Konstitucinės konspektas

5/21/2018 Konstitucins konspektas

1/258

1 tema. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss samprata.

1. Konstitucins teiss svoka (galima samprat vairov), poveikio (reglamentavimo) dalykas (srmetodai (bdai), ir unkci!os.". Konstitucins teiss normos, ! r#ys ir ypatumai (konkre$i Konstituci!os nuostat pavy%d&iai). 'spraga konstitucin!e teis!e.*. Konstitucins teiss institutai ir su ! samprata, susi!usi su Konstitucinio eismo (1++ -" 1 ir "--*-) nutarimais.

. Konstitucini teisini santyki svoka, turinys, ypatumai. Konstitucini teisini santyki sub!(konkre$i Konstituci!os nuostat nuorodos). Konstitucini teisini santyki klasiikavimas, ! atsiradpasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (atsi&velgiant Konstituci!os /* str., str. ir 110 str.).0. ietuvos 2espublikos konstitucins teiss sistema. Konstitucins teiss vieta ietuvos 2espublikos tsistemo!e. Konstitucins teiss ir kit teiss #ak sveika (konkrets pavy%d&iai). Konstitucionali%asamprata.

1. Svoka ir samprat vairovKonstitucin teis 3 nacionalins teiss sritis 3 paprastai suprantama kaip sistema teiss norm, nustatavalstybs organi%aci!, vie#osios vald&ios (i# esms 3 valstybs vald&ios) organi%avim ir !os gyvendinpagrindus, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus.

4Konstitucins teiss5 svokos sitvirtinim ietuvo!e reikt sieti su 6. 2omerio taka. arpukariu 789dstoma teiss mokslo disciplina pagal 9niversiteto statut buvo vadinama 4valstybine teise5. a$iau2;meris ir savo paskaitose, ir mokslo darbuose ! vadino 4konstitucine teise5. eisin!e literatsvoka 4konstitucin teis' varto!ama keliais aspektais galimyb reikalauti, kadteisinio santykio dalyviai atlikt pareig, taip pat galimyb kreiptis kompetentingas instituci!as,!os apgint sub!ektin? teis? (t.y. priverst kit teisinio santykio dalyv atlikti pareig).

". =voka 4konstitucin teis5 varto!ama ir ob!ektyviosios teiss (t.y. #aly!e galio!an$ios teiss no

sistemos) tam tikrai sri$iai apibdinti. @iuo atve!u konstitucin teis suvokiama kaip tam tik#aly!e galio!an$i teiss norm, reguliuo!an$i tam tikr visuomenini santyki srit, viseisin!e literatro!e nurodoma, kad konstitucins teiss normos reguliuo!a santykius, susi!usu vie#osios vald&ios gyvendinimu. ai valstybs organi%aci!a, vie#osios vald&ios (i# evalstybins vald&ios) organi%avimas bei #ios vald&ios gyvendinimo pagrindai, taip pat asmevalstybs svarbiausie!i santykiai.

*. =voka 4konstitucine teis5 gali reik#ti ir vien i# teiss moksl (t.y. visum mokslo &ini, teokoncepci!, mokym), kuris tiria ir konstitucines teiss normas, ir ! gyvendinimo praktikkonstitucini teisini id! pasaul.

. Ar pagaliau ketvirtuo!u atve!u 4konstitucin teis5 rei#kia studi! disciplin, t.y. special kdstom studentams teisininkams auk#to!o!e mokyklo!e. Konstitucin teis kaip studi! disci

yra glaud&iai susi!usi su konstitucins teiss mokslu, remiasi !o pasiekimais. &inoma, mokdisciplina vis konstitucins teiss mokslo problem negali aprpti, supa&indina tik su pagrindinBormantas dar papildomai i#skiria kelet sampratos aspekt". K kaip viena i# vie#osios teiss sri$i.

Poveikio (reglamentavimo) dalykas (sritis). Daltume tvirtinti, kad dominuo!a po&iris, !og konstituteis reguliuo!a dvi dideles visuomenini santyki grupes. Konstitucins teiss normos nustatvalstybs organi%aci!, vie#osios vald&ios instituci! sistem ir !os veiklos pagrindus, taip pat 2)ai#kinamas konstitucinio reguliavimo prasmingumas) tvirtina asmens ir valstybs tarpusavio sant


2/258

pagrindus, t.y. asmens pagrindines teises ir laisves bei pareigas. Kai kurie autoriai (E. FrdantGas) link? i#ir daugiau konstitucins teiss reguliuo!am santyki sri$i. 7iena i# ! C (3)visuomens ekonominsocialins organi%aci!os principai.Ftrodo, apibr&iant konstitucins teiss reguliuo!am santyki sritis, bt galima ir taip pasa4Konstitucin teis 3 tai sistema konkre$ios #alies teiss norm, reguliuo!an$i &mogaus padt visuomeir valstyb!e, visuomenins santvarkos pagrindus, vie#osios vald&ios organ sistemos organi%aci!veiklos pagrindus5.

Metodai, !dai. K taikomi vairs reguliavimo bdai. K normos nustato teises ir pareigas, atsakomleidim ir draudim. K normose tvirtinami vairi valstybs vald&ios instituci! galio!imai (2K /H K taikomas pareigo!imas (2K H1 str.), draudimas (2K "1 str.* d.), leidimas (2K /1 str.). Ftsi&vel naudo!am teisinio poveikio bd derinius, i#skiriami du teisinio reguliavimo metodai< imperatyvindispo%ityvinis.Imperatyviniam metoduibdinga grie&tas privalomumas, teisinio santykio dalyvi (sub!tarpusavio santykiai grind&iami subordinaci!a, teisinio santykio dalyviai neturi pasirinkimo laisvsprivalo elgtis kaip nustatyta teiss norm. Dispozityvijam.metodui bdinga teisini santyki dalygybs pripa&inimas, teisini santyki dalyvi savaranki#kumas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgmodel. K vyrau!a imperatyvinio pobd&io reguliavimas.

"#nk$i%os. :unkci!os C konst.poveikio socialiniam gyvenimui pagrindins kryptys. Klasiikuo!ama vairiai, pagal tai, k norime i#skirti i# konstituci!os. Egr. unkci!os 0- tkstan$i pilie$i, turirinkim teis?, gali teikti =eimui statymo pro!ekt> priklausantys tautinms bendri!oms pilie$iateis? puoselti savo kalb, kultr, papro$ius ir pan.).

". =ocialins bendri!os. ai auta (" str.), kuriai priklauso suverenitetas, kuri auk#$iausi suvergali vykdo tiesiogiai ar per demokrati#kai i#rinktus savo atstovus, taip pat administrateritorini vienet gyvento!ai 2 pilie$iai, dalyvau!antys renkant savivaldos instituci!as( str.).

*. ietuvos valstyb (ietuvos 2espublika).. =eimas, 2espublikos Ere%identas, 7yriausyb, teismai bei kt.valstybs vald&ios instituci!os.(00. 7ietos savivaldos instituci!os. (1"- str.)/. 7isuomenins organi%aci!os ir susivieni!imai (politins parti!os ir politins organi%ac

visuomenins organi%aci!os, proesins s!ungos, religins bendri!os ir kt.).H. Ftstovau!am! instituci! deputatai (=eimo nariai, savivaldybi taryb nariai).

8a&niausiai sukurti, pakeisti, panaikinti K= galima tik remiantis keliais teisiniais aktais. K= pasike1.pasikeitus teisini santyki turiniui> ".pasikeitus teisini santyki sub!ektui> *.pasikeitus teisini santob!ektui. K= pasibaigia< 1.teisini santyki sub!ekto valia> ".kompetentingos instituci!os sprend*.automati#kai> .i#nykus bent vienam i# teisini santyki sub!ekt> 0.i#nykus teisini santyki ob!ektui.K= klasiikavimas*) atsistatydina>) teismas pripa&sta ! neveiksniu>0) =eimas panaikina !o mandat apkaltos proceso tvarka>/) rinkimai pripa&stami negalio!an$iais arba #iurk#$iai pa&eid&iamas rinkim statymas>H) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su =eimo nario pareigomis>) netenka ietuvos 2espublikos pilietybs.

** straipsnis2espublikos Ere%idento galio!imai nutrksta, kai


7/258

") vyksta pirmalaikiai 2espublikos Ere%idento rinkimai>*) atsistatydina i# pareig>) 2espublikos Ere%identas mir#ta>0) =eimas ! pa#alina i# pareig apkaltos proceso tvarka>/) =eimas, atsi&velgdamas Konstitucinio eismo i#vad, *L0 vis =eimo nari bals dauguma prnutarim, kuriuo konstatuo!ama, kad 2espublikos Ere%idento sveikatos bkl neleid&ia !am eiti savo pare

11+ straipsnis

ietuvos 2espublikos teism teis!ai atleid&iami i# pareig statymo nustatyta tvarka #iais atve!ais") pasibaigus galio!im laikui arba sulauk? statyme nustatyto pensinio am&iaus>*) dl sveikatos bkls>) i#rinkus kitas pareigas arba ! sutikimu perklus kit darb>0) kai savo poelgiu pa&emino teis!o vard>/) kai siteis!a !uos apkaltin? teism nuosprend&iai.

+. &onstit#$ins teiss sistema.Konstitucin teis 3 centrin nacionalins teiss sritis, reguliuo!a svarbiausius visuomeninius santyktvirtina visos teiss sistemos krimo principus. aigi konstitucin teis nustato ir kit teiss sistemos steisinio reguliavimo pradus.2 Konstituci!o!e yra tvirtinti visuomens ir valstybs santyki pagrindai. Bustatydama asmens testatus, valstybs vald&ios instituci! sistem, ! veiklos kryptis ir vald&ios gali ribas, konstitucin teispat tvirtina ir visuomens gyvenimo svarbiausius principus.7isuotinai pripa&stamas konst. teiss kaip vis teis? integruo!an$i norm turin, taip pat ! primruo#ian$ios dalies vaidmuo. Konstitucin? teis? sudaro normos, reguliuo!an$ios valstybs organi%valstybs vald&ios instituci! sistem ir !os veiklos pagrindus, asmens ir valstybs santykius. Beabe!okad tai yra svarbiausi santykiai visuomen!e. Buo #i santyki sri$i sureguliavimo priklauso vissantyki reguliavimo kryptis.eisin!e literatro!e pabr&iama, kad K tenka ypatinga vieta teiss sistemo!e. ai centrin teiss sistesritis, reguliuo!anti reik#mingiausius visuomeninius santykius ir tvirtinanti teiss krimo principus. galima tvirtinti, !og K yra undamentin teiss sistemos sritis 3 !i kompleksi#kai reguliuo!a svarbiauvisuomens gyvenimo klausimus. Ji nustato teisinio reguliavimo pagrindus ir kitoms teiss sistemos sriodl K tenka vis teiss sistem integruo!antis vaidmuo. oks K pobdis neleid&ia !os vardytivienos i# teiss #ak, turin$ios grie&tai apibr&t reguliavimo ob!ekt. Konstitucins teiss vietai tesistemo!e apibdinti labiau tinka pagrindins teiss srities, teiss sistemos branduolio pavadinimai.Konstitucins teiss 3 teiss sistemos branduolio, !os pagrindins ir vis sistem integruo!an$ios dvaidmen lemia keletas aplinkybi.Eirma 3 konstitucins teiss reguliuo!am santyki svarba visuomens gyvenime. 7alstyb, valsvald&ios instituci! sistema, vie#osios vald&ios gyvendinimas, asmens santyki su valstybe ptvirtinimas 3 undamentals dalykai, slygo!antys daugel kit teisinio reguliavimo sri$i. Mstatymo nusttvarka visuomens poreikiams ir teisingai u& ! atlyginant, yra vienas i# civilini teisini sanreguliavimo pagrind. eis!o ir teism, vykdan$i teisingum, nepriklausomumo principas, tvirtintasKonstituci!os 1-+ str., yra svarbiausias principas, kuriuo grind&iamas civilinio ar baud&iamo!o prosantyki teisinis reguliavimas.re$ia 3 K normos apibr&ia #alies konstitucin? santvark, valstybs vald&ios #altin, tvirtina valstorm (!os valdymo sistem, valstybs sandar ir politin re&im), valstybs vald&ios instituci! sistemvalstybs vald&ios instituci! galio!imus, ! tarpusavio santykius, taip pat vietin valdym ir savivapagrindus.Ketvirta 3 #alies K tvirtintos &mogaus pagrindins teiss ir laisvs. odl K tvirtint &mogaus ir valstsantyki koncepci!os btina nuosekliai laikytis visose teisinio reguliavimo srityse.Eenkta 3 K i# esms apibr&ia ir teiskros pagrindus. Beretai !os normos nustato valstybs vald


8/258

instituci!as, priiman$ias teiss akt r#is> !i taip pat nustato ir teiss akt IierarcIi!> neretai K normoprincipuose esti tvirtinta ir teisinio reguliavimo kryptis.@ios aplinkybs leid&ia tvirtinti, kad konstitucin teis yra nacionalins teiss sistemos branduolyspagrindin sritis. Ji yra vis sistem integruo!anti dalis. Oinoma, K nepakei$ia ir nesiekia pakeisti kit tsri$i, !i tik nustato bendrus vis teiss #ak principus, svarbiausius pradus. Juo labiau t sri$i teireguliavimas atitinkaK reikalavimus, !uo didesn tikimyb, kad #alyse veikia Iarmoninga, teisi#kumo reikalavimus atitinkteiss sistema.

