1

ÐIUOLAIKINIO KARIO PORTRETAS

2008 metø konkurso dalyviø geriausi raðiniai

@ Lietuvos þurnalistø sàjunga @ Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerija

2

3

Turinys

Áþanga...........................................................................................5

Vilma Jankienë

�Su kokybës þenklu�......................................................................5

�Taikos karys�..............................................................................12

Jonas Geèas

�Mënulio slënio dienoraðtis�...........................................................18

Mindaugas Matukonis

�Smëlio laikrodis�.........................................................................35

Zita Voitiulevièiûtë

�Ið fabriko Londone � ginti tëvynës�................................................41

�Akimirkos sprendimas: á kariná jûrø laivynà�..................................45

Aldona Kudzienë

�Kareiviðka koðë bûna ir vyriðka, ir moteriðka�.................................49

�Bûrio vadas trumpalaikiø atostogø gráþo paskutinis�.........................52

Jurgita Èinkienë

�Minø medþiotojai karo kvapà uþuodþia ir taikos metu�....................57

4

5

Konkursas tik ásibëgëja...

Treèius metus ið eilës Kraðto apsaugos ministerijos ir Lietuvos þurnalistø sàjungos rengiamas

konkursas �Ðiuolaikinio kario portretas� ágauna vis ryðkesnius kontûrus, tampa graþia þurnalistø, ir

paèiø mûsø kariuomenës atstovø tradicija. Nuo ðiø metø pagal naujus konkurso nuostatus autoriams

jau leista ir niekur (spaudoje, internete) nepublikuotus kûrinius, siøsti tiesiai á ministerijà arba á Þurna-

listø sàjungà.

Malonu, kad kasmetiniame konkurse dalyvauja ir ankstesniø konkursø laureatai, dirbantys

respublikinëje arba regioninëje spaudoje (Vilma Jankienë, Jurgita Èinkienë, Aldona Kudzienë), bet

dar maloniau matyti naujus autorius, temø ir stiliaus poþiûriu áneðanèius gaivaus vëjo á patá konkursà

(tai � Jonas Geèas, Mindaugas Matukonis).

Ðiemetiniame konkurse dalyvavo aðtuoniolika autoriø su 25 publikacijomis (panaðiai tiek auto-

riø ir jø tekstø buvo ir pernai). Konkursiniai darbai parodë kai kurias tendencijas, leidþianèias teigti,

kad ðiuolaikinio kario pristatymas visuomenei ir kariuomenës atstovams smarkiai ásibëgëja. Pleèiasi

tematika, gerëja literatûrinis stilius. Vertinimo komisijos nariai ðiemet buvo kone vieningi, atiduodami

balsus priziniø vietø laimëtojams, kurie ðiuolaikiná kará parodë ne tiek per faktø ar ávykiø gausà, kai

pasitelkiamas informacinis, apraðomasis pasakojimo bûdas, kiek per vidinio savo herojø pasaulio

akcentavimà. V. Jankienë, viena ið 2006 m. konkurso laureatø, nepaisant kai kuriø redagavimo

netobulumø, árodë, kad jos meistriðkumas auga, pleèiasi herojø charakterio paletë, iðsilaisvinama ið

þurnalistinio schematizmo. Tuo tarpu A. Kudzienei, praëjusiø metø antrosios vietos laimëtojai, galima

prikiðti, kad ðá kartà ji ðiek tiek pavirðutiniðkiau paþvelgë á regioninës þurnalistikos taip mëgstamà

specifinæ temà � kariø gyvenimo kasdienybæ, kario ir jo aplinkos sàveikà.

Priziniø vietø laimëtojai � pulkininkas (atsargos) Jonas Geèas ir vyr. leitenantas Mindaugas

Matukonis pavergë kario, tarnaujanèio tarptautinëse taikos misijose (ðiuo atveju Afganistane), iðgy-

venimø autentiðkumu, nuostabiu egzotiðkos gamtos groþio nutapymu, Tëvynës ilgesio gaida.

