Gargždų mokykla - darželis „Gintarėlis“

Projektas

„Plokščiapėdystės profilaktika – pagalba vaikui ir šeimai“

Projektą rengė:

mokytoja metodininkė

Diana Jarutienė

judesio korekcijos pedagogė

Orinta Lileikienė

direktorės pavaduotoja ugdymui,

sveikatos ugdymo konsultantė

Alė Šimaitienė

Gargždai

2

TURINYS

Įvadas........................................................................................................................................................3

1. Projekto pristatymas.............................................................................................................................4

2. Plokščiapėdystės profilaktikos veiksmų planas....................................................................................6

3.Plokščiapėdystės anatominiai ypatumai................................................................................................7

4. Plokščiapėdystės atsiradimo priežastys................................................................................................8

5. Plokščiapėdystės nustatymo metodai...................................................................................................9

6. Plokščiapėdystės įtaka vaiko sveikatai................................................................................................10

7. Projekto įgyvendinimas.......................................................................................................................11

7.1. Situacijos analizė..........................................................................................................................11

7.2. Darbas su vaikais..........................................................................................................................13

7.3. Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai salėje.......................................................................14

7.4. Darbas su tėvais............................................................................................................................16

7.5. Patirties sklaida.............................................................................................................................17

8. Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimas „ Kelionė pas meškiuką“................................................18

9. Plokščiapėdystės integracija į meninę veiklą.......................................................................................21

10. Plokščiapėdystės profilaktikai skirta veikla „ Vabaliukų linksmybės“..............................................22

Išvados.....................................................................................................................................................27

Literatūros sąrašas....................................................................................................................................28

3

ĮVADAS

Gargždų mokyklos - darželio „Gintarėlis“ pedagogai, siekdami įtvirtinti sveikos gyvensenos

įgūdžius, formuoja sveikatos, kaip didžiausios vertybės sampratą. Bendrieji sveikatingumo programos

ugdymo tikslai natūraliai integruojami į vaikų veiklą. Mes pritariame prof. J.Laužiko minčiai, jog

„sveikatos stiprinimas yra kaip raudona linija, einanti per visų kitų sričių vienovę“. Naujų, vaikams

priimtinų ugdymo būdų, metodų paieškos ir taikymas garantuoja visapusišką ugdymą, patirties plėtrą.

Problema Judėjimas – sveiko vaiko gyvybinis poreikis. Pastaruoju metu daugėja vaikų, turinčių

atramos ir judėjimo aparato deformacijas, kurių didžiausia dalis įgimta arba įgyta dėl neteisingos

gyvensenos. Ikimokyklinio amžiaus tarpsnyje ypač intensyviai auga ir vystosi judamasis aparatas,

formuojasi atskiros jos dalys, todėl labai svarbu plokščiapėdystės profilaktiką pradėti kuo anksčiau.

Dauguma tėvų (apie 70 proc.) nežino apie savo vaiko esamą patologiją. Siekiant, kad įgimti iškrypimai

neprogresuotų, reikia anksti juos diagnozuoti ir ortopediškai gydyti. Lemiamas vaidmuo tenka

profilaktinėms priemonėms.

Problemos sprendimo galimybės.

1. Plokščiapėdystės profilaktika ir reabilitacija sudaro sąlygas visiškai ar iš dalies pašalinti vaikų

vystymosi sutrikimus ar bent juos stabilizuoti.

2. Vaikų su atramos aparato deformacijomis fizinis pajėgumas ir sveikata priklauso nuo

ugdančiųjų (pedagogų, medikų, tėvų ) pozicijos ir ugdymo proceso.

Problemos aktualumas paskatino mus parengti ir įgyvendinti projektą

„Plokščiapėdystės profilaktika – pagalba vaikui ir šeimai“.

Šiame metodiniame darbe pateikiame projekto pristatymą, jo įgyvendinimo etapų aprašymą,

metinį plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimų planą, praktinės veiklos pavyzdžius, vaizdo

medžiagą.

4

Projektas „Plokščiapėdystės profilaktika-pagalba vaikui ir šeimai“

Projekto tikslas:

bendromis pedagogų ir tėvų pastangomis teikti plokščiapėdystės profilaktikos pagalbą

vaikams, lankantiems ikimokyklinę įstaigą ir turintiems atramos – judėjimo aparato deformacijas.

Uždaviniai:

1. Įstaigoje ir namuose sudaryti vaiko plokščiapėdystės profilaktikai palankią aplinką.

2. Keisti tėvų požiūrį į savo vaiko sveikatą.

3. Tėvams suteikti reikalingą įvairiapusę darželio paramą (įvairi literatūra, praktinių užsiėmimų

stebėjimas, konsultacijos ir kt.).

4. Vykdyti korekcinę kūno kultūrą įstaigoje.

5. Siekiant, kad iškrypimai neprogresuotų, laiku nukreipti ortopedo gydymui.

Rekomenduojamos plokščiapėdystės profilaktikos priemonės:

Tinkama avalynė

Vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi

Specialūs pratimai pėdos raumenims ir raiščiams lavinti

Koreguojanti gimnastika

Vandens procedūros

Masažas

Darbo formos:

Kūno kultūros pratybos

Specialūs plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai

Profilaktikos integracija į įvairią veiklą

Judrieji žaidimai

Sveikatos valandėlės

Rytinė mankšta

Pasivaikščiojimai lauke

Veikla braidymo baseine

Veikla grupės sporto kampelyje

Grūdinimas taikant Su Džok metodą

Patirties sklaida tėvams, pedagogams

Literatūros studijavimas

Numatomi rezultatai:

Bus harmoningai teikiama korekcinė pagalba vaikams

5

Tėvai ir pedagogai turės aiškią sistemą, kaip galima padėti vaikui

Efektyvus darbas padės sumažinti plokščiapėdžių vaikų skaičių

Programos dalyviai:

įstaigos bendruomenė, konsultuojantys medikai

Projekto trukmė:

šis projektas mūsų įstaigoje įgyvendinamas nuo 2000 metų.