Fi#kinantis K viet teiss sistemo!e, kartais nurodoma, kad !i yra svarbiausia vie#osios teiss sritis. atve!u remiamasi dar i# senovs 2omos laik sitvirtinusiu po%ityviosios teiss norm skirstymu dvi didgrupes< vie#! teis?'ius pu"licum(ir privatin? teis? 'ius privatum(. 7ie#o!i teis reguliuo!a valstyvairi susivieni!im, kit vie#! !ungini tarpusavio santykius bei ! santykius su privaasmenimis, o privatin teis, prie#ingai, reguliuo!a priva$i asmen tarpusavio santykius. odl nurodokad vie#! teis? sudaro konstitucin, administracin, inans, baud&iamo!i teis ir t.t., o civilin, prekydarbo, agrarin teis 3 privatin? teis?. Oinoma, turime suprasti, kad toks skirstymas 3 slygi#kas, nes ne vigalima tiksliai atriboti vie#o ir privataus gyvenimo sritis. K, reguliuodama vie#o gyvenimo klausinustato santyki tarp priva$i asmen pagrindus. odl labiau tikt kalbti apie konstitucin? teis? svarbiausi visos teiss sistemos srit.

2 tema. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss mokslas konstitucin jurisprudencija!

&onstit#$ins teiss mokslasyra viena i# teiss mokslo sri$i. 6okslinink konstitucinink tyrinob!ektas C konstitucin teisin tikrov. ai konstitucins teisins id!os, konstitucins teiss normprincipai, institutai, taip pat konstituciniai teisiniai santykiai. =iauruo!u po&iriu tai mokslas, tirikonstitucin? teis? kaip savaranki#k teiss norm sistem.Konstitucins teiss mokslo, palyginti su konstitucine teise kaip teiss #aka, skiriasi visuomenin pasktyrin!imo dalykas (ob!ektas) ir metodas.Konstitucins teiss mokslo dalykas (ob!ektas) vis pirma yra pati konstitucin teis (kaip teiss #aka). konstitucins teiss, kaip mokslo #akos ir kaip teiss #akos, dalykas i# dalies sutampa. Konstitucins tmokslas nagrin!a &mogaus ir pilie$io teises ir laisves, pilietyb?, u&sienie$i teisin? padt, valstybs ovalstybins vald&ios sistem, politin? sistem, rinkim teis? ir kitus konstitucins teiss institutus.a$iau konstitucins teiss mokslas tuo neapsiribo!a. @io mokslo ob!ektas yra kur kas platesnis. @i tmokslo #aka nagrin!a tokias problemas kaip konstitucins teiss norm atsiradimo prie&astyveiksmingumas, konstituci!os samprata, konstituci! ir konstitucingumo istori!a, konstitucins teiss #altkonstituciniai teisiniai santykiai, konstitucins teiss normos, valstybs ormos, valstybs institusamprata ir kita. Konstitucins teiss mokslas taip pat tiria vairi mokslinink teori!as ir pa&iraatsiradimo prie&astis. Kitaip tariant, #is mokslas anali%uo!a ir pats save.Konstitucins teiss mokslas ir politikos mokslai turi nema&ai bendr bruo&. aip yra dl to,konstitucins teiss normos reguliuo!a svarbiausius &mogaus, visuomens ir valstybs gyvenimo santyKonstitucins teiss mokslas ne tik iksuo!a #ias normas, bet ir anali%uo!a ! atsiradimo prie&astis, tyrinunkcionavim visuomen!e. odl konstitucins teiss mokslas nei#vengiamai susiduria su politika.aigi konstitucins teiss mokslas gali bti apibr&iamas kaip sistema &ini apie galio!an$ias konstitucteiss normas, ! reguliuo!amus visuomeninius santykius, #i santyki istorin? raid, perspektyv ir reik#Konstitucin teis, kaip teiss #aka, atlieka visuomens integravimo ir visuomenini santyki reguliavunkci!, kaip mokslo #aka C pa&intin? unkci!.Konstitucins teiss moksl taip pat galima apibdinti kaip vairi id!, pa&ir, koncepci! ar teoai#kinan$i konstitucin? teisin? tikrov?, visum. @ios id!os, teori!os ar koncepci!os yra dstomonograi!ose ir vadovliuose, konstitucins teiss akt komentaruose, straipsniuose ir prane#immokslini konerenci! ir seminar med&iago!e ir t.t. @i teisins tikrovs sritis da&nai apibdinama term'doktrina.


9/258

Konstitucin teisin tikrov vairi autori vertinama nevienodai. Beretai siekiama viena teori!a paneigtiteori!, ir tokiu bdu atskleid&iamos nau!os teisins tikrovs puss.6okslininkai konstitucininkai tyrin!a ir vertina vairias konstitucins teisins tikrovs sritis. 7is pirmnagrin!a !au suormuluotas id!as, koncepci!as ir teori!as apie konstitucins teiss esm?, atskonstitucins teiss klausimus, ! pagrstum, taip pat #i id! ir teori! gyvendinim teiss normomiteisin!e praktiko!e.Konstitucins teiss mokslas taip pat anali%uo!a ir konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik, vekonstitucinius teisinius santykius, susiklos$iusius reali%uo!ant konstitucines normas.

Konstitucini teisini tyrin!im tikslas C atskleisti konstitucini teisini id!, teiss norm bei konstituteisins praktikos esm?, vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendenci!as.6okslininkams konstitucininkams rpi ir konstitucins teiss teori!os bendros problemos, ir konkre$ios #konstitucin teisin tikrov.

&onstit#$ins teiss mokslo sistema ir altiniai. Konstitucins teiss mokslo sistema yra suprantama nuoseklus, moksliniais principais pagrstas tyrin!am klausim, susi!usi su konstitucins teiss skirstymas teori#kai apibr&tas dalis.Konstitucins teiss mokslo sistem veikia #aly!e vyrau!anti teiss doktrina, sisteminis galio!ankonstituci!os i#dstymas, konstitucinis visuomens mentalitetas.Konstitucins teiss mokslo sistem sudaro bendro!i ir specialio!i dalys. endro!o!e daly!e nagrin!konstitucins teiss normos> konstitucins teiss norm veiksmingumo problemos> konstituciniai teissantykiai> konstituci!os samprata> konstitucins teiss mokslo problemos> konstitucins teiss ist=pecialio!o!e daly!e nagrin!ami konkrets konstitucins teiss institutai.Kaip &ini apie konstitucin? teis? sistema, konstitucins teiss mokslas remiasi altiniais, kuvadovaudamasis mokslas sistemina &inias apie teis?. Konstitucins teiss mokslo #altini sistem suspecialie!i ir teiss #altiniai.=pecialie!i #altiniai yra mokslinink teoriniai, konkre$i konstitucins teiss institut studi!os, &urstraipsniai, normini teiss akt komentarai ir kita.eiss #altiniai C tai konstitucins teiss normas tvirtinantys teiss aktai.aigi, konstitucins teisins tikrovs tyrimo pagrindas C vairs tyrimo #altiniai. Eirma, tai teiss mokslin(ir ietuvos, ir u&sienio #ali) darbai.Fntra, tai ietuvos 2espublikos Konstituci!os tekstas C svarbiausias konstitucins teiss #altinis, kuri#dstyti valstybs organi%aci!os ir unkcionavimo pagrindai, konstitucin asmens status apibr&iannormos. ai ir ietuvos statymai, ir postatyminiai aktai, kiti konstitucins teiss #altiniai, kuriais tvirtkonstitucins teiss normos. re$ia, tai konstitucin praktika, teisini id! ir norm gyvendinimas.6okslininkai nagrin!a vairias konstitucins teiss problemas. =avo po&irius !ie dsto monograi!ovadovliuose, straipsniuose. 6okslininkai diskutuo!a, vienas id!as atmesdami, kitas ormuodami naaip tiesiami keliai vairi teisini rei#kini nau! suvokim, silomos nau!os teisini rei#kini samprFtlikt mokslo darb vertinimas yra svarbi mokslinio pa&inimo sritis.Konstituci!a ir kiti konstitucins teiss norminiai aktai C taip pat svarbus konstitucins teiss mokslo tyr#altinis. ik moksli#kai vertinus teisin reguliavim, galima teisingai taikyti normas, !omis remigyvendinti savo teises. 6okslo tyrimai padeda tobulinti teiss normas, !as keisti. odl teiskros promokslininkams turi bti skiriamas svarbus vaidmuo.re$ias konstitucins teiss mokslo tyrimo #altinis C teiss gyvendinimo praktika. ik praktiko!e paai#teiss norm eektyvumas, vairi teisini koncepci! ir modeli pagrstumas. odl konstitucins tmokslas tiria konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik.6okslinis pa&inimas remiasi tam tikrais mokslins mstysenos principais, tam tikra mokslinio pa&insamprata, kuri teori!o!e vadinama mokslo metodologi!a.Metodologi%aC tai mokslins mstysenos (mokslinio mstymo) princip visuma. Kalbant apie teiss mo!i turt bti suprantama kaip teisinio mokslinio mstymo princip visuma. 6etodologi!a C tai motyrin!imo pagrindas, i#eities ta#kas. Konstitucins teiss mokslui metodologin? reik#m? turi bendroteiss teori!os suormuluoti teisinio mstymo ir teisini rei#kini mokslinio pa&inimo principai. endro


10/258

teiss mokslas atranda ir suormuluo!a pagrindinius teiss mokslo dsnius (id!as), kurie yra bendri visteiss mokslo #akoms. odl neatsitiktinai daugelis konstitucins teiss mokslo teori! sutampa su bendrteiss teori!omis.6etodai C tai konkrets bdai, priemons, taikomi tyrin!ant mokslo ob!ekt. Pra &inomi ir taikomi tkonstitucins teiss mokslo metodai". istorinis*. loginis>

. dogmatinis (mstymas nekintamomis svokomis C teiginiai pripa&stami be rodym, !ais aklai tikima)>0. gramatinis>/. kritikos>H. teleologinis (teisini rei#kini tikslingumo nustatymas)>. statistikos>+. sociologinis (da&nai taikomas siekiant nustatyti teiss norm veiksmingum)>1-. lyginamosios teistyros (#is metodas #iuolaikiniame konstitucins teiss moksle taikomas

pla$iai).

Konstitucins teiss moksle yra varto!ami vairs specialie!i tyrimo metodai.7is pirma C teisin anaeisins anali%s metodu atskleid&iama tiriam teiss norm, princip, institut esm, ai#kinamas teireguliavimo turinys. @iuo metodu naudo!amasi siekiant pa&inti teis?. 2emiantis !uo, galima aprasisteminti, apibendrinti, klasiikuoti ir i#dstyti teisines &inias.Konstitucins teiss moksle taip pat svarbus sisteminis metodas, suteikiantis galimyb? konstitucin? teis?kaip teisins sistemos sudtin element, atskleid&iantis #io teisinio rei#kinio viet teisins tikrovs sistemleid&iantis suprasti vairi #ios sistemos element sveik.Konstitucins teiss moksle varto!amas ir istorinis metodas. @is metodas atskleid&ia konstitucini teisrei#kini istorin? raid, vystymosi ypatumus. ai padeda numatyti tam tikr teisini rei#kini tolepltots perspektyvas.yginamosios teistyros metodas irgi pla$iai taikomas #io!e teiss mokslo srity!e. ai konstitucins trei#kini pa&inimas !uos palyginant. ik palyginant vairi #ali konstitucinius teisinius institutus, garasti tinkamiausiai ir eektyviausiai tam tikromis slygomis unkcionuo!ant model, suvokti tam tikro teireguliavimo modelio ypatumus, konstitucins praktikos speciik.6okslininkai konstitucininkai taip pat varto!a statistin metod, padedant suprasti teiss norm eektyve to, taikomi ir vairs sociologiniai metodai. Jais siekiama i#tirti konstitucins teiss instreguliuo!amus santykius, konkretaus teisinio reguliavimo tinkamum ir re%ultatyvum, visuomens po&tam tikr konstitucin teisin rei#kin. @iais metodais vertinant teiss gyvendinim visuomen!e, padedspr?sti sudtingas teisines problemas, taip pat laiku atskleisti ir nau! sprendim btinyb? ir pan.

&onstit#$ins teiss mokslas -iet#vo%e. Konstitucins (#iuo atve!u tikt sakyti C valstybins) teiss moietuvo!e u&uoma%g randama Q7A a. ai sie!ama su ietuvos 8id&iosios Kunigaik#tysts publicisistoriko Fugustino 2otundo (6ieleskio) vardu. @is teiss daktaras traktate 'Easikalb!imas lenko su lietugindamas lietuvi teises ir ietuvos 8id&iosios kunigaik#tysts valstybin savaranki#kum, aptar valstormas.7liau pastebimas tam tikras 7ilniaus universiteto proesros susidom!imas konstitucins teiss mokslu1/01 m. i#leistame 7ilniaus universiteto proesoriaus teisininko Frono Rli%arovskio svarbiausiame ve'Fpie politin? &moni smon? valstybei yra paskirtas visas skyrius. Jame nagrin!ama valstybs esmatsiradimo prie&astys, politins santvarkos ormos.Eroesorius Jeronimas =troinovskis savo 1H0 m. i#leistame veikale 'Erigimtins, politins teiss, poliekonomi!os ir tarptautins teiss mokslas ai#kino visuomens ir vald&ios tarpusavio santyki principus!is rei#ksi kaip konstituci!os, arba kaip visuotins &moni sutarties, kuriai esant &mons nepraranda gimt teisi, #alininkas. =pecialaus konstitucins teiss kurso ar mokslo veikal iki Eirmo!o pasaulinio ietuvo!e nebta.


