1 tema. Baudžiamosios teisės specialioji dalis ir jos sistema

1. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies samprata. Baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios dalių vienybė.

BT specialioji dalis yra baudžiamojo įstatymo nustatytos normos, nustatančios veikų, pripažintų nusikalstamomis, sistemą ir požymius ir pagal BT bendrosios dalies principus ir teiginius nustatančių atsakomybė ir bausmę tą veiką įvykdžiusias asmeniui. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies normos apibrėžia baudžiamųjų įstatymų tikslus, jų galiojimo ribas, baudžiamosios atsakomybės pagrindus, nusikaltimo padarymo formas, nustato bausmių sistemą bei bausmių skyrimo tvarką ir sprendžia kitus bendruosius klausimus, susijusius su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ir nubaudimu.

BT specialiosios dalies normos nustato konkrečių nusikaltimų rūšinius požymius, apibūdinančius atitinkamą nusikaltimo sudėtį, bei apibrėžia sankciją, kuri gali būti pritaikyta už realiai padarytą nusikaltimą.

Baudžiamosios teisės specialiosios dalies normos, palyginus. su bendrosios , turi tam tikrų savitumų:1. jos paprastai, pateikia baigtinį sąrašą veikų, priskirtų prie nusikaltimų (nullum crimen sine lege); todėl ar

veika yra nusikaltimas galima tik jai pritaikius specialiosios dalie s normas. 2. Jos taip pat duoda atsakymą, kokio susikaltimo sudėtį ta veika atitinka.

2. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies sistema ir jos sudarymo principai. Naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sistema.

BT specialiosios dalies sistema yra moksliškai pagrįstas normų, kuriose numatoma atsakomybė už vienus. ar kitus nusikaltimus priklausomai nuo jų charakterio ir visuomeninio pavojingumo laipsnio, išdėstymas tam tikromis grupėmis priklausomai nuo jų bendrumo rūšiniam objektui, o taip pat logiškai pagrįstas normų išdėstymas viena kitos atžvilgiu grupės (skyriaus) viduje.

Paprastai šiuolaikinai baudžiamieji įstatymai numato gana platų draudžiamų veikų ratą. Todėl jau vien jų paktinio pritaikymo sumetimais reikia tam tikros jų išdėstymo ir grupavimo tvarkos. Šiam išdėstymui gali būti parinkti įvairūs kriterijai; žalos dydis, bausmės griežtumas, visuomenės nuomonė ir kt.

Įstatymų leidėjas privalo išnagrinėti bent tris klausimus:1) kaip į tam tikras grupes suskirstyti visą normų visumą; 2) kokiu eiliškumu išdėstyti sudarytas grupes;3) kokiu eiliškumu normas išdėstyti pačioje grupėje.Normos turi būti išdėstytos taip, kad:1) būtų lengva atrasti reikalingą normą;2) išdėstymas pašalintų vidinius normų prieštaravimus;3) leistų išvengti įstatymų spragų.Šiuolaikiniuose rašytiniuose BT šaltiniuose normos paprastai grupuojamos pagal ginamuosius gėrius, t.y.

atsižvelgiant į rūšinį nusikaltimo objektą. Tačiau gali būti, kad tam tikra normų grupė normų bus sujungta į vieną skirsnį ne pagal vieną, o pagal kelis rūšinius objektus. Skirsnių išdėstymo nuoseklumas tradiciškai yra sudaromas nuo pavojingesnių nusikaltimų einant prie mažiau pavojingų. Tačiau sprendžiant šiuos klausimus iškart kyla aksiologinė problema – kuriuos baudžiamųjų įstatymų ginamus gėrius laikyti vertingiausiais, o kuriuos – ne tokiais vertingais.Naujajame LR BK priimta tokia specialiosios dalies skyrių išdėstymo tvarka:

Specialioji dalis15 skyriusNusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai16 skyriusNusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai17 skyriusNusikaltimai žm.ogaus gyvybei18 skyriusNusikaltimai žm.ogaus sveikatai19 skyriusNusikaltimai, pavojingi žm.ogaus sveikatai ir gyvybei20 skyriusNusikaltimai žm.ogaus laisveiXXI skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žm.ogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui22 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui23 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai

24 skyriusNusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui25 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei26 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai piliečių rinkimų teisėms ir Lietuvos respublikos prezidento,

seimo bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai27 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms28 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams29 skyriusNusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei30 skyriusNusikaltimai informatikai31 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai32 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai33 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams34 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui35 skyriusNusikaltimai visuomenės saugumui36 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis,

sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis37 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis,

nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis38 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai39 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui40 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai41 skyriusNusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai42 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai43 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių

klastojimu44 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei45 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai mirusiojo atminimui46 skyriusNusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai

PASTABA: BK (naujajame) skyrių numeravimui panaudoti lotyniški skaitmenys, bet, kad būtų patogiau skaityti, numeruojame arabiškais skaitmenimis, išskyrus 21 skyrių apie seksą, kur panaudotas žymėjimas (XXI) nieko bendro neturi su lotynišku numeravimu, o panaudotas internetinis žymėjimas sekso ir pornografijos saitams.

2 tema. Nusikaltimų kvalifikavimo pagrindai

1. Nusikaltimų kvalifikavimo samprata.Kvalifikavimas (gr. Qualitas – kokybė ir facere – nustatyti) baudžiamosios teisės moksle yra apibrėžiamas

kaip tapatumo tarp padarytos juridiškai reikšmingos veikos (dažnai vadinamos faktinės sudėties) ir nusikaltimo sudėties, aprašyto BK spec. dalies straipsnio normoje, nustatymas bei įtvirtinimas teisės normos taikymo akte. Teisės aktai, kuriais įtvirtinamas faktinės įstatyme aprašytos nusikaltimo sudėties tapatumas, gali būti:

- nutarimas patraukti asmenį kaltinamuoju;- teismo ar teisėjo sprendimas atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisme;

- pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kt.Nusikaltimo kvalifikavimas kaip tapatumo nustatymas,gali būti apibūdinamas dviem aspektais:a) kaip tam tikras procesas;b) kaip atitinkamas rezultatas.Tapatumo nustatymo procesas – tai visų pirma veikos faktinės sudėties tikslaus išaiškinimo eiga ir BK

normoje aprašytos nusikaltimo sudėties parinkimas. Šis procesas gali būti suskirstytas į tam tikrus etapus ir kiekviename jų pasiekus tam tikrą rezultatą – įtvirtinamas teisės normos taikymo akte.

Nusikaltimų kvalifikavimas tai tik dalis klausimų, kuriuos sprendžia tardytojas, prokuroras ir teismas.Dažnai yra manoma, kad nusikaltimų kvalifikavimas yra BT bendrosios dalies dalykas. Tačiau reikia

įsidėmėti, kad BK bendroji dalis reglamentuoja nusikaltimo sampratą, jo padarymo formas, aptaria bendruosius bausmės skyrimo pradmenis. Joje reglamentuojami institutai iš dalies yra panaudojami nusikaltimų kvalifikavimui. Tačiau normų, kurios tiesiogiai nustatytų,, kokią nors nusikaltimo kvalifikavimo tvarką ar procesus nėra. Šiuo metu nusikaltimų kvalifikavimas paliktas nusikaltimų kvalifikavimo teorijai, kuri yra baudžiamosios teisės mokslo sudedamoji dalis. Kartu nemažai klausimų , kurie yra svarbūs nusikaltimų kvalifikavimui, sprendžia greta baudžiamosios teisės bendrosios dalies, baudžiamojo proceso teisė, teisės teorijos dogmatika ir pan.

Kaip žinoma, baudžiamojoje byloje tiesa nustatoma dviem aspektais:a) nustatyti, ar buvo padarytas nusikaltimas, t.y. tiksliai išaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes, nustatyti

veiką padariusio asmens kaltumą`bei kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui;b) pagal objektyviai ir kruopščiai ištirtas aplinkybes parinkti jas tiksliai atitinkančias baudžiamojo įstatymo

normas.

Būtent remiantis šiomis prielaidomis formuojamas ir visas nusikaltimo kvalifikavimo procesas.Galime padaryti išvadą, kad objektyvi tiesa kvalifikavimo procese visų pirma reiškia faktų, kuriasi

remiantis galima vienareikšmiškai tvirtinti apie nusikalstamos veikos ir kalto asmens, ją padariusio, buvimą, ir antra, tų faktų tikslų juridinį vertinimą pagal galiojančius baudžiamuosius įstatymus. (21 p.)

Pagal LR BK 8 str. nusikaltimu yra laikoma baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga veika (veiksmas ar neveikimas), kuria kėsinamasi į LR visuomeninę santvarką, jos politinę ir ekonominę sistemą, nuosavybę, piliečių asmenybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų teises bei laisves, taip kitokią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, kuria kėsinamasi į L nustatytą teisėtvarką. Šis apibrėžimas leidžia daryti prielaidą, kad pagrindiniai nusikaltimo požymiai yra veikos baudžiamumas ir pavojingumas. Tai ir reikia įrodyti kvalifikuojant veiką.

Įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymių atitikimas faktinėms aplinkybes nulemia vienos ar kitos veikos pripažinimą nusikaltimu. Vadinasi, tik tuomet, kai padaryta veika (faktinė sudėtis) visiškai atitinka įstatymo aprašytąją nusikaltimo sudėtį (modelį), yra pagrindas padarytą veiką vadinti nusikaltimu. Aišku, kad netikslumas nustatant bet kurio BK specialiosios dalies straipsnyje aprašytos nusikaltimo sudėties požymius, nulemia ir kvalifikavimo klaidas. Iš BK straipsnio analizės visuomet būtina nustatyti, kas laikytina požymiu, būdingu nusikaltimo sudėčiai. BT doktrina nurodo, kada nusikaltimo požymiai turi atitiki tokius reikalavimus:

a) turi būti tiesiogiai nustatyti įstatyme arba vienareikšmiai išplaukti iš jo;b) negali būti išvestiniai iš kitų požymių;c) turi būti būdingi visiems tos rūšies nusikaltimams;d) vienas požymis ar kartu su kitais leidžia atskirti šį nusikaltimą nuo kitų;e) bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, aprašyto baudžiamajame įstatyme,veikoje nebuvimas leidžia

tvirtinti, kad nusikaltimo nepadaryta.

2. Baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios dalių normos, naudojamos kvalifikuojant nusikaltimus.

Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksai , spręsdami baudžiamosios atsakomybės klausimus, visuomet pabrėžia būtinumą pritaikyti atitinkamą BK straipsnį. Antai BK 3 str. 1 d. Nustato, kad asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikos baudžiamumas buvo numatytas įstatymo, įsigaliojusio iki jo padarymo”. Bk 4 STR. 12 D. NUS.TAO, KAD “Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos teritorijoje atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus”. Tokia nuoroda į baudžiamuosius įstatymus yra ir kituose BK straipsniuose. Baudžiamojo proceso normos, reglamentuodamos atskirus procesinius veiksmus, reikalauja nuorodos ir į Baudžiamąjį įstatymą. Antai nutarime patraukti asmenį kaltinamuoju, be kitų duomenų turi būti nurodytas baudžiamasis įstatymas, kuris numato inkriminuojamą nusikaltimą (BPK 162 str.), apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kitų duomenų turi būti nurodytas ir baudžiamasis įstatymas, pagal kurį teisiamasis yra pripažintas kaltu (BPK 347 str.).

Taigi baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai baudžiamosios atsakomybės klausimą sieja su atitinkamo BK straipsnio taikymu. Vadinasi, tik tie požymiai, kurie nurodyti BK straipsnyje, numatančiame atsakomybę už padarytą ‘nusikaltimą, turi reikšmės kvalifikuojant padarytą veiką. Nė vienu atveju įstatymo nenumatytų požymių negalima imti pagrindu veiką pripažįstant nusikaltimu.

Analizuojant nusikaltimo sudėčių aprašymus pastebime, kad jis yra nevienodas atskiroms sudėtims. Pvz., BK 104 str. nustato: “Tyčinis nužudymas -baudžiamas”. Baudžiamajame įstatyme nėra atsakymo, kas laikytina gyvybės pradžia ir kas jos pabaiga (mirtimi). Tokiu būdu priklausomai ne tik nuo teisės, bet ir kitų mokslo šakų (šuo atveju – medicinos), sprendžiamas veikos pripažinimo nusikalstama klausimas.

Specifinės

4. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies normų konkurencija. Normų konkurencijos rūšys.Kvalifikuojant nusikaltimus, susiduriama su normų sutaptimi, pakartotinumu, nusikaltimų recidyvu, t.p. su

normų konkurencija. Kai asmuo padaro 2 ir daugiau nusikaltimų ir nė už vieną iš jų nėra teistas, ir tie Nusikaltimai numatyti skirtinguose BK straipsniuose ar straipsnio dalyse, jo veiką kvalifikuojame kaip normų sutaptį, pvz., išžaginimas + plėšimas – realioji dviejų nusikaltimų sutaptis. Idealioji sutaptis – kai viena veika padaromi 2 Nusikaltimai, pvz., padega namą – sudega ir žm.ogus – žm.ogaus nužudymas + tyčinis turto sugadinimas – idealioji sutaptis.

Kai asmuo padaro 2 vienarūšius nusikaltimus (pvz. 2 vagystės) – t.y. nusikaltimų pakartotinumas – abi veikos kvalifikuojamos pagal 271str. – 2 epizodai.

Dabar galiojantis BK – dažnai pakartotinumas nurodomas kaip nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, perimtas iš tarybinės teisės. Vakarų Europoje tai nepriimtina – pakartotinumas nerodo didesnio asmens pavojingumo. Naujajame BK atsisakyta pakartotinumo kaip kvalifikuojančio požymio – į pakartotinumą atsižvelgs teismas, kaip į sunkinančią aplinkybę.

Recidyvas yra tais atvejais, kai asmuo, padaręs nusikaltimą ir už jį nubaustas vėl padaro kitą nusikaltimą, jei iki to laiko neišnyko teistumas ar teistumas nebuvo panaikintas.

Recidyvas pagal galiojantį BK daugeliu atvejų yra veiką kvalifikuojantis požymis. NBK to atsisakyta. Recidyvas (ir itin pavojingas recidyvistas) nelaikomas nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu.

Normų konkurencija – kai asmuo padaro vieną nusikaltimą (skirtingai nuo sutapties, recidyvo, pakartotinumo) tačiau tas nusikaltimas turi požymių, numatytų ne vienoje, o dvejose ar net keliose BK specialiosios dalies normose. Kurią normą inkriminuoti? Tarp konkuruojančių normų yra ryšys – konkuruojančioms normoms bendra tai, kad jos numato tuos pačius nusikaltimo požymius ir tuo jos sutampa, tačiau tik iš dalis jos sutampa. Skiriasi konkurencinių normų apimtis, rečiau skiriasi turinys. Pagal tai skiriamos 2 normų konkurencijos rūšys:

1. Normų apimties konkurencija;2. Normų turinio konkurencija.Normų apimties konkurencija – kai viena jų numato platų veikų ratą, o antroji numato siauresnį veikų

ratą. Pvz., 285str. Atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba:Kyšio priėmimo norma;Įgaliojimų viršijimo norma;Pareigų neatliko norma;Tarnybinio suklastojimo norma.Šios normos konkuruoja pagal apimtis – normos numatytos skirtinguose straipsniuose.Normų konkurencija g.b. ir vieno straipsnio ribose, pvz., išžaginimas (118str. 1d.) – atsakomybė už

išžaginimą bendrai, 3d. – BA už išžaginimą nepilnametės, 4d. – BA už išžaginimą mažametės.Normų konkurencijos pagal apimtį atveju turime bendrosios ir specialiosios dalies normų konkurenciją:

Piktnaudžiavimas tarnyba – bendra norma, kyšio paėmimas – speciali norma. 118str. 1d. – bendra norma, 118str. 3d. – speciali norma 1d. atžvilgiu, 118str. 4d. – speciali norma 3d. atžvilgiu.

Konkuruojant bendrai ir specialiai normai, inkriminuojant taikoma speciali norma.Normų turinio konkurencija (rečiau sutinkama) – tarp šių normų logiško pavaldumo nėra. Šios normos

numato skirtingus nusikaltimus: 118str. - išžaginimas, 111str. – sunkus kūno sužalojimas; 271str. – plėšimas, 111str. – sunkus kūno sužalojimas.

BK yra normų, kurios numato BA ir už išžaginimą, ir už sunkų kūno sužalojimą, ir už plėšimą, ir už sunkų kūno sužalojimą. Tais atvejais, kai sužalojama išžaginant, t.p. ir kai sužalojama plėšiant – nors faktiškai yra du Nusikaltimai – taikoma viena norma: pvz., išžaginimas, sukėlęs sunkias pasekmes (118str. 4d.).

Įstatymų leidėjas sąmoningai numato specialias normas, siekdamas pabrėžti veikos pavojingumą tik apibendrinimo prasme (rečiau). Tai nėra labai gerai, nes įneša netikslumų į kriminalinę statistiką – Nusikaltimų struktūra – jie fiksuojami pvz., tik kaip plėšimai, neatsispindi sunkūs kūno sužalojimai.

3 tema. Nusikaltimas žmonijai ir žmoniškumui.3.1. Genocido samprata ir požymiai.Pavadinimas genocidas yra kilęs iš lotynų liaudies kalbos žodžio genus – tauta, grupė, caedere – žudyti.1948 12 09 JT Konvencijos “Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo už jį” (klaikus

stilius) 2str. nustatyta, kad “Genocidu laikomi veiksmai, kuriais ketinama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent:

a) tokios grupės narių žudymas;b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų padarymas tokios grupės nariams;c) kokiai nors grupei tyčinis sudarymas tokių gyvenimo sąlygų. Kuriomis siekiam ją visiškai ar iš dalies

fiziškai sunaikinti;d) priemonių, kuriomis siekiama riboti gimstamumą grupėje, panaudojimas;e) prievartinis vienos grupės vaikų perdavimas kitai.Sąrašas BAIGTINIS!Genocidas apibrėžtas kaip žmonių naikinimas už jų priklausomumą tam tikrai grupei. Lietuvai

aktualiausias Sovietinės okupacijos bei Vokiečių okupacijos metu vykdytas genocidas prieš žydus.

Genocidas ypatingas nusikaltimas tuo, kad įstatymas, numatantis atsakomybę už genocidą turi atgalinę galią ir neturi senaties.

Sekant tarptautinėmis konvencijomis, 1992 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė statymą dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą. Šis įstatymas ilgą laikas buvo savarankiškas ir neinkorporuotas į BK. 1998 m. šios įstatymo nuostatos inkorporuotos į BK 71 str. tarp itin pavojingų nusikaltimų valstybei. Šios normos vieta nereiškia, kad tai nusikaltimas valstybei – tai nusikaltimas žmonijai. Šio straipsnio vieta neapsprendžia jo pobūdžio.

Genocidas – toks nusikaltimas, kuris daromas pačios valstybės, t.y. politika. Kadangi valstybė savo politikos nelinkusi pripažinti nusikaltimu ir tokios normos baudžiamieji kodeksai nereglamentuoja. Būtent todėl, formuluojant atsakomybę už genocidą, nustatyta išimtis – ši norma galioja atgal. Būtent remiantis tuo ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn asmenys, prisidėję prie žydų genocido ir prie Lietuvos žmonių genocido, vykdyto sovietinės aneksijos metu.

BK 71 str. išdėstytos veikos, pripažįstamos genocidu:Genocidas – veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį gyventojų, priklausančių kokiai

nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, pasireiškę šių grupių narių žiauriu kankinimu, sunkiu kūno sužalojimu, protinio vystymosi sutrikdymu, tyčiniu sudarymu tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis siekiama sunaikinti visą ar dalį tokios žmonių grupės; prievartiniu vaikų perdavimu iš šių grupių į kitas ar priemonių, kuriomis siekiama prievarta apriboti gimstamumą, panaudojimu.

Genocido samprata suformuluota tarptautiniuose dokumentuose, o nacionaliniai įstatymais (taip pat ir LR) perėmė tą sampratą su tam tikrais papildymais.

Papildymas LR nacionaliniuose įstatymuose: šalia visuotinai pripažintų grupių, LR įstatyme nurodoma į socialinę ir politinę grupę.

OBJEKTAS. OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Genocido OBJEKTAS - žmonija ir žmogiškumas. Kėsinantis į žmonių (gyventojų) grupę dėl jų

priklausomumo tautai, rasei., religinei ara socialinei politinei grupei, daroma žala visai žmonijai, nes arba sunaikinama fiziškai araba sudaromos sąlygos tai žmonijos daliai išnykti.

Žmonija – pagrindinis genocido objektas.Žmogiškumas – PAPILDOMAS GENOCIDO OBJEKTAS. Žmogaus gyvybė, sveikata, kiti gyvybiški

interesai, įskaitant grupės tęstinumo interesą. Objektyviai genocidas gali pasireikšti įvairiais veiksmais, kurie sudaro pavojų objektui. Tai gali būti tiesioginis naikinimas – žudymas, taip pat gali būti sąlygų sudarymas tai žmonijos grupei išnykti. Genocido atveju žmonės naikinami dėl jų:

1. priklausomybės atitinkamai grupei;2. priklausomybės atitinkamai nacijai;3. priklausomybės žmonių bendrijai, susidariusiai istorijos, kultūros, kalbos, gyvenamosios teritorijos,

bendrumo pagrindu;4. priklausomybės etninei grupei (tautai) – žmonėms, turintiems sąsajų su konkrečia tauta;5. priklausomybės tam tikrai rasei – žmonių grupei, išsiskiriančiai savo plaukų, odos spalva, galvos, akių

formos ypatumais;6. priklausomybės religinei grupei – žmonių, susibūrusių į grupę pagal tikėjimą;7. priklausomybės socialinei grupei.

Naikinimas gali pasireikšti įstatyme išvardintais būdais:- žiaurus kankinimas;- sunkus kūno sužalojimas;- protinio vystymosi sutrikdymas- tyčinis sudarymas tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis siekiama sunaikinti visą ar dalį tokios žmonių grupės;- prievartinis vaikų perdavimas iš šių grupių į kitas;- priemonių, kuriomis siekiama prievarta apriboti gimstamumą, panaudojimas.

SUBJEKTAS. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ.Genocidas – tyčinis nusikaltimas. Tai seka iš dipozicijos “… veiksmai, kuriais siekiama…”. Tiesioginė

tyčia akivaizdi genocido politikos sumanytojų, įgyvendintojų, organizatorių žmonių naikinimo veiksmuose.Atsakomybė pirmiausia įkvėpėjams. Be to, už genocidą atsakomybė kyla ir tiems asmenims, kurie

tiesiogaia kaknkino, žudė, žalojo, trėmė žmones. Šių vykdytojų veikoje motyvacija kitokia. Žmogus vykdytojas veikia turėdamas savų motyvų (tikslų), kurie nebūtinai susuiję su žmogaus noru sunaikinti grupę žmonių. Žmogus gali tai padaryti siekdamas pats išsigelbėti. Tokių amsneų veikas linkstama laikyti genocidu, nes jie suvokia, kokioje akcijoje dalyvauja ir nors subjektyviaia tokio siekio neturi, bet sąmoningai ddalyvauja tuo sumanymus vykdant. Kokiu tikslu vykdyta anksčiau minėta veika (pvz. žudymas), baudžiamajai atsakomybei reikšmės neturi. Jokie aptariamų veiksmų motyvia, tikslai, kurių kalstininkas dalyvavo genocido vykdyme, nešalina atsakomybės už tai.

1992 m. įstatymas “Dėl Lietuvos gyventojų genocido” įsakmiai nurodė, kad Lietuvos gyventojų žudymas, kankinimas, deportavimas, padaryti Komunistinės Sovietų okupacijos ir aneksijos metais (1940-1990), o t.p. nacistinės Vokietijos okupacijos metais, atitinka tarptautinės teisės normose, o dabar ir BĮ nustatytą genocido

nusikaltimo požymį. Už LR gyventojų genocidą privalo atsakyti visi tiek Vokietijos, tiek Sovietinių okupantų, represinių institucijų darbuotojai ir asmenys, bendradarbiavę, kolaboravę su okupacinėmis represinėmis struktūromis, sąmoningai prisidėję, padėję šioms represinėms struktūroms vykdyti anti žmogiškąją politiką.

Šis įstatymas turi atgalinę galią, galioja ir 1940 m. atliktų veikų atžvilgiu, nors priimtas tik 1992 m. Kadangi genocidas kaip nusikaltimas neturi senaties, LR teisėsaugos institucijos įpareigotos tirti ir prieš 50 m. padarytus nusikaltimus Lietuvoje prieš Lietuvos gyventojus, o nustačius tokius faktus, kaltuosius traukti atsakomybėn. Dėl objektyvių priežasčių praktiškai tai sunku įgyvendinti, nes daugelis genocido vykdytojų, organizatorių, liudininkų jau mirę.

BK papildymas 18 skirsniu palengvina nubausti asmenis, vykdžiusius genocidą, baudžiant juos už karo nusikaltimus.

3.2. Rūšinė karo nusikaltimų sudėtis.Karo nusikaltimai siejasi su genocidu, nes juose numatyta atsakomybė už tarptautinės humanitarinės teisės

saugomų asmenų žudymą. LR BK papildytas 18 skirsniu, kai Lietuva 1993 metais prisijungė prie 4-rių 1949 m. Ženevos konvencijų.

Pirmoji iš jų - 1864 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų, reglamentavo kariaujančiųjų pusių elgesį su sužeistaisiais (kariais ir civiliais). Naujos konvencijos buvo priimamos nuolat. Naujausia 1997 m. Oktavos konvencija dėl priešpėstinių minų uždraudimo bei sunaikinimo. Priimant šias konvencijas ir šalims įsipareigojant jas vykdyti, tos tarptautinės normos perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Todėl 1998 m. BK ir papildytas “Karo nusikaltimų” skirsniu. Šio skirsnio vieta parinkta netinkamai, nes tai turėtų būti reglamentuota pirmuosiuose BK specialiosios dalies skirsniuose prie nusikaltimų žmonijai. Tai padaryta NBK. I-ame skyriuje “Nusikaltimai žmonijai ir karo nusikaltimai” reglamentuotas genocidas ir karo nusikaltimai. Numatyta 12 karo nusikaltimo sudėčių. Bendra karo nusikaltimams yra tai, kad šios normos galioja tam tikru metu: karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ir aneksijos metu. Karo nusikaltimui būtinas laiko požymis. Pirmosios 5 sudėtys turi atgalinę galią ir neturi senaties. Tai:

1. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas;2. Okupuotos valstybės civilių asmenų trėmimas;3. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kt. Nežmoniškas elgesys su

jais;4. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų teisių apsaugos karo metu pažeidimas. 3.3. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas. BK 333 str. Tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar

okupacijos metu įsakant žudyti ar žudant: asmenis, kurie kapituliavo sudėdami ginklus ar neturėdami kuo priešintis; sužeistuosius, ligonius ar žūvančio karo laivo jūreivius; karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, užgrobtoje ar karo veiksmų teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga.

3.4. Okupuotos valstybės civilių trėmimas334 str. Karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis civilių

trėmimas (deportavimas) iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies teritoriją.

Nukentėjusieji - tarptautinės humanitarinės teisės saugomi asmenys:- karo belaisviai;- sužeistieji- ligoniai- civiliai asmenys (ne kariškiai).Atsako(subjektai): kombatantai (kariškiai). Kombatantais pripažįstami asmenys, tarnaujantys

kariuomenėje, policijoje, kitose represinėse institucijose, kurie turi savo uniformas ir yra ginkluoti. Lietuvoje kombatantais pripažįstami visi tarnavę sovietinėse represinėse struktūrose (KGB, NKVD, stribai ir kt.)

3.5. Karo nusikaltimų ir genocido panašumai ir skirtumai.Karo nusikaltimai su genocidu ir panašūs tuo, jog galioja atgal ir neturi senaties. Nuo genocido šios veikos

skiriasi tuo, kad nereikalaujama siekio sunaikinti visus ar dalį žmonių nuo jų priklausomumo atitinkamai nacionalinei, etninei ar kitai grupei. Nukentėjusieji karo nusikaltimų atveju yra tarptautinės humanitarinės teisės saugomi asmenys (karo belaisviai, sužeistieji, ligoniai, civiliai asmenys). Skirtingai nuo genocido, už karo nusikaltimus atsako tie kombatantai, kurie įsakė tremti žudyti, nors patys ir nevykdė šių veiksmų bei tie kurie vykdė įsakymus žudyti, kankinti, tremti žmones bei tie, kurie savo iniciatyva, be įsakymo tai darė. Eiliniam genocido vykdytojui lengviau inkriminuoti karo nusikaltimą, nes nereikia įrodinėti siekio ar tikslo nužudyti grupę žmonių pagal priklausomybę.

