Atlyginimą renkamės patys - cv.lt · 2020-05-17 · Dešifruokite darbo skelbimą t Tinkamai sudėliokite CV ... tarpininkų t Jei reikia laiko, taip ir sakykite Turinys. 6 Lygtis

2007

RASA D!EVECKYT"AGN" RANONYT"

Kaip u!dirbti daugiau

Atlyginim!renkam"s patys

5

Pratarm! 9

"#anga 13Darbo rinka Lietuvoje

Pirma dalis

Esminis klausimas: kokio darbo a! noriu? 19

Darbo paie$ka – lyg vedybos 21Pirmiausia i!siai!kinkite, koks darbas jums mieliausias

Kokiam darbini" preferencij" tipui priklausote j#s? Akis atverti pad$s tariamasis oponentas

Kas tas geid#iamiausias „jaunikis“? 27De!ifruokite darbo skelbim% Tinkamai sud$liokite CV

Sudominkite darbdav& Nesibaidykite praktikanto vaidmens Nebijokite pripa'inti sau, jei apsirikote besirinkdami darbdav&

U#lipus ant gr!blio 35Socialin$ branda nuo am'iaus nepriklauso Be emocin$s kompetencijos nei!siversi Raskite aukso vidur& tarp logikos ir jausm" Pa'inimo procesas – be pabaigos

Teorija nei$gelb!s 39Priverskite darbdav& patik$ti Praeities poelgiai – ateities veidrodis Teisingus atsakymus galima i!mokti, nuo!ird'i" – ne

Patikima tik nei!galvota istorija

Atsiklausia ir #vaig#d#i% 43Komandos formavimas pagal... horoskopus Retu!uotas CV nekenkia Tik „neapdovanokite“ sav(s neb#tomis savyb$mis

Iniciatyv& – ' savo rankas 45Svarbiausia – subtilumas ir atkaklumas Nenuleiskite rank" po neigiamo atsakymo I!naudokite „prisistatymo lifte“ galimyb( Nesisavinkite vadov$lini" s$km$s pavyzd'i"

Ir pir$liai klysta 48Kokybi!k" ar nekokybi!k" 'moni" neb#na Nepervertinkite tarpinink" Jei reikia laiko, taip ir sakykite

Turinys

6

Lygtis su keliais ne#inomaisiais 51Kaip apsiskai)iuoti atlyginim% pa)iam? * „apklaus%“ &traukite visus pa'&stamus Pareigos tos pa)ios – alga kitokia

Nenusipiginkite ir pernelyg neu'sipra!ykite Ma'oji gudryb$: „O kiek galite man mok$ti?“

Antra dalis

Derybos: nelengva, bet b#tina 55

" derybas – su nam% darbais 57Suvokite kitos deryb" pus$s interesus B#tina &vertinti visus kriterijus Kriterijus paverskite skai)iais

“I!tikimyb$s“ &rodymas

Smulkmenoms – ne 62Tendencing% informacij% – & !on% * rankas ne tas pats, kas „ant popieriaus“ Vertinkite visum%

U#dirbi, kiek gali 65Kintamas atlyginimas: nestabilu, bet patogu

Sunku ar lengva u'dirbti? Lemia ir pozicijos

Po bandomojo geriau nebus 69Delsti – klaida Kai pa'adai – tik viliotinis „Koks velnias mane ne!$ & t% galer%?..“

Brukamos lengvatos ne'vertinamos 75Laim$ – ne tik piniguose Ir darbui, ir poilsiui Naudingiausia lanksti stimul" sistema

Tobulumui rib% n!ra 81Ne visi mokymai atsiperka Ir sviestu ko!( gali pagadinti

Kiekvienas tikisi naudos. Darbdavys irgi

Skolas kartais tenka gr&#inti 85Vien para!o neu'tenka Atsiskaityti privaloma

Konkurencija – tik s%'ininga

Ankstesnis atlyginimas irgi motyvas 93Ap)iuopiamas atspirties ta!kas Pasiekimai praeityje pad$s i!sider$ti daugiau Revoliucijos – ne i!eitis

Devynis kartus pamatuok... ir bus pigiau 97Kas svarbiau: kopijuoklis ar 'mogus? Klaida kainuoja per brangiai

A T L Y G I N I M # R E N K A M " S P A T Y S

7

Tre!ia dalis

Atlyginim" sistema &mon$je 100

Tik u# nuopelnus 103Statistika aklai tik$ti negalima Kart% per metus – b#tinyb$

In+iacija – irgi rodiklis

Kokia nauda man? 106Esm$ – pokalbis Argumentai, kurie tikrai nepagelb$s

U# k&? 109Sistema – jau prana!umas Neteisyb$ 'eid'ia

Lemia ir ekonominiai rodikliai

Prie$nuodis chaosui 116Pareigybi" „lentyn$l$s“ Lengviau susikalb$ti

Kiekvienam savo 122Kaip !auksi, taip atsilieps Puntuko akmeniui u'gulus...

Tyrim% – ne & stal)i"

Vie$a paslaptis 126Kartais geriau ne'inoti Jei kabineto sienos prabilt"

U' k% jam premija?

Atlyginim% „#irkli%“ sp&stuose 129Neklausykite tos kaimyn$s Daugiau funkcij" – daugiau pinig"

Skai)iuokl$ su i!lygomis

Ketvirta dalis

Kaip tapti geid'iamam 147

„Galv% med#iokl!“ be varovo 149,m$'uokite visur, kur tik galite Visiems ne&tiksi. Ir nereikia

I!klausykite kiekvieno pasi#lymo

Ir $ventieji suklumpa 153Geriau patyr(s Ne kiekvienas – 'vaig'd$ *vaizd'io spindesys gali apakinti Operatyvumas svarbiau nei orumas

Planas su improvizacija 158Geriau antrasis, bet 'inomas L#kes)i" kartel( – auk!tyn

Tegul dirba pavard$

Priverskime pasi#i(r!ti kitaip 163Pravartu „u'mesti tinklus“ Lengviausia – keisti po'i#r&

Pilkojo kardinolo privalumai Tyl$jimas – auksas, bet tik ne karjerai

T U R I N Y S

8

Nebijokite pasirodyti „kvailys“ 168B#kite savanoris Koleg" pa!aipos – kaip vanduo nuo '%sies

Kas man(s ne'aloja – gr#dina

Nepasiduokite „krab% sindromui“ 173Kas ve'a, tam krauna Kur mano prioritetai?

I!mokite pasakyti ne

Nuo Brisiaus iki #vaig#d#i% 177Kabinkit$s kaip kat$ -vaig'd$s spindesys

Karv( visi mel'ia Nelaukite Brisiaus galo

Penkta dalis

Kaip gyvensime rytoj? 183

U#dirbsime daugiau 184Brangstame de!imtadaliu Vejam$s senut( Europ%

Stygius a$tr!ja 188Rinka tampa i!rankesn$ Universali" vadybinink" era vakarop

-vilgsnis 'emyn

Priedas A 193

Priedas B 199

Rodykl! 205

Literat(ros s&ra$as 207


Kaip tapti geid!iamam

Ketvirta dalis

149

„Galv" med!iokl#“ be varovoDar vienas b!das ir u"dirbti daugiau ir pakeisti dar-

b# yra b!ti pasteb$tam vadinam%j% „galv% med"iotoj%“, t. y. specialist%, kurie pagal kliento pageidavimus u"si-ima konkretaus profesionalo perviliojimu i& kitos 'mo-n$s. Pasiekti, kad ' jus atkreipt% d$mes', regis, ne taip ir sud$tinga. Juolab kad patys &ios srities specialistai uoliai stebi informacij# apie profesionalus. Ta(iau, jei jau norite b!ti „sumed"iotas“, tam tikromis taisykl$mis pasinaudoti verta.

Pasak Aist$s Ma"eikien$s, UAB „Personalo valdymo grup$“ projekt% vykdymo direktor$s, kertin$ taisykl$ – &m$"uoti visur, kur tik galite. Dalyvaukite renginiuose, seminaruose, konferencijose, diskusijose, verslinink% ir specialist% klub% veikloje.

„Kartais verta neignoruoti net ir bulvarini% leidini% ar toki%, kuri% patys neskaitote ir nevertinate. Neatsi-sakykite, jei esate kvie(iamas ' televizijos laid# – &alia pa&aipos gausite ir nemenk# porcij# vie&umo bei "ino-mumo. M!s% ma"oje &alyje, kurioje periodinius verslo leidinius galima suskai(iuoti ant vienos rankos pir&t%, b!ti pasteb$tam nesunku“, – ai&kina p. Ma"eikien$.

)inoma, puikuotis "iniasklaidoje pagirtina, ta(iau verta prisiminti, kad "inias apie jus specialistai tikrai pasivargins patikrinti. Tad jei 'vaizdis nebus pagr'stas gerais darbais, d$mesys j!s% personai gali greitai i&ga-ruoti.

Tod$l antra ir bene svarbiausia j!s% u"duotis – dirbti ne tik gerai, bet i&skirtinai gerai. Tai nerei&kia, kad b!-tina pl$&ytis d$l kiekvieno nuomon$s – visiems vis tiek ne'tiksi ir ne kiekvienas partneris ar klientas 'vertins j!s% pastangas.

