LIETUVOS SOCIALINiy TYRlMy CENTRAS ^ »

DEMOGRAFINiy TYRIMIJ INSTITUTAS — *

Vlada STANKUNIENE Ausra MASLAUSKAITE

Mare BAUBLYTE

ARLIETUVOS SEIMOS BUS GAUSESNES?

Vilnius, 2013

UDK316.3(474.5) St76

ARLIETUVOS SEIMOS BUS GAUSESNES?

Vlada Stankuniene, Ausra Maslauskaite, Mare Baublyte

Autorii} indelis autoriniais lankais (a.L): V. Stankuniene - 9 a.L, A. Maslauskaite - 2,5 a.L, M . Baublyte - 1,5 a.l.

Recenzentai: Prof. dr. Arturas Tereskinas - Vytauto Didzioji universitetas Doc. dr. Vladas Gaidys - Lietuvos socialiniij tyrimi} centras Dr. Aiva Jasilioniene - Makso Planko demografiniij tyrimi} institutas,

Vokietija

Monografija apsvarstyta ir rekomenduota publikuoti Lietuvos socialiniij tyrimij centro mokslo tarybos 2013 m. birzelio 20 d. posedyje, protokolo Nr. MT-5.

Monografija parengta ir publikuota vykdant Lietuvos mokslo tarybos nacionalines mokslo programos Socialiniai issukiai nacionaliniam saugumui projektq Gimstamumo ir seimos kitimas, veiksniai, pasekmes ir gimstamumo didejimo galimyhes (SIN-01/2010).

Lietuvii} kalbos redaktore Rasa Kriaucionyte Angli} kalbos redaktore Nijole Biciuniene

© Vlada Stankuniene, 2013 © Ausra Maslauskaite, 2013 ©MareBaublyte, 2013

ISBN 978-9955-531-40-1 © Demografini^ tyrim4 institutas, 2013 © Lietuvos socialinii} tyrimi} centras, 2013

TURINYS

P R A T A R M E 5

I daHs. S E I M O S P O L I T I K A : T E O R I N E S P R I E I G O S IR P R A K T I K O S P A M O K O S 9

L I . Seimos politikos modernizacija ir lyginamieji kontiirai 11 1.1.1. Seimos politikos misija ir rikslai 11

Kintanti seimos poUtika 11 Seimos politikos tikslai 22

1.1.2. Seimos poUtikos priemoniu paketai: priemones, galincios paveikti gimstamumi^ 25

1.1.3. Seimos politikos tipologizacija 28 1.1.4. Seimos politikos pronatalistinis efektas 34

Vertinimo ribotumai 34 Diferencijuotas seimos politikos priemoniq poveikis gimstamumui 37

1.2. Lietuvos seimos politikos modernizacijos atv^ejis: tikslii, priemoniii tranzicinis „sokis" 41 1.2.1. Lietuvos seimos politikos kurimo kontekstai 41 1.2.2. Lietuvos seimos politikos kiirimo trajektorijos:

tarp modernizacijos ir demodernizacijos 44

II daUs. G I M S T A M U M O M O D E L I I J K A I T A IR L Y G I N A N L \ S I S K O N T E K S T A S 57

2.1. Gimstamumo teorijn kr\'ptys 59 2.2. Gimstamumo lygio Lietuvoje kitimas demografiniii

makroteorijn ir demografines raidos kontekste 66 2.2.1. Gimstamumo lygio Lietuvoje raida fundamentaliiijn

ilgalaikes demografines raidos teorijii kontekste 66 2.2.2. Gimstamumo Lietuvoje lyginamoji situacija 70

2.3. Gimstamumo Liemvoje lygio kitimo trajektorijos 1990-2012 m 77 2.3.1. Bcndrosios gimstamumo Lietuvoje lygio

kitimo trajektorijos 77 2.3.2. Pagrindiniai gimstamumo lygio svyravimti demenys:

metodologines prieigos ir situacija 83 Gimstamumo s^Travimas antrojo demografmio perejimo kontekste 84 Ekonomines raidos ir gimstamumo lygio svyravimai 87