11/258

&onstit#$ins teiss mokslas -iet#vo%e (11*/10). Konstitucin teis kaip mokslas ietuvo!e vissusiormavo ietuvos (nuo 1+*- m. C 7ytauto 8id&io!o) universitete. en dirbus pedagog ir mokslin6ykol 2iomer reikia laikyti #iuolaikins konstitucins teiss mokslo ietuvo!e pradininku. 7iena i2iomerio tyrint konstitucins teiss problem yra bendrasis mokslas apie valstyb?. Eirmas #ia monogroinis 6. 2iomerio darbas buvo '2epre%entaci!a ir mandatas, kuri buvo para#yta, kai ieturei#ksi kra#tutinis parlamentari%mas. @io!e monograi!o!e !is paliet plat konstitucins teiss teoklausim spektr. Kitos !o monograi!os skirtos siauresnei konstitucins teiss problemai.

6. 2iomerio mokslinius tyrin!imus apie valstyb? vainikavo neu&baigtas veikal ciklas '7alstyb ikonstitucin teis.6. 2iomeris taip pat pagrstai laikomas ietuvos konstitucins teiss mokslo kr!u. Jis pirmasis nuosetyr ietuvos nacionalinio valstybingumo atkrimo teisinius aspektus ir !os konstitucin? raid. Jis laikosavo tyrin!imo srities savoti#ku monopolistu, nes kit autori darb pana#ia tematika to meto lietteisin!e literatro!e akti#kai nra.6. 2iomerio teisine mintimi yra pagrsta ietuvos konstitucins teiss doktrina. @ios doktrinos sudedamdalys yra< 1. mokymas apie valstyb?> ". mokymas apie suverenitet> *. mokymas apie repre%entacimandat> . mokymas apie konstitucin teistum> 0. mokymas apie administracin teism. 6. 2iomdoktrina i# esms remiasi societarine teiss samprata. eis, pasak 6. 2iomerio, yra 'pasirenkamsocialini !ungini srities ir galingomis teritorinio imperiumumo priemonmis apsaugo!ama.6. 2iomerio mokymas apie valstyb? yra apibendrintas !o darb cikle '7alstyb ir !os konstitucin teis.6. 2iomeris laikosi tradicins 'tri! element doktrinos. 7alstyb, pagal 6. 2iomer, yra &mgyvenan$i tam tikro!e teritori!o!e ir priklausan$i vienai politinei vald&iai, s!unga. 6. 2iomeris ypabr& unkcin tautos po&ym. Kalbdamas apie taut, !is tur!o galvo!e ne pa$ius &mones, o ! atliekadarbus. Eatys &mons C tik i%inis valstybs elemento pagrindas, bet ne valstybs elementas.Bagrindamas suvereniteto svok, 6. 2iomeris sil valstybs vald&ios vir#enyb? ir nepriklausomyb?kit vald&i valstybs teritori!o!e vadinti ne valstybs suverenitetu, bet valstybs vald&ios suverenuvalstybs vald&ios po&ymis. uo tarpu i#orinis suverenitetas (nepriklausomyb) C tai tam tikra sub!ekvalstybs teis santykiuose su kitomis valstybmis. Bors suvereniteto svoka yra susi!usi su absoliuvald&ios svoka, ta$iau tiek i#orinio, tiek vidinio valstybs suvereniteto negalima laikyti absoliut7alstybs vald&ia yra viena, nedaloma ir auk#$iausia teritori!o!e tik teisiniu, bet ne socialiniu po&i7alstyb negali visi#kai atsiriboti nuo kit socialini !ungini, esan$i !os vidu!e. Ji pati i# ! atsiraA#oriniu at&vilgiu valstybs suverenitetas reliatyvus tuo po&iriu, kad tarptautiniuose santykiuose valstybpriklausoma nuo tarptautins teiss. Ji yra savaranki#ka tik kiek apima !os teisin kompetenci!a.Bema&ai dmesio 6. 2iomeris skyr visuomens sampratai. Eagal 6. 2iomer, pla$iuo!u po&visuomen C tai visas socialinis bendravimas. =iauruo!u po&iriu C tai socialini !ungini visuma. =ocial!unginius !is skirst organi%uotus (socialines organi%aci!as, arba korporaci!as) ir neorgani%uotus (sociagrupes)> priverstinius (pv%. valstyb) ir laisvus (pv%. draugi!os)> natralius ir dirbtinius> pirminius ir antri7alstyb? apibdino kaip antrin, teritorin, priverstin ir organi%uot socialin !ungin.6. 2iomeris nagrin!o ir kitas konstitucins teiss temas. 8arbe 'Konstitucins ir teismo teiss pasieniu!is gvildena konstitucinio teistumo problemas. Knygo!e 'Fdministracinis teismas anali%uoadministracinio teismo problema, itin aktuali ir #iandienin!e ietuvo!e. Easak 6. 2iomerio,administracinis teismas gali apriboti valdinink savival?.8aug dmesio 6. 2iomeris skyr valstybs vald&ios ir !os demokratini teori! C visuomenins sutartibendrosios valios doktrinai, repre%entacins demokrati!os teori!ai. 2epre%entacins demokrati!os klaus!is nuodugniai aptar darbe '2epre%entaci!a ir mandates.

&onstit#$ins teiss mokslas sovietins santvarkos metais.inkam slyg mokslui vystyti nebuvo, nors ra#yta nema&ai. 8arb i#liekamo!i vert yra ribota, o i#sudaro paskutinis 6. 2iomerio darbas C 'Astorin ietuvos sovieti%aci!os ap&valga ir konstitucinisvertinimas. 7eikale 6. 2iomeris apmst ir, remdamasis tuo metu buvusia prieinama med&iag


12/258

konstitucins teiss mokslo po%ici! vertino ietuvos valstybei tragi#kus 1+- m. vykius ir asvarbiausi t met konstituci!os nuostat anali%?.=oviet okupaci!os metais konstitucins teiss mokslas tur!o persiorientuoti pagal sovietinius standaietuvo!e 6. 2iomeris, galima sakyti, buvo i#brauktas i# konstitucins teiss mokslo. Rkupacin valnutrauk savaranki#kus mokslinius tyrin!imus. @i sprag i# dalies u&pild i#eivi!os konstitucins studi!o

&onstit#$in teis liet#vi ieivi%os dar#ose.A#eivi!o!e konstitucins teiss problemas yra nagrin!? daugelis teisinink. a$iau geriausiai tai

autoritetingi specialistai, teisin i#silavinim gi!? 7akar Turopos ar JF7 mokslo centruose< Konstan2a$kauskas, Eranas 7iktoras 2aulinaitis, Ka%ys @idlauskas, Juo%as au$ka.Batralu, kad viena pagrindini problem, nagrin!am i#eivi!os teisinink, tapo buvusios nepriklausoietuvos konstitucins teiss bei bsimos i#silaisvinusios ietuvos konstitucins santvarkos problema.8augelio #i darb autoriai, tikdami bsimu ietuvos i#silaisvinimu, aptarin!o bsimos ietkonstitucins santvarkos problemas. Konstruodami konstitucins santvarkos model atei$iai, daugi#eivi!os autori buvo i#tikimi konstitucinio kontinuiteto (t?stinumo) principui. aip pat beveik vienibuvo laikomasi nuomons, kad laisvo!e ietuvo!e teksi gr&ti ne prie paskutiniosios C 1+* m. C ietKonstituci!os, bet prie =teigiamo!o seimo parengtos ir !o 1+"" m. priimtos ietuvos 7alstybs KonstitucA#eivi!os teisinink modeliuo!ama bsimosios nepriklausomos ietuvos valstybs konstitucin santvorientuo!ama pirmiausia subalansuoti vald&i gali, taip pat suma&inti politin3partin susiskaldym seimA#eivi!os teiss studi! palikimas yra iki #iol ma&ai pa&stamas ietuvos akademinei teisinei visuomenei.Eo Fntro!o pasaulinio karo i# ietuvos 7akarus pasitrauk apie -- teisinink. 8augelis ! sikr Sika(JF7) ir !os apylinkse. Sia buvo leid&iami &urnalai 'eisinink &inios (iki1+0 m.), 'ietuvis teisinin(iki 1+0" m.). =ukurta ir ilgai veik ietuvi teisinink tremtini draugi!a.Konstitucins teiss problemas mintuose &urnaluose ir kituose periodiniuose leidiniuose gvilden=travinskas, 8. Krivickas, E. 2aulinaitis, K. 2a$kauskas, K. @idlauskas, J. . au$ka ir daugelis kit i#eiteisinink.Ppa$ daug dmesio #ie ir kiti teisininkai skyr tarpukario ietuvos konstituci! tyrin!imui ir nepriklausoietuvos konstitucins santvarkos modeliavimui.Fpibendrintai ietuvos konstitucin? teis? yra aptar?2a$kauskas 1+/H m. i#leisto!e knygo!e 'ietuvos konstitucins teiss klausimais.Fnot K. 2a$kausko, 1+"" m. Konstituci!a i#rei#k politines ir socialines nuostatas, vyravusias po Eirmpasaulinio karo. Kar laim!usi valstybi veikiamos, daugelis 7idurio ir 2yt Turopos taut nepriklausomas valstybes sukr liberalaus demokratinio pobd&io. 1+"" m. Konstituci!o!e atsisvadinamasis pranc% parlamentari%mas. Konstituci!a tvirtina repre%entacin? demokrati!, kai auk#$iausi suvereni gali rei#kia per demokrati#kai i#rinktus savo atstovus.K. 2a$kausko nuomone, 1+"" m. ietuvos valstybs konstituci!a buvusi tobuliausia< tai 4racionilosoi#kai pagrstas, logi#kas #edevras', kuriuo mginta kurti 4liberalin, individualistin, centrali%urepre%entacin demokratin santvarka su parlamentinio3seimokratinio tipo vyriausybe ir tautini ma&personaline autonomi!a'.Kitas lietuvi i#eivi!os teisininkas, K. @idlauskas, anali%uodamas 1+"" m. Konstituci!, nurod dunetobulumus< pre%idento padties ir rinkim sistemos. Jis teig, kad 4pre%idento teisin padtis buvo vieprie&as$i, kodl ms valstybs santvarka buvo pavirtusi seimokrati!'. 8l to reikt siekti pre%idkonstitucins padties =eimo at&vilgiu sustiprinimo ir !o rinkim bdo pakeitimo taip, kad pre%identas renkamas pilie$i. Jo kadenci!a turi bti ilgesn nei =eimo.Kitas Konstituci!os netobulumas, anot K. @idlausko, 3 proporcin rinkim sistema, lemianti per didel paskai$i =eime. ietuva tol kent!o nuo per didelio parti! skai$iaus, kol galiausiai nu!o kit kra#tutinumvienos parti!os sistem, todl geriausias bdas suma&inti parti! skai$i C pertvarkyti rinkim sistem. FK. @idlausko, ma&oritarin rinkim sistema taip pat nra tobula, nes gali atsitikti taip, kad kiekvieapygardo!e laims vadovau!an$ios parti!os kandidatas ir =eimas liks be opo%ici!os. Futorius suponuo!a mkad reikt derinti abi sistemas ir #itaip i#vengti abie! sistem netobulumo.Fpibdindamas to meto konstitucin? santvark kaip 4parti! nuteriot seimokratin re&im', K. @idlauyra pa&ym!?s, kad parlamento absoliuti%mas gali bti daug &iauresnis u& konkretaus asmens absoliuti


13/258

nes patek? kolektyv &mons ma&iau !au$ia asmenin? atsakomyb? ir labiau pasiduoda ekcesams. =utevald&i vieno!e instituci!o!e, visada kyla pavo!us, kad vald&ia bus naudo!ama piktiems tikslams. Bpakeisti # re&im ir sustiprinti teistum valstyb!e, anot K. @idlausko, btina steigti dvi nau!as institucstatym teismins konstitucins kontrols ir administracin teism. Eirmo!i apsaugot pilie$ius nuo =eantro!i C nuo valdinink savivals.Fnali%uodamas 1+" ir 1+* m. ietuvos konstituci!as K. @idlauskas yra pa&ym!?s, kad mums bt 4i# pats maloniausias dalykas, !ei neprireikt prisiminti tautinink vald&ios sukurt konstituci!, o ypa$ ! rsvetimiems, nes t konstituci! sukurtos politins sistemos tikrai nedaro ms tautai !okios garbs'.

E. 2aulinaitis savo darbuose rodin!o, kad ietuvo!e esame tur!? tik vien galio!ant pagrindin valststatym C 1+"" m. Konstituci!. 1+" ir 1+* m. konstituci!os buvo neteistai primestos tautai, nnepareigo!o ir niekada nebuvo ir nra privalomos. F. =metona buvo tik de acto pre%identas. E. 2aulinteig, kad 4aktinis kra#to valdymas neteikia vadui teisi nustatinti tam kra#tui pagrindinius statymus konstituci!as, tad ir =metonos konstituci!os tra vien !o paties ir !o draug politinio nusistatymo parei#kineturintis !okios valstybei ir tautai privalomosios galios'.Fnali%uodamas pre%idento teisin? padt, E. 2aulinaitis palaik visos tautos renkamo pre%idento instituvedim. =varbia konstitucins teiss problema E. 2aulinaitis laik pre%identins ar parlamentins valdormos pasirinkim, pirmenyb? teikdamas parlamentinei ormai. Bema&ai dmesio !is skyr rinkim sistetobulinimui, pavy%d&iu ietuvai nurodydamas 7okieti!, kur pokario metais buvo atliktos rinkim treormos siekiant suma&inti parti!.

