Apleistų teritorijų atkūrimas Planavimas Teritorinės sąlygos

Brownfields in Baltic States - Lifelong Educational Project CZ/08/LLP-LdV/TOI/134005

Apleistų teritorijų atkūrimas Planavimas

Teritorinės sąlygos

Maroš Finka

SPECTRA Centre of Excellence

STU in Bratislava, Slovakia

„Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”


Pranešime pateikiama informacija

Šiame pranešime suteikiama žinių apie tai:• Kokią rolę ir svarbą atkuriant apleistas teritorijas turi

planavimas;

• Kokios yra apleistų teritorijų projektų (A-B-C-D modelis) rūšys ir kas yra laikoma geriausia praktika;

• Kokia planavimo ir valdymo sanglaudos svarba vietinio atkūrimo procese;

• Kokia integruoto ir kartotinio požiūrio į planavimą svarba apleistų teritorijų atkūrimo procese.


Pranešimo tikslai• pagerinti supratimą apie planavimo vaidmenį ir

svarbą atkuriant apleistas teritorijas

• praplėsti žinias apie skirtingų apleistų teritorijų projektų rūšis

• pateikti geriausios praktikos pavyzdžių

• pagerinti planavimo ir valdymo įgūdžius

• sustiprinti požiūrį į apleistų teritorijų atkūrimą, kaip į integruotą ir kartotinį vizijos, planavimo, programavimo ir įgyvendinimo procesą


Turinys

• Įvadas• Paskaita – 1 dalis• Planavimo žaidimas “Tylus sprendimų

priėmimas” • Paskaita – 2 dalis• Pavyzdys – Ostrava, CZ• Paskaita – 3 dalis• Pavyzdys – Essen, DE• Paskaita – 4 dalis


Integruotas planavimo požiūris į apleistų teritorijų atkūrimą

Apleistos teritorijos dažnai yra:• integruotos miesto struktūroje, netgi centrinėse miestų teritorijose;• turinčios gerą susisiekimą ir komunikacijas su technine infrastruktūra;• turinčios nepakankamai arba visiškai nenaudojamas užstatytas teritorijas, kurių

atkūrimas ir panaudojimas gali išsaugoti žaliuosius plotus;• turinčios įvairių problemų, įskaitant įsisenėjusias taršos problemas, kurias reikia

išspręsti nepriklausomai nuo tolimesnės plėtros;• problematiškos teritorijos, kuriose tvari plėtra – pagrindinis sėkmingo įgyvendinimo

veiksnys

Šiame kontekste:• apleistų teritorijų atkūrimui būtinas integruotas planavimo metodas, turintis aiškias

vizijas, strateginius planus ir teritorijomis grindžiamas veiksmų programas, pagal poreikį suderintas su savivaldybių ir, kai kuriais atvejais, regioninėmis plėtros strategijomis.

• tam tikrais atvejais tinkami ir tradiciniai planavimo metodai, tačiau ypač svarbūs – specialūs būdai


Svarbūs atkūrimo veiksniai1. Specifinės teritorijos savybės2. Išsamus funkcinis aprašymas (duomenys apie žemės

panaudojimą praeityje ir esamu momentu)3. Sukurtos aplinkos savybės4. Socialinės ir socialinės-kultūrinės aplinkos savybės (įsk.

kultūrines vertybes)5. Gamtinės aplinkos savybės (įsk. oro ir grunto užterštumą)6. Teisinės aplinkos savybės (įsk. planavimo teisės aktus)7. Regiono ekonomikos savybės8. Teritorijos dydis9. Nuosavybės sąlygos10.Teritorijos išsidėstymas funkcinėje ir fizinėje miesto

struktūroje11.Teritorijos išsidėstymas transporto ir infrastruktūros schemoje12.Teritorijos vaidmuo miesto kontekste12.Esamos apleistų teritorijų plėtros strategijos, planai ir

programos be suinteresuoti asmenys regione13.Išorinės sąlygos plėtrai


Tylus sprendimų priėmimas

Žaidimo taisyklės:

Visi veiksniai yra vienodos svarbos Visi dalyviai sunumeruoti Visi turi po du ėjimus Visi du kartus pasisuks į vieną pusę Visi du kartus pasisuks į kitą pusę


Duomenų bazėApleistų teritorijų atkūrimo strategijose ir planuose turi atsispindėti plėtros

galimybės ir apleistų teritorijų problemos. Problemas būtina nustatyti remiantis patikima informacija. Tai reiškia, jog informacija turi būti: Orientuota į tikslą Pakankamai detali ir reikiamos apimties Tinkamai struktūrizuota Pateikiama suprantama forma Prieinama vartotojui patogia forma

Tinkamais informacijos šaltiniais gali būti:• žemės registras, svarbus tiriant apleistų teritorijų plėtrą. • Aplinkos apsaugos agentūrų turima informacija apie užterštas ir potencialiai

užterštas teritorijas• specialios informacijos apie aplinką sistemos, apimančios įvairią informaciją ir

paremtos GIS duomenimis• esami žemės paskirties ir miestų planavimo teisės aktai ir planavimo

sprendimai, pateikti žemės paskirties analizės ir planavimo dokumentuose


Pavyzdys – Ostravos apleistų teritorijų inventorizavimas

• Ostravos miesto apleistų teritorijų inventorizavimas pradėtas 1999.

