GEOGRAFIJA

KAIP MOKOMASI TIRIANT?

Mokytojams, pradedantiems dirbti pagal mokymosi tiriant metodiką, leidykla „Šviesa“ organizuoja metodinius seminarus. Seminarai rengiami ir internetu.Registruokitės mokymocentras.sviesa.lt/atrask

Keliu klausimą. Svarstau, ką jau žinau ir ką dar turėčiau sužinoti.

Formuluoju hipotezę – spėju.

Tariuosi su draugais, ieškau informacijos vadovėlyje, kituose šaltiniuose, stebiu, tyrinėju.

Informaciją nagrinėju, atrenku tai, kas svarbu, apibendrinu.

Darau išvadas. Svarstau, kur žinias ir patirtį galėčiau pritaikyti.

VA

DO

VĖ

LIS

7GE

OG

RA

FIJ

A .

7 . V

AD

OV

ĖLI

S

Serija ATRASK – leidyklos „Šviesa“ mokymosi komplektai, skirti mokytis tiriant.Komplektą sudaro: • Vadovėlis• Užrašai• Skaitmeniniai ištekliai virtualioje mokymo(si)

aplinkoje

Mano šuo kilęsiš Afrikos.

Šios veislės šunys – trumpaplaukiai, nes Afrikos klimatas yra karščiausias iš visų žemynų.

Genovaitė KynėTomas Ubartas Simonas ŠabanovasLina Barauskienė

GEOGRAFIJA

7

TuRInys

© Genovaitė Kynė, 2016© Tomas Ubartas, 2016 © Simonas Šabanovas, 2016© Lina Barauskienė, 2016© Leidykla „Šviesa“, 2016

UDK 91(075.3) Ki-105

Recenzavo mokytoja ekspertėGRAŽINA VARANAVIČIENĖ

Leidinio vadovėJURGITA SKomINIENĖ

Pirmasis leidimas 2016

ISSN 2351-5198 ISBN 978-5-430-06432-7

Genovaitė Kynė, Tomas Ubartas, Simonas Šabanovas, Lina Barauskienė

Serija „Atrask“GEOGRAFIJAVadovėlis VII klasei

Tir. 2000 egz.Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“,Vytauto pr. 29, LT-44352 KaunasEl. p. info@sviesa.ltInterneto puslapis http://www.sviesa.ltSpausdino UAB „Standartų spaustuvė“, S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Įvadas 4I skyrIus. GeoGrafinis pažinimas. orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje 6 1. Geografija žiniasklaidos šaltiniuose 8 2. Žemėlapio skaitymas 12 3. Geografinės koordinatės 14 4. Bendrieji geografiniai ir teminiai žemėlapiai 16 5. Naujausi orientavimosi būdai 18 6. Naujų žemių atradimo svarba 20 7. Tyrimas „Pažinkime Lietuvą“ 24 Pasikartokite ir įsivertinkite 26

II skyrIus. Gamtinės GeoGrafijos informacijos skaitymas 28 LItosfera 30 8. Žemės pluta 30 9. Vidinės Žemės jėgos 33 10. Išorinės Žemės jėgos 36 11. Žemės paviršius 38 Pasikartokite ir įsivertinkite 40

atmosfera 42 12. Šilumos pasiskirstymas Žemėje 42 13. oro judėjimas Žemėje 44 14. Kritulių pasiskirstymas Žemėje 46 15. Klimatą lemiantys veiksniai 48 16. Pagrindinės ir tarpinės klimato juostos 50 17. Klimatas ir žmogus 52 Pasikartokite ir įsivertinkite 54

HIdrosfera Ir BIosfera 56 18. Pasaulio vandenyno vandens savybės 56 19. Pasaulio vandenyno vandens judėjimas 58 20. Sausumos vandenys 60 21. Biosfera 62 Pasikartokite ir įsivertinkite 66

III skyrIus. visuomeninės GeoGrafijos informacijos skaitymas 68 22. Pasaulio gyventojai 70 23. Pasaulio tautos, kalbos ir religijos 73 24. Gyvenvietės 76 25. Valstybės 78 26. Aplinka ir žmogus 80 Pasikartokite ir įsivertinkite 84

Iv skyrIus. reGionų pažinimas 86 27. Pasaulio regionai 88 28. Tyrimas „Kelionė po Pietų pusrutulį“ 90 29. Geografinės padėties nustatymas 92

afrika 94 30. Afrikos žemyno gamta 94 31. Afrikos gyventojai ir jų ūkinė veikla 98 32. Šiaurės Afrika 102 33. Sachelis 106 Pasikartokite ir įsivertinkite 108

austraLIja Ir okeanIja. antarktIs 110 34. Australijos ir Naujosios Zelandijos apžvalga 110 35. Australijos ir Naujosios Zelandijos reljefas, klimatas ir vandenys 114 36. Australijos ir Naujosios Zelandijos augalija ir gyvūnija 117 37. Australijos ir Naujosios Zelandijos gyventojai ir ūkis 120 38. okeanija 122 39. Antarktis 124 Pasikartokite ir įsivertinkite 126

amerIka 128 40. Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų apžvalga 128 41. Andų šalys 131 42. Amazonija 134 43. JAV gyventojai ir ūkis 136 Pasikartokite ir įsivertinkite 138

ŽodynėLIs 140

3

ĮvadasMieli septintokai!Yra įvairių būdų keliauti, atrasti nežinomas vieto-ves, suprasti jose vykstančius gamtos reiškinius, gilintis į tenykščių gyventojų ūkinės veiklos ypatu-mus. Siūlome jums vieną iš kelionės būdų – serijos ATRASK geografijos vadovėlio komplektą. Skai-tykite, diskutuokite, bendradarbiaukite, tyrinėkite, prognozuokite, mokykitės būti pastabūs, stenkitės aplinkoje atpažinti gamtos ir žmonių gyvensenos ypatumus. Taip geriau suvoksite įvairių reiškinių ir procesų esmę, plėsite akiratį ir žinias, atrasite naujų

pažinimo būdų. Pagrindiniai jūsų pagalbininkai bus vadovėlis, užduočių sąsiuvinis (Užrašai), skait meninės mokymosi aplinkos klase.eduka.lt (http://klase.eduka.lt) ištekliai.

Susipažinkite, o jei mokėtės iš šios serijos vadovėlių VI klasėje, prisiminkite, kaip sudarytas vadovėlis ir kitos mokymosi komplekto dalys.

Vadovėlis padės įgyti būtinų žinių ir ugdytis geo-grafinį supratimą. Jį sudaro keturi skyriai. Kiekvieno

skyriaus įvade sužinosite, ko mokysitės. Kiekviena tema pradedama pagrindiniu klausimu, į kurį ieško-site atsakymo skaitydami vadovėlio tekstą, nagri-nėdami iliustracijas ir žemėlapius, naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais, diskutuodami, stebėdami, tyrinėdami. Atlikdami užduotis plėsi-te žinias ir supratimą, taikysite įgytus gebėjimus, ugdysitės kūrybiškumą ir mąstymą. Sudėtingesnės užduotys žymimos žvaigždute. Papildomų užduo-čių banką rasite skaitmeninėje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt . Temose taip pat pateikiama vaizdo

įrašų ir kitų informacijos šaltinių nuorodų. Nagri-nėti medžiagą padės vadovėlio temose ir vidinėje priekinio ir galinio viršelio pusėje įdėti žemėlapiai. Vadovėlio pabaigoje pateikiamas sąvokų žodynėlis.

Vadovaudamiesi nurodytais tyrimo žingsniais šiais mokslo metais atliksite du tyrimus: ”Pažinkime Letuvą“ ir ”Kelionė po Pietų pusrutulį“. Išėję skyrių pasitikrinsite ir apibendrinsite tai, ką išmokote (Pasikartokite ir įsivertinkite).

Užduočių sąsiuvinis (Užrašai) – svarbi mokymosi priemonė, skirta jūsų praktiniams įgūdžiams plėsti, tyrimams atlikti, žinioms ir gebėjimams įsivertinti. Su vadovėlio medžiaga siejamos užduotys padės įsidėmėti pagrindines sąvokas, taikyti įgytas žinias praktikoje. Atlikdami užduotis ugdysitės gebėjimą tyrinėti, kelti probleminius klausimus, diskutuoti, daryti išvadas, kritiškai vertinti ir kūrybiškai taikyti tai, ką išmokote.

4 pav. Biologinis dūlėjimas

5 pav. Lūž akmuo

3 pav. Cheminio dūlėjimo paveiktos skulptūros

2 pav. Mechaninio dūlėjimo padariniai

UŽDUOTYS

1. NURODYKITE. Kokie yra uolienų dūlėjimo tipai?

2. PAAIŠKINKITE. Kodėl cheminis dūlėjimas ypač spartus ties pusiauju esančiose teritorijose?

3.* PASVARSTYKITE. Kur – dykumose ar vidutinių platumų miškuose – mechaninis dūlėjimas yra spartesnis? Atsakymą argumentuokite.

4. KURKITE. Savo gyvenamojoje vietovėje paieško-kite pavyzdžių, kaip žmonių veikla pakeitė pavir-šiaus reljefą. Nufotografuokite ar nupieškite pa-keisto reljefo formų ir surenkite klasėje parodą.

ĮDOMU

Tukijoje iš išsiveržusio ugnikalnio nuosė-dų susidarė uolos, vadinamos fėjų kaminais. Vietos gyventojai pastebėję, kad šios uolos patvarios ir gerai saugo nuo lietaus ir vėjo, pradėjo rengti jose namus.

Pasvarstykite ir padarykite iš-

vadą, kaip, veikiama mechaninio dūlėji-mo, ilgainiui pakis

ši uoliena.

vandens. Pavyzdžiui, jame ištirpęs anglies dioksi-das savo ruožtu tirpdo klintis. Klintys ima pleišėti ir laikui bėgant suyra. Uolienų irimą ypač spartina rūgšteji letūs – jos trupa, skeldėja, pakinta jų spalva (3 pav.).

Biologinis dūlėjimasBiologinį dūlėjimą sukelia organizmų (augalų šaknų, gyvūnų, bakterijų) veikla. Augalų šaknys įsiskverbia į uolienų plyšius ir pamažu jas ardo (4 pav.). Gyvūnai ardo uolienas rausdami urvus, iki vandens telkinių (girdyklų) išmindami takus.

Kadaise biologinio dūlėjimo paveiktus riedulius lietuviai laikydavo šventvietėmis. Vienas tokių riedulių yra Zaras apylinkėse prie Šavašõs upelio. Akmens paviršius grublėtas, duobėtas, apaugęs žalsvomis kerpėmis, sukeliančiomis spartų biologinį dūlėjimą (5 pav.).

Vėjo ir vandens veiklaVėjas, vanduo, ledas ardo uolienas, perneša jų daleles iš vienos vietos į kitą. Toks procesas vadi-namas eròzija.

Perneštoms uolienų dalelėms nusėdant vyksta akumuliãcija – uolienų dalelių kaupimasis Žemės paviršiuje. Statesniuose šlaituose po smarkių liūčių gerokai padidėjus grunto svoriui gali susidaryti núošliaužų. Po purvo nuošliauža kartais gali atsi-durti ir visa gyvenvietė.

Žmonių veiklaPrie Žemės paviršių keičiančių išorinių jėgų priski-riama ir žmonių veikla. Pavyzdžiui, vietovės reljefas kinta dėl naudingųjų iškasenų gavybos, užtvankų statybos, kelių tiesybos. Taigi mūsų planetos paviršių nepaliau- jamai veikia vidi- nės ir išorinės jėgos. Žemės paviršius nuolat kinta. Jį tyrinėda- mi galime nustatyti, kaip Žemė atrodė praeityje, ir numatyti, kaip keisis ateityje.