&onstit#$in teis atstai#s -iet#vos neprikla#somy.Bors ry#kiausi sovietiniu laikotarpiu i#aug? ietuvos konstitucins teiss specialistai aktyviai dalyatgimusios ietuvos konstitucin!e krybo!e, mokslinis paveldas #io!e srity!e dl mint prie&as$igantinai kuklus. Batralu, kad atkrus nepriklausomyb?, atsirado ob!ektyvus poreikis susiklos$mokslins konstitucins teiss literatros sprag skubiai u&pildyti. ai buvo padaryta pakartotinai i#leidbent !au svarbiausius 6. 2iomerio darbus. 6. 2iomerio darbuose nagrin!amos ir #iandienai aktualiateiss problemos, todl !ie ir #iandien vertinami ne tik kaip savo meto teisins minties paminklai, bet ir ndienai reik#mingi konstitucins teiss mokslo #altiniai.1++-31++" m. itin aktyviai ietuvos teisininkai dirbo rengdami ietuvos 2espublikos Konstituci!. Bem$ia teisinink K. apinsko, T. Jara#ino, =t. =ta$ioko ir kit indlis.Erimus 1++" m. spalio "0 d. konstituci! pradtos nagrinti kitos su !os gyvendinimu ir taikymu susi!uproblemos. a$iau, kita vertus, iki #iol teturime vos kelias monograi!as konstitucins teiss klausim8auguma konstitucins teiss problem nagrin!ama moksliniuose straipsniuose.

&onstit#$in teis kaip st#di% dis$iplina.Konstitucin teis C privaloma studi! disciplina auk#tosiose teiss mokyklose. Ji yra viena i# t discipkurias reikia veikti norint skmingai veikti tolesn? teiss studi! program.Konstitucins teiss kursas negali aprpti vis konstitucins teiss mokslo &ini, vis konstitucini teodoktrin, vairi konstitucins tikrovs vertinim. odl yra susipa&stama tik su svarbiausikonstitucins teiss temomis, kurias btina i#manyti norint suprasti valstybs organi%aci!os, vie#vald&ios organi%avimo ir unkcionavimo esm?, asmens ir valstybs santyki pagrindus.ietuvos konstitucins teiss kursas paprastai apima #ias temas< 4Konstitucins teiss vadas', 4Konstituc4Omogaus teiss ir ! tvirtinimas ietuvos konstitucin!e teis!e', 4ietuvos 2espublikos pilie9&sienie$i teisin padtis', 4Konstituci!os apsauga. ietuvos 2espublikos Konstitucinis teism47alstyb', 47alstybs orma', 4Bevalstybins organi%aci!os konstitucin!e teis!e', 42inkimareerendumai', 4Konstitucin valstybs vald&ios instituci! sistema', 4=eimas', 42espublikos Ere%iden47yriausyb', 4eismas', 47ietos savivalda ir valdymas'. Kiekvien tem, i#skyrus paskutines penkuriose nagrin!ami vie#osios vald&ios institutai ietuvo!e, sudaro du &ini blokai< pirmas blokas C bendkonstitucins teiss klausimai, antras blokas C ietuvos konstitucin teis.Konstitucins teiss studi!os yra btinas teiss studi! elementas. Konstitucins teiss kursas ple$ia teisinakirat, moko suprasti valstybs organi%aci!, valstybs vald&ios instituci! sistemos organi%avimo ir ve


14/258

prasm?, konstitucini teisi ir laisvi reik#mingum, savaranki#kai vertinti teisinius rei#kinius. =tudi!uo!konstitucin? teis?, studentas mokosi anali%uoti ir vertinti svarbias teisines problemas, suprasti konstitureik#m? teisinio reguliavimo sistemo!e. Konstitucins teiss studi!os pads i#siai#kinti, kas yra konstitukok vaidmen !i atlieka #alies teisiniame gyvenime, k rei#kia pagrindini teisi ir laisvi konstitutvirtinimas, vald&i padali!imas ir t.t.Ea&ymtina, kad konstitucins teiss studi!os turi ir praktin? reik#m?. Konstituci!a C tai ne deklaraci!labai abstrakts teiginiai, bet teiss norm aktas. =varbu i#mokti suprasti konstitucinio reguliavimo tumokti taikyti ir auk#$iausios galios, neretai abstrak$iai suormuluotas, teiss normas.

eisininko darbe svarbu suvokti valstybs vald&ios gali ribas, mokti apginti asmens teises. Konstituvertybs turi tapti teisini vertinim pagrindu, padti suprasti konkretaus teisinio reguliavimo prasm?, sprendimus teisini koli%i! atve!ais.

Baudota literatra socialistinio kio pagrind suvalstybin gamybos priemoni nuosavyb> kooperatin nuosavyb nebuvo kooperatin3kolkin, kadnebuvo kolki, o buvo organi%uota ietuvos 2espublikos kooperatini susivieni!im pagrindu. Konstitneskelb i#naudo!imo panaikinimo, socialistins visuomens sukrimo, o tai ormulavo kaip tiksl.iaudies seimas prad!o kurti aryb ietuvos valstybin aparat. Jis pasiskelb aikin!a Fuk#$iauaryba, i#rinko Ere%idium, sudar iaudies Komisar aryb ir i#rinko Fuk#$iausi! teism. Kuvalstybin aparat buvo atleisti ne i# darbinink ir dvaro valstie$i kil? patyr? darbuoto!ai ir vieto! ! pasma&ai i#silavin? ir be !okio patyrimo asmenys. Earinkti apskri$i ir respublikinio pavaldumo mvykdom! komitet sudt buvo pavesta iaudies Komisar arybai ir ! tvirtino Fuk#$iausiosios arEre%idiumas. Eagal Fuk#$iausiosios arybos Ere%idiumo sak buvo sudaryti ietuvos =2 Fuk#$iausteismas, apygard teismai ir liaudies teismai. ietuvos =2 konstituci!os HH str. Bumatyti apskri$i teinebuvo organi%uoti. uvo sudaryti ir specials teismai< ietuvos lini!inis gele&inkelio teismas ir tribunolai.1+H m. konstituci!os pro!ektas buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Ereambul!e teigiama, kad !i priimsiekiant tobulinti respublikos konstitucinius statymus ir perimti 1+- met Konstituci!os id!as bei princKonstituci!o!e gausu deklaratyvi ir programini teigini. Jo!e yra nau!i skirsniai< socialistinis vystym


19/258

kultra, u&sienio politikos veikla ir socialistins tvyns gynimas, iaudies deputat taryb sistema veiklos principai, liaudies deputatas, ietuvos =2 valstybinis ekonominio ir socialinio vystymo planas.Konstituci!a tvirtino socialistinio kio sistema ir socialistin? (valstybin?) gamybos priemoni nuosavkomunist parti!os vadovavim, deklaravo liaudies suverenitet, pilie$i teises ir laisves, nustat ! pareskelb socialistinio teistumo princip, socialistin internacionali%m ir demokratin centrali%m. a$iautai liko tik popieriu!e. A# tikr! buvo did&iul prara!a tarp ideologini dogm, #ki ir tikrosios padvisose gyvenimo srityse. Beapibr&tas centrali%mas ir biurokrati%mas&lugd ekonomikos plto!im, skkorupci!, inerti#kum, &moni apati! ir nepasitik!im vald&ia bei !os politika. uvo suabsoliutintas par

ir valstybs vaidmuo, ! interesai keliami vir# kit vertybi, o &mogaus asmenyb nevertinta. Tg%issocialin nelygyb. uvo akivai%di vald&ios aparato IierarcIi!a, vienasmeni#ki arba ma&os grsprendimai, statym nepaisymas, morals norm ignoravimas, bendr! &mogi#k! vertybi pakeitdogminiais stereotipais. 8augyb draudim, ribo!im ir sakym.uo laikotarpiu kritin pobd gavo tokie dalykai Cdirban$i! atskyrimas nuo nuosavybs ir savo dprodukt, ekonomikos suvalstybinimas, visuomens gyvenimo suvalstybinimas ir pilie$i nu#alinimassvarbi gyvenimo reikal tvarkymo, &moni apgaudin!imas pa&adais ir neteisti vald&ios pareiveiksmai.1+- m. ir 1+H m. sovietins ietuvos Konstituci!omis buvo siekiama teisinti ietuvos aneksi!. ai bne ietuvos &moni priimti, bet svetimos valstybs ietuvai primesti aktai.=ovietiniam re&imui silpstant, prasid!us vadinama!am 'perestroikos laikotarpiui, susidar palankios slietuvos valstybingumui atkurti.1+ -/ -* susikr ietuvos Eersitvarkymo =!dis C E= (andsbergis, Erunskien, 7ilkas ir kt.). =demokrati%uoti valstyb?. elk &mones atkurti demokrati#k nepriklausom ietuvos valstyb?. 1+gegu&s 1 d. buvo pakeisti kai kurie ietuvos =2 konstituci!os straipsniai.11 str. nustat, kad oro erdv, kontinentinis #elas, ekonomin %ona alti!os !ro!e, &em, !os gelmteritoriniai vandenys, mi#kai ir kiti gamtos i#tekliai yra 2espublikos nacionalinis turtas ir i#imtin ietnuosavyb. 7isos ietuvos istori!os ir kultros vertybs taip pat yra 2espublikos nacionalinis turtas ir yr!urisdikci!o!e. *1 str. nustat ietuvos =2 pilietyb?. *H str. reglamentavo, kad pilie$iai turi visas teislaisves, kurias skelbia Konstituci!a bei respublikos st ir tarptaut teiss aktai. eisi ir laisvi gingarantuo!amas teisme. Ppa$ svarbus H- str. pakeitimas< ietuvos =2 galio!a tik !os Fuk#$iausios ararba reerendumu priimti statymai, o =!ungos statymai !ei yra nustatyta orma patvirtinti, tai reiederali%mo principo (:ederacins konstituci!os vir#enybs) paneigim.F 1++ -0 1 prim 8eklaraci! apie ietuvos =2 valstybin suverenitet< 1+- m. ietuva neteiprievarta buvo pri!ungta prie =2= ir ateities santykiai su =2= ir kitomis valstybmis turi bti nustatomsutartimis. Buo #iol ietuva santykiuose su kitomis valstybmis remsis bendradarbiavimu, demokrati#kprincipu, kaip nepriklausoma valstyb. 1++ -0 1+ F prim ietuvos =2 ekonominio savaranki#kpagrind statym. 1++ 11 -* F prim pilietybs ir reerendumo statymus. Konstituci!a tvirtino s&laisv?. 1++ 1" -H statymas '8l ietuvos =2 Konstituci!os / ir H str. pakeitimo. Komunist paratsisak savo valstybini prerogatyv ir partins diktatros. F 1++- -" -+ prim daug svarbi st, vienkuri =paudos ir kit masins inormaci!os priemoni statym, kuris garantavo spaudos laisv?, teis? inormaci! nurod neskelbtin inormaci!.1++- m. vasario 1" d. buvo pakeista ir papildyta Konstituci!a. 6inistr aryba gavo teis? protesFuk#$iausio!o!e arybo!e auk#tesns pakopos savivaldybs tarybos sprendimus, !eigu !ie prie#tastatymams. Bustatyta, kad ietuvos =2 ekonomins sistemos pagrindas yra ietuvos =2 nuosavkuri sudaro pilie$i privati, pilie$i, susi!ungusi grupes nuosavyb ir valstybin nuosavyb. garantuota visiems nuosavybs sub!ektams galimyb savaranki#kai valdyti !iems nuosavybs priklausan$ius ob!ektus, !ais naudotis ir disponuoti.@ie demokrati#ki statymai buvo gyvendinti ne visi, nes nebuvo reikiamo ekonominio pagrindo ir tpatirties. =2= neeg%istavo !okio teisinio mecIani%mo, kad toki situaci! galt veikti. Bebuvo !oKonstitucins kontrols, kuri galt pareik#ti, kad toks veiksmas ar teiss aktas prie#taraut Konstituci!ai


20/258

+. -iet#vos valstying#mo atk!rimo konstit#$iniai aktai, priimti -iet#vos 6esp#;#kia#siosios 'aryos 10 m. kovo 11 d.Bepriklausomos ietuvos valstybs atkrim teisi#kai pareng 1++ m. &engti &ingsniai< 1+HKonstituci!os principini nuostat reorma, F Ere%idiumo sakai dl ietuvos valstybinio Iimno, vliakit teiss akt primimas.1++- m. vasario H d. ietuvos =2 F prim principins reik#ms nutarim '8l 1+*+ m. 7okieti!os3=sutar$i ir ! pasekmi ietuvai likvidavimo, kuriame sakoma, kad ietuvos 'iaudies =eimo 1+liepos "1 d. Eriimta ietuvos sto!imo i ==2= sudt deklaraci!a, kaip nei#rei#kusi lietuvi tautos valios

neteista ir negalio!anti, todl #ia deklaraci!a grind&iamas ==2= 1+- m. rugp!$io * d. Mstatymas 48l primimo ==2= taip pat yra neteistas ir ietuvos !uridi#kai nevar&o.1++- m. vasario " d. ietuvo!e vyko demokrati#ki ir laisvi ietuvos =2 F rinkimai daugiapartpagrindu, atne#? u&tikrint pergal? =!d&iui. Eirmiausia buvo priimta deklaraci!a dl ietuvos =2deputat galio!im, argumentavusi tai, kad svetimos valstybs instituci! panaudo!imas neturi interpretuo!amas kaip tos valstybs suvereniteto lietuvi tautai pripa&inimas. e to, deklaraci!a skelbFuk#$iausio!i aryba nuo kovo 11 d. us vadinama ietuvos F. uvo priimtas st. dl valstybs pavadinir Ierbo, nustat?s oicial valstybs pavadinim C ietuvos 2espublika.uvo priimti ietuvos likim lemiantis konstituciniai dokumentai, o pirmiausia C Fktas dl ietnepriklausomos valstybs atstatymo< 'V nuo #iol ietuva vl yra nepriklausoma valstyb. ietuvos tar1+1 m. vasario 1/ d. nepriklausomybs aktas ir =teigiamo!o seimo 1+"- m. gegu&s 10 d. re%oliuniekada nebuvo nusto!? teisins galios ir lieka ietuvos valstybs konstitucinis pamatas.Eo to, siekdama pabr&ti konstitucins tvarkos t?stinum, F prim statym '8l 1+* met gegu&dienos ietuvos Konstituci!os galio!imo atstatymo. uvo nutrauktas ietuvos =2 1+H m. konstitugalio!imas ir atnau!intas 1+* m. ietuvos Konstituci!os galio!imas.@is statymas tur!o principin? reik#m?, ta$iau !o akti#kas gyvendinimas, susi!?s su btinumu greitai apla$ius viso valstybinio3teisinio gyvenimo pertvarkymus, buvo sunkiai manomas ir netikslingas. pa$iame mintame akte buvo nurodyta, kad 1+* m. Konstituci!os skyri ir straipsni, reglamentuo!a2espublikos pre%idento, =eimo, 7alstybs tarybos, 7alstybs kontrols status, galio!imas sustabdomato, nurodyta, kad senosios Konstituci!os galio!imo atkrimas pats savaime neatkuria ietuvo!e iki 1+bir&elio 10 d. veikusi statym.

