7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 20 (988) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2012 m. geguþës 18 d., penktadienis

L. R A U D O N I O N U O T R .

Norëjau ðá pokalbá pradëti nuoeskizø, kuriuos pieðei per visaspamokas – o að ið tolimesnio suolobandþiau rasti ryðá tarp vaizdo irteksto. Bet palikime tai klasëssusitikimui. Irit Rogoff yra sakiusi,kad tekstà reikia pradëti ne nuoáþangos, o nuo labiausiai rûpimodalyko. Todël klausiu: ar tai, kadraðai knygà, reiðkia posûká nuotapybos ir judanèiø vaizdø prieteksto? Kiek puslapiø jau paraðei?

Að uþaugau su Henri Perruchotmenininkø biografijomis, Van Go-gho laiðkais, nekokybiðkomis daþ-nai nespalvotomis iliustracijomis.Skaièiau ir „Monos Lizos pagrobi-mà“ – „tikras detektyvines istorijasapie þymiø menininkø þymius pa-veikslus“. Manau, ne tik man ádo-mios paveikslø atsiradimo aplinky-bës, intencijos ar vëliau su kûriniuávykusios ar neávykusios istorijos –kad ir kokios jos bûtø. Geriausia pa-slaptingos, o daþnai melagingos arfiktyvios – kaip jos pakeièia suvoki-

Trûkumas kaipprivalumasSu Jurga Barilaite kalbasi Laima Kreivytë

mà apie tà patá kûriná, apgaubia jádar vienu prasmës sluoksniu. Na irdabartinë tendencija perraðinëti iðnaujo: „Antrasis pasaulinis karasspalvotai“ per „History“ kanalà,„Tikroji Van Gogho istorija“ (atseit,koks jis dar vargðas idealistas – bai-siausias egoistas, pasirodo, jamsvarbiausios ne saulëgràþos, o ge-benës) – ið ten pat ir t.t. Tai viena, odar dienoraðèiai... Dailës akademi-joje trumpai, bet labai intensyviaidëstë Kæstutis Zapkus – jis paskati-no raðyti dienoraðtá, ne tik vaizdais,bet ir þodþiais fiksuoti idëjas – nuotada, kad ir su pertrûkiais, raðau.Tekstas, þodþiai – tik dar viena ið-raiðkos priemonë, dar vienas bûdasprisiliesti prie „kûrybos paslapties“.Mane ákvepia romantikø, moder-nistø siekis bûti tarsi transliacijosantena, tarsi kaþkieno árankiu – to-dël sàmoningai ir nesàmoningai pa-siduodu atsitiktinumui, prieðtarin-goms abejonëms. Norëèiau priimtitai kaip þenklus, uþkoduotà infor-

macijà, bet tuoj pat susiduriu sukaþkokiu post – skepticizmu, absur-du, banalybe, tada pamanau, kad jeijau aplankë mane tokia abejonë, taiþenklas labai stiprus ir jis atlaikysskepsio iðbandymus, o paskui iðsi-gàstu, kad per daug dedu vilèiø ákaþkokià mintá, vaizdiná ir vël iðnaujo, „jei jau pagalvojau, kad taippagalvojau....“. Ir visà tà srautà galisukelti ið paþiûros nereikðminga de-talë, pavyzdþiui, tik prabudus pama-tytas ðviesos spindulys, prasiverþæspro þaliuzes, nudrikæs per lubas, pa-dalinæs kambará lygiai per pusæ irsustojæs prie veidrodþio. Na ir kaipsuvaldyti toká chaosà? Kadaise,prieð kokius 10 metø, Austëja Èe-pauskaitë man davë Luce Irigarytekstà apie veidrodá ir spontaniðku-mà kûryboje – þenklas?

Dël to prireikia pasakojimo.Na kam prasitariau apie tà kny-

gà, dabar gali ásijungti burtai... Në-

N U K E L T A Á 6 P S L .

2„Naujasis Baltijos ðokis“

3Lietuvos kamerinis orkestras baigë sezonà

5„Naujosios dramos akcija ’12“

7Libano menininko Akramo Zaatari paroda

8Baigësi Gdynës kino festivalis

9Nauji filmai – „Nelieèiamieji“

Jurga Barilaitë

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988)

Ð o k i s

Vita Mozûraitë

Ðiemetinis XVI tarptautinis fes-tivalis „Naujasis Baltijos ðokis“ bu-vo kaip reta ilgas – truko 8 dienas,já sudarë ne tik spektakliai (kartais –po 2–3 per dienà), bet ir edukacinëprograma – paskaitos, jaunøjø ðo-kio apþvalgininkø bei kritikø ugdy-mo projektas „Ðokis þodþiu –ne[w]kritika“ bei ðokio filmø per-þiûros.

Ðokio spektakliø panorama bu-vo ganëtinai plati, tuo ðiemetinisrenginys priminë ikikrizinius laikus,kai vienoje ar kitoje teatro salëjespektakliø pradþia bûdavo atideda-ma, kad uþkietëjæ ðokio gerbëjaispëtø apsilankyti visuose festivaliorenginiuose.

Taèiau ðiemetinis festivalis turë-jo ir vienà itin ryðkø bruoþà – jamebuvo labai nedaug ðokio ar bent jauto, kas eiliniam pilieèiui pirmiausiaasocijuojasi su ðokiu. Judesiai vei-kiau tapo komunikacijos priemone,praneðimo kodu, ir iðkoduoti cho-reografo siunèiamà þinià ne visadaatrodë paprasta. Tad kartais ðiamekomunikacijos procese þiûrovuitekdavo susikurti savàjà istorijà.

Portretai

Spektakliø temø ratas iðsiplëtë.Atsirado ádomi spektaklio-portretoforma. Jau kelis kartus Lietuvoje vie-ðëjæs choreografas Palle Granh¸jusatveþë du tokio þanro spektaklius –„Aline ne viena“ ir „Noriu, kad vis-kas bûtø taip gerai. Anne Eisenseeportretas“. Abu kûriniai labai skir-tingi, nes ir jø centre atsidûrë itinskirtingos asmenybës – Danijojedirbanti kubietë ðokëja Aline San-ches B. ir muzikantë Anne Eisen-see. Juose choreografas pasitelkëpriemones, geriausiai galinèias at-skleisti tai, kas yra svarbiausia abie-jø moterø gyvenime: pietietiðkaaistra trykðtantá Aline ðoká ir ávai-rius Anne muzikos instrumentusbei balsà.

Taèiau pasirodë, jog ðokis yra ge-rokai paveikesnis uþ daiktø pri-griozdintà scenà, kurioje blaðkosicholeriðka monotoniðko balso savi-ninkë, niekaip nerandanti savojo„að“, matyt, pamesto kaþkur tarppianino ir ðokio. Anne portretas li-ko blyðkus, nuþymëtas niekaip ne-sijungianèiais punktyrais, nes cho-reografui artimesnë iðraiðka judesiujai tëra tik muzikos papildas.

Tuo tarpu charizmatiðkoji Alinepasakojimà apie gyvenimà tarp Ku-bos ir Danijos, tarp vienatvës ir ðei-mos, tarp baleto ir muzikos uþpil-dë ugningu judesiu, reikðmingomistylos pauzëmis ir be galo svajingu„Guantanameros“ atlikimu. Bûgnaiir marakø barðkesys jai pakeitë þo-dþius, baleto bateliai – jaunystës pri-siminimus, o lûpinë armonikëlë pa-sakojant apie ðeimà tarsi sugërë visàsielvartà dël þlunganèiø vilèiø paro-dyti savo dukrà Kuboje likusiai mo-tinai.

Treèiasis portretas, pristatytas jaufestivalio pabaigoje – vienas ið retø

Judesio bûta daug„Naujasis Baltijos ðokis“

reiðkiniø Lietuvoje: operatoriausAlgimanto Mikutëno ðokio filmasapie ðokëjà ir choreografæ LoretàJuodkaitæ „Lora“. Filmas sukurtassiekiant parodyti vienà ðokëjos die-nà nuo pabudimo iki... Tas „iki“ irpakiðo operatoriui-reþisieriui kojà.Ðokio filmas – labai savitas þanras,bet jo aðimi visada tampa ðokis, ju-desys. „Loroje“ filmo aðimi tapooperatoriaus þvilgsnis á jam nepa-þástamà ðokio pasaulá, todël jamedominuoja spalva ir forma, pavers-dama ðokëjà tik drobe spalvai at-skleisti.

Ugnis, vanduo, oras, þemë – vi-sos keturios stichijos filme tapo ðo-kio fonu, bet ið tiesø priminë dirbti-nes dekoracijas, tarp kuriø trypèiojo,sukosi (kartais labai gundanèiai) artiesiog stovëjo plevenanèiais ryð-kiaspalviais apdarais aprengtaL. Juodkaitë. Ðokëjos diena, prasi-dedanti mankðta lovoje, kava ir ci-

dai, kabantis oranþinis kabelis, ku-rá spektaklio veikëjai vertë banguotiir raitytis. Deja, spektaklis rodytaspernelyg didelëje scenoje, todël bu-vo sunku sekti ir sieti iðbirusius vaiz-dus, kurie pasirodë kiek iðtæsti, pa-sidengæ nuobodulio patina.

Itin originalus buvo Klaipëdosmenininkø trupës „Þuvies akis“spektaklis „Aikðtelëje laisvø vietønëra“. Tai ironiðkas choreografësAgnijos Ðeiko þvilgsnis á vyrø pasau-lá. Dviejø kartø atstovus puikiai ákû-nijo ðokëjai Petras Lisauskas (Tëvas)ir Darius Berulis (Sûnus). Aikðtelë-je – tik viena vieta pastatyti savo au-to(-ritetà). Tai, kas tëvui asocijuo-jasi su tikruoju vyriðkumu, sûnuitëra atgyvena, o sûnaus reikalai të-vui atrodo tik þaidimas. Skirtumaitarp kartø parodomi tiek fiziðkai(tiesmukos grumtynës), tiek meta-foriðkai (vyrai manipuliuoja meta-liniais vamzdþiais, stengdamiesi ið-

poros santykiø raidos epizodus.Vyèio Jankausko ðokio teatro

spektaklis „Judantys taikiniai“ la-biau akcentavo ne porø, o asmeny-biø santykius. Ir jame dominavosantûrus þvilgsnis, bûdingas visiemsV. Jankausko kûriniams, nors vyrai(Dovydas Letkauskas ir TautvilasGurevièius) bando arðiai susikibti,o ir moterys (Giedrë Kirkilytë ir Ag-në Ramanauskaitë) neslepia neprie-lankumo viena kitai. Nors spektak-lis rodomas jau ne pirmà kartà, ganaiðraiðkingi ðokëjai vis dar nerandapateisinimo nei savo veiksmams, neiátemptiems tarpusavio santykiams,todël atskiri ðokio epizodai niekaipnesusijungia á vientisà vaizdà.

Socialinës ir politinës temos

Politika ðiame festivalyje uþsiëmëestai. Choreografë Svetlana Grigor-jeva labai aiðkiai leido suprasti, kadjos dviguba rusës-estës tautybë dau-

kas palaikë tautà sovietiniais laikais,dabar gresia iðvirsti fetiðais, ir A.Vil-kaitytë nedvejodama baksteli pirðtuten, kur kai kam gali ir smarkiai su-skausti – á dainø ðventes, Maironá,rûtø vainikus. Ðokio studijos uþsie-nyje (Islandijoje, Austrijoje, Suomi-joje) leido choreografei kitaip pa-þvelgti á dalykus, kurie daugeliui yranekvestionuojama vertybë.

Socialinës temos festivalyje arti-kuliuotos gerokai blankiau. Latviøtrupë „Dejas anatomija“ spektak-lyje „Að esu dialogas“ (choreogr.Elina Breice) bando (bet tik ban-do!) analizuoti reklamos ir vieðøjøryðiø átakà asmenybei, kai savigyranorint pelnyti dëmesá perþengia vi-sas ribas, ir pagrindinë veikëja jaune tik negali sustoti vardyti savo pri-valumus, bet ir ásikûnija (bent jaunuotraukose) á garsias asmenybes,priklijuodama prie jø kûno savo gal-và. Ádomi tema buvo perteikta ganpavirðutiniðkai, o atlikta mëgëjiðkai.

Ilgokai laukta Kauno ðokio teat-ro „Aura“ spektaklio „Jûra“ prem-jera nuvylë. Choreografë Birutë Le-tukaitë uþsimojo prabilti apie jûrosir visuomenës ekologijà, suardytàvidinæ ir tarpusavio santykiø pusiau-svyrà. Deja, spektaklis pasirodëkimðte prikimðtas primityvios di-daktikos, tiesmukumo ir senama-diðkos raiðkos. Atrodo, tarsi istori-ja bûtø pasukusi atgal ir „Aura“,pagaliau atsikraèiusi gimnastiðkø„graþumëliø“ ir þengusi á tikro ðokioteatro kelià, bûtø gráþusi prie XX a.pradþioje susiformavusio IsadorosDuncan stiliaus vaizduoti atskirusobjektus juos imituojant judesiu.Skambant didingai M.K. Èiurlioniosimfoninei poemai scenoje þiopèio-ja ir pelekais plaka visokio þvyno þu-velës, ðliauþioja, matyt, cheminëmismedþiagomis apsinuodijusios undi-nës (ar ne pati Jûratë?), laksto ávai-riausiø epochø kostiumais apsiren-gæ ir jûra nesirûpinantys jaunuoliai,o fone ið ekrano á þiûrovus priekaið-tingai þvelgia parduotuvës akvariu-me plûduriuojanèio karpio akis.Ekologijos, sietinos su jûros ir pa-plûdimiø terðimu nafta, atliekomis,radioaktyviomis medþiagomis, ka-nalizacijos nuotëkomis, spektakly-je nëra, veikiau galima áþiûrëti þiau-raus elgesio su gyvûnais uþuominø,stebint pusgyves þuvis, kurioms sku-tami þvynai ir pjaustomos galvos.Jûros kerðtas nerûpestingiems jau-nuoliams kelia ðypsenà, o spektak-lio pabaigoje pasirodæ vaikai Lie-tuvos vëliavos spalvø marðkinëliais –dvejones, ar neperlenkiama lazdaton pusën, apie kurià taip dràsiaiprabilo A.Vilkaitytë. Èiurlionio mu-zika, deja, spektaklyje sau vietos ne-randa.

Ir kiti

Nemaþà grupelæ sudarë spektak-liai, kuriø tematikà sunkoka susietitarpusavyje. Kalbant apie prancû-zø trupës „Retouramont“ spektak-lá „Tas neaprëpiamas intymumas“

N U K E L T A Á 3 P S L .

garete, niekaip nesibaigia, nesA. Mikutënas bando joje sutalpintigerokai daugiau – keliones, ðeimosnarius, treniruotes, ðoká, graþiusvaizdus ir garsøjá Loros sukiná, ku-rá kaþkokiame bare ji demonstruo-ja ásilinksminusiems ir mobiliaisiaistelefonais jà filmuojantiems klien-tams. Portretas subyra á spalvingasskeveldras, ið kuriø niekaip nesusi-deda „Salamandros sapno“, „Sibilës“,„Maldos smëlyje“, „Trimatrix“ kûrë-ja. Ekrane matome kitokià L. Juod-kaitæ – paspalvintà, pagràþintà, betbe gyvasties.

Moterys, vyrai ir dar kartà moterys

Þinoma, be spektakliø apie vyrøir moterø tarpusavio santykiusneapsieina joks scenos festivalis.„Naujajame Baltijos ðokyje ’12“stipresnës pasirodë moterys. Nor-vegës Ingun Bj¸rnsgaard spektak-lyje „Omega ir elnias“, sukurtamepagal Edvardo Muncho litografijas,goslios, erotiðkai besiraivanèiosmoterys atakavo vyrus, priversda-mos juos pasiduoti gyvuliðkam gei-dulingumui. Prigimties ir civilizaci-jos prieðprieðai savitai antrino irscenografija – ant plastiko lentø ðir-mos demonstruojami gamtos vaiz-

laikyti juos pakeltus), choreografënegaili aðtriø uþuominø apie vyrøsavivokà.

Kitø choreografø poþiûris á vyrøir moterø santykius buvo gerokaisantûresnis. Dar vienas „Þuviesakies“ kûrinys „Ir viskas klojos kuopuikiausiai“ buvo pristatytas netra-dicinëje aplinkoje – prekybos centro„Europa“ erdvëje ákurdintame „bu-te“. P. Lisausko ir Ingos Kuzneco-vos sukurtame ir atliktame spektak-lyje ðeimos santykiai buvo perteiktisimboliais – obuoliais (gundymas,nesantaika), mediniais skalbiniø seg-tukais (buitiniai rûpesèiai), it ru-dens lapai krintanèiais þinuèiø la-peliais (bendravimas). Bet uþtekoèia vietos ir plastikai, ir santûriaivaidybai, leidusiai itin arti sëdin-tiems þiûrovams nesijausti átrauk-tiems á ðeimos buities peripetijas.

Tokia pat santûria raiðka pasiþy-mëjo ir „Menø spaustuvës“ prodiu-suotas Airidos Gudaitës ir Laury-no Þakevièiaus spektaklis „Feellink“, sukurtas derinant hip hopo irðiuolaikinio ðokio judesius ir jais at-skleidþiant vyro ir moters emocinápasaulá. Greta originalaus ðokio, ðiospektaklio privalumas – apðvieti-mas, padedantis iðryðkinti atskirus

giau problemø kelia aplinkiniams,o ne jai paèiai. Kol ekrane jos kole-gos svaidosi áþeidþianèiais epitetais(sibul – „svogûnas“ – rusas, èuchna –estas), ji miltais nubarsto futboloaikðtelës, kurioje vyks pagrindinëþodinio futbolo kova, kontûrus.Spektaklyje „Sõp rus est“ (sõp – þo-dþio „draugas“ ðaknis, rus – rusas,est – estas, sõprusest – apie draugys-tæ) futbolo kamuoliai – tai þodþiai,epitetai, klausimai, kuriuos visa ko-manda muða á vienintelës gynëjosvartus. Iðsibaltinusi miltais tarsi pri-mestu ávaizdþiu, ji bando rasti iðeitáir suvokti, kokià jà norëtø matyti es-tai ir Estijos rusai. Skatinantis pa-màstyti apie tolerancijà ir tautinæ ta-patybæ spektaklis stokojo stipresnësaðies, labiau sustyguoto judesio, betnuskambëjo kaip signalas.

Pirmuoju politiniu ðokio spektak-liu galima laikyti ir Austëjos Vilkai-tytës spektaklio „Lietuva brangi“eskizà. Kol kas já vertinti kebloka,nes visi jo epizodai pasirodë siûtibaltais idëjø siûlais, taèiau jaunàjàchoreografæ reikia pagirti uþ dràsà„megztø bereèiø“ ðalyje kalbëti apieultrapatriotizmo kliðes, sutampan-èias su homofobija, kitatauèiø bai-me ir seilëtu sentimentalumu. Tai,

D . M A T V E J E V O N U O T R .„Svadebka“

7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988) 3 psl.

M u z i k a

(choreogr. Fabrice’as Guillot), pir-miausia á galvà ateina apibûdinimas„graþu“. Svarbu akcentuoti du daly-kus: spektaklis rodytas ant Ðiuolaiki-nio meno centro sienos ir svarbiau-sia jame buvo ne pats judesys, o jospalvotas ðeðëlis, kurio fone judëjoant lyno kabanti ðokëja Olivia Cube-ro. Kiekvienas jos krustelëjimas virs-davo audringu vaizdø þaismu, ðokioaura, iðsiverþianèia ið kûno kiauto.

Apie asmeninius dalykus spek-taklyje „Kopëèios“ pasakojo cho-reografë ir ðokëja Erika Vizbarai-të, siedama gyvenimà su kopëèiøávaizdþiu. Stipriu, kiek gruboku ju-desiu pasiþyminti ðokëja akompa-nuojant vibruojanèiam dambreliogarsui kopë, ðliauþë, bëgo ið visø pu-siø iðnyranèiomis kopëèiø projekci-jomis, tarsi vytøsi nuo jos sprunkan-èià laimæ.

Vokieèiø trupei „Public in priva-te“ atstovaujantis atlikëjas LayesasClément’as ið pradþiø þiûrovus links-mino beprasmiðkais veiksmais – ju-

dëjo ant galvos pasistatæs stiklinæ,pilstë vandená, laistë augalëlá, brai-þë lentoje tuojau pat nuvalomasschemas. Ir tik iðsëmæs visas laisty-mo galimybes jis netikëtai prabilo,atskleisdamas visà sudëtingà savoveiksmø sekà ir iððifruodamas pra-neðimo kodus: bala – tai vandenynas,skuduras – vizija, o ðlapias skudurasbaloje – tai jau poezija, ðiukðliadë-þë – ribos, á jà sumesti drabuþiai – taipolitikas, o sukrauti ant stalo jie sim-bolizuoja politiná pokalbá ir t.t. Ðo-kio nebuvo, bet tokiø aiðkiø atskirøjudesiø ir jø kombinacijø traktuo-èiø dar neteko matyti. Kaþin, ar bû-tø galima taip tiesmukai iððifruotivisus ðokio spektaklius?