VAIKŲ PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PROFILAKTIKOS VEIKSMŲ PLANAS

DA

RB

AS

SU

TĖ

VA

IS

Susirinkimai

Atviros veiklos

Sveikatos valandėlės

Individualūs

pokalbiai

Atmintinės

Specialistų

paskaitos,

konsultacijos

DA

RB

AS

SU

VA

IKA

IS

Fizinė veikla, skatinanti vaikų

fizinį pajėgumą

Specialių fizinių pratimų

(pėdos raumenims ir raiščiams

stiprinti)

atlikimas basomis

Grūdinimosi

procedūros

Savarankiška judrioji veikla su

įvairiomis priemonėmis

Organizuota judrioji veikla

Rytinė mankšta

Kūno kultūros pratybos

Specialių pratimų užsiėmimai

Veikla vasarą lauke basomis,

baseine

Koreguojanti veikla grupėse

Vaikščiojimas basomis salėje,

grupėje

Su Džok metodo taikymas

Plokščiapėdystės anatominiai ypatumai

Pėda – svarbaus ir sudėtingo atramos ir judėjimo aparato dalis. Būdama judria kūno atrama, pėda

atlieka daug funkcijų ir patiria didžiulių dinaminių ir statinių krūvių. Pėda turi išgaubimus – skliautus,

kuriuos palaiko dvi jėgos:

pasyvi

aktyvi

Pasyviai jėgai priklauso raiščiai ir kaulai, tačiau pėdos skeletas vien jų pagalba negali atsilaikyti

nuo nuolatinių krūvių, jiems reikalinga aktyvi jėga, būtent raumenų veikla tai yra aktyvi jėga. Raiščiai

gali tik laikinai ir pasyviai priešintis spaudimui, o raumenys apsaugo juos nuo persitempimo.

Pėda – kojos dalis įgalinanti žmogų taisyklingai stovėti ir judėti. Ypatingą reikšmę turi pėdos

kraštai - skliautai:

išorinis

vidinis

Išorinis pėdos skliautas atlaiko pagrindinį kūno svorį ir atlieka visos galūnės atraminę funkciją.

Vidinis skliautas atlieka amortizacinę funkciją, kuri sušvelnina judesius ėjimo metu, bei apsaugo

žmogaus organus, galvos bei nugaros smegenis nuo bereikalingų sukrėtimų. Išorinio skliauto

išgaubimo laipsnis palyginus su vidinio skliauto išgaubimu yra nežymus. Normalios formos pėda

remiasi į žemę išoriniu išilginiu skliautu, o vidinis išilginis skliautas yra tarsi lingė, suteikianti eisenai

elastingumo. Nusileidus ar išnykus pėdos skliautui pėda suplokštėja t.y. atsiranda plokščiapėdystė.

Plokščiapėdystės atsiradimo priežastys ir požymiai

Etiologiniu atžvilgiu plokščiapėdystė skirstoma į:

įgimtą (5 proc.)

įgytą (95 proc.)

Įgimta plokščiapėdystė būna retai, ji susijusi su įgimtais pėdos skeleto ir raumenų trūkumais.

Įgyta plokščiapėdystė atsiranda dėl įvairių priežasčių:

persirgtų ligų ir traumų, kai pažeidžiami nervai, raumenys, kaulai (tai rachitinė, potrauminė

plokščiapėdystė)

pėdos raumenų ir raiščių silpnumo (statinė plokščiapėdystė). Nepakankamai išsivystę ir silpni

pėdos raumenys, nepalaiko taisyklingos pėdos skliautų padėties, todėl visas kūno svoris tenka

pėdos raiščiams. Būdami per daug apkrauti, jie ilgainiui persitempia ir taip pat nebeįstengia

išlaikyti taisyklingos pėdos formos. Pėdos skliautas ima leistis žemyn ir gali visai išnykti. Po to

deformuojasi ir pėdos kaulai, pėda nebeatlieka amortizacinės funkcijos.

netinkamo, minkšto apavo be pakulnės nešiojimo.

8

per didelio kūno svorio, ilgo stovėjimo viena poza.

dažno šokinėjimo į aukštį, į tolį ant kieto pagrindo.

Plokščiapėdystės požymiai. Nusiskundimai, esant plokščiapėdystei būna įvairūs. Dažnai

skundžiamasi greitu kojų nuovargiu, atsirandančiu po nedidelio krūvio arba į dienos pabaigą. Kai kada

skauda kojas, ypač pėdas, ilgainiui pastovėjus ar pavaikščiojus. Beveik visada skausmas susijęs su

vaikščiojimu, o ramybės būklėje sėdint ar gulint išnyksta. Skausmas jaučiamas blauzdos raumenyse,

pėdos kaulų sąnariuose, pado srityje. Kai kuriais atvejais dėl plokščiapėdiškumo sutrinka ir laikysena.

Pėdų funkcijos sutrikimo objektyviu požymiu gali būti ir avalynės nusidėvėjimo pobūdis.

Plokščiapėdystės nustatymo metodai

Visus pėdos tyrimo metodus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

išorinį pėdos apžiūrėjimas;

pėdų plantogramų (pėdsakų) įvertinimas;

įvairūs matavimo prietaisai, kompiuterinė plantografija, rentgenografija.

Išorinis pėdų apžiūrėjimas nors ir yra subjektyvus tyrimo metodas, tačiau jis visuomet ir visur

prieinamas bei įgudusiai akiai duoda gana patikimus duomenis. Juo vadovaujamasi atliekant masinius

apžiūrėjimus. Apžiūrint pėdas reikia atkreipti dėmesį į gana būdingus jų pakitimus – ryškaus

plokščiapėdiškumo atveju išilginis skliautas paprastai išnyksta arba yra gerokai nusileidęs, dėl to visas

padas remiasi į grindis.

