1 tema VV valdžiaVykdomoji valdžia – tai savarankiška ir nepriklausoma, antraeilė, organizacinė, sisteminga, poįstatyminė, atstovaujamųjų institucijų kontroliuojama valstybės valdžios rūšis, kuri pasireiškia vykdomosios valdžios institucijų veikla įgyvendinant viešosios tvarkos ir vsm-ės saugumo užtikrinimo, valdymo, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, teisėkūros, vykdymo ir jurisdikcinę funkcijas, kurių realizavimo ribas bei vykdomosios valdžios organizavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus nustato AT normos. Vykdo tiesiogiai, sutelkia valstybės faktinę galią.

Vykdomosios valdžios požymiai1)savarankiška valstybės valdžios rūšis, glaudžiai susijusi su įst leidž ir teismine, 2)nepriklausoma, bet tik funkcine ir kompetencijos prasmėmis3)neatskiriamas valstybės aparato atributas4)užtikrina galimybę daryti atitinkamą poveikį asmenų veiklai, elgesiui bei priversti savo valiai paklusti

kitus;5)kaip valstybės valdžios rūšis negali būti tapatinama su valstybine veikla ir su VA;6) ypatinga valstybės valdžios rūšis, kuri savo esme yra teisės taikomoji. 7)VV būdingas pozityvus teisės taikymo pobūdis, o teismams – negatyvus;8)ją įgyvendina specialūs subjektai, kuriems suteikiama tt kompetencija;8)organizuojama ir įgyvendinama vadovaujantis K-ja. 9)VV aparatas užtikrina įstatymų vykdymą praktikoje; 10)jos tiesioginiame pavaldume yra visi esminiai valstybės valdžios atributai: finansai, svarbiausios

komunikacijos priemonės, kariuomenė ir kitos jėgos struktūros.VV f-jos – tikslai, veiklos kryptys, ir teisinės priemonės (pareigos ir įgaliojimai1. Pagrindinės f-jos

1)viešosios tvarkos ir vsm-ės saugumo užtikrinimo f-ja. Piliečių vidaus saugumas + nacionalinis saugumas

2)valdymo f-ja. Nustato viešųjų institucijų veiklą vadovaujant ekonomikai, finansams... vykdomoji–tvarkomoji veikla

3)žmogaus teisių ir laisvių apsaugos funkcija. Priemonė- policija. 2.Papildomos f-jos - organizacinės–techninės f-jos, kurias VV atlieka realizuodama pagrindines f-jas.

1)teisėkūros 2)vykdomoji 3)jurisdikcinė (tai adm, drausm ir material sankcijų taikymas už padarytus pažeidimus) .

.VV ir AT VV – viena iš 3 valstybės valdžios rūšių, 2-ji pgl reikšmę po įstatymų leidžiamosios. VV- tai teisės taikomoji valdžia. Įstatymų vykdymas. VV uždavinys – įgyvendinti ją suformavusių jėgų valią ir politiką VV organizuojama ir įgyvendinama vadovaujantis K. AT tikslas (f-ja) – valdžios, jo ribų kontrolė. AT reguliuoja VV organizavimą ir veikimą. Administracinė V yra universalaus pobūdžio laike ir erdvėje. Adm V įgyvendina teisėkūros ir jurisdikcinę funkcijas. Adm V užtikrina Ž veiklos organizavimą bei tvarką vsm-ėje. Esminis Adm V požymis – jai tiesiogiai pavaldūs milžiniški įvairių išteklių kiekiai – teisiniai, informaciniai, ekonominiai etc. Tiesiogiai nenaudoja. nes negamina produkcijos. Adm tik organizuoja.

AT reguliuoja: 1) žmonių santykius, atsirandančius valdant valstybę 2) teisėsaugos santykius (atsiranda policijai, prokuratūrai etc siekiant užkirsti kelią vsm-ės tvarkos

pažeidimams etc) AT-savarankiška teisės šaka, kurios normos reguliuoja vsm-inius santykius valstybinio valdymo srityje, valstybinio valdymo organų kasdieninėje vykdomojoje veikloje.AT f-jos ( kaip ir visos Teisės):

1) Reguliavimo 2) Priešingų interesų derinimo, arba socialinio kompromiso3) Represinė - valstybės prievartos (sankcijų) legalizavimo

1

4) Informavimo 5) Auklėjamoji - prevencijos

ATN reguliuojami santykiai - bent viena iš šalių yra VV organas. pgl subjektą:

1) aukštesnės kompetencijos organų ir jiems pavaldžių (LRV ir Min)2) įv VV organų, nesusijusių pavaldumo santykiais (tarp ministerijų);3) įv VVorganų ir jiems pavaldžių VĮ,VO);4) įv VV organų ir Vis O NVO);5) įv VV organų (pareigūnų) ir piliečių.

pgl veiklos kryptis (šakas):1) valdant Lietuvos ūkį;2) valdant socialinį kultūrinį valstybės gyvenimą;3) administracinio politinio valstybės valdymo srityje.

pgl valdymo veiklos apimtį:1) bendrojo valdymo santykiai (visoms valdomoms šakoms );2) šakinio valdymo santykiai (tik tai šakai);3) specialaus tarpšakinio (nepavaldžių - standartizacijos, statistikos)

pgl veiklos įgyvendinimo stadijas:1) rengiant ir priimant TA;2) kasdieninėje vykdomojoje-tvarkomojoje veikloje;3) dėl priimtų sprendimų kontroliuojant pavaldžiuos organus4) dėl adm prievartos įdyvendinimo.

Administracinės teisės sistema. 1) bendros ATN visoje VV sferoje2) ATN konkrečiose VV srityse (spec AT dalis)

Bendrosios dalies normos:1) įtvirtina VVprincipus;2)AT subjektų teisinę padėtį;3) istitucijų formavimo tvarką bei valstybės tarnybą;4) VV veiklos formas;5) VVmetodus;6) administracinės procesinės veiklos pagrindus;7) teisėtumo valstybės valdymo sferoje užtikrinimo būdus ir tvarką.

Ypatingosios dalies normos: reguliuoja valdymo organizavimą.1)administracinėje politinėje srityje (KAM, saugumas, URM, VRM);2)ūkio srityje (transporto, ryšių, pramonės, ŽŪ);3)socialinėje – kultūrinėje srityje 4)tarpšakinį valstybės valdymą (Fin, Kredit, muitai, konkurencija)

Administracinės teisės sisteminimas – AT speciali kodifikacija1) Apskaita - archyvas2) inkorporacija – ofic, oficioz3) konsolidacija – sustambina 4) kodifikacija – perdaro iš esmės, visuotinė, šakinė, speciali

AT būdinga speciali kodifikacija.

Kontinentinės Prancūzija1)administracinis režimas. 4 principai:

1. administracinės ir teisminės valdžių padalijimo principas; 2. administracinių aktų ypatingo režimo principas (privalomi vykdyti normatyviniai aktai ir

administracines sutartys). 3. teisėtumo principas (jo sąvoka, turinys, išimtys, teisminė kontrolė); 4. administracijos ir jos atstovų atsakomybės principas

2)administracinis teismas Žemutinė (BAT tribunolai), specialūs Adm (korporacijų drausminiai teismai), Aukšč -Valstybinė taryba.3)administracijos struktūra - a)Centrinės (Prez, MP, Vyr, Min) ir Adm-terit- departamentai, apygardos, komunos. anglosaksų JAV AT vyrauja procedūriniai klausimai, todėl administracinė procesinė teisė.

2

1) bendra federacinė AT, 2) kiekvienos valstijos AT. 2) vyksta AA leidimas, 2) sprendimų dėl ginčų priėmimas. Vykd valdymo veikla į ATN reguliaciją

neįeina.

2 tema AT principai - pagrindinės, fundamentinės idėjos, vertybinės orientacijos ir teiginiai. 1)pagrindiniai AT principai (politiniai teisiniai): 2) organizaciniai techniniai AT principai.

AT principų paskirtis:1) nustato AT teisinę prigimtį;2) yra VV sistemos veiklos teisinis pagrindas;3) įtvirtina administracinių - teisinių vsm-inių santykių objektyvius dėsningumus;4) tarnauja pagrindu teisingai taikant AT normas, priimant pagrįstus ir teisėtus sprendimus;5) sąlygoja administracinių – teisinių vsm-inių santykių pobūdį.

Pagrindiniai AT principai. 1. atsakomybės2. demokratiškumo3. kolegialumo derinimo su vienvaldiškumu4. kontrolės ir apskaitos, 5. lygiateisiškumo6. nepiktnaudžiavimo valdžia, 7. objektyvumo8. proporcingumo,9. viršenybės/atskaitingumo10. viešumo, 11. teisėtumo12. tikslingumo (sprendimo ekonomiškumo)

Organizaciniai techniniai AT principai. 1. bendro vadovavimo2. pavaldumo3. subsidiarumo (priimti sprendimus žemiausiame lygmenyje)4. tarnybinio bendradarbiavimo5. teritorinis6. šakinis7. visuomenės įraukimo į viešąjį valdymą8. visuomeninių interesų pirmenybės

Konstitucinio teisinės valstybės – universalus princ, juo grindžiama visa T sistema. Šis princ siejamas su:1. teisinis tikrumas – Ž turi žinot įst, o TA negalioja atgaline data.2. teisėti lūkesčiai – stabilumas.Subsidiarumo– sprendimai priimami tame lygmenyje, kur jie efektyviausi. Proporcingumo – jo esmė – bausmė turi atitikti nusikaltimą. informavimo - pareiga informuoti suinteresuotus asmenis apie jų atžv priimamus sprendimus. Pagrįsti, paaiškinti, neklaidinti. AT pagal Europos Tarybos rekomendacijas.

1. svarbu LT teisinę sistemą suderinti su ES teise.2. LT įstatymų projektai derinami su ES teisės reikalavimais, 3. Tobulinamos įstatymų leidybos procedūros bei pačių įstatymų kokybė.

Pgl ES rekomendacijas reik skirti daugiau lėšų :1. geresniam valdymui, 2. žmogiškųjų išteklių valdymui, 3. naujovėms teikiant viešąsias paslaugas. 4. proporcingumo5. subsidiarumo6. mažinti administravimo naštą.

3 tema Administracinės teisės normosAdministracinis teisinis reguliavimas - tokia socialinio reguliavimo rūšis, kai teisinis poveikis žm elgesiui yra daromas ATN. Reguliuoti žmonių elgesį - tai jį modeliuoti subjektinėmis teisėmis (leidimais) ir

3

pareigomis (draudimais, įpareigojimais, kreipiant tą elgesį ir visą vsm-ės raidą įstatymų leidėjui norima linkme. Adm teisinio reguliavimo elementais laikomi:1) AtN + ATN aiškinimo aktai2) ATP, ATS, ATN taikymo aktaiArba:

1) ATN2) ATS+AT princ3) ATN aiškinimo aktai4) ATN taikymo aktai.

Stadijos:1) TNA leidyba2) TNA publikavimas3) ideologinis bendravimas (diegiama ideologija, aiškinami TA)4) komunikacija (valstybė skatina aktyviai vykdyti TA)5) prevencija (prasideda pažeidus TA).

Adm teisinio reguliavimo metodas -imperatyvus1)tiesioginis paliepimas elgtis nurodytu būdu; 2)galimybė rinktis vieną iš kelių numatytų alternatyvų; 3)suteikimas teisės subjektui elgtis savo nuožiūra neperžengiant tam tikrų ribų.

Teisinio statuso kategorija - valstybė nustato galimybes, kurių sistemą sudaro subjektų teisinė padėtis.ATN– tai valstybės institucijų priimtos arba patvirtintos, formaliai apibrėžtos, bendrai privalomos elgesio taisyklės, skirtos reguliuoti vsm-ius santykius valstybinio valdymo srityje.ATN ypatumai:

1.Specifinis reguliavimas - valdymo santykiai, atsirandantys valstybinio bei vidinio valdymo procese;2. nustato Ž leidžiamo –reguliuojamo elgesio ribas3. nustato valst institucijų tarpusavio bendravimo ribas, T ir P 4. nustato santykius tarp VV ir jos tarnautojų5. reguliuoja TAtsak6. ATN kuria nr tik įstat leidžiamoji, bet ir vykdomoji valdžia7. padeda reguliuoti kt TŠ priklausančius vsm-ius santykius.

ATN struktūra:H+D+S (S ir D džn būna ne tame pačiame TA)ATN rūšys ( 2G+4T+S+P+R) pagal:Galiojimą laike:

1.terminuotos2.neterminuotos.

Galiojimą erdvėje: 1.bendravalstybinės 2.teritorinės3.vietinės4.tarpteritorinės (laivyne)

Turinį:1.materialiosios (nustato valdymo santykių dalyvių T ir P turinį).2.procesinės (nustato T ir P įgyvendinimo tvarką, procedūras)

Taikymo sferą:1.bendrosios – reguliuoja visą grupę vienarūšių sant;2.specialiosios – konkretizuoja bendras pagal sant ypatumus (ŽŪ, finansai);3.ypatingosios –(karas).

Tikslinę paskirtį: 1.reguliacinės, 2.apsauginės.

Teisinę galią: 1.įstatyminės2.poįstatyminės.

Subjektus:1. reguliuoja VV inst teisinę padėtį;

4

2. reguliuoja Įm-inst teisinę padėtį;3. reguliuoja NVO teisinę padėtį VV srityje;4. reguliuoja piliečių teisinę padėtį VV srityje.

Poveikio pobūdį:1.įpareigojančios – reikalauja iš subjektų veiksmų2.įgalinančios – suteikia teisės subjektams įgaliojimus ribose;3.draudžiančios – nustato pribojimus.4.rekomendacinės –nepavaldiems arba nekategoriškai.

Reguliavimo kryptingumą (adresatą):1.vykdomosios valdžios mechanizmo organizaciją ir veiklą, 2.valstybės tarnautojų administracinę – teisinę padėtį, 3.viešųjų asmenų organizacijos ir veiklos klausimus, 4.nevyriausybinių organizacijų administracinę – teisinę padėtį, 5.privačių juridinių asmenų administracinę – teisinę padėtį, 6.fizinių asmenų administracinę – teisinę padėtį.

ATN aiškinimas – tai teisės subjektų (organizacijų, pareigūnų) intelektualinė veikla, skirta atskleisti ATN prasmę (T ir P turinį, jų santykį). 2 etapai, sau ir kitiems.Aiškinimo dalykas yra įstatymo leidėjo valia išreikšta teisės norminiame akte. 1)oficialus; 2) neoficialus.

ATN įgyvendinimas, įgyvendinimo formos. 1. laikymasis - savanoriškas paklusimas2. vykdymas - atliekama tik aktyviais teisėtais veiksmais3. panaudojimas - naudojasi savo nuožiūra4.taikymas - taiko tik kompetentingos inst.

ATN įgyvendinimas – tai tiesioginis pritaikymas. Atsižvelgti į jų galiojimą teritorijoje ir asmenims (amžius, veiksnumas)ATN taikymo stadijos:

1. faktinių aplinkybių nustatymas,2. atitinkamos TNparinkimas,3. TN prasmės ir turinio išaiškinimas,4. sprendimo ITA priėmimas,5. sprendimo vykdymo užtikrinimas

ATN taikymo kryptys (formos): Reguliacinė – pozityvi kūrybiška veikla taikant TN, sprendžiami konkretūs valdymo klausimai. Teisės apsaugos – subjektinių teisių gynimas, ginčų valdymo srityje sprendimas, prievartos priemonių taikymas.

ATN galiojimas terit, laiko ir asmenų atžvilgiu.Laiko - lex retro non agit, 2 išimtys – šveln, naik BA. Galioja iki nurodytos datos, kai panaikinta ar nepanaikinta, bet išleista nauja TNTeritorija – visoje terit, atskirise dalyse.

Subjektus 1) bendros TB – visiems, 2) atskirų kategorijų AT subjektų T ir P.

4 tema. Administraciniai teisiniai santykiaiATS yra valdymo pobūdžio vsm-inis santykis, sureguliuotas AT norma, kuriame šalys turi tarpusavyje susijusias juridines P ir T, nustatytas ir užtikrintas nurodytoje normoje.ATS ypatumai:1.specif social gyvenimo srityje – valdyme, vykdant VA2.privalomas subjektas – VA sistemos subjektas 1)valst adm, saviv, kitas su įgaliojimais.3.ATS šalis su valdiniais įgalinimais leisti TNA4.atsiranda vienos šalies iniciatyva (bet kuri AT subjekto).5. šalys yra nelygiateisės. 6.objektas yra ATS politinės, ūkio ir social-kult srities, valia, sąmonė ir jų įtakojamas elgesys.7. ginčai dažn sprendžiami adm tvarka.8.ATS šalis atsako ne antrajai šaliai, bet valstybei.

ATS struktūra -tai tarpusavyje susijusių teisinio santykio būtinų elementų visuma. 5

Subjektai: 1)valst inst bei valstybės tarnautojai (pareigūnai), kuriems suteiktos VŠA teisės

a)centriniai valst-adm subjektai b)teritoriniai valst-adm subjektai

2)savivaldybės taryba, kontrolierius, meras, valdyba, jiems pavaldžios įstaigos, pareigūnai3)VŠĮ ir NVO, kurioms suteikti VŠA įgaliojimai4)fizinis asmuo, jų grupė, juridinis asmuo, kitas asmuo, neturintis juridinio asmens teisiės

Turinys - subjektyvinės teisės ir teisinės pareigos1) faktinis (materialioji pusė) – subjektų faktinis elgesys2) teisinis (teisinė pusė) – subjektinės T ir P

Objektas – veiksmai, elgesys kai kurie teoretikai išskiria ir 4elementą:

Juridiniai faktai (kai atsiranda, keičiasi ir pasibaigia ATS)1)teisėti veiksmai2)neteisėti veiksmai3)įvykiai

ATS požymiai:1. teisinių santykių rūšis;2. susiklosto ATN pagrindu;3. susiklosto VV veiklos srityje;4. pgl savo esmę yra organizaciniai;5. privalomojo subjekto buvimas;6. dalyviai turi subjektines teises ir teisines pareigas;7. subjektinių T ir teisinių P įgyvendinimas užtikrintas valstybės prievartos galimybe.

ATS rūšys pagal ( 5 pobūdžiai +2SP+2T)Tarpusavio pobūdį:

1)vertikalūs TS (hierarchija) 2)horizontalūs TS (tarp nepavaldžių).

Subjekto pobūdį: 1)Tarp vykdomųjų organų ir pareigūnų; 2)Tarp vyriausybinių organų; 3)Tarp piliečių; 4)Tarp užsieniečių.

Santykių pobūdį: 1) reguliuojamieji,2) apsauginiai, 3) atstatomieji.

Santykių apsaugos pobūdį: 1)Ginami administracine tvarka 2)Ginami teismine tvarka

Teisinį pobūdį: 1) materialiniai, 2) procesiniai

Santykių paskirtį 1)Pozityvūs (teigiami) - sprendžiami teigiami klausimai2)Deliktiniai (neigiami) - santykiai dėl teisės pažeidimo

Susiklostymo pagrindus: 1) teisėtų veiksmų pagrindu,2) neteisėtų veiksmų pagrindu, 3) susiklostantys įvykių pagrindu.

Turinį:1) Turtinio pobūdžio – materialinės vertybės. 2) Neturtinio pobūdžio – mokslas, literatūra.

Tikslus: 1) išoriniai, 2) vidiniai.

6

ATS atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.Juridiniai faktai – ATN numatytos aplinkybės, sukeliančios tam tikrus teisinius padarinius.1. Įvykiai –įvyksta be žmonių valios2. Veiksmai (veikimas ir neveikimas) – valingos veiklos rezultatas

1) teisėti juridiniai aktai – sąmoningai siekiama teisinių rezultatų2) teisėti juridiniai poelgiai – subjektas tiesiogiai nepretenduoja į teisinius rezultatus, tačiau rezultatai

teisiškai reikšmingi2) neteisėti (deliktai)

Administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo prielaidos:1) atitinkamos AT normos buvimas2) subjektų teisnumas ir veiksnumas3) juridiniai faktai

5 tema. Viešojo administravimo sąvoka ir esmėBendroji valdymo sąvoka.Valdymu daromas poveikis žm valiai. Jis skatina elgtis pgl oficialų reikalavimą, valdančiojo poveikis valdomajam. Imperatyvumas pagrįstas atsakomybės paskirstymu. Tiek valdančiojo, tiek ir pavaldinių T ir P formaliai apibrėžtos, visuotinai privalomos. Vyksta organizuotoje aplinkoje – sistemoje. Sistemos:

1)Mechaninis/techninis valdymas; 2)Biologinis valdymas3)Socialinis valdymas

Pagrindiniai bendrosios valdymo sampratos bruožai:1.V - įvairios kilmės organizuotų sistemų (biologinių, socialinių, techninių) funkcija, užtikrinant jų

vientisumą, 2.V - tarnauja elementų, turinčių bendrus tikslus, tarpusavio sąveikai 3.V - vidinė savybė vieningos sistemos, pagrindiniai elementai yra subjektas (valdantysis) ir objektas

(valdomasis)4.V - sąlygoja vidaus ir tarpsisteminio pobūdžio valdymo funkcijų įgyvendinimą5.V - subjekto valdingas poveikis objektui, poveikio turinys pasireiškia sistemos sutvarkymu. 6.V - realus tik kai objektas paklūsta subjektui

Valdymas -tai įvairios kilmės organizuotų sistemų (biologinių, socialinių, techninių) elementas, funkcija, užtikrinanti tam tikros struktūros išsaugojimą, veiklos režimo palaikymą, veiklos programų ir tikslų įgyvendinimą.

Valstybės valdymas ir jo administravimas. Plačiąja prasme – visa valstybinė veikla, visos 3 valdžios.Siaurąja prasme - valstybės valdymo vykdomųjų organų veikla.

1) apima visus šalies gyventojus, nesuasmeninta.2) reikalai tvarkomi TA pagrindu.3) teisinis statusas pakeičiamas įstatymais4) įgyvendinimas gb paremtas prievarta5) formalizuotas dėl valdžių atskyrimo.6) įgyvendina specialūs subjektai;7) vykdomojo pobūdžio veikla, reikalinga atstovaujamųjų valdžios organų aktams įgyvendinti;8) poįstatyminė veikla, turi atitikti galiojančius įstatymus;9) pavaldumo ir subordinacijos santykiai;10) labai plati sfera, 11) kasdieninio pobūdžio, nepertraukiama, operatyvi veikla.

Valstybinis valdymas – valstybinio valdymo organų vykdoma poįstatyminė veikla, skirta įgyvendinti kultūriniams, socialiniams, ekonominiams visuomenės poreikiams.

Valstybės ir įstaigų administravimas. Administravimas

1) apima visus šalies gyventojus, nesuasmeninta.2) reikalai tvarkomi TA pagrindu.3) teisinis statusas pakeičiamas įstatymais4) įgyvendinimas gb paremtas prievarta

7

5) formalizuotas dėl valdžių atskyrimo.

Viešojo administravimo esmė ir turinys. VA – valstybės ir vietos savivaldos institucijų bei kitų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, valstybės bei vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti ir taikyti, viešosioms paslaugoms administruoti. VŠA subjektai - institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas. VŠA institucija - viešojo administravimo subjektas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas.VŠA sistema - sistema, kurią sudaro: 1) valstybinio adm subjektai - centriniai, teritoriniai;2) savivaldybių adm subjektai; 3) kiti adm subjektai (NVO). Šiems subjektams įstatymai ar jų pagrindu priimti TA suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. VŠA turinys:

1. Administracinis reguliavimas – taikomi arba įgyvendinami įstatymai bei kiti TA. Būtina sąlyga: sprendimas rašytinis ir turėtų administracinio akto formą.

2. Vidinis administravimas- tai VŠA veikla, kuria nustatyta tvarka užtikrinamas sklandus VŠA institucijos funkcionavimas arba paslaugų teikimas, valdomas institucijos personalas ir biudžetas.

3. Viešosios paslaugos – tai VŠA f-ja, kuria VŠA institucija ateikia paslaugas visuomenei.1) sprendžia, kas turi teisę į tam tikrą viešąją paslaugą; 2) vykdo neformalią adm paslaugų veiklą (švietimo, gydymo, rūpybos ir kt.).

Valstybinio reguliavimo aplinka. 1) antimonopolinis reguliavims2) vaistų bei maisto kokybė3) darbo santykiai - darbo dienos trukmė, min alga4) gamtos taršos standartai, darbo apsaugos sąlygos;5) IAE ir kt pavojingų civilinių objektų kontrolė6) privačių bankų kontrolė.Viešasis interesas - neegzistuoja, kaip daugumos interesas, kaip racionalus, nešališkas ir visų pripažįstamas, kaip tai, ko siekia valstybė, kaip priešprieša privat ir grup interesams

Viešųjų gėrybių savybės: Vientisumas – gėrybės vartotojai, vartodami gėrybę, nesukelia negatyvių pasekmių vienas kito atžvilgiu; dėl vartojimo gėrybės prieinamumas nemažėja (taika)Neatskiriamumas – nėra techninių ir ekonominių priemonių, kaip vartotojams būtų galima neleisti gėrybės vartoti; tokiai gėrybei neįmanoma nustatyti kainos

Valstybinio administracinio teisinio valdymo organizavimo sistemos struktūra. 1. Valstybinis adm –sprendimams įgyvendinti visos valstybės arba nustatytoje teritorijoje.2. Savivaldybių adm – savivaldybės tarybos etc sprendimams įgyvendinti, paslaugoms administruoti

saviv teritorijoje.3. Vidaus adm - užtikrinamas valstybės ar savivaldos konkrečios institucijos funkcionavimas

Administracinis reglamentavimas - nuostatų, taisyklių, reglamentų ir kitų teisės aktų priėmimas įstatymams įgyvendinti.

Biurokratizmas - tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, vilkinama, sąmoningai klaidinantis patarimas, toks pareigūnų darbas, kai blogai vykdomi įstatymai ar kiti TA.

Korupcija - veiksmai, atlikti naudojantis turima valdžia, kuriais pažeidžiamos TN, vsmn interesai bei priimtos moralės normos ir kuriais siekiama asmeninės ar grupinės naudos. Reikia nustatyti asmeninę atsakomybę, dažnesnis auditas, kontrolė. Ten, kur silpnas nacijos bendrumo jausmas. Etinė, po to tik

8

teisinė ir administracinė problema. Kur administracinės ir politinės sistemos nėra tobulos, korupcija gali padėti šalies vystymuisi (Kazachstanas). Sąlygoja:

1. urbanizacija ir piliečių išsilavinimas;2. rinkėjų aktyvumas ir partinė konkurencija;3. politinės sistemos pobūdis;4. biurokratijos dydis ir potencialus papirkinėjimas.

Administraciniai teisiniai režimai, kaip valstybinio stabilumo garantas.Valstybinį valdymą galima apibūdinti kaip administracinį teisinį režimą (tačiau ne kiekv administracinis valdymas yra valstybės valdymas!). Adm teisinių režimų paskirtis – palaikyti saugumą kilus vidinėms ar išorinėms grėsmėms valstybės nepriklausomumui ar saugumui, teritoriniam vientisumui.

6 tema. Viešojo administravimo principai

VA principai – tai pagrindinės idėjos bei nuostatos.Pagrindiniai

1) centralizacijos ir decentralizacijos derinimo2) demokratiškumo, 3) vienybės, 4) viešumo,5) teisėtumo, 6) teisinio reguliavimo7) atskaitomybės8) apskaitos ir kontrolės9) kolegialumo derinimo su vienvaldiškumu 10) objektyvumo11) optimalumo12) skatinimo.

Organizaciniai principai: 1) ekonomiškumo2) funkcijų ir įgaliojimų diferencijavimo, 3) mokslinis, 4) objektyvumo, 5) teritorinis,6) vienvaldiškumo derinimo su kolegialumu, 8) bendrojo vadovavimo9) šakinio valdymo 10 )funkcinis

VA principai viešojo administravimo institucijų veikloje.įtvirtinti LR VŠA įstatyme:

1) administracinių galių apribojimo 2) įstatymo viršenybės, 3) nepiktnaudžiavimo valdžia 4) objektyvumo, 5) proporcionalumo, 6) privalomų reikalavimų įstatyminio reglamentavimo, 7) tarnybinio bendradarbiavimo8) subsidiarumo9) vienodų teisinių sąlygų .

Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai1 Demokratijos2 Teisėtumo3 Subsidiarumo4 Proporcingumo5 Teisėtų lūkesčių

9

6 Nediskriminacijos

7 tema. Vykdomosios valdžios institucijos

AT subjektai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie ATN nustatyta tvarka dalyvauja įgyvendinant viešąjį valdymą (administravimą). AT subjektas yra konkrečių ATS dalyvis, kuriuo jis tampa savo noru arba vykdydamas pareigą, kurią nustato jam speciali teisės norma. AT subjektai:Fiziniai ir individualūs asm - LR piliečiai, užsieniečiai (taip pat ES piliečiai) ir asmenys be pilietybės. Nepalaiko nuolatinių teisinių santykių su VŠA institucijomis. Subjektais jie tampa, esant būtinybei atlikti kokius nors veiksmus, įvykdyti AT normų nustatytas pareigas, siekiant gauti atitinkamos institucijos licenziją arba leidimą, apskundžiant teismui VŠA institucijų veiksmus. Ir Valst tarn ir pareigūnai, palaiko nuolatinius teisinius santykius su VA. Statusą reglamentuoja atitinkami TA, atlieka veiksmus ir priima sprendimus institucijų vardu. Organizacijos (kolektyviniai) AT subjektai – tai žmonių grupės, susiję ATS kaip savarankiški subjektai, kurių sudarymo ir veiklos tvarką reglamentuoja atitinkami teisės aktai. Organiz - valst, nevalstybines. ATS užsimezga, kai yra:Administracinis teisnumas –potenciali galimybė naudotis jam suteiktomis teisėmis, laisvėmis, taip pat vykdyti pareigas, įgyvendinti jam priskirtą kompetenciją.Administracinis veiksnumas – galimybė savo veiksmais įgyvendinti jiems priklausančias teises ir pareigas VŠA srityje. Fiziniams amžius nuo 18 ir protas. 1) Valst organizacijos teisnumą ir veiksnumą įgyja nuo jų įsteigimo momento, 2) Nevalst nuo įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus savivaldybių institucijas3) Valstybės tarnautojai, pareigūnai - nuo paskyrimo į pareigas momento.