Taigi ðiuolaikinio kario portretas kasmet darosi vis natûralesnis, turiningesnis ir nuoðirdesnis.

Linkime bûsimo konkurso dalyviams ne tik kûrybinës dràsos, naujø pergaliø, bet ir atsakomybës,

màstant apie lietuviø kalbos ðvarumà bei teksto stilistiná grynumà.

Aldona Þemaitytë

Leidinio sudarytoja, konkurso �Ðiuolaikinio kario portretas�

vertinimo komisijos narë

6

Vilma Jankienë - I vieta

�Su kokybës þenklu��Taikos karys�

7

Su kokybës þenklu

Ðviesiaplaukë mëlynakë, prieð trisde-

ðimt metø birþelio 8 dienà Kyviðkëse skrodë

padangæ savarankiðkai su lëktuvu Jak-18A.

Prisiminimuose uþsifiksavo tai, kad daugiau

jaudulio sukëlë lëktuvo ridenimas, nei skry-

dis, nes mokymosi metu neskyrë tam daug

dëmesio... Lakûnë visà gyvenimà: buvusi So-

vietø Sàjungos, Lietuvos rinktinës narë, Kraðto

apsaugos savanoriø pajëgø Aviacijos rinkti-

nës lakûnø bûrio vadë, Lietuvos kariuome-

nës savanorë, akrobatiniø skrydþiø instruk-

torë-egzaminuotoja, Sovietø Sàjungos èem-

pionato pratimo marðrutu laimëtoja 1985 m.,

Lietuvos èempionë 1996 m., S. Dariaus ir S.

Girëno taurës 1989 metais laimëtoja. Sulau-

kusi 50 metø, pensininkë (ðá þodá derëtø ra-

ðyti kabutëse, dievaþi) Onutë Motiejûnaitë

ðypsosi ir á klausimà �Kaip að gyvenu?� atsa-

ko: �Gyvenimas mano yra su kokybës þen-

klu�.

� Uþsiminëte, kad atsiranda minèiø raðyti pamàstymus. Nuo ko pradëtumëte?

� Nuo to, kas dabar yra. Raðyèiau iðvadas. Kaip tyèia, daugiau reikalø tvarkau ástaigose, varstau

valdininkø duris, kurie në kiek nesuinteresuoti tau padëti, nesibodëdami siuntinëja, verèia laukti, ateiti vël.

Kaip sunku tuose kabinetuose. Labai daþnai sau mintyse sakau � kaip paprasta lëktuve. Kas neskridæs,

nesupras. Rodos, lëktuve sudëtinga, o að tegalvoju kaip paprasta lëktuve! Èia viskas aiðku, konkretu.

� Ar negana skraidyti?

� Að tai dariau visà gyvenimà. Kadangi dar nesuradau, kas atstotø aviacijà, neturiu kuo pakeis-

ti. O kam gerà daiktà mesti? Manau, viskas priklauso nuo sveikatos, gyvenu nuo vieno medicininio

patikrinimo iki kito. Ðiemet sutapo, kad jø net keturi � du kartus civilinei licencijai, vienà kartà karineiV

ilmos

Jan

kien

ës n

uotr.

Lakûnë Onutë Motiejûnaitë.

8

ir kartà per 3 metus kaip sava-

norë.

� Kiek skraidote pasta-

ruoju metu?

� Jau ne dël savæs skraidau,

skraidau dël mokiniø. Kaþkam

gera mintis á galvà ðovë, eskadri-

lëje mokome skraidyti su lëktu-

vais Jak-52 Lietuvos kariniø oro

pajëgø lakûnus, kad jie nepamirð-

tø ágûdþiø, laukdami remontuo-

jamø L-39. Praëjusiais metais pra-

dëjo mokytis ðeði, dabar liko trys:

vienas apskritai ið karinës siste-

mos iðëjo, kitas Afganistane, tre-

èias dirba KOP ðtabe, liko mokytis trys ðaunûs vyrukai. Ðiemet þadu juos átraukti á akrobatinio skraidy-

