Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Prevencija
Metodinė medţiaga lektoriui
A.G.Davidavičienė, MD
Temos aktualumas
Situacija
Rūkymas 40 ir daugiau kartų
Pasaulinė sveikatos organizacija
informuoja:
• Trečdalis planetos ţmonių rūko. Taigi,
pasaulyje yra 2,3 milijardo rūkorių.
• Rūkymas kasmet lemia 4,9 mln. mirčių.
• Jei rūkymas plis tokiais tempais kaip
dabar, tai 2025 m. mirtingumas nuo
tabako sukeltų ligų sieks 10 mln. per
metus.
Rūkalų paaugliai gali įsigyti
be jokio vargo.
Tai nurodė 94.0 proc.
paauglių.
ESPAD 03 duomenys
Mokiniai, kurie nėra vartoję alkoholio
0
1
2
3
4
5
6
1995 1999 2003
berniukai
mergaitės
iš viso
Narkotikų eksperimentavimas
3,4
2,7
3,2
21
9,6
15,5
20,7
10,5
15,6
0 5 10 15 20 25
ESPAD95
ESPAD99
ESPAD03
iš viso
mergaitės
berniukai
Kitų narkotikų be marihuanos/hašišo
vartojimas
Narkotikų eksperimentavimas
pagal regionus
22.7
20.1
32.6
13.9
19.520.9
11.69.6
12.1
9.9
14.9
3.3
11.612.2
3.9 4.5
0
5
10
15
20
25
30
35
Bet koks narkotikas be marihuanos
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Miestai
Rajonų centrai
Kaimas
Raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo
paskyrimo vartojimas per gyvenimą. 2003 m.
Duomenys netikri
arba jų nėra
Nedalyvaujanti
šalis
Kokios priežastys?
Narkotikų vartojimo priežastys(procentas nuo vartojusių mokinių)
18,919,7
21,815,9
5,85
58,959,2
18,622,3
1718,5
3,22,5
0 10 20 30 40 50 60
Siekiant apsvaigti
nenoras išsiskirti iš
grupės draugų
neturėjimas ką veikti
smalsumas
noras užmiršti savo
problemas
kitos priežastys
neprisiminė
2003
1999
Jeigu paauglystėje viskas
normalu,
yra nenormalu.
Jeigu paauglystėje viskas
nenormalu,
reiškia viskas normalu
PAAUGLIO PASAULIS
Tėvai
Visuomenė Individas Bendraamţių
grupė
Mokykla
Vertybinės nuostatos:
Jas formuoja ir apie jas sprendţiame
daugiausia iš:
• Šalies įstatymų
• Suaugusiųjų elgesio ir poţiūrio
• Ţiniasklaidos
Ką turėtų padaryti
• valstybė
• vietos valdžia
• mokykla
• tėvai
NACIONALINĖ NARKOMANIJOS PREVENCIJOS IR
NARKOTIKŲ KONTROLĖS 2004 - 2008 METŲ PROGRAMA
Patvirtinta LR Seimo 2004 m.balandţio 8 d. nutarimu Nr IX-2110
31.3 punktas - įtraukti į bendrojo lavinimo
mokyklų ugdymo planus kursą apie
narkotinių medţiagų, alkoholio bei tabako
ţalą ţmogaus sveikatai bei visuomenei, taip
pat ugdant moksleivių socialinį atsparumą
narkotikų vartojimui, plėtojant popamokinę
veiklą bei vaikų uţimtumą
LR švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d.
įsakymas Nr ISAK-494 (Ţin., 2006, Nr. 33-119)
Alkoholio, tabako ir
kitų psichiką
veikiančių medžiagų
vartojimo prevencijos
PROGRAMA
Prevencinių programų rūšys
• B e n d r o j i (u n i v e r s a l i) -
visai mokyklai
• A t r a n k i n ė - rizikos grupėms
• T i k s l i n ė (s i m p t o m i n ė) -
tiems, kurių problemos ryškios, bet
dar nėra priklausomybės
Alkoholio, tabako ir kitų
psichiką veikiančių medţiagų
vartojimo prevencijos
PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMAS
Svarbiausi veiksmingumą
uţtikrinantys veiksniai• Mokyklos bendruomenės, ypač vadovų
motyvacija
• Mokytojų parengimo kokybė (kvalifikacija)
• jų patirtis ir motyvacija
• turimos mokymo priemonės
• naudojami pedagoginiai metodai
• gebėjimas įvertinti programos įgyvendinimą
KADA PRADĖTI PROGRAMĄ
ĮGYVENDINTI?
1 versija. Pradėti kalbėti su vaikais apie
alkoholį, tabaką ir kitas psichiką
veikiančias medţiagas nuo pat
vaikystės, t.y. jau nuo ikimokyklinio
amţiaus.
2 versija. Pradėti kalbėti su vaikais šia
tema tada, kai vaikas yra šiek tiek
paaugėjęs ir jau gali suprasti jam
pateiktą informaciją
I versija
15-16 metų mokinių ESPAD tyrimai parodė, kad šio
amţiaus vaikai jau turi 5-10 metų staţą. Vadinasi, jie
pradėjo vartoti ar mėgino tai pabandyti jau 9-10 metų
ar dar anksčiau. Daugiau nei ketvirtadalis mokinių
surūko cigaretę 11 metų ir jaunesni, o pradeda rūkyti
kasdien 11 m. ar jaunesni - 2.1 proc. mokinių
Siūloma:
Šia tema kalbėtis su vaikais jau nuo ikimokyklinio
amţiaus, parodyti jam supantį pasaulį su jo
teigiamomis ir neigiamomis pusėmis ir mokyti jį nuo
maţumės atsispirti šioms grėsmėms
II versija
Nekalbėti su vaikais šia tema labai anksti, nes
galima suţadinti norą išbandyti šių
medţiagų vartojimą.
Siūloma:
Kuo ilgiau saugoti vaiką nuo pavojų,
neparodyti neigiamos pasaulio pusės: vengti
įtartinų draugų, vakarėlių ir pan. Ţodţiu
auginti vaiką “šiltnamio sąlygomis”
Įrodyta, kad tinkamas
ikimokyklinis ugdymas
palengvina vėlesnį mokymąsi ir
teikia ilgesnės pasiekimų ir
socializacijos naudos asmens
mokymosi bei profesinės veiklos
laikotarpiu
Nepakankamų investicijų į ankstyvąjį
mokymąsi pasekmės - ţenkliai didesnės
išlaidos korekcinėms priemonėms
vėlesniuose gyvenimo etapuose. Šios
išlaidos apima nusikalstamumo
maţinimui, sveikatos stiprinimui,
uţimtumo didinimui ir kitoms socialinės
politikos priemonėms skirtas išlaidas ir
yra kur kas maţiau naudingos
ekonomikos poţiūriu.
IŠVADA
Apie alkoholio, tabako ir kitų
psichiką veikiančių medţiagų
vartojimo prevenciją reikia kalbėti
su vaikais jau nuo ikimokyklinio
amţiaus ir tęsti tą darbą kasmet.
PROGRAMOS TIKSLAS
ugdyti asmenį, motyvuotą
sveikai gyventi, nevartoti
alkoholio, tabako ir kitų
psichiką veikiančių medţiagų.
Programos uždaviniai• siekti, kad ugdytiniai suprastų neigiamą alkoholio, tabako
ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo poveikį
ţmogaus sveikatai ir visuomenei;
• skatinti sveiko, turiningo gyvenimo nuostatų ir įgūdţių
ugdymąsi;
• ugdyti gebėjimus, skatinančius atsisakyti alkoholio, tabako
ir kitų psichiką veikiančių medţiagų, prireikus kreiptis
pagalbos ir konstruktyviai spręsti problemas;
• ugdyti kritinį mąstymą, atsakomybę uţ savo veiksmus ir
elgesį;
• suteikti informacijos apie prevencinės, medicininės,
psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos galimybes ir
institucijas, skatinti ugdytinių gebėjimą kreiptis pagalbos.
Vykdant programą laikomasi
principų:• diferencijavimo – prevencinio ugdymo uţdaviniai diferencijuojami
skirtingo amţiaus koncentrams, atsiţvelgiant į vaiko ar vaikų
grupės ypatumus ir ypatingus poreikius;
• kontekstualumo – atsiţvelgiama į aplinkos (regiono, miesto,
mokyklos, bendruomenės) ypatumus, remiamasi patirties
pavyzdţiais;
• integralumo – neapsiribojama vien švietimu, bet integruotai
ugdomi mokinių gebėjimai, įgūdţiai ir vertybinės nuostatos;
• konstruktyvumo – atskleidţiamos ne vien problemos, bet skatinama
ieškoti konstruktyvių jų sprendimo būdų;
• veiksmingumo – siekiama geros prevencinio ugdymo kokybės
rezultatų vykdant ją laiku ir sistemingai, numatant ir apibrėţiant
orientacinius ugdytinių pasiekimus, uţtikrinant tinkamą mokytojų
kvalifikaciją.
Konkrečius sprendimus, kaip
įgyvendinti Prevencijos programą
mokykloje prime mokyklos
administracija kartu su savivalda.
Kaip tai daryti konkrečioje grupėje,
klasėje - sprendţia mokytojas,
auklėtojas ar kitas prevencinę veiklą
vykdantis pedagoginis darbuotojas
Programos įgyvendinimą
koordinuoja
mokyklos direktoriaus
pavaduotojas/a ugdymui
Mokyklos administracija
sudaro sąlygas mokytojams
ir kitiems specialistams
• dirbti pagal šią programą
• pasirengti ją vykdyti
• tobulinti kvalifikaciją
Programą vykdo:• ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių
pedagogai
• bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai
• klasių auklėtojai
• psichologai
• socialiniai pedagogai
• sveikatos prieţiūros specialistai
• kiti specialistai
ĮGIJĘ ATITINKAMĄ KVALIFIKACIJĄ
Dalykų mokytojasĮgyvendinantis prevencijos programą,
glaudţiai bendradarbiauja su kitais
mokykloje esančiais specialistais, kurių
darbas susijęs su prevencijos veikla -
socialiniu pedagogu, psichologu,
visuomenės sveikatos prieţiūros
specialistu, klasės auklėtoju.
Tuo atveju, kai prevencijos programą
įgyvendina specialistai, jie savo veiklą
derina su dalykų mokytojais ar klasės
auklėtojo atliekama veikla.
Programa integruojama į• ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklas
• dalykų turinį per įvairių dalykų pamokas pagal
bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus
• specialų kursą, kaip pasirenkamo dalyko įvedimą kuriai
nors klasei ar atskiroms klasėms
• Į atskirų programų sudėtines dalis, pvz.,”Gyvenimo
įgūdţius”
• klasės valandėles
• papildomąjį ugdymą ir neformaliojo švietimo programas
• kitus mokyklos bendruomenės pasirinktu dalykus
(projektinė, paţintinė veikla ir kita)
Programos įgyvendinimui
skirti ne maţiau, kaip:• 5 val. per metus ikimokyklinėse įstaigose
ir priešmokyklinėse grupėse• 5 val. per mokslo metus pradinėse klasėse• 6 val. per mokslo metus pagrindinės
mokyklos klasėse (5, 6, 7, 8, 9, 10 bei gimnazijos 1 ir 2 klasėse)
• 5 val. per mokslo metus vidurinės mokyklos klasėse (11 ir 12 bei gimnazijos 3 ir 4 klasėse)
Temos
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis,
pradinis ugdymas:
• Vaistai
• Cheminės buitinės medţiagos
• Tabakas
• Alkoholis
Temos
Pagrindinis ir vidurinis ugdymas
• Tabakas
• Alkoholis
• kitos psichiką veikiančios
medţiagos
Siekiant išvengti mokinių krūvių
padidėjimo, dirbtinio atskirų
temų dėstymo, būtina pasirinkti
tik tą medţiagą, kuri labiausiai
reikalinga konkrečios klasės
mokiniams ir turės didţiausią
poveikį
Tematika
daugiausia apima tas pačias temas,
tačiau aukštesnėse ugdymo pakopose
• informacija pateikiama vis išsamesnė
• apeliuojama į vis didesnį
savarankiškumą
• atsakomybę uţ save ir kitus
• į aktyvią poziciją, veiklumą
Apie atitinkamos temos
pateikimą
• ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių
pedagogai paţymi veiklos plane
• pradinių klasių mokytojas įrašo klasės
dienyne
• penktųjų - dvyliktųjų klasių auklėtojai ir
atitinkamo dalyko mokytojai įrašo klasės
dienyne
Vertinimui taikomi
Neformaliojo -
formuojamojo -
vertinimo metodai ir
būdai
Prevencijos veiklos
veiksmingumo rodiklis -
ugdytinių pasiekimai,
atitinkantys iškeltus
uţdavinius, ţinios, gebėjimai,
įgūdţiai ir vertybinės nuostatos
Galimi programos efektyvumo
vertinimo būdai
• Ugdomasis vertinimas
• Diagnostinis vertinimas
• Kriterinis vertinimas
• Norminis vertinimas
• Ideografinis vertinimas
• Grįţtamasis ryšys
Programos efektyvumo vertinimo
tikslai gali būti labai įvairūs:
• nustatyti mokymo/si metodų tinkamumą;
• išmatuoti mokymo/si proceso efektyvumą;
• diagnozuoti besimokančiųjų pasiekimus ir
paţangą;
• fiksuoti mokymosi pasiekimus;
• skatinti besimokančiųjų motyvaciją.
Pagalvokite kaip vertinsite
pasiekimus?
• Stebint mokinių elgesį laisvalaikio metu,
• apklausiant pačius mokinius,
• organizuojant pasitarimus su specialistais,
kurie vykdo programą,
• apklausiant tėvus apie mokinių elgsenos
pokyčius,
• organizuojant aptarimus pedagogų
kolektyve.
Kokiomis priemonėmis vykdoma
Prevencijos programa
Būtina susipaţinti su rekomenduojama literatūra,
metodine medţiaga bei kitais informacijos šaltiniais ir
profesionaliai, tikslingai jais pasinaudoti
Rekomenduojama literatūra, kita metodinė medţiaga
neturėtų dubliuoti ugdymo vadovėliuose, pratybų
sąsiuviniuose pateiktos informacijos
Svarbu, kad metodinė medţiaga, kuri yra tiesiogiai skirta
to amţiaus vaikams (rašytinės uţduotys) neuţgoţtų kitų
veiklų (elgesio modeliavimo, problemų sprendimo,
situacijų aptarimo ir pan.