K A I P T A P T I G E I D ! I A M A M

150

"Verta su klientais bendrauti ne tik pagal 'mon$s nu-statytas taisykles ir etiket#, ne tik pagal tai, kiek jums mokama u" paslaugas. I&skirkite svarbiausius klientus, partnerius ar u"sakovus, daug pasiekusius arba per-spektyvius, ir parodykite jiems nelaukt# d$mes' savo sprendimais ir k!rybi&kumu. Atsiras, kas tai 'vertins, ir pama"u u"megsite dar daugiau ry&i%, reikaling%, jog b!tum$te pasteb$ti“, – kalba p. Ma"eikien$.

Vienoje Lietuvos ministerijoje dirbo vyri!kis, atsakin-gas u" jos IT sistem# k$rim%. Ten &sidarbino vos baig's auk!t%j% mokykl%. Nors darbas buvo monotoni!kas, alga ne per did"iausia, ta(iau vieta saugi ir patogi. B)go me-tai, ta(iau kiekviena diena darbe nelabai skirdavosi nuo vakaryk!t)s.

Gal "mogus b$t# ministerijoje tebes)d)j's ir dabar, jei ne netik)tai parduotuv)je sutikta pa"&stama, kuri dirbo „galv# med"iotoj#“ &mon)je. Pokalbis prad)jo suktis apie darbus, ir moteris pasi$l) jam dalyvauti tarptautin)s IT bendrov)s konkurse, nes !i kaip tik ie!kojo specialisto.

Nors dvejon)s ir nepasitik)jimas savimi susijung) & darn# chor%, nes vyri!kis tetur)jo patirties valstybin)je institucijoje, ta(iau jis nutar) i!bandyti j)gas. Did"iam savo nustebimui, buvo pakviestas & pokalb&, o paskui su-lauk) pasi$lymo dirbti. Alga dvigubai didesn), jau nekal-bant apie &domesn& darb% ir karjeros perspektyvas.

Taigi net ir netik$tai pasi!lytos galimyb$s nereikia

kategori&kai atmesti. Kas ie&ko, tas randa. O kas yra ie&-komas, tas bus rastas. Tegul ir parduotuv$je.

Lygiai taip apdairiai kaip klientus, rinkit$s ir kon-sultantus. Neverta gyvenimo apra&ymo siuntin$ti kam pakliuvo ir pretenduoti ' visas direktori% pozicijas. Kon-


151

sultantams atrodys, kad j!s tiesiog desperati&kai ie&kote darbo. Profesionalai si!lo ver(iau kiekvienoje specialia darbuotoj% paie&ka u"siiman(ioje 'mon$je susitikti su pasirinktu konsultantu, prisistatyti, papasakoti savo no-rus ir tikslus, pabr$"ti i&skirtinum#.

Dar geriau pasistengti pa(iam b!ti „med"iojamam“. Tam puikiai pasitarnauja kolegos, pa"'stami ir kiti ne-akivaizd"iai rekomenduojantys asmenys.

Ar galite 'sivaizduoti, kad 'mon$s vadovas (ai&ku, samdomas) s$di darbe ir siuntin$ja savo CV ' visas duo-men% bazes? Be lakios fantazijos tai sunkiai 'manoma.

O dabar pa"i!r$kime kiek kitaip. Tas pat 'mon$s va-dovas s$di prie kompiuterio, daro savo darbus, ir su-skamba telefonas:

– Laba diena, pone toks ir toks (d$l 'domumo, galite 'sira&yti ir savo pavard*). Mes esame personalo atran-kos agent!ra (v$l sugalvokite pavadinim#, kuri ar(iau-siai &irdies. Sakote, prie j!s% pavard$s labiausiai tikt% garsiausi% ir brangiausi% „galv% med"iotoj%“ pavadini-mas? N$ neabejojame, kad neklystate). Gird$jome apie puikius j!s% sugeb$jimus vadovauti, kompetencij#, ki-tas savybes, reikalingas lyderiui, kurio kaip tik ie&ko m!s% klientas. Nor$tume Jums pateikti jo pasi!lym# (v$l pa"aiskime &sira!yk pats). Sudomino? Laukiame J!s% sprendimo, ar sutiksite apsilankyti m!s% 'mon$je smulkiau aptarti &' reikal#...

Velnias, galvoja vadovas: ramiai sau gyvenau, buvau patenkintas darbu, ir pra&om. Sumai&ties 'ne&ta, nes pa-si!lymas viliojantis. O gal nu$jus ir pasi&nek$jus? Nors ne...

+' kart# vilion$ms 'steng$te atsispirti? Bet „galv% med"iotojai“ j!s% pavard* jau 'sid$m$jo. Patik$kite, jie profesionalai ir dvejon$s gaidel* balse i& karto pasteb$s, net jei bandytum$te pasakyti grie"t# ne. O jei po keli%


152

m$nesi% paskambins su dar patrauklesniu pasi!lymu? Ko gero, pagundoms jau nebandysite atsi"egnoti ir d$l &ventos ramyb$s nueisite pasikalb$ti. Tik i& smalsumo. Garb$s "odis, tik smalsumo vedamas, nes darbo keisti neketinate.

O su kokia nuomone gr'&ite, priklausys nuo tarpinin-k% sugeb$jimo 'tikinti ir, ai&ku, nuo paties naujojo darb-davio pasi!lymo.

Bet jau ir Lietuvoje yra 'moni%, i& kuri% niekam ne-pasiseka pervilioti "moni%. Kai kurie tarpininkai, apie tai "inodami, nes jau ne syk' su pasi!lymais atsitrenk$ kaip ' sien#, ten kreipiasi tik pra&ydami rekomendaci-j%. O t% 'moni% darbuotojai neformalioje aplinkoje pri-pa"'sta, kad vis dar „galv% med"iotoj%“ yra kalbinami bent po por# kart% per savait*.

Dirbate tokioje bendrov$je? V$l belieka paspausti jums rank# sveikinant.

Jeigu jau # jus atkreip" d"mes# „galv$ med%iotojai“ ir sulauk"te j$ skambu&io, neskub"kite mesti telefono ragelio nei'klaus( j$ pasi)lymo. Verta netgi nueiti # pokalb#. Nesvarbu, kad darbo visai neketinote keisti. Pirma, j)s galite sulaukti tikrai viliojan&io pasi)lymo. Antra, net jei jo ir atsisakysite, su%inosite, kokie j)s$ reitin-gai darbo rinkoje.


153

Ir $ventieji suklumpaTik pastaruosius dvejus metus konsultantai tikina

pastebintys tendencij#, kad vien u" didesn' atlyginim# darbo specialistai nebekei(ia. Tad ir darbdaviams rei-kia pagalvoti ir apie vie&#j# nuomon*, ir apie presti"#, jei jau nori pritraukti profesional%.

„Anks(iau viskas buvo papras(iau. Dabar darbdavys turi r!pintis savo 'mon$s ir si!lomos pozicijos 'vaiz-d"iu, nemesti kelio d$l takelio: kai imdamas nepelnin-gus u"sakymus ir prarasdamas gerus specialistus, prisi-renka pigi%, nekompetenting% darbuotoj%“, – darbdavi% klaidas atskleid"ia p. Ma"eikien$.

Ma"a Lietuvos rinka turi 'takos bet kuriai veiklos sri(iai. Ir reputacijos formavimas – jokia i&imtis. Tikrai nebus gerai, jei vadovauti skyriui prisiviliosite puik% specialist#, o kiti to skyriaus darbuotojai tur$s akivaiz-d"i% "ini% ir 'g!d"i% sprag%. Darbai sustoti juk negali, o naujas vadovas nei vis% senbuvi%, nei pa(ios sistemos drasti&kai pakeisti nesugeb$s. ,ia perviliotieji ir su-klumpa.

Pasikviesti pana&ioje srityje dirbant' specialist# i& kitos 'mon$s naudinga d$l keleto prie"as(i%. Pirmiau-sia, nurodo profesionalai, bendrov$ gauna patyrus' darbuotoj#, kurio mokymui nebereikia skirti tiek daug d$mesio, kiek reik$t% patirties neturin(iam "mogui. Su-ma"$ja ir rizikos tikimyb$, kad "mogus nesusidoros su u"duotimis, o po keli% mokymo ir adaptavimosi m$ne-si% pasakys: „A(i!, bet &is darbas – ne man.“

Perviliotas specialistas jau i&mano rink# ir pagrindi-nius jos dalyvius. Tikimasi, kad drauge su tokiu patyru-siu darbuotoju atkeliaus ir jo klientai.


154

„Deja, da"niausiai tokie l!kes(iai neb!na visai paten-kinami. Specialistas atsine&a ' nauj# darb# pa"intis, ry-&ius, bet kartu su juo ' nauj#j# darboviet* „pereina“ dau-giausia 30 proc. jo klient%. Nebent tas "mogus b!t% tikrai vienintel$ savo srities „"vaig"d$“. Daugiau klient% nuse-ka paskui specialist# dar ir tada, kai &is jau seniai grie"$ dant' ant dabartinio darbdavio ir kaup$ „kapital#“, lauk-damas palankios progos su visu juo dingti ir taip atker&y-ti u" patirtas „skriaudas“, – &ypsosi p. Ma"eikien$.

