 Pelnas, tenkantis 1 akcijai 0,09 0,06 0,12 0,09

9.2. Veiklos rezultatai


Veiklos rušis 2005-09-30 2005-06-30 2004-12-31 2003-12-31 2002-12-31

Grynosios palukanu pajamos 16.139 10.239 17.903 15.347 13.744 Paslaugu ir komisiniu pajamos 6.922 4.378 7.668 6.878 5.478

Realizuotas pelnas iš operaciju užsienio valiuta 1.537 887 2.002 2.130 2.364

10. KAPITALO IŠTEKLIAI

Banko akcininku nuosavybes ir isipareigojimu strukturoje kapitalas sudaro tik apie 9 proc. Kita dalis (91 proc.) yra pritrauktos (skolintos) lešos.

2005-09-30 buviui banko 89.181 tukst. Lt kapitalo sudedamosios dalys buvo tokio lyginamojo svorio:

istatinis kapitalas – 83,78 proc., atsargos kapitalas – 2,93 proc., kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) – 9,42 proc.; praejusiu metu nepaskirstytas pelnas (nuostolis) - -4,41 proc., privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas – 0,37 proc., einamuju metu nepaskirstytas pelnas – 7,91 proc.

Informacija apie pagrindinius banko rodiklius:

2005-09-30 2005-06-30 2004-12-31 2003-12-31 Išlaidu - pajamu santykis, % 67,79 73,89 76,03 83,04 Palukanu marža, % 2,58 2,60 2,80 3,03 Akcininku nuosavybe 89.181 70.208 67.438 55.883 Pajamas uždirbantis turtas, % 88,35 86,45 85,85 81,53


45

Banko kapitalo ištekliai ir kapitalo pakankamumas banke skaiciuojamas kiekviena ketvirti:

2005-09-30 2005-06-30 2005-03-31 2004-12-31 2004-09-30 Kapitalo baze 86.194 66.623 64.837 63.349 57.043 Turtas ir nebalansiniai straipsniai, ivertinti pagal rizika

718.123

621.339

557.130

483.816

469.571

Bankine knyga 702.185 606.701 544.380 471.991 461.970 Prekybine knyga 15.938 14.638 12.750 11.825 7.601 Kapitalo pakankamumo rodiklis 12,00 10,72 11,64 13,09 12,15

Tam, kad ivertinti rizika netureti pakankamai lešu prisiimtiems isipareigojimams tenkint, banke skaiciuojama likvidumo rizika.

Turto ir isipareigojimu struktura 2005-09-30 pateikiama lenteleje:

Iki pareikalavimo

Iki 1 men.

1-3 men.

3-6 men.

6-12 men.

1-3 metai

3-5 metai 5-10 metu

Daugiau kaip 10 metu

Neapibrežti

terminai

Iš viso

Iš viso turto: 82.134 107.155 73.663 75.656 106.109 243.101 91.304 114.023 24.059 44.855 962.059Iš viso isipareigojimu ir akcininku nuosavybes:

248.911 165.398 146.282 97.308 125.194 40.452 39.035 8.650 630 90.199 962.059

I likvidumo pozicija (166.777) (58.243) (72.619) (21.652) (19.085) 202.649 52.269 105.373 23.429 (45.344) 0

Likvidus turtas 267.972 Einamieji isipareigojimai

663.264

Likvidumo rodiklis procentais

40.40

Bankas veiklai naudoja nuosavas ir skolintas lešas. Lešos indeliu pavidalu gaunamos iš fiziniu, juridiniu asmenu, finansu instituciju ir ivairiu fondu.

Isiskolinimai bankams ir kitoms kredito bei finansu institucijoms:

2003-12-31 2004-12-31 2005-06-30 2005-09-30 Lešos korespondentinese saskaitose 398 241 348 237 Indeliai 39.381 44.759 51.745 58.397 iš ju ikeisti už suteiktas paskolas indeliai 0 0 0 0 Atpirkimo sandoriai 0 0 0 0 Paskolos: 63.081 61.275 59.525 60.755 Iš viso: 102.860 106.275 111.618 119.389

2005-06-30 d. banko turimos paskolos yra gautos:

iš Pasaulio banko - pagalbos imonems ir finansu sektoriaus projektams ir privataus žemes ukio pletros projektams finansuoti (palukanu norma 4,80%),

iš Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko – smulkaus ir vidutinio verslo projektams finansuoti (palukanu norma 4,87%),

iš VI Lietuvos aplinkos apsaugos investiciju fondo – aplinkosaugos projektams finansuoti (palukanu norma 0,14%),


46

iš VI Centrines projektu valdymo agenturos – socialines paskirties pastatu renovacijos bei inžinerines infrastrukturos pletros projektams finansuoti (palukanu norma 4,22%),

iš HSH NORD banko Kopenhagos filialo - verslo projektams finansuoti (palukanu norma 3,03%),

iš Europos Tarybos vystymo banko ir Šiaures investiciju banko -moteru verslui finansuoti (palukanu norma 2,64.81%).

Paminetu paskolu sutarciu salygos (del veiklos rizika ribojanciu normatyvu vykdymo) nebuvo pažeistos ir jokie perspejimai banko adresu šiuo klausimu nera gauti.

Pagrindinius ir didžiausius banko pinigu srautu judejimus sudaro indeliu pritraukimas ir suteiktos paskolos. Bankui nuolat pleciant veikla ir did inant paslaugu apimtis, šie pinigu srautai nuolat dideja.

Straipsnio pavadinimas 2005-06-30 2004-12-31

Suteiktu paskolu (padidejimas) sumažejimas (122.632) (95.066)

Indeliu ir akredityvu padidejimas (sumažejimas) 124.864 123.788

Banko dukterinems imonems netaikomi jokie apribojimai, susije su lešu pervedimu dividendu pavidalu. Dukterinems imonems bankas skolina lešas bendra tvarka, laikydamasis maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvo: finansu institucijoms skolinama iki 75 proc. skaiciuotino kapitalo, kitoms istaigoms – iki 25 proc. skaiciuotino kapitalo.

Iždo politika banke formuojama taip, kad butu planuojamas, prognozuojamas ir valdomas lešu judejimas Banko korespondentinese saskaitose, užtikrinamas savalaikis mokejimu vykdymas ir Lietuvos Banko nustatytu privalomuju atsargu vykdymas. Didelis demesys skiriamas resursu pritraukimui. 2005-09-30 resursu strukturoje 49 proc. sudare lešos, priimtos iš gyventoju, 39 proc. – iš imoniu ir 12 proc. – iš banku ir kitu finansiniu instituciju. Bankas laikosi strategijos, kad pritraukti kuo daugiau lešu iš kredito istaigu ir finansiniu instituciju, atitinkamai mažinant gyventoju indeliu dali resursu portfelyje, kadangi skolinimasis iš gyventoju yra pakankamai brangus (terminuotieji indeliai). Turint banke stipru akcininka (ERPB), atsiranda galimybe pigiau skolintis kitose rinkose.

Bankas turi skolinimosi limitus kituose Lietuvos bankuose. Šie limitai nera išnaudoti ir gali buti naudojami kaip likvidumo padidinimo šaltinis. Dar viena likvidumo padidinimo forma – Rep‘o (atpirkimo) sandoriai, parduodant Vyriausybes skolos vertybinius popierius.

Iždo ir finansavimo kontrole banke vykdo Riziku valdymo komitetas. Yra stebimas ir vertinamas banko likvidumas, analizuojant ivairiu likvidumo rodikliu dinamika. Šiu rodikliu sarašas, ju kitimo rekomenduojamos ribos yra apibrežtos banko valdybos patvirtintose likvidumo rizikos valdymo procedurose. Sprendimus likvidumo valdymo klausimais priima banko valdyba, remdamasi banko Planavimo ir finansiniu riziku departamento pateikta informacija.

Pinigai banke (turtas) yra laikomi tokia valiuta, kokia valiuta yra prisiimti isipareigojimai. Banke nuolat skaiciuojama pagrindiniu valiutu rizika (atviroji pozicija). Pagal Lietuvos Banko reikalavimus, bendra atvira pozicija negali viršyti 25 proc., o kiekvienos atskiros užsienio valiutos – 15 proc. banko kapitalo, apskaiciuoto pagal kapitalo pakankamumo taisykles. Šiauliu bankas nespekuliuoja užsienio valiuta ir laiko pozicija artima nuliui.


47

11. TYRIMAI IR PLETRA, PATENTAI IR LICENCIJOS

1992 m. vasario 4 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 5 Šiauliu bankui buvo išduota licencija Nr.7, kuri bankui suteikia teise teikti Lietuvos Respublikos banku istatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas licencines finansines paslaugas, išskyrus tauriuju metalu prekyba.

Savo veiklai vykdyti bankas yra sudares ivairiu sutarciu ir isigijes kitokiu licenciju:

• Microsoft licencijas operacinems Windows 1995, 1998, 2000, Windows XP versijoms; Microsoft Office; Serveriu NT, Windows 2000 server ir Windows 2003 server licencijas;

• Licencija duomenu bazes valdymo sistemos ORACLE programinei irangai;

• Bankines informacines sitemos FORPOST v.4 naudojimo licencijas;

• Pasirašyta sutartis su VI Teisines informacijos centras del LR norminiu teises aktu duomenu bazes naudojimo;

• Eile licenciju isigyta del mokejimo korteliu aptarnavimo: pagrindine Eurocard licencijos sutartis; Pagrindine Mastercard licencijos sutartis; Pagrindine Cirrus licencijos sutartis; Pagrindine Maestro licencijos sutartis bei pagrindine Eurocheque Pictogram licencijos sutartis.

• Licencija Dokumentu archyvavimo sistemos “Saperion Business Solution” programinei irangai.

• Pašto serverio “Mdaemon” su MicroTrend antivirusine sistema licencija.

• Norton Antivirus programines irangos licenzijos.

12. INFORMACIJA APIE TENDENCIJAS

Banko pajamu ir išlaidu kainos pastaraisiais metais turi tendencija mažeti.

Pagrindines kainos 2005 metais pateikiamos lenteleje : (proc.)

Pajamu / išlaidu pavadinimas 2004-12-31 2005-04-31 2005-08-31 Suteiktos paskolos juridiniams asmenims 5,89 5,67 5,50 Suteiktos paskolos fiziniams asmenims 6,64 6,26 5,86

Skolos vertybiniai popieriai 4,77 4,64 4,58

Juridiniu asmenu terminuotieji indeliai 3,04 2,76 2,69

Fiziniu asmenu terminuotieji indeliai 3,23 3,39 3,32

Lešos korteliu saskaitose 0,41 0,37 0,36

13. PELNO PROGNOZES ARBA PRELIMINARUS PELNAS

Pelno prognoze auditoriu netikrinta, todel nepateikiama.


48

14. ADMINISTRAVIMO, VALDYMO IR PRIEŽIUROS ORGANAI IR VADOVYB E

Banko taryba Tarybos pirmininkas Arvydas Salda:

UAB „SLEZVB“ valdybos pirmininkas; UAB „Klaipedos LEZ valdymo bendrove“ valdybos narys; Šiauliu universiteto tarybos narys; UAB „LEZ vystymo centras“ direktorius AB Šiauliu banko tarybos narys nuo 1991 m. Bendroves ir bendrijos, kuriu administravimo, valdymo ar priežiuros organu nariais ar

partneriais asmuo yra buves bet kuriuo metu per pastaruju penkeriu metu laikotarpi: UAB „LEZ vystymo centras“ generalinis direktorius: 1999 m.02 men. – 2001 m.06 men.; Arvydo Saldos konsultacine firma: 2001 m. 07 men. – 2002 m. 07 men.; UAB „Šiauliu banko turto fondas“ direktorius: 2002 m.08 men. – 2004 m. 03 men. Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu,

likvidavimo administravimu ir (arba) sankcijomis. Jokios reguliavimo institucijos šiam asmeniui nera pateikusios oficialiu viešu kaltinimu ir nepritaike sankciju, teismas nera kada nors uždraudes eiti banko administravimo, valdymo ar priežiuros organu nario pareigas arba eiti vadovaujamas pareigas arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.

Tarybos nariai

Sigitas Baguckas

UAB “Namu statyba” – valdybos pirmininkas, direktorius AB “Šiauliu dujotiekio statyba” – valdybos narys. AB Šiauliu banko tarybos pirmininko pavaduotojas nuo 2000 m., tarybos narys nuo 1991 m. Bendroves ir bendrijos, kuriu administravimo, valdymo ar priežiuros organu nariais ar

partneriais asmuo yra buves bet kuriuo metu per pastaruju penkeriu metu laikotarpi: UAB „Namu statyba“ direktorius nuo 1992 metu. Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu,


Ricardas Valskis

UAB "Šiauliu vandenys" generalinis direktorius AB Šiauliu banko tarybos narys nuo 1996 m. Bendroves ir bendrijos, kuriu administravimo, valdymo ar priežiuros organu nariais ar

partneriais asmuo yra buves bet kuriuo metu per pastaruju penkeriu metu laikotarpi: UAB „Šiauliu vandenys“ generalinis direktorius nuo 1995 metu.


49

Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu, likvidavimo administravimu ir (arba) sankcijomis. Jokios reguliavimo institucijos šiam asmeniui nera pateikusios oficialiu viešu kaltinimu ir nepritaike sankciju, teismas nera kada nors uždraudes eiti banko administravimo, valdymo ar priežiuros organu nario pareigas arba eiti vadovaujamas pareigas arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.

Kastytis-Jonas Vyšniauskas

UAB "Sulinkiai" generalinis direktorius; UAB „Agroferta“ valdybos narys. AB Šiauliu banko tarybos narys nuo 1996 m. Bendroves ir bendrijos, kuriu administravimo, valdymo ar priežiuros organu nariais ar

partneriais asmuo yra buves bet kuriuo metu per pastaruju penkeriu metu laikotarpi: UAB "Sulinkiai" generalinis direktorius nuo 2000-04-01. Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu,


Vigintas Butkus

UAB "Mintaka" direktorius. AB Šiauliu banko tarybos narys nuo 2004 m. Bendroves ir bendrijos, kuriu administravimo, valdymo ar priežiuros organu nariais ar

partneriais asmuo yra buves bet kuriuo metu per pastaruju penkeriu metu laikotarpi: UAB "Mintaka“ direktorius nuo 2000-02-21; UAB prekybos namai „Aiva“ direktorius nuo 2002-05-02. Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu,


Banko valdyba

Algirdas Butkus

AB Šiauliu banko valdybos pirmininkas nuo 1999 metu, administracijos vadovas (Tarybos pirmininkas nuo 1992 iki 1999 metu).