Plantografijos metodas leidžia pagal atliktus popieriaus nuospaudus, spręsti apie pėdų atramos

plotą, jo santykį su pėdos ilgiu, pločiu, skliauto aukščiu ir nustatyti plokšiapėdiškumo laipsnį.

Plantogramoms atlikti pasiūlyta daug įvairių būdų, kuriems reikalingi specialūs tirpalai, dažai padams

ištepti.

Trečios grupės tyrimų metodai grindžiami tam tikrais pėdos išmatavimais. Yra įvairių mažiau

ar labiau sudėtingų prietaisų, tačiau jie masiškiems patikrinimams per daug sudėtingi.

Plokščiapėdystės įtaka vaiko sveikatai

Judėjimas yra sveiko vaiko gyvybinis poreikis. Plokščiapėdiškumas dažnai „apkartina“ šį poreikį,

nes vaikai eidami plačiai mosikuoja rankomis, trepsena, lenkia kojas per kelius ir klubo sąnarį, eina

įsitempę, nerangiai. Taip nutinka, todėl, kad tokių vaikų yra susilpnėjusi kojų atraminė funkcija. Be to

jų kojos blogiau aprūpinamos krauju, todėl jas skauda, kartais net traukia mėšlungis, pėda prakaituoja,

būna šalta, mėlyna. Kai pėdos yra plokščios pakinta dubens ir stuburo padėtis, o kartu ir laikysena.

Pėdų pakitimai turi įtakos viso organizmo formavimuisi.

9

Plokščiapėdžiai vaikai greit nuvargsta, ilgai pasivaikščiojus ar pabėgiojus, jiems skauda blauzdos

raumenis, o staigiai pasukus pėdas į vidų – ir pėdos skliautą. Sutrikus pėdos funkcijai, atsiranda viso

organizmo pokyčių:

sutrinka statika

judėjimas

pasireiškia fiziniai, psichologiniai negalavimai

sumažėja darbingumas

Šis sutrikimas atsiranda lėtai ir nepastebimai, o jaunas organizmas nesunkiai prisitaiko prie šių

negalavimų ir jokių nemalonių pojūčių nepastebi, jie jaučiasi sveiki. Tačiau vėlesniame amžiuje tokios

deformuoto pėdos gerokai apsunkina gyvenimą. Dėl plokščiapėdiškumo vyresni žmonės vaikščiodami

jaučia skausmą paduose, pėdose, čiurnose ir blauzdų raumenyse. Iš pradžių negalavimai atsiranda tik

ilgiau pastovėjus, paėjus, o vėliau skausmas jaučiamas vos atsistojus, o atsisėdus ar atsigulus jis

išnyksta. Ilgainiui skausmas aštrėja, antroje dienos pusėja jis gali taip sustiprėti, kad pradedama

šlubuoti, sunku net pastovėti. Plokščiapėdžiai nemažai patiria fizinių negalavimų: kojų, kulkšnies,

kelių, klubų ir apatinės nugaros dalies skausmų.

Rekomenduojame pedagogams

- Ikimokyklinėse įstaigose sudaryti vaiko plokščiapėdystės profilaktikai palankią aplinką;

- Formuoti tėvų požiūrį į savo vaikų sveikatą;

- Tėvams suteikti reikalingą paramą (literatūra, pokalbiai, konsultacijos, praktinės veiklos stebėjimas

ir kt.), kuri padėtų suprasti vaikų sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus;

- Informuoti tėvus apie užfiksuotas vaikų atramos ir judėjimo aparato deformacijas, pateikiant

plantogramas;

- Rekomenduoti korekcinę kūno kultūrą, kaip vieną iš svarbių vaiko fizinio pajėgumo ir

sveikatingumo priemonių;

- Visose veiklose skirti pakankamai dėmesio laikysenos korekcijai;

Visą šį darbą dirbti subtiliai, neakcentuojant, kad vaikams nesusiformuotų nepilnavertiškumo jausmas.

10

Projekto įgyvendinimas

Situacijos analizė

Judesio korekcijos pedagogė Sonata Kruminienė buvo šio projekto iniciatorė. Ji į projekto

įgyvendinimą įtraukė įstaigos bendruomenę. Išanalizavome tuometinę situaciją įstaigoje, nustatėme

įtariamų plokščiapėdyste vaikų skaičių. Tyrimo rezultatai patvirtino šio projekto įgyvendinimo

būtinybę. Nuo 2000 metų kasmet nustatomas plokščiapėdyste įtariamų vaikų skaičius, apibendrinami

gauti rezultatai, daromos palyginamosios analizės.

Lentelė Nr. 1.

Lentelėje Nr. 1 matome, įtariamų plokščiapėdyste vaikų skaičių 2000-2006 metai

Diagrama Nr. 1.

Plokščiapėdžių vaikų skaičius 2000 - 2006 metais

40 41 44 46 42 40 32

0

50

100

150

200

1 2 3 4 5 6 7

Patikrinta vaikų

Įtariama plokščiapėdžių vaikųhjhjh

Diagramoje Nr. 1 matome įtariamų plokščiapėdyste vaikų skaičiaus kitimą 2000 – 2006 metais.

2000 metais plokščiapėdystė įtariama 40 vaikų (32 % ), 2001 metais- 41 vaikui (28,3 %), 2002

metais-

Metai Bendras vaikų

skaičius

Patikrintų vaikų

skaičius

Įtariamų

plokščiapėdyste

vaikų skaičius

Procentai

2000 157 125 40 32%

2001 181 145 41 28,3%

2002 199 184 44 23,9%

2003 189 146 46 31,5%

2004 191 154 42 27,3%

2005 165 143 40 28,0%

2006 169 130 32 24,6%

11

44 vaikams (23,9 %), 2003 metais -46 vaikams (31,5 %), 2004 metais- 42 vaikams(27,3 %),

2005 metais- 40 vaikų (28 %), 2006 metais- 32 vaikams (24,6 %). Didžiausias plokščiapėdžių vaikų

procentas 2000 metais.