mo varþybas. Pernai skraidþiau daug, apie 170 val., beveik tiek, kiek prieð pensijà... Pirmas pusmetis

ið darbø iðëjus buvo lyg duobë, neþinojau, kur ir kokiu statusu man ásilieti, aeroklube nebuvau skrai-

dþiusi. Kiti patarë stoti á savanorius (eskadrilë gali kviesti á pratybas ir dar pinigø mokëti), taip ir

padariau, dar ágijau CAA inspektoriaus egzaminuotojo kvalifikacijà. Su KOP lakûnais að pasijutau

kaip þuvis vandenyje, nes jie profesionalai, malonu dirbti, be to, jie mëgsta pilotaþà.

� Kaip iðlaikote gerà fizinæ formà?

� Svarbus dalykas yra prigimtis. Galima treniruoti vestibiuliariná aparatà, bet geriausia, kai

skrendant nei supa, nei bloga. Man nesidaro niekas. Daþnai netgi pasigendu tos bûsenos, jauèiu

poreiká skristi, man reikia �dozës� nuolat, � kad gerai jausèiausi ir moraliðkai, ir fiziðkai. Kai kas nors

nesiseka, galvoju � kaip reiktø skristi, kaip reiktø! Fizinis pasiruoðimas � mankðta kas rytà; nieko

naujo, bet ji bûtina kiekvienam pilotui, ypaè mûsø stuburui, reikia daryti tam tikrus pratimus. Skry-

dþiø krûvá taip pat reikia reguliuoti, sezono pradþioje reikia palaipsniui organizmà pratinti didinant

krûvá. Jei ðoksi á lëktuvà ir atliksi maksimalià programà, tris dienas bûsi �negyvas�, nesvarbu, kad

prieð tai kasdien intensyviai pumpavaisi treniruokliø salëje. Èia kitoks nuovargis pasireiðkia. Pasitaiko

ir mëlyniø, o kartais vairalazdæ �uþgulti� tenka ir dviem rankom.

Nuotrauka ið Onutës Motiejûnaitës albumo.

9

� O vis dëlto, kada pradþiø pradþia buvo? Kaip prasidëjo?

� Netyèia. Nesidairiau á dangø, tik baigusi mokyklà kaþkokio uþsiëmimo ieðkojau. Apie aero-

klubà nebuvau girdëjusi. Neástojau á universitetà, pradëjau dirbti, turëjau daug laiko. Netyèia uþkal-

binta mergina Vilniaus skverelyje ðiek tiek papasakojo apie sklandymà ir man patarë: tu nueik á

aeroklubà, ten daug laiko reikia, tau patiks. Jau pirmoje paskaitoje supratau, kad kalba ne apie

sklandymà sukasi, Konstantinas Ðluinskis pasakoja apie variklio sandarà. Ai, pagalvojau, koks skirtu-

mas. Pasiryþau iðmokti kiekvienà varþtelá. Niekada tiek neiðmokau, kaip tais pirmaisiais metais. Be

to, padëjo gera energetika, bendraminèiai, paskaitas lankë þmonës su �deganèiomis� akimis, dar 50

procentø energijos prisidëjo. Að visada norëjau bûti tokiuose kolektyvuose. Tiesa, ið pradþiø manæs

priimti nenorëjo, atkalbinëjo, neva neturësi laiko, bus sunku, nebent á paraðiutininkes. Bet að uþsispy-

riau, sakau, vis tiek noriu pabandyti.

Prasidëjus skrydþiams, instruktorius patarë bûti kasdien aerodrome, kol iðskrisiu savarankiðkai,

kad nepasimirðtø ko iðmoksti. Visaip iðsisukinëdavau darbe, o paskui atostogas paskyriau aerodro-

mui. Prisimenu savo instruktoriø Arûnà Jukniø, kitus: Stasá Jarmalavièiø, Rimutæ Polinauskienæ...

