Vilnius2007

2

Tu gyveni tik vienà kartà.Gyvenimas tik vienas duotas!Tik vienà kartà duotas Saulingas, didelis, kvapus.Á blizguèius neiðkeistas,Nesuteptas, neiðparduotasGyvenimas pavasariu tebus!

J. Degutytë

Mielas Jaunuoli, tu svajoji apie ateitá ji ir laukia tavæs,didelë ir turininga.

Reikia kaupti þinias, ágûdþius, ugdyti valià ir ryþtà. Tuturi tvirtai suprasti, kas yra gerai ir kas blogai, kas yra dora irkas nedora. Privalai kontroliuoti savo elgesá ir atsakyti uþsavo poelgius.

Jaunimëli þalias,Koks gi tavo kelias.

(Ið lietuviø dainos)

Kelias á ateitá nebus lengvas. Pakeliui gali pasitaikyti nevienas klystkelis, atsirasti pagundø ir iðmëginimø. Tai ak-menys gyvenimo kelyje, kurie gali tave parklupdyti.

Tad pakalbëkim apie vienà ið jø lytiðkai plintanèiasinfekcijas (LPI).

Mano tikslas yra padëti Tau gyventi sveikà, saugø lytinágyvenimà ir iðvengti infekcijø, kurios gali turëti sunkiø, ne-pageidaujamø pasekmiø Tavo sveikatai.

3

Kas yra lytiðkai plintanèios infekcijos?

Sargo dvejonë: saugoti liepë,o nuo ko nepasakë

Lytiðkai plintanèios infekcijos tai infekcijos, kuriomisdaþniausiai uþsikreèiama lytiniø santykiø metu. Ilgai jos bu-vo vadinamos venerinëmis ligomis (Venera romënø mei-lës ir groþio deivë).

Buitiniu keliu, prisilaikant higieniniø reikalavimø, lytið-kai plintanèiomis infekcijomis neuþsikreèiama.

Dauguma lytiðkai plintanèiø infekcijø (sifilis, gonorëja,chlamidijozë, kt.), kurias sukelia bakterijos, yra pagydomos,o sukeliamos virusø (ÞIV infekcija, herpesas, þmogaus papi-loma virusas, kt.) yra lëtinës ir neiðgydomos.

Paèios svarbiausios lytiðkai plintanèios infekcijos yra ÞIVinfekcija, herpesas, þmogaus papiloma virusas, hepatitas B,sifilis, chlamidijozë ir gonorëja. Kitos infekcijos, tokios kaiptrichomonozë ar nieþai, sveikatai maþiau pavojingos.

Pagrindiniai LPI poþymiai

Uþsikrëtus lytiðkai plintanèiomis infekcijomis, ligos po-þymiai ne visada atsiranda ið karto. Kartais jie pasireiðkia posavaitës, mënesio ar ilgesnio laiko. Kartais poþymiø visai ne-bûna.Pagrindiniai lytiðkai plintanèiø infekcijø poþymiai yra:• Iðskyros ið ðlapimo-lyties organø (moterims jø pagausëja),

jø spalva ávairi nuo geltonai þalsvos iki permatomos;• Skausmingas, daþnas ðlapinimasis;• Baltos apnaðos varpoje, vaginoje ar burnoje;

4

• Bërimai lyties organø srityje;• Padidëjæ kirkðniø limfmazgiai;• Skausmingumas kapðelyje, pilvo apaèioje;• Kraujo pasirodymas po lytiniø santykiø, menstruacinio

ciklo viduryje;• Negimdinis nëðtumas;• Nevaisingumas;• Iðeinamosios angos skausmas ir/ar paþeidimas;• Mono/poli- reaktyvus sànariø uþdegimas;• Akiø uþdegimas.

Kiekviena lytiðkai plintanti infekcija gydoma skirtingai:tabletëmis, injekcijomis arba tepalais. Gydymo kursà visadareikia baigti, nors simptomai ir iðnyko. Gydymo metu reikë-tø vengti lytiniø santykiø. Po gydymo visada reikia atvyktipasitikrinti. Tai gydymo dalis.

Asmuo, uþsikrëtæs lytiðkai plintanèia infekcija, kitusasmenis gali uþkrësti nuo uþsikrëtimo momento iki gy-dymo pradþios. Uþkrësti kitus galima net ir tada, jeigu nërajokiø susirgimo poþymiø, todël bûtina informuoti visus lyti-nius partnerius. Jie gali bûti uþsikrëtæ, nors ir nepastebi jo-kiø klinikiniø poþymiø. Lytiðkai plintanèiø infekcijø gydy-mas gali bûti sëkmingas tik kartu gydant lytinius partnerius.Antraip infekcija pasikartos.

Kà daryti, jei átariate, kad uþsikrëtëte LPI?• Nedelsiant pasikonsultuokite su gydytoju;• Nesigydykite patys. Nesivadovaukite draugø patarimais

neteisingas gydymas gali bûti lëtiniø ligø prieþastis;• Informuokite savo pastovius lytinius partnerius apie sa-

vo átarimus. Rekomenduokite ir jiems pasitikrinti dël LPI.

5

Lytiðkai plintanèios infekcijos

Pavadinimas

Lytiðkai plintanèios ligos,kuriomis daþniausiai uþsikreèiama per lytinius santykius• Sifilis• Gonorëja (sin. gonokokinë infekcija)• Minkðtasis ðankeris (ðankroidas)• Venerinë limfogranuloma• Kirkðnies granuloma (donovanozë)

Kitos infekcijos, kuriomis uþsikreèiama per lytinius santykius• Chlamidijozë (sin. chlamidinë infekcija)• Trichomonozë• Herpinë infekcija• Smailiagalës kondilomos ir kitos anogenitalinës karpos

Kitos infekcijos,kuriomis galima uþsikrësti per lytinius santykius

Vyrauja lytiniø organø paþeidimai• Kandidamikozë• Mikoplazmozë• Ureaplazmozë• Gardnereliozë• Uþkreèiamasis moliuskas• Gaktos utëlëtumas (ftiriazë)• Nieþai

Vyrauja kitø organø paþeidimai• ÞIV infekcija / AIDS• B hepatitas, C hepatitas• Citomegalo viruso infekcija• Amebiazë• Lambliozë• Þarnyno bakterinës infekcijos

6

PAGRINDINËS LYTIÐKAI PLINTANÈIOSINFEKCIJOS

BAKTERINËS KILMËS

Sifilis

Tas, kuris viskà palieka atsitiktinumo valiai,paverèia savo gyvenimà loterija.

