VILNIAUS THRITORINĖS LIGONIŲ KASOS STEBĖTOJŲ l ARYBA

POSĖDŽIO PROrOKOLAS

20]9-12-/^Nr.cŽ//^r-otVilnius

Posėdis jvyko 2019-12-11 10.00-11.50 val.

Posėdžio pim iininkė - Edita Tamošiūnaitė. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja.

Posėdžio sekretorė - Jolanta Sadauskaitė. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau - Vilniaus

TLK) Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Dalyvavo: Dmitrij Burkoj (Elektrėnų savivaldybė), .lanina Galiauskienė (Ukmergės rajono

savivaldybė). Julius Jagminas (Širvintų rajono savivaldybė). Jurgita Kurauskienė (Lazdijų rajono

savivaldybė). Jurgita Šukevičicnė (Alytaus miesto savivaldybė), M arija Suchocka (Šalčininkų rajono

savivaldybė), Marius Jasaitis (Alytaus rajono savivaldybė). Rasa Kačiurinienė (Varėnos rajono

savivaldybė), Teresa Demeško (Vilniaus rajono savivaldybė). Žibutė Orlovskienė (Trakų rajono

savivaldybė): Elona Pečiukaitienė (VŠĮ Širvintų r. PSPC laikinai einanti direktoriaus pareigas). Evelina

Raulušaitienė (VšĮ Dmskininkų ligoninės direktorė); Vyiautas M ockus (Vilniaus TLK direktorius).

Dalia Šimelienė (Vilniaus TLK direktoriaus pavaduotoja). Regina Korencvska (Vilniaus TLK Finansų

ir apskaitos skyriaus vedėja), Aimė Dumšienė (Vilniaus TLK Kontrolės skyriaus patarėja, laikinai

vykdanti vedėjo piireigas), Dangira Skebėrienė (Vilniaus TLK Sutarčių skyriaus vedėja), Ryta Jūratė

Treigienė (Vilniaus TLK Statistikos ir analizės skyriaus vedėja). Gintarė Rakšlienė (Vilniaus TLK

Administravimo skyriaus vedėja), Lina Vitkauskienė (Vilniaus TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus

vedėja). Rasa Jakučionytė (Vilniaus TLK Teisės skyriaus vedėja). Danutė Jedeškaitė (Vilniaus TLK

Statistikos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė).

DARBOTVARKĖ;

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių pateiktų prašymų sudar>'ti 2020 m. sutartis ir

numatomų kompensuojamiįjų paslaugų mastai. Pranešėja - Vilniaus TLK Sutarčių skyriaus vedėja

Dangira Skebėrienė (20 min.).

2. Lėšų, skirtų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, kompensuojamiesiems

vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, panaudojimas Vilniaus TLK veiklos zonoje 2019 m.

Pranešėja - Vilniaus TLK Sutarčių skyriaus vedėja Dangira Skebėrienė (papildomas pranešimas) (10

min.).

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų 2019 m. devynių mėnesių finansinės veiklos rezultatai.

Pranešėja - Vilniaus TLK Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja-vyr. buhalterė Regina Korencvska (15

min.).

4. Vilniaus IL K veiklos zonoje teikiamų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumas 2016—2018 m. Pranešėja — Vilniaus I LK Statistikos ir analizės skyriaus vy'riausioji

specialistė Danutė Jedeškaitė (15 min.).

5. Vilniaus TLK taikinimo komisijos rinkimas (15 min.).

6. Einamieji klausimai.

1. PRISTATYTA. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastai ir ASPĮ bei vaistinių prašymai

sudaryti sutartis 2020 melams.

