Atskirosios nuomons institutas Lietuvos konstitucins justicijos
procese: raida ir tobulinimo perspektyvos132
Teis ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 2019, vol. 110, pp. 132–146
DOI: https://doi.org/10.15388/Teise.2019.110.8
Atskirosios nuomons institutas Lietuvos konstitucins justicijos
procese: raida ir tobulinimo perspektyvos Andrius Valuta Vilniaus
universiteto Teiss fakulteto Viešosios teiss katedros doktorantas
Saultekio al. 9, I rmai, LT-10222 Vilnius, Lietuva Tel. (+370 5)
236 6175 El. paštas: <
[email protected]>
Straipsnyje tiriamas atskirosios nuomons institutas. Tyrime
koncentruojamasi konstitucins justicijos proceso atskirosios
nuomons instituto teiskros raid, jos pagrindinius aspektus ir
kilusias problemas. Taip pat kritiškai vertinamas galiojantis
atskirosios nuomons instituto teisinis reguliavimas ir pateikiama
tobulinimo silym. Teigiama, kad atskirosios nuomons visada turt bti
publikuojamos ir viešinamos kartu (toje paioje formoje ir tuo paiu
metu) su teism baigiamaisiais aktais. Pagrindiniai odiai: atskiroji
nuomon, konstitucins justicijos procesas.
Separate Opinions in Lithuanian Constitutional Justice Procedure:
Development and Prospects for Improvement
The article analyses the legal regulation of separate opinions. The
research is focused the procedure of constitutional justice and its
legislative development. The author argues that legal regulation of
separate opinions in Lithuania should be improved by assigning
mandatory publication of separate opinions together (in the same
form and at the same time) with judicial decisions. Keywords:
judicial dissent, separate opinions, constitutional court.
vadas
Atskirosios nuomons pareiškimo teis kyla iš teisjo nepriklausomumo
principo, kaip teisj vi- dinio nepriklausomumo garantija,
utikrinanti galimyb kolegijoje byl nagrinjaniam teisjui išlaikyti
individual bylos vertinim, kai jis nesutampa su teisj kolegijos
daugumos nuomone, ir j ufiksuoti bei paviešinti. Ši bendrosios
teiss (angl. common law) tradicijoje susiformavusi teis- jo teis
paviešinti savo prieštaravim kolegialiai priimtam teismo sprendimui
ar jo argumentacijai, XX a. antrojoje pusje (ir pabaigoje) paplito
ir kontinentins teiss tradicijos šalyse, ypa j konstitu-
Contents lists available at Vilnius University Press
Received: 30/5/2018. Accepted: 6/12/2018 Copyright © 2019 Andrius
Valuta. Published by Vilnius University Press This is an Open
Access article distributed under the terms of the Creative Commons
Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution,
and reproduction in any medium, provided the original author and
source are credited.
133
Korektiško atskirj nuomoni reiškimo formalioji slyga – pagrstas ir
sistemiškai darnus proce- sinis teisinis reguliavimas, sudarantis
galimyb teisjui kokybiškai pasinaudoti atskirosios nuomons teise.
Daugelyje Europos šali atskirosios nuomons daniausiai siejamos su
konstitucini teism veikla3. Šiame straipsnyje siekiama ne tik
nagrinti atskirosios nuomons instituto teisin reguliavim
konstitucins justicijos procese, bet ir apvelgti institut
administraciniame, baudiamajame ir civili- niame procesuose.
Išsamiau atskirosios nuomons institut konstitucins justicijos
procese nagrinjo E. Kris4, D. Prait-Andrikien5 ir V. Staugaityt6. J
darbuose analizuotas atskirosios nuomons instituto santykis su
teism ir teisj nepriklausomumo principu, Konstitucinio Teismo
veiklos kolegi- alumu. Administracinio, baudiamojo ir civilinio
proces teiss šakose atskirosios nuomons institutas plaiau
nenagrintas ir fragmentiškai aptartas tik vadovliuose ir kodeks
komentaruose7. Straipsnio originalumas pasiymi Lietuvos teistyroje
menkai nagrinta istorine atskirosios nuomons instituto teiskros
raidos apvalgos prieiga.
Tyrimo tikslas – vertinti atskirosios nuomons instituto problemas
ir pasilyti galimus j sprendimus. Tikslui pasiekti atliekami šie
udaviniai: apvelgiamas baudiamajame, civiliniame ir
administraciniame procesuose susiformavs atskirosios nuomons
institutas, analizuojamos Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios
nuomons instituto (ne)vedimo prieastys ir jo teisinio reguliavimo
raida, silomos teisinio reguliavimo tobulinimo gairs kilusioms
problemoms sprsti. Tyrimo objektas – atskirosios nuomons institutas
koncentruojantis jo teisin reguliavim konstitucins justicijos
proceso teisje. Objektas tiriamas istoriniu, statym leidjo ketinim,
sisteminiu teistyros metodais. Istoriniu metodu tiriama atskirosios
nuomons instituto teisinio reguliavimo raida. statym leidjo ketinim
metodu tiriama gausi atskirosios nuomons institut reguliuojani
procesini statym rengimo mediaga: statym projektai, pasilymai,
Seimo komitet išvados, Seimo posdi stenogramos. Sisteminis metodas
taikomas analizuojant atskirosios nuomons instituto teisinio
reguliavimo problemas ir vertinant j sprendimo galimybes.
1 Plaiau apie atskirosios nuomons instituto kilm ir plitim r.:
KELEMEN, K. The Road from Common Law to East-Central Europe: The
Case of the Dissenting Opinion. In CSERNE, P.; KÖNCZÖL, M. (red.).
Legal and Political Theory in the Post-National Age. Frankfurt,
Peter Lang Publ., 2011, p. 118–134.
2 RAFFAELLI, R. Dissenting opinions in the Supreme Courts of the
Member States. European Union, 2012, p. 39. [Interaktyvus. irta
2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www.europarl.europa.eu/document/activities/
cont/201304/20130423ATT64963/20130423ATT64963EN.pdf>.
3 KELEMEN, K. The Road from Common Law <...>, p. 119. 4 KRIS,
E. Atskiroji nuomon Konstituciniame Teisme. Pirmosios patirtys. Iš
ŠVEDAS, G. (vyr. moksl. red.)
Nepriklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis:
recenzuot mokslini straipsni rinkinys Liber Amicorum profesoriui
Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universiteto Teiss fakulteto
Alumni draugija, 2012, p. 163–182; K- RIS, E. Apie Konstitucinio
Teismo teisj atskirsias nuomones: keli bihevioristiniai aspektai.
Jurisprudencija. 2012, nr. 19(3).
5 PRAIT-ANDRIKIEN, D. Konstitucins justicijos procesas Lietuvoje:
optimalaus modelio paieška: daktaro disertacija. Socialiniai
mokslai, teis (01S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017.
6 STAUGAITYT, V. Atskiroji nuomon konstitucinje justicijoje: teismo
kolegialumas vs. teisjo vidinis nepri- klausomumas.
Jurisprudencija, 2008, nr. 9.
7 NEKROŠIUS, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso komentaras. II dalis. Vilnius: Justitia, 2005; LAUIKAS, E.;
MIKELNAS, V.; ir NEKROŠIUS, V. Civilinio proceso teis. II tomas.
Vilnius: Justitia, 2005; GODA, G.; KAZLAUSKAS, M.; ir KUCONIS, P.
Baudiamojo proceso teis. Registr centras, 2011; DRIUKAS, A.;
VALANIUS, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas.
Vilnius: Teisins informacijos centras, 2007; GODA, G., et al.
Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. I
dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005.
134
Pirmuosius teisjo atskirosios nuomons instituto teisinio
reguliavimo pdsakus Lietuvoje galima aptikti iš Rusijos imperijos
statym svado 1918 m. atkrus nepriklausomyb recepuotuose ir pro-
ceso teis 1918–1940 m. Lietuvoje reguliavusiuose baudiamosios ir
civilins teisenos statymuose8. Juose buvo nustatyta teisj teis
pateikti atskirsias nuomones iki teismo sprendimo pasirašymo.
Atskirosios nuomons nebuvo skelbiamos viešai ar pristatomos teismo
posdyje, bylos šalys taip pat negaljo daryti j nuoraš9.
Atkrus nepriklausomyb 1990 m., proceso teis iki pat 2003 m. (su
pakeitimais ir papildymais) reguliavo recepuoti 1961 m. Baudiamojo
proceso kodeksas10 (toliau – 1961 m. BPK) ir 1964 m. Civi- linio
proceso kodeksas11 (toliau – 1964 m. CPK). Juose nustatytas
atskirosios nuomons institutas taip pat buvo lakoniškas ir
orientuotas teismo proceso reikmes, kurios bent formaliai buvo
pastiprintos. Atskirosios nuomons pareiškimas buvo pagrindas
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo pirmininkui arba Lietuvos Aukšiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkui nusprsti pateikti kasacin
skund byloje12.
Atitinkamai 2003 m. sausio 1 d. ir gegus 1 d. sigaliojusiuose
naujuosiuose Civilinio proceso kodekse13 (toliau – CPK) ir
Baudiamojo proceso kodekse14 (toliau – BPK) nebeliko nuostat,
susijusi su atskirosios nuomons procesinmis pasekmmis. Panaši
nuostata išliko tik Administracini byl teisenos statyme15 (toliau –
ABT). Pagal ABT 155 str. 3 d., jeigu byla, kurioje yra teisjo
pareikšta atskiroji nuomon, nebuvo nagrinjama apeliacine tvarka
arba kai atskirj nuomon išdst apelia- cinio teismo teisjas,
sprendimui siteisjus, byla su atskirja teisjo nuomone perduodama
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas
nusprendia, ar paduoti teikim atnaujinti proces. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo pateiktais duomenimis, šios
normos taikymo praktikos nra, todl ABT 155 str. 3 d. nuostat
laikytina 1961 m. BPK ir 1964 m. CPK rudimentu.
Kitais atvilgiais teisjo atskirosios nuomons institutas Lietuvos
Respublikos civiliniame, bau- diamajame ir administraciniame
procesuose laikytinas tapaiu. Bendrosios kompetencijos ar admi-
nistracinio teismo teisjas, baigiamojo akto primimo metu turjs kit
nuomon (CPK 268 str. 9 d.) ar laiksis kitos nuomons (BPK 299 str. 6
d.; 384 str. 10 d.), ar nesutinkantis su daugumos nuomone (ABT 84
str. 2 d.), turi teis (CPK, BPK) ar gali (ABT) išdstyti raštu
atskirj nuomon. Teisjo atskiroji nuomon nra laikoma baigiamojo
teismo akto sudedamja dalimi ir skelbiant baigiamj teismo akt nra
perskaitoma, tik pridedama prie bylos mediagos.
Bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose
atskirosios nuomons pareiškimo termi-
8 Baudiamojo proceso statymas su komentarais, sudarytais iš Rusijos
senato bei Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendim ir kit aiškinim,
lieiani did. Lietuvos ir Klaipdos Krašto baudiamojo proceso teis.
Red. M. Kavolis. Kaunas: Literatros knygynas, p. 479; Civilins
teisenos statymas su visais pakeitimais ir papildymais ir su vyr.
tri- bunolo bei rus senato aiškinimais. Redagavo . Butkys; vyr.
tribunolo sprendimus parinko L. Verbaviius. Kaunas: D. Gutmano
knygynas, 1938, p. 401.
9 r. Baudiamosios teisenos statymo 787 str. ir Civilins teisenos
statymo 703 str. 10 1961 m. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso
kodeksas (su pakeitimais ir papildymais nuo 1990-03-11).
Valstybs inios, 1961, nr. 18-148. 11 1964 m. Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais nuo
1990-03-11). Vals-
tybs inios, 1964, nr. 9-138. 12 r.: 1961 m. BPK 336 str. 6 d. ir
1964 m. CPK 221 str. 3 d. 13 Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas.
Civilinio
proceso kodeksas. Valstybs inios, 2002, nr. 36-1340. 14 Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodeksas. Valstybs inios, 2002, nr.
37-1341. 15 Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos
statymas. Valstybs inios, 2000, nr. 85-2566.
Andrius Valuta. Atskirosios nuomons institutas Lietuvos
konstitucins justicijos procese: raida ir tobulinimo
perspektyvos
135
nas nra nustatytas. Baudiamojo proceso teis tyrinjantys autoriai
teigia, kad atskirosios nuomons pareiškimo teis gali bti gyvendinta
tik teisj pasitarime, kuris turt bti tsiamas, kol surašoma
atskiroji nuomon16. Toki praktik paliudija ir daugumoje viešai
skelbiam atskirj nuomoni nurodytos pareiškimo datos, sutampanios su
teism baigiamj akt paskelbimo datomis17. Taiau neišsamus teisinis
reguliavimas palieka galimyb atskirsias nuomones pareikšti po
teismo baigiamojo akto paskelbimo, todl turt bti
sukonkretintas18.
statymai nenustato pareigos viešai skelbti bendrosios kompetencijos
ir administracini teism teisj atskirj nuomoni. Su jomis susipainti
galima bendra susipainimo su bylos mediaga tvarka. Taiau pastarj
met praktika rodo tam tikr atskirj nuomoni viešinimo tendencij –
dalis Lietuvos Aukšiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo atskirj nuomoni yra skelbiamos Lietuvos
teism informacins sistemos (LITEKO) viešoje sprendim paieškoje19.
Di- djani atskirj nuomoni reikšm teisj bendruomenje rodo ir kai
kuri Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teisj atskirj nuomoni
publikavimas teismo biuletenyje20. Vis dlto selektyvus viešinimas
neleidia susidaryti išsamaus atskirj nuomoni reiškimo praktikos
vaizdinio. Tai sumaina reali praktik atspindini teism sprendim
primimo ir teisinio argumentavimo mokslinio tyrimo galimy- bes. Ši
problem galt sprsti teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie nustatyt
pareiga viešai skelbti bendrosios kompetencijos ir administracini
teisj atskirsias nuomones, kaip teismo baigiamojo akto sudedamsias
dalis (priedus).
Riboto atskirj nuomoni viešinimo administraciniame, baudiamajame ir
civiliniame procesuose tradicija rodo, kad teisjo atskiroji nuomon
šiuose procesuose labiausiai suprantama kaip galimas teism sprendim
instancins patikros šaltinis. Atskirosiose nuomonse pateikti
argumentai gali bti panaudoti byl apeliacijai ir kasacijai
inicijuoti, ankstesnms panašioms byloms vertinti.
16 GODA, G.; KAZLAUSKAS, M.; ir KUCONIS, P. Baudiamojo proceso
<...>, p. 461.; GODA, G., et al. Lietuvos Respublikos
<...>, p. 191.
17 Pvz.: Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
Als Bukaviniens, Gintaro Kryeviiaus 2016 m. gegus 18 d. atskiroji
nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
išplstins teisj kolegijos 2016 m. gegus 18 d. nutarties civilinje
byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 (S)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus
1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=35385>;
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Dalios
Bajerits, Vytauto Masioko, Alvydo Pike- lio 2016 m. kovo 10 d.
atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus išplstins septyni teisj kolegijos 2016 m. kovo 10 d.
nutarties baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016“ [interaktyvus.
irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.
aspx?id=35404>.