Sistemingi bendro pobūdžio kūno kultūros bei sporto užsiėmimai , taip pat specialūs

koreguojantieji pratimai yra pagrindiniai komponentai gydant plokščiapėdystę. Bendromis tėvų ir

pedagogų pastangomis teikiant pagalbą vaikams, plokščiapėdžių vaikų skaičius mažėja. 2006 metais

plokščiapėdyste įtariamų vaikų skaičius nesiekia net 35.

Diagrama Nr. 2

Plokščiapėdžių vaikų skaičius (procentais) grupėse 2006

metais.

0

10

20

30

40

50

3gr. 4gr. 5gr. 6gr. 7gr. 8gr. 9gr.

Diagramoje Nr. 2 matome 2006 metų rugsėjo mėnesį nustatytą plokščiapėdyste įtariamų vaikų skaičių

grupėse. Daugiausia plokščiapėdžių 3 grupėje t.y. 47,4 proc. (9 vaikai). 4 grupėje - 5,9 proc. ( 1

vaikas), 5 grupėje 44,4 proc. ( 8 vaikai), 6 grupėje 23,5 proc. (4 vaikai), 7 grupėje 4,8 proc. (1

vaikas), 8 grupė 11,1 proc. (2 vaikai) , 9 grupėje - 27,4 proc. (5 vaikai).

Gerų rezultatų sulauksime jei vaikų kojytės bus reguliariai mankštinamos ne tik įstaigoje, bet ir

namuose, jei laiku bus pastebėtos vaiko pėdučių deformacijos, jei bus formuojamas pozityvus tėvų

požiūris į vaiko sveikatą. Tėvai turėtų naudoti įvairias korekcines priemones, aktyviai bendradarbiauti

su įstaigos judesio korekcijos pedagoge, bendruomenės slaugytoja, pedagogais.

12

Darbas su vaikais

Pradėjus vykdyti projektą plokščiapėdystės profilaktinės priemonės buvo taikomos įvairioje

vaikų veikloje grupėse, sportinėje veikloje salėje, lauke: sveikatos valandėlėse, rytinėje mankštoje,

braidymo baseinėlyje, kūno kultūros pratybose, judriųjų žaidimų metu, pasivaikščiojime.

Plokščiapėdystės profilaktikos priemonės:

Aktyvi fizinė veikla.

Tai judėjimas grupėje, sporto salėje ir lauke: kūno kultūros valandėlės, rytinė mankšta, judrūs

žaidimai, gimnastika, pusiausvyros pratimai, specialūs pratimai pėdos raumenims ir raiščiams lavinti.

Kojų raumenis stiprinti padeda važinėjimas dviratuku, paspirtuku, riedučiais, plaukimas, slidinėjimas

Koreguojanti gimnastika

Ypač svarbu sistemingai stiprinti pėdų, blauzdų raumenis ir raiščius. Tačiau susiduriama su tokia

problema: vaikas, kuriam skauda kojas, mažiau vaikšto ir sportuoja, todėl raumenys dar labiau silpsta,

sutrinka kraujo apytaka, didėja kūno svoris, kas savo ruožtu didina plokščiapėdiškumą ir pėdos

funkcijos sutrikimus. Atsiranda užburtas ratas: kuo daugiau skauda, tuo mažiau sportuojama.

Judėjimo trūkumą reikia kompensuoti koreguojamaisiais pratimais. Šios gimnastikos metu

parenkami pratimai stovint, sėdint, gulint, einant. Jų skaičius priklauso nuo vaikų amžiaus, sveikatos

būklės ir fizinio parengimo. Koreguojamosios gimnastikos pratimai gali būti atliekami grupėje prieš

pietų miegą. Pedagogė išdėlioja įvairias korekcines priemones- akmenukų takelį, sagomis siuvinėtų

sagučių takelius, įvairaus šiurkštumo kilimėlius.

Grūdinimas

Pati populiariausia priemonė yra vaikščiojimas basomis. Tam nereikia ypatingų sąlygų: vaikščioti

po smėlį, žvyrą, akmenėlius, įvairius nelygius paviršius, braidymo baseinėlyje, po žolyną.

Tėvai ir vaikystės pedagogai gerai žinodami vaikščiojimo basomis reikšmę vaiko nervų sistemai

ir visam organizmui, neturėtų praleist progos ir sudaryti vaikams sąlygas pavaikščioti ar pabėgioti

basomis.

Veiksminga priemonė – kontrastinės vonelės ( kojų apipylimas vandens srove, kaitaliojant šiltą ir

šaltą). Efektyvios vonelės su jūros druska, valerijonų, ramunėlių ar medetkos ekstraktais. Po minėtų

procedūrų svarbus pėdų skliautų ir jį palaikančių raumenų masažas. Jas rekomendavome tėveliams

išbandyti namuose. Efektyviai taikomas Su Džok metodas.

Tinkama avalynė

Tėvelius raginome itin atsakingai rinkti vaikams avalynę. Parengėme atmintinę „Mano batukai“,

kurioje pateikėme patarimų kaip išrinkti tinkamą avalynę. Vaikai turi avėti patogią, kojos dydį ir

pilnumą atitinkančią avalynę. Batai turi būti geros kokybės, iš natūralių medžiagų. Kuo kokybiškesnė

oda, tuo ji tampresnė, geriau prisitaiko prie kojos, neleidžia jai perkaisti ar sušalti. Batai turėtų būti

13

saugūs, aukštu, kietu užkulniu (virš kulkšnies, kad prilaikytų pėdą). Rekomenduojama pirkti batus,

kurie turi specialiai išformuotą padą, kuris išlaiko pėdą taisyklingoje fiziologinėje padėtyje, plačia

nosele nevaržančia kojų pirštukų ir visos pėdutės judesių, reikšmingų taisyklingam pėdos kaulų ir

raumenų vystymuisi. Nustačius plokščiapėdystę siūloma nešioti specialų įdėklą į batus- supinatorių.

Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai salėje

Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai salėje sistemingai pradėti vesti nuo 2000 metų. .

Juos 2001-2002 m. m. lankė 31 vaikas, 2002-2003 m. m. – 37 vaikai, 2003-2004 m. m. – 40 vaikų.

Šiais mokslo metais užsiėmimus lanko 30 vaikų. Dauguma iš jų konsultavosi su gydytoju ortopedu.

Juos vieną kartą per savaitę veda judesio korekcijos pedagogė Orina Lileikienė.

Jų tikslas – stiprinti kojų ir pėdų raumenis bei raiščius, taikant korekcinę gimnastiką.

Užsiėmimų metu basomis kojomis atliekami specialūs pratimai, lavinantys pėdos raumenis ir raiščius.

Užsiėmimuose taikomas žaidybinis metodas: kuriamos žaidybinės situacijos, kuriamas siužetas.

Taikant žaidybinį metodą vaikai savarankiškėja, veikla kelia malonius išgyvenimus. Siužetai ir

žaidimai pagyvinami muzikiniais intarpais, dainelėmis, improvizacijomis. Judesio korekcijos pedagogė

parinkdama žaidimus ir siužetus, sukuria palankias sąlygas užsiėmimų tikslams įgyvendinti.

Užsiėmimų metu darbas yra diferencijuojamas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko galimybes.

Fizinis krūvis didinamas palaipsniui. Pedagogė nuolat įtraukia naujus korekcinės gimnastikos judesius,

keičia jų kartojimo skaičių, intensyvumą, atlikimo tempą. Siekiama užtikrinti aktyvų vaikų dalyvavimą

veikloje, skatinama juos suprasti, kad sveikata labai daug priklauso nuo jo paties kantraus darbo.

Užsiėmimų metu naudojamos įvairios priemonės: įvairaus šiurkštumo masažo takeliai, sagomis

išsiuvinėtų pėdučių takeliai, mediniai stogeliai, akmenukų, pliauskų takeliai, įvairaus storumo virvės,

tilteliai, lazdos, įvairūs sviediniai, batutas. Projektą parėmus savivaldybės sveikatos fondui, atsirado

lėšų profesionalių korekcinių priemonių įsigijimui: „GYMNIC“ kamuoliai, masažiniai ritinėliai,

žiedai, kamuoliukai, plokštelės „Multiform“, takeliai „Muzikiniai žingsneliai“.

Siekiant užtikrinti plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimų efektyvumą, judesio korekcijos

pedagogė nuosekliai ir sistemingai planuoja užsiėmimus. Parengiamas metinis ploščiapėdystės

profilaktikos užsiėmimų planas. Jame numatomi užsiėmimų tikslai, priemonės, veiklos būdai.

Numatomi konkretūs žaidimai, žaidybinės situacijos, siužetai. (Priedas Nr.1)

14

Darbas su tėvais

Tik glaudžiai bendradarbiaujant judesio korekcijos pedagogei, bendruomen4s slaugytojai,

pedagogams ir šeimai galima pasiekti gerų rezultatų. Visi bendruomenės nariai turi būti teoriškai ir

praktiškai pasirengę, tvirtai įsitikinę, kad šis darbas reikšmingas ir veiksmingas. Todėl didelis dėmesys

skiriamas šviečiamąjai veiklai.

Tėvai galimybę susipažinti su plokščiapėdystės ypatumais, jos įtaka vaiko sveikatai turėjo tėvų

susirinkimų bei paskaitų metu. Jas skaitė lektoriai : Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos

rajono filialo vadovė gydytoja Aušra Syminienė, Gargždų ligoninės ankstyvosios korekcijos ir

reabilitacijos centro atstovė Vilma Galdikienė.

Tėvai buvo kviečiami į atviras ugdomąsias veiklas, kur galėjo susipažinti su taikomais

metodais, naudojamomis priemonėmis, plokščiapėdystės profilaktikos integravimu į meninę veiklą.

Darbą rekomendavome tęsti šeimoje, vasaros laikotarpiu, kai vaikai nelanko įstaigos ir sąlygos

palankios vaikščioti basomis. Tėveliai noriai padėjo gaminti įvairias ploščiapėdystės profilaktikai

skirtas priemones.

Patirties sklaida

Sėkmingas projekto įgyvendinimas paskatino pasidalinti savo patirtimi su rajono bei

respublikos pedagogais.

Judesio korekcijos pedagogė S. Kruminienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė D.Jarutienė

2004 spalio 26 vedė autorinį seminarą „Plokščiapėdystės profilaktika įvairioje vaiko veikloje“.

Seminaro dalyviai buvo supažindinami su naujausiomis plokščiapėdystės profilaktikos priemonėmis ir

darbo formomis, pagalbos vaikui sistema, stebėjo praktines veiklas.

2006 gegužės 5-6 d. vykusioje Respublikinėje ikimokyklinių įstaigų darbo patirties sklaidos

konferencijoje mokytoja metodininkė D.Jarutienė ir judesio korekcijos pedagogė O.Lileikienė vedė

integruotą veiklą „ Vabaliukų linksmybės“.

15

Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimas “Kelionė pas meškiuką”

Gargždų mokyklos-darželio „Gintarėlis“ judesio korekcijos pedagogė Orinta Lileikienė

Grupė: Vyresnioji („Boružėlių“) .

Užsiėmimo vieta: Sporto salė.

Tikslas:

Teikti ikimokyklinio amžiaus vaikams korekcinę pagalbą, taikant plokščiapėdystės profilaktikos

priemones.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Išmokyti vaikučius kojų pirštukais paimti smulkius daiktus;

2. Išsiaiškinti, kodėl reikia stiprinti kojų pirštukus;

3. Vaikščioti korekcinėmis priemonėmis;

4. Siekti džiugių emocijų.

Inventorius: medinė briaunuota lenta, akmenuotas takelis, gimnastikos sienelė, medžiaginis tunelis,

batutas, gimnastikos čiužinys, muzikinis kilimėlis, žaisliukai – „kinderiukai“.