Pavyzdþiui, taip lauktus „Provin-cialnyje tancy“ (Rusija) spektaklius„Svadebka“ ir „Mieganèioji graþuo-lë“? Choreografë Tatjana Baganovajuos prisodrino daugybe simboliø irmetaforø, kuriuos gliaudydamas iminerti vis giliau ne tik á mitus ir pasa-kas, bet ir á psichologinius rusø sie-los niuansus.

„Svadebkoje“, sukurtoje pagalprograminæ I. Stravinskio muzikà,

pasakojama apie senà Rusijos pa-protá nukirpti nuotakai kasà. Ak-centuodama ðio atributo svarbàT. Baganova visiems veikëjams – irvyrams, ir moterims – prisega kasas,o scenà pripildo luboko stiliaus pa-veikslëliø vaizdais. Èia kiekvienasdaiktas turi savo prasmæ, sietinà netik su senais paproèiais, bet ir suðiuolaikiniais jø perskaitymais. Pa-galvë – ir jaunosios kraitis, ir kasoseðafotas, raudoni þiedlapiai – mer-gystës praradimas, lopðys – ir jau-natvës supynës, ir ðeimos simbolis.

Apie tà patá, tik daug painiau, pa-sakojama ir „Mieganèiojoje graþuo-lëje“. Iðkreiptu balsu sekama pasakatokia pat iðkreipta vaizduojama irscenoje, siejant Auroros miegà irprabudimà su mergaitës perëjimu ákità – suaugusio þmogaus pasaulá.Erotiniai lûkesèiai, kuriuos simboli-zuoja neðiojamos faliðkos kolonos,intymias kûno vietas apsauganèiosplastikinës kostiumø detalës, „gyve-nimo mësmalæ“ reiðkiantys fëjosKarabos valdomi bauginantys apa-ratai, o ir pati piktoji fëja, susiren-kanti þmoniø sielas kaip mokestá

A T K E L T A I Ð 2 P S L .uþ gyvenimo kaità, – ðiame spek-taklyje tokiø simboliø daugybë, to-dël jis atrodo sunkiasvoris, reika-laujantis átempto dëmesio, betkartu þavintis atlikimo preciziðku-mu ir vidine jëga.

Tokia jëga padvelkia ir vokieèiøchoreografës Toulos Limnaiosspektaklis „Kiekvienà mielà dienà“,sukurtas pagal Albert’o Camus „Si-zifo mità“. Vyrai ir moterys èia ikivisiðko iðsekimo kasa, þarsto ir ne-ðioja durpingà þemæ, storu sluoks-niu dengianèià Lietuvos nacionaliniodramos teatro scenà. Monotoniðkosveiklos beprasmiðkumas, nuolatinisveiksmø kartojimas, verþimasis á ne-matomà tikslà ir kliûtys jam pasiektiiðties perteikë Sizifo mità. Taèiau prieðakis vis iðkildavo ir nesiduodavo nu-vejami kitos vokieèiø choreografës Pi-nos Bausch spektakliø elementai, ku-riuos bûtø galima apibûdinti taispaèiais þodþiais. Talentingos mokyto-jos talentinga mokinë, atrodo, ir patidirba Sizifo darbà, kopdama á virðû-næ, nuo kurios jà nuolat nurita josmokytojos ðeðëlis.

Beprasmybe padvelkë ir dar vie-

nos vokietës – Silkes Z. spektaklis„Sweded – gyvenimas kaip kopija“,kurio idëja atkeliavo ið internautøpomëgio perfilmuoti populiariøHolivudo filmø epizodus, patiemsjuos suvaidinant. Spektaklio veikë-jai stebi patys save, ákalintus sveti-muose kûnuose, svetimuose vaid-menyse, realizuojanèius gyvenimonepasiûlytas galimybes bûti stip-riems, graþiems, nenugalimiems,mylimiems ir mylintiems, ir jau ne-begali bûti savimi. Scenoje jie beperstojo kartoja ekrane rodomø fil-mø perdirbiniø judesius, kol juos ið-stumia milþiniðkos vaizdo projekci-jos, multiplikuodamos jø gyvenimusiki begalybës. Ádomu ðiame spek-taklyje stebëti, kaip gyvas judesys,iðplëðtas ið konteksto, prarandaprasmæ ir virsta abstrakcija – ðokiojudesiu.

Praëjus kelioms dienoms po fes-tivalio lyg ir nebeatrodo, kad trû-ko ðokio, nes judesio bûta labaidaug. Vis dëlto akivaizdu: teatrasir ðokis jau sutelpa vienoje aikðte-lëje, tik mûsø trupëms tai dar nela-bai áprasta.

Þivilë Ramoðkaitë

Lietuvos kamerinis orkestras ge-guþës 9 d. surengë baigiamàjá sezo-no koncertà. Reguliariai koncertuo-jantis Nacionalinës filharmonijoskolektyvas paskutiniu metu ypaè re-tai sulaukia spaudos dëmesio. Dëltiesioginiø darbø ir að neparaðiauapie kelis girdëtus itin ryðkius Ka-merinio koncertus, tikëdamasi, kadtai padarys kuris nors ið kolegø. Vie-name jø tiesiog fantastiðkai sologrieþë orkestro meno vadovas Ser-gejus Krylovas! Veltui vyliausi, – ab-soliuti tyla. Nors patarlë sako, kadtyla – gera byla, tokiems atvejamsji visiðkai netinka...

Taigi, Lietuvos kamerinis orkest-ras surengë neeiliná koncertà, kuránutylëti bûtø nesàþininga. Ið kitø jisiðsiskyrë itin patrauklia programa,

Martinaièio paskyrimas BachuiLietuvos kamerinis orkestras baigë sezonà

zikinæ aukà“. Ne tik apie seniai ið-populiarëjusá „Fratres“, bet ir apie2000 m. sukurtà „Muzikinæ aukà“galime sakyti: laikas juos jau iðban-dë. Svarbiausia – tai turininga, dva-siðkai paveiki, patraukli klausytismuzika, idealiai tinkanti Filharmo-nijos koncertø repertuarui. Kalbune apie kompozitoriø ir muzikos te-oretikø interesus, bet apie muzikàmëgstanèius ir ja besidominèiusþmones, t.y. nuolatinæ filharmoni-jos publikà. Kita koncerto dalis bu-vo skirta tradiciðkam LKO reper-tuarui – Johanno Sebastiano Bachoir Josepho Haydno kûriniams, ku-rie, ypaè J.S. Bachas, graþiai derëjosu pirmos dalies A. Martinaièio opu-su. Tikriausiai dalis publikos daugiausimpatizavo pirmajai daliai, o kita –antrajai, bet esu tikra, jog praturtëjoabi.

smuikui, styginiø orkestrui ir per-kusijai. Solo partijà grojo vakarosveèias, smuikininkas ir dirigentasSaða Roþdestvenskis. Skaidriø tri-garsiø sekomis grásta kontemplia-tyvi muzika kvieèia panirti á medi-tacijos, ramybës, tylos atmosferà. Iððalies ji gali pasirodyti paprasta, ta-èiau hipnotizuojanti jos statika slepiavidinæ dinamikà ir mikrojudëjimà.Pagroti jà tiksliai – gana nelengvas uþ-davinys, sukëlæs garbiam solistuivienà kità intonavimo problemëlæ.(Esame iðlepinti puikaus GidonoKremerio áraðo!)

A. Martinaièio Koncertas teno-rui, fleitai, obojui, klavesinui ir stygi-niams „Muzikinë auka“ buvo sukur-tas 2000-aisiais ir skirtas J.S. Bachojubiliejiniams metams. Kûriná nesyksëkmingai atliko ansamblis „Musi-ca humana“ su skirtingais solistais,subûræs didelá jo gerbëjø bûrá. Esa-ma nuomoniø, jog tai antras geriau-sias po „Cantus ad futurum“ A. Mar-tinaièio veikalas. Kad ir kaip bûtø,prisipaþástu taip pat priklausantiðiems A. Martinaièio gerbëjams, sumalonumu namie pasiklausanti„Cantus...“ ir vëlesnio, deðimto de-ðimtmeèio religinës tematikosákvëptø skausmingø, liûdnø ir kar-tu rûsèiai pakiliø veikalø – „Pieta“,„Laiðkas visiems tikintiesiems“...Kompozitorius juose perteikë mû-sø tikëjimà ir abejones, klaikià eg-zistencinæ baimæ ir ðviesiausià viltá.Visa ðirdimi ir protu jauti, apie kàtie kûriniai byloja. Panaðus prasmiølaukas atsiveria ir klausantis „Mu-zikinës aukos“, kurià dangiðka ðvie-sa nutvieskia meistriðkai ir itin pra-smingai ákomponuoti J.S. Bachoarba ã la Bach muzikos intarpai. Tar-tum ryðkus spindulys, perskrodþian-tis liûdnà baisingos átampos garsinápeizaþà. Ði bûties slëpinius, misti-næ baimæ ir sielvartà iðreiðkiantiátampa banguoja, tai grësmingai

priartëja, tai atslûgsta. Kûriniomuzika glaudþiai susijusi su þodiniutekstu, iðreikðtu transformuotomisbaroko stiliaus retorinëmis figûromis.

Naujoji, 2012 m. data paþymëta„Muzikinës aukos“ versija Lietuvoskameriniam orkestrui nuskambëjopirmàsyk. Kai autoriaus paklausiau,kuo ji skiriasi nuo ankstesnës, jis sa-kë iðtaisæs partitûroje kelias paste-bëtas klaidas ir pridëjæs dvi valtor-nas. Mano galva, jos svariai papildëskambesá. Kûriná atliko MindaugasZimkus (tenoras), Valentinas Gel-gotas (fleita), Eugenijus Paðkevièius(obojus), Vaiva Eidukaitytë-Storas-tienë (klavesinas) ir orkestras, di-riguojamas Saðos Roþdestvenskio.Gal pats autorius pastebëjo vienàkità nesklandumà, bet klausytojui„ið ðalies“ tai buvo gera ir átaigi in-terpretacija. Ypaè suþavëjo Min-daugas Zimkus, jo skonis ir stiliauspojûtis, skambus iðraiðkingas bal-sas, puiki dikcija (tekstas ið Apreið-kimo Jonui buvo atliekamas vokie-èiø kalba, tik paskutinës keliosreplikos – lietuviðkai). Solisto min-tys ir jausmai atrodë neatskiriamaisusiliejæ su atliekama muzika. Re-tas ir dþiuginantis sutapimas, ypaèdainuojant ðiuolaikiná kûriná!

Antroji dalis, kaip minëjau, nukë-

lë á ankstesnes epochas. J.S. BachoKoncertà E-dur, BWV 1042 su or-kestru grojo S. Roþdestvenskis (be-je, programoje buvo skelbtas kitas,a-moll koncertas). Spëju, solistas ðákoncertà yra atlikæs ir kur kas sëk-mingiau. Keista, taèiau beveik pervisà kûriná solo instrumentas skam-bëjo ðiek tiek per aukðtai, smuiki-ninkai tai ávardija kaip intonacijosaukðtinimà. Pirmojoje dalyje (Allegro)tikëjausi ryðkesnio, dþiaugsmingàpakilià nuotaikà spinduliuojanèioskambëjimo. Solisto pasirinkti leng-vi ðtrichai slopino instrumento gar-sà, jis nepakankamai sklido á salæ.Finalas (Allegro assai) suskambëjokur kas geriau ir átaigiau. Geriau-siai pavyko lëtoji vidurinë dalis(Adagio), kurioje Bachas prabyla ne-paprastai emocingai. Iðraiðkinga mi-norinë melodija, jautriai atitariantorkestrui, buvo iðdainuota labai ðil-tu ir graþiu smuiko garsu.

Koncertà baigë J. Haydno Sim-fonija Nr. 88 G-dur. Ádomus, azar-tiðkai atliktas klasicizmo pavyzdyssu paðmaikðtavimais Largo dalyje,Menuetu su timpanu ir grubokakaimiðka vidurine dalimi, lengvudþiaugsmingai skriejanèiu finalu.Tartum dþiugus Sudie iðtikimai Lie-tuvos kamerinio orkestro publikai.

D . M A T V E J E V O N U O T R .Algirdas Martinaitis

kurià sudarë vykusiai parinktasðiuolaikinës ir klasikinës muzikosderinys. Nors LKO ávairiø dabartiesautoriø muzikà groja gana daþnai,ne visada ji palieka ryðkesná áspûdá.Ðiuokart taip neatsitiko. Ið savogausaus repertuaro Kamerinis iðsi-rinko esto Arvo Pärto „Fratres“ irprijungë specialiai orkestrui perre-daguotà Algirdo Martinaièio „Mu-

A. Pärto „Fratres“ (1977) LKOyra daug kartø atlikæs vadovauja-mas maestro Sauliaus Sondeckio.Taèiau tai buvo versija be smuikosolo. Ar atmintis nepaveda, pasi-tikslinau pas orkestro koncertmeis-terá Eugenijø Urbonà. Ðis kûrinysgyvuoja daugybe sudëèiø – nuo sty-giniø kvinteto iki aðtuoniø violon-èeliø. Dabar suskambëjo versija

L . M A S I O N U O T R .Mindaugas Zimkus

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988)

T e a t r a s

Rima Jûraitë

Pirmiausia „Tylos!“ – tai galimy-bë pamatyti ateinanèios jaunøjø re-þisieriø kartos darbus, stebëti pir-muosius aktoriø þingsnius teatroscenoje: kartais jau kaip svarias pa-raiðkas ateièiai, kartais – dar tikkaip aktorystës pradþiamokslá. Fes-tivalyje atvirai deklaruojamas pa-matinis aktoriaus profesijos princi-pas: kiekviename aktoriuje glûdintiamþino mokinio ir savarankiðko kû-rëjo dermë. Visi „Tylos!“ dalyviaiðiandien – dar jø kursams vadovau-janèiø reþisieriø ir aktoriø mokiniai,kai kurie jø festivalio metu pirmàkartà áþengæ á tikrà teatro scenà. To-dël neiðvengta baimiø, jaudulio, ta-èiau kartu árodyta, kad debiutantonerimas gali tapti keliu á sëkmæ. Tadðá kartà apie tuos, kurie festivaliokomisijos (LMTA teatrologijos stu-dentø) buvo pripaþinti geriausiais,ádomiausiais, ryðkiausiais.

Festivalá pradëjo jauniausi jo da-lyviai – LMTA II kino aktoriø kur-so studentai (vadovai – ViktorijaKuodytë ir Jonas Vaitkus). Vado-vaujami aktoriø Adrijos Èepaitës irAldonos Vilutytës jie parengë „Ru-sø klasikø monologus“, kuriuos vei-kiau galima pavadinti ne spektakliu,o aktoriø susitikimu su publika. Jiepakvietë þiûrovus susësti kartu priebalta staltiese uþtiesto vestuviø sta-lo ir prisiminti sudëtingus, bet kartulabai gyvus ir þmogiðkus rusø litera-tûros klasikø (Fiodoro Dostojevs-kio, Michailo Bulgakovo, Nikola-jaus Gogolio, Levo Tolstojaus)herojus.

Monologo forma, rodos, maþiau-siai sceniðkas þanras, leido skleistisaktoriø individualiai saviraiðkai –kiekvienas pats rinkosi herojø ir te-mà. Ir nors spektaklio-susitikimoforma iðoriðkai itin statiðka, dauge-liui tai nesukliudë sukurti persona-þus ir rusø klasikø þodþiais byloti

apie savo – aktoriaus bei jaunoþmogaus – problemas ir bûsenas.Tad nieko keisto, kad monologuo-se daugiausia nuskambëjo minèiøapie meilæ: tai ir meilës prisipaþi-nimai, ir meilë be atsako arba su-laukus ne tokio atsako, kokio tikë-tasi. Vienam parûpo vedybos, kitamnuoskaudas sukëlë pavogti kalioðai.

Didþiausias iððûkis aktoriui èiabuvo iki minimumo sumaþëjæs fizi-nis atstumas tarp jo ir þiûrovo. Sa-kydami monologus aktoriai ne vienleidþia pasijusti jø sveèiu, jie tarsitvirtina: „Tu – vienas ið mûsø“. Ta-èiau sëdint su aktoriais prie akinan-èia proþektoriø ðviesa nutviekstostalo kartais tampa sunku stebëtituos, kurie sëdi atokiau: ðviesa ið-kreipia matymà, o didesnis atstu-mas trukdo iðgirsti esanèius tolima-me ilgo stalo gale. Juolab kad patsmonologo þanras skatina aktoriøþodþiu ir þvilgsniu megzti asmeninákontaktà su þiûrovu. Galbût todëlðiame spektaklyje daug atsitiktinu-mø, ir vienà vakarà pirmaisiais smui-kais grieþia vieni, o kità – visai kiti.Taèiau në kiek nemaþiau ádomu ste-bëti ne tik kalbantájá, bet ir kitus:kaip jie vienas kito klauso!

Festivalio monologø vakaras bu-vo sëkmingas Justei Zinkevièiûtei –ji pripaþinta geriausia festivalio ak-tore uþ Nataðos monologà ið F. Dos-tojevskio romano „Paþemintieji irnuskriaustieji“. Tik per þingsná nuogeriausio aktoriaus vardo liko Ed-garas Bechteris – to vakaro Myðki-nas ið F. Dostojevskio „Idioto“.Ðiems antrakursiams puikiai pavy-ko balso intonacijomis interpretuotimonologo tekstà, buvo justi jaunøþmoniø bûtinybë iðsikalbëti savokuriamø personaþø þodþiais.

Festivalio programa atskleidë ak-toriø mokymosi raidà – nuo trum-pø antrakursiø parengtø rusø kla-sikø monologø iki IV vaidyboskurso studentø dviejø valandø truk-

mës spektaklio „Broliai Karamazo-vai“ pagal F. Dostojevská (reþisierë –Silva Krivickienë). Ketvirtakursiødarbas apdovanotas kaip geriausias„Tylos!“ spektaklis, o Ivano vaid-mens kûrëjas Vygandas Vadeiða –kaip ryðkiausias festivalio aktorius.Ir antrakursiø uþduotis buvo kalbëtipo vienà, o bakalauro studijø diplo-mantai spektaklyje dþiugino ne tikindividualiais aktoriniais darbais, betir itin sëkmingais duetais: gebëjimuatsiliepti á partnerio tariamus þo-dþius, reikiamà akimirkà atsitrauktiir neuþgoþti kito. Bûtent tokie tà va-karà buvo Lizos (Milda Noreikaitë)ir Alioðos (Pijus Ganusauskas) beiIvano (V. Vadeiða) ir Smerdiakovo(Justas Valinskas) duetai.

Ðiame spektaklyje aktoriai taippat siekë griauti atskirtá tarp scenosir þiûrovø salës, todël vaidybos aikð-tele tapo ne tikra scena, bet ir Ma-þojo teatro fojë bei visa þiûrovø sa-lë: savojo pasirodymo aktoriailaukdavo sëdëdami tarp publikos.

Dþiugino puiki visø kurso akto-riø dikcija, branda ir emocionalu-mas, leidæs pasinerti á dostojevskið-kos minties gelmes. Ðis talentingøaktoriø kursas „Broliø Karamazo-vø“ spektakliu jau yra pasirengæssusitikti su þiûrovais nebe akademi-

nëje aplinkoje, o profesionalausteatro scenoje.

Uþ ansambliðkumà komisija vien-balsiai pripaþino geriausiu I vaidy-bos magistrantûros kurso studentøansamblá „Degam“ (kurso vadovas –Juozas Javaitis), pristaèiusá þaisløveiksmo trilerá „Pupi pipa pupi“ (re-þisierë – Eglë Mikulionytë). Fanta-zijos kupino pantomimos spektak-lio aktoriai nuo pirmos akimirkospasiûlë þiûrovams pasitelkti vaiz-duotæ ir pasiduoti gestu, judesiu,tiksliais sinchronais pasakojamaiistorijai. O ir jø istorija ðiandien ak-tuali: apie Maþojo vadovaujamøsenøjø tradiciniø þaislø varþybas suDidþiojo suburtais naujais elektroni-niais þaislais. Ir kaip jos tampa nebeþaidimu, o þiauria kova. Greitas tem-pas, judesio technika, lengvas humo-ras, valiûkiðkumas ir ansamblio na-riø susiklausymas, leidþiantis jiemsvaidinti „nata á natà“, sukuria labaigyvà, ðiuolaikiðkà ir iðjudinantá spek-taklá.

Festivalio konkursinæ programàuþbaigë Vilniaus kolegijos III pra-moginio scenos meno (miuziklo)kurso studentai (kurso vadovë – Eg-lë Gabrënaitë). Jie vieninteliai fes-tivalyje pristatë du spektaklius – ak-toriaus Ramûno Cicëno reþisuotà

vien ið lietuviø liaudies dainø supin-tà „Lietuviðkà istorijà“ ir muzikináspektaklá „Lisistratë“ pagal to pa-ties pavadinimo Aristofano kome-dijà, uþ pastaràjá pelnë apdovanoji-mà nominacijoje „Þaidybiðkiausiaspasirodymas“. „Lietuviðkoje istori-joje“ atsiskleidë ðio kurso muzika-lumas, balso tembrø ávairovë; lie-tuviø liaudies dainas jie atlieka taip,kaip jas jauèia ir supranta ðiuolai-kiniai jaunuoliai – nesendindamibalsø, nemëgindami imituoti archa-jiðko ðios muzikos skambesio ir la-bai sëkmingai iðvengdami pseudo-etnografinio ansamblio ávaizdþio.Tiesa, kartais trikdë pernelyg iliust-ratyvi vaidyba ir atrodë, kad spek-taklyje uþvis labiau jiems norisi dai-nuoti. „Lisistratëje“ intriguoja þanrotransformacijos – antikinë komedi-ja virto þaismingu muzikiniu spek-takliu, kuriame vaidybos kur kasdaugiau nei muzikos.