3.6. Marodieriavimas (BK 341str.)Tai įsakymas grobti arba pagrobimas kautynių lauke daiktų iš nukentėjusiųjų ar sužeistųjų.

Marodieriavimo OBJEKTAS – tai visuotinai pripažinta elgesio su nukautaisiais bei sužeistaisiais tvarka. Papildomas OBJEKTAS – tai turtas, esantis pas nukautuosius arba sužeistuosius.

Nusikaltimo DALYKU gali būti bet koks turtas – drabužiai, avalynė, pinigai ir pan. Nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi nei daiktų vertė, nei kaina ar teisinė priklausomybė ir pan.

OBJEKTYVIOJI nusikaltimo pusė pasireiškia dvejopo pobūdžio veika:1) Įsakymu grobti kautynių lauke daiktus iš nukautųjų ar sužeistųjų;2) Pagrobimu kautynių lauke daiktų iš nukautųjų ar sužeistųjų.Įsakymas grobti – tai vado (karinio viršininko) raštiškas arba žodinis nurodymas pavaldiems kariams grobti

kautynių lauke daiktus iš nukautųjų ir sužeistųjų. Pagrobimas – tai slaptas ar atviras pas nukautuosius ar sužeistuosius (priklausančius tiek savo, tiek priešo ginkluotosioms pajėgoms) esančių daiktų paėmimas savanaudiškais tikslais.

Kautynių lauku laikoma vandens ar sausumo teritorija, kurioje vyksta arba ką tik vyko ginkluotas susirėmimas su priešu. Kautynių lauku g.b. ir užnugario rajonas, jeigu jame vyksta ar vyko ginkluotas susirėmimas.

Marodieriavimu pripažįstami ir tokie veiksmai, kai pagrobiami daiktai iš sužeistųjų, vežamų ar nešamų iš kautynių lauko į medicinos įstaigas. Smurtas prieš sužeistąjį marodieriavimo atveju sudarys dviejų nusikaltimų (marodieriavimo ir nusikaltimo žmogui) sutaptį.

Marodieriavimas laikomas baigtu įsakius grobti (formalioji sudėtis) arba užvaldžius daiktus, buvusius pas nukautuosius ar sužeistuosius (materialioji sudėtis).

Šio nusikaltimo SUBJEKTYVIAJAI PUSEI būdinga tik tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis įsako grobti arba grobia daiktus, esančius pas nukautuosius ar sužeistuosius, ir siekia juos pagrobti savanaudiškais tikslais.

Marodieriavimo SUBJEKTU g.b. vadas (karinis viršininkas) – įsakymo pagrobti atveju arba bet kuris karys – pagrobimo atveju.

Marodieriavimas nuo turtinių ir panašių nusikaltimų atribojamas pagal nusikaltimo dalyką, nusikaltimo padarymo vietą ir būdą bei nusikaltimo subjektą.

Baudžiamas laisvės atėmimu iki 5m. 4 tema. Itin pavojingi Nusikaltimai Lietuvos valstybei

1. Nusikaltimų valstybei samprata ir klasifikavimasNus.-mais v-bei vad. Veikos, numatytos BĮ, kuriomis kėsinamasi į L v-bę. K 1 ir 2 str. skelbia, kad L v-bę

kuria Tauta, kad L yra nepr. dem. Respublika ir kad suverenitetas priklauso Tautai. K 3 str. Nustato, kad niekas negali varžyti ar riboti suvereniteto. Vad. K 3 str., LR BK yra nustatyta A už veikas, kuriomis kėsinamasi į v-bės suverenitetą – jos neprikl., teritorijos vientisumą, K-nę santvarką. BK pagrindas, nors ir nemažai padaryta pakeitimų, - LSSR BK. Nus. V-bei yra reglamentuoti BK SD I skirsnyje ir vad. v-niais nus.

I dalyje “Itin pavojingi v-niai nus.” reglamentuoti būtent nus. v-bei – kuriais kėsinamasi į LR suverenitetą – nepr., ter. vientisumą, K-nę santvarką bei į v-bės saugumą. Genocidas (71 str.), nors ir numatytas tarp šių nus., nėra nus. v-bei, nes šiuo nus. kėsinamasi į kitus gėrius – žmoniją ir žmoniškumą.

II d. “Kiti v-niai nus.” dauguma reglamentuotų nus. nėra nus. v-bei, nes jais kėsinamasi į kitus gėrius ir interesus, ne į suv. ar saugumą. Tik v-bės paslapties atskleidimą, neteisėtą disponavimą v-bės paslaptimi, v-bės paslapties praradimą, sunaikinimą ar sugadinimą bei piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais galima laikyti nus. v-bei.

NBK – skyrius “Nus. L v-bei”. Numatytos šios sudėtys (12): v-bės perversmas; kėsinimasis į aukšč. LR pareigūnų gyvybę; kėsinimasis į kitos v-bės atstovo gyvybę; v-bės išdavimas; padėjimas kitai v-bei vykdyti veiklą, priešišką LR; kolaboravimas; antiv-nės org-jos ar ginkluotos grupės kūrimas ir dalyvavimas jos veikloje; vieši raginimai smurtu pažeisti LR suver.; piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais; v-bės paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas jos įgijimas, sužinojimas; v-bės paslapties atskleidimas; v-bės paslapties praradimas; v-bės simbolių išniekinimas.

Rūšinis objektas – v-bės suverenitetas. Objektyviai šie nus. padaromi veika, kuria siekiama padaryti žalą v-bės suver. arba jos saugumui. Daugelis šių nus. įmanomi aktyviais veiksmais, išimtis – kenkimas. Dauguma sudėčių – formalios (nus. baigtas pradėjus atitinkamai veikti, padariniai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui). Nus. subjektu g b tiek L piliečiai, tiek užsieniečiai. Už k.k. nus. A iškyla tik L piliečiams – v-bės išdavimas ir kolaboravimas.

Itin pavojingi v-niai NusikaltimaiRūšys:v-bės išdavimaskolaboravimasantiv –nių org. kūrimasvieši raginimai smurtu pažeisti L suverkėsinimasis į S skiriamų pareigūnų gyvybękėsinimasis į užs. V-bės atstovo gyvybęšnipinėjimasdiversijakenkimaskaro kurstymas.

1. V-bės išdavimas (62 str.). Tai tyčinis LR piliečio dalyvavimas kitos v-bės ar užs. org-jos veikloje, kuria siekiama pažeisti LR suverenitetą, jos ter. neliečiamybę, gynybos galią ar jėga nuversti LR K-ja paremtą v-bės valdžią, baudžiamas l.a.10-15 m. (1d.). Nuo BA atleidžiamas LR pilietis, užs.ienio organų ar org-jų užverbuotas vykdyti LR atžvilgiu priešišką veiklą, jeigu jis gautai nusikalstamai užduočiai vykdyti nepadarė jokių veiksmų ir savo noru LR valdžios organams pareiškė apie savo ryšį su užs. organais ar org-mis (2 d.).

OBJEKTAS. Išduodant v-bę kėsinamasi į jos suverenitetą – ter.. neliečiamybę, gynybos galią, K grindžiamą v-bės valdžią.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Būtinas požymis – kaltininko dalyvavimas kitos, ne L, v-bės ar užs. org. veikloje, kuri yra nukreipta prieš LR, t.y. turi tikslą pažeisti jos neprikl ar ter. neliečiamumas, gynybos galią arba K grindžiamą v-bės valdžią. Dalyvavimas užs. v-bės veikloje g.b. išreikštas įv. formomis ir būdais. Svarbus kaltininko dalyvavimo požymis yra asmens veikos ir užs. v-bės ar org-jos ryšys, kuris būtent ir nulemia tą asmens veiką. Tas ryšys, susitarimas g.b. tiesioginis arba per tarpininką – kitos v-bės ar org-jos atstovą – nustatytas, užmegztas įsipareigojant veikti jos interesams. Įsipareigota g.b. neapibrėžtai arba konkrečiai veiklai. Asmens, nedalyvaujančio tokioje veikloje, nus. v-bės išdavimu negali būti kvalifikuojamas. Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas taip veikia turėdamas tikslą nustatyti ryšį su priešiška v-be arba dar nieko nepadaręs stengiasi nustatyti tokį ryšį, užsiverbuoti tokiai veiklai, jo veikla traktuotina kaip rengimasis išduoti v-bė.

Rengimosi išduoti v-bę forma yra ir sutikimas, duotas kitai v-bei dalyvauti priešiškoje L veikloje. Pavedimų pobūdis ir turinys reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Tai g.b. įsipareigojimas rengti ar daryti itin pavojingą v-nį ar kitą nus., pvz. šnipinėti, viešai raginti smurtu pažeisti L suv. ir pan. Bet tai g.b. ir susitarimas atlikti legalius, akivaizdžių kito nus. požymių neturinčius veiksmus, jeigu jais sudaromos sąlygos kitai v-bei toliau rengti ar daryti nus., kėsintis į LR suver. Pvz. susitarimas, užduotis apsigyventi nurodytoje vietovėje, įsidarbinti konkrečioje įst., užsiimti t.t. verslu,susipažinti su nurodytos kategorijos žmonėmis ir t.t.

V-bės išdavimas baigtu nus. laikytinas nuo to momento, kai užverbuotas asmuo pradeda dalyvauti kitos v-bės ar užs. org-jos veikloje, kuria siekiama pažeisti LR suver., t.y. nuo tada, kai jis pradeda vykdyti bent 1 jos užduotį, pavedimą, veikti jos nurodymu. Pavedimų pobūdis reikšmės neturi. Kiti nus., padaryti asmens, dalyvaujančio tokioje veikloje, kvalifikuotini savarankiškai, sudaro idealiąją sutaptį su v-bės išdavimu.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. V-bės išdavimas yra tyčinis nus., padaromas ties tyčia. Asmuo supranta, kad jis sutinka, įsipareigoja dalyvauti kitos v-bės ar užs. org-jos veikloje, arba kad jau vykdo jos pavedimą, ir suvokia, kad ta v-bė ar užs. org-ja siekia pažeisti LR suver ir jį panaudoja tiems tikslams siekti. Motyvai reikšmės neturi. Tau g.b. padaroma dėl idėjos, įsitikinimų, priešiškų L suver., dėl savanaudiškų paskatų – už atlyginimą, dėl karjeros, kitokio suinteresuotumo ar iš baimės – dėl grasinimų, šantažo.

V-bės išdavimo SUBJEKTU, nus. vykdytoju g.b. tik LR pilietis: tiek kariškis, tiek civilis asmuo, pakaltinamas, nejaunesnis nei 16 m. Užsieniečiai, asmenys be pil., įskaitant ir LR gyventojus, už v išdavimą gali atsakyti tik kaip šio nus. bendrininkai – organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai.

Atleidžiamas nuo BA asmuo, LR pilietis, užsiverbavęs ar užverbuotas, t.y. sutikęs, susitaręs dalyvauti kitos v-bės ar užs. org-jos veikloje, esant 2 įstatyme nurodytoms sąlygoms:

1. gautai nusikalstamai užduočiai vykdyti nepadarė jokių veiksmų (išimtis- asmens veiksmai, nesukėlę žalingų pasekmių, jeigu jie atlikti siekiant įvykdyti 2 atleidimo nuo BA sąlygą);

2. savo noru pranešti LR valdžios institucijoms apie savo tokio pobūdžio ryšį su kita v-be. Pranešimas laikytinas savanorišku, jei padaromas iki patraukiant asmenį BA už rengimąsi išduoti v-bę. Pranešama VSD arba kitoms teisėsaugos inst-joms.

Ši norma yra prevencinė, suteikianti galimybę asmeniui, patekusiam į priešiškos L v-bei žvalgybos voratinklį, atsisakyti savo įsipareigojimų ir išvengti A.

NBK v išdavimas traktuojamas kur kas siauriau. Išdavimu pripažįstamas perėjimas į priešo pusę bei padėjimas priešui tik karo metu ar esant akivaizdžiai karo grėsmei. Kiti v-bės išdavimo pgl. dabar galiojantį BK atvejai laikomi lengvesniu nus.-mu – padėjimu kitai v-bei vykdyti veiklą, priešišką LR.

2. Kolaboravimas (621). LR piliečio padėjimas priešiškai v-bei vykdyti veiklą, nukreiptą prieš LR, karo, karinio konflikto, okupacijos arba aneksijos metu baudžiamas l.a.5-10 m.

Šia norma BK papildytas 98 07 21 įst. Kolaborantas (lot. Collaboro – bendradarbiauju) reiškia v-bės, tėvynės išdaviką, asmenį, bendradarbiaujantį su okupantu. Ši sąvoka pradėta vartoti Pranc II PK metu ir tapo tarpt.

OBJEKTAS. Kol. yra v-bės išdavimo rūšis, o šis str. – specialioji norma, kurioje suformuluota privilegijuota v-bės išdavimo sudėtis. Bendradarbiaujant su okupavusios ar aneksavusios L ar jos dalį v-bės valdžios inst-mis, padedama įtvirtinti okupacinę valdžią L ter.., t.y. veikiama prieš L v-bę, jos suverenitetą.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Kol. yra veika, iš esmės analogiška v-bės išdavimui, nes L pilietis dalyvauja kitos v-bės veikloje, kuri yra priešiška L interesams, jos suver, padeda įtvirtinti okupaciją. Padėjimu laikytini pvz., tarnavimas okupacinės valdžios inst-jose, okupantų ideologijos skleidimas, dalyvavimas L gyv. represijose, trėmimuose ir pan. Būtinas objektyvus požymis – su priešu bendraujama, jam padedama okupacijos arba aneksijos sąlygomis. Dėl to ši veika yra lengvesnis nus. Kol. sudėtis yra formalioji.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Kol. yra tyčinis nus., kolaboruojama tiesiogine tyčia. L pilietis suvokia, kad jis padeda okupantui, mažina galimybę atkurti savo v-bės suver. Motyvai ir tikslai nus. kvalifikavimui neturi. Į tai, ar savo iniciatyva jis taip veikė, ar buvo verčiamas tai daryti grasinimais, šantažu, atsižvelgiama individualizuojant bausmę.

SUBJEKTU g.b tik LR pilietis, veikęs okupacijos ar aneksijos sąlygomis. Ne pilietis (nors ir L gyv.) neatsako.

NBK kolaboravimu laikomas padėjimas priešui tik okupacijos ir aneksijos sąlygomis.3. Antivalstybinių organizacijų (AO)kūrimas ir aktyvus dalyvavimas jų veikloje (70str.) . Organizacijų,

siekiančių sutrikdyti LR K paremtą v-nę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias L v-bės teises (galias), jėga atskirti LR ter. dalį, kūrimas ar aktyvus dalyvavimas jų veikloje baudžiamas l.a. 4-12 m.

Šiuo nus. kėsinamasi į K-nę santvarką, neprkl. Arba ter.. vientisumą. OBJEKTAS – LR suverenitetas.OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. AO yra nusikalstama bendrija, t.t. nuolatinis 3 ar > asmenų

susivienijimas, kurio paskirtis – siekti įv priemonėmis pažeisti L suver. AO kūrimas – tai organizatoriaus (-ių) veiksmai, kuriais siekiama sukurti AO ir sudaryti sąlygas daryti žalą v-bės suver. Kūrimas gali pasireikšti l įvairiai: susitarimas kurti tokią org., narių jai verbavimas, kurstymas, lenkimas, vertimas dalyvauti jos veikloje, AO veiklos planų sudarymas, nus. rengimas, finansavimo aprūpinimas ir pan. Sudėtis formalioji – pakanka organizatoriaus pastangų sukurti AO. Tačiau jei asmuo 1 rengiasi padaryti v-nį nus., nors ir turi bendrininkų, tačiau nesiekia sukurti AO, 70 str. Jam negali būti inkriminuotas.

Aktyvus dalyvavimas AO yra:vadovavimas jau sukurtai organizacijai, o jos organizatoriumi galėjo būti ir kitas asmuo; buvimas AO nariu, kuris ne tik žino antiv-nius tikslus, bet ir aktyviai veikė jos interesams;dalyvavimas rengiant nus., akcijas, vykdant įv. AO pavedimus.Nėra dalyvavimas 1-kartinis ar epizodiškas padėjimas (suteikiant patalpas ir pan.), jeigu asmuo nėra AO

narys. Tokie veiksmai traktuojami kaip bendrininkavimas darant 70 str. numatytą nus. formalus dalyvavimas AO veikloje, jeigu asmuo neturėjo ir neatliko jam pavestų f-jų, nėra pagrindas inkriminuoti šį str.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. AO kuriama ir aktyviai dalyvaujama jos veikloje tik tiesiogine tyčia, t.y. suvokiant O pobūdį ir turint tikslą bet kuriuo būdu pažeisti v-bės suver. Organizatorius supranta, kad telkia, kuria būtent AO ir nori ją sukurti. Dalyvis žino, kad yra AO narys, suvokia jos tikslus ir aktyviai dalyvauja jos nelegalioje veikloje. Aktyvus dalyvis yra ir tas, kuris veikia ne tik savo iniciatyva, bet ir įbaugintas grasinimais, šantažu ar papirktas.

AO rengiami ar padaryti savarankiški itin pavojingi v-niai ir kiti Nusikaltimai inkriminuojami tik tiems O nariams, kurie faktiškai dalyvavo juos rengiant ir vykdant.

Šio nusikaltimo SUBJEKTU g.b. kiekvienas pakaltinamas 16 m. asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybės. Kai LR pilietis organizuoja ar aktyviai dalyvauja AO vykdydamas kitos v-bės, užs. org-jos ar jų atstovo užduotį arba suvokdamas, kad ta AO yra kontroliuojamas iš užsienio, jo veika sudaro BK 62 ir 70 str. numatytų nusikaltimų sutaptį.

NBK AO pripažįstama ginkluota grupė, turinti analogiškų tikslų. 4. Vieši raginimai smurtu pažeisti LR suverenitetą (68 str.). Vieši raginimai smurtu pažeisti LR

suverenitetą, ter. vientisumą, nuversti v-nę valdžią arba vieši raginimai šiais tikslais padaryti sunkių nusikaltimų baudžiami l.a.iki 3 m. (1 d.). Tie patys veiksmai, padaryti organizuotos grupės, baudžiamas l.a.iki 6 m. (2d). Veiksmai, numatyti šio str. 1 ir 2 dalyse, padaryti vykdant kitos v-bės, užs. org-jos ar jų atstovo užduotį, baudžiami l.a.iki 10 m. (3d).

Nus. OBJEKTAS yra LR suverenitetas, veika kėsinamasi į v-bės neprikl., ter. vientisumą, teisėtą valdžią.OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Nus. padaromas žodžiu ar raštu raginant, kurstant žmones

smurtauti, prievarta nuversti teisėtą valdžią visoje L ar jos dalyje, arba daryti sunkius, t.y. išvardytus 8¹ str., nus. ir taip pažeisti LR suverenitetą. Raginimas – tai žmonių apskritai ar jų grupės skatinimas, lenkimas, kurstymas atitinkamai veikti. Raginimai g.b. adresuoti užs. v-bei, jos org-joms ar piliečiams, L gyventojams ar jų daliai, atskiroms kategorijoms (pgl. tautybę, profesiją), soc grupei ar pan. Raginimai.(žr. pav.) t.b. vieši. G.b. žodžiu – mitinge, susirinkime, per radiją, TV ar raštu – platinamuose atsišaukimuose, rezoliucijose, spaudoje arba platinant atitinkam. turinio garso, vaizdo įrašus, literatūrą, kt. kūrinius. Privatus neviešas konkretaus asmens ar asmenų raginimas. nesudaro šio nus. sudėties. tokie raginimai traktuotini kaip kurstymas daryti atitinkam. nus., t.y. kaip konkretaus nus. rengimas. Vieši raginimai . yra baigtas nus. paskelbus, paskleidus, pateikus adresatui raginimus nepriklausomai nuo padarinių. Tokio turinio ir paskirties pasisakymų ir pan. Dalykų kūrimas, gaminimas ar laikymas, turint tikslą juos platinti, skelbti, t.y. viešai raginti., yra rengimasis padaryti šį nus.

SUBJEKTYVIOS PUSĖS požymiai. Nus. yra tyčinis, padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad viešai ragina smurtauti, daryti sunkius nus. ir siekia, turi tikslą taip veikdamas pažeisti L suver.

Nus. SUBJEKTU g.b. pakaltinamas 16 m. LR pilietis, užsienietis arba asmuo be pilietybės.Kvalifikuojamieji požymiai. Kai šį nus. padaro organizuota grupė (daro ne 1, o 2 ar > asmenų bendrai

veikdami), veika kvalifikuojama pgl. 68str. 2 dalį. Organizuota yra tokia grupė, kuri turi veiklos planą, yra numačiusi jo įgyvendinimo būdus, pasiskirsčiusi, kas ką turi daryti, ir yra pastovesnė už iš anksto susitarusių asmenų grupę.

Kai asmuo ar asmenys tai padaro vykdydami kitos v-bės, užs. org-jos ar jų atstovo užduotį, veika kvalifikuojama pgl. BK 68 str. 3d. Ši aplinkybė inkriminuotina tik tiems nus. bendrininkas, kurie žinojo, kad nus. daromas pgl. užsakymą.

5. Kėsinimasis į LR prezidento, S nario, MP, ministro arba kito pareigūno gyvybę (64 str.) . Kėsinimasis į LRP, S nario, MP, ministro arba S skiriamo pareigūno gyvybę ryšium su jų v-ne ar visuomenine veikla baudžiamas l.a.nuo 10 – 15 m.

OBJEKTAS. Kėsinantis į anksčiau išvardyta, kėsinamasi į L v-bės saugumą (pagr. objektas) ir į žm.ogaus gyvybę. Gyvybė šiuo atveju yra papildomas objektas. Nukentėjusiuoju g.b. tik įstatyme nurodyta LR pareigūnas. Kėsinimasis į kitų pareigūnų, ne S skiriamų, gyvybę, nėra nus. v-bei.

OBJEKTYVIOSIO PUSĖS požymiai atitinka tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, num. BK 105str. 6 ir 10 punktuose, požymius. Tačiau šis nus. laikomas baigtu nuo kėsinimosi atimti gyvybę pradžios nepriklausomai nuo veikos padarinių. Ir rengimasis padaryti nus., numatytą 64 str., kuriame nurodyta A už “kėsinimąsi”, yra baigtas nus. ir kvalifikuotinas be nuorodos į 16 str.

Tik grasinimas nužudyti 1 iš šių asmenų ryšium su jų v-ne veikla, nesant rengimosi realizuoti tokį grasinimą požymių, negali būti kvalifikuotas pgl. 64 str. Grasinimas nužudyti yra nus. valdymo tvarkai.

Kėsinimas į minėtų pareigūnų sveikatą, laisvę, orumą, nesiekiant atimti gyvybės, negali būti kvalifikuojamas pgl. šį str. Jeigu tokia veika nesudaro kurio nors kito nus. v-bei sudėties, ji traktuotina kaip nus. žmogui.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Kėsintis įmanoma tik tyčia, todėl ir šis nus. g.b. padaryta tik tyčia. Kaltininkas, rengdamasis arba pasikėsindamas atimti gyvybę tokiam asmeniui, veikia tiesiogine tyčia. Baigto nužudymo atveju g.b. ir netiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu. Kėsinimasis į minėtų asmenų gyvybę yra nus. v-bei tik tuo atveju, kai tai daroma ryšium su tų asmenų v-ne ar vis. Veikla. Tai reiškia, kad kaltininko nusiteikimą kėsintis atimti žm. gyvybę lėmė nukentėjusiojo užimama postas v-bėje, jo veikla vykdant savo pareigas ir įgaliojimus. Kėsinimasis, nesusijęs su jo, kaip pareigūno, v-ne ar vis veikla, kvalifikuotinas tik kaip nus. žm. gyvybei. Veikos motyvai ir tikslai g.b. įvairūs, tačiau jie t.b. susiję su nukentėjusiojo pareigūno v-ne ar vis-ne veikla. Tai g.b. padaryta, pvz., keršijant už tokią veiklą, siekiant tokią veiklą nutraukti, reikalaujant atitinkam. veiklos ateityje. Ryšium su veikla reiškia, kad kaltinimui nukent., kai pareigūno, elgesys yra nepriimtinas.

SUBJEKTU g.b. pakaltinamas, 16 m. asmuo, tiek LR pilietis, tiek ir ne. Jeigu LR pilietis padaro šį nusikaltimą dalyvaudamas kitos v-bės org-jos priešiškoje veikloje, t.y. esant v-bės išdavimo požymiams veika kvalifikuojama ir pgl. 62 str.

Turint galvoje, kad šis nus. turi ir tyčinio nužudymo sunk aplinkybėmis požymių, numatytų 105 str., ir kad 105 S nustatytos griežtesnės bausmės – l.a.10 – 20 m. arba iki gyvos galvos, akivaizdu, kad 64 str. 105 neapima. Todėl visais 64 str. inkriminavimo atvejais veika kvalifikuotina ir pgl. 105 str. 6 ir 10 punktus. T.y. idealioji šių nus. sutaptis.

NBK smarkiai susiaurintas nukentėjusiųjų ratas jais pripažįstant tik aukščiausius v-bės pareigūnus. – LRP, SP ir MP.

6. Kėsinimasis į užsienio v-bės atstovo gyvybę (65 str.). Kėsinimasis į užs. v-bės ar Vyr. vadovo ar kito užs. v-bės atstovo, oficialiai esančio LR, gyvybę, baudžiamas l.a.10 – 15 m.

Užs. v-bės atstovo nužudymas, pasikėsinimas arba rengimasis tai padaryti gali sukelti tarpt konfliktą, sudaryti pavojų v-bės, kurioje tai daroma, saugumui. Kėsinantis atimti gyvybę užs. v-bės atstovui, kėsinamasi į 2 OBJEKTUS – L v-bės saugumą (pagrindinis) ir užs. v-bės atstovo, t.y. žm.ogaus gyvybę (papildomas). Nukentėjusiuoju, į kurio gyvybę kėsinamasi, g.b. bet kurios užs. v-bės atstovas, oficialiai esantis L teritorijoje. Tai užs. v-bės ar Vyr. vadovas, užs. šalies delegacijos vadovas ar narys, diplomatas, akredituotas LR ar atvykęs su specialia misija, kitas v-bės veikėjas, atstovaujantis užs. v-bei ar tarpt užs. v-bių org-jai. Kėsinimasis į užs. šalies pilietį, esantį L privačiai, turistą arba verslininką, mokslininką arba žurnalistą, kad ir atstovaujantį savo firmai, įmonei, org-jai, bet ne v-bei, nėra aptariamasis nus.

OBJEKTYVIOSIO PUSĖS požymiai yra analogiški nus., numatyto 64 str., požymiams.Kėsinimasis į 65 str. numatytų asmenų sveikatą, laisvę, orumą, bet nesikėsinant į gyvybę, negali būti

kvalifikuojamas pgl. šį str. Jeigu tokia veika nesudaro kurio nors kito nus. v-bei (v-bės išdavimo sudėties), ji kvalifikuojama kaip nus. žmogui.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Tai nus., padaromas tyčia. Kaltininkas, kėsindamasis atimti gyvybę tokiam asmeniui, suvokia, kad nukent atstovauja užs. v-bei ar tarpt v-bių org-jai ir siekia jį nužudyti, t.y. veikia ties. tyčia. Baigto nužudymo atveju – nukentėjusiojo mirties atžvilgiu g.b. ir netiesiogine tyčia. Kėsinimasis į 65 str. nurodytų asmenų gyvybę yra nus. v-bei nepriklausomai nuo to, ar tai daroma ryšium su jų, kaip užs. v-bės atstovų, veikla ar dėl kitų priežasčių. Motyvai ir tikslai g.b. nesusiję su nukentėjusiojo, kaip užs. v-bės atstovo, statusu ar veikla. Pakanka, kad suvokia, jog nukent atstovauja užs. v-bei. Tokio asmens nužudymas, pasikėsinimas ar rengimasis tai padaryti, pvz., dėl chuliganiškų, savanaudiškų ar kitų asmeniškų paskatų, vis tiek yra nus. v-bei.

Vien grasinimas nužudyti užs. v-bės atstovą, nesant rengimosi įgyvendinti šį grasinimą požymių, nesudaro šio nus. sudėties.

SUBJEKTU g.b. LR pilietis, užsienietis, 16 m. ir pakaltinamas asmuo. Jeigu LR pilietis padaro šį nus. dalyvaudamas užs. v-bės ar org-jos priešiškoje L veikloje, t.y. esant v-bės išdavimo požymių, veika kvalifikuojama ir pgl. 62 str.

Kėsinimasis į užs. atstovo gyvybę visada sudaro šio nus. ir tyčinio nužudymo, darant kitą sunkų nus., t.y. 65 ir 105 6 p idealiąją sutaptį.

