Altori ely1933m. ileistasVinco Mykolaiio-Putinopsichologinisromanas.Tai buvo pirmasis tokio pobdio krinys lietuvi literatroje. Jame apraomas Liudo Vasario jaunokunigogyvenimas, jausmai, vidiniai konfliktai, siekis isivaduoti i visuomens primest dogm. Krinyje sprendiama labai daug psichologini problem: kunigysts, gyvenimo kelio iekojimo, menininko asmenybs laisvs. Ypa rykus romano motyvasar gali tas pats mogus bti ir kunigas, ir poetas?Altori ely buvo pirmasis modernistinis lietuvi romanas, atitiks tuo metuVakar Europojepaplitusias literatrines tradicijas. is romanas turi labai daugautobiografinielement, nors pats autorius t ry siek sumenkinti. Vincas Mykolaitis-Putinas, lygiai kaip ir apraomasis Liudas Vasaris, buvo poetas iSuvalkijos, stojo kunig seminarij, netrukus po jos baigimo ivyko Peterburgo dvasin mokykl, vliau Vakar Europ, o grs Lietuvon met kunigavim. Sutampa ir dalis vietovardi pavyzdiui,Aurakalnis, i ties stksantis poeto gimtinje, nesunku nuspti, kad minimas Naujapolis yraMarijampolir kt. Krinys svarbus ir istorine prasme gerai atskleidia minimo laikotarpio visuomens nuotaikas (lenk ir lietuvi dvasinink prieprie, socialistini judjim keliam pavoj kunig dominavimui, nepriklausomos Lietuvos politines intrigas,Kaunointeligentijos gyvenim).Siuetas[taisyti|redaguoti kod]Krinys padalintas 3 dalis: Bandym dienos, Eina gyvenimas ir Isivadavimas.Pirmojoje dalyje pasakojama kaip jaunasis Liudas Vasaris, tv sprendimu, stojo kunig seminarij. ia jis pratinasi prie asketiko gyvenimo, nirios dienotvarks. Jis naivus, kupinasidealizmoir tikisi bsis geru kunigu kaipMaironisarAntanas Baranauskas, padsis tautai. Taiau jam sunku atrasti savyje gyv tikjimDievu, be to, jis links vienatv, apmstymus, jam sunku ireikti savo jausmus, bti atviram su kitais. Vasario jausmus sudrumsia kaimyninje parapijoje gyvenanti jauna vietos klebono giminait Liuc, kuri nori ukariauti drovaus ir jautraus klieriko ird. Vasaris atsispiria jos pagundai, bet jo sieloje vis labiau randasi dvilypumas jis nori patikti, nori patirtimeil, bet kaltina save dl klierikui netinkam jausm ir poelgi. Bnant seminarijoje savo moters ideal Vasaris kuria aplink kaskart pamald metu pastebim moter Katedros Nepastamj. Negaldamas atvirai ireikti savo jausm, Vasaris pradeda raytieilraius, kuriuos netrukus pradeda spausdinti vienas jo biiuli kuruojamas leidinys. Nepaisant vis maitingesni jausm sieloje (noro mylti, noro nevaromai kurti, bodjimosi kunig veidmainikumu) jis priimaskaistybsadus ir netrukus tampa tikru kunigu.Antrojoje dalyje Liudas Vasaris paskiriamasvikaruKalnynparapij. ia jis susiduria su pilka realybe grubiais, veidmainikais kunigais, varginaniu,sielsekinaniu darbu, rutina. Jam sunku rasti bendr kalb su parapijieiais, juos auklti, suprasti j gyvenim. Vasario mylimoji Liuc iteka u daktaro Brazgio ir tampa jam tolima. Jaunasis kunigas prieglobst atranda dvare, kur lankosi jauna lenk baronien Rainakien. Ji aprpina Vasar knygomis i dvaro bibliotekos ir savo dmesiu. Vasaris, nepaisydamas neigiamos klebono nuomons, baroniens kaip laisvo elgesio moters reputacijos, ja susiavi ir danai drauge leidia laik kartu. ia jis vl susiduria su vidiniu konfliktu tarp noro bti mylimam ir jam, kaip kunigui, tinkamo elgesio. Jis bando bendrauti su pavyzdingais, asketikais kunigais, bet pamato, kad tokiu pats tikrai netaps. Taiau prasidedaPirmasis pasaulinis karas, ir