Jaunieji teatro kûrëjai apie saveKetvirtasis jaunøjø teatro debiutø festivalis „Tylos!” Vilniaus Maþajame teatre

Kronika

„Sidabrinës gervës“laureatai

Sekmadiená paaiðkëjo ðiømetiniøLietuviø kino akademijos apdova-nojimø „Sidabrinë gervë“ laureatai.„Auksinë gervë“ uþ gyvenimo nuo-pelnus Lietuvos kinui áteikta akto-rei Vaivai Mainelytei.

Geriausiu metø filmu iðrinkta Al-gimanto Puipos „Mieganèiø druge-liø tvirtovë“. Puipai atiteko ir „Si-dabrinë gervë“ uþ geriausià reþisûrà,pagrindiná vaidmená filme sukûrusiJanina Lapinskaitë tapo geriausiametø aktore, „Sidabrine gerve“ uþgeriausià antro plano moters vaid-mená apdovanotas „Mieganèiø dru-geliø tvirtovës“ aktoriø ansamblis –Ieva Polikevièiûtë, Giedrë Giedrai-tytë ir Elzë Gudavièiûtë.

„Tadas Blinda. Pradþia“ gavo „Si-dabrines gerves“ uþ geriausià ope-ratoriaus darbà Ramûnui Greièiui,uþ geriausià kompozitoriaus darbàKiprui Maðanauskui, uþ profesinámeistriðkumà prodiuseriui Þilvinui

„Lisistratë“

Naujokui ir uþ geriausià antro pla-no vyro vaidmená Vidui Petkevièiui.

Geriausiu trumpo metraþo vaidy-biniu filmu tapo Andriaus Blaþevi-èiaus „Deðimt prieþasèiø“. Pagrin-dinio vaidmens atlikëjas MariusRepðys apdovanotas geriausio me-tø aktoriaus „Sidabrine gerve“.

Geriausiu dokumentiniu pilnometraþo filmu pripaþintas Mindau-go Survilos „Stebuklø laukas“, „Si-dabrinë gervë“ geriausiam trumpometraþo dokumentiniam filmuiatiteko Miko Þukausko ir GiedrësValevièiûtës „Dievas sukûrë viskà,iðskyrus kilimà“. Geriausio anima-cinio filmo „Sidabrinë gervë“ áteik-ta Urtei Budinaitei uþ filmà „Ne-priklausomybës diena“, geriausiutelevizijos filmu tapo Justino Lin-gio „Ledo vaikai“.

„Sidabrinis kiauðinis“ geriausiamstudento darbui atiteko Lietuvosmuzikos akademijos studentui Jur-giui Matulevièiui uþ filmà „Animusanima“. Jam áteikta ir pirmàkart pa-skirta 10 tûkstanèiø litø premija.

„7MD“ INF.

Anonsai

Tarptautinë susikertanèiømedijø konferencija

Birþelio 8–10 d. Vilniuje vyks jauantroji susikertanèiø medijø (angl.cross media) konferencija ir kûry-binës dirbtuvës ,,Cross Media Zen“.Á renginá atvyks tarptautiná pripaþi-nimà pelnæ Europos lektoriai, ku-rie Lietuvos ir uþsienio ðaliø kino,literatûros, kompiuteriniø þaidimø,IT, animacijos, komunikacijos ir ki-tø srièiø profesionalus supaþindinssu naujausiomis susikertanèiø me-dijø tendencijomis ir galimybëmis.

Dominykas Ðirvinskas, konferen-cijà organizuojanèio ,,MEDIA DeskLietuva“ biuro vadovas, teigia, kaddar kartà surengti konferencijà irkûrybines dirbtuves paskatino pra-ëjusiø metø renginio sëkmë.

,,Ðiemet renginyje dalyvaus dardaugiau ávairiø srièiø lektoriø. Taèiaukonferencija, kaip ir pernai, bus ne-mokama. Todël tikimës pritrauktigausias mûsø ir uþsienio valstybiøspecialistø pajëgas, kad jos kartu su

profesionaliais lektoriais atrastø su-sikertanèiø medijø teikiamas gali-mybes ir pradëtø jas taikyti savoveikloje“, – sako D. Ðirvinskas.

Pasak D. Ðirvinsko, pagrindinërengiamos konferencijos misija yrane tik suteikti þiniø, patarimø, kaipintegruoti daugybæ ávairiø medijøvienam tikslui pasiekti, bet ir supa-þindinti visiðkai skirtingø srièiø pro-fesionalus.

Konferencijos organizatorius pri-simena pernai konferencijoje vieðë-jusio ,,Crossover Labs“ direktoriausMarko Atkino iðsakytà mintá, pui-kiai iliustruojanèià tokiø konferen-cijø ir kûrybiniø dirbtuviø poreiká:,,Turiná ir technologijas kuriantysþmonës dirba atskirai. Þaidimø kû-

rëjai nepaþásta þmoniø, kurianèiøkinà. Interneto puslapiø dizainospecialistai neþino televizijos turinákurianèiø þmoniø. GPS mobiliøjøaplikacijø kûrëjai nesusitinka su te-atro reþisieriais. Þmonës gyvenaizoliuotuose kûrybos pasauliuose.Jie yra lyg skirtingø genèiø atstovaiir nenutuokia, koká kûrybiná poten-cialà pasiektø dirbdami kartu. Ne-suvokia, kaip jø darbas bûtø finan-suojamas, jei jie dirbtø kartu.“

Ðiø metø ,,Cross Media Zen“ kon-ferencija daug dëmesio skirs medi-jø revoliucijos analizei, sëkmës isto-rijoms bei diskusijoms apie galimusprojektus ir jø finansavimà.

Konferencija ir kûrybinës dirbtu-vës ,,Cross Media Zen“ vyks birþe-lio 8–10 d. Nacionalinëje dailës ga-lerijoje, o kûrybinës dirbtuvës bussurengtos Vilniaus dizaino kolegi-joje.

Dalyvavimas ir konferencijoje, irkûrybinëse dirbtuvëse nemokamas.Organizatoriai kvieèia registruotisèia: http://crossmediazen.lt/

RENGËJØ INF.

Visus festivalio dalyvius vienijatai, kad jauniausioji aktoriø kartanori kalbëti savo balsu ir, þinoma,bûti iðgirsta þiûrovø. Në kiek ne ma-þiau jiems bei jø kursø vadovams rû-pi atrasti ir spektaklio formà – susi-tikti akis á aká su publika, griaunantscenos ir salës atskirtá. Kaip ir plëstiþanro ribas, aktualizuoti klasikinæmedþiagà ir... þaisti, þaisti, þaisti.

„Pupi pipa pupi“

V . B U I V Y D Ë S N U O T R .

M . K U N D R O T O N U O T R .

7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988) 5 psl.

T e a t r a s

Piotr Gruszczyñski

Tai atsitiko 2008 metais. Krzyszto-fas Warlikowskis gavo paramà ákurtisavo teatrà. Pavadinome já Naujuo-ju teatru, nes meninës sàlygos, ku-rias siûlome savo þiûrovams, yra vi-siðkai kitokios. Varðuvos miestaspaþadëjo teatrui bûstinæ – garaþà,pastatytà XX a. treèiajame deðimt-metyje. Ikikarinë konstrukcija, sta-tyta Miesto valymo ámonei, per ka-rà liko nesugriauta – kaip þinia, taiVarðuvoje retenybë. Tuomet buvo-me ásitikinæ, kad labai greitai galë-sime ásikurti toje erdvëje ir suvai-dinti pirmuosius Naujojo teatrospektaklius. Bet remonto ir persta-tymo darbai tæsiasi iki ðiol, o Nau-jasis teatras spektaklius rodo nuo-mojamose erdvëse, ir taip bus darmaþiausiai pusantrø metø. Taèiautoji dar neapgyvendinta erdvë, vie-ta, menanti Varðuvà, kurios nebëra,

tapo vienu ið impulsø, paskatinusiøatsirasti „(A)pollonià“. Warlikows-kis nusprendë surengti garaþe kon-certà, pakviesti á já þiûrovus ir pa-kalbëti apie tai, apie kà Lenkijojereikëjo kalbëti iðkart po karo, betto daryti nebuvo galima dël komu-nizmo ir cenzûros. Galiausiai pokal-bis, pavëlavæs beveik ðeðiasdeðimtmetø, ávyko kitoje erdvëje, taèiausumanymo esmë iðliko.

„(A)pollonia“ taip pat buvo pir-masis spektaklis, kuriame Warli-kowskis pradëjo kurti kompleksið-kas tekstines adaptacijas, tarytumliovësi spraustis á svetimø þodþiø irtekstø korsaþà, nes tai, kà norëjopasakyti, nebuvo pakankamai tiks-liai iðreikðta jokiame ið esanèiø teks-tø, reikalavo papildymo, konfron-tacijos, skirtingø poþiûrio taðkøsusikirtimo. (Po keleriø metø War-likowskis pasakys, kad jam jau nu-sibodo aptarnauti svetimus teks-tus.) Galiausiai „(A)pollonioje“,

kurià pradëjo dvi savaites trukusiosvisos trupës kûrybinës dirbtuvësAmorgoso saloje, Graikijoje, atsi-rado Euripido, Hannos Krall, Jo-nathano Littellio, J.M. Coetze’s kû-riniø fragmentai, taip pat patiesWarlikowskio tekstai, raðyti specia-liai spektakliui. Ið taip sukonstruo-tos adaptacijos gimë naujas kûrinys,kurio esminis klausimas – apie ga-limybæ aukoti savo gyvenimà ir tosaukos prasmæ.

Svarbiausios ðio spektaklio hero-jës yra moterys, bûtent jos aukojagyvenimà, ásipindamos á nesibai-giantá þudikø paradà. PirmiausiaiIfigenija, kuri atiduoda savo gyvy-bæ uþ tëvynæ, kartu norëdama tikë-ti, kad taip ir yra, kad tai ávyko nedël jos tëvo interesø ir jo karjeros.Kita auka – Alkestis; ji savo valiaatiduoda gyvybæ uþ savo vyrà, kadðis iðvengtø mirties. Tai viena ið pa-slaptingiausiø þmogþudysèiø ar sa-viþudybiø literatûros istorijoje. Tre-èioji moteris nëra iðgalvota. Ji iðtikrøjø gyveno, tai Apolonija Mach-czyñska-Úwiàtek. (Jos vardas – Apo-lono ir abejojimo dël lenkiðkumo,kurá iðreiðkia raidë (A), junginys –suteikë pavadinimà spektakliui apieLenkijà ir (A)Lenkijà).

Pasikalbëkim apie „(A)pollonià“„Naujosios dramos akcija ’12“

Apolonija Machczyñska-Úwiàtekbuvo þemvaldë, garsi savo paþan-giomis paþiûromis, gyveno Kocke.1942-øjø spalá likviduojant Kockogetà, 11 bëgliø pasislëpë jos namuo-se. Apolonijai pavyko nugabentijuos á Varðuvà. Tarp jø buvo RywkaGoldfinger – vienintelë, kuriai pa-vyko iðlikti, kuri þinojo apie Apolo-nijos poelgá, po karo apsigyveno Iz-raelyje ir gyvena iki ðiol. Apolonijadaug kartø savo namuose slëpë þy-dus. Uþ mëginimà paslëpti 25 þmo-nes ji buvo áskøsta. Tada paëmë sa-vo vaikus ir pabëgo á Plebankas, pastëvà. Vokieèiai nuþudë visus Apo-lonijos slëptus þydus. Jà paèià nu-teisë, duodami jos tëvui galimybækaltæ prisiimti sau. Tëvas nesiryþopaaukoti gyvybës dël dukros. Apo-lonijà suðaudë. Naðlaièiais liko duvaikai. Netrukus jos tëvas mirë.1997 metais Yad Vashem institutassuteikë jai Pasaulio teisuolës vardà.

Apolonios Machczyñskos istorijaatsidûrë greta tragedijos veikalø.

Ið pradþiø demistifikavus graikøtragedijà, atsivërus dangui ir paaið-këjus, kad jame – tuðèia, viskas ta-po priklausoma tik nuo þmogaussprendimø ir veiksmø. Nëra Liki-mo, kuris galëtø pateisinti kiekvienàþmogaus klaidà ar bent jau ið daliesatsakomybæ perduoti dieviðkiesiemsintrigantams.

Taèiau Warlikowskis nuëjo dartoliau. Savo spektaklyje papasako-jo vyrø nusikaltëliø istorijas. TaigiAgamemnonas, Heraklis, Apolonasir Tanatas yra taip pat kalti ir atsa-kingi, kaip ir vokieèiai, kurie vykdësavo eksterminacijos planà, suteik-dami sau dieviðkà galià spræsti apieþmogaus paskirtá. Tad nieko keisto,kad ið Trojos gráþtantis Agamemno-nas prabyla Maksimiliano Aue þo-dþiais, paraðytais genialiame Jonat-hano Littellio romane „Geranoriai“.Maþa to: kad negalëtume vieninte-

Premjeros

„Vëjas tuopø virðûnëse“Geguþës 19 ir 20 d. 18 val. Lietu-

vos rusø dramos teatro rampø ðviesàiðvys spektaklis „Vëjas tuopø virðû-nëse“. Trys ryðkios teatro asmeny-bës – vyresniosios kartos aktoriaiEduardas Muraðovas, MichailasMakarovas ir Jurijus Ðèiuckis – ákû-nys ðelmiðkus Pirmojo pasaulinio ka-ro veteranus, leidþianèius dienas se-neliø slaugos namuose. Sarkastiðkøreplikø kiðenëje neieðkantis para-noikas, kaskart prarandantis sàmo-næ viduryje sakinio, entuziazmutrykðtantis organizatorius ir naivo-kas romantikas: visi jie – neiðskiria-mi draugai, amþinai ironizuojantysir besistengiantys vienas kitam ágel-ti. Ketvirtasis personaþas – akmeni-në ðuns skulptûra, kurià herojai lai-ko lygiaverèiu kompanionu. Kaskartsusitikusi seneliø namø terasoje, tri-julë dalijasi sàmokslo teorijomis ir ikiaðarø juokingais, bet labai nepraktið-kais ateities planais (pvz., kaip atsi-kratyti prieglaudos gyventoju, ðven-èianèiu gimtadiená tà paèià dienà).

Prestiþines Moliêre’o ir Lauren-ce’o Olivier premijas pelniusio ðiuo-laikinio prancûzø dramaturgo Gé-raldo Sibleyras pjesë „Vëjas tuopøvirðûnëse“ Lietuvoje statoma pir-màkart (reþisierius Rimas Tuminasðià pjesæ praëjusiais metais statëVachtangovo teatre Maskvoje). Josëmësi jaunas reþisierius AndrejusÐèiuckis. „Tai bus mano treèias pa-statymas. Ði pjesë á rankas pateko

visiðkai atsitiktinai. Perskaièiau iruþsidegiau – supratau, kad tai manartima! Joje daug erdvës fantazijai,aktoriø improvizacijoms ir, þinoma,ávairiems reþisûriniams sprendi-mams. Pjesë – daugiasluoksnë, su-dëliota – tarsi mozaika – ið ávairiøgyvenimo epizodø, nutikusiø trimskaro veteranams slaugos namuose.Visi jie – invalidai, kuriems sunkugyventi savarankiðkai. Vis dëlto tri-

julë svajoja pabëgti nuo slaugos na-mø kasdienybës á laisvæ. Ten, kur„auga tuopos ir vëjas siûbuoja jø vir-ðûnes“. Herojai labai skirtingi, bettai juos suvienija á komandà“, – sa-kë reþisierius.

Spektaklyje vaidins aktoriai, ku-rie yra ne tik vaidinæ, bet ir patysstatæ spektaklius. E.Muraðovo bio-grafijoje – penki reþisuoti spektakliai,J. Ðèiuckio – devyni, o M. Makaro-vas yra trijø spektakliø scenografijøautorius. A. Ðèiuckis neslëpë, jog bû-ti reþisieriumi tarp tokiø asmeny-biø – uþduotis ne ið paprastøjø. „Sa-kyti, kad dirbti lengva, bûtø netiesa.Jø autoriteto fone, þinoma, galimasutrikti. Juolab kad jie – teatro sen-buviai – daugelá dalykø mato kitaip.Ir tai ið tiesø yra puiku. Kai dirbi sutokiais meistrais kaip Makarovas arMuraðovas, neabejotinai gauni nemaþiau, nei atiduodi. O gal net irdaugiau. Su jais ádomu ginèytis – ta-da galima sukurti ádomià bendràspektaklio scenos interpretacijà, at-siþvelgiant á visø nuomones“, – pa-sakojo reþisierius.

„Vëjas tuopø virðûnëse“ – ið da-

lies ir ðeimyninis kûrinys: scenog-rafijà spektakliui kuria A. Ðèiuckioþmona Marharyta Sasym, o vienà iðvaidmenø atlieka jo tëvas. „Marha-ryta labai talentinga, turi gerà sko-ná ir turtingà vaizduotæ, o tëvas –mano pirmasis pedagogas ir moky-tojas ne tik gyvenime, bet ir teatre.Su juo mes galime repetuoti net irnamie. Sutikite, ne visi reþisieriai iraktoriai turi tokià galimybæ. Ðeimoskûryba turi savø privalumø. Visadagali èia pat kaþkà patikslinti, jei ið-kyla problemos, operatyviai jasspræsti.“

Tai – antrasis A. Ðèiuckio spek-taklis Lietuvos rusø dramos teatre.Vilniuje gimæs reþisierius mokësiMinske, Baltarusijos menø akade-mijoje. 2002-aisiais tapo II ðiuolai-kinës baltarusiø dramaturgijos kon-kurso laureatu. Nuo 2010-øjø dirbaLietuvos rusø dramos teatro trupësinspektoriumi. Baltarusijos spaudo-je publikuojamos jo apysakos ir ap-sakymai.

LRDT INF.

NDA’12 uþbaigs reþisieriaus Krzysztofo Warlikowskio spektakliui „(A)pol-lonia“ skirtas vakaras geguþës 21 d. 17 val „Menø spaustuvëje“. Ðá spek-taklá anksèiau ar vëliau buvo bûtina parodyti Lietuvoje. Apie tai galvojaunuo tada, kai iðvydau jo premjerà 2009-aisiais Varðuvoje. Ne tik todël,kad „(A)pollonia“ yra viena ið ðiuolaikinio teatro virðukalniø. Joje yradaugybë dalykø, kuriø pasigendu ðiandieniniame lietuviø teatre. Deja,„Naujosios dramos akcija“ dël maþo biudþeto negali atveþti tokio dideliospektaklio. Kai pasakiau apie tai kolegai Piotrui Gruszczyñskiui, ilgusmetus dirbanèiam Warlikowskio dramaturgu, jis pasiûlë parodyti „(A)pol-lonios“ vaizdo áraðà, darytà Avinjono festivalyje Popieþiø rûmø kieme. Irpats mielai sutiko já pristatyti.

Ið spektaklio plakato þvelgia jauna moteris, panaði á islamo teroristæ. Po jauþraðytas pavadinimas „(A)pollonia“ turi keletà prasmiø. Jame skambaLenkijos ir jaunos lenkës, Antrojo pasaulinio karo metu gelbëjusios þydusir uþ tai paaukojusios savo gyvybæ, vardai. Provokacija iðryðkina spektakly-je keliamus klausimus. Kà reiðkia aukojimasis vakar ir ðiandien? Kas skiriaþudikà ir aukà? Kokia mûsø istorinë atmintis ir kaip ji veikia dabartá? Juosreþisierius kartu su visa spektaklio kûrybine grupe uþduoda pavydëtinaiatvirai, dràsiai ir átaigiai. Mums jie skamba ne maþiau aktualiai negulenkams. Todël „(A)pollonià“ reikia pamatyti ir apie jà kalbëti.

A . L .

liai pasijusti aukomis, „(A)pollonia“mums parodo, kaip bjauriai elgiamëssu gyvûnais. Elisabeth Costello, ne-atsakingos, taèiau labai áspûdingospagyvenusios australø raðytojos, to-limiausiuose pasaulio kampeliuoseskaitanèios paskaitas prieðtaringaivertinamomis temomis, þodþiais,arba J.M. Coetzee þodþiais (Costel-lo sugráð po „(A)pollonios“ Warli-kowskio Naujajame teatre pastaty-tame spektaklyje) Warlikowskiskaltina þmones kasdien be atodai-ros vykdant didþiulá gyvûnø holo-kaustà. Daugiau nei pusvalandátrunkanti Costello paskaita be jo-kiø iðlygø sugretina þmoniø, kalë-jusiø Treèiojo Reicho koncentraci-jos stovyklose, kanèias su galvijøûkiø skerdyklø kasdienybe. Galbûttik dabar, su ðia prieðtaringa ir iko-noklastine paskaita vaizdas tampapilnesnis? Budeliø ratas uþsidaro? Okaipgi koncertas? Tæsiasi, vyksta, nu-traukia diskusijas, o gal ði diskusijasuardo koncerto audiná?