7. Šnipinėjimas (63str.). žinių, kurios yra LR v-bės paslaptis, perdavimas, t.p. jų pagrobimas arba rinkimas, turint tikslą perduoti užs. v-bei, užs. org-jai arba jų agentūrai, baudžiami l.a.7 – 15 m. (1d.). perdavimas arba pgl. užs. žvalgybos užduotį rinkimas kitokių žinių baudžiami l.a.3 – 10 m. (2d.). nuo BA atleidžiamas asmuo, pradėjęs daryti šiame str. numatytus nus., tačiau savanoriškai nutraukęs tokią nusikalstamą veiklą ir apie padarytus veiksmus pranešęs valdžios institucijai, jeigu prisipažinimas ir jo pagrindu priimtos priemonės užkirto kelią žalos

LR atsiradimui (3d.). dėmesio! Nuo 2000 m. galiojantis V-bės ir tarnybos paslapčių įst. V-bės ir tarnybos paslaptis įvardija ne “žiniomis”, o “informacija”.

Š OBJEKTAS yra L v-bės saugumas. Renkant, perduodant kitai v-bei informaciją, kuri yra v-bės paslaptis arba kad ir ne paslaptis, bet kurią žinoti suinteresuota kita v-bė, t.y. Šnipinėjant, sudaromas pavojus v-bės, apie kurią informacija renkama, saugumui, nes ji g.b. panaudota prieš v-bės interesus. Š dalykas yra t.t. informacija ir, žinoma, materialūs dalykai, tokią inf. suteikiantys. Š dalyku g.b. dvejopo pobūdžio inf.:

1) inf., esanti LR v-bės paslaptimi;2) inf., nesanti v-bės paslaptimi.Dalyko rūšis, t.y. inf., kuri renkama ar perduodama užs. v-bei, pobūdis lemia nus. pavojingumo laipsnį,

skirtingą kvalifikaciją pgl. 1 ar 2 63 str. dalį.LR v-bės paslaptimi g.b. pripažinti svarbūs ekonomikos, mokslo, gynybos, teisėtvarkos ir kt. duomenys,

kurių sąrašas yra nustatytas Valst. paslapčių įst. V-bės paslaptį sudarančios inf. ar dalykų rinkimas turint tikslą perduoti ar perdavimas užs. v-bei, org-jai ar jų agentūrai visada yra Š nepriklausomai nuo to, ar tai yra daroma vykdant užs. žvalgybos užduotį, užsakymą, pavedimą, ar savo iniciatyva, dar nenustačius ryšio su adresatu. Kitokia inf., kaip Š dalykas – tai bet kurie duomenys ar materialūs dalykai, teikiantys inf. Ji nėra v-bės paslaptis ir nėra nurodyta minėtame įstatyme. Tai g.b. tarnybos ar komercinė paslaptis, inf. apie administravimą, soc. reiškinius ir pan. Tiek konfidenciali, tiek ir visiškai neslapta. Kitokios inf. rinkimas, turint tikslą ją perduoti užs. žvalgybai, ir jų perdavimas nus., t.y. Š pripažįstamas tik tuo atveju, kai tai daroma vykdant užs. žvalgybos užduotį, t.y. užsakymą, pavedimą. Įst. leidėjas preziumuoja, kad inf., nors ir neslapta, jeigu ji užs. žvalgybos užs.akyta, g.b. panaudota prieš LR interesus ir padaryta žala v-bės saugumui. Tokios inf. rinkimas savo iniciatyva, ne pgl. užsakymą iš užs., nors ir turint tikslą ją perduoti užs. žvalgybai, t.p. tokio inf. perdavimas jai, Š sudėties nesudaro. Tačiau tai galima vertinti kaip rengimosi šnipinėti formą, jeigu kaltininkas tokiais veiksmais siekia gauti užs. šnipinėti.

OBJEKTYVIOSIO PUSĖS požymiai. Š požymiai yra inf. rinkimas, pagrobimas arba perdavimas užs. v-bei, užs. org-jai arba jų agentūrai. Rinkimas gali pasireikšti l įvairiais veiksmais. Tai bet kuriuo būdu inf. ar dalykų, teikiančių inf., kuri yra v-bės paslaptis, arba neslaptos inf., kuri yra užs. agentūros užs.akyta, gavimas, pvz., stebint objektus, reiškinius, juos fiksuojant, pasiklausant ar įrašant pokalbius, paimant atitinkam.inkam. daiktus, juos perkant ar pagrobiant. Inf. ar ją teikiančių dalykų pagrobimas yra jų rinkimo forma. Tai g.b. slaptas ar atviras jų pavogimas, pasisavinimas sukčiaujant, naudojant smurtą, grasinimus ar šantažuojant. Inf. perdavimas užs. agentūrai – tai atitinkam. duomenų pranešimas žodžiu, raštu, pateikiant susipažinti ir pan., t.p. t.t.dalykų, daiktų perdavimas, persiuntimas, parodymas ir pan. Š užsakovas ir adresatas g.b. užs. v-bė ar org-ja arba jų agentūra, t.y. agentai, esantys tiek užsienyje, teik L. Š yra baigtas nus., kai kaltininkas pradeda rinkti atitinkam. inf. ir bent dalį jos jau įgyja, žinoma, turėdamas tikslą perduoti ją adresatui. Tais atvejais, kai kaltininkas tokią inf. turi legaliai, Š laikomas baigtu nus. ją perdavus adresatui nepriklausomai nuo to, ar adresatas susipažino su jos turiniu, ar ne, perdavė ją į užs. ar ne. Š sudėtis yra formalioji ir žalingų padarinių L saugumui gali ir nesukelti.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Tyčinis nus., padaromas ties tyčia. Kaltininkas suvokia, kad atlieka veiksmus, nurodytus str. dispozicijoje, t.y. renka, pagrobia, turėdamas tikslą perduoti atitinkam. adresatui atitinkam. pobūdžio inf. arba ją perduoda, ir nori tai daryti. Motyvai g.b. įvairūs: savanaudiškumas, ideologiniai motyvai, noras pakenkti L arba baimė, kai tai daroma psichinės prievartos poveikyje.

Š SUBJEKTU g.b. tiek užs. v-bės ar org-jos agentas,užverbuotas šnipinėti, tiek asmuo, veikiantis savo iniciatyva. Juo g.b. užs. pilietis, asmuo be pilietybės arba pilietis, pakaltinamas, 16 m. Tais atvejais, kai šnipinėja LR pilietis, kaltininkas atsako ir pgl. 62 str., t.y. už v-bės išdavimą. Kai pilietis šnipinėja savo iniciatyva, turėdamas tikslą dalyvauti kitos v-bės priešiškoje L veikloje, t.y. ir rengimasis išduoti v-bę.

Nuo BA atleidžiama esant 3 nurodytoms sąlygoms:1) asmuo savo noru nutraukia tokią nus. veiklą: tokios inf. neberenka ir neperduoda adresatui. Jeigu jau yra

perdavęs – imasi aktyvių veiksmų, kad jo veikla nesukeltų žalos LR interesams.2) apie padarytus nus. veiksmus pranešė LR valdžios inst-jai – VSD ar kitai teisėsaugos įstaigai. Tai t.b.

padaryta iki pateikiant jam kaltinimą šnipinėjimu. Tais atvejais, kai asmuo tik rinko inf., bet jos neperdavė, atleisti nuo BA pakanka 2 pirmų sąlygų.

3) jeigu asmens prisipažinimas lėmė tai, kad išvengta ar buvo užkirstas kelias žalingiems padariniams atsirasti, išvengta žalos LR interesams. Įst. neįpareigoja, kad kaltininkas pats užkirstų kelią tai žalai atsirasti. Pakanka, kad jam prisipažinus. tai pavyktų padaryti valdžios inst-jos.

Tais atvejais, kai kaltininkas yra LR pilietis ir šnipinėja užs. žvalgybos pavedimu, ir jeigu dalyvauja kitos v-bės veikloje, priešingoje LR interesams, asmens veika sudaro ir Š, ir v-bės išdavimo nus. sutaptį. Esant sąlygoms, num.. 63 str. 3 d., asmuo atleidžiamas nuo BA už Š, tačiau už v-bės išdavimą jis privalo atsakyti.

NBK Š reglamentuotas kaip padėjimas kitai v-bei vykdyti veiklą, priešišką LR.8. Diversija (65 str.). Sprogdinimai, padegimai arba kitokie veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti žmones,

padaryti kūno sužalojimų ar kitaip pakenkti sveikatai, sunaikinti įmones, susisiekimo kelius bei priemones, naftos, dujų, elektros energijos tiekimo linijas, ryšių priemones arba kitą v-nį ar vis-nį turtą, turint tikslą susilpninti L v-bę, t.p. veiksmai, kuriais siekiama sukelti masinius apsinuodijimus, skleisti epidemijas ar epizootijas, turint tą patį tikslą, baudžiami l.a.8-15 m.

D – užs. ar vidaus priešo ardomieji veiksmai, kuriais siekiama susilpninti v-bę. Pagr. D OBJEKTAS yra L v-bės saugumas. Papildomas – g.b. žmonių gyvybė, sveikata, nuosavybė.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. D padaroma pasikėsinant sunaikinti ar sugadinti nus. dalyką ar pakenkti žmonėms bet kuriuo visuotinai pavojingu būdu – sprogdinimu, padegimu, užtvindymu, katastrofos, griūties

sukėlimu ir pan. arba bandymu apnuodyti daug žmonių, paskleisti epidemiją ar epizootiją. Veiksmai g.b. įvairūs ir kvalifikavimui reikšmės neturi, svarbu, kad taip sudaromos sąlygos kilti epidemijai.

D yra baigtas nus. sukėlus sprogimą, atlikus padegimą ar kitus veiksmus, kuriais siekiama sukelti įst. nurodytus žalingus padarinius net ir tuo atveju, jeigu tų padarinių neatsirado, t.y. jau pasikėsinimo stadijoje. Padariniai ir ar buvo pakenkta L reikšmės neturi.

SUBJEKTYVIOSIO PUSĖS požymiai. Tiesioginė tyčia, t.y. siekiama žalingų padarinių. Būtinas šio nus. požymis yra specialus tikslas – susilpninti L v-bę, t.y. padaryti žalą jos ekonomikai, pakenkti saugumui. Nesant ar neįrodžius šio tikslo, veika negali būti pripažinta D. Tai g.b. teroro aktas (1273).

SUBJEKTU g.b. bet kuris pakaltinamas 16 m. asmuo, L pilietis ar ne. 14 – 16 m. baudžiami kaip už nus. žmogui, nuosavybei, vis. saugumui. Pilietis , kaltas D aktu, jeigu jis tai padarė dalyvaudamas kitos v-bės ar užs. org-jos veikloje, kuria siekiama pažeisti L interesus, atsako ne tik pgl. 66 str., bet ir pgl. 62, t.y. už v-bės išdavimą. T.y. idealioji sutaptis, o jeigu D padarinys buvo bent 1 žm.ogaus žūtis, kaltininkams inkriminuotinas ir 105 str. – tyčinis nužudymas darant kitą sunkų nus.

NBK D sudėties nėra. Tokie veiksmai bus kvalifikuojami kaip padėjimas kitai v-bei vykdyti veiklą, priešišką LR, ir teroro aktas.

9. Kenkimas (67 str.) veikimas arba neveikimas, kuriuo siekiama pakirsti pramonę, energetiką, transportą, žū, pinigų sistemą, prekybą ar kitas ūkio šakas, t.p. v-bės inst-jų veiklą, turint tikslą susilpninti L v-bę, jeigu ši veika padaryta panaudojant v-nes ar kitas įmones ar įstaigas arba kliudant joms normaliai dirbti, baudžiami laisvės atėmimu iki 10 metų.

OBJEKTAS - šiuo nusikaltimu kėsinamasi į L valstybės saugumą, jis yra pagrindinis kenkimo objektas. Valstybės institucijų ir ūkio šakų interesai, kuriems padaroma ar gali būti padaryta žala, yra papildomas objektas.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Kenkimas gali pasireikšti valstybės ar kitų institucijų panaudojimu antivalstybiniams tikslams arba kliudymu jų normaliai veiklai. Tai gali būti daroma tiek aktyviai veikiant, tiek neveikimu, t y. turimų pareigų nevykdymu. Kur io je ūk io s r i ty je a r va l s tybės ins t i tuc i jų s fe ro je kenkiama, ne tur i re ikšmės . Vals tybės i r k i tų įmonių , a r į s ta igų panaudoj imas re i šk ia , kad ka l t in inkas p ik tnaudžiau ja savo ta rnybos va ls tyb inė je a r neva ls tybinė je ins t i tuc i jo je padėtim v daro nusikaltimą ar nusikaltimus valstybės tarnybai, ūkininkavimo tvarkai, finansams siekdamas susilpninti L valstybę. Pvz., teisėsaugos inst. pareigūnas nepagrįst.ai sulaiko banko vadovus, siekdamas sukelti indėlini piką, banko žlugimą, bankų veiklos krizę ir tuo susilpninti pačią v.

Kliudymas v-nių ar nevalstybinių inst-jų normaliam darbui reiškia, kad kaltininkas sudaro ar bent siekia sudaryti tokią situaciją, kuriai esant kuri nors institucija negalėtų atlikti savo funkcijų. Pvz., bandymas apyvarton paleisti labai didelį kiekį netikrų pinigų, kad pakirstų valstybės pinigų sistemą ir susilpnintų pačią valstybę.

Kenkimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu jau pradėjus atitinkamai veikti arba neatliekant savo pareigų, jais siekiama BK 67 str. nurodytų tikslų. Ar ta veika įstatyme nurodytoms šakoms ar valstybės institucijų veiklai buvo padaryta realios žalos, ar susilpnėjo L valstybė, ar ne, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi.

Siekiant įgyvendinti BK 67 str. nurodytus tikslus, gali būti padaroma keletas nusikaitimų, pvz., piktnaudžiaujama oficialiais įgaliojimais (BK 742 piktnaudžiaujama tarnyba (BK 285 str.), neatliekamos tarnybos pareigos 288 str.), pagaminami, laikomi arba paleidžiami apyvarton netikri pi vertybiniai popieriai (BK 327 str.) ir t.t. Kai šie nusikaltimai yra kenkimo? būdas, kenkimo sudėtis juos apima, papildomai veikos kvalifikuoti atitinkamais BK straipsniais nereikia.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Kenkimas yra tyčinis n-mas, padaromas tiesiogine tyčia, siekiant pakirsti kurią nors ūkio šaką, v-bės įstaigos veiklą ir susilpninti L valstybę. Veikos motyvacija paprastai yra antivalstybinė. Tačiau BK 67 str. inkriminuotinas ir tais atvejais, kai kaltininkas sąmoningai siekia šių tikslų ne dėl antivalstybinių, o turėdamas kitų motyvų, pvz., dėl savanaudiškų paskatų atitinkamai veikia už atlyginimą, iš baimės, dėl šantažo ir pan. Kai asmens veika, įskaitant v-nius nusikaltimus, pakerta ūkio šakos ar v-bės institucijos veikią ir v-bei padaro net labai didelės žalos, ji negali būti traktuojama kaip kenkimas, jeigu buvo veikta neturint specialaus tikslo susilpninti Lietuvos v-be, arba toks tikslas lieka neįrodytas.

Kenkimo SUBJEKTU gali būti pakaltinamas 16 m. L pilietis, užsienietis, tiek pareigūnas, tarnautojas, tiek ir kitas asmuo. Kai LR pilietis, kaltas kenkimu, šį nusikaltimą padaro dalyvaudamas kitos valstybės ar užsienio org-cijos veikloje, kuria siekiama pažeisti L valstybes interesus, yra idealioji kenkimo ir valstybės išdavimo sudėtis ir veika kvalifikuotina pagal BK 67 ir 62 str.

NBK kenkimo sudėtis nenumatyta. Tokios veikos bus traktuojamos kaip padėjimas kitai v-bei vykdyti veiklą, priešišką LR.

10. Karo kurstymas 969 str. Kk yra vieši raginimai sukelti karą. Baudžiama iki 5 m.Kurstant, kad kuri nors v-bė pradėtų karą, sudaroma grėsmė ir L v-bei, todėl Kk OBJEKTAS yra L v-bės

saugumas.OBJEKTYVIOS PUSĖS požymiai. Vieši raginimai sukelti karą yra agresyvių militaristinių idėjų,

skatinančių, lenkiančių bet kurią konkrečią v-bę ar apskritai v-bes spręsti santykius su kita valstybe ginkluotu konfliktu, karo veiksmais, propagavimas. Kk t b išreikštas viešais raginimais pradėti karą, t.y. tokios idėjos t b skleidžiamos viešai daugeliui žmonių. Privatus konkretaus asmens kurstymas negali būti kvalifikuojamas kaip Kk. Sudėtis formalioji.

SUBJEKTYVIOS PUSĖS požymiai. Tyčinis n-mas, tik ties tyčia. Motyvai veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

SUBJEKTU g.b. pakaltinamas 16 m. LR pilietis arba asmuo be pilietybės. Užsienio pilietis už karo kurstymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis tai daro L teritorijoje ir neturi diplomatinio neliečiamumo. Kai LR pilietis viešai ragina sukelti karą vykdydamas užsienio v-bės ar org-jos užduotį, jo veika sudaro v-bės išdavimo ir karo kurstymo n-mų sutaptį.

NBK Kk yra n-mas žmonijai.

5 tema. KITI NUSIKALTIMAI VALSTYBEI.

BK spec. d. I skirsnio 2 dalis įvardyta “Kiti valstybiniai nusikaltimai”. Čia sudėti N, kurie nepriskiriami prie itin pavojingų valstybinių N.

2. Banditizmas (75 str.) – ginkluotos gaujos organizavimas turint tikslą užpulti valstybines ar kt. įmones, įstaigas, or-cijas ar atskirus asmenis, taip pat dalyvavimas tokioje gaujoje arba jos daromuose N. Baudžiama LA 3 – 15 m. arba LA iki gyvos galvos.

Pagrindinis banditizmo OBJEKTAS yra visuomenės saugumas. Papildomu objektu gali būti nuosavybė bei žm.ogaus laisvė, sveikata, gyvybė.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Banditizmą sudaro kiekviena iš trijų dispozicijoje nurodytų veikų: banditų gaujos organizavimas; dalyvavimas banditų gaujoje; dalyvavimas banditų gaujos daromame N.

Banditų gauja yra ginkluotas pastovus keleto asmenų nusikalstamas susivienijimas daryti užpuolimus. Tikslas yra užpulti bet kurias įstaigas, įm., or-cijas ar asmenis, t.y. užpuolant daryti bet kuriuos N. Ginkluotumo požymis reiškia, kad bent 1 gaujos narys turi ginklą, o kiti žino, kad ginklas gali būti panaudotas užpuolimui. Ginklu laikomi šaunamieji, sprogstamieji ir nešaunamieji ginklai (suomiškas peilis, durklas, kastetas,…). Buitinės paskirties daiktų (kirvių, laužtuvų,…) turėjimas ar panaudojimas nėra ginkluotumo požymis. Gauja pripažįstama ginkluota nepriklausomai nuo to, ar ginklas buvo panaudotas, ar ne. nuo nusikalstamo susivienijimo (BK 2271 str.) banditų gauja skiriasi tuo, kad būtinas jos požymis yra ginkluotumas.

Gaujos organizavimas yra aktyvūs veiksmai siekiant sutelkti ginkluotą trijų ar daugiau asmenų nusikalstamą susivienijimą užpuolimams ar užpuolimui daryti. Gauja gali būti dar nesuburta, nepadariusi nė vieno užpuolimo, vien pastangos suorganizuoti tokią gaują yra banditizmas.

Dalyvavimas gaujoje yra konkretūs veiksmai parengiamojoje jos subūrimo stadijoje, taip pat rengiant ir vykdant konkretų užpuolimą. Dalyvavimu gaujoje pripažįstamas ir iš anksto pažadėtas gaujos narių, jos padaromų N, turto, įgyto tais N, slėpimas.jeigu asmuo, sutikęs dalyvauti gaujos veikloje, dar nėra padaręs jokių veiksmų, kad padėtų įgyvendinti jos tikslus, jis nelaikomas gaujos dalyviu.

Dalyvavimas užpuolime yra tais atvejais, kai asmuo, nesantis gaujos nariu, savo veiksmais prisijungia prie gaujos vykdomo užpuolimo, tampa užpuolimo bendravykdytoju, t.y. suvokdamas, kad banditų gauja vykdo užpuolimą, pats smurtauja, grobia, naikina turtą ar padaro kitą N, kuris tampa gaujos užpuolimo epizodu.

Banditizmas apima visus N, kurie padaromi užpuolimo metu, įskaitant ir tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis.

Atskiriant banditizmą (75 str.) nuo nusikalstamo susivienijimo (2271 str.), vadovautasi tuo, kad 2271 str. yra bendroji norma, o 75 str. – specialioji. Nusikalstamas susivienijimas, turintis banditizmo požymių (manau kalba eina apie ginkluotumą), kvalifikuotinas pagal 75 str.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Banditizmas yra tyčinis N, padaromas tiesiogine tyčia. Konkretaus užpuolimo ir konkretaus jo dalyvio motyvai ir tikslai gali būti skirtingi.

SUBJEKTAS – pakaltinamas 16 m. asmuo.NBK banditizmo sudėtis nenumatyta.3. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas (82 str.). Už tyčinį neteisėta LR valstybės sienos perėjimą

baudžiama LA iki 3m. arba bauda. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, baudžiama LA iki 5m. arba bauda. Šis str. neapima tų atvejų, kai užsienio pilietis neteisėtai atvyksta į LR, norėdamas pasinaudoti prieglobsčio teise arba siekdamas iš LR teritorijos neteisėtai patekti į trečiąją šalį.

LR valstybės siena yra linija ir ja einanti vertikalė, apibrėžianti valstybės teritorijos – sausumos, vandenų, žemės gelmių bei oro erdvės – ribas. LR valstybės sienos režimą reglamentuoja Valstybės sienos ir jos apsaugos įst. bei Įst. dėl užsieniečių teisinės padėties.

Neteisėtai pereinant valst. sieną kėsinamasi į valdymo tvarką, tiesioginis OBJEKTAS – valst. sienos neliečiamumas.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Valst. sienos perėjimas yra sienos kirtimas bet kuriomis priemonėmis ir būdais. Perėjimas yra neteisėtas, ka tai daroma neturint paso kito dokumento, arba ir turint dokumentus, tačiau pereinant sieną ne nustatytoje vietoje. N laikomas baigtu neteisėtai perėjus sieną.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. N padaromas tiesiogine tyčia. Dėl neatsargumo ar būtinojo reikalingumo atveju nėra N. Motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, išskyrus numatytas išimtis (prašyti prieglobsčio, pereiti į trečią šalį). SUBJEKTU gali būti LR pilietis ir užsienietis, turintis 16 m.

Pakartotiniu N pripažįstamas, kai asmuo 2 ar daugiau kartų neteisėtai pereina sieną, nepriklausomai nuo teistumo už ankstesnįjį. Grupė iš anksto susitarusių asmenų reiškia 2 ar daugiau asmenų susitarimą padaryti šį N iki jo pradžios.

Netrauktinas BA užsienietis, jeigu jis neteisėtai perėjęs sieną siekė pasinaudoti prieglobsčio teise. Užsieniečiu laikomas asmuo, kuris nėra LR pilietis. 82 str. 4 d. numato galimybę atleisti nuo BA vadinamuosius

nelegalius migrantus, t.y. užsieniečius, neteisėtai perėjusius sieną, kai jie tai padaro siekdami dar kartą neteisėtai pereiti sieną ir patekti į trečiąją šalį.

Neteisėtas užsieniečių gabenimas per LR valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių slėpimas ar gabenimas (821 str.). Neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių slėpimas LR teritorijoje baudžiamas LA iki 5 m. arba bauda (1 d.). neteisėtas užsieniečių gabenimas per LR valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimas LR teritorijoje baudžiamas LA 5 – 10 m. su bauda (2 d.). 2 d. numatytų veikų organizavimas baudžiamas LA 10 – 15 m. su bauda.

N kėsinamasi į valdymo tvarką ir į valstybės sienos neliečiamumą. Tiesioginis OBJEKTAS – valstybė sienos neliečiamumas. Dalykas – žmonės, užsieniečiai, nelegaliai gabenami per LR valstybės sieną ar jos teritoriją.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Nelegalių migrantų slėpimas yra prieglaudos jiems suteikimas (būstas, maistas, padėjimas išvengti demaskavimo); gabenimas – asmenų, siekiančių neteisėtai pereiti sieną pervežimas, pervedimas, perskraidinimas, perplukdymas per ją, taip pat vežimas, vedimas ir pan, Lietuvos teritorija. Organizavimas – planų tai daryti sudarymas, norinčių nelegaliai pereiti valstybės sieną paieška, sąlygų tai padaryti sudarymas, vedlių, slėpėjų verbavimas bei vadovavimas vykdant numatytus veiksmus.

SUBJEKTYVIOSIO PUSĖS požymiai. N padaromas tik tiesiogine tyčia. Nėra N, jeigu asmuo gabena žmones, suteikia būstą ar kitaip padeda nežinodamas, kad jie yra neteisėtai perėję valstybės sieną. Vežantis, apnakvindinantis ar kitaip padedantis žm.ogus ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės reikalauti iš jo vežamų asmenų dokumentų, įrodančių jų teisėtą buvimą Lietuvoje. SUBJEKTU gali būti ir LR pilietis ir užsienietis (greičiausiai 16 m.?).

Diskriminavimas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo ar kitos grupinės priklausomybės. Šitas str. BK atsirado tik nuo 2000 09 01, o vadovėlis – iki 2000 07 01, tad apie tai nė žodžio nėra.

4. Valstybės paslapties atskleidimas (73 str.). informacijos, kuri yra LR valstybės paslaptis, atskleidimas,jeigu tai padarė asmuo, kuriam ta informacija buvo patikėta arba kuris ją sužinojo ryšium su tarnyba arba su darbu baudžiamas LA iki 5 m. arba bauda su atėmimu teisės iki 5 m. (1 d.). Ta pati veika sukėlusi sunkių padarinių – LA iki 8 m. (2 d.).

OBJEKTAS – valstybės saugumas.OBJEKTYVIOSIO PUSĖS požymiai. Valstybės paslaptis laikoma atskleista, kai ją sužino bent vienas

pašalinis asmuo. Pašaliniais laikomi visi asmenys, neturintys leidimo dirbti arba susipažinti su ta paslaptimi. Tai gali būti padaryta ir veikimu ir neveikimu.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Valstybės paslaptis gali būti atskleista tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Jeigu kaltininkas, tyčia atskleisdamas paslaptį pašaliniams, suvokia, kad dėl to paslaptis taps žinoma užsienio valstybei, veika sudaro itin pavojingą N valstybei – šnipinėjimą, valstybės išdavimą. SUBJEKTAS yra 16 m. asmuo, kuriam ta informacija buvo patikėta, jis ją žinojo legaliai, t.y. turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su ja arba kuris ją sužinojo ryšium su tarnyba arba su darbu.

Neteisėtas disponavimas valstybės paslaptimi (731 str.). Informacijos, kuri yra LR valstybės paslaptimi, pagrobimas, neteisėtas rinkimas, pirkimas, laikymas, pardavimas ar kitoks platinimas, nesant šnipinėjimo ir valstybės paslapties atskleidimo požymių, baudžiamas LA iki 5 m. arba bauda su atėmimu teisės iki 5 m., arba bauda.

OBJEKTAS – valstybės saugumas. Dalykas – informacija, kuri yra LR valstybės paslaptis.OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Neteisėtas disponavimas valstybės paslaptimi gali pasireikšti bet

kuria str. numatyta veika. Pagrobimas – tai, pvz., dokumento, įrašo vagystė; neteisėtas rinkimas – fotografavimas, pasiklausymas, įrašymas, informacijos pirkimas, įgijimas mainais ir kt.; neteisėtas laikymas – informacijos, kuri yra valstybės paslaptis, turėjimas; platinimas – informacijos pardavimas, perdavimas, pranešimas asmeniui, neturinčiam teisės ja disponuoti; paskelbimas – informacijos paviešinimas bet kokia forma. Disponavimas yra neteisėtas visais atvejais, kai asmuo neturi legalaus, nustatyta tvarka išduoto jam leidimo dirbti ar susipažinti su ta valstybės paslaptimi, kuria disponuoja, o laikymo atveju ji nėra jam patikėta saugoti.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. N padaromas tyčia – disponuojama, suvokiant, kad tai yra valstybės paslaptis, tačiau neturint tikslo informaciją perduoti užsienio valstybei. Esant tokiam tikslui, veika yra šnipinėjimas. SUBJEKTAS yra 16 m. pakaltinamas asmuo, neturintis leidimo dirbti ar susipažinti su disponuojama informacija, kuri yra valstybės paslaptis.