Kur vykdoma Prevencijos programa
Veikla gali vykti bet kurioje mokyklos patalpoje, jos
teritorijoje ar uţ mokyklos ribų.
Rekomenduotina neapsiriboti vien klasės, medicinos
kabineto, sporto salės ar kitomis mokyklos
patalpomis, o praplėsti mokinių patirtį naujais
įspūdţiais aplankant sveiką gyvenseną
propaguojančias institucijas (saugaus eismo
mokyklas, sporto, sveikatingumo klubus ir kt).
Aplinka ir priemonės turėtų ţadinti mokinių
smalsumą, domėjimąsi sveikos gyvensenos,
saugios, tinkamos elgsenos klausimais.
Ką ir kaip mokyti apie
psichiką veikiančias
medţiagas?
Kokias vertybes puoselėjame?
Kas šiuo metu yra norma?
Gerti ar negerti???
Tradicijos
Gerti
visur,
visada ir
bet kokia
proga
Tradicijos
• Gamintis stiprų alkoholį
• Gerti tam, kad prisigertų (o vaikai
geria tam, kad nusigertų)
• Gėrėtis tais, kurie gali išgerti daug
alkoholio
(išaugusi tolerancija alkoholiui)
• Mokyti gerti vaikus
Tradicijos
Vartoti alkoholį medicininiais tikslais:
– Šildymuisi sušalus;
– Kai kurių ligų profilaktikai;
– Miego sutrikimams gydyti;
– Apetitui gerinti (pasitaiko atveju net
pediatrinėje praktikoje)
Alkoholinius gėrimus propaguoja
net medicininė spauda
“Atšaldytas alus, ypač per didelius
karščius, ne tik gaivina, bet ir yra
naudingas, nes apsaugo nuo infarkto ir
kraujo išsiliejimo į smegenis.”
Šaltinis “Lietuvos sveikata”
Alkoholiniams gėrimams
reklamuoti
pasitelkiami įvairiausi būdai:
Klaidos• Netinkamai pateikiant informaciją suţadinamas
smalsumas
• Minimi pavadinimai ir narkotikų sukeliamas poveikis
• Propaguojamas saugus vartojimas
• Sukuriama nuostata, kad tai neatskiriama
jaunimo gyvenimo dalis
• Diegiama nuostata, kad tai lengvai išgydoma liga
• Sukuriamas neigiamas poţiūris į šias problemas turinčius asmenis
• Akcentuojamas tik psichiką veikiančių medţiagų vartojimas
• Nėra programų aukštųjų mokyklų studentams
• Nedalyvauja ar neaktyviai dalyvauja tėvai
Klaidų prieţastys
• Neatsiţvelgiama į šalies švietimo politiką
(strategijos, programos, standartai, metodinės
rekomendacijos)
• Naudojamasi uţsienio šalių patirtimi - pilotuojami projektai
(mąstyti globaliai, veikti lokaliai)
• Prevencija suprantama siaurai
(daţniausiai paskaitos)
• Prevencijai naudojami netinkami metodai
• Prevenciją vykdo tam nepasirengę asmenys
• Gerų norų nepakanka
Psichiką veikiančių
medţiagų vartojimo
prevencijos
klasifikacija
Bendroji prevencijayra taikoma jauno amţiaus ţmonių grupėms ir
orientuojama į visus gyventojus (visą šalį, vietos bendruomenę, mokyklą, rajoną ar gyvenvietę), siekiant uţkirsti kelią psichiką veikiančių medţiagų vartojimui.
Bendrosios prevencijos programos daţniausiai skirtos bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir psichiką veikiančių medţiagų vartojimo prevencijai vykdyti.
Bendrosios prevencijos priemonės yra susijusios su ţinių teikimu apie psichiką veikiančių medţiagų vartojimo ţalą, neigiamų nuostatų į šių medţiagų vartojimą formavimu ir gyvenimo įgūdţių ugdymu.
BENDROJI (PIRMINĖ)
PREVENCIJA MOKYKLOJE -
tai
kelio uţkirtimas psichiką
veikiančių medţiagų
vartojimui bei ankstyvas
tinkamo elgesio ir sveiko
gyvenimo būdo formavimas
Pirmine prevencija
PP =
ţinios + įgūdţiai /gebėjimai + nuostatos /vertybės
= elgesys
• Suteikti reikiamų ţinių
• Formuoti brandţias vertybines nuostatas
• Formuoti gyvenimo įgūdţius bei sveikos
gyvensenos poreikį
Atrankinė prevencijatai prevencijos priemonės, taikomos
asmenims, kurie dėl tam tikrų rizikos
veiksnių (neigiamos bendraamţių,
šeimos, bendruomenės ar mokyklos
aplinkos įtakos) gali pradėti vartoti
psichiką veikiančias medţiagas, todėl
prevencijos priemonėmis siekiama
sumaţinti rizikos veiksnius bei
sustiprinti apsauginius veiksnius.
Tikslinė prevencijatai prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie
dėl individualių rizikos veiksnių (daţniausiai
genetinių, emocinių, psichologinių) linkę vartoti
psichiką veikiančias medţiagas.
Tikslinės prevencijos keliami uţdaviniai – motyvuoti
asmenis nevartoti psichiką veikiančių medţiagų,
ugdant sveikos gyvensenos ir socialinius įgūdţius,
atsparumą neigiamiems reiškiniams, bei teikiant
informaciją ir konsultacijas socialinės, psichologinės
pagalbos klausimais. Priskiriama ankstyvajai
intervencijai.
Prevencijos priemonės turi
formuoti ir vidinius, ir
išorinius tabako, alkoholio ir
kitų psichiką veikiančių
medţiagų vartojimo barjerus
Vidiniai barjerai• Socialinės vertybės (darbo ir kūrybos
reikšmė, noras siekti aukštų rezultatų)
• gyvenimo įgūdţiai - gebėjimas spręsti
problemas, nepalankiose situacijose
aktyviai veikti, nugalėti sunkumus
• gebėjimas vertinti ir analizuoti savo
poelgius, psichikos būklę, mokėti
bendrauti, suvokti ţalą ir pavojingumą
• aktyvi nuostata ir tinkamas poţiūris į
blaivybę
Išoriniai barjerai
• Kritiška visuomenės ir atskiros
bendruomenės nuostata ir
poţiūris į psichiką veikiančių
medţiagų vartojimą
• Aktyvi pilietiška veikla, kuri
stabdo ir uţkerta kelią socialiai
pavojingiems reiškiniams plisti
PREVENCIJOS
METODAI
Gąsdinimo metodas (taktika)
Pirmas metodas, kuris buvo naudojamas prevencijai. Demonstruojant alkoholio ir kitų narkotikų ţalingą poveikį, mėginta jaunimą atbaidyti nuo jų mėginimo. Vaizdiniai daţnai buvo grafiniai ir
perdėti. Ši technika pasirodė nelabai efektyvi, ypač kai informacija buvo perdėta ar klaidinanti. Bendraamţių grupės daţnai nepagrįstą informaciją iš anksto apgalvodavo ir taip sukeldavo nepasitikėjimą dėstoma medţiaga ir pačiais informacijos perdavėjais.
Detali, nors ir teisinga
informacija
• Didino jaunimo turėtą informaciją apie
psichiką veikiančias medţiagas. Pagal
tyrimų duomenis padidėjo vartojimo
procentas.
• Atsirado titulas “apsišvietusieji
narkotikų vartotojai”.
SVEIKATOS ALTERNATYVOS
• Alkoholio ir/ar narkotikų vartojimo
prevencijai tyrinėtojai pasiūlė SVEIKATOS
ALTERNATYVAS
• Panaudota sąvokos “natūraliai girtas”sutapatinimas
• Daug šių alternatyvų buvo nukreiptos
sveikatos grąţinti, turiningam poilsiui ir
išvykoms, tačiau tokia veikla nesumaţino
vartojimo.
Politika
• Atkreiptas dėmesys į baudţiamųjų įstatymų leidybą ir kontrolę.
• Kai kurie pakeitimai, padaryti formuojant politiką, buvo veiksmingi. Pavyzdţiui: sugrieţtintas įstatymas dėl vairavimo išgėrus.
• Tai buvo veiksminga. Bet vien politikos nepakako, kad pastebimai sumaţėtų vartojimo lygis.
Bendruomenės įtraukimasPaskutinė prevencijos pastanga buvo:
• Bandymai daryti spaudimą visuomenei
prisiimti problemą.
• Kuriamos kaimynystės stebėjimo
programos (Ši kryptis buvo efektyvi tik tam
tikru laipsniu tam tikrose vietose ir neilgalaikės)
• Tėvų įtraukimas į aktyvią prevencijos
veiklą.
Keisti elgesį
• Vėlesniais metais prevencijos
specialistai mėgino sutelkti dėmesį
į keitimą elgesio, kurį laikė
alkoholio ir narkotikų vartojimo
prieţastimi
• Formuoti tinkamas nuostatas
• Ugdyti gyvenimo įgūdţius
Europos Sąjungos šalių patirtis liudija,
kad metodika paremta tik švietimu
sveikatos srityje veikia tik vaiko
paţintinius procesus, tačiau nekeičia
elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo
komponentų.
Daug valstybių kaip prevencijos priemonę
mokyklose taiko asmeninių ir socialinių
(gyvenimo) įgūdţių ugdymo programas
Programa būna veiksmingaKai jungiamos visos strategijos,
išskyrus gąsdinimą :
• suteikiama nedetali, bet teisinga informacija,
• ugdomi gyvenimo įgūdţiai, formuojamos nuostatos
• siūlomos sveikatos alternatyvos,
• įtraukiama visa bendruomenė
Gyvenimo
įgūdžiai
Pagal PSO
GYVENIMO ĮGŪDŢIAI
TAI GEBĖJIMAS PRISITAIKYTI VISUOMENĖJE
IR ELGTIS POZITYVIAI,
ASMENŲ GEBĖJIMAS VEIKSMINGAI
SUSIDOROTI SU KASDIENIO GYVENIMO
POREIKIAIS IR PROBLEMOMIS
TAI TOKIE GEBĖJIMAI, KURIE JAUNIEMS
ŢMONĖMS PADEDA IŠLAIKYTI PSICHIKOS
SVEIKATĄ IR PASITIKĖJIMĄ SAVO
JĖGOMIS, KAI JIE SUSIDURIA SU
GYVENIMO REALIJOMIS
Gyvenimo įgūdžiai (pagal PSO)
• Sprendimų priėmimas
• Problemų sprendimas
• Kūrybinis mąstymas
• Kritinis mąstymas
• Bendravimo įgūdţiai su individais
• Bendravimas visuomenėje
• Savęs paţinimas
• Empatija – įsijautimas į kito asmens emocinę
būklę
• Emocijų valdymas
• Streso įveikimas
Sprendimų priėmimas -
problemų sprendimas• Pasirinkti kaip elgtis
• palyginti ir įvertinti skirtingų
pasirinkimų padarinius
• pasirinkti efektyviausią sprendimą
• rasti išeitį iš padėties
• pasipriešinti spaudimui
• pasakyti “ne”
• rizikuoti
Kritinis ir kūrybinis mąstymas• Nagrinėti galimas alternatyvas
• nagrinėti veiksmų ir pasyvumo padarinius
• atrinkti, analizuoti, sisteminti ir apibendrinti
informaciją
• analizuoti ir apibendrinti patyrimą
• paţinti ir įvertinti veiksmų teigiamas ir
neigiamas puses
• surasti įvairius išeities būdus
• labiau prisitaikyti ir lanksčiau reaguoti į
iškilusias problemas
Bendravimas ir
bendradarbiavimas
• Dirbti ir bendrauti grupėje
• klausyti, girdėti, išklausyti kitus
• bendrauti ir bendradarbiauti, dalyvauti
diskusijose šeimoje, mokykloje, bendraamţių
ir nebendraamţių aplinkoje
• konstruktyviai spręsti konfliktus
• prašyti pagalbos ar patarimo, kai to reikia
Savęs paţinimas - empatija
(kito atjauta)• Paţinti save, charakterį, temperamentą
• pasitikėti savo jėgomis
• teigiamai save vertinti
• įţvelgti savo gebėjimų spragas
• išreikšti save
• stiprinti, išsaugoti ir ginti savigarbą
• siekti tobulėjimo
• priimti kitą tokį, koks jis yra
• būti tolerantišku kitų nuomonei, negaliai
• įsijausti į kito asmens emocinę būseną
Ugdymo metodai
Poveikis jaunimui:
• Papasakosi – UŢMIRŠ
• Parodysi – ATSIMINS
• Įtrauksi – SUPRAS
Išvada:
tik pats jaunimas gali
pasakyti, ko jiems
reikia, ko – ne, kas
jiems tinka, o kas – ne
Pasirinkti aktyvius
metodus, labiausiai
atitinkančius mokinių
pasirengimą
Aktyvūs metodai• Įtraukianti paskaita
• Klasės diskusija
• Grupinė diskusija
• Darbas poromis
• Debatai
• Argumentai “uţ” ir “prieš”
• Palyginimas ir supriešinimas
• Atvejo, svarbaus įvykio analizė
• Situacijų modeliavimas
tęsinys
• Tikros istorijos, kurias būtų galima
apibūdinti “čia ir dabar”
• Išgyvento atvejo panaudojimas sprendţiant
problemą
• Vaidmens atlikimas
• Klausimai mokiniams
• Atsakymai į mokinių klausimus
• Interviu
• Nebaigti sakiniai
• Minčių lietus (proto šturmas)
tęsinys
• Savarankiškas mokymasis
• Vertinimo skalės
• Individualūs ir grupiniai projektai
• Anketos, testai
• Įvairūs kiti informacijos rinkimo būdai
• Kitų (jaunesnių) mokinių mokymas
• Video medţiagos aptarimas
• Atraminių signalų metodas
• Ţaidimai
• Vizitai į atitinkamas įstaigas
Sprendimų medis
Vykdant pirminę (bendrąją)
prevenciją• tiesiogiai neteikiama detali informacija apie
psichiką veikiančias medţiagas
• netaikomi mokinių gąsdinimu grindţiami
poveikio būdai
• ji skirta asmeninei atsakomybei ugdyti,
mokantis tinkamų būdų, padedančių pasijusti
geriau
• būtina jos vykdymo kryptis - atsisakymo
įgūdţių formavimas
5 - 8 klasės
Programa
5-8 klasės programos
Uţdaviniai1. Aiškinti asmenines ir socialines tabako,
alkoholio ir psichiką veikiančių medţiagų
vartojimo prieţastis ir pasekmes.