Bendroves ir bendrijos, kuriu administravimo, valdymo ar priežiuros organu nariais ar partneriais asmuo yra buves bet kuriuo metu per pastaruju penkeriu metu laikotarpi:

AB Šiauliu banko valdybos pirmininkas nuo 1999 metu. Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu,

likvidavimo administravimu ir (arba) sankcijomis. Jokios reguliavimo institucijos šiam asmeniui


50

nera pateikusios oficialiu viešu kaltinimu ir nepritaike sankciju, teismas nera kada nors uždraudes eiti banko administravimo, valdymo ar priežiuros organu nario pareigas arba eiti vadovaujamas pareigas arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.

Donatas Savickas

Valdybos narys nuo 1995 metu, administracijos vadovo pavaduotojas, finansu ir kredito tarnybos vadovas.


AB Šiauliu banko valdybos pirmininko pavaduotojas nuo 1995 metu. Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu,


Vita Adomaityte

Valdybos nare nuo 2002 metu, vyriausioji buhaltere, apskaitos ir atskaitomybes tarnybos vadove.


Nuo 1997 m. gruodžio men. - AB Šiauliu banko buhaltere, skyriaus viršininke, vyr. buhalteres pavaduotoja, vyr. buhaltere.

Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu, likvidavimo administravimu ir (arba) sankcijomis. Jokios reguliavimo institucijos šiam asmeniui nera pateikusios oficialiu viešu kaltinimu ir nepritaike sankciju, teismas nera kada nors uždraudes eiti banko administravimo, valdymo ar priežiuros organu nario pareigas arba eiti vadovaujamas pareigas arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.

Jonas Bartkus

Valdybos narys nuo 2005-09-23, administracijos vadovo pavaduotojas, verslo pletros tarnybos vadovas.


AB Šiauliu banko Kompiuterizavimo skyriaus viršininkas nuo 2000 m. 01 men. Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu,


Daiva Kiburiene

Valdybos nare nuo 2005-09-23, administracijos vadovo pavaduotoja, Verslo ir mažmenines


51

bankininkystes tarnybos vadove. Bendroves ir bendrijos, kuriu administravimo, valdymo ar priežiuros organu nariais ar

partneriais asmuo yra buves bet kuriuo metu per pastaruju penkeriu metu laikotarpi: AB Šiauliu valdybos pirmininko pavaduotoja nuo 1998 m. 04 men. Asmuo, ejes pareigas aukšciau išvardintose imonese, nebuvo susijes su šiu imoniu bankrotu,


Neribotos atsakomybes partneriu bankas neturi.

Administravimo, valdymo ir priežiuros organu nariu tarpusavio šeimyniniu ryšiu pobudis.

Banko tarybos nario pareigas einantis Vigintas Butkus yra Valdybos pirmininko Algirdo Butkaus brolis.

14.2. Administravimo, valdymo ir priežiuros organu ir vadovybes interesu konfliktai

Nuosavybes ryšiai su emitentu

Emitento vadovai ir administracija nera tarp stambiuju banko akcininku, valdanciu virš 5 % akciju; (didžiausiu akcininku sarašas pateiktas šios dalies 18 punkte)

Ryšiai su emitento akcininkais

Emitento vadovai ir administracija yra tiesiogiai pavaldus emitento valdybai, kuri yra pavaldi tarybai ir akcininkams, valdantiems emitento valdyba per visuotini akcininku susirinkima.

2005-08-31 d. iregistravus banko istatini kapitala, isigaliojo akcininku sutartis, pagal kuria

akcininkai: Europos rekonstrukcijos ir pletros bankas, UAB prekybos namai „Aiva“, UAB „Mintaka“, AB „Alita“, Algirdas Butkus, Gintaras Kateiva ir Arvydas Salda susijunge i Grupe ir kartu valdo 39,86 proc. banko kapitalo ir balsu.

Administravimo, valdymo, priežiuros organu ir vadovybes interesu konfliktu tarp pareigu

Bankui ir ju privaciu interesu ir (arba) kitu pareigu nera.

Valdymo organu nariu turima kapitalo ir balsu dalis 2005-09-16

Vardas, pavarde Turima kapitalo dalis, % Turima balsu dalis, %

Arvydas Salda 1,61 1,61

Sigitas Baguckas 0,56 0,56

Ricardas Valskis 0,69 0,69

Kastytis Jonas Vyšniauskas 0,92 0,92

Vigintas Butkus - -

Algirdas Butkus 0,22 0,22

Donatas Savickas 0,003 0,003

Vita Adomaityte 0,02 0,02

Jonas Bartkus 0,003 0,003

Daiva Kiburiene <0,001 <0,001


52

Lenteleje nurodyti asmenys neturi interesu konfliktu tarp pareigu bankui ir ju privaciu interesu ir (arba) kitu pareigu.

15. ATLYGINIMAS IR SKATINIMO PRIEMONES

Pateikiami duomenys apie banko ir jo dukteriniu imoniu išmoketas lešas banko tarybos ir

valdybos nariams (tarybos nariams bankas mokejo tantjemas, valdybos nariams – atlyginimus):

Vardas, pavarde 2003 m. 2004 m. 2005 m. I pusm. Arvydas Salda * 178.095 241.867 164.766 Sigitas Baguckas 32.074 33.059 35.893 Ricardas Valskis 17.819 22.039 23.928 Kastytis Jonas Vyšniauskas 21.382 22.039 23.928 Vigintas Butkus** - - 15.952 Algirdas Butkus 245.181 302.708 200.555 Donatas Savickas 75.671 83.054 56.781 Vita Adomaityte 55.485 66.322 46.991

*- A.Salda gavo išmokas ir iš banko dukterines imones UAB „Šiauliu banko turto fondas“. **-Vigintas Butkus 2003 ir 2004 metais nebuvo tarybos nariu ir išmoku negavo.

Bankas ir jo dukterines bendroves nedaro jokiu atidejimu, skirtu pensijos, senatves ar

panašiu išmoku lešoms sukaupti.

16. VALDYBOS PRAKTIKA

Banko taryba buvo išrinkta visuotiniame akcininku susirinkime 2004 m. kovo 29 d. (Tarybos nariu sarašas pateiktas 14 punkte) Tarybos kadencija baigsis 2008 metais.

Valdyba išrinkta 2004 m. kovo 29 d. tarybos posedyje. (valdybos nariu pavardes nurodytos 14 punkte).Valdybos kadencija baigsis 2008 metais. 2005 metais naujai išrinkti nariai pareigas eis iki veikiancios valdybos kadencijos pabaigos (2008 metu).

Banko tarybos nariai nera banko darbuotojai, su jais nesudarytos jokios sutartys del darbo priežiuros organuose.

Banko valdybos pirmininkas yra kartu ir administracijos vadovas. Jo darbo sutartis terminuota ir pasibaigia 2008 metais, pasibaigus valdybos kadencijai. Kiti valdybos nariai yra banko darbuotojai, tarnybu vadovai, su jais sudarytos neterminuotos darbo sutartys. Darbo sutartyse nera nustatytos išmokos darbo sutarciai pasibaigus.

Informacija apie emitento audito komiteta

Banke sudarytas audito komitetas iš 3 banko tarybos nariu: komiteto pirmininkas - Sigitas Baguckas, nariai: Ricardas Valskis, Kastytis Jonas Vyšniauskas.

Pateikiamos banko audito komiteto funkcijos, aprašytos audito komiteto nuostatuose: 1. Vertinti ir periodiškai aptarti banko vidaus kontroles sistemos veiksminguma. 2. Teikti banko tarybai pasiulymus del nepriklausomu išores auditoriu pasirinkimo bei

nustatyti audito ikainius, remiantis banko valdybos pasiulymu, iskaitant atlyginimo suma, kuri


53

tures buti sumoketa konsultuojancioms šalims ir šalims, kurios ivertins išores auditoriu savarankiškuma paskiriant juos banko auditoriais.

3. Peržiureti banko pirkimu politika ir išlaidas. 4. Ivertinti rizikos valdymo komiteto ir vidaus audito darbo planus. 5. Ivertinti išores auditoriu atlikto darbo rezultatus ir bendradarbiavima su banko

nepriklausomais išores auditoriais. 6. Išanalizuoti metines ir tarpines finansines ataskaitos parengimo procesa (bent karta i

metus). 7. Ivertinti išvadas, kurias pateikia banko vidaus auditas arba kitos trecios šalys, ypac

Lietuvos Banko išvadas. 8. Ivertinti banko proceduru ir sistemu adekvatuma ir veiksminguma bei užtikrinti, kad jos

atitiktu banko teisinius ir kontroles reikalavimus bei vidaus politika, iskaitant kapitalo pakankamuma, rizikos valdyma, rizikos apribojimus, pinigu plovimo prevencija ir kova su terorizmo finansavimu.

9. Kontroliuoti, ar proceduros ir vidaus kontrole atitinka banko bendro valdymo struktura bei ivertinti banko pinigu plovimo prevencijos komiteto darbo planus.

10. Koordinuoti ir periodiškai vertinti vidaus audito darba, aptarti vidaus ir išores audito patikrinimu rezultatus.

11. Aptarti vidaus audito tarnybos pateikta informacija apie atliktus patikrinimus, nustatytu trukumu šalinima, vidaus audito darbo planu igyvendinima ir pan., o jei reikia, imtis atitinkamu veiksmu.

12. Tvirtinti vidaus audito tarnybos darbo plana, nuostatus, asmenu, kuriems pateikiama audito ataskaita arba jos santrauka, saraša ir ataskaitos pateikimo tvarka.

13. Siekti, kad vidaus audito tarnybai butu skirta pakankamai finansiniu ištekliu numatytiems uždaviniams igyvendinti, vidaus audito tarnybos darbuotojai turetu reikiama kvalifikacija savo funkcijoms atlikti.

14. Periodiškai aptarti, ar banko veikla atitinka Lietuvos Respublikos istatymus, Lietuvos banko teises aktus, kitus teises aktus, banko istatus, banko veiklos strategija.

15. Išlaikyti efektyvius darbo santykius su banko taryba, valdyba, vidaus ir išores auditoriais;

16. Bent karta i metus susitikti su išores auditoriais ir išanalizuoti audito ataskaita;

Informacija apie atlyginimu komiteta

Atlyginimu komiteto banke nera. Pareiškimas ar emitentas laikosi jo isisteigimo šalyje nustatyto bendroviu valdymo

kodekso. 2005-05-19 d. LR Vertybiniu popieriu komisija prieme sprendima, kuriuo ipareigojo

Vilniaus Vertybiniu popieriu birža parengti nauja Listinguojamu bendroviu valdymo kodekso redakcija. Šio prospekto rengimo metu VVPB yra parengusi nauja mineto dokumento redakcija, i kuria yra perkeltos Europos Komisijos rekomendaciju nuostatos bei padaryti atitinkami pakeitimai, siekiant suderinti kodeksa su galiojanciais teises aktais. Isigaliojes kodeksas rekomenduos bendrovems laikytis visuotinai pripažintu gero valdymo principu bei skatins tobulinti savo valdyma. Šiauliu bankas yra numates taikyti šio kodekso nuostatas savo veikloje.


54

17. DARBUOTOJAI

17.1. 2005-06-30 banke dirba 385 darbuotojai, 2004 metu pabaigoje- 384,. 2003 metais – 347, 2002 m. – 317. Darbuotoju skaicius eile metu auga pleciant verslo apimtie ir geografija.

Darbuotoju skaicius Vidutinis menesinis atlyginimas (Lt) 2004 m. 2003 m. 2002 m. 2004 m. 2003 m. 2002 m. Valdybos nariai 3 3 3 20 472 16 472 15 111 Vadovaujantis personalas

48 47 39 3 727 3 339 3 412

Tarnautojai 309 288 254 1 442 1 307 1 244 Iš viso 360 338 296 1 895 1 724 1 670

Vidutinis banko darbuotoju atlyginimas 2005 metais – 2.015 Lt, 2004 metais – 1.895 Lt, 2003 metais – 1.724 Lt.

17.2. Akciju paketai ir akciju sandoriai

Duomenys apie banko vadovu bei administracijos darbuotoju turimas akcijas pateikti 14.2 punkte.

Jokiu susitarimu del darbuotoju dalyvavimo banko kapitale nera sudaryta.

18. STAMBIEJI AKCININKAI

Akcininku, nuosavybes teise valdanciu virš 5 proc. banko akciju ir balsu sarašas 2005 rugsejo 23d.

Eil. Nr.

Akcininkas Akciju skaicius, vnt.

Istatinio kapitalo

dalis (%)

Istatinio kapitalo balsu

dalis (%) 1. Europos rekonstrukcijos ir pletros

bankas (ERPB) 12.000.000 16,06 16,06

2. UAB Prekybos namai “Aiva” 5.189.622 6,95 6,95 3 Gintaras Kateiva 4.800.000 6,42 6,42 4. Skandinaviska Enskilda Banken klientai

(ECAM) (Švedija) 4.652.753 6,23 6,23

2005-08-31 d. iregistravus banko istatini kapitala, isigaliojo akcininku sutartis, pagal kuria akcininkai: Europos rekonstrukcijos ir pletros bankas, UAB prekybos namai „Aiva“, UAB „Mintaka“, AB „Alita“, Algirdas Butkus, Gintaras Kateiva ir Arvydas Salda susijunge i Grupe ir kartu valdo 39,86 proc. banko kapitalo ir balsu.

Stambieji banko akcininkai neturi jokiu išskirtiniu balsavimo teisiu. Balsavima akcininku susirinkime lemia turimas akciju kiekis. Viena banko akcija suteikia jos turetojui viena balsa.

Bankas neturi stambaus kontroliuojancio akcininko. Emitento akcijomis yra laisvai prekiaujama vertybiniu popieriu biržoje, todel subjektai norintys isigyti šiu vertybiniu popieriu


55

gali laisvai tai padaryti ir tapti Emitento akcininkais. Akcininkams istatymai ir bendroves istatai suteikia turtines ir neturtines teises bei nustato pareigas. Akcininkai kontroliuoja bei valdo bendrove netiesiogiai per savo renkama stebetoju taryba bei tiesiogiai per visuotini akcininku susirinkima. Akcininku galimybe valdyti bei kontroliuoti imone yra apibrežta teises normomis nustatanciomis akcininku teises bei pareigas.

Kiek žinoma bankui, jis nera kam nors nei tiesiogiai, nei netiesiogiai priklausomas ar kitaip kontroliuojamas. Bankui nera žinomi kokie nors susitarimai, del kuriu veliau gali pasikeisti jo kontrole.

19. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Per 2004 metus iprastines veiklos metu buvo sudaryta eile bankiniu sandoriu su susijusiomis šalimis (stambiais akcininkais, tarybos ir valdybos nariais ir dukterinemis bendrovemis): atlikti atsiskaitymai, suteiktos paskolos, priimti indeliai, sudaryti užsienio valiutos sandoriai.

