ÞMOGAUS FIZIOLOGIJOS LABORATORINIAI · PDF fileVilnius, 2007 Vilniaus universitetas Valerija Jablonskienë, Jûratë Valiûnienë, Jonas Algis Abaravièius, Vaiva Hendrixson ÞMOGAUS

Vilnius, 2007

Vilniaus universitetas

Valerija Jablonskienë, Jûratë Valiûnienë,Jonas Algis Abaravièius, Vaiva Hendrixson

ÞMOGAUS FIZIOLOGIJOSLABORATORINIAI DARBAI

I DALIS

Mokomoji priemonë

2 Þmogaus f iz iologi jos laboratoriniai darbai . I dal i s

© Valerija Jablonskienë, 2007© Jûratë Valiûnienë, 2007© Jonas Algis Abaravièius, 2007© Vaiva Hendrixson, 2007© Vilniaus universitetas, 2007

ISBN 978-9955-33-000-4 (1 dalis)

UDK 612 (076)Þm-07

Apsvarstë ir rekomendavo spausdinti Medicinos fakulteto Fiziologijos, bioche-mijos ir laboratorinës medicinos katedra (2007 m. vasario 5 d., protokolas Nr. 1).

Medicinos fakulteto taryba pritarë (2007 m. vasario 6 d, protokolas Nr. 6 (519)).

Recenzavo: doc. Rimantas Stukas,doc. Rimgaudas Kazakevièius

Mokomojoje knygelëje pateikiama kraujo, ðirdies ir kraujo apytakos fiziolo-gijos praktikos darbø bei seminarø medþiaga. Darbø apraðuose nuosekliai iðdës-toma ne tik darbø eiga, darbø uþduotys, kontroliniai saviruoðos klausimai, bet irteorinë medþiaga. Apraðomi praktiniai darbai, taip pat darbai naudojant apara-tûrà ar kompiuterá.

Pateikiamos kai kuriø kraujo rodikliø rekomenduojamos normos.

Leidinys skiriamas ávairiø Medicinos fakulteto studijø programø studentams(medicinos, odontologijos, visuomenës sveikatos, slaugos, kineziterapijos, ergo-terapijos).

ISBN 978-9955-33-001-1 (bendras)

3

TURINYS

KRAUJO FIZIOLOGIJA ........................................................................ 5

Eritrocitø skaièiavimas mikroskopu ......................................................... 5

Leukocitø skaièiavimas mikroskopu ........................................................ 8

Hematokritas ............................................................................................ 10

AB0 kraujo grupës ................................................................................... 12

Rh(D) antigenas ...................................................................................... 14

KELL (K) antigenas ................................................................................ 18

Eritrocitø hemolizë .................................................................................. 19

Eritrocitø nusëdimo greitis (ENG) ........................................................ 23

Hemoglobino koncentracija kraujyje ..................................................... 27

Kraujo kreðëjimo ir fibrinolizës sistemos vertinimas(Sucharevo metodu) .......................................................................... 32

Kraujo kreðëjimo rodikliø tyrimas (automatiniu koagulometruCLOT 1) .............................................................................................. 35

ÐIRDIES IR KRAUJO APYTAKOS FIZIOLOGIJA ........................ 39

Arterinio kraujospûdþio matavimas. Arterinio kraujospûdþioir pulso kitimas dël fizinio krûvio .................................................... 39

Ávairiø veiksniø átaka ðirdies veiklai ....................................................... 45

Kai kuriø farmakologiniø medþiagø ir elektrolitøátaka ðirdies veiklai ............................................................................. 48

Kai kuriø kraujo rodikliø rekomenduojamos normos .......................... 50

Literatûra .................................................................................................. 52


5

KRAUJO FIZIOLOGIJA

ERITROCITØ SKAIÈIAVIMASMIKROSKOPU

Eritrocitø kiekis iðreiðkiamas jøskaièiumi kraujo tûrio vienete.SI sistemoje rezultatai pateikia-mi 1012/ l:

vyrø – 4,5–5,5 × 1012 / l;moterø – 4,0–5,1 × 1012 / l.Eritrocitai skaièiuojami ávai-

riais metodais: kinikinëse labo-ratorijose vertinami he-matologiniais analizato-riais, bet gali bûti skai-èiuojami ir akimi (nau-dojant ðviesiniam mik-roskopui pritaikytas ka-meras – hemacitomet-rus: Goriajevo, Fisherio,Levy-Neubauerio ir kt.).

Goriajevo kamerasudaryta ið storo stiklo,kurio viduryje yra lygia-gretûs skersiniai griove-liai. Centrinis kamerospavirðius, ant kurio ið-

1 pav. Kamera kraujo kûneliams skaièiuoti [3]:

A – maiðytuvasB – skaièiavimo (Goriajevo) kamera ið virðausC – skaièiavimo kamera ið ðonoD – skaièiavimo kameros tinklelisE – eritrocitai kameros tinklelyje

A

B

C

D E


braiþytas tinklelis, yra 1/10 mm þemiau negu ðoninës dalys. Tinklelis su-darytas ið 25 dideliø kvadratø, kiekvienas turi po 16 kvadratëliø. Kiekvie-no kvadratëlio kraðtinë lygi 1/20 mm. Taigi vieno maþo „kubelio“ tûrislygus 1/4000 mm3 (1/20 × 1/20 × 1/10).

Nepraskiestame kraujyje eritrocitø suskaièiuoti neámanoma. Todëlkraujas 100 arba 200 kartø skiedþiamas izotoniniu ar hipertoniniu NaCltirpalu. Tam naudojami maiðytuvai, kuriø ampulë 100 kartø didesnë uþkapiliarà. Skiesti kraujà hipertoniniu NaCl tirpalu patogu todël, kad erit-rocitai dël osmoso praranda dalá vandens, jø membrana susiraukðlëja irjie tampa geriau matomi mikroskopu.

Darbo uþduotis. Apskaièiuokite, kiek yra eritrocitø 1 litre kraujo.Darbo priemonës. Mikroskopas, 2% NaCl tirpalas, Goriajevo kame-

ra, dengiamieji stikliukai, eritrocitø maiðytuvas, guminë þarnelë, vien-kartiniai skarifikatoriai, indelis, spiritas, vata, vienkartinës pirðtinës.

Darbo eiga. Á indelá ápilame 2% NaCl tirpalo. Skaièiavimo kameràpadengiame dengiamuoju stikleliu. Ant maiðytuvo uþmauname guminæþarnelæ. Pirðtà nuvalome spiritu ir staigiu judesiu praduriame skarifika-toriumi. Pirmà kraujo laðà nuvalome. Á naujai susidariusá kraujo laðà mer-kiame maiðytuvo galà (laikome beveik horizontaliai) ir pamaþu pritrau-kiame kraujo iki þymës „0,5“. Atsargiai nuvalæ maiðytuvà pamerkiamevertikaliai á indelá su 2% NaCl tirpalu ir pritraukiame iki þymës „101“(tokiu bûdu kraujà praskiedþiame 200 kartø). Þarnelæ numauname nuomaiðytuvo, uþspaudþiame abu maiðytuvo galus pirðtais ir 2–3 min. plaka-me. Paskui 2–3 laðus nulaðiname ant vatos gabalëlio, o kità laðà – á skai-èiavimo kamerà (vidurinæ jos dalá) po dengiamuoju stikleliu. Taip pa-ruoðtà skaièiavimo kamerà dedame ant mikroskopo stalelio. Ið pradþiøsilpnuoju mikroskopo didinimu surandame kvadratëliø tinklelá, o paskuistipriuoju – suskaièiuojame eritrocitus 80-yje maþø kvadratëliø. Jeigu erit-rocitø yra ant kvadratëlio linijos, skaièiuojame tik tuos, kurie iðsidëstæant virðutinës ir kairës linijø.

Eritrocitø skaièiø viename litre kraujo apskaièiuojame pagal formulæ

7

610

4000×

××

=

C

BAX ;

èia: X – eritrocitø skaièius 1 litre kraujo;A – eritrocitø praskiedimas;B – suskaièiuotø eritrocitø skaièius skaièiavimo kameroje;C – kvadratëliø, kuriuose buvo skaièiuoti eritrocitai, skaièius.

Uþduotys:1. Apskaièiuokite Hb kieká eritrocite*.2. Apskaièiuokite vidutiná eritrocitø tûrá**.3. Nupieðkite ið ðono skaièiavimo kamerà.4. Nupieðkite dalá tinklelio su kvadratëliais.5. Nupieðkite eritrocitø maiðytuvà.6. Nupieðkite eritrocità.

KONTROLINIAI KLAUSIMAI

1. Eritrocitai, jø dydis, sandaros ypatybës ir funkcijos.2. Eritrocitø kiekis ir jø nustatymo bûdai.3. Eritrocitø amþius ir jø irimas.4. Eritropoezës nervinis ir humoralinis reguliavimas.

Kraujo f iz iologi ja

*Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH – angl. mean cell hemoglobin)pikogramais (pg) apskaièiuojamas taip:

)/(

)/(

lRBC

lgHbMCH

1210

= ; norma: 23–35 pg/eritrocite.

**Vidutinis eritrocitø tûris (MCV – angl. mean cell volume) femtolitrais (fl) ap-skaièiuojamas taip:

)/( lRBC

HctMCV

1210

= ; norma: 82–95 fl.

Santrumpos:Hb – hemoglobinas;RBC – (angl. red blood cells) eritrocitai;Hct – hematokritas.


LEUKOCITØ SKAIÈIAVIMASMIKROSKOPU

Viename litre kraujo yra 4–9 × 109 leukocitø. Leukocitai skaièiuojami

ávairiais metodais: kinikinëse laboratorijose vertinami hematologiniaisanalizatoriais, bet gali bûti skaièiuojami ir akimi (naudojant ðviesiniammikroskopui pritaikytas kameras – hemacitometrus: Goriajevo, Fishe-rio, Levy-Neubauerio ir kt.).

Goriajevo kamera sudaryta ið storo stiklo, kurio viduryje yra lygiagre-tûs skersiniai grioveliai (þr. 1 pav.). Centrinis kameros pavirðius, ant ku-rio iðbraiþytas tinklelis, yra 1/10 mm þemiau negu ðoninës dalys. Tinklelissudarytas ið 25 dideliø kvadratø, kiekvienas turi po 16 kvadratëliø. Kiek-vieno kvadratëlio kraðtinë lygi 1/20 mm. Taigi, vieno maþo „kubelio“ tû-ris lygus 1/4000 mm3 (1/20 × 1/20 × 1/10). Skaièiavimui kraujas praskie-dþiamas 10–20 kartø. Kraujui skiesti naudojamas Tiurko tirpalas (actorûgðtis, genciano violetas ir distiliuotas vanduo). Acto rûgðtis iðtirpdo erit-rocitus, o genciano violetas nudaþo leukocitø branduolius.

Darbo uþduotis. Apskaièiuokite, kiek yra leukocitø viename litre kraujo.Darbo priemonës. Mikroskopas, Tiurko tirpalas, leukocitø maiðytu-

vas, guminë þarnelë, Goriajevo kamera, dengiamieji stikliukai, indelis,vienkartiniai skarifikatoriai, spiritas, vata, vienkartinës pirðtinës.