18 Pvz., Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
Armano Abramaviiaus ir Jono Prapies- io 2014 m. balandio 16 d.
atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus plena- rins sesijos 2014 m. kovo 11 d. nutarties“
[interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://
liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=34484f70-6022-446a-8416-1f03811c0a04>.
Lietuvos Aukš- iausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Dalios
Bajerits, Eligijaus Gladuko, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Jono
Prapiesio ir Aldonos Rakauskiens atskiroji nuomon „Dl Lietuvos
Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2016 m.
spalio 27 d. nutarties“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.].
Prieiga per internet:
<http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fb52f497-2a0f-40e8-b103-bcedc1592f69>.
19 Lietuvos teism informacins sistemos (LITEKO) viešoje sprendim
paieškoje straipsnio pateikimo spausdinti metu pasirinkus
„nuasmenint atskirj nuomoni“ dokumento rš buvo nurodomos 23
atskirosios nuomons, iš kuri 21 buvo pareikšta Lietuvos
Aukšiausiojo Teismo teisj 2005–2017 m. laikotarpiu, o dvi –
Lietuvos vyriausiojo admi- nistracinio teismo teisjo S. Gagio 2013
m. Vis dlto kyla abejoni, ar viešinamos visos teisj pareikštos
atskirosios nuomons, ar tik tam tikra j atrinkta dalis. Pavyzdiui,
Lietuvos Aukšiausiasis Teismas vien per 2016 m. išnagrinjo 1004
bylas, o pagal LITEKO duomenis, tuo paiu laikotarpiu Lietuvos
Aukšiausiojo Teismo teisjai pareišk vos dvi atskirsias
nuomones.
20 Pvz.: Teism praktika, 2010, nr. 32.
136
2. Diskusijos dl atskirj nuomoni steigiant Konstitucin Teism 1993
m.
Atskirosios nuomons institutas kildinamas iš teisjo nepriklausomumo
principo, kaip teisj vidinio nepriklausomumo garantija, utikrinanti
galimyb kolegijoje byl nagrinjaniam teisjui išlaikyti individual
bylos vertinim, kai jis nesutampa su teisj kolegijos daugumos
nuomone, j ufiksuoti ir paviešinti. Taigi Lietuvos konstitucins
teiss kontekste atskirosios nuomons institutas kyla iš Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, inter alia, jos 109 straipsnyje,
tvirtinto teisjo ir teism nepriklausomumo principo21. Taiau pati
atskirosios nuomons pareiškimo teis Konstitucijoje expressis verbis
nenuro- dyta. prastai atskirosios nuomons institutas yra
reguliuojamas ordinarinmis konstitucins justicijos proceso teiss
šakos normomis22.
Kuriant Lietuvos konstitucins justicijos proceso teisinio
reguliavimo sistem labiausiai remtasi patirt šioje srityje
sukaupusi šali – Austrijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Portugalijos,
Pranczijos ir ypa Vokietijos – teiss aktais ir konstitucins
kontrols praktika23. Buvo diskutuojama ir dl atskirosios nuomons
instituto tvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
statyme (toliau – KT). KT projekto 54 straipsnyje buvo numatyta
Konstitucinio Teismo teisjo, nesutinkanio su nutarimu, teis raštu
išdstyti savo atskir nuomon. Ši atskira nuomon bt pridedama prie
bylos ir skelbiant nutarim nebt skaitoma, taiau teisjas turt teis
atskir nuomon ar jos santrauk paskelbti po nutarimo
paskelbimo24.
Vis dlto pakeistame KT projekte atskirosios nuomons instituto buvo
atsisakyta dl dviej prie- asi. Pirmja prieastimi laikytina nuomon,
kad pasitarim slaptumo principas Konstituciniam Teismui yra
svarbesnis nei teisjo atskirosios nuomons pareiškimas. Pasak KT
rengimo darbo grups vadovo, svarbiausia, kad Konstitucinio Teismo
priimami sprendimai išreikšt teisj daugumos vali, o galimybs
pareikšti atskirj nuomon sudarymas neleist išlaikyti teisj
pasitarimo slaptumo prin- cipo. Tai galt lemti politin spaudim
teisjams, kurie bt nepalanks vienoms ar kitoms politinms jgoms, ir
atsiliepti Konstitucinio Teismo nepriklausomumui25.
Antroji prieastis nurodo atskirosios nuomons instituto, tokio, koks
jis susiformavo bendrosios kompetencijos teismuose, sampratos
paplitim, neišryškinant tuo metu dar menkai suprantam kons-
titucins justicijos pamatini ir funkcini skirtum nuo kit teism.
Buvo teigiama, kad dl teism instancins sistemos konstitucinje
justicijoje nebuvimo (priešingai nei bendrosios kompetencijos teis-
muose, kuriuose pareikšta teisjo atskiroji nuomon gali bti viena iš
prieasi perirti emesniojo teismo sprendim) Konstituciniame Teisme
pareikšta atskiroji nuomon nesukelia teisini pasekmi ir dl to yra
neaktuali26.
21 Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir
papildymais). Valstybs inios, 1992, nr. 33-1014. 22 inomi tik trys
atskirosios nuomons reguliavimo atvejai konstituciniu lygmeniu: 1)
Graikijos Konstitucijos
93 straipsnio 3 dalyje tvirtintas privalomas atskirj nuomoni
skelbimas; 2) Airijos Konstitucijos 26 straipsnyje tvir- tintas
draudimas konstitucinse bylose pareikšti atskirsias nuomones; ir 3)
Indijos Konstitucijos 145 straipsnio 5 dalyje tvirtinta teisjo teis
pareikšti atskirj nuomon. r.: RAFFAELLI, R. Dissenting opinions
<...>, p. 23; Indijos Respub- likos 1949 m. Konstitucija (su
2016 m. pakeitimais) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.].
Prieiga per internet:
<https://www.constituteproject.org/constitution/India_2016?lang=en>.
23 KRIS, E. (sud., moksl. red.). Lietuvos teisins institucijos.
Vilniaus universiteto vadovlis. Vilnius: V Registr centras, 2011,
p. 71.
24 ILYS, J. Konstitucins justicijos ištakos Lietuvoje. Leidinyje:
KRIS, E.; MASNEVAIT, E. (sud.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos
dvidešimtmetis: patirtis ir išškiai. Recenzuot mokslini straipsni
rinkinys. Moksl. red. Egidijus Kris. Klaipda: Lietuvos notar rmai,
2012, p. 36.
25 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo rengimo darbo
grups vadovas K. Lapinskas: Lietuvos Res- publikos Seimo pirmoji
sesija. 1993 m. vasario 1 d. posdi stenogramos, Nr. 25, p. 3.
26 Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija. 1993 m. vasario 3 d.
posdi stenogramos, Nr. 27, p. 17.
137
Pamintina, kad 1993 m. kurti lietuviškj konstitucins justicijos
model be atskirosios nuo- mons instituto buvo pasirinkta dl panaši
prieasi kaip ir 1951 m. kuriant Vokietijos Federalin Konstitucin
Teism. Totalitarinio reimo patirtys sumenkino visuomens pasitikjim
teismais ir j nepriklausomu. Todl, siekdamas išvengti potencialaus
politins valdios spaudimo ir ugdyti naujai kurto Konstitucinio
Teismo autoritet, statym leidjas teik pirmenyb teisj pasitarimo
slaptumo principui27.
3. Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons instituto
vedimas 2008 m.
Konstituciniam Teismui priimant vis svarbesnius valstybs raidai
sprendimus ir savo autoritet tvir- tinant valstybs valdi srangoje,
vystsi tolesns diskusijos dl atskirosios nuomons instituto ve-
dimo, nors jose ir liko nuogstavim dl galim atskirj nuomoni pasekmi
Konstitucinio Teismo nepriklausomumui ir autoritetui28. 2007 m.
kovo 13 d. pateiktame KT pakeitim projekte, be kita ko, silyta
tvirtinti Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons
institut29. Projekto aiškinamajame rašte silymas argumentuotas tuo,
kad analogiškas institutas yra tvirtintas ir inomas tiek bendrosios
kompetencijos, tiek administraciniuose teismuose. Taip pat
Konstitucinio Teismo nutarimai laikytini svarbiu teiss šaltiniu,
todl pliuralistinio nuomoni spektro atspindjimas šiuose nutarimuose
bt reikšmingas tiek teisins sistemos raidai, tiek konstitucinei
istorijai30. Vis dlto šis KT pakeitimo projektas buvo atmestas dl
kit pasilym, kuriais buvo siekiama statymu apriboti Konstitucinio
Teismo kompetencij31.
2008 m. kovo 18 d. Konstitucinio Teismo teisj (ir pirmininko)
rotacijos metu buvo pateiktas dar vienas KT patais projektas,
kuriame, be kit pakeitim, vl buvo numatytas atskirosios nuomons
instituto vedimas32. Atskirosios nuomons instituto vedimo poreikis
buvo grindiamas instituto pa- plitimu daugumoje Europos šali
konstitucini teism, taip pat teigta, kad atskiroji nuomon padt
pltoti konstitucin doktrin ir teiss moksl, paskatint atsiskleisti
Konstitucinio Teismo teisjams ir taip pagerint Konstitucinio Teismo
darb. Manyta, kad atskirosios nuomons reguliavimas nepaeist teisj
balsavimo slaptumo, nes teis pareikšti atskirj nuomon nebt siejama
su teisjo balsavimo pozicija dl priimto sprendimo33.
27 Atskirosios nuomons institutas Vokietijos Federaliniame
Konstituciniame Teisme buvo vestas 1970 m. Plaiau apie Vokietijos
situacij ir jos panašum su Lietuva skaityti: KELEMEN, K. Judicial
dissent in European constitutional courts: A Comparative and Legal
Perspective. Routledge, 2018, p. 84, 126.
28 Pvz., r.: ILYS, J. Konstitucinis Teismas ir viešoji nuomon.
Teismin valdia ir visuomen. Konferencija skirta Europos Tarybos
50-meiui paminti. Vilnius, 1999 m. gegus 19 d. Vilnius: Lietuvos
mogaus teisi centras, 1999, p. 35; ŠILEIKIS, E. Alternatyvi
konstitucin teis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005, p.
521.
29 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19,
29, 55, 56 ir 57 straipsni pakeitimo ir papildy- mo statymo
projektas (Nr. XP-2085) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.].
Prieiga per internet: <http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293278&p_tr2=2>.
30 Aiškinamasis raštas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56 ir 57 straipsni pakeitimo
ir papildymo statymo projekto (XP-2085)“ [interaktyvus. irta 2018
m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293280&p_tr2=2>.
31 Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2007 m.
birelio 27 d. išvada „Dl preliminaraus vertinimo, ar Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56
ir 57 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas (XP-2085)
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ [interaktyvus.
irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300917>.
32 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 10, 15, 16,
53 ir 55 straipsni pakeitimo ir papildymo 16(1) straipsniu statymo
projektas (Nr. XP-635(2)) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.].
Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316001>.
33 Lietuvos Respublikos Seimo devintoji sesija. 2008 m. spalio 6 d.
posdi stenogramos, Nr. 249, p. 13.
138
Taiau Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas atmet mintus Teiss
instituto silymus. Buvo argu- mentuojama atskirosios nuomons
paskirtimi ir tikslais, kurie yra susij ne su teiss norm nustatymu,
o su konstitucins doktrinos, teisins minties pltra, todl
atskirosios nuomons neva neturt bti oficialiai skelbiamos kartu su
Konstitucinio Teismo aktais. Komiteto nuomone, atsivelgus Konsti-
tucinio Teismo veiklos kolegial pobd, trij dien terminas atskirajai
nuomonei pareikšti laikytinas pakankamu ir tinkamu. O teisj
balsavimo rezultat paviešinimas vertintas kaip paeidiantis teisj
pasitarim slaptumo princip.
Galiausiai pagal 2008 m. lapkriio 11 d. priimtus pakeitimus KT 55
straipsnio 5 dalyje buvo tvirtinta Konstitucinio Teismo teisjo,
nesutinkanio su Teismo priimtu aktu, teis ne vliau kaip per tris
darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posdi salje raštu
išdstyti motyvuot savo atskirj nuomon. Pagal pakeitimus atskiroji
nuomon laikyta bylos priedu, apie jos pareiškim turjo bti pranešama
dalyvaujantiems byloje asmenims ir visuomens informavimo priemonms.
Susipa- inimo su atskirja nuomone tvarka nustatyta Konstitucinio
Teismo reglamente34. Tolesn atskirosios nuomons instituto teisinio
reguliavimo raid ir pataisas nulm Konstitucinio Teismo teisj
atskirj nuomoni reiškimo praktikos išryškintos problemos.
4. Bandymai koreguoti atskirosios nuomons institut 2013 m.
Nepaisant palankaus atskirosios nuomons instituto konstitucinje
justicijoje vedimo vertinimo, paios atskirosios nuomons
iniasklaidos ar teistyrinink dmesio sulaukia tik epizodiškai, kai
jos bna pareikštos ryšk politin rezonans turiniose bylose35. Ypa
pamintina teisjos R. Ruškyts atskiroji nuomon dl Konstitucinio
Teismo 2011 m. rugsjo 28 d. nutarimo, kuriuo valstybin šeimos
koncepcija pripainta prieštaraujania Konstitucijai36. Šis nutarimas
visuomenje iki šiol kelia diskusij dl to, kaip pagal Konstitucij
turt bti suprantama šeima ir kaip j apibrti statymu. Rezonansinis
nutarimo pobdis paskatino abejones dl atskirosios nuomons
pareiškimo motyv, nes ji buvo pareikšta prajus penkioms dienoms po
nutarimo primimo, t. y. sismarkavus visuomeninms diskusijoms ir jau
inant visuomens, politik ir iniasklaidos reakcij Konstitucinio
Teismo priimt akt.
34 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 8, 10, 15,
16, 53, 55 straipsni pakeitimo ir papildymo ir statymo papildymo
161 straipsniu statymas. Valstybs inios, nr. 134-5179.
35 Pvz., tokia reakcija pasireišk vos paioje atskirosios nuomons
instituto veikimo pradioje, kai Lietuvos viešo- joje erdvje vyravo
Lietuvos elektros organizacijos (LEO LT) skandalas, o
Konstituciniame Teisme buvo nagrinjama LEO LT steigimo atitiktis
Konstitucijai. GIRNIUS, K. Istorin diena Konstitucijos teismui.
2009-03-05 [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per
internet:
<http://www.alfa.lt/straipsnis/10262424/istorine-diena-konstituci-
jos-teismui>.
36 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjos Ramuts Ruškyts
2011 m. spalio 3 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsjo 28 d. nutarimo“ [interaktyvus.
irta 2018 m. gegu- s 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://lrkt.lt/data/public/uploads/2015/02/2011-09-28_n_atsk_nuomone.pdf>.