Nors klient% antpl!d"io specialist# perviliojusi 'mo-n$ gali nesitik$ti, profesionalas gali b!ti naudingas ir kaip mokytojas. Gal "mog% po met% kit% persivilios dar koks konkurentas, ta(iau ir per tiek laiko jis sp$s 'dieg-ti nauj% darbo metod%, pasi!lyti id$j%, pa"erti kritikos, kuri neleis u"sistov$ti vietoje, kitaip sakant, „'lies &vie-"io kraujo“.

)inoma, specialisto perviliojimas i& kitos 'mon$s susij*s su tam tikra rizika. Anot p. Ma"eikien$s, toks "mogus labai daug tikisi i& naujo darbdavio ir kelia ge-rokai didesnius reikalavimus nei senbuviai. Tik 'mon$ sykiais gali darbuotojui pasi!lyti prastesn* darbo viet#, nei jis turi dabar.

Rizika suklysti perviliojant darbuotoj# esti ir d$l to, kad pasiduodama konkurent% 'mon$s 'vaizd"io spinde-siui.

„Esame ir patys tur$j* du "mones i&, regis, labai pres-ti"ini% Lietuvos bendrovi%. Deja, teko juos atleisti. Net sunku buvo suprasti, kaip iki &iol jie dirbo tokiose 'mo-n$se ir tokiose pareigose“, – svarsto p. Ma"eikien$.

Pasak jos, perviliotas "mogus kur' laik# gali u"migti ant laur%. Kitaip sakant, jaustis lyg laim$j*s loterijoje, kai gerokai padid$ja jo atlyginimas. Tai itin neigiamai paveikia naujo darbuotojo santykius su kolegomis ir gresia konfliktais su darbdaviu.


155

-monei, kuri siekia tokiu b!du rasti reikiam# dar-buotoj#, svarbu "inoti, kad perviliojimas u"trunka ge-rokai ilgiau, nei tada, kai specialistas pats ie&ko darbo. Kartais prireikia 2–4 m$nesi%, nes "mogus turi u"baigti prad$tus darbus, jam tenka ir palaviruoti, kad i&laikyt% gerus santykius su darbdaviu.

Specialistas, kurio siekia 'mon$, gali tik$tis geresnio atlyginimo ir garantuoto gerov$s paketo. Tik (ia gei-d"iamo darbuotojo trok&tanti 'mon$ v$l gali pakli!ti ' „sp#stus“.

„Jei "mogus "ino, kad jis yra vienintelis patrauklus ir kalbinamas rinkoje, jis link*s u"sikelti kain# kaip uni-kali% senien% aukcione“, – persp$ja p. Ma"eikien$.

Tad 'mon$ms ji pataria imituoti konkurs#. Vert$t% kalbinti asmen' dalyvauti konkurse, o ne kviesti dirb-ti kaip vienintel' ir nepakartojam# profesional#. Tokia strategija naudinga ir tuo, kad „konkurse“ galima bus 'sitikinti, ar viliojamas "mogus tikrai yra tai, ko bendro-vei reikia.

Ta(iau jei kandidatas tikrai tinka, naujajam darbda-viui veikiausiai teks sutikti su tam tikromis papildo-momis s#lygomis. Perviliojamas asmuo da"nai jau(iasi rizikuoj#s, prarandantis dabartinio darbdavio pasitik$-jim# ir pa"adus, tod$l gali visko reikalauti daugiau nei specialistas, kuris darbo ie&ko pats.

Atlyginimas viliojant darbuotoj# ' kit# 'mon* &ian-dien yra tikrai ne pagrindinis motyvas. Nebent darbuo-tojas buvo u"kluptas tokioje u"kampio kontoroje, kurio-je jis gauna perpus ma"iau nei rinkos vidurkis, ir pats apie tai nenutuokia.

Labiausiai apsisprendim#, keisti darboviet* ar ne, le-mia darbo pob!dis, pareigos, j% patrauklumas konkre(iam "mogui. Da"nai nutinka taip, kad specialistas ie&ko k!ry-bi&kesnio darbo, siekia vadovauti didesniems projektams.


156

Kita vertus, labai svarbu, koks yra 'mon$s 'vaizdis, jos veiklos sritys: "mon$s lengvai susivilioja pereiti ' besiku-rian(ias bendroves, kuri% dalis steig$j% – 'sitvirtinusios ir "inomos u"sienio 'mon$s. Be to, ir patys darbdaviai pri-valo paprakaituoti, kad gaut% trok&tam# specialist#. Noru dirbti ir 'rodyti savo paj$gumus turi "ib$ti ne tik kandida-to akys. Jei vadovas nesugeb$s tinkamai pristatyti savo 'mon$s, pervilioti geid"iam# specialist# bus labai sunku.

„Kad ir kaip u"buriamai konsultantas suokt% – juk toks m!s% darbas, – ta(iau pats vadovas patraukliai ne-pristatys savo 'mon$s ir pozicijos, surasti jam reikaling# "mog% bus tarytum Sizifo darbas. Teko porai 'moni% pri-statyti po keliolika kandidat% ' t# pa(i# pozicij#, ta(iau jie vis atsisakydavo pasi!lymo, nes pokalbis su darbda-viu b!davo vangus. Direktorius visi&kai nepristatydavo bendrov$s pasiekim%. I& jo kalbos b!davo galima supra-sti, kad &iuo metu to "mogaus apskritai nelabai tereikia, neva „jei j!s galite tai padaryti, tai ateikite. Mes i& b$dos ir patys tvarkom$s“, – patirtimi dalijasi p. Ma"eikien$.

Kalbinamo kandidato apsisprendimui 'takos turi ir tai, kiek stabiliai veikia pati 'mon$ bei kokios konkre-(ios pozicijos perspektyvos. Vieniems kandidatams sta-bilumas gali atrodyti patrauklus, kiti tiesiai pasako, kad toje pozicijoje jie u"sibus tik 2–3 metus, o v$liau nor$t% imtis platesn$s veiklos toje pa(ioje bendrov$je.

Kita darbdavio klaida – vangi reakcija. Valdas Gru-d$, konsultacij% ir personalo atrankos 'mon$s „Primum Esse“ pardavimo vadovas, pataria darbdaviams "aisti atviromis kortomis ir, jei kandidatas pasirodo tinkamas, jam i& karto apie tai ir pasakyti.

Nes s#voka „mums reikia pagalvoti, kai apsispr*si-me, prane&ime“, tegul ir esti, bet dabar da"niau j# gali i&girsti pats darbdavys i& kandidato l!p%, o ne atvirk&-(iai.


157

*monei labai reik)jo rasti auk!tesn)s grandies vadov%. Tarp keli# kandidat# tinkamas pasirod) tik vienas, ta-(iau jam "odis „tinkamas“ – per prastas. Jis buvo idea-lus kandidatas. Po pokalbio darbdavys pasak) daugeliui gird)t% fraz': mums reikia apsispr'sti. „Apsisprendimas“ truko savait', nors kandidatui vien tik u"v)rus duris darbdavys jau "inojo, kad tai b$tent tas "mogus, kurio &mon) ie!ko.

Po savait)s paskambin's geid"iamam specialistui ir prane!us „ger%“ "ini%, jog pasitarusi vadovyb) pasirinko jo kandidat$r%, sulauk) tokio atsakymo: „A(i$ u" pasi-tik)jim% ir &vertinim%, bet vakar a! pasira!iau darbo su-tart& su kita &mone.“

Kod$l darbdavys dels$, nors "inojo, kad tas "mogus jam tinkamiausias? Prie"astis paprasta, "mogi&ka, bet nelogi&ka. Pasirodo, jis nor$jo suformuoti „or% 'mon$s veid#“, t. y. neparodyti, kad tas specialistas jam reikalin-gas (ia ir dabar.

Kaip "inia, traukinys v$luojan(i% nelaukia. Gali likti vienas perone, o vietoj orumo tavo veid# „papuo&“ r!g&-ti mina. Pav$lavai, nesvarbu, kad tik kelet# sekund"i%. Kelion* teks prad$ti planuoti i& naujo.

Jei jau jus vilioja konkuruojanti #mon", turite puiki! galimyb( kilstel"ti savo atlyginim!. Ta&iau nepasiduokite pagundai kuriam laikui u%migti ant laur$. Tai itin neigiamai paveiks j)s$ santykius su kolegomis ir gresia kon*iktais su darbdaviu.


158

Planas su improvizacijaMetodai ir priemon$s, kaip tapti geid"iamam darbda-

viams, susikurti 'vaizd', vard# (angl. personal brand), nepripa"'sta nei geografijos, nei tautybi%. Jei j!s esate geriausias krep&ininkas pasaulyje, ta(iau niekas apie tai ne"ino, j!s% geb$jimai bever(iai. Ta(iau jei esate ant-ras krep&inio pasaulyje, ir visi apie tai "ino, jumis "avi-si, yra 'sitikin*, kad pad$site komandai sunki# minut*, j!s sukuriate tam tikr# vert*. Asmeninis 'vaizdis – tai vertybi%, sugeb$jim% ir asmenini% savybi% visuma, per kurias jus identifikuoja kiti "mon$s.