2.4. Gimstamumo kitimo veiksniai 97

3

4 AR LIETUVOS SEIMOS BUS GAUSESNES?

III daHs. P R O K R E A C I N E E L G S E N A IR N U O S T A T O S : K I T I M O T R A J E K T O R I J O S 103

3.1. Prokrcacine elgsena 105 3.1.1. Prokreacines elgsenos kiekybiniai matmenys 106 3.1.2. Prokreacines elgsenos skirtumii ir veiksniii kaita 113

3.2. Prokreacines nuostatos 120 3.2.1. Prokreaciniii nuostatii definicijn problema

ir informaf^A'umas 120 3.2.2. Prokreaciniii nuostatq Lietuvoje matmenys ir kaita 125

Prokreacines preferencijos: norimas vaikq skaicius 125 Prokreaciniai ketinimai 128 Prokreaciniii ketinimii skirtumai 133 Prokreaciniii ketinimii tureri du vaikus veiksniai 141 Prokreaciniii kednimii ateities trajektorijos 149 Artimiausios ateides (artimiausiii trejii metii) prokreacinin ketinimii veiksniai 156 Vaiki i susilaukimo artimiausioje ateityje prielaidos 162

IV daHs. L U K E S C I A I D E L S E I M O S P O L I T I K O S P L E T R O S : P R O N A T A L I S T I N I S A S P E K T A S 173

4.1. Lukesciii del seimos poHtikos pletros vertinimo svarba ir metodai 175

4.2. Lukesciai del seimos poHtikos priemoniii pletros 177 4.2.1. Bendras lukesciii del seimos poHtikos priemoniii

pletros vaizdas 177 4.2.2. Lukesciai del seimos poHtikos priemoniii pletros

preferenciju 179 4.3. Lukesciii del seimos poHtikos priemoniii pletros sHnktys:

2001-2010 m 181 4.4. Seimos poHtikos modeHai: liikesciii dimensija 184

4.4.1. Lukesciai del seimos poHtikos priemoniii pletros: sociodemografiniai skirtumai 185

4.4.2. Lukesciai del mazameciii vaikq formaHosios prieziuros paslaugii pletros 188 Lukesciii del mazameciii vaikii formaHosios prieziuros paslaugii sociodemografiniai skirtumai 188 Lukesciii del alternati,-\'iii mazameciii vaikij prieziuros formii pletros sociodemografiniai skirtumai 192

4.5. Lukesciai del seimos poHtikos priemoniii pletros ir prokreaciniai tikslai 195

V daHs. M O N O G R A F I J O S T Y R I M I J E M P I R I N I A I S A L T I N I A I 203

A P I B E N D R I N I M A I IR I S V A D O S 221

S U M ^ L \ R Y 226

L I T E R A T U R A 232

P R I E D AI 245

Pratarme Gimstamumas yra vicna is rciksmingiausiq dcdamvijii, Icmianciq

visuomenes demografin^ rcalyb? ir ateities perspektyvj^,. Demografi-niai nuostoliai, susij? su sumazejusiu gimstamumu, virsta jvairialypiais socialiniais ekonominiais praradimais, visuomenes patiriamais siandien ir turinciais jtakos tolimai ateiciai. Su gimstamumu susijusiq demogra­finiii praradimii aritmetika, regis, pakankamai aktualizuota ir suproble-minta Lietuvos politiniamc ir vicsajame diskursc. \'is delto diskusijij apie j^ tonacijosc dominuoja ne nuosaiki mokslo faktij, bet kolektyvi-n? panik^ kelianti retorika, o asmenine patirtis neretai paverciama pro-blemos apibrezimo, suvokimo ir jos galimq sprendimij alfa ir omega.