Liudas Vasaris rytasi ivykti Peterburg.Paskutinje dalyje vaizduojamas Liudas Vasaris, grts jau nepriklausom Lietuv po deimties met. Jis gyvens Vakar Europoje, ten gavs filosofijos daktaro isilavinim. Per tuos metus jis nutolo nuo dvasinio gyvenimo, priprato prie pasaulietiko kultrinio gyvenimo, iblso jo idealizmas. Grs jis ima vengti savo kaip kunigo pareig, vengia bendravimo su kitais kunigais. Jo tvai tikisi, kad jis dabar tapsisklebonu, bet Vasaris ivyksta Kaun ir tampa gimnazijos direktoriumi. Ten jis vl netiktai susitinka su Liucija, kuri vl itekjusi ir dabar yra turtinga Kauno ponia. Vasaris imasi mokyti jos sn Vytuk ir nuolat bendrauja su Liucija. J bendravimas palaipsniui perauga rimtesnius santykius. Vasaris tsia savo literatrin veikl ir vienos vakarons metu susipasta su i Amerikos kilusia pianiste Aukse. Jiedu pamilsta vienas kit, bet Vasaris vis negali nutraukti savo santyki su Liucija. Bet mirus Vytukui Liucija puola depresij, o vliau nusiudo. Liudas Vasaris, nepaisydamas kunig kalbinjim, baims dl ateities, pasiryta atsisakyti kunigysts ir nori tsti savo gyvenim su Aukse.Pagrindiniai veikjai[taisyti|redaguoti kod] Liudas Vasaris jaunas, naivus, jautrios sielos kunigas ir poetas; Liucija Brazgien (Glaudiuvien)Klevikioparapijos kanauninko Kimos dukteria (i ties, dukt). Pradioje idykusi mergait, vliau laiminga motina, o pabaigoje amorali auktuomens ponia; baronien Rainakien (Reineken) i Lenkijos kilusi laisvo elgesio, lengvabdika moteris, itekjusi u seno vokiei barono Rainakio; Auks (Aurelija) Graulyt iJAVgrusi turtingo tvo dukra, pianist; kunigas Stripaitis Kalnyn vikaras, usims prekyba ir visuomenine veikla, vliau politikas; klebonas Platnas grubus, storievis Kalnyn klebonas, usims savo kio reikalais; kanauninkas Kima Klevikio klebonas,kanauninkas, augins nesantuokin dukter Liuc; daktaras Brazgys gydytojas, veds Liucij, vliau uvs per kar; Vytautas (Vytukas) Liucijos ir Brazgio snus, Vasario krikto snus.

**************************************************************************

Daugelyje V.M.Putino knygos Altori ely apraym teigiama, kad pagrindinis romano veikjas yra draskomas vidini prietaravim, svarstym, bet niekur neminimos i pritaravim prieastys. O btent prieastys, paskatinusios L.Vasario svyravimus, yra moterys. Moterys, turjusios didiausi reikm L.Vasario gyvenime buvo keturios: Liuc, Katedros Nepastamoji, Baronien ir Auks. Jos lydi L.Vasar visame jo dvasins raidos procese.Niekur romane nam, seminarijos, katedros, Kalnyn ir Kauno erdvs nesusikerta, n viena moteris neengia kitos valdom erdv (iimt sudaryt gal tik baronien, pasirodiusi klebonijos erdvje, taiau is pasirodymas okiruoja ir dvelkia stipriu baroniens svetimumu Juls valdomai klebonijos erdvei).Jos ne tik nesusidr erdvje, bet ir um

skirting viet L.Vasario gyvenime, turjo skirting reikm.

Liuc pirmoji, paadinusi jauname seminariste vyr;Katedros Nepastamoji yra tiek sudvasinta, kad beveik netenka jokio knikojo pavidalo. Vasaris sisavino j kaip moterikumo ideal ji buvo pirmoji jo meil ir jo pirmoji daina. L.Vasaris pasuka Nepastamosios silomu dvasins saviraikos, tad ir dvasininko keliu;baronien audrinusi L.Vasar, pastmjusi j ne asketikumo, o hedonizmo link, padjusi jam suvokti men ir jo, kaip krjo, kaip poeto, - viet jame;

ir Auks, gal gale privertusi Vasar veikti jo dvilypum, veidmainyst, sielos grauat, sins priekaitus.