Dalykas

ir laikas

Turinys Metodinės pastabos

I dalis

5 min.

Išsirikiavimas.

Ėjimo, bėgimo pratimai su užduotimis:

1. eiti pasistiebus, rankos aukštyn „Milžinai“;

2. eiti pritūpus mažais žingsniukais „Vabaliukai“;

3. eiti ant kulniukų, rankos ant liemens „Žemė

dega“;

4. eiti ant išorinių pėdučių pusių „Meškiukai“;

Bėgimo pratimai:

1. bėgti, kuo stipriau atsispiriant kojų pirštais ;

2. bėgti aukštai keliant kojas „Arkliukai“;

3. lengvas ėjimas.

Pedagogė parodo pratimą, paaiškina,

jog pasistiebti reikia kuo aukščiau,

įtempti kojų blauzdas;

Pedagogė skatina vaikus įsivaizduoti

milžinus, vabaliukus, mešką,

arkliukus, kaip dega žemė ir pan.

16

II dalis

15 min.

Vaikai išsirikiuoja vienas paskui kitą.

I. Užduočių atlikimas:

1. eiti medine briaunuota lenta (tilteliu);

2. lipti gimnastikos sienele (kalnas);

3. eiti muzikiniu takeliu (grojančia žolyte);

4. eiti akmenukais (jūros pakrante);

5. šokinėti ant batuto (šokinėti per bangas);

6. nušokti nuo batuto ant čiužinio (nerti į vandenį);

7. lįsti per medžiaginį tunelį ( lįsti per šakas);

8. atsisėsti ant suoliukų prieš kuriuos sudėti

kinderiukai (sėskimės pailsėti ant kelmukų);

.

II. Pratimų kartojimas. Dar kartą vaikai eina

korekcinėm priemonėm.

Vidury salės sėdinčiam žaisliniam meškiukui neša

pasirinktą žaislinį „kinderiuką“ dovaną.

Pedagogė vaikučiams pasako, jog

šiandien keliaus į svečius pas

meškiuką, bet reikės įveikti daug

kliūčių: eiti per tiltelį, lipti į didelį,

statų kalną (gimnastikos sienelę),

nulipti, eiti per linksmai grojančią

žolytę. Prieš tai pedagogė pati viską

parodo.

Atsisėdę vaikai mokosi tai dešinės, tai

kairės kojos pirštukais paimti žaislinį

„kinderiuką“. Pedagogė aiškina

vaikams kokią naudą kojytėms turi

pirštukų mankšta, jog pėdutės stiprėja,

gražėja. Išmokę paimti „kinderiukus“,

vaikai su jais pavaikšto po salę.

Vaikai mokosi gražiai įteikti dovaną,

pasveikinti meškiuką su gimimo

diena.

III. Judrus žaidimas: „Beždžionių gaudynės“. Vaikai

skaičiuotės pagalba išsirenka beždžionių gaudytoją. Visi

kiti vaikai – beždžionės. Beždžionių namas ant

gimnastikos sienelės. Kol medžiotojas miega,

beždžionės sėlina ant pirštų galiukų pasprukti į kitą

pusę. .Medžiotojui pabudus, visos beždžionėlės bėga

lipti į “medžius “– gimnastikos sienelę. Ką pagauna, tas

tampa medžiotoju.

Pedagogė stebi, kad vaikai sėlintų ant

pirštų galiukų (tokios yra žaidimo

taisyklės), atsargiai liptų sienele (po ja

padėtas gimnastikos čiužinys).

17

III dalis

3 min.

Ramus žaidimas: „Pakutenkim kojytes“. Vaikai

išsirenka sau porą, atsisėda vienas priešais kitą ir kutena

kojas, masažuoja, glosto.

Pedagogė parodo vaikams kaip

masažuoti kojytes. Pagiria už

aktyvumą, draugiškumą, paklusnumą.

18

Plokščiapėdystės profilaktikos integracija į meninę veiklą

Meninė veikla- universali vaiko visuminio ugdymo priemonė. Ji suteikia dideles galimybes

pajausti ir stebėti grožį, žadina poreikį bendrauti su menu ir jį kurti, sudaro sąlygas vaikui

išgyventi sėkmę, sustiprinti teigiamą savęs vertinimą, kūrybinių galių pajautimą, geriau suvokti

savo svajones ir nuotaikas.

Meninė veikla padeda vaikui pažinti ir išreikšti save pačiomis įvairiausiomis meno

priemonėmis bei formomis: vaidinant, šokant, muzikuojant, kuriant dailės darbelius išbandytomis

ir naujomis meno priemonėmis.

Vaikų kūryboje itin ryškus žaidimo ir meninės raiškos giminingumas: vaikai žaidžia

garsais (gamtos garsų mėgdžiojimas, girdėtų dainelių perkūrimas), judesiais (spontaniški, nuotaiką

išreiškiantys judesiai, žmonių, gyvūnų judesių mėgdžiojimas).

Žaidimas- vaiko gyvenimo ir ugdymosi būdas. Dažnai vaikai, turintys judamojo aparato

sutrikimų, esti fiziškai silpni, nepasitiki savo jėgomis, nesavarankiški, pasyvūs. Jie greičiau

pavargsta ir sunkiai išgyvena nesėkmes, jaučiasi nevisaverčiai, neryžtingi. Taikant žaidybinį

ugdymo metodą vaikai savarankiškėja, veikla kelia malonius išgyvenimus. Ir sveiki vaikai daug

mieliau, kūrybingiau priima žaidybine forma pateiktas užduotis.

Meninė veikla atveria plačias integruotos veiklos galimybes, kuri labiausiai atitinka vaiko

visuminį pasaulio suvokimą.