5. Vengimas eilinio šaukimo į būtinąją krašto apsaugos tarnybą (79 str.) arba jai alternatyvią (darbo) tarnybą baudžiamas LA iki 2 m. arba bauda (1d.); ta pati veika, padaryta susižalojant kūną arba simuliuojant ligą, suklastojant dokumentus arba kitokios apgaulės būdu – LA iki 5 m. (2 d.).

Kėsinamasi į valdymo tvarką, o tiesioginis OBJEKTAS – Lietuvos kariuomenės komplektavimo interesai.OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Vengimas – šaukiamojo, kuriam sukako 19 m., be pateisinamos

priežasties per 15 d. neatvykimas į vietinę teritorinę karinę įstaigą. Pateisinamos neatvykimo priežastys – liga, artimo giminaičio mirtis, stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas. Vengimas yra ir tais atvejais, kai šauktinis, atvykęs į naujokų šaukimo komisiją ir pripažintas tinkamu būtinajai karo tarnybai, be pateisinamos priežasties neatvyksta į paskirtą dalinį.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. N padaromas tyčia. SUBJEKTAS – šauktinis, t.y. LR pilietis karo prievolininkas nuo 19 iki 27 m., neatlikęs būtinosios karo tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl karo prievolės įst. numatytų priežasčių, taip pat buvęs atleistas išnykus atleidimo priežastims.

Kvalifikuojantis atsakomybę požymis – šaukimo vengimas apgaulės būdu. Apgaulės būdai gali būti įvairūs. NBK nusikaltimu pripažįstamas vengimas tik panaudojant apgaulę.

6 tema. Nusikaltimai žmogui

6.1. Nusikaltimų žmogui samprata ir klasifikacijaVienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės uždavinių yra žm.ogaus, esminių jo vertybių apsauga nuo

nusikalstamų kėslų. LR Konstitucija skelbia, kad žm.ogaus gyvybę saugo įstatymas, žm.ogaus laisvė neliečiama, žm.ogaus asmuo yra neliečiamas, žm.ogaus orumą gina įstatymas. Šios nuostatos realizuojamos tiek dabar galiojančiame, tiek naujame BK.

Objektyviai kiekvienas nusikaltimas pažeidžia žm.ogaus interesus, tačiau nusikaltimais žmogui (asmeniui) vadinama tik ta grupė nusikaltimų, kurių rūšinis ir tiesioginis, be to, pagrindinis objektas (ne papildomas) yra būtent žm.ogus kaip gamtos kūrinys, jo pagrindinės, įgimtos savybės.

Daugumos šalių BK nusikaltimams žmogui teikia prioritetą, tuo tarpu sovietinėje BT prioritetas buvo socialistinės nuosavybės apsauga.

Rūšinis nusikaltimų žmogui objektas yra pats žm.ogus, t.y. biologinė būtybė, individas. Tiesioginis šių nusikaltimų objektas gali būti žm.ogaus gyvybė, sveikata, laisvė, orumas.

Nusikaltimai žmogui yra klasifikuojami pagal tiesioginį objektą ir vadinami:1) nusikaltimai asmens gyvybei (tyčinis nužudymas, prived.prie savižudybės);2) nusikaltimai asmens sveikatai(įv. kūno sužalojimai, neteis.aborto padarymas, palikimas pavojingoje

gyvybei padėtyje);3) nusikaltimai asmens laisvei (pagrobimas arba sukeitimas vaiko, neteisėtas laisvės atėmimas, įkaitų

paėmimas);4) lytiniai nusikaltimai (išžaginimas, prispyrimas moters lytiškai santykiauti tvirkinamieji veiksmai);5) nusikaltimai asmens garbei ir orumui (šmeižimas, įžeidimas).Naujame BK klasifikavimo kriterijus tas pats. Tačiau nusikaltimų įvardijimas tikslesnis. Terminas “asmuo”

keičiamas terminu “žm.ogus”. Nusikaltimai klasifikuojami: nusikaltimai žm.ogaus gyvybei; sveikatai; laisvei; seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; garbei ir orumui.

Ne visada veikos, turinčios visus požymius, numatytus normoje, reglamentuojančioje atsakomybę už nusikaltimą žmogui, traktuojamas kaip toks nusikaltimas. Kai tokia veika padaroma darant kitą, sunkesnį, griežčiau baudžiamą nusikaltimą, ji yra to kito, sunkesnio nusikaltimo požymis ir savarankiškai nekvalifikuojama.

2. Nusikaltimai gyvybeiNusikaltimai žm.ogaus gyvybei galiojančiame BK vadinami nužudymais, išskyrus vieną – privedimą prie

savižudybės.2.1. Nužudymo sąvoka ir rūšys galiojančiame ir naujajame LR BK.Nužudymą BT pagal galiojantį įstatymą apibrėžia kaip neteisėtą gyvybės atėmimą kitam žmogui tyčia arba

dėl neatsargumo. Nurodymas į neteisėtumą reiškia, kad gali būti ir teisėtas gyvybės atėmimas (mirties bausmės įvykdymas; būtinosios ginties situacijoje; karo mūšyje). Nužudymas gali būti padarytas tiek aktyviais veiksmai, tiek neveikimu turint pareigą ir galimybę atitinkamai veikti. Nuoroda į kito žm.ogaus gyvybę reiškia, kad sava gyvybė nėra nužudymo objektas. Nusikaltimo OBJEKTAS – kito žm.ogaus gyvybė. nBK nužudymas laikomas neteisėtu gyvybės atėmimu kitam žmogui tik tyčia.

Baudžiamieji įstatymai saugo kiekvieno žm.ogaus gyvybę nepriklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties, pilietybės ir pan. Nužudymo objektas yra tiek ką tik gimusio, tiek mirštančio žm.ogaus gyvybė. Gyvybės pradžios samprata – laikoma gimdymo pradžia. Iki gimdymo pradžios – abortas. Mirtis laikoma biologinė mirtis – negrįžtamai nutrūkus žm.ogaus kraujotakai ir kvėpavimui arba nustačius žm.ogaus smegenų mirtį.

Nužudymo būdas esminės reikšmės kvalifikavimui neturi.Nusikaltimas laikomas baigtu tik atsiradus padariniams, turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Jeigu veika siekiama sukleti mirtį, t.y. veikiama tiesiogine tyčia, tačiau rezultato nepasiekiama – pasikėsinimas nužudyti. Jei veika siekiama nužudyti, tačiau nukentėjusysis mirė dėl kitų priežasčių – pasikėsinimas nužudyti. Nukentėjusiojo sutikimas, net prašymas atimti jam gyvybę baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Nusikaltimo SUBJEKTU pripažįstamas fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 metų. Atsakomybė anksčiau, nes tokios veikos pavojingumas akivaizdus kiekvienam paaugliui. Atsakomybė tiek už baigtą nusikaltimą, tiek už pasikėsinimą ar rengimąsi.

Nužudymas gali būti padaromas tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine.Nužudymo kvalifikavimui ir bausmės individualizavimui didelę reikšmę turi nusikaltimo motyvas, t.y.

vidinė priežastis, kodėl tas asmuo ryžosi tai padaryti. Bet kalbant apie motyvą reikia turėti omenyje, kad motyvas būna ne vienas, todėl reikia kalbėti apie motyvaciją – motyvų ir tikslų kompleksą. Tarp kelių motyvų būtina nustatyti pagrindinį ir tai įtakoja veikos kvalifikavimą. Pats savaime motyvas nėra nei geras nei blogas, svarbu kaip jis yra išreikštas.

Pagal BK skiriamos nusikaltimų rūšys:Pagal kaltės formą skiriami tyčiniai ir neatsargūs nužudymai. Tyčiniai nusikaltimai pagal sunkumo laipsnį klasifikuojami į: 1) paprastas nužudymas – nužudymas be kvalifikuojančių ir privilegijuojančių požymių (BK 104 str.).

Pagal veikos motyvą jie skirstomi į nužudymus dėl:a) žemų, blogų paskatų (kerštas, pavydas),

b) neutralių paskatų (darant moksl.eksperimentą), c) altruistinių paskatų (iš pasigailėjimo, nukentėjusiojo prašymu);

2) kvalifikuotas nužudymas (BK 105 str.). Nužudymą kvalifikuojantys požymiai klasifikuojami pagal tai, kurį nusikaltimo sudėties elementą jie apibūdina – objektą, objektyviosios, subjektyviosios pusės požymius ar subjektą. nBK kvalifikuojančių subjektą požymių nebėra numatyta;

3) privilegijuotas nužudymas (BK 106 ir 107 str.):a) staiga labai susijaudinus.,b) naujagimio nužudymas, kai tai padaro motina.

nBK skirstymo pagal kaltės formą nebėra.

2.2. Nužudymų atskyrimas nuo kitų nusikaltimų, susijusių su gyvybės atėmimu nukentėjusiajam.Pagrindinis atskyrimo kriterijus yra kaltės forma. Tik esant tyčiai turėsime nužudymą. Tuo tarpu neatsargus

gyvybės atėmimas galiojančiame BK suprantamas dvejopai. Dalis gyvybės atėmimo dėl neatsargumo pripažįstama nužudymu. Didžioji dalis, pvz., pažeidus kelių eismo taisykles ir pan. vadinama taisyklių pažeidimu sukėlusiu mirtį. Tik buityje turime neatsargų nužudymą. Tyčinio ir neatsargaus nužudymo labai skirtingas pavojingumo laipsnis , todėl nBK neatsargus gyvybės atėmimas nevadinamas nužudymu.

2.3 Paprastas nužudymasPaprastas nužudymas – tai bendroji nužudymų norma, inkriminuojama už neteisėtą kito žm.ogaus

gyvybės atėmimą tyčia, kai nėra nei vieno iš BK nurodytų kvalifikuojančių ar privilegijuojančių požymių. Teismų praktikoje paprastu nužudymu pripažįstami tyčiniai nužudymai šeimyninių, kitų buitinių kivirčų metu, abipusių muštynių metu, nužudymai iš keršto, pavyduliavimo, pavydo ir pan.

Paprasti nužudymai pagal veikos motyvą klasifikuojami į nužudymus dėl:a) žemų, blogų paskatų. Tai sunkiausieji iš paprastų nužudymų. Tokios paskatos yra kerštas, kai nužudoma

už tikrą ar tariamą nuoskaudą; pavyduliavimas, kai nužudoma dėl intymios neištikimybės; pavydas – dėl to, kad jaunas, gražus ir pan.

b) neutralių paskatų – darant moksl.eksperimentą, pažeidžiant šaunamojo ginklo naudojimo taisykles. c) altruistinių paskatų – iš pasigailėjimo, nukentėjusiojo prašymu.Paprasto nužudymo OBJEKTAS – kito žm.ogaus gyvybė. Neturi reikšmės, ar žm.ogus jaunas, sveikas,

protingas ir stiprus, ar vos gimęs, senas, ligotas, bejėgis, mirštantis. Nužudymo dalykas – pats žm.ogus, jo kūnas. Žudomas žm.ogus turi būti gyvas, fiziologiškai

funkcionuojantis. Jis turi būti gimęs ir dar nemiręs. OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Nužudoma dažniausiai aktyviais veiksmais – fiziniu, mechaniniu, cheminiu,

psichiniu poveikiu. Nužudymas gali būti padarytas ir neveikimu, turint pareigą ir galimybę atitinkamai veikti. Nusikaltimas laikomas baigtu tik atsiradus padariniams – kito žm.ogaus mirčiai, turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo sutikimas, net prašymas atimti jam gyvybę baudžiamosios atsakomybės nešalina. Kitos objektyvios aplinkybės – nusikaltimo priemonės, laikas, vieta veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Tyčinis nužudymas gali būti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, jog dėl jo veikos kitas žm.ogus mirs, numato nukentėjusiojo mirtį kaip realią galimybę, ir jos siekia. Netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad taip veikdamas, pvz., mušdamas, gali sukalti kito žm.ogaus mirtį, bet nenori ir nesiekia tokių padarinių. Jo tikslas nėra atimti gyvybę, tuo metu jam nesvarbu, koks bus rezultatas, vadinasi, tokiems padariniams jis leidžia kilti sąmoningai.

Nužudymo kvalifikavimui ir bausmės individualizavimui didelę reikšmę turi nusikaltimo motyvacija. Tarp kelių motyvų būtina nustatyti pagrindinį lemiamą motyvą, kuris svarbiausias teisiškai įvertinant nusikaltimą. Dažniausiai nužudoma iš keršto – apie 50 procentų.

NUSIKALTIMO SUBJEKTU pripažįstamas fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 metų. Paprastas nužudymas apima gan įvairaus pavojingumo laipsnio nužudymus, todėl sankcijoje numatytos

bausmės – laisvės atėmimo ribos plačios (7 m.). Taip teismui sudaroma galimybė individualizuoti bausmę. Didžiausią reikšmę individualizuojant bausmę už paprastą nužudymą turi veikos motyvacija – ji negatyvi ar pozityvi, bei kitos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.

2.4 Privilegijuoti nužudymai.Galiojantis BK numato dvi privilegijuotų nužudymų rūšis: naujagimio nužudymą (motinos tyčinis

nužudymas savo naujagimio) ir nužudymą afekto būklėje, t.y. staiga labai susijaudinus. (tyčinis nužudymas didžiai susijaudinus.).

Motinos tyčinis nužudymas savo naujagimio. Tiksliau ši nusikaltimą būtų įvardinti naujagimio nužudymu. Gali būti taikomas tik gimdyvei už savo naujagimio tyčinį nužudymą, jei tai ji padaro gimdymo metu ar tuoj po gimdymo. Faktiškai šį nusikaltimą privilegijuoja tai, kad moteris gimdymo metu ir tuoj po jo yra stresinėje būsenoje, kaip taisyklė ribotai pakaltinama. Tokią būseną sukelia gimdymas, ypač jei nėštumas nepageidaujamas, tačiau gimdymas tokios būsenos gali ir nesukelti. Įstatymas šį nusikaltimą sieja ne su faktine būkle, o su laiku. nBK bus siejama su faktine būkle. Paliekama teisė spręsti teismui.

OBJEKTAS – gimstančio ar jau gimusio žm.ogaus gyvybė.OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Šį nusikaltimą sudaro gimdyvės veika, nuo kurios naujagimis miršta. Tai gali

būti aktyvūs veiksmai (pasmaugiant, uždusinant, užkasant ir pan.) arba neveikimu, kai naujagimiu nesirūpino, nors

galėjo tai padaryti (nemaitinant, paliekant be priežiūros). Tuoj po gimdymo suprantamas laikotarpis, kai naujagimis atsiskyrė nuo motinos ir juo dar nepradėta rūpintis – jis nenupraustas, nepamaitintas. Jeigu gimdyvė to negalėjo padaryti dėl bejėgiškos būsenos, iki naujagimio mirties gali praeiti ilgesnis laiko tarpas. Tačiau jei gimdyvė pradėjo rūpintis naujagimiu ir tik po to jį nužudė – tai padaryta ne tuoj po gimdymo. 106 str. motinai inkriminuojamas ir tuomet, kai ji sukursto ar sutinka, kad tuoj po gimdymo naujagimį numarintų kitas asmuo, t.y. bendrininkauja padarant nusikaltimą. Tokiu atveju vykdytojas atsako ne pagal 106 str.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Nusikaltimas padaromas tik tyčia. Tyčia gali būti ir tiesioginė, ir netiesioginė. Tyčia gali būti kilusi staiga arba iš anksto apgalvota.

SUBJEKTAS – specialusis. Juo gali būti tik gimdyvė, nukentėjusiojo motina, jei ji yra pakaltinama ir turi 14 metų. Jos bendrininkams inkriminuojamas (105 str. 13 p.) nužudymas mažamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens.

Tyčinis nužudymas didžiai susijaudinus. (107 str.). Medicinos mokslas skiria dvi afekto būsenas – fiziologinį ir patologinį. Nužudymas esant patologinio

afekto būsenoje nėra nusikaltimas, nes asmuo yra nepakaltinamas dėl staigaus trumpalaikio psichikos sutrikimo.Fiziologinio afekto atveju (107 str.) žm.ogaus sugebėjimas suprasti savo veiksmų prasmę ir valdytis yra sumažėjęs, tačiau jis vis tik suvokia ką daro ir turi galimybę susivaldyti. Žm.ogus yra ribotai pakaltinamas ir todėl jo nusikaltimas gali būti pripažintas privilegijuotu, lengvesniu.

Ar buvo žm.ogus afekto būklėje ir jo rūšį, spręsti turi medikai psichologai. Kilus abejonei ar nebuvo asmuo afekto būklėje turėtų būti skiriama psichologinė ekspertizė (praktikoje neskiriamas).

Fiziologinio afekto būklė švelnina atsakomybę, bet ne visais atvejai, o tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms:

1) kaltininko didelį susijaudinimą turi sukleti nukentėjusysis ir ne bet kaip, o tik neteisėtais veiksmais. Kai kaltininkas nors ir labai susijaudina dėl teisėtų veiksmų, pvz., dėl sulaikymo, nėra lengvinanti sąlyga.

2) Afektą gali sukelti įžeidimas ir tik sunkus. Kuris sunkus, kuris ne sprendžia teismas. Vertinant įžeidimo sunkumą reikia vadovautis subjektyviuoju kriterijumi, būtent kaip tas įžeidimas paveikė konkretų asmenį. Įžeidimas turi būti padaromas tiesiogine veika. Akivaizdi neištikimybė bus sunkus įžeidimas, tik kai tai daroma specialiai tai pademonstruoti. Jei paaiškėja atsitiktinai – nėra įžeidimas.

Pats nukentėjusysis savo veiksmais išprovokuoja nusikaltimą ir nužudymas yra reakcija į neteisėtus veiksmus. Veiksmai gali būti nukreipti tiek į kaltininką, tiek į kitus asmenis. Veiksmai, be įžeidimo, gali būti smurtas (fizinis, psichinis) bei grasinimas tuoj pat jį panaudoti, taip pat dėl neatsargumo padaryta didelė žala.

Kita sąlyga – tyčia turi kilti staiga ir turi būti realizuota tuoj pat. Jeigu sumanymas kilo anksčiau ir nusikaltimas buvo numatytas arba jeigu staiga kilusi tyčia nebuvo realizuota tuoj, tiesiogiai reaguodamas į neteisėtus veiksmus, o vėliau, atsipeikėjęs, yra ne privilegijuotas, o paprastas arba kvalifikuotas nužudymas.

Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Motyvacija yra kerštas. Nors jis pripažįstamas žema paskata, šiuo atveju yra iš dalies pateisinamas tiek moraliai, tiek fiziologijos požiūriu. Jei toks nužudymas turi ir kvalifikuojančių nužudymą požymių, veikia vis tiek traktuojama, kaip privilegijuotas nužudymas. Jeigu tokioje situacijoje gyvybė atimama dėl neatsargumo, tai nėra nusikaltimas.

Šio nusikaltimo SUBJEKTAS – asmuo pakaltinamas, turintis 14 metų.

2.5 Atsisakymo nuo nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas argumentaiIki 1995 m. BK 108 str. numatė nužudymą, peržengus būtinosios ginties ribas. Sovietinių teismų praktikoje

šis straipsnis buvo taikomas ne tik tais atvejais, kai besiginantis objektyviai be reikalo atimdavo gyvybę užpuolikui dėl didelio susijaudinimo neteisingai įvertinęs užpuolimo pavojingumą ar nesuvokęs, kad užpuolimas jau baigėsi, bet ir tada, kai ginties ribos apskritai nebuvo peržengtos. Nuostata, kad gyvybės atėmimą peržengiant būtinosios ginties ribas, pripažinti nors ir privilegijuotu, bet nužudymu, labai daug prisidėjo prie to, kad teisė į gynybą, deklaruojama įstatyme, teismų praktikoje buvo ignoruojama. Dabar veikos, kai gyvybė besikėsinančiajam atimama

peržengiant būtinosios ginties ribas, esant 141 str. nurodytoms aplinkybėms (neužtraukia b.a. toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą), vertinamos kaip būtinoji gintis, o jų nesant – kaip tyčinis nužudymas. Kitaip ir būti negali, nes, nors ir esant kėsinimuisi, jeigu jis atremiamas aiškiai neadekvačiai, sąmoningai be reikalo atimant gyvybę, tai yra tyčinis nužudymas. Pvz., jeigu asmuo, užtikęs vagį – neginkluotą paauglį, jį be reikalo nušauna, akivaizdu, kad tai nėra būtinoji gintis, o tyčinis nužudymas, nors formaliai peržengiant ginties ribas. Tai yra europietiška gyvybės atėmimo peržengiant būtinosios ginties ribas traktuotė, kuri neabejotinai sudaro sąlygas žmonėms realiai naudotis savo teise į gynybą.

2.6 Kvalifikuotas nužudymasTai sunkiausias nusikaltimas žmogui ir apskritai vienas sunkiausių, nes tik už jį ilgą laiką buvo numatyta

mirties bausmė. Dabar išskirtinumo neliko. Galiojančiame BK straipsnio “Tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis” yra netikslus, nes jame

išvardytų aplinkybių esmė yra ne tai, kad jos sunkina atsakomybę už nužudymą, o tai, kad jos yra alternatyviai būtini nužudymą kvalifikuojantys požymiai. O sunkinančiomis šiuo, kaip ir visais atvejais, yra tos aplinkybės, kurios nurodytos BK 41 str. Esant bent vienam iš 105 str. nurodytų veikos požymių (ir nesant privilegijuojamų požymių) nužudymas laikomas labai sunkiu. 105 str. dispozicijoje išvardintų nusikaltimą kvalifikuojančių požymių

sąrašas išsamus ir teismas neturi galimybės jo aiškinti plečiamai. Kvalifikuotas nužudymas: 1) savo motinos arba tėvo; 2) dviejų ar daugiau asmenų; 3) nėščios moters; 4)pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu; 5) itin žiauriai; 6) darant kitą sunkų nusikaltimą; 7) turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą; 8) dėl savanaudiškų paskatų; 9) dėl chuliganiškų paskatų; 10) ryšium su nukentėjusiojo vykdymu savo valstybinės ar pilietinės pareigos; 11) jeigu tai (išskyrus privilegijuotus nužudymus) padarė itin pavojingas recidyvistas; 12) jeigu tai padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu BK 104 ir 105 str.; 13) mažamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens.

2.7 Nužudymą kvalifikuojantys požymiaiNužudymą kvalifikuojantys požymiai klasifikuojami pagal tai, kurį nusikaltimo sudėties elementą jie

apibūdina – objektą, objektyviosios, subjektyviosios pusės požymius ar subjektą.Kvalifikuojantys objektą, tiksliau nukentėjusįjį – 105 str. 1, 2, 3, 13 p. Savo motinos ar tėvo nužudymas. Savo motinos (ypač) tėvo nužudymas yra akivaizdžiai priešgamtiška

veika. Tokie nusikaltimai drastiškiausiai pažeidžia krikščioniškąją ir apskritai žmogiškąją moralę. Požymis “savo motinos ar tėvo” reiškia, kad kaltininkas yra kraujo ryšiu susijęs su nukentėjusiuoju ir tai žinojo. Pamotės, patėvio, įvaikintojų nužudymas nesudaro šio požymio.

Dviejų ar daugiau asmenų nužudymas. Inkriminuojamas tada, kai kaltininkas siekia nužudyti 2 ar daugiau žmonių ir tai padaro, kaip taisyklė, vienu metu. Tai ne atskiri nusikaltimai, ne realioji nusikaltimų sutaptis, o vienas nusikaltimas su 2 ar daugiau asmenų mirtimi. Kaltininko veiksmus apsprendžia nusikalstamo sumanymo vieningumas. Laikas gali nesutapti, kai kaltininkas turėdamas sumanymą nužudyti kelis žmones dėl to paties motyvo, nužudo vieną, paskui kitą, nebūtinai tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pvz., vyras žmoną pakloja namie, o paskui suranda (nebūtinai pasislėpusį spintoje) jos meilužį ir jam taip pat nusuka sprandą.

Vieno žm.ogaus nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti kitą nekvalifikuojamas pagal šį punktą. Kai toje pačioje vietoje ne tais pačiais veiksmais gyvybė atimama 2 žmonėms, tačiau vienam tyčia, o kitam dėl neatsargumo, kvalifikuojama kaip 2 nusikaltimų sutaptis.

Nėščios moters nužudymas. Nėščia moteris yra ypatingoje padėtyje – psichologiniu, fiziologiniu, moraliniu, socialiniu požiūriu. Jos apsauga sustiprinama. Atimant gyvybę nėščiai moteriai, sunaikinamas ir vaisius. Todėl tai labai sunkus nusikaltimas. Inkriminuojant šią aplinkybę reikia nustatyti ne tik tai, kad nukentėjusioji buvo nėščia, bet ir tai, kad kaltininkas apie tai žinojo, tai numatė ar bent turėjo ir galėjo numatyti. Nėštumo stadija bei tai, kad nužudymo motyvai nesusiję su nėštumo faktu, nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Mažamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens. Mažamečiu asmeniu pripažįstamas vaikas nuo gimimo iki 14 metų. Bejėgiškos būklės pripažintinas žm.ogus dėl savo amžiaus, fiziologinių ar kitų priežasčių negalintis veiksmingai pasipriešinti žudikui. Šis punktas inkriminuotinas ir už įkaito, žm.ogaus, kuriam atimta laisvė, nužudymą, už miegančio, apalpusio, be sąmonės dėl ligos ar apsvaigimo esančio, sunkiai sergančio ar nusenusio nužudymą. Be to, reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokė nukentėjusįjį esant tokios būklės ir pasinaudojo tuo bejėgiškumu.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai 4, 5, 6 p.Nužudymas pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu. Pavojingas daugelio žmonių gyvybei būdas yra,

kai kaltininkas, siekdamas atimti gyvybę konkrečiam žmogui, veikdamas tiesiogine tyčia, sąmoningai panaudoja priemones ar būdus, dėl kurių gali žūti ir kiti žmonės, pvz., šaudo minioje, apnuodija vandens rezervuarą. Analogiški veiksmai veikiant nekonkretizuota, neapibrėžta tyčia, net jei jie nesukėlė žm.ogaus mirties, taip pat sudaro šį požymį, t.y. pasekmės nebūtinos, užtenka grėsmės.

Sąlygos: pavojus neapibrėžtam asmenų ratui; kaltininkas turėjo suvokti, kad veikia pavojingu daugeliui žmonių būdu.

Jeigu taip veikiant sužalojami kiti žmonės, inkriminuojamas ir sužalojimas.Nužudymas itin žiauriai. Nužudymas laikomas itin žiauriu, kai nukentėjusiajam sukeliamos didelės

fizinės kančios – jis kankinamas, sudeginamas, numarinamas badu ir pan. Tokiais laikytini ir tie atvejai,kai prieš mirtį tyčiojamasi iš nukentėjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliama didelių dvasinių kančių, pvz., vaiko nužudymas motinos akivaizdoje.

Tais atvejais kai iš nukentėjusiojo lavono pasityčiojama: jis pjaustomas, badomas ir pan., tai liudija kaltininko žiaurumą, bet šio požymio nesudaro. Teismų praktika traktuoja taip: kai siekiama paslėpti nusikaltimą – nėra kvalifikuojantis požymis, o jei tai daro savo malonum.ui – kvalifikuojantis.

Veika turi būti tyčinė. Veikti galima tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

SUBJEKTO YPATUMAI. Požymiai nepagrįst.i, nes subjekto ypatumai neturi lemti veikos kvalifikacijos, tai gali turėti įtakos individualizuojant bausmę sankcijos ribose. (nBK jų nebėra)

Pakartotinumas. Jeigu tai padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu BK 104 ir 105 str. Nužudymas laikomas pakartotinu, kai asmuo, anksčiau padaręs tyčinį paprastą ar kvalifikuotą nužudymą , vėl tyčia nužudo, nepriklausomai nuo teistumo už ankstesnį nužudymą. Nėra pakartotinumo, jei už ankstesnį nusikaltimą baigėsi baudžiamojo persekiojimo senaties terminas arba išnyko ar buvo panaikintas teistumas už jį.

Itin pavojingas recidyvistas. Jeigu tai (išskyrus privilegijuotus nužudymus) padarė itin pavojingas recidyvistas. Nužudymas, jeigu tai padarė itin pavojingas recidyvistas, t.y. asmuo iki šio nužudymo pripažintas tokiu, kvalifikuojamas pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, už kokių nusikaltimų padarymą jis buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Neinkriminuojamas kai padaro privilegijuotą nužudymą.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai.Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Nužudymas yra savanaudiškas, kai šiuo nusikaltimu siekiama gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų ar

įsigyti turtinę teisę, arba išvengti materialinių išlaidų: grąžinti skolą, daiktą, įvykdyti turtinį įsipareigojimą. Klasikinis savanaudiško nusikaltimo pavyzdys – už atlyginimą, pagal užsakymą. Žinoma, jeigu užsakymas priimamas ir vykdomas dėl kitų paskatų, ne dėl atlyginimo – šio požymio nėra. Savanaudiškumo negalima apriboti materialinės naudos siekimu sau. Savanaudišku pripažintinas nužudymas ir siekiant sudaryti materialinę naudą kitam asmeniui, kuriuo kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio materialiniais interesais nusikaltimas padarytas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudojo ar net atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi.