Darbo eiga. Á indelá ápilame Tiurko tirpalo. Skaièiavimo kamerà pa-dengiame dengiamuoju stikleliu. Ant maiðytuvo uþmauname guminæ þar-nelæ. Pirðtà nuvalome spiritu ir staigiu judesiu praduriame skarifikato-riumi. Pirmà kraujo laðà nuvalome. Á naujai susidariusá kraujo laðà mer-kiame maiðytuvo galà (laikome beveik horizontaliai) ir pamaþu pritrau-kiame kraujo iki þymës „0,5“. Atsargiai nuvalæ maiðytuvà, merkiame jávertikaliai á indelá su Tiurko tirpalu ir pritraukiame iki þymës „11“ (tokiubûdu kraujà praskiedþiame 20 kartø). Þarnelæ numauname nuo maiðy-tuvo, uþspaudþiame abu jo galus pirðtais ir 3 min. plakame. Po to2–3 laðus nulaðiname ant vatos gabalëlio, o kità laðà – á skaièiavimo ka-merà (vidurinæ dalá) po dengiamuoju stikleliu. Taip paruoðtà skaièiavimo

9

kamerà dedame ant mikroskopo stalelio. Silpnuoju mikroskopo didini-mu skaièiuojame leukocitø branduolius 25 dideliuose kameros kvadra-tuose.

Leukocitø skaièiø viename litre kraujo apskaièiuojame pagal formulæ

610

4000×

××

=

C

BAX ;

èia: X – leukocitø skaièius 1 litre kraujo;A – kraujo praskiedimas;B – suskaièiuotø leukocitø skaièius skaièiavimo kameroje;C – maþø kvadratëliø skaièius.


1. Leukocitai, jø kiekis, charakteristika, klasifikacija.2. Leukocitø formulë ir jos reikðmë.3. Ávairiø leukocitø funkcijos ir amþius.4. Leukopoezës sistema.



HEMATOKRITAS

Kraujas sudarytas ið kraujo plazmos ir kraujo kû-neliø (eritrocitø, leukocitø ir trombocitø). Hema-tokritas – tai dydis, parodantis, kokià kraujo tû-rio dalá sudaro kraujo kûneliai. Hematokritas ið-reiðkiamas procentais ar santykiniais vienetais.

Paprastai kraujo kûneliai kraujyje sudaro apie(40–48%) 0,40–0,48 vyrø ir apie (36–42%)0,36–0,42 – moterø kraujo tûrio.

Tam tikromis sàlygomis tûriø santykis gali pa-sikeisti. Pavyzdþiui, hematokritas padidëja krau-jui sutirðtëjus (labai iðprakaitavus, viduriuojant,ilgai vemiant), o sumaþëja, kai gaminama per ma-þai kraujo forminiø elementø, nukraujavus, pra-skiedus kraujà.

Darbo uþduotis. Nustatykite kraujo hematok-rità ir nupieðkite hematokrito kapiliarà su nucen-trifuguotu krauju.

Darbo priemonës. Mikrocentrifuga, hematok-rito liniuotë, slankiklis, kapiliarai, hermetizuojanti medþiaga, vienkarti-niai skarifikatoriai, spiritas, vata, vienkartinës pirðtinës.

Darbo eiga. Pirðtà nuvalome spiritu ir staigiu judesiu já praduriame.Pirmà kraujo laðà nuvalome. Prie susidariusio naujo kraujo laðo priglau-dþiame kapiliarà laikydami já horizontaliai. Kapiliarui prisipildþius krau-jo, vienà jo galà uþdarome hermetizuojanèia medþiaga, vamzdelio3–4 mm galà áspaudþiant á ðià medþiagà. Atlikdami visas procedûras ka-piliarà stengiamës laikyti horizontaliai. Paruoðtus kapiliarus hermetizuotugalu sudedame á mikrocentrifugos bûgnà. Ájungiame mikrocentrifugàpaspausdami „start“, centrifuguojame 2 minutes. Iðjungus centrifugà irsustojus bûgnui iðimame kapiliarus ir hematokrito liniuote iðmatuojame,kurià kraujo tûrio dalá sudaro kraujo kûneliai.

2 pav. Hematokritas [6]

11

Liniuotë padedama ant stalo skale á virðø. Slankiklis dedamas ant li-niuotës. Kapiliarà su nucentrifuguotu krauju dedame á slankiklio griove-lá, sulygindami virðutiná hermetizuojanèios medþiagos kraðtà su apatineliniuotës skalës linija, o kraujo plazmos virðutiná kraðtà – su virðutine li-niuotës skalës linija. Liniuotës skalëje (deðinëje arba kairëje) nustatomeribà kapiliare tarp kraujo plazmos ir kraujo kûneliø. Ji rodo procentinæhematokrito iðraiðkà.


1. Vidinë organizmo terpë ir jos funkcijos.2. Homeostazës, homeorezës, homeomorfozës samprata.3. Kraujo plazmos sudëtis, sudedamøjø daliø reikðmë, pastovumo re-

guliavimas.4. Kraujo fizinës savybës: tankis, klampumas, kiekis, jø nustatymo

bûdai.5. Hematokritas, jo nustatymas ir reikðmë.



AB0 KRAUJO GRUPËS

Perpilant kraujà bûtina þinoti donoro (davëjo) ir recipiento (gavëjo)AB0 sistemos kraujo grupes, Rezus (Rh), Kell ir kitus antigenus bei anti-kûnus. Kraujas skirstomas á grupes pagal eritrocitø membranos antigenus.AB0 sistemoje kraujo grupës vadinamos pagal A ir B antigenus. Kraujoplazmoje yra antikûnø anti-A (α) ir anti-B (β). Antikûnai turi savybæ su-lipdyti eritrocitus, turinèius vienavardþius antigenus (pvz., anti-A antikû-nai lipdo A antigenø turinèius eritrocitus, anti-B antikûnai – B antigenøturinèius eritrocitus). Todël to paties asmens kraujyje natûraliai niekadanebûna antigenø ir juos lipdanèiø antikûnø. Atsiþvelgdamas á ðiuos dësnin-gumus 1901 metais K. Landðteineris nustatë keturias pagrindines dabarAB0 sistemai priskiriamas kraujo grupes: 0(αβ), A(β), B(α) ir AB(–). Ðiantigenø sistema vadinama AB0 (nulis), ABO (raidë O, vok. ohne), arbaABH, nes nulinëje kraujo grupëje yra H antigenas [8]. H antigenas pasiþy-mi silpnomis antigeninëmis savybëmis, todël perpilant kraujo á já neatsi-þvelgiama. A ir B antigenai dalyvaujant transferazëms pasigamina ið H an-tigeno. Perpilant kraujo reikia, kad nesusitiktø vienvardþiai antigenai suantikûnais (pvz., A ir anti-A). Perpylus netinkamo kraujo organizme galiávykti antikûnais padengtø eritrocitø fagocitozë arba hemolizë ir dël tokilti daug komplikacijø.

Darbo uþduotis. Nustatykite savo AB0 sistemos kraujo grupæ.Darbo priemonës. Standartiniai serumai, turintys anti-A, anti-B,

anti-AB antikûnø, objektiniai stikleliai, lëkðtelës, vienkartiniai skarifika-toriai, spiritas, vata, vienkartinës pirðtinës.

Darbo eiga. Á ðvarios lëkðtelës ádubimus álaðiname po 1–2 laðus atitin-kanèio uþraðus standartinio serumo (anti-A, anti-B, anti-AB). Po to iðpradurto pirðto objektinio stiklelio vienu kampu paimame truputá kraujoir gerai sumaiðome su anti-A serumo laðu. Antru kampu paimtà kraujàsumaiðome su anti-B, treèiu – au anti-AB serumo laðu (pastarasis mëgi-nys daug kur nedaromas). Tiriamojo kraujo reikia imti daug maþiau neistandartinio serumo (standartinis serumas : kraujas – 10 : 1). Lëkðtelæ iðlëto pavartome tai á vienà, tai á kità ðonà. Rezultatà vertiname po3–5 minuèiø:

13

• Jei po 3–5 minuèiø visi serumo laðai lieka homogeniðki, vadinasi,agliutinacija neávyko – kraujas yra 0 (nulinës) grupës;

• Jei agliutinacija ávyko serumo laðuose su anti-A ir anti-B antikû-nais – kraujas AB grupës;

• Jeigu agliutinacija ávyko tik anti-A serumo laðuose – kraujas Agrupës;

• Jeigu agliutinacija ávyko anti-B serumo laðuose – kraujas Bgrupës.

Tai vadinamoji tiesioginë agliutinacijos reakcija. Klinikinëse labora-torijose AB0 kraujo grupëms nustatyti jos nepakanka, todël grupes bûti-na nustatyti ir naudojant kryþminæ (atvirkðtinæ) reakcijà su standarti-niais ávairiø grupiø eritrocitais. Yra ir dar modernesniø ir tikslesniø me-todø [8].

Kartais agliutinacijà galima supainioti su pseudoagliutinacija. Pavar-èius lëkðtelæ, agliutinacijos atveju eritrocitø krûvelës dar labiau iðryðkëja,o pseudoagliutinacijos – iðnyksta. Pseudoagliutinacijà lemia ne antikûnøsukeliamas eritrocitø sulipimas á krûveles. Tai vienas ið veiksniø, dël ku-riø neteisingai nustatoma kraujo grupë.

Uþduotys:1. Nupieðkite kraujo grupës nustatymo lekðtelës vaizdà.2. Uþraðykite nustatytà AB0 sistemos kraujo grupæ.

Serume esantis pilnasis(IgM) antikûnas anti-M

Tiriamieji eritrocitai,turintys X antigenus

Antigenø ir antikûnoreakcija = agliutinacija

3 pav. Agliutinacijos reakcija [8]



Rh(D) ANTIGENAS

1940 metais C. Landsteineris ir A. Wieneris beþdþionës Maccacus Rhe-

zus kraujyje aptiko antigenà, turintá stiprias antigenines savybes, ir pava-dino já Rh antigenu, arba Rezus (Rh) faktoriumi. Ðá antigenà turi80–90% þmoniø. Dabar nustatyta apie 51 Rh sistemos antigenø, ið kuriøpenki yra stipriausi: D, C, c, E, e (1 lentelë). Jei þmogus turi stipriausiàRezus sistemos D antigenà – jo kraujas yra rezus D teigiamas – Rh(D)+,jeigu jis neturi D antigeno – jo kraujas yra rezus D neigiamas – Rh(D)–.Prireikus (daþniausiai donorams) yra nustatomi visi penki stipriausi Rhsistemos antigenai, t. y. eritrocitø fenotipas (2 lentelë). Rezus sistemosantigenai þymimi ávairiai. Labiausiai suprantama ir todël daþniausiai var-tojama Fisher ir Race CDE nomenklatûra (3 lentelë).

Darbo uþduotis. Nustatykite Rh(D) antigenà kraujyje.Darbo priemonës. Universalus antirezus – anti-Rh(D) serumas, ob-

jektiniai stikleliai, lëkðtelës, spiritas, vienkartiniai skarifikatoriai, vata,vienkartinës pirðtinës.

Darbo eiga. Á lëkðtelës ádubimà álaðiname 1–2 laðus universalaus anti-Rh(D) serumo ir objektinio stiklelio kampu ið pradurto pirðto paimametiriamo kraujo. Sumaiðome. Po 3–5 minuèiø þiûrime, ar ávyko agliutina-cija. Lëkðtelæ pavartome tai á vienà, tai á kità pusæ.