VV institucija – tai valstybės institucijų (aparato) sudėtinė dalis, kuri turi savo struktūrą, kompetenciją, teritorines veiklos ribas ir valstybės vardu įgyvendina vykdomąją tvarkomąją veiklą administracinėje politinėje, socialinėje kultūrinėje ir ūkinėje valdymo srityse. Objektas – ūkinė, socialinė, kultūrine ir administracinė politinė valdymo sritys. Rūšys:

1. valstybės institucija, 2. politinė įstaiga, 3. organizuotas žmonių kolektyvas.

Požymiai: 1) tai pati gausiausia AT subjektų grupė;2) teisinį statusą apibrėžia įstat ir kt TA. 3) veikla poįstatyminio pobūdžio. 4) atsakingos už savo veiklą. 5) vykdomojo ir tvarkomojo pobūdžio T ir P. 6) turi vidinę organizacinę struktūrą;7) pavaldumas hierarchinis;8) disponuoja operatyviu savarankiškumu, kurį duoda kompetencija;9) turi teisnumą ir veiksnumą (dėstytojo nurodytas požymis)

Vykdomosios valdžios institucijos pagal: Sudarymo pagrindus:

1) nustato K-ja (Vyriausybė); 2) nustato įstatymai (ministerijos, valstybės įstaigos, komitetai)

Sudarymo tvarką: 1) sudaromos, vyriausybė2) steigiamos (ministerijos steigia Seimas vyriausybės siūlymu).3) skiriamos (Apsk viršin ir jų pav skiria Vyriausybė)

Veiklos teritoriją:1)centrinės;2)teritorinės.

Kompetencijos pobūdį: 10

1)bendros (svarb klausimus) 2)specialios (šak, tarpšak, mišrios kompetencijos)

Sprendimų priėmimo būdą: 1)kolegialios 2)vienvaldės (vadovas).

Vykdomosios valdžios institucijų sistema. Požymiai:

1) organizaciniai ir teisiniai tarpusavio ryšiai;2) hierarchinis pavaldumas, viršuj vyriausybė; 3) žemesniųjų sistemos institucijų steigimas ir veiklos organizavimas (kitur to nėra) 4) sudaroma pagal principuS;

1.demokratiškumo; 2.teisėtumo; 3.vientisumo; 4.objektyvumo; 5.viešumo; 6.centralizacijos ir decentralizacijos principais.

VV institucijų sistema sudaroma remiantis: 1)institucijų kompetencija, 2)formavimo tvarka, 3)institucijų struktūra, 4)teritoriniais veiklos mastais kt. pagrindais.

VV institucijų lygmenys: 1)aukščiausias (Vyriausybė), 2)centrinis (ministerijos, vyriausybės įstaigos)3)teritorinis (apskričių viršininkai, savivaldybių administracijų direktoriai, kt)

Aukščiausiosios, centrinės ir teritorinės vykdomosios valdžios institucijos. Aukščiausios VV institucija - Vyriausybė. Centrinės VV institucijos:1. Ministerijos:1) Aplinkos ministerija; 2) Finansų ministerija; 3) Krašto apsaugos ministerija; 4) Kultūros ministerija; 5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susisiekimo ministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija; 8) Švietimo ir mokslo ministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) Ūkio ministerija; 11) Užsienio ministerija;12) Vidaus reikalų ministerija; 13) Žemės ūkio ministerija.2. Vyriausybės įstaigos:1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV 2. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV 3. Lietuvos archyvų departamentas prie LRV 4. LR ginklų fondas 5. Narkotikų kontrolės departamentas prie LRV 6. Statistikos departamentas prie LRV 7. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV 8. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 9. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 10. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

11

11. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LRV 12. Viešųjų pirkimų tarnyba prie LRV3. Vyriausybės komisijos ir komitetai: 1)Daugiašalės ir dvišalės pglbos koordinavimo komitetas; 2)Vyriausybės komitetas užimtumo programoms įgyvendinti; 3) Transporto tranzito komitetas; 4) Pensijų sistemos reformos priežiūros komitetas;5) Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metų programos komitetas; 6) Strateginio planavimo komitetas; 7) Finansų ir ekonomikos komitetas; 8) Socialinių reikalų komitetas; 9) Valdymo reformų komitetas; 10) Krizių valdymo komitetas; 11) Krizių prevencijos komitetas; 12) Antidempingo komisija; 13) Vyriausybinė narkotikų kontrolės komisija ir kt.4. Įstaigos prie ministerijų:1) Lietuvos geologijos tarnyba; 2) Lietuvos standartizacijos departamentas; 3) Generalinė miškų urėdija; 4) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; 5) Nacionalinis akreditacijos biuras; 6) Valstybinė meteorologijos tarnyba; 7) Muitinės departamentas; 8) Valstybinė mokesčių inspekcija; 9)Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba; 10) Revizijų departamentas; 11) Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba; 12) Mobilizacijos departamentas ir kt.Teritorinės VV institucijos: 10 Apskričių viršininko institucijos.

Vykdomosios valdžios institucijų teisinis pagrindas: 1. Vyriausybės įstatymas ir 2. Vyriausybės darbo reglamentas numato vidinį administravimą.3. Vyriausybės nutarimas „Dėl etatų skaičiaus ministerijose, LRV įstaigose ir kitose valstybės

institucijose bei įstaigose.

8 tema. Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidentas - vienasmenis valstybės vadovas, kuriam įgaliojimai suteikiami rinkimų būdu. Būdingas valstybėms, kuriose valstybės valdymo forma – respublika. Įgaliojimai pagal:Įgyvendinimo pobūdį:

1) savarankiški2) įgyvendinami kartu su Seimu3) įgyvendinami kartu su MP ar Vyriausybe.

Savarankiškai - užsienio politikos klausimus, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir jų pirmininkus, keičia jų darbo vietas.Kartu su MP, Vyriausybe prezidentas vykdo užsienio politiką, vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia LR diplomatinius atstovus užsienio šalyse ir prie TO, MP teikimu skiria ir atleidžia ministrus, numatytus valstybės pareigūnus. Santykį su valstybės valdžios rūšimis: 1) vykdomosios - vyriausybės formavimo ir su tam tikrų valstybės pareigūnų skyrimo, įgyvendinant užsienio politiką, susiję su krašto apsauga,.ir kt su vykdomąja valdžia susijusius įgaliojimus: teikia Lietuvos pilietybę, teikia malonę nuteistiesiems, skiria valstybinius apdovanojimus. 2) įstatymų leidž – turi tik įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime bei pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos seimui; skelbia eilinius seimo rinkimus.

12

3) teisminės – teikia Seimui skirti AT teisėjų kandidatūras, Seimo pritarimu skiria Apeliacinio teismo teisėjus bei apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, taip pat teikia Seimui 3 KT teisėjų kandidatūras. Prezidentas gali daryti įtaką Vyriausybės ir visos vykdomosios valdžios institucijų sistemos veiklai tik per MP. Viską derina su juo.Negali pakeisti vykdomosios valdžios institucijų. Reguliavimo objektą: 1) užsienio politikoje; 2) Vyriausybės atžvilgiu; 3) įstatymų leidybos srityje; 4) atliekant konstitucinę priežiūrą; 5) ginant valstybę; 6) įvedant nepaprastąją padėtį; 7) skiriant ir atleidžiant asmenis iš pareigų; 8) sprendžiant pilietybės klausimus; 9) skiriant valstybinius apdovanojimus; 10) malonės teikimo Formuojant vykdomąją valdžią:1) Formuoja LRV - S pritarimu skiria ir atleidžia MP, paveda jam sudaryti vyriausybę ir tvirtina jos

sudėtį; priima vyriausybės, ministrų atsistatydinimus; ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus.

2) Skiria pareigūnus - VRM teikimu 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia policijos generalinį komisarą; MP teikimu skiria konkurencijos tarybos pirmininką bei narius; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia generalinį prokurorą (7 metams); teikia seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūras ir kt.

3) Užsienio politika - pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką: pasirašo sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui, Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia diplomatinius atstovus užsienio šalyse.

4) KA - vadovauja valstybės gynimo tarybai, Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą, saugumo tarnybos vadovą, suteikia aukščiausius karinius laipsnius (pulkininko, jūrų kapitono, generolo ir admirolo).

5) Vykd valdžios įvairūs įgaliojimai - teikia Lietuvos pilietybę, teikia malonę nuteistiesiems, skiria valstybinius apdovanojimus.

Prezidento administracija. Vienasmenė institucija, todėl išskirtinį vaidmenį organizuojant darbą atlieka jo suformuoti ir jį aptarnaujantys padaliniai. 1. Prezidento patarėjų grupė:

1)nacionalinio saugumo klausimais grupė;2)užsienio politikos klausimais grupė; 3)vidaus politikos ir analizės klausimais grupė;4)socialinės politikos klausimais grupė; 5)kultūros, mokslo ir ugdymo klausimais grupė.

2. Tarnybos: Spaudos tarnyba 3. Departamentai: Prezidentūros teisės departamentas.4. Prezidento priimamasis. 5. Prezidentūros kanceliarija. Ją sudaro:

1) Vidaus audito tarnyba, 2) buhalterija, 3) personalo, 4) vertimų, 5) informacinių sistemų, 6) transporto ir ūkio skyriai,

6. Grupės: 1) malonės ir pilietybės2) biblioteka, 3) archyvas

13

4) ordinų reikalų 5) Užsienio politikos grupė6) Vidaus politikos ir analizės gru7) Socialinės politikos grupė8) Kultūros, mokslo ir ugdymo grupė9) Nacionalinio saugumo grupė

7. komisijos: 1) Skurdo monitoringo komisija prie Prezidento2) Pilietybės reikalų 3) Malonės komisija4) Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams

Lietuvoje įvertinti 5) Lietuvos heraldikos komisija 6) Konsultacinė šeimos ir vaiko reikalų komisija

9 tema. Lietuvos Respublikos VyriausybėVyriausybė yra vykdomoji tvarkomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus ir kitus TA, tvarkanti krašto reikalus pgl LR Konstitucijoje nustatytą valdžios institucijų kompetenciją. LR valdymo modelis yra respublika. Vyriausybę charakterizuojantys požymiai:

1) formavimo tvarką ir įgaliojimus nustato Konstitucija ir specialus įstatymas;2) įgyvendina vykdomąją valdžią ir vadovauja šios valdžios rūšies institucijoms;3) bendros kompetencijos institucija;4) kolegiali institucija5) solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą.

LRV teisiniai pagrindai. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi K, tarpt sut, programa, ilgalaikiu strateginiu veiklos planu ir kt TA. Vyriausybės veiklos principai:

1. demokratijos2. kolegialumo, 3. teisėtumo 4. viešumo

LRV tikslai ir f-jos.1) saugo konstitucinę santvarką ir LR teritorijos neliečiamybę,;2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų, Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės

programą;3) koordinuoja M ir Vyriausybės įstaigų veiklą; rengia Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją

tvirtinti Seimui;4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžetą; jo vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo

apyskaitą5) disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kt TA projektus;7) teikia Seimui siūlymus dėl M steigimo ir panaikinimo;8) steigia, reorganizuoja, likviduoja Vyriausybės įstaigas;9) tvirtina M, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie M nuostatus;10) kartu su Prezidentu vykdo užsienio politiką; 11) užmezga diplomatinius santykius;12) organizuoja valdymą aukštesniuosiuose adm vienetuose;

13) turi teisę kreiptis į K T su prašymu ištirti, ar LR įstatymai ar kiti Seimo priimti TA neprieštarauja K;14) priima į pareigas ir atleidžia iš jų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus, Vyriausybės atstovus, Vyriausybės;15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas.

Bendrieji LRV įgaliojimai K, LRVĮ, visose srityse - Min ir kt VV kontrolėSpecialieji – susiję su atskiromis valdymo sferomis ir įtvirtinti atitinkamuose įstatymuose. 1. ekonomikos;

14

2. biudžeto, 3. finansų, 4. kreditų ir pinigų politikos; 5. socialinėje; 6. mokslo, kultūros ir švietimo; 7. aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo; 8. piliečių teisių ir laisvių, teisėtumo bei kovos su nusikalstamumu užtikrinimo; 9. nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos; 10. užsienio politikos ir tarptautinių santykių.

Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas Vyriausybės darbo veikloje. K 5str: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. 3 valdžios atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekv suteikiama kompetencija, kuri priklauso nuo jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų

įgaliojimais. K įtvirtintas Vyriausybės atsakingumo Seimui principas, lemiantis Vyriausybės sudarymo būdą.

Seimas, pritardamas Vyriausybės programai, Vyriausybei suteikia įgaliojimus veikti. Tik Seimo pasitikėjimą turinti Vyriausybė gali vykdyti savo įgaliojimus.

Vyriausybės administracinės veiklos organizavimas. LRV darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas. 1) posėdis - (1kart/sav, trečiad; sprendimai priimami visų Vyriausybės narių balsų dauguma priima nutarimus)2) pasitarimas (rengiami 2d iki posėdžio )3) Kometetas (patariamojo pobūdžio)4) Komisija (vyriausybės pavestoms užduotims atlikti)5) Darbo grupės

Bendri etapai:1. Leidybos iniciatyva2. Projektų įvertinimas Vyriausybės kanceliarijoje

Teikimas Derinimas Vizavimas

3. Aptarimas ministerijos sekretorių pasitarimuose4. Aptarimas Vyriausybės pasitarime5. Įtraukimas į dienotvarkę6. Svarstymas7. Sprendimo priėmimas8. Protokolo surašymas9. Įforminimas10. Pasirašymas11. Paskelbimas12. Įsigaliojimas

Vyriausybės posėdisVP VP šaukia ir jiems pirmininkauja MP, o jo nesant – einantis MP pareigas arba jį pavaduojantis ministras VP paprastai rengiami Vyriausybės rūmuose kartą per savaitę, trečiadieniais, MP paskirtu laiku (kai kl

reik spręsti nedelsiant, šio reglamento g nesilaikyti) VP yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių. Vyriausybės narys,

negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranešti MP ir gauti jo sutikimą. Negalintys dalyvauti VP Vyriausybės nariai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje

VP svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti atitinkamų Vyriausybės nutarimų projektai. VP darbotvarkė sudaroma ir svarstoma pgl Vyriausybės Darbo Reglamento nuostatas Ministras VP metu gali pasiūlyti MP įtraukti į VP darbotvarkę naują klausimą. Toks pasiūlymas gb

teikiamas tik tuomet, kai yra svarbių priežasčių, dėl kurių teisės akto projektas negali būti teikiamas 15

svarstyti Vyriausybei Reglamento nustatyta tvarka. Dėl sprendimo įtraukti ar ne naują klausimą į VP darbotvarkę, balsuojama VP metu. Kaip papildomi ministrų pasiūlyti klausimai į VP darbotvarkę negali būti įtraukiami didelės apimties ir/ar sudėtingi teisės aktų projektai.

Ministro Pirmininko administraciniai įgaliojimai. MP atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Prezidentui;2) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;3) teikia Prezidentui siūlymus dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;4) teikia Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti MP5) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;6) kviečia VP ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina VP darbotvarkę;7) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti LR tarptautines sutartis8) sudaro vyriausybines delegacijas, vykstančias su oficialiais vizitais į užsienio valstybes, taip pat

dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose9) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų ir

dar kokių 10.

Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimas. TA projektai prieš įtraukimą į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę paprastai aptariami ministerijų valstybės sekretorių MVS pasitarime. Pasitarimus šaukia ir darbotvarkę sudaro Vyriausybės kancleris ar jo pav.Darbotvarkėje nurodoma klausimų svarstymo eilės tvarka ir pranešėjai. Ji išsiunčiama MVS ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pasitarimo, išskyrus klausimus, kai svarstoma LR pozicija ES. Tinklapyje.Pasitarime dalyvauja: Vyriausybės kancleris, jo pavaduotojai, ministerijų valstybės sekretoriai (jų nesant – ministerijų sekretorių), Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai ir Europos teisės departamento atstovas. Gali dalyvauti: projekto rengėjai ar jų atstovai, ministerijų administracijų teisės padalinių vadovai ar jų funkcijas atliekantys teisininkai. Pirmininkauja Vyriausybės kancleris. Protokolą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasitarimo parengia Vyriausybės kanceliarijos v valstybės tarnautojai. Jį pasirašo pasitarimui pirmininkavęs valstybės tarnautojas.

Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymas. Vyriausybės kancleris kreipiasi į MP dėl pritarimo įtraukti atitinkamus teisės aktų projektus į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Klausimai parenkami atsižvelgiant į MVS pasitarimą, MP, Teisės departamento direktoriaus pareikštas pastabas.MP pritarus įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės kancleris parengia darbotvarkės projektą.Klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir kviečiami į posėdį asmenys.Projektas teikiamas MP pasirašyti. Gali būt įtraukti skubūs.

Svarstymas Vyriausybės posėdyje. Dalyviai. 1) Dalyvauja LRV nariai, MP vyriausiasis patarėjas, patarėjai, atstovas spaudai,

kancleris, kanclerio pavaduotojai, Teisės departamento direktorius, Bendrųjų reikalų departamento direktorius, Bendrųjų reikalų departamento Vyriausybės dokumentų redakcijos vedėjas, kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento spaudos tarnybos vadovas, Europos teisės departamento generalinis direktorius;

2) gali dalyvauti viceMs ar MVS, kai ministrą pavaduoja kitas Vyriausybės narys, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų vadovai (atsižvelgiant į MP nurodymus), apskričių viršininkai ir Vyriausybės atstovai..

3) tie kiti turi dalyvauti, kai svarstomi klausimai, prie kurių rengimo jie prisidėjo, arba kiti su jais tiesiogiai susiję klausimai. Jei juos atleidinėja - būtinai.

4) Jei valst paslaptus - LRV nariai, viceM ar MVS, kancleris arba jo pavaduotojai, atitinkami MP patarėjai ir Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, Bendrųjų reikalų departamento Vyriausybės dokumentų redakcijos vedėjas ir kiti pakviesti svarstyti atitinkamo klausimo asmenys, įrašyti į posėdžio darbotvarkę. Privalo turėti slaptumo -ymą.

5) Asociacijų, profesinių sąjungų, politinių atstovai - sprendžia MP.6) gali Seimo ir Respublikos Prezidento atstovai.7) Posėdžių dalyvius registruoja Vyriausybės kanceliarija.Svarstymo eiga.

16

1) pristatymas ir Vyriausybės narių nuomonė. 2) pristato ministrai, prireikus – Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai, MP patarėjai, MP

darbo grupių vadovai;3) klausimo esmė, nurodoma jo įtaka biudžetui, savivaldybių biudžetams, valstybės pinigų fondams,

visuomenei ir teisinei sistemai4) pristatyti iki 5 minučių, LRV nuomonei pareikšti – iki 2 minučių, kiti - 1 min. 5) max 2 kartus kiekv klausimu, kiti posėdžio dalyviai – kartą.6) nesvarstomas su ministerijos ar apskrities viršininko veikla susijęs klausimas, jeigu jis nebuvo

derintas ir nėra atstovo;7) svarstoma lietuvių kalba. Jei kas nemoka-vertėjas.8) VP transliuojami internetu, išskyrus slaptus.

Protokolas1. rengia Vyriausybės kanceliarija.2. posėdžio data, eilės numeris, dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą

pateikęs pranešėjas, kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas, kas kaip balsavo, atskiroji nuomonė.

3. pasirašo MP, projektas ne vėliau kaip antrąją po posėdžio darbo dieną.4. magnetofoninius įrašus saugo 3 mėnesius, slaptų nerašo.

LRV posėdžio sprendimaiPriėmimas visų vyriausybės narių balsų dauguma. balsuojama ir dėl procedūrinių dalykų. vyriausybės narys arba ministras, einantis MP turi tik vieną balsą.Įforminimas sprendimai įforminami nutarimais. nutarimai registruojami, kai juos pasirašo MP registravimo eilės numeris pgl bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos, posėdžio data.Pasirašymas MP ir atitinkamos valdymo srities ministras keičiami ankstesni nutarimai, pasirašo kartu su MP tas M, kuris pasirašė ir ankstesnį nutarimą

(nesvarbu, kas teikė projektą). M negali atsisakyti pasirašyti net jei asmeniškai prieš; pasikeitus vyriausybei visi priimti, bet nepasirašyti nutarimai teikiami svarstyti iš naujo; jei pasirašo pavaduojantis M, prieš tai vizuoja atitinkamas VCM. nutarimų priedai nepasirašomi, jų originalus vizuoja atitinkamas vyriausybės kanceliarijos padalinio

vadovas; o norminių teisės aktų koncepcijas ir teisingumo ministras. pasirašomi per 5dd nuo jų priėmimo, jei yra sminių pastabų ir grąžinamas rengėjui, tada per 3dd nuo

patikslinto nutarimo gavimo.

Skelbimas ir įsigaliojimas per 2dd išsiunčiami taip: neįslaptinti – S Prezidentui, K T, valstybės kontrolieriui, M, įstaigoms;

įslaptinti – kam reikia. nutarimus oficialiai skelbti VŽ pateikia KC ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų pasirašymo. įsigalioja kitą dieną po to, kai jie, MP pasirašyti, oficialiai paskelbiami VŽ, jeigu nenustatyta kita data. Jei reikia nedelsiant į medias.

Vyriausybės priimamų teisės aktų rūšys. LRV Nutarimai :

1) norminio keičiasi TN;2) nenorminio pobūdžio.

MP potvarkiai (organizaciniais, asmeniniais ir kt. klausimais )MP rezoliucijos (operatyvinio pobūdžio sprendimai)Neteisinio pobūdžio aktai-protokolai (įforminti sprendimai pvz ministerijai). Teisės aktų leidybos iniciatyva - projektus teikia MP, Aps Vir, Sav Tarybos.Teikimas

17

1. viskas apie teikėją: pavadinimas ir adresas; data; teisės akto pavadinimas;2. kodėl būtina priimti projektą ir kokia sprendžiamo klausimo esmė;3. visa info apie asmenį, kuris galėtų pristatyti projektą 4. ar projektas atitinka Vyriausybės programą;5. ar teisės akto projektas įgyvendina ES teisės aktus 6. apie teisės akto projekto poveikio vertinimą;7. ar teisės akto projektas notifikuotinas Europos Komisijai 8. ar reikės priimti kitus naujus teisės aktus, 9. ministerija su kuria suderintas teikiamas projektas 10. Ministerijos teikimas, turi būti pasirašytas ministro arba jo raštišku pavedimu –

viceministro,Vyriausybės įstaigos teikimas turi būti pasirašytas jos vadovo. Apskrities viršininko teikimas turi būti pasirašytas apskrities viršininko, o savivaldybės tarybos teikimas – savivaldybės mero.

Derinimas su:1. FinMin - susiję su nacionaliniu biudžetu, tarptautine finansine parama;2. KAM - susiję su tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimu, karybos srities standartizacija;3. Teising Min – susiję su tarptautinėmis sutartimis, jų projektai;4. URM - susiję su tarptautinėmis sutartimis; 5. VRM - kuriais LRV max tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičių arba jei steigiama,

likviduojama VA įstaiga;6. EU teisės departamentas – tarptautinės sutartys, projektai;7. Savivaldybių asociacija ;8. LR trišale taryba;9. Archyvų departamentu prie LR Vyriausybės - dėl dok formų;10. Konkurencijos taryba;11. Informacinės visuomenės plėtros komitetu - su valstybės registrų sistema.

Išvadas ar pastabas per 10 darbo dienų , max 15 darbo dienų. Skubos tvarka, suinteresuotos institucijos privalo pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl joms pateiktų projektų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo dienos. Derinimas gali vykti el paštu

Pasirašymas ir vizavimas1. vizuoja ministras ar viceministras; vyriausybės įstaigos vadovas, apskrities viršininkas, meras,

pan;2. jeigu nepavyksta, rengusi institucija parengia pažymą ir kartu su projektu teikia ją Vyriausybei;3. pasirašyta M VCM, MVS, apskr viršininko, mero, pan;4. nurodyta suinteresuotos institucijos, su kuriomis projektas nesuderintas; 5. nesuderintos projekto nuostatos; suinteresuotų institucijų pastabos ir pasiūlymai:6. argumentai, kodėl neatsižvelgta į pasiūlymus;7. institucijos, kurioms projektas buvo pateiktas derinti ir kurios per nustatytą terminą nepateikė

pastabų; 8. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos valstybės sekretorius.

Projektų įvertinimas LRV kanceliarijojepateikia ta projekto dalykinį vertinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, max 5 dd). bendras terminas - 8 dd, max 13.padalinys nevertina ta projekto, kuris nėra derintasparengia pažymą klausimas+jo esmė) ką įtraukti į vyriausybės posėdžio darbotvarkęvizuotą pažymą (klausimas+suderinimas+jo esmė) + projektą pateikia teisės departamentui+ MP vyriausiajam patarėjui arba patarėjui.teisės departamentas vizuoja pažymą per 5 (8) darbo dienas kanceliarijos padalinių vadovai vizuoja pažymą per 8 (13)darbo dienas MP arba kancleris su savo rezoliucija grąžina rengėjams, pakartotiniam nagrinėjimui nustatant terminą.kancleris gali šaukti suinteresuotų institucijų ar įstaigų atstovų pasitarimą.  įvertinimas skubos tvarkakonkrečius skubos terminus nustato vyriausybės kancleris, tačiau vertinamasis projektas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki vyriausybės posėdžio, kuriame jis bus svarstomas.skubos tvarka paprastai nevertinami didelės apimties ir/ar sudėtingi teisės aktų projektai.

18

įvertinimas ypatingos skubos tvarkakonkrečius ypatingos skubos terminus nustato mp, tačiau vertinamasis projektas atitinkamiems vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojams visuomet turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 4 darbo valandas iki vyriausybės posėdžio, kuriame jis bus svarstomas.ypatingos skubos tvarka nevertinami didelės apimties ir/ar sudėtingi teisės aktų projektai.Pasirašymas ir skelbimas - kaip aukščiau LRV posėdis.

LRV programa – dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visą jos įgaliojimų laiką privalomas veiklos planas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybės veiklos kryptys ir kuriam yra pritaręs Seimas. Rengimui vadovauja MP. Kanceliarija, ministerijos, įstaigos, apskričių viršininkai teikia MP ir M medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo. Per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui.Nepritaria - per 15 dienų nuo nepritarimo naują programą.

Konkrečios priemones šiai programai įgyvendinti. Kai Seimas pritaria, LRV per 3 mėnesius patvirtina konkrečias priemones:

1. priemonių įvykdymo terminus 2. už įvykdymą atsakingas kontoras.

Bendrieji Vyriausybės organizacinės struktūros klausimai. 13 ministerijų Vyriausybės kanceliarija MP politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai: MP vyriausiasis patarėjas, MP patarėjai, MP atstovas spaudai

MP vyriausiasis patarėjas: 1) koordinuoja MP politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą; 2) MP pavedimu atstovauja MP pristatydamas jo sprendimus;3) atlieka kitas MP jam pavestas funkcijas.

Kanceliariją sui kancleriu sudaro:1) departamentai 2) skyriai 3) spaudos tarnyba 4) Vyriausybės priimamasis.

Vyriausybės kanceliarija. biudžetinė įstaiga karjeros valstybės tarnautojai yra pavaldūs kancleriui. struktūrą ir nuostatus tvirtina Vyriausybė

LRV kancleris.1) organizuoja MP pateiktų teisės aktų projektų analizę, organizuoja projektų, kurių rengėjams nepavyko

suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;2) dalyvauja koordinuojant Vyriausybės programos įgyvendinimą;3) organizuoja Vyriausybės posėdžių rengimą;4) koordinuoja ES teisės perkėlimą ir jos įgyvendinimą;5) koordinuoja pozicijų ES institucijose svarstomais klausimais rengimą;6) užtikrina ES dokumentų registravimą ir paskirstymą;7) koordinuoja kontorų veiksmus, susijusius su ES teisės pažeidimų ikiteisminiais procesais;8) tvirtina kanceliarijos struktūrą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašą;9) priima į pareigas ir atleidžia pgl darbo sutartis ir gaunančius DU;10) saugo Vyriausybės antspaudą;

Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padaliniai, patarėjai ir konsultantai. (Žr schemą)8 departamentai su savo skyriais, tarnybomis

19

11 skyriųMP sekretoriusMP patarėjaiMP padėjėjaiVisuomeniniai konsultantai

Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos. iš Vyriausybės narių, kanclerio ir MP vyriausiojo patarėjo. Vyriausybė nustato uždavinius, funkcijas, sudėtį, skiria pirmininką. darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti. Iš kontų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų. Vyriausybė nustato jų užduotis, personalinę sudėtį. darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

Vyriausybės įstaigų steigimo tvarka, jų teisinės padėties ypatumai.Vyriaus įst - tai institucijos, skirtos ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti. Mažai kuo skiriasi nuo ministerijų. Dpartamentas, tarnyba; agentūra; inspekcija. Vadovas dažn pavaldus MP, bet gb ir ministrui.Steigimo tvarka labai specifinė: nėra vienodų jų steigimo teisinių kriterijų.

