Lietuvos darbo biržos 2016 metų darbo rinkos prognozė

2016 metų darbo rinkos

PROGNOZĖ

RYŠKIAUSIOS TENDENCIJOS PAGRINDINIUOSEEKONOMIKOS SEKTORIUOSE

Žemės ūkisDraudimas įvežti daugelį maisto produktų, ypač gyvulinės kilmės, į vieną didžiausių rinkų (Rusijos Federacijos), 2015 metais sudarė kiaulienos ir pieno žaliavų perteklių tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių rinkose, o tai lėmė šių žaliavų supirkimo kainų mažėjimą. Palankesni 2015 metai buvo mišriems ūkiams, kurie uždirbo iš augalininkystės ir galėjo palaikyti šiuo metu nuostolingą pieno gamybą.

Tikimasi, kad 2016 metais perdirbimo pramonės įmonės ras kuo pakeisti Rusijos Federacijos rinką, todėl pradės kilti žemės ūkio žaliavų supirkimo kaina, ir žemės ūkio sektorius kaip reikiant atsigaus. Taip pat, prasidėjus naujam ES paramos programavimo laikotarpiui, šiais metais ūkininkai galės pasinaudoti galimybėmis modernizuoti ir atnaujinti savo ūkio techniką, padidindami ūkių našumą. Perdirbimo pramonės diktuojami aukščiausi žaliavos kokybės reikalavimai ir ribotos supirkimo kainos ateityje vers ūkininkus vis labiau optimizuoti savo ūkius, investuoti ne tik į traktorius ir kombainus, bet ir į ypač tiksliai veikiančią automatizuotą žemės ūkio įrangą, fermų mechanizavimą ir robotizavimą.

Lietuvos darbo biržos apklausa rodo, kad 38 proc. apklaustų žemės ūkio sektoriuje veikiančių įmonių jaučia kvali�kuotos darbo jėgos trūkumą. Labiausiai trūksta sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, gyvulių augintojų, miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojų.

PramonėApdirbamosios maisto pramonės sektorius 2014 metų antroje pusėje prarado vieną didžiausių – Rusijos Federacijos – rinkų, todėl šio sektoriaus įmonėms reikėjo ieškoti kitų kanalų savo pagamintai produkcijai realizuoti. Viena didžiausių pramonės šakų šalyje – tekstilės sektorius, eksportuojantis daugiau kaip 95 proc. savo pagamintos produkcijos, 2015 metais taip pat susidūrė su sunkumais susilpnėjusiose Rusijos Federacijos ir kitų NVS šalių rinkose, todėl turėjo ieškoti kitų rinkų sumažėjusiems pardavimams kompensuoti. Tačiau greita pramonės sektoriaus įmonių reakcija ir lankstumas bei sėkmingas produkcijos realizacijos kanalų perorientavimas – daugiausia į Vakarų Europos šalių rinkas 2015 metais padėjo išvengti didesnių nuostolių.

Natūraliai mažėjant gyventojų skaičiui ir esant didelei kvali�kuotų pramonės sektoriaus darbuotojų (ypač aukščiausios kvali�kacijos inžinierių ir technologų) emigracijai į Vakarų Europos šalis, pramonės sektoriaus įmonės bus priverstos daugiau investuoti į naujausių gamybos technologijų diegimą, veiklos procesų automatizavimą, skaitmenizavimą ir robotizavimą. Tai yra, pereiti prie išmaniosios gamybos, kurioje visą produkto gamybos grandinę (tiekimą, gamybą ir realizaciją) valdo skaitmeninės technolo- gijos, o kvali�kuoti darbuotojai yra atsakingi už procesų stebėseną ir tobulinimą.

Lietuvos darbo biržos apklausa rodo, kad net 56 proc. apklaustų pramonės sektoriuje veikiančių įmonių trūksta kvali�kuotos darbo jėgos. Ypač specialistų poreikis jaučiamas tekstilės, baldų gamybos, medienos ir metalo apdirbimo bei maisto apdirbi-mo pramonės sektoriuose.

2016 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ

Lietuvos darbo birža jau daugiau nei 20 metų rengia trumpalaikes (vienerių metų trukmės) darbo rinkos prognozes, kurių tikslas – numatyti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos srautus ir įvertinti užimtumo rėmimo priemonių bei darbo rinkos paslaugų poreikį. 2016 metų darbo rinkos prognozė parengta remiantis ekonominių, demogra�nių bei darbo jėgos pasiūlos ir paklausos rodiklių analizės rezultatais, darbdavių atsakymais į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvida-vimą įmonėse, viešojoje erdvėje prieinama aktualia informacija apie numatomus pokyčius darbo rinkoje.