139
Reaguojant ši situacij pilietine iniciatyva Teisingumo ministerijai
pateiktas KT 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo silymas37, o 2012 m.
vasario 20 d. Seime – analogiškas KT 55 straipsnio 5 dalies
pakeitimo statymo projektas38. Projekte silyta teisj atskirsias
nuomones skelbti kartu su Konstitu- cinio Teismo priimtais aktais.
Šis KT pakeitimo projektas buvo sukritikuotas, argumentuojant tuo,
kad Konstitucinio Teismo baigiamojo akto primimas ir paskelbimas
nra atskirti tam tikru laiko tarpsniu, o atskirj nuomon teisjas
pareikšti gali tik dl jau priimto akto39. Patobulintame projekte
buvo nusta- tyta, kad Konstitucinio Teismo akto skelbimo metu bt
pranešama tik apie ketinim pareikšti atskirj nuomon, o pati
atskiroji nuomon bt parengiama per 5 darbo dienas40. Šis pasilymas
galiausiai buvo pakoreguotas iškreipiant jo tiksl, 2013 m. lapkriio
7 d. KT 55 straipsnio 5 dalyje nustatant, kad Konstitucinio Teismo
teisjas, turintis kit nuomon dl Konstitucinio Teismo priimto akto,
turi teis ne vliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo akto
paskelbimo Teismo posdi salje raštu išdstyti motyvuot savo atskirj
nuomon; jeigu tokia nuomon yra gauta ne vliau kaip iki Konsti-
tucinio Teismo akto paskelbimo Teismo posdi salje, posdio
pirmininkas apie tai praneša Teismo posdi salje paskelbus
Konstitucinio Teismo priimt akt41. Nors 2015 m. plaiau keiiant KT42
55 straipsnis liko nepakits, Konstitucinis Teismas atskirosios
nuomons instituto teisin reguliavim, kiek leidia galiojanio KT
rmai, išpltojo naujoje Konstitucinio Teismo reglamento
redakcijoje43.
Pašalinti galimyb spekuliuoti atskirosios nuomons reiškimo
paskatomis galima suteikiant teis pareikšti atskirj nuomon tik
tuomet, kai atskiroji nuomon skelbiama tuo paiu metu kaip ir Kons-
titucinio Teismo priimtas aktas, arba kai priimto akto skelbimo
metu pranešama apie teisjo ketinim pareikšti atskirj nuomon.
Antrasis variantas, Seimo nari sitikinimu44, buvo tvirtintas 2013
m. lapkriio 7 d. pataisomis. Taiau pakeistojo teisinio reguliavimo
nuostata nurodo atskirosios nuomons pareiškimo fakto pranešim tik
jei tokia atskiroji nuomon jau yra surašyta iki Konstitucinio
Teismo priimto akto skelbimo posdyje, o priimto akto skelbimo
posdyje metu pranešimas apie teisjo keti- nim pareikšti atskirj
nuomon nra nustatytas.
Taigi 2013 m. KT pataisas paskatinusi teisinio reguliavimo problema
liko neišsprsta. Kadangi ir iki mint KT patais atskirosios nuomons
danai buvo pareiškiamos Konstitucinio Teismo akto paskelbimo dien,
o naujosios pataisos galimo atskirosios nuomons pareiškimo laiko
termin
37 Informacija „Dl Konstitucinio Teismo statymo 55 str. 5 d.
reguliavimo“ iš Teisingumo ministerijos tinklalapio skilties
„Teiskros iniciatyvos“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.].
Prieiga per internet: <http://www.tm.lt/
teisini/vienas/157>.
38 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio
5 dalies pakeitimo statymo projektas (Nr. XIP- 4095) [interaktyvus.
irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=418652>.
39 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teiss departamento 2012
m. kovo 19 d. išvada „Dl Lietuvos Res- publikos Konstitucinio
Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto
(Nr. XIP-4095)“ [interak- tyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga
per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=420322>.
40 Lietuvos Respublikos Seimo nario Jurgio Razmos 2013 m. gegus 20
d. pasilymas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo
55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (Nr. XIP-4095)“
[interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=448927>.
41 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio
pakeitimo statymas. Valstybs inios, nr. 120- 6053.
42 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo Nr. I-67 6, 9,
14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72,
76, 77 ir 84 straipsni pakeitimo statymas. TAR, 2015-05-25, nr.
8037.
43 Konstitucinio Teismo reglamente Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2015 m. rugpjio 31 d. sprendi- mas „Dl
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d.
sprendimo „Dl Lietuvos Respublikos Konsti- tucinio Teismo
reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“. TAR, 2015-08-31, nr.
13255.
44 Lietuvos Respublikos Seimo treioji sesija. 2013 m. spalio 8 d.
posdi stenogramos, Nr. 48, p. 7–9.
140
tik pailgino. Nors ilgesnis laiko tarpas suteikia teisjui daugiau
laiko kokybiškai išdstyti atskirj nuomon, juo sudaromos prielaidos
pareikšti atskirj nuomon dar vliau po Konstitucinio Teismo priimto
akto paskelbimo ir tuo paiu sukeliant daugiau pagrindo abejoti
atskirosios nuomons pareiš- kimo motyvais, jeigu apie ketinim
pareikšti atskirj nuomon nebuvo inoma Konstitucinio Teismo akto
paskelbimo metu.
5. Atskirosios nuomons instituto tobulinimo pasilymai
Atskirosios nuomons instituto raidos apvalga rodo tam tikr viešumo
tendencij. Vis pirma atskirj nuomoni reiškimas buvo apskritai
udraustas, ilgainiui jas leista reikšti, bet ne viešinti, ir
galiausiai − siekiama kuo didesnio j viešumo ir sklaidos. Tai
atspindi ir su demokratijos sklaida sietin globali teismins valdios
skaidrumo ir atskaitomybs standart klimo tendencij. Atskirosios
nuomons institutas prie ši tiksl prisideda tapdamas rankiu teism
sprendim primimo skaidrinimui ir teisinio argumentavimo kokybei
gerinti, argumentavimo kultros apskritai sklaidai. Šiems tikslams
pasiekti reikalingos atskirosios nuomons instituto procesinio
teisinio reguliavimo korekcijos, kurios suteikt teis pareikšti
atskirj nuomon kartu su teismo baigiamuoju aktu tiek laiko, tiek
vietos aspektais.
E. Kris ir D. Prait-Andrikien Konstitucinio Teismo teisjo
atskirosios nuomons institut koreguoti silo sisteminmis
Konstitucinio Teismo statymo pataisomis, kuriomis vienas nuo kito
bt atskiriami Konstitucinio Teismo baigiamojo akto primimo ir jo
viešo paskelbimo posdi sa- lje momentai45. Btent toks kit Europos
šali konstitucins justicijos proceso teisinis reguliavimas sudaro t
šali konstitucini teism teisjams pakankam laiko tarp surašyti
atskirsias nuomones iki teismo sprendimo paskelbimo. Daugumoje ES
valstybi, kuriose yra tvirtintas atskirosios nuomons institutas,
atskiroji nuomon turi bti pareiškiama iki atitinkamo akto
paskelbimo. Terminas atskirajai nuomonei surašyti varijuoja nuo
keli dien (Vengrijoje) iki trij savaii (Vokietijoje)46. Daugumos
Europos šali (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos,
ekijos, Gruzijos, Ispanijos, Kroatijos, Lenkijos, Makedonijos,
Moldovos, Portugalijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Slovnijos,
Vengrijos, Vokietijos) konstitucini teism teisjo atskiroji nuomon
yra sudedamoji teismo sprendimo dalis, o ne priedas, ir yra
skelbiama kartu su teismo sprendimu, todl ir tuose teismuose, kuri
teisinis reguliavimas atskirosios nuomons pareiškimo termino
nedetalizuoja, atskirosios nuomons turi bti pareiškiamos ne vliau
kaip iki teismo sprendimo paskelbimo. Svarbu paminti, kad tokios
praktikos laikosi tiek tarptautiniai teismai (pvz., Tarptautinis
Teisingumo Teismas ir Europos mogaus Teisi Teismas), tiek
nacionaliniai bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai.