2. Ugdytis gebėjimus kritiškai mąstyti, atsispirti
neigiamai bendraamţių įtakai, konstruktyviai
spręsti psichologines problemas.
3. Skatinti savigarbą ir nuostatą ieškoti
prasmingų laisvalaikio leidimo būdų,
kritišką poţiūrį į ţalingų įpročių pavyzdţius
savo aplinkoje, ţiniasklaidoje.
Amžiaus
ypatumai
• Pradeda domėtis kitais, sukaupdami visą dėmesį į kitą asmenį
(lemiama moralinio auklėjimo stadija, nes vaikas tampa
nepriklausomu ir atsakingu)
• eksperimentuoja, kad atrastų nepatirtus dalykus. Nori suţinoti
kaip, kas ir kodėl veikia
• daug klausia apie psichiką veikiančias medţiagas
• suaugusiųjų autoritetas sumaţėjęs, nori palaikančio
bendravimo su suaugusiais, kurie jiems svarbūs (tai reikšminga
jų brendimui)
• ima abejoti autoritetais ir tiesomis, kuriomis tikėjo,
vadovaujasi savo autoritetais priimdamas sprendimus,
liečiančius psichiką veikiančių medţiagų vartojimą
• draugai tampa labai svarbūs ir neretai nulemia interesus ir
norus. Noriai bendrauja su bendraamţiais (gali gauti daug
neteisingos informacijos), siekia tapti grupės nariais
• motyvuoja savo poelgius, suvokia, kad elgesys turi pasekmes,
sugeba priimti atsakomybę, tačiau pirma padaro, o tik paskui
apie tai pagalvoja
• abejingai ţiūri į riziką keliantį elgesį, susijusį su psichiką
veikiančių medţiagų (rūkymu, alkoholio ar kitų narkotikų)
vartojimu
• ima abejoti autoritetais ir tiesomis, kuriomis tikėjo, tačiau
vadovaujasi savo autoritetais priimdamas sprendimus,
liečiančius psichiką veikiančių medţiagų vartojimą
• tapatina save su patraukliomis asmenybėmis (gydytoju,
mokytoju, aktoriumi ir kt.)
• norėdami įsitvirtinti, pamėgdţioja suaugusiųjų elgesio įpročius,
ima rūkyti, vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias
medţiagas.
• ţengia į “maištingumo stadiją”, ima kritiškai vertinti
suaugusiųjų paliepimus
Pasiūlymai• Įveskite moralinę dimensiją. Paaiškinkite visuomenės, mokyklos
ir klasės elgesio normas pagal vertybių skalę
• Suteikite galimybių būti nepriklausomiems ir atsakingiems
• Atsakykite į visus klausimus nesivarţydami, pateikite konkrečius
atsakymus
• Atpaţinkite bendraamţių spaudimą ir stenkitės jį panaudoti
teigiamai, aptarkite kaip priimti sprendimus
• Pademonstruokite, kad elgesys turi pasekmes
• Aptarkite sąvokas “būti savimi”, pritapti prie visų” ar “būti
normaliu”.
• Pasirinkite tinkamą su mokiniais bendravimo stilių. Naudokitės
neformalaus bendravimo formomis
• Nuolatos priminkite, jog pokyčiai yra normalus reiškinys
9 - 10 klasės
programa
9-10 klasės programos
uţdaviniai
1. Plėsti ţinias apie alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių
medţiagų vartojimo rizikos veiksnius, ir išmanyti jų
prevencinius, medicininius ir teisinius aspektus.
2. Stiprinti pasiryţimą atsisakyti alkoholio, tabako, kitų psichiką
veikiančių medţiagų ir rinktis sveiką gyvenimo būdą
3. Plėtoti gebėjimus argumentuotai diskutuoti ir įtikinamai
pagrįsti poţiūrį nevartoti ţalingų medţiagų, kritiškai vertinti
tiesioginę ir netiesioginę reklamą, elgtis atsakingai.
4. Skatinti mokinių prevencines nuostatas sprendţiant rūkymo,
alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medţiagų vartojimo
problemas.
Amžiaus
ypatumai
• Suvokia, kad gyvena besikeičiančių socialinių reiškinių pasaulyje,
susiduria su naujomis vertybėmis
• Linkę susitelkti į save, eksperimentuoti
• Patiria intensyvų bendraamţių spaudimą, susijusį su įvairiais
eksperimentais, nepatirtais dalykais.
• Mėgina naujas elgesio formas (gėrimas, vandalizmas ir kt.),
neklauso patarimų, elgiasi nerūpestingai
• Ieško gyvenimo prasmės, spręsdamas socialines problemas
nagrinėja įvairias galimybes, norėtų pagalbos išsiaiškinant
poţiūrį, priimant protingus ir dorus sprendimus
• Stengiasi surasti sektiną pavyzdį tarp suaugusiųjų
• Moralė formuojasi pagal tėvų ir visos visuomenės standartus
• Keičiantis socialinėms normoms, gali nustoti pasitikėti tais
suaugusiais, kurių vertybės jam atrodo pasenę, nemadingi.
Pasiūlymai• Leiskite jiems pajusti, jog jie reikšmingi, pabrėţkite kiekvieno
asmens reikšmę tarpusavio santykiuose
• Moralinių įsipareigojimų neatsiekite nuo mokymo proceso,
spręskite problemas pamokų metu
• Duokite laiko įvertinti pateiktas vertybes. Organizuokite
renginius, kurių metu galėtų įvertinti skirtingas vertybes
• Mokykite pasakyti “ne”, atlaikyti spaudimą
• Skatinkite bendraamţių paramos grupių veiklą
• Plėskite sritis, kuriose mokiniai galėtų rinktis
• Leiskite pasireikšti loginiam mąstymui, emocijoms klasės
diskusijų metu
• Skatinkite gyvenime turėti tikslą ir jo siekti
• Sudarykite galimybes, kad autoritetingi suaugusieji galėtų
vadovauti asmeniškai ir grupėms
9 - 10 klasės
programa
9-10 klasės programos
uţdaviniai1. Gilinti ţinias apie alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių
medţiagų vartojimo rizikos veiksnių, ir išmanyti jų
prevencijos, medicininius ir teisinius aspektus.
2. Stiprinti pasiryţimą atsisakyti alkoholio, tabako, kitų psichiką
veikiančių medţiagų ir rinktis sveiką gyvenimo būdą
3. Plėtoti gebėjimus argumentuotai diskutuoti ir įtikinamai
pagrįsti poţiūrį nevartoti ţalingų medţiagų, kritiškai vertinti
tiesioginę ir netiesioginę reklamą, elgtis atsakingai.
4. Skatinti mokinių prevencines nuostatas sprendţiant rūkymo,
alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medţiagų vartojimo
problemas.
Amžiaus
ypatumai
• Subrendę fiziškai, mąsto kaip suaugusieji, išgyvena energijos ir
gyvybinių jėgų pakilimą, aiškiau ir tikroviškiau vertina save
• Reiškia adekvačias emocijas, bendrauja su suaugusiais, kurie juos
gerbia, ieško asmeninės ir grupinės patirties, nori išreikšti savo
jausmus ir emocijas, kuria elgesio filosofiją, vidines nuostatas
• Atranda idealus, sąţiningumą, nors naivūs, tačiau ţavisi groţiu,
teisybe, teisingumu, taika ir meile
• Smerkia suaugusiuosius uţ veidmainystę ir tikrų idealų bei
vertybių išdavystę
• Pabunda troškimas gyventi vidinį dvasinį gyvenimą
• Turi daugiau galimybių pajusti tikrą bendravimą ir aptarti
reikšmingus klausimus, jaučia bendraamţių ir aplinkos spaudimą
bendrauti, vartojant psichiką veikiančias medţiagas
• Mato pasaulį kaip neišmatuojamą visumą, kuri abejinga jų
vidiniam patyrimui, jaudinasi dėl ateities, jaučia nerimą
konkurencijos ir nepastovumo visuomenėje, nori paramos
Pasiūlymai
• Leiskite laisvai reaguoti į pateikiamą medţiagą
• Atsakykite į keliamus klausimus, remiantis šiuolaikine
informacija ir patirtimi
• Leiskite išsilieti emocijoms ir jausmams
• Įtraukite į projektus, kuriuose formuojami gyvenimo
įgūdţiai
• Pateikite pavyzdţius iš gyvenimo, naudokitės laikraščiais,
literatūra bei socialiniais pavyzdţiais
• Padėkite suvokti susikaupimo ir savęs paţinimo svarbą
• Aptarkite asmeninius santykius, pabrėţkite, kad geriausia
būti atviriems.
Praktinės
uţduotys
Tabakas
Pratimai• Rūkymo mašina
• Nerūkančiųjų teisių deklaracija
• Situacijos
• Rūkyti ar nerūkyti?
• Kam reikalingos taisyklės ir įstatymai
• Kaip išlikti nerūkančiu? Ką slepia tabako dūmai?
• Faktai apie tabaką
• Rūkoriaus portretas
• Rūkymo paplitimo tyrimas
• Kaip pasakyti “Ne”?
• Rūkymas ar sveikata - jūsų teisė rinktis
• Rūkymo keliamas pavojus sveikatai
• Rūkymo pasekmės
• Kiek pinigų išleidţiama cigaretėms?
• Kaip padėti draugui?
• Kas yra geri draugai?
• Nenoriu niekam pakenkti
• Slapti įtikinėtojai
• Reklama
• Ar sunku pasakyti “Ne”
• Taisyklės ir įstatymas
• Apsisprendimas
• Mūsų klasė prieš rūkymą
• Nebijok pasakyti “Ne”
• Situacija (siūlymas)
• Kas darosi metus rūkyti
• Kaip padėti mechanism rūkyti?
• Model rūkymas ne tau
• Ką veikti laisvalaikiu?
• Ko norime iš draugų?
• Stresai, kuriuos patiria jaunimas
SITUACIJOS ANALIZĖ
Pertraukos metu būrelis mokinių išbėgo į lauką. Tau
norisi su jais pabūti ir pabendrauti. Šalia esantis draugas
išsitraukia cigaretes, pasiūlo visiems ir ima rūkyti. Tu
nerūkai. Staiga vienas mokinys praneša, kad ateina
mokytojas, ir draugas savo cigarečių pakelį įbruka tau į
kišenę. Priėjęs mokytojas uţuodţia tabako kvapą ir paprašo
išversti kišenes. Jis randa pas tave cigarečių pakelį, paima jį
ir nori nunešti direktoriui. Rūkorius tau į ausį sušnabţda,
jeigu tu mus išduosi, gali daugiau neateiti į kompaniją.
Ką tu darytumei? Koks bus tavo sprendimas?
NERŪKANČIŲJŲ TEISIŲ DEKLARACIJA
Uţdavinys: mokiniai dalyvaus kuriant mokyklos (klasės) taisykles, suvoks savo teises,
pareigas ir atsakomybę bei mokysis ginti savo teises.
Pasirengimas: organizuodamas šią veiklą, mokytojas turėtų būti atsargus ir pasirengęs
atsakyti į klausimus tų mokinių, kurie turi rūkančius tėvus. Galbūt mokiniai savo
darbais (plakatais ar lankstinukais) galėtų prašyti savo tėvų nerūkyti namuose ar pan.
Eiga:
• Mokiniai, taikydami jau turimas žinias apie pasyvų rūkymą, kuria „Nerūkančiojo teisių
deklaraciją“.
• Mokiniams pasiūloma pamąstyti, kokiose situacijose jie būna priversti kvėpuoti tabako dūmais (pvz., laiptinėje, kavinėje, namuose ir kt.) to nenorėdami. Pagal situaciją dirbant po vieną arba grupėse, susitariama, kaip bus rengiama „Nerūkančiojo teisių deklaracija“.
Rengiant ją, būtina pasinaudoti įgytomis žiniomis apie tabako dūmų poveikį žmogaus
organizmui ir „pasyvųjį“ rūkymą, kai žmogus pats nerūko, tačiau yra priverstas kvėpuoti
kitų prirūkytu oru.
• Kiekvienas mokinys arba mokinių grupė pasirenka deklaracijos formą ir turinį. Remdamiesi
aptartąja situacija ir turimomis žiniomis, numato, kur skelbs savo „Nerūkančiojo
teisių deklaraciją“ (mokyklos sienlaikraštyje, laikraštyje, tėvų susirinkime ir pan.).
• Atskirų mokinių arba grupių parengtos deklaracijos aptariamos klasėje. Gali būti parengta
viena bendra klasės deklaracija.
Tęstinė veikla:
Šia tema gali būti atliekamas projektinis darbas.
RŪKYTI AR NERŪKYTI?
• Draugas įkalbinėja bičiulį rūkyti, bet šis
atsisako ir įtikinėja mesti rūkyti rūkantįjį.
• Tėvas su motina auklėja sūnų, kad šis nerūkytų.
• Berniukas rūko, mergaitė ne. Mergaitė
susipyksta su berniuku dėl to, kad jis rūko.
Mergaitė reikalauja, kad jis mestų rūkyti.
• Rūkantieji nekreipia dėmesio ir rūko patalpoje,
kurioje yra nerūkantys draugai. Kaip jie
įtikins, kad rūkymas kenkia nerūkantiems.
APGINK SAVO NUOMONĘUždaviniai: mokiniai gebės suvokti priklausomybės atsiradimo rizikos veiksnius, matyti nematomas“
gyvenimo puses (t.y. pastebėti ne tik psichiką veikiančių medžiagų teikiamus malonumus, bet suvokti ir dažnai „nematomą“ žalą).
Priemonės: informaciniai bukletai apie psichiką veikiančias medžiagas ir jų poveikį, pratybų lapo kopijos.