Pats L.Vasaris i moter negretino ir suprato, kad visos keturios buvo labai svarbios jo gyvenime. Kuo toliau, tuo labiau jis j nenorjo vengti. Bdamas jaunas, jis buvo suvarytas kunig seminarijos taisyklmis ir visuomens normomis, bet vliau jis elgsi taip, kaip jam atrod geriauia, nors ketvirtojoje dalyje L.Vasaris pripaino, kad buvo susipainiojs savo jausmuose ir nenojo ar jis tikrai myli, ar tik nori mylti, ar vien sivaizduoja myls. O moterys atlikusios savo funkcij staiga paios dingdavo i L.Vasario gyvenimo: po to sekmadienio Vasaris daugiau nebemat Katedroj tos moters Vis del to Liuc, Katedros Nepastamoji, baronien ir Auks padjo atrasti L.Vasariui teising vidini iekojim keli. i moter dka L.Vasario vidinio pasaulio disharmonija virto harmonija.

********************************************************************************Tai trij dali romanas: Bandym dienos; Introibo ad altare Dei mii pradios odiai, Eina gyvenimas; Quia peccavi nimis, Isivadavimas; Mea maxima culpa mano didiausia kalt.Romano tema vidinis konfliktas tarp kunigo ir poeto. Kritikuodamas katalik dvasininkijos ir buruazins visuomens ydas, atskleisdamas pagrindinio veikjo Liudo Vasario keli isivadavim, raytojas pasmerk klerikalizm, jo romanas tarnavo paangos interesams, padjo ir padeda ugdyti harmoning mogaus asmenyb.Pagrindinis herojus klierikas Liudas Vasaris, kuris tik ventintas kunigas pagaliau suvokia, kad paaukimas ne jam ir visaip stengiasi atsikratyti tos natos Visos trys dalys yra i 26 skyri.1 dalis. I skyrius. Bando prisitaikyti prie seminarijos rutinos. II skyrius. Smulkiai apraomos kasdienins apeigos, Liudo pamstymai, pasakotojo nuomon. III skyrius. Vasaris nagrinja save, pasakoja gyvenimo gimnazijoje ypatybes, patirtus spdius. IV skyrius. Variokas pasikvieia Liud pasivaikioti ir idsto savo nuomon apie visas seminarijos apeigas, kokios jos komedijos, taip Vasariui papasakojo, jog toki kaip jis yra daug ir tik retas tikrai turi t kvpim; Variokas nusprend istoti, nes vienintelis noras buvo uaugti kunigu tik egoistiniams tikslams; parod Liudui laikrai serij, kuriose jis pamat udraust vaisi moteris, kurias gimnazijos vadovyb i t laikrai ikarpydavo arba iskusdavo. V skyrius. Pirm kart seminarij atvaiavo Liudo tvai ir pirm kart j pamat su sutana ir ikart pradjo vadinti j kunigliu; kai jis parod tvams Variok ir apie j papasakojo, tvai piktai pairjo ir ikart moral atskait; Vasario pokalbis su knygininku Jonelaiiu apie gyvenim seminarijoje, kuris pakl puolusi Liudo dvasi; kartu su Juozu Petryla, Kaziu Balseliu ir Petru Kasaiiu Liudui teko pasidalinti jam tv palikt lauktuvi d, jie sdjo iurkininke palpje, kurioje buvo galima pasislpti nuo priirtojo Mazurkovskio; igirds priirtojo ingsnius ir kosjimus apie tai puotaujanius spjo vienas klierikas (visgi yra toki geradari); draugams pranykus iurkininke Vasaris vis dar stovjo sustings prie savo atvertos ds, kol pagaliau dur neatvr priirtojas, kuris po to atskait moral. VI skyrius. Baigsi pirmieji mokslo metai. Prie ivykstant dvasios tvas pamok kaip reikia elgtis. Vaiuodamas namo Liudas negaljo atsigrti gamta, kurios jau seniai nemat. Lauk nesulauk gimtojo kaimo. mons nusiimdavo kepures prie j. Diaugsi, kad niekas jo nebeadins. Susitiko savo parapijos klebonas, kuris, ne kaip tikjosi, buvo mielas ir geras. Su klebonu nuvaiavo