T. Fuleris

Sukëlëjas

Sifilá sukelia spirochetø grupës Treponema genties spi-ralës formos bakterija Treponema pallidum. Tai bakterija,kuri prasiskverbia pro maþiausius odos paþeidimus. 1905 m.jà atrado lietuviø kilmës parazitologai ið Vokietijos F. Schau-dinis ir E. Hoffmannas. Ligos poþymiai bûna ávairûs. Negy-doma liga savaime nepraeina. Ji gali pasislëpusi tûnoti orga-nizme deðimtmeèius ir galiausiai þmogus gali mirti.

Sifilis þinomas nuo neatmenamø laikø juo sirgo ir ka-raliai, ir kunigaikðèiai, ir poetai, ir dailininkai, ir visai pa-prasti þmonës. Jo poþymiai apraðyti dar Biblijoje. Liga pava-dinta 1530 m. pasirodþiusios Dþ. Frakastoro poemos veikë-jo, serganèio kiauliaganio Sifilio (Syphilus) vardu.

Iki ðiol trunka moksliniai ginèai, ið kur atsirado sifilis,nusiaubæs Senàjá þemynà. Daugelis mano, kad ligà K. Ko-lumbo jûreiviai atveþë ið Naujojo Pasaulio. Nors tarp vieti-niø gyventojø sifilis nebuvo paplitæs, bet kai kurie mikroor-ganizmai dël mutacijos galëjo pakisti á sifilio bakterijas. La-biau pagrástos prieþastys nuolatiniai karai ir atitinkamai

7

didelis kareiviø skaièius, kas sudarë palankias sàlygas plistiligoms, kuriomis uþsikreèiama lytiniu bûdu (panaðûs daly-kai dëjosi Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karø metais). Sifilisvadintas ávairiai neapolietiðka, prancûziðka, italiðka, ispa-niðka, Kastilijos, portugaliðka ar lenkiðka liga.

Uþsikrëtimas

Sifiliu daþniausiai uþsikreèiama per lytinius kontaktus.Tikimybë, pabendravus su infekuotu partneriu, uþsikrësti yra1:3. Nëðèia, sifiliu serganti motina gali uþkrësti vaisiø perplacentà nuo 12 nëðtumo savaitës.

Ligos poþymiai

Liga vystosi lëtai. Negydomas sifilis turi 3 stadijas.Pirmoji stadija. Praëjus kelioms savaitëms po uþsikrëti-

mo, toje vietoje, per kurià pateko ligos sukëlëjas (daþniausiailyties organuose, taèiau gali bûti ir kitur) atsiranda apie 1 cmskersmens kieta opa. Paprastai tos opelës neskausmingos,pabrinkusios, rausvos spalvos, padengtos baltu apnaðuir dirglios. Padidëja arèiausiai esantys limfmazgiai. Net irnegydomos po keliø savaièiø opelës iðnyksta.

Antroji stadija prasideda po keliø savaièiø ar mënesiønuo pirminio uþsikrëtimo. Pasireiðkia tokie simptomai: ben-dras negalavimas, galvos skausmas, limfmazgiø padidë-jimas, svorio kritimas, plaukø slinkimas arba suplonëji-mas. Delnuose, paduose, burnoje, genitalijose gali atsi-rasti ávairiø bërimø. Negydant ðie simptomai gali iðnykti.Uþsikrëtæs asmuo gali nejausti jokiø ligos poþymiø, taèiauðià ligà platinti toliau. Inkubaciniu laikotarpiu liga vystosibe jokiø matomø apraiðkø.

8

Vëlyva stadija. Jai bûdingi dideli negalavimai, suke-liantys paralyþiø, smegenø ligà ir mirtá. Ligoniai ðioje sta-dijoje maþiau uþkreèiami, negu ankstesnëse.

Ligos nustatymas

1. Tiriamas opelës sekretas. Ieðkoma tamsiame regëjimolauke sifilio sukëlëjo Treponema pallidum.

2. Kraujo tyrimas dël sifilio teigiamas bûna po uþsikrëti-mo praëjus kelioms savaitëms. Lietuvoje privalomai dël sifi-lio tikrinami kraujo donorai, nëðèios moterys. Pastarosiosðià infekcijà gali perduoti naujagimiui. Laiku diagnozavus,ligà galima iðgydyti ir naujagimis gims sveikas.

Gydymas

Sifilis pagydoma liga, gydymà pradëjus pirmosiose sta-dijose. Jis gydomas injekcijomis arba tabletëmis. Gydymotrukmë kelios savaitës. Po gydymo kurso patariama keliskartus atvykti pasitikrinti.

Jei laikysimës saugaus sekso taisykliø, galimybiø uþsi-krësti bus maþiau.

Anonimiðkai dël ÞIV/AIDS ir kitø LPI galima pasitikrinti

Vilniuje

Lietuvos AIDS centro anoniminiame kabinete(Vytenio g. 37/59, tel. (8 5) 233 01110);

Odos ir veneros ligø centre(Kauno g. 37/59, tel. (8 5) 233 2925).

9

Gonorëja

Kuo greièiau uþmegsi santykius,tuo greièiau jie nutrûks.