1. steigia Vyriausybė vadovaudamasi įstatymu (pavyzdžiui, Statistikos departamentas, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Ginklų fondas, Ryšių reguliavimo tarnyba ir kt.),

2. kitos steigiamos panaikinus ministerijas (pvz panaikinus Europos reikalų ministeriją buvo įsteigtas Europos komitetas ),

3. steigiamos remiantis Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planu 4. kitais pagrindais.

Teisinės padėties ypatumai1. padėtis nėra tokia stabili kaip ministerijų, nes jas steigia ir likviduoja VV institucija - išsprendus

funkcijas, viskas.2. organizacinių struktūrų įvairovė - nėra tam TA, išskyrus Ginklų fondo įstatymą. Kitus tvarko

vadovas.3. tradicinė struktūra: jos turi vadovybę ir administraciją.

Vyriausybės ir Seimo sąveika. teikia Seimui įstatymų, kitų Seimo teisės aktų projektus; teikia Seimui pasiūlymus dėl sesijos darbų programos projektų; gali teikti pasiūlymus dėl Seimo savaitės posėdžių darbotvarkės;. dalyvauja komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje informuoja, kaip vykdomi įstatymai ir Seimo nutarimai; seimo posėdyje seimo kvietimu; svarsto Seimo rekomendacijas; FinMin teikia Vyriausybei LR valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, ji išnagrinėjama LRV posėdyje

ir aprobuota pateikiama Seimui tvirtinti; Seimo statuto nustatyta tvarka MP arba M atsiskaito Seimui; raštu atsakinėja Seimo nariams;

Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektai. projektus Vyriausybė teikia Seimui savo nutarimais; jeigu siekiama pakeisti įstatymą, teikiamas įstatymo lyginamasis variantas; kompiuterinė laikmena su TA . jei nauji vsm santykiai, rimta, parengiama TA koncepcija. Nesudėtingų įstatymų koncepcijos

nerengiamos. projektą pasirašo MP, vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras, teisingumo ministras ir MP; aiškinamąjį raštą pasirašo atitinkamas ministras. Teisingumo ministras ir MP nevizuoja TA lyginamojo varianto. TA priedus (priedėlius) vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras.

20

MP, ministras ar viceministras negali sutikti keisti iš esmės. teikia Seimui išvadas dėl Seime svarstomo projekto. Vyriausybė turi teisę atšaukti pateiktą įstatymo projektą iki svarstymo Seimo posėdyje. Seimo grąžintas projektas turi būti iš naujo rengiamas, derinamas ir teikiamas Vyriausybei.

Vyriausybės ir Respublikos Prezidento santykiai. Prezidento iniciatyva MP ir M kartu su P ir P tarnautojais nagrinėja ir sprendžia valstybės valdymo

klausimus; Prireikus Prezidento iniciatyva MP sudaro darbo grupes; svarsto ir teikia Prezidentui atitinkamus dokumentus dėl tarptautinių sutarčių teikimo Seimui ratifikuoti

Vyriausybės ir vietos savivaldos institucijų santykiai. Savivaldybės nepavaldžios jokioms valstybės institucijoms, Vyriausybė:1) LRV kontroliuoja (per atstovus savivaldybėse), ar laikosi konstitucijos ir kitų įstatymų, ar vykdo nutarimus ir sprendimus. 2) LRV teikia rekomendacijas socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.

Visuomenės informavimas. 1) internete2) per MP atstovą spaudai, Informacijos ir komunikacijos departamentą, ministrų atstovus spaudai;3) MP atstovas spaudai duoda leidimą rengti reportažus iš posėdžio, rengia MP spaudos konferencijas.4) koordinuoja Informacijos ir komunikacijos departamentas, jis tp akredituoja žurnalistus

Prašymų ir peticijų priėmimas bei nagrinėjimas1. prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis LR VA įstatymu, LR peticijų, LR

teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, LR Vyriausybės Peticijų komisijos nuostatais;

2. priima Vyriausybės kanceliarijos Priimamasis; 3. pareiškėjui įteikia priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą4. info gb teikiama žodžiu, jeigu prašymas ar skundas yra žodinis ir jeigu asmuo nereikalauja pateikti

informacijos raštu;5. Jeigu skundas ne pgl kompetenciją, Priimamasis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda

prašymą ar skundą kam reikia;6. Žodiniai ir anoniminiai nenagrinėjami, išskyrus ypatingus atvejus;7. Peticijos teikiamos tiesiogiai ar siunčiami paštu Vyriausybei, priimami Priimamajame ir

įregistruojami atitinkamame žurnale; Įregistruotą kreipimąsi Priimamasis nedelsdamas perduoda LR Vyriausybės Peticijų komisijai;

8. Peticijų komisija per 10 darbo dienų pateikia išvadas; Peticijų komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja LRV kanceliarija.

Vyriausybės kontrolės f-jos. 1) Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo kontrolė. M, vadovai, apskričių viršininkai pagal kompetenciją privalo: užtikrinti, kad jiems pavaldžiose institucijose būtų deramai įgyvendinami įstatymai, kiti TA, operatyviai imtis priemonių, jei yra pažeidimų, paskirti atsakingus konkrečius tarnautojus; nustatyti personalinę atsakomybę atitinkamai viceministrams, vadovų pavaduotojams ir apsk viršininkų pav už įstatymų, koordinavimą keičiantis tarnautojams reikalų perdavimo akte turi būti nurodomas atsakingas. LRV turi teisę panaikinti M ir pavaldžių įstaigų, taip pat lRV įstaigų TA, jeigu šie prieštaraujaK, Įst, Tarpt Sut, Prez Dekr pasiūlymus šiais klausimais MP teikia Teisingumo ministerija, MP aparatas ar kanceliarija. Per atstovus vykdo savivaldybių administracinę priežiūrą.

2) Pavedimų vykdymo kontrolė. Ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai ir apskričių viršininkai visus pavedimus (išskyrus parengti TA

projektą) turi įvykdyti per 10dd nuo jų gavimo, jei pavedime nenurodyta kitaip. Pavedimai parengti TA projektą - per 3 mėn, jei nenurodyta kitaip.

21

Jeigu pavedimas duodamas keletui institucijų, pagrindine vykdymo organizatore laikoma ta, kuri nurodyta pirmoji. Kitos - medžiagą per 5dd nuo pavedimo gavimo institucijoje dienos.

pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai arba į juos atsakyta iš esmės. Jei įvykdyta netinkamai, grąžinama tobulinti ne vėliau kaip per 2dd nuo gavimo Vyriausybės

kanceliarijoje dienos, tačiau pavedimo įvykdymo terminas paprastai nepratęsiamas. Jei negali įvykdyti laiku privalo iš anksto teikti suderintą Vyriausybės nutarimo, kuriame duodamas

neįvykdytasis pavedimas, pakeitimo projektą. Kitų pavedimų įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik išimtiniais atvejais argumentuotu ministro,

Vyriausybės įstaigos vadovo, apskrities viršininko prašymu. Prašymai pateikiami ne vėliau kaip prieš 3dd iki įvykdymo termino pabaigos.

Vyriausybės kanceliarija tvarko Vyriausybės, Ministro Pirmininko ar Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kanclerio duotų pavedimų apskaitą, apibendrina jų vykdymą. Iš apskaitos pavedimai išbraukiami ne vėliau kaip per 1dd po rašto gavimo Vyriausybės kanceliarijoje dienos.

10 tema. Lietuvos Respublikos ministerijos ir kitos centrinės vykdomosios valdžios institucijos

Ministerijos – tai pagrindinė centrinio vykdomosios valdžios institucijų sistemos lygmens grandis po Vyriausybės, kuri sudaroma, kad organizuotų VŠA svarbiausiuose viešojo gyvenimo srityse.

viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.

veiklą grindžia LR Konstitucija, įstatymais, LR tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais TA

biudžetinė įstaiga; nuostatus tvirtina Vyriausybė; M vadovai-ministrai yra Vyriausybės nariai; M turi savo administraciją, vadovauja MVS skiriamos: šakinio ir tarpšakinio valdymo ministerijos

Pgl valdymo sritis M:1) dministracinėje politinėje valdymo srityje (KAm, Teis, VRM, URM)2) socialinėje kultūrinėje valdymo srityje (Kult, SADM, SAM, SMM);3)M, funkcionuojančias ūkio valdymo srityje (Aplinkos, Fin, Susisiek, Ū, ŽŪ).

Ministerijų teisinio statuso problema. M yra vienvaldiškumo principu sudaryta institucija. Jai vadovauja ministras, kurio statutas yra išskirtinisne nes tai politinė pareigybė. Jis vadovauja M ir įgyvendina jam priskirtas F-jas, taip pat jis yra ir Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, narys, todėl vykdo ir jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus

Ministerijos nuostatuose (tvirtina Vyriausybė):1. M veiklos teisiniai pagrindai2. uždaviniai3. funkcijos4. teisės ir pareigos 5. darbo organizavimo principai

Ministerijos darbo reglamentuose (įsakymu tvirtina ministras):1. M darbo tvarka2. M struktūrinių padalinių organizavimo tvarka, 3. M veiklos organizavimas,4. MP, M valstybės sekretoriaus, M sekretorių, ministro, viceministro pavedimų vykdymo tvarka5. M gaunamų raštų registravimą ir paskyrimą vykdyti tvarka, 6. įvairių dokumentų pasirašymo ir saugojimo tvarka, 7. teisės aktų rengimo, derinimo, vizavimo tvarka 8. ministrų įsakymų ir kt TA skelbimo, visuomenės informavimo apie M darbą tvarka9. piliečių prašymų nagrinėjimą bei interesantų priėmimo tvarka,10. tarnybines komandiruotes

Ministerijos misija: 1. Organizuoti viešąjį valdymą (administravimą) svarbiausiuose viešojo gyvenimo srityse. 2. vykdyti valstybės valdymo funkcijas

22

3. įgyvendinti šioje srityje valstybės politiką,4. koordinuoti bei kontroliuoti kitų šios srities vykdomosios valdžios institucijų veiklą.

M skaičių iš esmės lemia objektyvūs valstybės valdymo poreikiai, tačiau dažnai įtakoja politika.

Ministerijos veiklos strateginis modelis. strateginiai veiklos planai rengiami vadovaujantis Vyriausybės programa, kuriai pritaria Seimas ir

derinami su Valstybės ilgalaikės raidos strategija, biudžetinių metų pradžioje Vyriausybė peržiūri ir patvirtina strateginius tikslus, taip pat nustato

fiskalinės politikos gaires; Tada strateginio planavimo procesas pereina į M, gali būt strateginio planavimo grupė iš M tarnautojų; M parengti strateginiai planai teikiami tvirtinti Vyriausybei, 1, 3, 5 ir 10 metų, praktikoj 1 ir 3 m. per 3 mėn nuo Seimo pritarimo naujos vyriausybės programai dienos M turi atnaujinti savo strateginius

veiklos planus ir pateikti juos aprobuoti Vyriausybei.

Programų, numatytų ministerijos strateginiame veiklos plane, vykdymas. Patvirtinus M strateginį veiklos planą, M, įstaigos prie M, Vyriausybės įstaigos ir apskričių viršininkai

turi parengti ir sutrumpintą strateginį veiklos planą. Paskirtis - glaustai pateikti visuomenei svarbiausią info apie M ir jos padalinių misiją, strateginius tikslus, vykdomas programas, programų tikslus ir siekiamus rezultatus.

Vyriausybė biudžetinių metų pradžioje pritaria M ir Vyriausybės įstaigų sutrumpintiems strateginiams veiklos planams.

tada ministrai turi patvirtinti M ir įstaigų prie M strateginius veiklos planus. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl asignavimų paskirstymo pgl programas, apskrities viršininkas tvirtina

savo strateginį veiklos planą bei sutrumpintą strateginį veiklos planą. Kiti asignavimų valdytojai patvirtina savo ir pavaldžių biudžetinių įstaigų strateginius veiklos planus. Strateginiai veiklos planai tvirtinami atitinkamo vadovo leidžiamu teisės aktu

Metų veiklos ataskaitos. Vidaus audito pagrindiniai uždaviniai: 1) nustatyti ar laikosi TA; 2) patarti kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką;3) teikti rekomendacijas dėl veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo; 4)vertinti strateginių ir kt veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais; 5)vertinti lėšų, gautų iš ES bei užsienio institucijų ar fondų, administravimą ir panaudojimą; 6)ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus įvertinti, kaip vidaus kontrolė veikia viešajame juridiniame asmenyje. Reikalavimai:Savivaldybėse turi būti įsteigtos centralizuotos vidaus audito tarnybos. Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui. Negali būti daromas poveikis atliekant auditą ir teikiant rezultatus. Vidaus audito tarnybos veiklą reglamentuoja viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinti nuostatai Atleidžiant vid aud vadovą (ne jam pačiam prašant), reik pranešti Finansų M.

Vadovas: užtikrina vidaus auditorių veiklos ir organizacinį nepriklausomumą negali perduoti šios funkcijos kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams negali daryti poveikio atliekant auditą ir teikiant rezultatus atleisdamas vid aud vadovą (ne jam pačiam prašant ar atsistatydinant), privalo pranešti Finansų M. negali skirti Vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditorių į jokias kitas pareigas toje įstaigoje

Ministerijų vidinė organizacinė struktūra. 1. vadovybėM, jis atsakingas LRS, Prez ir tiesiogiai pavaldus MP. Tiesiogiai atsako už LRV programą. ViceministrasMVSM sekretoriai

23

2. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus:VCMpatarėjas (patarėjai), atstovas spaudai kiti politiniai3. M administracija. Vadovauja MVS, tiesiogiai atlieka organizacinę-vykdomąją f-ją.

skyriai ir kiti padaliniai departamentai,kontrolės ar apskaitos f-jas vykdančios tarnybos ir inspekcijos

Ministras - politinė pareigybė + administratorius. Politikas:

1. Politinės partijos ar koalicijos nariai. Su profesine kompetencija dažnai neturi nieko bendro.

2. Skiria ir iš jų atleidžia Prezidentas MP teikimu tam pačiam laikui kaip ir kitus vyriausybės narius

3. Atsakingas Seimui (per Vyriausybės valandą Seime, raštu į Seimo narių klausimus), Prez ir MP.

Administratorius:1. sprendžia M kompetencijai priklausančius klausimus 2. tiesiogiai atsakingas už jam pavestą valdymo sritį bei vyriausybės programos įgyvendinimą;3. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus – nuostatus, taisykles, instrukcijas,

reglamentus 4. tikrina, kaip TA vykdomi; 5. teikia metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma vyriausybės programa;6. tvirtina M administracijos struktūrą; 7. teikia Vyriausybei įstatymų ir kt TA projektus,

Draudimai numatyti Konstitucijoje ir Vyriausybės: 1. negali užimti jokių kitų renkamų ir skiriamų pareigų, 2. dirbti verslo, komercijos ar kt. privačiose įstaigose ar įmonėse, 3. gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pgl apreigas Vyriausybėje bei darbo užmokestį už

kūrybinę veiklą. Ministro politinio pasitikėjimo patarėjai. Padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus:

1. viceministras2. patarėjas (patarėjai), 3. atstovas spaudai 4. kiti politiniai.

Ministerijos kolegija - ministro patariamoji institucija.Kolegijos nariai yra:

1. ministras (kolegijos pirmininkas), 2. viceministras,3. MVS 4. ministerijos sekretoriai5. struktūrinių padalinių, M, kontorų, organizacijų atstovai, mokslas

Kolegijos narių skaičių ir personalinę jo sudėtį bei darbo reglamentą ir svarstytinus klausimus tvirtina ministras. Kolegija svarsto strateginius ministerijos veiklos klausimus, TA projektus, ataskaitas. Dauguma, pirmininko lemiamas.Ne rečiau kaip kartą per ketvirtį

Viceministrą skiria ir atleidžia ministras, tiesiogiai atsakingas ministruiTai politinio pasitikėjimo tarnautojas, įgaliojimai baigiasi kartu su ministro įgaliojimais.

1) koordinuoja ir užtikrina ministro nustatytos politikos įgyvendinimą;2) koordinuoja jam pavesto darbo baro veiklos atitikimą Vyriausybės programai;

24

3) atstovauja ministrą seime ir vyriausybės posėdžiuose;4) teikia ministrui įstatymų ir kt. teisės aktų projektus.

Pagr išorinė funkcija – politinis M veiklos koordinavimas ir kylančių problemų derinimas su kitomis institucijos.Pagr vidinė funkcija – M darbo planavimas, M veiklos atitiko vyriausybės programai ir ministro nuostatoms kontrolė.

MVS - Skiria ir atleidžia ministras, ministrui tiesiogiai pavaldus, vadovauja M administracijai; karjeros valstybės tarnautojas.1) kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, 2) valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai; 3) kontroliuoja administracinę ūkinę veiklą; 4) organizuoja strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą; 5) koordinuoja MP ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, 6) užtikrina M rengiamų sprendimų suderinamumą; 7) koordinuoja TA bei programų projektų rengimą ir derinimą; 8) organizuoja pareigybių sąrašo rengimą; 9) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų M administracijos valstybės tarnautojus;10) saugo M antspaudą.Ministerijos valstybės sekretorius pgl savo kompetenciją leidžia potvarkius.

M sekretorius-tiesiogiai pavaldūs M valstybės sekretoriui ir atsakingi ministrui; yra karjeros valstybės tarnautojai.1) kontroliuoja programų rengimą ir įgyvendinimą; 2) organizuoja TA projektų rengimą ir derinimą; 3) kontroliuoja MP ir Vyriausybės, ministro ir M valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymą; 4) užtikrina priimtų TA įgyvendinimą;

Įstaigos prie M - vykdomosios valdžios institucijos, esančios tam tikros M sistemos sudėtyje, turinčios finansinį, materialinį, administracinį ir teisinį savarankiškumą, vykdo valstybinį reguliavimą ir tarpšakinę koordinaciją, priežiūrą, kontrolę bei kitas tarpšakines funkcijas, priskirtas atitinkamų M reguliavimo sričiai. 1)departamentai; 2) kontrolės arba apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos; 3) inspekcijos. steigia Vyriausybė priimdama nutarimą; steigėjo f-jos pavedamos ministerijai, veiklą koordinuoja

ministras vadovauja įstaigos vadovas, skiria ir atleidžia ministras vadovybė ir administracija, gb apskrityse ir savivaldybėse skyriai, poskyriai, vadovauja padalinio

vadovai) sudaromos patariamosios institucijos - kolegijos Svarbiausi įstaigų prie M ir vyriausybės įstaigų atribojimo kriterijai:1. Funkcijos - prie M steigiamos M kompetencijos funkcijoms, o LRV - ministerijų f-joms

nepriskirtiems klausimams spręsti. 2. Vadovai - prie M vadovus skiria ir atleidžia atitinkamas ministras, o vyriausybės įstaigų – MP. 3. Pavaldumas - prie M vadovai tiesiogiai pavaldūs ministrui; o vyriausybės įstaigų vadovai – MP.

Ypatinga Policijos departamento prie VRM vadovo (generalinio komisaro) skyrimo, atleidimo ir atskaitomybės tvarka. Pgl Policijos veiklos įstatymą ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu 5metų kadencijai skiria ir atleidžia Prezidentas. Jis tiesiogiai pavaldus VRM bei atskaitingas Respublikos Prezidentui. Vyriausybės įstatymas be išlygų numato, kad įstaigų prie M vadovus skiria ir atleidžia iš pareigų ministras. Kyla klausimas: ar teisėtai Policijos generalinį komisarą skiria Prezidentas?

11 tema. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai. Regioninė plėtra.

11.1. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių sampratos

25

Administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja LR Vyriausybė arba savivaldybės institucijos. 1) savivaldybės – valdymą organizuoja savivaldybės institucijos, laiduojama savivaldos teisė 2) apskritys - aukštesnieji administraciniai vienetai,; valdymą organizuoja VyriausybėLR teritorija skirstoma į adm vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių (miesto ir kaimo), + kurorto statusas.Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą ir pavadinimą. Savivaldybė dministracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos pgl LR vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo ūkį, teikti paslaugas.Apskritis aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja LR Vyriausybė pgl LR apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.Seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą.Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, ir mažiau kaip 3 tūkst. gyv turintys miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą iki įsigaliojant LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui.Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, taip pat tradiciniai miesteliai.Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių. Kurorto statusą gali turėti gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) bei speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudojai gydymui, profilaktikai ir poilsiui. Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis skirstymas. 10 apskričių – buvo suformuotos 1994 metais (priimtas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas).

Apskritis steigia ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia LR Seimas Vyriausybės teikimu. Savivaldybės teritorija apskričių teritorijų ribomis nedaloma.Savivaldybes steigia ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia LR Seimas Vyriausybės teikimu. Vyriausybė atsižvelgia į bendruomenės nuomonę.Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribas nustato ir keičia savivaldybės taryba. Tvarkos aprašą tvirtina LR Vyriausybė

Apskritims pavadinimus suteikia ir keičia Seimas Vyriausybės teikimu.Savivaldybėms pavadinimus suteikia ir keičia Seimas Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į savivaldybių tarybų siūlymus.Gyvenamosios vietovės pavadinimą sudaro gyvenamosios vietovės vardas ir jos tipas (miestas, miestelis, kaimas). Gyvenamosioms vietovėms pavadinimus, atsižvelgdama suteikia ir keičia LR Vyriausybė.Gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Seimas Vyriausybės teikimu, panaikina - LRV.

Nacionalinė regioninė politika – valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų plėtrai siekiant mažinti regionų skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Uždaviniai: 1) skatinti ūkio pertvarkymą ir modernizavimą regionuose;2) spartinti subalansuotą atskirų regionų plėtrą; 3) mažinti regionų skirtumus;4) mažinti nedarbą; 5) plėtoti kaimiškuosius regionus pertvarkant ir restruktūrizuojant jų ūkį, reformuojant ž.ū. gamybą, perdirbamąją pramonę ir rinkodaros struktūras, skatinti naujų verslų bei paslaugų kūrimąsi kaime.

26

Regionas - vientisa valstybės teritorijos dalis, kurioje įgyvendinama nacionalinė regioninė politika. 1. apskritis; 2. kelios bendras ribas turinčios apskritys ar savivaldybės. 3. neturinčios bendrų ribų apskritys ar savivaldybės. 4. 2 ar daugiau kaimyninių valstybių ar atskirų jų teritorijų regionai

Regiono plėtros planavimo dokumentai 1) regionų plėtros planai; (rengia apskritis)2) regionų skirtumų mažinimo programa; probleminių teritorijų plėtros programos (rengia VRM)3) savivaldybės strateginis plėtros planas (Savivaldybės tarybos sprendimu )

Regiono plėtros planas – vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame pateikiami regiono būklės įvertinimo pagrindiniai duomenys ir jų analizė, nurodomi plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei galimos priemonės1 lygmuo. Regiono lygmens regioninės plėtros planas1. Rengia apskrities viršininko administracija, pgl VRM parengtą metodiką; 1)žiūri į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų šakų plėtros strategijas, LR teritorijos bei savivaldybių teritorijų bendruosius bei strateginius plėtros planus;

2) žiūri į regiono būklės analizę, iniciatyvas bei pasiūlymus, gautus iš kontorų, socialinių ir ekonominių partnerių.2. Būtina nurodyti:

1) regiono būklės analizė ;2) strateginiai tikslai ir uždaviniai atskirų ūkio šakų specifinėms regioninėms ir vietinėms

problemoms spręsti;3) galimos įgyvendinimo priemonės.

3. Regiono plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba.2 lygmuo. Valstybės lygmens regionų soc ir ek skirtumų mažinimo programa

1. rengia VRM atsižvelgdama į: 1) Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų plėtros strategijas, LR teritorijos bendrąjį planą, nacionalinius ES struktūrinės paramos programavimo dokumentus; ES struktūrinės paramos programą2) atliktą regionų būklės ir plėtros tendencijų analizę;3) regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;4) iniciatyvas bei pasiūlymus, gautus iš valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių

partnerių, kt.2. programoje turi būti nurodyta:

1) būklės ir plėtros tendencijų lyginamoji analizė;2) plėtros laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai ir prioritetai;3) probleminių teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai, valstybės pglbos teikimo kriterijai;4) prioritetiniai uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų problemoms spręsti

3. Programą svarsto Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Pritarus programai VRM teikia šią programą Vyriausybei. LRV patvirtina, už konkrečias sritis atsakingos ministerijos įtraukia į atskirų šakų plėtros strategijas ir nacionalinius ES struktūrinės paramos programavimo dokumentus.Nac reg plėtros t-ba (ruošia)→ Vyriausybė (tvirtina) → Ministerija (vykdo)

Regiono plėtros tarybą sudaro ir pirmą posėdį šaukia apskrities viršininkas. Sudėtis: aps viršininkas, regiono merai ir deleguoti savivaldybių tarybų nariai. 1) >200 000 gyventojų - 3 tarybos narius;

2) 50 000< gyventojų < 200 000 - 2 tarybos narius;3) <50 000 gyventojų - 1 tarybos narį.Socialiniai ir ekonominiai partneriai tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise, į posėdžius juos kviečia taryba.

Regionų, kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Funkcijos:

1) tvirtina savo nuostatus ir darbo reglamentą;27

2) svarsto ir tvirtina regiono plėtros planą;3) teikia išvadas VRM ir Nac reg plėtros t-bai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo;4) svarsto ir teikia siūlymus VRM ir Nac reg plėtros t-bai dėl regionų skirtumų mažinimo programos;5) teikia siūlymus VRM dėl probleminių teritorijų + teiktinos pglbos kriterijų;6) teikia siūlymus Vyriausybei ir VRM dėl probleminės teritorijos plėtros programos ir jos vykdymo;7) svarsto savivaldybių ir apskrities viršininko administracijos siūlymus dėl regiono plėtros projektų,

atrenka projektus ir teikia savo išvadas finansavimą skiriančioms institucijoms;8) renka regiono plėtros tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;9) gali sudaryti darbo grupes nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos kompetencijai priskirtus

klausimus10) balsuoja - visų tarybos narių balsų dauguma, pasikonsultavus su partneriais bei teritorinių darbo

biržų atstovais.

Nacionalinė regioninės plėtros taryba Pirmininką skiria Vyriausybė Sudėtis: ministerijos, kontoros, savivaldybių asociacijos, socialinių ir ekonominių partnerių atstovai ir

regionų plėtros tarybų pirmininkai. Partneriai, neturintys atstovų, dalyvauja patariamojo balso teise, į posėdžius kviečia taryba.

Funkcijos: 1) svarsto nac reg politikos tikslus, uždavinius ir priemones, atskirų ūkio šakų plėtros strategijas ir

teikia išvadas jų rengėjams ir Vyriausybei; 2) svarsto regionų skirtumų mažinimo programą ir teikia siūlymus rengėjams3) svarsto probleminių teritorijų ir atskirų ūkio šakų plėtros programas, teikia išvadas rengėjams bei

Vyriausybei; 4) svarstymas+išvados VRM dėl regionų plėtros programos, skirtos įgyvendinti tarptautinį

bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų panaudojimo; 5) kt f-jos

Nac reg plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip 2 kartus per metus, visų tarybos narių balsų dauguma

12 tema. Apskričių ir savivaldybių valdymo institucijos

Apskritis yra LR teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas organizuojamas vadovaujantis LR Konstitucija, Apskrities valdymo įstatymu, kitais LR įstatymais, LR Seimo nutarimais, Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei kitų valstybės valdymo institucijų teisės aktais.Apskrities viršininko institucija – vadovauja politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamas vadovas. Gali steigti apskrityje sau pavaldžias įstaigas ir organizacijas.Prie apskrities viršininko sudaroma taryba. Į ją įeina:

1. apskrities viršininkas, kuris yra šios tarybos pirmininkas, 2. apskrities viršininko pavaduotojas (pavaduotojai), 3. apskrityje esančių savivaldybių merai.

Apskrities viršininkas - skiria ir atleidžia Vyriausybė, Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininku gb LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Leidžia įsakymus ir kitus TA ir tikrina, kaip jie vykdomi. Įsigalioja tą pačią dieną, jei juose nenumatyta kitaip; gb naikinami įstatymų nustatyta tvarka.Viršininko įgaliojimai:Švietimo, kultūros ir socialinių reikalų srityje

1. Steigia ir likviduoja švietimo, kultūros, sporto, globos įstaigas ir tarnybas2. Atsako už tų įstaigų formavimą ir išlaikymą3. Prižiūri bendrosios politikos vykdymą švietimo, kultūros, socialinės apsaugos srityje4. Kartu su darbo biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemą

Įgaliojimai sveikatos priežiūros ir farmacinės vaiklos srityje1. Dalyvauja nustatant sveikatinimo kryptis2. Išlaiko, steigia ir likviduoja sveikatos priežiūros įstaigas3. Analizuoja gyventojų sveikatinimo būklę4. Siūlo vyriausybei skelbti apskrities teritoriją pavojaus ar žalos vsm-ės sveikatai rajonu

Teritorijų planavimo ir paminklotvarkos srityje28

5. Rengia bendrojo ir spec planavimo dokumentus6. Kaupia ir tvarko teritorijų planavimo duomenų banką7. organizuoja teritorijų planavimo priežiūrą8. koordinuoja veiklą vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus9. atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugą10. atlieka objektų statybos užsakovo funkcijas

Žemės ūkio srityje1. Tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus, kurį perduoda savivaldybėms2. Įgyvendina žemės reformą.3. koordinuoja regioninės kaimo plėtros programs4. Organizuoja valstybinę melioracijos ir hidrotechninių įrenginių priežiūrą ir kt.5. sprendžia valstybinės žemės perleidimo privačion atsakomybėn kl ir paėmimo visuomenės reikmėms kl

Išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos srityje:1. Organizuoja veiklą saugomose teritorijose2. Nustato limitus, kontroliuoja, kaip jų laikomasi3. organizuoja ekologinį švietimą.4. Kontroliuoja miškų būklę, jų naudojimo ir apsaugos padėtį5. Organizuoja vandens telkinių apsaugos zonų tvarkymą.