2015 metų lapkričio mėn. darbo biržų specialistai atsitiktinės strati�kuotos atrankos metodu apklausė 4 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 250 tūkst. šalies dirbančiųjų. Tarp apklaustųjų 57 proc. sudarė paslaugų, 25 proc. – pramonės, 10 proc. – žemės ūkio ir 8 proc. – statybos sektoriaus įmonės. Daugiausiai – 96 proc. apklausta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių.

Lietuvos darbo birža, remdamasi Europos Sąjungos šalių valstybinių užimtumo tarnybų gerąja patirtimi darbo rinkos prog-nozavimo srityje, jau antrus metus sudarė gerokai išplėstą „Įsidarbinimo galimybių barometrą 2016“, apimantį 155 profesijų grupes ir atspindintį Lietuvos darbo rinkos struktūrą. Šio barometro pagrindu taip pat sukurtas interaktyvus 155 profesijų grupių paklausumo žemėlapis, kuriame pateikta prognozuojama konkrečios profesijų grupės pasiūlos ir paklausos padėtis atskirose savivaldybėse. Profesijų žemėlapis yra skelbiamas Lietuvos darbo biržos interneto svetainės skyriaus „Darbo rinka“ rubrikoje „Profesijų žemėlapis“.

Ekonomikos ir darbo rinkos tendencijosLietuvos Respublikos �nansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 metais augo mažiau nei laukta – 1,9 proc. ir buvo panašus į Europos Sąjungos vidurkį. 2014 metų antroje pusėje įvestas Rusijos Federacijos embargas daugumai maisto produktų iš ES šalių labiausiai turėjo įtakos žemės ūkio, žemės ūkio produk-cijos perdirbimo pramonės ir logistikos sektoriams – juose veikiantys ūkio subjektai buvo priversti ieškoti kitų kanalų savo produkcijai realizuoti, o tai lėmė šių sektorių augimo sulėtėjimą. Ateinančiais metais, pamažu nykstant Rusijos Federacijos embargo poveikiui, BVP augimas vėl pradės spartėti – 2016 metais BVP augs 2,8-2,9 proc.

Darbo jėgos paklausa 2016 m.

Nors 2016 metais Lietuvos ekonomika augs, tačiau, atsižvelgus į vis dar neaiškų geopolitinį klimatą, registruota darbo jėgos paklausa išliks panaši kaip ir 2015 metais. Prognozuojama, kad darbdaviai įregistruos 2-3 proc. daugiau darbo pasiūlymų – 235-245 tūkst. Jų struktūra pagal ekonomines veiklas taip pat išliks panaši kaip ir 2015 metais: 62 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 20 proc. – pramonės, 13 proc. – statybos, 5 proc. – žemės ūkio sektoriuje.

Paslaugų sektoriuje daugiausiai laisvų darbo vietų pasiūlys krovininiu kelių transportu, mažmenine prekyba, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, pastatų ir pramoninio valymo veikla, variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu užsiimančios įmonės.

Pramonės sektoriuje – baldų, duonos, mėsos, žuvies ir paukštienos produktų gamyba, viršutinių drabužių siuvimu, medienos pjaustymu ir obliavimu užsiimančios įmonės.

Statybos sektoriuje – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu, baigia- mųjų statybos ir apdailos darbų veikla, elektros sistemų įrengimo, kelių ir automagistralių tiesimu bei pastatų remontu, restauravimu ir rekonstra- vimu užsiimančios įmonės.

Žemės ūkio sektoriuje – mišriu žemės ūkiu, medienos ruoša ir miško medžių auginimu bei kita miškininkystės veikla, grūdinių augalų ir naminių paukščių auginimu užsiimančios įmonės.

76 proc. visų darbo pasiūlymų bus skirti kvali�kuotai darbo jėgai, tai yra 1 proc. punktu daugiau nei 2015 metais.

Pastaraisiais metais nekvali�kuotos darbo jėgos paklausa metais mažėja. Ši tendencija išliks ir 2016 metais.

Didžiausias įsidarbinimo galimybes 2016 metais turės šias profesines kvali�kacijas turintys darbo ieškantys žmonės:

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos ekonomika pagal BVP augimo perspektyvas yra viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, atsiliekanti tik nuo Airijos, Rumunijos, Maltos, Lenkijos, Liuksemburgo ir Latvijos, kurių prognozuojamas BVP augimas bus didesnis nei 3 proc., o kai kurių šalių (Rumunijos ir Airijos) viršys 4 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2015 metais išaugo 4,8 proc. ir siekė 735,1 EUR. Prognozuojama, kad 2016 metais vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs apie 5-6 proc. ir sieks 795,3 EUR. Panašus kasmetinis 5-6 proc. vidu-tinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas prognozuojamas ir 2017-2018 metais. „Eurostat“ duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje augs gerokai sparčiau nei prognozuojamas ES vidurkis (2 proc.) bei Euro zonos vidurkis (1,6 proc.), panašus augimas prognozuojamas Rumunijoje (5,7 proc.), Estijoje (5,5 proc.) ir Latvijoje (5,2 proc.).