Kad ir kokiame mieste bûtø vai-dinama, „(A)pollonia“ kelia disku-sijas, susiþavëjimà ir prieðtaringasnuomones. Popieþiaus rûmø Avin-jone kieme, Taipëjuje ar Maskvoje,kur pelnë geriausio uþsienio spek-taklio, rodyto Rusijoje 2011 metais,apdovanojimà – visur sukelia revo-liucines nuotaikas. Revoliucijos tu-ri pakeisti ne tik màstymo apie isto-rijà ir atskirtá nuo jos bûdà, bet irteatro kalbà. Tai veidrodinis atspin-dys tos kunkuliuojanèios bûsenos,kurioje vis atsiduria nuolat maiðtau-jantis Warlikowskis, nors reþisieriuijau greitai penkiasdeðimt. Taèiaujuk nerimas nëra tiesiog paprastaamþiaus ar dvasinës bûsenos iðves-tinë – veikiau bûdas þvelgti á pasau-lá ir apie já màstyti.

I Ð L ENKØ KALBOS VERTËHELMUTAS ÐABASEV IÈ IUS

E . I V A N A U S K A I T Ë S N U O T R .

Michailas Makarovas, Eduardas Muraðovas ir Jurijus Ðèiuckis spektaklyje„Vëjas tuopø virðûnëse“

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988)

D a i l ë

ra kur skubëti – reikia suvesti galus.Kol kas nedaug tø tekstø, kuriø rei-kia, uþtat pilna ðiukðliø dëþë nerei-kalingø. Tikiuosi rudená uþbaigti.

Neatsitiktinai domiuosi knyga –juk nëra jokio iðsamesnio tavokûrybos katalogo. Pasakojimostruktûra bûdinga daþnam tavodarbui. Kalbama apie tapybos irvideomeno jungtá tavo darbuose,bet man ádomesnis kalbos (sakyti-nës ir raðytinës) ir vaizdo santykis.Tavo tapyba ir videomenas yraáraðai. Ðià áraðymo praktikà turedukuoji iki pirminiø elementø irtarsi apverti medijas – filmus áraðaiá drobæ. Turiu galvoje „Postidëjos“parodoje rodytus „Nepadarytøfilmø pavadinimus“. Paskui jietransformavosi ir tapo ne tik nuta-pytu, bet ir spausdintu þodþiu„7md meno projektuose“. Kiek taupaèiai svarbus pasakojimas, perei-nantis ið vienos medijos á kità?

Ið pradþiø tiesiog norëjau iðleistisavo darbø katalogà su trumpais ko-mentarais, darbø atsiradimo ir gy-venimo istorijomis. Darbø aplinky-biø, intencijø ir kontekstø apraðymaiiðsiplëtë, be to, yra didelis skirtumastarp vizualios to pat kûrinio formosir þodinio apraðymo, kartais þodþiaitampa alternatyva. Tas daþnai prieð-taringas teksto ir vaizdo santykisman yra ádomus – tekstas ið tokioparalelinio projekto tapo kai kur galnet svarbesnis uþ vizualià iðraiðkà,ypaè kai kuriø kûriniø esminá vaiz-dà, poveiká sunku, o kartais neáma-noma perteikti reprodukcijomis, beto, pasakojimai apie „nepadarytusdarbus“ man tiek pat svarbûs kaipir komentarai apie „padarytus dar-bus“. Dar vienas svarbus mano kû-rybos aspektas – „pasidaryk pats“principas. Kai pati sugalvoji, pativaidini, pati nufilmuoji, pati mon-tuoji, pati paskiau þiûri ir dar patikomentuoji... Man sunku praðyti,raðyti projektus, nenoriu gyventi irkurti skolon, o dabartinëje kultûri-nëje situacijoje bûtinai turi praðytiparamos – nekenèiu to. Èia kaipVirginia Woolf sakë: „Kûrybai rei-kalingi pinigai ir savas kambarys“.Gal kaþkà ir kaþkur praleidau, betnesugebu gauti pinigø didingiemsprojektams, dirbti su institucijomis,fondais, todël (gal reiktø sakyti)„pasidaryk pati“ yra Kûrybinës Me-nininkës Laisvës (KML) principas,tarsi vidinë rezistencija, ðioks toksprotestas prieð sistemà, ne kova, ne,esu ðiek tiek pabuvusi ir tos maði-nos sraigteliu. Ir ne kartà. Negalibûti visø galø meistras – bet ta kû-rybinë laisvë man labai svarbi. Ge-riau, kai padeda draugai, patys pa-siûlo pagalbà. Be to, kol kas galiutekstus raðyti ir be pinigø – tai pi-giausios darbo sànaudos, o vëliau,jei norësiu, pagalvosiu, kur jø gautispausdinimui...

Tu pati jau pastebëjai, kad esukaþkur tarp. Tarsi þongliruoju ávai-riomis medijomis, sukeièiu vietomisproblematikà, darau videodarbusapie tapybà, tapau filmø pavadini-

mus, darau darbus apie nepadary-mà. Man ði absurdiðka painiava yrair ðiuolaikinio meno diagnozë. Pas-kutiniame darbe „Nepadarytø dar-bø archyvas“ tekstas – svarbi iðraið-kos priemonë. Viena ið jungèiø –„Nepadarytø filmø pavadinimai“,kurios lyg ir pritrûko paskutinëjeparodoje „Vartuose“. Kadangi dar-bas neseniai buvo eksponuotas „Ti-tanike“, parodoje nutariau panaudo-ti „7md“ iðleistà spausdintà variantà.Iðëjo toks gan fragmentiðkas „pasi-rodymas“, bet tai visai nesikerta su

èiau mokytis, norint prisitaikyti prie„projektinio kultûros modelio“ –kai kam pavyko, kai kam ne. Da-bartiniai studentai uþaugo kapita-lizme, normalu, kad jie màsto daugpragmatiðkiau, sugeba ir moka pri-taikyti principus savo kûrybos sklai-dai. Be to, yra nemaþai programøjaunøjø pradþiai paremti, reikia jo-mis pasinaudoti. Galerijoms taippat. Turëjau nemaþai mokiniø, ku-rie dabar studijuoja menà, matau jølaisvà màstymà, rimtà nusiteikimà –ir tai gerai.

masi bokso pirðtines galvojai neapie Vaitiekûnà. Nuo ko gyneisi?

Mano visa kûryba yra gynybinëpozicija. Tàkart mano prieðininkëbuvo iðmokta tapyba, rutina, siste-ma, nukreiptas gyvenimo kelias, so-cialinë atskirtis, laikas, likimas, mo-tinystë, moters menininkës vaidmuoir pozicija. Per tà blaðkymàsi kartaispavyksta talpià metaforà iðlauþti.Norëèiau viskà daryti kuo papras-èiau, ðvariau ir kad bûtø aiðku ið-kart, nereiktø aiðkinti þodþiais, betkaip tik tuo dabar uþsiimu, ðtai taipprieðtaringai iðeina, ir tenka su ta kû-ryba gyventi ir kovoti – tiesiog meilëir neapykanta kaip dvi nelaimingosmeiluþës.

Kai padariau darbà „Maþasis Cho-se“ apie savo asistentà, kûrybiná va-riklá, ir iðdaviau, kad jis ásivaizduo-tas, mane iðtiko rimta kûrybinëkrizë – kelerius metus nieko rim-tesnio nesukûriau.

Kà manai apie videomeno techni-nës kokybës kriterijø? Pokalbyje suRûta Mikðioniene sakei, kad „ne-baigtumas – ne trûkumas, o vienasmano darbø bruoþø. Juk niekonedarau pagal taisykles – tik vidi-nës bûtinybës verèiama.“ Manatrodo, kad vaizdo ðvara aktualifilmams, o videomenas gali bûti ir„prisiðiukðlinæs“, ypaè jei tai video-performansas, ir kamera tëra doku-mentavimo priemonë. Gal neið-baigtumas – ne techninis brokas, okonceptualus pasirinkimas?

Èia vël ta „Pasidaryk pats“ irKML pozicija. Dabar að neatsitik-tinai naudoju skurdumo estetikà.Atsitiktinumo ir skurdo koncepcijaatsirado ið skurdo ir atsitiktinumo.Na neturiu pinigø – ir nereikia, po-rëmiai brangûs – apsieisim, noridideliø formatø, drobë pati pigiau-sia – meðkovina. Þinai, kiek kainuo-ja valanda montaþinëje? Operato-rius? Aktorë? Gerai, kalbësime perasmeninæ problematikà, naudosimeasmeniná nemokamà kûnà. „Bûti-nàjà gintá“ að filmavau su ið Dailësakademijos skolintu VHS, tada Lið-kevièius ten dirbo laborantu, o su-montuoti ir pakarpyti padëjo drau-gë. Visa tai primena murkdymàsipelkëje, kai iðlendi ákvëpti oro, gau-ni per galvà, bet tai tik kûryba, pa-saulis gal apsieis ir be tavæs (tadaatsirado „Audra stiklinëje“), netu-ri ko griebtis, griebk tuðinukà ir pai-ðyk, raðyk... Gerai, prisipaþástu, kadnenoriu ásipareigoti, kartais tingiu,nesëdþiu kontoroje nuo ryto iki va-karo. Andriuðkevièius klausë, kodëltokià drobæ naudoju, atsakiau, kadpigi – nelabai konceptualu? Na ge-rai – tai maiðø, grindø skudurø, nie-kinga, nusiþeminusi, nepaveikslømedþiaga (nors Eidukevièius irgimëgo tokià rupià drobæ). Gyvenimastau stato kliûtis, diktuoja temas, otu jas apþaidi, trûkumus paverti pri-valumais. Tai ádomu. Idëjos ar vaiz-do ðvara ir kokybë nebûtinai turi su-tapti, nors gerai, kai sutampa.

Vietoj klausimo apie vaikus ir vyrus

geriau pateiksiu þodþius, susijusiussu tavo kûryba: gestas, performan-sas, tapyba, videomenas, kûnas,biografija, rodymas, tekstas, balsas,fikcija, paveikslas, intertekstualu-mas, karta, lytis, istorija. Kurie ið jøtau atrodo raktiniai?

Gerai pasakei. Visi ðitie dalykaiyra svarbûs. Dar yra svarbus þodis„neþinau“ – tai kûrybos paslaptis,idealistinis siekis. Norëèiau pada-ryti tokià lentelæ Wisùavai Szym-borskai. Savo kalboje, atsiimdamaNobelio premijà, ji minëjo „neþi-nau“ kaip raktiná þodá meninei kû-rybai ávardinti.

Kaip feministei, man ádomus tavoþvilgsnis á meno pasaulá ir asmeni-næ patirtá pro lyèiø studijø prizmæ.Esi sukûrusi darbø ciklà „Ðeðiostaisyklës, kaip þaisti mamà“, video-darbà „Vyrai ið Marso, moterys iðVeneros“. Kaip manai, ar meninin-kas Jurgis Barila bûtø pasiekæsdaugiau, ar maþiau? Ar galimedràsiai dëti lygybës þenklà?

Kaip bûtø, jeigu bûtø, kà dary-èiau, jei daryèiau. Suprantu, ko no-ri paklausti. Vis dëlto moteriai yrasunkiau, þinoma, seniau buvo ne-palyginti blogiau, bet dar nebaigti„100 proc. atstatymo darbai“, kaipsu Marta Vosyliûte juokaujam. Jeirimtai, tai atsakomybës, darbo pa-sidalinimo, tolerancijos klausimas.Daugybæ moterø uþgriuvusi kelia-guba naðta: darbas, buitis, vaikai antjø peèiø. Keturiasdeðimtmetës pra-dëjo mirti nuo infarktø (anksèiautai buvo iðskirtinai vyrø diagnozë).Tarsi tave gerbia ir myli, o þiûrëk –vël viena, reikia iðlaikyti vaikus. Taitiesiogiai veikia kûrybà – jà stabdo,naikina, atima laikà. Galvojimas,kaip iðgyventi, þemina, iðvis nutrau-kia laisvà mintá. Na gal èia ir socia-linës menininko padëties klausi-mas. Taèiau paþástu ne tiek jaumaþai atsakingø vyrø, kurie pristab-dë savo, vadinkim, menininko kar-jerà ir augina vaikus. Bet Jurgis Ba-rila neblogai skamba! Man paèiaiironiðkiausias darbas ðita tema yra„Ponas ir Ponia Ðeðëliai“ – vyriðkobalso ir moteriðko silueto dvikova.

Knygoje „72 lietuviø dailininkaiapie dailæ“ sakei, kad nors taukûryba vis labiau tampa intelektu-alinëmis studijomis, spontaniðkaintuicija, aistringas iðgyvenimas,kraðtutiniai troðkimai turi didelæreikðmæ. Ar tai vis dar svarbu?

Teorinis sumanymas, pasiruoði-mas ir spontaniðkas veiksmas. Yratik dabartis. Praeitis, patirtis – taipsichologinës sàvokos. Kiekvienàkartà pradëdama naujà darbà vëlatsiduriu viena, apsinuoginusi, kaþ-kà paiðinëjanti kreida ant lentosprieð bûrá bendraklasiø saulës nu-tviekstoje klasëje per egzaminà,kaip paauglystës sapne.

Paroda „Parodyk“ veikia iki geguþës 26 d.

Galerija „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 12–18 val.,

ðeðtadiená 12–16 val.

Trûkumas kaip privalumasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

bendra idëja. Prieðingai – jà atitin-ka. Gal net simptomiðkai parodomano ir apskritai ðiandienos meni-ninko tapatybës bei veiklos frag-mentiðkumà? Jau keleri metai plë-toju nepadarytø darbø idëjà irneþinau, ar pavyks kada parodyti vi-sas kûrinio dalis vienoje vietoje. Bû-tent ði paroda – toks ekspromtas,nebuvo ið anksto planuota, todël kai„Vartø“ galerininkës pasiûlë uþim-ti tuðèià vietà, að nutariau pasiro-dyti – ið èia ir toks pavadinimas.

Parodoje „Parodyk“ apibendrinamitavo pastarøjø metø ieðkojimai (irradiniai). Kaip pati vertini savopasirodymà? Man norëjosi daugiauerdvës, gal net tam tikro retrospek-tyvumo – bet gal ir gerai, kadesamasis laikas nugalëjo bûtàjá.Kiek tau svarbi eksponavimo erdvë?Ar netrukdë pirmoje salëje veikusikitos menininkës instaliacija?

Na nesisekë su ta paroda, likuskelioms dienoms iki atidarymo din-go juodos uþuolaidos, kurios turë-jo bûti ekspozicijos dalis – tai buvouþuolaidos ið Jono Meko perþiûrøsalës buvusioje Fluxus ministerijo-je Vilniuje. Reikëjo bûtent tø uþuo-laidø, naujø siûti nenorëjau, tai te-ko palikti atviras erdves, bet tai irgisimptomiðka situacija. Tik áëjus pa-tekama á jaunø menininkø perþiû-roms skirtà salæ, o paskui – á pagy-venusios menininkës parodà. Yrakaip yra, mano karta „truputá tentoliau“. Gal dar reikia laiko apiben-drinimams, bet, augæ sovietmeèiopaskutiniø konvulsijø laikotarpiu,Dailës akademijoje mokëmës pir-maisiais nepriklausomybës metais,o po 6 mokymosi VDA metø manobaigimo diplome paraðyta, kad mansuteikta „dailininko tapytojo kvali-fikacija“. Reikëjo daugiau ir grei-

Studijø metais tau darë áspûdáKieferis, Beuysas, Kleinas. O dabar?Ar daþnai diskutuoji su kitais me-nininkais savo darbuose?

Yra bendras kultûrinis konteks-tas, sklandanèios idëjos, reikia tiklaiku ir vietoj jas iðplëtoti. Visi mesdalyvaujame bendrame kûrybinia-me procese, visokiais bûdais – kar-tais tiesiogiai, kartais netiesiogiai –ásipainiojame á pokalbá, kartais ga-lime pasakyti tiesiog „hm“. Nepa-darytø darbø archyve yra toks frag-mentas – „Tuðèias Fluxus“. Þinome,á kà pavirto pigaus, paprasto, vi-siems prieinamo meno idëja – ádraskymàsi dël milijonø, á meninin-ko vardo ir reputacijos savinimàsiir t.t., èia mano „hm“ ta tema. Ðiaipdþiaugiuosi, kad turiu daug draugøir bendraminèiø menininkø, reikiavieniems kitus palaikyti nelygiojekovoje su sistema. Pavyzdþiui, kieksu Jansu muðëmës, tik keletà kartødël meno. Gal mano „Parodyk“ taippat yra toks tylus „hm“. O Naciona-linëje dailës galerijoje rimtai ir taik-liai irgi apie vidinæ menininko rezis-tencijà kalba Dainiaus Liðkevièiaus„Muziejus“.

Paskutinis matytas labai gerasdarbas – Anish Kapoor dûmelis(„Ascension“) Venecijoje, baþny-èioje. Nesupranti, yra ar nëra, vospamatai, jis vël iðnyksta – kûrybosmetafora...

Kadaise Alfonsas AndriuðkevièiusVilniaus tapybos trienalës recenzi-jai pasirinko vienintelá darbà –tavo videoperformansà „Bûtinojigintis“. Ir iðvedë ádomià paralelæ suRièardo Povilo Vaitiekûno tapyba.Tavo boksas su drobe tapo savotið-ka moderniosios lietuviø dailës,kuriai „geri abu teptuko galai“,antiteze. Taèiau átariu, kad mauda-

Ekspozicijos fragmentas

7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988) 7 psl.

D a i l ë

Monika Krikðtopaitytë

Viename popieriaus lape vykstaátemptas dviejø pokalbis, spausdi-nimo maðinëlë veikia tiesioginiu re-þimu, kaip internetinio susiraðinë-jimo programa („Rytoj viskas busgerai“, 2010). Labai netipiðka ano-nimë, vienoje Kairo (Egiptas) foto-studijoje uþsakiusi savo paèios ak-tø, pristatoma kaip pasakotojosenelë („Jis + Ji“, 2001). Tai tik ma-þos fikcijos siekiant sklandumo au-tentiðkame ir daugianariame doku-mentinio þanro pasakojime.

Vieniems kûriniams kaip oro rei-kia specialiø þiniø, kartais net ne-pakanka iðsilavinimo ar plataus aki-raèio, o reikia bûti maþos grupësdalimi. Kiti atvyksta su galinga svi-ta kaip karavanas ir neða su savimitas þinias arba, jei norite, – konteks-tà. Akramo Zaatari dviejø daliø –„Nesibaigianèiø paslapèiø þemë“ ir„Nepatogi tema“ – paroda pasiro-do kaip iðplëtota vientisa sistema:su peizaþais, natiurmortais, pirmoplano ir antraplaniais personaþais,temomis, motyvais ir (ypaè) charak-teringomis detalëmis. Tai literatû-ra. Todël tiks ir raðytojams bei lite-ratûros kritikams, mat kartais jiepagal pristatymo tekstà tvirtai ir visaibe reikalo skubotai apsisprendþia, kàmanyti (pvz., Giedrë Kazlauskaitëapie Bronës Neverdauskienës ir Mo-nikos Þaltauskaitës-Graðienës ins-taliacijà „Absoliuti lygybë“ tekste„Kodël menotyrininkai neraðo re-cenzijø“, 2012 01 13 „Ðiaurës Atë-nuose“). Vis dëlto tikrasis tekstas,net jei beþodis, slypi kûrinyje. Anon-sai, reklamos, reportaþai, pristato-mieji tekstai, net kuratoriø ir (ypaè)daþnai menininkø raðiniai (lydintie-ji) yra tik dûmai, praneðantys apieávyká, bet apgaulingi ir netvarûs.

Todël kai sakau, kad Akramo Za-atari kûryboje daug literatûrinio kû-rinio savybiø, turiu galvoje ne ap-raðymus ðalia kûriniø, nors jie irsvarbûs pasakojimui, o vaizdo nau-dojimo logikà ir sisteminá poþiûrá.Èia Zaatari kûryba net labiau susi-jusi su kinu – pasakojimu vaizdais.Taèiau èionykðtis Artimøjø Rytø irarabø pasaulio vaizdas labiausiaipaþástamas bûtent ið literatûros: Al-bert’o Camus, Orhano Pamuko,Lawrence’o Durrello, KonstantinoKavafio. Vardinu tuos, kurie ryð-kiausiai vaidenosi parodoje, mattaip pat kalbëjo per smulkmenasapie maþus ir nematomus intymiaiatskleistus gyvenimus, juose taip patvëlësi meilë ir neapykanta mindo-mai þemei, jø gyvenimø tëkmæ irgitrikdë politiniai (teritoriniai) ðalieskonfliktai. Ir visi jie, nepaisydaminieko, rado vietos nekonvenciona-liai aistrai, rodymui, kaip realûs gy-venimai neiðsitenka taisyklëse.

