„Mokslo diena“

2016 09 09-28, Klaipėda

MARCH (angl. Make Science Real in Schools)

Kviestinių lektorių paskaitos

„Grundalo reikšmė Baltijos jūros ekosistemai“ -Artūras Skabeikis, Klaipėdos universitetoekologijos ir aplinkotyros mokslo kryptiesdoktorantas, Jūrų muziejaus ichtiologas.

“Aplinkos apsaugos problemos” - Karolis Šežikas,LR Klaipėdos regiono aplinkos apsaugosKlaipėdos rajono agentūros vyresnysis valstybinisinspektorius, Lietuvos agrarinių miškų mokslocentro (LAMMC) ir miškų instituto doktorantas.Mokiniams pasakojo apie studijas universitete,aktualias aplinkosaugos problemas,aplinkosaugininko darbo specifiką.

Jūrinė aplinka be šiukšlių – istorija?“ -Arūnas Balčiūnas, Klaipėdos universitetoekologijos ir aplinkotyros mokslo kryptiesdoktorantas, Jūros tyrimų atviros prieigoscentro specialistas.

Pristatė pranešimą apiestudijas Klaipėdosuniversitete, mokslinįdarbą, doktorantūrostyrimų kryptis.Supažindino su Lietuvosvandenyse gyvenančiainvazine žuvimi grundalu.

Interviu su Arūnu Balčiūnu:- Kaip manote kodėl kai kurie žmonėsšiukšlindami nepagalvoja apie daromą žalą?- Aš manau, kad tai kultūros reikalas. Tiesiogjie galvoja, kad išmečiau, nematau, ji nebemano kišenėje, vis tiek kažkas paims irsutvarkys.- Kaip manote ar įmanoma visiškai atstatytijūros padėtį, kad nebebūtų tų šiukšlių?-Reikia būti atviru, šiukšlės, ypač plastikasilgai bus aplinkoj. To atstatyti faktiškaineįmanoma. Lieka klausimas: ką daryti, kad jobūtų mažiau?

Laboratoriniai darbai

(I-okams vedė II, III gimnazijos klasių mokiniai)

„Bioplastiko gaminimas”. Mokiniai patys gamino bioplastiką naudodami gamtai nekenksmingas medžiagas. Aptarė plastiko žalą ir alternatyvas.

“Sacharozės kiekio nustatymas”. Darbo tikslas:nustatyti vaisių ir daržovių cukringumąskirtingų rūšių morkose.

“Vitamino C koncentracijos nustatymas sultyse”. Mokiniai skirtingų rūšių sultyse nustatė cukraus koncentraciją.

“Maisto priedai”. Per klasės valandėlę -biologijos pamoka tyrinėjome maistoproduktų sudėtį, pildėme lentelę į kuriąsurašėme visus produktuose esančius E.Sužinojome kokių E yra mūsu vartojamuoseproduktuose, koks yra jų šalutinis poveikis irką reiškia skaičiai esantys šalia E raidės.

II – IV klasių dalijosi sėkminga projektinių darbų,

asmeninėmis patirtimis:

Ekologinis pėdsakas”. Pristatyti išanalizuotą2015 – 2016 mokslo metų Klaipėdos„Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenėsekologinį pėdsaką I klasių gimnazistams.Įvardinti klimato kaitos problemą, žmogausįtaką šiam procesui. Mokinai galėjo patysnusistatyti savo ekologinį pėdsaką.

“Jautriųjų mimozų vystymasis irreagavimas į dirgiklius“. II klasėsgimnazistės pristatė savo tiriamąjį darbą.Supažindino gimnazijos pirmokus suprojektinių darbų rašymo reikalavimais.

Taip pat kokie mokymosi būdai yra toje šalyje,kaip mokytojai bendrauja su mokiniais. Jissusirado naujų draugų, taip pat gyveno tos šaliesšeimoje. Jo anglų kalbos įgūdžiai pagerėjo, dabarjis gali laisvai susikalbėti angliškai ir nebijotiištarti žodžius netaisyklingai. Manau, daugelis išmano klasės mokinių susigundė sudalyvautimainų programoje

„Gyvenimasir mokymasisAmerikojepagal mainųprogramą“.Apie jąpasakojomūsųmokyklosdvyliktokas,kuris metuspraleido JAVpagal mainųprogramą.Pasakojo savopatirtusįspūdžius.

„Kaip susirasti konkursą ir jame sėkmingaidalyvauti?“ pasakojo gimnazijosvyresniokai.

„Dangaus stebėjimas su savo gamybosteleskopu“. Norint fotografuoti žvaigždesreikia ne tik kameros ir teleskopo, tamreikia dar ir nemažai žinių apie jų judėjimąir poziciją dangaus skliaute. Mum atrodo,kad žvaigždės slenka dangaus skliautu,tačiau taip yra ne todėl, jog jos kažkurjudėtų, o todėl, kad žemė sukasi.