� Kaip klostësi toliau likimas?

� Ágijau Vilniaus universitete mokytojos geografës specialybæ. Turëjau tapti sinoptike, bet man-

datinës komisijos dienà praskrai-

dþiau, todël man liko kas liko...

Derinti mokslus ir skraidymus bu-

vo nelengva, visi bardavo: lakû-

nai sakydavo, kokia tu lakûnë,

jeigu negali nuo praktikos atsi-

praðyti, o universitete girdëda-

vau, kokia tu geografë, jeigu va-

sarà negali á praktikà vaþiuoti...

Su didele Prano Vinicko pagal-

ba gavau laisvà diplomà ir pati

ieðkojau darbo, kur nors arèiau

aerodromo. Suradau Prienuose,

mokyklos direktorius rugpjûèio

mënesá labai apsidþiaugë, taip il- Onutë mëgsta sakyti: �Kaip paprasta lëktuve�.

10

gai neturëjo geografijos mokyto-

jos, bet netrukus nuliûdo, kai pa-

praðiau rugsëjo 1�13 dienomis ið-

leisti á varþybas. Pralaksèiau su

praðymais, su raðtais. Mokyklo-

je mane �vaduot� padëjo aukð-

èiausias savanoriðkos draugijos

armijai, aviacijai ir laivynui remti

pareigûnas Vitas Ravinskas. Bet

nespëjau pasiruoðti varþyboms,

nieko nelaimëjau, o ir vaþiavo-

me á Tulà susispaudæ automobi-

lyje...

Du metus mokytoja dir-

bau. Iki ðiol galvoju, kad mokytojas mokykloje kaþkoks nevisavertis, be teisiø, bejëgis, tokia sukurta

sistema netikusi. Man tai nepatinka. Geriau mokyti þmones lëktuve, be to, svarbu, kad mokai tuos,

kurie to nori. Likimas galutinai pakrypo á aviacijà. Iki ðiol. Nuo 1991 metø Kyviðkëse buvau Savano-

riðkosios kraðto apsaugos tarnybos S. Dariaus ir S. Girëno eskadrilës lakûnë. Nuo 2005 metø pavasa-

rio pensininkë. Kol kas visada danguje.

Yra vienas teigiamas aspektas pensijoj... Tai laikas, kurá gali skirti sau, ir laisvë. Juk tiek dar

ádomiø dalykø laukia. Gyvenimas toks ávairus, spalvingas, kupinas netikëtø atradimø.

� Kokiø iðgyvenote baimiø per tris deðimtmeèius ore?

� Buvo labai baisu kartà, na, gal du. Po nelaimës, kai þuvo akrobatiniu lëktuvu á plokðèià

suktukà patekæ du lakûnai, Leonas Jonys kaip visada pradëjo �knistis� tiesos link, jos ieðkojo mate-

matinëmis formulëmis ir vienà dienà atvaþiavæs á aerodromà Kyviðkëse tarë: �O! Að jau supratau, kas

atsitiko, kokia klaida, kodël nepavyko áveikti plokðèio suktuko. Dabar reikia pabandyti tà patá, man

reikia antro piloto. Onute, skrendam, að eksperimentuosiu, o tu sëdëk, tik aukðèio daugiau pasiim-

siu...� Iðgirdus, kad Levas, mëgæs labai þemai skraidyti, �pasiims daugiau aukðèio�, jau kaþkà reið-

kë. Juk nesakysiu, kad bijau. Skrendam. Visaip mane vartë, buvo baisoka, bet viskas laimingai

baigësi.

Kità kartà sovietø rinktinëje skraidëme kaip kamikadzës su Jak-50, jau pagarsëjusiais savo

Savarankiðkas Onutës skrydis prieð 30 metø Kyviðkëse lëktuvu Jak-18A.