„Nesibaigianèiø paslapèiø þemë“ –kairysis ÐMC flangas – pasakojaapie Izraelio kalëjimuose uþdarytøpolitiniø kaliniø padëtá ir bendra-vimo bûdus remdamasis deðimt me-tø kalëjusio Nabiho Awados gyveni-mu. Metø metais izoliuoti ir stebimi

Laiðkas pilveAkramo Zaatari „Kompozicija dviem erdvëms“ Ðiuolaikinio meno centre

vyrai iðvystë slapto susiraðinëjimosistemà. Nepralaidþia maþyte kap-sule paverstas laiðkas gabenamaskûne, perduodamas buèiniu ar kaipkitaip. Tekstas þiûrovui neatveria-mas, nes èia daug svarbiau troðki-mas já perduoti ir tai, kad jis turi ku-rá laikà tûnoti pilve, kad paslaptysir liktø paslaptimis. Nors bûtent dëlteksto kaliniai pasiryþta paversti sa-vo kûnà konteineriu, o norintys per-skaityti yra privesti kapstytis po ið-matas. Laiðkai artimiesiems ir pobado streikø iðreikalauta teisë fo-tografuotis, keistis nuotraukomis sugiminëmis bei kitais kaliniais – pa-

surinkti dokumentai uþkabina labairimtas politines temas ir gali bûtiinterpretuojami vien kaip politiniaitekstai, èia iðryðkëja menininko aist-ra tirti (savi)reprezentacijos temàir per jà stengtis atskleisti (neken-èiu ðito þodþio) socialiná portretà arpeizaþà. Kitaip tariant, per tarsi neitin svarbius laiko liudytojus ásibrautiá paèiø þmoniø (kad ir ne itin sàmo-ningai) kuriamà pasakojimà apie sa-ve, kuris be menininko ir Arabøvaizdø fondo (fotoarchyvas Beiru-te) pastangø nugrimztø á uþmarðtá.

Deðiniajame ÐMC flange – ant-roje parodos dalyje „Nepatogi te-

jausmo. Su Kafaviu mes daug kar-tø þiûrëjome „Rytoj viskas bus ge-rai“, o filme „Jis + Ji“ tapusi visàsavo gyvenimà fotografijai paskyru-sio Van Leo klausytoja pasijutautaip, lyg bûèiau ákritusi á Durrello„Aleksandrijos kvartetà“ (1957–1960). Penkiasdeðimtmetá diena iðdienos neapleistas fotosalonas tarpnegatyvø saugo garsenybiø (daini-ninkës Dalidos, aktoriø Sherihan,Roushdi Abaza) ir daugybës pa-prastø þmoniø atvaizdus. Imu fan-tazuoti, o gal toje laiko kapsulës pa-vidalà ágijusioje erdvëje lankësi irraðytojas, jo personaþø prototipai.Gal jie leidosi á Van Leo eksperi-mentus su atvaizdu – tokius netipi-nius visam regionui. Leo tuomet pi-nigø neimdavo, o jei veidas atrodënebylus – apskritai iðvydavo. Abso-liuèiai visà atvaizdo gamybos pro-cesà atliko savomis rankomis, pre-ciziðkai. Koks gi tai verslas? Taimisija. Ne, – Durrellas èia tikrai ne-galëjo bûti, joks raðytojas neatsispir-tø Van Leo charizmai. Ir AkramasZaatari yra visiðkai teisus, kad ðitàfotomenininkà rodo grynam menuiskirtoje erdvëje ir kontekste. Norsnespalvotø portretø niekas nebeuþ-sako, o Van Leo konstatuoja (tik-ros) fotografijos mirtá dël spalvos irvideoaparatûros atsiradimo, jo ne-vertinamomis priemonëmis foto-grafo gyvenimas ir palikimas tam-pa menu. Uþlieja saldus teisingumojausmas. Kaip reta...

Savo idëjas pristatantis telkiniais,Zaatari anksèiau daugiausia rody-davo videofilmus, o vëlesnëje kûry-boje á apyvartà átraukë ir tyrimø me-dþiagà – daiktø (pvz., audiokasetës,albumai, lipdukai) ir dokumentørinkinius. Ilgainiui persikraustë áinstaliacijos þanrà – visiðkai atkûrëkito, tokio pat nuoseklaus fotogra-fo studijà. Menininkas, tirdamas sis-temà (pvz., studijos), ieðko neatiti-kimø (pvz., subraiþytø nuotraukø),ir èia kaskart prasideda nauja isto-rija. O svarbiausius meno pasauliotaðkus jo kûryba apkeliavo ne (tiek)todël, kad ji bûtø egzotiðka ar ara-bø pasaulá rodytø Vakarams pa-traukliu bûdu, o todël, kad Zaataripaþindinimas su savo pasauliu yravisuomet susijæs su siekiu paþinti sa-ve, savo ðalá, o ne jà kitø pageidau-jamu bûdu reprezentuoti.

Paroda skirta Lietuvos ir Libanodiplomatiniø santykiø dvideðimt-meèiui paþymëti. Kuratoriai: Ma-rianne Hultman ir Matsas Stjern-stedtas.

Paroda veikia iki geguþës 20 d.

ÐMC (Vokieèiø g. 2, Vilnius)

Dirba antradiená–sekmadiená 12–20 val.

ta – serija filmukø ið „YouTube“, kurarabø pasaulio vyrai save rodo kaipsuperstiprius, supergalingus, ðau-nius, raumeningus ir viliokiðkai ðo-kanèius („Ðok, iki kol baigsis mei-lë“, 2011). O salës viduryje antdvipusio ekrano – du pilni átampospasakojimai: vienas apie deginan-èià aistrà, neiðblësusià praëjus de-ðimèiai metø, kitas apie bombø ga-mintojus, kurie pluða atsidavæ lygbet kokie kiti amatininkai, o vëliaupaslaptingai iðnyksta sutemose.Abu filmai taupios iðkalbos, stip-raus poveikio.

Dokumentiðkai pristatyti didelë-je salëje paraleliai vyksta keli gyve-nimai, bet lieka jausmas, kad jie yratarsi vienos knygos skyriai. Nepri-kiðamai, lyg netyèia kasdienybiøatodangose iðnyra homoerotiniaielementai. Nëra jokiø deklaracijø,aiðkinamøjø tekstø, bet drauge ðo-kantys vyrai ar tik su glaudëmis at-letiðkumà spinduliuojantys kultûris-tai transliuoja save kaip geismoobjektus. Vyrø aplinka leidþia nu-tuokti, kad tai skirta ne motersþvilgsniui. Uþuominos tyvuliuoja, ið-lieka neapèiuopiamos, o prisilieti-mo ilgesys tvirtina, kad jis gali bûtiabsoliuèiai abstraktus ir nesàmo-ningas. Taèiau videodarbe „Rytojviskas bus gerai“ tiesiogiai apie mei-læ susiraðinëja du vyrai. Nervingai,su skaudþiomis pauzëmis spausdina-mas pokalbis universalus – dramaatpaþástama bet kokiai lyèiø kom-binacijai. Visuose pasakojimuoselabiausiai intriguoja santykis tarpryðkiai demonstruojamo ir primyg-tinai nutylimo to paties – seksualu-mo.

„Nepatogi tema“ – labai patrauk-liai sukomplektuota ekspozicija:truputis juokingo ir savikritiðko(„YouTube“ filmukai), truputis ero-tikos (Van Leo pozavusi efektinganuogalë, kultûristai etc.), truputissprogmenø ir dramos – viskas pa-teikiama ne be pagarbaus humoro

ðaliniø asmenø sekamas srautas, to-dël èia tekstas nuvertëja, svarbesnitampa vaizdai. Su atkakliu kantru-mu iðpaiðytos roþës, margintais bui-ties audiniais dekoruotas improvi-zuotø fotosalonø fonas rodo pastangàkalbëti be þodþiø, gaivinti jausmusvaizdu. O gautieji laiðkai kaip ðven-tenybës riðami á kaip tik ámanomatokiomis sàlygomis dekoruotus (eti-ketëmis, kitokiais spalvotais popie-riukais) virðelius. Nors pateikiami

ma“ – pateikiama daugiau ir ávai-resniø savæs fiksavimo ir rodymodokumentø. Tai Sidono (Libanas)fotografo Mahmoudo El Dimassynegatyvuose fizikos ir fiziologijosdësnius bandantys paneigti „Kultû-ristai“ (2011), Kairo fotografo VanLeo uþfiksuoti vienos moters, þi-nanèios, ko nori, aktai ir videopa-sakojimas, kaip savo praktikai atsi-davæs þmogus suvokia fotografijosmenà, savo darbà ir aplinkà. Gre-

Akram Zaatari. Kadras ið filmo „Rytoj viskas bus gerai“. 2010 m.

Akram Zaatari. Kadras ið filmo „Jis + Ji“. 2001 m.

Akram Zaatari. Be pavadinimo. Nabiho Awados knyga su laiðkais. 2007 m.

J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988)

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Kad svarbiausius ðiømetinësGdynës apdovanojimus susirinksAgnieszkos Holland filmas „Tam-soje“, buvo galima spëti ið anksto.Pasiþiûrëjusi visus keturiolika (ke-turioliktasis buvo paskelbtas ir pa-rodytas prieðpaskutinæ festivaliodienà), neabejoju, kad „Tamsoje“ –iðkiliausias ir brandþiausias ðiø me-tø konkurso filmas. „Tamsoje“ ga-vo devynis apdovanojimus – uþ ge-riausià filmà, reþisûrà, operatoriausdarbà, pagrindinius vyro ir motersvaidmenis, montaþà, scenografijà,grimà, kostiumus. „Tamsoje“ aukð-tai iðkëlë festivalio kartelæ, norsbendras konkursiniø filmø lygis(ypaè jei lygini su lietuviðku metøderliumi) ir taip yra gana aukðtas.Kita vertus, tokio konkurso, koksbuvo pernai, matyt, kasmet tikëtisnedora.

Garsioji Lenkø kino mokykla6-ajame deðimtmetyje susiformavo,kai Andrzejaus Wajdos, AndrzejausMunko, Kazimierzo Kutzo filmuo-se buvo prabilta apie sudëtingus ne-senos Lenkijos istorijos klausimus.Ði tradicija lenkø kine gyva iki ðiol,kitas klausimas, kaip jà tæsia naujo-sios kartos reþisieriai. Antru pagalsvarbà festivalio prizu „Sidabriniaisliûtais“ apdovanotas Marcino Krzy-sztaùowicziaus filmas „Þmogaus me-dþioklë“ („Obùawa“) ið pirmo þvilgs-nio gali priminti svarbiausià pernykðtáGdynës filmà – Wojciecho Smarzow-skio „Ruþà“. Ir todël, kad pagrindi-nius gyvenimo iðdegintø vyrø vaidme-nis abiejuose sukûrë MarcinasDorociñskis, ir todël, kad filme pa-lieèiama iki tol lenkø kine beveik ne-nagrinëta skausminga tema.

„Þmogaus medþioklëje“ Doro-ciñskio herojus Vydra yra „ArmiaKrajowa“ mirties nuosprendþiøvykdytojas. Partizanø bûrio vadasásako jam suðaudyti gestapo infor-matoriø Kondolevièiø (puikus Ma-ciejaus Stuhro vaidmuo), kuris daryra ir Vydros klasës draugas. Jis ei-na á miestelá, suranda Kondolevièiø,priverèia já eiti kartu á kalnus. Su-gráþæs á partizanø bazæ, Vydra ran-da savo draugus iðþudytus ir supran-ta, kad jie buvo iðduoti.

Filmo siuþetà reþisierius papasa-koja pirmàjá filmo treèdalá. Likusioji„Þmogaus medþioklës“ dalis perVydros ir kitø filmo personaþø pri-siminimus po truputá atskleidþia tai,kas pirmojoje liko uþ kadro. Pama-þu atskiri epizodai susidëlioja á vien-tisà pasakojimà apie iðdavystæ irskirtingus jos motyvus, vidinæ egze-kutoriaus dramà, jo kaltës jausmà.Formos poþiûriu filmas labai origi-nalus, bet, regis, jam pristigo per-sonaþø motyvø, gilesnës psicholo-gijos, sudëtingesniø jø tarpusaviosantykiø. Tai stebina, nes reþisieriusfilmà paskyrë savo tëvui, kuris bu-vo AK egzekutorius. Kita vertus,matyt, tas faktas savaip ir stabdëKrzysztaùowicziø, nors po prieð po-rà metø pasirodþiusios StefanoDàmbskio knygos „Egzekutorius“,

kurioje autorius apraðo savo – ðe-ðiolikmeèio patriotiðkai nusiteiku-sio vaikino – veiksmus ir jausmus,tapus mirties bausmës vykdytoju,atrodytø, kad ðia tema jau galimapasakyti gerokai daugiau.

Paskutiniais metais lenkø kine-matografininkai tarsi ið naujo ku-ria 7-ojo deðimtmeèio pasiprieðini-mo ir „Solidarumo“ mità. JacekasBorcuchas filme „Viskas, kà my-liu“, Antonis Krauze filme „Juoda-sis ketvirtadienis. Janekas Viðnevs-kis krito“, kiti kûrëjai naudojaskirtingø þanrø, pasakojimo ar sti-liaus konvencijas, bet ðie ir pana-ðûs filmai daþniausiai rodo vienin-gai komunistiniam reþimui irsaugumui besiprieðinanèius papras-tus lenkus, kuriø sàjungininke tam-pa Baþnyèia. Sëkmingai prie ðio mi-to kûrimo prisidës ir WaldemaroKrzysteko filmas „80 milijonø“ („80milionów“) – pasakojimas apie tai,kaip trys Silezijos „Solidarumo“ ak-tyvistai, net ir visà parà sekami sau-gumieèiø, 1981-øjø rudená sugebë-jo ið banko paimti milþiniðkà pinigøsumà, kuri, jau ávedus karinæ padë-

kartu ir universalus pasakojimasapie gërá ir blogá, tamsiàsias ir ðvie-siàsias þmogaus savybes. Specialio-se perþiûrose rodytas pirmasis vai-dybinis ðiuolaikiniø menininkøAnkos ir Wilhelmo Sasnaliø filmas„Ið tolo vaizdas graþus“ – apie tai,kad neávardytas, nenubaustas blo-gis veikia vëlesniø kartø likimus.Apie tà patá, tik visai kitaip prabylaWladysùawo Pasikowskio „Derlius“(„Pokùosie“). Kad filmas bus rodo-mas, praneðta tik penktadienio ry-te, kai kà tik pagaminta pirmoji fil-mo kopija (dar be titrø) pasiekëGdynæ. Filmas ið pradþiø turëjo va-dintis „Kadið“, jo scenarijus laukëfilmavimo septynerius metus, taipirmas garsiuosius „Ðunis“ sukûru-sio reþisieriaus darbas po deðimtiesmetø pertraukos. Per tuos deðimtmetø pasikeitë lenkø kinas, o visuo-menë suþinojo daugiau apie þydøþudynes. Ðitø aplinkybiø, manau,negalima pamirðti vertinant filmà.Jei reikëtø apibûdinti jo þanrà, grei-èiausiai tai bûtø trileris ar net vester-nas. Po dvideðimties metø á Lenkijàið JAV pirmàkart gráþta vyresnysis

átampà, ádeda á savo personaþø lû-pas literatûriðkas, viskà paaiðkinan-èias frazes, kartais pavojingai pri-artëja prie leistinos supaprastinimoribos, bet savo filmà jis, be abejo,kûrë ne tiems, kurie skaitë Jano To-maszo Grosso knygas apie Jedvabnæar apie pokario antisemitizmà Len-kijoje, ne tiems, kurie þiûri Krzyszto-fo Warlikowskio spektaklius, skaitoAnnos Bikont ar Tadeuszo Sùobo-dzianeko kûrinius. Jis kreipiasi á þmo-nes, kurie, atëjæ pasiþiûrëti filmo, galpirmàkart suþinos, kas vyko karo me-tais Lenkijos kaimuose ir miesteliuo-se ir kad þydus þudë ne tik naciai.

Ar filmas sukels diskusijà, dar pa-matysime. Spaudos konferencijosvedëjas pabandë provokuoti kûrë-jus, sakydamas, kad filmas yra kon-troversiðkas. Jaunàjá Kalinà suvai-dinæs Maciejus Stuhras á klausimàatsakë klausimu: „Ar tiesos saky-mas yra kontroversiðkas?“

Paradoksas, bet kuklø þiuri diplo-mà uþ pirmàkart lenkø kine atskleis-tà svarbià temà „Derlius“ gavo kartusu Przemysùawo Wojcieszeko „Pa-slaptimi“ („Sekret“), gimusia ið noropolemizuoti su Pasikowskiu. Woj-cieszekas sakë, kad perskaitæs Pasi-kowskio scenarijø sumanë sukurtijam atsakà. Manieringai „menið-kos“ „Paslapties“ herojai yra homo-seksualus ðokëjas (naujos kartosteatro ir kino aktorius TomaszasTyndykas, kurá verta ásidëmëti), josenelis (Marek Kæpinski) ir jaunamergina (Agnieszka Podsiadlik), ku-ri nori iðsiaiðkinti þydø poeto ir jodevynmeèio sûnaus dingimo karometais paslaptá. Senelis gyvena po-eto namuose, jis paskutinis matë jágyvà. Senamadiðkas, galantiðkas se-nelis visai nepanaðus á þudikà. Jisiðaugino savo mylimà anûkà, todëlðis ir nori suþinoti tiesà, ir kartu josbijo. Nepaisant gana atvirai formu-luojamø klausimø, „Paslaptis“ atro-do dirbtinë nuo pirmos iki paskuti-nës minutës. Gal todël, kad filmopersonaþai labiau primena þaidimofigûras, o ne gyvus þmones.

Kaip bræsta vyrai

Ko gero, susirinktø gera deðim-tis pastaraisiais metais sukurtø len-kø filmø, kuriø herojai vyrai subræs-ta tik iðsiaiðkinæ santykius su savotëvais. Mareko Lechkio „Erratum“,Grego Zgliñskio „Dràsa“, BartekoKonopkos „Aukðtumos baimë“ –tik keli ið ilgoko pastarøjø metø sà-raðo. Bet Piotro Trzaskalskio „Ma-no dviratis“ („Mój rower“) yra be-

ne labiausiai ið jø visø jaudinantis.Jau pirmasis ðio reþisieriaus filmas„Edis“ ásiminë savo lyrizmu ir sen-timentalumu. „Mano dviraèio“ he-rojai – trys vienos ðeimos vyrai: mu-zikantas ir alkoholikas Vlodekas (jásuvaidino pasaulinë dþiazo garseny-bë Michaùas Urbaniakas), jo sûnus –Berlyne gyvenantis garsus pianistasPavelas (Artur Ýmijewski) ir anû-kas Maciekas (Krzysztof Chodo-rowski). Kai Vlodekà palieka þmo-na, jis atsiduria ligoninëje. Èia poilgos pertraukos susitinka visi trys.Pavelas nuolat priekaiðtauja Vlode-kui, kad ðis buvo blogas tëvas, Ma-ciekas negali atleisti savo tëvui, kadðis paliko juos su motina ir gyvenaatskirai. Bet Vlodekas negali gyven-ti vienas, todël visi trys vyksta á Su-valkus susigràþinti þmonos, mamosir senelës, pasirodo, pamilusios ki-tà vyriðká. Kelionë kine tradiciðkaikeièia visus, bet Trzaskalskis ið, sa-kytum, „nugrotø“ motyvø sukûrëjaudinantá ir savaip ðviesø filmà. Jopagrindinæ mintá reþisierius pats su-formulavo spaudos konferencijoje.Jis kalbëjo, kad tie tëvø bruoþai, ku-riø vaikystëje nekenèiame labiau-siai, vëliau gyvenime tampa mûsøpagrindine stiprybe. Trzaskalskis irWojciechas Lepianka buvo apdova-noti uþ geriausià scenarijø.

Specialøjá þiuri prizà pelnë AnkosDamian bendros lenkø ir rumunøgamybos filmas „Kelias á kità pusæ“(„Crulic – drumul spre dincolo“) –pilno metraþo animacinë juosta, at-kurianti dramatiðkà rumuno, miru-sio Lenkijos kalëjime, istorijà. Ðiamfilmui atiteko ir prizai uþ geriausiàmuzikà bei geriausià garsà.

Vienas stipriausiø ðiø metø Gdy-nës konkurso filmø – Leszeko Da-wido „Esi Dievas“ (apie já raðiaupraëjusiame numeryje) sulaukë ke-liø apdovanojimø – reþisieriui uþgeriausià debiutà, Dawidui Ogrod-nikui ir Tomaszui Schuchardtui – uþantro plano vyro vaidmená ir Mar-cinui Kowalczykui uþ aktoriaus de-biutà. Uþ antrojo plano moters vaid-mená apdovanota Joanna Kulig,suvaidinusi Malgorzatos Szumowskosfilme „Jos“.

Tikiuosi, kad prie laureatø ir prieneaptartø, bet taip pat dëmesio ver-tø filmø dar turësiu progos gráþti.Lenkø institutas Vilniuje, kuriamesu dëkinga uþ ðià kelionæ á Gdynæ,jau rengia tradicinio rudens Len-kø filmo festivalio programà.