Eskvairo komentaras

Sukëlëjas

Neisseria gonorrhoeae (gonokokai) bakterijos, su-kelianèios gonorëjos ligà. Tai viena ið paèiø seniausiø ly-tiðkai plintanèiø infekcijø. Vyrams pasireiðkiantys gono-rëjos poþymiai buvo apraðyti dar Senovës Graikijoje, Ro-moje, Egipte ir Kinijoje. Apie gonorëjà uþsimenama netBiblijoje. Dar iki 400-øjø m. pr. Kr. graikø gydytojas Hi-pokratas jau þinojo kas yra gonorëja ir kad ja uþsikreèia-ma lytiniu bûdu (jo þodþiais tariant per Veneros malo-numus).

Uþsikrëtimas

Gonorëja uþsikreèiama per lytiná aktà bei serganti mo-tina gimdydama gali uþkrësti naujagimá. Kol kas nenusta-tyta ar uþsikreèiama kitais bûdais (naudojantis bendru tua-letu, svetimais higienos reikmenimis). Jei vyras turëjo vie-nà lytiná aktà su uþsikrëtusia moterimi, tai tikimybë, kadjis uþsikrës, yra 20 proc., tai yra uþsikreèia kas penktas vy-ras. Jei jis su ta paèia moterimi santykiauja iki 4 kartø, tairizika uþsikrësti padidëja iki 6080 proc. Mokslininkai ma-no, kad moterys labiau rizikuoja uþsikrësti, matyt todël,kad uþkrësta sperma patenka á makðtá. Paprastai uþkreèia-ma ðlapimo sistema arba genitalijos. Tiesioje þarnoje, ryk-lëje infekcija pasitaiko reèiau.

10

Ligos poþymiai

Ligos poþymiai gali pasireikðti po uþsikrëtimo praëjus 35 dienoms, bet gali pasireikðti ir po ilgesnio laiko.

Vyrams:• 1015proc. uþsikrëtusiø vyrø neturi jokiø simp-

tomø;• Skausmingas arba sunkus ðlapinimasis;• Iðskyros, daþniausiai pûlingos, ið ðlaplës. Negydant

ðie poþymiai po keliø savaièiø praeina (95 proc. ligo-niø per 6 mënesius), taèiau liga tampa lëtine;

• Sëklidþiø, sëklidþiø prielipo, prostatos arba sëkliniøpûsleliø uþdegimas.

Moterims:• 7080 proc. uþsikrëtusiø moterø neturi jokiø simp-

tomø;• Sukelia makðties prieangyje esanèios Bartolinio liau-

kos uþdegimà;• Padaugëja iðskyrø ið makðties;• Ðlapinimasis pasidaro skausmingas ir sunkus;• Tarp mënesiniø ið makðties pasirodo kraujo, pagau-

sëja mënesinës;• Nëðèioms moterims lytiniø organø gonorëja gali su-

kelti persileidimà, prieðlaikiná gimdymà arba uþkrës-ti kûdiká.

Negydant infekcija kyla aukðtyn, paþeisdama gimdà irjos priedus, sukelia maþojo dubens uþdegiminæ ligà. Taipatsitinka 1020 proc. uþsikrëtusiø moterø:

• Pakyla temperatûra;• Skauda pilvo apaèioje ir aukðèiau;

11

• Tolimesnës pasekmës bûna ávairios nuo kiauðinta-kiø paþeidimo iki nevaisingumo arba gyvybei gresian-èio negimdinio nëðtumo. Be gimdos kaklelio, nuo35 iki 50 proc. moterø paþeidþiama iðangë arba tie-sioji þarna.

Maþdaug 40 proc. asmenø, turinèiø analinius lytiniussantykius, gonorëjos þidinys bûna tiesiojoje þarnoje uþsi-kreèiama per analiná lytiná aktà.

Poþymiai:• Skausmas;• Sudirgimas arba nemalonus jausmas tiesiojoje þarnoje;• Kraujas iðmatose.Retkarèiais gonokokai patenka á kraujà ir sukelia krauja-

gysliø ligas, ûmø sànario uþdegimà. Turëjusiems oraliniø lyti-niø santykiø (varpa burnoje) gali atsirasti pakitimø burnoje.

Ligos nustatymas

Atlikus tyrimus ið lyties organø, ryklës ar tiesiosios þar-nos, arba paëmus rytinæ ðlapimo porcijà. Ligos sukëlëjui nu-statyti pakanka vieno ar keliø tyrimø.

Gydymas

Daþniausiai susideda ið vienkartinës vaistø dozës arbatrunka kelias dienas, nors kartais prireikia leidþiamø vaistø.Daþniausiai gydymas skiriamas ir prieð chlamidijas, nes ðiosinfekcijos daþnai bûna kartu. Geriausias bûdas iðvengti go-norëjos laikytis saugesnio lytinio elgesio taisykliø.

Negydoma gonorëja gali sukelti nevaisingumà, lëtiná pro-statos uþdegimà ir maþojo dubens uþdegiminæ ligà, bûti ne-gimdinio nëðtumo prieþastimi.

12

Chlamidijozë

Svarbiau yra apgalvotai veikti,nei apgalvotai màstyti.

Ciceronas

Sukëlëjas

Chlamydia trachomatis bakterija. Iðgyventi ji gali tikkitø organizmø làstelëse, ðiuo atveju þmogaus. Infekcija pa-tenka á vyrø ir moterø ðlaplæ, vyro sëklidës prielipà, motersgimdos kaklelá ir kiauðintakius.

Ligos poþymiai

• 6070 proc. uþsikrëtusiøjø jokiø poþymiø gali ir ne-bûti;

• Poþymiai paprastai pasireiðkia praëjus 26 savaitëmspo uþsikrëtimo.