11

nepatikimais sparnais. Pirmà kar-

tà patekau á rinktinæ, noras skris-

ti didþiulis, vyko pasiruoðimas so-

cialistiniø ðaliø èempionatui Ki-

jeve. Labiau patyræ lakûnai ne-

sutiko skristi su nepatikima tech-

nika, todël buvo nutarta: �pa-

leisim jaunimà ir paþiûrësim, kas

bus�. Tai skambëjo sarkastiðkai

ir dviprasmiðkai. Buvo labai sun-

ku, taèiau tylëjom, tikëdami, kad

viskas bus gerai, mums neatsi-

tiks nieko blogo. Bet átampa nie-

kur nedingo, kilo á orà kartu.

Skrydþiø buvo maþai, tik kartà

per dienà kiekvienas galëjom �suskristi� ir atlikti grieþtai nustatytà kieká figûrø. Per tà trumpà skrydá

taip stengdavausi, kad iðsiderino vestibiuliarinis aparatas ir ëmiau nebesuvokti tikslumo. Pastatai

lëktuvà vertikliai, po sekundës matai, kad baisus pliusas, eini þemyn, þemæ gabalais matai, iðvedi

lëktuvà ið perkrovos, tai viskas tik sukasi... Baisu buvo kam nors apie tai pasakoti. Nors bûtent tada

treneris pagyrë, girdi, þiûrëkit, Motiejûnaitë kaip skrenda, po kiekvienos figûros kokia graþi aikðte-

lë... Kad bûtø þinojæ, kam tas �aikðteles darau�... Vis tik paðnibþdëjau vienam trenerio padëjëjui

Ðpigovskiui apie savo bûsenà. Sako, tu nieko nedaryk, skraidyk lengviau, daugiau pailsëk, po keleto

dienø atsistatys. Supratau, kad ir kitiems taip bûna. Kur að dingsiu, baimei nepasidaviau. Reikëjo tik

iðgyventi tai, iðlaukti, kol praeis. Arba mesti viskà, jeigu abejoji, nes su abejonëmis negali skristi.

� Gal bijote dar ko nors?

� Bijau nusileisti á �nieko nenoriu� liûnà, tingëti. Todël auginu gëles, daugybæ gëliø sode ðalia

Kyviðkiø aerodromo. Dþiûgauju didþiulës kolekcijos þiedais, valgau braðkes ir þiûriu á dangø. Gal dar

filmà reiktø pastatyti apie stipriø þmoniø silpnybes, gal keliauti. Savo gimtadienio dienà iðsiruoðiu

automobiliu á tas vietas, kurias labai graþias regëjau ið dangaus Molëtø kraðte, Utenos link. Noriu

aplankyti Alantos baþnyèià, Molëtø observatorijà, þymø Asvejos (Dubingiø) eþero tiltà. Draugai gim-

tadienio proga padovanojo skrydá oro balionu. Noriu tai iðbandyti!

Pirmoje eilëje - lakûnë O. Motiejûnaitë su neabejingu akrobatiniamsskrydþiams aviacijos patriarchu Viktoru Aðmensku.

12

Labiausiai dabar bijau dël

savo skraidanèiø draugø. Þinau,

kiek pavojø ir sunkumø kartais

jø laukia danguje. Kiek daug jau

netekau per tuos visus metus.

Dangus pasiima geriausius...

� Kaip vertinate Rolan-

do Pakso skrydá aplink Þe-

m æ ?

� Tik teigiamai. Kaip gali

lietuvis vertinti kitaip? Kaþin ar

kas kitas tai padarys. Skeptikai

turëtø atmesti pavardæ, jeigu ji

jiems nepatinka, tegu lieka vien

faktas, nes jis yra svarbiausias.

Skrydis aplink Þemæ � sunkus darbas, já reikia ðlovinti.

� Mokyti kitus skraidyti nëra lengva. Kaip sekasi patirtá perduoti kitiems?