Si monografija - tai dar vienas kvietimas perzengti minet^ laiky-sen^ bei jos nulemtus poziurius. Knygojc siekiama atskleisti gimsta­mumo scenos uzkulisius, kuriuose sudetingai susipyn? istoriniai, dc-mografiniai, sociologiniai, ckonominiai, kultiiriniai veiksniai modcliuo-ja zmoniii sprendimus susilaukti vaikq. Sociologiniu poziiiriu ketini-mas susilaukti vaikq ir jo realizavimas ncra tik individo asmeniniii, psi-chologiniq ar moraliniq sa\7biii bei nuostatii rezultatas, o asmuo nera vienintelis sio sprendimo ir jo jgy\^endinimo rezisierius. Koautoryst? cia dalijasi daugumai nematomos demografines ir sociologines jegos, kurios ir yra sio darbo objcktas. \'iena is tokiij jegq siuolaikineje visuo-meneje, kurioje vaikai dazniausiai yra ne neisvengiama lemtis, o pasi-rinkimas, yra valstybc. Jos \7kd0ma paramos seimai politika gali jsi-terpti tarp kapitalistines rinkos ir seimos, laikinai ar / ir is dalies jze-minti siuolaikinio gyvenimo jtampas ir paskatinti realizuoti prokreaci-nius ketinimus. Kita vertus, si politika gali jstrigti idcologiniuose deba-tuose, formuoti chaotiskij, ncadekvaciii socialinei rcalybei ir neefekty-viq sprendimii bei priemoniii rinkinj Todel darbe daug demesio skiria-ma diskusijai apie paramos seimai politikos idejas, modelius, priemo­nes ir galimybes paveikti gimstamum^.

Monografija parengta didzi^ja dalimi remiantis Kcirtii ir Ijciti tyri­mo antrosios bangos, atliktos 2009 m., rezultatais. Minetas tyrimas yra tarptautines Karttc ir lyciii programos dalis. Tvrimo pirmoji banga Lietu­voje atlikta 2006 m., dalis jos rezultatii pristatyta monografijoje „Lie-tuvos seima: tarp tradicijos ir naujos realybes" (2009). Sio tyrimo uni-

5

6 AR LIETUVOS SEIMOS BUS GAUSESNES?

kalum^ Lietuvos sociologiniij ir demografiniq tyrimii kontekste apibu-dinanciij savybiii s^rasas gaiety biiti ilgas, taciau jo pradzioje rikiuotvjsi keletas aspekti^, reikalingn pamineti monografijos pratarmeje. Tyrime, be kitq dalykii, matuojamas demografinis elgesys, susij^s su vaikq susi-laukimu ir partneryste, taigi fiksuojami individn gy\'enimo faktai ir tai daroma zymint siq i\TkiLi kalendorines datas bei kitas reiksmingas ap-linkybes. Tyrimo imtis yra pakankamai didele (2006 m. t} r̂ime - 10 tiikst., 2009 m. - apie 8 tukst. respondentii), o tai suteikia galimy^b^ statistiskai patikimai analizuoti net ir specifines grupes bei jvi elgesj at-sizvelgiant j daugelio pozymiti rinkinius. Atsitiktinumas, jog pirmoji ir antroji tyrimo bangos atliktos Lietuvai gy\^enant skirtingose ekonomi-nio ciklo taskuose, taip pat teikia pridetines vertes siij tyrimij informa-cijai ir leidzia prokreacinio elgesio demenis nagrineti is esmes skirtin-guose ekonominiuose ir socialiniuose kontekstuose. Sie pamineti as-pektai nurodo, kad disponuojami demografines gyventojij elgsenos ir jos veiksnin duomenys monografijos rengimo metu Lietuvoje buvo vicninteliai tiksliausi ir patikimiausi. Kartti ir lyciit tyrimo duomenii rinki-niai nera vicninteliai sio darbo empirines informacijos saltiniai. Gims­tamumo proceso profiliai ir jq. kaita nagrinejama naudojant inova-cinius demografines statistikos rodiklius, leidziancius is itin smulkaus mastelio perspekty\^os analizuoti gimstamumq^. Taip pat darbe naudo-jamasi ir septyniij sociologiniij apklausij duomenq rezultatais.