D. Skebėrienė informavo, kad iš Vilniaus TLK veiklos teritorijos asmens sveikatos priežiūros

įstaigų (toliau - ASPĮ) gauta 350 prašymų sudaryti 2020 m. sutartis (131 prašymą pateikė viešosios. 219

- privačios ASPĮ). Apskaičiuojant sutartines sumas, biudžetą svarbus gyventojų, prisirašiusių prie ASPĮ.

skaičius, kuris auga tik Vilniaus m. savivaldybėje. Statistinis gyventojų skaičius didėja Vilniaus m..

Vilniaus r. ir Alytaus r. savivaldybėse. Prisirašiusių prie ASPĮ ir statistinio gyventojų skaičiaus skirtumas

2018 m. buvo 79 364 (8,4 proc.). 2019 m .- 7 7 135 (8,1 proc.). Sutartinės sumos ir sveikatos priežiūros

paslaugų vartojimo rodikliai priklauso ir nuo gyventojų amžiaus: pinninio lygio asmens sveikatos

priežiūros paslaugų (toliau - ASPP) atveju didžiausi ASPP įkainiai taikomi paslaugoms, teikiamoms

vaikams iki 1 m., vaikams nuo 1 iki 7 m. Qų daugiausia Vilniaus m. savivaldybėje) ir asmenims nuo 65

m. (daugiausia - Varėnos, Lazdijų, Švenčionių, Ukmergės rajonuose). Pristatyti standartizuotas

hospitalizacijos ir ambulatorinių paslaugų vartojimo rodikliai. Siektinas hospitalizacijos rodiklis yra 18,

Lietuvoje jis - 18.7. Šis rodiklis nepasiektas (pats didžiausias) Šalčininkų r. savivaldybėje (21,34).

mažiausias - Vilniaus r. (16,22) ir Alytaus r. (16.15) savivaldybėse, kuriose nėra stacionarinių ASPĮ.

Ambulatorinių paslaugų (konsultacijų) daugiausia suteikiama Alytaus m., Elektrėnų savivaldybėse.

Atkreiptinas dėmesys, kad Šalčininkų r. savivaldybėje ne tik didžiausias hospitalizacijos rodiklis, bet ir

mažiausias ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugų (konsultacijų) rodiklis

(203,2). Apžvelgtas ambulatorinių specializuotų paslaugų 2019 m. biudžetas ir mastas 2020 m. Kalbėta

apie situaciją dėl slaugos ir paliatyviosios pagalbos lovų Vilniaus TLK veiklos teritorijoje. Vilniaus TLK

yra sudariusi sutartis su 33 vaistinėmis ir 10 optikų. Pranešimas pridedamas.

2. PRISTATYTA. Lėšų, skirtų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui,

kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, panaudojimas V ilniaus TLK

veiklos zonoje 2019 m.

D. Skebėrienė papildomai pristatė infomiaciją apie medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam

gydymui ir kompensuojamiesiems vaistams bei medicinos pagalbos priem onėms (toliau — MPP) skirtų

lėšų panaudojimą, nes šių paslaugų biudžetas viršijamas. 2019 m. biudžete medicininės reabilitacijos ir

sanatorinio gydymo paslaugoms dešimčiai šių metų mėnesių nuniat}^a per 16 mln. Eun biudžetas

viršijamas daugiau nei 1 mln. Eur. Pateikta informacija apie gydymo įstaigas, kuriose iki 2019 m. spalio

mėn. pabaigos siuntimų j reabilitaciją pateikta jau viršijant metams numatytas lėšas.

Kompensuojamiesiems vaistams ir MPP skiriama vis daugiau lėšų (2 0 19 m. - 24 proc. daugiau, palyginti

su 2018 m .). tačiau per šių metų dešimt mėnesių biudžetas jau viršytas 18 proc., skyrus papildomų lėšų

kreditiniam įsiskolinimui padengti biudžetas viršytas 5 proc. Apžvelgtos galimos biudžeto viršijimo

priežastys.