Pagal Lietuvos Respublikos banku istatyma, susijusiomis šalimis yra laikomi: 1) asmenys, turintys Banko kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali;

kvalifikuota istatinio kapitalo dalimi yra laikoma istatinio kapitalo arba balsavimo teisiu dalis, kai asmuo valdo 10 ar daugiau procentu istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu, gali išrinkti (paskirti), atšaukti (atleisti) daugiau kaip 1/3 imones valdymo organu nariu; pagal imones steigimo dokumentus ar sudarytus sandorius gali tureti lemiamos itakos imones veiklai ir valdymo organu priimamiems sprendimams;

2) juridiniai asmenys, kuriu kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali turi Bankas;

3) 1 ir 2 punktuose nurodytu juridiniu asmenu vadovai ir su jais artimos giminystes, taip pat svainystes ryšiais susije asmenys;

4) fiziniai asmenys, artimos giminystes, taip pat svainystes ryšiais susije su 1 punkte nurodytais fiziniais asmenimis;

5) 1 punkte nurodytu asmenu kontroliuojamos imones; 6) Tarybos, valdybos nariai bei kitos susijusios šalys.

Išduotu paskolu likuciai laikotarpio pabaigai bei ju vidutines metines palukanu normos (apskaiciuotos kaip svertinis vidurkis) pateikti žemiau.

Išduotu paskolu likuciai (tukst. Lt)

Išduotu paskolu likuciai (tukst.

Lt)

Vidutines metines

palukanu normos(%)

Vidutines metines

palukanu normos(%)

2004 2003 2004 2003Juridiniai asmenys, kuriu kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali turi bankas

21.502 21.188 4,50 4,50

Aukšciau nurodytu juridiniu asmenu vadovai ir su jais artimos giminystes, taip pat svainystes ryšiais susije asmenys 318 144 4,94 4,85

Tarybos, valdybos nariai bei kitos susijusios šalys 20.812 12.302 5,21 5,45 Iš viso 42.632 33.634 4,85 4,85 procentine dalis, palyginti su bendru banko paskolu portfeliu 10,20 10,77

x x


56

2002 metais sandoriai su susijusiais asmenimis buvo grupuojami pagal 2 kategorijas:

Išduotu paskolu likuciai 2002 m.

Vidutines metines palukanu normos 2002 m.

Akcininkai 27.881 6,4 Tarybos, Valdybos nariai bei kitos susijusios šalys 0 -

Indeliu likuciai laikotarpio pabaigai bei ju vidutines metines palukanu normos (apskaiciuotos kaip svertinis vidurkis) pateikti lenteleje:



Vidutines metines

palukanu normos(%)

Vidutines metines

palukanu normos(%)

2004 2003 2004 2003 Juridiniai asmenys, kuriu kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali turi bankas;

65 27 - -

Aukšciau nurodytu juridiniu asmenu vadovai ir su jais artimos giminystes, taip pat svainystes ryšiais susije asmenys;

1.613 28 3,30 3,70

Tarybos, valdybos nariai bei kitos susijusios šalys 8.783 7.400 1,88 1,61 Iš viso 10.461 7.455 2,09 1,61 procentine dalis, palyginti su bendra indeliu dalimi 2,02 1,87 x x

2002 m. gruodžio 31 d. ir per metus susijusiu šaliu indeliai buvo priimti rinkos salygomis.

20. FINANSINE INFORMACIJA APIE EMITENTO TURTA IR ISIPAREIGOJIMUS, FINANSINE PADETI BEI PELNA IR NUOSTOLIUS

20.1. Istorine finansine informacija

Banko finansines ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautines finansines atskaitomybes standartus. Banko ir grupes 2004, 2003 ir 2002 metu finansines ataskaitos yra audituotos.

a) grupes ir banko balansine ataskaita (konsoliduota)

Ataskaitose “Grupe” reiškia AB Šiauliu banko, UAB “Šiauliu banko lizingas” ir UAB “Šiauliu banko investiciju valdymas”, UAB “Šiauliu banko faktoringas”, UAB “Šiauliu banko turto fondas” ir UAB “Pajur io alka” konsoliduotus duomenis.


57

2004-12-31 2004-12-31 2003-12-31 2003-12-31 2002-12-31 2002-12-31 Bankas Grupe Bankas Grupe Bankas Grupe TURTAS Pinigai, taurieji metalai ir kt. vertybes 18.804 18.815 14.532 14.542 11.784 11.787 Lešos centriniuose bankuose 33.697 33.697 46.607 46.607 20.815 20.815 Lešos bankuose ir kitose kredito bei finansu institucijose 74.797 39.744 64.517 28.773 61.327 10.089 Indeliai 33.744 33.744 17.098 17.098 7.439 7.489 Atpirkimo sandoriai 0 0 5.275 5.275 0 0 Paskolos 41.053 6.000 42.144 6.400 53.888 2.600 Iždo trumpalaikiai vertybiniai popieriai 0 0 0 0 0 0 Suteiktos paskolos 415.688 401.436 312.141 306.370 249.372 258.201 Išperkamoji nuoma 0 38.783 0 30.889 0 30.312 Skolos vertybiniai popieriai 111.958 111.958 88.799 88.799 70.229 70.669 Pretenzijos del išvestiniu finansiniu priemoniu sutarciu 0 0 12 12 88 88 Nuosavybes vertybiniai popieriai 14.439 10.133 12.618 8.613 8.633 9.136 Investicijos, itraukiamos i apskaita taikant nuosavybes metoda 11.812 0 9.141 0 3.499 0 Nematerialusis turtas (atemus amortizacija) 2.088 2.231 2.134 2.281 2.095 1.396 Materialusis ilgalaikis turtas (atemus nusidevejima) 26.138 41.041 23.214 44.843 21.659 23.956 pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas 20.242 31.434 17.050 37.036 15.935 17.868 transporto priemones 1.209 4.077 1.210 2.012 1.004 1.246 istaigos iranga ir kt 4.687 5.530 4.954 5.795 4.720 4.842 Sukauptos pajamos ir ateinancio laikotarpio sanaudos 3.515 3.685 2.167 4.435 2.516 2.719 Kitas turtas 3.252 15.099 5.581 16.155 5.993 19.695 Iš viso turto* 704.376 716.622 572.322 592.319 454.511 458.863 ISIPAREIGOJIMAI Isiskolinimai centriniams bankams 5.685 5.685 5.685 5.685 9.658 9.658 Isiskolinimai bankams ir kitoms kredito istaigoms 106.275 110.733 102.860 106.671 97.132 97.129 Indeliai 45.000 44.988 39.779 39.740 40.895 40.892 Atpirkimo sandoriai 0 0 0 0 0 0 Paskolos 61.275 65.745 63.081 66.931 56.237 56.237 Indeliai ir akredityvai 517.204 517.140 399.255 399.228 291.590 291.584 Isipareigojimai del išvestiniu finansiniu priemoniu sutarciu 0 0 79 79 48 48 Specialieji ir skolinimosi fondai 298 298 141 141 60 60 Išleisti skolu vertybiniai popieriai 0 0 0 0 0 0 Sukauptos sanaudos ir ateinancio laikotarpio pajamos 3.478 4.022 1.684 4.443 1.478 2.010 Subordinuotosios paskolos 0 0 0 0 0 0 Kiti isipareigojimai* 3.998 7.448 6.735 18.552 7.437 10.329 Iš viso isipareigojimu 636.938 645.326 516.439 534.799 407.403 410.818 AKCININKU NUOSAVYBE


58

Kapitalas ir rezervai 67.438 67.438 55.883 55.883 47.108 47.108 Iregistruotas akcinis kapitalas 56.000 56.000 48.344 48.344 38.021 38.021 (supirktos savo akcijos) 0 0 0 0 0 0 emisinis skirtumas 2.275 2.275 0 0 0 0 Ilgalaikio turto perkainojimo rezervas 0 0 0 0 303 303 Finansinio turto perkainojimo rezervas 0 0 0 0 0 0 Praejusiu metu nepaskirstytas pelnas (nuostolis) 39 39 0 0 250 250 Einamuju finansiniu metu pelnas (nuostolis) 6.513 6.513 4.154 4.154 3.446 3.446 Kiti kapitalai ir rezervai 2.611 2.611 3.385 3.385 5.088 5.088 Užsienio banko filialo (skyriaus) lešos, gautos iš centrines bustines 0 0 0 0 0 0 Mažumos nuosavybe 0 3.858 0 1.637 0 937 Iš viso isipareigojimu ir akcininku nuosavybes 704.376 716.622 572.322 592.319 454.511 458.863

Nebalansinia straipsniai Banko isipareigojimai ir pretenzijos Suteiktos garantijos ir laidavimai 23.413 23.413 18.895 18.895 18.083 17.683 Išleisti akredityvai 1.654 1.654 1.515 1.515 6.222 6.222 Kreditavimo isipareigojimai 48.036 45.873 45.636 37.999 37.083 34.068 Kiti isipareigojmai 1.429 2.102 3.489 5.079 141 783 Išvestines finansines priemones Gautinos sumos (pretenzijos) 0 0 11.048 11.048 18.689 18.689 Moketinos sumos (isipareigojimai) 0 0 11.115 11.115 18.648 18.648 *-2003 m. “Grupe” atlikti taisymai straipsniuose “Kitas turtas” ir “Kiti isipareigojimai” 42 tukst.Lt sumai - avansu sumoketas pelno mokestis.

b) pelno nuostolio ataskaita (konsoliduota)

Eil.Nr. 2004-12-31 2004-12-31 2003-12-31 2003-12-31 2002-12-31 2002-12-31 Bankas Grupe Bankas Grupe Bankas Grupe

1 Palukanu pajamos 32.131 35.235 28.814 33.059 26.248 28.450

1.1.

už paskolas kredito istaigoms ir finansu institucijoms bei lešas kredito istaigose 2.081 584 2.296 768 1.910 411

1.2. už kitas paskolas 25.271 24.923 22.780 23.646 20.694 21.311

1.3. už subordinuotas paskolas 0 0 0 0 0 0

1.4. už isigytus skolos vertybinius popierius 4.779 4.779 3.738 3.767 3.644 3.702

1.5. už išperkamaja nuoma 0 4.949 0 4.878 0 3.026

1.6. kitos palukanu pajamos 0 0 0

0 0 0

2 Palukanu išlaidos 14.228 14.430 13.467 13.998 12.504 12.467


59

2.1.

už isipareigojimus kredito istaigoms ir finansu institucijoms bei kredito istaigu lešas 2.237 2.423 3.217 3.742 3.922 3.885

2.2. už indelius ir kitas gražintinas lešas 11.991 11.991 10.250 10.250 8.582 8.582

2.3. už subordinuotas paskolas 0 0 0 0 0 0

2.4. už išleistus skolos vertybinius popierius 0 0 0 0 0 0

2.5. kitos palukanu išlaidos 0 16 0 6 0 0

3 Grynosios palukanu pajamos (1-2) 17.903 20.805 15.347 19.061 13.744 15.983

4

Išlaidos specialiesiems atidejiniams 258 286 1.848 1.851 1.275 1.283

4.1. paskoloms ir palukanoms 560 576 2.426 2.429 1.451 1.459

4.2. Garantijoms ir laidavimams 0 0 0 0 0 0

4.3. bendrai abejotinu aktyvu rizikai 18 36 29 29 250 250

4.4.

išlaidu koregavimas del susigražintu paskolu, kurios buvo nurašytos -320 -326 -607 -607 -426 -426

5

Grynosios palukanu pajamos sudarius atidejinius (3-4) 17.645 20.519 13.499 17.210 12.469 14.700

6 Paslaugu ir komisiniu pajamos 7.668 7.478 6.878 6.700 5.478 6.330

7 Paslaugu ir komisiniu išlaidos 2.068 2.100 1.421 1.431 815 817

8

Grynosios palukanu ir paslaugu bei komisiniu pajamos (5+6-7) 23.245 25.897 18.956 22.479 17.132 20.213

9

Pajamos už nuosavybes vertybinius popierius 3.639 76 2.392 51 1.239 10

9.1.

pelnas (nuostolis) iš investiciju, itraukiamu i apskaita taikant nuosavybes metoda 3.563 0 2.341 0 1.229 0

10 Realizuotas pelnas (nuostolis) 851 1.834 1.253 2.531 2.082 2.485

10.1. iš operaciju užsienio valiuta 2.002 1.997 2.130 2.136 2.364 2.368

10.2. iš operaciju skolos vertybiniais popieriais 0 0 471 471 850 852

10.3.

iš operaciju nuosavybes vertybiniais popieriais 252 1.240 -222 1.050 -131 266

10.4.

iš operaciju išvestinemis ir kt. finansinemis priemonemis -1.403 -1.403 -1.126 -1.126

-1.001

-1.001


60

11 Nerealizuotas pelnas (nuostolis) 1.704 2.063 1.045 1.119 579 464

11.1. iš operaciju užsienio valiuta 1.304 1.321 1.207 1.174 772 681

11.2. iš operaciju skolos vertybiniais popieriai 311 311 -221 -221 -1 -1

11.3.

iš operaciju nuosavybes vertybiniais popieriais 22 364 119 226 -228 -252

11.4.

iš operaciju išvestinemis ir kt. finansinemis priemonemis 67 67 -60 -60 36 36

12

Pagrindines veiklos rezultatas (8+9+10+11) 29.439 29.870 23.646 26.180 21.032 23.172

13 Kitos banko pajamos* 714 8.047 685 2.541 267 687 14 Operacines išlaidos 17.298 19.903 15.549 17.733 13.853 15.120

14.1.