• Jeigu agliutinacija ávyko (grûdeliø pavidalo eritrocitø krûvelës) –kraujas yra rezus D teigiamas – Rh(D)+;

• Jeigu agliutinacijos neávyko (homogeniðkas skystis) – kraujas yrarezus D neigiamas – Rh(D)–;

Uþduotys:1. Nupieðkite RhD antigeno nustatymo lëkðtelës vaizdà.2. Uþraðykite RhD: RhD+ ar RhD–.

Pastaba. Jeigu nustatome, kad agliutinacija abejotina ar ji neávyko,tai nereiðkia, kad asmens kraujas yra Rh(D) neigiamas, nes gali bûti sil-pnos D antigeno formos (DVI kategorija arba DU, Dweak). Tai nustatoma

15

laboratorijose pasitelkiant Kumbso (Coombs) reakcijà. Jeigu silpnà Dantigenà turi donoras – jis vadinamas Rh(D) teigiamu, recipientas – RhDneigiamu.


1. Kokias þinote eritrocitø antigenø sistemas (kraujo grupes)?2. Kuo remiantis kraujas skirstomas á grupes?3. Iðvardykite AB0 (H) sistemos kraujo grupes. Ið ko pasigamina A

ir B antigenai?4. Kokias funkcijas atlieka eritrocitø antigenai?5. Kuo paaiðkintume nevienodà AB0 sistemos antigenø stiprumà

(pvz., A1 ir A

2)?

6. Kokias þinote antikûnø klases (ágimti, ágyti (imuniniai), pilnieji,nepilnieji, ðiltieji, ðaltieji)?

7. Kokius þinote Rh sistemos antigenus?8. Kaip suprantate silpno D antigeno formas? Kaip vertinami dono-

ras ir recipientas, turintys silpnà D antigenà?9. Komplikacijos dël Rh(D) nesutapimo (perpilant kraujà, esant nëð-

tumui).10. Ar galimos nëðtumo komplikacijos dël motinos ir vaisiaus

AB0 kraujo grupiø nesutapimo?11. Kada perpilamas kraujas? Kokia yra perpilto kraujo reikðmë?12. Kaip parenkamas kraujas recipientui? Ðiuolaikinë „universalaus“

donoro ir recipiento samprata.

1 lentelë. Stipriausi rezus sistemos antigenai ir antikûnai [8]

Antigenai Antikūnai

D anti-D

C anti-C

c anti-c

E anti-E

e anti-e



2 lentelë. Rh fenotipai ir genotipai (pagal Fisherá, Race’à ) ir jø daþnis [3]

* Þinoma, kad d antigeno nëra (yra tik D), o kad nebûtø tuðèios vietos, uþra-

ðoma d.

Fenotipai Genotipai

Rh+ fenotipai % Ficherio, Race’o %

CcDee 35,0 (baltaodžių) CDe/cde*

CDe/cDe

cDe/Cde

32,7

2,2

0,05

CCDee 18,5 CDe/CDe

CDe/Cde

17,7

0,8

CcDEe 13,4 CDe/cDE

CDe/cdE

cDE/Cde

CDE/cde

CDE/cDe

11,9

1,0

0,3

0,2

0,01

ccDEe 11,7 cDE/cde

cDE/cDe

cDe/cdE

11,0

0,7

0,06

ccDEE 2,3 CDE/cDE

cDE/cdE

2,0

0,3

DCCEe

DCcEE

Dccee

DCCEE

įmanomi

juodaodžiams

Rh–

fenotipai

ccddee**

ccddEe

Ccddee

15,1

0,9

0,8

cde/cde

cdE/cde

Cde/cde

15,1

0,9

0,8

ddCCee

ddccEE

ddCcEe

ddCCEe

įmanomi

17

3 lentelë. Rh sistemos antigenai ir jø paplitimo daþnis [8]

Rh nomenklatūriniai variantai Dažnis Europoje

Rosenfieldo

Fisherio, Race’o

CDE

Wienerio

Rh-Hr

%

RH1 D Rho 85

RH2 C rh' 70

RH3 E rh'' 30

RH4 c hr' 80

RH5 e hr'' 98

RH6 ce(f) f hr 64

RH7 Ce rhi 70

RH8 Cw fhw1 1

RH9 Cx rhx <1

RH10 C(ces) ces rhv hrv <1

RH11 Ew rhw2 rh2

w <1

RH12 G rhG 85

RH17 Hro >99

RH18 Hr(Hrs) >99

RH19 hrs 98

RH20 VS(ces) es,VS Vs, es <1



KELL (K) ANTIGENAS

Kell kraujo grupë klinikinëje praktikoje labai svarbi, nes pagrindinis josantigenas Kell (tiksliau bûtø sakyti K antigenas) pasiþymi stipriomis an-tigeninëmis savybëmis (kiek silpnesnëmis nei A, B ir D antigenø). Kellantigenà turi 6–8% baltosios rasës asmenø. Todël ðiuo metu donoramsnustatomas Kell antigenas, nes perpylus kraujo, turinèio Kell antigenà,galima imunizuoti recipientus (susidaro antikûnø anti-Kell). Kadangi Kellantigenas maþai paplitæs, tai siekiant iðvengti recipientø imunizacijos Kellantigenà turinèiø donorø kraujas perpylimams daþniausiai nevartojamas.

Darbo uþduotis. Nustatykite Kell (K) antigenà kraujyje.Darbo priemonës. Anti-Kell serumas, objektiniai stikleliai, lëkðtelës,

spiritas, vata, vienkartiniai skarifikatoriai, vienkartinës pirðtinës.Darbo eiga. Á lëkðtelës ádubimà álaðiname 1–2 laðus anti-Kell serumo

ir objektinio stiklelio kampu ið pradurto pirðto paimame tiriamo kraujo.Sumaiðome. Po 3–5 minuèiø þiûrime, ar ávyko agliutinacija. Lëkðtelæ pa-vartome tai á vienà, tai á kità pusæ.

• Jeigu agliutinacija ávyko (eritrocitø krûvelës grûdeliø pavidalo),kraujas yra Kell teigiamas – Kell+ (turintis stipriausià Kell siste-mos antigenà K).

• Jeigu agliutinacija neávyko (homogeniðkas skystis), kraujas yra Kellneigiamas – Kell–.


1. Kodël svarbi Kell antigenø sistema?2. Koks Kell sistemos antigenø paplitimas populiacijoje?3. Ar galima Kell+ kraujo perpilti jo neturinèiam þmogui?4. Ar donoro, turinèio Kell antigenà, kraujas yra tinkamas perpilti?

19

ERITROCITØ HEMOLIZË

Suirus eritrocitø membranai, hemoglobinas patenka á tirpalà ar kraujoplazmà. Ðis procesas vadinamas hemolize. Hemolizë gali ávykti dël fizi-niø, cheminiø ar biologiniø veiksniø.

Biologinæ hemolizæ sukelia specifiniai augalinës ar gyvûninës kilmëshemolizinai (bakterijø toksinai, gyvaèiø ar bièiø nuodai ir t. t.).

Cheminë hemolizë ávyksta tuo atveju, kai iðtirpsta baltyminë ar lipidi-në eritrocitø membranos dalis, pavyzdþiui, veikiama organiniø tirpikliø.

Ðaldant kraujà susidaro ledo kristalai, kurie paþeidþia eritrocito memb-ranà ir sukelia fizinæ hemolizæ.

Eritrocitø hemolizë ávyksta ir tuomet, kai jie patenka á hipotoniná tir-palà, kurio osmosinis slëgis yra gerokai maþesnis uþ eritrocitø viduje esantáosmosiná slëgá (osmosinë hemolizë). Kadangi eritrocitø membrana yrapusiau laidi, vanduo difunduoja á eritrocità. Dël to jø tûris didëja ir tem-piama eritrocitø membrana suyra. Eritrocitams patekus á didesnio osmo-

4 pav. Eritrocitai ávairaus osmosiðkumo tirpaluose [6]

Eritrocitashipertoniniametirpale

Eritrocitasizotoniniametirpale

Eritrocitashipotoniniametirpale



sinio slëgio (hipertoniná) tirpalà, vanduo difunduoja ið eritrocitø – jiesusiraukðlëja ir dël membranos paþeidimo ávyksta hemolizë.

Kadangi eritrocitø membranos yra gana tamprios, menkai pakitus os-mosiniam slëgiui, eritrocitø hemolizë nevyksta. Kuo didesná osmosiniøslëgiø skirtumà iðlaiko eritrocitø membrana, tuo eritrocitai atsparesnihipotoniniams tirpalams. Jaunesni eritrocitai paprastai atsparesni uþ se-nuosius. Eritrocitai gali pradëti irti 0,5–0,45% NaCl tirpale, o daugumajø suyra 0,4–0,35% NaCl tirpale.

Darbo uþduotis. Nustatykite eritrocitø atsparumà ávairioms chemi-nëms medþiagoms ir ávairaus osmosinio slëgio tirpalams.

Darbo priemonës. Mëgintuvëliai, 0,9%, 1% ir 4% NaCl tirpalai, 3 Namoniako ir 1 N HCl tirpalai, eteris (ar chloroformas), distiliuotas H

2O,

indelis, pipetës, pritraukiklis, vienkartiniai skarifikatoriai, spiritas, vata,vienkartinës pirðtinës.

Darbo eiga. Á pirmus tris mëgintuvëlius ápilame po 5 ml 0,9% NaCltirpalo. Á kitus ðeðis mëgintuvëlius pilame 1% NaCl tirpalo ir distiliuotoH

2O tokia tvarka:

Á indelá ápilame 3 ml 0,9% NaCl álaðiname 10 laðø kraujo ið pirðto(kas 2–3 laðus suspensijà pamaiðome). Pipete á kiekvienà mëgintuvëlá ála-ðiname po 2–3 laðus ðios kraujo suspensijos.

Cheminë hemolizë. Á pirmuosius tris mëgintuvëlius atitinkamai ápi-lame:

á pirmà – 0,5 ml 3 N amoniako tirpalo,á antrà – 0,5 ml eterio (ar chloroformo),á treèià – 0,5 ml 1 N HCl tirpalo.Sumaiðome ir pastatome 40–60 minuèiø á stovà. Stebime skysèio spal-

vos ir skaidrumo pokyèius.

Mėgintuvėlio

numeris

4 5 6 7 8 9

1% NaCl tirpalas 8 ml 7 ml 6 ml 5 ml 4 ml 3 ml

Distiliuotas H2O 2 ml 3 ml 4 ml 5 ml 6 ml 7 ml

NaCl

koncentracija

0,8% 0,7% 0,6% 0,5% 0,4% 0,3%

21

Osmosinë hemolizë. Kituose ðeðiuose mëgintuvëliuose esantá tirpalàtaip pat sumaiðome ir po keliø minuèiø ávertiname mëgintuvëlio turiniospalvà ir skaidrumà. Vienuose mëgintuvëliuose tirpalas pasidaro skaid-rus, kituose – ne. Po 40–60 min. neskaidrus mëgintuvëliø turinys ima skirs-tytis á du sluoksnius: virðutiná – skaidrø bespalvá arba skaidrø rausvà, irapatiná – neskaidrø rausvà.

Uþduotys:1. Nustatykite, kuriuose mëgintuvëliuose neávyko hemolizë, kuriuose

vyko dalinë, kuriuose – visiðka hemolizë, ir apraðykite matytusreiðkinius.