Moterims:• Skausmingas ðlapinimasis;• Kraujas po lytiniø santykiø, tarp mënesiniø;• Skausmai apatinëje pilvo dalyje ar lytiniø santykiø

metu.Chlamidinë infekcija ið gimdos kaklelio gali giliau prasi-

skverbti á ðlapimo-lyties organus ir sukelti vadinamàjà maþodubens uþdegiminæ ligà:

• Pakyla temperatûra;• Skauda pilvo apaèià.Nëðèia moteris, uþsikrëtusi chlamidine infekcija, gali per-

duoti infekcijà naujagimiui, kûdikis gali susirgti plauèiø ar-ba akiø uþdegimais.

13

Vyrams:• Atsiranda nedaug permatomø iðskyrø ið ðlapimka-

nalio;• Skausmingas ðlapinimasis.Chlamidijos gali patekti á gilesnius vyro ðlapimo ir lyties

organus ir sukelti sëklidës, sëklidës prielipo uþdegimà:• Skauda kapðelá, jis padidëja.Prieðinës liaukos (prostatos) uþdegimas pasireiðkia:• Pakilusia temperatûra;• Skausmu lyties organuose;• Skausmingu ðlapinimusi.Chlamidija taip pat gali patekti per rankas á akis ir sukel-

ti akiø uþdegimà.

Ligos nustatymas

Chlamidijozës diagnozavimui imamas mëginys ið ðlapi-mo kanalo, gimdos kaklelio arba rytinë ðlapimo porcija. Kar-tais tyrimas imamas ið akies junginës, tiesiosios þarnos.

Gydymas

Chlamidinë infekcija yra pagydoma. Bûtina suvartotivisà gydytojo skirtà medikamentø kursà. Lytiniai partne-riai turi bûti gydomi kartu. Profilaktika saugesnis lytiniselgesys.

Negydoma gali sukelti nevaisingumà, lëtiná prostatos uþ-degimà ir maþojo dubens uþdegiminæ ligà, bûti negimdinionëðtumo prieþastimi.

14

Trichomonozë

Visos galimybës lygios 50 proc.:arba atsitiks, arba ne.

Loginë Kolvardo prielaida

Sukëlëjas

Makðtinë trichomona tai vienalàstis pirmuonis, su-rastas 1836 m. prancûzø gydytojo Alfredo Dono.

Ligos poþymiai

Vyrams:• 3040 proc. uþsikrëtusiø vyrø jokiø ligos poþymiø ne-

bûna;• Vyrams sukelia nespecifiná ðlaplës uþdegimà (poþy-

miai sudirgimas ir skausmas ðlapinantis);• Maþus pakitimus apyvarpës odoje ir (arba) ðlapim-

kanalio virðûnëlëje.Moterims:• 50 proc. moterø nejauèia jokiø ligos poþymiø;• Atsiranda gelsvø arba pilkø, daþnai nemalonaus kva-

po makðties iðskyrø;• Kamuoja iðoriniø lyties organø sudirgimas, nieþulys;• Skausmas sueities metu;• Deginimas ir skausmas ðlapinantis.Kai kurioms taip bûna tik per mënesines arba po jø.

Ligos nustatymas

Nustatoma, paëmus mëginá ið ðlapimo kanalo ar makð-ties ir já mikroskopuojant.

15

Gydymas

Liga gydoma tabletëmis. Siekiant gydymo efektyvumo,patartina visà gydymo laikotarpá nevartoti alkoholio. Lyti-niai partneriai turi bûti gydomi kartu, nors ir nejauèia jokiønegalavimø.

Negydoma trichomonozë gali paþeisti ðlaplæ, ðlapimo pûs-læ, vyrams prieðinæ liaukà. Ilgalaikis trichomonø buvimasmoters organizme, gali turëti átakos gimdos kaklelio vëþioatsiradimui.

Anonimiðkai dël ÞIV/AIDS ir kitø LPI galima pasitikrinti

Alytuje

S. Kudirkos ligoninëje(Ligoninës g. 12, tel. (8 315) 563 74).

Kaune

II-oje klinikinëje ligoninëje(Baltijos g. 120, tel. (8 37) 36 1955);

Nacionalinio kraujo centro filiale(Kanto g. 15, tel. (8 37) 20 3338);

Lytiðkai plintanèiø ligø kabinete(K. Petrausko g. 24, tel. (8 37) 33 1679).

16

Kandidamikozë

Sveikata kaip pinigai:neðvaistykite jos ir turësite pakankamai

pagal G. de Levisà

Sukëlëjas

Kandida genties grybelis, sukeliantis kandidamikozæ(pienligæ), yra labai paplitæs. Mokslininkai árodë, kad ser-ganti makðties grybeliu moteris juo gali uþkrësti savo lytinápartnerá, o árodymø, kad vyras uþkreèia moterá pakanka-mai nëra. Grybeliu yra uþsikrëtæ apie 98 proc. gyventojø.Taèiau jis pasireiðkia nusilpus imunitetui, po antibiotikø var-tojimo, sergant cukriniu diabetu, neðiojant aptemtus, sinte-tinius rûbus, kasdieninius áklotus, vartojant hormoniniuskontraceptinius preparatus, moterims daþniau pasireiðkiaprieð ar po mënesiniø, po intensyviø lytiniø santykiø, ypaèjei jie bûna sausi. Infekcija gali paþeisti genitalijas, burnà,iðeinamàjà angà.

Ligos poþymiai

Infekcija gali paþeisti genitalijas, burnà, iðeinamàjà angà:• Atsiranda baltø, primenanèiø varðkæ iðskyrø;• Moterims parausta áeiga á makðtá, makðtis;• Gali atsirasti smulkiø bërimø, nieþëjimas, perðtëjimas;• Padaþnëja ðlapinimasis;• Vyrams, gali iðberti varpos galvutæ, nieþëti;• Atsmaukus apyvarpæ, stebimos varðkæ primenanèios

iðskyros.