Gdynë – Vilnius

Klausiantis kinasBaigësi Gdynës kino festivalis

tá, buvo panaudota pogrindþio veik-lai. Tikra istorija filme perteiktakaip detektyvas, kuriame gausu irkomiðkø, ir tragiðkø motyvø, ásime-na ryðkûs antrojo plano personaþai,dinamiðkas pasakojimas. Filmas,manau, patrauklus ir vyresniems, irjauniesiems þiûrovams, bet kartu irnenusirita iki gerai þinomø ir pri-mityviø schemø.

Ðiemet festivalio renginiuose nekartà dalyvavo Andrzejus Wajda.Baltijos jûros pakrantëje jis jau bai-gia filmuoti ilgai puoselëtà ir atidë-liotà projektà – vaidybiná filmà apieLechà Walæsà. „Solidarumo“ legen-dà ir pernai autobiografinæ knygà ið-leidusià jo þmonà Danutà vaidina ðiø-metiniai Gdynës laureatai RobertasWiæckiewiczius ir Agnieszka Gro-chowska. Manau, kitàmet Gdynëjebus galima vël diskutuoti apie Waj-dos poþiûrá á „Solidarumo“ mità.

Kontroversiðki filmai?

Net keturi Gdynëje matyti filmaikalbëjo apie lenkø ir þydø santykiusAntrojo pasaulinio karo metais.Agnieszkos Holland „Tamsoje“ pa-sakoja autentiðkà istorijà apie len-kà Leopoldà Sochà, kuris Lvovo ka-naluose slapstë þydus, bet filmas

brolis Kalina (Ireneusz Czop).Gimtajame kaime jis iðkart supran-ta, kad kaþkas ne taip. Kaimas iðpirmo þvilgsnio atrodo beveik idi-liðkai – graþi gamta, ant suolelioprie parduotuvës nutûpæ vietiniaigirtuokliai, iðmintingas klebonasrengiasi iðeiti á pensijà, bet Pasikow-skis iðkart rodo, kad tas groþis pri-tvinkæs grësmës. Jaunëlis Kalina ta-po visø prieðu. Pasirodo, jis iðardëþydø antkapiais grástà kelià ir ant-kapius pastatë savo lauke. Jam nuo-lat grasinama, átampa padidëja at-vykus vyresniajam broliui. Iðpradþiø jis nesupranta jaunëlio, betpradëjæs aiðkintis tëvø þemës nuo-savybës klausimus suþino, kad ta þe-më prieð karà priklausë þydams, na-mai, kuriuose jie su broliu uþaugo,taip pat. Þingsnis po þingsnio bro-liai iðsiaiðkina tiesà apie tai, kad pa-tys kaimieèiai sudegino savo kaimy-nus þydus. Paslaptis susiejo visuskaimo gyventojus, ir ðie bijo, kad jaiiðaiðkëjus atsiras teisëti þemës pa-veldëtojai. Todël jie pasiryþæ viskam,kad ðià paslaptá iðsaugotø. Bet nesa-kydama tiesos visuomenë dar labiaudegraduoja. Reþisierius tiesiai sako,kad reikia pripaþinti kaltæ.

Pasikowskis nuosekliai augina

„Þmogaus medþioklë“

„Mano dviratis“

7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988) 9 psl.

Per LTV rodyta „Sidabriniø ger-viø“ ceremonija ðiemet nesiûlë per-sikelti á lietuviðkàjá Holivudà, ir taijau didelis pliusas. Tiesa, Holivudànetiesiogiai simbolizavo femme fa-tale vaidinusi vakaro vedëja Vikto-rija Streièa, bet jos kolegos AndriusBialobþeskis ir Darius Meðkauskasdaugiau dëmesio ir paðaipiø pasta-bø skyrë lietuviø kinui. Nors kodëlta lemtingoji moteris bûtinai turë-jo bûti tokia pikta, taip ir nesupra-tau. Gal ji simbolizavo visai ne Ho-livudo, o lietuviø kino moteris?

Neþinau, koks lietuviø kino vaiz-das susidarë to kino neþiûrintiems,bet apdovanojimø ceremonijà ste-bintiems þiûrovams, man áspûdá pa-darë tai, kad Lietuviø kino akade-mijos nariai sugebëjo pasiprieðintimaèiusiøjø tik filmà „Tadas Blinda.Pradþia“ ir já ðlovinusios bulvarinësþiniasklaidos spaudimui. Tam ir eg-zistuoja profesionalø bendrijos, kadatvirai pasakytø: „Filmas, kurá þiû-ri visi, nebûtinai yra geriausias.Daþniausiai atvirkðèiai.“

Bet, jei atvirai, áspûdá paliko irjaunøjø laureatø nesugebëjimas pa-sakyti kelis riðlius sakinius. Tarsi jiebûtø atsidûræ vakarëlyje, kur þo-dþiais beveik nebendraujama, – tiksakiniø ar minèiø nuotrupomis. Pa-galvojau, kad, matyt, todël ir jø fil-mai tokie, ðvelniai tariant, be giles-niø refleksijø. Nes pagrindinismàstymo „árankis“ iki ðiol iðliekakalba.

Medinëms laureatø kalboms ne-nusileido ir kai kurie kinematogra-fininkus sveikinæ atlikëjai. Ausyslinko nuo nykios grafomanijos, ku-ri sklido ið kaþkokios Jazzu lûpø:„Tu savanaudiðkai man liepsi judë-ti tuo paèiu ritmu / Að tau paklusiu,nusileisiu / Að tavo muzika tikiu /Tave girdþiu / Tada sukursime pa-

vasará...“, populiariøjø Ievos Nor-kutës „Raudonø vakarø“ ar vestu-viniø dainuðkø lygio „Myliu kinà la-biau uþ vaikinà“. Grafomanija visurgrafomanija, kine taip pat. Beje,grafomaniðkø filmø paskutiniaismetais katastrofiðkai daugëja. Ir netik pas mus.

Prisipaþinsiu, kad pasiþiûrëjæsAdrienne Shelly filmà „Padavëja“(LNK, 19 d. 12.50) ið pradþiø pama-niau tà patá. Pasakojimas apie gra-þiai besiðypsanèià greito maisto uþ-eigos padavëjà Dþenà, kuri pastojanuo sutuoktinio, bet ásimyli gineko-logà, primena visus kartu paimtusamerikieèiø nepriklausomøjø fil-mus. Nyki provincija, kaip pro di-dinamàjá stiklà stebima banaliø per-sonaþø kasdienybë ir staiga juosiðtinkantys didieji iðbandymai, pri-verèiantys kovoti ir pagaliau atrastisave. Filmas – lyg pamoka, kaip, ne-paisant nieko, tapti laimingam. Ta-èiau, mano galva, „Padavëja“ – la-biau tokio kino pastiðas, juolab kadjo reþiserë iðgarsëjo vaidindamaprieð porà deðimtmeèiø bene gar-siausio ið JAV nepriklausomøjø Ha-lo Hartley filmuose. Pastiðo intona-cijoje ir glûdi ðio kuklaus filmoþavesio paslaptis, nors saldumo iðjo taip pat neatimsi.

Uþbaigusi ðá treèiàjá savo reþisuo-tà filmà, 2006-aisiais keturiasdeðimt-metë Shelly buvo nuþudyta jaunovaikino, kuris remontavo reþisierëskaimynø butà. Statybininkas aiðki-no, kad susimuðë su Shelly, nes ðibuvo nepatenkinta triukðmu ir netiðkvietë policijà.

Á nepriklausomøjø kino stiliø ly-giuojasi ir vienas garsiausiø pasku-tiniøjø metø amerikieèiø filmø –Darreno Aronofsky „Imtynininkas“(TV3, 19 d. 00.20). Tai dar vienas pa-sakojimas apie þmogø, kuris suge-

ba nugalëti savo silpnybes. ...Kadai-se Rendis Robinsonas buvo imty-niø þvaigþdë. Jis gyveno tik sau, më-gavosi ðlove. Po ðirdies smûgioatsidûræs beveik gyvenimo dugne jisbando atkurti santykius su dukra.Bet didþiausia Rendþio svajonë –gráþti á ringà. Apdovanotas svar-biausiais kino prizais, filmas sugrà-þino á didájá kinà ir pagrindiná hero-jø suvaidinusià sudëtingo likimoþvaigþdæ Mickey Rourke’à, juolabkad aktorius kadaise ir pats buvoprofesionalus boksininkas.

Tradicinio Holivudo kino ir joþvaigþdþiø mëgëjams ðià savaitæ pa-sisekë labiau. Alas Pacino Jono Av-neto 2007 m. filme „88 minutës“(BTV, 22 d. 21.25) vaidina FTB kon-sultantà psichiatrà ir mokslininkàDþekà Gramà. Jam pavyko identi-fikuoti serijiná þudikà, ðis suimtas,bet þmogþudystës tæsiasi, o paèiamDþekui iðkyla mirtina grësmë. Per88 minutes mokslininkas turës áro-dyti, kad jo teorija – teisinga. Tokiopobûdþio filmuose laikas tampa la-bai svarbus – personaþai neturi ka-da svarstyti, jie priversti veikti.

Panaðioje situacijoje atsidurs irWilliamo Friedkino filmo „Pa-smerktasis“ (BTV, 19 d. 21.20) hero-jus – buvæs specialiøjø pajëgø kariøinstruktorius Bonamas (TommyLee Jones), gyvenantis atsiskyrëliogyvenimà Oregono miðkuose. FTBagentas praðo jo padëti sugauti mið-kuose siauèiantá serijiná þudikà.Bontamo intuicija nemeluoja – þu-dikas yra buvæs jo mokinys Aronas(Benicio Del Toro).

Friedkinas siekë kuo realistiðkes-nio ir kuo autentiðkesnio vaizdo, ak-torius treniravo profesionalus in-struktorius, filme kartu su aktoriaisfilmavosi ir daug tikrø policininkø,FTB agentø. Pagal klasikinio trile-

rio taisykles sukurtas „Pasmerkta-sis“ nustebins finaline personaþødvikova ir dar labiau netikëta kinopoezija.

Pernai sukurtas Joelio Schuma-cherio „Ásibrovimas“ (BTV, 24 d.21.25) taip pat primins ne vienàanksèiau matytà filmà. Ið pirmoþvilgsnio ideali pora – verslininkas,prekiaujantis deimantais (NicolasCage) ir jo þavi þmona dizainerë(Nicole Kidman) – gyvena praban-giame name. Bet kai á jø namus ási-braus nekviesti sveèiai ir persona-þams iðkils mirtina grësmë, á pavirðiøiðkils poros melas, paslaptys ir iðda-vystës.

Walterio Hillo 1996 m. „Paskuti-nis ið gyvøjø“ (LNK, ðávakar, 18 d.23.05) – tai pagarbos duoklë didþia-jam japonø reþisieriui Akirai Kuro-sawai ir kartu jo 1961 m. filmo„Yojimbo“ perdirbinys. Beje, nepirmasis – 1964 metais filme „Uþsaujà doleriø“ já jau perkûrë SergioLeone. Hillo filmas nukels á prohi-bicijos laikø Teksaso miestà Jerichà.Èia vyksta dviejø kontrabandinin-kø ðeimø karas. Vienà dienà á mies-tà atklysta paslaptingas keliautojas

Smitas. Jis nori praleisti Jerichenaktá. Bet koks ið tikrøjø yra ðio vie-niðo keliautojo tikslas? Pagrindinávaidmená filme sukûrë Bruce’asWillisas.

LTV programoje taip pat nepri-stigs pagarbos duoklës ir prisimini-mø. Ðio vakaro (18 d. 23.45) lietu-viðkas seansas – Algirdo Aramino„Maþa iðpaþintis“ (1971) skirtas ási-mintinà Benà filme sukûrusiam Vy-tautui Kernagiui, rytoj (19 d. 21 val.)LTV jo gimtadiená paminës koncer-tu „Teisingos dainos“. Kino daili-ninkës Juzefos Èeièytës 90-meèiuiskirtas Algirdo Aramino 1976 m.filmas „Ilga kelionë prie jûros“(LTV2, 19 d. 18 val.), sukurtas pa-gal Grigorijaus Kanovièiaus ir Isa-ko Fridbergo scenarijø. Ðià savaitæper LTV2 jau prasidëjo netrukus ju-biliejø ðvæsianèios kino kritikësIzoldos Keidoðiûtës laidø retros-pektyva. 24 d. 21.20 bus proga pri-siminti jos laidas apie kritikà SauliøMacaitá ir apie prancûzø þvaigþdæAlainà Delonà, parengtà vienameið Berlyno kino festivaliø.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Grafomanø dainosKrësle prie televizoriaus

Nauji filmai

Simpatijø kinasPrancûzø reþisieriø dueto Erico

Toledano ir Olivier Nakache’o„Nelieèiamieji“ („Intouchables“,Prancûzija, 2011), jau savaitæ besi-sukantys didþiuosiuose ekranuose,daugelyje tarptautiniø kino festivaliøbuvo apdovanoti þiûrovø simpatijøprizais. Lietuviðkame „Kino pavasa-ryje“ – taip pat. Tokie apdovanojimaivisuomet verèia svarstyti, kas ðiuo-laikiniame (autoriniame) kine ma-sina, ðákart bûtø tiksliau sakyti – pa-perka, þiûrovus. Kas ðiandien yra„þiûroviðka“? Ðiuo poþiûriu pran-cûzø filmas simptomiðkas. Kitaiptariant, jame galima áþvelgti bentkelias ðiandienio kino tendencijas.

Pirma, tai tikrais faktais parem-ta juosta, tokiø pastaraisiais metaiskine apstu. „Istorijos ið gyvenimo“visada þavi þiûrovus. Formulë „taipnutiko ið tikrøjø“ tampa gana pigiaspekuliacija – ir ið kûrëjø, ir ið eili-niø kino teatrø þiûrovø, neretai vis-kà priimanèiø uþ grynà pinigà, pu-sës. Pastarieji gana jautriai reaguojaá neigiamà nuomonæ apie panaðiusfilmus. Lyg abejoti ar kritikuoti „tik-

rà“ istorijà bûtø maþø maþiausiaiðventvagiðka. Neabejoèiau, jei fil-mas paliktø originalaus, stiprauskûrinio áspûdá. „Nelieèiamøjø“ to-kiu nepavadinèiau.

Filmas pasakoja apie du visiðkaiskirtingus þmones – milijonieriø Fi-lipà (Franšois Cluzet) ir jo pasam-dytà darbuotojà, juodaodá imigran-tà „ið gatvës“ Drisà (Omar Sy). Juosskiria ir padëtis visuomenëje, ir po-þiûris á gyvenimà, ir fizinë bûklë. Ponelaimingo atsitikimo Filipas vi-siems laikams prikaustytas prie in-valido veþimëlio, o puikios fizinësformos Drisas ádarbinamas jo slau-gytoju, nors apie þmoniø su negalia

prieþiûrà iðmano ne tiek ir daug.Darbdavá paperka kas kita – atvi-ras vaikino staèiokiðkumas, nevynio-jimas þodþiø á vatà ir keistas, daþnaisu geromis manieromis prasilen-kiantis humoras. Jo stigo filmo pra-dþioje rodomiems kitiems kandida-tams á gerai apmokamà darbo vietà,kartojantiems iðmoktas ir korektið-kas frazes. Nepaisydamas savosiosdramos, Drisas trykðta gyvenimodþiaugsmu, kurio stinga tvarkingai irgrieþtos dienotvarkës susaistytai tur-tuolio kasdienybei.

Ðioje vietoje vël galima stabtelti,mat personaþai su negalia kine vislabiau tampa, atleiskite uþ þodá, ma-

dingi (naujausias pavyzdys – Kanøkino festivalyje ðiemet pristatomaJacques’o Audiard’o juosta „Kau-lai ir rûdys“, kurioje Marion Cotil-lard herojei po tragiðko ávykio am-putuojamos abi kojos). Atrodytø,draminis juostos krûvis jau savaimegarantuotas. Taèiau „Nelieèiamuo-siuose“ pamirðta kita medalio pusë –dramaturgija. Dviejø vyrø draugys-të apsiriboja komiðkø skeèø serija,o ne nuosekliai vystomu pasakojimu.Kad filmo þinia pasiektø þiûrovà,reikalingi supaprastinti personaþøtipaþai, o ne sudëtingos ir neviena-reikðmiai traktuojamos asmenybës.

Þinoma, Drisas taip pat savaiptragiðko likimo þmogus. Jis neseniaiiðëjo ið kalëjimo, já atstûmë ðeima,jaunesnysis brolis vis ásipainioja ánemalonumus, ið kuriø traukti játenka vyresnëliui. Bet visa tai didþià-jà filmo dalá paliekama nuoðalyje, odëmesys sutelkiamas á serijà sma-giø þaidimëliø – paveikslø galerijosir operos lankymas, skraidymas pa-rasparniais, pasivaþinëjimas naktáautomobiliu, – per kurià papras-èiausiu kontrasto principu kuriamaspigus komiðkumo efektas. Filipo irDriso vidinës dramos ir rûpesèiai

tiesiogiai susiduria tik dviejose sce-nose: Drisas pamoko Filipà, kaipjam elgtis su maiðtaujanèia dukra,kiek vëliau Filipas duoda patarimø,kaip Drisui sutramdyti nenuoramàbrolá. Pripaþinkime, tai gana iliust-ratyvus ir teziðkas ëjimas, nors, beabejo, paveikus, t.y. tokiais atvejaiseilinis þiûrovas jauèiasi supratæs kaikà svarbaus (juolab europietiðkameautoriniame kine, kokiu prancûzøkomedija save ir laiko!): abu vyrailygûs, nesvarbu, kad tarp jø – finan-sinis statusas ar invalido veþimëlis.Vertybës lieka tos paèios – ðeima,draugystë, supratingumas. Tokiøapibendrinanèiø tiesø (dar vienas„þiûroviðko“ kino bruoþas) „Nelie-èiamieji“ pateikia ir daugiau. Kadir idëjà apie tolerancijà ar sveikà po-þiûrá á neágaliuosius, kuris, bent jauman, juostoje retkarèiais prasilenkësu geru skoniu. Suprantu, kad reþi-sieriai siekë dekonstruoti visuome-nëje gajø aukos motyvà, atpalaiduotisu tuo susijusias átampas, iðvengtigailesèio ir pateikti sveiko poþiûriogalimybæ. Tik kodël visà filmà jau-èiausi atsidûræs iðvirkðèiojoje ðioreiðkinio pusëje?

GED IMINAS KUKTA

„Ásibrovimas“

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988)

G e g u þ ë s 1 8 – 2 7

„7md“ rekomenduojaP a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Muziejus“

iki 20 d. — Elenos Urbaitytës-Urbaitis

paroda „Pasirinkimai“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Fecit ad vivum. Dailininkø portretai

XVI—XVIII amþiø Vakarø Europos graviûrose“

iki 20 d. — tarptautinë paroda „Kryþiai yra

dorybës þenklas, o Strëlë — pergalës...