Kt srityse:1. Nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, priima sprendimus2. Registruoja vsm-ines organizacijas3. Atlieka kelių priežiūrą4. Registruoja pastatus, statinius, gyvenamąjį plotą.5. Organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimą6. Prižiūri viešąją tvarką, sanitariją, higieną7. Organizuoja kovą su gyvūnų infekcijomis, augalų kenkėjais ir pan.8. Atleidžia iš pareigų pavaldžių įstaigų vadovus

Apskrities viršininko santykiai su vietos savivaldos ir valstybės valdymo institucijomis. Valstybės valdymo institucijos, įsteigtos apskrityje, nėra pavaldžios apskrities viršininkui. Vietinės komtoros privalo pranešti apskrities viršininkui apie savo veiklą apskrityje. Aps viršininkas praneša atitinkamai LR Seimui ar Vyriausybei apie jų veiklą ir sprendimus, jei jie

neatitinka LR įstatymų Jei sprendimo nepanaikina jį priėmęs padalinys ar aukštesnioji valstybės institucija, galutinį sprendimą

priima Vyriausybė. įgyvendindamas jam priskirtas f-jas ir vykdydamas LR įstatymus, kitus TA, viršininkas bendradarbiauja

su savivaldybėmis.

Vietos savivalda - valstybės teritorijos administracinio vieneto - savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pgl LR K-ją ir įstatymus per savivaldybės nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.Principai:1) atsakingumas rinkėjams.2) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. 3) savivaldybių ir valstybės interesų derinimas;4) savivaldybės kontorų laisvė ir savarankiškumas, priimant sprendimus;5) veiklos skaidrumas. 6) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. 7) viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę. 8) priimamų sprendimų teisėtumas;9) žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. formavimo ir veiklos teisiniai pagrindai:vadovaujasi: LR Konstitucija ir Europos vietos savivaldos chartija, Vietos savivaldos įstatymais, savivaldybių nuostatais, LR Seimo nutarimais, Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei kitų valstybės valdymo institucijų teisės aktais

29

Savivaldybės taryba - atstovaujamoji institucija; susideda iš demokratiškai išrinktų atstovųSavivaldybės adm direktorius vykdomoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo T ir PTaryba: 1. susideda iš demokratiškai išrinktų atstovų. 2. veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. 3. įgaliojimai prasideda ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai. 4. Per 2 mėnesius nuo pirmojo tarybos posėdžio turi būti išrinktas savivaldybės meras, pav ir adm direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.5. Jeigu rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos tarybos įgaliojimai tęsiasi iki pakartotinių rinkimų rezultatų.6. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų7. tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, posėdžiai yra atviri, protokoluojami

Ypatumai vykdomosios valdžios institucijų sistemoje tai ne valstybės formuotės, neįeina į VV institucijų sistemą, o laikomos savarankiška VŠA sistemos

institucijų grandimi. organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra įtvirtinti Konstitucijoje (atitinka ES reikalavimus) laisvė ir savarankiškumas yra saistomi K-je bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė VŠA sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės

valdžios institucijoms. apskrities valdymas yra sudedamoji valstybės valdymo dalis, o savivaldybė – savarankiška, sąlygoja ir

jų bendradarbiavimą, centralizuoto valstybės valdymo derinimą su decentralizacija. savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas - 1) valstybei remiant savivaldybes, 2) VV ir

savivaldybių institucijoms koordinuojant bendrus veiksmus, 3) valstybei prižiūrint savivaldybių veiklą. savivaldybių veiklos priežiūros ir kontrolės modeliai:

administracinė priežiūra (kontinentinės T) teisminę kontrolę (anglosaksų, pasyvi kontrolė, patys teismai nelenda, laukia skundų Lietuvoje administracinė priežiūra (numatyta K-je) derinama su teismine kontrole.

Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą.

Savivaldybės funkcijų rūšys: pgl veiklos pobūdį:1)vietos valdžios (asavivaldybės taryba)2)VA (atlieka taryba, administracijos direktorius)3)viešųjų paslaugų teikimo (savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba kt asmenys)pgl sprendimų priėmimo laisvę:1) sutartines, grindžiamas sutartimis.2) savarankiškos 14 - atlieka pgl kompetenciją ir įsipareigojimus; turi sprendimų iniciatyvos, priėmimo laisvę ir yra atsakinga1) savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;2) ikimokyklinis vaikų ugdymas ir papildomas ugdymas, užimtumas, maitinimas3) suaugusiųjų neformalusis švietimas;4) socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas, išlaikymas 5) gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;6) kūno kultūros ir sporto plėtojimas;7) turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas;kt3) priskirtosios (ribotai savarankiškas) 28:1) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;2) nemokamo pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;3) sąlygų sudarymas neįgaliems integruotis į bendruomenę;4) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;6) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo kontrolė;

30

7) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;8) adresų suteikimas ir keitimas;kt4) valstybines f-jos - perduotos savivaldybėms 34:1) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;2) civilinės saugos organizavimas;3) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimas;4) socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;5) kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas (šildymas, vanduo, kt.) ;6) statistikos duomenų teikimas;7) dalyvavimas organizuojant rinkimus (Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų)8) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;9) dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuotinius surašymus;10) ūkininkų ūkių registravimas;11) pasėlių deklaravimas;12) kanopinių žvėrių žemės ūkiui padarytos žalos nustatymas;13) traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė priežiūra; kt

Savivaldybės institucijų teisės aktų formos yra:1) sprendimas – priima savivaldybės taryba, valdyba;2) potvarkis – leidžia savivaldybės meras;3) įsakymas – leidžia savivaldybės kontrolierius, administratorius, kiti savivaldybės VŠA subjektai. TA panaikinimas - taryba ir adm naikina savus. Jeigu nepanaikina - Vyriausybės atstovas nurodytų TA teisėtumą skundžia Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybių turtas ir finansai. Iš K:1. savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą,2. turi teisę nustatyti vietines rinkliavas; 3. numatyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas. 4. LLTietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas LR valstybės biudžetas ir savarankiški vietos

savivaldybių biudžetai. Šiomis K-jos nuostatomis aiškiai pasakoma, kad savivaldybėms garantuojami finansiniai ištekliai. Savivaldybių biudžetų pajamų dydis apsprendžiamas pgl LR Seimo patvirtintą metodiką, kur nustatomi savivaldybių biudžetinių lėšų šaltiniai. Būdinga tai, kad didėjant valstybės biudžetui, atitinkamai didinami atsiskaitymai ir savivaldybių biudžetams.

Savivaldos įstatymas: 1) iš mokesčių gaunamos pajamos; 2) pajamos iš turto, žemės, vandens telkinių, kt nuomos; 3) baudos;4) vietinės rinkliavos;5) paskolos, kt .Gautos lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.

Savivaldybių materialusis turtas savivaldybių dispozicijon yra perduotas pgl Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą (1998). Iki šio įstatymo jos jį valdė patikėjimo teise. Pgl Vietos savivaldos įstatymą turto savininko funkciją įgyvendina savivaldybės taryba.

Savivaldybių santykiai su kitomis valstybės institucijomis. Savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms. Centriniai ir teritoriniai valstybinio adm subjektai su savivaldybėmis bendrauja per merus ar asociaciją. Įstatymų ir kt TA projektai susiję su savivaldybių veikla aptariami su savivaldybėmis arba asociacija. Valstybė remia savivaldybių tarybų narių bei valstybės tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Vyriausybė ir LT savivaldybių asociacija derina savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą.

Savivaldybių veiklos teisinės garantijos. savivaldybių teisinė apsauga yra apspręsta Konstitucijoje ir Vietos savivaldos įstatyme, kur nustatyta,

31

kad Savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.1) savivaldybės tarybos sprendimai (tp dėl vietinių rinkliavų) privalomi visiems fiz ir jurid asmenims savivaldybės teritorijoje2) Valstybinio administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises suvaržyti;3) Savivaldybės turi teisę dalyvauti rengiant įstatymus ir kitus TA, susijusius su vietos savivaldos teisėmis, f-mis, veikla

Seniūnijos kompetencija. Savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys. Seniūnijos pavadinimą, teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Skaičių taip pat nustato savivaldybės taryba.Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos

nuostataiFunkcijos:1) įvertina šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas dėl socialinės paramos 2) tvarko namų ūkio knygas kaimo vietovėje;3) renka duomenis mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;4) renka duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius savo teritorijoje;5) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;6) dalyvauja organizuojant civilinę saugą;7) gyventojų užimtumo programos;8) rengia gyventojų apklausas;9) padeda organizuoti rinkimus bei referendumus;10) organizuoja viešuosius darbus;11) organizuoja gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą;12) organizuoja kapinių priežiūrą;13) organizuoja želdinių priežiūrą;14) organizuoja laisvalaikio centrų veiklą;15) nustatyta tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;16) organizuoja viešųjų tualetų paslaugas;17) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų

apskaitą.

Vsm-iniais pagrindais dirbanti seniūnijos taryba. Seniūnijoje iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų gali būti sudaroma patariamoji visuomeniniais pagrindais dirbanti seniūnijos taryba. Jos nuostatus tvirtina meras pgl vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo teisės ir pareigos.1) atstovauja bendruomenės interesams seniūnijoje, savivaldybėje;2) teikia informaciją gyventojams apie valdžios darbo laiką ir tvarką;3) skatina bendruomenę prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją;4) prireikus organizuoja apklausas.Teisės:gauti informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės ir apskrities VŠA subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas ir darbo laiką. Šią info gauna iš seniūno.

13 tema. Piliečiai ir užsieniečiai

Administracinė teisinė piliečių padėtis – tai visuma AT normomis sureguliuotų ryšių ir santykių, atsirandančių tarp piliečio, valstybės ir vsm-ės valstybinio valdymo sferoje (ši padėtis gb vadinama piliečio administraciniu teisiniu statusu).Administracinio teisinio statuso struktūros elementai:

1) teisnumas; 2) veiksnumas;3) piliečių teisės, laisvės ir teisėti interesai;

32

4) piliečių pareigos; 5) teisių ir pareigų realizavimo garantijos.

Administracinis teisnumas yra valstybės nustatyta ir saugoma galimybė tapti AT santykių subjektu, t.y. valstybės pripažįstama galimybė turėti subjektines teises ir pareigas valstybinio valdymo sferoje. Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir nutrūksta jam mirus. Piliečių administracinis teisnumas yra sietinas su LR pilietybės institutu. LR piliečiai yra:

1)asmenys, iki 1940.06.15 d. turėję LR pilietybę, jų v, anūk, proan.2)asmenys, 1919.01.09– 1940.06.15 nuolat gyvenę dabartinėje LR teritorijoje, jų v, anūk, proan, jeigu

jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena LR teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3)lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4)asmenys, iki 1991.11.04 d. įgiję LR pilietybę pgl Pilietybės įstatymą; 5)kiti asmenys, kurie LR pilietybę įgijo pgl 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą Pilietybės įstatymą.

Administracinis veiksnumas – tai subjekto galimybė savo veiksmais įgyti T ir susikurti teisines P bei jas realizuoti per konkrečius AT santykius, t.y. valstybės pripažinta ir TN įtvirtinta galimybė asmeniniais veiksmais realizuoti T ir P valstybinio valdymo srityje.Veiksnumo atsiradimas siejamas su tam tikru amžiumi, o tt atvejais dar ir su papildomomis sąlygomis. Pilnas 18, ribotas 16. Papildoma sąlyga veiksnumui atsirasti, apriboti ar nutrūkti yra sveikatos būklė. Kai kurioms T realizuoti valstybė nustato papildomas sąlygas: reikalauja specialaus išsilavinimo, minimalaus darbo stažo.

Pagrindinės piliečių teisės, laisvės ir pareigos VA srityje. Konstitucinės piliečių teisės, laisvės ir pareigos dažnai įgyvendinamos dalyvaujant vykdomosios

valdžios institucijoms, jų tarnautojams. Konstitucija įtvirtina žm T ir laisvių prigimtinumo principą (18str), o tp nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5str). AT tikslas – sudaryti prielaidas šiai nuostatai įgyvendinti.

VŠA įstatymas apibrėžia VŠA subjektų veiklos principus, jų prievoles; tp piliečių T į teisingą ir nešališkų jų prašymų nagrinėjimą, taip pat T apskųsti sprendimus ir gauti kompensaciją už padarytus nuostolius dėl neteisėtos administracinės veiklos. Šių T ir laisvių apsauga yra VŠA institucijų veiklos konstitucinis tikslas.

Piliečių teisių grupės pgl turinį :1) teisių dalyvauti valstybės valdyme kompleksas (realizuojamos per dalyvavimą rinkimuose,

referendumuose. Plačiausiąja prasme - per savo atstovus Seime ir savivaldybių tarybose) 2) pilietinio aktyvumo teisės jungiantis į asociacijas, politines partijas, profesines sąjungas,

rengiant susirinkimus, eitynes ir kitas viešas akcijas, peticijų teisė, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė.

3) piliečių teisė į vienodą teisinę gynybą, tp teisė lygiomis galimybėmis stoti į valstybinę tarnybą, tp vartotojų teisės, teisė gauti info iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, teikti savo nuomonę dėl įstatymų.

Pareigos: 1) absoliučias (nepriklauso nuo konkrečių aplinkybių, galioja visiems: laikytis K-jos, kt

įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos interesus, padėti stiprinti valstybės galią ir autoritetus)

2) sąlygines (kyla iš teisinių veiksmų, kurie nukreipti joms gauti arba įgyvendinti: pvz. automobilio savininko, vairuoto pareigos; KET pažeidimai, kt.)

Administracinės teisinės garantijos skirstomos į: Teisminės garantijos - T kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, kad būtų apginta pažeista ar

ginčijama subjekto T arba įstatymų saugomas interesas. Teismas yra vienintelė ir nepriklausoma teisingumą vykdanti valstybės institucija. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. Kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę. Administracinis teismas nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš ATS.

Neteisminės garantijos – visa VV institucijų ir vietos savivaldos įstaigų sistema skirta piliečių T ir laisvių garantijoms užtikrinti. Jų veiklą reglamentuoja AT normos, o tai yra piliečių T ir laisvių apsaugos

33

bei jų P vykdymo garantija. Valdymo aparato tarnautojai, pažeidžiantys ar varžantys piliečių T bei laisves, traukiami drausminėn, baudžiamojon ar materialinėn atsakomybėn.

Užsieniečių administracinis teisinis statusas. Užsienietis – asmuo, kuris nėra LR pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Užsieniečiai Lietuvoje turi tas T ir laisves, kurias numato LR Konstitucija, tarptautinės sutartys, LR įstatymai ir ES TA. Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvoje kontroliuoja policija ir kt teisėsaugos institucijos.Administracinio teisinio LR piliečio ir užsieniečio statuso skirtumas – administracinio teisnumo atsiradimo momentas. LT piliečiams jis atsiranda gimus ir išnyksta mirus, o užsieniečiams atsiranda gavus leidimą atvykti ir įvažiavus į LR teritoriją su atitinkamais galiojančiais kelionės dokumentais. Administraciniam teisiniam užsieniečių statusui būdinga tai, kad jų atžvilgiu egzistuoja tam tikri apribojimai: T rinkti ir būti išrinktam (išskyrus ES šalių piliečius); negali užimti pareigų valstybinėje tarnyboje (išskyrus ES šalių piliečius); nėra karo prievolės piliečiai. Užsieniečiai netraukiami administracinėn atsakomybėn už pažeidimus padarytus už LR ribų, jei tai neliečia LT interesų.Administracinis užsieniečių veiksnumas - gebėjimas vykdyti jam skirtas adm prievoles ir realizuoti jam suteiktas T.

Viešojo administravimo institucijų vaidmuo, užtikrinant piliečių administracinį teisinį statusą.VŠA subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) įstatymo viršenybės (visakas, T ir P tb pagrįsti įstatymais); 2) objektyvumo 3) proporcionalumo 4) nepiktnaudžiavimo valdžia5) tarnybinio.

Tiesioginė šių principų paskirtis - nustatyti VŠA institucijoms ir jų tarnautojams aukštus veiklos standartus, kurie užtikrintų gerą administravimą.

ATPK numato, kad bylas dėl AT pažeidimų nagrinėja ir nuobaudas skiria kelios dešimtys VŠA ir teisėsaugos institucijų. Ty šios institucijos įsiterpia į išimtinę teismo kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos veiklos erdvę. Viena iš VA veiklos efektyvumo garantijų yra valstybės tarnautojų atsakomybė už piliečių T ir laisvių pažeidimus. Valstybės tarnybos įstat ir ATPK numato tarnybinės atsakomybės priemones. Dėl savo teisių pažeidimo piliečiai gali kreiptis į administracinių ginčų, mokestinių ginčų komisijas, į Seimo kontrolierius, vaiko teisių, lygių galimybių kontrolierius arba tiesiogiai į teismą.

14 tema. Valstybės tarnyba ir valstybės tarnautojai Valstybės tarnyba – tai visuma teisinių santykių, atsirandančių: įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, dėl valstybės tarnautojo VŠA veiklos valstybės ar savivaldybės kontoroje;, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant TA, sprendimus VŠA srityje, rengiant ar koordinuojant TA, sutarčių ar programų projektus; valdant personalą arba turint VŠA įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Valstybės tarnybos principai, išdėstyti K-je:1) Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai (K-ja,2 str.)2) aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 str.)3) Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. (5 str.)4) Valdžios galias riboja K-ja. (5 str.)5) Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. (5 str.)6) Piliečiai turi T dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat lygiomis sąlygomis stoti į LR valstybinę tarnybą. (33 str.)

34

Valstybės tarnybos principai, išdėstyti VTĮ:1) įstatymo viršenybės (valstybės tarnautojo statusas negali būti keičiamas kitaip, negu įstatymu);2) lygiateisiškumo principas (kiekv LR pilietis turi vienodas T stoti į valstybės tarnybą) 3) politinio neutralumo principas (išskyrus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus);4) skaidrumo principas (išskyrus valstybės ar tarnybos paslaptis).5) karjeros principas (rengiamas konkursas)6) lojalumo principas (ištikimybė savo valstybei).

Valstybės tarnautojų veiklos etikos principai:1) pagarba žmogui ir valstybei2) teisingumas 3) nesavanaudiškumas4) padorumas5) nešališkumas6) atsakomybė7) viešumas 8) pavyzdingumas.

Valstybės tarnybos rūšys. Valstybės tarnybos rūšys:1) Valstybinė - centrinėse kontorose ir jų skyriuose2) Savivaldos - savivaldybių kontorose ir jų skyriuose..

Valstybės tarnautojo VT sąvoka. 1)valstybės tarnautojai, kuriems taikomas VTĮ; 2)valstybės tarnautojai, kuriems VTĮ netaikomas (politikai; teismų teisėjai, prokurorai, LT banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, LT banko tarnautojai; Profesinės karo tarnybos kariai; VŠĮ; pgl DS ir gaunantys DU iš valstybės ir savivaldybės biudžetų ir pinigų fondų).VT siaurąja prasme (kaip VTĮ) - asmuo, užimantis tt pareigas valstybės administracijos sistemoje, įgyvendinantis atitinkamos institucijos uždavinius ir funkcijas įstatymų ir kitų TA nustatytomis formomis bei metodais.VT plačiąja prasme priskiriami ir asmenys, dirbantys ir kitokio pobūdžio valstybės įstaigose, organizacijose, pvz. valstybinėse auklėjimo, švietimo, medicinos įstaigose. Šiuo atveju jų veikla turi netiesioginį ryšį su valstybės uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu. Valstybės tarnautojas - fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis VŠA veiklą.Valstybės tarnautojo statusas - valstybės tarnautojo teisinė padėtis. Jie vykdo tik valstybės institucijų įpareigojimus, sprendžia tik valstybinius uždavinius.

Valstybės tarnautojų klasifikavimas plačiuoju aspektu:1) valstybės ir savivaldybių politikai;2) valstybės tarnautojai, kuriems taikomas (visa apimtimi ar iš dalies) VTĮ;3) valstybės tarnautojai, kuriems VTĮ netaikomas.

VT pgl valdžių padalijimo principą :1) įstatymų leidybos (atstovaujamosios), 2) vykdomosios 3) teisminės valdžios institucijų, įstaigų tarnautojai.

VT pgl darbdavį ir institucijos, įstaigos, kurioje dirba, veiklos teritoriją:1) valstybės institucijų, įstaigų (f-jas atlieka visoje valstybės teritorijoje, DU-iš valstybės

biudžeto)2) savivaldybių institucijų, įstaigų tarnautojus (tik savivaldybėje; DU- iš savivaldybės

biudžeto).VT pgl pareiginių įgaliojimų apimtį:

1) Pareigūnai (turi įgaliojimus ir pgl pareigas pavaldžių, ir nepavaldžių asmenų atžvilgiu)2) tarnautojai, nesantys pareigūnais (tik pavaldžių asmenų atžvilgiu)

VT pgl tarnybinių teisinių santykių trukmę valstybės tarnyboje:1) paskirti ribotam laikui (politinio (asmeninio) pasitikėjimo, pakaitiniai valstybės tarnautojai ir

įstaigų vadovai);35

2) paskirti neterminuotam laikui (karjeros valstybės tarnautojai).VT pgl VTĮ taikymo apimtį (visa apimtimi arba iš dalies):

1)karjeros VT (priimtas neterminuotam ir teisę į karjerą valstybės tarnyboje); 2)statutinis VT (tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos

įstatymas)3)politinio (asmeninio) pasitikėjimo VT(priimamas politiko ar kolegialios valstybės institucijos

įgaliojimų laikui)4)įstaigos vadovas (konkurso būdu ar politinio pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybės

ar savivaldybės institucijai ar įstaigai);5)pakaitinis VT (pakeičia laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio)

pasitikėjimo VT).Vidinė valstybės tarnautojų klasifikacija yra daroma skirstant juos pgl lygius, kategorijas ir kvalifikacines klases.

Administracinis teisnumas – tai galimybė turėti, įgyti T ir P, numatytas AT normose.Administracinis veiksnumas – tai gebėjimas savo veiksmais įgyti AT normomis numatytas T ar P, įskaitant ir P atsakyti pgl AT normose įtvirtintas sankcijas. Įtvirtintas AT normomis, o tp K-ja:

įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (k-ja, 29 str) negatyvios diskriminacijos draudimas (29 str. 2 d.) piliečiai turi T dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus,

taip pat T lygiomis sąlygomis stoti į LR valstybinę tarnybą (33 str.) - teisnumo prielaida yra LR pilietybės turėjimas (g tik LT piliečiai)

Valstybės tarnautojo veiksnumą, t.y. gebėjimo įgyvendinti teisę tapti valstybės tarnautoju sąlygas, reglamentuoja VTĮ: mokėti lietuvių kalbą; būti 18-65m; turėti būtiną išsilavinimą ir atitikti spec reikalavus nustatytus pareigybių aprašyme; nebūti pripažintu kaltu dėl sunkių nusikaltimų ir kt.

VT lygiai (kriterijus – išsilavinimas):1)A lygio - pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis;2)B lygio - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas

arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;3)C lygio - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė

kvalifikacija.VT kategorija – tai pareigybės kvalifikacijos laipsnis. Nustatymo kriterijai:

1) tarnybinės veiklos savarankiškumas;2) tarnybinės veiklos sudėtingumas;3) tarnybiniai ryšiai, bendradarbiavimas ir bendravimas;4) darbo vieta ir tarnybos sąlygos.

VT pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia - 1 kategorija. Nuo kategorijos priklauso:

1) priskirta VT pareiginė alga 2) atkuriant VT statusą, 3) perkeliant į kitas pareigas toje pačioje ar kitoje institucijoje (įstaigoje) toje pačioje ar kitoje

gyvenamojoje vietovėje, 4) priskiriant VT vienai ar kitai jo tarnybos vertinimo komisijai, 5) karjeros tarnautojui siūlant kitas pareigas dėl jo pareigybės panaikinimo, 6) sprendžiant VT mokymo klausimus.

Kiekvienos kategorijos viduje VT suteikiama kvalifikacinė klasė– tam tikros kategorijos VT kvalifikacijos lygmuo. Aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė. Priimant VT į pareigas vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė klasė.

Valstybės tarnautojų priėmimas pagal VTĮ:1) turėti LR pilietybę; 2) mokėti lietuvių kalbą; 3) būti ne 18 -65 (netaikomas politinio pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams); 4) turėti to lygio VT pareigoms eiti būtiną išsilavinimą.

Karjeros VT priėmimas:36

1)konkurso būdu – pretendentas egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu;2)be konkurso – į laisvas karjeros VT pareigas gb priimami buvę karjeros VT (išskyrus vyresnius nei

65m), atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo (6 mėn nuo atleidimo dienos). Jeigu tokių asmenų yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

Konkursą gali skelbti esant šioms sąlygoms:1)turi praeiti 30 kalendorinių dienų po to, kai raštu Valstybės tarnybos departamentui prie VRM buvo

pateikta info apie atsilaisvinusias karjeros VT pareigas ir apie tai buvo įrašyta VT registro duomenų bazėje;

2)per 7 darbo dienas nuo įrašymo iš VT departamento negavo info apie atleistus iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo.

Priimamam VT gb suteikiama 3 kvalifikacinė klasė. Laimėjęs konkursą pretendentas skiriamas į pareigas ne anksčiau negu po 3dd ir ne vėliau kaip po 14 kalendorinių dienų po konkurso. Į karjeros VT pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;2) Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas;3) Prezidento kanceliarijoje – kancleris;4) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;5) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;6)K Teisme, A Teisme, VAT – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;7) kituose teismuose – teismo pirmininkas.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo VT priėmimasPriimama be konkurso politiko pasirinkimu ir jų įgaliojimų laikui arba TA nustatytam terminui.

1) Seimo P, jo pavaduotojų politinio pasitikėjimo -jų įgalioti asmenys;2) Prezidento institucijoje – Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;3) Ministro P – MP ar jo įgaliotas asmuo;4) ministerijoje – ministras;5) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;6) savivaldybės institucijose – savivaldybės taryba, meras.

Įstaigų vadovų priėmimasKaip ir karjeros VT. Be konkurso priimami apskričių viršininkai (skiria Vyriausybė MP teikimu), savivaldybės adm direktorius (mero siūlymu skiria savivaldybės taryba).

1) Seimui atskaitingose kontorose – įstatymų įgaliotos institucijos ir asmenys;2) Prezidento kanceliarijos kanclerį –Prezidentas;3) Vyriausybės atstovą, apskrities viršininką ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;4) valstybės įstaigose – aukštesnių pgl pavaldumą valstybės institucijų vadovai;5) savivaldybės administracijos direktorių ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.

Pakaitinių VT priėmimasBe konkurso ir jas eina:

1) kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo VT, bet ne ilgiau kaip trejus metus;

2) arba ne ilgiau, negu įstatymuose nustatyta nesančio karjeros VT kadencija einant šias pareigas:- valstybės politiko; - įstaigos vadovo;- tarptautinėje organizacijoje;- ES institucijoje;- privalomojoje pradinėje karo tarnyboje;- alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje.

Valstybės tarnautojų teisės, pareigos ir ribojimai.1) valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (K 5 str.) 2) valdžios galias riboja Konstitucija (5 str.)3) įstatymui, teismui ir pareigūnams visi asmenys lygūs (29 str.)

Detalizuojamos VTĮ:1) laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų;

37

2) būti lojalūs Lietuvos valstybei;3) gerbti žm teises ir laisves, tarnauti vsm-ės interesams;4) tinkamai atlikti funkcijas ir pavedamas užduotis;5) laikytis TA nustatytų VT veiklos etikos principų ir taisyklių; 6) laikytis vidaus tvarkos taisyklių;7) TA nustatyta tvarka teikti info apie tarnybą;8) mokytis VTĮ nustatyta tvarka;9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine info kitaip nei nustato TA; 10) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;11) nedalyvauti su VT pareigomis nesuderinamoje veikloje.

VT teisės :1) į karjerą valstybės tarnyboje pgl turimą kvalifikaciją (tik karjeros VT);2) gauti įstatymų ir kitų TA nustatytą DU;3) į mokymą iš biudžetų lėšų;4) į atostogas;5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, kitas TA numatytas garantijas;6) streikuoti, išskyrus VT, einančius padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas, diplomatams,

statutiniams VT;7) būti profsąjungų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne

tarnybos laiku dalyvauti politinėje veikloje.8) atkurti VT statusą per 3mėn po Seimo ar savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos ar

atstatydinimo9) grįžti į tas pačias pareigas po privaloms pradinės karo tarnybos

Apribojimai valstybės tarnyboje esantiems asmenims - kas nesuderinama su VT pareigomis:1)būti renkamu įmonės organo nariu, už tai gauti DU ar kt išmokas (išskyrus paskyrimus). Gali turėti

akcijų, bet negali būti stebėtojų tarybos, valdybos nariu arba dirbti administracijos vadovu, 2)valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius

su privačiais, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo artimas turi, valdo pgl kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.