Europos šali konstitucins justicijos proceso teiss kontekste tik
Lietuvos ir Latvijos konstitucini teism teisjai gali pareikšti
atskirsias nuomones po teism sprendim paviešinimo.
E. Krio silymu reikia arba apskritai panaikinti Konstitucinio
Teismo statyme nustatyt vieno mnesio termin, per kur byl išnagrinjs
Konstitucinis Teismas teisj pasitarimo kambaryje turi priimti
baigiamj akt ir iš karto po primimo viešai j paskelbti, arba
nustatyti ilgesn jo viešo paskel- bimo termin, nustatant pakankam
laiko tarp tarp Konstitucinio Teismo baigiamojo akto primimo iki
paskelbimo, kad atskirj nuomon pareikšti ketinantis teisjas turt
pakankamai laiko surašyti j kokybiškai47. D. Prait-Andrikien
pastarj silym detalizuoja primimo-paskelbimo moment atskyrim: 1)
vieno mnesio termino ribose arba 2) prie vieno mnesio termino
pridedant papildomo
45 KRIS, E. Atskiroji nuomon <...>, p. 178; PRAIT-ANDRIKIEN,
D. Konstitucins <...>, p. 428. 46 PRAIT-ANDRIKIEN, D.
Konstitucins <...>, p. 242. 47 KRIS, E. Atskiroji nuomon
<...>, p. 178.
Andrius Valuta. Atskirosios nuomons institutas Lietuvos
konstitucins justicijos procese: raida ir tobulinimo
perspektyvos
141
laiko atskirajai nuomonei surašyti ir baigiamajam aktui paskelbti.
Jos vertinimu, antrasis atvejis kelt maiau nepatogum, nes
nesutrumpt teisj pasitarimo laikas ir teisjams iš anksto bt inoma
apie teisjo, ketinanio pareikšti atskirj nuomon, intencij, taip bt
turima galimyb sureaguoti išsakomus argumentus48.
Nurodyti silymai iš esms atitinka esmins atskirosios nuomons
instituto teisinio reguliavi- mo problemos – atskirosios nuomons
pareiškimo galimybs po Konstitucinio Teismo baigiamojo akto
paviešinimo – išsprendimo bdus. Taiau šios problemos sprendimo
paieškas nortsi nešti ir Konstitucinio Teismo sprendim primimo
praktikos valg. Ne kart tiek teistyrinink, tiek statym projekt
rengimo mediagoje minta, kad atskirajai nuomonei pareikšti tuo paiu
metu su Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu trukdo tam tikru
laiko tarpsniu tinkamai neatskirtas akto pri- mimo-paskelbimo
momentas ir vieno mnesio terminu apribotas teisj pasitarimas, iki
kurio pabaigos reikia priimti ir paskelbti akt. Ištyrus
Konstitucinio Teismo teisj pasitarim trukm tais atvejais, kai dl
Konstitucinio Teismo nutarim buvo pareikštos atskirosios nuomons (n
= 27), matyti, kad Konstitucinio Teismo teisjai pasitarime
praleisdavo vidutiniškai tik 16 dien iš galimo mnesio49. inoma, bta
ir pavieni byl, kuriose pasitarimas vyksta vis mnesio termin, taiau
daniausiai yra daugiau nei pakankamai laiko (pvz., taikant šiuo
metu nustatyt 5 dien termin) atskirajai nuomonei surašyti teisjo
pasitarim metu, juo labiau kad atskiroji nuomon turi bti grindiama
btent teisj pasitarime išsakytais argumentais.
Taigi dabartinis konstitucins justicijos proceso teisinis
reguliavimas neukerta kelio korektiškai reikšti atskirsias
nuomones, t. y. tuo paiu metu, kai skelbiamas Konstitucinio Teismo
baigiamasis aktas. Taiau galimyb pareikšti atskirj nuomon 5 dienas
po baigiamojo akto paskelbimo visuomenei vis tiek išlieka. Toks
teisinis reguliavimas, kad ir kokia korektišk atskirj nuomoni
reiškimo praktika vyraut, palieka galimyb potencialiam
Konstitucinio Teismo teisj spaudimui. Po Konstitucinio Teismo
baigiamojo akto paskelbimo prajus kelioms dienoms pareikšta
atskiroji nuomon, net jei jos autorius ir neturi joki paslpt šališk
motyv, yra pasmerkta tarimams, neva ji pareikšta atsivelgus
visuomens, politik ar kitokius interesus. Šis scenarijus, kaip
parod valstybins šeimos koncepcijos bylos atvejis, ypa tiktinas
didel rezonans turiniose bylose.
Kitas silymas – atskirsias nuomones publikuoti kartu su teismo
baigiamaisiais aktais, t. y. vienoje vietoje (elektroniniame
dokumente), po baigiamj akt primusi teisj (inoma, skaitant
atskirosios nuomons autori) parašais. Toks atskirj nuomoni
publikavimo modelis vienintelis atspindt atskirosios nuomons (kaip
teisjo nuomons) instituto samprat, atitikt Konstitucinio Teismo
teisjo status bei suteikt deram pagarb ir jo nuomonei, kad ir
teisiškai nesaistaniai, pripainti bei skatin- t platesnes visuomens
ir teistyrinink diskusijas probleminiais teiss klausimais. Kartu
atskirj nuomoni publikavimas kartu su teism baigiamaisiais aktais
kelt j argumentacijos kokyb, skatint atsivelgti atskirojoje
nuomonje pateiktus argumentus ir juos atremti.
Panašs atskirosios nuomons publikavimo modeliai buvo silomi
tobulinant ne tik konstitucins justicijos, bet ir civilin procesus.
CPK projekto svarstymuose V. Mikelnas, pabrdamas atskirj nuomoni
svarb teiss vystymuisi, buvo pateiks teisinio reguliavimo model,
pagal kur atskiroji
48 PRAIT-ANDRIKIEN, D. Konstitucins <...>, p. 426. 49
Konstitucinio Teismo teisj pasitarimo trukm, apskaiiuota
Konstitucinio Teismo akte nurodyt bylos išnagri-
njimo (kuris baigiasi teisj išjimu teisj pasitarim kambar) dat
palyginus su akto primimo ir paskelbimo data (šie momentai Lietuvos
konstitucins justicijos procese nra atskirti ir vyksta vienas po
kito, t. y. teisjai, pasitarime balsav dl akto ir j prim, iš karto
eina jo viešai skelbti posdi salje). Bylose, kuriose vyko daugiau
nei vienas teisminis posdis, teisj pasitarimo trukm skaiiuojama nuo
paskutiniojo posdio.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 110
142
nuomon turjo bti pripastama sudedamja teismo sprendimo dalimi50.
Analogiškas modelis, kaip alternatyva galiausiai priimtajam, buvo
silytas 2008 m. KT vedant atskirosios nuomons institut. Pagal j,
atskiroji nuomon turjo bti pridedama prie Konstitucinio Teismo
nutarimo ir galjo bti paskelbiama kartu su juo posdi salje51.