17

Ligos nustatymas

Mëginiai imami ið makðties, ðlapimo kanalo, apyvar-pës ar ryklës.

Gydymas

Kandidamikozë gydoma nesunkiai, taèiau gali daþnai pa-sikartoti. Gydymui vartojami ávairûs tepalai, þvakutës, tab-letës. Gydomi ir lytiniai partneriai.

Profilaktika

Stiprinti imunitetà, vengti aptemptø rûbø, áklotø, gy-dyti cukraligæ, vartojant antibiotikus kartu vartoti prieð-grybelinius vaistus.

Anonimiðkai dël ÞIV/AIDS ir kitø LPI galima pasitikrinti

Klaipëdoje

Nacionalinio kraujo centro filiale(Naikupës g. 28, tel. (8 46) 36 8000).

Panevëþyje

Nacionalinio kraujo centro filiale(Nemuno g. 75, tel. (8 45) 43 0815).

Ðiauliuose

Nacionalinio kraujo centro filiale(Kudirkos g. 99, tel. (8 41) 52 4196).

18

Bakterinë vaginozë

Niekuomet nesiþavëkite asmeniu,kurá matëte tik ið nugaros.

Gilensono lûkesèiø dësnis

Ligos sukëlëjas

Sutrikusi makðties mikroflora.Moters makðtis nëra sterili. 1 ml makðties iðskyrø yra apie

10 mln. ávairiø mikrobø, taèiau makðtyje vyrauja pieno rûgð-ties bakterijos (laktobacilos).

Gardnerella vaginalis tai mikroorganizmas, daþniau-siai sukeliantis makðties uþdegimà. Ligos vadinamos nespe-cifiniais vaginitais, bakterine vaginoze. Mokslininkø nuomo-ne, Gardnerella vaginalis sudaro apie 30 proc. visø makðtiesterpës mikroorganizmø. Tai nekelia problemø, kol bakteri-jos nepradeda nekontroliuojamai daugintis. O dauginasi jostuomet, kai makðtyje sumaþëja laktobacilø, tai yra makðtiesterpë ið rûgðèios pasikeièia á ðarminæ.

Ligos poþymiai

Vyrams ði liga paprastai nepasireiðkia jokiais simptomais.Moterims:• Atsiranda nemalonus makðties kvapas, primenantis

senos þuvies kvapà;• Padaugëja iðskyrø;• Galimas nieþëjimas, perðtëjimas.

Ligos nustatymas

Imamas mëginys ið makðties ar apyvarpës.

19

Gydymas

Susirgimas iðgydomas, taèiau gali pasikartoti, todël labaisvarbu po gydymo atstatyti normalià makðties mikroflorà.

Be gydytojo leidimo makðties negalima plauti jokiais tir-palais. Ligos pasikartojimà didina seksualinis aktyvumas irdaþnas partneriø keitimas, gimdos ertmës kontraceptiniøpriemoniø naudojimas, hormoniniai kontraceptikai, gimdy-mas ir ávairios gimdos kaklelio infekcijos.

Anonimiðkai dël ÞIV/AIDS ir kitø LPI galima pasitikrinti

UtenojePirminës sveikatos prieþiûros centro profilaktiniame kabinete(Aukðtakalnio g. 5, tel. (8 389) 63 788).

Telðiuose

Konsultacinëje poliklinikoje(Kalno g. 40, tel. (8 444) 77 027).

Marijampolëje

Konsultacinëje poliklinikoje(Palangos g. 1, tel. (8 343) 54 264).

20

VIRUSINËS KILMËS

Herpesas arba pûslelinë

Mylëti tai þiûrëti ne vienas kitam á akis,o abiem viena kryptimi.

A. de Sent-Egziuperi

Sukëlëjas

Jà sukelia herpes virusas. Herpesas buvo apraðytas darsenovës Graikijos gydytojø. XI amþiaus pradþioje romietispoetas Juvenalis minëjo apie lytiniø organø ligà, panaðià áherpesà, arba pûslelinæ. Maþdaug tuo pat metu Herodotasapraðë paprastàjá herpesà. 1736 m. Prancûzijos karaliausLiudviko XV gydytojo padarytas lytiniø organø herpeso ap-raðas panaðus á dabartiná. 1814 m. anglø gydytojas apraðëherpeso priepuolá, o 1887 m. gydytojai nustatë, kad herpe-sas linkæs kartotis. Nors buvo þinoma virusinë ligos kilmë,bet tik 7-ame mûsø amþiaus deðimtmetyje JAV ir Vokietijosmokslininkai nustatë dvi herpes viruso rûðis. Pirmojo tipovirusas daþniausiai pasireiðkia bërimais apie burnà. Antrojotipo virusas paþeidþia genitalijas (varpà, makðtá, gimdos kak-lelá), odà apie iðeinamàjà angà. Oraliniø lytiniø santykiø metu(burna lieèiamos genitalijos) pirmojo tipo virusas gali pa-þeisti genitalijas, o antrojo burnà.

Ligos poþymiai

• Uþsikrëtus herpes virusu, jis iðlieka visà gyvenimà,taèiau ligos simptomai nuolat nejauèiami. Daugumaasmenø tik neðioja ðá virusà. Ið pradþiø infekcija dël

21

savo poþymiø pastebima, vëliau po 2 ar 3 savaièiø poþymiai iðnyksta. Virusas toliau gyvena nervø làste-lëse, kitur gali bûti neaptinkamas. Kliniðkai gali pa-sireikðti menstruacijø metu, susirgus kokia nors kitainfekcija, streso metu, nusilpus imuninei sistemai.Simptomai daþniausiai pasireiðkia tose paèiose vieto-se, tik jie maþiau ryðkûs. Kai kuriems þmonëms jiekartojasi kelis kartus per metus, kitiems kartà ardar reèiau;

• Genitalijø oda ar gleivinës parausta;• Atsiranda smulkiø blizganèiø pûsleliø, kurios vëliau

trûksta, susilieja, nieþti, bûna labai skausmingos;• Gali bûti skausmingas ðlapinimasis;• Padidëja limfmazgiai;• Gali pakilti temperatûra.