. -iet#vos 6esp#likos -aikino%o Pagrindinio


21/258

aikinasis Eagrindinis statymas nenumat vienasmenio valstybs vadovo instituci!os. Jame buvo kalbapie auk#$iausi! 2 pareign, atstovau!ant 2 tarptautiniuose santykiuose. @iais &od&iais apibdinamas F Eirmininkas. Eagal savo kompetenci! tai buvo parlamentins instituci!os vadovas. Elaikin! pagrindin statym, F pirmininkas3auk#$iausias valstybs pareignas tur!o galio!imus pasirstatymus, teikti kandidatus vyriausybs vadovus, auk#$iausio!o teismo kandidatus ir t.t. 8vie! atsakpareign sugretinimas viename asmeny!e dl did&iuls darbo apimties nepasiteisino, todl buvo padaEM pakeitimas 3 F posd&iams gali vadovauti F renkamas seninas ar !o pad!!as. F pirmininkmetams gali bti renkamas, ne daugiau kaip " kadenci!oms> slaptu balsavimu "L* bals gali nutraukti

galio!imus anks$iau laiko. F pre%idiumas tur!o padti organi%uoti statym pro!ekt svarstyreerendumus, skirti apdovano!imus ir pilietyb?. M F pre%idium !o primininkas, !o pavaduoto!aisekretorius, nuolatini komisi! pirmininkai. e to Ere%idiumo nariais gal!o bti renkami neribo!askai$iaus ir kiti deputatai. F buvo nuolat veikianti instituci!a, ! gal!o #aukti pre%idiumas arba 1L* depu7ykdomo!i vald&ia buvo pavesta vyriausybei, t.y. 6inistr tarybai. Ftsirado tokia pareigyb kaip ministrportelio. 6inistr tarybai vadovau!a ministras pirmininkas, kuris atstovavo vyriausyb?, ! skyr F. Jis atsakingas F ir prival!o turti !os pasitik!im. Eataisa3 nepasitik!imo parei#kimas suma&intas nuo "L1L" F deputat bals. EM 6inistr arybai paved priimti nutarimus, leisti potvarkius, organi%uoti ir tik! vykdym. Konkretinant kompetenci!, 6inistr tarybai buvo pavesta spr?sti visus valstybs klausimutik Konstituci!a ! nepriskyr F, F Ere%idiumui, F Eirmininko kompetenci!ai.Mstatymas reikalavo, kad 7yriausybs narys bt ietuvos 2espublikos pilietis ir #ias pareigas skiriamas ne daugiau kaip dviem kadenci!oms paeiliui.6inisteri! skai$ius buvo suma&intas.aikina!ame pagrindiniame statyme, kaip n vieno!e kito!e buvusio!e nepriklausomos ietKonstituci!o!e daug dmesio skiriama tiesiogins demokrati!os institutams< reerendumo institutui, pilbalsavimo konstituciniais klausimais, savo suvereni gali liaudis vykdo ne tik per deputatus, btiesioginiu balsavimu.Mstatym leidybos iniciatyv be deputat tur!o F pre%idiumas, F nuolatins komisi!os, 6inistr arF pirmininkas, F teismas ir prokuroras, 6inistr arybos, politini parti! centriniai organvisuomenini organi%aci! centriniai organai. 2eerendum gal!o skelbti F arba *-- tkst. pilie$i. asvarbi visuomenei klausim pateikimas reerendumui svarstyti. EM nustat bendrus vis lygi tarinkim teiss principus Cvisuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas. Bustatytas am&cen%as< aktyvia!ai teisei31, pasyvia!ai3(1 vietines tarybas, F3 "1). Kandidat skai$ius neribo!amas.ietuvos 2espublikos teismais buvo skelbiami Fuk#$iausiasis eismas ir ra!on (miest) teisFuk#$iausi! prie&ir, k!ad visos valstybs instituci!os, visuomenins organi%aci!os, pilie$iai ir t.t. tikslvienodai vykdyt statymus, gyvendina ietuvos 2espublikos prokuroras bei !am pavalds &emesprokurorai. 7is prokuror galio!im laikas C penkeri metai.iteratra &r.< 1+3"/ str.) palyginti su pilie$io teismis (&r.< *"3*H str.)>*. apribo!imas keisti tam tikras Konstituci!os nuostatas pagal =eimo apsisprendim (nuo&ir), t. y. leidtai daryti tik reerendumu (1 str.)>


22/258

. speciali konstitucins !ustici!os instituci!a 3 Konstitucinis eismas>0. parlamentins apkaltos procedra (H str.).

ietuvos 2espublikos Konstituci!a vis pirma yra teisinis dokumentas. odl nors trumpai ap&velkimakto teisines savybes. Jos atskleid&ia #io dokumento teisin pobd, esm?, lemia Konstituci!os viet #teisin!e sistemo!e.=varbiausios ietuvos 2espublikos Konstituci!os teisins savybs &r.< 1+3"/ str.) palyginti su pilie$io teismis (&r.< *"3*H str.)>

*. apribo!imas keisti tam tikras Konstituci!os nuostatas pagal =eimo apsisprendim (nuo&ir),

leidimas tai daryti tik reerendumu (1 str.)>. speciali konstitucins !ustici!os instituci!a 3 Konstitucinis eismas>0. parlamentins apkaltos procedra (H str.).

2. -iet#vos resp#likos konstit#$i%os pagrindiniai prin$ipai ir :#nk$i%osKonstituci! sudaro normos ir principai.Erincipas savo turiniu &ymiai talpesnis u& norm ir i#rei#kia kelias ar keliolika konstituci!os norm. Erinai#kinimo galimybs pla$ios, o norm ai#kinimas C konstituci!os ribose. Erincip prasm dve!opa< nuteisinio reguliavimo parametrus ir leid&ia pasitikrinti ar statym leid&iamosios vald&ios statymai atitkonstituci!os parametrus, prasm?, turin.Kiekvienos Konstituci!os nuostatos turinys 3 !o detalumas (konkretumas) ar abstraktumas, dispo%ityvumimperatyvumas, prevencinis ar kardomasis pobdis 3 rodo tam tikr Konstituci!os poveikio tikrovei krvadinam! unkci!. Eagal tai, ar nuostata pateikia konkre$i elgesio taisykl?, apra#ym ar apibr&skamb #k (lo%ung), skatina ar nukreipia konstitucini teisi santyki ormavimsi ir raid tam tlinkme,galima skirti vairias onstitucijos %unkcijas& Kiekvienas Konstituci! moksli#kai ai#kinantis as#ias unkci!as gali pavadinti savaip, pv%., i#skirti &r.< 1 str.), kar

nepaprastosios padties vedimo pagrindus ir tvark (1" str., 1 str.), valstybins bendruomenkiekvieno !os nario teis? prie#intis agresoriui (&r.< * str.).Fpie

politini sutvirtinim kaip Konstituci!os norminio poveikio krypt galima kalbti, vertinant Konstitunuostatas, kurios akivai%d&iai i#rei#kia politinius (Konstituci!os reng! ir !os leid!o) sprendimus, pv%.kad valstyb yra ne #iaip sau nepriklausoma, bet, negaldama integruotis 4postkomunistines 2yt erd(10- str.), yra atvira transatlantinei ir europinei integraci!ai (H str. " d. 1++/ m. redakci!a, pakeista "--"Eana#iai galima vertinti nuostatas, pagal kurias< a( #alies kis remiasi privatine nuosavybe (nors valstybreguliuoti k vardan bendros gerovs> &r.< / str.)> "( tam tikras turtas yra i#imtin valstybs nuosavyb&ems sklypus leid&iama sigyti ne tik pilie$iams> &r.< H str.)> c( !okia valstybs teritori!os dalis (Klaipdos kra#tas> &r.< 1+"" m. Konstituci!os 0 Y) negali gauti autonominio vieneto statuso> !( valstykalbai (lietuvi kalbai> 1 str.) statymu negali bti prilygintos kitos 4vietins kalbos5 (&r.< 1+""Konstituci!os / Y " sakin). *ta"iliavimo krypt galima matyti tuo po&iriu, kad Konstituci!a nusudtingas kai kuri pareign skyrimo ir atleidimo procedras (1-* str. 1 d., 1** str. " d.), konstitucstatym primimo ar Konstituci!os keitimo tvark (/+ str. * d., 1 str. * ir d.). 7rganiavimo unrodo, pv%., vald&i atribo!imas (padali!imas> /H str., str., + str., 1-+ str.) ir kai kurios !o i#imtys (/H stp., str. "* p., + str. 0 p.). *ocialinis kult#rinis Konstituci!os poveikis numatytas AAA skyriu!e 47isuomir valstyb5, taip pat A7 skirsnio nuostatose, susi!usio!e su asmens darbu, poilsiu ar pensi!a ( str., + strstr.). 8!eologin, t. y.

pasauli#ros %ormavimo kryptis Konstituci!o!e atsispindi ta prasme, kad kai kunuostatos ne tik pateikia prast reglamentavim, bet ir papildom inormaci!, turin$i (galin$i turti) ormuo!antis neoiciali Konstituci!os interpretuoto! teisinms pa&iroms. ai galima, pv%., pasakyti api

1. Ereambul!e nurodyt siek sukurti atvir visuomen?>". nuostatas, pagal kurias 7ilnius 3 ne #iaip sau valstybs sostin, bet 4istorin5 (1H str.), o &mo

teiss ir laisvs 3 prigimtins (1 str.).=isteminiu po&iriu konstitucinius principus galima grupuoti vairiai, pv%., pagal& Konstituci!os stabilumas teisins kultros kontekste LL Konstituci!a, &mogus, teisin valstyb (konerenci!os med&iaga). 7ilnius, 1++. E. "*.


30/258

galutins redakci!os buvo labiausiai kompromisinio pobd&io, nustatyti lengvesn? keitimo tvark tam tiklaikotarpiui. Konstituci!os krimo procese dalyvavusios politins !gos tik!osi po 1++" m. =eimo rinkturti =eime pakankam =eimo nari daugum, kurios u&tekt Konstituci!ai pakeisti norima linkme. atsirado Konstituci!os 4aigiamuosiuose nuostatuose 10* str., kuriuo nustatyta*) ir rengiant, ir priimant konstituci!os patais, btinas platus ietuvos politini !g konsensusas

btinas esminis bendranacionalinis sutarimas, kai n viena svarbi #alies politin !ga neprie#takonstituci!os pataisai)>

) rengiant ir priimant konstituci!os patais, negalima pa&eisti konstituci!os dvasios (vis pirmatvirtintos konstitucini vertybi sistemos), konstituci!os vientisumo ir suderinamumo, btina pa


31/258

teisins tecInikos reikalavim.

+. -iet#vos 6esp#likos &onstit#$i%os tiesioginio taikymo prolemosietuvos 2espublikos Konstituci!os / str. nustatyta 4Fsmeniui padarytos materialins ir moralins &alos atlyginnustato statymas (Konstituci!os *- str. 1 d.)> 4=eimo rinkim tvark nustato statymas (Konstituci!ostr. * d.)> 4Erokuror ir tardyto! skyrimo tvark ir ! status nustato statymas (Konstituci!os 11 str. * Kaip galima tiesiogiai taikyti #ias normas[ 6in!ome, kad pagal Konstituci!os 00 str. * d. =eimo nrinkim tvark nustato statymas. aigi norint organi%uoti =eimo rinkimus, btina priimti # statym. K=eimo rinkim nesurengsi. odl suprantamas klausimas< ar #i Konstituci!os norma taikoma tiesiogiai!okios abe!ons, nes #i norma tiesiogiai pareigo!a statym leid! priimti tam tikr statym, kuris nust


32/258

rinkim tvark. ai statym leid! pareigo!anti norma. tent #ia prasme ! kaip tiesiogiai veikian$reikia suprasti. =eimo nari konkre$ius rinkim santykius reguliuo!a statymu priimtos (gyvendKonstituci!os reikalavimus) normos.iesa, galimos ir sudtingesns teisins situaci!os. Fntai Konstituci!os "0 str. 0 d. tvirtinta nuostata< 4Eilturi teis? statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim inormaci! apie !. =eimas tik "--sausio 11 d. prim 4eiss gauti inormaci! i# valstybs ir savivaldybi staig statym. Eroblema< reikt vertinti 1++"C"--- m. teisin? situaci![ Konstituci!o!e buvo garantuota pilie$io teis gauti valststaig turim inormaci! apie !, o #ios teiss gyvendinimo tvark nustatan$io statymo nebuvo. Fr t

statymo nebuvimas leido teigti, kad ietuvos 2espublikos pilie$iai netur!o !oki teisini galimgyvendinti #i konstitucin? teis?[ Ftsakymas vienas C teiss reali%avimo procedr statyminio reguliavnebuvimas negali bti pagrindas Konstituci!os garantuotai teisei paneigti. Mstatymo nebuvimas nerei#kiaasmeniui u&kertama galimyb teisminiu keliu ginti Konstituci!o!e tvirtintas teises. Oinoma, nesant tokiteismins praktikos, sunku daryti apibendrinimus, ta$iau !au vien konstitucini teiss gynimo garabuvimas daug k rei#kia.Oinoma, bt nerimta tvirtinti, !ei Konstituci!a taikoma tiesiogiai, detalaus tam tikr santyki statymreguliavimo nereikia. iesioginis Konstituci!os taikymas C tik vienas i# Konstituci!os poveikio tvirtinant konkre$ius santykius, apsaugant konstitucines teises bei laisves. Konstituci!a C pagrinstatymas, teiss sistemos pagrindas, auk#$iausio lygmens teiss norm #altinis. Konstituci!os nuosplto!amos, detali%uo!amos kituose teiss #altiniuose. Jos taka !au$iama visose teiss sistemos dalyse, knormos turi atitikti Konstituci!. Dalima teigti, kad konstitucini nuostat nuoseklus konkreti%avimas vteiss sistemo!e C teisins sistemos subrendimo po&ymis.