B!d%, kaip pasiekti u"sibr$"t% tiksl%, tarp kuri%, "i-noma, ir u"sidirbti daugiau, yra labai daug ir 'vairi%. Plano sudarymas pad$s jums apgalvoti ir pasirinkti tin-kamiausius, priklausomai nuo to, koks j!s% i&silavini-mas, kur dirbate ir ko norite pasiekti. Ta(iau pagrindi-niai principai galioja visais atvejais.

Panagrin)kime paprast% atvej&: po ilgos ilgos atrankos & didel)s &mon)s vadovo post% lieka du kandidatai. +ino-ma, abiem nestinga nei "ini#, nei patirties ar &g$d"i#. Kitaip jie n) neb$t# i!b)g' & fini!o tiesi%j%. Statisti!kai &rodyta, kad tokiomis aplinkyb)mis valdybos nari# pasi-rinkim% lems asmenyb)s bruo"ai ir kiek teigiam% &vaizd& yra susik$r's kiekvienas i! kandidat#.

O gal manote, kad tai svarbu tik auk&(iausio lygio vadovams? Ne, asmeninis 'vaizdis gali pasitarnauti bet kuriam "mogui, kuris siekia geresnio darbo, nauj% auk&tum% ir didesni% galimybi%.

Sunkiausia i&mokti ne"aboti svajoni%. Jau sugalvojo-te sau tikslus? Tada padvigubinkite siekius ir tiek pat


159

sutrumpinkite laik#, skirt# jiems 'gyvendinti. +tai da-bar jau turite ambicing# tiksl#. Tada parenkite plan#. Popieriuje i&guldyti tikslai ir priemon$s jiems pasiekti gerokai padidina tikimyb*, kad juos 'gyvendinsite.

Kita svarbi asmeninio 'vaizd"io formavimo dalis – tikslin$ auditorija. B!tina i&naudoti visas progas ir priemones, kad apie jus "inot% jums reikalingi "mon$s: dalyvauti konferencijose, skaityti prane&imus, tiesiog eiti prie "moni% ir su jais kalb$tis.

Geras specialistas visada yra apsuptas istorij%, gan-d%, ir jie suformuoja galimo vadovo l!kes(ius.

Ta l!kes(i% kartel$ pakeliama auk&(iau ar "emiau: viskas priklauso nuo "mogaus reputacijos. Kuo labiau esi "inomas, tuo stipresnes asociacijas tavo vardas kelia kitiems "mon$ms. Nors i& ties% jie gali nieko tikra apie "mog% ne"inoti.

Paprastas pavyzdys gal$t% b!ti "ymiausi Lietuvos sportininkai, kuriuos kiekvienas jau(iasi pa"'st#s kone asmeni&kai, nors i& ties% apie &iuos "mones "ino visai nedaug. Argi Virginijus Alekna arba Arvydas Sabonis neatrodo jums tarytum vienas i& savi&ki%, nors daugelis m!s% &i% "moni% nesame mat* ar(iau nei per televizo-riaus ekran#.

Kaip i&eiti ' "mones, tapti "inomam, b!d% yra ne vie-nas. Tai ir susib!rimai pagal pom$gius, dalyvavimas vi-suomenin$je veikloje, "inoma, "iniasklaida.

Sunku rasti istorij# apie golf#, kurioje neb!t% papa-sakota, kaip "aid"iant &' "aidim# u"simezg$ naudingi ry&iai. Tas pats galioja ir kitoms grup$ms "moni%, ku-riuos vienija pom$giai. Tai gali b!ti sklandytoj%, nardy-toj% b!reliai ir pan. Visose tokiose grup$se galima rasti bendramin(i% ir darbo klausimais.


160

Ne ma"iau naudos duoda ir dalyvavimas konferenci-jose. Jose bendrauti nevengiantis "mogus gali u"megzti nauding% ry&i%.

Nesvarbu, kokioje srityje dirbate, pagrindines 'vaiz-d"io formavimo taisykles bet kur galima pritaikyti.

*sivaizduokime, kad j$s esate advokatas, kurio tikslas – sava advokat# kontora.

Svarbu, kad "mon)s pasitik)t# jumis ir j$s# sugeb)ji-mais atstovauti jiems. Tod)l !iuo atveju itin svarbu reik!-ti nuomon', kalb)ti, dalyvauti profesin)je veikloje. Verta prisiminti pa"&stamus "mones ir susitikti su jais, t. y. at-naujinti ry!ius bei papasakoti jiems apie savo siekius. Jei aktyviai apie save ir tikslus kalb)site reikalingiems "mo-n)ms, atsiras toki#, kurie nor)s pasinaudoti j$s# paslau-gomis. Atlikite darbus taip, kad klientas rekomenduot# jus pa"&stamiems. Pasir$pinkite, kad apie &vykdytus dar-bus ir patirt& su"inot# kuo daugiau "moni#.

Gana paprasta schema. Tereikia noro bei dr#sos, ka"-kiek kantryb$s, ir &tai j!s% advokat% kontora jau papuo-la ' „Verslo "ini%“ reitinguojam% 'moni% s#ra&#.

Pasvajojome – ir gana. Metas prad$ti veikti.Beje, jei nor$site i&naudoti tok' plan#, vienas nuo&ir-

dus patarimas: svarbu "mones prisiminti ne tik tada, kai jie tau reikalingi. Jei "mogus pajus, kad bendraujate su juo vien tod$l, kad ka"ko i& jo reikia, lengvai gali nu-tikti, kad jus tiesiog atstums.

Taigi nauding% "moni% tinklas yra labiau socialinis: tai asmenys, su kuriais tiesiog malonu pasikalb$ti, kart-kart$m nuo karto susitikti. O jei kitus patrauksi kaip 'domus, malonus "mogus, jie tavimi dom$sis ir kaip pro-fesionalu. Juk su geru specialistu paniur$liu bendradar-biauti nelabai malonu.


161

Be abejon$s, svarbus ir "iniasklaidos vaidmuo for-muojant asmenin' vard#. +iuo atveju reik$t% atskirti, ar nori, kad tave identifikuot% kaip specialist#, ar tiesiog kad pavard$ tapt% "inoma. Pirmuoju atveju ver(iau pa-sisakyti tik su profesija susijusiomis temomis, antruoju – svarbesn$ kiekyb$, t. y. kiek da"nai pavard$ minima. Labai naudinga ir pa(iam ra&yti straipsnius, rengti spe-cialisto komentarus, atsakin$ti ' skaitytoj% klausimus, jeigu jums b!t% pasi!lyta tokia galimyb$.

Ai&ku, visos &ios priemon$s labiau tinka "mon$ms, kurie nevengia vie&umo, yra atviri, mielai bendrauja. K# daryti u"daresnio b!do, sunkiau bendraujantiems profesionalams?

Labai aktyvus, vietoje nenustygstantis "mogus vargu ar dirbs buhalteriu, programuotoju. Ta(iau ir &i% pro-fesij% atstovams "inomumas reikalingas, jei jie siekia karjeros.

)inoma, priemoni% galima rasti ir tyleniams. Galb!t vert$t% rinktis ramesnes bendruomenes, kuriose akty-vumu nepasi"ymin(iam "mogui nereik$s 'veikti sav*s.

Lygiai taip pat jiems patartina bendrauti su "inias-klaida, tik labiau verta rinktis savo srities profesiona-lams skirtas informavimo priemones. Tarkime, IT i&ma-nantis "mogus gali susikurti svetain* internete.

Galioja ir perfrazuotas posakis: „Jei tav*s n$ra in-ternete, tav*s n$ra i& viso.“ Labai da"nai darbuotojus parenkantys specialistai duomenis apie kandidatus tikrina internete. Jei buvai kur nors pamin$tas, tai jau naudinga. Tarkime, konferencij% organizatoriai skelbia ir dalyvi% s#ra&us. Atsidurti juose – jau privalumas.

Taigi "mogus bet plano – "mogus be ateities. Ta(iau aklai jo 'sikibus laikytis neverta. Juk netik$ta improvi-zacija n$ra blogai. Tod$l jei nepavyksta 'gyvendinti vis-


162

ko, kas numatyta, "mogus gali nusivilti arba nepasteb$-ti 'domi% galimybi%, kuri% paki&a gyvenimas.

Kas geriau: ar jei dainininkas per koncert# u"mir&*s tekst# nutilt%, ar kad sudainuot% ekspromtu sukurtus "od"ius? Jeigu tai bus padaryta linksmai ir nuo&ird"iai, ko gero, publika jo nenu&vilps.

Jei norite tapti geid%iamas, nelaukite, kol pripa%inimas jus susiras. Pasakykite jam bent savo adres!. Tod"l b)tina susikurti plan!, k! ir kaip darysite, kad j)s$ pavard" b)t$ girdima darbo rinkoje. Nes kuo labiau esi %inomas, tuo stipresnes asociacijas tavo vardas kelia kitiems %mon"ms. Nesvarbu, kad i' ties$ jie gali nieko tikra apie t! %mog$ ne%inoti.