Jei nužudyta dėl kitų paskatų, o tik po to buvo pasinaudota situacija, inkriminuoti savanaudiškų paskatų negalima. Jeigu nužudoma siekiant išlaikyti savo turtą nuo nusikalstamų kėslų, t.p. norint atgauti skolą – nėra savanaudiškumo. Nužudymas ginčo metu dėl turto nėra savanaudiškas.

Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų . Chuliganiškomis paskatomis laikome tuos atvejus, kai nusikaltimas padaromas iš šalies žiūrint be

priežasties. Nėra paaiškinimo tokiam veiksmui, o taip pat kai nužudoma esant tik pretekstui, pvz., nužudė nes nedavė užrūkyti. Taip pat kai yra pretekstas, bet veiksmai neadekvatūs: už įžeidimą nužudoma. Subjektui sudaro malonumą pati nusikalstama veika.

Šis nužudymas gali būti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Dažniausiai kaltininkas veikia neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia padarinių atžvilgiu. Kai nužudymą sąlygoja tarpusavio santykiai: kerštas, pavydas, nors nusikaltimas padaromas ir viešoje vietoje (gatvėje, restorane) ir šiukščiai pažeidžiant viešąją tvarką, nelaikoma nužudymu dėl chuliganiškų paskatų.

Nužudymas ryšium su nukentėjusiojo vykdymu savo valstybinės ar pilietinės pareigos.Tai atvejai, kai kaltininko sumanymą nužudyti sukėlė nukentėjusiojo valstybei, visuomenei naudinga

veikla, vykdant savo, kaip pareigūno, tarnautojo, piliečio, gyventojo pareigas. Nukentėjusiuoju gali būti pareigūnas, valdžios atstovas, tarnautojas, visuomenės atstovas ar eilinis žm.ogus, jeigu jis nužudomas todėl, kad vykdo savo tiesiogines ar bendras pilietines pareigas: teisėjas nuteisia nusikaltėlį, asmuo sulaiko nusikaltėlį, praneša apie pažeidimą, žurnalistas paskelbia demaskuojančią informaciją (Dekanidzės byla) ir pan.

Ši aplinkybė yra kai:1) kai kerštaujama už veiklą praeityje;2) kai tuo siekiama nutraukti tokią veiklą;3) siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje.

Kaltininko klaida, neteisingas nukentėjusiojo veiklos vertinimas, kai pastarasis nedarė ar nesirengė daryti to, dėl ko jį nužudė, kvalifikavimui reikšmės neturi. Kai nužudoma dėl aiškiai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų: už tarnybos įgaliojimų viršijimą, piktnaudžiavimą tarnyba, melagingus parodymus, šmeižimą – inkriminuoti šį požymį pagrindo nėra.

Nužudymas turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą.

Sunkūs nusikaltimai, kuriuos siekiama nus.lėpti, išvardyti BK 81 str.Slepiamas nusikaltimas gali būti padarytas anksčiau, tuo metu daromas ar parengiamas daryti ateityje tiek paties kaltininko, tiek kito asmens. Slėpimu suprantamas siekis nužudant nus.lėpti patį nusikaltimo faktą arba nus.lėpti savo ar kito asmens, jį padariusio ar darančio, dalyvavimą. Pavyko ar ne pasiekti šį tikslą, reikšmės neturi.

Nužudymas darant kitą sunkų nusikaltimą . (papildyta, kai mirties bausmė buvo palikta už itin pavojingą nužudymą).

Inkriminuojamas kai nužudyta darant kitą sunkų (BK 81 str.) nusikaltimą. Tokiais atvejais veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis, išskyrus banditizmą ir teroro aktą, kurių sudėtys, jų sankcijas papildžius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, apima ir tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Nusikaltimų sutaptis yra tiek tais atvejais, kai, pvz., diversija sukėlė žm.ogaus žūtį, tiek tais atvejais, kai nužudomas žm.ogus, kuris buvo pagrobtas įkaitu arba kai panaudojus fizinį smurtą, kaip turto prievartavimo priemonę, nukentėjusysis miršta. Šio nužudymo nBK nebėra.

2.8 Privedimas prie savižudybės (BK 110 str.)Nusikaltimu pripažįstamas privedimas prie savižudybės, o taip pat privedimas prie pasikėsinimo

nusižudyti., jeigu tai padaro žm.ogus žiauriai ar panašiai elgdamasis ir tai padaro žm.ogus, nuo kurio nukentėjusysis yra priklausomas.

Paprastai žm.ogų nusižudyti paskatina kitų konkrečių asmenų elgesys su juo. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju yra minėto nusikaltimo požymių. Nors privedimo prie savižudybės ar pasikėsinimo nusižudyti atvejų, įstatyme traktuojamų nusikaltimu, yra nemažai, tačiau 110 str. pritaikomas išimtinai retai. Pagrindinė priežastis ta, kad ypač sunku, dažnai net neįmanoma nustatyti, tuo labiau įrodyti, kad žm.ogus nusižudė būtent dėl

konkretaus kaltininko veiksmų, o ne dėl kitų priežasčių, o taip pat teisėsaugos institucijų pareigūnai ignoruoja įstatymą ir arba visiškai netiria tokių atvejų, arba atlieka tai formaliai.

OBJEKTAS – kito žm.ogaus gyvybė.OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Privedimas prie savižudybės yra asmens veiksmai, dėl kurių kitas žm.ogus pats

nusižudo arba pasikėsina nusižudyti.110 str. galima inkriminuoti tik esant visoms jo dispozicijoje nurodytoms sąlygoms: 1) žiaurus ar kitoks panašus kaltininko elgesys; 2) nukentėjusiojo savižudybė ar pasikėsinimas nusižudyti; 3) priežastinis ryšys tarp kaltininko elgesio ir atsiradusių padarinių; 4) materiali ar kitokia nukentėjusiojo priklausomybė nuo kaltininko.

Objektyviai žiaurus elgesys – mušimas, kankinimas, žalojimas, fizinių kančių sukėlimas, tyčiojimasis, orumo įžeidimas, kitoks skriaudimas. Vienkartinis sumušimas, įžeidimas ar kitokia skriauda negali būti laikomi žiauriu ar kitokiu panašiu elgesiu. Turi būti tokių poelgių sistema. Žiauriu elgesiu nelaikomas santuokos, draugystės nutraukimas, atsisakymas vesti, girtavimas, kritika ir pan., jeigu tai nebuvo susiję su žiauriu elgesiu nukentėjusiojo atžvilgiu.Kaltininko elgesys turi būti arba neteisėtas, arba akivaizdžiai nederamas, žeidžiamas.

Nukentėjusiojo pasiryžimą nusižudyti turi sukelti būtent kaltininko žiaurus ar kitoks panašus elgesys, ir šis pasiryžimas turi būti įgyvendintas arba pasikėsinta jį įgyvendinti. Nesant šių padarinių, asmuo atsako už savo neteisėtus veiksmus, jeigu jie sudaro kito nusikaltimo sudėtį – mušimą, kankinimą, tvirkinimą ir pan. Jeigu jis tuo siekė, kad priklausomas asmuo nusižudytų, inkriminuotinas ir pasikėsinimas privesti prie savižudybės.

Nukentėjusiojo savižudybė turi būti tyčinė, pasikėsinimas nusižudyti - realus (ne imituotas).Būtinas juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Reikia įrodyti, kad nukentėjusysis tai padarė dėl

konkretaus žm.ogaus žiauraus elgesio. To nenustačius inkriminuoti 110 str. nėra pagrindo.Šio straipsnio inkriminavimo galimybes gerokai sumažina tai, kad šios sudėties būtinas požymis yra

nukentėjusiojo priklausomumas nuo kaltininko. Priklausomumas gali būti materialus ir kitoks. Materialus – kai nukentėjusysis buvo kaltininko išlaikomas ar gavo iš jo privalomą teikti materialinę pagalbą (sutuoktiniai, tėvai ir vaikai). Kitoks priklausomumas gali būti tarnybinis – pavaldinio ir viršininko, mokinio ir mokytojo, piliečio ir pareigūno ir pan. Priklausomumas nustatomas pagal juridinius tų asmenų santykius.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Privedimas prie savižudybės yra tyčinis nusikaltimas. Tiek žiauraus ar kito panašaus elgesio atžvilgiu, tiek padarinių turi būti tyčinė kaltė. Esant tiesioginei tyčiai padarinių atžvilgiu, veika gali sudaryti nužudymo sudėtį tik tuo atveju, kai taip veikiamas nepakaltinamas asmuo – mažametis, psichikos ligonis. Tada yra nužudymas nukentėjusiojo rankomis, nes pastūmėtas nusižudyti, jis veikia ne visai sąmoningai.

SUBJEKTAS – pakaltinamas 16 metų asmuo, nuo kurio nukentėjusysis yra materialiai arba kitaip priklausomas.

NBK nusikaltimu pripažįstamas tik privedimas prie savižudybės, be to kriminalizuojamas sukurstymas nusižudyti. Atsisakoma dabar būtino nukentėjusiojo priklausomumo nuo kaltininko požymio. Žiauraus ar kitokio panašaus elgesio požymis formuluojamas “žiauriu ar klastingu elgesiu”. Ši formuluotė požymio esmės nekeičia, tačiau aiškiau išreiškia tuos privedimo prie savižudybės atvejus, kai žm.ogus klastingai elgdamasis, apgaulės būdu suklaidina nukentėjusįjį, pastumia jį į beviltišką padėtį, dėl ko šis nusižudo.

2.9 Gyvybės atėmimas dėl neatsargumo (109 str.)Neatsargaus gyvybės atėmimo atveju ir veika, ir jos motyvacija labai skiriasi nuo tyčinio, tik padariniai

sutampa. Neatsargiu nužudymu kvalifikuojami žm.ogaus žūties atvejai, ai tai atsitinka kaltininkui dėl neapdairumo, neatidumo ar nepagrįst.o pasitikėjimo, pažeidus bendrąsias atsargumo buityje, gamyboje taisykles ir kai ta veika neturi požymių nė vienos specialiosios normos, kuri šį padarinį laiko nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Nusikaltimas gali būti padarytas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, t.y. nevykdant pareigos, kai yra galimybė atitinkamai veikti ir išvengti kito žm.ogaus mirties. Tai gali būti padaryta ir nusikalstamais, ir nenusikalstamais veiksmais, kurie gali būti draudžiami specialiomis taisyklėmis (šaunamojo ginklo panaudojimo) arba neatitinkantys įprastų atsargumo reikalavimų. Būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Kaltė neatsargi. Veikos atžvilgiu gali būti ir neatsargumas, ir tyčia, tačiau padarinių – tik neatsargumas, t.y. 1) nusikalstamas pasitikėjimas arba 2) nusikalstamas nerūpestingumas.

Pirmu atveju kaltininkas suvokia, kad jo veika, dažniausiai nenusikalstama, gali padaryti žalą kitam žmogui, bet yra įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju tai neatsitiks ir tas įsitikinimas paremtas savo sugebėjimais, patirtimi, įžvalgumu, kitų veiksmais. Tačiau pasirodo, kad jis klydo. Kai kaltininkas numato ne abstrakčią tokių padarinių galimybę analogiškomis aplinkybėmis, o jų tikimybę šiuo konkrečiu atveju, arba kai tikisi išvengti nepageidaujamų padarinių remdamasis ne realiomis aplinkybėmis, o tik sėkme, laime, jis atsako už tyčinį nužudymą.

Antru atveju kaltininkas nenumato, kad dėl veikos, kaip taisyklė nenusikalstamos, gali kas blogo nutikti, tačiau žm.ogus žuvo. Nenumatė, tačiau iš visų aplinkybių privalėjo ir galėjo numatyti, jei būtų buvęs atidesnis, rūpestingesnis, apdairesnis.

Kvalifikuoja atsakomybę, kai tai padaroma sąmoningai nesilaikant atsargumo taisyklių, t.y. kai veikta tyčia, tokie veiksmai yra uždrausti įstatymu, specialiomis taisyklėmis arba jie pažeidžia elementarias, visiems žinomas, nors ir nerašytas, atsargumo taisykles. Dviejų ar daugiau asmenų nužudymas yra, kai dėl kaltininko veikos žūva ne vienas, o keli žmonės, ir tai yra vieno, o ne kelių neatsargių nusikaltimų padarinys.

NBK šis nusikaltimas netraktuojamas nužudymo rūšimi ir įvardijamas ne nužudymu, o neatsargiu gyvybės atėmimu.

2.10 Nusikaltimai gyvybei naujame LR BK.Nusikaltimai gyvybei naujame BK yra išskirti į atskirą skyrių (XVII). Galima išskirti tris nusikaltimų grupes: nužudymas, neatsargus gyvybės atėmimas ir padėjimas,

sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės. Nužudymas laikomas neteisėtu gyvybės atėmimu kitam žmogui tik tyčia. Nužudymą kvalifikuojantys

požymiai reglamentuoti ne atskirame straipsnyje, o straipsnio, nustatančio atsakomybę už paprastą nužudymą, antrojoje dalyje. Požymiai, apibūdinantys subjektą nelaikomi kvalifikuojančiais. Naujas kvalifikuojamasis požymis – tikslas įgyti nukentėjusiojo organą ar audinį transplantavimui.

Privilegijuoti nužudymai išlieka, tačiau esminis pakeitimas yra tai, kad motinai nužudžiusiai savo naujagimį, naujagimio nužudymo inkriminavimas siejamas su faktišku gimdymo poveikiu gimdyvės psichofizinei būsenai. Taigi inkriminuoti ar ne naujagimio nužudymą teisė spręsti paliekama teismui.

Neatsargus gyvybės atėmimas nebevadinamas nužudymu, o kaip ir daugelyje valstybių įvardijamas Neatsargiu gyvybės atėmimu.

Nusikaltimu pripažįstamas tik privedimas prie savižudybės, be to kriminalizuojamas sukurstymas nusižudyti. Atsisakoma dabar būtino nukentėjusiojo priklausomumo nuo kaltininko požymio. Žiauraus ar kitokio panašaus elgesio požymis formuluojamas “žiauriu ar klastingu elgesiu”. Ši formuluotė požymio esmės nekeičia, tačiau aiškiau išreiškia tuos privedimo prie savižudybės atvejus, kai žm.ogus klastingai elgdamasis, apgaulės būdu suklaidina nukentėjusįjį, pastumia jį į beviltišką padėtį, dėl ko šis nusižudo.

Taip pat kriminalizuojamas padėjimas beviltiškai sergančiam žmogui jo prašymu nusižudyti.

3. Nusikaltimai žm.ogaus sveikatai ir keliantys pavojų sveikatai arba gyvybei. Nusikaltimų sveikatai samprata ir rūšys galiojančiuose įstatymuose ir naujame LR BK.

Sveikatos sutrikdymas kodekse įvardijamas kūno sužalojimu, užkrėtimu liga ar kitokiu susargdinimu. Tai yra neteisėtas be tyčios atimti gyvybę, žalos padarymas kito žm.ogaus sveikatai, bet kuriuo būdu tyčia ar dėl neatsargumo pažeidžiant žm.ogaus kūno audinius, organus. ar jų funkcijas.

Šių nusikaltimų OBJEKTAS yra kito žm.ogaus sveikata. Kėsinimasis į savo sveikatą nėra nusikaltimas, išskyrus atvejus, kai tokia veika sudaro kito nusikaltimo sudėtį. Žm.ogaus sutikimas padaryti žalą jo sveikatai, bent formaliai pagal galiojančius įstatymus, išskyrus lengvą kūno sužalojimą ar susargdinimą bei sumušimą, nešalina baudžiamosios atsakomybės, kaip ir atėmus gyvybę, tačiau taip yra tik formaliai. Faktiškai be nukentėjusiojo skundo byla nekeliama nei dėl apysunkio, nei dėl sunkaus sužalojimo ar susargdinimo.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai:Sveikata gali būti sutrikdyta veika, veiksmais arba neveikimu. Būtinas šių nusikaltimų objektyviosios pusės

požymis yra jų padarinys – žala sveikatai, bei priežastinis kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių ryšys. Sveikatos sutrikdymas yra materialioji sudėtis, o padariniai sveikatai reiškia, kad pažeista žm.ogaus kūno audinių, organų anatominė sandara arba fiziologinės funkcijos. Žalos dydis ir sveikatos sutrikimo laipsnis gali būti labai įvairūs, ir tai lemia nusikaltimo sunkumą. Jeigu padarinius lėmė aiški individo patologija, o kaltininkas jos nenumatė, už tokius padarinius atsakomybės negali būti, nes nėra kaltės.

Susargdinimas nuo sužalojimų gali skirtis objektyviaisiais požymiais, nes šiuo atveju gali būti ir nesmurtinis poveikis žmogui. Užkrėsti įmanoma tik infekcine liga: tiek pačiam ja sergant, tiek nesergant.

Pagal objektyvųjį kriterijų – faktiškai sukeltų padarinių sveikatai sunkumą ir laipsnį įstatymas skiria sunkų, apysunkį ir lengvą sveikatos sutrikdymą (sužalojimą, užkrėtimą liga, kitokį susargdinimą). Nustatant sveikatos sutrikdymo laipsnį, kriterijai yra sužalojimo, susargdinimo pavojingumas gyvybei, realus arba siektas žalos sveikatai dydis ir tos žalos pastovumas. Tam reikalui dabar galioja Kūno sužalojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinosios taisyklės.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiaiSveikatos sutrikdymas gali būti padarytas ir tyčia ir dėl neatsargumo (išskyrus lengvą, kuris gali būti tik

tyčinis). Atsakomybė už sužalojimą, susargdinimą diferencijuojama ir pagal kaltės formą. Tyčia gali būti tiesioginė – kai siekiama padaryti apibrėžto sunkumo žalą sveikatai. Taip būna retai. Tyčia žm.ogus sužalojamas dažniausiai smurtaujant, nusikaltimai sveikatai padaromi netiesiogine, neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia padarinių atžvilgiu. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal faktiškai padarytą žalą sveikatai – kaip lengvas, apysunkis ar sunkus sužalojimas, susargdinimas. Jeigu taip veikiant nukentėjusiajam atimama gyvybė, yra nužudymas.

Tyčinio sunkaus ir apysunkio, taip pat lengvo sužalojimo, sukėlusio sveikatos sutrikimą (BK 111, 112 str. bei 110 str. 2 d.), SUBJEKTU pripažįstamas asmuo, sulaukęs 14 metų, o neatsargaus ar tyčinio, nesukėlusio sveikatos sutrikimo, - nuo 16 metų.

111 straipsnis. Tyčinis sunkus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas.Tyčinis žm.ogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba

sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichinę ligą, nėštumo nutrūkimą, užkrėtimą žm.ogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusį su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurinimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų.

Ta pati veika, padaryta itin pavojingo recidyvisto ar žiauriai kankinant, taip pat sunkus kūno sužalojimas ryšium su nukentėjusiojo vykdymu tarnybinės ar visuomeninės pareigos bei sunkaus kūno sužalojimo padarymas mažamečiam asmeniui ar bejėgiškos būklės asmeniui – nuo 5 iki 10 metų.

Sužalojimas ir kitoks susargdinimas pripažįstamas sunkiu esant bent vienam iš požymių įvardintų straipsnio dispozicijoje. Kadangi įstatyme nurodyti sunkaus sužalojimo, susargdinimo požymiai yra medicininio pobūdžio, todėl kiekvienu sužalojimo ar susargdinimo atveju, ar bent vienas jų yra padarytas, nustato medikai ekspertai ir tik po to vertina teisininkai.

Taisyklėse teigiama, kad pavojingi gyvybei sunkūs kūno sužalojimai yra tokie, kurie sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, ir tie, kurie, nesuteikus medicinos pagalbos, baigtųsi mirtimi. Sąrašas pateiktas nepilnas.

Žm.ogaus organo ar funkcijų netekimas yra sunkaus kūno sužalojimo, užkrėtimo liga ar kitokio susargdinimo požymis. Organu laikoma žm.ogaus kūno dalis, atliekanti savarankišką funkciją. Funkcija – organo paskirtis.

Regos netekimas yra pastovus visiškas aklumas abiem akimis, taip pat pastovus regėjimo stiprumo sumažėjimas iki 0,04 ir mažiau, t.y. kai dviejų metrų atstumu žm.ogus nemato dviejų pirštų. Vienos akie netekimas taip pat yra sunkus kūno sužalojimas, tačiau pagal kitą požymį – pastovaus darbingumo netekimas daugiau kaip vienu trečdaliu. Nereginčios akies sužeidimas, dėl kurios ją reikėjo pašalinti, turėtų būti vertinamas kaip nepataisomas veido subjaurojimas.

Klausos netekimas yra nepraeinantis visiškas kurtumas arba tokia būklė, kai žm.ogus negirdi normalios šnekamosios kalbos už 3-5 cm nuo ausies kaušelio. Dėl kurtumo viena ausimi žm.ogus netenka mažiau kaip trečdalį darbingumo, todėl toks sužalojimas laikomas apysunkiu (BK 112 str.).

Kurio nors kito organo ar jo funkcijos netekimas. Netekus liežuvio, netenkama kalbos funkcijos. Rankos netekimas yra, kai jos netenkama ne žemiau alkūnės sąnario, o kojos – ne žemiau kelio sąnario. Arba jų funkcijų netekimas (paralyžius ar kitoks funkcijų praradimas). Kiti šių organų netekimo atvejai laikomi galūnės dalies netekimu ir vertinami pagal pastovaus darbingumo netekimo požymį.

Psichikos ligą diagnozuoja ir jos ryšį su trauma, susargdinimu ar kitokiu poveikiu nustato teismo psichiatrijos ekspertizė. Šiuo nusikaltimo požymiu pripažįstama bet kuri psichiatrijai žinoma psichikos liga, įskaitant laikinus. psichikos sutrikimus.

Nėštumo nutrūkimas turi būti kūno sužalojimo ar kitokios poveikio nėščiai moteriai, ligos jai sukėlimo padarinys. Šis padarinys neturi priklausyti nuo individualių nukentėjusiosios organizmo savybių, anomalijų, kurių kaltininkas nežinojo ir tuo nepasinaudojo. Nėštumo stadija reikšmės neturi.

Užkrėtimas žm.ogaus imunodeficito virusu (ŽIV) kelia realią grėsmę susirgti AIDS. Objektyviai užkrėtimas ŽIV yra lytinio santykiavimo su infekuotu asmeniu padarinys. Dažniausiai ŽIV užsikrečiama per kraują, rečiau kitu būdu perduodant virusą į kito žm.ogaus organizmą. Kaltė – tik tyčinė. Jeigu kaltininkas yra infekuotas ŽIV arba serga AIDS ir tai žino, ir lytiškai santykiaudamas nesiima atsargumo priemonių, jis veikia arba tiesiogine, arba netiesiogine tyčia ir padarinių atžvilgiu.

Nepataisomas veido subjaurojimas. Veido subjaurojimas reiškia, kad dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis pasidarė nemalonios išvaizdos, atstumiantis. Tai nustato teisingumo institucijos, vadovaudamosi estetiniais kriterijais. Subjaurojimo nepataisomumą konstatuoja teismo medicinos ekspertai. Nepataisomu pripažįstamas toks subjaurojimas, kuris neišnyks natūraliai, arba kurio negalima pašalinti terapijos priemonėmis, o tik plastine operacija ar apskritai to padaryti neįmanoma.

Kitoks sveikatos sutrikimas, susijęs su pastoviu, ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, reiškia bet kokį susirgimą, organizmo funkcijų sutrikimą, dėl ko prarandamas darbingumas. Darbingumo netekimo laipsnį nustato medikai. Profesinio darbingumo netekimas nesudaro aptariamojo požymio.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai.Tyčinis sunkus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas gali būti padarytas tiesiogine

tyčia arba tik suvokiant tokių padarinių galimybę šiuo konkrečiu atveju ir jų nesiekiant, bet numatant galimybę jiems kilti. Dažniausiai padaromas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia – atsakomybė iškyla pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Tyčinio sužalojimo ar kitokio susargdinimo kvalifikuojamieji požymiai nurodyti BK 111 str. 2 dalyje.Tyčinis sunkus kūno sužalojimas ar kitoks susargdinimas, padarytas darant kitą nusikaltimą, kurio

kvalifikuojamuoju požymiu nurodytas tyčinis sunkus sužalojimas ar susargdinimas (išžaginimo, plėšimo) papildomai pagal BK 111 str. nekvalifikuojamas.

112 straipsnis. Tyčinis apysunkis kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimasTyčinis žm.ogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, nepavojingas gyvybei ir

nesukėlęs šio kodekso 111 straipsnyje numatytų pasekmių, bet sukėlęs ilgalaikį kurio nors organo funkcijų sutrikimą ar kitokį ilgalaikį sveikatos sutrikimą arba žymų pastovų mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų arba pataisos darbais iki 2 metų.

Ta pati veika, padaryta ryšium su nukentėjusiojo vykdymu tarnybinės ar visuomeninės pareigos arba itin pavojingo recidyvisto ar žiauriai kankinant, taip pat apysunkio kūno sužalojimo padarymas mažamečiam asmeniui ar bejėgiškos būklės asmeniui baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai.

Nėra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei ir nesukelia 111 str. 1 d. nurodytų padarinių. Pozityvūs apysunkio sužalojimo ar kitokio susargdinimo požymiai, atskiriantys jį nuo lengvo sužalojimo ar kitokio lengvo sveikatos sutrikdymo, yra:

ilgalaikis kurio nors organo funkcijų sutrikimas;kitoks ilgalaikis sveikatos sutrikimas (liga), kai sergama daugiau negu 21 dieną;žymus pastovus mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimas ( kai netenkama nuo 10% iki 33%

bendrojo darbingumo).Tai yra alternatyvūs požymiai ir pakanka bent vieno iš jų, kad sužalojimas ar susargdinimas būtų

pripažintas apysunkiu. Pvz.: nedideli kaulų įskilimai, sąnarių išnirimai, kurtumas viena ausimi, piršto netekimas ir pan.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiaiGali būti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Praktiškai beveik be išimčių tyčia būna neapibrėžta,

nekonkretizuota. Kaltininkas smurtauja ir sąmoningai elgiasi nepaisydamas atsargumo, numatydamas, kad dėl toko elgesio gali būti padaryta žala kito žm.ogaus sveikatai, ir daro prielaidą, jog žala gali kilti. Taigi BK 112 str. inkriminavimą ar neinkriminavimą lemia tai, kokio dydžio žala buvo faktiškai padaryta. Jeigu nukentėjusysis sirgo 21 dieną – sužalojimas lengvas, jeigu 22 – apysunkis.

Nors formaliai tai viešojo kaltinimo deliktas, faktiškai bylos keliamos tik esant nukentėjusiojo skundui.112 str. 2 dalyje nurodytos kvalifikuojančios aplinkybių turinys atitinka analogiškų aplinkybių,

kvalifikuojančių tyčinį sunkų kūno sužalojimą, turinį. Aplinkybės, kvalifikuojančios tyčinį apysunkį sveikatos sutrikdymą, yra identiškos tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis. Šios veikos skiriasi tik pagal žalos žm.ogaus sveikatai padarymo laipsnį, sunkumą.

113 straipsnis. Tyčinis sunkus ar apysunkis žm.ogaus kūno sužalojimas didžiai susijaudinus.Tyčinis sunkus ar apysunkis žm.ogaus kūno sužalojimas, staiga didžiai susijaudinus. dėl nukentėjusiojo

pavartoto priešingo įstatymams smurto ar sunkaus įžeidimo, Baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Tai privilegijuotas nusikaltimas žm.ogaus sveikatai. BK 113 str. yra speciali norma BK 111 ir 112 straipsnių atžvilgiu. Tai kad atsakomybė už sunkų ir apysunkį žm.ogaus sužalojimą reglamentuota viename straipsnyje, rodo, jog tarp sunkaus ir apysunkio sužalojimo nėra esminio skirtumo. Tai, kad tyčinis sunkus ar apysunkis žm.ogaus sužalojimas BK 113 str. traktuojamas kaip lengvesnis nusikaltimas, lemia išskirtinė kaltininko emocinė, psichikos būsena, sukelta paties nukentėjusiojo neteisėtais veiksmais, ir mažinanti subjekto galimybę suvokti savo veiksmus ir tvardytis.

Būtina nustatyti, kad kaltininkas labai susijaudino, susijaudino staiga, susijaudino dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų – smurto ar sunkaus įžeidimo ir tuoj, būdamas labai susijaudinęs, padarė veiksmus, numatytus BK 113 straipsnyje.