2. Palyginkite savo mëgintuvëliø turiná su ilgiau pastovëjusiøjø ir pa-teikite iðvadas.

Hemolizës stebëjimas mikroskopu. Ið tigliuko á eritrocitø maiðytuvëláiki þymës „1“ pritraukiame eritrocitø suspensijos ir iki þymës „101“ –0,9% NaCl tirpalo. Sumaiðome ir, nulaðinæ 2–3 laðus á vatos gabalëlá, uþ-laðiname nedidelá laðà ant objektinio stiklelio. Padengæ dengiamuoju stik-leliu, eritrocitus stebime mikroskopu. Matytà vaizdà nupieðiame.

Iðplovæ eritrocitø maiðytuvëlá, vël pritraukiame iki þymës „1“ suspen-duotø eritrocitø ir iki þymës „101“ hipertoninio 4% NaCl tirpalo. Sumai-ðæ ir uþlaðinæ ant objektinio stiklelio, eritrocitus stebime mikroskopu.Matytà vaizdà nupieðiame.

Paskui dar kartà pritraukiame eritrocitø suspensijos iki „1“, o iki þy-mës „101“ hipotoninio 0,4% NaCl tirpalo, sumaiðome ir eritrocitus ste-bime mikroskopu, kaip apraðyta pirmiau. Matytà vaizdà nupieðiame.


1. Kà vadiname osmosu?2. Kas yra osmosinis slëgis ir nuo ko priklauso tirpalø osmosinio slë-

gio dydis?3. Koks yra kraujo osmosinis slëgis?4. Nuo ko priklauso kraujo osmosinis slëgis (kristaloidinis, koloidoos-

mosinis)?



5. Kraujo osmosinio slëgio reikðmë.6. Kaip reguliuojamas kraujo osmosinio slëgio pastovumas?7. Hemolizë ir jos rûðys.8. Kraujo plazmos vanduo ir jo kiekio pastovumo reguliavimas.9. Kraujo plazmos mineralinës druskos ir jø reikðmë.10. Izotoniniai ir fiziologiniai tirpalai.

23

ERITROCITØ NUSËDIMO GREITIS(ENG)

Ilgesná laikà pastovëjæs nuo kreðëjimo apsaugotas kraujas susisluoksniuojaá du sluoksnius: apatiná tamsiai raudonos spalvos (já sudaro nusëdæ erit-rocitai) ir virðutiná ðviesiai gelsvos spalvos (kraujo plazmà). Eritrocitønusëdimo greitis iðreiðkiamas mm/h (ið tiesø matuojama eritrocitø nu-sëdimo atkarpa po valandos).

Skiriamos trys ENG fazës:1) latentinës agregacijos, arba „monetø stulpelio“ formavimosi;2) greito sëdimo;3) galutinio „pakavimosi“ fazë.Bûdami sunkesni uþ kraujo plazmà, eritrocitai ið lëto grimzta. Kita

vertus, eritrocitai dël vienodo neigiamo krûvio stumia vienas kità ir taipprieðinasi nusëdimui. Todël suprantama, kad veiksniai, maþinantys erit-rocitø krûvá, skatina juos sulipti á krûveles, o kartu ir nusësti. Kraujo plaz-mos teigiamai áelektrinti stambiamolekuliai baltymai (globulinai, tarp jøfibrinogenas) linkæ adsorbuotis ant eritrocitø pavirðiaus, maþina jø nei-giamà krûvá, taigi skatina eritrocitus sulipti á krûveles (agregacijà) ir nu-sësti. Be to, sësdami eritrocitai susiduria su prieðprieðine plazmos srove,kuri stabdo sëdimo procesà, todël vertikaliame mëgintuvëlyje eritrocitainusëda lëèiau.

Eritrocitø nusëdimo greitis gali kisti dël fiziologiniø veiksniø (am-þiaus, lyties, nëðtumo, mënesiniø ir t. t.) átakos ir patologijos, nes padau-gëja ûmios fazës baltymø (fibrinogeno, C reaktyviojo baltymo, antitripsi-no, antichimotripsino ir kt.), imunoglobulinø ir kt. ENG nustatymas turidiagnostinæ reikðmæ vertinant patologinius procesus, jø aktyvumà, orga-nizmo atsakà á gydymà.

Lietuvos populiacijai nëra nustatytø ENG normø, todël 4 lentelëjepateikiamos 1993 metø PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomen-duojamos vidutinës fiziologinës vaikø, suaugusiø vyrø ir moterø ENGnormos:



ENG galima nustatyti ávairiais metodais: Westergreno, standartizuo-tais uþdaro matavimo metodais, pasiûlytais ICSH (International Commit-

tee for Standartization in Haematology), dar visai neseniai naudotu Panèen-kovo ir kitais. Kadangi mûsø ðalyje ilgai buvo naudojamas Panèenkovo ENGmatavimo metodas, juo ir nustatykite paimto kraujo mëginio ENG.

Darbo uþduotis. Nustatykite tiriamo kraujo ENG.Darbo priemonës. Panèenkovo aparatas (já sudaro stovas ir nuo 0 iki

100 graduoti vamzdeliai), 5% Na citrato tirpalas (apsaugantis kraujà nuokreðëjimo), spiritas, indeliai, vienkartiniai skarifikatoriai; 60o kampu pa-krypæs stovas (skirtas stebëti ENG pasvirusiame vamzdelyje), vienkarti-nës pirðtinës.

Darbo eiga1. Á vienà indelá ápilame 5% Na citrato tirpalo ir suvilgome tris vamz-

delius ið vidaus (pritraukdami ir iðpûsdami Na citrato tirpalà).2. Po to ðio tirpalo pritraukiame á vienà vamzdelá iki þymës „50“ arba

„P“ (rus. ðàñòâîð – tirpalas) ir iðpilame á antrà indelá.3. Spiritu nuvalome pirðtà, nusausiname ir staigiu judesiu skarifika-

toriumi já praduriame. Pirmà kraujo laðà nuvalome sausa vata.4. Ið pirðto pritraukiame 2 kartus kraujo iki þymës „100“ arba „K“

(rus. êðîâü – kraujas) ir pamaþu iðpuèiame á antrà indelá su Nacitratu.

4 lentelë. Westergreno makrometodu nustatytos ENG normos (mm/h) *

* – esant normaliam ENG, Panèenkovo ir Westergreno metodø rezultataisutampa;

** – literatûros ðaltiniuose ðios ribos dar platesnës;*** – kai kurie ðaltiniai nurodo, kad vyresniø nei 65 metø vyrø ENG virðutinë

normos riba gali bûti 40 mm/h, moterø – 50 mm/h.

Amžius Vyrai∗∗ Moterys

Vaikai 1−10 1−10

17−50 2−10 2−12

50−60 2−12 4−19

60−70 2−14∗∗∗ 5−20

25

5. Kraujas indelyje atsargiai sumaiðomas su Na citratu. Gaunamaskraujo ir natrio citrato miðinys santykiu 4 : 1.

6. Ðitaip skiestà kraujà pritraukiame á graduotà vamzdelá iki þymës„100“ arba „K“ ir statome vertikaliai á stovà.

7. Pritraukiame kraujo á dar vienà vamzdelá ir statome já á 60° kampupasvirusá stovà.

8. Á antrame indelyje likusá kraujà ápilame dar vienà vamzdelá (iki „100“)5% Na citrato tirpalo. Sumaiðome ir statome vertikaliai á stovà. Ver-tinamas skiesto kraujo (santykiu kraujas : citratas = 1 : 3) ENG.

ENG tyrimo rezultatas vertinamas po valandos. Norëdami ávertintinusëdimo procesà laiko atþvilgiu, valandà stebëkite ir registruokite ENGtrijuose vamzdeliuose:

• kas 10 minuèiø registruokite, kiek milimetrø nusëdo eritrocitaidviejuose statmenuose vamzdeliuose;

• kas 5 minutes registruokite, kiek milimetrø nusëdo eritrocitai 60°kampu pasvirusiame vamzdelyje.

Gautø rezultatø pateikimas:1. Rezultatus pavaizduokite grafiðkai, ordinatëje þymëdami ENG, o

abscisëje – laikà (pasvirusio vamzdelio ENG rezultatus pateikitekitame grafike).

2. Uþraðykite ENG rezultatus po 1 valandos:• ENG

(4:1) = …….. mm/h (tik ðis rezultatas buvo naudojamas kli-

nikiniam vertinimui !)• ENG

(1:3) = …….. mm/h

• ENG pasvirusio

= …….. mm/h

• Nupieðkite eritrocitø nusëdimo schemà vertikaliame ir pasviru-siame vamzdeliuose, paaiðkinkite skirtingo eritrocitø nusëdimogreièio mechanizmà.

• Palyginkite Panèenkovo ir Westergreno graduotus vamzdelius.




1. Kodël nusëda eritrocitai?2. Kiek milimetrø per valandà nusëda sveiko þmogaus eritrocitai (vy-

rø, moterø, pagyvenusiø þmoniø)?3. Kokius þinote ENG matavimo metodus, kokie jø pranaðumai ir

trûkumai?4. Kokià fiziologiniø veiksniø átaka ENG?5. Kodël padidëja ENG esant patologijai?6. ENG nustatymo klinikinë reikðmë.7. Baltyminis koeficientas ir jo reikðmë.8. Kraujo plazmos baltymai, jø kiekis, frakcijos ir fiziologinë reikðmë.

mm/hWestergrenometodu mm/h

Panèenkovometodu

5 pav. ENG reikðmiø, nustatytø Westergreno ir Panèenkovo metodais, koreliacija [5]

27

HEMOGLOBINO KONCENTRACIJAKRAUJYJE

Hemoglobinas (Hb) – tai pagrindiniseritrocitø baltymas (chromoprotei-nas), sudarytas ið baltymo globino (ðisgali bûti sudarytas ið skirtingø gran-diniø – α, β, γ, δ) ir spalvinës medþia-gos hemo. Globinas savo savybëmisartimas albuminams, o hemas suda-rytas ið keturiø pirolo þiedø ir Fe2+.Rekomenduojama Hb koncentracijakraujyje:

vyrø – 135–160 g/l,moterø – 120–150 g/l.Hb funkcijos: neða O

2 (99,7%) ið

plauèiø á audinius, dalá CO

2 (25–30%)

ið audiniø á plauèius ir padeda palai-kyti kraujo pH.

Hemoglobino koncentracijai nustatyti naudojami ávairûs metodai: che-miniai, kolorimetriniai, spektrometriniai ir kt.

Kolorimetrinio metodo esmë yra ta, kad kalio fericianidas (toliau –reagentas) visus kraujyje esanèius Hb junginius oksiduoja á methemoglo-binà ir sudaro spalvotà junginá – hemiglobincianidà.

Darbo uþduotis. Hemoglobinmetru nustatykite Hb koncentracijà vie-name litre kraujo.

Darbo priemonës. Hemoglobinmetras, 0,02 ml pipetë kraujui, þarne-lë, 5 ml pipetë, reagentas, mëgintuvëliai, distiliuotas vanduo, stiklinë laz-delë, kiuvetë, kalibratorius, vienkartiniai skarifikatoriai, spiritas, vata,vienkartinës pirðtinës.

Darbo eiga. Hemoglobinmetras jungiamas á elektros tinklà, prietai-

6 pav. Hemoglobino struktûra [6]


Fe2+


sas ájungiamas jungtuku, esanèiu uþpakalinëje prietaiso sienelëje. Palau-kiama 10 minuèiø.