10. IŠORINĖS ŽEMĖS JĖGOSKodėl išorinės jėgos nepaliaujamai veikia Žemės paviršių?

Kas sukelia dūlėjimą?Jau išsiaiškinote, kad litosferos plokščių pakraščiuo-se susidaro aukštų kalnų grandinės. Vos spėję iškilti kalnai pradeda iš lėto irti, nepaliaujamai veikiami išorinių Žemės jėgų – vėjo, tekančio vandens, slen-kančių ledynų, temperatūros kaitos.

Prieš daugybę milijonų metų susiformavusius kalnus vidinės Žemės jėgos skaldė į luistus, išorinės ardė jų paviršių, tad sudūlėjusių uolienų nuobiros ilgainiui ne tik užpildė kalnų įlinkius, bet ir užklojo pačius kalnagūbrius (1 pav.).

Uolienų irimas ir kitimas dėl temperatūros svyra-vimų, vandens, augalų ir gyvūnų poveikio vadi-namas dūljimu. Skiriami trys uolienų dūlėjimo tipai: mechaninis (fizinis), cheminis ir biologinis.

Mechaninis dūlėjimasDauguma medžiagų šildomos plečiasi. Kaitinamos Saulės, uolienos taip pat plečiasi. Naktį jos atvėsta ir ima trauktis. Ryte, veikiamas Saulės šilumos, uolie-nų paviršius pradeda plėstis, o gilesni jų sluoksniai dar šalti, dėl to paviršius gali suskilinėti (2 pav.). Mechaninis dūlėjimas – tai uolienų smulkėjimas; jų cheminė sudėtis nesikeičia. Šis dūlėjimas ypač spartus dykumose, aukštuose kalnuose, arktiniuose regionuose.

Cheminis dūlėjimasUolienoms sąveikaujant su oru ir jame esančia drėgme vyksta cheminis dūlėjimas. Dėl sąveikos su ore esančiu deguonimi uolienos praranda tvirtumą ir ilgainiui suyra. Uolienos yra veikiamos ir lietaus

1 pav. Achagaro kalnynas Afrikoje

Išsiaiškinkite, kas keičia Žemės paviršių (http://goo.gl/bRVyxu).

36 37

Pagrindinis temos klausimas

Naujos temos sąvokos

Kūrybiškumą skatinantiužduotis

Temos pavadinimas

Tekstinė temos informacija, pateikiama

trumpomis pastraipomis

Ivairios užduotys arba klausimai, skatinantys gilintis į nagrinėjamą

temą

Didelė vaizdinga temos iliustracija. Įsižiūrėkite

į ją ir pamąstykite, kodėl ji tokia.

Papildoma informacija, kuri žadins norą plačiau

pasidomėti temoje nagrinėjamais klausimais

Užduotys, skirtos aktyviai veiklai.

Nurodoma, kaip jas atlikti: paaiškinti, išvardyti,

apibendrinti ir kt.

Papildomų užduočių nuoroda

Patarimai, kaip skaityti ir suvokti vadovėlio tekstą

• Prieš gilindamiesi į temos tekstą ar jo dalį (skyrelį) perskaitykite pagrin-dinį temos klausimą, pasvarstykite, kaip galėtumėte į jį atsakyti.

• Perskaitykite temos pabaigoje esan-čius klausimus ir užduotis ir atidžiai ieškokite atsakymų ir sprendimų tekste.

• Vadovėlyje rasite daug iliustracijų ir prie jų pateiktų užduočių, klausimų. Atlikdami užduotis ir atsakydami į klausimus pamąstykite, kaip įvairių šaltinių informacija papildo pagrin-dinį tekstą.

• Savais žodžiais paaiškinkite, kaip supratote perskaitytą tekstą.

• Jei nesiseka atlikti užduoties arba atsakyti į klausimą, dar kartą perskai-tykite tą teksto dalį, kuri liko nesu-prasta, ir vėl bandykite atlikti užduotį arba atsakyti į klausimą.

• Jei kas nors vis dar neaišku, klauskite mokytojo, tarkitės su klasės draugais.

4 5

I skyRIusGeoGrafinis pažinimas. orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje Geografinės aplinkos pažinimas, informacijos rinkimas ir tvarkymas padės ugdytis tyrėjo įgūdžius.

Šiame skyriuje susipažinsite su geografiniais laimėjimais, pasiektais vienu ar kitu istorijos laikotarpiu, tobulinsite žemėlapių skaitymo ir geografinės aplinkos pažinimo įgūdžius.

Nagrinėdami aprašymus, žemėlapius ir kitus informacijos šaltinius, atlikdami užduotis:

• mokysitės atpažinti geografinę informaciją;

• išmoksite orientuotis aplinkoje, naudositės padėties nustatymo prietaisais ir vietovės planu;

• išsiaiškinsite geografinio tinklo elementus, gebėsite nustatyti objektų geografines koordina-tes ir geografinę padėtį, apskaičiuoti atstumus;

• išsiaiškinsite žemėlapių skirstymo kriterijus, skaitysite bendruosius ir nesudėtingus teminius žemėlapius;

• sužinosite, kaip atskirais istorijos laikotarpiais plėtėsi geografinis pažinimas, kuo svarbūs geografijos mokslui žymių keliautojų atradimai;

• nusakysite, kaip šiuolaikinės technologijos (GIS) padeda plėsti geografinį pažinimą;

• tyrinėsite: iš įvairių šaltinių rinksite duomenis, juos rūšiuosite, atrinksite reikalingiausius.

Gana sunkiomis sąlygomis (ypač turint galvoje tų laikų drabužius ir įrangą) jis [Džeimsas Kukas] ryžtingai pasuko už Pietų poliarinio rato ir pasiekė 71°10’ pietų platumą. Niekas dar nebuvo perplaukęs Antarktidą supančių ledų ribos, niekas neišdrįs ir dar po penkiasde­šimt metų. Priešais „Resolution“ pirmagalį iki pat horizonto driekėsi ledo kalnai, o debesyse atsispindintis akinantis jų baltumas sudarė įspūdį, kad vientisas ledlaukis tęsiasi net iki Pietų ašigalio. „Nesakau, kad visiškai neįmanoma plaukti toliau į pietus, tačiau bandymas tai daryti būtų beprotiškai pavojingas...“

Paolo Novaresio. Didieji atradėjai

Padiskutuokite, kodėl keliautojui

Džeimsui Kukui tęsti žygį atrodė beprotiš-

kai pavojinga.

6 7

1 pav. Egpto miestai Nilo upės slėnyje ir Raudonosios jūros pakrantėje

1. GeoGrafija žiniasKlaidos ŠaltiniUosekodėl svarbu suprasti geografinę informaciją?

kuo ypatingas Dakaro ralis?Trečio lenktynių etapo dalyviams teks įveikti 663 km. Dalis trasos vingiuos kalnais (3 pav.). 314 km akme­nuotų kelių ir serpantnų – tikras rojus mėgstantiems rizikuoti karštakošiams lenktynininkams. Vis dėlto varžybų organizatoriai perspėja, kad nenumatytų sunkumų gali sukelti net menkiausias lietus. Be to, įgulos turės pakilti į aukščiausią tašką Dakaro lenkty­nių istorijoje – 4600 m aukštį! Nors 327 km atkarpą bus galima įveikti gana greitai, pirmą kartą pasitaikys bekelės ruožų, netrūks ir staigmenų šturmanams: jiems galvos skausmą kels ne tik aukštikalnės, bet ir orienta­vimosi galvosūkiai (4 pav.).

www.delfi.lt

4 pav. Benedikto Vanago ekipažas Dakaro ralyje (2016 m.)

3 pav. Dakaro ralio maršrutas Pietų Amerikos žemyne (2016 m.)

Mokydamiesi šeštoje klasėje sužinojote, koks platus mokslas yra geografija. Ji tiria Žemės gamtą ir gyven-tojus, nagrinėja gamtinės aplinkos įtaką žmonėms ir žmonių poveikį gamtinei aplinkai, padeda suprasti aplinkinį pasaulį. Su geografine informacija susiduria-te kasdien – naršydami internete, skaitydami spaudą, klausydamiesi radijo, žiūrėdami televiziją. Žiniasklai-dos priemonėse skelbiama daug informacijos apie įvai-rius mūsų šalies ir viso pasaulio įvykius. Dažniausiai jie būna susiję su tam tikra vietove, gamtos ypatumais, žmonių gyvensena, politine valstybės padėtimi. Susi-pažinkite su keliomis straipsnių apie Afriką, Šiaurės ir Pietų Ameriką, Australiją, Antarktidą ištraukomis ir aptarkite šių žemynų geografinę padėtį. Ji rodo, kaip žemynas išsidėstęs pusiaujo, pradinio dienovidinio ir vandenynų atžvilgiu. Mūsų planetos žemynus ir juose įsikūrusias valstybes išsamiau nagrinėsite mokydamie-si geografijos šiais mokslo metais.

Egiptas: tarp azijos ir afrikosIš pradžių atrodė, kad šiose vietovėse gyventi neįmanoma: aplink kalnuotos dykumos, skurdi augalija (2 pav.), virš galvos kepinanti saulė, nė lašo lietaus. Kadaise čia būta tik dulkėmis apneštų kaimelių ir nedaugelio žvejų šeimų, mėginančių išgyventi nesvetingoje žemėje tarp uolų, smė­lio ir sūraus vandens. Neįtikėtina, bet dabar šiose vietose įsikūrusios pastatų, žydro vandens ir žalumos oazės – visiškai naujos ir kruopščiai prižiūrimos (1 pav.).

www.delfi.lt

Kaip manote, ko-

dėl prie vandens įsikūrę kaimeliai

laikui bėgant virto dide liais mies-

tais?Kuris Dakaro ralio Pietų Amerikoje etapas buvo sudėtingiausias?Dakaro ralis – sudėtingiausios planetos lenktynės. Nė vienas greičio ruožas nėra lengvas. Pirmuosiuo-se 2016 metų lenktynių etapuose prie Argentnos sostinės Buènos Áirių užėjo liūtys. Fiambalos dykumoje galynėjomės su smėlio audra. Pas mus sausio mėnesį būna žiema, o Pietų Amerikoje – pats vasaros įkarštis. Lauke tvyro plius 30–40 laipsnių Celsijaus karštis. Dėl įkaitusios automobilio įrangos temperatūra salone šokteli iki plius 70 laipsnių. Bolivijos kalnai gražūs, tačiau važiuojant 4 kilome-trų aukštyje ir lenktynininkams, ir automobiliams trūksta deguonies. Lenktyniaujant Atakamos dyku-moje reikia turėti pakankamai geriamojo vandens, nes tai viena sausiausių Žemės vietų.

Kaip jautėtės kalnuose?Kalnuose tenka lenktyniauti daugiau kaip 5 kilome-trų aukštyje virš jūros lygio. Dėl deguonies stygiaus žmogaus jėgos senka, darbingumas mažėja. Darant bet kokį judesį smarkiau ima plakti širdis, pasun-kėja kvėpavimas. Daugelį lenktynininkų kamuoja galvos skausmas, neretai pykina. Mano organizmas aukštikalnių sąlygas ištveria palyginti neblogai. Rengdamiesi Dakaro raliui miegame specialiose palapinėse, kuriose deguonies yra mažiau negu įprastoje aplinkoje. Tai padeda greičiau prisitaikyti

Apie Dakaro ralį ir geografijos svarbą lenktynininkams interviu pasakoja vienas žymiausių Lietuvõs automobi­lininkų Benediktas Vanagas.

Ujūnis

Belenas

La Riocha

San Chuanas

Vilja Karlos Pasas

Termas de Rio Hondas

Kordoba

Rosarijus

Katamarka

BOLIVIJA Naudodamiesi Pie tų Amerikos gamtiniu žemė-

lapiu ir Dakaro ralio maršruto schema nustatykite, kokiomis reljefo formomis teko važiuoti lenktynininkams. Kaip manote,

kuri maršruto dalis lenktynių dalyviams buvo sudėtin-

giausia ir kodėl?

prie aukštikalnių klimato dalyvaujant sunkiausiose planetos lenktynėse.