Ligos nustatymas

Tiriamas pûsleliø turinys arba kraujo serumas.

Gydymas

Herpeso infekcija daþniausiai iðnyksta savaime. Nëra to-kio gydymo, kuris visai sunaikintø virusà ir bûtø galima ið-vengti ligos pasikartojimo. Yra medikamentø tableèiø, tepa-lø pavidalu, kurie sumaþina klinikiniø poþymiø trukmæ, jøgausumà. Ilgas lëtinës infekcijos gydymas sumaþina galimy-bæ ligai atsinaujinti.

Herpes infekcija labai pavojinga nëðtumo metu.

22

Þmogaus papiloma virusasarba genitalinës karpos

Brangiau uþ sveikatà tik gydymas

Sukëlëjas

Þmogaus papiloma virusas perduodamas lytiniø santy-kiø metu, per odà ir maþàsias gleiviniø traumas. Ðiuo metuþinoma apie 200 ðio viruso tipø. Penkiolika jo tipø yra on-kogeniniai, tai yra tipai, galintys sukelti gimdos kaklelio vë-þá. Uþsikrëtus ðiuo virusu, jei organizmas stiprus, jis pats iðsi-valo nuo viruso per vienerius dvejus metus, taèiau jei viru-sas iðlieka, jis gali sukelti gimdos kaklelio vëþá. Karpas daþ-niausiai sukelia maþo onkogeniðkumo viruso 6 ir 11 tipai.

Ligos poþymiai

• Genitalijø karpos atsiranda praëjus kelioms savaitëmspo uþsikrëtimo ir tai tik 25 proc. asmenø. Mote-rims jos iðauga prie áëjimo á makðtá, paèioje makðtyjearba ant gimdos kaklelio, vyrams ant varpos. Tiekvyrams, tiek moterims jos gali atsirasti apie iðeina-màjà angà. Ið pradþiø iðauga kelios maþos karpos, ku-rios ilgainiui didëja ir pleèiasi. Karpos neskausmin-gos, primena kalafijorà;

• Kartais bûna nieþëjimas, deginimas;• Skausmas ar kraujavimas;

Ligos nustatymas

Virusà galima nustatyti iðtyrus molekuliniu metodu mëgi-nius ið gimdos kaklelio ar ðlapimo kanalo. Merginos, anksti pra-

23

dëjusios lytiná gyvenimà ir daþnai keièianèios lytinius partnerius,turi atlikti gimdos kaklelio onkocitologiná tyrimà (PAP tepinëlá).

Gydymas

Gydymui vartojami tirpalai, kartais jos nudeginamos ðal-èiu, aukðta temperatûra ar paðalinamos chirurginiu bûdu,lazeriu. Karpos gali ataugti, todël bûtina kuo anksèiau pra-dëti jas gydyti. Nëðèia moteris infekcijà gali perduoti vaisiui.Po nëðtumo karpos daþniausia iðnyksta.

Ðiandien yra sukurta vakcina, kuria pasiskiepijus, galima 6070 proc. iðvengti gimdos kaklelio vëþio bei genitaliniø karpø.

Naudinga informacija internete:

http://www.aids.lt informacija apie LPI, rubrika pa-klauskite

http://www.prisimink.lt ðeimos planavimas, kontracep-cija, rubrika klausk

http://www.kontracepcija.lt ðeimos planavimas, kontra-cepcija, forumas

http://www.gyvybe.lt vaisingumo paþinimas, mamosmokykla, rubrika paklausk

http://www.spa.lt informacija apie LPI, rubrika pa-klauskite, forumas

http://www.kontraceptikai.lt besirûpinantiems savogroþiu ir iðvaizda, rubrika klausk

http://www.seksogidas.lt kad seksualinis gyvenimas kel-tø maþiau rûpesèiø, forumas

http://www.imunitetas.lt/intymu meilë be skaudþiø pa-sekmiø

24

Virusinis hepatitas B

Jaunas bûni neilgai,o nesubrendæs gali likti visà gyvenimà.

Andersono aksioma

Sukëlëjas

Hepatito B virusas, sukelia kepenø uþdegimà. Virusasrandamas kraujyje ir kituose uþsikrëtusio asmens skysèiuose.Infekcija paplitusi visame pasaulyje.

Ligos poþymiai

Daþniausiai uþsikreèiama:Lytinio kontakto metu. Lytiniø santykiø metu gleivinë

paþeidþiama (ne visada matomai), taip sudaromos sàlygos vi-rusui patekti ið vieno asmens kitam. Analiniai lytiniai santy-kiai (varpa iðeinamoje angoje) sudaro didelæ galimybæ uþsi-krësti, nes jø metu daþnai paþeidþiama iðeinamos angos gleivi-në. Vaginaliniø lytiniø santykiø metu (varpa makðtyje) rizikauþsikrësti didesnë, jei santykiaujama menstruacijø metu.

Kraujui kontaktuojant su krauju. Uþsikrësti galimanaudojant uþsikrëtusiøjø hepatito B virusu ðvirkðtus, adatas,medicininius instrumentus.

Gimdymo metu. Nëðèia moteris, uþsikrëtusi hepatito Bvirusu, gimdymo metu ar tuoj po jo gali uþkrësti naujagimá.

Uþsikrëtus hepatito B virusu klinikiniai poþymiai gali at-sirasti po 26 mënesiø. Kai kuriems virusinio B hepatito ne-ðiotojams klinikiniai poþymiai gali visai nepasireikðti. Tiekneðiotojai, tiek uþsikrëtæ asmenys, neturintys klinikiniø po-þymiø, gali uþkrësti kitus asmenis lytiniø santykiø metu.