1. Prietaiso kalibravimas:••••• Prietaisui kalibruoti á hemoglobinmetrà ástatomas kalibratorius

„ZERO“ uþraðu á virðø ir rankenëlæ „ZERO“ pasukame, kol ek-rane matysime skaièius „016“.

••••• Kalibratorius apsukamas uþraðu „CAL“ á virðø ir rankenëlæ „CAL“pasukame, kol ekrane matysime skaièius „144“. Toliau rankenëlës„CAL“ neliesti, nes reikës vël ið naujo kalibruoti prietaisà.

••••• Paskutinis kalibravimo etapas – „000“ nustatymas. Á kiuvetæ pila-ma reagento (be kraujo) ir kiuvetë statoma vietoje kalibratoriausá prietaisà. Ekrane turi bûti matoma „000“, jei nematoma – ranke-nëlë „ZERO“ sukama, kol pasirodo „000“.

2. Hemoglobino koncentracijos nustatymas:••••• Á ðvarø mëgintuvëlá ápilama 5 ml reagento.••••• Ðvariai nuvalytas pirðtas staigiu judesiu praduriamas. Pirmas kraujo

laðas nuvalomas sausos vatos gabalëliu.••••• Pipete su uþmauta þarnele pritraukiama 0,02 ml kraujo. Kraujo

neturi likti ant pipetës galo.••••• Kraujas atsargiai supilamas á mëgintuvëlá su reagentu ir turinys

gerai sumaiðomas. Paliekama kambario temperatûroje 10–15 min.••••• Paskui mëgintuvëlio turinys perpilamas á matavimo kiuvetæ, o ði

ástatoma á prietaisà.••••• Prietaiso ekrane matyti hemoglobino koncentracija kraujyje g/l.••••• Iðmatavus kiuvetë atsargiai iðplaunama ir iðdþiovinama, prietaisas

iðjungiamas.

Gautus rezultatus uþraðome: Hb = ……….g/l.Uþduotis. Iðnagrinëkite hemoglobino ir geleþies apykaitos schemas.

29


1. Hemoglobino koncentracija kraujyje (vyrø, moterø).2. Hemoglobino funkcijos.3. Hemoglobino rûðys (ontogenetiðkai).4. Hemoglobino junginiai (fiziologiniai ir nefiziologiniai), jø savybës.5. Sàlygos, veikianèios O

2Hb susidarymà ir jo disociacijà.

6. Metodai hemoglobino koncentracijai kraujyje nustatyti.7. Hb apykaita organizme (ekstravaskulinës ir intravaskulinës hemo-

lizës metu).8. Geleþies apykaita.



Sterkobilinas iðmatos

7 pav. Hemoglobino apykaita

Ekstravaskulinė eritrocitų hemolizė MFS

(MFS – mononuklearų fagocitinė sistema)

Intravaskulinė

eritrocitų hemolizė

Kepenys

Blužnies ir kepenų

makrofagai

Senstančių eritrocitų

irimas (80–85%)

Kaulų čiulpai

Defektyvių

eritrokariocitų

ir retikulocitų irimas

(~ 1%)

Eritrocitų irimas

periferiniame kraujyje

Hb+Hp*

Hemo junginių

apykaita:

• mioglobinas

• citochromai

• katalazės

Hb

HemasCOFe2+

MFS

BiliverdinasTransferinas

Fe atsargos:Feritinas

Bilirubinas

Bilirubinas–albuminas Kraujas

AlbuminasBilirubinasBilirubino gliukuronidai Kepenys

ÞarnynasTulþis

Þarnynas

Mezobilinogenas

Sterkobilinogenas

Oksidacijaapatinë tuðèioji vena Inkstai

Hp* – haptoglobinas

UrosterkobilinasNetikrasis urobilinas

ðlapimas (oksidacija)

A. r Globinas

31Kraujo f iz iologi ja

8 pav. A – organizmo geleþies turintys junginiai; B – geleþies apykaita

Fe netektis: 1–1,5 mg/parà• su iðmatomis, ðlapimu• odos epitelio làstelëmis• kraujavimu, mënesinëmis

AOrganizmo geleþies (Fe) turintys junginiai

2 – 6 g (bendras Fe kiekis)

FunkcionuojantiFe: 75%

Fe atsargos: 25%Feritinas

• Hemoglobinas (62%)• Mioglobinas• Citochromai• Katalazës• Transferinas

Kepenyse, bluþnyjeKaulø èiulpuoseGriauèiø raumenyseÞarnyno làstelëse

B

Su maistu gauta Fe2+

10–15 mg per parà AUDINIAI• mioglobinas• audiniø fermentai

Rezorbcijaplonojoje þarnojeá kraujà10–15% (maks. 25%)

Fe3+ atsargos• Feritinastransferinas (Fe3+)

Ferooksidazë

KAULØ ÈIULPAIMFSeritrocitøirimas

ERITROCITAIHb(Fe2+)

transferinas

1–1,5 mg/paràFe2+


KRAUJO KREÐËJIMO IR FIBRINOLIZËSSISTEMOS VERTINIMAS (Sucharevo metodu)

Hemostazë (lot. haima – kraujas, stasis – sustojimas) – tai sudëtingas, dau-giaveiksmis fiziologinis procesas, saugantis organizmà, kad nenukraujuotø.

Kraujavimas organizme stabdomas aktyviai, dalyvaujant kraujagys-lëms, kraujo kûneliams ir fermentinei kreðëjimo sistemai.

Hemostazë santykinai skirstoma á pirminæ (kraujavimo sustojimà) irantrinæ (kraujo kreðëjimà).

Paþeidus kraujagyslæ, prasideda pirminë hemostazë, trunkanti 1–4 mi-nutes (kraujavimo laikas). Tai visuma apsauginiø organizmo reakcijø, ku-riose dalyvauja kraujagysliø sienelë ir kraujo kûneliai, ypaè trombocitai,ir susidaro trombocitø (baltasis) kreðulys. Baltasis kreðulys, dalyvaujantið trombocitø granuliø iðsiskyrusiems kraujagysles sutraukiantiems kate-cholaminams ir serotoninui, laikinai uþdengia kraujagyslës paþeidimà,kol á procesà ásitraukia antrinë hemostazë.

Antrinë hemostazë (kraujo kreðëjimas) trunka 5–7 minutes (kreðëji-mo laikas). Tai – sudëtingø procesø grandinë, kurios metu, dalyvaujantkraujo plazmos ir trombocitø bei audiniø kreðëjimo faktoriams, susidarotvirtas raudonasis kreðulys. Raudonasis kreðulys susiformuoja á netirpausfibrino siûlø tinklà ástrigus eritrocitams ir kitiems kraujo kûneliams.

Antrinæ hemostazæ sudaro:• iðorinë kraujo kreðëjimo sistema, kuri aktyvinama paþeidus audi-

nius ir iðsiskyrus audiniø tromboplastinui;• vidinë kraujo kreðëjimo sistema, kuri aktyvinama kraujagysliø spin-

dyje XII plazmos faktoriui kontaktuojant su paþeistos kraujagys-lës kolageno skaidulomis.

Antrinë hemostazë baigiasi fibrino siûlø susidarymu. Kraujo kreðulysið pradþiø esti purus, netvirtas. Po 10–15 minuèiø, veikiant trombocitø6 faktoriui, prasideda kreðulio retrakcija – kreðulys tvirtëja ir ið jo iðsiski-ria serumas.

Fibrinolizë – tai proteolizinës reakcijos, tirpdanèios fibrino tinklà.Fibrinolizës sistema reikðminga kreðëjimo padariniams ðalinti.

33

Antikoaguliacinæ sistemà sudaro kraujyje esantys inhibitoriai, inak-tyvinantys kreðëjimo faktorius ir todël neleidþiantys kraujui sukreðëti krau-jagyslëse.

Normaliai hemostazës, fibrinolizës ir antikoaguliacinë sistemos suda-ro pusiausvyrà.

I. Pirminës hemostazës vertinimo rodikliai:• Trombocitø skaièius. Norma: 180–320 × 109/l.• Kraujavimo laikas. Norma (Ivy metodu) – 2–8 min.

Uþduotis. Nustatykite kraujavimo laikà (Diuke metodu).Darbo priemonës. Vienkartiniai skarifikatoriai, filtravimo popierius,

spiritas, vata, vienkartinës pirðtinës.Darbo eiga. Paruoðtà pirðtà praduriame skarifikatoriumi giliau, kad

kraujas tekëtø nespaudþiant pirðto. Fiksuojame pirmo kraujo laðo pasi-rodymo laikà. Kas 15 sek. filtravimo popieriumi sugeriame susidariusákraujo laðà (neprisiliesdami prie þaizdos). Kraujavimui sustojus, fiksuo-jame laikà. Taip nustatomas kraujavimo laikas, kuris lygus 2–4 min.

Pastaba. Ðis metodas klinikoje nenaudojamas, tik padeda suprastikraujavimo laiko sàvokà.

II. Antrinës hemostazës vertinimo rodikliai:• fibrinogeno koncentracija (2–4 g/l).• kreðëjimo laikas ir kiti rodikliai.

Uþduotis. Nustatykite kapiliarinio kraujo kreðëjimo laikà (Suchare-vo metodu).

Darbo priemonës. Vienkartiniai skarifikatoriai, Panèenkovovamzdeliai, spiritas, vata, vienkartinës pirðtinës.

Darbo eiga. Praduriame paruoðtà pirðtà. Pirmà kraujo laðà nuvalomesausa vata. Á Panèenkovo vamzdelá pritraukiame iki þymens ≈ 35 mm krau-jo. Pakreipiame vamzdelá, kad kraujas bûtø jo viduryje, paskui vamzdelislaikomas delne horizontaliai. Kas 15–20 sek. vamzdelá pakreipiame 30–45°kampu. Ið pradþiø, kol kraujas nesukreðëjæs, jis slankioja vamzdelio spin-



dþiu. Pradëjusio kreðëti kraujo judëjimas sulëtëja. Nejudantis kraujasvamzdelyje rodo kreðëjimo pabaigà. Naudojant ðá metodà, kraujas pra-deda kreðëti po 1–2 min., o baigia – po 3–5 min.

Pastaba. Kraujo kreðëjimo laikas yra nevienodas taikant skirtingusmetodus, todël kreðëjimo rodikliai gali bûti vertinami vienu metodu.

Fibrinolizës sistemos vertinimo rodikliai:• Fibrinogeno skilimo, arba degradacijos, produktai (FDP).• D-Dimerai.

Antikoaguliacinës sistemos vertinimo rodikliai:Jei kreðëjimo inhibitoriø kiekis kraujyje sumaþëja – didëja trombozës

rizika. Svarbiausi kreðëjimo inhibitoriai:• Antitrombinas III• Baltymas C.• Baltymas S.


1. Hemostazës sistema ir jos reikðmë.2. Trombocitai, jø savybës ir funkcijos.3. Pirminë hemostazë: kraujagysliniai veiksniai ir plokðteliniai veiks-

niai.4. Antrinë hemostazë: trombinogenezë, fibrinogenezë, kreðulio ret-

rakcija.5. Fibrinolizës sistema.6. Antikoaguliacinë sistema

35

KRAUJO KREÐËJIMO RODIKLIØTYRIMAS (automatiniu koagulometru CLOT 1)

Hemostazë (lot. haima – kraujas, stasis – sustojimas) – tai sudëtingas,daugiaveiksmis fiziologinis procesas, saugantis organizmà, kad nenukrau-juotø.

