2.1.4. Apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų

Būtina pažymėti, kad visada prie sulygto darbo sutartyje darbo užmokesčio darbdavys turi sumokėti

už faktiškai dirbtas valandas naktį, poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandžius, taip pat ir už

darbą kenksmingomis ir labai kenksmingomis sąlygomis, jeigu darbuotojas šiomis sąlygomis dirbo.

Šis papildomas apmokėjimas apskaitomas valandomis, t. y. darbdavys privalo apmokėti už tiek

valandų, kiek darbuotojas dirbo tomis sąlygomis.

Pagal galiojančius Europos Bendrijos teisės aktus, nė vienoje valstybėje darbo sąlygos nėra

skirstomos pagal kenksmingumą. Todėl vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu,

visos darbo sąlygos buvo suskirstytos pagal atitinkamus darbo aplinkos veiksnius. Darbdaviai

privalo diegti geriausias technologijas, kad būtų sukurtos sveikos ir saugios darbo sąlygos, nes joks

apmokėjimas negali kompensuoti tų kenksmingų ir sveikatai pavojingų veiksnių padarinių. Darbo

apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje likęs papildomas apmokėjimas už kenksmingas (ne mažiau kaip

pusantro darbuotojui nustatyto valandinio (dieninio) tarifinio atlygio) ir labai kenksmingas (ne

mažiau kaip dvigubas darbuotojui nustatytas valandinis (dieninis) tarifinis atlygis) sąlygas turi būti

taikomas darbuotojams darbdavių, kurie nesudarė palankių ir sveikų darbo sąlygų (veiksnių), arba

kuriems numatytos šios priemokos kolektyvinėse sutartyse.

Įstatymai numato darbo apmokėjimo garantijas, susijusias su sveikatos pablogėjimu. Vadovaujantis

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsniu, darbuotojas, kuris, kaip teigiama pagal

valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, dėl

sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo

darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir, jei yra galimybė,

kvalifikaciją atitinkantį darbą. Jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba

įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys atleidžia darbuotoją iš darbo įstatymų

nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali

dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir jei nėra

galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją, nes

įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatos galimybes galėtų dirbti. Tokiu atveju jam

mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa (iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo mokamas jo

vidutinis darbo užmokestis), kol bus gauta valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos

išvada dėl darbuotojo darbingumo. Darbuotoją pripažinus invalidu, pagal įstatymą jam atlyginama

sveikatai padaryta žala. Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo įstatymų nustatyta tvarka, jeigu jis

atsisako būti perkeltas į kitą jo sveikatą, fizines galimybes ir kvalifikaciją atitinkantį darbą.

Panašias garantijas įstatymas numato ir moterims, t. y. perkeltai į kitą darbą toje pačioje įmonėje

nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki

perkėlimo į kitą darbą gautas vidutinis darbo užmokestis. O nesant galimybės nėščią moterį perkelti

į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos

sutikimu suteikiamos nemokamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Šių atostogų laikas

neįskaitomas į draudimo stažą ir apskaičiuojant vidutinį kompensuojamąjį uždarbį. Nesant

galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų

perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos

sutikimu suteikiamos nemokamos atostogos, kol kūdikiui sukaks vieneri metai, ir jai per tą

laikotarpį mokamos įstatymo nustatytos motinystės draudimo išmokos. Kai nėščiai, neseniai

pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama

nuo darbo, paliekant jai vidutinį darbo užmokestį, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu. 

Apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų turėtų būti darbdavio ir darbuotojo

susitarimo reikalas, įtvirtinant tai kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Įstatymas turi įtvirtinti nuostatą

dėl didesnio, palyginti su normaliomis sąlygomis, apmokėjimo.