25

Galimi simptomai:• Ypatingas nuovargis;• Energijos stoka;• Apetito stoka, ðleikðtulys, vëmimas;• Pilvo, sànariø skausmas;• Aukðta temperatûra;• Vëliau pagelsta akys, oda;• Ðlapimas yra rusvos spalvos;• Iðmatos paðviesëja.Ðie simptomai gali tæstis nuo keliø savaièiø iki keliø mëne-

siø. Nuovargis iðlieka ir iðnykus klinikiniams poþymiams. Dau-guma serganèiøjø virusiniu B hepatitu pasveiksta. 510 proc.pacientø ðis virusas iðlieka visà gyvenimà ir jie vadinami viru-sinio B hepatito neðiotojais. Kai kuriems virusinio B hepatitoneðiotojams klinikiniai poþymiai gali visai nepasireikðti. Tiekneðiotojai, tiek uþsikrëtæ asmenys, neturintys klinikiniø poþy-miø, gali uþkrësti kitus asmenis lytiniø santykiø metu.

Ligos nustatymas

Virusas randamas neðiotojø ir uþsikrëtusiø asmenø krau-jyje, seilëse, spermoje, vaginos iðskyrose.

Gydymas

Tausojantis reþimas ir dieta. Kartais gydoma interferonoinjekcijomis.

Nuo hepatito B yra efektyvi vakcina. Pastaraisiais metais(nuo 1998 m.) vaikø planingi skiepijimai hepatito B vakci-na pradedami akuðeriniuose stacionaruose. Lietuvoje, asme-nys rizikuojantys uþsikrësti darbe virusiniu B hepatitu yraskiepijami darbdavio lëðomis. Rizikos grupiø asmenis reko-menduojama taip pat skiepytis nuo virusinio B hepatito.

26

ÞIV ir AIDS

Ledas slidus,o þmogaus gyvenimas dar slidesnis

Lietuviø patarlë

Sukëlëjas

ÞIV infekcijos sukëlëjas 1 ir 2 tipø þmogaus imunode-ficito virusas. Infekcijos ðaltinis ÞIV uþsikrëtæs þmogus.ÞIV uþsikreèiama trim bûdais:

• Per kraujà ar jo komponentus;• Lytiniø santykiø metu;• Ið motinos vaikui.ÞIV infekcijai bûdingas progresuojantis imuninës siste-

mos paþeidimas, kuris negydomas baigiasi mirtimi.

Ligos poþymiai

Simptomai atsiranda praëjus 24 savaitëms po uþsikrëti-mo ir trunka 12 savaites.Pradþioje stebimi bendro negalavimo poþymiai:

• Karðèiavimas;• Limfmazgiø padidëjimas;• Gerklës skausmas;• Makulopapulinis bërimas;• Raumenø ar sànariø skausmas;• Viduriavimas;• Galvos skausmas;• Pykinimas, vëmimas, burnos kandidozë.Toliau bûna besimptomis periodas, kuris gali tæstis iki

20 metø. Po to vystosi simptominë ÞIV infekcija ir AIDS

27

ágytas imunodeficito sindromas, kuris pasireiðkia oportunis-tinëmis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis.

Ligos nustatymas

Tiriamas kraujas, seilës ar kraujo laðas.

ÞIV tyrimas

ÞIV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkamiantikûnai prieð ÞIV arba sudëtingais virusologiniais tyrimometodais, nustatanèiais ÞIV genetinæ medþiagà DNR arbaRNR. Antikûnai organizme randami po uþsikrëtimo pra-ëjus nuo 3,4 savaièiø iki keliø mënesiø.

Gydymas

Ðiandien ÞIV infekcija yra lëtinë liga, kuri gydoma prieð-virusiniais vaistais visà gyvenimà.

Siekiant sumaþinti ÞIV perdavimo ið motinos vaikui ga-limybæ, nëðèiai ÞIV uþsikrëtusiai moteriai nëðtumo metu tai-komas profilaktinis prieðvirusinis gydymas, planuojamas gim-dymas per cezario pjûvio operacijà, moteriai nerekomenduo-jama maitinti naujagimá krûtimi.

ÞIV neplinta

ÞIV neplinta oro laðeliniu, buitiniu, socialiniø kontaktøbûdu, taip pat jo neperneða vabzdþiai. Neuþsikreèiama ko-sint, èiaudint, buèiuojantis, per prakaità ar aðaras. Nepavo-jinga naudotis tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais,sporto árankiais, lieèiant, þaidþiant, gyvenant ðalia uþsikrëtu-sio þmogaus, valgant jo pagamintà maistà.

28

IÐORINIAI PARAZITAINieþai

Nieþulio stiprumas yra atvirkðèiai proporcingas galimybeipasikasyti.

Zabros biomechanikos dësnis

Sukëlëjas

Nieþai buvo apraðyti dar 1687 metais. Juos sukelia nieþinëerkë. Nieþinë erkë turi 4 poras kojø ir greit juda kûno pavirðiu-mi, kol randa vietà, kur galima ásisiurbti á odà. Tada ji sudedakiauðinëlius, ðie subræsta per 10 dienø, ið kuriø po keliø dienøiðsiritusios lervos prasigrauþia á odos pavirðiø ir po 1417 dienøsubræsta. Uþsikreèiama artimo, intymaus kontakto ar lytiniø san-tykiø metu, per daiktus, drabuþius, miegant vienoje lovoje. Pre-zervatyvo naudojimas nuo uþsikrëtimo neapsaugo.

Ligos poþymiai

• Nieþëjimas atsiranda po uþsikrëtimo praëjus maþdaug3 savaitëms. Jis ypaè sustiprëja naktá;

• Bërimø (pûsleliø) atsiranda ant plaðtakø, rieðø, ran-kø tarpupirðèiuose, apie bambà, lytinius organus, ðlau-nø vidinius pavirðius, sëdmenis ir kt.