Eiga (A):• Klasę suskirstykite į grupes. Grupėms išdalinkite informacinę medžiagą apie psichiką veikiančias
medžiagas.• Suformuluokite ir lapeliuose surašykite teiginius-klausimus. Sudėkite juos į dėžutę. Teiginių -
klausimų turi būti tiek, kiek yra grupių.• Teiginiai-klausimai turėtų būti ir apie rūkymą, ir apie alkoholinių gėrimų, ir apie nelegalių psichiką
veikiančių medžiagų vartojimą. Teiginių-klausimų, kurie galėtų būti pateikti grupių aptarimui.• Kiekvienos grupės paprašykite išsitraukti po vieną teiginį-klausimą, kurį, remdamiesi turima
informacija ir savo nuomone, trumpai pasitarę mokiniai turės logiškai paneigti.• Kiekvienos grupės paprašykite visai klasei perskaityti jai atitekusį teiginį-klausimą ir jo paneigimą.• Po to, kai visos grupės perskaitys savo atsakymus, nagrinėtus klausimus aptarkite bendrai.Eiga (B):• Grupėms vienu metu pateikite ne skirtingus, o tuos pačius teiginius-klausimus (pavyzdžiui, iš eilės
3 teiginius-klausimus: po vieną apie rūkymą, alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas). Bendros diskusijos metu aptarkite, ar grupės paneigė teiginius, naudodamos tuos pačius argumentus.
Pastabos. Mokinių apklausos rodo, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimo motyvai dažniausiai būna vieni ir tie patys. Pateikti tik teiginių-klausimų pavyzdžiai. Galite aptarti juos visus arba pasirinkti labiausiai patikusius, aktualiausius ar geriausiai tinkančius jūsų mokiniams. Taip pat galite nesinaudoti nei vienu iš šių teiginių, o sukurti savus, arba paprašyti, kad sukurtų mokiniai. Jokiu būdu nepalikite teiginio-klausimo nepaneigto. Pavyzdžiui, jei kalbama apie rūkymą, turėtų būti įrodyta rūkymo žala. Jei to nesugeba padaryti mokiniai, jiems turėtų padėti mokytojas.Šios pamokos tikslas – loginių operacijų ir kūrybiškumo ugdymas, tuo pat metu aptariant narkomanijos problemą. Todėl reiktų skatinti mokinius ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir logiškai bei argumentuotai paneigti teiginį-klausimą, pateikti įdomių pavyzdžių. Tai paįvairins diskusiją ir padarys ją įdomesne.
Užduotį galima atlikti kaip klasės diskusiją.
APGINK SAVO NUOMONĘ
Teiginių-klausimų, kurie galėtų būti pateikti grupių aptarimui, pavyzdţiai
Petras sako: „Rūkantiems žmonėms gerai. Susinervinę jie parūko ir greitai nusiramina. O nerūkantys ilgiau nervuojasi, todėl labiau žaloja savo nervų sistemą ir kenkia savo sveikatai. Tai kodėl aš turėčiau nerūkyti?“
Kamilė sako: „Dažnai tenka būti prirūkytose patalpose. Cigarečių dūmai smirdi tik nerūkantiems, o rūkaliams jie netgi kvepia. Jei aš noriu būti kavinėje ir neužuosti cigarečių smarvės, gal geriau ir man rūkyti?“
Martynas sako: „Cigarečių ar alkoholinių gėrimų reklamoje tik rūkantys ir geriantys žmonės yra laimingi, gražūs, drąsūs, važinėja naujomis mašinomis. Ir aš norėčiau toks būti. Kodėl turėčiau nerūkyti ir negerti?“
Rūta sako: „Aš matau, kad diskotekoje būna linksmi ir smagiai šoka tik girti mokiniai. Aš irgi norėčiau puikiai pasilinksminti. Kodėl aš turėčiau negerti?“
Tomas sako: „Aš jaudinuosi ir nervinuosi, kai gaunu blogą pažymį, kai man nesiseka, kai mane bara tėvai. Kai parūkau kanapių, šios problemos manęs nebekamuoja, aš būnu ramus. Kodėl aš turėčiau nebevartoti narkotikų?“
RŪKYMAS AR SVEIKATA – JŪSŲ TEISĖ RINKTIS
Uždaviniai: komentuojant teisės aktus, mokiniai susipažins su pagrindiniais tarptautiniais dokumentais, ginančiais žmogaus teises, bei gebės analizuoti rūkančiųjų ir nerūkančiųjų žmonių teisių pažeidimus, pareikš savo nuomonę rūkymo klausimu.
Priemonės: popierius, flomasteriai, spalvoti pieštukai.Pasirengimas:1. Mokinius rekomenduojama supažindinti su:• Visuotinė Žmogaus Teisių deklaracija,• Vaiko teisių konvencija,• Lietuvos Respublikos Konstitucija,• Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas,• Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir išnagrinėti rūkančių ir
nerūkančių žmonių teises.2. Susirasti argumentų:• kaltinančių firmą „Cigaras“ dėl rūkalų gamybos,• ginančių firmą „Cigaras“.Eiga:Mokiniai pasiskirsto vaidmenimis. Trys teisėjai, kurie privalės, remiantis tarptautiniais dokumentais, nustatyti:
Kokios ieškovo ir atsakovo teisės buvo pažeistos? Remiantis dokumentų straipsniais argumentuoti sprendimą.Paskelbti sprendimą.
Sekretorė, prokuroras, advokatas, ginantis ieškovo poziciją, ir advokatas, ginantis atsakovo poziciją, ieškovai – asmenys, nukentėję nuo
rūkymo, atsakovas –tabako gaminių kompanija „Cigaras“, liudininkai, kviestinis gydytojas specialistas, žurnalistai iš įvairių laikraščių ir
žurnalų, kurie fiksuosteisme išgirstus liudininkų pasakojimus, rašys argumentus Prieš ir Už, sukurs Nuomonių plakatą. („Teisme“ privalo
dalyvauti visi mokiniai, todėl gali būti daug liudininkų, ieškovų, pasisakančiųjų, žurnalistų ir t.t.).
Salėje susirinkę visi, išskyrus teisėjus. Įeina teisėjai. Sekretorė praneša: „Stot, teismas prasideda“. Pristato, kas atvyko į teismą.
Vienas iš teisėjų supažindina su teismo sudėtimi ir suteikia žodį ieškovui. Kalba ieškovai, nukentėję nuo rūkymo. Po to suteikiamas žodis
atsakovui. Paskui kalba liudytojai, gydytojas narkologas, kiti pasisakantieji. Toliau pasisako ieškovo ir atsakovo
RŪKYMO ASPEKTAIUţdaviniai: mokiniai gebės suvokti tabako žalą paauglio ir suaugusio žmogaus sveikatai, būsimam kūdikiui, šeimos ekonomikai,
išanalizuos rūkymo priežastis, suvoks, kodėl žmonės rūko, aptars priklausomybės nuo tabako ir pagalbos rūkančiajam būdus.
Priemonės: pratybų lapo kopijos.
Eiga:
• Pasiūlyti mokiniams diskusiją apie rūkymo žalą.
• Pateikti mokiniams keletą faktų apie rūkymą, jo žalą asmeniui ir visuomenei.
• Padiskutuoti šiomis temomis.
• Pasiūlyti mokiniams užpildyti pratybų lapo kopijas, siekiant pasitikrinti žinias.
Kokių kenksmingų medţiagų yra cigaretėje?
nikotino, dervų ir kt.
Rūkymo ekonomika
kaina, mokesčiai, žemės naudojimas, užimtumas.
Poveikis ţmogaus organizmui
slopinantis/stimuliuojantis: priklausomai nuo dozės, kvėpavimo/širdies kraujagyslių sistemoms, kvapas iš burnos/plaukų/drabužių,
plaučių vėžys/bronchitas, širdies kraujagyslių ligos ir kt.
Poveikis būsimam kūdikiui
svoris, kvėpavimo sutrikimai, apykaitos sutrikimai.
Kodėl ir kaip ţmonės pradeda rūkyti?
bandydami, norėdami atrodyti vyresni, norėdami būti grupės nariais, norėdami mėgdžioti kitus, cigaretės visiems prieinamos,
žiniasklaida/reklama.
Kodėl ţmonės ir toliau rūko?
pripratimas prie nikotino, susiformavęs įprotis, atliekama socialinė funkcija.
Rūkymas viešose vietose
pasyvus rūkymas ir sveikata, teisės ir atsakomybė.
Kaip ţmonės gali mesti rūkyti?
laikinai vartoti cigarečių pakaitalus, nerūkančiųjų grupės, žmogaus valia, vadovėliai, knygos, atkaklumas mesti rūkyti po vieno ar
daugiau nepavykusių bandymų.
Tęstinė veikla:
Pratimas tinka ir vyresnėse (11–12) klasėse, aptariant priklausomybę nuo tabako ir pagalbos rūkančiajam būdus.
Alkoholis
Pratimai• Narkotikų poveikis organizmo sistemoms ir organams
• Trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis
• Alkoholio poveikis fizinei ir psichinei sveikatai
• Situacija apie alų
• Alkoholio vartojimo prieţastys
• Situacija (degtinė)
• Įveiksiu ar neįveiksiu
• Bendraamţių grupės įtaka
• Kas yra konfliktas
• Parduoti! Parduoti! Parduoti! Pirkti! Pirkti! Pirkti!
Pratimai• Tiesa - netiesa
• Alkoholis: ką mes galime daryti? Kaip derėtų
elgtis?
• Informacijos įvertinimas
• Girtuokliavimas
• Alkoholio vartojimo prieţastys
• Kaip jautiesi? Ar tau blogai?
• Velnių gėrimas
Pratimai• Mitas ar faktas
• Tiesa ar netiesa
• Situacijos
• 16 labai svarbių klausimų ir atsakymų
apie alkoholizmą ir šeimą
• Ką veikti laisvalaikiu
• Alkoholio poveikis vaisiui
SituacijosSituacija
Tu daţnai su draugais lankaisi tokioje vietoje, kur tau lankytis tėvai neleidţia.
Tai gali būti apgriuvęs namas, miškas, vieta po tiltu ir panašiai. Tau patinka su
draugais bendrauti toje kitų nematomoje vietoje. Kartą vienas iš draugų atsinešė
butelį alaus. Tu nustebęs, nes jis anksčiau alaus negėrė. Tu klausi, kodėl jis
pradėjo gerti alų. Jis atsako, kad jis išgers visą butelį, nes nori apsvaigti.
Ką tu darytumei? Koks bus tavo sprendimas?
SituacijaKartu su keliais kiemo vaikais uţėjai į svečius pas klasės draugą. Jo tėvų nėra
namuose. Vienas iš vaikų sako tavo klasės draugui: „Tavo tėvas tikriausiai turi
alkoholinių gėrimų atsargų. Duok mums po truputį“. Draugas kiek nustemba ir
nenoromis atsako: „Gerai, bet tik vos-vos, nes kitu atveju tėvas tuoj pastebės“.
Butelis eina ratu, du vaikai jau gurkštelėjo, dabar tavo eilė. Visi ţiūri į tave ir
stebi, ką tu darysi.
Ką tu darytumei? Koks bus tavo sprendimas?
ALKOHOLIS IR JO PASEKMĖSTIESA – NETIESA1. Alkoholizmas yra moralinio silpnumo ţenklas.
2. Saikingas alkoholio vartojimas nepavojingas nėščioms moterims.
3. Gėrimas ir alkoholizmas yra tas pats.
4. Dauguma gydytojų ir psichologų moka diagnozuoti ir gydyti alkoholizmą.
5. Vairuoti išgėrus maţiau kaip tris taureles nėra pavojinga.
6. Daugelis alkoholikų yra bedarbiai.
7. Besaikis gėrimas didina galimybę susirgti vėţiu.
8. Mokslas nustatė, kad net viena stipri alkoholinė intoksikacija negrįţtamai paţeidţia smegenis.
9. Jeigu asmuo meta gėręs, jis daugiau nelaikomas alkoholiku.
10. Bet kuris, vartojantis alkoholį, gali tapti alkoholiku.
11. Maišant alkoholinius gėrimus, galima pasigerti greičiau, negu vartojant vienos rūšies gėrimus.
Alkoholio poveikis fizinei ir
psichinei sveikataiUţpildykite lentelę:
Andrius išgėrė
Kaip tai gali
paveikti
Andrių
fiziškai (jo
kūną)
Kaip tai gali
paveikti
Andriaus
psichiką
(jausmus,
emocijas ir tt.)
Kaip tai gali
paveikti
Andriaus
socialinius
santykius
Uţrašykite bet
kokius
komentarus,
kaip alkoholio
vartojimas
gali paveikti
Andrių
Viena stiklinę
alaus
Tris stiklinės
alaus
Šešios stiklinė
alaus
Devynios
stiklinės alaus
ALKOHOLIS: KĄ GALIME DARYTI?
KAIP DERĖTŲ ELGTIS?
Uţdaviniai: mokiniai gebės suvokti alkoholio vartojimo pasekmes sveikatai, elgsenai, priklausomybės nuo alkoholio rizikos veiksnius, sužinos įvairių pagalbos būdų draugams, šeimos nariams, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo, gebės pozityviai įveikti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, ugdys prevencijos nuostatas, skatins savo pilietinį sąmoningumą, gebės prisiimti atsakomybę, išreikšti savo jausmus.
Priemonės: atmintinė apie alkoholio poveikį, vartojimo žalą fizinei bei psichinei sveikatai ir pan., dideli popieriaus lapai, žymekliai.
Eiga:
• Paklauskite mokinių, kokia psichiką veikianti medžiaga labiausiai paplitusi visuomenėje: Alkoholis.
• Paklauskite: Kas iš mokinių bent kartą ragavo alkoholio? Kur ir kada pirmą kartą jo paragavo?
• Išsiaiškinkite priežastis, kodėl kai kurie žmonės negeria alkoholio, pavyzdžiui, dėl religinių įsitikinimų, papročių, nemėgsta, nepatinka skonis, dėl neigiamų pasekmių. Kai žmonės vartoja alkoholį, kokio poveikio jie tikisi, laukia? Kaip dar alkoholis veikia žmogaus kūną, jausmus ir elgesį?
• Aptarkite būdus, kaip galima spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas. Paprašykite, kad mokiniai „minčių lietaus“ būdu pateiktų kuo daugiau su alkoholio vartojimu susijusių neigiamų situacijų, į kurias gali patekti jaunimas, pavyzdžiui, konfliktai, smurtas, ligos, dažnos išgertuvės, kontrolės praradimas, priklausomybės atsiradimas, ir surašykite jas lentoje.
• Paskirstykite mokinius į grupes po penkis ir paprašykite kiekvienos grupės nagrinėti po vieną iš išvardytų situacijų. Paklauskite grupės, kaip geriausia įveikti jų situaciją pasinaudojant šiuo planu:
Apie ką ši situacija?
