ARTIKULIACIJA

Artikuliacinis aparatas tai balso igavimo aparato dalis, formuojanti kalbos garsus. Organai, einantys io aparato sudt vadinami artikuliaciniais organais. i organ veikla, orientuota kalbos gars (balsi ir priebalsi) igavim vadinama artikuliacija.

Artikuliacin aparat sudaro: burnos ertm (andai, lpos, dantys, lieuvis, andikauliai, gomurys), gerkl, gerklos. Pirmin gero artikuliacinio aparato darbo slyga natralumas ir aktyvumas. Dirbant su artikuliaciniu aparatu svarbu treniruotis, smoningai kontroliuojant proces ir sutelkiant dmes j.

Labai svarbu dirbti su veidrodiu

Veidrodis didis pagalbininkas, norint ivystyti artikuliacijos harmonij ir natralum, nes dauguma var atsispindi ne tik garse, bet ir kalbaniojo ar dainuojaniojo veide.Pateikiu, vien i daugelio pvz. Lieuvio aktyvavimas. Pajudinkite lieuv alis, pirmyn atgal, kair, dein, pasukite ratu abi puses. Ikikite lieuvio galiuk ir greitais judesiais perkelkite j i vieno burnos kampo kit

Iekant aktyvios laisvs reikia sau bti labai reikliu, kad nepraleisti nepastebjus koki nors var kaip kreiva burna, suraukti antakiai, iplstos akys.

Treniruojant artikuliacin aparat reikia daug kart kartoti nepatogius judesius ik tol, kol bus pajaustas komfortas. Nereikia bijoti raumen nuovargio, bet reikia vengti nauj var.Labai svarbu ir naudinga klausytis ger atlikj ra, nes klausantis galima perimti tam tikrus raumen veiksm pojius.

Dainuojant artikuliacinis aparatas kur kas labiau aktyvuojamas nei kalbant. Priebalsiai dainuojant ir kalbant formuojami kone taip pat, bet dainuojant jie tariami tiksliau ir lengviau. Dainuojamj ir kalbamj balsi tarimas skiriasi. Dainavimo metu, esant maksimaliai ramiai ir laisvai gerklei, burnos ertm formuoja balsius, o tai padidina tikslaus burnos ertms darbo reikm ir jos rol vokalinje dikcijoje. Kalbant gerkl staigiai keiia apimt ir form keiiant balsius.

Balsiai yra tarsi apvalkalas, kur velkamas dainininko garsas, todl dainininko balso lavinimas prasideda nuo darbo su vokalini balsi formavimu. iais garsais ilavinamos visos pagrindins balso vokalins savybs. Nuo teisingo vokalinio balsi formavimo priklauso menin dainininko balso vert S.JudinasDainuojame istsdami balsius. Todl labai naudinga dainuojamj bals lavinti balsi kaita.Kaip inome, balsiai yra siauri ir viess i--y-, gils ir tamss -u-,atviri ir plats a--e--o.Labai svarbu dainuojant suvienodinti i balsi skambes.

Dainuojant balsius, deram dmes reikt skirti lieuvio nugarai. Nuo lieuvio padties priklauso balso tembras, spalva.Lieuvio nugara turt bti sulenkta (kaip auktelis) ir gulti tarp apatini krmini dant.

Dainuojamojo balso tembrui vienodinti siloma i pradi kaitalioti siauruosius ir plaiuosius balsius.Tokiomis pratybomis aktyvinama artikuliacin sistema, greiiau pajuntama, kad balsiai formuojami skirtingose vietose.Dainuojant btina alinti balsi tembrinius skirtumus ir pereiti prie vieningos dainuojamojo balso spalvos, kiek leidia kiekvieno balsio fonetin prigimtis.

Burnos ertm yra svarbus rezonatorius, lemiantis garso kokyb dainuojant. Artikuliuoti reikt aktyviai, taiau natraliai, nedirbtinai.