163

Priverskime pasi!i%r#ti kitaipJei karjer# tik pradedate daryti arba visai neseniai

pakeit$te darb# ir dar nesp$jote u"sitarnauti 'vertini-mo, pravartu „u"mesti tinklus“. Reik$t% i&siai&kinti, kas 'mon$je yra tie "mon$s, nuo kuri% priklauso galimyb$s daryti karjer#, kaip galima prie j% prieiti, susipa"inti, parodyti, kaip j!s sugebate dirbti.

Ir tai jokiu b!du nerei&kia, kad j!s norite jiems 'si-teikti. Ne, papras(iausiai reikia "inoti, nuo ko priklau-sys, kad u" j!s% darbo rezultatus b!t% tinkamai sumo-k$ta.

)inoma, jei 'mon$je yra gajus protekcionizmas, kur karjer# daro tik darbdaviui artimi asmenys, ka"in ar pa-vyks toki# sistem# pakeisti. Bet pabandyti visada verta. Bent jau pasistatyti karjeros kop$(ias ir patikrinti, ar jos turi tvirt# atram#. Jei ne, galima jas persine&ti kitur – ' 'mon*, kurioje kilti auk&tyn visi turi vienodas gali-mybes.

Jeigu teisingai 'vardiji tuos "mon$s, kurie turi 'takos atlyginim% politikai, kitas "ingsnis – kaip padaryti, kad jie teigiamai "i!r$t% ' j!s%, kaip darbuotojo, karjeros galimybes.

Darbuotojas, turintis karjeros plan#, gali s$kmingai keisti pad$t'. Ai&ku, sunkiausia pakeisti vald"i#, bet, kaip "inia, nieko am"ino n$ra.

Vis d$lto jei neketinate naujoje 'mon$je kelti revoliu-cij%, prad$kime keisti po"i!r'. Jei vald"ios tur$tojas ' jus "i!ri neutraliai ar net neigiamai, priverskite j' "i!-r$ti kitaip. Jei peln$te savo tiesioginio vadovo palanku-m#, pergale d"iaugtis dar per anksti. Svarbu, kad ' jus d$mes' atkreipt% auk&(iausio lygio vadovai, nes b!tent nuo j% priklauso sprendimai.


164

Taigi pagrindinis j!s% plano 'rankis – informacija. Juk "mon$s bijo to, kas yra ne"inoma, arba vengia ne-nusp$jam% dalyk%. Jei sugeb$site pateikti reikiamam asmeniui savo darbo rezultatus, i&ry&kinti labiausiai vykusius projektus, nat!raliai po"i!ris ' jus keisis ir vald"ios tur$tojas ims labiau vertinti j!s% atliekam# darb#.

Tarptautin)s bendrov)s atstovyb) Lietuvoje su nerimu lauk) naujai paskirto vadovo, kuris po m)nesio tur)jo atvykti dirbti i! u"sienio. Gird)jo, kad yra geras vadybi-ninkas, ta(iau ypa( reiklus, gana sud)tingo charakterio, nesileid"iantis & artimus santykius su pavaldiniais, m)gs-tantis nuspr'sti su kitais nesitardamas. Kolegos i! u"sie-nio pa!nab"d)jo, kad lietuvius jis vertin%s ypa( skepti!-kai, nes pasigenda nauj# id)j#, geresni# rezultat#.

Tod)l vienas i! b$sim# pavaduotoj# sum%st), kaip su-kurti !iltesn' atmosfer%, kad pirmas &sp$dis b$t# kuo ge-resnis. I!siai!kino, kokie atvykstan(io vadovo pom)giai. Pasirodo, kad jis dievina futbol% ir country muzik%. *mo-n) tapo !ios muzikos festivalio ir vienos futbolo komandos r)m)ja.

Atvyk's vadovas buvo maloniai nustebintas, o su"ino-j's, kas tokios id)jos iniciatorius, &vertino jo lankstum% ir, nors niekam apie tai neprasitardavo, da"niausiai &si-klausydavo & sumanaus pavaduotojo nuomon'.

Da"nai 'mon$se yra darbuotoj%, kurie daug nuveikia, j% nuomon$ gerbiama, ta(iau auk&tomis pareigomis pa-sigirti negali, nors i& ties% j% ind$lis kur kas didesnis nei to skyriaus vadovo. Pavadinkime juos pilkaisiais kardinolais ger#ja prasme.

Ir jei jau(iate, kad tokia etiket$ jums pritikt%, nesi-kratykite jos.


165

Nors atsakomyb$s ribos did$ja, bet pareig% pavadini-mas lieka nepakit*s, nerei&kia, jog esate nepasteb$tas. Juk kiekvieno gero darbuotojo skambiu postu neapdalinsi.

Bet k# j!s turite? Pirmiausia – patirt' atlikti tuos dar-bus, kurie priklausyt% vadovui. Antra – 'tak#. )inia, kas turi 'tak#, tas turi geras s#lygas, o tai jau kelias didesn$s algos link.

Ir tre(ia – jums kur kas papras(iau bus susirasti kit# darb#.

Pilkojo kardinolo privalumai

„Kai kurie net ir nor$t% tur$ti vald"i#, bet neb!ti ap-krauti atsakomybe. Taip galima priimti sprendimus, o jei jie nepasiteisina, sakyti, kad (ia vadovo klaida“, – nu-sijuokia p. Keras.

Pilkojo kardinolo minusai

Bet, kaip ne syk' buvo min$ta, anks(iau ar v$liau atei-na metas ra&kyti vaisius, kuriems sunokti laiko kartais prireikia daugiau, negu tik$tasi. Juk gyvenime daug ne-teisyb$s.

+Patirtis

atliekant darbus, kurie priklausyt"

auk$tesn#ms pareigyb#ms

+&taka

+Geresn#s

perspektyvos ie$kant kito

darbo


–Ma!esnis atlyginimas, nei gauna vadovas,

nors vis daugiau funkcij" jis perleid!ia jums

–&ra$as CV

166

Juo labiau kad tu&ti puodai garsiai skamba. Kaip ma-note, kas turi daugiau galimybi% b!ti 'vertintas: tas, ku-ris dirba daug ir gerai, bet tyliai, ar tas, kuris garsiai kalba apie savo nuveiktus darbus, nors jie toli gra"u ko-kybe neprilygsta jo tylenio kolegos rezultatams?

Atsakymas per&asi pats. Kuo garsiau r$ksi, tuo dau-giau galimybi%, kad tave i&girs. )inoma, jei &auksi ne-sustodamas, arba ' tave ims nebekreipti d$mesio, arba pasi!lys u"si(iaupti.

Bet kartais su&ukti, t. y. priminti apie save, b!tina. Svarbu, kaip ir visada, "inoti kur ir kada. Ir neperlenkti lazdos, nes pagyr!n% niekas nem$gsta.

„Ai&ku, kritika n$ra pats geriausias b!das b!ti pa-steb$tam. Bet praktika rodo, kad net toks kelias yra ge-resnis negu tyl$jimas ir viltis, kad ' tave bus atkreiptas d$mesys“, – &ypsosi p. Keras.

* vie!#j# ry!i# bendrov' buvo priimtas naujas darbuo-tojas. Originali# id)j# jam nestigo, tod)l kolegos „nau-jok%“ sutiko d"iaugsmingai. Ta(iau netrukus pamat), jog d"iaugtasi per anksti. Kiekvien% kart%, pasitaikius progai ar netgi be progos, jaunuolis vie!ai pareik!davo nuomon' apie koleg# darbus. Tiksliau, kritik%, nes visa-da rasdavo, kas daroma ne taip, k% b$t# galima taisyti. Kolektyvas )m) niurzg)ti, nors vadov) buvo patenkinta ir kone kiekvien% syk& pritardavo naujojo darbuotojo nuo-monei.

Netrukus at)jo laikas galimam u"sakovui pristatyti jam sukurt% strategij%. Nors !io projekto vadov) su ja plu!)jo kelet% m)nesi#, ta(iau naujasis kolega, kaskart vie!ai sukritikuodamas jos darb%, pasiek), kad strategija b$t# perdaroma kone nuo prad"ios iki pabaigos.


167

* pristatym% vyko direktor) ir projekto vadov). U"sa-kovas, klausydamasis pasi$lymo, vis labiau niauk)si. Galiausiai i!tar), kad sutarties nepasira!ys, nes tik)josi visai ne to. *mon)s direktor) jau reng)si kapituliuoti, bet projekto vadov) staiga pateik) alternatyv% – pirm% stra-tegijos variant%, kuriame neatsispind)jo kriti!k# naujojo kolegos pastab#. U"sakovas, dar kart% i!klaus's pasi$ly-mo, i! karto pasi$l) sudaryti sutart& ir nusamd) vie!#j# ry!i# &mon'.

Kriti!kojo kolegos reitingai str)le !ov) "emyn.

Patarimas – vien tik kritikuodami toli nenuva"iuo-site. Vie&ai baksnodami ' kitus, ie&kodami j% klaid%, vargu ar u"sitarnausite aplinkini% 'vertinim#. Jei ma-tote, kad kolegos daro ka"k# ne taip, kur kas racionaliau pateikti pasi!lym#, kaip darb# b!t% galima gerinti, bet jokiu b!du nesiekti, kad j!s% nuomon$s aklai b!t% lai-komasi.