Kraujavimas organizme stabdomas aktyviai dalyvaujant kraujagyslëms,kraujo kûneliams ir fermentinei kreðëjimo sistemai.

Hemostazë santykinai skirstoma á pirminæ (kraujavimo sustojimà) irantrinæ (kraujo kreðëjimà).

Paþeidus kraujagyslæ, prasideda pirminë hemostazë, trunkanti 1–4 mi-nutes (kraujavimo laikas). Tai visuma apsauginiø organizmo reakcijø, ku-riose dalyvauja kraujagysliø sienelë ir kraujo kûneliai, ypaè trombocitaiir susidaro trombocitø (baltasis) kreðulys. Baltasis kreðulys, dalyvaujantið trombocitø granuliø iðsiskyrusiems kraujagysles sutraukiantiems kate-cholaminams ir serotoninui, laikinai uþdengia kraujagyslës paþeidimà,kol á procesà ásitraukia antrinë hemostazë.

Antrinë hemostazë (kraujo kreðëjimas) trunka 5–7 minutes (kreðëji-mo laikas). Tai – sudëtingø procesø grandinë, kurios metu, dalyvaujantkraujo plazmos ir trombocitø bei audiniø kreðëjimo faktoriams, susidarotvirtas raudonasis kreðulys. Raudonasis kreðulys susiformuoja á netirpausfibrino siûlø tinklà ástrigus eritrocitams ir kitiems kraujo kûneliams.

Antrinæ hemostazæ sudaro:• iðorinë kraujo kreðëjimo sistema, kuri aktyvinama paþeidus audi-

nius ir iðsiskyrus audiniø tromboplastinui;• vidinë kraujo kreðëjimo sistema, kuri aktyvinama kraujagysliø spin-

dyje XII plazmos faktoriui kontaktuojant su paþeistos kraujagys-lës kolageno skaidulomis.

Antrinë hemostazë baigiasi fibrino siûlø susidarymu. Kraujo kreðulysið pradþiø esti purus, netvirtas. Po 10–15 minuèiø, veikiant trombocitø6 faktoriui, prasideda kreðulio retrakcija – kreðulys tvirtëja ir ið jo iðsiskiriaserumas.



Fibrinolizë – tai proteolizinës reakcijos, tirpdanèios fibrino tinklà. Fib-rinolizës sistema reikðminga kreðëjimo padariniams ðalinti.

Antikoaguliacinæ sistemà sudaro kraujyje esantys inhibitoriai, inak-tyvinantys kreðëjimo faktorius ir todël neleidþiantys kraujui sukreðëti krau-jagyslëse.

Normaliai hemostazës, fibrinolizës ir antikoaguliacinë sistemos suda-ro kaièià pusiausvyrà.

Svarbiausi vertinimo rodikliai:A. Pirminës hemostazës:• trombocitø skaièius (180–320 × 109/l),• kraujavimo laikas.B. Antrinës hemostazës:• aktyvintas dalinis tromboplastino laikas ADTL (arba aPTT – angl.

activated partial tromboplastin time) – tai funkcinis mëginys, ku-riuo vertinamas visuminæ vidinæ kreðëjimo sistemà;

• protrombino aktyvumas (PA) – mëginys, padedantis vertinti iðorëskreðëjimo sistemos veiksniø aktyvumà, svarbus antikoaguliantø do-zavimui ir gydymo kontrolei, kepenø funkcijai ávertinti;

• kreðëjimo laikas;• fibrinogeno koncentracija (2–4 g/l).C. Fibrinolizës sistemos:• fibrinogeno skilimo, arba degradacijos, produktai (FDP);• D-dimerai.D. Antikoaguliacinës sistemos:• antitrombinas III;• baltymas C;• baltymas S.Darbo medþiaga ir priemonës. Automatinis koagulometras CLOT 1, vien-

kartinës kiuvetës ir magnetiniai maiðikliai, keièiamo tûrio (100–1000 µl) pi-petë ir antgaliai, reagentai (tromboplastinas-DS, aPTT, kontrolinë krau-jo plazma, CaCl

2), vienkartinës pirðtinës.

Svarbu! Pipetës antgaliai yra vienkartiniai. Kiekvienam reagentui bû-tina imti kità antgalá, kad nesugadintume mëginio!

37

Darbo eiga:Protrombino aktyvumo (PA) nustatymas1. Ájunkite CLOT 1 aparatà. Palaukite, kol temperatûra pasieks

37 °C – stabilizatoriaus ðvieselë liausis mirksëjusi.2. Á kiuvetæ ádëkite magnetiná maiðiklá.3. Pipete á kiuvetæ álaðinkite 200 µl kalcio tromboplastino (trombop-

lastino-DS) ir gerai sumaiðykite. Þiûrëkite, kad nesusidarytø oroburbuliukø, nes jie gali sustabdyti chronometrà net nesusidariuskreðuliui. Kad taip neatsitiktø, kalcio tromboplastinà patariamalaðinti priglaudus pipetës antgalá prie kiuvetës sienelës. Jei susida-rë oro burbuliukas, ðvelniai pabelskite kiuvetës apaèia á stalà, kadoras iðkiltø á skysèio pavirðiø;

4. Ástatykite kiuvetæ su kalcio tromboplastinu á CLOT 1 termostatàir palaukite 15 minuèiø, kol suðils iki 37 °C temperatûros.

5. Po 15 min. kiuvetæ atsargiai iðimkite, patikrinkite, ar kalcio trom-boplastinas yra homogeniðkas (be oro burbuliukø ir jokiø trom-boplastino laðeliø ant kiuvetës sienelës); ástatykite kiuvetæ á mata-vimo lizdà ir uþdenkite juodu gaubteliu. Chronometras pradës dirb-ti, bet tai nesvarbu.

6. Paspauskite RESET ir truputá palaukite (5–6 sekundes – prietai-sas kalibruojasi), kol ekrane iðvysite „0000“.

7. Laikydami vertikaliai pipetæ, pro juodo gaubtelio virðuje esanèiàskylutæ á kiuvetæ álaðinkite 100 µl kontrolinës kraujo plazmos. Dëloptinio tankio pokyèiø chronometras pradeda veikti ir magnetinismaiðiklis labai gerai sumaiðo mëginá. Pradëjus formuotis fibrinui,mëginio optinis tankis vël pakinta ir chronometras sustoja.

8. Ekrane matyti rezultatas, iðreikðtas sekundëmis.

Aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas1. Vadovaukitës tais paèiais darbo principais, kaip pirmajame darbe.2. Á kiuvetæ ádëkite magnetiná maiðiklá.3. Pipete á kiuvetæ álaðinkite 100 µl aktyvinto dalinio tromboplasti-

no laiko (angl. aPTT) reagento ir deðimèiai minuèiø ástatykite átermostatà.



4. Pipete á kiuvetæ álaðinkite 100 µl kontrolinës kraujo plazmos ir ge-rai sumaiðykite su reagentu.

5. Ástatykite kiuvetæ á termostatà 5 minutëms.6. Paskui ádëkite kiuvetæ á matavimo lizdà, uþdenkite juodu gaubte-

liu (mëginys jautrus ðviesai) ir paspauskite RESET.7. Pipete álaðinkite á kiuvetæ 100 µl CaCl

2 pro juodajame gaubtelyje

esanèià skylutæ. Chronometras ásijungia ir maiðiklis maiðo. Atlikæsdarbà, CLOT 1 iðsijungia.

8. Pasiþymëkite ADTL reikðmæ sekundëmis.9. Baigæ tyrimà, prietaisà iðjunkite.


1. Hemostazës sistema ir jos reikðmë.2. Trombocitai, jø savybës ir funkcijos.3. Pirminë hemostazë: kraujagysliniai veiksniai; plokðteliniai

veiksniai.4. Antrinë hemostazë: trombinogenezë, fibrinogenezë, kreðulio ret-

rakcija.5. Fibrinolizës sistema.6. Antikoaguliacinë sistema.7. Svarbiausi kreðëjimo ir antikoaguliacinës sistemø vertinimo rodik-

liai.

39

ÐIRDIES IR KRAUJO APYTAKOSFIZIOLOGIJA

ARTERINIO KRAUJOSPÛDÞIOMATAVIMAS. ARTERINIOKRAUJOSPÛDÞIO IR PULSO KITIMASDËL FIZINIO KRÛVIO

Kraujospûdþiu vadinama jëga, kuria kraujas slegia kraujagysliø sieneles.Skiriamas arterinis ir veninis kraujospûdþiai.

Arterinis kraujospûdis tiesiogiai priklauso nuo:1. Ðirdies darbo – didëjant ðirdies sistoliniam tûriui, kraujospûdis di-

dëja;2. Kraujagysliø periferinio pasiprieðinimo – jam didëjant, kraujo-

spûdis didëja. Periferinis kraujagysliø pasiprieðinimas didëja, di-dëjant kraujo trinèiai á kraujagyslës sienelæ, ir tiesiogiai priklausonuo:

• kraujagyslës spindþio,• bendro kraujagyslës ilgio,• kraujo klampumo.3. Kraujagysliø tonuso – didëjant kraujagysliø tonusui, kraujospûdis

didëja;4. Cirkuliuojanèiojo kraujo tûrio – jam didëjant, kraujospûdis didëja.Skiriamas sistolinis ir diastolinis arterinis kraujospûdis.Sistoliniu kraujospûdþiu vadinamas didþiausias kraujo spaudimas á


kraujagysliø sieneles ðirdþiai susitraukiant (sistolës metu), o diastoliniu –maþiausias kraujo spaudimas ðirdþiai atsipalaidavus (diastolës metu).

Skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujospûdþio vadinamas pul-siniu spaudimu ir yra tiesiog proporcingas ðirdies sistoliniam tûriui.

Vidutiniu arteriniu kraujospûdþiu vadinamas arterinio kraujo spau-dimo vidurkis ðirdies ciklo metu. Jis apskaièiuojamas diastoliná kraujospaudimà pridëjus prie treèdalio pulsinio spaudimo:

Vidutinis arterinis kraujospûdis =

Vidutinis arterinis kraujospûdis yra tiesiog proporcingas ðirdies mi-nutiniam tûriui ir bendrajam periferiniam pasiprieðinimui.

Normalus arterinis kraujospûdis, matuojant já fizinës ir emocinës ramybësbûsenos þmogui: sistolinis yra 110–140 mm Hg, diastolinis – 70–90 mm Hg(uþraðoma, pvz.: 120/70 mm Hg). Kraujospûdþio padidëjimas vadinamashipertonija (hipertenzija), sumaþëjimas – hipotonija (hipotenzija).

Arteriná kraujospûdá galima iðmatuoti dviem bûdais – tiesiogiai ir ne-tiesiogiai. Tiesiogiai já galima tirti ádûrus á arterijà specialià adatà arbakateterá, sujungtà su manometru, rodanèiu arterinio kraujo spaudimo áarterijos sienelæ jëgà. Kraujospûdþiui tiesiogiai matuoti gali bûti naudo-jami specialûs prietaisai – davikliai, kurie mechaniná dydá (kraujo spau-dimo á arterijos sienelæ jëgà) paverèia elektriniu dydþiu (elektriniu signa-lu), tuomet uþraðoma kraujospûdþio kreivë ir tiksliai registruojamas sis-tolinis, diastolinis ir vidutinis arterinis kraujospûdis. Kadangi tiesiogiaimatuojant arteriná kraujospûdá bûtina punktuoti arterijà, ðis tyrimo me-todas taikomas tik esant ypatingoms klinikinëms situacijoms ar atliekanteksperimentinius tyrimus. Kasdieniams klinikiniams tyrimams kraujo-spûdis matuojamas netiesiogiai. Tyrimas remiasi arterijø kraujo turbu-lentinës srovës sukeliamø garsø klausymu.