3) atstovauti LT ir užsienio valstybių įmonėms, jų lėšomis mokytis ar vykti į užsienį;4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu privačiose ar kt įmonėse ir gauti DU, išskyrus:

DU už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose, DU už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar VT kvalifikacijos tobulinimo

įstaigose, DU už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, DU už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės

aprašyme) autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai;

5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Apribojimai jau išėjusiems - reglamentuoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme:

1) apribojimai sudaryti darbo sutartį. 1 metus neturi dirbti įmonės vadovu, pavaduotoju, būti įm tarybos ar valdybos nariu, būti tiesiogiai susijus su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, kontrolės kt srityse, jeigu per paskutinius metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole, jeigu jis dalyvavo priimant palankius šioms įmonėms sprendimus;

2) apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis lengvatomis. 1 metus neturi teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.

3) atstovavimo apribojimai. 1 metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo.

VT tarnybos vertinimas. Tikslas – įvertinti įstaigos vadovo ar karjeros VT tarnybinės veiklos rezultatus bei kvalifikaciją, o tp siekiant perkelti be konkurso į aukštesnes VT pareigas

38

Kasmetinis vertinimas. vertina tiesioginis VT vadovas:1) labai gerai, gerai arba nepatenkinamai;2)jei labai gerai arba nepatenkinamai, VT vertina vertinimo komisija;3)jei gerai, paliekama ta pati kvalifikacinė klasė. Jeigu 2m iš eilės tiesioginis vadovas valstybės įvertina

gerai, VT vertinamas tik jo prašymu.4)vertinimo komisija gali įvertinti:

a)labai gerai – siūloma suteikti trečią arba aukštesnę kvalifikacinę klasę; perkelti į aukštesnes pareigas; arba palikti tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir gaunamą priedą:

b)gerai,c)nepatenkinamai –tobulinti kvalifikaciją; suteikti žemesnę kvalifikacinę klasę; perkelti į žemesnes

pareigas; arba atleisti iš pareigų, jei du kartus iš eilės jis įvertintas nepatenkinamai. 5) jeigu VTarnybinę veiklą tiesioginis jo vadovas įvertino labai gerai, bet vertinimo komisija taip

neįvertina, paliekama jo turėta kvalifikacinė klasė.Neeilinis vertinimas dviem atvejais:1) kai iškyla abejonių dėl tarnybinės veiklos rezultatų;2) kai yra VT rašytinis prašymas perkelti į aukštesnes pareigas.Neeilinis VT vertinimas gali būti ne anksčiau kaip praėjus 6mėn nuo kasmetinio vertinimo dienos.

VT karjera. Karjeros darymo būdai - išskyrus 3 ir 4, betarpiškai susiję su VT tarnybinės veiklos vertinimu.

1. perkėlimas į aukštesnes pareigas;2. aukštesnės kvalifikacinės klasės suteikimas;3. laikinas karjeros VT perkėlimas į kitas VT pareigas;4. karjeros VT tarnybinis kaitumas;5. žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimas;6. karjeros VT perkėlimas į žemesnes pareigas;7. karjeros VT atleidimas iš pareigų.

VT darbo užmokestis ir kitos išmokos Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos.Pareiginė alga nustatoma pgl pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos koeficientą dauginant iš Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos.Priedai, mokami VT:1) už tarnybos stažą - 3 proc. pareiginės algos už kiekv 3 tarnybos Lietuvos valstybei metus. 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją - nustatomas tokio dydžio:

už trečią kvalifikacinę klasę - 15 proc. pareiginės algos; už antrą kvalifikacinę klasę - 30 proc. pareiginės algos; už pirmą kvalifikacinę klasę - 50 proc. pareiginės algos.

Priedas už kvalifikacinę kategoriją mokamas tik statutiniams VT, tačiau jiems nemokamas priedas už kvalifikacinę klasę.

3) už laipsnį arba tarnybinį rangą – mokamas tik statutiniams VT statutuose nustatyta tvarka.4) už diplomatinį rangą – jo skyrimo taisykles ir dydį nustato Diplomatinės tarnybos įstatymasVisi priedai, kartu sudėjus (išskyrus priedą už tarnybos stažą), negali viršyti 55 proc. pareiginės algos.Priemokos prie pareiginės algos:1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;3) už papildomas užduotis ar viršvalandžiusVisos priemokos negali viršyti 60 proc. pareiginės algos.

VT mokymas. 1)įvadinis mokymas –privalu per 1metus2)kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos, specialių profesinių žinių plėtimas.VT mokymą finansuoja valstybė ir savivaldybės (bet nebūtinai) Jei mokymas trunka ilgiau kaip 3 mėnesius VT turi pasirašyti sutartį dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas VT grąžina, jeigu jis:1) savo noru atsistatydina anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos;

39

2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.

VT skatinimas. 1.moralinės (padėka ir valstybės apdovanojimas)2.materialinės (vardinė dovana ir vienkartinė piniginė išmoka).Vienkartinės piniginės išmokos, skirtos valstybės tarnautojams skatinti mokamos šiais atvejais:

1) už nepriekaištingą pareigų atlikimą labai gerai ar gerai įvertinus VT tarnybinę veiklą kalendoriniais metais; už atliktas vienkartines ypatingos svarbos užduotis

2) įstatymo nustatytų švenčių progomis VT gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis; VT išeinant į pensiją.

Gb skiriama tik 1kart/metus ir negali viršyti 100proc pareiginės algos. Neskiriama jei per 12mėn buvo tarnybinė nuobauda.Valstybės apdovanojimai numatyti LR valstybės apdovanojimų įstatyme, kuriame numatyti ordinai:

1) Vytauto Didžiojo ordinas; 2) Vyčio Kryžiaus ordinas; 3) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas 4) Ordinas ,,Už nuopelnus Lietuvai“.

medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai:1) Vyčio Kryžiaus ordino vėliava; 2) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius; 3) Vyčio Kryžiaus ordino medalis; 4) Vytauto Didžiojo ordino medalis; 5) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis; 6) Ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ medalis; 7) Sausio 13-osios atminimo medalis.

Valstybės apdovanojimus iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo. Apie VT gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į VT asmens bylą.

VT atsakomybė - tarnybinės nuobaudos: Atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Atleidimas iš pareigų – dviem atvejais:1) už šiurkštų tarnybinį nusižengimą;2) už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai nors kartą per pask 12mėn buvo tarnybinė nuobauda –

griežtas papeikimas.Šiurkštūs pažeidimai:

1)VT elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žm orumą ar pažeidžiantys žm konstitucines teises;

2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika;4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų pažeidimas; 5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;8) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama VT pareigoms ar VT etikos principams

Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, jų išnykimą ar panaikinimą įrašomi į VT asmens bylą ir pateikiami VT registrui LR VT registro nuostatų nustatyta tvarka.

Tarnybinė nuobauda išnyksta:1) praėjus vieneriems metams;2) panaikinus anksčiau laiko ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu;

40

3) panaikinus anksčiau laiko ją paskyrusio asmens sprendimu, kai VT gauna valstybės apdovanojimą.

VT materialinė atsakomybėVTĮ nustatyta, kad VT turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą.

1) padarytą žalą VT gali atlyginti savo noru;2)VT į pareigas priėmusio asmens sprendimu žala išskaitomas iš VT DU laikantis šių taisyklių:

išieškomos žalos dydis negali viršyti vieno vidutinio DU; sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1mėn nuo žalos

paaiškėjimo dienos; neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

3)atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20proc VT priklausančio per mėnesį mokėti DU.Vidaus administravimo žala - atlyginama visa, tačiau ne didesnė, kaip 6 vidutiniai VT DUVA administravimo žala – atlyginama CK nustatyta tvarka (privalo atlyginti valstybė ar savivaldybė iš savo biudžeto, kuri turi regreso teisę reikalauti iš VT žalos atlyginimo, bet ne daugiau kaip 9 vid DU);Kolegialios institucijos žala - (savivaldybės tarybos) sprendimu - išieškoma iš jos narių jei:

a) žala atsiranda tuomet, kai sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymus ir kitus TA;b) solidariai atsako vadovas ir nariai;c) ne tie, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje (apie tai raštu pranešė vadovui);d) atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų žala– atlyginama pgl CK (žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, žalą atsiradusią tp civ bylose dėl teisėjo kaltės atlygina valstybė visiškai,. Be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala. Jeigu žala atsirado dėl tyčinių veiksmų, tai valstybė, regreso tvarka gali reikalauti žalos atlyginimo iš pareigūno.

VT administracinė atsakomybė. – taikoma AT pažeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriant jiems įstatymų numatytas administracines nuobaudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką įgyvendinant valstybinį valdymą.AA taikymo fiziniams asmenims, įskaitant ir VT, klausimai, reglamentuoti ATPKPareigūnai – VT turintis valdžios įgaliojimus jam tarnybiškai nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Jie AA traukiami už AT pažeidimus, susijusius su jų P vykdymu, nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, kt taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.

1 gr. statutiniai VT tai: tikrosios karo tarnybos kariai; policijos pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys; vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys; STT pareigūnai; Valstybės saugumo departamento pareigūnai.

Jiems atsakomybė už AT pažeidimus taikoma pgl šias taisykles:1) atsako pgl jų veiklą reglamentuojančius statutus, jeigu TA nepasakyta kitaip;2) padarius konkrečiaiATPK išvardintas veikas AA taikoma bendra tvarka:

KET pažeidimai; PGS ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai; medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimai; gyventojų sveikatos apsaugos normų pažeidimai; muitų pažeidimai; matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis,

nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimai; biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimai; viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai; kliudymas Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas

pareigas;41

Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymas; kontrabanda;

3) statutiniam VT padarius ATPK numatytą nusižengimą, pareigūnai, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą atitinkamoms institucijoms, kad jos spręstų klausimą dėl kaltų asmenų nubaudimo drausmine tvarka.

2 gr. statutiniai VT– tai visi kiti, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai. Jiems atsakomybė už AT pažeidimus taikoma pgl šias taisykles:

1) tiesiogiai drausmės statutuose numatytais atvejais taikoma drausminė atsakomybė;2) kitais atvejais AA taikoma bendrais pagrindais.

Kai kuriems VT AA iš viso netaikoma. Teisėjai, prokurorai, nors ir būdami VT, už padarytus administracinius nusižengimus pgl ATPK neatsako. Jų byla perduodama Teisėjų etikos ir garbės komisijai, kurią vėliau gali nagrinėti teisėjų Garbės teismas

VT baudžiamoji atsakomybė BK yra specialus skyrius „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. (kyšininkavimas, VT papirkimas). Tai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams:

1) kyšininkavimas (kas ėmė)2) tarpininko kyšininkavimas3) papirkimas (kas davė).4) piktnaudžiavimas (viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, fizinis ar juridinis

asmuo).5) neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas6) tarnybos pareigų neatlikimas (jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą).

Valstybės tarnybos valdymas. VTĮ pasakyta, kad valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:

1) Vyriausybė – įgyvendina valstybės tarnybos politiką; 2) vidaus reikalų ministras – teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių TA projektus;

koordinuoja VTĮ.Kasdieninis valstybės tarnybos tvarkymas įstatymo pavestas Valstybės tarnybos departamentui prie VRM, kuris:

1) kontroliuoja VTĮ ir su juo susijusių TA įgyvendinimą; 2) tvarko VT registrą; 3) rengia su valstybės tarnyba susijusių TA projektus;4) užtikrina vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir VT karjeros planavimo sistemą; 5) tvirtina VT mokymo programas; 6) koordinuoja VT mokymo strategijos įgyvendinimą; 7) nagrinėja su VT statusu susijusius skundus; 8) rengia ir teikia informaciją apie valstybės tarnybą;

VT gali būti atleidžiamas iš pareigų:1) atsistatydina savo noru;2) praranda LR pilietybę;3) per nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;4) pasibaigia kadencija5) sueina 65m, pasibaigia pakaitinio VT priėmimo į laikinai negalinčio eiti karjeros VT pareigas

laikas 6) polit pasitikėjimo VT praranda pasitikėjimą;7) pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė faktus, 8) pareigybė panaikinama; 9) vertinimo komisija 2 kartus iš eilės VT įvertino nepatenkinamai ir siūlo atleisti iš pareigų;10) 2 mėn po privalomosios pradinės karo tarnybos negrįžta į eitas pareigas;11) į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs VT;12) nedirba dėl laikino nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140

dienų per paskutinius 12 mėnesių ar dėl sveikatos negali eiti pareigų;42

13) atimtos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;14) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;15) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą

valstybės tarnybai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;16) nesutinka sudaryti darbo sutarties, kai jo pareigybė nepriskiriama VT pareigybėms.17) savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos VT pradeda eiti tos pačios savivaldybės

tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas pradeda eiti savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo, tarybos nario pareigas.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo VT iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje.

Apie atsistatydinimą reik pranešti prieš 14 kalendorinių dienų. Negalima atleisti laikino nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, Negalima atleisti nėščių ir vaiko iki 3 metų priežiūros atostogų metu.

Valstybės tarnautojo statuso atkūrimasTA nustatytą tvarka asmens grįžimas į valstybės tarnybą. VT statuso atkūrimo tvarka:1)kai pasibaigia paskyrimo į pareigas laikas, asmuo per 3mėn – grįžti į eitas arba kitas to paties lygio ir

kategorijos pareigas;2)jei išvyko dėl sutuoktinio paskyrimo į kt pareigas, 3 mėn po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio

pabaigos;3)atlikusiam privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;Asmenys privalo būti priimti į VT pareigas, jeigu atitinka bendruosius ir siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų sistema. 1. LR Konstitucijoje išdėstyti pagrindiniai valstybės tarnybos principai. Jie detalizuojami specialiais įstatymais ir kitais TA:2. Įstatymai:

1) VTĮ 2) Vyriausybės, Apskrities, valdymo įstat 3) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje4) Vadovybės apsaugos įst

3.statutai (Vidaus tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kt.). 4.Vyriausybės nutarimai (reguliuoja DU apskaičiavimo, vidaus audito organizavimo ir vykdymo, VT

registro, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitokia tarnybos atlikimo tvarka.5.VRM įsakymai (reguliuoti VT mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, tarnybinių pažymėjimų išdavimo ir kt).6.Valstybės tarnybos departamento prie VRM norminiai aktai.7.ATPK ir Teismų praktika, ypač LR Konstitucinio Teismo nutarimai ir administracinių teismų praktika.8.Lokaliame lygmenyje - VA institucijų vadovų sprendimai, įsakymai (departamentų direktorių,

inspekcijų, apskričių viršininkų įsakymai, savivaldybių tarybų administracijos direktorių ir kitų tarnybų vadovų )

Viešojo sektoriaus vadybos reformų kryptys ES:

1. Politikos formavimo vadyba2. Veiklos vadyba3. Informacijos technologijų vadyba4. Norminių teisės aktų vadyba ir reforma5. Grįžtamasis ryšys6. Finansinių išteklių vadyba7. Žmogiškųjų išteklių vadyba8. Viešojo valdymo reformų modeliai (Guy Peters): 9. Rinkos modelis10. Dalyvavimo modelis11. Lanksčios valdžios modelis12. Mažai reguliuojamos valdžios modelis

43

15 tema. Nevyriausybinė organizacijaLaisva piliečių valia įkurta demokratinė organizacija, kuri:

tarnauja vsm-ės ar jos grupių labui, nesiekia pelno nesiekia tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme.

Pagrindiniai požymius (principai):1)laisvanoriškumas;2)susivienijimo savanoriškumas;3)savaveiksmiškumas (narius vienija bendri tikslai);4)savivalda (atskaitingos visuotiniam narių susirinkimui);5)narystė (organizacinis įforminimas ir asmens priklausymo organizacijai įrodymas);6)įstatai;7)narių dalyvavimas, kuriant materialinę tos organizacijos bazę (nario mokestis);

Nevyriausybinių organizacijų sistema Lietuvoje. 1. pgl įgalinimų pobūdį:

1.1.turinčios valdingo pobūdžio įgalinimus (vidinio valdymo srityje gali duoti valdingus nurodymus sau pavaldiems asmenims);

1.2.neturinčios valdingo pobūdžio įgalinimų (neturi narystės ir todėl negali duoti privalomų nurodymų pavaldiems asmenims);

2.pgl teisinį statusą :2.1.turinčios juridinio asmens teises;2.2.neturinčios juridinio asmens teisių;

3. pgl veiklos teritoriją:3.1. veikiančios visoje LR teritorijoje;3.2. veikiančios apskrityse;3.3. veikiančios savivaldybėse;3.4. lokalinės.

4. pagal veiklos pobūdį:4.1.labdaros;4.2.savanorių – turi social ir polit tikslus, bet nėra labdaringos organizacijos;4.3.pilietinės visuomenės - kurios padeda plėtoti demokratiją.

Lietuvoje veikia kelių statusų NVO:1) vsm-inės organizacijos; 2) viešosios įstaigos; 3) asociacijos; 4) labdaros ir paramos fondai; 5) religinės bendruomenės ir bendrijos.

15.3. Nevyriausybinių organizacijų steigimas ir veiklos teisiniai pagrindai. NVO steigiamos individualių asmenų arba asmenų grupių iniciatyva. Steigėjais gali būti LR ir kitų

valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei tarptaut org-ijos. Negali būti: politinės partijos ir politinės org-jos, taip pat valstybės valdžios ir valdymo institucijos

Du arba daugiau asmenų gali įsteigti naryste paremtą NVO NVOgb neformalios struktūros arba organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą. Kiekv juridinio asmens statusą turinti NVO privalo turėti ir savo įstatus. NO įstatų įregistravimas prilyginamas pačios NVO registravimui. Veiklos teisiniai pagrindai:1) LRk 35 str;2) vsm-inių organizacijų įstatymas3) viešųjų įstaigų įstatymas,4) asociacijų įstatymas;5) labdaros ir paramos fondų įstatymas; 6) religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas.7)reorganizavimo, registravimo ir kt tvarką reglamentuoja atskiri įstatymai ar Vyriausybės nutarimai8)pagrindinis jų veiklos ir vidinės organizacijos šaltinis yra įstatai, kuriuos priima pati organizacija.

44

9)Pagrindiniai nevyriausybinių organizacijų Europoje statuso principai

Nevyriausybinių organizacijų įstatų registravimas. 1) Teisingumo ministerija registruoja - labdaros, tarpt labdaros, labdaros fondų ir visuomeninių.2) Apskrities viršininko administracija - VSM O > kaip 1 savovaldybėj ir buveinė yra apskrity..3) Savivaldybės vykdomoji institucija - pagal buveinės vietą:

1) asociacijas ir jų filialus;2) kitas labdaros organizacijas ir labdaros fondus;3) kitas viešąsias įstaigas ir jų filialus;4) veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją.

Reikalavimai per 1mėn po įstatų priėmimo ir valdymo organų išrinkimo, paskui netenka galios. įregistruojamos per 1 mėn. rinkliava neimama. Dokumentai turi atitikt K ir kt Įst.

NVO kontrolė1)VMI – kiek tai susiję su mokesčių mokėjimu;2)Valstybės kontrolė – kaip naudojamos gautos lėšos.3)Valstybės institucija - pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje.

NVO veiklos pasibaigimo pagrindais:1) pasibaigęs įstatuose nustatytas NVO veiklos terminas;2) visuotinio narių susirinkimo nutarimas;3) faktas, kad liko mažiau org-jos narių negu įstatymo nustatyta; 4) teismo sprendimas likviduoti organizaciją už teisės pažeidimus.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Tiesiogiai ar per atskirus skyrius veikia daugiau nei vienoje valstybėje. steigiami ir registruojami bendra tvarka ir veikia kaip Lietuvos subjektai - savarankiškos NVO. Rotary Raudonasis Kryžius FIFA Tarptautinė kinologų federacija.

Nevyriausybinių organizacijų socialinis patikimumas.Socialinis patikimumas svarbus ieškant rėmėjų. Atliekamas socialinis auditas.

16 tema. Viešojo administravimo formų ir metodų samprata ir rūšys

VŠA formos – tai tam tikri giminingi, vienarūšiai VŠA institucijų veiksmų atlikimo būdai. Įgyvendina savo įgaliojimus, nustato ir užtikrina VŠA įgyvendinimo tvarką, piliečių teises ir laisves, valdymo procedūrų teisėtumą.VŠA formų skirstymo kriterijai ir rūšys.

I. Pagal turinį: 1) teisėkūros 2) teisės taikomosios;

II. Pagal taikymo tikslus: 1) vidinės 2) išorinės ;

III. Pagal išraiškos būdus: 1) rašytinės; 2) žodinės3) konkliudentinės.

IV. Pagal norminį apibrėžtumą ir teisines pasekmes:1)teisinės;2)neteisinės (arba organizacinės)

Pagrindinis atskyrimo kriterijus – teisinių padarinių atsiradimas įgyvendinant vykdomąją tvarkomąją 45

veiklą.

Neteisinės viešojo administravimo formos.Tiesiogiai nesukelia administracinių teisinių pasekmių, jos neformuoja TS ir nėra juridiniai faktai. Pagalbinės, techninės, nes yra reikalingos tik teisinėms valdymo veiklos formoms įgyvendinti. (seminarai, pasitarimai). Būna:1) Organizacinės priemonės - naudoja elementarioje valdymo proceso veikloje:

1) įvairių posėdžių, konferencijų organizavimas; 2) įstatymų ir kitų TA aiškinimas pavaldiems subjektams;3) info apie neigiamus reiškinius analizė;4) PR organizavimas;5) praktinių rekomendacijų teikimas.

2) Materialinės-techninės operacijos- techninio pobūdžio, specialios org. technikos naudojimas. 1) info rinkimas, apdorojimas ir įforminimas;2) raštvedyba ir apskaita;3) statistika;4) analizė (užduočių, reformų, ezultatų);5) pažymų išdavimas; 6) revizijos aktai.

Teisinės VŠA formos požymiai:1) VŠA institucijų veiksmai ir kompetencija yra tiesiogiai numatyti TN ir reglamentuojami TA;2) veiksmai susiję su TN ir indiv teisinių valdymo aktų priėmimu;3) sukelia teisines pasekmes;4) pareigūnų veiksmai susiję su vykdomojo ir tvarkomojo pobūdžio veikla.

Teisinių VŠA formų rūšys:1) VŠA (norminių ir individualių) aktų priėmimas; 2) teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimas (juridinių faktų registravimas, pažymėjimų išdavimas)3) kreipimosi į atitinkamas kontoras ir teismus institucijas forma 4) administracinių – teisinių sandorių sudarymas.

Norminiai valdymo aktai – poįstatyminiai TA, nustatantys vykdomosios – tvarkomosios veiklos elgesio taisykles (normas). Individualūs valdymo aktai yra tvarkomojo pobūdžio. Jų tikslas pritaikyti konkrečių įstatymų ir kitų teisės normų nurodymus realioms valstybinio valdymo aplinkybėms, nukreipti į konkrečius asmenis ir susiję su konkrečių šalių administracinių TS atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.

Viešojo administravimo metodų sąvoka ir rūšys.Metodo dėka mes galime sužinoti, kaip funkcionuoja VŠA mechanizmas bei kaip praktiškai įgyvendinamas VŠA bei jo f-jos, tam tikslui naudojant atitinkamas priemones bei būdus. VŠA metodas – tai vykdomosios - tvarkomosios veiklos f-jų praktinio realizavimo būdai ir priemonės siekiant numatytų valdymo tikslų VŠA srityje. Kryptinga tikslinga valdomojo poveikio priemonė, glaudžiai susijusi su teisinio reguliavimo metodu, įtakojančiu vsm-inius santykius. Bendra tarp jų - abu metodai yra reguliuojančios priemonės. Skirtumas tarp jų - teisinio reguliavimo metodas apima visus reguliuojamus vsm-inius santykius, jų subjektus ir VŠA institucijų teisinės veiklos reguliavimą, o VŠA metodas apima tik VŠA institucijų veiklos teisinį reguliavimą. Skirtumas - teisinio reguliavimo metodas yra AT funkcija, o VA metodas – AT subjektų (VA institucijų) funkcija.

Bendrieji VŠA metodai1) įtikinimo2) prievartos

Specialieji VŠA metodai - atitinkamose valdymo srityse. 1) administraciniai;2) ekonominiai; 3) socialiniai – psichologiniai;4) specifiniai (atskirų valdymo F-jų metodai)

46

Įtikinimo VŠA metodasVeikiama žmonių sąmonė, valia, elgesys, siekiant užtikrinti sąmoningą ir laisvanorišką teisės normų įgyvendinimą. Stimuliuojamas privalomas valdymo santykių dalyvių elgesys. Humaniškiausias.

1) teisinis žmonių auklėjimas (org priem - seminarai, konferencijos);2) moralinis ir materialinis skatinimas;3) vsm-inio poveikio priemonės (taip nedaryk, o taip daryk).

Prievartos VŠA metodasAT normomis nustatytos poveikio priemonės, kurias nustatyta tvarka taiko specialios VŠA institucijos, siekiant saugoti bei ginti vsm-inius santykius VŠA srityje. Kai įtikinimo metodas yra nerezultatyvus.

1) įspėjamosios (adm prevencinės) priemonės (dokumentų tikrinimas), 2) adm kardomosios (antrankių uždėjimas, licenzijos anuliavimas);3) AA priemonės (adm nuobaudos, spec teisių atėmimas).

Įtikinimas ir prievarta: Susiję ir vienas kitą papildo. Jais VŠA inst įgyvendina ne baudimo funkciją. Įtikinimas - bandoma formuoti vidiniai moraliniai stimulai. Prievarta - verčiamas pakeisti savo elgesį vsm-ei tinkamu per TirP teisėtą apribojimą. Prievarta – valstybinės valdžios įrankis.

1)fizinė - objektas yra asmenys ir jų turtinė padėtis.2)psichinė - objektas yra psichika (emocijos, jausmai), su ja leidžoama pasirinkti būtiną elgesio

variantą nenaudojant fizinių.

Specialieji VŠA metodaiAdministraciniai - būdingas VŠA institucijų (pareigūnų) daromas tiesioginis poveikis valdymo objektams (piliečiams, juridiniams asmenims, kitoms valdymo institucijoms bei pareigūnams). yra privalomas nurodymas - TA nurodo veiklos uždavinius, TirP. valstybinės prievartos priemonių taikymas teisinio pobūdžio, pagrįsti teisinių santykių dalyvių nelygiateisiškumu

Ekonominiai - sudarymas tokių sąlygų, kurioms susiklosčius asmuo pats pasirenka elgesio variantą. nėra privalomo nurodymo. materialinio suinteresuotumo sąlyga.

Visi metodai negali būti vieni kitiems priešpastatomi, tikslinga sureguliuoti TN. Priešingu atveju, gali prasidėti reketavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikalstamų veikų augimas.

Administracinių sutarčių samprata. Administracinis-teisinis sandoris (sutartys) – tai dviejų ar daugiau VŠA institucijų ir kitų VŠA subjektų susitarimas, įtakojantis T ir P pasikeitimą ar pasibaigimą VŠA srityje. Tai juridinis faktas ir jo sudarymas reiškia administracinių santykių atsiradimą. Tik vadovaujantis AT normomis, viena iš šalių visada atstovauja administracinę valdžią.Klasifikacija pagal bendrus ir specialius kriterijus. Specialūs - vidaus (sutartys tarp VV subjektų) ir išorės (VV subjektų ir piliečių bei O).1) sutartys pagal kompetenciją;2) sutartys, aprūpinančios valstybės reikmes;3) sutartys su statutiniais pareigūnais, studentais, spec. tarnybų agentais;4) valstybės nuosavybės valdymo sutartys;5) finansiniai ir mokestiniai susitarimai;6) bendradarbiavimo sutartys;7) įvairaus lygio koncesijų ir investiciniai susitarimai

17 tema. Viešojo administravimo teisės aktai

VŠA aktų požymiai:1. teisinė priimto valdymo sprendimo išdava.2. priimamas tam įgaliotos institucijos (pareigūno) kompetencijos ribose3. priimami valstybės vardu ir vienašališkai išreiškiama jos valia.

47

4. skiriamas neapibrėžtam jo vykdytojų ratui5. akte pasireiškia teisinė ir valdinga VV subjekto valia; 6. visada atsiranda teisinės pasekmės. 7. būdingas imperatyvumas 8. vykdymas garantuojamas įvairiomis įtikinimo ir prievartos priemonėmis9. savaime yra kaip juridinis faktas10. įstatymų lydimasis aktas. 11. rašytinis teisinis dokumentas pagal griežtą procedūrą12. galima apskųsti ir panaikinti13. pagrindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti.

VŠA (administracinis) teisės aktas – tai turintis valdingą pobūdį TA, kuriame reguliuojami valdymo santykiai arba sprendžiami konkretūs administraciniai ginčai (bylos), nustatomas valdymo subjektų teisinis statusas, išleidžiamas kompetentingų VŠA institucijų (pareigūnų) nustatyta procedūra (valdymo proceso rėmuose) siekiant pasiekti valdymo tikslus, išspręsti valdymo uždavinius ir įgyvendinti valdymo funkcijas.

VŠA teisės aktų reikšmė. 1)viešųjų interesų apsaugos funkcija;2)teisinio reguliavimo funkcija;3)valdymo procesinė funkcija; 4)administracinė ir procesinė funkcija.