Kodėl lenktynininkams svarbu išmanyti geografiją?Visada prisimenu lietuvių liaudies patarlę: ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. Geografijos žinios mums labai naudingos. Žinodami, kur ir kokiomis sąlygomis vyks lenktynės, galime geriau joms pasi-rengti. Šiuolaikinis pasaulis dėl nuolat tobulėjančių ryšio ir transporto priemonių nebeatrodo toks dide-lis. Geografijos žinios labai praverčia bendraujant su įvairių pasaulio šalių žmonėmis, padeda užmegz-ti su jais draugiškus santykius.

Ko palinkėtumėte septintokams?Visiems moksleiviams linkiu ateityje tapti geriausiais savo srities specialistais. Tai įmanoma tik nuoširdžiai domintis pasirinkta veikla. Svajokite atsakingai, nes svajonės pildosi! Tačiau įsidėmėkite, kad jos tampa tikrove tik tada, kai atkakliai siekiate tikslo.

2 pav. Dykumos kraštovaizdis

8 9

0°30°

45°

60°

75°

60°

180°

30°

30°30°

30°

60° 60°

60°

45° 45°

120°

120°

150°

150°

90° R90° V

AFRIKA

AUSTRALIJA

PIET

Ų AM

ERIK

A

ANTARKTIDA

NAUJOJIZELANDIJA

FOLK

LANDO

SALO

S

TASMANIJA

MADAGASKARAS

ATLANTO VANDENYNASIND

IJOS VA

ND

ENYN

AS

RAMUSIS VANDENYNAS

PIETŲ VANDENYNAS

PIETŲ VANDENYNASVedelio

jūra

Rosojūra

PIETŲAŠIGALIS

66,33°Pietų poliaratis

UžDUotys

1. NaGriNĖkitE. Naudodamiesi pasaulio politi-niu žemėlapiu nustatykite Egpto geografinę padėtį.

2. saMProtaUkitE. Kodėl Dakaro ralio daly-viams aukštikalnėse gali skaudėti galvą?

3.* PaLyGiNkitE. Kuo panašūs ir kuo skiriasi 7 ir 9 paveikslėliai?

4. PasiDoMĖkitE. Naudodamiesi įvairiais ži-niasklaidos šaltiniais pasirinkite temą, susiju-sią su naujausiais pasaulio įvykiais, papildykite ją geografine informacija ir parenkite trumpą pranešimą.

9 pav. Antarktidos žemynas

Naudodamiesi 9 paveikslėliu ir

pasaulio politiniu žemė-lapiu nustatykite, kokios

valstybės įsikūrusios arčiausiai Antarktidos

žemyno.

Kodėl Antarktidoje, kur

vyrauja ledas, nega-lima palikti augalų

sėklų?Australiją niokoja miškų gaisraiAustralijos žemyno (7 pav.) pietuose siaučia nevaldomi miškų gaisrai (8 pav.). Jie kėsinasi sunaikinti ne tik pastatus, bet ir žmones. Kai kurių miestelių gyventojai nebegali palikti savo namų, nes gaisras nuniokojo ir užtvėrė kelius.

www.tv3.lt

Gamtos apsauga antarktidojeGamtos apsaugai Antarktidoje (9 pav.) skiriama ypač daug dėmesio. Turistai prieš lipdami į krantą apsiauna išde­zinfekuotus guminius batus, kruopš­čiai iškrato drabužių kišenes, kad jose neužsiliktų kokių nors auga­lų sėklų. Antarktidoje negalima nieko imti – net akmenėlio ar kriauklelės, draudžiama garsiai kalbėti. Žemyne triukšmauja tik pingvinai (10 pav.), klega jauniklius išperėję kormoranai... Tačiau didžiąją metų dalį ten viešpa­tauja tyla, kurią drumsčia tik vėjo siausmas. www.delfi.lt

10 pav. Antarktidos gyventojai – pingvinai.

Kas sukelia gaisrus labai retai

žmonių gyvenamose Australijos žemyno

dalyse?

7 pav. Australijos žemynas

Kodėl Šiaurės Amerikos vakarinė-

je pakrantėje ateityje gali kilti galingų že-

mės drebėjimų?

5 pav. Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos litosferos plokščių sandūros schema

kodėl kalifornijoje nerimsta žemė? JAV geologinių tyrimų tarnyba įspėja apie gerokai padi dėjusią galingo žemės drebėjimo Kalifornijoje tikimybę (5 pav.). „Mums pasisekė, kad seisminis aktyvumas Kalifornijoje pastarąjį šimtmetį buvo palyginti mažas, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Pietų Kalifornijos žemės drebėjimų centro direk­torius Tomas Džordanas. – Tačiau žinome, kad tektòniniai judesia ir toliau veikia Šventojo Andriejaus sprūdį (6 pav.), o po juo susidariusi įtampa anksčiau ar vėliau sukels galingų žemės drebėjimų. Tai neišvengiama.“

www.technologijos.lt

8 pav. Miškų gaisrai – dažnas reiškinys Australijoje.

;

;

;

6 pav. Šventojo Andriejaus sprūdis – tektoninių lūžių zona Šiaurės Amerikos žemyne.

1110

2. žemėlapio sKaitymaską reikia žinoti norint perskaityti žemėlapį?

Pasaulio kryptysKasdien susiduriate su informacija apie įvairiausias pasaulio vietas. Norint jas rasti reikia mokėti orien-tuotis aplinkoje ir skaityti planus bei žemėlapius. Prisiminkite – žemlapis yra sumažintas ir apiben-drintas Žemės vaizdas plokštumoje arba skaitmeni-nėje aplinkoje, o visi objektai jame vaizduojami sim-boliais. Plãnas – tai brėžinys, kuriame pavaizduotas nedidelis Žemės paviršiaus plotas. Orientuotis aplinkoje padeda gebėjimas nustatyti pagrindines ir tarpines pasáulio krypts. Jau žinote, kad yra keturios pagrindinės – šiaurė (Š), pietūs (P), vakarai (V), ry-tai (R) – ir keturios tarpinės, pvz., šiaurės rytai (ŠR), pasaulio kryptys. Žemėlapio viršus paprastai būna nukreiptas (orientuotas) į šiaurę. Pasaulio krypčiai nustatyti dažnai naudojami kompasai arba išmanieji įrenginiai (1 pav.). Magnetinis kompasas nerodo tikslios šiaurės krypties, nes Žemės magnetinio lau-ko polius yra nukrypęs nuo Šiaurės ašigalio.

azimutasNorint nustatyti tam tikro objekto kryptį laips- niais (žemėlapyje, aplinkoje), apskaičiuojamas ãzimutas – kampas tarp šiaurės krypties ir krypties į tam tikrą vietovės objektą. Šis kam-pas skaičiuojamas pagal laikrodžio rodyklę ir gali būti nuo 0° iki 360° (1 pav.).

MastelisJau žinote, kad visi tikrovės objektai žemėlapyje yra sumažinti pagal mastelį. Atkarpos ilgio žemėla-pyje, plane arba brėžinyje ir tikrojo jos ilgio vieto-vėje santykis vadinamas masteliù. Atsižvelgiant į žymėjimo būdą (pateiktį) masteliai yra skirstomi į skait meninius, žodinius (vardinius) ir linijinius (4 pav.). Pagal tai, kiek kartų sumažinta vaizduo-jama teritorija, masteliai būna stambieji, vidutiniai ir smulkieji. Stambiojo mastelio (pvz., 1:10 000) žemėlapiuose teritorijos vaizdas yra suma-žintas mažiau negu smulkio-jo (pvz., 1:1 000 000).

Žemėlapyje iš akies nustaty-ti tikruosius atstumus sunku, todėl reikia mokėti juos ap-skaičiuoti.

UžDUotys

1. NUroDykitE. Kaip skirstomi masteliai pagal žymėjimo būdą ir žemėlapyje vaizduojamos teritorijos dydį? Pateikite pavyzdžių.

2. PaaiŠkiNkitE. Kaip pagal žemėlapio mastelį apskaičiuoti tikrąjį atstumą tarp objektų?

3. PaLyGiNkitE. Naudodamiesi plano fragmentu (3 pav.) nustatykite, kurios vietovės – Žibint ar Añtkalnės – azimutas Skrùzdaubio žiočių atžvil-giu yra didesnis.

4.* kUrkitE. Sudarykite kelionės maršrutą (nuro-dykite pasaulio kryptis, azimutą, mastelį, bent 10 gamtos ir visuomeninių objektų). Remdamiesi suolo draugo sukurtu kelionės maršrutu sudary-kite vietovės planą.

Taigi spalvomis ir linijomis žemėlapiuose vaizduo-jamas paviršiaus aukštis virš jūros lygio. Smulkiojo ir vidutinio mastelio žemėlapiuose naudojamas juostinis spalvinimas, o stambiojo mastelio žemėla-piuose brėžiamos linijos – horizontalės (izohpsės).

sutartiniai ženklaiObjektai žemėlapyje ir gaublyje vaizduojami sutartniais ženklas (6 pav.) – sutartos reikš-mės simboliais. Šie ženklai aiškinami žemėlapio legeñdoje.

6 pav. Sutartinių ženklų pavyzdžiai

Prisiminkite, kas padeda orientuotis erdvėje (http://goo.gl/mzzhyx).

5 pav. Santykinis ir absoliutusis aukštis

žemėlapio mastelis 1:10 000 1:500

atstumas tarp dviejų objektų žemėlapyje 5 cm 3 cm

atstumas tarp dviejų objektų tikrovėje 10 000 x 5 cm = 50 000 cm = 500 m = 0,5 km 500 x 3 =1500 cm = 15 m

1 pav. Pasaulio kryptys ir elektroninis kompasas mobiliajame telefone

3 pav. Plano fragmentas

4 pav. Mastelių rūšys

2 pav. Tikrojo atstumo apskaičiavimo pavyzdžiai

Apskai-čiuokite A, B ir C taškų azi-

mutą.

Š (0°)(360°)

P (180°)

V (270°) R (90°)

ŠR (45°)

PR (135°)PV (225°)

ŠV (315°)

C B

Skaitmeninis

Žodinis (vardinis)

Linijinis

Mastelis 1:200 000

1 cm – 2 km

Koks bus žo-dinis (vardinis)

mastelis, jei skaitme-ninis mastelis yra

1:500 000?

Kokie dar objektai žemėla-

pyje gali būti vaiz-duojami sutarti-niais ženklais?

Nustatykite Nẽmuno tekėji-

mo kryptį.

Nustatykite Žibint azimutą

Skrùzdaubio žio-čių atžvilgiu.

Pirmiausia tiesia linija išmatuokite atstumą tarp dviejų objektų centimetrais. Gautą skaičių padau-ginkite iš žemėlapio mastelio (2 pav.). Apskaičia-vote atstumą centimetrais. Kadangi atstumai (pvz., Vlnius–Kaũnas arba mokykla – viešojo transporto stotelė) paprastai nurodomi kilometrais arba me-trais, centimetrus reikia paversti šiais ilgio vienetais.