V. Mockus pabrėžė, kad turi būti siekiama biudžetą vykdyti jo neviršijant, atsakingai naudoti

skirtas PSDF lėšas. E. Tamošiūnaitė pasiteiravo, kokios PSDF biudžeto vykdymo prognozės 2020

metams. D. Skebėrienė atsakė, kad biudžetas auga mažiau nei apskaičiuotas ASPP mastas.

3. PRISTATYTA. Vilniaus TLK veiklos zonos ASPĮ finansinės veiklos analizė.

R. Korencvska paaiškino, kad. vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1356 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų

panaudojimo analizės", nustačius, kad 2 metus iš eilės ASPĮ metinis einamųjų metų deficitas yra

didesnis už ankstesnių metų deficitą, apie tai turi būti infonuuojam as ASPĮ steigėjas. Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos. 2018 in. rugsėjo 30 d. visų ASPĮ finansinis rezultatas buvo teigiamas, o 2019 m. tuo pat

laikotarpiu kai kurių ASPĮ - neigiamas (pajamos nepadengia sąnaudų). 2019 m. devynių mėnesių

didžiausias PSDF biudžeto lėšų deficitas (sąnaudos viršija pajamas 6.0 proc. ir daugiau) yra VšĮ

Švenčionių rajono ligoninėje — 11.7 proc., VšĮ Lazdijų ligoninėje - 8,3 proc., VšĮ VU ligoninėje Žalgirio

klinikose - 6,7 proc., VšĮ Lazdijų savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre - 8,9 proc. gautų

pajamų. Kalbant apie vidutinį darbo užmokestį ASPĮ. paminėta, kad daugiausia 2019 m. jis buvo

padidintas greitosios medicinos pagalbos stotyse - 20,6 proc., poliklinikose - 15 proc.. pinninės

sveikatos priežiūros centruose - 11,2 proc., o mažiausiai - slaugos (2,2 proc.) ir rajono (3,5 proc.)

ligoninėse. Bendrai ASPĮ vidutinis darbo užmokestis per šiuos metus išaugo 8.2 proc. Detaliau pristatyti

ASPĮ. kurių biudžeto deficitas ir mokumas neigiami, finansiniai rodikliai. Pranešimas pridedamas.

V. M ockus atkreipė dėmesį, kad Vilniaus TLK veiklos teritorijoje veikiančios 5 stacionarinės

ASPĮ turi biudžeto deficitą, sąnaudos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui kai kuriose ASPĮ

viršija 80 proc. visų sąnaudų. Tai ypač aktualu .Alytaus apskrityje, kurioje 4 stacionarinės ASPĮ turi

biudžeto deficitą. Pasiūlė savivaldybių atstovams, bendradarbiaujant su Vilniaus TLK. imtis veiksmų

situacijai pagerinti. E. Tam ošiūnaitė pritarė, kad būtina rasti tinkamą sprendimą.

4. PRISTATYTA. Firminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus

TLK veiklos zonos psichikos sveikatos centruose 2016-2018 m.

Remdamasi atliktos analizės duomenimis. D. Jedeškaitė informavo, kad 2018 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus IL K teritorijoje buvo 36 psichikos sveikatos centrai (toliau - PSC), teikiantys paslaugas 41

veiklos adresu: 5 savarankiški PSC. 31 yra pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros

įstaigose. Iš jų Alytaus apskrityje - 7 PSC. Vilniaus apskrityje - 30 PSC (21 - Vilniaus mieste). Vilniaus

TLK teritorijoje veikiančiuose PSC paslaugas gavo tik 10,7 proc. prisirašiusiigų. Beveik 57 proc.

paslaugas gavusių asmenų PSC lankėsi tik vieną kartą per metus (70 proc. iš jų - pasitikrinti ar išsitirti

prieš gaunant vairuotojo pažymėjimą, priėmimą j darbą, dėl bendro m edicininio ištyrimo ir pan.).