Sapiegos — valstybininkai, meno mecenatai

ir kolekcininkai“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Alfonso Motiejûno gimimo ðimtmeèiui

skirta paroda „Spalvø kelionës“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Du mados ðimtmeèiai“ ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

„Algimanto Miðkinio dovana“

Paroda „Tautodailininkës Michalinos Stane-

vièiûtës-Poèiulpienës molinukai“

Paroda „Istoriniai Vrublevskiø bibliotekos

rinkiniai“, skirta Lietuvos mokslø akademijos

Vrublevskiø bibliotekos 100-meèiui

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 20 d. — paroda „Galimas modernizmas“

iki 20 d. — Dainiaus Liðkevièiaus „Muziejus:

tæsinys“

Akramo Zaatari paroda „Kompozicija dviem

erdvëms“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

iki 19 d. — Klaudijaus Petrulio paroda

„Kabënakai ir kt.“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Tado Gindrëno kûrybos paroda „Vaikams“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 26 d. — Jurgos Barilaitës paroda „Parodyk“

iki 23 d. — Simonos Þemaitytës videoinsta-

liacija ,,Apie groþá“

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

„Pro rakto skylutæ“: Kristina Norvilaitë

(grafika), Edita Suchockytë (grafika), Marty-

nas Gaubas (tapyba, skulptûra)

Tapybos, fotografijos, skulptûros paroda

„Menas be sienø. Focus Europa Lietuvoje“

(Vokietija)

Saadia Bahat (Izraelis) skulptûros paroda

„Po 69 metø“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 26 d. — Domicelës Tarabildienës (1912—

1985) fotografijø paroda „Nosis“ laikui“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Elvyros Katalinos Kriauèiûnaitës jubiliejinë

paroda „Nesibaigiantis pasiansas“, „Posido-

nia oceanica“ ir „Tik — Tiek“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Mariaus Jonuèio paroda „ir gëlës“

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

nuo 21 d. — Cooltûrisèiø ir Mare Tralla

(Estija) paroda „Veidu á kità“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 20 d. — Gintaro Znamierovskio ir Donato

Srogio akcija-paroda „Þmogus, kultûra,

poreikiai. 1988–2012“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“ dailinin-

kës Olgos Dubeneckienës-Kalpokienës

120-osioms gimimo metinëms

iki 21 d. — Danielos Caciagli (Italija) tapyba

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 21 d. — Gisbert ir Rose Stach paroda

„Tranzito zona“

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

nuo 18 d. — paroda „PRO-“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Loretos Zdanavièienës ir jos mokiniø darbø

paroda „Objektas“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

iki 25 d. — paroda „Laiðkai Salai: jaunos

moters gyvenimas naciø darbo stovyklose“

Galerija „RA“Pranciðkonø g. 8

nuo 18 d. — Pavelo Tatarnikovo akvareliø

paroda

„The Gardens“Konstitucijos pr. 12A

nuo 19 d. — Marijos Olðauskaitës

paroda

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Mirãbile Visu / Nuostabu matyti“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 20 d. — Egidijaus Rudinsko paroda

„Grafika 1982—2012“

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64

Liubov Varðavskajos paroda „Kai raðmenys

tyli“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 21 d. — projekto „Jaunieji. Þalia sàmonë-

2“ paroda „Pasportas“

Adelës ir Pauliaus Galauniø namaiVydûno al. 2

Tekstilininkës Ramintos Baltruðytës kûriniø

paroda „Iðbalinti“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Ismo Olavi Hyvärinen (Suomija) tapybos

darbø paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Vytauto Povilaièio (1927–2009) tapybos

paroda ið ciklo „Duetai“

Tarptautinë dailës disciplinø dëstytojø

kûrybos paroda „Kvadratas 5“

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53

Paroda „Nebyli komuna: Kauno pantomima

1966—1972“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Prano Domðaièio tapybos ekspozicija

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie

Baltijos ir prie Atlanto“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Kristinos Inèiûraitës projektas „Sekimas“

nuo 18 d. — Rodiono Petrovo tapybos

paroda „Rebranding / Perþymëjimas“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Vilmanto Marcinkevièiaus tapybos darbø

paroda „Neliesk daugiau mano ðirdies“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Agnës Matulionytës skaitmeninës grafikos

paroda „Sapnai“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

iki 22 d. — Lionës Grigaliûnaitës tapybos

paroda „Þydëjimas“

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Sigito Prancuièio tapybos, asambliaþø ir

objektø paroda „Prezumpcijos“

iki 19 d. — tarptautinë paroda „Vizuali Tiesa

/ Visualised Truth“

Ðiauliø universiteto dailësgalerijaVilniaus g. 141

Ingos Darguþytës ir Vaidoto Janulio grafikos

paroda „Invazija“

P A L A N G A

Palangos gintaro muziejusVytauto g. 17

Gintaro ekspozicija

Istoriniø rûmø interjerø ekspozicija

Paroda „Sankt Peterburgo imperatoriðkasis

porcelianas“

Antano Monèio namai-muziejusS. Daukanto g. 16

iki 20 d. — tarptautinis tapybos projektas ir

paroda „Mëlynasis vanduo“

„Dailininkø namai“Daukanto g. 33

nuo 19 d. — tarptautinis tapybos projektas ir

paroda „Mëlynasis vanduo“

Galerija „Ramybë“Vytauto g. 35

nuo 18 d. — Audronës Petraðiûnaitës darbø

paroda „Veidrodþiø kambarys“

T R A K A I

Trakø salos pilisnuo 18 d. — Edwardo Narkiewicziaus paroda

„Sugráþimas á Tëvynæ“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras18, 19, 20 d. 18.30 — PREMJERA! P. Èaikovs-

kio „EUGENIJUS ONEGINAS“. Muzikos vad. ir

dir. — R. Ðervenikas, reþ. — V. Barchatovas

(Maskva), scenogr. — Z. Margolinas (Maskva)

22 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

23 d. 18.30 — G. Verdi „OTELAS“.

Dir. — G. Rinkevièius

24 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“

(pagal S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio

ir kt. muzikà). Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

20 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

23 d. 18 val. — M. Ivaðkevièiaus „IÐVARY-

MAS“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

18 d. 16 val. — J. Pommerat „ÐITAS VAIKAS“.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 26 d. — Evelinos Paukðtytës ir Vandos

Padimanskaitës paroda „Jubiliejus“

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 19 d. — Vladimiro Tarasovo videodarbø

paroda „Just games“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 19 d. — Paulinos Eglës Pukytës paroda

„Dialogas“ (I, II) ir „Metamorfozë“

Lino Jablonskio pieðiniø paroda „Iðsiriðæ

meilës siûlai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Spektaklio aut. — V. Kuodytë, D. Gavenonis

19, 20 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

22 d. 19 val. — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

19 d. 20, 23, 25 d. 19 val. Studijoje —

T. Kavtaradzës „NAMISËDA“.

Reþ. — G. Tuminaitë

22 d. 17, 20 val. Fojë — J. Jokelos

„FUNDAMENTALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

20 d. 16 val., 19, 22 d. 19 val. Dekoracijø

dirbtuvëse — G. Labanauskaitës „RAUDONI

BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross

Valstybinis jaunimo teatras18, 23 d. 18 val. — PREMJERA! O. Bogajevo

„SLAPTOJI DVIRATININKØ DRAUGIJA“.

Reþ. — A. Latënas

19 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

19 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

20 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

24 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

25 d. 18 val. — PREMJERA! A. Juozaièio

„ÐIRDIS VILNIUJE“. Reþisieriai — J. Vaitkus,

A. Vidþiûnas

26 d. 12 val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

26 d. 18 val. — PREMJERA! „JIS IR JI“ (pagal

J. Biliûno ir J. Janulaitytës-Biliûnienës

laiðkus). Scen. aut. ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

27 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

Rusø dramos teatras19 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

19, 20 d. 18 val. — PREMJERA! G. Sibleyras

„VËJAS TUOPØ VIRÐÛNËSE“.

Reþ. — A. Ðèiuckis

Dailë

Ðeðtadiená (geguþës 19 d.) vyks muziejø naktis. Þadama daug ðurmu-lio. Verta sekti muziejø informacijà. Ðtai Kaune, M. Þilinsko dailës gale-rijoje (Nepriklausomybës a. 12), nuo 17 val. iki vidurnakèio orà virpesiaisdrums muzika – nuo elektronikos iki arfos.

Jei jau atsidursite Kaune, verta VDU menø galerijoje „101“ (Laisvës al. 53)aplankyti parodà „Nebyli komuna: Kauno pantomima 1966–1972“, kurávairiais kanalais pristatoma Pantomimos trupës kûryba. Á ekspozicijàátraukti teatro ir asmeniniai dokumentai, mûsø aukso fondo fotografødarbai.

Teatras

66-àjá Lietuvos rusø dramos teatro sezonà uþbaigs ironiðka tragikome-dija. Jauno reþisieriaus Andrejaus Ðèiuckio spektaklio „Vëjas tuopø vir-ðûnëse“ premjera pagal ðiuolaikinio prancûzø dramaturgo Géraldo Sib-leyras to paties pavadinimo pjesæ ávyks geguþës 19, 20 dienà 18 valandà.Ðià pjesæ praëjusiais metais Vachtangovo teatre Maskvoje statë reþisie-rius Rimas Tuminas. Lietuvoje ji statoma pirmàkart.

Geguþës 18 d. 18 val. LNDT – „JP.CO.DE“. Reþ. – Peter Francsikai(„Krétakör“, Vengrija)Geguþës 18 d. 20 val. LNDT – „DVASININKË“. Reþ. – Ãrpãd Schilling(„Krétakör“, Vengrija)Geguþës 19 d. 19 val. LNDT, Dekoratyvinëse dirbtuvëse, – premjera. Gab-rielës Labanauskaitës „RAUDONI BATRAIÐÈIAI“. Reþ. – Yana Ross(LNDT)Geguþës 20 d. 16 val. LNDT, Studijoje, – premjera. Teklës Kavtaradzës„NAMISËDA“. Reþ. – Gabrielë Tuminaitë (LNDT)Geguþës 21 d. 17 val. „Menø spaustuvëje“ – „(A)POLLONIA“. Spektak-lio videoáraðas. Reþ. – Krzysztof Warlikowski („Nowy Teatr“, Lenkija)Geguþës 21 d. 22 val. „Menø spaustuvëje“, – „KRZYSZTOFWARLIKOWSKI arba AUKOJIMOSI PALIKIMAS“. Reþ. – ManuelleBlanc („Zadig Productions“, Prancûzija)

7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS . FOTOGRAF I JA . ÞA ID IMA I . S PORTAS

Ramutë Aleksandra Jasudytë : [tekstilininkë] / Lijana Ðatavièiûtë-Natalevièienë. – Vilnius :

Lietuvos nacionalinis muziejus, [2011] (Vilnius : Petro ofsetas). – 247, [1] p. : iliustr., faks.,

portr. – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Santr. angl. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8039-

16-0 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Atsivërimai : eilëraðèiai / Audrius Ðikðnius ; [dailininkas Aurimas Liekis]. – Vilnius : [Varosa] :

Baltijos vaizdinë reklama, 2012 (Vilnius : Varosa). – 118, [1] p. : iliustr., faks. – Tiraþas [500]

egz. – ISBN 978-9955-693-05-5

Deganèios dienos : [eilëraðèiai] / Jonas Brazdþionis ; [nuotraukos J. Brazdþionio]. – Vilnius :

[Petro ofsetas], 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 183, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas [300] egz. –

ISBN 978-609-420-211-7 (ár.)

Geltonas radijas : [romanas] / Aidas Kelionis. – Vilnius : Vaga, 2012 (Vilnius : BALTO print). –

171, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-5-415-02237-3

Goro karaliai þyniai : fantastikos romanas / John Norman ; ið anglø kalbos vertë Vlada

Baubonienë. – Kaunas : Naujasis Eridanas, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 303, [1] p. –

(Pasaulinës fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302 ; t. 488). – Tiraþas [1500] egz. – ISBN

978-9955-10-158-1

Laimingoji kurtizanë : romanas / Daniel Defoe ; ið anglø kalbos vertë Irena Aleksaitë. – Kaunas :

Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011] (Kaunas : Spindulio sp.). – 428, [4] p. – (Geriausia ið

geriausiø literatûros klasika). – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-270-7 (ár.)

Mano sielai nëra krantø : [eilëraðèiai] / Vilma Tamulionytë-Budënienë. – Vilnius : [Petro ofsetas],

2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 87, [1] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-420-220-9

Meilës budelis ir kitos psichoterapinës istorijos / Irvin D. Yalom ; [ið anglø kalbos vertë

Viktorija Labuckienë]. – Vilnius : Vaga, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 309, [3] p. – Tiraþas

1500 egz. – ISBN 978-5-415-02238-0

Nuo Kikoniø iki Detroito : [agronomo, lietuviø iðeivijos veikëjo] trumpos gyvenimo apybraiþos

/ Alfonsas Gilvydis. – Vilnius : [Petro ofsetas], 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 199, [1] p. :

iliustr., faks., geneal. schem., portr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-420-210-0 (ár.)

Orbitsvilis : mokslinës fantastikos romanai / Bob Shaw ; ið anglø kalbos vertë Vlada

Baubonienë. – Kaunas : Naujasis Eridanas, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 318, [1] p. –

(Pasaulinës fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302 ; t. 489). – Tiraþas [1500] egz. – ISBN

978-9955-10-159-8

Pavasaris : romanas / Gintaras Katinas ; [Dalios Karpavièiûtës iliustracijos]. – Panevëþys : Magilë,

2012 (Vilnius : Spauda). – 206, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-956-81-5

Gabrielës Petkevièaitës-Bitës memorialinis palikimas Panevëþio kraðtotyros muziejuje :

katalogas / [sudarytoja Sandra Libikienë]. – Panevëþys : Panevëþio kraðtotyros muziejus, 2012

(Vilnius : Standartø sp.). – 103, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-

609-407-003-7

Sarmatijos gyvastis : [istorinis] romanas / Irka Bagda. – Vilnius : Petro ofsetas, 2012 (Vilnius :

Petro ofsetas). – 231, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-420-217-9 (ár.)

Sraigës neþino, kad jos sraigës : romanas / Nuria Roca ; ið ispanø kalbos vertë Ona

Þemaitienë. – Vilnius : Tyto alba, 2012 (Vilnius : BALTO). – 255, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-9986-16-886-7

Tamsa uþslenka : fantastikos romanas / Glen Cook ; ið anglø kalbos vertë Justina

Laurinavièienë. – Kaunas : Naujasis Eridanas, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 381, [1] p. –

(Pasaulinës fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302 ; t. 490). – Tiraþas [1500] egz. – ISBN

978-9955-10-160-4

Ûkanos atnaðavimas : [dviejø daliø romanas] / Algimantas Kaminskas. – Kaunas : Pasaulio

lietuviø kultûros, mokslo ir ðvietimo centras : Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 2011-

2012. – 2 kn. – ISBN 978-9986-418-74-0 (ár.)

Kn. 2: Pamesti klauptai. – 2012 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 579, [4] p. – Tiraþas 500 egz. –

ISBN 978-9986-418-74-0

Urvinio lokio gentis : romanas / Jean M. Auel ; ið anglø kalbos vertë Rasa Krulikauskienë,

Nomeda Berkuvienë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2012] (Kaunas : Spindulio sp.). –

605, [2] p. – (Þemës vaikai ; kn. 1). – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-339-1 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Dirbk ir baiki : [eilëraðtukai vaikams] / Kazys Binkis ; [dailininkë Sigita Mamaitytë]. – Vilnius :

Abeceda, [2012] (Kaunas : Repro). – [16] p. : iliustr. – (Drakoniukas ; 2). – Tiraþas [2000] egz. –

ISBN 978-609-95353-3-3

Lietuvos tûkstantmeèio balsai : [antrasis] Vilniaus apskrities mokiniø publicistiniø raðiniø

pilietine-patriotine tematika konkursas Lietuvos valstybës vardo pirmojo paminëjimo

tûkstantmeèio jubiliejaus proga / [sudarytojas Aleksandras Ragauskas]. – Vilnius : [Standartø

spaustuvë] : Tytnagas, 2011 (Vilnius : Standartø sp.). – 119, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 1000

egz. – ISBN 978-9955-488-59-0

Vilkas ir septyni oþiukai : lietuviø liaudies pasaka / [dailininkë Alfreda Steponavièienë]. –

Vilnius : Abeceda, [2012] (Kaunas : Repro). – [16] p. : iliustr. – (Drakoniukas ; 5). – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-609-95353-7-1

22 d. 19 val. — Moliêre‘o „SKAPENO

KLASTOS“ („Uþupio teatras“)

23 d. 19 val. — „HIROSIMA, MANO MEILE“

(pagal M. Duras) („Uþupio teatras“)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

20 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

24 d. 18.30 — PREMJERA! G. Apollinaire’o

„TEIRESIJO KRÛTYS“. Reþ. — G. Varnas, dail. —

J. Skuratova, komp. — V. Bartulis

Maþoji salë

19 d. 12, 14 val. — „NAÐLAITË ELENYTË IR

JONIUKAS AVINIUKAS“. Reþ. — R. Drieþis

20 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS

NUOTYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë

26 d. 12, 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“

(pagal K. Binkio poemà „Kiðkiø sukilimas“).

Scenarijaus aut., reþ. ir dail. — R. Drieþis

27 d. 12, 14 val. — „RAUDONKEPURË“

(pasakø apie Raudonkepuraitæ motyvais).

Reþ. ir dail. — V. Mazûras

„Menø spaustuvë“Tarptautinis ðiuolaikinio ðokio festivalis

vaikams ir jaunimui „Dansema“

18 d. 13 val. Juodojoje salëje — „XTRA

DIDELIS“ („Company Irene K.“, Belgija)

19 d. 12 val. Juodojoje salëje — „NEBYLUSIS

KINAS“ („De Stilte“, Nyderlandai)

19 d. 15 val. Kiðeninëje salëje — „KAMPA-

VORIS“ („Dansema“)

20 d. 15 val. Kiðeninëje salëje — „VVV+V“

(„Þuvies akis“)

22 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„BRANGIOJI MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

23 d. 19 val. Studijoje II — J. Paðkevièiaus

„RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

24 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„DIDIEJI ARKANAI“. Reþ. — G. Kazlauskaitë

(Klaipëdos universiteto Menø fakulteto

diplominis darbas)

25 d. 19 val. Juodojoje salëje — F. Garcia

Lorcos „PUBLIKA“. Reþ. — G. Varnas (teatras

„Utopia“)

25 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„ÁKALINTI“. Reþ. — E. Kazickaitë (Klaipëdos

universiteto Menø fakulteto diplominis darbas)

26 d. 19 val. Juodojoje salëje — V. Bareikio

„Rëkiantis“ koncertas

KAUNAS

Kauno dramos teatras18 d. 18 val. Penktojoje salëje — PREMJERA!

Y. Reza „TRYS GYVENIMO VERSIJOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (VDU teatras, „Mens

publica“)

18 d. 19 val. Maþoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

19 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

19 d. 19 val. Maþojoje scenoje — „PAS

PULKININKO NAÐLÆ“. Reþ. — D. Juronytë

20 d. 15 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„LIÛDNAS DIEVAS“. Reþ. — I. Paliulytë

20 d. 18 val. Penktojoje salëje — J. Dell ir

G. Sibleyras „TEGYVUOJA BUÐONAS!“

Reþ. — R. Vitkaitis

27, 30 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

E. Scribe’o „PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“.

Reþ. — R. Banionis

Kauno maþasis teatras18 d. 19 val. — PREMJERA! A. Slapovskio

„NUO RAUDONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS

ÞVAIGÞDËS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

19 d. 18 val. — „KATYTË „P“ (pagal E. Ensler

pjesæ „Vaginos monologai“). Reþ. — V. Balsys

23 d. 18 val. — M. Fratti „SESUO“.

Reþ. — A. Þukauskas

Kauno kamerinis teatras18 d. 18 val. — P. Lagerkvisto „NEÛÞAUGA“.

Reþ. — S. Rubinovas

20 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

22 d. 10 val., 23 d. 10, 12 val. — D. Èepauskai-

tës–Ch. Perrault „NEPAPRASTI BATUOTO

KATINO NUOTYKIAI“. Reþ. — S. Rubinovas

22 d. 18 val. — „SPEKTAKLIS PO SPEKTAKLIO“

(pagal W. Shakespayre’à). Reþ. — S. Rubinovas

24 d. 18 val. — PREMJERA! E. Ionesco „PLI-

KAGALVË DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

25 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

27 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras19 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“

20 d. 12 val. — teatralizuotas koncertas

„Metø laikai“ (ðokiø mokykla „Coda“)

21 d. 18 val. — J. Karoso muzikos mokyklos

moksleiviø koncertas

22 d. 18 val. — J. Kaèinsko muzikos mokyk-

los moksleiviø koncertas

23 d. 18 val. — Klaipëdos jaunimo centro

kolektyvø koncertas „Þibintø pasaka“

Klaipëdos lëliø teatras19 d. 12, 14 val. — koncertas-koliaþas

„LËLIØ TEATRO ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

20 d. 12 val. — „APAPA“. Reþ. — G. Radvilavi-

èiûtë

24 d. 18 val. — susitikimø-pokalbiø ciklas

„Reveransas: Klaipëdos lëliø teatro þmonës“

(III). Vakaras su Klaipëdos lëliø teatro

aktoriais, kompozitoriais, dramaturgais,

dailininkais

26 d. 12 val. — „SURASKIM PASAKÀ“.

Reþ. — L. Berþinienë

27 d. 12 val. — „OÞKELË MELAGËLË“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras18 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „VALENTINØ

DIENA“. Reþ. — L. Vaskova

19 d. 18 val. — M. Lado „LABAI PAPRASTA

ISTORIJA“. Reþ. — G. Padegimas

20 d. 12 val. — „KUKUÈIO KELIONË“ (pagal

M. Martinaièio „Kukuèio balades“). Insceni-

zacijos aut. ir reþ. — I. Norkutë

24 d. 18 val. — „LIETAUS ÞEMË“.

Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

25 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — R. Teresas

26 d. 18 val. — PREMJERA! Y. Reza

„SKERDYNIØ DIEVAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras19 d. 17 val. — R. Cooney, J. Chapmeno

„MISIS MARKHEM MIEGAMASIS“.

Reþ. — V. Kupðys

20, 26, 27 d. 17 val. — L. Gersche’s „LAISVIEJI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

M A R I J A M P O L Ë

Dramos teatras23 d. 18 val. — PREMJERA! T. Wilderio

„MÛSØ MIESTELIS“. Reþ. — R. Kuèiauskas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija22 d. 20 val. Druskininkø „Eglë+“ sanatori-

jos Koncertø ir konferencijø salëje, 26 d.

18 val. Meteliø regioniniame parke, 27 d.

16 val. Eiðiðkiø pramogø centre, 24 d.

18 val. Vilniaus paveikslø galerijoje —

Èiurlionio kvartetas. Solistë M. Krupoves

(vokalas). Programoje S. Moniuszkos kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasStasio Vainiûno namuose

18 d. 18 val. — Vilniaus muzikos mokyklos

„Lyra“ mokytojos E. Visockienës mokiniø

koncertas „Praþydo ðirdyse pavasaris“

21 d. 18 val. — koncertuoja jaunieji vilnieèiai —

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

profesorës V. Vitaitës fortepijono klasës

studentë R. Mikuèionytë. Programoje

G.F. Händelio, F. Liszto, S. Rachmaninovo,

J. Cage’o kûriniai

22 d. 18 val. — koncertuoja jaunieji vilnieèiai —

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

profesoriaus S. Okruðko studentë A. Vlady-

kaitë. Programoje M. Ravelio, B. Bartoko,

A. Ginasteros ir G. Gershwino kûriniai

23 d. 18 val. — Treèiadienio vakaras su Birþø

V. Jakubëno muzikos mokyklos mokytojais ir

mokiniais. Bus atidaryta ðios muzikos

mokyklos mokiniø pieðiniø, keramikos darbø

paroda

24 d. 18 val. B. Dvariono deðimtmetëje

muzikos mokykloje — vakaras-koncertas

J. Pakalnio gimimo 100-osioms metinëms.

Dalyvauja N. Beredina, R. Tallat Kelpðaitë

(sopranas) ir kt.