Atlyginimu, soc. draudimo ir kitos su darbo apmokejimu susijusios išlaidos 11.564 13.460 9.824 11.305 8.270 9.168

14.2.

kvalifikacijos kelimo ir komandiruociu išlaidos 160 179 227 323 140 242

14.3. pastatu nuoma ir eksploatacija 2.659 2.881 2.617 2.811 2.255 2.318

14.4.

transporto, pašto ir ryšiu paslaugu išlaidos 1.685 1.951 1.633 1.788 1.499 1.603

14.5. reklama, rinkodara 350 424 360 403 258 278

14.6. kitos operacines išlaidos 880 1.008 888 1.103 1.431 1.511

15 Kitos banko išlaidos 3.516 4.438 2.725 3.719 2.223 2.850

16 Nusidevejimas ir amortizacija 2.953 3.563 2.392 2.026 1.994 1.870

17

Išlaidos kitiems specialiesiems atidejiniams -127 391 -489 -48 -111 243

17.1. kitiems abejotiniems aktyvams -101 417 -589 -148 -111 243

17.2.

kitiems nebalansiniams isipareigojimams -26 -26 100 100 0 0

18

Banko iprastines veiklos rezultatas (12+13-14-15-16-17) 6.513 9.622 4.154 5.291 3.340 3.776

19

Neiprastines ir nebudingos veiklos rezultatas (pelnas (nuostolis)) 0 0 0 0 0 0

20

Pelnas (nuostolis) iki mokesciu mokejimo (18 + 19) 6.513 9.622 4.154 5.291 3.340 3.776

21 Pelno mokestis 0 1.006 0 551 0 293

22

Atideti mokesciai ir pelno mokescio koregavimas 0 -4 0 -2

-106

-111


61

23 Mažumos pelno (nuostolio) dalis 0 -2.107 0 -588 0 -148

24 Grynasis pelnas (nuostolis) 6.513 6.513 4.154 4.154 3.446 3.446

25

Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais) 0,12 0,12 0,09 0,09 0,09 0,09

*- 2003 m. ataskaitos straipsniuose „Komisiniu pajamos“ ir „Kitos pajamos“ atlikti taisymai nuomos pajamu sumai banke 120 tukst.Lt, 364 tukst.Lt – grupeje.

c) pinigu srautu ataskaita

Eil.Nr. 2004-12-31

grupe 2003-12-31

grupe 2002-12-31

grupe Pinigu srautai iš bankines veiklos 1 Pajamos (išlaidos) 1.1 Palukanu pajamos 36.207 33.342 27.522 1.2 Palukanu išlaidos -14.392 -14.120 -12.631

1.3 Anksciau nurašytu paskolu susigražinimas 326 607 426

1.4 Grynosios pajamos iš operaciju užsienio valiuta 3.318 2.136 2.367

1.5 Grynosios pajamos iš operaciju vertybiniais popieriais -163 395 1.118

1.6 Grynosios pajamos už paslaugas ir komisiniai 5.378 4.972 6.127

1.7 Išlaidos, susijusios su apmokejimu už darba -13.097 -10.640 -9.168 1.8 Kitos pajamos (išlaidos) -6.658 -6.626 -7.881 A. Veiklos rezultatas 10.919 10.066 7.880

2 Trumpalaikio turto (padidejimas) sumažejimas

2.1 Privalomuju atsargu centriniame banke (padidejimas) sumažejimas -699 91 -1.640

2.2 Paskolu kredito istaigoms ir finansu institucijoms (padidejimas) sumažejimas 1.569 -1.926 -961

2.3 Suteiktu paskolu (padidejimas) sumažejimas -95.066 -48.972 -107.017

2.4 Vertybiniu popieriu (padidejimas) sumažejimas 0 0 0

2.5 Kito trumpalaikio turto (padidejimas) sumažejimas -5.643 1.170 -18.013 B. Trumpalaikio turto pasikeitimas -99.839 -49.637 -127.631 3 Isipareigojimu padidejimas (sumažejimas) 3.1

Isiskolinimo centriniam bankui padidejimas (sumažejimas)

0

-3.973

0

3.2 Isiskolinimu kredito istaigoms ir finansu institucijoms padidejimas (sumažejimas) -1.657 9.542 29.833

3.3 Indeliu ir akredityvu padidejimas (sumažejimas) 123.788 107.725 105.593

3.4 Kitu isipareigojimu padidejimas (sumažejimas) -13.498 10.764 2.637 C. Isipareigojimu pasikeitimas 108.633 124.058 138.063

D. Grynieji pinigu srautai iš bankines veiklos iki mokesciu (A+B+C) 19.713 84.487 18.312

4 Pelno mokestis -806 -147 0

E. Grynieji pinigu srautai iš bankines veiklos po mokesciu (D-4) 18.907 84.340 18.312

Pinigu srautai iš investicines veiklos

5 Materialiojo ilgalaikio ir nematerialiojo turto (isigijimas) pardavimas 3.852 -25.989 -6.706


62

6 (Investicijos) i vertybinius popierius bei ju pardavimas -24.679 -25.377 -32.151 7 Gauti dividendai 76 32 10 8 Gautos palukanos 0 0 0 9 Pinigu srautai iš kitos investicines veiklos 0 0 0

F. Grynieji pinigu srautai iš investicines veiklos -20.751 -51.334 -38.847 Pinigu srautai iš finansines veiklos

10 Nuosavu vertybiniu popieriu išleidimas /tik apmoketa dalis/ 5.525 5.000 4.000

11 Nuosavu vertybiniu popieriu (supirkimas) 0 0 642 12 Sumoketi dividendai -477 -380 -333 13 Sumoketos palukanos 0 0 0 14 Pinigu srautai iš kitos finansines veiklos 0 0 0

G. Grynieji pinigu srautai iš finansines veiklos 5.048 4.620 4.309 Pinigu padidejimas (sumažejimas) (E+F+G) 3.204 37.626 -16.226

15 Pinigai einamuju finansiniu metu gruodžio 31 d. 81.641 78.437 40.811

16 Pinigai einamuju finansiniu metu sausio 1 d. 78.437 40.811 57.037

d) nuosavo kapitalo pokyciu ataskaita

2004-12-31 2003-12-31 Padidejimas (+) arba sumažejimas (-)

Konsoliduota Konsoliduota Konsoliduota Eil. Nr.

Nuosavas kapitalas* Patronuojantis bankas

Finansine grupe*

Visa grupe

Patronuojantis bankas

Finansine grupe*

Visa grupe

Patronuojantis bankas

Finansine grupe*

Visa grupe

1. Kapitalas ir rezervai 1.1. Iregistruotas akcinis kapitalas 56.000 56.000 56.000 48.344 48.344 48.344 7.656 7.656 7.656 1.2. (supirktos savo akcijos) 0 0 0 0 0 0 1.3. Emisinis skirtumas 2.275 2.275 2.275 0 0 0 2.275 2.275 2.275 1.4. Atsargos kapitalas 2.611 2.611 2.611 2.611 2.611 2.611 0 0 0 1.5. Praejusiu metu nepaskirstytasis

pelnas arba nuostolis 39 39 39 0 0 0 39 39 39

1.6. Bendrieji rezervai aktyvu nuostoliams dengti 0 0 0 0 0 0 0 0 0

1.7. Kiti bendrieji rezervai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1.8. Ilgalaikio turto perkainojimo

rezervas 0 0 0 0 0 0 0 0 0

1.9. Finansinio turto perkainojimo rezervas 0 0 0 0 0 0 0 0 0

1.10.

Apribotasis (skirstomasis) pelnas 0 0 0 774 774 774 (774) (774) (774)

1.11. Einamuju metu nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 6.513 6.513 6.513 4.154 4.154 4.154 2.359 2.359 2.359

2. Iš viso nuosavo kapitalo 67.438 67.438 67.438 55.883 55.883 55.883 11.555 11.555 11.555

*- “Finansine grupe“ reiškia AB Šiauliu banko, UAB “Šiauliu banko lizingas” ir UAB “Šiauliu banko faktoringas” konsoliduotus duomenis.

e) apskaitos tvarka

Atskaitomybes sudarymo pagrindas Šioje finansineje atskaitomybeje turtas ir isipareigojimai buvo ivertinti remiantis Tarptautiniu apskaitos standartu reikalavimais, o suklasifikuota pagal Lietuvos banko reikalavimus. Finansine atskaitomybe parengta remiantis istoriniu kaštu konvencija, atsižvelgiant i tam tikro ilgalaikio


63

turto perkainavimus ir prekybiniu bei investiciniu skirtu parduoti vertybiniu popieriu perkainavimus. Sumos šioje finansineje atskaitomybeje pateiktos Lietuvos nacionaline valiuta – litais. 2002 m. vasario 2 d. bazine valiuta, su kuria siejamas litas, buvo pakeista iš JAV doleriu i eurus. Nuo tos dienos litas susietas su euru santykiu 3,4528 litai už eura. Ši finansine atskaitomybe parengta remiantis veiklos testinumo principu, tai yra manant, kad Bankas tes savo veikla ateinanciais metais.

Dukteriniu bendroviu konsolidavimas Dukterines bendroves – bendroves, kuriu finansine ir veiklos politika bankas gali valdyti bei turi jose daugiau nei puse balsavimo teisiu. Balsavimo teisiu dalis yra vertinama nustatant ar bankas kontroliuoja kitos imones veikla. Dukteriniu bendroviu finansines ataskaitos pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Bankas igauna kontrole ir konsolidavimas baigiamas, kai kontroles netenkama. Isigijimo kaštu metodas yra naudojamas dukteriniu bendroviu isigijimo apskaitai. Isigijimo kaštai skaiciuojami kaip perduoto turto, išleistu nuosavybes instrumentu ir gautu isipareigojimu tikroji verte isigijimo data, pridedant tiesioginius isigijimo kaštus. Isigytas turtas ir isipareigojimai (iskaitant nebalansinius isipareigojimus) verslo sujungimuose iš pradžiu vertinami tikraja verte isigijimo datai nepriklausomai nuo mažumos dalies. Isigijimo vertes dalis viršijanti isigyto turto ir isipareigojimu tikrasias vertes yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu isigijimo verte yra mažesne už isigyto turto ir isipareigojimu tikrasias vertes, skirtumas parodomas pelno (nuostoliu) ataskaitoje. Grupes nariu tarpusavio operacijos, likuciai ir nerealizuotas pelnas iš tarpusavio operaciju yra eliminuojami. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, išskyrus patirtas del gauto turto nuvertejimo. Kur reikalinga, dukteriniu bendroviu apskaitos politikos buvo pakeistos, kad atitiktu Banko apskaitos politika. Dukterines bendroves patronuojancio Banko finansineje atskaitomybeje yra apskaitomos naudojant nuosavybes metoda. Investicijos i dukterines bendroves yra parodomos atskiroje Balanso, o grynasis pelnas (nuostolis) – atskiroje Pelno (nuostoliu) ataskaitos eiluteje.

Užsienio valiutu perskaiciavimas Visas piniginis turtas ir piniginiai isipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, yra perskaiciuoti i litus (Lt) pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojusi oficialu Lietuvos banko užsienio valiutos keitimo kursa. Pelnas arba nuostolis, atsirades del šio perskaiciavimo, yra itrauktas i šio laikotarpio pelno (nuostoliu) ataskaita. Visi nepiniginiai isipareigojimai ir turtas yra perskaiciuoti pagal isigijimo metu galiojusi keitimo kursa. Operacijos užsienio valiutomis apskaitytos litais pagal operacijos atlikimo metu galiojusi keitimo kursa. Keitimo kurso skirtumai del operaciju užsienio valiutomis ivykdymo yra itraukti i pelno (nuostoliu) ataskaita operacijos vykdymo metu, naudojant tuo metu galiojanti keitimo kursa.

Išvestines finansines priemones Išvestines finansines priemones, apimancios valiutos keitimo išankstinius (forward) sandorius, apsikeitimo sandorius (swap), pasirinkimo (option) sandorius (Banko išleistus ir nupirktus) bei


64

kitas išvestines finansines priemones, yra apskaitomos balansineje ataskaitoje isigijimo savikaina (t.y. už jas sumoketo arba gauto atlyginimo tikraja verte) ir veliau perkainojamos tikrosiomis turto ir isipareigojimu vertemis. Tikrosios vertes yra nustatomos pagal rinkos kaina ar pasirinkimo sandoriu ikainavimo metodus. Išvestines finansines priemones yra atvaizduojamos kaip turtas, jei tikroji verte yra teigiama, arba kaip isipareigojimai, jei tikroji verte neigiama. Tam tikros išvestines finansines priemones, itrauktos i kitas finansines priemones, kaip pavyzdžiui, konvertuojamu skolos vertybiniu popieriu konversijos galimybe, yra laikomos atskiromis finansinemis priemonemis jeigu ju rizika ir charakteristikos gali buti atskirtos nuo pagrindines finansines priemones, o ši nera apskaitoma tikraja verte bei nerealizuotas pelnas ar nuostolis nera pripažistamas kaip ataskaitinio laikotarpio pajamos ar sanaudos. Išvestiniu finansiniu priemoniu laikomu prekybiniais tikslais tikrosios vertes pasikeitimai yra itraukiami i grynasias prekybines pajamas. Tam tikros išvestines finansines priemones, teikiancios efektyvu ekonomini rizikos valdymo (hedžingo) efekta pagal Grupes rizikos valdymo politika, nera laikomos rizikos valdymo priemonemis pagal 39 TAS ir del to yra apskaitomos kaip išvestines finansines priemones laikomos prekybiniais tikslais, tikrosios vertes pasikeitimus apskaitant kaip ataskaitinio laikotarpio pajamas ar sanaudas. Finansinis turtas ir isipareigojimai yra sudengiami ir balanse atskleidžiami grynaja verte tik tuomet, kai egzistuoja teisine galimybe sudengti pripažintas sumas bei egzistuoja pagrista intencija tokias sumas sudengti grynaja verte, arba vienodu laiku realizuoti turta bei sudengti isipareigojimus.

Pajamu ir sanaudu pripažinimas Palukanu pajamos ir sanaudos yra pripažistamos remiantis kaupimo principu ir naudojant efektyvia palukanu norma, pagal pirkimo kainas. Efektyvios palukanu normos metodas yra finansinio turto ar isipareigojimu amortizuotos savikainos skaiciavimo ir palukanu pajamu bei palukanu išlaidu paskirstymo per atitinkama laikotarpi metodas. Efektyvi palukanu norma tiksliai diskontuoja busimus piniginiu mokejimu arba iplauku srautus per numatoma finansinio instrumento galiojimo laikotarpi arba trumpesni perioda (iki sekancio perkainavimo) iki finansinio turto arba isipareigojimu apskaitines vertes. Skaiciuojant efektyvia palukanu norma, Grupe ivertina pinigu srautus atsižvelgiant i pasirašytas sutartis del finansiniu instrumentu, bet neatsižvelgia i busimus kredito nuostolius. Skaiciavimai apima visus tarp sutarties šaliu sumoketus ar gautus mokescius, kurie yra sudedamoji efektyvios palukanu normos, operaciju savikainos ir visu kitu premiju ar diskontu dalis. Palukanu pajamos už neveiksnius finansinius instrumentus yra nebekaupiamos praejus 30 dienu nuo tos dienos, kuomet palukanos turejo buti sumoketos. Sukauptoms, bet nesumoketoms palukanoms sudaromi atidejiniai, panaudojant ta pati atidejiniu koeficienta, kaip ir su jomis susijusiai paskolai. Paskolu mokesciai yra apskaitomi kaip efektyviosios palukanu normos koregavimas kiekvienai suteiktai paskolai atskirai. Kitos komisiniu, kai kuriu mokesciu ir kitos panašaus pobudžio pajamos ir sanaudos yra pripažistamos kai uždirbamos ar patiriamos. Per ataskaitini laikotarpi gautos iplaukos, nepripažintos šio laikotarpio pajamomis, balansineje ataskaitoje atvaizduojamos kaip ateinancio laikotarpio pajamos (isipareigojimai), o per ataskaitini


65

laikotarpi patirtos išlaidos, ataskaitiniu laikotarpiu nepripažintos sanaudomis, balansineje ataskaitoje atvaizduojamos kaip ateinancio laikotarpio sanaudos (turtas).