. -iet#vos 6esp#likos 12 m. &onstit#$i%os rengimas ir primimasKonstitucinio reguliavimo svarbos problematika i#ry#k!o !au Ftgimimo laikais. 1++C1++- m. keliakonstitucinio reguliavimo id!os vienaip ar kitaip buvo susi!usios su nepriklausomos ietuvos valstatkrimo siekiu. Oinoma, 1++- m. kovo 11 d. atkrus nepriklausom ietuvos valstyb?, prasid!o naietuvos konstitucins raidos etapas, atsivr reali perspektyva 4ir konstitucingumo koncepci!ai ormuoti2eikia pa&ymti, kad 1++- m. priimtas aikinasis Eagrindinis statymas su savo daugybe ai#kiai pasennorm, nors da&nai kaitalio!amas ir taisomas, #iek tiek ! priderinant prie spar$iai kintan$i ietvisuomens politini, ekonomini ir socialini santyki, tiko tik pradiniam laikotarpiui pereinantotalitarins praeities demokrati!. Jis negal!o bti ietuvos teisins sistemos pagrindu, nes daugneatitiko demokratini valstybi konstitucini princip, pernelyg ry#ks #iame akte buvo socialissistemos reliktai.@alies ateit reik!o sieti su nau!a konstituci!a. Ji turi atitikti ietuvos konstitucines tradici!as, demokravalstybi konstitucinius principus, o !os primimas turi laiduoti atviros demokratins visuomens ir teivalstybs sitvirtinim bei sustipr!im.Eototalitarinse 7idurio ir 2yt Turopos #alyse nau! konstituci! rengimo ir primimo proces slykeletas svarbi veiksni") demokratini 7akar valstybi konstitucin patirtis (ir ankstesni laik, ir modernio!i teisin mint

konstitucinio reguliavimo, ir valstybs vald&ios instituci! praktika)>*) nau!os konstituci!os rengimo laikotarpio #alies politinio ir socialinio gyvenimo aktuali!os (vy

veiksmai, procesai vairiose politini ekonomini ar socialini santyki srityse, atspindintys poliproceso dalyvi interesus ir siekius).

ietuva C ne i#imtis. 7is #i veiksni tak regime 1++" m. ietuvos 2espublikos Konstituci!os rengprocese.@alies konstitucin tradici!a C ietuvos statut, laikin! ietuvos 2espublikos konstituci!, 1+"" m., 1+1+* m. Konstituci! C prie#taringa. QQ a. atkurto!e ietuvos valstyb!e besiklostan$i demokratin? tradu&go& autoritari%mo banga tre$iame QQ a. de#imtmety!e. odl reik!o visapusi#kai vertinti #iuos aktu

H=ilys >& eiss akt konstitucingumo problema rengiant ietuvos 2espublikos Konstituci!. 7ilnius, ietuvos teiss akademi!a, "---. E. 1.


33/258

nuostatas bei principus, taip pat ! taikymo praktik. 2eik!o atmesti kas laikina, abe!otina, kas ve#alikel?, ir pabr&ti, kokias vertybes btina i#saugoti, vystyti. eisins minties palikimas (neabe!otina2;merio darb autoritetas) C palyginti nebloga atrama ietuvai labiausiai tinkan$ios konstitureguliavimo sistemos paie#kose.7akar Turopos demokratini #ali konstituci!os, #i valstybi vald&ios instituci! praktika C kitas atrata#kas teisinei min$iai. 7akar teisins civili%aci!os mokslo atstov darbai, visuotinai pripa&inti konstitureguliavimo ir konstitucins praktikos etalonai, ypa$ pokario 7akar Turopos #ali konstituci!os, #i vald&ios instituci! veikla, taip pat moderns konstitucins teiss mokslinink ie#ko!imai buvo dar vi

atramos ta#kas konstituci!os rengimo procese.:ormuo!ant #alies konstitucinio reguliavimo vi%i!, svarbus vaidmuo teko to meto spaudo!e pasirod&ius=. =ta$ioko, K. apinsko, J. Oilio, T. Krio, @. 7il$insko bei kit autori straipsniams vairiais konstitucteiss klausimais. Jie ormavo konstitucinio reguliavimo samprat, ugd ir #alies politinio elitvisuomens teisin? smon?. aip pat buvo intensyviai studi!uo!ami ir tarpukario ietuvos teisinink daie#koma 7akar teisinink darb C konstitucins krybos pavy%d&i. Daila, kad ietuvos ankstekonstitucins patirties, #alies ir u&sienio autori takos konstituciniams procesams reik#m kol kas gnetyrinta.Eagaliau norint suprasti, kodl buvo pasirinktas btent toks, konkretus, konstitucinio reguliavimo modnegalima neanali%uoti Ftgimimo laik ir ypa$ 1++-C1++" m. politinio proceso ietuvo!e. iesa, norklausimai daugiausia domina sociologus bei politikus, teisininkai taip pat turt gilintis to laikotakontekst, tur!us takos vienokiems ar kitokiems teisiniams sprendimams.Buo 1++- m. kovo 11 d. iki 1++" m. spalio "0 d. (#ios datos &ymi ietuvos Fuk#$iausiosios arybos48l nepriklausomos ietuvos valstybs atstatymo primim ir reerendum dl ietuvos 2espublikos m. Konstituci!os primimo) ietuvos gyvenime vyko esmini poky$i. =par$ios politins, socialekonomins permainos, daugyb vyki C tikrov, dariusi tak ir #alies konstituci!os procesuadministravimu grind&iamo kio buvo pereinama prie rinkos mecIani%m. =par$iai keitsi ir socialsantykiai. Klostsi #alies politin sistema, krsi politins parti!os ir organi%aci!os. Mvairi politini ietuvos konstitucins santvarkos vi%i!os atsispind!o ! parengtuose Konstituci! pro!ektuose.1++-C1++" m. buvo parengtas ne vienas Konstituci!os pro!ektas. 7ienus reng atskiri asmenys, kitpolitini organi%aci! sudarytos darbo grups. J reik#m konstituciniam procesui C nevienoda. Ero!skyrsi daugeliu aspekt. ai suprantama, nes buvo ie#koma, autori manymu, tokio #alies konstitucsrangos modelio, kuris atitikt nau! #alies vystymosi etap.Earengtus Konstituci! pro!ektus galima vairiai klasiikuoti. 4Eagal tai, kaip !uose buvo konstruo!avalstybs vald&ios modelis, galime i#skirti tuos pro!ektus, kuriuose buvo labiau linkstama pre%idendemokrati!, ir tuos pro!ektus, kuriuose prioritetas buvo teikiamas parlamentinei demokrati!ai . Bagrinto laikotarpio konstituci!os pro!ektus, reikt paminti did&iausio dmesio sulaukusius darbus, dl kuri bgin$ytasi, kuriuos vienaip ar kitaip vertino visuomen, mokslininkai, taip pat politikai. 1++- m. gegmnes buvo parengtas ietuvos teisinink ir iloso draugi! autori grups konstituci!os pro!ektas. Jbuvo siloma ormuoti dvie! rm parlament, vykdomo!i vald&ia tur!o priklausyti 2espubEre%identui, kuris ormavo 7yriausyb? ir t.t. 1++1 m. baland&io mnes buvo paskelbtas ietdemokratins darbo parti!os atstov parengtas konstituci!os pro!ektas, kuriuo buvo siekiama tviparlamentins demokrati!os principus. 7isai kitoks po&iris atsispindi 1++1 m. bir&elio mnes paskelbamerikie$i mokslinink, atvykusi ietuv, . \yman ir . JoInsono parengtame Konstituci!os pro!. \yman ir . JoInsonas sil ietuvo!e tvirtinti labai pana# JF7 konstitucin model bei pre%idevaldymo orm. Fmerikie$i pro!ektas C vienas t atve!, kurie teisin!e literatro!e vardi!ami konstituciniai 4kurio%ai. ai atve!ai, kai u&sienio autoriams u&sakoma ar !ie patys pasisilo para#yti knors #aliai konstitucin tekst. Kadangi konstituci!a C pa$ios tautos susitarimas, tai svetim ar pagalbinpara#yti konstituciniai tekstai (i#skyrus primestus !ga) da&niausiai ir lieka tik pro!ektai. 7idurio ir Turopos pototalitarini valstybi patirtis tik patvirtina #i taisykl?.Bema&a dmesio sulauk 1++" m. vasario mnes pasirod?s moderni%uotas 1+* m. Konstituci!os varia@ pro!ekt pareng ietuvos liberal s!unga. ai bandymas pasiremti tarpukario konstitucine

=ilys >& eiss akt konstitucingumo problema rengiant ietuvos 2espublikos Konstituci!. 7ilnius, ietuvos teiss akademi!a, "---. E. *.


34/258

konstruo!ant #iuolaikins Konstituci!os samprat. @ie ir kiti pro!ektai C 1++-31++" m. reali!os, tam tprasme slygo!usios konstitucin proces (Konstituci! pro!ekt detals tyrimai neabe!otinai lieka teisinir istorik akiraty!e.)Konstitucinis procesas neatsie!amas nuo to laikotarpio politinio proceso. @i dvie! rei#kini ssa!a akivai%di nagrin!ant konstituci!os rengimo darbus #alies parlamente C Fuk#$iausio!o!e arybo!e. tentinstituci!os, kuri neabe!otinai buvo #alies politinio gyvenimo centras, veiklo!e akivai%ds konstitucini vsusidrimai. ietuvos Konstituci!os rengimo ir primimo procesas ietuvos 2espublikos Fuk#$iausioarybo!e parod ir #alies politini !g tam tikr teisins ir politins smons brandumo lyg, mok!im e

sudtingose situaci!ose, geb!im laiku rasti btin sprendim.Konstituci!os rengimo proces slygi#kai galima suskirstyti kelet didesni etap". konstitucini konrontaci! etapas>*. politini !g kompromisas ir Konstituci!os primimas reerendumu.Parengiamasis etapas ir pirmie%i 5ingsniaiBau!os Konstituci!os krimo darbo prad&i ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!o!e arybo!e Fuk#$iausiosios arybos Ere%idiumo 1++- met lapkri$io H d. nutarimas 48l ietuvos 2espubKonstituci!os rengimo< !uo buvo patvirtinta darbo grup, kuri sudar &inomi politikai, teisinivisuomens veik!ai. 8arbo grupei buvo pavesta parengti bendr! Konstituci!os koncepci!. 7ykdydampavedim, darbo grup pareng ietuvos 2espublikos Konstituci!os koncepci!os 6etmenis. Juose suormuluotos svarbiausios bsimo konstitucinio reguliavimo pagrindins nuostatos. 1++1 m. gegu&sparengti 6etmenys buvo aprobuoti Fuk#$iausiosios arybos Ere%idiumo, o 1++1 m. gegu&s 1- d. 4ietaido laikra#ty!e paskelbti visuomenei svarstyti. 6etmenyse !au matyti vald&i padali!imu pagrsta valstvald&i struktra. =truktro!e =eimui pripa&intas itin svarbus vaidmuo (nebuvo nuostatos dl pirmal=eimo rinkim).@ Konstituci!os rengimo etap, ne&irint darbo grup!e vykusi diskusi!, reikt laikyti pakankskland&ia darbo prad&ia. ai sietina su visuomens ir parlamento susitelkimu siekiant tvirtinti atkietuvos valstybingum.Ftrod, kad Konstituci!os rengimas vyks be didesni sukrtim. a$iau po 1++1 m. rugp!$io pu$o 6askpralaim!imo tarptautinis ietuvos pripa&inimas, tiesiogins grsms ietuvos valstybei i#nykimas sugri==2=, pasikeitusi ekonomin, socialin ir politin situaci!a lm tai, kad =!dy!e, sutelkusiame vpolitini pa&ir &mones, kuriuos vieni!o ietuvos nepriklausomybs id!os, m veikti i#centrins !uvusios vienybs ir susitelkimo neliko. Mvairios politins grups !au skirtingai suvok artimiausius #u&davinius, puosel!o skirtingas !os ateities raidos vi%i!as, t vi%i! gyvendinimo bdus. Ppa$ #ie procbuvo ry#ks Fuk#$iausiosios arybos darbe. ai neabe!otinai komplikavo ir Fuk#$iausiosios arybos dapskritai, ir Konstituci!os tolesn rengim.&onstit#$ini kon:ronta$i% etapas1++1 m. lapkri$io 0 d. Fuk#$iausio!i aryba prim nutarim 48l ietuvos 2espublikos konstitucingraidos, kuriame i#dst savo po&ir dl tolesnio Konstituci!os rengimo. @io nutarimo svarstymas i#ry#ir nuomoni skirtumus dl konstitucinio proceso.1++" m. politini !g nesutarimo 4obuoliu tapo 2espublikos Ere%idento instituci!os atkrimas. =!koalici!os deputatai Fuk#$iausio!o!e arybo!e, vadovaudamiesi ietuvos =!d&io AAA suva&iare%oliuci!a, raginusia nedelsiant atkurti 2espublikos Ere%idento instituci!, teik tam tikr statym pro!ekuriems parlamente nebuvo pritarta. Fuk#$iausio!o!e arybo!e tuo metu susidariusi nau!a dauguma nepainiciatyvos atkurti 2espublikos Ere%idento instituci!os iki nau!os Konstituci!os primimo. odl =!iniciatyv buvo galima gyvendinti tik reerendumu, kur ir pradta inici!uoti.Jau 1++1 m. gruod&io 1- d. Fuk#$iausio!i aryba sudar laikin! komisi! Konstituci!os pro!ektui parea$iau Komisi!os darb gantinai greitai sutrikd Fuk#$iausio!o!e arybo!e stipr!anti politini konrontaci!a. Komisi!a greitai suskilo. 8id&io!i Komisi!os dalis (11 nari) kartu su teisininkais reng vKonstituci!os pro!ekt, o komisi!os ma&uma (* nariai, atstovav? =!d&io koalici!ai 49& demokrietuv), atskirai reng kit Konstituci!os pro!ekto variant. 2engiam pro!ekt autoriai neviensivai%davo =eimo, Ere%idento, 7yriausybs kompetenci!os klausimus, reg!o skirting valstybs vald