O kaip išmatuoti vingiuoto kelio arba upės ilgį? Žemėlapyje pagal vingius išlankstykite siūlą, tada jį ištiesinkite, išmatuokite ir apskaičiuokite tikrąjį ats-tumą. Be to, kreivas linijas galima matuoti specialiu prietaisu – kreivmačiu.

aukščio nustatymasŽemės paviršius nėra lygus. Paviršiaus nelygumai geriausiai matyti gamtiniame žemėlapyje. Jie vaiz-duojami spalvomis, kurias vieną nuo kitos skiria vos įžiūrimos linijos. Ką reiškia šios spalvos ir linijos? Spalvos rodo bet kurios vietovės aukštį virš Pasaulio vandenyno lygio (0 m), o linijos yra horizontãlės, jungiančios vienodo aukščio taškus. Jau žinote, kad nuo vandenyno lygio matuojamas absoliutusis aukštis. Naudodamiesi aukščio skale galite ne tik sužinoti bet kurios vietovės absoliutųjį aukštį, bet ir apskaičiuoti, kiek vienas paviršiaus taškas yra aukščiau už kitą, t. y. nustatyti santykinį aukštį. Pa-vyzdžiui, gamtiniuose žemėlapiuose yra nurodytas aukščiausios pasaulio viršukalnės Džomolungmos aukštis (8850 m), tačiau iš kalnų slėnyje įsikūrusios Tengbočės gyvenvietės (Nepãlas) į šią viršūnę kopti 8 km tikrai nereikia (5 pav.). Štai todėl iš šios gyven-vietės driekiasi svarbiausi alpinistų keliai į aukščiau-sias Himalajų kalnų viršūnes.

Džomolungma8850 mTengbočė

3867 m

0 m

2000 m

4000 m

6000 m

8000 m

Nustatykite Džo-molungmos viršū-

nės absoliutųjį ir santy-kinį aukštį. (Santykinį aukštį matuokite nuo

Tengbočės.)

Į mobilųjį telefoną atsi-

siųskite elektroninį kompasą ir klasėje nustatykite pasau-

lio kryptis.

Apskaičiuo-kite atstumą

tarp Žibint ir Añtkalnės.

12 13

3. GeoGrafinėsKoordinatėskodėl objekto geografinėms koordinatėms nustatyti naudojamas geografinis tinklas?

D

2 pav. Geografinė platuma ir geografinė ilguma

3 pav. Objektų geografinė padėtis1 pav. Geografinis tinklas

A

B

C

D

E

Nustatyki-te žemėlapyje

pažymėtų taškų geografines koor-

dinates.

ĮDoMU

Skaitmeniniuose žemėlapiuose (pvz., www.maps.google.lt ir www.maps.lt/map) galima nustatyti reikiamo objek-to geografines koordinates.

UžDUotys

1. PaaiŠkiNkitE. Ką vadiname geografiniu tinklu? Išvardykite jo elementus.

2. iŠsiaiŠkiNkitE. Naudodamiesi Lietuvõs gamtiniu žemėlapiu nustatykite, tarp kurių dienovidinių ir lygiagrečių yra Lietuvà.

3.* PasiDoMĖkitE. Remdamiesi papildomais informacijos šaltiniais išsiaiškinkite, kokių sri-čių specialistams reikia nuolat nustatyti įvairių objektų geografines koordinates.

4. kUrkitE. Sudarykite laiptažodį iš geografinį tinklą apibūdinančių sąvokų.

Kurioje geografinėje platumoje ir ilgumoje yra

Afrika?

Kuriuose Žemės pus-

rutuliuose yra Lietuvà?

Taigi geogrãfinis tiñklas yra sudarytas iš ašigalių, pusiaujo, lygiagrečių ir dienovidinių (1 pav.). Tikriausiai kyla klausimas, kaip lygiagretės ir dieno-vidiniai vaizduojami gaublyje ir žemėlapyje? Gaublys yra Žemės rutulio modelis, todėl jame lygiagretės ir dienovidiniai susikerta stačiu kampu. Žemėlapis yra plokščias, tad, einant nuo pusiaujo link ašigalių, linijų sankirta stataus kampo nesudaro.

kaip nustatyti bet kurio žemės taško geografines koordinates?Žemėlapyje vaizduojama daug objektų. Kokia tiksli jų buvimo vieta? Objektų geografinei padė-čiai nustatyti naudojamas geografinis tinklas. Jis padeda rasti bet kurio Žemės taško geogrãfines koordinatès.

Lygiagretės ir dienovidiniai rodo geografinę pla-tumą ir geografinę ilgumą (2 pav.). Geogrãfinė

platumà – taško nuotolis nuo pusiaujo į šiaurę (šiaurės platuma) ir į pietus (pietų platuma). Platu-ma matuojama laipsniais nuo 0° iki 90°. Geogrãfinė ilgumà – taško nuotolis nuo pradinio dienovidinio į rytus (rytų ilguma) ir į vakarus (vakarų ilguma). Ilguma skaičiuojama laipsniais nuo 0° iki 180°.

Taigi pagal gaublio arba žemėlapio geogra-finį tinklą galima nustatyti bet kurio Žemės paviršiaus taško geografines koordinates (3 pav.) – geografinę platumą ir geografinę ilgumą. Įsidėmėkite, kad pirma nurodoma geografinė platuma, o paskui – ilguma. Pavyzdžiui, Vlniaus miesto geografinės

koordinatės yra 54° š. pl., 25° r. ilg.

Geografinis tinklasPažvelkite į gaublį. Jau žinote, kad du Žemės rutulio taškai (šiauriausias ir piečiausias), kuriuos jungia įsi-vaizduojama mūsų planetos ašis, vadinami ašgaliais. Vienodu atstumu nuo ašigalių yra vedamas pusiáujas, dalijantis Žemę į Šiaurės ir Pietų pusrutulius. Ly-giagrečiai su pusiauju nubrėžtos linijos vadinamos lygiãgretėmis. Tiek pusiaujas, tiek lygiagretės vedami horizontaliai iš vakarų į rytus. Lygiagretės yra skir-tingo ilgio: ilgiausia iš jų – pusiaujas (žymimas 0°), trumpiausios – ašigalių taškai (žymimi 90°). Verti-kalios linijos, jungiančios Šiaurės ir Pietų ašigalius, vadinamos dienóvidiniais. Jie visi vienodo ilgio ir žymimi laipsniais į rytus ir į vakarus nuo pradinio, arba nulinio, dienovidinio (žymimas 0°), einančio per Grinvičo observatoriją Lòndone. Pradinis dienovi-dinis dalija Žemės rutulį į Vakarų pusrutulį (esantį į vakarus nuo 0° iki 180° dienovidinio) ir Rytų pusrutu-lį (esantį į rytus nuo 0° iki 180° dienovidinio).

DIE

NO

VID

INIS

LYGIAGRETĖ

Prad

inis

die

novi

dini

s

Prradd

i

Pusiaujas

Rytųpusrutulis

Vakarųpusrutulis

Šiaurės pusrutulis

Pietų pusrutulis

Žemės sukimosi apie savo ašį kryptis

Geografinis tinklas

ŠŠŠ

P P P

Panagrinėkite geogra-finio tinklo elementus (http://goo.gl/AlYFfD).

Š

Š

DIENoVIDINIAI

LYGIAGRETĖS

Prad

inis

die

nov

idin

isPr

adin

is d

ien

ovid

inis

Š

Pusiaujas

Pusiaujas

Pusiaujas

Vakarųpusrutulis

rytųpusrutulis

Šiaurės pusrutulis

Pietų pusrutulis

Prad

inis

die

novi

dini

s

Prad

inis

die

novi

dini

s

P

P

14 15

4. Bendrieji GeoGrafi niai ir teminiai žemėlapiaikodėl šiais laikais yra tiek daug įvairių žemėlapių?

Pasvajokite, kur norėtumėte nukeliauti. Gal jus vilioja Sicilijos sala su nerimstančiu Etnos ugnikalniu? Gal inkų imperijos palikimas Andų kalnuose? O gal ramus poilsis Indijos vandenyno salose? Vietovės pažinimas prasideda nuo svarbiausio geografinės informacijos šaltinio – žemėlapio. Nesvarbu, ar vartote atlaso lapus, ar naršote po skaitmeninius interneto žemėlapius. Gebėdami skaityti šiuos kartografijos kūrinius sužino-site daug dalykų apie tolimiausius kraštus, o pasitelkę vaizduotę galėsite ten nukeliauti. Žemėlapyje rasite naudingos informacijos apie įvairių vietovių gamtą ir visuomenę: klimato sąlygas, paviršių, lankytinas vietas, miestus, gyventojų sudėtį, užimtumą, verslus.

kaip sudaromi žemėlapiai?Sudarydami žemėlapius kartografai atsižvelgia į jų paskirtį, naudoja palydovines arba aerofotografines nuotraukas, labai tikslius iš lėktuvo lazeriniu radaru išžvalgytų teritorijų atvaizdus. Norint sukurti dide-lės vietovės žemėlapį reikia nuodugnių geodèzinių matãvimų, nes svarbu atsižvelgti į Žemės paviršiaus išgaubtumą. Duomenys renkami iš patikimų infor-macijos šaltinių: oficialiosios statistikos ir mokslinių tyrimų duomenų bazių, enciklopedijų, žinynų. Taigi, kol žemėlapis patenka į mūsų rankas ar virtualią aplin-ką, bendradarbiauja kartografai, lakūnai, fotografai,

geode zininkai, dailininkai, IT specialistai (1 pav.). Kaip sudaromi skaitmeniniai žemėlapiai ir kokių jų būna, išsamiau sužinosite nagrinėdami kitą temą.

kaip skirstomi žemėlapiai?Kad žemėlapis suteiktų kuo daugiau informacijos, reikia išsiaiškinti jo paskirtį ir ypatumus. Jau mokate apskaičiuoti atstumą pagal mastelį, skaityti kai ku-riuos sutartinius ženklus. Žinote, kad nuo mastelio rūšies priklauso žemėlapio įrašų ir sutartinių ženklų gausa: kuo smulkesnis mastelis, tuo mažiau detalių pateikiama.

Pagal turinį žemėlapiai skirstomi į tris grupes: ben-druosius geografinius, teminius ir specialiuosius. Bendruõsiuose geogrãfiniuose žemlapiuose (2 pav.) smulkiai vaizduojami pagrindiniai vietovės elementai: reljefas, upės, ežerai, miestai, keliai, valstybių sienos. Bū-dingas šios grupės žemėlapių pavyz-dys – pasaulio gamtiniai ir poli-tiniai žemė lapiai. Juose vaizduojami visi žemynai,

2 pav. Pasaulio gamtinis žemėlapis

ĮDoMU

Kas dveji metai Lietuvõs kartografų draugija organizuoja Barbaros Pečenik tarptautinį vaikų žemėlapių konkursą. Pagrindinis šio konkurso tikslas – skatinti mokinius kūrybiškai dirbti, geriau suvokti artimiausią aplinką, pažvelgti į pa-saulį plačiau (3 pav.). Geriausi konkurso darbai saugomi Karltono universiteto bibliotekoje. Su jais galima susipažinti adresu http://children.library.carleton.ca.

3 pav. Lietuvõs kartografų draugijos organizuojamo konkurso laureatės Gabijos Ražanskaitės (12 metų) sukurtas žemėlapis „Suverpkime pasauliui gerumą“ (2005 m.)

UžDUotys

1. iŠVarDykitE. Iš kokių pagrindinių informacijos šaltinių renkami duomenys, kurių reikia žemėla-piams sudaryti?

2. PaaiŠkiNkitE. Kodėl žemėlapiai skirstomi į grupes?

3.* PaLyGiNkitE. Naudodamiesi atlasu arba vadovėliu raskite skirtingo turinio žemėlapių ir nustatykite, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi.

4.* kUrkitE. Nupieškite žemėlapį tema „Aš šiandie-nos pasaulyje“ ir surenkite parodą.

1 pav. Žemėlapius sudaro kartografai (A) bendradarbiaudami su geodezijos (B), aviacijos (C) ir kitų sričių specialistais.

Pasvarstykite ir padarykite išvadą,

kaip pasikeitė kartogra-fų darbas per pasta-ruosius 100 metų.

4 pav. Žemynų raidos žemėlapis

5 pav. Sinoptinis žemėlapis

todėl žemėlapiai smulkiojo mastelio, neretai didelių matmenų. Tokie žemėlapiai teikia bendros informacijos apie mūsų planetos paviršių, valstybių išsidėstymą.