Svarbu ne tik gerai dirbti, pateisinti darb-davio l)kes&ius, rodyti iniciatyv!, bet ir „su-pakuoti“ savo nuveiktus darbus, papuo'ti juos pasiektais rezultatais ir visa tai pateikti tiems asmenims, kurie #mon"je turi #takos nustatant darbuotoj$ atlyginimus.


168

Nebijokite pasirodyti „kvailys“Sakoma, jog s$km$s lydimiems "mon$ms likimas pa-

ki&a galimybi%. Netiesa, b!tent jie patys susiranda to-kias galimybes, kurios privilioja s$km*. O &is procesas irgi i&mokstamas.

Karjeros laiptais kyla tie, kas "ino, ko nori, ir to siekia. Svajon$, "inoma, yra gerai, bet jei apie norim# darb# ir atlyginim# vien tik galvosite par$m*s galv# ir ' tol' 'be-d*s svajing# "vilgsn', svajon$se ir tematysite didesnius pinigus. Bet juk ki&en$je juos tur$ti maloniau, ar ne?

Tod$l pirmiausia j!s turite ' save atkreipti darbdavio d$mes'.

Kaip? Neu"tenka vien sutikus vadov# koridoriuje maloniai nusi&ypsoti. U" jus turi kalb$ti darbai ir rezul-tatai. O jei darbdavys tos kalbos nei&girsta, tada jau pri-valote prabilti ir patys.

Ankstesniuose knygos skyriuose kalb$jome apie tai, kad vadovas n$ra labai laimingas, kai pas j' ' kabinet# u"suka pavaldinys su pra&ymu pakelti jam alg#. Kalb$-jome ir apie tai, kad 'mon$se, kur gerai sustyguota per-sonalo vadyba, darbuotojams to n$ nereikia daryti – j% darbas ir rezultatai yra aptariami per vertinamuosius pokalbius, o padidintas (arba ne) atlyginimas parodo, kiek pastangos buvo naudingos.

Bet jei vis d$lto jau(iat$s, kad padarote daugiau negu i& j!s% reikalauja, ta(iau alga d$l to nepadid$ja? Tuomet belieka imtis iniciatyvos patiems.

)inoma, lengviau tai padaryti tiems, kas turi 'gimt% savybi% u"kalbinti "mog%, tarstel$ti s#mojing# fraz*, o paskui pakreipti pokalb' sau reikalinga reikme. Bet net ir tyleniai ar kukliausieji privalo prabilti, jei tikisi b!ti pasteb$ti.


169

Atsimenate pokalbio lifte metod%? Ar i!dr&stum)te b$-damas, tarkime, eilinis laboratorijos darbuotojas lifte su-tiktam !efui pristatyti id)j%, kuri, j$s# nuomone, ne tik palengvint# laboratorijos darb%, bet ir b$t# naudinga &monei?

Net jei ir ta id)ja nebus &gyvendinta, ties savo pavarde j$s jau pasid)tum)te plius%. Ir kit% kart% eiti pas darb-dav& b$t# papras(iau. Pokalbio prad"ia gal)t# skamb)ti kad ir taip: „Galb$t an%kart lifte tinkamai nesugeb)jau paai!kinti, kuo naudingi b$t# mano pasi$lymai pato-bulinti laboratorijos darb%. ,& kart% atne!iau sura!ytus konkre(ius veiksmus, kuri# m$s# skyrius gal)t# imtis, ir skai(iavimus, koki% &tak% jie tur)t#.“

Ko gero, retas darbdavys likt% kur(ias tokiai inicia-tyvai.

Taigi svarbiausia nebijoti pasirodyti savanoriu. Tod$l kai ie&koma, kas dalyvaut% viename ar kitame projekte, "enkite "ingsn' ' priek'. Juk ir savo 'mon$je da"nokai girdite vadov% klausim#: kas nor$t% to imtis?

Kod$l gi ne j!s?„)inoma, prie& tai reik$t% gerai pasverti, ar projektas,

kuriame ketinate dalyvauti, n$ra pasmerktas nes$kmei ar prastai kokybei. Ta(iau kiekvienas i&&!kis paskui save atsitempia ir kr!v# galimybi%. Svarbu mok$ti jas i&naudoti“, – ai&kina p. Keras.

Net jei projektas nepavyks taip, kaip tik$jot$s, gali-ma paai&kinti, kod$l taip atsitiko. Bet tai, kad ry"ot$s paro dyti iniciatyv#, yra did"iulis pliusas, nes jus jau 'si-d$m$jo. Tod$l darbdavys, svarstydamas, kam kiek padi-dinti atlyginim#, pamat*s j!s% pavard* jau neberaukys kaktos stengdamasis prisiminti, o k# gi tas darbuotojas 'mon$je veikia.


170

Tik nereikia tik$tis, kad kilstel$jus rank# ar "engus savanorio "ingsn' ' priek', jau kit# m$nes' d"iaugsit$s didesniu atlyginimu.

Kol parodyta iniciatyva virsta pinigais, u"trunka il-giau, nei darbuotojas tikisi. Visi galvoja: jei a& gaunu tre(daliu daugiau darbo, jau dabar man u" j' turi b!ti sumokama. D$l ko daugelis vadov% taip nesielgia? D$l to, kad prad$tas naujas projektas 'monei kol kas neduo-da papildomos naudos. O darbuotojui darbo gerokai pri-sid$jo.

Kai kuriems "mon$ms nor# imtis iniciatyvos atmu-&a ne tik atlygis, pa"ad$tas kada nors ateityje, bet ir ap-linkini% reakcija. Jei jau 'sikink$te ' projekt#, tik$kit$s koleg% pa&aip%, tegul ir draugi&k%. Ir neabejokite, kad u" aki% jie apie jus kalb$s ma"daug taip: kvailys, dirba ilgai, bet nieko u" tai negauna.

Bet kai po met% pakilsite ' auk&tesn' post#, tie patys kolegos v$l tarpusavy kalb$s: oho, kaip jam pasisek$.

Arba dar stipriau: ir sugeb$k tu man taip 'sitrinti tarp vadov%...

Draudimo &mon)je transporto priemoni# "al# admi-nistravimo skyriuje dirbo 5 ekspertai. Darb# netr$ko kiekvienam, ypa( "iem%, kai apledij' keliai tarytum gun-dyte gund) daryti avarijas. Per dienas tekdavo admi-nistruoti po keliolika "al#, atlaikyti draud)j# skundus, reikalavimus u" patirtus nuostolius sumok)ti daugiau ir grei(iau, raginti Keli# policij% kuo operatyviau atsi#sti reikalingus dokumentus. Po darbo dienos visi „"alistai“ b$davo i!sunkti lyg citrinos. Kas i!skub)davo namo, kas & sporto sal'. Tik vienas j# u"sib$davo darbe, nes nor)davo padaryti visk%, k% buvo tai dienai u"sibr)"'s. O kad sky-riaus darbas grei(iau eit#si, tas pats draudikas ir nauj%,


171

daug patogesn' draudiminio &vykio apra!ymo form% su-k$r) bei kolegoms padalijo.

Kolegos i! jo draugi!kai pasi!aipydavo, kad kvail& dar-bas pats susiranda. Kiti rimtai patardavo nepersidirbti, nes galima susigadinti sveikat%, o nepakei(iam#, kaip "inia, pilnos kapin)s. Bet visi per daug nesiprie!ino, jog vienas "mogus nudirba darb# kone tiek, kiek kitus du pa-)mus. Tik "mona nuolat bamb)davo darb!tuoliui, kad kiti kaip "mon)s darb% baigia penkt% vakaro, o jis iki i!-nakt# s)di.

Tik neilgai skyrius d"iaug)si tur)damas tok& darboho-lik%. Netrukus & generalinio direktoriaus rankas papuol) naujoji forma, ataskaita parod), kad "alos pastaruoju metu administruojamos grei(iau. Skyriaus vadovas, gird)-damas pagyras, nepamir!o pamin)ti ir uolaus darbuoto-jo. Netrukus jam buvo pasi$lyta !iek tiek persikvalifikuoti ir tapti turto "al# administravimo skyriaus vadovu.

Nuo tada "mona priekai!tauti vyrui d)l pernelyg dide-l)s meil)s darbui nustojo, nes !io atlyginimas i!augo dvi-gubai.

Taigi nor$dami b!ti pasteb$ti tur$site pripa"inti: taip, a& rizikuoju. Rizikuoju daryti daugiau, dirbti su-d$tingiau tik$damasis laim$ti. Ir tokia tikimyb$ ne'si-vaizduojamai didesn$ negu pirkti loterijos biliet#.

Jei nesibaidote darbo, kuris pagal pareigybes kaip ir nepriklausyt%, atrandate dar vienas plius# – j!s i&moks-tate daugiau ir sunkesn$mis s#lygomis dirbti. J!s% kva-lifikacija kyla ir tod$l b!site daug patrauklesnis darbo rinkoje.