Pristatom^ darbjt sudaro penkios dalys. Jis pradedamas nuo issa-mios lyginamosios seimos politikos analizes, t. y. nagrinejama Euro-pos ir kitii issivysciusiii saliq patirtis bei praktika sprendziant demog­rafines gimstamumo problemas. Sioje analizeje atsizvelgiama ne tik j erdves, bet ir j laiko matmenis ir parodomos paramos seimai politikos sampratos, modeliij bei struktiiros sUnktys. Daug demesio skiriama pronatalistiniq seimos politikos priemoniii siekto efekto bei rezultatii analizei. Aptarus paramos seimai politikos raid% patirtj bei efekty\'u-m'^ antrojoje dalyje pereinama prie lyginamosios gimstamumo Euro-poje analizes. Sios dalies demesio centre - demografine gimstamumo realybc, kuri paskatino paramos seimai politikos sprendimii paieskas issivysciusiose salyse. Cia nagrinejamas Lietuvoje i^'yk^s demografinio gimstamumo rezimo pasikeitimas. Jis analizuojamas lyginamojoje per-spekty^oje, o karm su iprastais demografiniais gimstamumo rodikliais cia taikomi iki siol Lietuvoje nenaudoti demografines analizes meto-

PRATARME 7

dai. Trccioji monografijos dalis skirta Lietuvos g}'\fentojq prokreacinin liikescin dinamikos bei socialines diferenciacijos analizei. Atskleidzia-ma ne tik tai, kaip Lietuvos gy\xntojii ketinimai susilaukti vaikq kito per praejusius du istorijos desimtmecius, bet ir tai, kaip jie jvairejo pri-klausomai nuo ju pozicijos socialineje ckonomineje struktiiroje. Ket-virtojoje dalyje vel sugrjztama prie paramos seimai politikos, taciau cia aptariami Lietuvos gyventojn liikesciai del paramos seimai politikos ir jil dinamika. Penktojoje monografijos dalyje issamiai aprasomi empiri-niai saltiniai.

Monografijos autoriai dekoja Lietuvos mokslo tarj'bai uz finan-sin^ paramf .̂ Monografija parengta jgyAcndinant Nacionalines mokslo programos „Socialiniai issukiai nacionaliniam saugumui" projektJi „Gimstamumo ir seimos kitimas, veiksniai, pasekmes ir gimstamumo didejimo galimybes" (SIN 01 /2010).

St76 Vlada Srankuniene, Ausra Maslauskaite, Mare Baublyte. Ar Lietuvos seimos bus gausesnes? / Monografija / Liemvos Sf)cialiniii r^rimii centras, 2013,.... psl.

ISBN 978-9955-531-40-1

Monografijoje analizuojama seimos politikos raida issi%7Sciusiose salyse, seimos polidkos jtaka gimstamumui, aptariamos Lietuvos seimos politikos tendcncijos. Remiantis statistine bei atrankiniii tyrimn informacija analizuojamas gimstamumo modelis bei jo kaita Lietuvoje ir kitosc Europos salyse, o taip pat Lietuvos g5'\'entojii prokrcacine elgsena, nuostatos, lukesciai del paramos seimai politikos.

U D K 316.3(474.5)

Vlada Stankuniene, Ausra Maslauskaite, Mare Baublyte

A R L I E T U V O S S E I M O S B U S G A U S E S N E S ?

ARE FAMIUES TO BE LARGER / N UTHUANIA?

Monografija

Leidejas: Lietuvos socialinin t\rimii centras (5ostauto g. 11,01108 \'ilnius