Tèminių žemlapių (4 pav.) grupė yra pati plačiau-sia. Tokių žemėlapių turinys priklauso nuo temos, tad gali būti kuriami klimato (kritulių pa si -skirstymo, temperatūros), geologiniai (lito- sferos plokščių, Žemės plutos sandaros), gyventojų (tankio, sudėties, migracijos srautų) ir kitų temų žemėlapiai.

Specialeji žemlapiai (5 pav.) skirti tam tikrų sričių specialistams. Šie kartografijos kūriniai svarbūs lakūnams, jūreiviams, sinoptikams.

Ž 1005

A1025A1033

Ž989

C

A

mastelis 1:230 000 000

Kokius su-tartinius ženklus

reikėtų nurodyti kie-kvieno iš šių žemėlapių

legendoje? Kurio žemėla-pio sutartinius ženklus sunkiausia įvardyti ir

kodėl?

16 17

5. naUjaUsi orientavimosi Būdaikaip šiuolaikinės technologijos gali padėti orientuotis vietovėje?

mybės, gamtos ar istoriniai paminklai, mėgstamo animacinio filmo veikėjų gyvenimas. Objektus žemėlapyje galite vaizduoti linijomis, taškais, tam tikro ploto figūromis, be to, galite įkelti įvairių jau parengtų duomenų, naudoti kitų žemėlapių infor-maciją, dirbti vienas arba su bendraminčiais.

Manoma, kad seniausi išlikę žemėlapiai yra mo-linėse lentelėse išraižyti Babilònijos žemėlapiai (900–500 pr. Kr.). Juose vaizduojamas Babilonas, vandenynas, upė, gretimos šalys. Laikui bėgant gausėjo žinių, tobulėjo darbo priemonės. Šiais lai-kais žemėlapiai naudojami daugelyje veiklos sričių. Be jų neapsieinama sprendžiant stichinių nelaimių ištiktų regionų problemas, planuojant gyvenvietes, karyboje, laivyboje. Žemėlapių reikia ir kasdienia-me gyvenime, pvz., keliaujant. Šiuolaikinio mokslo ir technologijų pažanga sudaro sąlygas kurti veiks-

3 pav. Iš atskirų informacijos sluoksnių galima sudaryti išsamų vietovės žemėlapį.

ĮDoMU

Sukurkite žemėlapį patys! Svetainė ”GIS mo-kykla“ (www.gismokykla.lt) skirta visiems, ku-rie nori geriau pažinti ir ištirti savo gyvenamąją aplinką, šalį, pasaulį, atrasti žemėlapių kūrimo ir skaitymo malonumą. Čia galima išmokti taikyti GIS arba sukurti skaitmeninį žemėlapį ir pasidalyti juo su viso pasaulio vartotojais naudojantis sistema ”ArcGIS Online“. Apsi-lankykite svetainės galerijoje adresu www.arcgis.com. Čia rasite įvairių Lietuvojè ir visame pasaulyje sukurtų žemėlapių pavyzdžių, šablonų, duomenų.

4 pav. Lėktuve įtaisytu lidarù (lazeriniù radarù) išžvalgytos vietovės atvaizdas

UžDUotys1. ĮVarDykitE. Kokius žinote naujausius orientavi-

mosi būdus? Kuriuos iš jų esate išbandę?

2. PaaiŠkiNkitE. Kokia šiuolaikinių technologijų įtaka žemėlapių kūrimui?

3.* PasVarstykitE. Kaip manote, kokios srities žemėlapio neįmanoma sukurti ir kodėl?

4. kUrkitE. Naudodamiesi skaitmeniniais žemė-lapiais (www.maps.lt, www.google.lt/maps) sudarykite kelionės po savo gyvenvietę maršrutą. Pristatykite jį klasei.

Pastatai

Gatvės

miškai

Vandenys

Erdvinis vietovėsvaizdas

1 pav. GPS imtuvas neleis pasiklysti.

mingas kompiuterines geogrãfines informãcines sistemàs (GIS) ir globãlines padėtiẽs nustãtymo sistemàs (GPS).

kaip veikia GPs?Pavyzdžiui, nutarėte pasivaikščioti gamtoje. Imate mobilųjį telefoną su GPS imtuvù, šis sugauna kelių pa-lydovų signalus, nustato reikiamos vietos koordinates, ir jau galite keliauti. Pasivaikščioję išsiaiškinate savo buvimo vietos koordinates ir sužinote, kuria kryptimi eiti namo.

GPS praverčia ne tik keliaujant ar atliekant geogra-finės aplinkos tyrimus, bet ir kuriant labai tikslius žemėlapius. GPS imtuvą prijungus prie kompiuterio su GIS žemėlapiais, galima perkelti tiriamų vietovių koordinates į žemėlapį. GPS padeda bet kur ir bet kada nustatyti reikiamo objekto koordinates. Šią sistemą sudaro aplink Žemę skriejantys palydovai ir jų signalus gaudantys GPS imtuvai. Pastarieji gali būti įtaisyti, pvz., mobiliuosiuose telefonuose ir automobiliuose (1 pav.).

GIS ir GPS technologijos svarbios ne tik šiuolaikinėje kartografijoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Tarkime, iškylaudami gamtoje pastebite šiukšlyną. Mobiliuoju įrenginiu užfiksuokite jo geografines koordinates ir prisijungę prie paskyros ”Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ (www.maps.lt) praneškite apie gamtai da-romą žalą. Taip prisidėsite prie mūsų šalies gamtos saugojimo ir galėsite stebėti, kaip jūsų užregistruota problema yra sprendžiama (2 pav.).

kaip sukurti skaitmeninį žemėlapį?Šiuolaikiniai žemėlapiai kuriami naudojant geogra-fines informacines sistemas (GIS). Šios sistemos skirtos skaitmeniniams aplinkos duomenims kaup-ti, saugoti, vaizduoti, redaguoti. GIS žemėlapius sudaro atskiri tam tikros informacijos sluoksniai (3 pav.). Kuriant žemėlapį galima rinktis tiek vieną informacijos sluoksnį (pvz., miškus), tiek kelis (pvz., reljefą, kelius, gyvenvietes, prekybos centrus, viešojo transporto stoteles).

Skaitmeniniams žemėlapiams sudaryti reikia įvairių sričių duomenų, renkamų naudojantis aukštosiomis technologijomis, specialiais prietaisais ir priemonė-mis, pvz., lidarù (prietaisu objekto koordinatėms, greičiui, įvairiems atmosferos rodikliams nustatyti). Žemės paviršių nuolat stebi ir duomenis fiksuoja dirbtiniai Žemės palydovai, lėktuvai (4 pav.). Geo-grafinių duomenų šaltinis gali būti ir įmonių katalo-gai ar kita statistinė informacija. Sukurti skaitmeni-nį žemėlapį galite ir patys. Jums reikės kompiuterio su interneto prieiga. Pasirinkite temą, pvz., atostogų kelionės planavimas, gyvenamosios vietovės įžy-

Patyrinėkite lazeriniu radaru

išžvalgytos vietovės atvaizdą. Kokius objektus atpažįs-

tate?

Pasidomėkite Simpsonų šeimos gyvenimu Springfilde (http://goo.gl/VCymsf).

265

883

122

26

2339

181

228

13

154

118

98

2 pav. Paskyra „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ (www.maps.lt)

Panagrinėkite žemėlapį. Išsiaiš-

kinkite, kiek pranešimų apie gamtai daromą žalą

gauta iš jūsų gyvenamosios vietovės. Gal ir šiandien

pastebėjote teršiamą aplinką? Praneškite

apie tai.

18 19

6. naUjŲ žemiŲ atradimo svarBakas buvo atrasta tyrinėjant žemę XVii–XiX a.?

3 pav. Burùndžio Respùblikos pašto ženkle vaizduojamas Deivido Livingstono ir Henrio Stenlio susitikimas 1871 m. (Europoje pasklidus gandui, kad D. Livingstonas dingo, jo ieškoti buvo išsiųstas britų žurnalistas H. Stenlis.)

4 pav. A. Tasmano ekspedicijų maršrutai

2 pav. Viktorijos krioklys

australijos ir okeanijos atradėjai ir tyrinėtojai abelis tasmanas ir Džeimsas kukasPo Fernando Magelano ekspedicijos (1519–1522 m.) Ramiojo vandenyno teritorijas ilgą laiką tyrinėjo vien Ispãnijos keliautojai. XVII a. ėmė sti-prėti ir kitos Europos valstybės, tad padėtis pasikei-tė. Nyderlandiečių jūrininkas, pirklys ir keliautojas Abelis Tasmanas 1642–1643 m. (4 pav.) vadovavo ekspedicijai, ieškančiai nežinomo Pietų žemyno. (Tuo laiku tik spėta, kad Australija egzistuoja.) Per ekspediciją buvo atrasta ir žemėlapiuose pažymėta Van Dimeno Žemė (vėliau pavadinta Tasmanija), Tongo sala ir Fidžio salynas, priartėta prie pietinių Australijos žemyno krantų. Keliautojus sužavėjo Naujosios Zelandijos salų kraštovaizdis, tačiau jose ilgai užsibūti neteko – vietos gyventojai maoriai (5 pav.) atvykėlius sutiko priešiškai. A. Tasmanas su įgula skubiai išplaukė. Pakrantę keliautojai pavadino Žudikų įlanka.

5 pav. Naujosios Zelandijos salos: įspūdingas kraštovaizdis ir vietos gyventojai maoriai

D. Livingstonas pavadino jį Viktorijos kriokliu (2 pav.). Be to, keliautojas tyrinėjo pusiaujo miš-kus, upių ir ežerų tinklą, ieškojo Nilo ištakos. Pėsčiomis D. Livingstonas nukeliavo daugiau kaip 40 tūkst. km – atstumą, prilygstantį Žemės apskriti-mo ilgiui.

Naudodamiesi Afrikos politiniu žemė-

lapiu ir D. Livingstono ekspe-dicijų žemėlapiu suskaičiuokite, kiek šio keliautojo tyrinėtose te-

ritorijose šiuo metu yra valstybių. Naudodamiesi Afrikos gamtiniu

žemėlapiu apibūdinkite Vik-torijos krioklio geografinę

padėtį.

1 pav. D. Livingstono ekspedicijų maršrutai

XV–XVI a. vadinamas Didžiųjų geografinių atra-dimų laikotarpiu. Tai nežinomų žemių atradimo, prekybos plėtros ir svetimų kraštų kolonizãcijos laikai. Apie svarbiausias šio laikotarpio Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos ir Fernando Magelano ekspedcijas sužinojote praėjusiais metais. Šią pamoką susipažinsite su Afrikos, Australijos, Antarktidos atradėjais ir tyrinėtojais, aptarsite jų indėlį į pasaulio pažinimą.

afrikos žemyno tyrinėtojas Deividas LivingstonasAfrika tyrinėtojams ilgą laiką buvo geografinė mįslė dėl pakraščiuose stūksančių kalnų, viduryje tekan-čių slenkstėtų upių, milžiniškus plotus užimančių saulės kepinamų dykumų. Tad nieko keista, kad mažai kas ryždavosi keliauti į Afriką tyrinėti jos gamtos ir gyventojų.

Vienas garsiausių šio žemyno tyrinėtojų – škotas Deividas Livingstonas. Jis daugiau nei 30 metų (1840–1873) stebėjo ir išsamiai aprašinėjo Afri-kos gamtą (augaliją, gyvūniją, kraštovaizdį), vietos gyventojus ir jų papročius. Vien Zambezės upę D. Livingstonas tyrinėjo 12 metų (1 pav.). Keliautojo užsispyrimas ir pastangos nenuėjo perniek: jis atrado didingą krioklį, vietos gyventojų vadinamą griausmingais dūmais.