Ar reikalinga skubi pagalba?
Ką reikia padaryti?
Kas ką daro?
Kokios reikia pagalbos?
ALKOHOLIS IR JO PASEKMĖSTIESA – NETIESA
1. Alkoholizmas yra moralinio silpnumo ţenklas.
2. Saikingas alkoholio vartojimas nepavojingas nėščioms moterims.
3. Gėrimas ir alkoholizmas yra tas pats.
4. Dauguma gydytojų ir psichologų moka diagnozuoti ir gydyti alkoholizmą.
5. Vairuoti išgėrus maţiau kaip tris taureles nėra pavojinga.
6. Daugelis alkoholikų yra bedarbiai.
7. Besaikis gėrimas didina galimybę susirgti vėţiu.
8. Mokslas nustatė, kad net viena stipri alkoholinė intoksikacija negrįţtamai paţeidţia smegenis.
9. Jeigu asmuo meta gėręs, jis daugiau nelaikomas alkoholiku.
10. Bet kuris, vartojantis alkoholį, gali tapti alkoholiku.
11. Maišant alkoholinius gėrimus, galima pasigerti greičiau, negu
vartojant vienos rūšies gėrimus.
KODĖL TAI MITAI?Mitai
1. Mitas: aš galiu gerti ir neprarasti savitvardos.
2. Mitas: alkoholis netoks jau pavojingas.
3. Mitas: aš galiu greitai išblaivėti, jeigu reikia.
4. Mitas: nieko blogo, jei mergina gers tiek pat, kiek ir vaikinas.
5. Mitas: nėra jokio tikslo nevartoti alkoholio iki man sukaks
dvidešimt penkeri.
6. Mitas: aš galiu gerai vairuoti netgi išgėręs.
7. Mitas: aš būsiu „kietesnis“, jeigu galėsiu išgerti daugiau.
8. Mitas: alus neturi tiek daug alkoholio kaip kiti gėrimai.
9. Mitas: alkoholio porcija jus sušildys ţiemą.
10. Mitas: raminamuosius vaistus galima vartoti kartu su
alkoholiu.
MAN NESIŪLYK!Uţdaviniai: mokiniai gebės pasakyti „Ne“, jei kas pasiūlytų išgerti ar parūkyti, naudos savo
surastą racionaliausią atsisakymo būdą.
Priemonės: pratybų lapo kopijos.
Eiga:
• Padalykite mokinius į grupes po 3 ir kiekvienam asmeniui duokite po kortelę su situacija.
• Paprašykite, kad dalyviai A ir B per 10 minučių suvaidintų kortelėje pateiktą situaciją.
Dalyvis C yra stebėtojas.
• Suvaidinus visus vaidmenis, grupės turi aptarti visu būdus, kaip pasakyti „Ne“.
• Drauge užsiėmime aptarkite bendriausias išvadas.
Pastabos:
• Mokytojas gali smulkiai aprašyti kiekvieno dalyvio vaidmenis.
• Papildomų detalių kiekis priklausys nuo dalyvių patyrimo, įgyto tiek vaidinant, tiek mokantis
apie psichiką veikiančių medžiagų žalą. Turintiems didesnį patyrimą reikės mažiau detalių.
• Klausimai, kurie galėtų būti aptarti bendrame užsiėmime:
Kas padeda žmogui pasakyti „ne“?
Kodėl jie norėtų pasakyti „taip“?
Ar yra koks nors skirtumas, kai jauni žmonės ir suaugusieji atsako „taip“ ir „ne“?
Ko galime iš to išmokti?
MAN NESIŪLYK!
Situacijos pavyzdys (alkoholis)Asmuo ATu atkakliai prašai, kad B dar truputį išgertų prieš išeinant iš
baro. Tu ţinai, kad jis nori eiti, bet jauti, kad, jam išėjus, kiti irgi gali išeiti. Esi labai susirūpinęs, nes smagiai leidi laiką ir dar nenori, kad draugai išsiskirstytų.
Asmuo BA tau pasiūlė išgerti, bet tu jau tikrai nori eiti. Tačiau draugai
toliau sėdi ir visiems linksma. Tu jau prieš tai neatsisakei siūlymų, bet dabar tikrai nori išeiti. A yra labai atkaklus.
Stebėtojas. Asmuo CJūs stebite, kaip A ir B bendrauja, ir vertinate, kaip B atsisako
pasiūlymo išgerti. Pakomentuokite, ar jo atsakymas buvo sėkmingas.
Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių
medţiagų MAIŠYMASSITUACIJOS APRAŠYMASDiskotekoje susitiko grupė bendraamžių. Tarp jų buvo jaunuolis, vardu
Lukas, pernai metęs mokyklą. Susitikimo proga dėl smagumo buvo pasiūlyta „išlenkti“ po taurelę. Vienas iš dalyvių turėjo nedidelį buteliuką alkoholio. Pasivaišinus alkoholiu, Lukas pasigyrė turįs „gerų“ tablečių, kurios pralinksmins daug efektyviau nei alkoholis. Visiems kompanijos nariams buvo pasiūlyta Ekstazy tablečių.
1. Kompanijoje buvęs Rokas iš karto atsisakė ir nuėjo į šalį.2. Kiti du draugai – Tomas ir Jonas – pasivaišino alkoholiu, bet atsisakė
vaišintis tablete.3. Ernestas negėrė alkoholio, bet mielai pasivaišino Ekstazy. Jis dargi
visaip įkalbinėjo pasivaišinti „gerąja tablete“ ir šalia esantį Romą. Pastarasis ilgai mąstė ir galop neatsilaikė ir pasivaišino tablete.
4. Dar kiti du – pats Lukas ir Mantas – vartodami alkoholį vaišinosi ir Ekstazy.Diskotekoje skambėjo muzika. Vyko šokiai. Tik Romas nešoko, nes jis jautėsi
blogai. Ypač energingas buvo Mantas. Po smagaus ir labai judraus šokio staiga
Mantas nualpo. Suteikus pagalbą, Mantas greit atsigavo, bet jautėsi blogai. Draugų
nuotaika pagedo. Kreiptis medicininės pagalbos jie bijojo. Teko Mantą
INFORMACIJOS ĮVERTINIMASUţdaviniai: mokiniai gebės kritiškai vertinti alkoholio vartojimą skatinančius veiksnius, reklamos
patikimumą, gebės atsirinkti, kur yra tikros vertybės.
Priemonės: seni laikraščiai ir žurnalai, iš kurių vaikai gali išsikirpti reklaminių skelbimų.
Eiga:
• Mokytojas pateikia mokiniams tokią istoriją:
„Šiandien perskaičiau naujieną, kuri gali jus sudominti. Mes ilgai aptarinėjome kenksmingą
alkoholio poveikį organizmui ir nemažai sužinojome. Bet, mūsų nuostabai, čia rašoma
apie tai, kad tyrimai įrodė, jog alkoholis ne tik nekenkia organizmui, bet kai kuriais atvejais
yra net naudingas. Nors buvo manoma, kad alkoholis yra depresantas, pasirodė, kad jis
veikia kaip stimuliuojantis preparatas. Juk neveltui vakarėliuose žmonės tokie laimingi,
patenkinti ir visą laiką juokauja. Dabar įrodyta, kad alkoholis kaip stimuliatorius sukelia
juoką ir pasitenkinimą. Jame esantys stiprūs elementai užmuša bakterijas ir virusus, net
pagražina odą, plaukus ir nagus. Tai tokios geros žinios! Tai tikras atradimas!“
• Tada reikia paklausti:
„Na, vaikai, dabar, žinodami alkoholio privalumus, tikriausiai užsinorėsite jo dažniau paragauti?“
• Mokytojas sako:
„Tai, kokį pokštą aš jums ką tik iškrėčiau, reklamos visame pasaulyje krečia kiekvieną
dieną. Ši naujiena yra grynas MELAS. Aš jus apgavau. Bet tai padariau tyčia. Gal jums
atrodo, kad šis mano žingsnis beprasmis ir taip negali atsitikti kitiems? Bet, patyrinėję
jus supančius reklaminius skelbimus, suprasite, kad tos kompanijos dažnai stengiasi jus
apgauti ir priversti pirkti prekes, kurios kenkia sveikatai“.
Kitos psichiką
veikiančios medţiagos
Pratimai• Narkotikai - pavojingos medţiagos
• Narkotikų poveikis organizmo sistemoms ir
organams
• Ar verta rinktis narkotikus
• Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prieţastys
• Priklausomybės atsiradimas
• Kas atsakingas
• Narkotikai ir šeima
• Uţ ir prieš
Pratimai• Apgink savo nuomonę
• Kaip tu galvoji?
• Narkotikų pasiūla ir paklausa
• Prekyba narkotikais
• Devynmečių karuselė
• Uţ ir prieš legalizavimą
Pratimai• Kokia klasės nuomonė apie kvaišalus?
• ŽIV/AIDS. Ką apie tai galvoji?
• Kaip sukurti narkomanijos prevencijos
programą?
• Laiškas draugei
• Nebaigti sakiniai
• Faktai apie narkotikų legalizavimą
• Kur kreiptis pagalbos
MITAS AR FAKTAS?Patikrinkite kiekvieną teiginį: kas tai – mitas (M) ar faktas (F)?1. Alkoholis stimuliuoja, jis pakelia nuotaiką.
2. Priklausomybė nuo narkotikų yra tik vaizduotės padarinys.
3. Ţinoma, kad išgėrus vairuoti nėra saugu, tačiau marihuanos rūkymas vairavimui neturi jokio poveikio.
4. Jaunuoliams pirmą kartą narkotikų duoda pabandyti vyresnieji nepaţįstami dėdės, kurie slankioja ţaidimų aikštelėse ir kitur, kur ţino sutiksią vaikų.
5. Po išgėrimo puodelis stiprios juodos kavos, švieţias oras ar šaltas dušas padės išsiblaivyti, tad jau galėsi vairuoti automobilį.
6. Tabakas yra narkotikas.
7. Ţmonėms yra linksmiau, kai gauna narkotikų porciją.
8. Iš visų narkotikų daţniausiai piktnaudţiaujama marihuana.
9. Jeigu nori išgerti, geriau gerk alų negu viskį.
10. Kadangi marihuana didina gebėjimą susikoncentruoti, ji skatina kūrybiškumą ir padeda mokytis.
11. Jeigu nėščia moteris girtuokliauja ir vartoja narkotikus, paţeidţiamas dar negimęs kūdikis.
12. Nuo alkoholio intoksikacijos dar niekas nemirė.
13. Prie marihuanos galima priprasti.
14. Marihuanos pėdsakų galima aptikti ţmogaus organizme dar ir po savaitės, nors jis surūkė tik vieną porciją.
15. Vaikai, kurie pradėjo gerti iki penkiolikos metų, du kartus daţniau tampa alkoholikais ir narkomanais negu tie, kurie pradeda gerti vyresniame amţiuje.
16. Jeigu vaikai galvoja, kad alkoholis jiems neţalingas ir asocijuojasi su malonumais, padidėja galimybė, kad jie pradės vartoti ir narkotikus.
DEVYNMEČIŲ KARUSELĖUţdaviniai: mokiniai gebės paaiškinti mitus ir faktus apie psichiką veikiančias medžiagas,suteikti informaciją jaunesniems mokiniams apie šių medžiagų
vartojimo padarinius, mokysis dalyvauti prevencijoje.
Eiga:
• Sustatykite kėdes dviem ratais, atsuktas viena į kitą: vidinis ratas – į išorę, išorinis – į vidų. Susodinkite mokinius vienas priešais kitą. Poros neturėtų sėdėti pernelyg arti viena kitos, nes dėmesys turi būti sutelktas į partnerį. Jei žmonių skaičius nelyginis, mokinys gali užduoti klausimus.
• Viduriniam ratui pasakoma, kad jie turės pabūti devynmečiais vaikais. Išoriniame rate sėdintieji lieka savimi. Dalyviams reikės judėti ratu ir kalbėtis ne tik su tuo žmogum, kuris pradžioje atsisėdo priešais. Jie galės kalbėtis su kiekvienu žmogumi vieną minutę ir galės aptarti tik vieną klausimą.
• Kiekvienas viduriniojo rato „vaikas“ prašys vyresnįjį, ką nors jam paaiškinti. Klausimai gali būti įvairūs, priklausomai nuo nagrinėjamos temos ir grupės lygio bei jos narių amžiaus.
Pavyzdžiui:
Mano sesuo sako, kad psichiką veikiančias medžiagas vartojantys asmenys – tai ligoniai, ir jų reikia gailėtis. Ar tikrai?
Ar „žolės“ rūkymas kenkia sveikatai?
Kodėl dauguma psichiką veikiančias medžiagas vartojančių asmenų miršta jauni?
Vieną ar kelis kartus pavartojus psichiką veikiančių medžiagų, prie jų nepriprantama.
Gyvenime reikia išbandyti viską, taip pat ir psichiką veikiančias medžiagas.
Vartoti psichiką veikiančias medžiagas paskatina draugai.
Psichiką veikiančios medžiagos daro žmogų silpną ir bevalį.
Ar „žolė“ lengvas narkotikas?
• Po kiekvieno klausimo ir minutės pokalbio išorinio rato mokiniai atsistoja ir persėda per vieną kėdę į dešinę. Aptariamas k itas klausimas.
Po trijų klausimų paprašykite vidinį ir išorinį ratą pasikeisti vietomis. Buvusieji išoriniame rate persėda į vidinį ir tampa devynmečiais. Tokiu pačiu principu aptariami dar trys klausimai.
• Siūlykite vidurinio rato „vaikams“ patiems sugalvoti ir užduoti paskutinius vieną ar du klausimus, nes mokiniai jau bus spėję perprasti žaidimo esmę ir klausimų pobūdį. Aštuonių klausimų visai pakanka.
• Aptarimo metu paklauskite dalyvių, ar buvo sunku atsakinėti į klausimus sėdint išoriniame rate?
Ar jie stengėsi ką nors nutylėti?
Ar sėdėdami vidiniame rate jie viską suprato?• Paprašykite dalyvių pagalvoti, kaip paprastai atsakoma vaikams į tokius klausimus ir koks tų atsakymų poveikis.
• Galite plačiau patarti, ką šiuo atžvilgiu galėtume padaryti – kiekvienas atskirai ir visa visuomenė.