kit parapij, kurioje gyveno Petryla. Ten klebonas, su turtingu stalu, turjo augintin Liuc, itvirkusi merg, kuriai baisiai patiko kunigai. Liudas pamat, kad klebonai ne tokie venti ir kad Variokas buvo saks ties. Vasaris pamat, kaip klebonas susiginijo su abstinentu ilui vikaru, dl grafino alkoholio. Susitiko Liuc ir ikart apdegino jai rank, dl ko jis ilgai save grau ir tuo metu nieko negaljo jai pasakyti. VII skyrius. Ilgai galvojo apie scena su Liuce ir kr, kaip pasitaisyti. Paskutin atostog dien Liudas nusprend praleisti pas Petryla, kad tik pasimatyt su Liuce. Vasaris kariai diskutuoja su studentu apie kunigijos naud ir esm. Liuc prieina prie Liudo ir udengusi jam akis prao spti, bet ne spja, o prao leisti, atsakymas Liucei nepatiko Fi, nes buvo per daug jau nuolanku, bet Liudas toks jau buvo. Jis vl milijon kart sivaizdavo i scen ir vl save grau, kad galjo prie j pasirodyti ir geriau. VIII skyrius. Nauji mokslo metai. Gyvenimas jau nebe labirinte po keliolika moni, o kambariuose po keturis. kambar Liudas grdavo tik nakvoti, o taip eidavo aul ir ten skaitydavo bei daug galvodavo. Galvojo jis apie nuotykius su Liuce i ivis apie moteris, kokios jos i kelio vedanios ir ar turi jos k gero. Per dvi savaites Vasaris vl apsiprato, bet jam buvo liepta grti labirint ir jo menki bandymai k pakeisti buvo nieko verti. Jis buvo per daug nuolaidus ir nuolankus. IX skyrius. artinosi dideli Panos Marijos nekalto prasidjimo atlaidai, labai ikilminga vent.. daug ruotis. Vl apgalvoja savo veiksmus jei susitikt Liuc. Nupasakoja vis ceremonij, kurios metu giedodamas pamat moter su baltu gaubtuvu ir ji jam strigo giliai atminty. Ta Nepastamoji buvo jo sivaizduojamas idealas. Toji moteris Liudui udeg ird ir jis vis vakar buvo kaip ne savas. Petryla pranea, jog ada atvaiuoti Liuc prie Kaldas ir paerzina, kad dl Liudo ji ia ruoiasi. Nors ir suintrigavo i naujiena Vasar, bet daug stipresnis buvo Nepastamosios paveikslas. Giedoti Liudas pasirinko t pai viet, kad pamatyt J. Ji stovjo ten pat kaip ir dien prie tai. Po to Liudas galvojo ir svajojo, kaip praeidamas jis pamatys jos veid, kurio niekad nepamir, ar bent prisilies prie jos. X skyrius. Poilsio diena Liudui apgalvoti savo spdius. Parao pirm savo eilrat, kur skaito daug kart ir bando analizuoti, lyg tai bt ne jo. Prasidjo nauji mokslai: filosofija, logika. Liudas bibliotekoje band susirasti domi knyg, bet tokios buvo udraustos, bet Jonelaitis jam pasil pavartyti slapt lietuvik laikrat, kur graindamas atne, kaip buvo praomas, savo parayas eiles, kurias visgi ispausdino. Vl Liudas band sigilinti savo eiles. Kit dien Jonelaitis Vasar supaindino su kitais raaniais laikrat gimnazistais Petru Varnnu ir Matu Sereika ir jie visi prim Liud savo slapt draugij. Varnnas pamok, jog reikia rayti i sielos, o ne i reikalo. Xi skyrius. Atvaiavo Petrylos klebonas su Liuce, kuri Liud pramin Pavasarliu, kas jo ird dar labiau pradiugino. Petrylos, Liucs ir Liudo pokalbis. Liudas bando nagrinti ir spti Liucs praeit. Ji padovanoja jam pirtines, kurios kaskart jas usimovus primins jam j. Petryla toliau prikaiioja Liudui apie Liuc. Bet vl ivydus Nepastamj, j vl pagavo nesuprantamas jausmas. XII skyrius. Artja Kald karnavalas ir viesos nariai, su Liudu, svarst jo program. Varnnas suman padeklamuoti Maironio Skausmo bals, visi