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2015 metais vidutinis metinis registruotas nedarbas, kuris apskaičiuojamas, kaip santykis tarp teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, buvo 0,8 proc. punktu mažesnis nei 2014 metais ir siekė 8,7 proc. Prognozuojama, kad 2016 metais jis turėtų sumažėti iki 8,4 proc. Numatoma, kad vasaros sezono metu registruotas nedarbas smuktels apie 1 proc. punktą. Vyrų vidutinis metinis registruotas nedarbas 2015 metais siekė 9,0 proc., o moterų – 8,5 proc. Vidutinis metinis moterų registruotas nedarbas vis dar išlieka šiek tiek mažesnis nei vyrų, 2015 metais jis mažėjo 0,2 proc. punkto daugiau nei vyrų. Ši tendencija išsilaikys ir 2016 m.

Jaunimo registruotas nedarbas toliau mažėja. 2015 metais sėkmingai tęsiant 2014 m. pradėtas Jaunimo garantijų iniciatyvos veiklas, jaunimo iki 29 metų vidutinis metinis registruotas nedarbas sumažėjo 0,5 proc. punktu – nuo 5,7 proc. 2014 metais iki 5,2 proc. 2015 metais. Numatoma, kad 2016 metais, pradėjus įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų �nansuojamus projektus, kurių metu bus įgyvendinamos į jaunimo tikslinę grupę orien-tuotos ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemonės, jaunimo iki 29 m. vidutinis metinis registruotas nedarbas toliau mažės ir sieks apie 4,7-4,9 proc.

„Eurostat“ duomenimis, 2015 m. nedarbo lygis (nustatomas pagal „Eurostat“ metodologiją) Lietuvoje buvo beveik lygus ES vidurkiui (9,4 proc.). Prognozuojama, kad šiais metais nedarbo lygis šalyje kris sparčiau nei vidutiniškai ES ir bus 0,6 proc. punktais mažesnis nei ES vidurkis.

Lietuvos darbo biržos atlikta darbdavių apklausa rodo, kad įmonių veiklos perspektyvas 2016 metais jie vertina gana teigiamai. 28 proc. apklaustų darbdavių pažymi, kad įmonės apyvarta ir investicijos į įrengimus bei technologijas 2016 metais didės, 68 proc. pokyčių šiose srityse nenumato, 4 proc. mano, kad apyvarta ir investicijos į įrengimus bei technologijas mažės. Daugu-ma – 77 proc. – apklaustų darbdavių teigia, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse nesikeis, 19 proc. tikisi darbuotojų skaičiaus augimo, 4 proc. – mažėjimo. Darbo užmokesčio augimą savo atstovaujamose įmonėse numato 35 proc. apklaustų darbdavių, mažėjimą – tik 0,8 proc. apklaustųjų.

Kvali�kuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Lietuvos darbo rinkai. Prognozuojama, kad tai bus svarbu ir ateinančiais metais.

Darbdaviai, nerandantys tinkamų darbuotojų (net 46 proc. apklaustų darb-davių susiduria su jų trūkumu), siekia išlaikyti kvali�kuotus darbuotojus. Tačiau trūkstant kai kurių profesijų darbuotojų (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų (su TIR/ADR pažymėjimais), resto-rano virėjų, metalinių laivų korpusų surinkėjų – Klaipėdoje, suvirintojų (su Bureau Veritas/Det Norske Veritas/Lloyd‘s Register Group/Germanischer Lloyd/Inspecta serti�katais) – Klaipėdoje) neretai šią problemą sprendžia pasitelkdami kvali�kuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių.

Darbo jėgos pasiūla 2016 m.2016 metais numatoma įregistruoti 259 tūkst. bedarbių – vidutiniškai po 20-21 tūkst. bedarbių per mėnesį – tai yra 3-4 proc. mažiau nei 2015 metais. Pernai vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius buvo 158,2 tūkst. – 8,5 proc. mažesnis nei 2014 metais. Prognozuojama, kad 2016 metais vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius sumažės 4 proc. ir sieks 151-153 tūkst.