• Įvertinkite, kiek kokių argumentų mokiniai nurodė, kokie argumentai svaresni.
Dažnai mokiniai argumentų „už“ neteisėtų psichiką veikiančių medžiagų legalizavimą pateikia daugiau nei „prieš“ legalizavimą. Mokytojui būtina įrodyti, kad
argumentai „prieš“ yra svaresni, lemiantys daugelio žmonių gyvenimą ar net gyvybę.
• Apibendrinkite pamoką, naudodami medžiagą „Narkotikų legalizavimo tendencijos“.
Tęstinė veikla: išdiskutuokite kiek teiginiuose buvo mitų ir kiek faktų? Aptarkite kiekvieną teiginį.
NARKOTIKŲ PASIŪLA IR PAKLAUSAUždaviniai: mokiniai gebės diskutuoti, argumentuotai bei aiškiai reikšti mintis ir nuomonę apie psichiką veikiančias
medžiagas, formuosis prevencijos nuostatos, atkakliai sieks numatyto tikslo, suvoks psichiką veikiančių medžiagų sukeliamus pavojus, rinksis sveiką gyvenimo būdą, gebės priimti sudėtingus sprendimus.
Priemonės: pratybų lapo kopijos.Eiga:• Suskirstykite mokinius į 8 asmenų grupes.Paprašykite įsivaizduoti, kad jie yra mažos salos gyventojai, joje yra bendruomenė, kuriai visuomenės poreikiai ir teisės
svarbiau nei individų. Visi individai vienodai dalijasi teises ir atsakomybę. Į salą atvyko naujokas iš kitos šalies. Šis žmogus atsivežė naujos
medžiagos, kurią išbandėkeletas salos gyventojų. Kai kurie iš jų sako, kad tai puiku ir suteikia jėgų sunkiai dirbant bei padeda atsipalaiduoti. Kiti
teigia, kad pasijuto apsvaigę, juos pykino ir jų elgesys kėlė pavojų aplinkiniams.• Visiems mokiniams išdalykite pratybų lape esančias.vaidmenų korteles.Diskutuokite su mokiniais apie tai, ar turėtų būti vartojama nauja medžiaga, ar ji turėtų būti visiškai uždrausta, apribotas
jos vartojimas, ar laisvaigali būti įsigyjama. Paprašykite, kad kiekviena grupė sugalvotų šios medžiagos pavadinimą. Skirkite apie 15 min. žaidimui
vaidmenimis ir paprašykite grupės narių pasižymėti svarbiausius argumentus.• Aptarkite kartu su visais mokiniais, paprašykite, kad kiekviena grupė išdėstytų savo argumentus.Išskirstykite mokinius vėl į grupes galutiniam apsisprendimui.• Aptarkite dar kartą. Ką grupė nusprendė ir kaip buvo pasiektas sprendimas?Paprašykite mokinių, kad jie susietų šią diskusiją su savo šalyje paplitusių psichiką veikiančių medžiagų vartojimu:
Koks jų požiūris į marihuanos legalizavimą, alkoholio ir tabako prieinamumą?Kaip, jų nuomone, mūsų visuomenė reaguotų į galimą naujos ir neišbandytos medžiagos pasirodymą?Kaip mokiniai spręstų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą?Koks, jų nuomone, veiksmingiausias sprendimas: mažinti psichiką veikiančių medžiagų paklausą, t. y.
imtis prevencijos ir švietimo; mažinti pasiūlą, t. y. rūpintis sienų kontrole, muitinės, policijos darbu?• Aptarkite požiūrį į nevartojantį psichiką veikiančių medžiagų asmenį, prevencinę veiklą, kaip vieną iš veiksmingiausių
kovos su šių medžiagų vartojimo būdų.• Baigdami paprašykite, kad mokiniai individualiai išreikštų, kaip šio pratimo metu pasikeitė jų nuomonė apie psichiką
veikiančias medžiagas.
Kuo sunkus ir kuo lengvas buvo Jūsų vaidmuo?Koks įkalbinėjimo būdas pasirodė veiksmingiausias?Koks būdas buvo pats neefektyviausias?
Narkotikų pasiūla ir paklausa
Pagalbinis lapas „Rojaus sala“
1. Jūs esate teisininkas, kurio tikslas – skleisti taiką, gėrį, laisvę, laimę ir pan. Ar jūs legalizuosite šią medžiagą, kokiu pagrindu? Su kuo reikėtų pasikonsultuoti prieš priimant sprendimą?
2. Jūs – mokslininkas ir esate labai susidomėjęs naująja medžiaga. Jūs manote, kad ji gali
daryti teigiamą poveikį ir galėtų būti naudojama medicinoje. Jūs taip pat skaitėte keletą mokslinių straipsnių, kuriuose teigiama, kad ši medžiaga gali būti pavojinga. Ar jūs pritariate tam, kad ši medžiaga būtų vartojama „Rojaus saloje“? O gal nepritariate? Kodėl?
3. Jūs esate verslininkas ir turite viešbutį „Rojaus saloje“. Ką jūs manote apie šios medžiagos
legalumą?
4. Jūs esate gydytojas. Kaip reaguojate į naują medžiagą? Ar manote, kad ji galėtų būti
legali? Kuo tai grindžiate?
5. Jūs esate tėvas. Ką norėtumėte sužinoti apie šią medžiagą? Kaip reaguotumėte, jeigu
jūsų vaikas ją vartotų, jei ji būtų legali?
6. Jūs esate firmos, kuri galėtų tiekti šią medžiagą, direktorius. Koks jūsų požiūris?
7. Jūs esate saloje gyvenantis jaunuolis. Kartais jums būna nuobodu, nes saloje nėra ką
veikti. Kaip jūs vertinate naujos legalios medžiagos pasirodymą?
8. Jūs dirbate reklamos agentūroje. Kam teiktumėte pirmenybę: legalizavimui ar ne? Kodėl?
VAIDINIMAS „PREKYBA NARKOTIKAIS“
Uţdaviniai: mokiniai gebės suvokti ir vertinti skatinimą vartoti ir platinti psichiką veikiančias medžiagas, susipažins ir įsisavins įstatymus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų apyvarta, suvoks atsakomybę už savo elgesį, ieškos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos būdų.
Priemonės: pratybų lapo kopijos.
Eiga:
• Suskirstykite mokinius į grupes po šešis. Paskirkite kiekvienai grupei vieną iš dviejų vaidinimo scenarijų.
• Viena grupė gauna A vaidmens kortelę, kita – B vaidmens. Gavusieji A ir B korteles perskaito jas atskirai, aptaria situaciją ir ką joje galėtų daryti ar sakyti aprašytieji veikėjai.
• Mokiniai iš kiekvienos grupės išsirenka žmones, kurie suvaidins aprašytą situaciją.
• Stebint visai klasei, paeiliui suvaidinami scenarijai.
• Po kiekvieno vaidinimo su visa grupe aptarkite naudodami klausimus.
Klausimai dalyviui, kuris vaidino veikėją, siūlantį prekiauti narkotikais:
Kuo sunkus ir kuo lengvas buvo Jūsų vaidmuo?
Koks įkalbinėjimo būdas pasirodė veiksmingiausias?
Koks būdas buvo pats neefektyviausias?
Klausimai dalyviui, kuris vaidino veikėją, kuriam siūloma prekiauti narkotikais:
Kuo sunkus ir kuo lengvas buvo Jūsų vaidmuo?
Kokie atsisakymo būdai pasirodė geriausi?
Ar buvo panaudoti įkalbinėjimo būdai, kurie pasirodė neefektyvūs?
Abiem:
Ar jums patiems gyvenime teko susidurti su panašiomis situacijomis?
Ar galėtumėte iš tikrųjų taip ginti savo teises, kaip parodyta vaidinime?
Kas lengviau: siūlyti prekiauti kitam ar atsisakyti pasiūlymo?
VAIDINIMAS „PREKYBA NARKOTIKAIS“
A scenarijus: Jūs prekiaujate narkotikais ir stengiatės įkalbėti paauglį padėti prekiauti. Aiškinate jam, jog kasdien duosite tam tikrą narkotikų kiekį, kurį jis turės parduoti, o vakare atnešti jums visus gautus pinigus. Tada jūs duosite jam dalį pelno. Be to, kartais duosite ir jam pačiam susileisti narkotikų. Pasirinkote jį todėl, kad manote, jog jis sąţiningas ir nepabėgs su pinigais.
Priminkite, kaip sunku jaunimui šioje skurdžioje apylinkėje rasti darbo, o pardavinėdamas narkotikus jis galės uždirbti kur kas daugiau, nei dirbdamas kokį menkai apmokamą darbą, jeigu jam net pavyktų jį gauti. Liepkite jam pagalvoti, kiek visko jis galės nusipirkti už gautus pinigus arba kaip jis galės paremti šeimą iš narkotikų prekybos uždirbtais pinigais. Pažadėkite šiam paaugliui, kad apsaugosite jį nuo kitų šio rajono prekeivių narkotikais ir nuo policijos.
B scenarijus: Jums 16 metų. Narkotikų prekeivė stengiasi įkalbėti Jus dirbti jai ir pardavinėti narkotikus kitiems jaunuoliams. Jums reikia pinigų, tačiau nenorite pradėti vartoti narkotikus ar imti jais prekiauti. Jūs ţinote, kaip narkotikai gali pakenkti Jūsų sveikatai. Be to, girdėjote, kad ţmonės kartais ţudo vieni kitus dėl narkotikų. Jūs norėtumėte atsisakyti šios prekeivės pasiūlymo ir kuo greičiau sprukti šalin, bet baisu dėl to, ką ji gali padaryti, jei atsisakysite. Baiminatės, kad ji įsius, ims grasinti arba kaip nors pakenks Jums dabar arba vėliau. Be to, neramu, kaip reaguos draugai, jei atsisakysite prekiauti narkotikais. Dalis jų jau dirba šiai prekeivei. Net jei Jums dabar ir pavyktų išsisukti, baisu, kad ateityje gali tekti ieškotis pagalbos.
TIESA – NETIESATaip Ne
1. Kiekvienas narkotikas yra potencialus nuodas, keliantis
pavojų sveikatai.
2. Prie slopinamųjų vaistų, kurie atpalaiduoja ir ramina
centrinę nervų sistemą galima priprasti.
3. Alkoholio ir raminamųjų preparatų niekada negalima
vartoti kartu.
4. Marihuana yra naujas narkotikas.
5. Prisiuosčius klijų, jus gali pradėti pykinti, bet tai nepavojinga.
6. Marihuanos rūkymas kelia didelį pavojų susirgti bronchitu,
emfizema ir plaučių vėţiu.
7. Aerozolių uostymas neprilygsta narkotikų vartojimui.
8. Marihuana šiandien yra labiausiai po alkoholio paplitęs
narkotikas.
9. Slopinamųjų preparatų vartojimas su alkoholiu gali
negrįţtamai paţeisti smegenis.
10. Kai kuriuos slopinamuosius preparatus paskiria gydytojas
kaip migdomuosius, raumenis atpalaiduojančius ar
raminamuosius vaistus.
VAIDYBINIS
ŢAIDIMAS
„ŠEIMA“
STRESO ĮVEIKIMAS
Uţdaviniai: mokiniai gebės suprasti, kad yra daug būdų įveikti stresą, gebės rinktis savus streso įveikimo būdus.
Priemonės: pratybų lapų kopijos, rašikliai.
Eiga:
• Paaiškinkite, kad mums visiems reikia įvairių strategijų įveikiant stresines situacijas.
• Paprašykite, kad kiekvienas mokinys pasakytų, ką jis daro, kad įveiktų stresą. Surašykite jų atsakymus.
• Kiekvienam dalyviui duokite pratybų lapo kopiją ir paprašykite, kad jie pažymėtų paukšteliu stulpelius, kuriuose atsispindi jų streso įveikimo būdai.
• Paprašykite, kad jie surašytų pratybų lape esančiose lentelėse metodus, kuriuos jie įtraukė į savo sąrašus, bet kurie nebuvo paminėti dalomojoje medžiagoje.
• Po to jie turi apskaičiuoti taškus kiekvienam langeliui, įvertindami „dažnai“ trim taškais (3), „kartais“ – dviem (2) ir „retai“ – vienu (1).
• Paprašykite mokinių palyginti rezultatus porose. Kurie langeliai stipriausi, o kurie silpniausi? Kokie metodai reikalingi norint pasiekti pusiausvyrą, įveikiant stresą?
• Visą grupę pakvieskite aptarti, ko jie išmoko. Kuo mokykla galėtų padėti savo mokiniams įveikiant stresą?
• Suskaičiuokite rezultatus kiekviename langelyje. „Dažnai“ įvertinkite 3, „kartais“ –2 ir „retai“ – 1. Po to sudėkite bendrą langelių skaičių.
Streso įveikimasVisi mes skirtingai įveikiame stresą. Ką darote, kad jį įveiktumėte?
Pažymėkite paukšteliu tinkamus būdus atitinkamame stulpelyje. Parašykite jums žinomus
metodus, kurie čia nepaminėti.
PROBLEMOS TYRINĖJIMAS Daţnai Kartais Retai
Pasverti visus „už“ ir „prieš“
Išsiaiškinti savo tikslus ir prioritetus
Paprašyti patarimo
Atskleisti savo požiūrį
Gauti daugiau informacijos
Kiti būdai
REZULTATAI
RŪPESTIS SAVIMI Daţnai Kartais Retai
Suteikti sau mažą malonumą
Išsimaudyti vonioje arba duše
Truputį pailsėti (atostogos arba tiesiog
keletas laisvų valandų)
Valgyti tinkamą maistą
Nueiti į kokią nors ramią vietelę
Kiti būdai
REZULTATAI
ĮVEIKSIU AR NEĮVEIKSIUUţdaviniai: mokiniai gebės įveikti kliūtis, sunkumus, susidoroti su stresais, vertinti pavojingas situacijas, priimti sprendimus,
spręsti problemas nevartojant alkoholio.
Priemonės: dideli popieriaus lapai, rašikliai, sąsiuviniai, užrašų knygelės.
Eiga:
• Paklauskite mokinių, ką reiškia įveikti kliūtis, sunkumus, susidoroti su stresais? Kokie įgūdžiai tam reikalingi?
• Surašykite šiuos įgūdžius popieriuje.