Dalyvavo šunų dresūros pamokoje

Susipažino su mokslo naujovėmis, kai galėjo

po Klaipėdą pasivažinėti elektra varomu

autobusu

Klaipėdos šunų sporto klubo „Canis memelensis“ trenerėsrodė kaip šunys mokomi bendrų paklusnumo komandų, beitriukų. Borderkolis Džei labai paklusnus šuo, turintis krūvąmedalių šunų agility sporte. Auksaspalvis retriveris ČarlisLietuvos čempionas dalyvaujantis lauko bandymuose,medžioklėse, šunų sporto agility seminaruose, televizijos„Balticum“ reklamos veidas. Šis šuo taip pat dirba kaipterapinis šuo su neįgaliais vaikais.

Elektra varomame autobuse gimnazistai diskutavo apie atsinaujinančių ir neatsinaujinančių

energijos išteklių panaudojimą.

Klaipėdos valstybinė kolegija

Sveikatos mokslų fakulteto Burnos

higienos katedra

Rugsėjo 9 dieną Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto

Burnos higienos katedroje klausėmės paskaitos, kaip prižiūrėti ir taisyklingai

valytis dantis. Dėstytojos įdomiai ir vaizdžiai paaiškino burnos priežiūros

ypatumus. Gavę dovanų kokybiškus Curaprox firmos šepetėlius, savo dantis

valėme atsižvelgdami į ką tik išgirstas rekomendacijas. Toliau - (įdomu, nors ir

truputį gąsdino) specialūs dažai parodė, kur liko nekokybiškai valytos vietos.

Paskaitos metu gavome atsakymus į mus dominančius klausimus, apžiūrėjome

studentų praktikos kabinetą su modernia įranga.

Paskaita buvo tikrai įdomi, labai linksma, praplėtė akiratį ir suteikė praktinių žinių

apie savo burnos higieną.

1 d klasės mokiniai

Apsilankymas Klaipėdos universiteto

Jūros mokslų ir technologijų fakulteto genetikos

laboratorijoje

Rugsėjo 14-tą dieną, mes, 1D klasės mokiniai buvome paskaitoje „Ką kalba genai?“, kuri vyko

Klaipėdos universitete, jūros mokslų ir technologijų fakultete.

Pirmiausia mums šiek tiek papasakojo apie tai, kaip išskiriama DNR, kaip vyksta tyrimo procesas,

tačiau ilgai nelaukę ėmėmės darbo. Mums visiems matant, užsiėmimo vadovė pagamino masę,

panašią į permatomą žėlę, į kurią vėliau dėjome DNR ir tyrėme. Taip pat buvome supažindinti su

mikropipetėmis, skirtomis tiksliam mėginio kiekiui pamatuoti.

Užsiėmimas patiko, buvo įdomu, sužinojome, kaip galima atskirti gyvūnų rūšis, išmokome elgtis

laboratorijoje. taip pat didelis privalumas tas, kad kai kuriuos darbus galėjome atlikti, išbandyti

patys, kai ką net po kelis kartus, todėl tikrai nebuvo nuobodu.

1d mokiniai

Klaipėdos miesto ligoninės radiologijos skyrius

Rugsėjo 15 dieną biomedicina besidominčios 1a, 1b ir

1d gimnazijos klasės merginos vyko į Klaipėdos miesto

ligoninės radiologijos skyrių. Mūsų žvilgsnius iškart

patraukė visame skyriuje kabantys paveikslai, kuriuose

vaizduojama gamta - taip siekiama sumažinti pacientų

įtampą laukiamajame ir paversti aplinką jaukesne. Mus

pasitiko vyr. medicinos fizikė Vanda, kuri papasakojo

apie odos ligas, jų gydymo eigą ir priemones - rentgeno

terapija mažinami navikai, o lazeriu gydomos

onkologinės odos ligos. Medicinos fizikas Marius

papasakojo, kaip radiacija žudo ląsteles bei kaip

nustatoma tiksli naviko vieta. Skirtingiems dariniams

pasirenkami skirtingi prietaisai - lazeriu gydoma oda ir

kaulai, esantys ne giliau nei 3 cm, o linijinis

greitintuvas, naudojantis daug didesnę energiją,

naudojamas naikinant giliau esančius navikus. Kad

pacientas nejudėtų, o fotonai patektų tiesiai į naviką,

kiekvienam pacientui kuriama individuali termoplastiko

kaukė. Kad radioaktyvūs spinduliai nepatektų į aplinką,

galingiausius prietaisus slepia nuo 1,5 iki 2,5 m storio

betoninių sienų labirintas bei trisluoksnės durys,

stabdančios radioaktyvias daleles. Ši išvyka praturtino

mūsų žinias apie onkologinių ligų gydymą ir paskatino

atidžiau rūpintis savo sveikata, ko norėtume palinkėti ir

Jums.