VŠA TA skirtumai nuo įstatymo: 1) VŠA TA poįstatyminis, t. y. jis išleidžiamas remiantis įstatymu. 2) įstatymus priima Seimas arba referendumas, o VŠA TA priima administravimo institucijos

(pareigūnai)3) skirtinga priėmimo procedūra, VŠA TA paprastesnė4) įstatymo pakeitimas tiesiogiai keičia ir VŠA TA5)VŠA TA įstatymu gali būti keičiamas arba panaikinamas.

VŠA TA ir TEISMŲ TA skirtumai:1) teisingumo vald-ios ir vykdomosios valdžios išleisti aktai;2) teismų pagrindas - padarytas teisės pažeidimas ar adm ginčas, o VŠA - vykdomosios ir tvarkomosios

veiklos įgyvendinimas.3) teismų - visada individualus, kuriuo išsprendžiama konkreti byla, VŠA - bendros normos. 4) priėmimo tvarka, teismų - vadovaujantis procesiniais įstatymais, VŠA - administracinėmis

procesinėmis normomis (įstatymais+ aukštesnių inst/pareigūnų nurodymais). 5) teisminiu aktu gb pakeičiamas ar naikinamas VŠA aktas, priešingai – niekada.6) tas pats teismas antrą kartą nenagrinėja ir nekeičia, VŠA panaikinami, keičiami, pakartotinai

nagrinėjami tų pačių subjektų.

VŠA TA skirtumas nuo PROKURATŪROS:1) prokuratūros - įgyvendinami prokurorinės priežiūros rezultatai, VŠA valdymo kontrolė ir

įgyvendinimas.2) prokuratūros - priima atsižvelgdamos į padarytus teisės pažeidimus (nusikaltimus) arba kontorų

pažeidimus, VŠA pagrindas – įstatymas bei atsirandančios valdymo problemos.

VŠA TA ir NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ vietinių TA skirtumai:1) NVO vietiniai TA nėra valdingo pobūdžio, todėl jiems netaikomi VŠA TA būdingi požymiai2) NVO skirti sureguliuoti organizacijos veiklą, galioja tik NVO viduje.3) NVO teisėtumas užtikrinamas pačios organizacijos vidiniu kontrolės mechanizmu ir teisinėmis

priemonėmis.

VŠA TA ir CIVILINIŲ SUTARČIŲ skirtumai:1) Civilinė - susitarimu laisvanoriška valia, o VŠA - priimamas vienašališkai2) Civilinė - įsipareigojimų nevykdymas užtraukia teisinę (deliktinę) CT normų atsakomybę, VŠA -

48

taikomos administracinio poveikio priemonės.3) skirtingas civilinio sandorio ir administracinio akto tikslas.

VŠA TA ir DOKUMENTŲ, TURINČIŲ JURIDINĘ REIKŠMĘ, skirtumai:1) dokumentai sudaromi nustatyta forma ir juose įtvirtinami faktiniai duomenys (santuokos liudijimas), jų

paskirtis – tik patvirtinti faktą.2) tarnybinių dokumentų pagrindu gb priimami VŠA TA (remdamasis tarnybiniu pranešimu VŠA įstaigos

vadovas gali priimti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos).

Viešojo administravimo teisės akto ir įstatymo santykisTeisinėje valstybėje įstatymas yra aukščiausia teisinė valstybinės (įstatymų leidžiamosios) valdžios forma ir visų TA pagrindinis šaltinis. Turi būti grindžiami įstatymu ir jam neprieštarauti. Susiję visada.

VŠA TA klasifikacija pagal:Juridines savybes :1) norminiai - su įstatymais susiję TA, kuriuose sukonkretinamos įstatymuose įtvirtintos normos ir

numatomas jų įgyvendinimo mechanizmas (KET). Priimami siekiant sureguliuoti vienarūšius vsm-ius santykius ilgesniam laikui ir neturint konkretaus adresato. Prezidento dekretai, LRV nutarimai; nuostatai, ministerijų leidžiami įsakymai.

2) Individualūs - tvarkomojo pobūdžio, konkrečiam asmeniui arba asmenų grupei; būdingas vienkartinis taikymas. MP potvarkis, mero potvarkis, apskrities viršininko įsakymas, ministro įsakymas, VŠA įstaigos vadovo įsakymas.

Veikimą teritorijoje:1) priima aukščiausios VŠA institucijos, galioja visoje teritorijoje.2) priima centrinės VŠA institucijos, galioja visoje teritorijoje ar dalyje (ministerijų, įstaigų priimami

įsakymai);3) priima apskrities valdymo institucijos, galioja regione.4) priima savivaldybės, galioja savivaldybėje (savivaldybių administracijos direktoriaus įsakymas).5)priima NVO, vietiniai, galioja tik organizacijos teritorijoje.

VŠA institucijų kompetencijos pobūdį: 1) bendrosios, platūs vsm santykiai. Prezidento, LRV ir savivaldybių tarybų aktai 2) tarpšakinės, priima kompetentingos VŠA institucijos tarpšakinio pobūdžio klausimu (apskaitos), privalomi visoms šakinio valdymo institucijoms. Departamentų prie Vyriausybės 3) šakinės kompetencijos, reguliuoja santykius VŠA šakoje. Leidžia ministerijos.. Valdymo aktus priimančias institucijas:1) Prezidento dekretai. 2) Vyriausybės nutarimai. 3) MP potvarkiai ir pavedimai.4) Ministerijų, jų įstaigų, LRV įstaigų įsakymai. 5) Apskrities viršininko įsakymai. 6) Savivaldybės tarybos norminio pobūdžio sprendimai. 7) Mero potvarkiai.8) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai9) Seniūno įsakymai.

Išorinės išraiškos būdus:1) Rašytiniai - spec forma2) Žodiniai - operatyvūs, valdingo pobūdžio komandos3) Konkliudentiniai – valia išreiškiama konkrečiais gestais, ženklais ar signalais (KET). Privalo vykdyti

visi asmenys, kuriems jie yra adresuojami.

VŠA TA leidybos procedūra ir jos stadijos. TA reikalavimai:1) institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;2) TA rūšies pavadinimas;

49

3) TA pavadinimas (antraštė);4) TA priėmimo data, numeris, vieta;5) TA tekstas;6) TA pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

Rengimo stadijos:1) TA paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas;2) rengėjo nustatymas (parinkimas);3) TA teksto parengimas;4) TA derinimas ir aprobavimas.

Pasiūlymus dėl TA rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. rengėjais gali būti valstybinės institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys Parengtas TA derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti.

TA priėmimo procesas:1) Projektas - paskirties, rengėjo nustatymas, teksto paruošimas, derinimas, aprobavimas, dažniausiai

rengia ta, kuri priims;2) Svarstymas - priklauso nuo svarstomo klausimo ir institucijos, kuri sprendžia tą klausimą

(kolegialiose posėdžiuose, kartais derinama);3) Vizavimas - jei numatyta;4) Priėmimas - sąlygoja TA priimančios institucijos;5) Paskelbimas - internete, VŽ, spaudoje.

18 tema. Teisėtumo užtikrinimo viešajame administravime būdai

Administracinės veiklos teisėtumas - reikalavimas, kad visi teisės subjektai savo veikloje tiksliai ir besąlygiškai realizuotų realizuotų teisinius nurodymus. Pagrindas - TN, teisiniai paliepimai. Teisėtumas VV veikloje praktiškai:1. užkirsti kelią bet kokiems įstatymų pažeidimams; 2. pašalinti jų priežastis; 3. atstaiyti teisėtą padėtį; 4. nubausti pažeidėjus; 5. sudaryti pažeidejams nepakantumo ir atsakomybės neišvengiamumo atmosferą; 6. auklėti.

Konstituciniai VA teisėtumo užtikrinimo pagrindai. K 6 str - Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, K 7 str - negalioja joks įstatymas arba konstitucijai priešingas kitas teisės aktas.

Teisėtumo turinio elementai:1) teisės privalomumas visiems. 2) teisėtumo idėja – tai visų lygybė prieš įstatymą, privilegijų nebuvimas, įstatymų viršenybė, teisinės

atsakomybės už teisės pažeidimus neišvengiamumas. 3) teisėtumo užtikrinimas - prevencija, šalinami pažeidimai bei taikomos teisinės atsakomybės priemonės.Teisėtumo užtikrinamo garantijos:1) socialinės ekonominės (laisvas kapitalo judėjimas, valstybės ištekliai);2) politinės (teisinės valstybės kūrimas, demokratija, valdžių padalijimas);3) teisinės (teisingumo įgyvendinimo lygis, teisėtvarkos būklė, TA kokybė)Įgyvendina policija, teismai, prokuratūra, inspekcijos, valstybės kontrolė.Teisėtumo užtikrinimo būdais:1) kontrolė; 2) priežiūra (konstitucinė ir administracinė);3) teismo kontrolinė veikla;4) nagrinėjant piliečių prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus (administracine procedūra).

Kontrolei būdinga: 1) prižiūrėti kontroliuojamų objektų funkcionavimą;

50

2) gauti objektyvią info juose laikomasi teisėtumo; 3) imtis priemonių užkirsti ir pašalinti; 4) nustatyti priežastis ir sąlygas; 5) imtis priemonių bausti.

Vykdymas VŠA subjektų veikla, kuri leidžia nustatyti, kas ir kaip atlikta įgyvendinant įstatymų, poįstatyminių aktų reikalavimus, kokie vykdymo rezultatai. Pprižiūri kasdienę operatyvią įvairių valdymo lygio vadovų veiklą.

Kontrolė ir vykdymo tikrinimas vienija tas pats tikslas ir bendri uždaviniai, skiriasi jų turinys, veiklos apimtis ir juos vykdančių subjektų įgaliojimaiKontrolė - procesas, tikrinamas veiklos teisėtumas ir tikslingumasVykdymo tikrinimas - vienkartinis, ar laiku ir teisingai vykdomi.Priežiūra – tai stebėjimas, kaip organizacine tvarka nepavaldžios VŠA institucijos, pareigūnai, piliečiai, įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi spec taisyklių reikalavimų (PGS, KET).1) Bendroji priežiūra - kaip vykdomosios valdžios subjektai laikosi įstatymų VŠA srityje.2) Administracinė priežiūra - kaip įvairių spec TN laikomasi VŠA srityje (Valstyb darbo inspekcija,

VMI).

Kontrolės ir priežiūros skirtumai:1) Skirtingi subjektai (kontrolė - įvairūs Seimas, LRV, M, D, teismai, piliečiai), priežiūra - specialiai

tam įgaliotos inst.2) Skirtingi objektai (kontrolė - tik tų institucijų, kurios vykdo VŠA funkcijas, o priežiūra - VŠA

institucijų, fiz jurid asmenų nepriklausomai nuo jų pavaldumo ar nuosavybės formos).3) Skirtingas turinys (kontrolė - tikrina teisėtumo ir tikslingumo požiūriu, priežiūros - tik teisėtumo

požiūriu. 4) Subjektų bei objektų santykių pobūdis (kontrolės subjektai kontroliuoja tik pavaldžias institucijas,

priežiūros – ir pavaldžias, ir nepavaldžias).5) Prižiūrimos veiklos sritys (kontrolės subjektai - įvairias kontroliuojamo objekto veiklos sritis, o

priežiūros subjektai – kaip laikomasi specialių taisyklių, standartų ir normų).

19 tema. Viešojo administravimo kontrolė

Viešojo administravimo kontrolė – valdymo objekto funkcionavimo, stebėjimo ir tikrinimo dėl priimtų sprendimų vykdymo sistema, nustatanti valdymo subjektų poveikio valdymo objektui rezultatus bei nukrypimus.VŠA kontrolės principai:1) realumas (objekto buvimo vietoje, susijusi su faktine padėtimi). 2) pastovumas ir sistemingumas 3) universalumas (visas ekon, social kult administravimo sritis). 4) operatyvumas, veiksmingumas ir rezultatyvumas 5) objektyvumas ir nešališkumas (kontroliuoja nepavaldžios ar suinteresuotos rezultatais institucijos)6) viešumas (atkreipiant vsm-ės dėmesį).

Viešojo administravimo kontrolės rūšys pagal:Kontroliuojamos veiklos apimtį:1) bendra - visa objekto veikla;2) speciali - tiksliai apibrėžta objekto veiklos sritis (finansinės, DU mokėjimo). Kontrolės organizacinį pobūdį:1) išorinė (VMI).2) vidinė - subjekto viduje (padalinių veiklos kontrolė). Kontrolės vykdymo stadijas:1) išankstinė - (suteikiant licencijas). 2) einamoji3)vėlesnė - kaip vykdomi einamosios kontrolės metu duoti nurodymai, ar pašalinti trūkumai Subjektų kontrolinių įgaliojimų apimtį:

51

1) Prezidentinė1. tiesiogiai vykdant kontrolines f-jas (parenkant kadrus: Seimo pritarimu skiria ar atleidžia MP;

paveda jam sudaryti Vyriausybę, kt; turi T dalyvauti vyriaus posėdžiuose, gauti ataskaitas, kt)2. per kt adm struktūras (per polit pasitikėj valstybės tarnautojus kontroliuoja, kaip VV institucijos

vykdo jo dekretus, pavedimus, kt TA)2) Parlamentinė1. Seimui tesiogiai vykdant vykdomosios valdžios subjektų veiklos kontrolę:

a) pritariant Prezidento teikiamai MP kandidatūrai;b) svarstant MP pateiktą Vyriausybės programą;c) reiškiant nepasitikėjimą MP arba ministru; d) Seimo nariams dalyvaujant Vyriausybės posėdžiuose.

2. Seimo kontrolė per Seimo sudaromas kontrolės institucijas: a) komitetus, b) nuolat veikiančias komisijas (Etikos ir procedūrų, Peticijos, Operatyvinės veiklos ir kt.) laikinąsias komisijas (tyrimo, kontrolės, revizijos ir kt.)

Pagrindinis komitetų ir komisijų uždavinys yra tikrinti kaip Vyriausybė, ministerijos ir kitos viešojo administravimo institucijos bei pareigūnai laikosi įstatymų ir Seimo nutarimų.3. Parlamentinė kontrolė per Seimo kontrolierius ir kitas Seimo steigiamas kontrolės institucijas.

a) Seimas gali steigti specialias institucijas (Seimo kontrolierių įstaigą, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigą, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigą ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

b) gali vykdyti atskiras Seimo narys, Seimo narių grupė3) Vyriausybės vykdoma kontrolė. 4) Teismų - teisėjai.

Vyriausybės vykdoma kontrolė:1) bendra - vykdo Vyriausybė;2) žinybinė – pavaldžių institucijų kontrolė (pareigūnų, ministerijų, kt).3) tarpžinybinė –tarpšakinės kompetencijos valdymo subjektų (Vyriausybės įstaigų, komitetų) vykdoma

kontrolė. Ministerijų veiklą Vyriausybė kontroliuoja per ministrus, o Vyriausybės įstaigų – per šių įstaigų vadovus.

Vyriausybės kontrolės f-jos:1.Įstatymų įgyvendinimo - Vyriausybė per ministrus, įstaigos vadovus koordinuoja kaip ministerijos,

Vyriausybės įstaigos įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus. Teisinis pagrindas – LRV programa. Faktiškai Vyriausybė dirba posėdžių metu, kai svarsto M ataskaitas, pranešimus.

2.Kadrų komplektavimas - MP skiria ir atleidžia politinio pasitikėjimo tarnautojus, kanclerį, įstaigų vadovus, apskričių viršininkus, jų pavaduotojus)

3.Leidžiamų TA teisėtumo priežiūra - turi teisę panaikinti Vyriausybės ir M įstaigų aktus.

Ministerijų, valstybinių tarnybų ir inspekcijų kontrolė. 1) pavaldžių įstaigų teisėtumo priežiūra - M savo šakoje privalo užtikrinti, kad būtų vykdomi įstatymai,

tarpt. Sutartys.2.pavaldžių įstaigų kadrų komplektavimą - teisė suteikiama ministrui.Viceministrai kontroliuoja, ar ministerijos rengiami TZ ir programų projektai atitinka ministro politines nuostatasMinisterijos valstybės sekretoriai kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą (išteklius, kt)Ministerijos sekretoriai kontroliuoja kaip įgyvendinamos programos, kaip vykdomi MP, MVS, LRV, M pavedimai. Šakinės (žinybinės) - kontroliuoja pavaldžių institucijų veiklą. Pvz.: FinMin kontroliuoja Muitinės departam.Tarpžinybinę vykdo specialios (tarpšakinės) kompetencijos institucijos, kurios tikrina kelias valdymo šakas ir joms nepavaldžias įstaigas tam tikrais klausimais. Vykdo:1) institucijos, esančios prie Vyriausybės (pvz. Statistikos departamentas).2) kitos (Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybės turto fondas).

Valstybės kontrolė - Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija.Valstybės kontrolės uždaviniai:

52

1) ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir biudžetas; 2) skatinti į vsm poreikius orientuotą valdymą.Valstybės kontrolės kompetencija:

1) biudžeto vykdymas; 2) piniginių išteklių naudojimas;3) turto valdymas, disponavimas;4) SODRA biudžetas; 5) Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas; 6) ES lėšų naudojimas.

Valstybės kontrolierius 5 metams Prezidento teikimu skiria Seimas, max 2 kart iš eilės. nepriekaištinga reputacija; amžiais cenzas max 65; pilietis; aukštasis universitetinis išsilavinimas.

Įgaliojimai VV institucijų atžvilgiu: 1) atstovauti Valstybės kontrolei VV institucijose; 2) teikti Prezidentui pavaduotojų kandidatus; 3) teikti Seimui audito ataskaitas, išvadas dėl biudžeto įvykdymo ir skolos; 4) teikti siūlymus Seimui, Prezidentui arba LRV TA tobulinimo. Struktūra

1. Valstybės kontrolierius ir 2 pav2. Departamentai (finansinio audito, veiklos audito), skyriai (informacijos ir analizės) tarnybos

(Vidaus audito tarnyba)3. Taryba - patariamoji, svarstanti. svarbiausius klausimus.

Valstybės kontrolės pareigūnai turi teisę: 1) savarankiškai pasirinkti audito procedūras; 2) gauti iš VV institucijos (pareigūno) dokumentus ir informaciją; 3) atlikti kontrolinius matavimus, inventorizaciją, visaip tikrinti turtą 4) gauti paaiškinimus raštu; 5) surašyti AT pažeidimų protokolus.

Valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai turi teisę: 1) nurodyti trūkumus ir nustatyti terminą pašalinti; 2) siūlyti vadovams traukti materialinėn (civi1inėn) atsakomybėn asmenis už padarytą žalą3) siūlyti vadovams skirti pažeidėjams tarnybinę nuobaudą; 4) siūlyti institucijoms grąžinti į biudžetus lėšas, skirtas ar panaudotas pažeidžiant įstatymus; 5) perduoti pagal kompetenciją pažeidimų dokumentus kitiems.

Valstybės kontrolės institucijų atskaitomybė Seimui kasmet: 1) išvadą dėl biudžeto įvykdymo apyskaitos; 2) išvadą dėl valstybės skolos, paskolų, garantijų ataskaitos; 3) išvadą dėl valstybinio turto ataskaitos; 4) Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą.

Apskrities valdymo institucijų vykdoma kontrolė. Apskrities viršininko įgaliojimai: LR Apskrities viršininko įst.1. švietimo, kultūros ir social - kontroliuoja paslaugų teikimą apskrities įstaigose;2. žemėtvarkos ir ŽŪ - ganizuoja servitutų nustatymą, žemės naudojimo kontrolę;3. gamtos išteklių - atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;4. kontroliuoja saugaus eismo priemonių įgyvendinimą apskrity; 5. kompetencijos ribose - koordinuoja ministerijų padalinių veiklą, derina savivaldybių veiklą įgyvendinant regionines programas.

Savivaldybės kontrolierius atlieka finansinį ir veiklos auditą sav adm, sav subjektuose bei kontroliuojamose įmonėse. SK audito išorinę peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė. Jei gyventojų > 30 000, steigia SK tarnybą, turi savo antspaudą.

53

Savivaldybės taryba nustato atskirą SK sąmatą.. SK veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo

principais. SK f-jos: 1) tvirtina SK tarnybos pareigybių sąrašą;2) organizuoja tarnautojų mokymą;3) sudaro SK veiklos planą, organizuoja jo vykdymą4) planą iki einamųjų metų vasario 1 d. pateikia Valstybės kontrolei; 5) turi teisę posėdžiuose reikšti nuomonę; 6) VK rašytiniu prašymu gali dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės

audituose;7) pats atlieka ir arba skiria SK tarnybos VT atlikti finansinį ir veiklos auditą;8) priima sprendimus, ataskaitas, nurodo trūkumus ir terminą jiems pašalinti 9) teikia merui, direktoriui, vadovams audito išvadas, 10) kasmet turto ataskaitas, biudžeto įvykdymo apyskaitas, turto naudojimo ataskaitas; 11) radęs nusikalstamos veikos požymių, praneša teisėsaugos institucijoms; 12) imasi prevencinių priemonių; 13) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo auditą.

20 tema. Teismo kontrolinės f-jos viešojo administravimo srityje

Teisminės kontrolės formos:1) piliečių skundų dėl pareigūnų priimtų sprendimų ir veiksmų nagrinėjimas;2) organizacijų skundų nagrinėjimas;3) skundų dėl VVinstitucijų priimtų TA pripažinimo neteisėtais, nagrinėjimas;4) TA teisėtumo tikrinimas (jei jie turi reikšmę bylos išsprendimui );5) skundų dėl nutarimo ATpažeidimo byloje, nagrinėjimas;6) parengtinio tyrimo kokybės patikrinimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas;7) VV institucijų ir pareigūnų veiklos teisėtumo ir disciplinos patikrinimas nagrinėjant C, B, A bylas.

Administracinė justicija - teismo veikla, nagrinėjanti piliečių ir vykdomosios valdžios subjektų ginčus.1) tiesioginė teismo kontrolė - teismas nagrinėja asmenų skundus dėl TA teisėtumo;2) netiesioginė teismo kontrolė - nagrinėja kitų kategorijų bylas (C, B, A, Arb), kuriose bendrai sprendžiamos VV ar pareigūno veiklos teisėtumo klausimas.

Teismai 1) bendrosios kompetencijos;2) specializuoti (apygardų AT, LVAT);3) Konstitucinis.

Konstitucinis TeismasLR KT - ar priimamų VŠA ir kiti TA atitinka K. Tai reiškia tam tikrą kišimąsi į teisės aktų leidėjų veiklą. Tokio tikrinimo padariniai – KT pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai TA netenka galios. KT nevykdo išankstinės kontrolės, tik vėlesniąją konstitucinę priežiūrą (įsigaliojusius įstatymus, TA).KT nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai; 2) Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 3) LRV aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 4) Rinkimų įstatymai per Prezidento ir Seimo rinkimus; 5) Prezidento sveikatos būklės; 6) Tarptautinės sutartys neprieštarauja konstitucijai; 7) Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla konkretūs veiksmai neprieštarauja konstitucijai. Krieptis į KT gali ne mažiau kaip 1/5 seimo narių; teismai; prezidentas. KT pasako:1) pripažinti, kad TA neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams; 2) pripažinti, kad TA prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

54

Bendrosios kompetencijos teismų kontrolė, 3 sritys1) nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Vadovaujasi BK ir BPK nustatyta tvarka - čia lygybė prieš įstatymą (VV atstovų ir kitų asmenų nusikalstama veika vertinama vienodai; kai kuriuos nusižengimus padaro tik VT:

1. nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (kyšininkavimas, piktnaudžiavimas);

2. nusižengimai valdymo tvarkai (tarnybos paslapties atskleidimas; dokumento suklastojimas);

3. nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir santvarkai.2) nagrinėjant civilines bylas - vadovaujasi CK, CPK ir kt TA.

CA specifika - už pareigūnų žalą kitiems asmenims atsako VŠA institucija. Žalą atlygina valstybė + regreso teisė.

sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į KT, prašydamas išaiškinimo. 3) nagrinėjant AT pažeidimų bylas vadovaujasi ATPK normomis.

AA traukiami už AT pažeidimus, kai tiesiogiai nevykdo tarnybinių pareigų. Tada daug griežtesnė AA negu kitiems.

ATPK numato bendrosios kompetencijos teismų įgaliojimus nagrinėjant AT pažeidimų bylas.

Teismo atskiroji nutartis. - numatytos tik CPK.Tai teismo reakcija teismine forma dėl teisėtumo pažeidimų VŠA srityje. Informuoja valdžios ar valdymo institucijas, atkreipia dėmesį į pažeidimo faktus, priežastis ir sąlygas. Tai kartu ir vykdomosios ir tvarkomosios veiklos kontrolė.

Specializuoti teismai - LVAT ir apygardų administraciniai teismai1) nagrinėja valstybinių ir privačių, fizinių ir juridinių skundus dėl VŠA TA.;2) nagrinėja asmenų skundus dėl VŠA ir vidinio administravimo subjektų veiksmų ir neveikimo;3) LVAT formuoja vienodą administracinių teismų praktiką;4) ATeismai nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas, subjektas neviršijo kompetencijos;5) ATeismai netiria MP ir LRV veiklos, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų.

Pareiškimai ir skundaiAsmenys, VŠA subjektai, tarnautojai, pareigūnai, įstaigų vadovai, jei jų T ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Įstatymo numatytais atvejais skundas pirmiausia turi būti paduodamas Administracinių ginčų komisijai AGK, po to skundas gali būti paduodamas ir AT. Raštu.Skunde turi būti nurodyta: 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; 2) pareiškėjo (ir/arba atstovo) vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas, gyvenamoji vieta (buveinė), ; 3) tarnautojo arba institucijos, kurio veiksmai skundžiami, duomenys, pareigos, buveinė; 4) trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenys; 5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo data; 6)aplinkybės, įrodymai, liudytojų pavardės, 7) pareiškėjo reikalavimas; 8) pridedamų dokumentų sąrašas; 9) skundo surašymo vieta ir data, parašas.Priedai: skundžiamas aktas; AGK sprendimas (jei buvo nagrinėta).

55

21 tema. Viešojo administravimo institucijų vykdoma administracinė priežiūra

Administracinė priežiūraTai speciali valstybės įgaliotų VŠA institucijų (pareigūnų) veikla, skirta kontroliuoti bei tikrinti, kaip organizacine tvarka nepavaldžios valstybinės ir kitos įmonės, įstaigos, organizacijos bei piliečiai vykdo specialių, visiems privalomų, taisyklių (instrukcijų, nustatytos tvarkos), įtvirtintų įstatymuose ir kituose TA, laikymąsi.1) vykdo valstybės įgaliotos ir specialios VŠA institucijos (valstybinės inspekcijos, agentūros);2) susijusi su VŠA kontrole;3) tikrina nepavaldžias įmones, įstaigas, organizacijas ir piliečius;4) gali leisti arba drausti tam tikrą veiklą, sustabdyti tikrinamų objektų veiklą; 5) atskleidžia valstybinių, privačių kontorų ir piliečių padarytus specialių taisyklių pažeidimus, liepia šalint;6) kaltiems taiko įvairias adm poveikio priemones - prevencines (eismo apribojimas, karantino įvedimas), kardomąsias (draudimas eksploatuoti transporto priemones), AA (suteiktos specialios teisės atėmimas, daikto konfiskavimas).

Administracinės priežiūros rūšys pagal:Atliekančių subjektų kompetenciją:

1. bendros - vykdo bendrai visoje valdymo sistemoje ir yra pavaldžios Vyriausybei ;2. šakinės - atlieka atitinkamos valdymo šakos sistemoje;3. specialios - priežiūrą atlieka atitinkamoje valdymo sistemoje ir turi žinybinio pobūdžio

įgalinimus, Policijos departamento prie LR VRM Eismo priežiūros skyrius.Administracinės priežiūros objektą:

1. Neapibrėžtų objektų atžvilgiu - nepriklauso nuo pavaldumo, nuosavybės formos; 2. Atitinkamų piliečių, pareigūnų, įstaigų - konkrečiais klausimais, KET;3. Personifikuota - nuteistų asmenų atžvilgiu.

Administracinę priežiūrą vykdančias institucijas:1) valstybinės tarnybos (tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, sienos apsaugos tarnyba)2) valstybinės komisijos (draudimo priežiūros komisija).3) valstybinės inspekcijos (VMI)4) valstybinės agentūros (aplinkos apsaugos, nacionalinė mokėjimo).

Inspekcijų kontrolės ir priežiūros VŠA funkcijos:1) įvairių valdymo sričių priežiūrą, kad visi juridiniai ir fiziniai asmenys, laikytųsi įstatymų, kt TA;2) išduoda ir panaikina licencijas;3) atlieka įvairias revizijas;4) kontroliuoja ar paslaugos atitinka TA nustatytų reikalavimus.5) sustabdo įvairių fizinių ir juridinių asmenų veiklą, objektų eksploatavimą;6) kontroliuoja, kaip laikosi nustatytų specialių taisyklių reikalavimų7) tikrina mokesčių mokėtojus;8) surašo AT pažeidimų protokolus, nagrinėja AT pažeidimų bylas, skiria nuobaudas, kt adm prievartos priemones;9) įpareigoja įmones ar organizacijas nutraukti veiklą.

Pagrindinės policijos f-jos VŠA srityje:1) tikrinti dokumentus - asmens, transporto, krovinių; laikinai, juos paimti;2) sulaikyti ir pristatyti pažeidėjus, nustatyti asmenybei, surašyti protokolus,3) panaudoti šaunamuosius ginklus, prievartą.4) apriboti ar uždrausti transporto eismą;5) sustabdyti vykdomus darbus;6) uždrausti eksploatuoti transporto priemones;7) konfiskuoti daiktus, jeigu pažeistos laikymo ir naudojimo taisyklės; 8) tikrinti visų rūšių įmonių, ūkinę ir komercinę bei finansinę veiklą;9) atlikti inventorizaciją, reviziją, kontrolinius matavimus ir kt. patikrinimus.