Bedarbių struktūroje pagal išsilavinimą 2 proc. punktais turėtų sumažėti nekvali�kuotų bedarbių dalis, todėl po 1 proc. punktą padidės aukštąjį ir profesinį išsilavinimą turinčių bedarbių – 24 proc. sudarys bedarbiai su aukštuoju (iš jų – 45 proc. turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą), 39 proc. – su profesiniu išsilavinimu, 37 proc. – jokios profesinės kvali�kacijos neturintys bedarbiai.

Numatoma, kad bedarbių struktūroje apie 78 proc. bus darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, vyresnių kaip 50 metų bedarbių – 39 proc., jaunimo iki 29 metų – 17 proc.

Aktyvinant darbą su ilgą laiką nedirbusiais ir praradusiais ryšį su darbo rinka asmenimis, ilgalaikių bedarbių skaičius, palyginti su 2015 metais, turėtų sumažėti 2-3 proc. punktais ir siekti 27 proc. Tačiau ilgalaikio nedarbo mažėjimą gali stabdyti Vyriausybės planai didinti minimalų mėnesio darbo užmokestį, todėl rinkos segmentuose, kur vyrauja minimalus ar panašus darbo užmokestis, darbdaviams gali būti labiau verta didinti savo veiklos efektyvumą mažinant darbo vietų skaičių.

Daugiausiai darbo ieškančių žmonių, įsiregistravusių 2016 metais teritorinėse darbo biržose, turės šias profesijas:

DARBO RINKOS YPATUMAI APSKRITYSE

Vidutinis metinis registruotas nedarbas

Vidutinis metinis registruotas nedarbas sumažės beveik visose savivaldybėse. Didžiausias vidutinio metinio registruoto nedarbo mažėjimas numatomas Joniškio ir Kelmės (1,3 proc. punkto), Biržų ir Lazdijų (1 proc. punkto), Alytaus rajono, Kupiškio ir Rokiškio (0,9 proc. punkto), Alytaus miesto ir Druskininkų (0,8 proc. punkto) bei Varėnos ir Akmenės (0,7 proc. punkto) savivaldy- bėse. Vidutinio metinio registruoto nedarbo augimas laukiamas tik Telšių (0,6 proc. punkto) ir Visagino miesto (0,1 proc. punkto) savivaldybėse.

Didžiausias vidutinis metinis registruotas nedarbas 2016 metais bus �ksuojamas Ignalinos rajono (16,1 proc.), Zarasų (14,5 proc.), Lazdijų (14,4 proc.), Ignalinos (14,3 proc.), Alytaus rajono (14,2 proc.), Jurbarko (14,1 proc.), Kalvarijos (14,0 proc.), Visagino miesto (13,1 proc.) ir Akmenės (13,0 proc.) savivaldybėse.

Žemiausias vidutinis metinis registruotas nedarbas numatomas Trakų rajono ir Elektrėnų (po 4,8 proc.), Kretingos (5,0 proc.), Šiaulių miesto (5,4 proc.), Neringos (5,5 proc.), Vilniaus miesto (6,3 proc.), Kauno rajono (6,4 proc.) ir Klaipėdos rajono (6,5 proc.) savivaldybėse.

Darbo jėgos pasiūla2016 metais darbo jėgos pasiūla mažės visoje Lietuvoje. Prognozuojama, kad didžiausias darbo jėgos pasiūlos mažėjimas bus �ksuojamas Šiaulių apskrityje (apie 9-10 proc.). Alytaus apskrityje registruotų bedarbių turėtų sumažėti apie 7 proc., Panevėžio, Marijampolės ir Telšių apskrityse – apie 5 proc., Tauragės, Kauno ir Utenos apskrityse – apie 2-3 proc., Vilniaus ir Klaipėdos apskrityje – apie 1-2 proc.

Darbo jėgos paklausaNumatoma, kad 2016 metais darbo jėgos paklausa – pirmą kartą per pastaruosius metus – turėtų augti visose Lietuvos apskrityse. Didžiausias jos augimas turėtų būti �ksuojamas Šiaulių apskrityje (apie 9-10 proc.). Telšių apskrityje darbo paklausa turėtų augti apie 4-5 proc., Marijampolės, Alytaus ir Klaipėdos apskrityse – apie 2-3 proc., Tauragės ir Kauno apskrityse – apie 1-2 proc., Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse – apie 1 proc. Didžiųjų miestų – Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus – apskrityse bus įregistruota apie 81 proc. visų darbo pasiūlymų.