Apibūdin-kite Naujosios Zelandijos salų kraštovaizdį ir

gyventojus.

Panagrinėkite A. Tasmano eks-

pedicijos maršrutą, raskite salas, kurias

tyrinėtojas pažymėjo žemėlapyje.

Pagal pašto ženklą sukurkite trumpą pasako-

jimą.

21 2120

UžDUotys1. NaGriNĖkitE. Pasaulio gamtiniame žemėla-

pyje raskite aprašytus žemynus ir nustatykite jų geografinę padėtį. Kodėl Antarktida buvo atrasta vėliausiai iš visų žemynų?

2. aPiBŪDiNkitE. Kokių savybių reikia tyrinėto-jams ir keliautojams?

3.* PaLyGiNkitE. Kuo panašūs ir kuo skiriasi ilius-tracijose vaizduojami pašto ženklai? Pagal vieną iš jų sukurkite trumpą pasakojimą.

4. kUrkitE. „Pakeliaukite“ vieno iš atradėjų eks-pedicijų maršrutais. Nurodykite, kas labiausiai patiko ir kas buvo sunkiausia.

Vienas garsiausių nežinomų žemių atradėjų ir tyrinėtojų buvo anglas Džeimsas Kukas. XVIII a. antroje pusėje keliautojas surengė tris ekspedicijas (8 pav.), kurių tikslas – nežinomo Pietų žemyno paieškos (7 pav.). Dž. Kuko indėlis į pasaulio paži-nimo istoriją didžiulis: tyrinėtojas nubraižė Ra-

6 pav. Dž. Kuko paminklas Havajų salose

8 pav. Dž. Kuko ekspedicijų maršrutai

9 pav. Pašto ženklas, skirtas F. Belingshauzeno ekspedicijai

10 pav. Pašto ženklas, skirtas R. Amundseno ekspedicijai

11 pav. Pašto ženklas, skirtas R. Skoto ekspedicijai

12 pav. R. Amundseno ir R. Skoto ekspedicijų maršrutai

13 pav. A. Avulis su Lietuvõs trispalve Pietų ašigalyje (2011 m.)

7 pav. Pašto ženklas, skirtas Dž. Kuko ekspedicijai, per kurią ieškota nežinomo Pietų žemyno. Kaip vėliau paaiškėjo, tai būta net dviejų žemynų – Australijos ir Antarktidos.

Kuo Dž. Kuko eks-

pedicijos svarbios geografiniam pa-

žinimui?

atšiauriausio žemyno – antarktidos – tyrinėtojaiXVIII a. pabaigoje Džeimsas Kukas buvo priartėjęs prie Antarktidos krantų, tačiau ledų sangrūdos jam neleido pasiekti pakrantės. Šio žemyno atradėjais laikomi keli skirtingų šalių keliautojai. Dažniausiai minima rusų Fabiano fon Belingshauzeno ir Mi-chailo Lazarevo 1819 m. ekspedicija (9 pav.).

Kelionės į Pietų ašigalį virto savotiškomis lenkty-nėmis. Vienai ekspedicijai tos lenktynės baigėsi tragiškai. 1911–1912 m. gruodžio–sausio mėn. (tuo laiku Pietų pusrutulyje vasara) į Pietų ašigalį iš skirtingų vietų išplaukė norvego Roalio Amund-seno ir anglo Roberto Skoto ekspedicijos (10, 11, 12 pav.). R. Amundsenas kelionei pasirinko šunų kinkinius. 1911 m. gruodžio 14 d. jo vadovaujama ekspedicija pasiekė Pietų ašigalį. R. Skotas pirme-nybę atidavė poniams. Deja, šie gyvūnai neatlaikė atšiaurių klimato sąlygų. Roges teko vilkti patiems, tad jėgos greitai seko. 1912 m. sausio 18 d. anglų ekspedicijos dalyvių laukė nusivyli-mas – jie iš tolo pamatė ašigalyje plevėsuojančią Norvègijos vė-liavą. Grįžtančius keliautojus užklupo pūga. Visi ekspedi-cijos dalyviai žuvo. Paskutiniame R. Skoto die-noraščio puslapyje para šyta:

miojo vandenyno jrlapį (nuo Antarktidos krantų iki Beringo sąsiaurio), sudarė detalius Australijos žemyno šiaurinių ir rytinių pakrančių, daugelio atrastų salų (Taičio, Kalėdų, Havajų) žemėlapius, aprašė rastas augalų ir gyvūnų rūšis, tyrinėjo vieti-nių tautų – polineziečių, aleutų, maorių, Australijos aborigenų – gyvenseną ir papročius, ypač domėjosi tatuiruočių menu. Dž. Kukas vengė konfliktų su čia-buviais (vietos gyventojais), nes jautė pagarbą visų tautų žmonėms. Tyrinėtojas padėjo europiečiams užmegzti ryšius su Australijos žemyno ir Havajų salų gyventojais. Deja, Havajų salose Dž. Kukas žuvo susidūręs su priešiškai nusiteikusiais vietos gyventojais (6 pav.).

”Nebeturime jokios vilties. Laikysimės iki galo, tačiau suprantu, kad silpstame...“

Nuo šių įvykių praėjus 100 metų Pietų ašigalyje su-plevėsavo ir Lietuvõs trispalvė. Nepabūgęs atšiaurių šalčio kaustomo ir žvarbių vėjų plakamo žemyno gamtos sąlygų ašigalį pasiekė ir ten mūsų valstybės vėliavą iškėlė verslininkas ir keliautojas Arvydas Avulis (13 pav.).

Nustatykite, kurią Antarkti-

dos dalį savo kelio-nei pasirinko abi

ekspedicijos.

Kuriuo metų laiku pa-

lankiausia keliauti į Antarktidą ir kodėl?

Kaip manote, su kokiais sunkumais keliautojai

susiduria šiame že-myne?

vieta

Trumpai nusakykite, kas

vaizduojama šia-me pašto

ženkle.

Kiek kartų Dž. Kukas kir-

to pusiaują?

22 23

7. tyrimas„pažinKime lietUvĄ“

1 pav. Siūlomos tyrimo temos

kas yra tyrimas? Pasaulio pažinimas prasideda nuo savos šalies gamtos ir visuomenės tyrinėjimo. Šis tyrimas padės geriau pažinti gimtąją šalį – Letuvą.

Prisiminkite, kad geografinis tyrimas – tam tikram laikotarpiui suplanuota veikla, atliekama siekiant įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę ir patikrinti išsikeltą hipotezę. Ši veikla padės įtvirtinti pirmuosius mokslinių tyrimų atlikimo įgūdžius, tobulinti pažintinius gebėjimus. Išmoksite atrinkti reikiamą in-formaciją, apibendrinti rezultatus ir daryti išvadas.

UžDUotys

1. sUsiBUrkitE Į GrUPĘ. Remdamiesi pa-tarimais, kaip atlikti tyrimą, pasiskirstykite grupėmis.

2. PaDiskUtUokitE. Pasirinkite jus domi-nančią temą. Pasvarstykite, kodėl svarbu ją nagrinėti.

3. aNaLiZUokitE. Išnagrinėkite tyrimo atlikimo žingsnius. Išsamiau aptarkite antrą tyrimo žingsnį.

4.* PasiDoMĖkitE. Naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais išsiaiškinkite, kokie geografiniai tyrimai atliekami Lietuvojè.

Kokius jums ži-nomus prietaisus

galima naudoti geo-grafiniams tyrimams

atlikti?

kada ir kaip atliksite tyrimą?Tyrimą atliksite pirmą šių mokslo metų pusmetį mokyda-miesi gamtinės ir visuomeninės geografijos. Iš pradžių siū-lome susiskirstyti grupėmis, pasirinkti arba patiems sugal-voti tyrimo temą (1 pav.), susijusią su mūsų šalies gamta, visuomeniniais reiškiniais ir problemomis. Nepamirškite, kad atlikdami tyrimą galite naudotis įvairiais prietaisais. Kiekvieno skyriaus kartojimo puslapiuose rasite priminimą, ką turite atlikti (kurį tyrimo žingsnį žengti). Jūsų tyrimo rezultatas – patvirtinta arba paneigta išsikelta hipotezė. Tyrimo įrodymus (apibendrintus tyrimo rezultatus) prista-tysite klasei išnagrinėję III skyrių.

Tikimės, kad žinios ir įgūdžiai, įgyti mokantis geografijos, padės atidžiau žvelgti į aplinką, kūrybiškai spręsti kylančius klausimus, reikšti savo nuomonę, teikti siūlymus. Sėkmingų kūrybinių ieškojimų!

tyrimo žingsniai

1 Susiskirstykite grupėmis ir pasirinkite tyrimo temą.

2 Suformuluokite (išsikelkite) tyrimo hipotezę, sudarykite veiklos kalendorių, pasida-lykite darbus.

3 Ieškokite informacijos (na-grinėkite įvairius šaltinius, stebėkite aplinką ir rinkite duomenis), ją grupuokite, atrinkite tinkamiausią.

4 Apibendrinkite rezultatus ir padarykite išvadas.

5 Pasirinkite tyrimo rezultatų pristatymo būdą, pasirenkite juos pristatyti.

6 Pristatykite tyrimo rezultatus klasei.

7 Įvertinkite savo ir klasės draugų pristatymus, pateikite siūlymų, ką reikėtų tobulinti.

Patarimai• Pasiskirstyti grupėmis galima įvairiai: pagal

pomėgius, išsiskaičiuojant, traukiant burtus. • Pasidalyti darbus padės veiklos kalendorius.

Jame pateikite trumpą veiklos aprašą (ką reikia padaryti), numatykite kiekvieno darbo atlikimo terminą (datą), paskirkite atsakingus asmenis (kas ką atliks).

• Tyrimo rezultatus pristatyti galite įvairiai: parengti pateiktį, stendinį pranešimą, straipsnį į mokyklos laikraštį, lankstinuką, sukurti vaidini-mą, surengti diskusiją.

• Pristatydami tyrimą paaiškinkite, kodėl pasirin-kote šią temą, kodėl ją svarbu nagrinėti, trum-pai papasakokite, kaip atlikote tyrimą, nurody-kite šaltinius, kuriais rėmėtės, pristatykite savo grupės narius.

• Vertindami savo ir klasės draugų tyrimo rezul-tatų pristatymą galite naudotis stebėjimų lapu. Jį rasite skaitmeninėje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt (http://klase.eduka.lt).

Kurioje Lietuvõs vietoje

yra daugiausia van-dens telkinių?

Kokių retų gyvūnų sutinkama

Lietuvojè?

Kuo skiriasi Lietuvõs ir Arijos

klimatas?

Kuo panašūs Lietuvõs miestai?

Kokių nau-dingųjų iška-

senų yra Lietuvõs žemių gelmėse ir

kaip jas naudo-jame?

Kokių retų augalų randama

Lietuvojè?

Kaip padėti imigrantams in-

tegruotis į Lietuvõs visuomenę?

Kaip sukurti interaktyvų lanky-tinų Lietuvõs vietų

žemėlapį?

Kas daro didžiausią įtaką

Lietuvõs gyventojų skaičiaus kaitai?

Kuo skiriasi Lietuvõs kaimai?

24 25

PAsIkARTOkITE ir ĮsivertinKite

sąVokosTektoniniai judesiai, serpantinas, azimutas, kreivėmatis, geografinės koordinatės, geo-deziniai matavimai, bendrieji geografiniai žemėlapiai, teminiai žemėlapiai, specialieji žemėlapiai, jūrlapis, geografinės informacinės sistemos (GIS).

UžDUotys ir kLaUsiMai

1. GEoGrafiJa žiNiaskLaiDos ŠaLtiNiUosE

Kodėl svarbu suprasti geografinę informaciją?

Išnagrinėkite šaltinio tekstą ir atsakykite į klausimus.