Mokesciai Pelno mokestis Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokescio istatyma, ataskaitinio laikotarpio apmokestinamas pelnas yra apmokestinamas 15% pelno mokesciu. Sanaudos, susijusios su apmokestinimu ir itrauktos i šias finansines ataskaitas, pagristos vadovybes atliktais apskaiciavimais pagal Lietuvos Respublikos mokesciu istatymus. Atidetasis pelno mokestis apskaitomas taikant isipareigojimu metoda visiems laikiniems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir isipareigojimu mokestinio pagrindo ir ju apskaitines vertes finansines atskaitomybes sudarymo tikslais. Kai apskaiciuojamas bendras atidetuju mokesciu turtinis likutis, jis pripažistamas finansineje atskaitomybeje tik ta dalimi, kurio realizavimas vadovybes nuomone yra tiketinas. Kiti mokesciai Grynosios palukanu pajamos ir pajamos už kitas paslaugas apmokestinamos 1% keliu mokesciu. Nekilnojamojo turto mokestis sudaro 1% nuo ilgalaikio ir už skolas perimto nekilnojamojo turto mokestines vertes. Bankas taip pat moka žemes bei žemes nuomos mokescius, imokas i garantini fonda bei socialinio draudimo imokas. Šie mokesciai pelno (nuostoliu) ataskaitoje yra itraukti i kitas išlaidas. Pinigai ir pinigu ekvivalentai Pinigai ir pinigu ekvivalentai apima pinigus ir kitas vertybes, banku korespondentines saskaitas, korespondentine saskaita ir terminuotuosius indelius Lietuvos banke bei iždo trumpalaikius vertybinius popierius, kuriu galiojimo trukme yra trumpesne nei 3 menesiai. Prekybiniai vertybiniai popieriai Prekybiniai vertybiniai popieriai yra vertybiniai popieriai, isigyti pelnui iš trumpalaikiu kainos ar prekybines maržos svyravimu uždirbti, arba vertybiniai popieriai, itraukti i trumpo laikotarpio pelno uždirbimui laikoma vertybiniu popieriu portfeli. Prekybiniai vertybiniai popieriai yra atvaizduojami isigijimo kaina (itraukiant sandorio kaštus) ir veliau perkainojami tikraja verte, kuri yra paremta rinkoje paskelbiamomis pirkimo kainomis, arba išvesta naudojant diskontuotu piniginiu srautu modeli, jei rinkos kaina nepatikimai atspindinti situacija. Realizuotas pelnas ar nuostolis, gautas iš operaciju prekybiniais vertybiniais popieriais, yra apskaitomas kaip grynosios ataskaitinio laikotarpio pajamos ar sanaudos. Palukanu pajamos uždirbtos del prekybiniu vertybiniu popieriu laikymo, yra apskaitomos kaip ataskaitinio laikotarpio palukanu pajamos. Gauti dividendai yra atvaizduojami kaip dividendu pajamos. Visi parduoti ar isigyti prekybiniai vertybiniai popieriai, kurie turi buti perduoti pagal priežiuros instituciju arba rinkos konvenciju nustatytus laiko grafikus (vadinamieji iprastiniai isigijimai ir pardavimai), pripažistami atsiskaitymo metu, t.y. tada, kai turtas pristatomas Grupei arba kai Grupe ji pristato pirkejui. Visais kitais atvejais tokie sandoriai laikomi išvestiniais iki to laiko, kol nebus visiškai atsiskaityta.


66

Vertybiniai popieriai skirti parduoti ir laikomi iki išpirkimo Vertybiniai popieriai su nustatytu išpirkimo terminu, kuriuos vadovybe ketina ir gali laikyti iki išpirkimo, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo. Vertybiniai popieriai ir gautinos sumos, kuriuos ketinama laikyti neribojama laika ir kurie gali but i parduoti iškilus likvidumo poreikiui arba pasikeitus palukanu normoms, valiutu keitimo kursams, arba nuosavybes kainoms, klasifikuojami kaip galimi parduoti. Vadovybe nustato, kaip bus klasifikuojami vertybiniai popieriai ju isigijimo metu. Isigijimo momentu vertybiniai popieriai apskaitomi isigijimo kaina. Veliau galimi parduoti vertybiniai popieriai yra iš naujo perkainojami tikraja verte, pagal rinkos kainas arba remiantis diskontuotu pinigu srautu modeliu taikymo rezultatais. Nerealizuotas pelnas ar nuostolis, atsirade del galimu parduoti vertybiniu popieriu tikrosios vertes pokyciu, vaizduojami kaip ataskaitinio periodo pajamos arba sanaudos pelno (nuostoliu) ataskaitoje. Laikomi iki išpirkimo vertybiniai popieriai yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvia palukanu norma, bei gauta rezultata mažinant atidejinius galimu ne trumpalaikiu vertes sumažejimu rizikai ivertinti. Palukanu pajamos uždirbtos del vertybiniu popieriu laikymo, yra apskaitomos kaip ataskaitinio laikotarpio palukanu pajamos. Gautini dividendai gavimo momentu yra atskirai apskaitomi kaip dividendu pajamos. Visi iprastiniai vertybiniu popieriu isigijimai ir pardavimai pripažistami atsiskaitymo metu, tai yra tada, kai turtas pristatomas Grupei arba kai Grupe ji pristato pirkejui. Visi kiti isigijimai ir pardavimai laikomi išvestiniais ateities sandoriais iki to laiko, kol nebus visiškai atsiskaityta. Suteiktos paskolos Grupes suteiktos paskolos, suteikiant pinigus tiesiogiai skolininkui (arba teikimo metu tarpininkaujanciam agentui) yra atskleidžiamos kaip Grupes suteiktos paskolos ir vertinamos amortizuota savikaina. Visos paskolos ir avansai yra pripažistami kai pinigai yra pervedami skolininkams. Abejotinais aktyvais laikomos paskolos, aktyvai ir nebalansiniai isipareigojimai, kuriuos susigražinant, galima ju negražinimo rizika – kredito rizika. Paskolos juridiniams asmenims laikomos rizikingomis, kai skolininkas veluoja moketi palukanas ar gražinti paskola daugiau kaip 30 kalendoriniu dienu, atsižvelgiant i skolininko finansine bukle. Fiziniams asmenims suteiktos hipotekines ir vartojimo paskolos yra laikomos rizikingomis tada, kai skolininkas veluoja moketi palukanas ar gražinti paskola daugiau kaip 15 kalendoriniu dienu. Atidejiniai paskolu netrumpalaikio vertes sumažejimo rizikai Atidejimas paskolos vertes sumažejimui del kredito rizikos yra sudaromas tada, kai atsiranda objektyviu irodymu, kad Grupe nesugebes susigražinti visos paskolos sumos. Atidejimo suma yra apskaiciuojama kaip skirtumas tarp esamos vertes ir atgautinos vertes, kas yra lygu dabartinei vertei tiketinu pinigu srautu, itraukiant atgautinas sumas del garantiju ir užstatu, diskontuotu sutarties pradiniu momentu galiojusia palukanu norma.


67

Atvirkštinio atpirkimo sandoriai Vertybiniai popie riai, nupirkti pagal sutartis veliau juos parduoti („atvirkštiniai repo sandoriai“) yra apskaitomi kaip kitiems bankams ir finansu institucijoms arba klientams suteiktos paskolos arba sumoketi avansai. Skirtumas tarp pardavimo ir atpirkimo kainos yra laikomas palukanomis ir yra kaupiamas sutarties galiojimo metu naudojant efektyviosios palukanu normos metoda. Pasiskolinti vertybiniai popieriai nera pripažistami finansinese ataskaitose, nebent butu parduoti treciosioms šalims, kai pirkimas ir pardavimas butu apskaityti kaip pelnas arba nuostoliai iš prekybos vertybiniai popieriais. Nematerialusis turtas i) Prestižas Prestižas atspindi isigijimo sanaudu suma, viršijancia isigytos dukterines ar asocijuotos bendroves Grupei tenkancia grynojo turto tikraja verte isigijimo metu. Prestižas yra parodomas kaip nematerialusis turtas ir amortizuojamas tiesiniu metodu per ivertinta jo naudingo tarnavimo laikotarpi. Sudarant finansines ataskaitas yra ivertinami ne trumpalaikio prestižo sumažejimo požymiai. Apskaitytos sumos dalis viršijanti atgautina suma yra nurašoma. Neigiamas prestižas atspindi Grupei tenkanciu identifikuojamo turto ir isipareigojimu tikruju verciu sandorio metu pervirši lyginant su isigijimo sanaudomis. Neigiamas prestižas yra parodomas kaip nematerialiojo turto sumažinimas. Neigiamo prestižo suma, neviršijanti isigyto identifikuojamo nemonetarinio turto tikruju verciu yra pripažistama pajamomis tiesiniu metodu per likusi vidutini identifikuojamo turto tarnavimo laikotarpi, o isigyto identifikuojamo nemonetarinio turto tikrasias vertes viršijanti dalis – pripažistama pajamomis iš karto. Dukterines ar asocijuotos bendroves pardavimo pelnas (nuostolis) yra apskaiciuojamas ivertinant ir likusia nenudeveta prestižo dali. ii) Programine iranga ir licenzijos Programine iranga ir licenzijos yra apskaitomos isigijimo verte, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Programine iranga ir licenzijos yra amortizuojamos tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu per numatoma naudojimo laikotarpi. Grupes nustatytas numatomas naudojimo laikotarpis yra tarp 1 ir 9 metu. Amortizacijos išlaidos yra apskaitytos pelno (nuostoliu) ataskaitos veiklos išlaidu straipsnyje. Ilgalaikis materialusis turtas Ilgalaikis materialusis turtas parodomas isigijimo verte, padidinta perkainojimo bei sumažinta sukaupto nusidevejimo sumomis. Nusidevejimas apskaiciuojamas naudojant tiesiogiai proporcinga (tiesini) metoda, proporcingai nurašant kiekvieno atskiro turto vieneto isigijimo verte per numatoma turto naudojimo laikotarpi. Šie numatomi naudojimo laikotarpiai atskleisti šiu finansiniu ataskaitu pastabose. Jei nustatoma, kad materialiojo turto apskaitine verte yra didesne nei ivertinta atsiperkamoji verte, turto verte iš karto sumažinama iki atsiperkamosios vertes.


68

Nebaigta statyba perkeliama i atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir yra parengta jos numatytam naudojimui. Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo isigijimo verte bei susijes nusidevejimas toliau nebeapskaitomi finansineje atskaitomybeje, o su tuo susijes pelnas arba nuostolis apskaitomi pelno (nuostoliu) ataskaitoje. Remonto ir priežiuros išlaidos pripažistamos sanaudomis pelno (nuostolio) ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos. Esminiu renovaciju išlaidos pridedamos prie turto vieneto apskaitines vertes tuomet, kai yra tiketina, jog ateityje gaunama Grupes ekonomine nauda del atliktu darbu bus didesne nei pradine ivertinta turimo turto nauda. Esminiu renovaciju išlaidos yra nudevimos per naudinga likusi susijusio turto tarnavimo laikotarpi. Investicinis turtas Žeme ir pastatai, kurie yra laikomi uždirbti nuomos pajamas bei galimai siekiant pelno iš vertes padidejimo, yra apskaitomi kaip investicinis turtas. Isigijimo metu investicinis turtas yra apskaitomas isigijimo savikaina (itraukiant ir sandorio sanaudas). Veliau investicinis turtas yra vertinamas tikraja verte, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra akivaizdus pagrindas isigijimo metu, kad Grupe reguliariai negales patikimai nustatyti tam tikro investicinio turto tikrosios vertes. Tokiais atvejais toks investicinis turtas ivertinamas isigijimo suma, sumažinta nusidevejimu ir vertes sumažejimo nuostoliu. Pelnas ar nuostolis del investicinio turto tikrosios vertes pokyciu yra apskaitomas pelno (nuostoliu) ataskaitoje ta laikotarpi, kai atsiranda. Veiklos ir finansine nuoma (lizingas) i)Grupes imone yra lizingo gavejas Veiklos nuoma Ilgalaikio materialiojo turto nuoma, kai nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybes teikiama nauda, laikoma nuoma. Nuomos imokos pripažistamos sanaudomis pelno (nuostoliu) ataskaitoje proporcingai per visa nuomos laikotarpi. Finansine nuoma (lizingas) Ilgalaikio materialiojo turto nuoma, kai Bendrovei perduodama iš esmes visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda, klasifikuojama kaip lizingas (finansine nuoma). Finansine nuoma kapitalizuojama remiantis ivertinta minimalaus nuomos mokescio dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp isipareigojimu bei palukanu sanaudu taip, kad sudarytu pastovia periodiška palukanu norma likusiam lizingo isipareigojimu likuciui. Atitinkamai, nuomos mokesciai, t.y. skirtumas tarp visu minimaliu imoku pagal nuomos sutarti ir palukanu sanaudu, yra apskaitomi kaip trumpalaikiai ir ilgalaikiai is ipareigojimai. Palukanos, tenkancios nuomos mokesciui, yra apskaitomos pelno (nuostoliu) ataskaitoje per visa nuomos laikotarpi. Finansines nuomos budu isigytas ilgalaikis materialusis turtas yra nudevimas per jo naudingo tarnavimo arba nuomos laikotarpi, priklausomai nuo to, kuris yra trumpesnis.

ii ) Grupes imone yra lizingo davejas

Veiklos nuoma Turtas išnuomotas pagal veiklos nuomos sutartis yra apskaitomas balanse kaip ilgalaikis materialusis turtas. Šis turtas yra nudevimas per jo naudingo tarnavimo laikotarpi, taikant tas


69

pacias nusidevejimo normas, kaip ir kitam veikloje naudojamam ilgalaikiam materialiajam turtui. Nuomos pajamos yra pripažistamos tiesiogiai proporcingu metodu per visa nuomos laikotarpi. Finansine nuoma (lizingas) Teises ir isipareigojimai, atsirandantys iš dukterines imones finansines išperkamosios nuomos veiklos, pripažistami lizingo gavejui imokejus pirmaji dengiamos sumos inaša ir parodomi išnuomoto turto finansuojama verte, sumažinta pirmojo inašo suma. Dabartine išperkamosios nuomos imoku verte pripažistama kaip gautina suma. Skirtumas tarp bendros gautinos sumos ir dabartines gautinos sumos vertes apskaitomas kaip neuždirbtos finansines pajamos. Išperkamosios nuomos pajamos pripažistamos per visa išperkamosios nuomos laikotarpi taikant grynosios investicijos metoda (prieš mokescius), kuris atspindi nekintama gražos norma. Už paskolas perimtas turtas Turtas, perimtas iš skolininku už negražintas paskolas, ir kitas pardavimui laikomas turtas yra apskaitytas žemesniaja iš isigijimo ir rinkos vertes, nustatytos nepriklausomu kvalifikuotu vertinimo imoniu arba Banko vidaus vertintoju. Gautos paskolos Gautos paskolos iš pradžiu pripažistamos isigijimo kaina, kuria sudaro grynoji gautu paskolu suma, atskaiciavus sandoriui sudaryti patirtas sanaudas. Veliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota verte, o tarp gautu grynuju iplauku ir paskolos padengimo vertes susidares skirtumas pripažistamas pajamomis arba sanaudomis pelno (nuostoliu) ataskaitoje per visa paskolos padengimo laikotarpi taikant galiojancias palukanu normas. Atidejiniai Atidejiniai teisinei rizikai yra pripažistami, kai Grupe turi dabartini arba konstruktyvu isipareigojima kaip praeities ivykiu pasekme; kuri greiciausiai pareikalaus ekonominiu resursu isipareigojimams vykdyti ir ta suma gali buti patikimai apskaiciuota. Dividendai Dividendai už Banko akcijas apskaitomi akcininku nuosavybeje ta laikotarpi, kai jie paskelbiami. Išmokos darbuotojams i) Socialinio draudimo imokos Grupes bendroves už savo darbuotojus moka socialinio draudimo imokas i Valstybini socialinio draudimo fonda (toliau – Fondas) pagal nustatytu imoku plana, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisiniais reikalavimais. Nustatytu imoku planas – tai planas, pagal kuri Grupe moka fiksuoto dydžio imokas i Fonda ir neturi teisinio ar konstruktyvaus isipareigojimo toliau moketi imokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumoketu visas išmokas darbuotojams, susijusias su ju tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo imokos pripažistamos sanaudomis pagal kaupimo principa ir priskiriamos prie darbo užmokescio sanaudu