Vertinant arteriná kraujospûdá svarbu prisiminti, kad jo dydá veikia netik genetiniai (þmogaus amþius, lytis ir kt.), bet ir ávairiausi aplinkos veiks-niai, pavyzdþiui, stresas. Arterinio kraujospûdþio dydþiui taip pat turi áta-

3diastoliniskraujospûdis

pulsinis spaudimas +

41

kos þmogaus gyvensena ir mityba, stiprûs iðorinës aplinkos dirgikliai (ðal-tis, karðtis, skausmas, triukðmas ir kt.), fizinis krûvis.

Darbo priemonës. Kraujospûdþio matavimo aparatas ir fonendosko-pas, veloergometras.

Darbo eigaI. Arterinio kraujospûdþio tyrimas apèiuopos (palpacijos) bûdu. Ðis

metodas taikomas palyginti retai, nes juo galima iðmatuoti tik sistolinákraujospûdá. Tiriamasis pasodinamas. Pusiau sulenkta ranka patogiai de-dama ant stalo ðirdies lygyje. Manþetë, ið kurios visiðkai iðleistas oras,glaudþiai, bet nespaudþiant dedama ant nuogos rankos þasto srityje. Uþ-sukamas kriauðës sraigtas, neleidþiantis ið sistemos iðeiti orui. Dviem pirð-tais èiuopiamas stipininës arterijos (a. radialis) pulsas. Spaudant guminækriauðæ, á manþetæ puèiamas oras, kol a. radialis nustoja pulsuoti. Ásidë-mimas slëgis, kurá rodo manometras pulso iðnykimo metu. Jis yra ðiektiek didesnis uþ tikràjá sistoliná kraujospûdá arterijoje. Truputá atsukamassraigtas, oras palengva iðleidþiamas ið manþetës ir laukiama, kol arterijavël ims pulsuoti. Spaudimas, kurá atsiradus pulsui rodo manometras, bustruputá maþesnis uþ tikràjá sistoliná kraujospûdá arterijoje. Norëdami tiks-liai nustatyti sistoliná kraujospûdá, apskaièiuojame keliø matavimø arit-metiná vidurká.

II. Arterinio kraujospûdþio tyrimas auskultacijos bûdu. Tai daþniau-siai taikomas arterinio kraujospûdþio matavimo bûdas, leidþiantis nustatytine tik sistoliná, bet ir diastoliná kraujospûdá. Ðio metodo esmë yra ta, kadprasiverþiant kraujui atskiromis porcijomis pro manþetëje esanèio oro iðdalies uþspaustà arterijà, þemiau manþetës fonendoskopu girdimi garsai.Fonendoskopas dedamas alkûnës linkyje, alkûninës arterijos (a. cubita-

lis) srityje. Uþsukus sraigtà ir spaudant guminæ kriauðæ, oro spaudimasmanþetëje didinamas, iki jis tampa didesnis uþ sistoliná spaudimà þas-tinëje arterijoje (apie 160–180 mm Hg). Tada ði arterija esti visiðkai uþ-spausta ir kraujas negali patekti á þemiau nuo uþspaudimo vietos esan-èias arterijas, todël auskultuojant jas fonendoskopu negirdëti jokio garso(9 pav., a). Truputá atsukus sraigtà, oras ið manþetës lëtai iðleidþiamas.Atidþiai klausoma fonendoskopu. Maþëjant spaudimui manþetëje, pa-siekiamas toks spaudimas, kai kraujo srovë prasiverþia pro uþspaudimo

Ðirdies i r kraujo apytakos f iz iologi ja


vietà tik sistolës metu. Tuo metu auskultuojant iðgirstami garsai, kuriuossukelia turbulentinë kraujo srovë, susidaranti dël padidëjusio kraujo tëkmësgreièio pro ið dalies uþspaustà arterijà. Kai iðgirstami pirmieji garsai, spau-dimas manþetëje atitinka sistoliná kraujo spaudimà arterijoje, manometrastuomet rodo sistoliná arteriná kraujospûdá (b). Toliau maþëjant spaudimuimanþetëje, klausant fonendoskopu garsai silpnëja ir iðnyksta, nes kraujasgali laminariai tekëti arterija sistolës ir diastolës metu. Garsø iðnykimomomentu manometras rodo diastoliná kraujospûdá (c). Uþraðomas sistoli-nis ir diastolinis kraujospûdis.

III. Fizinio krûvio mëginys veloergometru. Darbas atliekamas trise(tiriamasis ir du tyrëjai). Veloergometras ájungiamas á elektros tinklà irájungiamas srovës jungiklis. Veloergometro monitoriuje mygtukais nu-statomi 150–200 santykiniai fizinio krûvio vienetai (atitinkamai mote-

9 pav. Arterinio kraujospûdþio matavimas auskultacijos bûdu [6]

Manþetë

Fonendoskopas

43

rims ir vyrams). Tiriamajam patogiai sëdint, vienoje rankoje vienas ið ty-rëjø matuoja arteriná kraujospûdá (þr. pirmiau), o kitas tuo pat metu dviempirðtais skaièiuoja kitos rankos stipininës arterijos pulsà. Pasiþymimosramybëje gautos arterinio (sistolinio ir diastolinio) kraujospûdþio ir pul-so vertës. Nenuëmus nuo rankos manþetës, tiriamasis sëda ant veloergo-metro. Veloergometro pedalai minami 5 minutes. Fizinio krûvio metunegalima virðyti didþiausio mynimo greièio (já virðijus uþsidega þalia lem-putë skydelio monitoriuje). Iðkart po 5 minuèiø fizinio krûvio vël matuo-jamas kraujospûdis ir pulsas. Tai kartojama kas 1 minutæ, kol arteriniokraujospûdþio ir pulso rodikliai gráþta á pradiná lygá.

Ið gautø tyrimø rezultatø brëþiamos sistolinio, diastolinio kraujo-spûdþio ir pulso kreivës (ordinatëje þymimos sistolinio ir diastolinio krau-jospûdþio reikðmës (mm Hg) ir pulso reikðmës (kartai/min.), o abscisëje– laikas (min.).

Darbo uþduotys:1. Iðmatuokite sistoliná ir diastoliná arteriná kraujospûdá þastinëje ar-

terijoje apèiuopos ir auskultacijos bûdais.2. Apskaièiuokite pulsiná spaudimà ir vidutiná arteriná kraujospûdá.3. Nustatykite sistolinio ir diastolinio arterinio kraujospûdþio bei pul-

so kitimus fizinio krûvio metu. Paaiðkinkite matytus reiðkinius irjø prieþastis.

4. Nupieðkite sfigmogramà.


1. Kà vadiname kraujospûdþiu? Kraujospûdþio reikðmë.2. Kraujospûdþio rûðys.3. Kraujospûdis ávairiose kraujo apytakos sistemos vietose.4. Veiksniai, tiesiogiai veikiantys arteriná kraujospûdá.5. Genetiniai ir aplinkos veiksniai, darantys átakà arteriniam kraujo-

spûdþiui.6. Sistolinis (ST) ir minutinis (MT) ðirdies tûriai ramybëje ir fizinio

krûvio metu.



7. Treniruotø ir netreniruotø asmenø ST ir MT bei sistolinio ir dias-tolinio kraujospûdþio kitimø mechanizmai fizinio krûvio metu.

8. Veninis kraujospûdis.9. Arterinio kraujospûdþio matavimo metodai.10. Arterinio kraujospûdþio nervinis ir humoralinis reguliavimas.11. Pulsas, jo savybës, vertinimas. Arterinio pulso kreivë.

10 pav. Arterinio pulso kreivë – sfigmograma

AB – anakrotinë dalisBD – katakrotinë dalisC – dikrotinë bangaAC – atitinka sistolæCD – atitinka diastolæ

Dikrotinë banga

45

ÁVAIRIØ VEIKSNIØ ÁTAKAÐIRDIES VEIKLAI

Þmogaus ðirdies ir kraujagysliø sistemos funkcijø tyrimai yra labai ádo-mûs, bet esama nemaþai srièiø, kur negalima eksperimentuoti: suleistiþmogui kokiø nors medþiagø ir stebëti jø poveiká ðirdies veiklai, stebëtinejaudros (refrakteriná) periodà ir kt. Tokie eksperimentai gali bûti at-liekami su gyvûnëliais arba pasitelkus kompiuterá. Kompiuteriu sukurtivarlës ir eksperimentiniø gyvûnëliø organizme vykstantys fiziologiniai me-chanizmai yra panaðûs á þmogaus organizme vykstanèius fiziologinius pro-cesus ir netgi vienodi, todël atliekant kompiuterinius eksperimentus gau-nama vertingø duomenø.

Darbo uþduotis. Stebëti ðirdies nejaudros periodà ir ðirdies veikloskitimus dël ávairiø veiksniø poveikio.

Darbo priemonës. Kompiuteris ir kompaktinë plokðtelë.Darbo eiga1. Ðirdies dirginimas pavieniu impulsuStebësime varlës ðirdies jaudrumà nejaudros (refrakteriniu) periodu.

Ðirdies nejaudros periodas susideda ið dviejø faziø: visiðkos (absoliuèios)nejaudros ir santykinës nejaudros fazës. Pirmojoje fazëje ðirdies negalisudirginti net ir labai stiprus dirgiklis, o antrojoje – susitraukimà gali su-kelti tik uþ slenkstiná stipresnis dirgiklis. Sistolës metu yra absoliuti ne-jaudra, o diastolës metu jaudrumas pamaþu gráþta. Naudojama iðprepa-ruota varlës ðirdis, sujungta su osciloskopu, kurio ekrane ir matome ðir-dies susitraukimo kreives.

• Prie skilvelio priglaudþiame elektrodus. Padirginame já pavieniuimpulsu. Sistolës pradþioje (kai ðirdies susitraukimo kreivë kyla ávirðø) skilvelis á ðá dirginimà nereaguoja.

• Padirginame skilvelá pavieniu impulsu sistolei baigiantis – susitrau-kimo taip pat negauname.

• Padirginame skilvelá pavieniu impulsu diastolës metu – galime



sukelti prieðlaikiná susitraukimà, vadinamà ekstrasistole. Po eks-trasistolës eina kompensacinë pauzë.

Uþduotis. Nupieðkite gautas kreives.

2. Klajoklio nervo (n. vagus) átaka ðirdies veiklaiPriglaudþiame elektrodus prie inervuojanèios ðirdá n.vagus ðakelës.

Dirginame nervà impulsø serija ir stebime pakitimus – ðirdies veikla sil-pnëja ir sustoja. Nutraukus dirginimà, po kurio laiko ðirdis vël pradedasusitraukinëti.

Uþduotis. Nupieðkite gautas kreives.