Didžiąją dalį (per 60 proc.) visų suteiktų paslaugų sudaro suaugusiųjų psichiatro paslauga. Per

pastaruosius 3 metus reikšmingai išaugo psichikos sveikatos slaugytojo, didėjo ir medicinos psichologo,

socialinio darbuotojo paslaugų teikimas. 2018 m. pradėjus teikti 5 naujas skatinamąsias pirminės

ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, palyginti su 2017 m., 6 kartus išaugo skatinamąsias

paslaugas gavusiųjų skaičius. Lyginant su 2016 ir 2017 m.. 2018 m. suteiktų paslaugų skaičius labiausiai

išaugo Vilniaus. Varėnos. Švenčionių rajonuose. Kalbėta apie PSC specialistų etatus pagal 2018 m.

gruodžio mėn. gydymo įstaigų pateiktus duomenis - trūksta pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos

priežiūros paslaugas teikiančių specialistų. Apie 14 proc. PSC neužtikrina paslaugų teikimo, numatyto

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rug.sėjo 17 d. įsakymu Nr. V-861

patvirtintame Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikim o tvarkos apraše

(ne mažiau kaip 6 val. kiekvieną darbo dieną). PSC už paslaugas gautų pajamų didžiąją dalį sudaro

bazinio mokėjimo pajamos - apie 93 proc.. kitą dalį — pajamos už skatinamąsias paslaugas, pajamos už

gerus darbo rezultatus. Pristatytos savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo

apimtys 2018 m. (paslauga galioja nuo 2018 m. sausio 1 d . ) - j į atliko 11 PSC iš 36. Švenčionių, Alytaus.

Ukmergės rajonuose daugiausia mirčių dėl savižudybės, bet Švenčionių. Ukmergės PSC vertinimo

neatliko arba nepateikė duomenų. Pranešimas pridedamas.

V. Mockus kalbėjo apie pastangų metų pokyčius savižudybių prevencijos ir kitų psichikos

sveikatos priežiūros paslaugų srityje, Vilniaus TLK siūlymus. Pabrėžė atsakingo, skaidraus psichikos

sveikatos priežiūrai ir kitoms medicinos paslaugoms skirtų lėšų naudojimo būtinybę, Vilniaus TLK

vykdomos šių finansų naudojimo kontrolės svarbą.

5. Vilniaus TLK taikinimo komisijos rinkimas.

E. Tamošiūnaitė informavo, kad taikinimo komisija renkama ketverių metų kadencijai. Kandidatų

į Vilniaus TLK taikinimo komisiją sąraše 13 kandidatų: 6 Vilniaus TLK veiklos zonos savivaldybių

tarybų nariai-visuomenės atstovai (Arūnas Civilka, Ukmergės r. savivaldybės tarybos narys: Arūnas

Vaišnoras. Lazdijų r. savivaldybės tarybos narys; Benjaminas Čepas. Druskininkų savivaldybės tarybos

narys; Dalia Kitavičienė, Alytaus r. savivaldybės tarybos narė; Jurgis Krasnickas. Alytaus m.

savivaldybės tarybos narys; Saulius Ivanauskas, Varėnos r. savivaldybės tarybos narys); 5 Vilniaus TLK

veiklos zonos ASPJ atstovai (Artūras Vasiliauskas, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės

direktorius; Edita Kircūnienė. Elektrėnų savivaldybės tarybos narė, Všj Vievio SPC Palaikomojo ir

slaugos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja; Algirdas Miklyčius. VšĮ Varėnos ligoninės direktorius; Gitana

Čepienė, Ukmergės PSPC vyr. gydytoja; Aušra Narbutienė, Trakų PSPC direktoriaus pavaduotoja); 2

Vilniaus TLK veiklos zonos pacientų asociacijų atstovai (Adelė Dimšienė. VšĮ Alytaus poliklinikos

Vidaus medicininio audito grupės vadovė, „Artrito" klubo asociacijos narė; Zita Kviklienė. Ukmergės

r. neįgaliųjų draugijos pirmininkė). Vilniaus TLK atstovė - Vilniaus TLK Gyventojų aptarnavimo

skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.