Vaidybos taikymas plokščiapėdystės profilaktikai. Tyrinėjant judesį, atrandant įvairias jo

raiškos galimybes labai tinka vaidybiniai veiksmai su įsivaizduojamais pojūčiais (pasiūloma

vaikams ką nors įsivaizduojama išvysti, palytėti, pamėgdžioti). Kol judesys nesusijęs su vaizduote,

jis tėra fizinis judesys, tačiau, kai vaikas įsivaizduoja kokią nesamą aplinkybę pvz. Eina

įsivaizduojamu siauru takeliu, stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, kad neįkristų į duobę- ši plastinė

raiška jau yra vaidybinė. Kuo įsivaizduojamoji situacija glaudžiau susijusi su turima vaiko

patirtimi, tuo jam lengviau įsivaizduoti. Galimos įvairios vaidybos formos- kojyčių, pėdučių,

pirščiukų teatras. Vaikų kojytės „atgyja“ pasipuošusios veikėjų kaukėmis (ant plačios, kojos

nespaudžiančios gumos pritvirtinti įvairūs paveikslėliai) arba jie nupiešiami ant pačios pėdos.

Vaikams ypač patinka kojų pirštukus puošti pirštininėmis lėlytėmis. Jie inscenizuoja žinomą

pasakėlę ar spontaniškai kuria savo sugalvotas istorijas, laisvai improvizuoja . Įsijautę į

vaizduojamą personažą, vaikai bando kuo tiksliau jį pavaizduoti., atlieka būdingesnius judesius ,

19

Plokščiapėdystės profilaktikai skirta integruota veikla

„VABALIUKŲ LINKSMYBĖS“

Gargždų mokyklos - darželio „Gintarėlis“ mokytoja metodininkė D.Jarutienė

Tikslas – Integruoti meninės veiklos formas stiprinant pėdos raumenis ir raiščius.

Uždaviniai:

Stiprinti vaikų pėdos raumenis ir raiščius;

Pasitelkus patrauklų siužetą, žaidybinį metodą lavinti ugdytinių judesių koordinaciją,

taisyklingą kūno laikyseną atliekant užduotis;

Patirti įvairios meninės raiškos džiaugsmą, ugdyti kūrybiškumą.

Grupės erdvė paruošta integruotai veiklai. Joje kuriamas pievos vaizdas- teatro širma dekoruota

vaikų pieštais vabaliukais, pievos augalais, ant grindų išdėstytas vabaliukų pasivaikščiojimo takelis.

Grojant švelniai muzikai pasirodo boružė. Ji pakviečia pasižiūrėti kojyčių teatro ( vaidinant

matosi tik vaikų kojos. Jas puošia vabaliukų, kirmėlaičių paveikslėliai ). Inscenizacijai ir dainelei

panaudojome A.Baltakio, E. Selelionio, L. Degėsio eilėraštukus, juos šiek tiek perkūrėme.

Boružė: Pievoj tarp margų gėlių

Daug visokių vabalų.

Jie ropoja, šliaužia, stena

Ir labai linksmai gyvena!

Atskuba štai skruzdėlytės – linksmuolytės, darbštuolytės.

Pasirodo trys „skruzdėlytės“ - mergaitės tai suriesdamos, tai ištiesdamos kojų pirštus juda į priekį. Tarp

pirštukų jos nešasi šapelį ( pagaliuką).

Skruzdėlytės: Po šapelį, po šapelį

Statome mes sau namelį.

Nesvarbu, kad mes mažytės-

Greitos skruzdėlių kojytės.

Boružė: Paryčiais rūkų namely

Siūlų priverpė voreliai.

Pasirodo trys „vorai“ - berniukai eina išorine pėdos puse. Sustoję judina kojų pirštus – „mezga tinklą“

Voriukai: Kybur vybur kabarai

Mezgam tinklus mes gerai.

20

O į juos muses viliojam

Ir labai linksmai žvejojam.

O muses mes gaudom tam,

Kad nezystų jos vaikams!

Boružė: Kas ten šliaužia takeliu?

Atšliaužia „kirmėlytės“ - trys mergaitės juda į priekį pakaitomis perkeldamos kūno svorį nuo kulno ant

pirštų; tarp kojų pirštų laiko mažyčius skėčius.

Kirmėlytės: Mes sesytės kirmėlytės

Esam pievų gražuolytės!

Skrybėlaitės ir rankinės,

O apyrankės-auksinės.

Nuo saulutės spindulių

Slepiamės mes po skėčiu. (suriečia kojų pirštus)

Boružė: Atšokuoja ir žiogai, šventė bus šauni tikrai! (Atšokuoja du berniukai)

Žiogai: Žiogo kojos ilgos , plonos (tiesia koją pirmyn statydami ant kulno ir atitraukia

atgal

Žiogas - pievų kapitonas. statydami ant pirštų)

Strykt į aukštį, strykt i tolį ( pašoka aukštyn , pirmyn)

Kas pranoks žiogelio šuolį?

Pažiūrėkite, vaikai! Šokinėkit kaip žiogai! (Šokinėja abiem kojomis aukštyn

antpirštų galų)

Boružė: Kas vingiuoja takeliu? Daug kojyčių jau regiu.

Iš vienos pusės atitipena šimtakojis, iš kitos atšliaužia kirmėlytė. Šimtakojį vaizduoja trys vaikai ,

kurie kartu juda į priekį stovėdami vienas paskui kitą ir greitai judindami kojų pirštus. Susitikęs su

kirmėlaite kalbasi.

Kirmėlaitė: Ak, pūkuotas, švelnus, šimtakoji!

Kur per vasarą sveikas bėgioji?

Kiek gi batų tu sunešioji?

Šimtakojis: Daug batukų kas rytą valyti.

Jie sušlampa, kai pradeda lyti.