Darbo vietų steigimas ir likvidavimasLietuvos darbo biržos atlikta darbdavių apklausa rodo, kad teigiamas darbo vietų balansas numatomas visose apskrityse. Dauguma darbo vietų – 79 proc. – bus sukurta didžiųjų miestų apskrityse. Remiantis apibendrintais Lietuvos darbo biržos apklausos rezultatais, prognozuojama, kad daugiausiai naujų darbo vietų bus įsteigta Kauno ir Vilniaus apskrityse – atitinkamai 28 proc. ir 22 proc. visų steigiamų darbo vietų, daugiausia likviduota – Kauno ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 34 proc. ir 22 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Didžiausias teigiamas balansas numatomas Kauno ir Vilniaus apskrityse. Didžiųjų miestų apskrityse bus įsteigta 80 proc. paslaugų, 77 proc. pramonės, 73 proc. statybos ir 82 proc. žemės ūkio sektoriuose steigiamų naujų darbo vietų. Jų apskrityse bus likviduota 70 proc. paslaugų, 82 proc. pramonės, 56 proc. statybos ir 82 proc. žemės ūkio sektoriuose likviduojamų darbo vietų.

StatybaVis dar tebeauganti nekilnojamojo turto statybos rinka ir tęsiama prioritetinė Vyriausybės daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, ypač perėjus prie naujo ES paramos programavimo laikotarpio, šiais metais gali padidinti kvali�kuotų statybos sektoriaus darbuotojų trūkumą. Darbdaviams gali tekti ieškoti kvali�kuotos darbo jėgos kaimy-ninėse Rytų Europos šalyse – Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Lietuvos darbo biržos apklausa rodo, kad daugiau nei pusė – 54 proc. apklaustų statybos sektoriuje veikiančių įmonių susiduria su kvali�kuotos darbo jėgos trūkumu. Pastaraisiais metais jaučiamas elektros inžinierių, darbininkų izoliuotojų, plataus pro�lio statybininkų, betonuotojų ir plytų mūrininkų poreikis.

PaslaugosLogistikos sektoriui 2015 metai buvo tikras išbandymų metas, tačiau pavyko išvengti įmonių bankrotų ir grupės darbuotojų atleidimų. Lietuvos vežėjai sugebėjo atrasti naujų klientų Vakarų Europoje ir išvengti didesnių nuostolių. Prie to prisidėjo ir teigiamos ekonomikos tendencijos – smukusi kuro kaina, augantis vidaus vartojimas ir suaktyvėjusi elektroninė prekyba, kurios turėjo įtakos logistikos sektoriaus stabilumui. Prognozuojama, kad 2016 metais vežėjai toliau aktyvins darbą Europoje, o neapibrėžtumas Rusijos Federacijos ir kitų NVS šalių rinkose išliks.

Informacinių technologijų (IT) sektoriui pastaraisiais metais itin trūksta kvali�kuotos darbo jėgos. Be abejo, tam didelę įtaką daro užsienio kompanijų paslaugų ir klientų aptarnavimo centrų steigimas ir plėtra, „startuolių“ bumas, sėkminga Lietuvos IT įmonių veikla vidaus, užsienio ir globaliose rinkose, todėl yra kuriamos naujos darbo vietos. Esant didelei IT sektoriaus darbuotojų paklausai, darbdaviai bando aukštos kvali�kacijos specialistus pritraukti gerokai didesniu, nei šalies vidurkis, ir nuolat augančiu atlyginimu (pastaraisiais metas IT sektoriuje atlyginimai augo 10-15 proc. per metus), papildomomis socialinėmis garantijomis, laisvesniu darbo gra�ku, galimybe dirbti nuotoliniu būdu ir pan. Todėl IT sektorius pasižymi didele darbuotojų migracija tarp įmonių. Prognozuojama, kad šios tendencijos išsilaikys ir artimiausiais metais. Užsienio investuotojams gali tekti rimtai svarstyti galimybes savo veiklą perkelti į kitas šalis, kur IT sektoriaus darbuotojų pasiūla yra didesnė, nei taikyti dabartinę darbuotojų „perpirkimo“ iš konkurentų taktiką.

Prekybos sektorius 2015 metus pasitiko nerimastingai: neapibrėžta geopolitinė situacija ir nuo 2015 metų sausio 1 d. įvestas euras pirmaisiais mėnesiais gyventojus privertė peržiūrėti savo vartojimo įpročius ir ati- džiau stebėti išlaidas kasdienėms prekėms. Tačiau vėliau prekybos įmonių apyvarta grįžo prie pastarųjų metų „standarto“ ir, palyginti su 2014 metais, išaugo 5 proc. Taikant suasmenintos rinkodaros principus artimiausiais metais vis labiau populiarės elektroninės ir mobiliosios prekybos kanalai. Prognozuojama, kad 2016 metais prekybos sektorius augs, tačiau esant ribotam vartotojų skaičiui, stiprės konkurencija tarp rinkos dalyvių, todėl labiau nei vartojimo apimtis augančios veiklos išlaidos gali mažinti įmonių pelningumą.