3. Temperatûros átaka ðirdies susitraukimø daþniuiAnt ðirdies laðiname 23 ºC Ringerio tirpalà, stebime ðirdies susitrau-

kimø kreivæ.Laðiname 5 ºC Ringerio tirpalà ir stebime, kaip pasikeitë ðirdies susi-

traukimø daþnis.Vël laðiname 23 ºC Ringerio tirpalà, kol ðirdies darbo ritmas vël tam-

pa normalus.Laðiname 32 ºC Ringerio tirpalà ir stebime, kaip pasikeièia ðirdies

susitraukimø daþnis.

Uþduotis. Uþraðykite gautus rezultatus ir nupieðkite kreives.

4. Ávairiø cheminiø medþiagø átaka ðirdies veiklaiLaðiname 23 ºC Ringerio tirpalà ant ðirdies ir uþraðome normalià ðir-

dies susitraukimø kreivæ.Laðiname pilokarpinà (cholinomimetikà) ant ðirdies, stebime, kaip

kinta ðirdies susitraukimai.Laðiname 23 ºC Ringerio tirpalà. Ðirdies susitraukimø daþnis normalus.Laðiname atropinà (cholinoblokatoriø) ant ðirdies. Stebime ðirdies

susitraukimø pakitimus.

47

Laðiname 23 ºC Ringerio tirpalà, kol ðirdies susitraukimø daþnis tam-pa normalus.

Laðiname adrenalinà ant ðirdies ir stebime ðirdies susitraukimø paki-timus.

Laðiname 23 ºC Ringerio tirpalà, kol ðirdies susitraukimø daþnis tam-pa normalus.

Laðiname digitalá ir stebime jo poveiká ðirdies susitraukimams (digi-talis skiriamas pacientams, sergantiems ágytomis ðirdies ligomis). Jis slo-pina Na+/ K+ siurblá ir didina Ca2+ patekimà á ðirdies skaidulas.

Laðiname Ca2+ ant ðirdies. Stebime ðirdies susitraukimø pokyèius.Laðiname 23 ºC Ringerio tirpalà, kol ðirdies susitraukimø daþnis tam-

pa normalus.Tà patá darome naudodami Na+ bei K+ jonus ir stebime, kaip keièiasi

ðirdies susitraukimai.

Uþduotis. Uþraðykite gautus rezultatus ir nupieðkite kreives.


1. Ðirdies raumens funkciniai ypatumai.2. Kas yra nejaudros (refrakterinis) periodas ir kokios jo fazës?3. Kuo skiriasi ðirdies ir griauèiø raumenø nejaudros periodas?4. Kokia nejaudros periodo svarba ðirdþiai?5. Kas yra ekstrasistolë?6. Kodël po ekstrasistolës eina kompensacinë pauzë?7. Kuo paaiðkinti nevienodà ekstrasistoliø dydá?8. Simpatiniø ir parasimpatiniø nervø átaka ðirdies darbui?9. Kokia yra pilokarpino, atropino, adrenalino, digitalio átaka ðirdies

susitraukimams?10. Kaip galima paaiðkinti ðirdies ritmo priklausomybæ nuo tempera-

tûros?11. Kaip reguliuojama ðirdies veikla humoraliniu bûdu?



KAI KURIØ FARMAKOLOGINIØMEDÞIAGØ IR ELEKTROLITØ ÁTAKAÐIRDIES VEIKLAI

Ðirdies veikla reguliuojama nerviniu ir humoraliniu bûdais. Farmakolo-giniø medþiagø ir elektrolitø átakà ðirdies veiklai galima stebëti eksperi-mentuojant su izoliuota ðirdimi.

Darbo tikslas. Uþraðyti izoliuotos ðirdies susitraukimus ir adrenalinobei propranololio átakà ðiems susitraukimams.

Darbo priemonës. Kompiuteris ir kompaktinë plokðtelë.Darbo eiga. Þiurkei suardomos nugaros ir galvos smegenys, atveria-

ma krûtinës làsta. Perriðamas aortos lankas ir tuðèiosios venos bei nuker-pami aukðèiau ligatûrø. Iðimama ðirdis ir pritvirtinama prie modifikuotoLangendorfo aparato, kuriuo atliekama ðirdies perfuzija. Ðirdis kateteri-zuojama ir sujungiama su raðomàja sistema. Prieð pradedant eksperimentànustatomas 1 cm/s popieriaus judëjimo greitis. Uþraðomos ðirdies susi-traukimo kreivës atliekant ðiuos bandymus.

1. Uþraðoma ðirdies susitraukimø kreivë leidþiant per ðirdá fiziologi-ná tirpalà (mëlyna kreivë). Tirpalas patenka á ðirdá 1 ml/min. grei-èiu.

2. Stebimas adrenalino poveikis ðirdies susitraukimams. Kad geriaumatytume, kaip pasikeitë susitraukimø kreivë, sumaþiname po-pieriaus judëjimo greitá iki 0,1 cm/s. Perfuzijai vartojamà 10–4Madrenalino tirpalà suleidþiame 10 µl/min. greièiu. Uþraðome ðirdiessusitraukimus (raudona kreivë). Matome, kad ðirdies susitraukimøkreivës amplitudë padidëjo. Ðis padidëjimas yra gráþtamas. Kai ad-renalino injekcijà sustabdome, jo poveikis vis silpnëja ir ðirdies susi-traukimø amplitudë tampa normalaus dydþio (mëlyna kreivë).

3. Adrenalino veikimo blokavimas β adrenoblokatoriumi proprano-loliu. Kai ðirdies susitraukimai pasidaro normalûs, vël vartojamasadrenalinas ðirdies veiklai aktyvinti. Kai gauname efektà (ðirdies

49

susitraukimø amplitudë padidëja), suleidþiame 10–4 M proprano-lolio tirpalo. Ðirdies susitraukimø kreivës amplitudë greitai maþë-ja (geltona kreivë). Sustabdome adrenalino ir propranololio leidi-mà. Ðirdies susitraukimai tampa normalûs (mëlyna kreivë).

Panaðiai galima atlikti bandymus naudojant acetilcholinà, K+, Ca2+ ir kt.

Uþduotis. Nupieðkite ðirdies susitraukimø kreives perleidþiant per ðirdá0,9% NaCl, Krebso tirpalà ir vartojant adrenalinà, acetilcholinà, KCl,CaCl

2.


1. Izotoninio ir fiziologinio tirpalo samprata. Kokius þinote fiziolo-ginius tirpalus?

2. Kaip susitraukinëja ðirdis izotoniniame NaCl tirpale ir kodël?3. Ðirdies veiklos humoralinis reguliavimas.



5 lentelë. Kai kuriø kraujo rodikliø rekomenduojamos normos [4]

Rodikliai Rekomenduojamos normos

reikšmės

Eritrocitų skaičius vyrų 4,5–5,5 × 1012 / l

moterų 4,0–5,1 × 1012 / l

Vidutinis eritrocitų tūris

(angl. MCV)

Vidutinė eritrocitų hemoglobino

koncentracija (angl. MCHC)

Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite

(MCH)

82–95 fl

330–348 g/l

23–35 pg

Retikulocitų skaičius 0,2–1%

Hemoglobinas vyrų 135–160 g/l

moterų 120–150 g/l

Leukocitų skaičius

Neutrofilai

lazdeliniai

segmentuoti

Eozinofilai

Bazofilai

Limfocitai

Monocitai

4–9 × 109/ l

0–5,0%

50–72%

0–5,0%

0–1%

19–37%

3–10%

Trombocitų skaičius 180–320 × 109/l

Hematokritas vyrų 0,40–0,48 (40–48%)

moterų 0,36–0,42 (36–42%)

Bendras baltymas serume

Albuminas

Globulinai

Albuminų ir globulinų santykis

66–83 g/l

36–52 g/l (53–63%)

(37–47%)

A/G = 1,5 –2,0

Triacilgliceroliai (TAG) ≤ 1,8 mmol/l

Bendras cholesterolio kiekis

MTL cholesterolis

DTL cholesterolis

< 5,2 mmol/l

2,6–3,5 mmol/l

vyrų >0,91 mmol/l;

moterų >1,2 mmol/l

Gliukozės koncentracija

Kapiliariniame kraujyje

Plazmoje

3,33–5,55 mmol/l

4,2–6,1 mmol/l

51

Azotinės medžiagos: Šlapimo rūgštis Šlapalas Kreatininas Kreatinino klirensas (glomerulų filtracija)

vyrų 208–428 µmol/l; moterų 155–357 µmol/l 2,5–6,4 mmol/l vyrų 71–115 µmol/l; moterų 53–88 µmol/l 80–160 ml/min

Mineralinės medžiagos Kalis Natris Bendras kalcis Jonizuotas kalcis Magnis

3,8–5,3 mmol/l 134–148 mmol/l 2,12–2,6 mmol/l 1,05–1,3 mmol/l 0,65–1,05 mmol/l

ENG (Pančenkovo metodu) vyrų 2–10 mm/val. moterų 2–15 mm/val.

ENG (Westergreno metodu) <17 metų <17–49 metų <50–59 metų >60 metų

vyrų < 10; moterų < 10 mm/h vyrų < 10; moterų < 12 mm/h vyrų < 12; moterų < 19 mm/h vyrų < 14; moterų < 20 mm/h

Kraujo pH (arterinis kraujas) 7,35–7,45 Santykinis tankis Kraujo Kraujo plazmos Kraujo kūnelių

1,052–1,064 1,024–1,030 1,094–1,107

5 lentelës tæsinys

Rodikliai Rekomenduojamos normos

reikšmės 12



Literatûra

1. Abaravièius JA. Klinikinë laboratorinë diagnostika. Hemostazinës sis-temos fiziologija, laboratoriniai tyrimai, klinikinë interpretacija. Vil-nius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997.

2. Cummings B. Physio ExTM 4.0; 6.0: Laboratory experiments in Phy-siology. Pearson Education, Inc., 2004, 2006.

3. Jurða J, Mikalauskaitë D. Kraujo sistemos fiziologija. Vilnius, 1989.100 p.

4. Kuèinskienë ZA. Laboratoriniø tyrimø þinynas. Vilnius: UAB „Vais-tø þinios“, 2001. 136 p.

5. Matuzevièienë R. Eritrocitø nusëdimo greitis. Vilnius: UAB „Labo-ratorinë medicina“, 2003. 32 p.

6. Silverthorn DU, Ober WC, Garrison CW, Silverthorn AC. HumanPhysiology: an Integrated Approach. New Jersy: Prentice-Hall, Inc.,1998.

7. Voight KH, Braun HA, Hirsch MC. Virtual Physiology. Georg Thie-me Verlage, 1999.

8. Voroneckienë V. Kraujo grupës. Vilnius: UAB „Laboratorinë medi-cina“, 2001. 100 p.

53

Valerija Jablonskienë, Jûratë Valiûnienë, Jonas Algis Abaravièius, Vaiva Hendrixson

ÞMOGAUS FIZIOLOGIJOS LABORATORINIAI DARBAII DALIS

Mokomoji priemonë

Kalbos redaktorë Jolanta Storpirðtienë

Iðleido Vilniaus universiteto leidykla

Spausdino Vilniaus universiteto leidyklos spaustuvë

Universiteto g. 1, LT-01122 Vilnius

El. paðtas: [email protected]

Documents

ÞMOGAUS FIZIOLOGIJOS LABORATORINIAI · PDF fileVilnius, 2007 Vilniaus universitetas Valerija Jablonskienë, Jûratë Valiûnienë, Jonas Algis Abaravièius, Vaiva Hendrixson ÞMOGAUS