tam prieinosi, bet veltui. Deklamuojant j, visa sal suiuvo, o po koncerto Varnnas gavo daug pylos, ir tai aptarinjo su draugais. Visi bijojo, nes buvo pasakyta: Turi puikybs, o ie odiai beveik liepia eiti i gimnazijos. ie vykiai dar padrsino Liud, jis sek vis lietuvik spaud ir i jos moksi, nes net lenkikos literatros paragavo labai nedaug. Liudas daugiau skait nei moksi. Mokslo met pabaigoje, Varnnui buvo patarta nebegrti gimnazij ir tai aptemd skaidri Liudo nuotaik. Bet igirds perpasakot moral, jame rado daug tiesos, apie klieriko paeidiamumir kad kunigas nesuderinamas su literatu. XIII skyrius. Po paskutinio met vykio pus atostog Liudas neatsigavo ir prieglobsio iekojo savo Aurakalnyje, nuo kurio atsiskleisdavo dideli ir gras plotai ir toliai, kvpdav Liud rayti. Vl nusprend aplankyti Petryl, o labiau Liuc, bet nusivyl, nes tiek apgalvojs susitikimo variantu buvo tiesiog ignoruojamas, nes ji usim su studentu, kuriam, kaip Liudui rods, Liuc buvo papasakojus apie j ir jo neskmes su ja. Grs vl liko savo kaln apmstyti naujus spdius, nors ir nekokius. Po keli dien atvaiavo pas j Liuc, bet tik dl kriaui, kurias augino jo tvas, kuris buvo pamalonintas, kad jo kriaus kam nors rpi ir kad Liuc tiek daug apie jas nusimano. Kai senis Vasaris panoro pakalbti apie bites, Liuc paiurpo, nes j nekent, bet apie bites daug inojo j atlydjs vargonininkas, todl primygtinai sisiuliusi ji su Liudu ulipo jo Aurakaln, kur ji pasiteisino dl savo elgesio, kur jie prisimin ir pasijuok i Liudo nuolankumo su ja. Liucei patiko Liudo kalnelis ir prisiskynusi gli, kurias veis namo, papra j daniau lankyti ir neumirti, kas Liud vl imu i vi. XIV skyrius. Aprao nesutarimus su lenkais gyvenaniais tame paiame kambaryje. Mokosi duoti iriimus, suprasti nuodms sunkum, pasakoja apie nauj moksl. XV skyrius. Vasario dienynas, kurio neskaiiau. XVI skyrius. Imetamas penkto-paskutinio kurso studentas Radastinas prie pat ventinim u netinkam elges ir po kiek laiko perskaito jo laik adresuot vienam i gimnazist, neinia kuriam, o rao kaip gerai bti laisvam gauna laik nuo jau anksiau imesto Varnno, kuris rao savo nuomon apie Liudo eiles, truput moko. Vasaris rytasi umirti Liuc, bet nieku gyvu nepamir Nepastamosios, kuri mato banyioje per apeigas. XVII skyrius. Prie pat treij mokslo met pabaig, bibliotekininkas Jonelaitis pasilo Liudui vasar aplankyti Kaun, Vilni, Trakus, kad pasisemti nauj mini krybai. Kartu vaiuoja Kasaitis ir jie trise nekasi apie lietuvi nutautinim. Liudas diaugiasi i vasar nesusitiks Liucs, nes taip geriau jo kunigo karjerai, taiau tik tris savaites tebuvo namie. XVIII skyrius. Prasidjus kevirtiesiems jo klerikavimo metams jis susimst apie savo paaukim, kadangi visuose dvasikuose paaukimuose jis nerado jokios atgaivos, jam tai buvo tik darbas. T met pirm pusmet jis kas vakar prie miego met sddavo tuioje, tamsioje koplyioje ir lauk nauj jg antpldio, bet tas koplyios jaukumas ir ramyb atbuko ir jam vl buvo negera. Jis labai uoliai studijavo visus mokslus ir tikjosi juose kak rasti, bet veltui. Atbuko net jausmai Nepastamajai, jo pasikeitim pastebjo ir draugai ir sak, kad jis ilgai taip neitvers. Bet atjus pavasariui jis atgijo, nes igirds pirm vyturio giesm jis prisimin vaikyst, mamir nuo to laiko ji jau nebegaljo tnoti tamsioje koplyioje, nes jis pradjo atgyti, atgijo