Prieš kelionę patartina pasidomėti šalimi, į kurią ketinate vykti. Informacijos apie įvairias šalis, jų ypa­tumus, įžymias vietas galite rasti ir <...> tinklalapyje. Be to, nepamirškite išsiaiškinti, ar toje šalyje galima atsiskaityti banko kortele, koks vietinės ir užsienio va­liutos santykis, kiek kainuoja įvairios prekės ir paslau­gos. Apmąstykite, kokias svečios šalies vietas norėsite aplankyti, ar vyksite į ekskursijas.

Šaltinis – http://kelioniuakademija.lt/keliones-planavimas.php

• Koks geografinės informacijos šaltinis minimas tekste?

• Ką reikia žinoti vykstant į svečią šalį?• Kokiais informacijos šaltiniais galima naudotis

planuojant išvyką į Rygõs miestą?

2. žEMĖLaPio skaityMasKą reikia žinoti norint perskaityti žemėlapį?

• Nustatykite pasaulio gamtinio žemėlapio maste-lio rūšį ir įvardykite bent tris sutartinius ženklus.

• Pagal pasaulio gamtinio žemėlapio skaitmeninį mastelį užrašykite žodinį ir linijinį mastelius.

• Palyginkite pasaulio gamtinį žemėlapį ir topo-grafinį žemėlapį (raskite internete). Nurodykite po tris šių žemėlapių panašumus ir skirtumus.

3. GEoGrafiNĖs koorDiNatĖsKodėl objekto geografinėms koordinatėms nustatyti naudojamas geografinis tinklas?

• Kas sudaro geografinį tinklą?• Nustatykite Australijos ir Pietų Amerikos že-

mynų geografinę platumą ir geografinę ilgumą. Kokių pastebite panašumų ir skirtumų?

• Kokiose žmonių veiklos srityse ir kodėl yra svarbios geografinės koordinatės? Pateikite pavyzdžių.

4. BENDriEJi GEoGrafiNiai ir tEMiNiai žEMĖLaPiai

Kodėl šiais laikais yra tiek daug įvairių žemėlapių?

• Kas yra žemėlapis?• Kuo panašūs ir kuo skiriasi bendrieji geografiniai

ir teminiai žemėlapiai?• Paaiškinkite, kaip sudaromi žemėlapiai.

5. NaUJaUsi oriENtaViMosi BŪDaiKaip šiuolaikinės technologijos gali padėti orientuotis vietovėje?

• Kas yra GPS ir GIS?• Naudodamiesi išmaniuoju telefonu arba kom-

piuteriu nustatykite San Paulo geografines koordinates.

• Naudodamiesi išmaniuoju telefonu arba kom-piuteriu nustatykite, kur šiuo metu Vlniuje yra automobilių kamščių. Nurodykite, kokia infor-macine sistema naudojotės.

6. NaUJų žEMių atraDiMo sVarBaKas buvo atrasta tyrinėjant Žemę XVII–XIX a.?

• Kurių keliautojų nuopelnai tyrinėjant Australijos žemyną yra svarbiausi?

• Paaiškinkite, kodėl Livingstonui buvo labai sun-ku tyrinėti Afrikos žemyną.

• Išplėtokite mintį: ”Pasaulio neįmanoma iki galo pažinti.“

žiNaU ir sUPraNtU, kur ieškoti geogra-finės informacijos ir kaip ją atpažinti, kokios yra pasaulio kryptys ir kokiais prietaisais jas galima nustatyti, kokie yra geografinio tinklo elementai ir kokia jo paskirtis, kaip skirstomi žemėlapiai pagal turinį, koks pirmųjų keliau-tojų indėlis į žemynų atradimą ir tyrinėjimą, kaip orientuotis aplinkoje, kokių yra padėties nustatymo prietaisų ir kaip jais naudotis.

GEBU:• geografinės informacijos šaltiniuose rasti reikiamą informaciją;• naudodamasis žemėlapiu apibūdinti vietovę, apskaičiuoti atstumą tarp objektų, nustatyti objekto

aukštį virš jūros lygio;• naudodamasis žemėlapiais nustatyti objektų padėtį (geografines koordinates);• nurodyti, kuo panašūs ir kuo skiriasi teminiai ir bendrieji geografiniai žemėlapiai;• paaiškinti, su kokiais sunkumais susidūrė keliautojai ieškodami naujų žemių;• naudodamasis išmaniuoju įrenginiu nustatyti reikiamų objektų koordinates ir juos apibūdinti.

26 27

žodynėlis

Aborigènai – senieji Australijos gyventojai.

Akumuliãcija – purių medžiagų kaupimasis Žemės pavir-šiuje.

Amazònija – gamtinis regionas Pietų Amerikos žemyne, Amazonės upės baseine.

Apártheido poltika – valstybinė rasinės diskriminacijos politika, ypač išryškėjusi XX a. antroje pusėje PAR (įvesta 1948 m., panaikinta 1993 m.).

Artèzinis vanduõ – požeminis vanduo, slūgsantis tarp vandeniui nelaidžių uolienų sluoksnių.

Ašgaliai – du taškai, per kuriuos vedama menama Žemės sukimosi ašis.

Atmosfѐros slgis – jėga, kuria atmosfera slegia žemiau esančius oro sluoksnius ir Žemės paviršių.

Atòlas – žiedo pavidalo koralų sala, kurios viduryje yra vandens.

Atsinaũjinantys gamtõs štekliai – ištekliai, kurie atsi-naujina taupiai naudojami.

Áukštas slgis – slėgis, aukštesnis negu 1013 hPa.

Aukštumnis zoniškùmas – dėsninga geografinių zonų kaita kylant į kalnus.

Ãzimutas – kampas tarp šiaurės krypties ir krypties į tam tikrą vietovės objektą.

Bangõs aũkštis – atstumas tarp bangos viršūnės (keteros) ir apatinės jos dalies (papėdės).

Bangõs igis – atstumas tarp dviejų bangų viršūnių (keterų).

Bendreji geogrãfiniai žemlapiai – žemėlapiai, kuriuose vaizduojami pagrindiniai vietovės elementai (paviršiaus formos, upės, miestai, keliai).

Bioprodùkcinis kis – pasaulio ūkio šaka, kurią sudaro žemės ūkis, miškų ūkis, žuvininkystė.

Brzas – vėjas, pučiantis jūrų arba didelių ežerų pakrantėse ir du kartus per parą keičiantis kryptį.

Cunãmis – didžiulės, galingos bangos, jūrų ir vandenynų paviršiuje kylančios dėl povandeninio žemės drebėjimo.

Darnióji žemdirbỹstė – ekologinė arba kuo mažiau žalos gamtai daranti ūkininkų veikla, plėtojama atsižvelgiant į gamtos sąlygas ir ją tausojant.

Demilitarizúotoji zonà – teritorija, kurioje draudžiama vykdyti karo veiksmus, laikyti karines pajėgas ir statyti ka-rines bazes.

Demogrãfinis sprogmas – staigus gyventojų skaičiaus padidėjimas tam tikrame regione.

Dienóvidiniai – vertikalios linijos, jungiančios Šiaurės ir Pietų ašigalius.

Dykumjimas – dirvos nuardymas, išpustymas sausringo klimato srityse.

Dirvóžemio eròzija – viršutinio dirvožemio sluoksnio irimas dažniausiai dėl kritulių, vėjo, žmonių ūkinės veiklos poveikio.

Dirvóžemio vanduõ – požeminis vanduo, esantis arčiau-siai žemės paviršiaus.

Druskingùmas – bendras visų vandenyje ištirpusių drus-kų kiekis, matuojamas promilėmis (‰).

Dūljimas – uolienų ir mineralų irimas, kitimas dėl tem-peratūros svyravimų, atmosferos kritulių, augalų ir gyvūnų poveikio.

Ekspedcija – žmonių grupės kelionė mokslinių tyrimų tikslais.

Endèminis – būdingas tik tam tikrai vietovei.

Eròzija – uolienų irimas dėl vandens, ledo, vėjo poveikio.

Ètninė relgija – religija, būdinga vienai tautai ar šaliai.

Gamtnis kraštóvaizdis – natūralus, žmogaus nepaveiktas kraštovaizdis.

Gezeris – šaltinis, iš kurio fontanais trykšta garai ir karštas vanduo.

Generalgubernãtorius – monarchui atstovaujantis parei-gūnas kai kuriose valstybėse.

Geodѐziniai matãvimai – tikslūs vietovės matavimai, rei-kalingi Žemės paviršiaus planams ir žemėlapiams sudaryti.

Geogrãfinė ilgumà – taško nuotolis į rytus ar į vakarus nuo pradinio (nulinio) dienovidinio.

Geogrãfinė informãcinė sistemà (GIS) – erdvinės infor-macijos apie pasaulį rinkimo, saugojimo, gavimo, keitimo ir vaizdavimo priemonių sistema.

Geogrãfinė platumà – taško nuotolis nuo pusiaujo į šiau-rę ar į pietus.

Geogrãfinės koordinãtės – Žemės paviršiaus taško geo-grafinė platuma ir geografinė ilguma, nustatomos pagal geografinį tinklą.

Geogrãfinė zonà – kraštovaizdžių kompleksai, kuriems būdinga panaši augalija, gyvūnija, dirvožemis ir klimato sąlygos.

Geogrãfinis tiñklas – dienovidinių ir lygiagrečių visuma gaublyje ir žemėlapyje.

Gimstamùmas – naujagimių skaičius 1000 gyventojų per metus.

Gyvéntojų tañkis – vidutinis gyventojų skaičius teritorijos ploto vienete (paprastai 1 km2).

Globãlinė padėtiẽs nustãtymo sistemà (GPS) – paly-dovinė radijo ir kompiuterinė sistema, leidžianti vartotojui bet kurioje Žemės vietoje bet kuriuo laiku ir bet kokiu oru sužinoti savo buvimo vietos koordinates.

GPS imtùvas – prietaisas, priimantis GPS palydovų signalus.

Gruñtinis vanduõ – požeminis vanduo, slūgsantis virš pirmojo vandeniui nelaidaus uolienų sluoksnio.

Hidrogrãfinis tiñklas – tam tikros vietovės upių, ežerų ir pelkių visuma.

Horizontãlės – linijos, jungiančios paviršiaus taškus, esan-čius vienodame aukštyje virš jūros lygio.

Imigrãcija – gyventojų atsikėlimas gyventi iš kitos šalies.

Išseñkantieji gamtõs štekliai – ištekliai, kurių atsargos mažėja ir gali baigtis.

Izotèrma – žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose oro temperatūra yra vienoda.

JT (Jungtnės Taũtos) – tarptautinė organizacija (jai priklauso 193 pasaulio valstybės), siekianti pasaulio pažan-gos, taikos ir saugumo, ginanti žmogaus teises, remianti demokratiją.

Jrinio óro mãsė – oro masė, susidariusi virš vandenyno ar jūros.

Jrlapis – jūrų žemėlapis.

Kalbà – žodinio minčių reiškimo sistema, pagrindinė žmo-nių bendravimo priemonė.

Kalb grùpė – artimos tos pačiõs kalbų šeimõs kalbos.

Kalb šeimà – bendros kilmės ryšiais susijusios giminiš-kos kalbos.

Kaščio bangà – neįprastai aukštõs oro temperatūros lai-kotarpis.

Kartogrãfai – žemėlapių sudarytojai.

Klmatas – daugiamečių orų režimas, būdingas tam tikrai vietovei.

Klimatogramà – grafinis tam tikros teritorijos oro tempe-ratūros ir kritulių kiekio vaizdavimo būdas.

Klmato júosta – Žemės sritis, kurios klimatas panašus.

Kolònija – kurios nors valstybės užgrobta ir išnaudojama šalis, neturinti politinio ir ekonominio savarankiškumo.

Kolonizãcija – kurios nors šalies užgrobimas, pavertimas kolonija (priklausoma teritorija).