V. M ockus išsakė nuomonę apie Alytaus m. savivaldybės kandidatą J. Krasnicką. E. Tamošiūnaitė

atkreipė dėmesį, kad vienais atvejais kandidatas deleguojamas tarybos sprendimu, kitais - savivaldybės

administracijos. Pasiūlė reglamente aiškiai apibrėžti, kaip savivaldybių tarybos teikia kandidatus į

taikinimo komisiją. E. Tamošiūnaitė pristatė savivaldybių siūlomus kandidatus į Vilniaus TLK taikinimo

komisiją, V. Mockus - Vilniaus TLK kandidatę L. Vitkauskienę. Pritarta, kad vyktų slaptas balsavimas,

pažymint pageidaujamus kandidatus balsavimo biuletenyje.

Susumavus balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad savivaldybių tarybų nariai-visuomenės atstovai

surinko baksų: Arūnas Civilka - 2. Arūnas Vaišnoras - 2. Benjaminas Čepas - 4. Dalia Kitavičienė - O,

Jurgis K rasnickas- 2 , Saulius Ivanauskas - 1; ASPĮ atstovai; Artūras V asiliauskas- 3 . Edita Kircūnienė

- 2. Algirdas Miklyčius - 2, Gitana Čepienė - 2, Aušra Narbutienė - 2; pacientų asociacijų atstovai:

Adelė D im šienė- 10, Zita Kviklienė - L Pritarta Vilniaus TLK atstovės L. Vitkauskienės kandidatūrai.

E. Tamošiūnaitė balsavimo rezultatus apibendrino.

NUTARTA. Į Vilniaus TLK taikinimo komisiją išrinkti šie kandidatai: Benjaminas Čepas,

Artūras Vasiliauskas. Adelė Dimšienė, Lina Vitkauskienė.

6. Einamieji klausimai.

Posėdžio dalyviai supažindinti su greitosios medicinos pagalbos (toliau — GMP) vertinimo

pagal gerų darbo rezultatų rodiklius ataskaitų suvestine. V. Mockus atkreipė dėmesį, kad Vilniaus TLK

teritorijos rezultatai ne itin geri. Pristatė Vilniaus TLK planus dėl Vilniaus GMP klasterinių brigadų,

pasiūlė stebėtojų tarybos nariams apsvarstjUi. kaip esant centralizuotam dispečeriavimui centralizuoti ir

materialinę GMP bazę, kad būtų užtikrintos kokybiškos GMP paslaugos ir darbo užmokestis. Tai ypač

aktualu Trakų, Šalčininkų ir Ukmergės savivaldybėms. E. Tamošiūnaitė kalbėjo apie Vilniaus m.

savivaldybės veiksmus dėl GMP. Pabrėžė, kad priimant sprendimus būtina diskusija su GMP vadovais.

R. Kačiurinienė pabrėžė, kad rajonuose atkreiptinas dėmesys ir į tokius aspektus, kaip kelių būklė, ypač

atokesnėse vietose. Problemų kyla ir dėl pacientų piktnaudžiavimo GMP. Verta apsvarst>1:i .šalių, kuriose

GMP paslaugos tam tikrais atvejais gali būti mokamos, patirtį.

E. Raulušaitienė pasiteiravo, ar būtų galima kurorto ligoninei skirti papildomų lėšų, kaip skiriama

GMP paslaugoms, atsižvelgiant į jų specifiką. Atkreipė dėmesį, kad VšĮ Druskininkų ligoninėje nemažai

ASPP teikiama kitų Vilniaus TLK teritorijos savivaldybių gyventojams. Trumpai diskutuota šia lema.

Posėdžio pirmininkė Edita Tamošiūnaitė

Posėdžio sekretorė Jolanta Sadauskaitė