jo jausmai pamaius Nepastamj. Ir i to uolaus kako iekojimo ir laukimo jis vyresnybs akyse tapo patikimas ir jo jau nebesaugojo akyla j akis. Vasaris dar labiau usidar savyje ir nepamet ryto tapti geru kunigu, pasitikdamas tik savo jgomis. XIX skyrius. seminarij atjo naujas profesorius Vingeleviius, kuris piktindavo visus savo anekdotais, juokeliais Vl intensyviai Liudas save nagrinja. Skaitydamas savo mgstamiausi eilrat Silentium jame raomus odius priskiria sau ir rao dienorat. Be to pradjo intensyviai mokytis. XX skyrius. Liudas pakvieiamas Klevikio klebono Kimos 50 met ir 25 met kunigavimo sukaktuves, nuo dabar klebonas kanauninkas. T kart jis Liuc sutiko visai kitokia nei visada, ji buvo nulidusi, kenianti, baikti, kokios Vasaris atstumti negaljo, o taip norjo. Vliau vl pokalbis su Liuce apie j pat. Liuc stengiasi jam skiepyti truput jausmo, bet jis nesileidia, bet ikelti ileistuves Liudas pasiada, nes kitais metais jis jau gal bt bus subdiakonas, o ji jau itekjusi, ko Liudas labai norjo, nors kai kas kitas jam tai pasakydavo jam suspausdavo ird. XXI skyrius. Liudas save grau, kad po tokio usispyrimo pamirti ir numarinti draugyst su Liuce jis ne tik j atgaivino, bet ir nueng toliau nei buvo. Jis vl pervaizduodavo to vizito vaizdus, kalbas Jis pradjo nebe taip uoliai atlikinti klieriko pareigas, nes nebegaljo susikaupti. Per atostogas kai Vasaris vainjo po Vilni, Liuc kiekvien ventadien jo lauk su nerimu, bet veltui, o daktaras Brazgys kaip manydamas siek jos rankos, taiau ji nesileido, nors ir klebono buvo kalbinjama. Liudas atvyko pakviesti Liucs ileistuves. Jiedviem vl teko jausmingai pasinekti ir prisiminti visas kartu praleistas akimirkas, kas Liudo ird pl neapsakomai. Taip pat jam atsivr akys ir jis klebon Kim pamat kitose spalvose Vaiuodamas namo jis galvojo apie ateit, kokia ji bus jam esant kunigui, o jai itekjus. Jis prisimin kaip sunku bti kunigu ir likti padoriu. Bet jis save apgaudinjo, nes kuo pavojingesni vingiai su Liuce jam pasitaikydavo, tuo jam atrod tai taip nekalta. XXII skyrius. Atjo ileistuvi metas. Liudas buvo be galo laimingas, nes su Jonelaiiu kartu atvyko ir seniai matytas Varnnas, kuris moksi usienyje. I pradi visi buvo nedrss, nes vieni kit nepainojo, bet reikalai po truput taissi ir Liucei prasiiojus visi nuskubjo Liudo Aurakaln, pakeliui dainavo giesmes; lipimas kalnel visiems buvo be galo smagus, o ulip niekas nenuobodiavo: kalbjo, dainavo, o galiausiai oko ir niekam nebuvo svarbu, kad aidimuose dalyvavo ir klierikai lygiomis teismis, nes tai buvo teista kaip kunigams. Vakarien, visi prie stalo, kanauninkas moko, pasakoja. Kai visi pradjo skirstytis, Liuc su Liudu susitiko tarpduryje ir ji papra j lapydti iki pakalns, nes paliko ten savo skar. Ten nuj jie jautsi labai drovs, bet Liuc buvo rytingesn ir visaip band vilioti Liud, kuris i vis jg tam prieinosi, ir kai buvo momentas pasibuiuoti jis nusisuko ir pasil eiti namo. Dl to, kad nepabuiavo jis ilgai gailjosi, nes tai bt buvs pirmas ir paskutinis jo buinys. XXIII skyrius. Prasidjus penktiesiems seminarijos mokslo metams jis vl krat savo galvoje ileistuves ir t vyk pakalnje. Kaip ir visi klierikai susirpino mokslais, nes svarbiausias buvo rus kalbos egzaminas, bet prie juos vis valdi nugirdydavo ir nusiraydavo, nes vargu ar kitaip ilaikyt. Stengsi