Lietuvos darbo biržos apklausos duomenimis, 42 proc. paslaugų sektoriaus įmonių trūksta kvali�kuotos darbo jėgos. Informacinių technologijų specialistai, gydytojai specialistai, reklamos ir rinkodaros specialistai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, restoranų virėjai – pastaraisiais metais itin paklausios paslaugų sektoriaus profesijos.

Mažiausias įsidarbinimo galimybes 2016 metais turės šias profesines kvali�kacijas turintys darbo ieškantys žmonės:

Daugiau informacijos apie paklausias ir vidutiniškai bei mažai paklausias profesijų grupes galima rasti „Įsidarbinimo galimybių barometre 2016“, kuris yra skelbiamas Lietuvos darbo biržos interneto svetainės skyriaus „Darbo rinka“ rubrikoje „Įsidarbinimo galimybių barometras“.

Tendencijos rodo, kad sėkmingą įsidarbinimą lemia ne tik išsilavinimas, kvali�kacija ir profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai bei papildomos kompetencijos. Sparčiai vystantis technologijoms ir keičiantis darbų organizavimo pobūdžiui, darbdaviai pirmenybę teikia universaliems, technologiškai išprususiems ir lankstiems darbuotojams. Siekiant integruo-tis ar išlikti darbo rinkoje ir toliau bus svarbu mokytis visą gyvenimą, tobu-linti įgūdžius ir kompetencijas.

Darbo vietų steigimas ir likvidavimas 2016 m.Lietuvos darbo biržos darbdavių apklausa rodo, kad darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas, kaip ir ankstesniais metais, išliks teigiamas visuose ekonomikos sektoriuose. Didžiausias teigiamas darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas bus �ksuojamas paslaugų sektoriuje, mažiausias – žemės ūkio sektoriuje.

2016 metais darbdaviai numato įsteigti apie 20 tūkst. naujų darbo vietų, o likviduoti – 3 tūkst. Daugiausiai naujų darbo vietų šiemet bus įsteigta paslaugų sektoriuje – 51 proc. visų steigiamų darbo vietų. Šis sektorius daugiausiai ir likviduos – atitinkamai 61 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Pramonės sektorius ketina įsteigti 37 proc. visų steigiamų darbo vietų, likviduoti – 11 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Statybos sektoriuje bus įsteigta 8 proc. visų steigiamų darbo vietų, likviduota – 22 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Mažiausiai bus įsteigta žemės ūkio – 4 proc. visų steigiamų darbo vietų, likviduota – 6 proc. visų likviduojamų darbo vietų.

Daugiausiai darbo vietų įsteigs krovininiu kelių transportu, baldų gamyba, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, duonos gamyba ir mažmenine prekyba užsiimančios įmonės. Šiuose ūkio sektoriuose taip pat bus ir daugiausiai likviduotų darbo vietų.

2016 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ2

PAGRINDINĖS DARBO RINKOS TENDENCIJOS 2016 METAIS

Registruotų bedarbių skaičius mažės, bet kai kuriuose regionuose darbo jėgos pasiūla išliks didelė.

Toliau mažės jaunimo iki 29 metų registruotas nedarbas.

Kvali�kuotos darbo jėgos mobilumas ir struktūrinis nedarbas išliks svarbiais iššūkiais šalies darbo rinkai.

Didžiausia darbo paklausa bus paslaugų sektoriuje ir pramonėje.

Bus įsteigta apie 20 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 7 kartus daugiau nei likviduota.

Daugelyje – 77 proc. apklaustų įmonių darbuotojų skaičius nesikeis.
























































Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

600

620

640

660

680

700

720

740

760

780

800

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016(progn.)

0

2

4

6

8

10

12

14

16

BVP augimas, proc.

Vidutinis metinis registruotas nedarbas, proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, EUR

proc. EUR
























































Įmonių apyvarta, darbuotojų sk., darbo užmokestis ir investicijos 2016 m.

Didės

Nekis

Mažės

Negali atsakyti

28 %

51 %

3 %

19 %
























































Specialistų penketukas Kvali�kuotų darbininkų penketukas

Administratoriai Parduotuvių pardavėjai

Pardavimo vadybininkai ir giminiškų profesijų atstovai

Buhalteriai ir apskaitininkai

Lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai

Apdailininkai

Teisininkai Virėjai

Socialiniai darbuotojai Traktorininkai

Bedarbių skaičiaus dinamika 2010–2016 m.