Aptariamasis nusikaltimas gali būti padarytas tik sužalojant žm.ogaus kūną.Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė, bet tik staigioji. Kaltininkas gali siekti būtent tokių padarinių –

sunkiai ar apysunkiai sužaloti, arba, kaip dažniausiai būna, veikti neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia.115 straipsnis. Sunkus ar apysunkis žm.ogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks

susargdinimas dėl neatsargumoSunkus ar apysunkis žm.ogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas dėl neatsargumo

– Baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.Ir šioje normoje sunkus ir apysunkis žm.ogaus sveikatos sutrikdymas traktuojami vienodai. Kokio laipsnio

padarinių sužalojimas, susargdinimas sukėlė, turi įtakos tik individualizuojant bausmę.Neatsargus sunkus ar apysunkis sužalojimas, susargdinimas gali būti padarytas:kaltininkui atliekant veiksmus ar susilaikant nuo veiksmų tyčia, numatant abstrakčią galimybę, kad dėl to

kito žm.ogaus sveikatai gali būti padaryta žala, ir lengvabūdiškai tikintis, jog pavyks tos žalos išvengti, arba nenumatant tokios žalos galimybės, nors kaltininkas privalėjo ir galėjo ją numatyti;

kaltininkui veikiant neatsargiai ir nenumatant žalingų padarinių, kai juos privalėjo ir galėjo numatyti.Jeigu sunkiai ar apysunkiai žm.ogus sužalojamas pažeidus transporto eismo saugumo taisykles,

atsakomybė kyla ne pagal BK 115 str., o pagal BK 246 str., nes tai yra speciali norma 115 str. atžvilgiu.116 straipsnis. Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimasTyčinis lengvas kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas nesukėlęs sveikatos sutrikimo,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešių mėnesių, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda, arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Ta pati veika, sukėlusi trumpalaikį sveikatos sutrikimą, arba nežymų pastovų darbingumo netekimą, Baudžiama laisvės atėmimu iki 1 metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Sistemingas tyčinių lengvų kūno sužalojimų padarymas baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų.OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Lengvu kūno sužalojimu ar susargdinimu, nesukėlusiu sveikatos sutrikimo, objektyviai laikoma veika,

kuria kitam žmogui padaromas toks kūno sužalojimas, dėl kurio sveikata visai nesutrinka arba sutrinka, bet ne ilgiau kaip šešias dienas. Tai gali būti negilios žaizdos, kraujosruvos, sutrenkimai ir panašūs sužalojimai, paliekantys trumpalaikes žymes, tačiau žm.ogus dėl to nesuserga, nesumažėja jo darbingumas. Laikoma, kad sužalojimas nesukėlė sveikatos sutrikimo, jeigu dėl sužalojimo nukentėjusysis vieną ar šešias dienas sirgo, buvo nedarbingas.

Analogiška veika, t.y. žm.ogaus kūno sužalojimas ar kitoks susargdinimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą ar nežymų pastovų darbingumo netekimą taip pat laikomas lengvu sveikatos sutrikdymu, tačiau griežčiau baudžiamu, t.y. kvalifikuotu. Veiką kvalifikuoja sunkesni nei pirmoje dalyje nurodyti padariniai – ilgiau trukusi liga arba pastovus nedidelės nedarbingumo dalies netekimas. Taisyklėse nustatyta, kad trumpalaikiu sveikatos sutrikdymu pripažįstama liga, laikinas nedarbingumas, jeigu tai truko ilgiau kaip 6 dienas, bet ne ilgiau kaip 21 dieną. Alternatyvus požymis – kai dėl sužalojimo, ligos nukentėjusysis neteko mažiau kaip 10% pastovaus bendrojo darbingumo. Vertinant kūno sužalojimą ir jo padarinius, taigi ir kitas ligas, negali turėti įtakos ankstesnių ligų paūmėjimai ir medicinos pagalbos teikimo trūkumai.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, be to, dažniausiai padaromas neapibrėžta,

nekonkretizuota tyčia, ir veikos kvalifikaciją lemia faktiškai padarytos žalos sveikatai dydis.BK 116 str. 3 d. nurodytas sistemingas tyčinių lengvų kūno sužalojimų darymas apima būtent tik kūno

sužalojimus, bet neapima kitų susargdinimų ir reiškia, kad kaltininkas tą patį asmenį tyčia lengvai sužalojo ne mažiau kaip tris kartus. Sistemingumo požymiui neturi reikšmės, kokie lengvi kūno sužalojimai buvo padaryti – sutrikdę ar nesutrikdę sveikatą.

Smurtas, sukėlęs lengvą sužalojimą, padarytas ne dėl asmeninių kaltininko ir nukentėjusiojo santykių, kol galioja BK 225 str., traktuojamas ne kaip nusikaltimas žm.ogaus sveikatai, o kaip chuliganizmas.

SUBJEKTU pripažįstamas pakaltinamas 16 metų asmuo, o sukėlusio sveikatos sutrikimą – nuo 14 metų.Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, susargdinimas, tiek nesukėlęs sveikatos sutrikimo, tiek sukėlęs, yra

privataus kaltinimo deliktas; baudžiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ir gali būti nutrauktas jam susitaikius su kaltininku (iki įsiteisėjant nuosprendžiui).

Lengvas žm.ogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas dėl neatsargumo, tiek sukėlęs sveikatos sutrikimą, tiek ir nesukėlęs, nelaikomas nusikaltimu, nes tokia veika baudžiamajame įstatyme nenumatyta.

Kaip ir visais nusikaltimų žm.ogaus sveikatai atvejais, jeigu lengvas sužalojimas, susargdinimas padarytas siekiant didesnės žalos žm.ogaus sveikatai, veika sudaro pasikėsinimo į sunkesnį nusikaltimą sudėtį, o jeigu kėsinamasi į gyvybę, - nužudymo.

117 straipsnis.Smūgių sudavimas ir žiaurus kankinimasTyčinis smūgio sudavimas arba kitoks smurto veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą, baudžiamas pataisos

darbais iki 1 metų, arba bauda, arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.Sistemingas smūgių sudavimas arba kitokie žiaurūs kankinimo pobūdžio smurto veiksmai baudžiami

laisvės atėmimu iki 1 metų.OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Smūgio sudavimas ar kitoks smurto veiksmas reiškia žm.ogaus mušimą ar kitokį poveikį žm.ogaus kūnui,

siekiant sukelti jam fizinį skausmą, tačiau jo nesužalojant, nesusargdinant. BK 117 str. 1 d. apima tik tuos atvejus, kai toks mušimas ar kiti smurto veiksmai nesukėlė kūno sužalojimo, susargdinimo, bei padarinių, numatytų BK 111, 112 ar 116 straipsniuose, ir nebuvo padaryti siekiant tokių padarinių. Mušimu suprantame smurtavimą, nukentėjusiajam sukėlusį fizinį skausmą, bet nepalikusį ant jo kūno pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai – audinių anatominių pažeidimų ar organų funkcijų sutrikimų. Tačiau sveikata dėl to galėjo būti trumpam ir sutrikusi, bet ne ilgiau kaip 6 dienas.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiaiNusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.Kvalifikuojamieji požymiai. Sistemingas smūgių sudavimas yra, kai kaltininkas tą patį asmenį tyčia

sumuša tris ar daugiau kartų. Ne tris smūgius suduoda vienu kartu, bet tris kartus muša (analogiškai sistemingam tyčinių lengvų kūno sužalojimų padarymui). Žiauraus kankinimo pobūdžio smurto veiksmai reiškia, kad nukentėjusysis mušant, kitaip smurtaujant tyčia kankinamas, jam sukeliamos didelės fizinės kančios, smurtaujama ilgai. Tai gali būti ilgai tęsiamas mušimas, suduodant daug kartų, kankinimas ilgai laikant karštyje, šaltyje ar kitaip fiziškai veikiant nukentėjusiojo kūną. Kankinimu 117 str. 2 d. požiūriu negali būti pripažintas moralinių kančių sukėlimas, psichologinis kankinimas tyčiojantis iš žm.ogaus, žeminant jo orumą grasinimais, žodžiais, bet ne fiziniu poveikiu. Tokie veiksmai traktuojami kaip įžeidimas, grasinimas sužaloti, nužudyti.

Tiek mušimas, tiek kankinimas, numatyti BK 117 str., dažnai yra kito, sunkesnio nusikaltimo, pvz., neteisėto laisvės atėmimo, chuliganizmo ir kitų požymis. Tada veika pagal šį straipsnį nekvalifikuojama.

Tai privataus kaltinimo deliktas.124 straipsnis. Neteisėtas aborto padarymasGydytojo neteisėtas padarymas aborto – baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.Aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis arba neturint aukštojo medicinos mokslo baudžiamas

laisvės atėmimu iki 3 metų.Neteisėtas aborto padarymas pakartotinai arba sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikį sveikatos sutrikimą ar mirtį

baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų.Abortu vadinamas dirbtinis moters nėštumo nutraukimas, t.y. žm.ogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas.

Tai gali būti chirurginė operacija ar kitoks poveikis moters organizmui ar gemalui, kurio padarinys – nėštumo nutrūkimas.

Aborto operacijas leidžiama daryti tik gydytojui akušeriui ginekologui, tik gydymo įstaigoje ir laikantis kitų nustatytų sąlygų. Abortas, padarytas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, išskyrus būtinojo reikalingumo atvejus, pripažįstamas neteisėtu, t.y. nusikaltimu.

Abortas laikomas nusikaltimu žm.ogaus sveikatai, nes sukelia pavojų moters sveikatai ar net gyvybei, nors tiesiogiai į gyvybę ar sveikatą nesikėsinama. Abortas yra nusikaltimas, kai nėštumas nutraukiamas neteisėtai, tyčia, tačiau nėščiajai prašant, jai sutinkant. Nėštumo nutraukimas prieš nukentėjusiosios valią, be jos sutikimo vertinamas ne kaip abortas, o kaip sužalojimas. Tai gali būti tyčinis arba neatsargus kūno sužalojimas, susargdinimas (BK 111, 115 str.). Jeigu nėščioji pati pasidaro abortą, dirbtinai nutraukia nėštumą – nelaikoma nusikaltimu. Ir moters kurstymas darytis abortą, padėjimas jį pasidaryti ar kurstymas, kad kitas asmuo tai padarytų, nėra nusikaltimas. Tai pripažintina baudžiamųjų įstatymų spraga.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Abortas laikomas neteisėtu, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:abortą padaro asmuo, neturintis teisės daryti šios operacijos;abortas padaromas ne gydymo įstaigoje;abortas neleistinas medicinos požiūriu.Aborto sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu nutraukus nėštumą. Nepavykusios pastangos

tai padaryti – pasikėsinimas. Jeigu tokie veiksmai sukelia priešlaikinį gimdymą ir kūdikis gimsta gyvas, abortas taip pat laikomas pabaigtu, nes nėštumas buvo nutrauktas.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Tai tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais dirbtinai

nutraukia moters nėštumą, be to, jos sutikimu, ir siekia tai padaryti. Kaltininkas suvokia, kad jis neturi teisės daryti abortą, arba kad daro operaciją ne medicinos įstaigoje, arba neįsitikinęs, kad nėštumas nėra didesnis nei 12 savaičių ir nėra kontraindikacijos nėštumui nutraukti. Jeigu toks gydytojas yra įsitikinęs, kad veikia verčiamas būtinojo reikalingumo – veika nėra nusikaltimas. Motyvai įtakos veikai kvalifikuoti neturi, į juos atsižvelgtina tik individualizuojant bausmę.

SUBJEKTU gali būti pakaltinamas 16 metų asmuo. Nėščioji gali būti tik nukentėjusia. Padėjimas neteisėtą abortą darančiam asmeniui, tiek fizinis, tiek verbuojant klientes, yra bendrininkavimas.

Bet kurios specializacijos gydytojas, turintis aukštojo mokslo diplomą, už neteisėto aborto padarymą atsako pagal BK 124 str. 1, o ne 2 dalį ( išskyrus atvejus, kaip abortas padaromas antisanitarinėmis sąlygomis). Gydymo įstaiga pripažįstami tik stacionaro ginekologijos skyriai, atliekant mikroabortus – moterų konsultacijos, kuriose įrengtos operacinės ir šias sąlygas atitinkantys privačių gydytojų akušerių – ginekologų kabinetai.

Abortas leidžiamas esant iki 12 savaičių nėštumui, jei nėra kontraindikacijų. Kontraindikacijos nėštumui nutraukti yra:

ūminiai ir poūminiai genitalijų uždegimai;ūminiai ir poūminiai kitos lokalizacijos uždegimai;ūminės infekcinės ligos.Nėštumo terminas ir tai, ar nėra kontraindikacijų, visada turi būti nustatoma prieš operaciją; to neatlikus,

abortas pripažintinas neteisėtu.Ne gydytojo, t.y. neturinčio aukštojo medicinos mokslo padarytas abortas visada yra neteisėtas ir

kvalifikuojamas pagal BK 124 str. 2 dalį. Asmuo, neturintis gydytojo diplomo, pripažįstamas neturinčiu aukštojo medicinos mokslo.

BK 124 str. 3 d. inkriminuotina tiek gydytojui, tiek ne gydytojui, kuris neteisėtą abortą padaro pakartotinai, t.y. ne pirmą kartą, ir kai neteisėtas abortas sukelia nukentėjusiajai ilgalaikį sveikatos sutrikimą arba mirtį. Šių padarinių atžvilgiu turi būti kaltė, tačiau tik neatsargi – nusikalstamas nerūpestingumas arba pasitikėjimas. Jeigu šie padariniai atsiranda dėl teisėto aborto, BK 124 straipsnis negali būti inkriminuotas.

128 straipsnis Palikimas pavojingoje gyvybei padėtyjeNesuteikimas būtinos ir aiškiai neatidėliotinos pagalbos asmeniui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje,

jeigu kaltininkas žinomai galėjo ją suteikti be rimto pavojaus sau ar kitiems asmenims, taip pat nepranešimas atitinkamoms įstaigoms ar asmenims apie būtinumą suteikti tokią pagalbą baudžiami pataisos darbais iki 6 mėnesių arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Žinotinis palikimas be pagalbos asmens, esančio pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčio imtis savisaugos priemonių, jeigu kaltininkas privalėjo nukentėjusiuoju rūpintis ir galėjo suteikti jam pagalbą arba pats sudarė pavojingą jo gyvybei padėtį, baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje yra bendroji pagalbos nesuteikimo norma. Šiame straipsnyje numatytos dviejų labai panašių nusikaltimų sudėtys: nesuteikimas žmogui pagalbos, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje, kai kaltininkas yra pašalinis įvykiui asmuo, neturėjęs specialiosios pareigos juo rūpintis (1 d.), ir palikimas be pagalbos žm.ogaus, esančio pavojingoje gyvybei padėtyje, kai kaltininkas privalėjo juo pasirūpinti.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Abiem atvejais yra pavojinga žm.ogaus gyvybei padėtis. Tai tokia kritinė situacija, kai žmogui gresia realus

mirties pavojus dėl stichinės nelaimės, nelaimingo atsitikimo, nusikaltimo, ligos ir pan. Ir yra akivaizdu, kad jam reikia neatidėliotinos pagalbos, t.y. kai pavojus gresia ne ateityje, o dabar, ir manytina, kad žm.ogus negalės to pavojaus pašalinti pats. Pagalbos nesuteikimas arba palikimas be pagalbos – tai pasyvus elgesys, neveikimas, pagalbos nesuteikimas galint ją suteikti. Palikimas be pagalbos gali pasireikšti ir pasišalinimu iš tos vietos nesuteikus pagalbos. Nusikaltimas laikomas baigtu nesuteikus pagalbos galint ją suteikti, neatsižvelgiant, sukėlė tai

kokių nors padarinių nukentėjusiajam ar nesukėlė. Šios sudėtys yra formaliosios. Pagalba – tai veiksmai, kuriais pašalinama ar kurie gali padėti pašalinti pavojų. Tai gali būti ir pranešimas atitinkamoms įstaigoms ar asmenims apie reikalą suteikti pagalbą. Jeigu asmuo pats negalėjo suteikti pakankamai efektyvios pagalbos, pranešimas šalina atsakomybę. Taigi nepranešimas tokiais atvejais gali reikšti pagalbos nesuteikimą.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Šie nusikaltimai padaromi tyčia. Kaltininkas suvokia kitą žm.ogų esant tokios būklės, kad pagalba jam

reikalinga neatidėliojant ir jis gali ją suteikti ar bent pamėginti suteikti, tačiau nesuteikia.SUBJEKTAS yra pakaltinamas 16 metų asmuo. Pagal kurią BK 128 straipsnio dalį kaltininkas atsako,

lemia jo santykis su nukentėjusiuoju ir įvykiu. Pagalbos nesuteikimas nėra nusikaltimas, jeigu ją suteikti nebuvo įmanoma arba asmuo negalėjo jos suteikti be didelio pavojaus sau ir kitiems. Dideliu pavoju laikomas pavojus svarbiems interesams – gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Nedidelė rizika nešalina atsakomybės. Kitų asmenų teisių pažeidimas suteikiant pagalbą turi turėti būtinojo reikalingumo požymių.

Atsakomybė atsiranda pagal šio straipsnio antrąją dalį, jeigu tai padaro (nesuteikia pagalbos) asmuo, turėjęs ne tik galimybę, bet ir specialią pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, arba pats sudaręs pavojingą kito žm.ogaus gyvybei situaciją. Tokiais atvejais didelio pavojaus grėsmė teikiant pagalbą nešalina asmens baudžiamosios atsakomybės už jos nesuteikimą, jis privalo rizikuoti. Specialią pareigą rūpintis nukentėjusiuoju gali lemti įstatymas (tėvai privalo rūpintis nepilnamečiais vaikais), asmens profesija, darbas (auklė, slaugė turi rūpintis savo prižiūrimuoju), įpareigojantys veiksmai (asmuo, pasikvietęs paauglį ar invalidą iškylauti, maudytis, privalo juo rūpintis, prireikus – gelbėti). Už palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje atsako motina, kuri siekdama atsikratyti naujagimio, palieka jį be priežiūros. Taip pat už palikimą be pagalbos atsako autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs autoavarijoje ar autoįvykyje, kurio metu nukentėjo ar galėjo nukentėti žm.ogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš įvykio vietos. Tai, kad pagalbą nukentėjusiajam suteikė ar galėjo suteikti kiti, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Dėl autoavarijos kaltas vairuotojas pasišalinęs nesuteikęs pagalbos atsako ir už nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 128 str. 2 d. ir 246 str. sutaptis).

Padariniai, žala, kurią patyrė nukentėjusysis, paliktas pavojingoje gyvybei padėtyje, yra už aptariamojo nusikaltimo sudėties ribų.

129 straipsnis. Nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbosBe svarbios priežasties nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos, jeigu tai padarė asmuo, kuris pagal

įstatymą ar specialią taisyklę privalo ją suteikti baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda, arba užtraukia visuomeninio poveiki priemonių taikymą.

Ta pati veika, jeigu ji sukėlė ar žinomai galėjo sukelti ligonio mirtį ar kitokias sunkias jam pasekmes, baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų su atėmimu teisės dirbti profesinį darbą iki trejų metų.

Tai yra specialioji norma BK 128 str. 2 d. atžvilgiu – pagalbos nesuteikimo rūšis pagal subjektą. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, kai ligoniui be pateisinamos priežasties nesuteikia medicinos asmuo, privalantis ją suteikti pagal įstatymą ar specialią taisyklę, t.y. medikas, medicinos darbuotojas. Žinoma, iš mediko reikalaujama suteikti pagalbą pagal savo kompetenciją.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Pagalbos nesuteikimas – tai neveikimas, pasyvus elgesys, be svarbios pateisinamos priežasties neatlikimas

būtinų konkrečiu atveju veiksmų ligoniui gelbėti, jo kančioms mažinti. Ar konkrečios priežastys, dėl kurių nebuvo suteikta medicinos pagalba, yra svarbios ir pateisinamos, sprendžiama atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Tai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad ligoniui reikia neatidėliotinos pagalbos, supranta, jog jis

tai privalo ir gali padaryti, tačiau dėl nepateisinamų priežasčių to nedaro.Nusikaltimo subjektu gali būti medikai praktikai – gydytojai, felčeriai, medicinos seserys, akušeriai,

farmacininkai. Asmuo, turintis aukštąjį ar vidurinį medicininį išsilavinimą, tačiau nedirbantis mediku, nėra šio nusikaltimo subjektas. Jeigu medicinos pagalbos nesuteikia medicinos įstaigos tarnautojas eidamas savo pareigas, veika kvalifikuotina kaip dviejų nusikaltimų – nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos ir tarnybos neatlikimo (BK 288 str.) idealioji sutaptis.

BK 139 str. 1 d. inkriminuotina, kai nėra požymių, nurodytų šio straipsnio antrojoje dalyje, - jeigu veika, t.y. medicinos pagalbos nesuteikimas nesukėlė ir žinomai negalėjo sukelti ligonio mirties ar kitokių sunkių padarinių. BK 129 str. 2 d. inkriminuotina, jeigu remiantis konkrečiomis įvykio aplinkybėmis nustatoma, kad, nesuteikus medicinos pagalbos, ligonis galėjo mirti arba jam galėjo atsirasti sunkių padarinių, numatytų BK 111 str., ar kitų sunkių padarinių sveikatai, ir kaltininkas tokią galimybę numatė, nors tų padarinių ir neatsirado. Jeigu tokių padarinių atsiranda, nustačius priežastinį jų ir pagalbos nesuteikimo ryšį, ir jų atžvilgiu esant kaltininko neatsargumui ar net netiesioginei tyčiai, pagal įstatymo raidę inkriminuotina BK 129 str. 2 d. Tačiau tai nelogiška, nes pirmuoju atveju yra nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos ir neatsargaus nužudymo sutaptis, o antruoju – tyčinis nužudymas.

130 straipsnis. Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos nelaimės ištiktiems žmonėmsLaivo kapitono nesuteikimas pagalbos vandens kelyje nelaimės ištiktiems žmonėms, jeigu ši pagalba galėjo

būti suteikta be rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams, baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Šiame straipsnyje numatyta veika – laivo kapitono neveikimas sudaro pavojų vandens keliuose žūstančių žmonių gyvybei. Nukentėjusiaisiais gali būti tarptautiniuose vandenyse nelaimės ištikti žmonės nepriklausomai nuo to, kokios valstybės laivas patiria avariją ar kyla avarijos grėsmė, kokios valstybės žm.nes ištinka nelaimė.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Nusikaltimas yra neveikimas, neatlikimas tų veiksmų, kuriuos, vadovaujantis jūrų ir upių laivynuose

galiojančiomis taisyklėmis, laivo kapitonas privalo atlikti konkrečioje situacijoje, sužinojęs, kad vandens kelyje, jo laivui pasiekiamoje vietoje, žmones ištiko nelaimė. Kapitono pareiga yra gelbėti vandens kelyje nelaimės ištiktus tiek savo, tiek bet kurio kito laivo žmones. Kapitonas neprivalo teikti pagalbos tik tais atvejais, kai jos teikimas labai rizikingas, kelia didelį pavojų jo laivui, jo įgulai, keleiviams. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai laivo kapitonas, galėdamas be didelio pavojaus suteikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms, jos nesuteikia nepriklausomai, kas ištiko nelaimėn patekusius žmones. Padariniai gali turėti įtakos tik skiriant bausmę.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai Tai yra tyčinis nusikaltimas. Laivo kapitonas žino, kad jo laivui pasiekiamoje vietoje dreifuoja, dega, skęsta

laivas, jo žmonėms gresia žūtis, o kapitonas supranta, jog jis ir jo komanda be didelio pavojaus savo laivui, jo žmonėms gali suteikti pagalbą, bent pabandyti gelbėti, tačiau to nedaro. Priežastys – nereikšmingos.

SUBJEKTU gali būti bet kurio laivo – karo, žvejybos, prekybos ir panašiai kapitonas arba kapitono pareigas einantis asmuo, nes laive kapitono įsakymai yra privalomi visiems.

4. Nusikaltimai žm.ogaus laivei.Objektas – laisvė plačiąja prasme, laisvė pasirinkti kaip elgtis, įskaitant laisvę pasirinkti buvimo vietą.Laisvės pasirinkti buvimo vietą suvaržymas:1) neteisėtas laisvės atėmimas 131 str.2) įkaitų paėmimas 131-1 str.3) neteisėtas atidavimas į psichiatrijos ligoninę 131-2 str.4) vaiko pagrobimas ar sukeitimas 127 str.laisvės pasirinkti kaip elgtis suvaržymas:1) asmens šantažas 131-1 str.2) prekyba žmonėmis 131-3 str. Nukentėjusysis – bet kuris žm.ogus. Taip pat vaikas, nepakaltinamas asmuo – tokia veika kėsinamasi į

tėvų, globėjų teisę nulemti jų poelgius, buvimo vietą.Subjektas – bet kuris pakaltinamas 16 metų asmuo. Kai laisvę apriboja pareigūnas, pasinaudodamas

tarnybine padėtimi – tai nusikaltimas tarnybai - piktnaudžiavimas tarnyba, įgaliojimų viršijimas, tarnybos pareigų neatlikimas (285, 287, 288 str.) (Jei žm.ogų neteisėtai suima, įmeta į daboklę – nusikaltimas tarnybai. Jei policininkas tai padaro nepasinaudodamas įgaliojimais – nusikaltimas žm.ogaus laisvei).

Padaromi aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia.132 1 str. Asmens šantažas. (nuo 1998 m. vasario 19 d.) Reikalavimas atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo ar kitaip elgtis

pagal kaltininko nurodymą, tiesiogiai arba užuominomis grasinant asmeniui ar jo artimiesiems smurtu, turto sunaikinimu ar sužalojimu arba kompromituojančių žinių pagarsinimu, - baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

Šios sudėties vieta nelogiška – įterpta tarp šmeižimo ir įžeidimo, o turėtų būti šalia nusikaltimų žm.ogaus laisvei.

Neatspindi straipsnio turinio. Šantažas – reikalavimas grasinant paskelbti kompromituojančias žinias.Nusikaltimas bus ir tuo atveju, kai reikalaujama atitinkamai elgtis, grasinant panaudoti fizinį smurtą,

sunaikinti turtą, atleisti iš darbo ir pan.OBJEKTAS – žm.ogaus laisvė pasirinkti savo elgesį veiksmus.SUBJEKTAS – bet kuris asmuo pakaltinamas 16 m., tačiau jei valstybės tarnautojas – nusikaltimas

valstybės tarnybai (sunkesnis n-mas).Sudėtis formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindžiamo grasinimu, pateikimo

momento, nukentėjusiajam suvokus, kad jis verčiamas veikti prieš savo valią.Nusikaltimo esmė – psichinė prievarta poveikis į žm.ogų (psichinis) – siekiant paveikti žm.ogų elgtis ne

taip, kaip jis nori, o kaip kaltininkas nori.OBJEKTYVIAI gali pasireikšti įvairiai. Būtini požymiai:1) reikalavimas elgtis kaltininko nurodymu,2) grasinimas padaryti ką nors nepageidaujama, žalą.Reikalavimas elgtis. Reikalavimo išraiškos forma įvairi: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais,

tiesiogiai ir per tarpininkus.Įstatymas reikalauja: 1) atlikti neteisėtus veiksmus, 2) susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, 3) kitaip

elgtis pagal kaltininko nurodymą.Elgtis kaltininko nurodymu reiškia – kaltininko reikalavimas elgtis prieš žm.ogaus valią grasinant.Grasinimas padaryti ką nors nepageidaujama. Grasinimas gali būti išreikštas: raštu, žodžiu,

konkliudentiniais veiksmais – atvirai, užmaskuotai.Grasinimo turinys – jei neįvykdo reikalavimo, bus nemalonumai: 1) smurto panaudojimas prieš nukentėjusį

ar jo artimuosius, 2) turto sunaikinimas ar sugadinimas, 3) kompromituojančių žinių paskelbimas.Grasinimų įgyvendinimas, žalos sveikatai, nuosavybei padarymas nėra kvalifikuojamuoju šio nusikaltimo

požymiu. Grasinimų realizavimo atvejais yra šio ir kitų nusikaltimų žmogui ar nuosavybei realioji sutaptis.Tiesioginė tyčia tik .

Specialios normos:1) turto prievartavimas 273 str.,2) vertimas lytiškai santykiauti 119 str.Konkuruojant spec. normai ir bendrajai – taikoma spec. norma.131 str. Neteisėtas laisvės atėmimas. (nuo 1998 m. liepos 29 d.) Neteisėtas laisvės atėmimas žmogui- baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnamečio atžvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,

arba itin pavojingo recidyvisto,- baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Bendroji norma žm.ogaus laisvei pasirinkti savo buvimo vietą.Žm.ogaus laisvės atėmimas yra teisėtas šiais atvejais:1) būtinosios ginties, 2) būtinojo reikalingumo,3) profesinės pareigos įstatymo vykdymo,4) nusikaltėlio sulaikymo ir kt. įstatymo nustatytais.OBJEKTAS - žm.ogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietą.Nukentėjusysis – asmuo turintis 14 m. (analogiška veika jaunesnio atžvilgiu – vaiko grobimas 127 str.). Nusikaltimas baigtas, kai asmuo suvokia, kad jo laisvė apribota. Kai laisvė atimama vaikui, psichikos

ligoniui – jis gali to nesuprasti, tačiau tai kėsinimasis į tėvų, globėjų teises. Vadovėlis: kai nukentėjusiajam sudaroma tokia padėtis, kai jis ar už jį atsakingas asmuo negali lemti jo buvimo vietos.