Sakoma, viskas, kas man*s ne"aloja – gr!dina ir to-bulina. I& vadovo pus$s nat!ralu patik$ti vis daugiau u"duo(i% tam, kuris su jomis susitvarko. O kada b!site pasteb$ti – tik trukm$s klausimas. Kuo i&teklius vertin-


172

gesnis, tuo darbdavys labiau nor$s jus i&laikyti. Tuo ir derybos d$l atlyginimo taps lengvesn$s. Nes darbdavys nebetur$s galimyb$s pasakyti: ne.

Pamenate, jog ateiti pas vadov# ir pra&yti didesn$s al-gos, nes atlyginimai rinkoje pakilo 10 proc. – blogiausias variantas?

Juk kur kas 'tikinamiau skamb$t%: prie& metus saus' a& dariau tai ir tai, o po pusme(io jau atlikau gerokai daugiau pareig%. Tod$l ir u"mokes(io tikiuosi kitokio.

Gerai ir darbdaviui. Jis visiems gali pasakyti, kad tam darbuotojui pak$l$ atlyginim# ne tod$l, kad jie kilo rinkoje arba kad "mogus tiek pra&$, o tod$l, kad jis at-liko projekt#, u"duotis, buvo iniciatyvus.

Blogiausia, kai darb'tuoliai pasiduoda ap-linkini$ nuomonei ir spaudimui. +eima ima priekai'tauti, kad per ilgai u%sis"di darbe. Kolegos 'aiposi: u%simojai kalnus nuversti? Ir pats neju&ia pagalvoji – kod"l a' turiu b)ti kvailiausias ir dirbti daugiau? Juo labiau kad #vertinimo dar nesulaukiau. Bet tai tik laiko klausimas. Arba vietos. Gav( auk'tesnes pareigas galb)t kitoje darboviet"je, atsuk( laiko rodykl( pasakysi-te sau: dabar a' esu &ia tod"l, kad tuomet dariau daugiau negu gal"jau.


173

Nepasiduokite „krab" sindromui“

Gra"iai skamba: dirbkite daugiau, stebinkite 'sp!din-gais rezultatais, si!lykite naujovi%, – kar(iai nusi&aipys ne vienas darbuotojas. K# daryti tam, kuris kiaur# dien# atlieka rutinin', vienod# darb#? Kaip su"ib$ti, jei pats darbo pob!dis neleid"ia i&spausti nieko pritrenkian(io?

Vis d$lto, tikina profesionalai, i&siskirti i& koleg% ga-lima atliekant bet kok' darb#, taigi 'manoma ir atlygi-nimo i&sireikalauti didesnio. Jei j!s% darbo geriausias apib!dinimas yra kasdien$ rutina, pam$ginkite i&si-ai&kinti, kurios konkre(ios u"duotys tiesiausiai veda didesnio atlygio link.

Versle, kaip ir gyvenime, galioja posakis: „Kas ve"a, tam krauna.“ Tad uolaus darbuotojo u"duo(i% kalnas gali tik augti, o ap(iuopiam% rezultat% ki&en$je gal ir nepavyks pajusti.

Pirmiausia, jei dalis j!s% atlyginimo yra kintama, paanalizuokite, kokie konkret!s veiklos aspektai lemt% didesnes pajamas.

Tarkime, j!s esate pardavim% vadybininkas. Sudary-kite svarbiausi% klient% s#ra&# ir daugiausia d$mesio skirkite jiems. )inoma, kartkart$m &' s#ra&# teks k!-rybi&kai pakoreguoti. Kitus darbus rekomenduojama stumtel$ti ' s#ra&o gal# ir nesileisti i&mu&amam i& v$-"i%, net jei kolegos ar kiti klientai suvienyt% j$gas ban-dydami jus i&blok&ti i& tiesaus kelio.

Dar vienas variantas: esate paprastas biuro darbuo-tojas, j!s% pareigybi% s#ra&as ilgas ilgas, i& koki% 20–30 punkt%. Kad ir to paties metinio pokalbio su vadovu


174

metu paklauskite jo, kurios i& vis% i&vardyt% veikl% yra prioritetin$s, ir joms skirkite daugiausia d$mesio.

Tegul vadovas jums atsako, koki# vert* kuriate 'mo-nei ir kurie j!s% nuveikti darbai yra naudingiausi. I&si-ai&kinkite, jei pasi!lysite koki% patobulinim% savo sri-tyje, ar b!site pasteb$tas.

Tarkime, buhalteris, i& pirmo "vilgsnio atliekantis visi&kai rutinin' darb#, gali rekomenduoti, kaip pako-reguoti pinig% sraut% kontrol$s mechanizm#, juk tobu-l% sistem% neb!na. O tai jau – "ingsnis didesnio atlygio link.

Yra ir dar vienas privalumas, d$l kurio verta ai&kiai suformuluoti pagrindines u"duotis: tada lengviau su-vokti, kokius 'g!d"ius reikia patobulinti, kokias "inias pagilinti. Kad b!tum$te 'vertintas kaip puikus darbuo-tojas, kartais u"tenka vieno geb$jimo siauroje srityje. Sykiais toks 'g!dis gali b!ti pasakyti „ne“ kolegoms, kurie jums trukdo dirbti ar stengiasi nuslopinti j!s% en-tuziazm#. Mat "mon$ms b!dinga ne tik sekti pas kui ' lyderius besiver"ian(ius asmenis, bet ir stengtis neleisti jiems atsiskleisti.

Jei kibiras bus pilnas krab%, "inoma, kad kai kurie j% bandys i& jo i&sirop&ti. Kaip elgsis kiti? Papras(iausiai kabinsis u" besikabarojan(i% auk&(iau ir da"niausiai juos nutrauks atgal.

Nepasiduokite tokiam „krab% sindromui“.

Vienai &mon)s siuv)jai vadovai ketino suteikti auk!tes-n' kvalifikacijos kategorij% ir pakelti atlyginim%, nes ji dirbo kur kas geriau nei koleg)s. Moteris kone su a!aro-mis akyse pra!) vadov# to nedaryti, nes sak) besibaimi-nanti, jog bus tiesiog ne&manoma gr&"ti pas bendradar-bius. Darbuotoja n) neabejojo, kad sulauks moralinio spaudimo.


175

Klysta tie, kurie mano, kad vieni kitus gniu"do tik "e-miausio lygio darbuotojai. Su tokiu persekiojimu galite susidurti bet kur ir bet kada.

Jei jau atsid!r$te tokiame lygiavos principais gyve-nan(iame kolektyve, turite du kelius: pasiduoti ir su-silyginti su visais arba pakovoti u" savo nuostatas. Gal ir vienas kovos lauke gal$site k# nors nuveikti, ta(iau bus gerokai lengviau, jei rasite nors vien# bendramint' – "mog%, kuris, kaip ir j!s, nori parodyti, k# sugeba. O jei ' savo pus* patrauksite dar vien# kit# koleg#, "i!r$k, jau suformuosite tam tikr# iniciatori% branduol'.

Aplinka, kurioje esi nuolat, "mog% veikia gana stip-riai. Kitaip sakant, &eima svarbiau nei kaimynai. Ta(iau jei matote, kad kitame skyriuje yra "moni%, kurie pad$-t% jums atsipl$&ti nuo "em$s, „&eim#“ verta ir pakeisti.

Keblesn$ pad$tis susiklosto tada, kai ir pats vadovas gerai jau(iasi tarp pasyvesni% pavaldini%. Ir kolektyve 'sigalioja savoti&ki psichologiniai mainai: „A& j!s% per daug nespausiu“, – tarsi transliuoja vadovas, – o j!s man neprie&tarausite.“ O darbuotojai, ypa( tie, kurie nepa-tenkinti atlyginimu, netrunka 'sijausti ' kit# vaidmen': „Jis vaidina, kad mums moka, mes vaidiname, kad jam dirbame.“

Vadovas paprastai formuoja komand# pagal savo vertybi% suvokim#, bet ir jam reik$t% prisiminti, kad jo paties atlyginimas priklauso nuo kolektyvo rezulta-t%. Didesnio u"darbio siekiantis direktorius tur$t% i&-siai&kinti, kokias vertybes i&pa"'sta jo komanda: gerus rezultatus ar &iltus tarpusavio santykius. Da"nai tam, kad b!t% pasiektas geresnis rezultatas, &ilti santykiai nuken(ia.


176

I'siai'kinkite prioritetus ir pasirinktoms sritims bei u%duotims teikite daugiausia d"mesio. Tik"tina, kad tokia taktika ves prie ap&iuopiamesni$ rezultat$, vadinasi, ir pilnesn"s pinigin"s. Verta ir su vadovu i'siai'kinti, kurie j)s$ atliekami darbai, jo manymu, #monei svarbiausi. O jei pakliuvote # kolektyv!, kuris tiesiog neken&ia daran-&i$j$ daugiau, pam"ginkite rasti bent vien! bendramint#. Drauge sur"mus pe&ius bus lengviau pakovoti u% savo nuostatas, paro-dyti, k! sugebate, ir nepasiduoti bandos spaudimui.