70

ii) Išeitines kompensacijos Išeitines kompensacijos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki iprasto išejimo i pensija amžiaus arba darbuotojui priemus sprendima savo noru išeiti iš darbo mainais i tokias išmokas. Grupe pripažista išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai ipareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalu oficialu darbo santykiu nutraukimo plana be galimybes jo atsisakyti arba ipareigota moketi išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiulytos už išejima iš darbo savo noru. Jei išeitines išmokos tampa moketinos veliau nei per 12 menesiu nuo balanso datos, jos yra diskontuojamos iki dabartines vertes. Išeitines kompensacijos yra itrauktos i pelno (nuostoliu) ataskaita kaip personalo išlaidos ir i balansa kaip kiti isipareigojimai. Verslo segmentai Verslo segmentas yra turto ir operaciju grupe gaminanti produktus ir teikianti paslaugas, kurie turi skirtinga rizika ir pelna lyginant su kitais verslo segmentais. Geografinis segmentas gamina produktus ir teikia paslaugas tam tikroje ekonomineje erdveje, kurios rizika ir pelnas skiriasi nuo kitu segmentu veikianciu skirtingoje ekonomineje aplinkoje. Turto valdymo veikla Turtas ir iš jo atsirandancios iplaukos kartu su isipareigojimais gražinti ši turta vartotojams nera itraukiami i šia finansine atskaitomybe tais atvejais, kai Grupe veikia kaip igaliotinis, patiketinis arba agentas. Tikroji turto ir isipareigojimu verte Tikroji verte yra ta suma, už kuria tiesioginiu sandoriu be tarpininku galetu buti perleistas turtas arba panaikintas isipareigojimas. Tais atvejais, kai, vadovybes nuomone, finansinio turto ir isipareigojimu tikroji verte iš esmes skiriasi nuo balansines vertes, tokia tikroji verte yra pateikiama pastabose. Praejusiu finansiniu metu skaiciai Kur buvo reikalinga, praejusiu finansiniu metu skaiciai buvo perklasifikuoti, kad atitiktu ataskaitiniu metu finansines atskaitomybes pateikimo pokycius.

Apskaitos paaiškinimai

Per metus bankas padidino turta 23% nuo 572,3 mln.Lt iki 704,4 mln.Lt., kreditu portfelis grynaja verte ugtelejo 33%. Indeliu ir akredityvu padaugejo 30%. Aptarnaujamu klientu skaicius, per metus išauges 25%, pasieke 70 tukstanciu. Bankas uždirbo 6,513 mln. Lt grynojo pelno - 57% daugiau negu 2003 metais. Kita pagrindine reikalaujama informacija yra nurodyta prie prospekto pridedamoje nepriklausomo audito ataskaitoje.

20.3. Finansine atskaitomybe Banko nekonsoliduotos ir Banko grupes konsoliduotos ataskaitos yra pateiktos 20.1 dalyje „Istorine finansine informacija“.


71

20.4. Istorines metines finansines informacijos auditas Pareiškimas apie istorines finansines informacijos audito atlikima Auditoriai atlike prospekte pateiktu finansiniu ataskaitu audita AB Šiauliu banko 2000-2004 m. audita atliko UAB “PricewaterhouseCoopers”. Bendroves adresas: J.Jasinskio g. 16B, Vilnius, LT- 01112; tel.: (8-5) 2392-300, faksas (8-5) 2392-301. Imone iregistruota 1993-12-29, Nr.: UI 93-369, imones kodas 1147331. Nepriklausoma audita atliko auditoriai: 2000-2002 m. - Christopher C. Butler, Narystes Nr. 7986452 (The Institute of Chartered Accountants in England and Wales). 2003-2004 m. – Christopher C.Butler, Narys tes Nr. 7986452 (The institute of CharteredAccounts in England and Wales) Asta Liepiene, auditoriaus pažymejimo Nr.000438

20.6. Tarpine ir kita finansine informacija

Toliau pateikiama Banko 2005 ir 2004 pirmu pusmeciu palyginamoji atskaitomybe, parengta pagal tarptautiniu apskaitos standartu reikalavimus.

Šiose finansinese ataskaitose pateiktos konsoliduotos Banko ir jo dukteriniu imoniu UAB

„Šiauliu banko lizingas“ ir UAB „Šiauliu banko faktoringas“ ataskaitos. 2005 m. birželio 30 d. Bankui priklause 100% UAB „Šiauliu banko lizingo“ ir UAB „Šiauliu banko faktoringo“ akcinio kapitalo.

Dukteriniu bendroviu turtas ir isipareigojimai yra konsoliduoti pagal kiekviena straipsni,

eliminavus tarpusavio likucius. Investicijos i asocijuotas bendroves yra apskaitytos nuosavybes metodu.

Dukterinemis bendrovemis yra laikomos tos bendroves, kuriose Grupe, tiesiogiai ar

netiesiogiai turi kontrole, t.y. galimybe valdyti finansinius ir veiklos sprendimus. Dukterines bendroves yra konsoliduojamos nuo datos, kai kontrole yra perleista Grupei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai kontrole pasibaigia. Dukterines bendroves yra apskaitomos isigijimo metodu. Isigijimo sanaudomis laikoma tikroji verte už isigyjama bendrove perleisto turto ir prisiimtu isipareigojimu pridejus tiesiogiai su isigijimu susijusias sanaudas. Isigijimo sanaudu suma, viršijanti isigytos bendroves grynojo turto tikraja verte yra apskaitomas kaip prestižas. Jei reikalinga, dukterines bendroves taikomi apskaitos principai pakeiciami, kad atitiktu Grupeje taikomus apskaitos principus.

Dukterines bendroves patronuojancio Banko finansineje atskaitomybeje yra apskaitomos

naudojant nuosavybes metoda. Investicijos i dukterines bendroves yra parodomos atskiroje Balanso, o grynasis pelnas (nuostolis) – atskiroje Pelno (nuostoliu) ataskaitos eiluteje.

Pilnas 2005 m. I pusmecio aiškinamasis raštas yra pridedamas ir yra neatsiejama šio

prospekto dalis.


72

2005-09-30 konsoliduotos Banko ir finansines grupes Balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos pridedamos prie šio prospekto ir yra neatsiejama jo dalis. Pateikiami duomenys nera sutikrinti su Lietuvos Banko turima informacija ir auditoriu netikrinti. Toliau pateikiama tarpine finansine informacija yra neaudituota

2005 m. I-ojo pusmecio balansine ataskaita ir palyginamoji 2004 metu to paties laikotarpio ataskaita neaudituota 2004-06-30 2004-06-30 2005-06-30 2005-06-30 Bankas Finansine Grupe* Bankas Finansine Grupe*

TURTAS

Pinigai, taurieji metalai ir kt. vertybes 17.599 17.599 18.658 18.659 Lešos centriniuose bankuose 24.502 24.502 43.107 43.107 Lešos bankuose ir kitose kredito bei finansu institucijose 53.154 15.151 73.921 27.318 Indeliai 8.050 8.050 14.969 14.969 Atpirkimo sandoriai 4.101 4.101 2.542 2.542 Paskolos 41.003 3.000 56.410 9.807

Iždo trumpalaikiai vertybiniai popieriai 0 0 0 0 Suteiktos paskolos 397.422 403.025 537.052 539.117 Išperkamoji nuoma 0 36.295 0 52.732 Skolos vertybiniai popieriai 99.728 99.728 115.810 115.810 Pretenzijos del išvestiniu finansiniu priemoniu sutarciu 0 0 103 103 Nuosavybes vertybiniai popieriai 11.675 9.951 12.708 11.030 Investicijos, itraukiamos i apskaita taikant nuosavybes metoda 8.987 7.263 9.820 8.142 Nematerialusis turtas (atemus amortizacija) 2.237 2.374 2.075 2.183 Materialusis ilgalaikis turtas (atemus nusidevejima) 25.065 28.393 28.074 31.148 Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas 18.888 18.888 22.259 22.259 transporto priemones 1.171 3.912 1.384 3.746 istaigos iranga ir kt 5.006 5.593 4.431 5.143 Sukauptos pajamos ir ateinancio laikotarpio sanaudos 3.175 3.267 4.028 4.103 Kitas turtas 4.220 6.312 5.130 6.098 Iš viso turto 638.777 646.597 840.666 851.408

ISIPAREIGOJIMAI

Isiskolinimai centriniams bankams 5.685 5.685 0 0 Isiskolinimai bankams ir kitoms kredito istaigoms 123.143 127.612 111.618 119.832 Indeliai 59.372 59.325 52.093 51.999 Atpirkimo sandoriai 0 0 0 0 Paskolos 63.771 68.287 59.525 67.833 Indeliai ir akredityvai 441.960 441. 960 643.748 643.748 Isipareigojimai del išvestiniu finansiniu priemoniu sutarciu 10 10

0 0

Specialieji ir skolinimosi fondai 834 834 530 530 Išleisti skolu vertybiniai popieriai 0 0 0 0


73

Sukauptos sanaudos ir ateinancio laikotarpio pajamos 2.834 3.383 4.431 4.996 Subordinuotosios paskolos 0 0 0 0 Kiti isipareigojimai 6.400 9.202 10.131 12.094 Iš viso isipareigojimu 580.866 588.686 770.458 781.200

AKCININKU NUOSAVYBE

Kapitalas ir rezervai 57.911 57.911 70.208 70.208 Iregistruotas akcinis kapitalas 52.750 52.750 56.000 56.000 (supirktos savo akcijos) 0 0 0 0 emisinis skirtumas 0 0 2.275 2.275

Ilgalaikio turto perkainojimo rezervas 0 0 0 0 Finansinio turto perkainojimo rezervas 0 0 0 0

Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) 39 39 5.664 5.664 Einamuju finansiniu metu pelnas (nuostolis) 2.511 2.511 3.330 3.330 Kiti kapitalai ir rezervai 2.611 2.611 2.939 2.939 Užsienio banko filialo (skyriaus) lešos, gautos iš centrines bustines 0 0 0 0 Mažumos nuosavybe 0 0 0 0 Iš viso isipareigojimu ir akcininku nuosavybes 638.777 646.597 840.666 851.408

Nebalansiniai straipsniai

Suteiktos garantijos ir laidavimai 19.783 19.783 26.336 26.366 Išleisti akredityvai 1.216 1.216 4.449 4.449 Kreditavimo isipareigojimai 33.157 32.144 55.082 54.524 Kiti isipareigojimai 2.406 4.099 1.955 3.187

Išvestines finansines priemones 0 0 0 0 Gautinos sumos (pretenzijos) 22.512 22.512 10.038 10.038 Moketinos sumos (isipareigojimai) 22.589 22589 9.971 9.971

2005 m. I-ojo pusmecio pelno (nuostolio) ataskaita ir palyginamoji 2004 m. to paties laikotarpio ataskaita neaudituota: Eil. Nr. 2004-06-30

2004-06-30 2005-06-30

2005-06-30

Bankas Finansine

Grupe* Bankas Finansine

Grupe* 1 Palukanu pajamos 15.276 17.177 19.311 21.159

1.1. už paskolas kredito istaigoms ir finansu institucijoms bei lešas kredito istaigose 904

244 1.549

631 1.2. už kitas paskolas 12.039 12.327 15.196 15.257 1.3. už subordinuotas paskolas 0 0 0 0

1.4. už isigytus skolos vertybinius popierius 2.333

2.333 2.566

2.566 1.5. už išperkamaja nuoma 0 2.293 0 2.705 1.6. kitos palukanu pajamos 0 0 0 0 2 Palukanu išlaidos 6.888 6.994 9.072 9.164


74

2.1.

už isipareigojimus kredito istaigoms ir finansu institucijoms bei kredito istaigu lešas 1.477

1.574 1.089

1.181 2.2. už indelius ir kitas gražintinas lešas 5.411 5.411 7.983 7.983 2.3. už subordinuotas paskolas 0 0 0 0 2.4. už išleistus skolos vertybinius popierius 0 0 0 0 2.5. kitos palukanu išlaidos 0 9 0 0 3 Grynosios palukanu pajamos (1-2) 8.388 10.183 10.239 11.995 4 Išlaidos specialiesiems atide jiniams -262 -244 361 352 4.1. paskoloms ir palukanoms 75 75 880 880 4.2. Garantijoms ir laidavimams 0 0 0 0 4.3. bendrai abejotinu aktyvu rizikai -123 -105 23 23

4.4. išlaidu koregavimas del susigražintu paskolu, kurios buvo nurašytos -214

-214 -542

-551

5 Grynosios palukanu pajamos sudarius atidejinius (3-4) 8.650

10.427 9.878

11.643

6 Paslaugu ir komisiniu pajamos 3.622 3.473 4.378 4.224 7 Paslaugu ir komisiniu išlaidos 890 897 1.142 1.174

8 Grynosios palukanu ir paslaugu bei komisiniu pajamos (5+6-7) 11.382

13.003 13.114

14.693

9 Pajamos už nuosavybes vertybinius popierius 795

325 1.002

550

9.1.

pelnas (nuostolis) iš investiciju, itraukiamu i apskaita taikant nuosavybes metoda 738

268 940

488 10 Realizuotas pelnas (nuostolis) 605 603 1.129 1.127 10.1. iš operaciju užsienio valiuta 735 733 887 885

10.2. iš operaciju skolos vertybiniais popieriais 0

0 0

0

10.3. iš operaciju nuosavybes vertybiniais popieriais 144

144 70

70

10.4. iš operaciju išvestinemis ir kt. finansinemis priemonemis -274

-274 172

172

11 Nerealizuotas pelnas (nuostolis) 407 434 290 287 11.1. iš operaciju užsienio valiuta 438 465 -156 -159 11.2. iš operaciju skolos vertybiniais popieriai 52 52 373 373