• Sąrašą sudaro skaitmeninis žemėlapis ir aprašymai• Sąraše yra apie 100 apleistų teritorijų• Sąrašą sudaro visi objektai, paveikti pramonės veiklos (įsk.

kasyklų sąvartynus, dumblo duobes ir pan.) • Surašytos teritorijos sudaro apie 15% užstatytos meisto

teritorijos • Sąraše taip pat pateikiama informacija, The inventory also

contains information, kuri gali būti naudinga potencialiems investuotojams/valdytojams

• Inventorizavimo tikslas – parinkti iš sąrašo tinkamiausias miestui teritorijas ir parengti specialius pasiūlymus investuotojams.


A-B-C-D konceptualus modelisEkonominių, aplinkosauginių, socialinių ir miesto struktūros kriterijų vertinimas – apleistų teritorijų klasifikavimo pagrindas. Tinkamos strategijos sukūrimui ypatingai svarbus klasifikavimas, remiantis A-B-C-D konceptualiu modeliu (parengtas pagal CABERNET 2005 modelį):

A objektai – objektai, kurie yra ekonomiškai gyvybingi (pvz. nepažeistos miesto struktūros, stiprios socialinės struktūros, mažos aplinkosauginės rizikos, pelningi projektai)

B objektai – objektai, esantys ant pelningumo ribos (pvz. galimai pavojingi aplinkai, galimai turintys socialinių problemų, geros struktūros)

C objektai – objektai, kurių atkūrimas būtų nepelningas (užterštos teritorijos, brangus projektas, socialinės problemos, bloga struktūra)

D objektai – objektai, paveikti atsitiktinės taršos metu.


Apleistų teritorijų rūšys pagal jų buvimo vietą

Apleistų teritorijų rūšys

Teritorijų vieta Ekonomi-nis kriterijus

Aplinko-sauginis kriterijus

Socialinis kriterijus

Miesto struktūros kriterijus

A Objektai

Palanki vieta +++ +++ +++ +++

B Objektai

Mažiau palanki vieta

++ + + ++

C Objektai

Nekomercinė vieta

_ _ _ _

+ _ _

D Objektai

Atsitiktinės taršos

0 _ _ _ _ _ _ _ _ _


Paveikslėlis: A, B, C objektų vieta teritorijoje


Apleistų teritorijų atkūrimo planavimo politika ir valdymas

• Valstybinė planavimo politika daugiausiai dėmėsio skiria:• Apleistų teritorijų nustatymui• Išorinio įsikišimo poreikio nustatymui• Paramos teikimui (financinės, organizacinės, institucinės)• Vietinių etapų koordinavimas• Vietiniai planavimo etapai daugiausiai apima:• Apleistos teritorijos specifinio regeneravimo strategijos poreikio nustatymą• Platesnio įsikišimo poveikio aplinkai nagrinėjimą• Apleistų teritorijų atkūrimo valdymas, kaip integruota erdvinės plėtros

valdymo vietiniame lygmenyje dalis, apimanti planavimą• Apleistų teritorijų skatinimą, paruošiant politinius rėmus, integruojančius

sektorių politiką (mokestiniai – subsidijos, išmokos, mokesčiai; aplinkosauginiai – apribojimai, mokesčiai, nurodymai, įsakymai, socialinės išmokos; valstybės tarnybų ir išteklinių – žaliavos, infrastruktūra, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai)

• Įvairių sektorių politikos koordinavimą, išteklių paskirstymą, išteklių naudojimo laike ir erdvėje koordinavimas atlieką labai svarbų vaidmenį planuojant erdvinę plėtrą ir ypač planuojant žemės naudojimą.


Esenas, Vokietija


Pavyzdys: Esenas, Vokietija


Esenas - Zolvereinas


CoSGOP požiūrisVietinės apleistų teritorijų atkūrimo politikos pagrindas

gali būti CoSGOP požiūris

Co = Bendradarbiavimas

S = Strategija

G = Tikslas

O = Orientavimas

P = Planavimas ir Programavimas


CoSGOP žingsniai:

1: Įvertinimas (retrospektyviniai metodai):

• 1. Objekto analizė – problemos ir galimybės – įvertinimas (įskaitant SWOT greito planavimo metodiką ir didžiausias ekonomines, aplinkosaugines, socialines ir urbanistines problemas)