56

Vietos savivaldos institucijų administracinė priežiūra. Kaip savivaldybės laikosi LR Konstitucijos ir įstatymų - Vyriausybės atstovai Savivaldybėje. Skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo tiria Seimo kontrolieriai. Savivaldybės aktai ar veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

22 tema. Prašymai, pareiškimai, skundai ir pasiūlymai kaip VA teisėtumo užtikrinimo būdai

Konstitucinis principas ,,Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ 33 str,K kiekv asmuo, turi T kreiptis į teismą, jei mano, kad jo T pažeistos, o tp kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, teikti pasiūlymus, prašymus vienais ar kt klausimais. Tai vienas iš teisėtumo ir rezultatyvumo užtikrinimo VŠA srityje būdų. Prašymas - asmens kreipimasis raštu ar žodžiu (taip pat gautas el. paštu) į VŠA ar kitą instituciją ir VT, nesusijęs su pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant:

priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, išdėstant asmens norą, nuostatą tam tikru klausimu; pranešant apie institucijos veiklos trūkumus, VT piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję

su valstybės ar daugelio žmonių teisių pažeidimu.Pareiškimas – tai asmens kreipimasis raštu (taip pat gautas el. paštu) į VŠA ar kitą instituciją ir VT,

nesusijęs su pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, susijęs su tam tikru asmeninio pobūdžio prašymu.

(Pa)siūlymas - asmens kreipimasis raštu ar žodžiu (taip pat gautas el. paštu) į VŠA ar kitą instituciją ir VT, nesusijęs su pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, pateikiant pageidavimus ką nors pagerinti.Skundas - asmens kreipimasis raštu ar žodžiu į VŠA ar kitą instituciją ir VT nurodant, kad yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašant juos apginti. Turi teisę paduoti asmenys (piliečiai ir ne piliečiai), kiti administraciniai subjektai, jų tarnautojai. Pateikiamas AGK arba tiesiog ATeismui.Peticija – kreipimasis raštu į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti visuomenei, savivaldybėms ar valstybei svarbius klausimus. Vėliau į nagrinėja Peticijų komisija.

Ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka - AGK, Kompetencija (LR AGK įstatymas 1999 01 14 d.):1. Savivaldybės (vsm pagrindais, bet sprendimai privalomi) - skundus dėl savivaldybių VŠA subjektų

priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo.2. Apskrities - dėl apskrityje esančių įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų priimtų individualių

administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo.3. Vyriausios AGK - nagrinėja skundus, kai viena iš ginčo šalių yra Centrinio valdymo organas.

AGK nereikia mokėti žyminio mokesčio. Per 14 d. nuo gavimo.

AGK darbo tvarka. 1) Skundą dėl VŠA akto ar veiksmo/neveikimo turi T paduoti visi, kas mano, kad jų teisės yra pažeistos; 2) kundas komisijai surašomas pagal LR Administracinių Bylų Teisenos įstatymo nustatytą formą ir turinį; 3) Paduodamas tiesiogiai ar paštu ne vėliau kaip per 1mėn. nuo fakto atsiradimo/sužinojimo apie jį. Jei nevykdo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, termino pradžia skaičiuojama nuo kt dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas;4) Skundai išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti ne vėliau kaip per 14 dienų;5) GK posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis dienomis, darbotvarkė ir skundų kopijos prieš 3dd iki posėdžio; 6) Pranešama skundo pareiškėjui ir tiems, kurių veiksmai skundžiami;7) Neatvykimas į posėdį nėra kliūtis nagrinėti skundą ir priimti sprendimą; 8) Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 4 komisijos nariai+pirmin. Priimtas, už kurį balsavo bent 3 nariai. Pasirašo pirmininkas ir dalyvavę posėdyje, rašomas protokolas. Išsiunčiamas vykdyti kitą dieną po priėmimo

AGK sprendimų reikšmė. 57

1) Sprendimą privalo įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, - per 20d nuo sprendimo gavimo dienos;2) Skundo dėl sprendimo padavimas (per 20d.) apygardos adm teismui (o šios - Vilniaus apygardos AT) sustabdo vykdymą;3) AGK turtinės žalos ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.

Seimo kontrolieriaiTiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo.Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba- tiria skundus dėl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo.Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga tiria skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų pareigūnų, kt asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai.

Administracinė procedūraVŠA subjektų atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmenų prašymą bei priimant dėl jo sprendimą.Administracinės procedūros šalys - 2 šalių subjektai:

1. asmuo (pareiškėjas) arba asmuo, dėl kurio pažeistų teisių yra inicijuojama procedūra2. VŠA institucija.

Pagrindas administracinei procedūrai pradėti:1. asmens (pareiškėjo) rašytinis prašymas;2. valstybės, savivaldybės tarnautojo tarnybiniame pranešime pateikti faktai;3. visuom. informavimo priemonėse pateikta info.

Europos ombudsmenasTiria skundus dėl netinkamo administravimo ES institucijose ir įstaigose: Europos Komisija, ES Taryba, Europos Parlamentas, Europos vaistų agentūra, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas. Nepriklauso tik Teisingumo Teismas, Pirmosios instancijos teismas bei Tarnautojų teismas, kai šie vykdo teismines funkcijas. Visiškai nepriklausomas ir nešališkas. Ombudsmeno pareigas nuo 2003.04.01d. eina P. Nikiforos Diamandouros. Pradeda tyrimą gavęs skundą, tačiau galii ir savo iniciatyva. Teisę pateikti ombudsmenui skundą turi kiekvienas ES pilietis, taip pat kiekv. bet kurioje valstybėje narėje gyvenantis ar savo būstinę turintis fizinis ar juridinis asmuo.

Netinkamas administravimas: administraciniai tvarkos pažeidimai neobjektyvumas diskriminacija piktnaudžiavimas galiomis neatsakymas į paklausimus atsisakymas teikti informaciją nereikalingas delsimas

Pagrindiniai Seimo kontrolierių (ombudsmeno) institucijos bruožai:1) neteisminė institucija, ginanti asmenų teises jų santykiuose su valstybės institucijomis;2) kompetencija apima ne tik įstatymų ar kitų teisės aktų nevykdymą, bet ir ŽT pažeidimus;3) nemokama, lengvai prieinama ir ne tokia formalizuota teisių gynimo forma;4) nepriima įpareigojančių sprendimų, jis teikia rekomendacijas, reikšmė tiesiogiai priklauso nuo ombudsmeno autoriteto;5) ombudsmenas teikia savo veiklos ataskaitą jį paskyrusiai valdžiai (Seimui).Veiklos pagrindinis principas – siekti geresnio, efektyvesnio valstybės valdymo, o plačiąja prasme – ginti ŽTL specifinėmis priemonėmis, numatytomis Seimo kontrolierių įstatyme. Taigi Seimo kontrolieriaus instituto esmė ir pagrindinis tikslas – atskleisti egzistuojančias valstybės valdymo problemas bei atkreipti atitinkamų institucijų bei pareigūnų dėmesį į jas, siūlyti sprendimo būdus.

AT funkcijos

58

Reguliacinė [lot. regulo – tvarkau, nukreipiu] – norimos, reikiamos būsenos, teisino režimo, padėties, tvarkos sudarymas ar atkūrimas. AT reguliacinė funkcija – socialinių administracinių santykių ir veiklos sunorminimas, suderinimas teisės normų pagrinduIntegracinė [lot. integratio – atnaujinimas, atstatymas] – tai dalių, elementų jungimas į visumą. AT integracinė funkcija – teisės kūrimas ir jos įgyvendinimas, siekiant užtikrinti ir išsaugoti vsms narius jungiančią ir visą vsm-ę persmelkiančią socialinę tvarką, kuri palaikytų ir skatintų vsms stabilų gyvenimąKomunikacinė [lot. communicatio – pranešimas] –AT funkcija, kai perduodami ir priimami teisinės reikšmės pranešimai. Ji apima: 1) teisinės info parengimą ir perdavimą; 2) teisinės informacijos priėmimą; 3) grįžtamąjį ryšį tarp teisinės informacijos gavėjo ir siuntėjoSocializacinė - [lot. socialis – vsm-inis] auklėjamoji AT funkcija, perimant socialinę patirtį ir aktyviai ją atgaminant ir panaudojant žmogaus veiklos ir bendravimo procese VŠA srityje, kai, greta teisės normų, administracinės teisės subjektai įsisavina (suvokia jų įsisavinimo būtinumą) ir kitas socialines normas, legitimius socialinės elgsenos standartus

23 tema. Administracinės prievartos priemonė (APP)

Administracinė prievarta Prievartos priemonės APP, kurias turi teisę taikyti kompetentingos VV institucijos ir pareigūnai, asmenų, nesilaikančių TA reikalavimų ir darančių įvairius teisės pažeidimus, atžvilgiu. Tikslas – kovoti su teisės pažeidimais ir nubausti teisės pažeidėją arba užtikrinti sąlygas patraukti jį adm atsakomybėn.

iš anksto įspėti teisės pažeidimo padarymą, užkirsti jam kelią, pašalinti sąlygas, kuriomis gali būti padarytas teisės pažeidimas arba atsirasti kitų žalingų

padarinių ir pan. APP ypatumasAPP yra taikomos kompetentingų valstybės įgaliotų institucijų valstybės vardu, tik įstatymų nustatytais atvejais, neperžengiant nustatytos kompetencijos ir suteiktų teisių ribų.

Administracinės teisinės prievartos rūšys. 1. adm prevencinės priemonės - kovoje su pažeidimais (su tavo auto gaudo) ir negatyviais dalykais (tavo auto nuveža moterį gimdyt)2. adm kardomosios priemonės, 3. adm nuobaudos.

Administracinės prevencinės grynai profilaktinio pobūdžio. Taikomos:1. esant tam tikroms įstatymų numatytoms nepaprastoms aplinkybėms (stichinėms nelaimėms,

gaisrams, epidemijoms); 2. pažeidimas dar nepadarytas arba tam tikrų žalingų padarinių dar neatsirado, tačiau siekiama iš

anksto užkirsti kelią.Dažniausios APP:

1. policijos įspėjimas dėl neleistino jų antivsm-inio elgesio; 2. policijos teisė tikrinti asmens dokumentus; 3. policijos teisė įeiti į piliečių patalpas; 4. policijos teisė laikinai panaudoti gyventojų ir organizacijų transportą;5. socialinė ir psichologinė asmenų reabilitacija.

Administracinės kardomosios priemonės:1. prievarta nutraukti teisės pažeidimą ar kitokį negatyvų reiškinį ir jo žalingus padarinius;2. atskleisti teisės pažeidimą ir jo padarymo aplinkybes;3. užtikrinti sąlygas, kad teisės pažeidėjas būtų patrauktas atsakomybėn.

Taikomos fiziniams asmenims ir organizacijoms. Dažniausiai naudojamos kovoti su administraciniais teisės pažeidimais, tačiau būna ir su baudžiamaisiais nusikaltimais (šaunamojo ginklo panaudojimas).

Administracinės kardomosios specialiosios - numato kiti įstatymai – pvz., “Policijos įstatymas, bananas, antrankiai.Administracinės kardomosios procesinės- ATPK.

59

1. pažeidėjo pristatymas į policiją arba kt įstaigas teisės pažeidimo protokolui surašyti; 2. asmens atvesdinimas į instituciją, nagrinėjančią jo administracinio teisės pažeidimo bylą3. administracinis asmens sulaikymas 4. asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas5. daiktų ir dokumentų paėmimas, 6. priverstinis transporto priemonės nuvežimas, užblokavimas7. nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo.

Tvarka: 1) Dėl sulaikymo surašomas protokolas, kurį pasirašo pareigūnas ir sulaikytasis., max 5 valandas, išskyrus spec atvejus. Chuliganizmas max 48 valandas. 2) Asmens apžiūrą gali atlikti tik tos pačios lyties asmuo, + 2 kviestiniai;3) Daiktai tikrinami matant savininkui, arba + 2 kviestiniai;4) Surašomas protokolas;5) Rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paimami, išnagrinėjus bylą grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami.

APP taikomos užsieniečiams1) įpareigojimas išvykti;2) išsiuntimas;3) sulaikymas;4) apgyvendinimas Užsieniečių registravimo centre. Užsienietis įpareigojamas išvykti šiais pagrindais: 1) panaikinus vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje;2) kai gyvena Lietuvoje su negaliojančia viza ar negaliojančiu leidimu gyventi;3) kai bevizio įvažiavimo atveju gyvena ilgiau nei nustatytas laikas.Užsienietis išsiunčiamas iš šalies šiais pagrindais: 1) jeigu jis per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos;2) jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvą ar neteisėtai gyvena Lietuvoje;3) jeigu jam nesuteiktas pabėgėlio statusas;4) atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo Lietuvoje arba jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Policija turi teisę sulaikyti užsienietį šiais atvejais - max 48 val.1) jeigu jis atsisako patvirtinti arba negali įrodyti asmens tapatybės; 2) jeigu yra pagrindo manyti, kad užsienietis Lietuvos teritorijoje yra neteisėtai. Užsienietis patalpinamas į Pabradę šiais atvejais: 1) laikinai, iki nelegalai bus išsiųsti; 2) jeigu per 48 valandas nepavyksta tapatybės ar teisėto buvimo - teismo sprendimu. LR esantys užsieniečiai atsako pagal ATPK, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir LR tarptautinės sutartys.

Institucijos (pareigūnai), turinčios teisę taikyti APP:1) policija ir jos pareigūnai ; 2) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir jos pareigūnai;3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir jos pareigūnai;4) Konkurencijos taryba;5) valstybinės mokesčių inspekcijos ir jų pareigūnai;6) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai;7) muitinės pareigūnai8) teismas...

Administracinės prievartos priemonių taikymo teisėtumo kontrolė. 1) žinybinė (pavaldumo tvarka);2) kvaziteisminė;3) teisminė - bendrosios kompetencijos ir ATeismuose.

Žinybinė 1) administracinis sulaikymas;2) asmens apžiūra;

60

3) daiktų patikrinimas;4) daiktų bei dokumentų paėmimas;5) priverstinis transporto priemonės nuvežimas;6) transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu;7) nušalinimas nuo vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti;8) asmenų, sulaikytų už administracinių nusižengimų padarymą ir įtariamų, kad jie apsvaigę, blaivumo patikrinimas.

24 tema Administracinės atsakomybė

Žmogaus atsakomybės už savo elgesį samprata ir rūšys Laisvės kategorija filosofijos literatūroje suprantama dviem prasmėmis:1) išorinė laisvė, t.y. laisvė iš išorės niekieno neverčiamam daryti viską, ką norime;2) vidinė laisvė, t.y. tokia asmens vidinė būsena, kurios dėka jis pasirenka tam tikrą elgesio variantą.

Bendrieji teisinės atsakomybės TA bruožai:1) vienas iš valstybės prievartos išraiškos būdų;2) taikoma tik teisės normų pagrindu;3) faktinis pagrindas – teisės pažeidimas;4) taikoma kompetentingos valstybės institucijos ar pareigūno aktu; 5) subjektas – kaltas teisę pažeidęs asmuo (žmogus, įmonė, kitoks kolektyvinis subjektas);6) esmė – teisės pažeidėjo elgesio smerkimas ir teisinių sankcijų jam taikymas. Subjektinės teisės susiaurinamos iki tokio lygio, kokiu jis savo veiksmais atsisakė vykdyti jam nustatytas pareigas;7) paskirtis – užtikrinti teisinę tvarką, saugoti tam tikras teisines vertybes, užtikrinti TirP pusiausvyrą.

Teisinės atsakomybės apibrėžimasTA– tai teisės pažeidėjui valstybės vardu įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu daromas prievartinis poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teisės normomis nustatytą teisinę tvarką, atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą, pasireiškiantis teisės pažeidėjo elgesio smerkimu ir teisinių sankcijų (atsakomybės priemonių) taikymu, dėl ko pažeidimą padaręs kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio ar organizacinio pobūdžio padarinių.

Teisinės atsakomybės pagrindai1) Norminis pagrindas - teisės aktas, numatantis atsakomybę2) Faktinis pagrindas - teisės pažeidimas3) Procesinis pagrindas - valst institucijų procesinė veikla tiriant nusižengimą, skiriant nuobaudą ir ją vykdant.

Teisės teorijoje įprasta skirti 4 teisinės atsakomybės rūšis - A, B, C, D:Civilinė A – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Pagrindas – sutarties pažeidimas arba civilinio delikto padarymas Pagrindinė civilinės atsakomybės paskirtis – kompensacinė.Baudžiamoji A už pačias pavojingiausias visuomenei veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, sveikatą, fizinę neliečiamybę, nuosavybę, įvairias teises ir pan.1) Visas veikas išvardija tik BK.2) Valstybės vardu taiko tik teismas. 3) Sukelia kaltininkui tam tikrą laiką galiojančias neigiamas pasekmes – teistumą. Administracinė A taikoma už mažiau pavojingas visuomenei veikas, kuriomis dažniausiai kėsinamasi į nustatytą valstybės valdymo tvarką. 1) Taikoma nesant tarp baudžiančiojo ir pažeidėjo kokių nors pavaldumo santykių. 2) Pasireiškia vertikalūs valstybės ir jos gyventojų ar kolektyvinių subjektų santykiai. 3) Priemonės numatomos tik įstatymuose, o taisyklės, už kurių pažeidimą numatyta AA, gali būti numatytos įvairaus lygmens teisės aktuose. Drausminė A už nusižengimus vidaus darbo tvarkai, darbo įstatymams. Tai yra darbo santykiais su taikančiuoju atsakomybę susieto asmens nubaudimas. 1) Taikoma tik fiziniams asmenims – darbuotojams. 2) Griežčiausia - atleidimas iš darbo, kitos moralinio poveikio.

61

Materialinė A riboto dydžio, nekompensuojanti visos padarytos žalos ir apibrėžiama tam tikru darbo užmokesčio dydžiu. 1) Įstatymas kai kuriais atvejais leidžia išieškoti padarytą žalą, o į teismą kreiptis turi nesutinkantis su tuo darbuotojas. 2) Civilinės atsakomybės atveju - priverstiniam išieškojimui būtinas teismo, arbitražo subjekto sprendimas.Tarnybinė A taikoma ypatingu – valstybės tarnybos santykiu su valstybe susietiems tarnautojams, jos priemones, taikymo tvarką reglamentuoja TN, priskirtinos viešajai teisei. Negalima sutapatinti ir su AA, nes pastarosios pagrindinis skirtumas nuo kitų yra jos taikymas jokiais pavaldumo ryšiais su taikančiuoju nesusietam asmeniui ir AA taikytina ir juridiniams asmenims, o tarnybinė atsakomybė taikytina tik fiziniams asmenims – valstybės tarnautojams.

Specifiniai administracinės atsakomybės požymiai:1) teisinis pagrindas yra ATN, kuriose išvardintas išsamus administracinės teisės pažeidimų, nuobaudų ir jas skiriančių institucijų (pareigūnų) sąrašas ATPK;2) faktinis pagrindas yra administracinės teisės pažeidimas;3) taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims. Pačiame ATPK iki šiol įstaigos, įmonės, organizacijos administracinės teisės pažeidimų subjektais nėra laikomos;4) taikoma ne tarnybinio pavaldumo, ne darbo santykių pagrindu - nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, įmonių, kuriose dirba pažeidėjas, vadovai, bet valstybinio valdymo institucijos ir įstaigos, teismai, AGK; 5) nuobaudos yra baudžiančio pobūdžio valstybės prievartos priemonės;6) nesukelia teistumo; 7) taikoma procesine ATPK tvarka, ji daug paprastesnė ir operatyvesnė. Neretai teisės pažeidimo vietoje (bauda vairuotojui).

Administracinės atsakomybės apibrėžimasSavarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma administracinio proceso teisės normų nustatyta tvarka administracinės teisės pažeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriant jiems įstatymų numatytas administracines nuobaudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką įgyvendinant valstybinį valdymą.

3 elementai, be kurių ar bent vieno iš jų neatsiranda AA kaip teisinis reiškinys:1) Norminis - ją reglamentuojančių teisės normų sistema2) Faktinis - konkretaus subjekto veika, kuria pažeidžiamos elgesio taisyklės, saugomos administracinėmis sankcijomis;3) Procesinis - kompetentingo subjekto aktas skirti konkrečią nuobaudą už konkretų nusižengimą.

AA atribojama nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių pagal:1) atsakomybės taikymo pagrindą; 2) subjektus, taikančius atsakomybę; 3) poveikio priemones ir jų padarinius; 4) atsakomybės subjektus; 5) procesinę šios atsakomybės taikymo tvarką.

AA principai1) atsakomybės teisėtumas;2) žmogaus neliečiamumas; 3) asmenų lygybė įstatymui ir teisei;4) nekaltumo prezumpcija;5) atsakomybės proporcingumas;6) atsakomybės teisingumas.

Pareigūnų ir kai kurių kitų valstybės tarnautojų AA ypatumai ATPK 14 straipsnyje numatyti tokie pagrindiniai pareigūnų, kuriems taikoma atsakomybė pagal ATPK, požymiai:1) kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas;

62

2) kurie bet kurios nuosavybės formos įmonėse nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo pareigų vykdymu;3) kurie bet kurios nuosavybės formos įmonėse nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su administracinių-ūkinių pareigų vykdymu.

Valdžios atstovų funkcijas vykdančiais laikomi asmenys, įgalinti duoti nurodymus, priimti įsakymus, kitokius valdymo aktus, privalomus, visų pirma, kitiems asmenims, su kuriais pirmieji nėra susiję tarnybiniais ar kitokiais ryšiais. Tai teisėjai, prokurorai, tardytojai, policininkai, muitininkai, valstybės kontrolieriai, mokesčių inspektoriai ir pan. Organizacinės-tvarkymo pareigos – tai vadovavimas visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų padalinių veiklai (visai ar atskiroms sritims), darbuotojų priėmimo, atleidimo funkcijų vykdymas ir kt. Prie pareigūnų, atliekančių tokias pareigas, priskirtini visų rūšių įmonių – individualių (personalinių), tikrųjų ūkinių bendrijų, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, valstybės įmonių, žemės ūkio bendrovių ir t.t. – vadovai.Administracinės ūkinės pareigos – tai turto valdymas, tvarkymas ar disponavimas juo, materialinių vertybių apsaugos, perdavimo, realizavimo, kontrolės organizavimas ir pan. Tokias pareigas atlieka įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų pavaduotojai ūkio, administracijos ir kitiems panašiems reikalams, sandėlių vedėjai, materialinio, techninio ir kitokio aprūpinimo skyrių viršininkai, vyriausieji buhalteriai, vyriausieji finansininkai ir pan.

Statutinių valstybės tarnautojų administracinė atsakomybė ATPK 15.1:1) tikrosios karo tarnybos kariai;2) policijos pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys;3) vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys;4) Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai;5) Valstybės saugumo departamento pareigūnai.

Nepilnamečių administracinės atsakomybės ypatumai ATPK 12 str:1) negali būti skiriamas administracinis areštas.2) maksimali baudos riba negali viršyti pusės jos dydžio, numatyto konkrečios normos sankcijoje (ATPK 24 str.). 3) atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 8 punktas). 4) įtrauktas nepilnametis - sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 5) apie sulaikymą būtina pranešti jo tėvams ar juos atstojantiems asmenims (ATPK 265 str. 2 d ). 6) gali atstovauti tėvai ar juos atstojantys asmenys (ATPK 274 str.). 7) bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą (ATPK 281 str. 6 d.).8) bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų (ATPK 313 str. 2 d.).

Tėvų ar juos atstojančių asmenų atsakomybė1) 44 straipsnio 2 dalyje (vartojimas psichotropinių ar narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo),2) 175 straipsnyje (paauglių nuo 14 iki 16 metų amžiaus padarytas chuliganizmas), 3) 1761 straipsnio 3 dalyje (pirotechnikos priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas), 4) 178 straipsnio 4 dalyje (girto pasirodymas, taip pat gėrimas alkoholinių gėrimų viešosiose vietose),5) 183 straipsnio 3 dalyje (viešosios rimties trikdymas).

25 tema. Administracinės teisės pažeidimas

Teisės pažeidimo apibrėžimas pagal prof. A.Vaišvilą Tai asmens naudojimasis subjektinėmis teisėmis sąmoningai atsisakant vykdyti pareigas, kurių vykdymą įstatymas laiko būtina sąlyga legalizuoti asmens naudojimąsi subjektinėmis teisėmis visuomenėje

Visi teisės pažeidimai gali būti skirstomi į 5 savarankiškas rūšis:1) nusikaltimus, 2) administracinės teisės pažeidimus, 3) tarnybinius nusižengimus, 4) drausmines pražangas,5) civilinės teisės deliktus.

63

ATPK 9 straipsnyje įtvirtintas administracinės teisės pažeidimo apibrėžimas:1) Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. 2) Administracinė atsakomybė už šiuos kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

5 požymiai ATPVeika – tai išoriškai pasireiškiantis ir neretai pasekmes sukeliantis valingas žmogaus elgesys. Ją apibūdina veikimas arba neveikimas. Pavojingumas visuomenei kėsinamasi į tam tikrą visuomenėje nustatytą tvarką, tam tikras teisines vertybes, joms padaroma tam tikra žala. Lemia ne vien pats kėsinimosi objektas, bet ir kiti veikos požymiai, tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs: padarytos žalos pobūdis ir dydis, veikos aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų pakartotinumas ir pan. Veikos priešingumas teisei draudžia įstatymas ar kitoks teisės aktas. Veika gali būti priešinga teisei tiek tada, kai nesilaikoma TA nustatytų draudimų ir paliepimų.Padarytas kaltai, t. y. tyčia arba neatsargiai. Nepakaltinamas - ne. Administracinių nuobaudų taikymas asmeniui skiriamos įstatymų numatytos administracinės prievartos priemonės – administracinės nuobaudos.

ATP muo kitų teisės pažeidimų rūšių atribojimo kriterijai1) pagal pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį – pagrindinis.

pagal teisės pažeidimo pasekmes ;pagal padarytą materialinę žalą;pagal teisės pažeidimo recidyviškumą;

pagal teisės pažeidimo padarymo būdą, įrankius, priemones. 2) pagal priešingumą teisei požymį skiriasi nuo nusikaltimų tuo, kad jie numatyti administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Nusikaltimai numatyti tiktai BK. 3) pagal teisines pasekmes – už nusikaltimo padarymą skiriama pati griežčiausia valstybės prievartos priemonė – kriminalinė bausmė. Padariusiam AT skiriama tik administracinė nuobauda. Sukelia ir tam tikras neigiamas pasekmes atlikus bausmę – teistumą. Administracinė nuobauda tokių pasekmių nesukelia.

Administracinės teisės pažeidimo skirtumai nuo drausminio nusižengimo 1) Drausminis nusižengimas – subjektas yra asmuo, susietas su darbdaviu darbo sutartimi.2) Administracinės teisės pažeidimas - subjektas gali būti bet kuris asmuo, nesusietas su taikančiuoju.

Administracinės teisės pažeidimo skirtumai nuo tarnybinio nusižengimo 1) Tarnybinis nusižengimas –subjektas visada yra susietas tarnybinio pavaldumo santykiais su skiriančiuoju nuobaudą. 2) Paskyrus tarnybinę nuobaudą taip pat atsiranda tam tikros pasekmės, turinčios reikšmės tolimesnei tarnybos eigai.

Administracinės teisės pažeidimo skirtumai nuo civilinės teisės delikto 1) Civilinės teisės deliktu pažeidžiamos turtinės ir netyurtinės kitų asmenų teisės;2) Teisių atkūrimas - kompensacinio pobūdžio, o adm nuobauda nesiejama su konkretaus asmens pažeistų teisių atkūrimu.

Subjekto skirtumas - už nusikaltimo padarymą atsako tik tas asmuo, kuris pats padarė konkrečią veiką. Tuo tarpu už administracinės ar civilinės teisės pažeidimo padarymą atitinkamais atvejais gali būti taikoma atsakomybė asmenims, kurie patys tokio pažeidimo nepadarė. Pagal ATPK 13 straipsnio 2 dalį už kai kuriuos nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų amžiaus padarytus administracinius nusižengimus baudžiami jų tėvai ar juos atstojantys asmenys. Panašiai yra ir civilinėje teisėje.

Administracinės teisės pažeidimo sudėties apibūdinimas

64

Nusižengimas – realios tikrovės faktas, o nusižengimo sudėtis – loginė konstrukcija, teisinis pažeidimo suvokimas, atspindintis esmines realių reiškinių (t.y. visuomenei pavojingų veikų) savybes. Būtinas:1) Objektas - kas pažeista;2) Ojektyvioji pusė - veikos, pasekmės, priežastinis ryšys, pasekmės, būdas, laikas, priemonės;3) Subjektas - kas pažeidė;4) Subjektyvioji pusė - kaltė, motyvas, tikslas.

Teisės pažeidimo objektas - teisės normų saugomos asmeninės (biologinės), socialinės ir kitokios vertybės (asmens ir jo teisių neliečiamumas, viešoji tvarka, politinė santvarka), tam tikri teisiniai gėriai, priklausantys žmogui ar visai visuomenei.