V I L N I U S

Kongresø rûmai24 d. 19 val. — sezono pabaigos koncertas.

A. Grigorian (sopranas), A. Janutas (tenoras),

L. Mikalauskas (bosas), Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras, Kauno valstybinis

choras (vad. — P. Bingelis), chorinio dainavi-

mo mokyklos „Liepaitës“ jauniø choras (vad. —

A. Steponavièiûtë-Zubkauskienë). Dir. —

G. Rinkevièius. Programoje B. Britteno

„Karo requiem“

KAUNAS

Kauno menininkø namai19 ir 20 d. 16 val. Vytauto Didþiojo karo

muziejaus sodelyje — karilionieriaus

G. Kuprevièiaus atliekamø varpø muzikos

koncertai „Kitos varpø spalvos“

24 d. 18 val. — pianistas A. Mikalkënas

V a k a r a i

V I L N I U S

Vilniaus mokytojø namai18 d. 17 val. Didþiojoje salëje — choreo-

grafijos mokyklos „Nuotaika“ baigiamasis

koncertas

21 d. 18 val. 215 auditorijoje — lektoriaus

A. Þarskaus paskaita „Kasos ir nuometas.

Anyta ir marèios anavimas“

22 d. 18 val. Svetainëje — vakarø ciklo

„Pasidainavimai su Veronika“ sezono pabai-

gos koncertas. Dalyvauja Kauno folkoro

ansamblis „Gilë“ (vad. — D. Juðka)

23 d. 18 val. Svetainëje — vokalinës muzikos

koncertas. Dalyvauja LMTA Dainavimo

katedros dëstytoja A. Liutkutë ir jos studen-

tës A. Burneckaitë, R. Èerniûtë, J. Ðiaudvyty-

të, R. Pumpalavièiûtë

25 d. 18 val. Svetainëje — „Vieniðo vilko“

klubo koncertinio sezono uþdarymo koncer-

tas. Dalyvauja V. Juronis, Ð. Maèiulis su

grupe „Vilkai“, R. Valintas ir grupë „Dinozau-

rai“, R. Valaðinas ir grupë „Trys grantai“,

A. Azguridis ir grupë „Bliuzoholikai“, akto-

rius L. Vydþiûnas su jaunosiomis aktorëmis ið

Vilniaus Naujojo teatro, O. Mozarskis ir kt.

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus19 d. 17 val. — projekto „Muziejø naktis“

renginys „Teskamba Poeto eilës per naktá!“

Vakaras skirtas J. Maèiulio 150-meèiui

paminëti. Dalyvauja aktorë D. Ðkelevaitë,

gitaristas A. Kelpða

Kauno menininkø namai22 d. 18 val. — valanda su poetu D. Kajoku

Paminklinë Kristaus Prisikëlimobaþnyèia20 d. 12 val. — projekto „Dialogas — þodis ir

spalva“ renginys, skirtas R. Varnaitës jubiliejui.

Dalyvauja aktorë R. Varnaitë, tekstilës

grupës „Esame“ kûrybos paroda

12 psl. 7 meno dienos | 2012 m. geguþës 18 d. | Nr. 20 (988)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

G e g u þ ë s 1 8 – 2 4

Dar vieneri metai *****Psichologë Dþerë pasikvieèia á namus vieniðà, juokingà, nelaimingà

bendradarbæ Meræ. Pas Dþeræ ir Tomà – porà, kuri kartu jau keliasdeðimtmetø, Merë pasijunta kaip savo namuose. Ji pradeda intriguoti, nors akivaizdu,kokia ji bejëgë. Vis dëlto Dþerë nusprendþia, kad Merë ima kelti pavojø...Mike’o Leigh filmø tema – gyvenimas. Kaip reikia gyventi, kad bûtumlaimingas? Ar laimë priklauso nuo mûsø, ar nuo likimo? Keturi metø laikai,praleisti kartu su Dþere ir Tomu, prabëga greit, bet filmas nepaliks darilgai. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Lesley Manville, Jimas Broadbentas,Ruth Sheen (D. Britanija, 2010). (Vilnius)

Geriausias egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis ***Johno Maddeno („Ásimylëjæs Ðekspyras“) herojais tapo pagyvenæ an-

glai, iðsirengæ pakeliauti po Indijà. Jiems buvo paþadëtos atostogos pra-bangiame vieðbutyje. Kai paaiðkëja, kad svajoniø vieðbutis labiau prime-na griuvësius, britai nusprendþia patys savimi pasirûpinti. Tarp anksèiaunepaþástamø ir labai skirtingø þmoniø ima megztis draugystës, o kai kuriefilmo personaþai net pagaliau atranda, kas jie yra ið tikrøjø. Taèiau aki-vaizdu, kad filmas nusipelno dëmesio pirmiausia ypatingø aktoriø dëka.Pagrindinius vaidmenis sukûrë „Oskarø“ laureatai Judi Dench, TomasWilkinsonas, Maggie Smith ir „Lûðnynø milijonieriuje“ iðgarsëjæs DevasPatelis (D. Britanija, 2012). (Vilnius, Klaipëda, Ðiauliai)

Nakties ðeðëliai ***1752-aisiais Dþoðua ir Naomi Kolinzai kartu su jaunuoju Barnabu pali-

ko Liverpulá, kad pradëtø naujà gyvenimà Amerikoje. Po dvideðimtiesmetø Baranabas Kolinzas – Kolinvudo dvaro savininkas, turtingas, galin-gas ir dar moterø numylëtinis. Bet ir tokie kartais daro klaidø. Barnabaspadarë klaidà suþeidæs graþiosios Anþelikos ðirdá. Ji – ragana, todël pa-verèia ðirdþiø ëdikà vampyru ir palaidoja gyvà. Po dviejø ðimtø metø jisatsitiktinai iðlaisvinamas ið kapo ir atsiduria labai pasikeitusiame 1972-øjø pasaulyje. Barnabas gráþta á Kolinvudo griuvësius, o apgailëtini jo ðei-mos palikuoniai turi daugybæ paslapèiø. Naujo Timo Burtono filmo pa-grindas – kultinis JAV serialas, rodytas 1966–1971 metais. Barnabàsuvaidinæs Deppas nuo maþens didelis serialo gerbëjas. Jis buvo ir vienasnaujojo filmo sumanytojø. Burtonas siekë, kad filmas maksimaliai atspin-dëtø 8-àjá deðimtmetá. Filme vaidina kita serialo gerbëja Michelle Pfef-fer, taip pat Helena Bonham Carter, Eva Green (JAV, 2012). (Vilnius,Kaunas)

Profas **Boazo Yakino filmas pirmiausia skirtas Jasono Stathamo gerbëjams.

Jis vaidina buvusá slaptàjá agentà, gelbstintá maþà mergaitæ ir sukeliantánusikaltëliø karà. Rusø mafijozai ir korumpuoti Niujorko politikai noriturëti vaikà savo rankose. Pabaiga numanoma, bet juk ne ji filme svar-biausia (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Velniø salos karalius ***Tikrais faktais pagrásta istorija perkels á XX a. pradþià, á Bastiojos salo-

je ákurtà nepilnameèiø nusikaltëliø kolonijà, kurià Norvegijos vyriausybëuþdarë tik 1953 metais. Á kolonijà patekdavo smulkûs nusikaltëliai, nað-laièiai, berniukai ið patologiðkø ðeimø. Dauguma – be nuosprendþio irgalimybës greitai gráþti á normalø gyvenimà. Jie turëjo paklusti þiauriaidisciplinai, badauti, nuo auðros iki tamsos kirsti medþius, buvo seksualiaiiðnaudojami. Reþisierius Mariusas Holstas koncentruojasi á dviejø drau-gø psichologines ir moralines problemas. Vienas – neseniai á salà atveþtasjaunas maiðtininkas, suvienijantis nepaklusniuosius, kitas – kolonijà ne-trukus paliksiantis grupës globëjas. Jie abu turës pasirinkti: lojalumà sar-gams ar solidarumà su bendraamþiais. Panaðios temos filmø sukurta netiek jau maþai, bet Holsto darbas iðsiskiria puikiai ávaldytu kino amatu(Norvegija, 2011). (Vilnius)

„Nakties ðeðëliai“

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis18—24 d. — Diktatorius (JAV) — 11, 12, 13,

14.15, 15.10, 16.30, 17.30, 18.40, 19.45, 20.50,

22 val.

Ko laukti, kai laukies (JAV) — 11.30, 14,

16.30, 19, 21.30

18—23d. — Legendinis vikingas Toras (3D,

Airija, Islandija, Vokietija) — 11.15, 13.30,

15.50, 18.20; 24 d. — 11.15, 13.30, 15.50

24 d. — Vyrai juodais drabuþiais 3 (3D, JAV) —

19 val.

18—24 d. — Nakties ðeðëliai (JAV) — 11.45,

14.15, 16.45, 19.15, 21.45

18, 21—24 d. — Profas (JAV) — 13.30, 16, 19,

21.30; 19, 20 d. — 11.20, 13.30, 16, 19, 21.30

18, 21—24 d. — Geriausias egzotiðkas

„Marigold“ vieðbutis (D. Britanija) — 15.20,

18.20, 21.10; 19, 20 d. — 12.20, 15.20, 18.20,

21.10

18—24 d. — Gatvës ðokiai (JAV) — 13.50, 18,

20.20

Kerðytojai (3D, JAV) — 12.30, 18 val.

Nelieèiamieji (Prancûzija) — 15.30, 21 val.

18, 21—24 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(JAV) — 15.45; 19, 20 d. — 11.40, 15.45

18—23 d. — Titanikas (3D, JAV) — 20.40

18, 21—24 d. — Veidrodëli, veidrodëli...

Snieguolës istorija (JAV) — 14, 16.15; 19,

20 d. — 11.30, 14, 16.15

18—24 d. — Bado þaidynës (JAV) — 18.30

Amerikietiðkas pyragas: klasës susitikimas

(JAV) — 21.30

19, 20 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) — 11.45

18—24 d. — Loraksas (JAV) — 13.45

Laivø mûðis (JAV) — 16 val.

Amþinai tavo (JAV) — 18.45

Varnas (Ispanija, JAV, Vengrija) — 21.15

Forum Cinemas Akropolis18—24 d. — Diktatorius (JAV) — 10.15, 12.15,

14.30, 15.15, 16.45, 17.30, 19, 19.45, 21.30,

21.50

Legendinis vikingas Toras (3D, Airija, Islandi-

ja, Vokietija) — 11, 13.15, 15.30, 18 val.

Ko laukti, kai laukies (JAV) — 14.15, 17, 19.30,

21.50

24 d. — Vyrai juodais drabuþiais 3 (3D, JAV) —

19 val.

18—23 d. — Kerðytojai (3D, JAV) — 12.40, 17.45,

21 val.; 24 d. — 12.40, 21 val.

18—24 d. — Nakties ðeðëliai (JAV) — 13.45,

16.30, 19.15, 21.40

Profas (JAV) — 16.15, 18.30, 20.45

Gatvës ðokiai (3D, JAV) — 10.30, 15.45, 21.15

18, 21—24 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(JAV) — 14 val.; 19, 20 d. — 11.15, 14 val.

18—24 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snieguo-

lës istorija (JAV) — 10.45, 13 val.

Loraksas (JAV) — 11.30

Alvinas ir burundukai 3 (JAV) — 11.45

Amþinai tavo (JAV) — 12 val.

Pasimatymas (Rusija) — 14.45

Laivø mûðis (JAV) — 17.15

Sumautos atostogos Meksikoje (JAV) — 20.30

„Skalvijos“ kino centras18 d. — Subtilumas (Prancûzija) — 17 val.;

19 d. — 21 val.; 20 d. — 20.40; 21 d. — 15 val.;

22 d. — 21.10; 23 d. — 17 val.; 24 d. — 21 val.

18 d. — Pavojingas metodas (D. Britanija,

Kanada, Ðveicarija, Vokietija) — 21 val.; 19 d. —

19 val.; 21 d. — 19.10; 22 d. — 17 val.;

23 d. — 20.40; 24 d. — 19.10

20 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) —

18.30; 21 d. — 17 val.; 22 d. — 19 val.; 24 d. —

17 val.

21 d. — Kivirèas (Prancûzija, Vokietija,

Lenkija, Ispanija) — 21.10; 23 d. — 19 val.

19 d. — Kukis (Èekija) — 15 val.; 20 d. — 15 val.

Afrikos kino dienos

18 d. — Tiesos naktis (Burkina Fasas, Prancû-

zija) — 19 val.

19 d. — Viva Riva! (Kongo Demokratinë

Respublika, Prancûzija, Belgija, PAR) — 17 val.

20 d. — Nieko iðskyrus tiesà (PAR, Prancûzija,

Italija) — 17 val.

Pasaka18 d. — Meilë trunka trejus metus (Prancûzi-

ja) — 17.15; 19 d. — 17 val.; 20 d. — 16.30;

21 d. — 21 val.; 24 d. — 18.30

18, 19 d. — Dar vieneri metai (D. Britanija) —

19 val.; 20, 22 d. — 20.30; 22 d. — 15 val.;

23 d. — 20.45; 24 d. — 20 val.

18 d. — Bado þaidynës (JAV) — 21.15; 19 d. —

18.30; 20 d. — 16 val.; 21 d. — 20.30; 22 d. —

17.30; 23 d. — 18 val.

18, 21 d. — Pavojingas metodas (Prancûzija,

D. Britanija, Vokietija, Airija, Kanada) —

17.30; 22 d. — 21 val.; 23 d. — 19 val.; 24 d. —

18 val.

18 d. — Ðefas (Prancûzija) — 19.30; 19 d. —

21.30; 20, 21 d. — 18.30; 22 d. — 20 val.;

23 d. — 20.30; 24 d. — 18.15

18 d. — Yves Saint Laurent. Beprotiðka meilë

(Prancûzija) — 21.30; 19 d. — 16.30; 20, 23 d. —

21 val.; 21 d. — 19.15; 24 d. — 21 val.

18 d. — Piktybës gëlës (Prancûzija) — 18 val.;

19 d. — 17.30; 20, 21 d. — 20.15; 22 d. — 16,

18 val.; 23 d. — 18.30; 24 d. — 20.30

19 d. — Fëja (Belgija, Prancûzija) — 21 val.;

20 d. — 19 val.; 22 d. — 18.30

19 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 19.30

19 d. — Varnas (Ispanija, JAV, Vengrija) —

21.15; 20 d. — 18.15

23 d. — Á amþinybæ (Danija) — 17.30

KAUNAS

Forum Cinemas18, 19 d. — Diktatorius (JAV) — 10.15, 12.30,

14.30, 16.30, 17.15, 18.30, 19.30, 20.30, 21.30;

20—23 d. — 10.15, 12.30, 14.30, 16.30, 17.15,

18.30, 19.30, 20.30, 21.30; 24 d. — 10.15, 12.30,

14.30, 16.30, 17.15, 19.30, 21.30

18, 19 d. — Ko laukti, kai laukies (JAV) — 13,

15.30, 18, 21, 23.25; 20—24 d. — 13, 15.30,

18, 21 val.

Legendinis vikingas Toras (3D, Airija, Islandi-

ja, Vokietija) — 10.45, 13.15, 15.15

24 d. — Vyrai juodais drabuþiais 3 (3D, JAV) —

19 val.

22 d. — Kloja (JAV) — 17.30

18—24 d. — Profas (JAV) — 11.45, 14.15, 16.45,

19.15, 21.45; Nakties ðeðëliai (JAV) — 11.15,

13.45, 16.15, 18.45, 21.15; Veidrodëli, veidro-

dëli... Snieguolës istorija (JAV) — 10.30, 12.45,

15 val.

18, 19 d. — Gatvës ðokiai (JAV) — 17.30,

20.15, 22.15; 20, 21, 23, 24 d. — 17.30, 20.15;

22 d. — 20.15

19, 20 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(JAV) — 11 val.

18—24 d. — Kerðytojai (3D, JAV) — 17.45, 20.45

18, 19 d. — Sumautos atostogos Meksikoje

(JAV) — 23.59

18—24 d. — Loraksas (JAV) — 12, 14 val.

18, 19 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 23.45

18, 19 d. — Nelieèiamieji (Prancûzija) — 23.35

Cinamonas18—24 d. — Legendinis vikingas Toras (3D) —

11.30, 13.30, 15.30; Diktatorius (JAV) — 12.15,

14.10, 16.15, 18.15, 20.15, 22.15; Ko laukti, kai

laukiesi (JAV) — 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val.

Nakties ðeðëliai (JAV) — 14.45, 17, 19.15,

21.30

18, 20, 22, 24 d. — Profas (JAV) — 19.45

18—24 d. — Kerðytojai (JAV) — 21.45

19, 21, 23 d. — Kung fu triuðis (JAV) — 10.50

18, 20, 22, 24 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) —

17.45; 19, 21, 23 d. — 17.45, 19.45; Prarasta

kontrolë (JAV) — 12.45

18—21, 23, 24 d. — Amþinai tavo (JAV) — 19.35

18—24 d. — Veidrodëli, veidrodëli... (JAV) —

14.25; Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 21.50; Bado þaidynës

(JAV) — 16.40; Piratai! Nevykëliø kompanija

(JAV) — 12.30

18, 20, 22, 24 d. — Loraksas (JAV) — 10.50

22 d. — Du paradai, du pasauliai... viena

Europa? (dok. f.) — 20 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas18—24 d. — Diktatorius (JAV) — 11.30, 13.30,

15.45, 17, 18, 19.15, 20.15, 21.15; Ko laukti,

kai laukies (JAV) — 13.45, 16.15, 19, 21.30;

Legendinis vikingas Toras (3D, Airija, Islandi-

ja, Vokietija) — 10.15, 12.30, 14.45, 16.30

24 d. — Vyrai juodais drabuþiais 3 (3D, JAV) —

19 val.

18—24 d. — Profas (JAV) — 15, 17.15, 19.30,

21.45; 18—24 d. — Veidrodëli, veidrodëli...

Snieguolës istorija (JAV) — 12.45; 19, 20 d. —

10.30, 12.45

18—23 d. — Gatvës ðokiai (3D, JAV) — 11, 18.45;

24 d. — 11 val.; 18—23 d. — Kerðytojai (3D,

JAV) — 13.15, 21, 21.35; 24 d. — 13.15, 21.35

19, 20 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

11.15; 18—24 d. — Piratai! Nevykëliø

kompanija (JAV) — 10.45; Loraksas (JAV) —

13 val.; Laivø mûðis (JAV) — 15.30; Geriausias

egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis (D. Britanija) —

18.15; Amþinai tavo (JAV) — 20.45

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas18—24 d. — Diktatorius (JAV) — 10.20, 12.45,

15, 17.15, 19.30, 21.45

18, 21—24 d. — Ko laukti, kai laukies (JAV) —

13.45, 16.15, 18.45, 21.15; 19, 20 d. — 11.15,

13.45, 16.15, 18.45, 21.15

18—24 d. — Legendinis vikingas Toras (3D,

Airija, Islandija, Vokietija) — 10.40, 13, 15.30

Geriausias egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis

(D. Britanija) — 18.15, 21 val.

24 d. — Vyrai juodais drabuþiais 3 (3D, JAV) —

19 val.

18—24 d. — Profas (JAV) — 16, 18.30, 20.45

18, 21—24 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie-

guolës istorija (JAV) — 13.30, 15.45; 19, 20 d. —

11, 13.30, 15.45; 19, 20 d. — Piratai! Nevykë-

liø kompanija (JAV) — 11.45; Loraksas (JAV) —

14 val.; 18—23 d. — Gatvës ðokiai (3D, JAV) —

17.45; 18—23 d. — Kerðytojai (3D, JAV) — 20.30

PA N E V Ë Þ Y S

Forum Cinemas Babilonas18, 21—24 d. — Diktatorius (JAV) — 12.45,

15, 17.15, 19.30, 21.45; 19, 20 d. — 10.45,

12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45; 18, 21—24 d. —

Legendinis vikingas Toras (3D, Airija, Islandi-

ja, Vokietija) — 13, 15.30; 19, 20 d. — 10.30,

13, 15.30; 18—21, 23, 24 d. — Amþinai tavo

(JAV) — 19.15; 22 d. — 19.15; 24 d. — Vyrai

juodais drabuþiais 3 (3D, JAV) — 19 val.; 18—

24 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snieguolës

istorija (JAV) — 12.30, 14.45; 18—23 d. —

Kerðytojai (3D, JAV) — 18 val.; 18—24 d. — Gatvës

ðokiai (3D, JAV) — 21.15; 19, 20 d. — Piratai!

Nevykëliø kompanija (JAV) — 10.15

18—21, 23, 24 d. — Prarasta kontrolë (JAV) —

19.15; 22 d. — 17 val.

18—24 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 21.30