Biologijos modulio mokiniai

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Šių metų rugsėjo 9 dieną 1e klasės mokiniai lankėsi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Mokyklos administracija kartu su laivų kapitonais papasakojo apie studijas šioje mokykloje.

Supažindino su laivų įranga, darbo specifika, leido plaukti laivais virtualiose kabinose esant

skirtingoms oro sąlygoms. Šios ekskursijos metu buvo aplankytos tolimos užjūrio valstybės.

Lietuvos aukštojijūreivystės mokyklasužavėjo nauja mokymosiįranga, praktikos baseinubei jaunatviškaisdėstytojais.Kviečiame studijuoti visusnorinčius savo gyvenimąsieti su jūra, čia reikalingine tik laivavedžiai, bet irįrenginių eksploatuotojai,logistikos technologai,uosto ir laivybos įmoniųfinansininkai, valdytojai irkt.

1e mokiniai

Klaipėdos universiteto

elektronikos laboratorija

KU Elektronikos laboratorijoje 1a ir 1d klasių

mokiniai susipažino su Klaipėdos Universiteto

Robotikos Klubo (KURC) veikla ir

pasiekimais. Patys dalyvavo mini robotų-

automobiliukų varžybose. Inžinierius Audrius

Knolis demonstravo 3D spausdintuvą,

virtualios realybės akinius, termovizorių bei

automatikos stendą su dažnio keitikliu, kurį

gabiausi lankytojai galėjo pabandyti

„nulaužti“ ir užprogramuoti. Atspausdinta

apyrankė atiteko geriausiai į klausimus

atsakiusiai mokinei.

Technologijų mokytojas R. Žmijauskas

Saulėta rugsėjo popietė

„Venus“ laive

Rugsėjo 14 d., įsibėgėjus nacionalinio mokslo festivalio „Erdvėlaivis „Žemė“ renginiams, Jūros technologijų ir

gamtos mokslų fakultetas (JTGMF) beveik 200 festivalio dalyvių pakvietė į Klaipėdos jūrų uosto apžvalginį kruizą

trijų denių laivu „Venus“. Plaukiojant prof. habil. dr. Vytautas Paulauskas pristatė uosto veiklą, jo plėtros projektus,

uosto teritorijoje įsikūrusias įmones, krovos terminalus, kalbėjo apie uosto reikšmę miestui, valstybei ir augantį

jūrinio sektoriaus specialistų poreikį.

Ieva Lukauskaitė, Justė Kazlauskaitė, 2 E klasės mokinės

Pažintinėje dviejų valandų ekskursijoje dalyvavo net

120 Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijos mokinių,

kuriuos atlydėjo gausus būrys mokytojų. Mūsų išvyka

prasidėjo kruizinių laivų terminale, iš čia išplaukėme

trečią valandą, tada dar nežinojome, kad vos po poros

valandų uostas mums atrodys kur kas įdomesnis. Vos

išplaukus ekskursijos vadovas prof. V. Paulauskas

nukėlė mus į 1252 metus, kai buvo įkurtas Klaipėdos

uostas. Šiandien – tai svarbiausias ir didžiausias

Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame

susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš

Rytų ir Vakarų. Dešinėje mums atsivėrė svarbiausios

uosto kompanijos bei krovos terminalai: „Klaipėdos

jūrų krovinių kompanija“, „Klaipėdos nafta“ „Vakarų

Baltijos laivų statykla“ ir daug kitų, pamatėme keletą

tanklaivių. Ekskursija buvo tikai intensyvi, sužinojome

pagrindinius uosto parametrus, tokius kaip uosto

teritorija, kuri užima 538,7 ha, įplaukos kanalo gylį –

14,5 m, priimamų ir aptarnaujamų laivų kriterijus – iki

330m ilgio, ne didesne kaip 13,5 m grimzle. Kairėje

pusėje atsivėrė nuostabaus grožio Kuršių Nerijos

nacionalinis parkas, jame neplėtojama jokia pramoninė

veikla, toje kranto pusėje taip pat pamatėme jūrų

muziejų. Po valandos priplaukėme uosto vartus,

kapitonas apsuko laivą ir mes nuplaukėme malkų

įlankos link. Plaukdami išvydome suskystintų

gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“. Vėl

apsisukome ir grįžome į kruizinių laivų terminalą.

Ši dviejų valandų trukmės išvyka buvo tikrai įdomi ir

naudinga, įgijome daug patirties ir, svarbiausia, kad

viską pasakojo savo srities profesionalas, mokantis

sudominti tiek jauną, tiek vyresnį mokomosios

ekskursijos dalyvį.