• Pažymėkite popieriuje, kas atsitinka, jeigu neįveiki.
• Paprašykite mokinių pasiskirstyti į grupes po tris ir aptarti įveikiančiuosius ir neįveikiančiuosius sunkumus pagal pateiktus
klausimus.
Įveikiantieji Neįveikiantieji
Ką jie daro? Ką jie daro?
Kaip jie jaučiasi? Kaip jie jaučiasi?
Aš Aš
Niekada /kartais /visada Niekada/ kartais/ visada
• Tegu mokiniai trumpus atsakymus pasižymi savo sąsiuviniuose.
• Paskui paeiliui juos klauskite ir atsakymus pažymėkite popieriaus lape. Paklauskite, kokius jie sukūrė įveikiančiųjų ir neįveikiančiųjų įvaizdžius: ar kas nors gali būti visada įveikiantis sunkumus arba neįveikiantis jų? Ar turi tam įtakos, pavyzdžiui, savęs vertinimas, kontrolė, tokie įgūdžiai, kaip laiko reguliavimas, problemų sprendimas.
Pastaba: šį pratimą galite sukonkretinti, pateikdami mokiniams keletą provokuojančių, pavojingų situacijų. Paklauskite, kokių
įgūdžių jiems prireiks, pavyzdžiui, sudužus laivui, pavėlavus į paskutinį autobusą, pametus pinigus, užmiršus svarbią užduotį,
atsidūrus rūkančiųjų ar geriančiųjų kompanijoje ir t.t.
Tęstinė veikla: Pakvieskite mokinius dar padirbėti individualiai ir užbaigti nebaigtus sakinius arba juos užrašyti savo sąsiuviniuose.
Uţbaikite sakinius:
Aš pajėgiau atlikti užduotį, kai ...................................
Mano įgūdžiai įveikti sunkumus yra ...................................................
Man sunku įveikti užduotį, kai ...............................................................
Aš norėčiau išsiugdyti įgūdį, kuris padėtų susidoroti ..........................................................
AŠ ŢINAU, KAIP PASAKYTI „NE“Uţdavinys: žaisdami vaidmeninius žaidimus, mokiniai išsiaiškins žingsnius, kurie padeda įvertinti pasiūlymą,
apsispręsti ir pasakyti „ne“.
Priemonės: rašikliai, pratybų lapo kopijos.
Metodas: atraminiai signalai, vaidmeninis žaidimas.
Eiga:
• Siūlyti mokiniams prisiminti kokią nors situaciją, kurioje kas nors jam darė spaudimą: siūlė iškrėsti piktą, sveikatai pavojingą pokštą, siūlė tablečių, kurios gerina atmintį ir padeda geriau mokytis, davė miltelių, kurie padeda auginti raumenis ir tapti stipriam ir išvaizdžiam, siūlė užsirūkyti, paragauti alkoholinių gėrimų ir kt.
• Klasėje pristatytą situaciją siūlyti užrašyti pratybų lape.
• Susipažinti su siūlymo įvertinimu, apsisprendimu, kaip elgtis, ir pasakymo „ne“ žingsniais, kiekvieną jų skaitant garsiai ir aptariant:
1 ţingsnis. Išklausyti, ko iš tavęs nori kiti. Su mokiniais reikėtų aptarti, ką pikto, blogo kartais siūlo draugai, nepažįstami suaugę žmonės.
2 ţingsnis. Nuspręsti, ar tu pats nori to, ką tau siūlo ir ko iš tavęs prašo kiti. Reikėtų aptarti mokinių įsitikinimus bei požiūrį į rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, rizikingo elgesio situacijas ir sveikatos saugojimą. Pakalbėti apie tai, ar siūlymas atitinka mokinio interesus, ar jiems prieštarauja?
3 ţingsnis. Pamąstyti, kodėl tu nenori to daryti? Aptarti galimas neigiamas siūlymo pasekmes – kokių problemų dėl to gali kilti mokiniui, kaip tai gali pakenkti sveikatai, sugadinti santykius su tėvais, draugais? Mėginti drauge suformuluoti atsisakymo frazę.
4 ţingsnis. Draugiškai, bet tvirtai pasakyti „ne“. Pasimokyti nutaisyti draugišką, bet ryžtingą veido mimiką, parinkti tinkamą balso intonaciją, įtaigią kūno pozą ir aiškiai pasakyti „ne“.
5 ţingsnis. Pasakyti priežastį, kodėl tu neketini to daryti. Draugiškai, bet ryžtingai ištarti frazę apie atsisakymo priežastį.
6 ţingsnis. Siūlyti veikti ką nors kita. Sugalvoti keletą idėjų, ką malonaus ir įdomaus būtų galima nuveikti vietoje sveikatai pavojingo siūlymo.
• Siūlyti mokiniams užpildyti „atsisakymo žingsnių lentelę“ analizuojant savo aprašytą situaciją.
KEBLIOJE SITUACIJOJE SAKYKITE
„NE“Situacijų kortelės
• Pakviečiate draugą į namus paţiūrėti lėktuvų modelių. Pabandote jam pasiūlyti išgerti alaus butelį.
• Trys vaikinai mokykloje atkakliai siūlo naujokui išgerti su jais.
• Vaikinas siūlo savo merginai kaţkokių narkotikų. Jis įkalbinėja ją, sako, kad ji neįdomi. Grasina pamesti, jeigu ji atsisakys.
• Vakarėlyje mergina paragavo nealkoholinio kokteilio. Tačiau ją nustebino gana keistas skonis. Ji pagalvojo, kad draugas juokais į kokteilį šliūkštelėjo alkoholio.
• Draugas veţa tave iš svečių namo. Pakeliui išsitraukia butelį degtinės ir nori gurkštelėti.
• Draugas sako, kad netoliese jo paţįstamas rengia vakarėlį. Ar nenori ten nuvykti?
KEBLIOJE SITUACIJOJE SAKYKITE
„NE“
• PIRMAS ŢINGSNIS – UŢDUOKITE KLAUSIMUS
• ANTRAS ŢINGSNIS – TEISIŠKAI ĮVARDYKITE NUSIŢENGIMUS
• TREČIAS ŢINGSNIS – KAS GALI ATSITIKTI, JEIGU TAI PADARYSITE
• KETVIRTAS ŢINGSNIS – PAGALVOKITE, AR NĖRA KITŲ,
NEMAŢIAU PATRAUKLIŲ UŢSIĖMIMŲ
• PENKTAS ŢINGSNIS – JAUSKITE ATSAKOMYBĘ UŢ SAVO
VEIKSMUS, PASIŠALINKITE, PAKVIESKITE
DRAUGĄ EITI KARTU
• ŠEŠTAS ŢINGSNIS – NESIJAUDINKITE, IŠTARKITE DRAUGO
VARDĄ, ŢIŪRĖKITE JAM Į AKIS, PALIKITE
„ATVIRAS DURIS“, NET LABAI SPAUDŢIAMAS,
JŪS TURITE LAIKYTIS TO, KAS JUMS ATRODO
TEISINGA
Kas tos
psichiką
veikiančios
medţiagos?
Psichiką veikiančios
medţiagos:(pagal poveikį organizmui )
• slopinančios psichiką
• stimuliuojančios psichiką
• haliucinogenai
Psichiką slopinančios
medţiagos
• OPIATAI (Opiumas, heroinas,
morfijus, metadonas)
• ALKOHOLIS
• RAMINAMIEJI IR MIGDOMIEJI
VAISTAI
Psichiką slopinančios medţiagos
slopina baimės jausmą, įtampą, kelia nuotaiką,
ramina, atpalaiduoja, migdo, atslėgsta skausmas
Pirmus vartojimo mėnesius paprastai patiriami
malonūs pojūčiai, atsipalaidavimas, palaiminga
nuotaika. Tai vadinamasis medaus mėnuo.
Vėliau atsiranda pripratimas, tolerancija, todėl
reikia didinti dozes. Pagaliau išsivysto
priklausomybė, kai narkotiko reikia jau ne dėl
malonumo, o siekiant išvengti abstinencijos
arba norint ją įveikti.
Psichiką stimuliuojančios
medţiagos
• AMFETAMINAS
• KOKAINAS
• KREKAS
• EKSTAZI
• NIKOTINAS
• KOFEINAS
Psichiką stimuliuojančios medţiagos
stimuliuoja aktyvumą, ţvalumą,
sukelia energijos antplūdį,
didina pasitikėjimą savimi, pranašumo jausmą,
gerina darbingumą, dėmesio koncentraciją,
pagreitina mąstymą ir kalbą,
nelieka nuovargio, alkio ir troškulio.
Pasirenka tie asmenys, kurie yra neviltyje,
nusiminę, prislėgti.
Haliucinogenai
• Kanapės
• LSD
• Sintetiniai preparatai
• Haliucinogeniniai grybai
• Solventai (tirpikliai ir kitos
lakiosios medţiagos)
Haliucinogenai
Pagrindinė savybė yra iškreiptas,
deformuotas aplinkos, ypač
regimųjų vaizdų, laiko, atstumo,
spalvų, formų ir garsų, bei paties
savęs suvokimas (iliuzijos,
haliucinacijos, bloga orientacija
erdvėje). Tokį suvokimą jaunimas
vadina “kelione”.
Vartoja haliucinogenus:
kuriems būdinga emocinės pusiausvyros stoka,
nesugebėjimas socialiai prisitaikyti, asmenybės
sutrikimai, siekis kitaip matyti realybę, kitaip
suvokti laiką ir erdvę. Tokios psichiką
veikiančios medţiagos poveikis kiekvieną kartą
gali būti vis kitoks ir vietoj malonaus apkvaitimo
gali uţeiti bauginantys kliedėjimai.
Poveikis gali kartotis
NARKOTINIŲ MEDŢIAGŲ
VARTOJIMO BŪDAI:
1. Švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda;
2. Ryjant, o kai kuriais atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles;
3. Rūkant arba įkvepiant;
4. Uostant, kai medţiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės
Kodiniai pavadinimai
“Cyfas”
“Ratai”
“Saldainiai”
“Kaifas”
“Gaidys”
“Sniegas” ir kiti
“Barygai”
Narkotikų vartojimo etapai
• Eksperimentinis
• Ankstyvas problemiškas (proginis,
situacinis)
• Problemiškas
• Piktnaudţiavimas
PfP /3.3
Experimentuojantis
Retkarčiais Priklausomas
Reziume• narkotikai daug pavojingesni vaikams, negu
suaugusiesiems;
• suaugusiesiems fizinė priklausomybė ir dominuojantis
narkotikų poreikis (psichologinė priklausomybė) gali
išsivystyti per kelerius metus, o vaikams daug greičiau;
• vieni asmenys narkotikams labiau atsparesni, kiti –
maţiau, tačiau nėra būdo iš anksto tą nustatyti;
• vienintelė galimybė išvengti įpročio –
neeksperimentuoti ir „neţaisti“ su jokiomis psichiką
veikiančiomis medţiagomis;
• iš narkotikų daugiausiai laimi tik jų gamintojai ir
platintojai.
Ką daryti,
jei mokinys jau
eksperimentuoja?
Kas ta
priklausomybė?
PRIKLAUSOMYBĖ
Psichiką veikiančios medţiagos sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus bei priklausomybės sindromą;
Priklausomybės pradţia prasideda nuo to, kai vartojant tam tikras medţiagas siekiama patirti malonumą, palengvinti skausmą, gauti nusiraminimą.
Tai sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medţiagą pakartotinai daug kartų;
Priklausomybė atsiranda kai tos psichiką veikiančios medţiagos vartojimas ar tam tikras elgesys tęsiamas, nepaisant jo sukeliamos ţalos sveikatai, kylančių psichologinių ar socialinių problemų.
Priklausomybės atsiradimas
Euforija
Abstinencija
Normali psichinė
būsena
Narkotiko dozės
Psichologinė priklausomybė:
stiprus psichologinis pripratimas, teoriškai
galintis išsivystyti bet kokiai psichiką
veikiančiai medţiagai bei malonumą
teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus
sukeliančios veiklos vengimui (pvz.:
azartiniai ţaidimai, apsipirkinėjimas,
bendravimas, internetas, pornografija).
Fizinė priklausomybė:
Priklausomybės vartojamai medţiagai forma, kai vartotojo organizmas tampa fiziškai nuo jos priklausomas.
Nutraukus medţiagos vartojimą, neišvengiamai patiriami nemalonūs simptomai, kadangi organizmas reikalauja jam nebeteikiamos medţiagos.
Narkomano ţodţiai:
-“Atchodai” trukdavo kelias paras, tapau
nervingas. Pasitikėjimas savimi ir energija
virto bloga savijauta, vyzdţiai jautriai
reagavo į šviesą, atsirado persekiojimo
manija, prapuolė apetitas, naktimis
neuţmigdavau. Laimei, prieš du metus
narkotikus mečiau. Sunkiai, bet man vis
dėlto pavyko tai padaryti”,- pasakoja buvęs
narkotikų vartotojas.
Socialinė priklausomybė
Psichiką veikianti medţiaga vartojama dėl aplinkos spaudimo, siekiant pritapti prie grupės, būti jos priimtam, pripaţintam savu ir lygiu. Tokiais atvejais iš pradţių paprastai pasireiškia socialinė priklausomybė nuo grupės normų ir tik vėliau –priklausomumas nuo psichiką veikiančios medţiagos.
Ankstyvosios intervencijos
apibrėţimas
Ankstyvoji intervencija yra
prevencijos strategija, nukreipta
rizikos asmenims ir grupėms, kai
atsiranda psichiką veikiančių
medţiagų vartojimo problemos
RIZIKOS VEIKSNIAI
Bendruomenės aplinka• Psichiką veikiančių medţiagų medţiagų
prieinamumas
• Silpni bendruomenės narių ryšiai
• Socialinis mobilumas
• Ţemas socialinis ir ekonominis
bendruomenės narių statusas
• Liberalus bendruomenės poţiūris į psichiką
veikiančių medţiagų vartojimą.
Mokyklos aplinka
• Mokymosi nesėkmės
• Pamokų nelankymas, pašalinimas
iš mokyklos
• Nesutarimai tarp vaiko ir mokytojų
• Neaktyvus įsitraukimas į mokyklos
veiklą.