35/258

instituci! sveik. odl u&uot Fuk#$iausia!ai arybai pateik? vien Konstituci!os model, pateik(ma&uma pasinaudo!o Komisi!os nuostat 1- p., numa$iusiu, kad Komisi!os nari ma&uma, bet ne makaip * nariai, turi teis? teikti Konstituci!os straipsni alternatyvas). 1++" m. baland&io 1 d. prasiKonstituci!os pro!ekt svarstymas Fuk#$iausio!o!e arybo!e. Earlamentinis svarstymas buvo ypa$ audrinuvo pabr&iami kiekvieno varianto privalumai, ta$iau negailestingai kritikuo!ami C vienas (laikinokomisi!os) dl seimokrati!os, kitas (=!d&io koalici!os atstov) C dl pernelyg didelio 2espubEre%idento vaidmens ir t.t.1++" m. baland&io "1 d. Fuk#$iausio!i aryba po svarstymo pritar laikinosios komisi!os pro!ektui ir nut

paskelbti spaudo!e visuomenei svarstyti. 1++" m. gegu&s 1 d. 4ietuvos aidas ir kiti laikra#$iai paskietuvos 2espublikos Konstituci!os pro!ekt. =!d&io koalici!a, nenusileisdama konstitucinse var&ybsavo remiam pro!ekt irgi paskelb 1++" met gegu&s 1 d. 4ietuvos aido laikra#ty!e. Konstitupro!ektas ir toliau liko politins kovos arena.Be ma&iau svarbus to meto vykis C =!d&io koalici!os inici!uotas reerendumas dl 2espublikos Ere%idinstituci!os atkrimo neprimus nau!os konstituci!os. 1++" m. gegu&s "* d. vykusiame tautos reerendu& Ere%idento instituci!os atkrim balsavo tik *+,+1 vis ietuvos pilie$i. 2espublikos Ere%idinstituci!a nebuvo atkurta. ai tik dar labiau pagilino politini !g prie#prie#. 4Earlamente abie! pnesutarimai pasiek apog!. Fuk#$iausio!i aryba skilo< abi puss, neradusios bendros kalbos, m reatskirus posd&ius+.Kri% valstybs instituci!ose vis stipr!o.Politini %g kompromisas ir &onstit#$i%os primimasDil!ant kri%ei valstybs vald&ios instituci!ose, Fuk#$iausio!o!e arybo!e atstovau!amos politins !ne&irint vis prie#prie# ir nesutarim, parod pakankam politin? i#mint. @alies parlamente imta iesusitarimo, kaip politin proces nukreipti racionalia kryptimi. Fuk#$iausiosios arybos rakci! (]eJungtins =!d&io, iberal, Buosaiki!, =antaros, autinink, autos pa&angos, enk) nepriklausan$i rakci!oms deputat grups atstovai tarsi dl i#eities i# susidariusios situaci!os. 1++bir&elio + d. parei#kimu ietuvos 2espublikos Fuk#$iausio!i aryba pritar tokiam deputat rasusitarimui*. pritarti susitarimams vald&ios struktros ir gali klausimais (dl =eimo, 2espublikos Ere%id

7yriausybs, eismo).Erotokole taip pat pa&ymta, kad vald&ios galios nuostatos, dl kuri dar nesusitarta, bus derinamos torengiant Konstituci!os tekst.a$iau, ne&irint vykstan$i derinim, nau!os Konstituci!os primimo ateitis vis dar buvo neai#ki. =!koalici!a 49& demokratin? ietuv (pakeitusi pavadinim C =antara 49& demokratin? ietuv), pakoregavusi savo Konstituci!os pro!ekt, ! paskelb spaudo!e kaip rinkim programos dal. ai bsavoti#kas spaudimas kitiems Konstituci!os pro!ekto derinimo proceso dalyviams. Be&irint #i perippolitinms !goms Fuk#$iausio!o!e arybo!e vis dlto pavyko susitarti. Easkutiniame suderinto Konstitupro!ekto rengimo etape did&iausi darb nuveik konstitucini problem derinimo grups nariai bei darbui pasitelkti teisininkai. Konstituci!os pro!ekto derinimo grupei per labai trump laik pavyko parsuderint Konstituci!os pro!ekt.4auk temptas darbas. Fuk#$iausiosios arybos pirmininko 7. andsbergio kabinete iki i#nakt btariamasi, ie#koma optimali sprendim, kurie bt priimtini ir suartint vairias nuomones. Fuk#$iausioarybos vadovai, deputatai C konstitucini problem derinimo grups nariai bei pasitelkti #iam dateisininkai su did&iu atsakingumu suvok, kad vieningo Konstituci!os pro!ekto parengimas yra valstmasto ir svarbos u&davinys, o ! darbo re%ultatai gali ilgam laikotarpiui lemti ietuvos 2espubkonstitucin? raid, tvirtinti valstybs instituci! demokratin pobd11.1++" m. spalio 1* d. Fuk#$iausio!i aryba pritar ietuvos 2espublikos Konstituci!os pro!ektui. @pro!ekte atsi&velgta ietuvos valstybs konstitucines tradici!as C visapusi#kai vertintos ietuvos 1+"" 1+* m. Konstituci!os, ! nuostatos> pasinaudota turtinga 7akar #ali konstitucins krybos patirtimi. vertinta tai, kad prabg? de#imtme$iai ne tik ietuvo!e, bet ir visame pasauly!e pakoregavo kai kurpo&irius konstituci!as ir konstitucinius principus.Ea&ymtina, kad parengto Konstituci!os pro!ekto 10- str. buvo nustatyta, kad ietuvos 2espubKonstituci!os sudedamo!i dalis yra !au minti 1++1 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas 48l ietvalstybs ir 1++" m. bir&elio d. Konstitucinis aktas 48l ietuvos 2espublikos nesi!ungimpostsovietines 2yt s!ungas.Fbu #ie aktai, tap? ietuvos 2espublikos Konstituci!os sudedam!a dalimi, buvo svarbios ietvalstybingumo tvirtinimo gairs.1++" m. spalio 1* d. pritarusi Konstituci!os pro!ektui, Fuk#$iausio!i aryba pritar statymo 48l iet2espublikos Konstituci!os sigalio!imo tvarkos5 pro!ektui ir nutar abie! teiss akt pro!ektus treerendumui, rengiamam kartu su =eimo rinkimais.=pecialiai #iam reerendumui pravesti buvo priimtas statymas 48l reerendumo ietuvos 2espubKonstituci!ai priimti. Jame pa&ymta, kad dalyvavimas reerendume yra laisvas, reerendumas grind&ivisuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. eis dalyvauti !ame suteikta ietpilie$iams, kuriems reerendumo dien yra sukak? 1 met. Konstituci!a bsianti priimta, !ei reerendumpritars daugiau nei pus vis turin$i rinkim teis?, ietuvos pilie$i.

1-ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios arybos Konstitucini problem derinimo grups protokolas LL ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios arybos ir i2espublikos Fuk#$iausiosios arybos Ere%idiumo dokument rinkinys. . 0. 7ilnius, 1++". E. "HC*1.11Prapiestis >&, =ilys >& Kelias ietuvos 2espublikos Konstituci! LL 4ietuvos aidas. 1++"C1-C"1.


37/258

1++" m. spalio "0 d. vykusiame reerendume ietuvos 2espublikos pilie$iai pritar ietuvos 2espubKonstituci!ai. 9& ! balsavo 0/,H proc. vis rink! sra#us ra#yt ietuvos pilie$i. Eagal nau!oKonstituci!os 101 str. !i sigalio!o kit dien po oicialaus reerendumo re%ultat paskelbimo ir nusta$iusreerendume !ai pritar daugiau nei pus vis ietuvos pilie$i, turin$i rinkim teis?. 1++" m. lapkri$iosigalio!us ietuvos 2espublikos Konstituci!ai, neteko galios ietuvos 2espublikos aikinasis Eagrindstatymas. 1++" m. lapkri$io / d. i#kilmingame Fuk#$iausios arybos Ere%idiumo posdy!e iet2espublikos Konstituci! pasira# ietuvos 2espublikos Fuk#$iausiosios arybos pirmininkas.ietuvos 2espublikos Konstituci!os rengimo ir primimo procesas parod ietuvo!e neseniai sitvirtinu

demokrati!os silpnsias ir stiprisias puses. @io proceso i#dava C priimta #alies Konstituci!a, kuriai tiesiobalsavimu pritar auta. Oinoma, galima gin$ytis dl Konstituci!os teksto tobulumo, galima ! ir kritikbet neabe!otinai reikia sutikti< 4=varbiausia yra tai, kad Konstituci!a yra tikras ietuvos politinio stabilumdemokratins santvarkos bastionas1". aip pirm kart ietuvos istori!o!e turime i# tikro visuomkompromis, susitarim C sudting deryb pagrindu parengt pagrindin #alies statym, aprobuot tareerendumo. Jokia politin !ga ar asmuo negali teigti, kad tai tik ! parengta Konstituci!a. Konstituci!vis ietuvos pilie$i. A# $ia !os stipryb ir gyvybingumo perspektyvos.

9. 12 m. -iet#vos 6esp#likos &onstit#$i%os nagrin%imo platesniame konstit#$ini prokontekste prolemos

ik platesniame konstitucinio proceso kontekste nagrin!ant konkre$ios #alies konstituci!os primaplinkybes, !os turin, orm ir struktr, teisines savybes, galima atskleisti konstitucinio reguliaypatybes. Easauly!e daug valstybi, kuriose galio!a konstituci!os, be to, per tam tikr istorin laikovieno!e #aly!e galio!o ne viena konstituci!a. Konstitucinis reguliavimas pakankamai vairus, ! lemia #raidos istorins slygos, tradici!os, konkreti socialini !g ir interes sankloda ir t.t. Be&irint konstitureguliavimo modeli vairovs, !iems bdinga ir daug bendr po&ymi. ygindami ietuvos 2espub1++" m. Konstituci! su kit #ali tuo pa$iu istoriniu laikotarpiu priimtomis ir galio!an$iomis konstituci!otaip pat ir su skirting istorini epocI konstituci!omis, galima atskleisti ne vien dsningum ar ypatuai lemia lyginamosios Konstitucins teistyros svarb.odl nordami geriau suvokti #alies dabartinio konstitucinio reguliavimo esm?, !o privalumus ir trkuietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! turime traktuoti kaip rei#kin, kur reikia nagrinti platesnsocialiniame, politiniame bei teisiniame kontekste.t prasminga ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! nagrinti tokiais aspektais*. 7idurio ir 2yt Turopos #ali konstitucins raidos aspektu (regioninis aspektas).Oinoma, galimi ir kitokie po&iriai. Konstituci!os tyrin!imai kuo vairesniais aspektais atskleistrei#kinio nau! bruo&, leist visapusi#kai ! suvokti.Eirmu atve!u ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! nagrintume ietuvos nacionaliniu konstitraidos aspektu. 6us domint #ios Konstituci!os ry#ys su ankstesniu konstituciniu reguliavimu, konstit utradici!os, atsispindin$ios 1++" m. ietuvos 2espublikos Konstituci!o!e, !os nau!i bruo&ai. arpuietuvos laikinosios ir nuolatins Konstituci!os &ymi ms #alies prie#taringo konstitucinio procesotikras pakopas. Ea&ymtina, kad tarpukario ietuvos konstituci! lyginamo!o tyrimo pagrindai padt2;merio darbuose, ypa$ 4ietuvos konstitucins teiss paskaitose1*. Ppa$ prasmingas pastodemokratins 1+"" m. ietuvos ir 1++" m. Konstituci! palyginimas C ir ! primimo aplinkybi ir teisormos, ir turinio. K. apinskas straipsny!e 4ietuvos Konstituci! istorini teisini ssa! beie#kant 1

ap&velg?s svarbesnius konstitucins raidos, atkrus nepriklausom valstyb? 1+1 m. ir 1++- m., ypatuaip pat !is yra lygin?s 1+"" m. ir 1++" m. Konstituci!as pagal ! orm bei konstitucinius princip1"tromas A& Konstituci!os privalumai ir trkumai LL Fm&ius. 1++. Br. (1-).1*BCmeris D& ietuvos konstitucins teiss paskaitos. 7ilnius, 6intis, 1++-.1)apinskas & ietuvos konstituci! istorini teisini ssa! beie#kant LL Konstituci!a,&mogus, teisin valstyb. 7ilnius, ietuvos &mogaus teisi centras, 1++. E. *1C01.