• 2. Suinteresuotų šalių analizė ir bendradarbiavimo sistemos formavimas


CoSGOP žingsniai: 1 žingsnis: Įvertinimas – Ekonominiai objekto analizės kriterijai:• Vietinė komercinė veikla• Vidinės ekonomikos dinamika• Priklausomybė nuo išorinių investicijų• Investicijos (privataus ir viešojo sektoriaus)• Įmonių judrumas (į/iš migracija)• Mažmeninės prekybos prekių ir paslaugų paklausa• Mažmeninės prekybos prekių ir paslaugų pasiūla• Žemės vertė/ nuomos vertė• Įmonių steigimas• Laisvos pramonės, prekybos ir biurų patalpos• Vietinės įdarbinimo galimybės• Nedarbo lygis• Neatitikimai tarp žmonių ir darbo vietų


CoSGOP žingsniai: 1 žingsnis: Įvertinimas – Aplinkosauginiai objekto analizės kriterijai:

• Vietos pramonės/ namų ūkių/ transporto išmetami teršalai

• Oro tarša• Vandens tarša• Dirvožemio tarša• Pavojingos atliekos/ užteršimas• Triukšmo lygis• Biologinės įvairovės sumažėjimas• Atviros erdvės trūkumas• Žaliųjų protų trūkumas• Žaliųjų plotų prieinamumas visuomenei• Stichinių nelaimių pavojus (pvz. potvynis)


CoSGOP’s steps: 1 žingsnis: Įvertinimas – Socialiniai objekto analizės kriterijai:• Gyventojų skaičiaus pokyčiai• Gyventojų senėjimas (daugėja vyresnio amžiaus žmonių)• Mirtingumas• Imigracija, etninių ir mažumų grupių dalis• Socialinės izoliacijos lygis• Pajamų dydis• Skurdo lygis• Socialinių išmokų dydis• Sveikatos kokybė• Švietimo kokybė• Nusikalstamumo lygis• Visuomenės dalyvavimo lygis• Pilietinių įsipareigojimų lygis• Išlaidos būstui, lyginant su pajamomis• Gyventojų tankis, pagal užstatytas teritorijas• Butų/ kambarių užimtumas


CoSGOP’s steps: 1 žingsnis: Įvertinimas – Urbanistiniai objekto analizės kriterijai:

• Neigiamas poveikis miestovaizdžiui• Vaizdas / Suvokimas iš išorės• Vaizdas / Suvokimas iš vidaus• Miestovaizdis / miesto struktūra• Gyvenamosios aplinkos kokybė• Laisvos gyvenamos / biurų patalpos• Pastatų būklė, pvz. -Atnaujinimo galimybės

-Santechninė įranga-Butų dydis

• Žemės/pastatų savininkai, pvz. -Bendra nuosavybė-Valstybinė nuosavybė

-Savininkų nebuvimas

• Socialinės / kultūrinės infrastruktūros kiekis ir kokybė• Techninės infrastruktūros kiekis ir kokybė


CoSGOP žingsniai:2. Vizija (galimi metodai)• Vizijų ir scenarijų kūrimas• Tikslų ir alternatyvų, įtrauktų į vizijas ir scenarijus

analizė

3. Numatomi būdai (galimi metodai)• Planavimas - plano sukūrimas ir interesų

nustatymas (įskaitant tarpininkavimą sprendžiant bendrus tikslus, nustatant prioritetus, rengiant strategiją)

• Programavimo/plano naudojimas – programos formulavimas ir derinimas (veiklos, priemonių, prielaidų, rodiklių, sąnaudų nustatymas)


CoSGOP žingsniai:4. Įgyvendinimas (projektų valdymo metodai): • Siūlomų priemonių įgyvendinimas, numatomų veiklų

įvykdymas, veiklos ir priemonių tarp suinteresuotų šalių koordinavimas.

5. Stebėsena ir pritaikymas: • Programos įgyvendinimo stebėsena (įgyvendinimo

proceso tyrimas ir vertinimas, apimantis ir strateginį poveikio vertinimą ir pirminį vertinimą)

• Nuolatinė plėtros stebėsena (tvarios plėtros vertinimas)• Strategijų koregavimas pagal stebėsenos rezultatus


Integruotas požiūris į planavimo, pakartotinio panaudojimo ir

atkūrimo teisinę bazę

• Integracijos tarp skirtingų leidimų išdavimo procedūrų trūkumas ir reglamentų gausa – didelis trūkumas siekiant pagreitinti plėtros projektų sprendimų priėmimo procesą.

• Integruoto ar bendro leidimo, apjungiančio esamus aplinkosauginius ir statybos leidimus plėtros projektams, diegimas


IšvadosKo išmokome: Į kokius aspektus reikia atsižvelgti,

analizuojant apleistos teritorijos plėtros galimybes.

Pagrindinius apleistų teritorijų atkūrimo planavimo etapus.

Pagrindinius objektų analizės kriterijus. Šiuos kriterijus nusakančius faktorius. Veiklos struktūrą sistematiškai planuojamam

atkūrimo procesui.


Ačiū už dėmesį

http://fast10.vsb.cz/bribast

[email protected]

„Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”

Documents

Apleistų teritorijų atkūrimas Planavimas Teritorinės sąlygos