177

Nuo Brisiaus iki !vaig!d!i"Regis, dirbate, plu&ate, o galvoje vis sukirba mintis,

kad gal ne savo vietoje s$dite. Profesionalai pataria bent kart# per metus sura&yti, k# darbine prasme jums sutei-kia 'mon$. )inoma, ne tik pinigai svarbu. Tai ir tobul$ji-mo, ir sav*s realizavimo galimyb$s, ir dar galyb$ kit%.

Taigi atsipl$&kite nuo kasdien$s rutinos ir atsakykite sau, ar b!tum$te $j*s (ia dirbti, jei i& anksto b!tum$-te tiksliai "inoj*s, k# gausite. Jei atsakymas neigiamas, kito darbo prad$kite ie&kotis t# pa(i# minut*. Neb!tinai kitoje darboviet$je, gal tik kitame skyriuje.

„Laikui b$gant pad$tis paprastai nepasikei(ia. Ne-bent pablog$ja“, – tikina p. Keras.

Antras "ingsnis tokiu atveju – pasakyti sau, k# a& moku ir noriu daryti. Tada belieka i&siai&kinti, kaip lengviausiai pakeisti darb#.

Beje, darbdaviui vert$t% elgtis taip pat: jei suvokiama, kad konkretus darbuotojas visi&kai neatitinka 'mon$s l!-kes(i%, ver(iau nedelsiant jo atsisakyti. Lietuvoje dar ne-populiaru pasir!pinti atleid"iamu darbuotoju (angl. out-placement). Ta(iau, jei ketinate atleisti auk&tesnio lygio vadov#, verta pagalvoti apie toki# paslaug#. Ir i& huma-ni&k%, ir i& pragmati&k% paskat%. Pirma, tiesiog pad$site "mogui, kuris bendrovei atidav$ ne vienus metus. Antra, jis yra ir liks savoti&kas 'mon$s ambasadorius. Jei tinka-mai su atleid"iamu "mogumi atsisveikinsite, jis prisid$s prie teigiamo bendrov$s 'vaizd"io formavimo.

Ir nors pasi!lymas atleisti netinkam# darbuotoj# skamba i&ties drasti&kai, toks poelgis gali b!ti naudin-gas ir pa(iam "mogui. Ypa(, jei darbuotojas ki!to kokia-me ramiame u"ut$kyje, o aplink verda gyvenimas, tobu-l$ja technologijos, kei(iasi rinkos.


178

Pa(iam darbuotojui i&sivaduoti i& s#stingio labai sun-ku. Kartais vadovo inicijuoti poky(iai gali duoti itin daug naudos. Juk ir u"sis$d$jusio darbuotojo kvalifi-kacija krenta kasdien. Vadinasi, kuo ilgiau niekas nesi-keis, tuo ma"iau "mogus bus vertas darbo rinkoje.

Dauguma m!s% per gyvenim# eina vengdami pavoj%, praradim%. Tod$l lengvai ir nunyrame ' koki# rames-n* vietel*, jei tik nesame ver(iami jud$ti pirmyn. Par-davim% ciklus apib!dinanti Bostono matrica gali b!ti puikiausiai taikoma ir karjerai apra&yti. Taigi i&skiria-mi 4 darbo ciklai, kurie simboli&kai vadinami „kat$s“, „"vaig"d$s“, „mel"iamos karv$s“ ir „&uns“ stadijomis.

Bostono matrica

Nesvarbu, koks j!s% am"ius ir patirtis, pakeit*s dar-b# atsidursite kat)s stadijoje. Gyv!nas tarsi simbolizuo-ja darbuotojo gyvybi&kum#, tro&kim# kabintis ' naujas pareigas, taip sakant, visomis keturiomis.


'vaig!d#

Karv# (uo

Kat#

179

„+ios stadijos darbuotojai paprastai didel$s naudos 'monei neduoda. Jie uoliai mokosi, daug klausin$ja, stengiasi sukaupti "ini% ir patirties, tad veikiau truk-do nei padeda. Be to, ir klaid% jie gali daryti nema"ai“, – apib!dina p. Keras.

Pama"u tokie entuziastai '"engia ' "vaig"d)s stadij#. Tai pats produktyviausias laikas, nes darbuotojai vis dar pilni entuziazmo, noro nuversti kalnus, o 'g!d"i% jau turi pakankamai. Darbas jiems tirpte tirpsta rankose.

Deja, i&likti pakilime n$ra lengva, ir nori nenori po kurio laiko pereinama ' mel"iamos karv)s stadij#. Dar-bo rezultat% tada vis dar yra, darbuotojas 'mon$je ku-ria tam tikr# vert*, bet pirmuose dviejuose etapuose per kra&tus liej*sis entuziazmas jau atsl!g*s ir nuovargis &ioks toks kamuoja. Pati li!dniausia – ketvirtoji, !uns, stadija. Tada jau ir darbuotojo rezultatai ne ka"in kokie, ir noro dirbti nebelik*. Toks darbuotojas tiesiog sten-giasi nuslinkti ' koki# rami# vietel*, 'sitaisyti kaip tas Brisius ant spali% kr!vos, daryti tik tai, kas privaloma, net jei pajamos taip pat minimalios.

Jei "mogus pakei(ia darb#, jis i& karto v$l atsiduria kat)s stadijoje. Ir &iuo atveju darbo keitimo neb!tina su-prasti kaip per$jimo ' kit# 'mon*.

Vienas darbuotojas &monei atidav) 12 met#. Kalban-tis su juo ai!k)jo, kad !ios stadijos galioja ir nekei(iant darboviet)s. Tiesiog viskas priklauso nuo to, kaip da"nai specialistas imasi nauj# u"duo(i#, nauj# projekt#, kaip noriai ie!ko didesni# galimybi#.

Taigi j!s% tikslas &iame rate – kiek 'manoma stengtis sutrumpinti kat)s ir !uns stadijas, nes jas i&gyvenantis darbuotojas ne tik ma"iausiai naudingas bendrovei, bei


180

ir u"dirba minimaliai. Did"iausio atlyginimo gali tik$-tis antroje stadijoje esantis specialistas.

„Kat)s stadij# galima sutrumpinti stengiantis kuo grei(iau mokytis. +vaig"d)s etap# 'manoma pailginti kimbant ' vis naujas u"duotis. Negali b!ti mel"iama karve, jei nuolat imiesi nauj% projekt% arba modifikuoji savo veikl#. Jei jau 'puol$te ' !uns stadij#, reikia i& jos b$gti kuo grei(iau, nes kuo ilgiau u"sib!site paskutin$-je rato dalyje, tuo sunkiau bus v$l '"engus ' pirm#j# cik-lo dal'“, – persp$ja p. Keras.

Dar vienas svarbus dalykas, kur' turi "inoti kiekvie-nas, kad kuo ilgiau teks u"sib!ti !uns stadijoje, tuo sun-kiau bus „tapus“ kate.

O darbdaviams b!tina saugotis, kad stengdamiesi per-vilioti kok' profesional# i& kitos 'mon$s, neparsikviest% ' 'mon* mel"iamos karv)s. Juk neretai perviliojami tie dar-buotojai, kurie jau b!na 'rod*, kad sugeba puikiai dirbti. Ta(iau at$j* ' kit# 'mon*, bet ' analogi&kas pareigas, jie gali tiesiog u"migti ant laur% ir visai nesistengti siekti nauj% auk&tum%. Darbdaviui pa(ios naudingiausios b!-tent kylan(ios „"vaig"d$s“. Tik &iuo atveju rizikuojama, kad specialistas taip ir nesu"ib$s kaip tikra "vaig"d$. Be to, vos i& kat)s "vaig"de tapus' profesional# pervilioti yra sunkiausia, nes &is dar patenkintas darbu, jam viskas 'domu, jis '"velgia dar labai daug galimybi% esamoje dar-boviet$je, o ir atlygis jo veikiausiai tik did$s.

Rizikuojama, kai perkami kompetencij% vir&!n* pa-siek* "mon$s, nes tik$tina, kad netrukus jie taps „mie-gan(iais &unimis“. ,ia jau problemos i&kyla abiem pus$ms: toks naujas darbuotojas netenka galimyb$s prad$ti nauj# rat#, o darbdavys nesulaukia trok&tam% rezultat%.


181

Atsakykite sau # klausim!, ar esate patenkintas tuo, k! turite darbe. Jei ne, naujo darbo ie'kokite nedelsdami. Ta pat# verta daryti ir tada, jie vienose pareigose u%sibuvote 4–5 metus ir jau tik dairot"s, kaip &ia susiradus kok# ramesn( vietel(. Kasdienyb"je „susiv"l(s“ %mogus netenka daug: ma%"ja atlyginimas, prarandama kvali,kacija, sukuriama ma%ai vert"s #monei. Kuo ilgiau u%sib)nama tokiame s!stingio etape, tuo sunkiau v"l imtis nauj$ u%duo&i$, kuri$ atgalia ranka nepadarysi.Koks buvo Brisiaus galas, ko gero, gird"jome visi.


Documents

Atlyginimą renkamės patys - cv.lt · 2020-05-17 · Dešifruokite darbo skelbimą t Tinkamai sudėliokite CV ... tarpininkų t Jei reikia laiko, taip ir sakykite Turinys. 6 Lygtis