Kondensãcija – garų virtimas skysčiu.

Konkistadòrai – ispanų ir portugalų užkariautojai, Di-džiųjų geografinių atradimų laikotarpiu rengę žygius ir gro-bę Naujojo Pasaulio civilizacijų ir tautų žemes ir turtą.

Konvѐkciniai sraũtai – išsilydžiusių medžiagų judėjimas ratu iš įkaitusio Žemės branduolio į paviršinius Žemės sluoksnius ir atgal.

Korãlų rfas – koralų suformuotas uolos pavidalo darinys.

Korãlų sãlos – iš koralų susidariusios nedidelės žiedo pa-vidalo salos.

Kreivmatis – prietaisas kreivų linijų ilgiams žemėlapyje matuoti.

Krkas – sausuoju metų laiku išdžiūstanti Australijos upė.

Krušà – ledo gabalėliai,  dažniausiai iškrintantys šiltuoju metų laikotarpiu.

Kultrinis kraštóvaizdis – žmogaus veiklos pakeistas kraštovaizdis.

Lagūnà – negili įlanka, kurią nuo jūros ar vandenyno skiria sausumos ruožas.

Legendà – žemėlapio ir plano sutartinių ženklų paaiškini-mas.

Lidãras (lazernis radãras) – prietaisas objekto koordina-tėms, greičiui, įvairiems atmosferos rodikliams nustatyti.

Litosferà – kietoji Žemės rutulio dalis, apimanti Žemės plutą ir viršutinės mantijos dalį.

Lygiãgretės – lygiagrečiai su pusiauju nubrėžtos linijos.

Lotỹnų Amèrika – regionas, kurio valstybes sieja ispanų, prancūzų ir portugalų kalbos.

Magmà – išsilydžiusių uolienų masė Žemės gelmėse.

Mãoriai – senieji Naujosios Zelandijos gyventojai.

Mastẽlis – atkarpos ilgio žemėlapyje, plane arba brėžinyje ir tikrojo jos ilgio vietovėje santykis.

Meándra – upės vingis.

Merinòsai – plonavilnių avių veislė.

Migrãcija – gyventojų kėlimasis gyventi iš vienos vietos į kitą.

Mirtingùmas – mirčių skaičius 1000 gyventojų per metus.

Misioniẽrius – dvasininkas arba pasaulietis, pasiųstas skleisti tikėjimo.

Monárchija – valstybės valdymo forma, kai visa valdžia priklauso vienam asmeniui.

140 141

Musònas – vėjas, pučiantis kai kuriose vandenynų pakran-tėse ir du kartus per metus keičiantis kryptį.

Nacionãlinis párkas – valstybinės svarbos teritorija, ku-rioje saugomi vertingiausi kraštovaizdžiai.

NASA (Nacionãlinė aeronáutikos i kòsminės erdvs tyrmo valdýba) – JAV valstybinė organizacija, atsakinga už kosmoso tyrimus.

Natūralùsis gyvéntojų preaugis – gimstamumo ir mir-tingumo rodiklių skirtumas.

Naudngosios škasenos – Žemės plutoje susidariusios mineralinės žaliavos, naudojamos visuomenės reikmėms.

Naujàsis Pasáulis – XV–XVI a. atrasti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynai.

Neatsinaũjinantys gamtõs štekliai – ištekliai, kurie ne-atsinaujina ir gali baigtis.

Neišseñkantieji gamtõs štekliai – atsikuriantys ir atku-riami gamtos ištekliai.

Nuolatniai gyvéntojai – žmonės, nuolat gyvenantys tam tikroje teritorijoje.

Núošliauža – šliaužiančių uolienų masė; jos šliaužimas.

Oãzė – vieta dykumoje, kurioje yra vandens ir augalų.

Óro mãsė – didelis oro tūris, pasižymintis vienoda tempe-ratūra, slėgiu, drėgniu.

Pagrindnė geogrãfinė zonà – zona, kurioje vyrauja tik jai būdinga augalija ir gyvūnija.

Pagrindnė klmato júosta – teritorija, kurios klimatą visus metus lemia tos pačios oro masės.

Pasãtas – pastovios krypties vėjas, pučiantis nuo atogrąžų link pusiaujo.

Pasáulinė relgija – religija, paplitusi visame pasaulyje.

Pasáulio krỹptys – kryptys horizonto link į visas puses nuo stebėtojo.

Pasáulio kis – šalių ūkių, siejamų geografinio pasidaliji-mo ir glaudžių tarpusavio ryšių, sistema.

Pastovùs vjas – vėjas, visus metus pučiantis viena kryp-timi.

Plãnas – brėžinys, stambiu masteliu vaizduojantis plokštumoje nedidelį žemės sklypą arba pastatą, matomą iš viršaus.

Platfòrma – palyginti stabili Žemės plutos sritis.

Platumnis zoniškùmas – dėsninga geografinių zonų kai-ta pagal geografines platumas.

Poliãrinis vjas – pastovios krypties vėjas, pučiantis polia-rinėse aukšto slėgio srityse.

Požemnis vanduõ – vanduo, kuris kaupiasi viršutiniame Žemės plutos sluoksnyje.

Pròmilė – tūkstantoji kokio nors dydžio dalis.

Pusiáujas – linija, vienodai nutolusi nuo abiejų ašigalių ir dalijanti Žemę į Šiaurės ir Pietų pusrutulius.

Regiònas – teritorija, siejama bendrų kultūrinių, gamtinių, socialinių ar ekonominių požymių.

Regiòninis párkas – regioninės svarbos teritorija, kurioje saugomi vertingiausi kraštovaizdžiai.

Relgija – istoriškai susiformavusi žmonių grupės išpažįs-tamų pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema.

Reljѐfas – Žemės paviršiaus formų visuma.

Reljѐfo fòrmos – Žemės paviršiaus nelygumai, kurių visu-ma sudaro reljefą.

Respùblika – valstybės valdymo forma, kai valdžią renka piliečiai. Valdžia atstovauja piliečių interesams.

Rezervãcija – teritorija, kurioje būdavo priverstinai apgy-vendinami vietiniai kolonizuoto krašto gyventojai.

Rftinis slnis – įvairaus pločio pailgas plyšys Žemės plu-toje, susidaręs dėl plutos skėtimosi.

Rūgšteji letūs – atmosferos krituliai, susidarantys į atmosferą išmetamiems degimo produktams (anglims, naftai, gamtinėms dujoms) jungiantis su ore esančiais van-dens garais ir virstant rūgščiaisiais tirpalais.

Sachèlis – Afrikos regionas į pietus nuo Sacharos, siauru ruožu nusidriekęs nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jūros.

Sáugoma teritòrija – sausumos ar vandens plotas, skirtas vertingiems gamtiniams ir kultūriniams kraštovaizdžiams, ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti.

Sáulės spinduliuõtė – Saulės spindulių skleidžiama ener-gija.

Sèlva – drėgnieji pusiaujo miškai.

Serpantnas – labai vingiuota kalnų kelio dalis.

Sezòninis vjas – vėjas, kurio kryptis priklauso nuo sezono.

Slgio júosta – Žemės paviršiaus teritorija, virš kurios atmosferos slėgis yra vienodas.

Specialeji žemlapiai – vienai specialiai veiklai (pvz., jūrininkystė, orų nustatymas) skirti žemėlapiai.

Sutartnis žénklas – simbolis, kuriuo žymimas geografinis objektas.

Šitnamio efѐktas – reiškinys, kai Žemės atmosfera pralei-džia Saulės spinduliuotę, bet sulaiko nuo Žemės paviršiaus sklindančią šilumą.

Šilumnės júostos – juostos, į kurias suskirstytas Žemės rutulio paviršius pagal gaunamą iš Saulės šilumos kiekį.

Tarpslúoksninis vanduõ – požeminis vanduo, slūgsantis tarp dviejų nelaidžių uolienų sluoksnių.

Tarptautnis pripažinmas – valstybės pripažinimas ne-priklausoma kitų nepriklausomų valstybių.

Tautà – žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, teri-toriją, kalbą, papročius, religiją.

Tektòniniai judesia – Žemės plutos poslinkiai, kuriuos sukelia vidinės Žemės jėgos.

Tèminiai žemlapiai – konkrečiai temai (pvz., klimatas, gyventojai) skirti žemėlapiai.

Temperatros amplitùdė – tam tikro laikotarpio (paros, mėnesio, metų) aukščiausios ir žemiausios oro temperatū-ros skirtumas.

Teritòrija – tam tikras Žemės paviršiaus plotas, pvz., že-mynas, vandenynas, valstybė ar jų dalys.

Tranztas – prekių ir keleivių vežimas per kitos šalies teri-toriją.

Urbanizãcija – žmonių kėlimasis į miestus, miestų terito-rijų plėtra, miestiškos gyvensenos įsivyravimas.

Užùtėkis – giliai į sausumą įsiterpusi jūros arba vandeny-no įlanka, apsaugota nuo bangų, audrų.

Vãdė – sausas slėnis, kuriuo periodiškai arba laikinai (po liūčių) teka upė.

Vakar vjai – pastovios krypties vėjai, pučiantys iš vaka-rų į rytus vietovėse, esančiose tarp 30o ir 60o platumų.

Vadymo fòrma – visuma valstybės požymių, apibūdinan-čių valdžios sudarymo tvarką, struktūrą, skirstymą į terito-rinius vienetus, valdžios įgyvendinimo būdus ir metodus.

Valdžià – valstybės valdymo sistema.

Vandenýninė plutà – Žemės plutos dalis, esanti po van-denynais.

Vandenýnų srõvės – vandenynų ir jūrų vandens tėkmės, kurių susidarymą lemia pastovios krypties vėjai, skirtingos temperatūros ir druskingumo vandens maišymasis.

Vandénskyra – dviejų upių arba upių baseinų riba.

Vidùrupis – upės dalis tarp aukštupio ir žemupio.

Vesulas – stiprus, nedidelį plotą apimantis oro sūkurys, susidarantis audros metu.

Viẽtinis vjas – vėjas, būdingas nedidelei teritorijai.

Vulkãninės sãlos – salos, susidariusios povandeninių ugnikalnių išsiveržimo vietose.

Žẽmas slgis – slėgis, žemesnis negu 1013 hPa.

Žemlapis – sumažintas Žemės paviršiaus vaizdas iš viršaus, nubraižytas plokštumoje.

Žemýninė plutà – Žemės plutos dalis, esanti po žemynais.

Žemýninės sãlos – sausumos dalys, dėl tektoninių judesių ir vandens lygio svyravimų atitolusios nuo žemynų.

Žemýninio óro mãsė – oro masė, susidariusi virš žemyno.

Žemýnų drefas – lėtas žemynų slinkimas (iki kelių centi-metrų per metus).

142 143

!

!

!

!

!

!

!

!

!

!

!!

!

!

!

VIL

NIU

S

LE

NK

IJ

A

LA

TV

IJ

A

BA

LT

AR

US

IJ

A

RU

SI

JA

Ka

li

ni

ng

ra

do

s

ri

ti

s

27°

26°

26°

25°

25°

24°

24°

23°23

°

22°

22°

21°

56°

56°

55°

55°

54°

!

!

!

#

!

!

!

!

#

!

!

!

!

!

!

!

!

!

#

!

!

!

!

!

!

!

!

!

!

!

!!

!

!

!

!

#

!

##

#

#

#

###

#

80°

40°

20° 0° 20°

60°

40°

60°

80°

40°

60°

20°

Mas

telis

1:8

8 00

0 00

0

160°

140°

120°

100°

80°

60°

40°

20°

0°20

°40

°60

°80

°10

0°12

0°14

0°16

0°

140°

120°

100°

80°

60°

40°

20°

0°20

°16

0°14

0°16

0°40

°60

°80

°10

0°12

0°