0 50 100 150 200 250 300 350

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016 (progn.)

Darbo jėgos pasiūla pagal kvali�kaciją

11 %

13 %

39 %

37 %

Su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu

Su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu

Su profesine kval�kacija

Nekvali�kuoti

tūkst.
























































Darbo jėgos paklausos dinamika 2010–2016 m.

148,2169,1

199,9

242,2 233 235,5 235-245

0

50

100

150

200

250

300

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016(progn.)

Darbo jėgos paklausa pagal kvali�kaciją

22 %

54 %

24 %

Nekvali�kuotiems darbininkams

Specialistams

Kvali�kuotiems darbininkams


Reklamos ir rinkodaros specialistai

Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai

Informacinių technologijų srities specialistai

Pardavimo specialistai

Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai

Statybininkai

Gydytojai Kepėjai ir konditeriai

Slaugos specialistai Virėjai

Darbo jėgos paklausa pagal ekonomines veiklas

Paslaugos

Pramonė

Statyba

Žemės ūkis

62 %

20 %

13 % 5 %

tūkst.
























































Darbo jėgos pasiūla2016 m.

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

2016 m. (progn.) 2015 m.

Darbo jėgos paklausa2016 m.

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

2016 (progn.) 2015


Apskaitos ir buhalterijos tarnautojai

Lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai

Administravimo ir vykdomieji sekretoriai

Teisininkai

Dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai

Variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai (ypač kūno kultūros, dailės ir įvairių kalbų)

Kirpėjai, kosmetikai ir giminiškų profesijų darbuotojai

EkonomistaiJudamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

Paslaugos Pramonė Statyba Žemės ūkis

Įsteigs Likviduos

Steigimas ir likvidavimas






































































































































































Registruoto nedarbo prognozė 2016 metams

ĮSIDARBINIMO GALIMYBIŲBAROMETRAS 2016

LIETUVOJE























































„Įsidarbinimo galimybių barometras 2016“ parengtas remiantis darbdavių apklausų duomenimis ir Lietuvos darbo biržos specialistų ekspertine nuomone apie prognozuojamas atskirų profesijų grupių įsidarbinimo galimybes 2016 metais. Profesijų grupių pavadinimai atitinka Lietuvos profesijų klasifikatoriaus versiją LPK 2012, parengtą pagal Tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių ISCO-08. Kai kurių profesijų grupių situacija dėl nenumatytų aplinkybių gali keistis.

DIDE

LĖS

VIDU

TINĖ

SMAŽ

OS

Betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai*Darbininkai izoliuotojaiElektromechanikai ir elektromonteriaiGydytojai specialistaiIkimokyklinio ugdymo mokytojaiInformacinių technologijų ir ryšių sistemų įrengėjai ir taisytojaiKelių ir pastatų statybos darbininkaiKepėjai ir konditeriaiKompiuterijos inžinieriai

Kompiuterių tinklų specialistaiMėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai*Metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojaiMetalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriaiPardavimo atstovaiParduotuvių pardavėjaiPastatų ir kitokie elektrikai*Reklamos ir rinkodaros specialistaiSistemų administratoriaiSistemų analitikai

*Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkaiSlaugos specialistaiStatybininkai*Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojaiSuvirintojaiTaikomųjų programų kūrėjaiVandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai*Virėjai

*Itin didelės įsidarbinimo galimybės

*Administravimo ir vykdomieji sekretoriaiApskaitos ir buhalterijos tarnautojaiDailidės ir staliai*Dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkaiEkonomistaiFinansų analitikaiFizioterapeutaiFloristaiInterjero dizaineriai ir dekoratoriai*Judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai

KirpėjaiKosmetikai ir giminiškų profesijų darbuotojaiKrovininių platformų ir krautuvų operatoriaiLaivų įgulų nariai ir giminiškų profesijų darbininkai*Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojaiPagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojaiPirkimo specialistaiPolitikos ir administravimo specialistaiSocialiniai darbuotojai ir konsultantaiSporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai

TeisininkaiVaikų priežiūros darbuotojai*Variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai*Verslo paslaugų vadybininkaiVertėjai ir kalbininkai