Kaip sunku juos nusiauti

Ir tvarkingai prie durų sukrauti.

Kirmėlaitė: Atėjai pačiu laiku! Šoksim, trypsime kartu!

21

Boružėlė pakviečia visus vabaliukus į puotą gėlių pievoje. Vaikai sustoja ant karoliukais, sagutėmis

siuvinėtų, skirtingą reljefinį paviršių turinčių gėlytės formos kilimėlų.

Žiogelis: Padainuokime linksmąją vabaliukų dainelę. Vaikai dainuodami atlieka įvairius pėdų

judesius.

Vabaliukų dainelė

1.Pievoj tarp aukštų žolių 2.Pačios kojos jau kilnojas

Daug visokių vabalų. Kapela polkutę groja.

Jie ropoja , šliaužia, stena Tai smagumas, tai šokimas

Ir labai linksmai gyvena Žiūrint net pavydas ima.

Susirinkę į pievelę Trept trept gėlėse

Vabaliukai puotą kelia. Šoka uodas su muse.

3.Polką trypia jie ratu

Ir po vieną , ir po du.

Vabalai ir kirmėlytės,

Mašalai ir skruzdėlytės.

Trept, trept gėlėse

Vabalų šauni puota.

Pedagogė pakviečia linksmuosius vabaliukus pasivaikščioti pievos takeliu.

Pedagogė: Vaikščiodami būkite labai dėmesingi. Aplankykite kiekvieną žiedelį: ant geltonos spalvos

gėlyčių apsisukite pasistiebę ant pirštų galiukų, ant rausvos - ant kulniukų, atsistoję ant melsvos spalvos

gėlyčių - apsisukite išorine ar vidine pėdos puse. Būkite atsargūs: priėję upelį lėtai pereikite liepteliu (iš

pliauskų sudėtas lieptelis). Šalia upelio vingiuoja siaurutis takelis ( ant žemės padėta virvė) – eikite juo

pasisukę šonu. . Eidami rasite daug akmenėlių ( dėžė su akmenukais), pereikite jais pajausdami jų vėsą

ir malonų kutenimą. Kol gros graži muzika, draugiškai keliaukite šiuo pievos takeliu.

Nutilus muzikai, pedagogė pasiūlo vaikams išbandyti naują piešimo būdą – pėdutėmis.

Pedagogė: Pievos viduryje matote išdėstytus popieriaus lapus. Prie lapų yra kortelės, kuriose užrašyti

jūsų vardai. Susiraskite savo kortelę (vaikai atlieka užduotį). Dėžutėse yra kempinėlės įmirkytos įvairių

spalvų guašo dažais. Uždėję koją stipriai prispauskite ir ant popieriaus lapo padarykite pėdos atspaudą.

Pabandykite savo pėdutėmis sukurti pasakiškas pievų gėles, drugelius. Nykščiu galite piešti sraiges ar

akmenėlius (vaikai kuria).

22

Baigus piešti vaikai kviečiami į prausyklą nusiplauti kojyčių. Jie tipena iš tapeto padarytu takeliu,

palikdami vabaliukų pėdsakus.

Išvados

Įgyvendindami projektą įsitikinome:

sistemingi bendro pobūdžio kūno kultūros bei sporto užsiėmimai, specialių koreguojamųjų

pratimų užsiėmimai , plokščiapėdystės profilaktikos integravimas įvairioje veikloje yra

pagrindinai komponentai gydant plokščiapėdiškumą. Jie sudaro sąlygas visiškai arba iš dalies

pašalinti pėdos deformaciją ar bent ją stabilizuoti.

bendros pedagogų ir tėvų pastangos teikti plokščiapėdystės profilaktikos pagalbą vaikams

padeda mažinti plokščiapėdžių vaikų skaičių.

23

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Adaškevičienė E. Judėjimas – vaiko sveikata, stiprybė, grožis. – K., 1996.

2. Adaškevičienė E. Vaikų sveikatos ugdymas. – V., 1999.

3. Amosovas N. Mintys apie sveikatą. – V., 1994.

4. Bortkevičienė V. Kad mažylis augtų sveikas. Korekcinė kūno kultūros programa. – V., 1995.

5. Dailidienė N. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikata // Sveikata. – 1995, Nr 9.

6. Daugėlaitė M. Plokščiapėdystė // Sveikata. – 1996, Nr. 4.

7. Davidavičienė A. G. Pradinių klasių mokinių sveikata, darbingumas ir dienos režimas. – V., 1990.

8. Gaigalienė B. Kad neatsirastų plokščiapėdystė // Sveikata. – 1993, Nr. 3.

9. Kabanovas A., Čabovskaja A. Ikimokyklinio amžiaus vaikų anatomija, fiziologija ir higiena. – V.,

1979.

10. Kazakevičius J. Praktinė ortopedija. – V., 1960.

11. Labanauskas K. Sporto medicina. – V., 1997.

12. Preisas M. Plokščiapėdiškumas. – V.,1971.

13. Psichologijos žodynas. – V., 1993.

14. Raščiūtė A. Suaugusiųjų plokščiapėdystės rentgenologinio tyrimo metodika (Metodinės

rekomendacijos). – K., 1997.

15. Sadauskas V. Statistika su Statistica. – V., 1998.

16. Saveljeva A. Ankstyvojo amžiaus vaikų vystymosi ypatybės. – V., 1978.

17. Vinkus A. Sveikatos vertybei niekas neprilygs. Kalba pasakyta Lietuvos Respublikos Seime 1995

m. lapkričio 21 d. // Sveikata. – 1996, Nr. 1.

18. Volbekienė V. Asmens kūno kultūra. Sveikata // Vis tobulėti. Kas žinotina Lietuvos kūno kultūros

ženklininkui. – V., 1996.

19. Zaborskis A., Černiuvienė V., Šumskas L. Aukime sveiki. Sveikatos ugdymo kursas: Pradinių

klasių mokytojo knyga. – K., 1995.