atlikinti visas klierikikas pareigas, kad umirt prietaravimus savyje ir todl apie j valdia buvo geros nuomons, ko pasekoje jam prane, kad bus ventinamas subdiakonus. Dl to Petryla labai pavydjo. Keletas pamoksl i dvasios tvo per pasirengimo iventinimui dienas, per kurias Vasaris dar labiau plsi. Jis vl prisimin Varioko odius, jog visos apeigos tra komedijos bei prie akis atsistojo nuogos vergs knas, kur mat Varioko rodytuose urnaluose ir tas vaizdas nuo jo nesitrauk ir pabgti nuo jo negaljo. Ir kai papasakojo apie tai dvasios tvui, jam pasak, kad jis yra pervargs ir danam taip pasitaiko. Jis tikjosi per ipaint gauti didel bausm, bet dvasios tvas visai ant jo nepyko u nuodmes. XXIV skyrius. Nekantriai laukiama ventinimo apeig. Visi klausinja, kabinjasi prie Liudo ir neikents Petrylai atsako, jog mielai pasikeist vietomis, bet tai ne jo valia. ventinimo apeigos. Po savaits dingo jo Nepastamoji. Vasaris visur eidavo vienas ir nieko prie savs neprisileisdavo, nes turjo argument brevijori, kur neiodavosi ir nagrindavo, o tuo tarpu Balselis dl jo kamavosi, nes niekaip negaldavo gerai kalbti brevijori kaip reikalaujama. Vl savs nagrinjimas ir taisykli nusistatymas dl raymo ir Liucs. XXV skyrius. Liuc nusprendia itekti, bet i irdies Vasario neimeta, nes Brazgio paklausus kada vestuvs ir iam labai nustebus ir nesitikinus ji pasako, kad nemyli, bet teks. Liuc atvaiuoja pakviesti Liud jos vestuves per olines ir jie vl kalbasi akis ak ir ji vl nori, kad Liudas adidaryt savo ird jausmams, bet jis prieinasi. Ji patar jam bti jausmingesniam, bet tai, kaip Liudui atrod, buvo jau per vlu. Liucs vestuvs, kuri norjo kukli, bet klebonas sukviet nemaa moni ir padar ikilmes, bet Liuc nepyko. Per vestuves ji buvo apsirengusi juodai ir neirideno n vienos aaros, kas visus labai stebino ir piktino. Vasaris po vestuvi savs nebesuprato ir nenorjo suprasti, todl lauk paskutini atostog pabaigos. XXVI skyrius. etame kurse prie Velykas buvo ventintas diakonus ir gyveno ram, usidariusio savyje kunigo gyvenim. Jis jau nebesigilino save, nes bijojo ir nenorjo; kaip pats sak, jis laukia galo, kad kuo greiiau prisiirt prie kunigo ir iplaukt pasaul. Jis vis laik moksi, nes jau reikjo mokytis laikyti miias, o jis dar daug kur klysdavo. Sekmini oktavoj Vasar ir jo draugus turjo vsti kunigus, bet Liudui buvo sunku suvokti, kad jis jau visateisis kunigas, kad jis klausys ipaini, laikys miias ir darys visus kunigui pavestus darbus. Pirmas savo miias paskyr per vent Marij Magdalen, nes buvo tinkamiausias visiems metas po ieno numimo ir prie rugiapjt. Daugumai ra ratu pakvietimus, bet pas poni Brazgien Liucij nuvaiavo pats j odiu pakviesti. Susitikus vl apm prisiminimai ir vl jis su reikalais, o ji i jo nori jausm (bet jau ne meils). Miioms buvo intensyviai ruotsi, nes ikilms turjo bto didels ir dar savimi nebuvo utikrintas kun. Vasaris. Atjo mii metui liudas labai jaudinosi, bet turjo unugar, nes archidiakonu rengsi pats kanauninkas Kima. kart atvykus Liuc vietoj skrybls, kaip jai buvo prasta, buvo su aliu ir ji visa primin Vasariui jo Nepastamk. Rengdamasis Liudas neuskalbjo tam reikalui skrit maldeli, nes buvo susijaudins ir bijojo per miias suklysti. Nuleids aksi, jis prijo prie altoriaus laipt, giliai nusilenk ir pradjo savo pirmsias miias: INTROIBO AD ALTARE DEI.