*Itin mažos įsidarbinimo galimybės

Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagųAplinkos, profesinės sveikatos ir higienos specialistaiApsaugos darbuotojaiArchyvų ir muziejų specialistaiAsmens sveikatos priežiūros padėjėjaiAuklėtojai, socialiniai pedagogaiAukštųjų mokyklų dėstytojaiAutobusų ir troleibusų vairuotojaiAutomatikos inžinieriaiBaldų apmušėjai ir giminiškų profesijų darbininkaiBaldžiai ir giminiškų profesijų darbininkaiBankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojaiBarmenaiBendrosios praktikos gydytojaiBibliotekininkai ir kiti informacijos specialistaiBiologai, botanikai, zoologai ir giminiškų profesijų specialistaiBuhalteriaiChemijos inžinieriaiCheminių gaminių gamybos įrenginių ir mašinų operatoriaiDegalinių operatoriaiDrabužių ir kitų gaminių sukirpėjaiDraudimo agentaiDuomenų įvesties operatoriaiElektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjaiElektronikos inžinieriaiElektroninės įrangos mechanikai ir taisytojaiElektros inžinerijos technikaiElektros inžinieriaiFinansų ir investicijų konsultantaiFizioterapijos technikai ir fizioterapeutų padėjėjaiGamybos darbų meistrai ir brigadininkaiGaro variklių ir katilų operatoriaiGeležinkelio ratstabdininkai, signalizuotojai ir iešmininkaiGeologai ir geofizikaiGydytojai odontologai

Gydytojo odontologo padėjėjai ir burnos higienistaiGyvosios gamtos mokslų technikai (išskyrus medicinos ir patologijos laboratorijų technikus)Gyvulių augintojaiGrafikos ir multimedijos dizaineriaiGrindų ir plytelių klojėjaiInformacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistaiĮmonių, įstaigų ir organizacijų vadovaiĮrankininkai ir giminiškų profesijų darbininkaiJaunesnieji apskaitos specialistaiJaunesnieji socialiniai darbuotojaiJaunesnieji teisės ir giminiškų profesijų specialistaiKasininkai ir bilietų pardavėjaiKranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatoriaiLažybų tarpininkai, lošimo namų tarnautojai ir panašūs lošimų tarnautojaiMaisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriaiMaisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojaiMatematikai, aktuarai ir statistikaiMechanikos inžinerijos technikaiMechanikos inžinieriaiMedienos apdirbimo įrenginių operatoriaiMedienos apdirbimo staklių derintojai ir operatoriaiMedienos meistraiMedinių ir plastikinių gaminių surinkėjaiMetalo poliruotojai, šlifuotojai ir įrankių galąstojaiMiestų ir kelių eismo planuotojaiMiškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojaiMuitinės dokumentų tvarkymo ir prekių vežimo agentaiPadavėjaiPagalbos informacinių technologijų ir ryšių sistemų naudotojams technikaiPakavimo operatoriaiPaštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojaiPersonalo ir profesinio orientavimo specialistaiPieno produktų gamintojaiPlastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriaiPlytų mūrininkai ir giminiškų profesijų darbininkai

Pluošto ruošimo, verpimo ir vijimo mašinų operatoriaiPopieriaus plaušienos paruošimo ir popieriaus gamybos įrenginių operatoriaiPopierinių gaminių gamybos mašinų operatoriaiPradinio ugdymo mokytojaiPramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojaiProduktų ir drabužių dizaineriaiProfesijos mokytojaiPrograminės įrangos kūrėjaiPsichologaiSandėliavimo tarnybos tarnautojaiSekretoriai, atliekantys bendras funkcijasSiuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriaiSiuvinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkaiSkardininkaiSodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojaiSpaustuvininkaiSpecialiųjų poreikių mokinių mokytojaiStatistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistaiStatybos architektaiStatybos inžinieriaiStogdengiaiTechnikos ir medicinos sričių pardavimo (išskyrus informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimą) specialistai Technologijų ir gamybos inžinieriaiTechnologijų technikaiTinkuotojaiTransporto tarnautojaiUgniagesiaiVadybos ir organizavimo analitikaiVaistininkaiVyresnieji biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valymo ir bendrosios priežiūros darbuotojaiŽemės darbų ir panašių mašinų operatoriaiŽemės ir miškų ūkio bei žuvininkystės specialistaiŽurnalistai

Lietuvos darbo biržaGeležinio Vilko g. 3A, 03131, Vilnius

tel. (8 5) 236 0799faks: (8 5) 236 0788

el. paštas: [email protected]

Rengiant šį leidinį buvo analizuojami šių išorinių šaltinių duomenys: Europos Komisijos ir Lietuvos banko makroekono-mikos prognozės, Lietuvos Respublikos �nansų ministerijos Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos, Lietuvos Statistikos departamento ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų makroekonomikos apžvalgose pateikiami duomenys, viešojoje erdvėje ir spaudoje pateikta aktuali informacija apie numatomus pokyčius darbo rinkoje.

Daugiau apie darbo rinką

Documents

Lietuvos darbo biržos 2016 metų darbo rinkos prognozė