11.3. iš operaciju nuosavybes vertybiniais popieriais -80

-80 -30

-30

11.4. iš operaciju išvestinemis ir kt. finansinemis priemonemis -3

-3 103

103

12 Pagrindines veiklos rezultatas (8+9+10+11) 13.189

14.365 15.535

16.657

13 Kitos banko pajamos* 427 509 260 345 14 Operacines išlaidos 8.254 8.877 8.944 9.692

14.1. Atlyginimu, soc. draudimo ir kitos su darbo apmokejimu susijusios išlaidos 5.444

5.924 6.097

6.600

14.2. kvalifikacijos kelimo ir komandiruociu išlaidos 102

111 70

81

14.3. pastatu nuoma ir eksploatacija 1.309 1.321 1.353 1.354

14.4. transporto, pašto ir ryšiu paslaugu išlaidos 816

888 843

963

14.5. reklama, rinkodara 154 167 132 162 14.6. kitos operacines išlaidos 429 466 449 472 15 Kitos banko išlaidos 1.531 1.949 1.971 2.066 16 Nusidevejimas ir amortizacija 1.366 1.493 1.538 1.719

17 Išlaidos kitiems specialiesiems atidejiniams -46

-45 12

118

17.1. kitiems abejotiniems aktyvams 0 1 2 108

17.2. kitiems nebalansiniams isipareigojimams -46

-46 10 10

18 Banko iprastines veiklos rezultatas (12+13-14-15-16-17) 2.511

2.600 3.330

3.407


75

19 Neiprastines ir nebudingos veiklos rezultatas (pelnas (nuostolis)) 0

0 0

0

20 Pelnas (nuostolis) iki mokesciu mokejimo (18 + 19) 2.511

2.600 3.330

3.407

21 Pelno mokestis 0 89 0 77

22 Atideti mokesciai ir pelno mokescio koregavimas 0

0 0

0

23 Mažumos pelno (nuostolio) dalis 0 0 0 0 24 Grynasis pelnas (nuostolis) 2.511 2.511 3.330 3.330

2005 m. I-ojo pusmecio pinigu srautu ataskaita ir palyginamoji 2004 metu to paties laikotarpio ataskaita neaudituota

Fin. grupe* Fin. grupe*

Eil.Nr. Straipsnio pavadinimas 2005-06-30 2004-06-30 Pinigu srautai iš iprastos veiklos 1. Pajamos (išlaidos) 1.1. Palukanu pajamos 21.163 17.127 1.2. Palukanu išlaidos (8.983) (6.956) 1.3. Anksciau nurašytu paskolu susigražinimas 551 214 1.4. Grynosios pajamos iš operaciju užsienio valiuta 726 1.198 1.5. Grynosios pajamos (išlaidos) iš operaciju

vertybiniais popieriais

585 (158)

1.6. Grynosios pajamos už paslaugas ir komisiniai 3.050 2.576 1.7. Išlaidos, susijusios su apmokejimu už darba (6.638) (6.104) 1.8. Kitos pajamos (išlaidos) (7.493) (5.811) A. Veiklos rezultatas 2.961 2.086 2. Trumpalaikio turto (padidejimas) sumažejimas 2.1. Privalomu atsargu centriniame banke

(padidejimas) sumažejimas

(1.720) (494)

2.2. Paskolu kredito istaigoms ir finansu institucijoms (padidejimas) sumažejimas

(6.087) 1.976

2.3. Suteiktu paskolu (padidejimas) sumažejimas (122.632) (81.286) 2.4. Vertybiniu popieriu (padidejimas) sumažejimas 0 0 2.5. Kito trumpalaikio turto (padidejimas) sumažejimas (15.497) (2.349) B. Trumpalaikio turto pasikeitimas (145.936) (82.153) 3. Isipareigojimu padidejimas (sumažejimas) 3.1. Isipareigojimu centriniam bankui padidejimas

(sumažejimas)

(5.685) 0

3.2. Isipareigojimu kredito istaigoms ir finansu institucijoms padidejimas (sumažejimas)

11.011 16.996

3.3. Indeliu ir akredityvu padidejimas (sumažejimas) 124.864 47.343 3.4. Kitu isipareigojimu padidejimas (sumažejimas) 6.316 (270) C. Isipareigojimu pasikeitimas 136.506 64.069 D. Grynieji pinigu srautai iš iprastos veiklos iki

mokesciu (A+B+C)

(6.469) (15.998)

4. Pelno mokestis (139) (43)


76

E. Grynieji pinigu srautai iš iprastos veiklos po mokesciu (D - 4)

(6.608) (16.041)

Pinigu srautai iš investicines veiklos 5. Materialiojo ilgalaikio ir nematerialiojo turto

(isigijimas) pardavimas

(1.639) (4.059) 6. (Investicijos) i vertybinius popierius bei ju

pardavimas

(2.178) (10.738) 7. Gauti dividendai 62 57 8. Gautos palukanos 0 0 9. Pinigu srautai iš kitos investicines veiklos 0 0 F. Grynieji pinigu srautai iš investicines veiklos (3.755) (14.740) Pinigu srautai iš finansines veiklos 10. Nuosavu vertybiniu popieriu išleidimas /tik

apmoketa dalis/

0 0 11. Nuosavu vertybiniu popieriu (supirkimas) 0 0 12. Sumoketi dividendai (604) (399) 13. Sumoketos palukanos 0 0 14. Pinigu srautai iš kitos finansines veiklos 0 0 G. Grynieji pinigu srautai iš finansines veiklos (604) (399) Pinigu padidejimas (sumažejimas) (E+F+G) (10.967) (31.180) 15. Pinigai atitinkamai 2005-06-30, 2004-06-30 d. 70.664 47.249 16. Pinigai atitinkamai 2004-12-31 d., 2003-12-31d. 81.631 78.429

2005 m. I-ojo pusmecio nuosavo kapitalo pokyciu ataskaita ir palyginamoji 2004 metu to paties laikotarpio ataskaita neaudituota:

2005.06.30 2004.06.30

Padidejimas (+) arba sumažejimas (-)

Konsoliduota Konsoliduota Konsoliduota Eil.Nr Nuosavas kapitalas Patronuoj

antis bankas

Finansine grupe*

Patronuojantis bankas Finansine

grupe*

Patronuojantis bankas Finansine

grupe*

1. Kapitalas ir rezervai 1.1. Iregistruotas akcinis kapitalas 56,000 56,000 52.750 52.750 3.250 3.250 1.2. (supirktos savo akcijos) 0 0 0 0 1.3. Emisinis skirtumas 2,275 2,275 0 0 2,275 2,275 1.4. Atsargos kapitalas 2,611 2,611 2,611 2,611 0 0 1.5. Praejusiu metu nepaskirstytasis

pelnas arba nuostolis 5.664 5.664 39 39 5.625 5.625

1.6. Bendrieji rezervai aktyvu nuostoliams dengti

328 328 0 0 328 328

1.7. Kiti bendrieji rezervai 0 0 0 0 0 0 1.8. Ilgalaikio turto perkainojimo

rezervas 0 0 0 0 0 0

1.9. Finansinio turto perkainojimo rezervas 0 0 0 0 0 0

1.10.

Apribotasis (skirstomasis) pelnas 0 0 0 0 0 0

1.11. Einamuju metu nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)

3.330 3.330 2.511 2.511 819 819

2. Iš viso nuosavo kapitalo 70.208 70.208 57.911 57.911 12.297 12.297

* - “Finansine Grupe“ reiškia: 2004-06-30 d.- AB Šiauliu banko, UAB “Šiauliu banko lizingas” ir UAB “Šiauliu banko faktoringas”, o 2005-06-30 d. - AB Šiauliu banko ir UAB “Šiauliu banko lizingas” konsoliduotus duomenis.


77

Dividendu mokejimo tvarka

Banko akcininkai visuotiniame akcininku sus irinkime, vykstanciame per 3 men. nuo ukiniu-finansiniu metu pabaigos, tvirtina metine finansine atskaitomybe, skirsto pelna ir gali paskirti dividendus. Visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra banko isipareigojimas akcininkams. Dividendus turi teise gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininku susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje buvo bendroves akcininkai ar kitokiu teisetu pagrindu turejo teise i dividendus.

Dividendu išmokejimas už paskutiniuosius trejus metus pateikiamas lenteleje:

2004 m. 2003 m. 2002 m.

Procentais nuo nominalios vertes 1 1 1

Dividendu suma, tenkanti vienai akcijai, Lt 0,01 0,01 0,50*

Priskaiciuota dividendu suma, Lt 560.000,0 483.439,40 380.210,00

Mokesciai, Lt 65.314,14 72.516,59 57.032,96

Išmokama dividendu suma, Lt 496.685,86 410.922,81 323.177,04

*-2003 metais pakeista akcijos nominali verte iš 50 Lt i 1 Lt.

Dividendai nebuvo mažinti jokiais teises aktu ar banko statuto nustatytais atvejais. Atsisakiusiu dividendu akcininku nebuvo.

20.8. Teisiniai ir arbitražo procesai

Jokiuose teisiniuose ar arbitražo procesuose, kurie daro arba neseniai padare dideli poveiki emitento ir (arba) grupes finansinei padeciai arba pelningumui, bankas nedalyvavo.

20.9. Reikšmingi emitento finansines ar verslo padeties pokyciai

Dideliu grupes finansines ar verslo padeties pokyciu po paskutinio finansinio laikotarpio, kurio tarpine finansine informacija buvo paskelbta (2005-06-30), nebuvo.

21. PAPILDOMA INFORMACIJA

21.1. Akcinis kapitalas

Istorine finansine informacija apima toliau nurodyta informacija, pateikiama remiantis paskutinio patvirtinto balanso duomenimis:

21.1.1. Išleisto kapitalo dydis ir informacija apie kapitalo sudeti pagal akciju klases:

a) patvirtintu akciju skaicius – 74.720.000;

b) išleistu ir visiškai apmoketu, - 74.720.000;


78

taip pat išleistu, bet ne visiškai apmoketu akciju skaicius – 0;

c) vienos akcijos nominali verte – 1 litas;

d) laisvai cirkuliuojanciu akciju skaiciaus metu pradžioje – 56.000.000; Laisvai cirkuliuojanciu akciju skaiciaus 2005-10-01 -74.720.000.

Per paskutinius 3 metus, bankui didinant istatini kapitala, akciju, apmoketu kitu turtu, ne pinigais, nebuvo.

21.1.2. Bankas nera išleides akciju, nereiškianciu dalyvavimo istatiniame kapitale.

21.1.3. Bankas neturi akciju, kurias valdo pats arba kurios valdomos jo vardu, arba kurias valdo pavaldžiosios banko bendroves.

21.1.4. Bankas nera išleides jokiu konvertuojamuju vertybiniu popieriu, keiciamuju vertybiniu popieriu arba garantuotuju vertybiniu popieriu.

21.1.5. Bankas nera išleides pasirašymo teis iu ir neturi isipareigojimu pagal patvirtinta, taciau dar neišleista kapitala ir (arba) isipareigojimu padidinti kapitala.

21.1.6. Informacija apie Grupes nario kapitala, kuris bus pritrauktas ivykdžius pasirinkimo sandorius- nera.

21.1.7. Istatinio kapitalo susiformavimo raida:

2002 m. gruodžio 18 iregistruotas banko kapitalas buvo 38.021.000 Lt; 2003 m. birželio 18 d. - 43.343.940 Lt; 2003 m. lapkricio 26 d. - 48.343.940 Lt; 2004 m. birželio 10 d. – 52.750.000 Lt; 2004 m. gruodžio 21 d.- 56.000.000 Lt; 2005 m. rugpjucio 31 d. – 74.720.000 Lt.

21.2. Memorandumas ir istatai

21.2.1. Banko veiklos tikslai apibrežti banko istatuose, iregistruotuose 2005-08-31 d.:

Banko veiklos tikslai – siekti pelno, teikiant banko istatuose nustatytas finansines paslaugas, skatinti klientus bei asmenis, galincius tapti klientais, efektyviai naudotis finansinemis paslaugomis, siekti teikti aukštos kokybes paslaugas klientams, formuoti teigiama Banko ir bankines sistemos ivaizdi, supažindinti visuomene su finansinemis ir su jomis susijusiomis paslaugomis, teikti materialine ir kitokia pagalba ar parama atskiriems asmenims ar atskiroms sritims, išskirtini demesi skiriant kulturai, menui, mokslui ir sportui.

21.2.2. Pateikiama banko istatu, susijusiu su administravimo, valdymo ir priežiuros organu nariais, santrauka:

Banko organai yra: Banko visuotinis akcininku susirinkimas, Banko stebetoju taryba, Banko valdyba ir Banko administracijos vadovas (Banko vadovas). Banko valdymo organai yra Valdyba ir Banko vadovas.


79

Tik susirinkimas :

1. keicia Banko istatus, išskyrus istatymuose nustatytas išimtis; 2. renka Taryba ar pavienius jos narius; 3. atšaukia Taryba ar pavienius jos narius; 4. renka ir atšaukia audito imone, nustato audito paslaugu apmokejimo salygas; 5. tvirtina metine Banko finansine atskaitomybe ir Banko veiklos ataskaita; 6. nustato Banko išleidžiamu akciju klase, skaiciu, nominalia verte ir minimalia

emisijos kaina; 7. priima sprendima:

7.1. išleisti konvertuojamasias obligacijas; 7.2. atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise isigyti konkrecios emisijos Banko

akciju ar konvertuojamuju obligaciju; 7.3. konvertuoti Banko vienos klases akcijas i kitos, tvirtinti akciju konvertavimo

tvarka; 7.4. del pelno (nuostoliu) paskirstymo; 7.5. del rezervu sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; 7.6. padidinti istatini kapitala; 7.7. sumažinti istatini kapitala, išskyrus istatymu numatytas išimtis; 7.8. Bankui isigyti savu akciju; 7.9. del Banko reorganizavimo ar atskyrimo ir tvirtina reorganizavimo ar atskyrimo

salygas; 7.10. pertvarkyti Banka; 7.11 likviduoti Banka, atšaukti Banko likvidavima, išskyrus istatymu nustatytus

atvejus; 8. renka ir atšaukia Banko likvidatoriu, išskyrus istatymu nustatytus atvejus.

Stebetoju taryba

Banko stebetoju taryba yra kolegialus priežiuros organas, atliekantis Banko veiklos priežiura. Tarybai vadovauja jos pirmininkas. Banko Taryba, sudaroma iš 5 (penkiu) nariu, renka Susirinkimas. (2005-09-23 d. ivykusiame neeiliniame akcininku susirinkime priimtas sprendimas banko taryba rinkti iš 7 nariu. Iregistravus istatu pakeitimus, darba taryboje prades susirinkimo išrinkti 2 nauji nariai).