Ligos nustatymas

Gydytojo apþiûros metu. Ið erkutës takeliø galima pa-imti erkutæ.

Gydymas

Erkutës sunaikinamos paskyrus specialø tepalà, losjonà arkremà. Bûtina gydyti visus partnerius, tiek buitinius, tiek irlytinius. Kartais po gydymo nieþëjimas iðsilaiko kelias savaites.Visus drabuþius, patalynæ bûtina gerai iðlyginti lygintuvu.

29

Kirkðninë utëlë

Mokantis ið klaidø po klaidø tenka gydytis.

Liaudies iðmintis

Sukëlëjas

Plokðèioji utëlë, kuri yra pilkai gelsvos spalvos, 23 mm dydþio. Tai smulkus þmogaus parazitas, gyvenantisvisose plaukuotose kûno vietose arti prakaito liaukø (gaktossrityje, apie genitalijas, ðlaunø odoje, paþastyse, reèiau ant-akiuose, blakstienose ir barzdoje) iðskyrus galvà. Ji panaði ámaþutæ erkæ arba krabà. Bet ðie krabai mëgsta ne jûrospakraðèius, o plaukuotà gaktos dalá ir siurbia þmogaus krau-jà. Kirkðninëmis utëlëmis daþniausiai uþsikreèiama lytiniokontakto metu.

Ligos poþymiai

Praëjus 5 dienoms po uþsikrëtimo, prasideda alerginë re-akcija:

• Parausta oda;• Ima smarkiai nieþëti. Pasikasius, nieþëjimas sustip-

rëja;• Atsiranda sudirgimas ir uþdegimas;• Odoje, utëlës ákandimo vietoje, gali atsirasti maþø

melsvø dëmeliø, kurios iðnyksta po keleto dienø.

Ligos nustatymas

Kirkðninë utëlë sunkiai matoma, geriau matosi ant plau-kø padëti jos kiauðinëliai (glindos). Nustatoma aptikus utë-

30

les ar jø kiauðinëlius plaukuose.

Gydymas

Kirkðninë utëlë vienintelë liga, kurià þmonës gali gy-dytis patys.

Gydymas yra paprastas. Vaistinëje reikia nusipirkti vais-tø prieð utëles (skysèio arba tepalo) ir naudoti pagal vartoji-mo instrukcijos nurodymus. Patartina visas plaukuotas da-lis, paþeistas utëliø, nuskusti. Gydymà po savaitës patartinapakartoti. Svarbu, kad ir lytiniai partneriai pasielgtø taip pat.Reikia iðplauti ir lygintuvu iðlyginti visus vilkëtus drabuþiusir lovos baltinius, vonios rankðluosèius. Jeigu uþsikrësta bu-vo lytinio kontakto metu, tikslinga pasitikrinti ir dël kitølytiðkai plintanèiø infekcijø.

Kur kreiptis pagalbos

Galima kreiptis pagal gyvenamàjà vietà á bendrosiospraktikos ar ðeimos gydytojà, dermatovenerologà, akuðerá-ginekologà (merginos) arba urologà (vaikinai).

Naudingi telefonai

8 800 01111 Lietuvos AIDS centras8 800 28888 Jaunimo linija

31

Kaip apsaugoti save nuo LPI?Þmonëms, nesiklausantiems patarimø,

neámanoma padëtiB. Franklinas

1. Susilaikymas arba atsisakymas lytiniø santykiø (absti-nencija) tai pats patikimiausias bûdas apsaugoti save nuoLPI. Jei su tuo nesutinki, patariame:

• Bûk monogamiðkas turëk lytinius santykius tik suvienu lytiniu partneriu, kuriam tu taip pat vienintelis;

• Mëgaukis saugiu seksu, neleisk, kad partnerio lyti-niai skysèiai, kraujas patektø á tavo organizmà;

• Visada naudok prezervatyvà. Naudok já teisingai kiek-vienø lytiniø santykiø metu;

• Kartu su prezervatyvu naudok lubrikantà. Lubrikan-tas turi bûti pagamintas vandens pagrindu;

• Jei neturi prezervatyvo, naudokis kitomis sekso for-momis seksualinës fantazijos, glamonës, buèiniai,abipusis pasitenkinimas ranka.

• Atsakingai pasirink savo lytiná partnerá;• Bûk atsargus pasirinkdamas partnerá. Atkreipk dë-

mesá, ar jis neturi uþsikrëtimo LPI poþymiø. Atmink:tik apþiûros neuþtenka, daugelis LPI neturi jokiø ma-tomø poþymiø.

Nesaugûs lytiniai santykiai daþnai baigiasi neplanuo-tu nëðtumu! Naudok kartu kontraceptines priemones.

Kontracepcija yra ir apsauga nuo lytiðkai plintanèiøinfekcijø. Paaugliams tinka daugelis kontracepcijos priemo-niø. Pasirenkant priemonæ bûtina ávertinti ne tik nëðtumo,bet ir lytiðkai plintanèiø infekcijø rizikà.

Kontraceptiko parinkimas paauglei

SKT sudëtinë kontraceptinë tabletë

Lytiðkai aktyvi

Atsitiktiniailytiniai

santykiai

Nuolatinisvienintelispartneris

Didelë rizika, daugpartneriø, partnerio

áproèiai rizikingi

Prezervatyvaisu spermicidu

SKT

Negimdþiusi

SKT

Implantas

Barjeriniaibûdai

Gimdþiusi

Gimdosspiralë

Implantai

Barjeriniaibûdai

SKT irprezervatyvas su

spermicidu

Implantas irprezervatyvas su

spermicidu

Vengtispiralës

SKT

ì

ìì

ì ì

ìì

ì

ì

ìì

ì

ì ì

ì ì ì