Atskirj nuomoni skelbimas kartu su Konstitucinio Teismo
baigiamaisiais aktais, kaip minta, buvo silomas ir 2012 m.,
reaguojant po R. Ruškyts atskirosios nuomons vlyvo pareiškimo
kilusi kritik.
tokius pasilymus anksiau buvo atsikertama teigiant, kad atskiroji
nuomon neturi privalomosios teiss galios, todl es negali bti
Konstitucinio Teismo nutarimo ar kito teismo priimto baigiamojo
akto sudedamja dalimi52. Taiau šis kontrargumentas niekaip
netikina, nes kartu su baigiamuoju teismo aktu (po j primusi teisj
parašais) publikuota atskiroji nuomon netapt teismo baigiamojo akto
sudedamja dalimi, turinia teisin gali. Tokia praktika, kaip minta,
yra paplitusi absoliuioje daugu- moje teism. Palaikant
kontrargument tekt pripainti, kad, pavyzdiui, JAV Aukšiausiojo
Teismo, Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo ar Europos
mogaus Teisi Teismo teisj atskirosios nuomons es turi privalomj
teiss šaltinio gali, nes visada yra publikuojamos kartu su
baigiamuoju teiss aktu, arba, kad minti teismai nepripasta j
baigiamj akt vientisumo, t. y. to, kad rezoliucija yra neatsiejama
nuo j grindianios argumentacijos. Taigi šis formalistinis
kontrargumentas atspindi absoliutaus teisj pasitarimo slaptumo
tradicij, kuriai teisinio argumentavimo vaidmuo priimant teismo
sprendim yra fakultatyvus ir ribotas.
Išvados
2. Konstitucins justicijos proceso atskirosios nuomons instituto
teisinio reguliavimo ydingumas pasireiškia laiko aspektu. Siekiant
išvengti potenciali abejoni atskirj nuomoni pareiškimo motyvais ir
to keliamos grsms Konstitucinio Teismo ir jo teisj nepriklausomumui
vertinti, siloma panaikinti galimyb pareikšti atskirj nuomon vliau
nei paskelbiamas Konstitucinio Teismo baigiamasis aktas.
3. Taip pat, siekiant teism veiklos skaidrumo ir viešumo, siloma
keisti atskirosios nuomons instituto teisin reguliavim, nustatant
atskirj nuomoni publikavim kartu (vienoje formoje) su teismo
baigiamuoju aktu. Tai sudaryt slygas reikšmingesnei teism sprendim
primimo mokslinei analizei ir skatint platesnes diskusijas
probleminiais teism praktikos klausimais, ugdyt teisinio
argumentavimo kultr.
50 Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2001 m.
gruodio 19 d. išvada Nr. IXP-926(2) „Dl Civilinio proceso kodekso
projekto (I-III dalys) (IXP-926)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus
1 d.]. Prieiga per internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.158167?jfwid=-1fhjp247x>.
51 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 10, 15, 16,
53 ir 55 straipsni pakeitimo ir papildymo 16(1) straipsniu statymo
projektas (Nr. XP-635(2)) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.].
Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316001>.
52 Pvz., Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto
2013 m. birelio 19 d. išvada „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto
(xip-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per
internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.451392?jfwid=-
15zxvvwogi>.
143
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir
papildymais). Valstybs inios, 1992, nr. 33-1014. 2. Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodeksas (su pakeitimais ir
papildymais). Valstybs inios, 2002, nr.
37-1341. 3. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas (su
pakeitimais ir papildymais nuo 1990-03-11). Valstybs
inios, 1961, nr. 18-148. 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodeksas (su pakeitimais ir papildymais nuo 1990-03-11). Valstybs
inios,
1964, nr. 9-138. 5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
(su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 2002, nr. 36-1340.
6. Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas.
Valstybs inios, 1999-02-03, nr. 13-309. 7. Lietuvos Respublikos
administracini byl teisenos statymas (su pakeitimais ir
papildymais). Valstybs inios, 2000,
nr. 85-2566. 8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas
(su pakeitimais ir papildymais). Valstybs inios, 1993-02-28,
nr. 6-120. 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5,
8, 10, 15, 16, 53, 55 straipsni pakeitimo ir papildymo ir
statymo papildymo 161 straipsniu statymas. Valstybs inios,
2008-11-22, nr. 134-5179. 10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo statymo 55 straipsnio pakeitimo statymas. Valstybs inios,
2013-11-23,
nr. 120-6053. 11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo
Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60,
61,
62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsni pakeitimo statymas. TAR,
2015-05-25, nr. 8037.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugpjio 31 d.
sprendimas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitu- cinio Teismo 2004 m.
kovo 5 d. sprendimo „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“. TAR, 2015-08-31, Nr.
13255.
Specialioji literatra
13. DRIUKAS, A.; VALANIUS, V. Civilinis procesas: teorija ir
praktika. III tomas. Vilnius: Teisins informacijos centras,
2007.
14. GODA, G.; KAZLAUSKAS, M.; ir KUCONIS, P. Baudiamojo proceso
teis. Registr centras, 2011. 15. GODA, G., et al. Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. I dalis. Teisins
informacijos
centras, 2005. 16. KELEMEN, K. Judicial dissent in European
constitutional courts: A Comparative and Legal Perspective.
Routledge,
2018. 17. KRIS, E. (sud., moksl. red.). Lietuvos teisins
institucijos. Vilniaus universiteto vadovlis. Vilnius: V
Registr
centras, 2011. 18. KRIS, E. Atskiroji nuomon Konstituciniame
Teisme. Pirmosios patirtys. Iš ŠVEDAS, G. (vyr. moksl. red.)
Ne-
priklausomos Lietuvos teis: praeitis, dabartis ir ateitis:
recenzuot mokslini straipsni rinkinys Liber Amicorum profesoriui
Jonui Prapiesiui. Vilnius: Vilniaus universiteto Teiss fakulteto
Alumni draugija, 2012, p. 163–182.
19. KRIS, E. Apie Konstitucinio Teismo teisj atskirsias nuomones:
keli bihevioristiniai aspektai. Jurisprudencija. 2012, nr.
19(3).
20. LAUIKAS, E.; MIKELNAS, V.; ir NEKROŠIUS, V. Civilinio proceso
teis. II tomas. Vilnius: Justitia, 2005. 21. NEKROŠIUS, V., et al.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. II
dalis. Vilnius: Justitia, 2005. 22. PRAIT-ANDRIKIEN, D.
Konstitucins justicijos procesas Lietuvoje: optimalaus modelio
paieška: daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2017. 23. RAFFAELLI, R. Dissenting opinions in the
Supreme Courts of the Member States. European Union, 2012, p.
39
[Interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www.europarl.europa.eu/document/acti-
vities/cont/201304/20130423ATT64963/20130423ATT64963EN.pdf>.
144
25. ŠILEIKIS, E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: Teisins
informacijos centras, 2005. 26. ILYS, J. Konstitucins justicijos
ištakos Lietuvoje. Iš KRIS, E.; MASNEVAIT, E. (sud.). Lietuvos
Respublikos
Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir išškiai. Recenzuot
mokslini straipsni rinkinys. Moksl. red. Egidijus Kris. Klaipda:
Lietuvos notar rmai, 2012.
27. ILYS, J. Konstitucinis Teismas ir viešoji nuomon. Iš Teismin
valdia ir visuomen. Konferencija skirta Europos Tarybos 50-meiui
paminti. Vilnius, 1999 m. gegus 19 d. Vilnius: Lietuvos mogaus
teisi centras, 1999.