Taryba:

1. renka Valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigu, teikia Valdybai siulymus del Valdybos pirmininko kandidaturos. Nustatant Valdybos nariu, užimanciu kitas pareigas Banke, Banko vadovo ir jo pavaduotoju atlyginimus bei kitas darbo sutarties salygas turi buti gautas išankstinis Tarybos pritarimas. Jei Bankas dirba nuostolingai, Taryba privalo svarstyti, ar Valdybos nariai tinka eiti pareigas; 2. prižiuri Valdybos ir Banko vadovo veikla; 3. priima Tarybos darbo reglamenta; 4. tvirtina Banko veiklos planus; 5. užtikrina, kad Banke butu veiksminga vidaus kontroles sistema; 6. pateikia Susirinkimui pasiulymus ir atsiliepimus del Banko veiklos strategijos, Banko metines finansines atskaitomybes, pelno (nuostoliu) paskirstymo projekto ir Banko veiklos ataskaitos, taip pat Valdybos bei Banko vadovo veiklos;


80

7. tvirtina paskolu teikimo politika ir nustato skolinimo, kuris gali buti atliekamas tik pritarus Tarybai, tvarka; 8. teikia siulymus Valdybai ir Banko vadovui atšaukti ju sprendimus, kurie prieštarauja istatymams ir kitiems teises aktams, šiems istatams ar Susirinkimo sprendimams; 9. nustato sandorius ir sprendimus, kuriu sudarymui ar igyvendinimui Banko valdymo organai turi gauti Tarybos pritarima; 10. priima sprendimus, priskirtus Tarybos kompetencijai pagal Tarybos patvirtintas tvarkas, kurias pagal istatymus, banko istatus ir Susirinkimo sprendimus privalo priimti Taryba; 11. svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal istatymus ir banko istatus, taip pat Susirinkimo sprendimus turi svarstyti ar spresti Taryba.

Banko valdyba Banko valdyba yra kolegialus Banko valdymo organas, kuri sudaro 5 (penki) nariai. Ji

vadovauja Bankui, tvarko jo reikalus ir už Banko finansiniu paslaugu vykdyma atsako pagal istatymus.

Valdybos darbo tvarka nustato Valdybos darbo reglamentas. Valdyba renka Taryba 4 metams.

Valdyba svarsto ir tvirtina: 1. Banko valdymo struktura ir darbuotoju pareigybes, pareigybes, i kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; 2. Banko filialu, atstovybiu ir kitu atskiru Banko padaliniu nuostatus; 3. Banko paskolu suteikimo tvarka, vadovaudamasi Tarybos patvirtinta paskolu teikimo politika; 4. Banko garantiju ir laidavimu bei kitu isipareigojimu prisiemimo tvarka; 5. paskolu ir kitu skoliniu isipareigojimu nurašymo tvarka; 6. Banko paskolu komiteto, riziku valdymo komiteto nuostatus.

Valdyba renka (skiria) ir atšaukia Banko vadova ir jo pavaduotojus. Valdyba nustato Banko vadovo atlyginima, kitas darbo sutarties salygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ji ir skiria nuobaudas.

Valdyba nustato informacija, kuri laikoma Banko komercine paslaptimi. Valdyba priima: 1. sprendimus Bankui tapti kitu juridiniu asmenu steigeju, dalyviu; 2. sprendimus steigti Banko filialus, atstovybes ir kitus atskirus Banko padalinius bei nutraukti ju veikla; 3. sprendimus del ilgalaikio turto, kurio balansine verte didesne kaip 1/20 Banko istatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaiciuojama atskirai kiekvienai sandorio rušiai); 4. sprendimus del ilgalaikio turto, kurio balansine verte didesne kaip 1/20 Banko istatinio kapitalo, ikeitimo ir hipotekos (skaiciuojama bendra sandoriu suma); 5. sprendimus del kitu asmenu prievoliu, kuriu suma didesne kaip 1/20 Banko istatinio kapitalo, ivykdymo laidavimo ar garantavimo; 6. sprendimus isigyti ilgalaikio turto už kaina, didesne kaip 1/20 Banko istatinio kapitalo; 7. sprendimus iš leisti nekonvertuojamasias obligacijas; 8. Valdybos darbo reglamenta; 9. sprendimus kitais klausimais, kuriuos pagal istatymus, Banko istatus turi svarstyti ar spresti Valdyba.


81

Banko vadovas Banko vadovas:

1.organizuoja kasdienine Banko veikla; 2. priima i darba ir atleidžia Banko darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis,

skatina juos ir skiria nuobaudas. Banko vadovas turi teise igalioti kita Banko darbuotoja atlikti šiame punkte nurodytus veiksmus;

3. nustato Banke taikomus turto nusidevejimo skaiciavimo normatyvus; 4. be atskiro igaliojimo atstovauja Bankui santykiuose su kitais asmenimis, teisme bei

arbitraže; 5. išduoda ir atšaukia igaliojimus atstovauti Banka bei prokuras; 6. leidžia isakymus; 7. atlieka kitus veiksmus, reikalingus jo funkcijoms vykdyti, Banko organu sprendimams

igyvendinti bei Banko veiklai užtikrinti. Banko vadovas atsako už:

1. Banko veiklos organizavima bei jo tikslu igyvendinima; 2. metines finansines atskaitomybes sudaryma; 3. sutarties su audito imone sudaryma; 4. informacijos ir dokumentu pateikima Susirinkimui, Tarybai ir Valdybai istatymu

nustatytais atvejais ar ju prašymu; 5. Banko dokumentu ir duomenu pateikima juridiniu asmenu registro tvarkytojui; 6. dokumentu pateikima Vertybiniu popieriu komisijai ir Lietuvos centriniam vertybiniu

popieriu depozitoriumui; 7. istatymu ir kitu teises aktu nustatytos informacijos vieša paskelbima banko istatuose

nurodytuose dienrašciuose; 8. informacijos pateikima akcininkams; 9. kitu istatymuose bei teises aktuose, banko istatuose ir Banko vadovo pareiginiuose

nuostatuose nustatytu pareigu vykdyma.

21.2.3. Akciju suteikiamos teises

Visos Banko akcijos suteikia ju turetojams vienodas teises. Viena akcija suteikia viena balsa.

Banko akcininkai turi šias turtines teises: 1. gauti Banko pelno dali (dividenda); 2. gauti likviduojamo Banko turto dali; 3. nemokamai gauti akciju, jei istatinis kapitalas didinamas iš Banko lešu, išskyrus istatymu

nustatytus atvejus; 4. kai akcininkas yra fizinis asmuo - palikti testamentu visas ar dali akciju vienam ar

keliems asmenims; 5. istatymu nustatyta tvarka ir salygomis parduoti ar kitokiu budu perleisti visas ar dali

akciju kitu asmenu nuosavyben; 6. pirmumo teise isigyti Banko išleidžiamu akciju ar konvertuojamuju obligaciju, išskyrus

atveji, kai Susirinkimas istatymu nustatyta tvarka nusprendžia atšaukti šia teise visiems akcininkams;

7. istatymu nustatytais budais skolinti Bankui, taciau Bankas, skolindamasis iš savo akcininku, neturi teises ikeisti akcininkams savo turto. Bankui skolinantis iš akcininko, palukanos negali viršyti paskolos davejo gyvenamojoje ar verslo vietoje esanciu komerciniu banku vidutines


82

palukanu normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bankui ir akcininkams draudžiama susitarti del didesniu palukanu dydžio;

8. kitas istatymuose nustatytas turtines teises. Banko akcininkai turi šias neturtines teises:

1. dalyvauti Susirinkimuose; 2. pagal akciju suteikiamas teises balsuoti Susirinkimuose; 3. gauti Akciniu bendroviu istatymo nurodyta informacija apie Banka; 4. kreiptis i teisma su ieškiniu, prašydami atlyginti Bankui žala, kuri susidare del Banko

vadovo ir Valdybos nariu pareigu, nustatytu istatymuose bei banko istatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais istatymu nustatytais atvejais;

5. kitas istatymuose nustatytas neturtines teises.

21.2.4. Visuotinis akcininku susirinkimas ¾ dalyvaujanciu jame akcininku balsu gali atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise isigyti konkrecios emisijos Banko akciju ar konvertuojamuju obligaciju;

21.2.5. Salygos, reglamentuojancios akcininku visuotiniu metiniu susirinkimu ir neeiliniu visuotiniu susirinkimu šaukimo tvarka.

Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise turi Taryba, Valdyba bei akcininkai, kuriems priklausancios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visu balsu.

Susirinkimas šaukiamas Valdybos sprendimu. Susirinkimas šaukiamas Banko vadovo sprendimu, kai yra ne daugiau kaip puse banko istatuose nurodyto Valdybos nariu skaiciaus arba Valdyba banko istatuose nustatytais atvejais ir terminais nesušaukia Susirinkimo.

Susirinkimas gali buti šaukiamas akcininku, kuriems priklausancios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visu balsu, sprendimu, jei Valdyba ar šiu istatu 6.13 punkte nurodytais atvejais –Banko vadovas neprieme sprendimo sušaukti Susirinkimo per 10 dienu nuo Susirinkimo iniciatoriu paraiškos gavimo.

Susirinkimai yra eiliniai ir neeiliniai. Eilinis Susirinkimas turi ivykti kasmet ne veliau kaip per tris menesius nuo finansiniu metu

pabaigos. Neeilinis Susirinkimas turi buti sušauktas, jeigu: 1. Tarybos nariu lieka mažiau kaip 2/3 banko istatuose nustatyto ju skaiciaus arba ju

skaicius tampa mažesnis už istatymuose nustatyta minimalu; 2. Banko nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ½ banko istatuose nustatyto istatinio

kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame Susirinkime; 3. audito imone nutraukia sutarti su Banku ar del kitu priežasciu negali patikrinti Banko

metines finansines atskaitomybes; 4. to reikalauja Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise turintys akcininkai, Taryba arba

Valdyba; 5. to reikalauja priežiuros institucija; 6. reikia spresti kitus Susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus; 7. to reikia pagal istatymus. Banko organas, asmenys ar institucija, prieme sprendima sušaukti Susirinkima, pateikia

Bankui informacija ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie Susirinkimo sušaukima parengti. Pranešima apie Susirinkimo sušaukima Banko vadovas privalo paskelbti dienrašciuose “Lietuvos rytas” ir „Šiauliu kraštas“ ne veliau kaip likus 30 dienu iki Susirinkimo dienos. Jeigu šaukiamas pakartotinis Susirinkimas, akcininkams turi buti pranešta šiame punkte nustatytu budu ne veliau


83

kaip likus 5 dienoms iki šio Susirinkimo dienos. Apie dokumentus, irodancius, kad akcininkams buvo pranešta apie Susirinkimo šaukima, Banko vadovas privalo informuoti akcininkus Susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi buti prideti prie Susirinkimo protokolo.

Susirinkimas gali buti šaukiamas nesilaikant istatu aukšciau nustatytu terminu, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausancios akcijos suteikia balsavimo teise, su tuo raštiškai sutinka.

Susirinkime turi teise dalyvauti ir balsuoti asmenys, buve Banko akcininkais Susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje. Susirinkime dalyvauti ir kalbeti turi teise taip pat ir Tarybos nariai, Valdybos nariai, Banko vadovas, išvada ir ataskaita parenges auditorius, nors jie ir nera Banko akcininkai. Asmenys, kuriems istatymais nesuteikta teise dalyvauti Susirinkime, gali dalyvauti jame, jei tai leidžia Susirinkimas.

Susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki Susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio Susirinkimo.

22. REIKŠMINGOS SUTARTYS

Jokiu reikšmingu sutarciu, išskyrus sutartis, sudarytas pletojant versla iprasta tvarka, bankas ar jo grupes narys, nera sudares.

23. TRECIOSIOS ŠALIES INFORMACIJA IR EKSPERTU ATASKAITA BEI BET KURIU INTERESU PAREIŠKIMAS

Sudarant ši prospekta nebuvo remtasi jokia informacija gauta iš eksperto teisemis

veikianciu subjektu. Prospekte buvo panaudota Lietuvos Banko informacija. Lietuvos Banko informacija yra

panaudota šios prospekto dalies 6.2 punkto skyriuje „Banku sektoriaus veiklos apžvalga“. Taip pat i prospekto 6.1 punkta buvo perkelti agenturos Fitch internetiniame puslapyje

pateikti reitingo reikšmiu paaiškinimai. Informacija buvo perkelta tiksliai ir, remiantis Emitento turimomis žiniomis ir tiek, kiek galima buvo nustatyti iš tos treciosios šalies paskelbtos informacijos, nebuvo praleista jokiu faktu, del kuriu perkeltoji informacija taptu netiksli ar klaidinanti.


84

24. VIEŠIEJI DOKUMENTAI

Su akciju emisijos prospektu bei dokumentais, kuriais naudojantis jis buvo parengtas:

a) Emitento steigimo sutartimi ir istatais, b) visomis ataskaitomis, raštais ir kitais dokumentais, istorine finansine informacija,

Emitento prašymu ekspertu parengtais ivertinimais ir ataskaitomis, kuriu bet kuri dalis itraukta arba itraukta nuorodos budu i registracijos dokumenta ,

c) Emitento ir jam pavaldžiu bendroviu istorine finansine informacija apie kiekvienus trejus finansinius metus iki registracijos dokumento paskelbimo - galima susipažinti AB Šiauliu banko centrineje buveineje – Tilžes g. 149, Šiauliuose, tel.: (8-41) 595-653, 595-606, 214 kab. (Darbo laikas 7:30-11:30, 12:30-16:00 val.).

d) Su istorinemis finansinemis ataskaitomis, banko 2004 metu metine ataskaita bei šiuo prospektu taip pat galima susipažinti Banko internetiniame puslapyje www.sb.lt

Banko padaliniu, kuriuose bus galima pasirašyti platinamas akcijas sarašas pateiktas šio prospekto 2 dalies – Vertybiniu popieriu rašto- 5.1 punkte.

25. INFORMACIJA APIE TURIMAS AKCIJAS

Bankas turi isigijes dukteriniu imoniu akciju už 6,66 mln. Lt. Informacija apie imones ir valdomos kapitalo dalys pateikta šios dalies- Registravimo dokumento- 7 punkte.

Bankas turi kitu imoniu akciju, taciau nei i viena imone nera investaves daugiau kaip 10 proc. imones kapitalo. Todel turimu imoniu kapitalo pokyciai neturi dideles itakos vertinant banko nuosava turta ir isipareigojimus, finansine padeti, pelna ir nuostolius.

Administracijos vadovas Algirdas Butkus Vyriausioji buhaltere Vita Adomaityte Iždo departamento direktorius Pranas Gedgaudas Vertybiniu popieriu apskaitos Jolanta Dobiliauskiene

skyriaus viršininke

A.V.

Documents

AKCIJU EMISIJOS PROSPEKTAS - siauliubankas.lt prospektas_2.pdf · igyvendinti banko augimo planus. 3. Rizikos veiksniai ir esmine finansine informacija Banko istatinis kapitalas,