38/258

Erasmingi ir atskir konstitucini institut raidos tyrimai. 1++" m. ietuvos 2espublikos Konstitunagrin!imas konstitucins teiss raidos aspektu leid&ia 4^.. .U daryti prielaidas dl kai kuri teiss instperimamumo ir besiormuo!an$i tam tikr ietuvos konstitucins raidos tradici!10. e!e, i#ry#kdabartinio #alies konstitucins raidos etapo ypatumai. Fntai lyginant pagal primimo aplinkdemokrati#kai ir nedemokrati#kai priimtas tarpukario ietuvos Konstituci!as ir 1++" m. ietuvos 2espubKonstituci!, akivai%di dabartins ietuvos 2espublikos Konstituci!os ypatyb ta, kad !i parengta plaspektro politini !g kompromiso i#davo!e, vliau patvirtinta autos reerendumu. aigi pastarasis aktatikros socialins sutarties i#rai#ka. Ealyginus konstitucinio reguliavimo turin, akis krinta 1++" m. iet

2espublikos Konstituci!o!e tvirtinto &mogaus teisi ir laisvi instituto reik#ms pripa&inimas, dmvalstybs vald&ios pusiausvyros mecIani%mui ir t.t.Fntru atve!u 1++" m. ietuvos 2espublikos Konstituci! &velgiama plataus pasaulinio konstitucinio prokontekste, t.y. suvokiant ietuvos konstitucin model globali proces kontekste. @iuo atve!u galima #Konstituci! nagrinti ir istoriniu aspektu (prisiminkime pasaulio #ali konstitucins raidos etapus), lyginti su dabar galio!an$iais ar pastaruo!u metu galio!usiais konkre$ios valstybs konstituciniais modeokie sugretinimai vlgi padt atskleisti lietuvi#ko!o konstitucinio reguliavimo tam tikrus bru6okymosi tikslais studentai galt pradti, tarkim, nuo 1++" m. ietuvos 2espublikos ir garsiosios JF7 m. Konstituci! palyginimo. J primimo istorins aplinkybs, konstitucinio reguliavimo apimtis, valstvald&ios instituci! sistema, konkrets konstituciniai institutai ir t.t. C platus palyginim laukas. Be mapamokan$ios bt ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci!os ir demokratini #ali moderni! konstitlyginamosios studi!os.Ar tre$ias aspektas. ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci! galima nagrinti ! lyginant su 7idurio ir Turopos #ali konstituci!omis, ypa$ su pana#iomis istorinmis slygomis priimtomis pototalitarins epokonstituci!omis. @io regiono valstybi gyvenime regime daug pana#um, nors kiekvienos #alies situindividuali. Driuvus totalitarinei sistemai, #iose #alyse bandoma tvirtinti ir sustiprinti demokrasantvarkos pagrindus, demokratins visuomens vertybes. 8augelis #i #ali, kaip ir ietuva, prim naKonstituci!as. Konstitucinio reguliavimo anali% atskleid&ia, ne&irint kiekvienos #alies skirtum, bendr bruo&. Eototalitarini 7idurio ir 2yt Turopos konstituci!oms bdinga". konstitucinis politinio pliurali%mo ir politini parti! veiklos, masins inormaci!os priemoni vei

tautini ma&um, rinkos kio, nuosavybs santyki apsaugos reglamentavimas>*. siekimas tvirtinti 4racionali%uot5 parlamentin ar pusiau pre%identin valdym>. skelbiamos teisins, pasaulietins, socialins valstybs id!os> da&niausiai tekste tiesiogiai ormuluo!

ir vald&ios padali!imo principas, kurio laikantis nustatomi vald&ios instituci! galio!imai ir tarpussantykiai>

0. europinis konstitucins kontrols modelis.@ie ir kiti bruo&ai bdingi daugeliui QQ a. pabaigos 7idurio ir 2yt Turopos #ali konstituci!, taip pietuvos. ai sietina su istorins situaci!os pana#umais, su i# esms tuo pa$iu metu vykstan$iu per!idemokrati! (pasak J. E. 6assias, #io regiono valstybi konstitucin teis negali bti atsieta nuo per!idemokrati! sampratos1/), su #iose #alyse vykdomomis socialinmis ekonominmis bei politinreormomis, su 7akar demokratini #ali minties ir teisins praktikos taka. M kiekvienos #alies Konstitureikt &velgti ir kaip original vairi veiksni santykio re%ultat nepamir#tant ir nacionalins praktikominties savitum. Juolab, kad vienose #alyse poky$iai yra akivai%ds, kitoms sunkiau sekasi veikti praepalikim> vienos #alys orientuo!asi Turopos =!ung, !os teisinius standartus, kit siekimai visnesusiklost? ar net kitokie ir t.t. odl ietuvos 2espublikos 1++" m. Konstituci!os nagrin!imas 7idur2yt Turopos #ali konstitucins raidos kontekste yra perspektyvus. Daila, kad kol kas #is tyrin!im bma&ai tepaliestas.

10)apinskas & Rp. cit. E. 0-.1/Dassias >&EP&8roit constitutionnel des Ttats d_Turope de l_Tst. Earis, Eresses universiCtaires de :rance, 1+++. E. H.


39/258

*. &onstit#$i%os interpretavimo prolemosKonstituci!os norm interpretavimas C svarbus Konstituci!o!e tvirtinto teisinio reguliavimo gyvendinetapas. ik i#siai#kinus Konstituci!os norm turin, galima tiktis, kad gyvendinant #ias norKonstituci!os siekiai bus gyvendinti.Erisimenant teiss teori!, teiss interpretavimas (arba ai#kinimas) C veikla skirta pa&inti, suvokti tenorm turin, prasm?. eiss interpretavimas C svarbi teiss norm reali%avimo stadi!a. Ppa$ !i svarbi taiKonstituci!os C pagrindinio #alies statymo C normas.eiss norm interpretavimas turi du elementus. ai teiss normos prasms i#siai#kinimas ir i#siai#ki

teiss normos prasms paai#kinimas. eiss normos prasms i#siai#kinimui bdinga tai, kad interpretatopats mintyse i#siai#kina, suvokia teiss normos turin, o i#siai#kintos teiss norma paai#kinama tuo atve!uinterpretatorius, pats i#siai#kin?s normos prasm?, ! vairiomis ormomis (&od&iu ar ra#tu) paai#kina kitiBeretai teiss norm interpretavimas apsiribo!a tik pirmu elementu.=kiriami vairs teiss norm interpretavimo bdai (gramatinis, sisteminis, istorinis, teleologinis ir kt.interpretavimo r#ys (oicialus ir neoicialus C pagal interpretavimo sub!ektus> adekvatus, ple$iamsiaurinamasis C pagal ai#kinimo apimt).ietuvos 2espublikos Konstituci!a C auk#$iausios galios #alies statymas, pagrindinis nacionalins t#altinis, teiskros ba%. Konstituci!os suormuluotos taisykls itin lakoni#kos, labai abstraktaus pob8l #i norm glausto &odinio ormulavimo ar abstraktaus pobd&io nra taip paprasta suvokti ! turiprasm?. odl konstitucin!e teis!e, palyginus su kitomis teiss sritimis, kuri normos detalekonkretesns, interpretavimui tenka itin svarbi reik#m. e to, Konstituci!a C labai plataus spektro poli!g kompromisas. R kompromisas visada susi!?s su kai kuri teisinio reguliavimo aspekt smonnutyl!imu ar ormulavimu taip, kad bt galima daryti bendresnes i#vadas. Konstituci!o!e galima nema&ai norm, kurias galima labai nevienodai suprasti. aip pat gali i#kilti norm suderinamumkonstitucinio sureguliavimo sprag problemos. Konstituci!a C vieninga sistema, todl suderinti reguliavar u&pildyti sprag vadovau!antis konstitucinio reguliavimo sistemos samprata C u&duotis Konstituinterpretatoriui.Begalima pamir#ti ir tokios aplinkybs, kad visuomens gyvenimas nuolat vystosi, kad tam tikra nuosbuvusi ai#ki viename socialins tikrovs kontekste, gali tapti sunkiai suprantama kitame. Jeigu Konstitugyvavimo prad&io!e da&niausiai tenka ai#kinti tik tekst, tai po de#imtme$io, kito C ypa$ !ei Konstitsunkiai kei$iama, C neretai tenka derinti Konstituci!os normas ir nau!us visuomeninius santykius. po&iriu ypa$ pamokoma JF7 Fuk#$iausio!o teismo dvie! #imt met konstituci!os interpretavimo prakKonstituci!os interpretavimo sub!ektais gali bti visi teiss sub!ektai. a$iau to interpretavimo teisin reikpriklauso nuo Konstituci!os interpretatoriaus teisins padties. @iuolaikinse demokratinse valstysitvirtino svarbus Konstituci!os apsaugos institutas C konstitucin kontrol. tent konstitucins kontinstituci!oms tenka oicialaus Konstituci!os interpretavimo unkci!a.Kaip nustatyta ietuvos 2espublikos Konstituci!os 1-" str., Konstitucinis eismas sprend&ia, ar statymkiti teismo aktai neprie#tarau!a Konstituci!ai, o 2espublikos Ere%idento ir 7yriausybs aktai C neprie#tarKonstituci!ai ir statymams. odl Konstitucinis eismas privalo tiksliai i#siai#kinti ne tik tikrinamo aktokurio parei#k!ui i#kilo abe!on, bet ir atitinkamos Konstituci!os normos turin. Kitaip sakant, Konstitueismas visais atve!ais tikrindamas gin$i!amo akto atitikim Konstituci!ai, vis pirma privalo tiksliai suvpa$i Konstituci!os norm ir princip prasm? ir turin.Konstitucinio eismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstituci!a priskyr !o kompetenci!ai, yra galutinneskund&iami. Ftitinkamai ir Konstitucinio eismo nutarimuose i#dstyt Konstituci!os interpretaci! !instituci!a negali pakeisti. odl galima teigti, kad Konstitucinis eismas yra vienintelis oicKonstituci!os norm interpretatorius.Konstituci!a C tiesiogiai taikomas aktas. 7adinasi, ir kitiems teiss sub!ektams, taikant Konstituci!os norbtina i#siai#kinti, suvokti ! prasm?. arp valstybs vald&ios instituci! svarbus vaidmuo tenka teismypa$ nagrin!ant bylas dl pagrindini teisi ir laisvi apsaugos. eismas, konkre$io!e bylo!e i#klausimui dl Konstituci!os norm tiesioginio taikymo, privalo i#siai#kinti. Oinoma, tokia interpretaci!asvarbi tik nagrin!amai bylai. 7ienintelis oicialus Konstituci!os interpretatorius C Konstitucinis eismasai#kindamasis, ar statymas bei kitas teiss aktas neprie#tarau!a Konstituci!ai, gali visi#kai kitaip


40/258

konkre$io!e bylo!e tai padar?s bendrasis teismas interpretuoti tam tikr Konstituci!os norm. Konstituceismo sprendimas, kuriame i#dstyta Konstituci!os norm ir princip interpretaci!a, galutinneskund&iamas. Eagal Konstitucinio eismo statymo H" str. " d., Konstitucinio eismo priimti nutarimastatymo gali ir yra privalomi visoms vald&ios instituci!oms, teismams, visoms monms, staigomorgani%aci!oms, pareignams ir pilie$iams.Kokius svarbiausius tikslus Konstitucinis eismas privalo kelti sau interpretuodamas Konstituci![ interpretavimo teori!o!e #iuo aspektu skiriamos dvi doktrinos< sub!ektyvio!i (statin) ir ob!ekty(dinamin).

Eagal pirm doktrin, teiss norm interpretavimo svarbiausias tikslas C nustatyti teiss norm kr!o vkuri per vis t norm galio!imo laik yra ta pati ir negali kisti. Jeigu tokios normos nebeatitinka !keliam tiksl, reikia priimti nau! teiss akt, kuriuo mintos normos pakei$iamos ar papildomos. aik#ios doktrinos, btina ai#kintis akt primusios instituci!os siekius. ai galima padaryti studi!uo!ant ne tikteiss akto tekst, bet i#siai#kinant daugel kit aplinkybi, susi!usi su teiss akto primimu.Fntros doktrinos C ob!ektyviosios (dinamins) C tikslas yra u&tikrinti maksimal teiss normos ir teitikrovs atitikim. =ocialin realyb kei$iasi greitai, o norma i#lieka ta pati. odl teiss norm reikia ai#taip, kad bt u&tikrintas maksimalus normos atitikimas pasikeitusiai tikrovei, t.y. interpretuoto!asormuluoti tok normos turin, kuris atitikt to meto visuomens poreikius.Ar teiss mokslinink, ir vairi #ali konstitucins kontrols instituci! interpretavimo prioritetai skirKoks yra lietuvi#kasis kelias, kokiam interpretavimui teikiamas prioritetas[ 4ietuvos Konstitucinis eissavo nutarimuose nra tiesiogiai parei#k?s, kokiai kryp$iai !is bt link?s atstovauti ar kokiomis nuostatovadovau!asi int

Documents

Konstitucinės konspektas