Travaux préparatoires
28. Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija. 1993 m. vasario 1 d.
posdi stenogramos, Nr. 25. 29. Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji
sesija. 1993 m. vasario 3 d. posdi stenogramos, Nr. 27. 30.
Lietuvos Respublikos Seimo devintoji sesija. 2008 m. spalio 6 d.
posdi stenogramos, Nr. 249. 31. Lietuvos Respublikos Seimo treioji
sesija. 2013 m. spalio 8 d. posdi stenogramos, Nr. 48. 32. Lietuvos
Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2001 m. gruodio 19
d. išvada Nr. IXP-926(2) „Dl
Civilinio proceso kodekso projekto (I–III dalys) (IXP-926)“
[interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.158167?jfwid=-1fhjp247x>.
33. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2007
m. birelio 27 d. išvada „Dl preliminaraus ver- tinimo, ar Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56
ir 57 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas (XP-2085)
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ [interaktyvus.
irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300917>.
34. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 6, 17, 19,
29, 55, 56 ir 57 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas
(Nr. XP-2085) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per
internet: <http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293278&p_tr2=2>.
35. Aiškinamasis raštas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo statymo 1, 6, 17, 19, 29, 55, 56 ir 57 straips- ni pakeitimo
ir papildymo statymo projekto (XP-2085)“ [interaktyvus. irta 2018
m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293280&p_tr2=2>.
36. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 5, 10, 15,
16, 53 ir 55 straipsni pakeitimo ir papildymo 16(1) straipsniu
statymo projektas (Nr. XP-635(2)) [interaktyvus. irta 2018 m. gegus
1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316001>.
37. Informacija „Dl Konstitucinio Teismo statymo 55 str. 5 d.
reguliavimo“ iš Teisingumo ministerijos tinklalapio skilties
„Teiskros iniciatyvos“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.].
Prieiga per internet: <http://www.
tm.lt/teisini/vienas/157>.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 55 straipsnio
5 dalies pakeitimo statymo projektas (Nr. XIP- 4095) [interaktyvus.
irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=418652>.
39. Aiškinamasis raštas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto
(Nr. XIP-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga
per internet: <http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=418655>.
40. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teiss departamento
2012 m. kovo 19 d. išvada „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto
(Nr. XIP-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga
per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=420322>.
41. Lietuvos Respublikos Seimo nario Jurgio Razmos 2013 m. gegus 20
d. pasilymas „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo
55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto (Nr. XIP-4095)“
[interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=448927>.
42. Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto 2013
m. birelio 19 d. išvada „Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo statymo 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo statymo projekto
(xip-4095)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per
internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.451392?jfwid=-
15zxvvwogi>.
145
43. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjos Ramuts
Ruškyts 2011 m. spalio 3 d. atskiroji nuomon „Dl Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsjo 28 d. nutarimo“
[interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://lrkt.lt/data/public/uploads/2015/02/2011-09-28_n_atsk_nuomone.pdf>.
44. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj Als
Bukaviniens, Gintaro Kryeviiaus 2016 m. gegus 18 d. atskiroji
nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
išplstins teisj ko- legijos 2016 m. gegus 18 d. nutarties civilinje
byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 (S)“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus
1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=35385>.
45. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Dalios
Bajerits, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio 2016 m. kovo 10 d.
atskiroji nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus išplstins septyni teisj kolegijos 2016 m. kovo 10 d.
nutarties baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016“ [interaktyvus.
irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www2.lat.lt/lat_web_test/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.
aspx?id=35404>.
46. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Armano
Abramaviiaus ir Jono Prapiesio 2014 m. balandio 16 d. atskiroji
nuomon „Dl Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus
plenarins sesijos 2014 m. kovo 11 d. nutarties“ [interaktyvus. irta
2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://liteko.teismai.
lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=34484f70-6022-446a-8416-1f03811c0a04>.
47. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj Dalios
Bajerits, Eligijaus Gladuko, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Jono
Prapiesio ir Aldonos Rakauskiens atskiroji nuomon „Dl Lietuvos
Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarins sesijos 2016 m.
spalio 27 d. nutarties“ [interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.].
Prieiga per internet:
<http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fb52f497-2a0f-
40e8-b103-bcedc1592f69>.
Kiti šaltiniai
48. GIRNIUS, K. Istorin diena Konstitucijos teismui. 2009-03-05
[interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www.alfa.lt/straipsnis/10262424/istorine-diena-konstitucijos-teismui>.
49. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2016 m. metinis pranešimas
[interaktyvus. irta 2018 m. gegus 1 d.]. Prieiga per
internet:<http://www.lat.lt/download/1733/teismai_pranesimas.pdf>.
50. Teism praktika, 2010, nr. 32. 51. Baudiamojo proceso statymas
su komentarais, sudarytais iš Rusijos senato bei Lietuvos
Vyriausiojo Tribunolo
sprendim ir kit aiškinim, lieiani did. Lietuvos ir Klaipdos Krašto
baudiamojo proceso teis. Red. M. Kavolis. Kaunas: Literatros
knygynas, 1933.
52. Civilins teisenos statymas su visais pakeitimais ir papildymais
ir su vyr. tribunolo bei rus senato aiškinimais. Redagavo . Butkys;
vyr. tribunolo sprendimus parinko L. Verbaviius. Kaunas: D. Gutmano
knygynas, 1938.
Separate Opinions in Lithuanian Constitutional Justice Procedure:
Development and Prospects for Improvement Andrius Valuta S u m m a
r y
The article analyses the legal regulation of separate opinions in
Lithuanian administrative, civil, constitutional and criminal
procedures. The research is focused on the legislative development,
and its main aspects and arising problems.
Separate opinion of a judge in administrative, civil and criminal
procedures in Lithuania is a part of case material, not court
judgement. This status deems that separate opinions produced by
judges of such courts are usually undetectable by the public,
unless the courts or parties of the case selectively publish them.
The absence of mandatory publication makes comprehensive studies on
the dissent rate in these courts impossible, and limits the
knowledge of judicial deci- sion-making in this respect.
Judges of the Constitutional Court since its establishment in 1993
were banned from issuing separate opinion in an effort foster the
authority of a new court, and to protect it from political
influence. After long discussions, separate opinions were
introduced in late 2008. However, legal regulation was and remains
flawed since it allows for separate opinions to
146
be written and published days after the public pronouncement of the
Constitutional Court’s ruling. Separate opinions in this
jurisdiction are also viewed as a part of case material, and not as
annex to the court’s decision.
It is concluded that the stated issues of the legal regulation of
separate opinions should be resolved by legal amend- ments, which
would take into account the original concept of separate opinions
and comparative cases of the leading courts. Therefore, separate
opinion should be mandatorily published together with court
judgements (within the same form and at the same time) as their
annexes, not just an addition to case material. This model would
improve the quality of legal argumentation in both separate
opinions and judgments, and allow for a more thorough research on
judicial decision-making. It would also mitigate possibilities for
political or biased interpretations of separate opinions, which
arise from the possibility to write and publish separate opinions
after the public pronouncement of a court judgement.
Atskirosios nuomons institutas Lietuvos konstitucins justicijos
procese: raida ir tobulinimo perspektyvos. Andrius Valuta
Anotacija
vadas
2. Diskusijos dl atskirj nuomoni steigiant Konstitucin Teism 1993
m.
3. Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons instituto
vedimas 2008 m.
4. Bandymai koreguoti atskirosios nuomons institut 2013 m.
5. Atskirosios nuomons instituto tobulinimo pasilymai
Išvados
Literatra
Specialioji literatra
Travaux préparatoires