Neteisėtas LA bus, kai:1) daroma prieš žm.ogaus valią, 2) net ir tada, kai daroma nukentėjusiojo naudai, išskyrus būtinąjį reikalingumą,1) sulaikymas tam tikroje vietoje, 2) patalpinimas tam tikroje vietoje.Tai gali būti daroma:1) apgaulės būdu,2) grasinant.Žala padaryta jo sveikatai, atimant jam laisvę, sudaro nusikaltimų sutaptį. Kai laisvės atėmimas yra

kito sunkesnio nusikaltimo (pvz. Turto prievartavimo) požymis, tada jis savarankiškai nekvalifikuojamas.Tiesiogine tyčia tik, dėl neatsargumo – nebus nusikaltimo.Subjektas – asmuo turintis 16 m., pareigūnas veikęs kaip privatus asmuo, kitu atveju – nusikaltimas

tarnybaiSpeciali norma – 127 str. pagrobimas arba sukeitimas vaiko.131 str. 2d – kvalifikuojantys požymiai:1) pakartotinumas (asmuo šį nusikaltimą padaro ne pirmą kartą),2) grupiškumas (du ar daugiau iš anksto susitarę asmenys),3) padaro asmuo iki tol pripažintas itin pavojingu recidyvistu,4) nukentėjusiojo nepilnametystė (neturi 18 m.) ir kaltininkas tai žinojo ar turėjo ir galėjo numatyti.

Nesuderintos 131 str. 2 dalies (neteisėtas nepilnamečio (iki 16m.) LA – 4-8 metai LA) ir 127 str. (vaiko (iki 14m.) pagrobimas – iki 6 metų LA) sankcijos gaunasi vaiko iki 14 m. grobimas lengvesnis nusikaltimas, nei nepilnamečio (iki16 m.). Tai daro 127 str. niekiniu. (taip mano Nocius).

127 str. Pagrobimas arba sukeitimas vaiko Pagrobimas svetimo vaiko arba sukeitimas vaiko savanaudišku tikslu ar dėl kitokių žemų paskatų -

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.Speciali norma.Pažeidžiamos tėvų ir globėjų teisės.Nukentėjusieji – vaikai iki 14 metų. Vaiko sukeitimas – tik naujagimio.Tik tyčinis nusikaltimas.Nesuderintos 131 str. 2 dalies (neteisėtas nepilnamečio (iki 16m.) LA – 4-8 metai LA) ir 127 str. (vaiko (iki

14m.) pagrobimas – iki 6 metų LA) sankcijos gaunasi vaiko iki 14 m. grobimas lengvesnis nusikaltimas, nei nepilnamečio (iki16 m.). Tai daro 127 str. niekiniu. (taip mano Nocius).

131-1 str. Įkaitų paėmimas (nuo 1998 m. birželio 3 d.) Asmens kaip įkaito paėmimas ar laikymas, susijęs su grasinimu nužudyti, padaryti kūno sužalojimą arba

tolesnio šio asmens laikymu, turint tikslą priversti valstybę, tarptautinę organizaciją, fizinį arba juridinį asmenį ar grupę asmenų atlikti kokį nors veiksmą arba atsisakyti nuo jo kaip įkaito atleidimo sąlygą,

- baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.Tie patys veiksmai, jeigu jie sukėlė sunkias pasekmes,- baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. Spec. norma, tačiau tik iš dalies.OBJEKTAS – pagrindinis – visuomenės saugumas, papildomas – žm.ogaus laivė.Nukentėjusysis – bet kuris asmuo, įskaitant vaiką.

Būtinas objektyvus požymis – 3-tiems asmenims skirti grasinimai įkaitą nužudyti, sužaloti ar toliau laikyti nelaisvėje.

Grasinimai g.b. adresuoti – 1) valstybei, 2) tarptautinei organizacijai, 3) jų pareigūnams, 4) juridiniam, 5) fiziniam asmeniui.

G.b. išreikšti raštu arba žodžiu. Jais siekiama priversti adresatą elgtis taip, kaip reikalauja įkaito pagrobėjas ar laikytojas.

Reikalavimai g.b. ir teisėti. Įkaito paleidimo sąlygos – atlikti kokį nors veiksmą ar susilaikyti nuo veiksmų – l. įvairios.

Formalioji sudėtis.Tiesioginė tyčia, siekiant tam tikrų rezultatų.Motyvai, reikalavimų pagrįstumas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.Kvalifikuojantis požymis (131-1 str. 2 d.) – sunkūs padariniai, pvz.: sukelia tarptautinių komplikacijų, žala

įkaito, kitų žm. interesams. Įkaito nužudymas ar sužalojimas – savarankiškas n-mas, t.y. nusikaltimų sutaptis. Kai tikslas pakenkti LR

interesams - g.b. n-mas valstybei.131-2 str. Neteisėtas atidavimas į psichiatrijos ligoninę (nuo 1995 m. sausio 1 d.)Atidavimas į psichiatrinę ligoninę žinomai psichiškai sveiko asmens- baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui su atėmimu teisės eiti

tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo vienerių iki trejų metų arba be atėmimo šios teisės.

Speciali LA norma.OBJEKTAS – žm.ogaus, nesergančio psichikos liga, arba sergančio, bet kai liga nereikalauja laisvės

apribojimo, laisvė.Nukentėjusiajam objektyviai nereikia gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Hospitalizacijos pagrindus ir tvarką

nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Žm., sergančio psichikos liga negalima laikyti psichiatrijos ligoninėje be jo ar jo atstovų, globėjų sutikimo, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai asmuo pavijingas sau ir aplinkiniams.

Laikomas baigtu – neteisėtai hospitalizavus, ir tęsiasi, kol žm. laikomas ligoninėje.Tiesioginė tyčia. Jeigu padaroma per klaidą dėl neteisingos diagnozės, ar įsitikinus., kad veikiama teisėtai –

131-2 str. nusikaltimo nėraMotyvai reikšmės kvalifikavimui neturi.SUBJEKTAS – pakaltinamas 16 m. asmuo – privatus asmuo, nukentėjusiojo giminaičiai, globėjai,

gydytojai psichiatrai, kiti asmenys, inicijavę, dalyvavę ar neteisėtai uždarę į tokią įstaigą. Kai tai padaro valstybinės gydymo įstaigos pareigūnas ar bet kuris tarnautojas, pasinaudojęs savo tarnybos padėtimi, veika – n-mas valstybės tarnybai.

131-3 str. Prekyba žmonėmis (nuo 1998 m. liepos 29 d.) Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas arba asmens įgijimas turint tikslą jį seksualiai išnaudoti, priversti

užsiimti prostitucija arba gauti materialinę ar kitokią asmeninę naudą, taip pat asmens gabenimas prostitucijai į Lietuvą arba už Lietuvos ribų

- baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnamečio atžvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,

arba itin pavojingo recidyvisto, - baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų. Disponavimas žmogumi kaip daiktu, preke – jį parduoti, kitaip perleisti, įgyti, gabenti, elgtis su žmogumi

kaip su daiktu, preke, įmanoma jam esant priklausomam, pagrobtam ar kitaip suvaržius jo laisvę.Nusikaltimo specifika – disponavimas kitu žmogumi siejamas su jo seksualiniu išnaudojimu, tiesiogiai

tenkinant savo ar kitų poreikius arba siekiant materialinės naudos ir be seksualinio išnaudojimo.OBJEKTAS – žm.ogaus laisvė.Nukentėjusysis – bet kuris žm.ogus, kurio laisvė yra suvaržyta ar kuris jos neturi (yra priklausomas).Prekyba žm. gali pasireikšti – 1) žm. pardavimu ar kitokiu neteisėtu perleidimu. BA už žm. pardavimą ar perleidimą neribojama jokiomis

sąlygomis.2) neteisėtu žm. įgijimu. Net ir formaliai teisėtas žm.ogaus įgijimas, jeigu faktiškai įgijimo tikslas yra tas,

kuris nurodytas 131-3 str. dispozicijoje, yra nusikaltimas. Už įgijimą atsakomybė ribojama įstatyme nurodytais tikslais.

3) žm. gabenimu prostitucijai į LR ar iš LR. Nepriklauso nuo to, nelegaliai ar legaliai žm. gabenamas per sieną, prieš gabenamo valią ar apgaulės būdu (gabenimo tikslo – prostitucijos atžvilgiu), su žm. sutikimu ar jam prašant, siekiant verstis prostitucija. Jei asmuo per sieną gabenamas tokiais tikslais nelegaliai jam su tuo sutinkant BA gabentojui iškyla ir pagal 82-1 str. gabenimu traktuojamas ir gabenimo organizavimas ir padėjimas tai padaryti.

Nusikaltimų sutaptis - kai žm. pagrobiamas ar šantažuojamas ir parduodamas ar perleidžiamas.Tiesioginė tyčia.Tikslas. Pardavimui perleidimui reikšmės neturi. Įgijimui ir gabenimui – turi, kitaip nebus BA.

Įgijimo tikslas: 1) seksualiai išnaudoti 2) priversti užsiimti prostitucija 3) gauti materialinės naudos 4) gauti kitokios naudos. Seksualiai išnaudoti reiškia kaltininko ar kitų asm. lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą su nukentėjusiuoju.

Gabenimo per LR sieną tikslas: kad žm. užsiimtų prostitucija.Kvalifikuojantys požymiai (131-3 str. 2 d.): 1) pakartotinumas, 2) grupiškumas, 3) itin pavojingas

recidyvistas, 4) nukentėjusiojo nepilnametystė (neturi 18 m.).

5. NUSIKALTIMAI ŽM.OGAUS GARBEI IR ORUMUI.Konstitucijos 21 str. – žm.ogaus orumą gina įstatymai. BK numato dvi nusikaltimų žm.ogaus orumui rūšis:

šmeižimą (132 str.), įžeidimą (133 str.). Šios normos yra bendrosios, visaapimančios. Žm.ogaus garbė, orumas pažeidžiamas darant daugelį nusikaltimų (ypač smurtiniai nusikaltimai), tačiau tada garbės ir orumo pažeminimas yra kito, sunkesnio nusikaltimo požymis ir savarankiškai, papildomai pagal BK 132 ir 133 str. nekvalifikuojamas.

Garbė ir orumas – glaudžiai susijusios vertybės pažeidžiamos tiek šmeižimu, tiek įžeidimu. Garbė ir orumas – dorovinės vertybės, kurios parodo tiek kitų požiūrį į individą ir vertinimą, tiek paties žm.ogaus požiūrį į save, tiek savęs vertinimą

Šmeižimas (132 str.) – skleidimas žinomai melagingų prasimanymų, žeminančių kito žm.ogaus garbę (1 d.). Ta pati veika, padaryta spaudinyje ar kitokiu būdu paskleistame kūrinyje, anoniminiame laiške ar asmens turinčio teistumą už šmeižimą (2 d.). Šmeižimas susijęs su kaltinimu sunkaus nusikaltimo padarymu (3 d.).

OBJEKTAS . Kito žm.ogaus garbė ir orumas. Garbė, nes siejama su tuo kaip aplinkiniai žmonės vertina tą konkretų individą (jo padėtį visuomenėje, gabumus, dorovingumą ir t.t.), šmeižiant nukentėjusysis žeminamas kitų akyse. Orumas, nes siejama su tuo kaip pats žm.ogus save vertina, jo paties požiūriu į save. Nukentėjusiuoju gali būti bet koks žm.ogus: ir nesuvokiantis garbės pažeidimo fakto, neveiksnus., nepakaltinamas, miręs ir t.t., tada byla keliama jo artimųjų iniciatyva, nes jie suvokia garbės ir orumo pažeidimą suvokia.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ . Šmeižimas – tai melagingų prasimanymų, žeminančių kito asmens garbę, skleidimas, t.y. perdavimas, pranešimas (žodžiu, raštu) bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeižimo nebus, jei bus pranešta jam pačiam (tada bus įžeidimas). Žinios turi būti melagingos, prasimanytos ir žeminančios. Jos turi neatitikti tikrovės. Šmeižimo nebus, jei skleis teisingas nors ir žeminančias žinias. Šmeižimas gali būti ir nenurodant konkrečių faktų, bet sudarant įspūdį, kad jie turimi omenyje. Nusikaltimas baigtas – žinias paskelbus, perdavus bent vienam asmeniui. Patikėjo žiniomis ar ne nesvarbu. Svarbu, kad žinios buvo paskleistos ir nukentėjusysis pasijautė apšmeižtas.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ . Tai tyčinis nusikaltimas, nes skleidžiami žinomai melagingi prasimanymai. Kaltininkas žinias gali būti sugalvojęs pats, gali būti išgirdęs iš kitų, bet supranta, kad jos yra melagingos. Literatūroje nurodoma, kad tai gali būti tik tiesioginė tyčia, t.y. asmeniui sąžiningai suklydus dėl žinių melagingumo ir jas perdavus ne kaip savo nuomonę – šmeižimo nebus, nes nėra kaltės. Šmeižimą kvalifikuojančios aplinkybės – 2 ir 3 d.

Įžeidimas (133 str.). – tyčinis asmens garbės ar orumo žeminimas žodžiu, raštu ar veiksmu (1 d.). Įžeidimas spaudinyje ar kitokiu būdu paskleistame kūrinyje, taip pat įžeidimas, jei jį padarė asmuo, turintis teistumą už įžeidimą (2 d.). Tai neigiamas kito žm.ogaus vertinimas tokia forma, kuri prieštarauja visuomenėje vyraujančioms elgesio taisyklėms.

OBJEKTAS . Įžeidimu kėsinamasi į žm.ogaus garbę ir orumą. Nukentėjusiuoju gali būti kiekvienas žm.ogus, apie kurį neigiamai, nepadoriai atsiliepiama ar kuris pažeminamas veiksmu.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ . Įžeidimas tai neigiamas, nepadorus žm.ogaus įvertinimas, užgaulus veiksmas žeminantis žm.ogų jo paties ar kitų akyse. Įžeidimas bus ir kai pažeminamas kitas asmuo (tėvas, mama, miręs artimas) jei asmuo tai suvokia kaip savo paties pažeminimą. Ar įvertinimas, veiksmai yra įžeidžiantys vertina pats nukentėjusysis. Įžeidimo atveju neturi reikšmės ar vertinimas atitinka tikrovę ar ne, yra pagrįsti ar ne. Nuo šmeižimo skiriasi tuo, kad čia nenurodomi konkretūs faktai, aplinkybės, įvykiai, o neigiamai, nepadoriai atsiliepiama apie žm.ogų, jo savybes, būdą.

Įžeidimas veiksmus visada padaromas užgaulia forma (antausis, nepadorūs gestai, spjūvis), bet skirtingai nuo sužalojimo, mušimo, įžeidimu nesiekiama fizinio skausmo, o morališkai įskaudinti žm.ogų. Kai tai padaroma ne dėl asmeninių paskatų, tai traktuojama kaip chuliganizmas. Įžeidimas gali būti viešas (kitų akivaizdoje), neviešas (tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat ir jo nesant, bet suvokiant, kad apie tai nukentėjusysis sužinos).

Nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami veiksmai ir nekentėjusysis tai įvertina kaip įžeidimą. Įžeidimo nebus kritika (neigiamų savybių bruožų), jei tai padaroma tinkama, neužgaulia forma.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ . Tai tyčinis nusikaltimas. Padaromas tiesiogine tyčia (žeminantis, užgaulus savo veikos pobūdis yra suvokiamas). Yra kelios spec. sudėtys: valdžios ar visuomenės atstovo, policijos rėmėjo, policininko įžeidimas ryšium su jo tarnybinių pareigų ėjimu, laikomas nusikaltimu ne žm.ogaus garbei ir orumui, o valdymo tvarkai. Įžeidimas tarp pavaldžių karių laikomas nusikaltimu krašto apsaugai.

NAUJAS BK. Liko ir šmeižimas (154 str.) ir įžeidimas (155 str.). Jie sudaro atskirą skyrių. Abiejų šiek tiek susiaurintos sąvokos. 154 str.: tas, kas paskleidė apie kitą žm.ogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. 155 str.: tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žm.ogų.

6. Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei.

Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei trumpai vadinami lytiniais nusikaltimais. 6.1. Lytinių nusikaltimų sąvoka ir rūšys galiojančiuose įstatymuose. Šių įstatymų spragos. Lytinių

nusikaltimų traktuotė teismų praktikoje.Lytiniai nusikaltimai – tai objektyviai seksualūs veiksmai, kurie daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam

žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą. Šie nusikaltimai pažeidžia K pripažintas žm.ogaus teises į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Seksualinis, lytinis gyvenimas – tai fizinių, psichinių, psichologinių, somatinių ir socialinių procesų bei santykių, kurie biologiškai nulemti ir jais siekiama patenkinti seksualinį ir giminės pratęsimo instinktą, visuma. Seksualiniam elgesiui didelę įtaką turi socialinė ir kultūrinė aplinka, visuomenėje susiformavusios seksualinės moralės normos, kurios koreguoja lyčių tarpusavio santykius. Jau seniausios civilizacijos vienas seksualines gyvenimo formas skatino, kitas – smerkė. Nepakantus požiūris į seksualinį gyvenimą, net teorinis šių temų aptarimas vertinamas kaip kėsinimasis į visuomenės moralę, todėl lytinis auklėjimas, seksualinis švietimas buvo ignoruojami ir taip padaryta didelė žala žmonių intymiam gyvenimui.

Rūšys. LR BK numatyti šie lytiniai nusikaltimai:1. Išžaginimas (118 str.);2. Prispyrimas moters lytiškai santykiauti (119 str.);3. Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu (120 str.);4. Tvirkinamieji veiksmai (121 str.);5. Vyro lytinis santykiavimas su vyru (122 str.).Visos šios nusikaltimų sudėtys yra perimtos iš sovietinių baudžiamųjų įstatymų ir nenumato, neapima,

nereglamentuoja atsakomybės už daugelį akivaizdžiai pavojingų objektyviai seksualių veikų. Tai:1) Prievartinis lytinės aistros tenkinimas oraliniu ir analiniu būdu;2) Prievartinis lytinės aistros tenkinimas kitais būdais – fiziškai kontaktuojant, bet neįsiskverbiant ( inter.

femora);3) Prievartinis lytinis aistros tenkinimas bet kuriuo būdu, kai tai daro moteris;4) Lytinės aistros tenkinimas panaudojant grasinimus, kurie nesudaro išžaginimo sudėties grasinimo

požymio;5) Vertimas lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą kitais būdais, panaudojant šantažą;6) Seksualinis persekiojimas ir priekabiavimas;7) Kraujomaiša – lytinis santykiavimas su artimais giminaičiais (tėvais, vaikais, broliais, seserimis).Lytiniais nusikaltimais seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nelaikomi ir negali būti laikomi

prostitucija, sąvadavimas, suteneriavimas, kitoks pelnymasis iš prostitucijos, nepilnamečio įtraukimas į prostituciją, ištvirkavimo landynių laikymas, nes šiomis veikomis kėsinamasi į kitus objektus, o lytinis santykiavimas, lytinės aistros tenkinimas tėra jų padarinys.

Įstatymų spragos. Lytinių nusikaltimų traktuotė teismų praktikoje.Sovietiniai įstatymai, reglamentavę atsakomybę už lytinius nusikaltimus, buvo neišsamūs, teoriškai nebuvo

analizuojami, tobulinami, faktiškai nebuvo jų raidos. Suformuluoti RTFSR BK, vėliau jie, be jokio įvertinimo ir aptarimo, automatiškai buvo perrašyti į kitų respublikų baudžiamuosius kodeksus. Negausi teisės literatūra šiais klausimais buvo skirta tik tarnybiniam naudojimui, t.y. slapta. Todėl šie įstatymai, be korektyvų perkelti į LR BK, yra netikslūs, palieka daug spragų, t.y. nenumato atsakomybės už daugelį akivaizdžiai pavojingų objektyviai seksualių veikų. Todėl taikant šiuos įstatymus iš inercijos, kaip sovietiniais laikais, jie aiškinami plačiai, nesilaikant principinės teisės nuostatos, kad veika, nenumatyta baudžiamajame įstatyme, negali būti pripažinta nusikaltimu. Vienintelis esminis pakeitimas – savanoriško lytinės aistros tenkinimo vyro su svyru (BK 122 str. buvusi 1d.) dekriminalizavimas 1993m.

LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1968 07 30 nutarime, atsižvelgiant į tai, kad BK nenumatyta atsakomybė už prievartinį vyro lytinės aistros tenkinimą su moterimis kitomis formomis (analiniu, oraliniu būdu, t.p. inter. femora (tarp šlaunų, krūtų, rankų ir pan.), užuot papildžius BK atitinkamomis normomis, buvo išaiškinta, kad lytiniu santykiavimu BK 118 str. požiūriu reikia laikyti ir lytinės aistros tenkinimą kitomis formomis. Nutarime kitos formos įvardintos “iškreiptomis”. Tai nėra teisinga, nes, išskyrus seksualines perversijas ir deviacijas, oralinis, analinis, ar kitoks seksualinio pasitenkinimo būdas yra normalus, nes žm.ogaus seksualumo ypatybė yra ta, kad jo išgyvenimai, susiję su lytinio potraukio patenkinimu, yra atitinkam.rūkę nuo pirminio biologinio tikslo – giminės tęsimo. Teismų praktika iki šiol vadovaujasi šiuo nutarimu, tačiau nuo pat pradžių aiškina jį siauriau, t.y. lytiniu santykiavimu pripažįsta ne visas kitas lytinės aistros tenkinimo formas, o tik dvi iš jų – oralinį ir analinį. Taigi, nors praktiškai lytinės aistros tenkinimas oraliniu bei analiniu būdu ir prilyginamas lytiniam santykiavimui, galima teigti, kad baudžiamoji atsakomybė už prievartinį lytinės aistros tenkinimą su moterimi šiomis formomis nenustatyta ir tai yra įstatymų spraga. Lytinės aistros tenkinimas kitomis formomis – seksualiniai veiksmai inter. femora lytiniu santykiavimu nepripažįstami ir, nors tai padaroma panaudojant smurtą ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, išžaginimu nelaikomi. Kai nukentėjusioji neturi 16m., veika kvalifikuojama kaip tvirkinamieji veiksmai, o kai vyresnė – nebent 225 str., nes chuliganizmas, kaip traktuoja sovietiniai įstatymai, yra universali norma visoms esamoms ir nesamoms baudžiamųjų įstatymų spragoms užkamšyti. Šiuo atveju yra akivaizdi įstatymų spraga. Tokiais atvejais pažeidžiama žm.ogaus seksualinio apsisprendimo laisvė bei kūno neliečiamumas ir tai t.b. traktuojama kaip nusikaltimas seksualinio apsisprendimo laisvei.

Nukentėjusiuoju išžaginimo atveju įstatymas nurodo tik moterį. Prievartinis vyro lytinės aistros tenkinimas su vyru sudaro kitą nusikaltimą (speciali norma 122 str.). Kai su nukentėjusiąja prievarta lytinę aistrą tenkina kita

moteris arba moteris prievarta tenkina lytinę aistrą su vyru – nelaikoma nusikaltimu seksualinio apsisprendimo laisvei, nes BK tokios normos nėra. Tai akivaizdžios baudžiamojo įstatymo spragos.

6.2. Išžaginimas. Lytinio santykiavimo samprata. Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai.Išžaginimas (BK 118 str.) lytinis santykiavimas, pavartojant fizinį smurtą ar grasinimus arba

pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 7m. (1d.). Ta pati veika, padaryta asmens, pirmiau padariusio t.p. nusikaltimą, baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 10m. (2d.). Išžaginimas, jeigu tai padarė grupė asmenų, arba išžaginimas nepilnametės baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 15m. (3d.), jeigu tai padarė itin pavojingas recidyvistas arba tai sukėlė itin sunkių padarinių, t.p. išžaginimas nepilnametės – 8 – 15m. (4d.).

Išžaginimas – vienas sunkiausių ir dažniausiai padaromas lytinis nusikaltimas. Labai latentiškas nusikaltimas.

Išžaginimo OBJEKTAS yra moters seksualinio apsisprendimo laisvė (kai nukentėjusioji lytiškai subrendus) ir seksualinis neliečiamumas (kai nukentėjusioji lytiškai nesubrendusi). Tai pagrindiniai šio nusikaltimo objektai.

Papildomas OBJEKTAS – garbė ir orumas, t.p. fizinė laisvė, sveikata. Šiuo nusikaltimu padaroma fizinė žala, pvz., defloracija, pažeidžiamas kūno neliečiamumas, padaroma sužalojimų, sukeliamos psichikos traumos – vaginizmas, įvairios fobijos.

Nukentėjusiuoju išžaginimo atveju įstatymas nurodo tik moterį. Prievartinis vyro lytinės aistros tenkinimas su vyru sudaro kitą nusikaltimą (speciali norma 122 str.). Kai su nukentėjusiąja prievarta lytinę aistrą tenkina kita moteris arba moteris prievarta tenkina lytinę aistrą su vyru – nelaikoma nusikaltimu seksualinio apsisprendimo laisvei, nes BK tokios normos nėra. Tai akivaizdžios baudžiamojo įstatymo spragos.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Išžaginimas yra vyro lytinis santykiavimas su moterimi prieš jos valią, be jos sutikimo, esant nors vienam iš trijų alternatyvių požymių: 1)panaudojant fizinį smurtą, 2) panaudojant grasinimus (psichinį smurtą) arba 3) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle.

Lytinis santykiavimas reiškia natūralų lytinį aktą, kurio metu vyro varpa įkišama į moters lytinius organus., vaginą. Lytiniu santykiavimu medicinos požiūriu nėra, ir BK 118 str. požiūriu neturėtų būti laikomas aistros tenkinimas analiniu būdu, oraliniu būdu t.p. inter.femora. Šie seksualinio pasitenkinimo būdai neturėtų būti prilyginti lytiniam santykiavimui jau vien todėl, kad jie negali sukelti ir praktiškai nesukelia tokių sunkių padarinių, kaip natūralus lytinis aktas – defloracijos, nėštumo, užkrėtimo ŽIV, venerine liga, ilgalaikio psichikos sutrikimo, dėl ko išžaginimas ir laikomas labai sunku nusikaltimu ir taip griežtai baudžiamas. Tačiau, buvo išaiškinta, kad lytiniu santykiavimu BK 118 str. požiūriu reikia laikyti ir lytinės aistros tenkinimą kitomis formomis. Teismų praktika lytiniu santykiavimu pripažįsta ne visas lytinės aistros tenkinimo formas, o tik dvi iš jų – oralinį ir analinį. Lytinės aistros tenkinimas kitomis formomis – seksualiniai veiksmai inter. femora lytiniu santykiavimu nepripažįstami ir, nors tai padaroma panaudojant smurtą ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, išžaginimu nelaikomi. Kai nukentėjusioji neturi 16m., veika kvalifikuojama kaip tvirkinamieji veiksmai, o kai vyresnė – nebent 225 str., nes chuliganizmas, kaip traktuoja sovietiniai įstatymai, yra universali norma visoms esamoms ir nesamoms baudžiamųjų įstatymų spragoms užkamšyti.

Išžaginimas panaudojant smurtą – tiek fizinį, tiek psichinį (grasinimas), objektyviai susideda iš 2-jų stadijų: 1) fizinis ar psichinis smurtas; 2) lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu būdu, kaip smurto padarinys.

Fizinis smurtas išžaginimo sudėtyje – tai mušimas, smūgių sudavimas, smaugimas, surišimas ir panašūs veiksmai nukentėjusiajai, siekiant nuslopinti, palaužti jos pasipriešinimą arba išvengti pasipriešinimo ir lytiškai santykiauti, tenkinti lytinę aistrą nurodytais būdais prieš jos valią. Nustačius, kad moters elgesys iki panaudojant prieš ją smurtą liudijo jos nenorą santykiauti su tuo asmeniu tuo metu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti išžaginimą. Smurtas yra priemonė, kuria palaužiamas nenoras, rodomas ar tikėtinas pasipriešinimas. Smurtas turint tikslą lytiškai santykiauti jau yra pasikėsinimas išžaginti. Jeigu smurtaujama siekiant patenkinti aistrą kitais būdais – inter. femora, išžaginimo nėra, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytus veiksmus, sukeltą žalą. Smurto padarinius – fizinį skausmą, lengvą ar apysunkį kūno sužalojimą išžaginimo sudėtis apima, o sunkus sužalojimas ar susargdinimas yra kvalifikuojantis požymis.