Bendraamţių aplinka• Nesugebėjimas pasipriešinti bendraamţių
spaudimui elgtis negatyviai
• Ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas su
bendraamţiais
• Neteisingos bendraamţių ţinios apie
psichiką veikiančių medţiagų poveikį
• Aštrių pojūčių ieškojimas
• Palankus poţiūris į bendraamţių teisės
paţeidėjų elgesį
• Palankus poţiūris į vartojančius psichiką
veikiančias medţiagas bendraamţius
Šeimos aplinka
• Silpnas emocinis ryšys tarp šeimos narių
• Netinkama vaikų prieţiūra, auklėjimo stiliai
• Palankus tėvų poţiūris į psichiką
veikiančias medţiagas ir jų vartojimą
• Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos
• Tėvai, vartojantys psichiką veikiančias
medţiagas
• Neadekvatus tėvų poţiūris į vaikų
netinkamą elgesį.
APSAUGINIAI
VEIKSNIAI
Bendruomenės aplinka• Psichiką veikiančių medţiagų
neprieinamumas
• Aukštas socialinis ir ekonominis bendruomenės narių statusas
• Bendruomenės nusistatymas prieš psichiką veikiančių medţiagų vartojimą ir nusikalstamą veiklą
• Stiprūs bendruomenės narių ryšiai
• Kvalifikuotos sveikatos prieţiūros prieinamumas.
Mokyklos aplinka
• Aukšti mokymosi pasiekimai
• Geri vaiko ir mokytojų santykiai
• Aktyvus įsitraukimas į mokyklos veiklą
Bendraamţių aplinka• Vėlai prasidėjęs rūkymas ir alkoholio
vartojimas su bendraamţiais
• Teisingos bendraamţių ţinios apie psichiką veikiančias medţiagų ţalą ir neigiamas pasekmes
• Gebėjimas pasipriešinti bendraamţių spaudimui elgtis negatyviai
• Nepalankus poţiūris į bendraamţių teisės paţeidėjų elgesį
• Nepalankus poţiūris į vartojančius psichiką veikiančias medţiagas bendraamţius
Šeimos aplinka• Stiprus emocinis ryšys tarp šeimos narių
• Gebėjimas tinkamai spręsti šeimos problemas
• Tinkama vaikų prieţiūra, auklėjimo stiliai
• Nustatyta tvarka ir nuoseklus drausmės reikalavimas
• Neigiamas poţiūris į psichiką veikiančių medţiagų vartojimą
• Darni šeima, tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime
• Nevartojantys psichiką veikiančių medţiagų tėvai
• Tėvų parama tenkinant ne tik finansinius, bet ir emocinius, paţinimo bei socialinius poreikius
Atrankinė ir tikslinė
7 uţsiėmimų
programa
Kokiems paaugliams yra
taikoma
• Rizikos vaikai, kurie ateityje gali
vartoti psichiką veikiančias medţiagas,
nes yra nustatyti rizikos veiksniai
• Vaikai, kurie jau pradėjo vartoti arba
eksperimentuoja psichiką veikiančias
medţiagas
Turi reikšmės konkrečios
amţiaus grupės
Siūloma konkreti septynių savaičių
ankstyvosios intervencijos
programa yra naudingiausia ir
mokykloje, ir uţmokyklinėje
įstaigoje
Atranka
Prieš pradedant ankstyvosios
intervencijos programą, paaugliai
privalo būti atrenkami, norint
nustatyti ar jie tinka programai
VertinimasPo atrankos proceso atliekamas vertinimas.
Ankstyvosios intervencijos vertinimui yra
pateikiami specialūs klausimai nustatyti
ar vaikas turės naudos iš šios programos:
• kaip tu galvoji, kodėl tu buvai nukreiptas
į šią grupę?
• Ar tu prieš tai kada buvai kokioje nors
patarimų grupėje?
Vertinimas
• Ar tu kada nors buvai areštuotas?
• Ar tu kada nors buvai pašalintas iš
mokyklos?
• Su kuo tu gyveni?
• Ar kas nors tavo namuose turi narkotikų
ar alkoholio vartojimo problemų?
• At tu paţįsti ką nors, kuris turi narkotikų
ar alkoholio vartojimo problemų?
Vertinimas
• Ar kada nors buvai hospitalizuotas?
• Ar uţsiimi kokia veikla?
• Ką darai savo malonumui?
• Su kuo darai šiuos dalykus?
• Jei galėtumei kaţką pakeisti savo
gyvenime, kas tai būtų?
Vertinimas
• Ar tu kada bandei:
• alkoholį
• marihuaną
• nikotiną
• Inhaliantus
• kita
• Ar tu kada vartojai šias medţiagas
daugiau negu tu pats norėjai?
Vertinimo panaudojimas
• Kai vertinimo klausimai baigti, atsakymai
įvertinami, siekiant nustatyti ar paauglys
yra tinkamas ankstyvajai intervencijai
• Dėl ankstyvos intervencijos kokybės, į grupę
mokykloje nepriimami vaikai sistemingai
vartojantys psichikiką veikiančias
medţiagas ar sergantys psichikos liga (kai
reikalinga medicinos pagalba).
Ankstyvosios intervencijos
proceso pradţia
• Kai atranka baigta, paaugliai skirstomi
į grupes
• Grupės paprastai sudaromos pagal
amţių, problemos tipą ir kartais net
pagal lytį
Ankstyvosios
intervencijos grupė
• Ankstyvosios intervencijos grupei paprastai
taikoma septynių savaičių programa, kurios
tematika yra nukreipta į rizikos veiksnius ir
gyvenimo įgūdţius.
• Grupė susitinka kartą per savaitę,
uţsiėmimas trunka apie valandą, naudojant
ţaidimus – dvi akademines valandas.
Pirma savaitėPirmą savaitę
• Paaugliai supaţindinami su grupinio
darbo procesu, temomis, kuriomis bus
diskutuojama ir su uţsiėmimų vedėju
• Dalyvių prisistatymas. Pratimai
“Gimimo diena”, “Kas yra bendro?”
• Taisyklių sukūrimas (minčių lietus)
sutelkti grupę.
Antra savaitėAntrą savaitę aptariama:
• Priklausomybės ir jų stadijos
• Savęs suvokimas, savivaizdţio kūrimas.
Pratimas “Manojo Aš dalys”,”Mano
teigiamos ir neigiamos ypatybės”
• Piktnaudţiavimas medţiagomis ir kaip
tai veikia šeimą
• Šeimos vaidmuo
Trečia savaitė
Trečią savaitę aptariama:
• Jausmų nustatymas ir įvardijimas. Pratimas “Jausmų ţodynas”.
• Mano jausmai, jausmų „kalneliai“. Pratimas “Jausmų sąrašas”
• Emocijų valdymas. Pratimas “Savitaiga”.
• Stresų įveikimas. Pratimas “Švytuoklė”
• Kaip psichiką veikiančios medţiagos veikia emocijas
Ketvirta savaitė
Ketvirtą savaitę aptariama:
• Bendravimas ir bendradarbiavimas. Pratimas “Aktyvusis klausymas”
• Kaip pasakyti vienas kitam ką tu jauti. Pratimas “Muitinė”.
• Konfliktai ir nelaimingi atsitikimai, kaip psichiką veikiančių medţiagų vartojimo
pasekmė.
• Konstruktyvus konfliktų sprendimas
Penkta savaitėPenktą savaitę aptariama:
• Sprendimų priėmimas. Kaip priimti gerą sprendimą. Pratimas “Situacija”.
• Problemų sprendimo etapai: situacijos įvertinimas ir problemos formulavimas, sprendimo priėmimas, problemos sprendimas. Pratimas “Problemų dėţutė”.
• Kritinis mąstymas. Pratimas “Sprendimo medis”.
Šešta savaitėŠeštą savaitę aptariama:
• Rizika. Kodėl ţmonės rizikuoja?
• Asmeninė rizika, kurią gali sukelti psichiką veikiančių medţiagų vartojimas.
• Mano teisės ir pareigos. Atsakomybė uţ savo elgesį.
• Atsisakymo įgūdţiai. Pratimas “Kaip pasakyti Ne”, “Kaip atrodyti tvirtu”.
• Mokomės keblioje situacijoje pasakyti „Ne“.
Septinta savaitėSeptintą savaitę aptariama:
• Bendraamţių spaudimas ir stereotipai.
Pratimai “Atgniauţk kumštį”, “Krokodilas”.
• Aptartos medţiagos apţvalga
• Ką daryti jei tau ar kam kitam reikia
daugiau informacijos
Paprastai paskutinę grupės dieną yra puiki
idėja turėti vaikams paţymėjimų, kurie
suteikia jiems pasitenkinimo jausmą.
Grupės vertinimo anketa
Paskutinę grupės dieną
vaikams yra pateikiami tokie
klausimai, kad vedantysis suţinotų,
ką vaikai gavo grupėje, taip pat
gautų idėjų, kaip pagerinti darbą.
Grupės vertinimo anketa
• Kas tau labiausiai patiko šioje grupėje?
• Kas tau maţiausiai patiko šioje grupėje?
• Kaip tu galvoji, ką galima buvo padaryti
kitaip?
• Ką turėjo grupė padaryti, kad tau būtų
naudingiau?
Grupės vertinimo anketa
• Kaip tu galvoji, koks svarbiausias
dalykas, kurį tu išmokai šioje grupėje?
• Ar yra vienas geras dalykas, kuris
atsitiko tau, nes tu buvai šioje grupėje?
• Ar tu nors kiek pasikeitei būdamas
šioje grupėje?
Darbas su
tėvais
Psichiką veikiančių
medţiagų vartojimo
prevencija šeimoje
Paauglių ir tėvų tarpusavio
santykių įtaka rūkymui
1,8
1,9
2,4
2,9
1,6
1,9
4,7
3,7
0 1 2 3 4 5 6
berniukai
mergaitės
Galimybių santykis
Pažeista šeimos
struktūra
Sutrikęs
bendravimas su
tėvu
Sutrikęs
bendravimas su
motina
Sutrikęs
bendravimas su
abiem tėvais
Rūkymas, alkoholio bei
kitų narkotikų vartojimas
yra žymiai didesnis šeimose,
kur vaikų elgesys
nekontroliuojamas, kur
nėra nustatytų paauglio
elgesio taisyklių, Tas
skirtumas siekia 4-5 kartus.
Auklėjimo stiliaiTėvai
• nesikiša į vaiko auklėjimą
• vaikui nustato per grieţtas ribas
• beveik visai nevadovauja vaikui
• pernelyg lepina vaiką
Tėvai nesikiša į vaiko auklėjimą
Būdinga užimtiems, retai namuose
būnantiems
Ryšiai paprastai nėra glaudūs
Neturėdami artumo su tėvais tokie
vaikai linkę šlietis prie atsitiktiniųžmonių, kurie jam dėmesingi
Tampa irzlūs, linkę elgtis netinkamai ir
bando patraukti tokiu būdų dėmesį.
Tėvai vaikui nustato pernelyg
grieţtas ribasPernelyg drausmina, kontroliuoja,
perdėtai rūpinasi, nelinkę leisti rizikuoti
Tokiam vaikui sunku tapti savarankišku
prisiimti atsakomybę
Pasiţymi ţemu savęs vertinimu, savo
silpnumą paverčia besąlygiškais
reikalavimais, daţnai protestuoja prieš
tėvus
Tėvai visai nevadovauja
Norėdami, kad vaikas uţaugtų laisvas,
nepriklausomas, savarankiškas elgiasi
su juo kaip su lygiaverčiu partneriu
Jei vaikas nepajėgus susitvarkyti su
pavestomis uţduotimis, jis pasijunta
bejėgis, pradeda nepasitikėti savimi,
tampa neryţtingas, priklausomas nuo
kitų
Tėvai pernelyg lepina
Vaikas šeimos dėmesio centre
Tėvai jam nieko nedraudţia, tenkina
norus, perka brangius daiktus
Išlepę vaikai būna viskuo nepatenkinti,
jiems vis maţa, nesugeba valdyti norų,
tampa įnoringi, pikti, be kompromisų
Mokyti tėvus:
• Išklausyti savo vaikus
• gerbti jų individualumą
• mylėti ir globoti, pripaţinti
• kalbėtis su vaikais (nekritikuoti,
nepamokslauti, nemoralizuoti,
nelyginti, atsargiai patarinėti ir tt.)
• korektiškai reikšti jausmus
• gerbti jų problemas
Mokyklos politika ir
strategija
Strateginės priemonės- Įtraukite tėvus į mokyklinę psichiką veikiančių medţiagų
vartojimo prevencijos veiklą (politika, strategija)
- Kvieskite visą šeimą, bendradarbiaukite su tėvais
- Supaţindinkite tėvus, kaip įgyvendinama Alkoholio,
tabako ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo
prevencijos programa
- Organizuokite tėvams seminarus, diskusijas apie
psichiką veikiančių medţiagų vartojimo prevenciją
- Organizuokite tėvų ar bendruomenės savanorių grupes,
siekiančias vienyti tėvus ir bendruomenės suaugusiuosius,
darančius įtaką kasdieniam vaikų gyvenimui
- Siūlykite tėvams kurti “tėvai – tėvams” paramos
(pagalbos) grupes ar burtis į visuomeninę organizaciją
“Tėvai prieš narkotikus”
Vadovams Suformuokite kartu su tėvais ir bendruomenės nariais
bendrosios, o taip pat atrankinės bei tikslinės prevencijos
politiką ir strategiją
Organizuokite seminarus mokytojams, kaip dirbti su tėvais
Skatinkite tėvus bendradarbiauti
Aptarkite ir įsitikinkite, kad personalas ţino, kaip svetingai
priimti tėvus
Pakvieskite tėvus dalyvauti seminaruose, skirtuose mokytojams
Suformuokite savanorių grupę kiekvienoje mokykloje, kuriai
vadovautų koordinatorius
Paprašykite, kad vieni tėvai mokytų kitus
Paskatinkite mokytojus dalyvauti savanoriais kitose
bendruomenėse
Renginiai tėvams: Susirinkimas
Parodos
Seminarai, diskusijos, konsultacijos
Svečių pamokos
Filmų, video aptarimai
Varţybos
Dramos būrelis
Laikraštukas
Kelionės
Šventės, vakaronės
Stovyklos
Įvertinimas
Pripaţinkite ir pagerbkite tėvus
ar kitus suaugusiuosius, kurie
padeda mokyklai vykdyti
psichiką veikiančių medţiagų
vartojimo prevenciją
AČIŪ
uţ
dėmesį!