Objektai skirstomi: 1) bendrasis - visos tos teisinės vertybės, kurias saugo AA priemonės ATPK 9 str (ŽTL, nuosavybė, viešoji ir valdymo tvarka)2) rūšinis (specialusis) - vienarūšių arba tapačių teisinių vertybių grupė, saugoma AA priemonėmis (ATPK spec dalis, aplinkos apsauga, valdymo tvarka, nuosavybė, viešoji tvarka)3) tiesioginis - yra ta teisinė vertybė, kuri pažeidžiama konkrečia veika (posėdžio tvarka, teisėjo garbė ir oruma).

AT objektas yra visos tos teisinės vertybės, kurias saugo administracinės atsakomybės priemonės ATPK 9 straipsnis:1) Žmonių teisės ir laisvės;2) Nuosavybė;3) Valstybinė, viešoji ir nustatyta valdymo tvarka.

Objektyvioji ATP pusė ir jos požymiai 1) pavojinga veika (veikimas arba neveikimas);2) pasekmės;3) priežastinis veikos ir jos pasekmių ryšys;4) veikos padarymo būdas; vieta; laikas; priemonės.

Veikos skirstomos:Materialios - pasekmes reikalinga nustatyti tik tais atvejais, kai tai numatyta konkrečioje teisės normoje. Materialiųjų nusižengimų atveju reikia nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Formalios – ATP, pripažįstami padarytais atlikus vien išoriškai konstatuotinus veiksmus arba neįvykdžius nustatytos pareigos. Paprastos veikos - iš vieno teisei priešingo veiksmo ar teisinės pareigos nevykdymo. Sudėtinės veikos - iš kelių teisės normoje numatytų veiksmų. 1) iš keleto skirtingų savarankiškų veiksmų. a)  iš 2 ar daugiau savarankiškų veiksmų, kuriuos visus reikia konstatuoti; b) iš keleto skirtingų savarankiškų veiksmų, kiekvienas savarankiškai ir visi kartu yra tas pats AT pažeidimas; c)  tęstinės veikos - nusižengimas padaromas keletu panašių neteisėtų veiksmų, kuriuos sieja vieningas tikslas.2) veikos, padarytos pakartotinai. Visada būna aprašytas atsakomybę nustatančioje teisės normoje. 1) padarytos dvi ar daugiau veikų; 2) kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administracinės teisės pažeidimai; 3) administracinės teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies; 4) buvo paskirta nuobauda už ankstesnę veiką (veikas); 5) naujas nusižengimas padarytas per metus po paskutinio teisės pažeidimo padarymo.3) trunkamosios veikos, prasideda tam tikros teisinės pareigos nevykdymu, kol ją nutraukia pats pažeidėjas arba kompetentinga valstybės institucija ar pareigūnas.

Obtyviosios pusės požymiai būdas, vieta, laikas ir priemonės veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik tada, kai tai tiesiogiai įvardinta teisės normoje. 1) Būdas yra visuomenei pavojingos veikos išorinio pasireiškimo kokybinė charakteristika.

65

2) Vietos požymis parodo, kad tie patys veiksmai, padaryti kitoje vietoje, nebūtų pavojingi visuomenei ir baudžiami. 3) Laikas turi panašią reikšmę, kaip ir vietos požymis. Tie patys veiksmai, padaryti ne įstatymo nurodytu laiku, nesukels administracinės atsakomybės. 4) Įstatymo numatytais - tam tikras priemonės.

Administracinės teisės pažeidimo subjektas - asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus. 1) fiziniai asmenys (individualūs subjektai), turintys bendrąjį administracinį–teisinį ar specialų administracinį–teisinį statusą;2) ūkio ir kiti kolektyviniai subjektai – juridiniai asmenys. Jų tarpe taip pat galima išskirti bendrus ir specialius subjektus.

Bendrieji individualaus subjekto požymiai - bet kuris administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. 1) įstatymo nustatytas amžius - ATPK 12 str 16 metų. 2) pakaltinamumas - ATPK 19 gebėjimas suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Nepakaltinamumas:1) negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės, intelekto aspektas.2) negalėjimo savo veiksmų valdyti - valios aspektas, net jei ir suvokia savo veiksmų prasmę.

Specialieji individualių subjektų požymiaiJeigu administracinę atsakomybę numatančioje normoje nėra specialiųjų subjekto požymių, vadinasi ji taikoma asmeniui, kuriam būdingi bendrieji požymiai. Ir atvirkščiai: jeigu normoje yra išvardinti papildomi subjekto požymiai, tik jiems esant pagal šią normą galima taikyti administracinę atsakomybę. Specialieji skirstomi pagal: 1) darbo ypatybes, tarnybinę padėtį (pareigūnas, karys, vairuotojas ir pan.);2) priešingą teisei elgesį praeityje (anksčiau baustas administracine nuobauda, į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą įrašytas asmuo ir pan.);3) kitus fizinių asmenų teisinės padėties ypatumus (karo prievolininkas, užsienietis ir pan.).Specialiuosius subjektus galima suskirstyti ir taip: 1) pareigūnai;2) vadovai ir kiti vadovo funkcijas atliekantys asmenys;3) įmonių, įstaigų, organizacijų valdymo institucijų nariai, specialistai ir kiti darbuotojai;4) savininkai;5) vairuotojai ir kiti su transporto priemonių naudojimu susiję asmenys;6) valstybės tarnautojai;7) kiti subjektai.

Administracinės teisės pažeidimo subjektyvioji pusė teisės pažeidėjo santykis su daroma veika (jos pasekmėmis):Kaltė, nusižengimo motyvas ir tikslas.

Kaltė ir jos formos 1) tyčia - jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Bendra - 1) asmens suvokimas, kad jo veikimas arba neveikimas yra priešingas teisei, ir 2) veikos žalingų pasekmių numatymas.1) Tiesioginė tyčia - norėjo veikos žalingų pasekmių2) Netiesioginė tyčia - žalingų pasekmių nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti.2) neatsargumas 1) Lengvabūdiškas pasitikėjimas - numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, jų išvengti2) Nerūpestingumas - nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Aplinkybės, šalinančios administracinę atsakomybę.Adm atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, ty nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

66

Būtinasis reikalingumas - veikimas/neveikimas padarytas siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Būtinoji gintis - tai kai veikimas padarytas ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

26 tema. Administracinės nuobaudos

Administracinės nuobaudosRrepresinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis siekiama nubausti teisės pažeidėją. Asmuo netenka tam tikrų teisių arba laisvių arba materialinių vertybių ar patiria kitokių teisių suvaržymų bei apribojimų. Siekiama sudrausminti, pataisyti, perauklėti, įspėti asmenis, kad jie nedarytų teisės pažeidimų.

Administracinių nuobaudų rūšys:1. Įspėjimas (švelniausia)2. Bauda – (piliečiams nuo 10 -1000 Lt, pareigūnams – nuo 20-2000 Lt.) 3. Administracinis areštas ( iki 30 parų. Netaiko moterims, auginančioms vaikus iki 12 m.,

nepilnamečiams, invalidams.)4. konfiskavimas pajamų ir daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis

arba tiesioginis objektas;5. specialiosios teisės atėmimas (teisių) ;6. Nušalinimas nuo darbo (tik teismas).

Nepilnamečiams gb taikomos visos, išskyrus adm areštą.

Pagrindinės - Įspėjimas, Bauda, AreštasPapildomosios Įspėjimas, Bauda, Areštas, Konfiskacija, Teisės atėmimas, NušalinimasUž vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda

Bendros nuobaudų skyrimo taisyklės. 1. Skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose,

tiksliai laikantis ATPK. 2. Atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir

sunkinančias aplinkybes ATPK.

Lengvinančios aplinkybės1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis;2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;5) teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis;9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris;10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų.LR įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių.Sunkinančios aplinkybės1) teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. ;2) teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų;3) teisės pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar nelaimingu atsitikimu;4) teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį;

67

5) pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda;6) teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą;7) į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis;8) teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių medžiagų.

Mažesnės, nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas. gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei

numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos - atsižvelht į viską; Specialiosios teisės atėmimas gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų

atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. kiekvieną sprendimą dėl mažesnės nuobaudos skyrimo privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja

apylinkės teismo teisėjas.

Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinės teisės pažeidimus. Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau ATP, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės

pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis ATP, parenkama sankcija, nustatyta už sunkesnįjį iš padarytųjų ATP. Gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų.

Administracinių nuobaudų skyrimo ir galiojimo terminai.

1) ne vėliau kaip per 6mėn nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam - per 6mėn nuo jo paaiškėjimo.2) už kai kuriuos ATPK (prekybos, finansų, apskaitos srityje, muitinių) skiriama ne vėliau kaip per 6mėn nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nepraėję daugiau kaip 1 metai.3) jei asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje terminai pratęsiami max 1 metai.

Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo skirta administracinė nuobauda. Jei nenusižengė vėl, tai per 1 metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas.

Įpareigojimas atlyginti padarytą nuostolį. 1) AKG, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas -jeigu suma neviršija 500 litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas - nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. 2) Kitais atvejais - civilinio proceso tvarka. 3) nepilnametis, turintis savarankiškas pajamas - max 50 litų, kitais atvejais - civilinio proceso tvarka.

Pastaba: Kažkur yra klausimas kvaziteisiminis procesas - ten įeina Administracinių ginčų komisijos, ombudsmenas, Seimo kontrolierius. Esminis dalykas - nėra teismo sprendimo, išvada tik patariamoji, neįpareigojanti.

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA

  Krašto apsaugos ministerija - viena iš 13 Lietuvoje veikiančių ministerijų. Ji atsakinga už krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės gynybinio pajėgumo plėtrą, kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų parengimą Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitų NATO uždavinių, Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos bei kitų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Krašto apsaugos ministerijos misija – sukurti ir plėtoti pajėgas, kurios saugotų ir gintų valstybę, jos piliečius ir nacionalines vertybes bei užtikrintų Lietuvos įsipareigojimų euroatlantinei bendrijai vykdymą.

Kad atliktų savo misiją, Krašto apsaugos ministerija vykdo šias funkcijas:

1. Vykdo bendrą su NATO politiką, bendradarbiauja su užsienio valstybėmis gynybos srityje2. atstovauja Lietuvai koordinuodama tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimą

68

3. valdo krašto apsaugai ir gynybai skirtus finansinius išteklius,4. vykdo kariuomenės aprūpinimą ginkluote, technika, kitais ištekliais,5. įgyvendina personalo valdymo politiką, rengia karinį rezervą,6. vykdo šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą,7. ruošia visuomenę pilietiniam pasipriešinimui,8. planuoja krašto mobilizaciją

Reguliarioji kariuomenė formuojama Konstitucijos nustatytos privalomosios karo tarnybos, taip pat profesionaliosios tarnybos pagrindais. Privalomoji karo tarnyba susideda iš pradinės tarnybos reguliariojoje kariuomenėje ir paskesnės tarnybos aktyviajame rezerve ir yra skirta parengti piliečiams ginkluotai Lietuvos gynybai. Privalomoji karo tarnyba atliekama tik kariuomenėje. Prireikus tik Respublikos Prezidentas dekretu gali įsakyti krašto apsaugos ministrui suformuoti dalinius iš išėjusių pirminį apmokymą privalomosios karo tarnybos karių ir paskirti juos padėti pasienio policijai saugoti valstybės sieną. Reguliariąją kariuomenę sudaro:

sausumos pajėgos, kurių paskirtis - valstybės teritorijos karinė apsauga ir valstybės gynimas; karinės oro pajėgos, kurių paskirtis - oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir

jūrų pajėgoms bei specialiųjų operacijų vykdymas; karinės jūrų pajėgos, kurių paskirtis - teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė,

apsauga ir gynyba, pakrančių ir laivybos apsauga, specialiosios užduotys - konvojus, evakuacija ir kt.

Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta Vyriausybės įstaiga, aprūpinanti valstybės institucijas, juridinius ir fizinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir specialiosiomis priemonėmis. Ginklų fondas gamina ir remontuoja kariuomenei ir kitoms valstybės institucijoms reikalingą ginkluotę, šaudmenis ir sprogmenis jo reguliavimo sričiai priskirtose valstybės įmonėse, įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka užsako ir prižiūri jų gamybą ar remontą kitose įmonėse. Ginklų fondas taip pat atlieka vyriausybinės agentūros funkcijas, kai perkami ginklai iš užsienio. Ginklų fondo veiklą reglamentuoja įstatymai. Ginklų fondo uždaviniai yra aprūpinti:

1. valstybės institucijas ir juridinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir specialiosiomis priemonėmis;

2. fizinius asmenis B ir C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais ir šių ginklų šaudmenimis.

Ginklų fondas atlieka šias funkcijas:

1. renka, analizuoja ir kaupia informaciją apie ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, naujus ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar specialiųjų priemonių tipus ir modelius, jų techninius duomenis ir plėtojimo kryptis;

2. teikia valstybės institucijoms ir juridiniams asmenims turimą informaciją apie reikiamus ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir specialiąsias priemones;

3. priima valstybės institucijų ir juridinių asmenų paraiškas įsigyti ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar specialiųjų priemonių;

4. nustato paraiškų įsigyti ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar specialiųjų priemonių formą, šių paraiškų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką;

5. kasmet pagal valstybės institucijų ir juridinių asmenų pateiktas paraiškas įsigyti ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar specialiųjų priemonių sudaro metinius pirkimų planus, patvirtina ir vykdo juos;

6. įgyvendindamas savo patvirtintus metinius pirkimų planus ir su valstybės institucijomis sudarytas sutartis, perka iš gamintojų ar tiekėjų ir perduoda arba parduoda valstybės institucijoms ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar specialiąsias priemones;

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis - saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką. Valstybės saugumo departamento veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, viešumo ir konfidencialumo principais. Seimas atlieka parlamentinę Valstybės

69

saugumo departamento veiklos kontrolę. Ši kontrolė atliekama laikantis valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir Seimo nustatytų specialių procedūrų.

Valstybės saugumo departamento funkcijos: vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria, analizuoja ir prognozuoja su valstybės saugumu susijusius visuomeninius politinius bei ekonominius procesus; kovoja su terorizmu; dirba savarankiškai arba kartu su kitomis įgaliotomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, siekiant užkirsti kelią pavojingai veiklai energetikos, svarbiausių komunikacijų, ryšių bei kituose strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose; tiria asmenų veikas, dėl kurių daroma arba gali būti padaryta žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams; organizuoja ir užtikrina techninę vyriausybinio ryšio apsaugą; kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių apsaugą šalies viduje bei jos įstaigose užsienyje; savarankiškai arba kartu su kitomis įgaliotomis institucijomis rengia ir įgyvendina tam tikras priemones užsienio diplomatinių įstaigų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos įstaigų užsienyje apsaugai organizuoti ir užtikrinti; Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas valstybės saugumo klausimais.

Nacionalinio saugumo politikos tikslas - sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos ir valstybės saugų būvį, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantinės gynybos sistemų dalis. Stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas.[19]

Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra:

žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas.[20]

Nacionalinį saugumą užtikrina:

a) VALSTYBĖ:

vykdydama rizikos veiksnius ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką ; patikimai kontroliuodama valstybės sausumos ir jūros sienas bei oro erdvę; garantuodama pasirengimą besąlygiškai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui

agresijos atveju; stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama jų veiklą; rengdama gynybai kariuomenę ir jos aktyvųjį rezervą; rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas; integruodamasi į Europos Sąjungą (EU), Vakarų Europos Sąjungą (WEU), Šiaurės Atlanto

sutarties organizaciją (NATO) ir siekdama visateisės narystės šiose organizacijose;

b) PILIEČIAI:

saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę; rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui; plėtodami visuomenės institutus, piliečių susivienijimų ir draugijų veiklą

Vidaus reikalų valdymas – tai vidaus reikalų valdymo institucijų vykdoma veikla, užtikrinant visuomenės saugumą, įgyvendinant valstybės tarnybos politiką, įgyvendinant valstybės politiką viešojo administravimo srityje[1], formuojant regioninę nacionalinę politiką,[2] derinant valstybės ir savivaldybių interesus, kuriant teisines ir ekonomines sąlygas, tinkamas teritorinei gyventojų bendruomenei funkcionuoti.

70

Vidaus reikalų ministerija yra civilinė strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus reikalų sistemai institucija, formuojanti nusikalstamumo prevencijos, viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo, civilinės ir gaisrinės saugos (kartu su Krašto apsaugos ministerija), valstybės sienos apsaugos, migracijos ir emigracijos politiką. Vidaus reikalų sistemos funkcijas ministerija įgyvendina per Policijos, Migracijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentus, Finansinių nusikaltimų tyrimo, Valstybės sienos apsaugos tarnybas ir jų struktūrinius bei kitus padalinius.

Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais, viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas, ir derinamais su valstybės ilgalaikės raidos strategija.[5]

Ministerijos veiklos pagrindas – Ministerijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiai. Pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, Valstybės ilgalaikės plėtros strategija, Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategija, Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija, Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija, Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų planas.[6]

1. Visuomenės saugumo srityje:

- rengia visuomenės saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją, strateginius veiklos planus, dalyvauja rengiant pavaldžių institucijų strateginius veiklos planus, organizuoja jų įgyvendinimą;

- analizuoja visuomenės saugumo būklę šalyje, teikia išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

- analizuoja pavaldžių institucijų veiklą ir jos rezultatus, koordinuoja pavaldžių institucijų veiklą rengiant ir įgyvendinant nusikaltimų kontrolės ir prevencijos bei kitas programas, skirtas visuomenės saugumui užtikrinti, prognozuoja ekstremalias situacijas, planuoja ir įgyvendina prevencines priemones;

- rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nacionalinių programų ir kitų teisės aktų, skirtų visuomenės saugumui stiprinti, projektus;

- kontroliuoja pavaldžių institucijų veiklą, atlieka jų valdymo priežiūrą, dalyvauja rengiant šių institucijų veiklos standartus;

- užtikrina policijos veiklos organizavimą;

Policijos departamentas

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama - Policijos departamentas) yra policijos įstaiga.

Policijos departamento uždaviniai ir funkcijos:

1. Policijos departamento uždaviniai - padėti policijos generaliniam komisarui:

2. formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

3. organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymą.

4. Policijos departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius atlieka šias funkcijas:

71

1. kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių policijos įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas ir nurodymus;

2. rengia ilgalaikius strateginius policijos veiklos planus, Policijos departamento kasmetinius veiklos planus, policijos generalinio komisaro įsakymų, nurodymų projektus, kontroliuoja policijos generalinio komisaro įsakymų, nurodymų vykdymą;

3. užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą policijos įstaigose;

4. padeda rengti ir įgyvendinti nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo ir ilgalaikes kompleksines programas;

Policijos departamento teisės

1. įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją ir dokumentus;

2. kaupti ir tvarkyti informaciją policijos slaptose ir kitose informacinėse sistemose;

3. tikrinti policijos įstaigų veiklą.

4. ir kt.[13]

Policija – asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir pareigūnų visuma.

Policijos sistemą sudaro:

1) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas);

2) teritorinės policijos įstaigos;

3) policijos profesinio ugdymo įstaigos;

4) specializuotos policijos įstaigos.

2. Teritorinės policijos įstaigos yra policijos komisariatai, vykdantys teisės aktais jiems pavestas funkcijas nustatytoje teritorijoje.

3.Policijos profesinio ugdymo įstaigos yra policijos generalinio komisaro steigiami policijos profesinio ugdymo padaliniai, užtikrinantys nuolatinį policijos pareigūnų profesinį tobulinimą.

4. Specializuotos policijos įstaigos yra neteritoriniu principu steigiami policijos padaliniai, vykdantys teisės aktais jiems pavestas tam tikras (specialiąsias) policijos funkcijas.

Pagrindiniai policijos uždaviniai yra:

1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga;

2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas;

3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;

4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;

72

5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas;

6) saugaus eismo priežiūra.

Policijos pareigūno bendrosios teisės

1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti;

2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti;

3) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlį, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą. Esant tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnas turi teisę įsigyti bilietus į visas transporto priemones be eilės, o jei bilietų nėra, – į transporto priemonę įlipti. Transporto priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos(toliau – Migracijos departamentas) yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamento steigėja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Migracijos departamento uždavinys ir funkcijos

Pagrindinis Migracijos departamento uždavinys yra pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką vizų ir imigracijos, prieglobsčio ir Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų, asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų išdavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmenų judėjimo srityse.

Migracijos departamentas, vykdydamas jam pavestą uždavinį atlieka šias funkcijas:

1. organizuoja leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrijų valstybės narės piliečių leidimų gyventi ir Europos Bendrijų valstybės narės piliečių leidimų gyventi nuolat, asmens be pilietybės kelionės dokumentų ir pabėgėlio kelionės dokumentų išdavimą užsieniečiams teritorinių policijos įstaigų migracijos skyriuose, poskyriuose, grupėse (toliau – migracijos tarnybos);

2. nagrinėja užsieniečių prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrijų valstybės narės piliečių leidimą gyventi ir Europos Bendrijų valstybės narės piliečių leidimą gyventi nuolat, pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pratęsti Europos Bendrijų valstybės narės piliečių leidimus gyventi ir priima sprendimus šiais klausimais;

Lietuvos policijos rūšys.

Šiuo metu Lietuvoje yra dvi sudėtinės policijos dalys: viešoji ir kriminalinė . Tai vientisa policijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

73

Viešosios policijos misija - žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, saugaus eismo priežiūra. Viešosios policijos funkcijų įgyvendinimą užtikrina Policijos departamento Viešosios policijos valdyba, o įgyvendina atitinkamos paskirties specializuotos policijos įstaigos, pvz.: Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba ( t.y. kelių policija), vykdanti eismo priežiūrą LR keliuose ir pan; Viešosios policijos apsaugos skyriai, veikiantys visose šalies apskrityse. Jie, vykdydami bendrąsias viešosios policijos funkcijas, daug dėmesio skiria turto ir asmens apsaugai; Lietuvos viešosios policijos rinktinė ,,Vytis”, vykdanti užsienio šalių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvoje išorinę bei vidinę apsaugą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos bei kitų svarbių objektų vidinę ir išorinę apsaugą.

Kriminalinės policijos pagrindinis uždavinys – nusikaltimų prieš žmogų, jo turtą, gyvybę bei kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencija, atskleidimas, tyrimų koordinavimas. Šios policijos rūšies veiklą organizuoja ir koordinuoja Policijos departamento Kriminalinės policijos valdyba, o įgyvendina:

Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kuris tiria sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir kt.

Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė ,,Aras” vykdo specialias antiteroristines operacijas.

Kitos policijos rūšys

Karo policija - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, Lietuvos kariuomenės dalis, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų krašto apsaugos sistemoje prevenciją, juos atskleidžianti ir tirianti, taip pat kartu su kitų karinių vienetų vadais palaikanti drausmę bei tvarką karinėse teritorijose ir kariuomenėje bei prižiūrinti karinio transporto eismo saugumą.[19]

Transporto policija - Policijos departamento struktūrinis padalinys, vadovaujantis padaliniams, kurie vykdo kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto linijose bei šioms susisiekimo tarnyboms priklausančiose teritorijose .

Teisinis valstybės sienų apsaugos reguliavimas

Valstybės sienos apsauga - teisės aktų nustatytos priemonės, skirtos:

1) išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų;

2) užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys) laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio teisinio režimo ir pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių;

3) užtikrinti kitus gyvybiškai svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas.[28]

Valstybės sienos apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Valstybės sienų apsauga atliekama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis

Įstatymais:

Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, // Valstybės žinios // 2000, Nr. 42-1192;

Įstatymo galią turinčiu VRM Vidaus tarnybos statutu, // 2003, Nr. 42-1927.

74

Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymu, // Valstybės žinios // 2000, Nr. 92-2848;

Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties // Valstybės žinios // 2004, Nr. 73-2539.

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu // Valstybės žinios // 1997, Nr. 2-16;

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu // Valstybės žinios // 2000, Nr. 90-2777.

Kitais įstatymais

Poįstatyminiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymais

Kitais teisės aktais:

Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa

Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2006-2008 metų strateginiu planu

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – tarnyba) yra biudžetinė įstaiga.

Svarbiausieji tarnybos uždaviniai yra šie:

1. užtikrinti valstybės sienos neliečiamumą ir įgyvendinti valstybės sienos apsaugos politiką;

2. pagal savo kompetenciją užtikrinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą;

3. pagal savo kompetenciją užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą.

5. Įstatymai ir kiti teisės aktai tarnybai gali nustatyti ir kitų uždavinių.

Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1. saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse;

2. atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;

3. užtikrina pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą;

4. dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę;

5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoda užsieniečiams vizas ar kitus leidimus kirsti valstybės sieną, leidimus atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos zonoje, leidimus verstis komercine ūkine ar kitokia veikla;

75

6. įstatymų nustatyta tvarka priima užsieniečių prašymus suteikti pabėgėlio statusą, apklausia juos, surenka asmens duomenis apie juos bei kartu atvykusius jų šeimos narius, nustato kelionės maršrutą, išsiaiškina prašymo padavimo motyvus, užtikrina neteisėtai kirtusių valstybės sieną užsieniečių apsaugą Užsieniečių registravimo centre, kol dėl jų bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas;

Užsienio reikalų ministerijos uždaviniai, pagrindinės funkcijos

Ministerijos pagrindinė veiklos kryptis - dalyvauti formuojant valstybės užsienio politiką ir atstovauti Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtiems interesams ir  juos ginti tarptautinėse organizacijose ir užsienio valstybėse

Svarbiausieji Užsienio reikalų ministerijos uždaviniai yra:

įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimais;

atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje; ginti Lietuvos Respublikos, jos juridinių ir fizinių asmenų teises ir teisėtus interesus užsienyje.

Studentai turi žinoti ministerijos pagrindines funkcijas ir strateginius tikslus.

Lietuvos Respublikos atstovybė prie tarptautinės organizacijos vykdo šias funkcijas:

1) tarptautinėje organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos interesams bei juos gina;

2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius;

3) palaiko ryšius tarp Lietuvos Respublikos ir tarptautinės organizacijos;

4) derasisu tarptautine organizacija;

5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie tarptautinės organizacijos veiklą;

6) užtikrina Lietuvos Respublikos suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje;

7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;

8) padeda įgyvendinti tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius.

Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai:

1) Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius;

2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras;

3) ministras patarėjas;

4) patarėjas;

5) pirmasis sekretorius;

6) antrasis sekretorius;

7) trečiasis sekretorius;

76

8) atašė.

4.      Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys užsienio reikalų valdymą (su kuriais turi būti susipažinę studentai)

a.      Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas

b.      Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas

c.       Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklės, patvirtintos 2001 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1179

d.      Lietuvos Respublikos įstatymas “Konsulinis Statutas”

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys socialinės apsaugos valdymą

 

1)      Lietuvos Respublikos Konstitucija;

2)      Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo pagrindų įstatymas;

3)      Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;

4)      Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas;

5)      Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas;

6)      Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas;

7)      Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas;

8)      Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas;

9)      Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų draudimo įstatymas;

10)  Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas;

11)  Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;

12)  Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas;

13)  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai;

socialinės apsaugos sistema apima:

1)       darbo rinką ir užimtumą (socialinę partnerystę, darbo santykius, darbuotojų saugą ir sveikatą, įmonių socialinę atsakomybę, užimtumo skatinimą ir darbo rinkos vystymą, užimtumo rėmimo politiką ir institucijas, vietines užimtumo iniciatyvas, socialines įmones);

2)       socialinį draudimą (pensijų kaupimo sistemą, socialinio draudimo įmokas ir išmokas, savarankiškąjį pensijų draudimą, valstybines pensijas, šalpos išmokas);

77

3)       socialinę integraciją (lygias galimybes, neįgaliųjų socialinę integraciją, socialines paslaugas ir socialinį darbą, paramą nuketėjusiems asmenims, paramą socialinės rizikos grupėms);

4)       šeimą ir vaikus (socialinę paramą šeimoms ir vaikams, vaiko teisių apsaugą ir ją įgyvendinančias institucijas, įvaikinimą ir jaunimo politiką).

5)       socialinių paslaugų teikimo sistemą (bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas).

Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema apima:

1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindus;2. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos struktūrą;3. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomuosius subjektus;4. sveikatinimo veiklos valdymo subjektus;5. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos išteklius;6. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomųjų subjektų veiklą ir teikiamas paslaugas;7. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros lygius;8. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos

vykdomųjų subjektų teikiamų paslaugų užsakovus

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos apsaugos valdymą

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas;3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas;4. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas;5. Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nuostatai;6. Sveikatos apsaugos ministerijos2006-2008 metų sutrumpintas strateginis veiklos planas, pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 132;

Sveikatos sistemos įstatymo paskirtisSveikatos sistemos įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą,

sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo, valstybės ir savivaldybių laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros užtikrinimo, valdymo, sveikatos rėmimo, sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo pagrindus, atsakomybės už sveikatinimo veiklos teisės normų pažeidimus pagrindus, gyventojų, sveikatinimo veiklos subjektų teises ir pareigas.

 švietimo sistema apima:

1. formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas);

2. neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą);

3. savišvietą;4. pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir

specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);5. pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą

pagalbą).

kultūros sistema apima:

1. meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų veiklą;2. kultūros centrų veiklą;3. bibliotekų veiklą;4. teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą;5. kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą;

78

6. muziejų veiklą;7. kino kūrimo veiklą.

Literatūros sąrašas

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;2. Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas;3. Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas;4. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas;5. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas;6. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas;7. Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas;8. Lietuvos Respublikos kino įstatymas.9. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2007-2009 metų strateginis veiklos planas, patvirtintas

Kultūros ministro 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. ĮV-139;

79