Alternatyvus požymis – grasinimai, t.y. psichinis smurtas. Įstatyme turinys nenurodytas. Nepamatuota įstatyme esanti daugiskaitos forma, nes pakanka ir vieno grasinimo. Tai – įstatymo netikslumas. Grasinimas t.b. kryptingas, kaip ir fizinio smurto atveju, tai t.b. priemonė tikslui pasiekti – santykiauti, pasitenkinti prieš moters valią ir gali pasireikšti jos bauginimu tokiais žodžiais, gestais ir veiksmais (demonstravimu dujinio pistoleto, peilio, flakono su sieros rūgštimi ir pan.), kurie aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia ketinimą panaudoti fizinį smurtą prieš ją ar artimus jos giminaičius (vaikus, tėvus). Grasinimas panaudoti fizinį smurtą ateityje arba paskleisti garbę žeminančias, kompromituojančias žinias, arba sunaikinti ar sugadinti turtą, nepaisant tuojau ar ateityje, nepripažįstamas išžaginimo požymiu. (Taip dar 1964m. išaiškino SSRS AT plenumas. Toks išaiškinimas yra siauras, keičia įstatymą. Mūsų teismų praktika iki šiol laikosi šio išaiškinimo, nors tai nėra privaloma). Tokie grasinimai, tiek kaltininkui pasiekus tikslą, tiek jo nepasiekus, yra akivaizdžiai pavojingi ir turėtų būti baudžiami. Kita vertus, laikyti visus grasinimus išžaginimo požymiu vargu ar priimtina.

Grasinimas žodžiu – tai grasinimas sumušti, sužaloti ar nužudyti.

Grasinimas veiksmais – tai atitinkamos situacijos sudarymas ar gestai, kai be žodžių yra aišku, kad bus blogai, jeigu priešinsis.

Dažniausiai išžaginama ir smurtaujant, ir grasinant sunkesniu smurtu. Smurtavimas ar grasinimas smurtauti, siekiant lytiškai santykiauti, jeigu rezultatas nebuvo pasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, sudaro pasikėsinimą išžaginti. Jei atsisakyta buvo savanoriškai – atsako už smurtą.

Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle – alternatyvus išžaginimo požymis – yra tada, kai lytiškai santykiaujama su moterimi, kuri dėl psichinės ar fizinės būklės arba nesupranta, nesuvokia su ja atliekamų veiksmų prasmės, reikšmės, arba, nors ir supranta, tačiau dėl fiziologinių priežasčių negali priešintis ar net išreikšti savo nuomonės: nei sutikimo, nei nesutikimo. Psichinį bejėgiškumą gali lemti lėtinė psichikos liga, silpnaprotystė, laikinas psichikos sutrikimas, kitos liguistos būsenos, t.p. mažametystė, nesąmoninga būklė dėl hipnozės, girtumo, apsvaigimo nuo narkotikų, toksinių medžiagų ir pan. Inkriminuoti pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiosios būkle galima tik tais atvejais, kai kaltininkas žinojo arba privalėjo ir galėjo numatyti, kad moteris yra tokios būklės. Praktiškai labai sudėtinga įvertinti atvejus, kai santykiaujama su psichikos ligone, nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigusia, su 14 neturinčia paaugle. Psichikos ligonės dažnai turi padidėjusį seksualinį poreikį ir yra iniciatorės. Jeigu vyras tai žinodamas tuo pasinaudoja – yra išžaginimas. Lengvas, vidutinis girtumas, apsvaigimas nuo narkotikų nesudaro bejėgiškos būklės. Stiprus apsvaigimas, tuo labiau, kai moteris praradusi sąmonę – yra bejėgiška būklė. Lytinis santykiavimas su mažamete, neturinčia 14m., nors ir jai sutinkant, laikomas išžaginimu pasinaudojant bejėgiška būkle. Tačiau kai yra akivaizdu, kad nors ir neturinti 14m., paauglė suvokia akto reikšmę, ypač jeigu pati yra iniciatorė, turi patyrimo šioje srityje, o partneris jaunas, nors ir turintis 14m., išžaginimo gali ir nebūti, nes ji nebuvo bejėgiškos būklės. Lytinis santykiavimas, kai tai pasiekiama apgaulės būdu, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, pvz., melagingai žadant vesti, amžinai mylėti, nėra nusikaltimas, nes moteris nėra bejėgiškos būklės. Patiklumas, kvailumas nėra patologija. Tačiau apgaule sukėlus bejėgišką moters būklę, pvz., apnuodijus, apsvaiginus. ir tuo pasinaudojant santykiavus – yra išžaginimas.

Savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą, bent teoriškai įmanoma tik pirmojoje stadijoje – smurtaujant, grasinant, rengiantis pasinaudoti bejėgiška būkle. Tačiau labai sudėtinga atskirti, kada tai padaryta savo noru, kada – ne. Išžaginimas laikomas baigtu nusikaltimu pradėjus natūralų lytinį aktą arba tenkinti lytinę aistrą oraliniu ar analiniu būdu.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Išžaginimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad lytinio akto jis siekia ir atlieka prieš moters valią arba be jos sutikimo ir tai daro panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj smurtauti arba pasinaudodamas moters bejėgiška būkle. Jeigu vyras sąžiningai klysta dėl moters nusiteikimo, nenoro lytiškai santykiauti arba jos bejėgiškumo, nusikaltimo nėra.

Išžaginimo SUBJEKTU g.b. tik vyriškos lyties asmuo, pakaltinamas, sulaukęs 14m. amžiaus. Moteris g.b. tik žaginimo bendrininke, organizatore, kurstytoja, padėjėja. Ir tais atvejai, kai ji smurtauja, grasina, siekdama padėti vykdytojui, bendravykdytoja ji nepripažintina.

Moters veiksmai, analogiški išžaginimui, t.y. siekiant lytiškai santykiauti, prieš vyrą, t.p. prieš moterį, siekiant tenkinti lytinę aistrą, išžaginimo sudėties nesudaro. Kad tokios veikos netraktuojamos kaip lytiniai nusikaltimai (išskyrus prieš paauglį ar paauglę ir sudaro lytinio santykiavimo su lytiškai nesubrendusiu asmeniu arba tvirkinamųjų veiksmų sudėtį) yra baudžiamųjų įstatymų spraga.

Baudžiamoji byla pagal 118str. 1d. turėtų būti keliama tik esant nukentėjusiosios skundui. Teoriškai ji neturėtų būti nutraukiama nukentėjusiajai susitaikius su kaltininku, atsiėmus pareiškimą dėl išžaginimo. Tačiau faktiškai šios nuostatos nesilaikoma. L. retai moteris patraukiama BA už melagingą pranešimą apie nusikaltimą ar melagingą asmens įskundimą. Ši bylų kategorija ypatinga ir tuo, kad yra galimybė nepagrįst.ai apkaltinti žm.ogų išžaginimu, siekiant savo tikslų – kerštaujant, dėl savanaudiškų paskatų. Buvo ar nebuvo nusikaltimas – išžaginimas, niekas kitas iki iškeliant bylą negali spręsti, nes tai lemia tik moters apsisprendimas.

Išžaginimas – sunkus nusikaltimas, net nesant kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 118 str. 2, 3, 4 dalyse, ir baudžiamas labai griežtai – sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas nuo 3 iki 7m.

Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai yra įvairaus laipsnio.Pakartotinumas (118 str. 2d.) yra tada, kai išžagina asmuo, pirmiau padaręs t.p. nusikaltimą. Tokiu

laikomas asmuo, tiek nuteistas už anksčiau padaryta išžaginimą (jei teistumas neišnyko ar nebuvo panaikintas), tiek nenuteistas (jei buvo iškelta ar gali būti keliama byla ir nėra suėjęs patraukimo BA senaties terminas).

Anksčiau padarytas nusikaltimas g.b. baigtas išžaginimas, pasikėsinimas išžaginti ir bendrininkavimas išžaginant. Pakartotinumo nėra, kai žaginimas ar pasikėsinimas išžaginti yra tęstinis, t.y. nukentėjusioji žaginama kelis kartus iš eilės ir tai sudaro vieno nusikaltimo sumanymo epizodus.

Anksčiau faktiškai padarytas išžaginimas, jei dėl to nukentėjusioji nesiskundė, pakartotinumo požymio nesudaro. Tačiau jei ji pasiskundė po to, kai kaltininkas vėl nusikalto, įrodžius buvus pirmąjį nusikaltimą, antras pripažįstamas pakartotinu.

Grupiškumas (118 str. 3d.) yra tada, kai žagina grupė asmenų. Tai reiškia, kad nusikaltimą padarė ne vienas, o du ar daugiau asmenų, turėdami tikslą išžaginti. Bendravykdytojai – ne tik lytiškai santykiavę ir tenkinę lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu ar analiniu būdu, bet ir smurtavę, grasinę, kitaip padėję įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, kai lytiškai santykiauja tik vienas. Grupiškumas inkriminuojamas ir tiems asmenims, kurie patys nesmurtavo, bet pasinaudodami tuo, kad moters pasipriešinimas buvo palaužtas kito ar kitų asmenų, jiems

nesant iš anksto susitarus, pasinaudojo tokia bejėgiška būkle. Grupiškumas yra ir tada, kai kaltininkai, bendrai veikdami, smurtauja kelių nukentėjusiųjų atžvilgiu, o lytiškai santykiauja kiekvienas su viena iš jų. Asmuo, organizavęs ar dalyvavęs išžaginant, kai kiti grupės dalyviai negali būti patraukti BA, t.y. pripažįstami nepakaltinamais, neturi 14m arba nepajėgūs lytiškai santykiauti BK 118 str. požiūriu – yra impotentai arba moterys, tai atsako už grupinį išžaginimą. Kvalifikuojant asmenų, nepajėgių lytiškai santykiauti BK 118 str. požiūriu, dalyvavusių grupiniame išžaginime, veiką nurodytinas BK 18 str. Kurstymas, intelektualus padėjimas išžaginti grupiškumo nesudaro.

Alternatyvus grupiškumui išžaginimą kvalifikuojantis požymis yra nukentėjusiosios nepilnametystė (118 str. 3d.). Nepilnametės išžaginimas yra tais atvejais, kai nukentėjusioji neturi 18m. (bet yra 14m. ir vyresnė) ir kaltininkas tą aplinkybę žinojo, numatė arba, sprendžiant iš įvykio aplinkybių, turėjo ir galėjo numatyti. Šio požymio atžvilgiu turi būti bent neatsargi kaltė. Jei kaltininkas sąžiningai klydo dėl nukentėjusiosios amžiaus, ne tik nenumatė, bet ir neturėjo ar negalėjo numatyti, ši aplinkybė jam negali būti inkriminuojama, bent teoriškai.

Ypač sunkus nusikaltimas – mažametės išžaginimas (118 str. 4d.). Mažamete pripažįstama mergaitė, neturinti 14m. Šio nusikaltimo ypatumas tas, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu būdu su mažamete ir nenaudojant fizinio smurto ar grasinimų, t.y. jai sutinkant, pripažįstamas išžaginimu, nes mažametystė prilyginama bejėgiškai būklei. Tačiau ir neturinti 14m. paauglė g.b. nepripažinta buvusi bejėgiška. Lytinės aistros tenkinimas su mažamete kitais būdais, inter. femora traktuojamas kaip tvirkinamieji veiksmai. Tačiau kai paauglė 12 – 13m., įmanoma ir sąžininga klaida vertinant amžių – mažametė ar tik nepilnametė. Kai mergaitė akivaizdžiai vaikas – neaiškumų nekyla. Kaip ir nepilnametės išžaginimo atveju – aplinkybę, kad partnerė – mažametė, subjektas suvokia arba bent privalėjo ir galėjo numatyti.

Alternatyvus mažametystei nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – itin sunkūs išžaginimo padariniai. Išžaginimas gali sukelti labai įvairių padarinių. Kurie iš jų itin sunkūs, įstatyme nenurodyta. Teismų praktika itin sunkiais padariniais (vadovaujantis tuo pačiu LSSR AT plenumo nutarimu) pripažįsta išžaginant padarytą sunkų sužalojimą, susargdinimą (tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo padarytą), pvz., psichikos sutrikimą, užkrėtimą sifiliu, sužalojimą bandant išvengti išžaginimo ir nukentėjusiosios mirtį bei sunkų sužalojimą ar susargdinimą. Kvalifikuojantis požymis yra tiek tyčinis, tiek neatsargus gyvybės atėmimas nukentėjusiajai, tiek jos savižudybė. Kai gyvybė atimam tyčia išžaginimo metu, yra išžaginimo ir tyčinio nužudymo sutaptis, kai dėl neatsargumo – inkriminuojama tik 118 str. 4d. Savižudybė laikoma išžaginimą kvalifikuojančiu požymiu, kai moteris nusižudo siekdama išvengti išžaginimo, tuoj po išžaginimo ar vėliau, jei tai padaro dėl išžaginimo. Nusikaltimą kvalifikuoja išžaginant nukentėjusiajai padarytas sunkus kūno sužalojimas ar susargdinimas, tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, pvz., psichikos sutrikimas, užkrėtimas sifiliu ir nukentėjusiosios susižalojimas bandant išvengti išžaginimo arba dėl išžaginimo.

Defloracija (mergystės plėvės pažeidimas), t.p. nėštumas teismų praktikoje nepripažįstami itin sunkiais išžaginimo padariniais. Itin sunkiais padariniais laikytini tik realiai atsiradę, o ne grėsę padariniai, pvz., tai, kad išžaginimo metu nukentėjusiajai buvo padarytas kūno sužalojimas, pavojingas gyvybei, tačiau realiai nesukėlęs sunkių padarinių, negali būti pagrindas inkriminuoti 118 str. 4d.

Išžaginimą kvalifikuoja ir tai, kad nusikaltimą padaro itin pavojingas recidyvistas, t.y. asmuo, kuris iki išžaginimo buvo pripažintas tokiu už kokių nors nusikaltimų padarymą. Ši aplinkybė, kaip kvalifikuojanti nusikaltimą, teoriškai nėra pagrįst.a, nes nusikaltimo sunkumą lemia ne tai, kas jį padaro, o ką ir kaip padaro. NBK subjekto ypatumai nepripažįstami kvalifikuojančiu požymiu.

Sankcijos už kvalifikuotą išžaginimą yra labai griežtos. BK 118 str. 3 ir 4d. numatytas max. bausmė – laisvės atėmimas iki 15m. (Iki 1991m. ir mirties bausmė). Mirties bausmė už šį nusikaltimą nepriimtina jau vien todėl, kad veikos nusikalstamumą lemia moters nenoras, jos nesutikimas tuo metu tai daryti, o objektyviai nustatyti, ar buvo nusikaltimas, dažnai praktiškai neįmanoma. Visada nemaža teismo klaidų galimybė.

6.3. Vertimas (prispyrimas moteries) lytiškai santykiauti BK 118 str.Moters prispyrimas lytiškai santykiauti arba kitokia forma tenkinti lytinę aistrą, jeigu tai padarė asmuo, nuo

kurio moteris yra materialiai ar tarnybiškai priklausoma, baudžiamas laisvės atėmimu iki 3m.

OBJEKTAS. Prispiriant, priverčiant moterį lytiškai santykiauti ar kt. tenkinti lytinę aistrą, kaip ir išžaginimo atveju, kėsinamasi į moters seksualinio apsisprendimo laisvę, nes moteris verčiama tai daryti prieš savo valią, to nenorint. Skirtingai nuo išžaginimo tai padaroma nenaudojant smurto, grasinimų, nesinaudojant bejėgiška būkle, o pasinaudojant moters priklausomumu nuo kaltininko.

Nukentėjusioji – tik lytiškai subrendusi moteris, materialiai ar tarnybiškai priklausoma nuo kaltininko – visiškai ar iš dalies jo išlaikoma, jam pavaldi ar priklausoma nuo kaltininko tarnybinės padėties. BK 119 str. suformuluotas taip, kad apima l. siaurą veikų ratą, neapimant seksualinio priekabiavimo, t.p. atvejų, kai lytiškai santykiauti priverčiama moteris, formaliai nepriklausoma nuo kaltininko. Tai vėlgi akivaizdžios BĮ spragos.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Prispyrimas yra moters privertimas lytiškai santykiauti pasinaudojant jo priklausomumu. Prispyrimas yra lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas kitomis formomis su priklausoma moterimis prieš jos valią, naudojant grasinimus padaryti žalą ar faktiškai darant žalą jos ir jos artimųjų interesams arba prispyrimas tai daryti su kitu, kaltininko nurodytu asmeniu. Grasinimo pobūdis skiriasi nuo grasinimo išžaginimo atveju, nes tai nėra psichinis smurtas. Nusikaltimas laikytinas baigtu nukentėjusiajai sutikus. Pastangos prispirti, priversti priklausomą moterį tai daryti vertintinos kaip pasikėsinimas padaryti

nusikaltimą. Tai poveikis priklausomos moters psichikai, kad ji, nors ir nenorėdama, lytiškai santykiautų su kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu ar kitaip (oraliniu, analiniu būdu arba inter. femora) tenkintų lytinę aistrą. Tas poveikis g.b. faktiškas žalos darymas moters ar jos artimųjų interesams, leidžiant suprasti, kad nusileidus to nebus, arba grasinimas padaryti žalą, šantažas siekiant sutikimo. Privilegijų teikimas, pažadai padaryti ką nors gera, yra įsiteikimas, ne spyrimas, vertimas. Prispyrimas yra nusikaltimas, kai tai daroma pasinaudojant moters priklausomumu. Pasiūlymas, kad ir priklausomai moteriai, nėra spyrimas. Seksualinis priekabiavimas BK nenumatytas.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad priklausoma moteris to nenori, ir pasinaudodamas priklausomumu priverčia tai daryti.

SUBJEKTU gali būti tiek vyras, tiek moteris, nuo kurių nukentėjusioji yra materialiai ar tarnybiškai priklausoma. Tai vienintelis atvejis, kai lesbietiškas lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiosios valią pripažįstamas nusikaltimu.

6.4. Prievartinis homoseksualizmas (Vyro lytinis santykiavimas su vyru) BK 122 str.Vyro lytinis santykiavimas su vyru, panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba pasinaudojant

nukentėjusiojo priklausoma padėtimis ar bejėgiškumu, t.p. padarytas nepilnamečio atžvilgiu (nors jam ir sutinkant), baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8m.

Tai nusikaltimas vyro seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Straipsnio pavadinimas – vyro lytinis santykiavimas su vyru – ne visai logiškas, lytiniu santykiavimu

laikytinas tik natūralus lytinis aktas. Šiame str. numatyta atsakomybė už vyro lytinės aistros tenkinimą su vyru. Toks aktas pats savaime yra nenatūralus, prieštarauja absoliučios daugumo žmonių prigimčiai. Vyrų lytinės aistros tenkinimas yra lytinė deniacija, kuri g.b. tiek įgimta, tiek ir įgyta.

Priverstinio lytinės aistros tenkinimo vyro su vyru nusikaltimo sudėties požymiai yra labai panašūs į išžaginimo sudėties požymius.

OBJEKTAS – seksualinis vyro apsisprendimas, o nepilnamečio ir lytiškai nesubrendusio – neliečiamumas. Nukentėjusysis – vyriškos lyties asmuo. Įstatymo nuoroda į tokius veiksmus nepilnamečio atžvilgiu reiškia, kad nusikaltimu laikomi ne tik pederastijos atvejai, bet ir lytinės aistros tenkinimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu (nuo 14 iki 16m.) ir su lytiškai subrendusiu, bet nepilnamečiu, t.y. neturinčiu 18m. Ir jam sutinkant. Pripažindamas nusikaltimu vyro lytinės aistros tenkinimą su vyru, lytiškai subrendusiu, nors ir nepilnamečiu, šiam sutinkant, įstatymas yra nenuoseklus, nes tokiais atvejais nepažeidžiamas nei vyro seksualinis apsisprendimas, nei neliečiamumas. Varžomas lytiškai subrendusių asmenų seksualinis apsisprendimas.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Kaip ir išžaginimo atveju, BA atsiranda už prievartinį lytinės aistros tenkinimą vyro su vyru analiniu ar oraliniu būdu. Už kitus prievartinius seksualinius veiksmus inter. femora tarp vyrų atsakomybė pagal BK neiškyla, tai nepripažįstama lytiniu nusikaltimu ir yra baudžiamojo įstatymo spraga.

Požymiai, apibūdinantys priemones, kuriomis siekiama išvengti ar palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą – pavartojant fizinį smurtą, grasinimus ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo padėtimi – yra analogiški išžaginimo požymiams, o pasinaudojant nukentėjusiojo padėtimi – panašiai, kaip moters prispyrimo lytiškai santykiauti, tik neapribojant materialiniu ar tarnybiniu nukentėjusiojo priklausomumu. (Akivaizdus įstatymų nenuoseklumas, nes 119str. nurodytas priklausomybės apribojimas, o 118str. pasinaudojimo priklausoma nukentėjusiojo būkle požymis tenkinant lytinę aistrą prieš moters valią oraliniu ar analiniu būdu visai nenurodytas).

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Atsakomybė už homoseksualų lytinės aistros tenkinimą su nepilnamečiu pastarajam sutinkant ir pasinaudojant jo priklausomumu iškyla tik tais atvejais, kai kaltininkas žino apie jo amžių arba turėjo ir galėjo numatyti, kad partneris nepilnametis.

SUBJEKTAS – vyriškos lyties asmuo, turintis 16m. Už savanorišką homoseksualų aktą tarp asmenų nuo 16 iki 18m. pagal BK 122 str. atsako abu dalyviai.

6.5. Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu BK 120 str.Baudžiamas laisvės atėmimo iki 5m. Tai nusikaltimas lytiškai nesubrendusių asmenų seksualiniam

neliečiamumui.

OBJEKTAS – lytiškai nesubrendusių asmenų seksualinis neliečiamumas, veika pažeidžia arba gali pažeisti paauglių normalų seksualinį, moralinį, psichinį vystymąsi. Nukentėjusiuoju g.b. ir berniukas (nuo gimimo iki 16m.), ir mergaitė (nuo 14 iki 16m.) arba mergaitės ir berniukai iki 18m., jeigu jie nėra lytiškai subrendę. Šis nusikaltimas yra nesant atitinkamo išžaginimo ir vyro lytinio santykiavimo su vyru numatytų požymių.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Lytiniu santykiavimu laikomas ne tik natūralus lytinis aktas, bet ir lytinės aistros tenkinimas analiniu ar oraliniu būdu (kaip ir išžaginimo atveju). Lytinės aistros tenkinimas šiomis formomis galimas tik tarp skirtingos lyties asmenų, nes vyriškojo homoseksualizmo atvejais

inkriminuojamas 122 str., o moteriškojo homoseksualizmo atvejai apskritai nebaudžiami. Be to, lytinis santykiavimas su mergaite, neturinčia 14m., yra išžaginimas (118str.).

BK 120str. apima:1. Neprievartinį, savanorišką lytinį santykiavimą su paaugle, turinčia 14m., bet lytiškai nesubrendusia;2. Lytinį santykiavimą su tokia mergaite naudojant grasinimus, nesudarančius išžaginimo požymio –

grasinant panaudoti smurtą ateityje, sunaikinti, sugadinti turtą, paskleisti žeminančias žinias, t.y. šantažuojant;3. Tiek neprievartinį, tiek prievartinį lytinį santykiavimą su nesubrendusiu berniuku.Smurtas ir jo padariniai sveikatai šiuo atveju, skirtingai nuo išžaginimo, nėra nusikaltimo požymis ir

kvalifikuojamas savarankiškai, kaip nusikaltimų sutaptis.Nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus lytinį aktą arba pradėjus tenkinti lytinę aistrą oraliniu ar analiniu

būdu.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Veikos neteisėtumą lemia ne pati veika, o nukentėjusiojo asmens nesubrendimas. Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu yra nusikaltimas tik tuo atveju, jei kaltininkas žinojo, kad partneris yra lytiškai nesubrendęs, arba, vertinant pagal įvykio aplinkybes ir santykius su nukentėjusiuoju, numatė ar turėjo ir galėjo tai numatyti. Jeigu sąžiningai dėl šios aplinkybės klydo – nusikaltimo nėra.

SUBJEKTAS – abiejų lyčių, 16m. pakaltinamas asmuo. Kai santykiauja paaugliai, neturintys 16m., nusikaltimo nėra. Kai tai daro 16-mečiai, pripažinus. vieną iš jų lytiškai nesubrendusiu, partneris baustinas, o abu pripažinus nesubrendusiais, baustini abu.

6.6. Tvirkinamųjų veiksmų samprata BK 121str.Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip 16m. asmens atžvilgiu baudžiami laisvės atėmimu iki 3m.

Nusikaltimu pripažįstamas fizinis ir moralinis jų tvirkinimas.

Tvirkinamųjų veiksmų OBJEKTAS – vaikų ir paauglių, nesulaukusių 16m. seksualinis neliečiamumas, normalus jų vystymasis. Nukentėjusiaisiais g.b. mergaitės ir berniukai iki 16m. Būtinasis nukentėjusiojo požymis – lytinis nesubrendimas.

OBJETYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Tvirkinamieji veiksmai – tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui, paaugliui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką, negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą.

Pagal 121str. kaip tvirkinamieji veiksmai dabar kvalifikuojami:1. Kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko, paauglio atžvilgiu ne tik siekiant sukelti

susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą, dirginant savo lytinius organus. ar kitas kūno dalis inter. femora (ne analiniu ar oraliniu būdu), įskaitant moteriškąjį homoseksualumo patenkinimą;

2. Vaiko, paauglio vertimas ir privertimas atlikti seksualinius veiksmus (išskyrus lytinį santykiavimą, lytinės aistros tenkinimą oraliniu, analiniu būdu) su kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu.

3. Seksualinių veiksmų atlikimo vaiko, paauglio akivaizdoje (lytinis santykiavimas, masturbacija);4. Vaikų, paauglių lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs;5. Pornografijos demonstravimas vaikams, paaugliams, įskaitant amoralius pasakojimus apie seksualinių

poreikių tenkinimą, ar kitoks intelektualinis tvirkinimas.Tvirkinimo sudėtis yra formalioji, pakanka pačių veiksmų atlikimo. Tai, kad vaikui, paaugliui tvirkinimas

nepadarė įspūdžio arba jis jau yra patyręs šioje srityje ar net ištvirkęs, neturi reikšmės. Tvirkinamieji veiksmai nuo kitų lytinių nusikaltimų atskiriami pagal tai, kad šiuo atveju nėra lytiškai santykiaujama su paaugliu, t.y. nėra nei natūralaus lytinio, nei oralinio ar analinio lytinės aistros tenkinimo.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS požymiai. Tvirkinamieji veiksmai yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Be to, ši sudėtis yra ir tais atvejais, kai jų adresatas arba atsitiktinis stebėtojas yra vaikas arba paauglys, neturintis 16m., ir kaltininkas tai žinojo, numatė arba turėjo ir galėjo numatyti.

SUBJEKTAS. Už vaikų ir paauglių tvirkinimą atsako abiejų lyčių asmenys, sulaukę 16m.

6.7. Pakeitimai, reglamentuojantys šiuos nusikaltimus, naujajame BK.NBK, reglamentuojant nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra

užpildomos spragos, esančios galiojančiame BK, eliminuojamas platus šių įstatymų aiškinimas praktikoje. Išžaginimo, dažniausiai padaromo lytinio nusikaltimo, traktuotė šiek tiek keičiasi. Nukentėjusiuoju g.b. ir vyras, o subjektu – ir moteris. Lytiniu santykiavimu pripažįstamas tik natūralus, vaginalinis lytinis aktas, o lytinės aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu būdu, jeigu tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, sudaro kitą, truputį lengvesnį nusikaltimą. Tai nauja nusikaltimo sudėtis – seksualinė prievarta. Ši norma apima prievartinio lytinio santykiavimo, nesudarančio išžaginimo sudėties, atvejus bei visus prievartinio lytinės aistros tenkinimo atvejus, įskaitant vyro lytinės aistros tenkinimą su vyru, bei užpildo daugumą galiojančio įstatymo spragų, įskaitant prievartinį moters lytinį santykiavimą bei lytinės aistros tenkinimą su vyru bei prievartinį lytinės aistros tenkinimą su moterimi.

Dalį lytinių nusikaltimų spragų užpildo norma, nustatanti atsakomybę už seksualinį išnaudojimą. Ji apima visus privertimo lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą atvejus, nepriklausomai nuo kaltininko ir nukentėjusiojo asmens lyties.

NBK užpildžius esamas šio pobūdžio spragas, gerokai sumažės veikų, kvalifikuotinų tvirkinamaisiais veiksmais, nes prievartinis lytinės aistros tenkinimas su paaugliais bus traktuojamas kaip sunkesnis nusikaltimas.