� Apie tai nuolat galvoju. Vis màstau, kaip geriau perduoti þinias, kà dar reikëtø pabrëþti, gal

kaþkà pamirðau pasakyti. Kartais neviltis uþpuola: skrendi, aiðkini, pakartoja, dar pakartoja, o kità

kartà vël ðleivai. Kiekvienam þmogui tenka rasti vis naujà metodà. Supratau, kad reikia leisti pasi-

kankinti, nepulti padëti iðkart. Iki tam tikro lygio skristi gali iðmokti kiekvienas, bet yra tokiø, kurie

sustoja, ir yra tokiø, kurie �turi rankà�.

Visada mano mokiniai buvo vyrai, neteko mokyti moterø, gal sunkiau su jomis, galvoju, jos

baikðtesnës, jas reikia labiau padràsinti. Yra toks neraðytas poþiûris, kad moteris yra þiopla ir jautri

kaip mimoza. Taèiau moterø reikia aerodromuose, kad vyrai neapkiaustø, pasitemptø.

Mano geriausi mokiniai � Kazys Antanavièius, stiprus C kategorijos varþybø dalyvis, Robertas

Ðvabauskas, Tomas Sitonis, dabar ir KOP lakûnai. Buvo ir uþsienieèiø, kai eskadrilë iðgyveno sunkius

laikus, apie 1992�1995 metus. Atvykdavo pasimokyti lakûnø ið Austrijos, Vokietijos. Kokie jie buvo?

Kaþkokie lepûs, greitai pavargdavo. Bet mokyti visada yra ádomu, ir save pasitikrini.

Pamenu, pirmà kartà, kai teko skristi su �þaliais� pradþiamoksliais, teko paèiai mokytis, stebëti

save, kà ir kaip darau, nes automatiðkai lëktuvà valdai, o kaip visa tai paaiðkinti kitam? Be to, visada

Brangus laimëjimas � Dariaus ir Girëno taurë. 1998 metai.

13

gali laukti ið naujoko staigme-

nos... Ne kiekvienas nori spor-

tuoti, kiti tik gyvenimo paávairi-

nimui, atrakcijai pramoksta

skristi. Visiems sakau, skatinu �

kà tu èia skraidai nerimtai, da-

lyvauk varþybose, mokykis, bus

stimulas, tikslas, kad ádomu bû-

tø. Taèiau dël darbo, karjeros ar

ðeimos skrydþiai yra aukojami.

� Kà jûs paaukojote

dël skrydþiø?

� Að nesukûriau ðeimos, nes

vis atrodë, kad bus apribota mano

laisvë. Ásimylëdavau daþnai, mylë-

jau ne kartà, nes tada pats pasi-

darai geresnis, skraidai be lëktuvo. Mane ið dalies sugadino aviacija. Þmones vertinu kitaip, gal grieþèiau.

Pasako þodá ne taip, þinau, kad man nepatiks, viskas. Kaip ir pilotaþe, reikia greitai ávertinti situacijà, skrisda-

mas ið keliø bruoþø turi sudëlioti visumà, o jei dar ypatingà turi priimti sprendimà... Lëktuvai yra lëktuvai. Bet

jie niekad nepakeis þmoniø. Todël visada ieðkojau ádomiø þmoniø, �deimanèiukø�, deganèiø aistra gyventi,

nenuilstanèiø optimistø. Aviacijoje jauèiuosi geriausiai. Visa gyvenimo erdvë yra aerodrome.

� Kas Jums yra aukðèiausias akrobatikos lygis, aukðèiausias atpildas sau paèiai?

� Tos dienos, kai viskas einasi, kai pjaustai dangø á lygias dalis ir lieki patenkintas. Ið Vyto

Lapëno iðmokom klausti, kas ten pjausto, o ne kas skraido. Skrendi ir jauti, kad pjauni orà, kad

viskas iðeina lygiai, viskas sutampa, vëjas neblaðko, net jei suklysti, per varþybas gauni nulá uþ figûrà,

vis tiek bûni savimi patenkintas. Þinoma, taip bûna labai retai. Nesu labai gabi lakûnë, man kaþko

trûksta, negaliu skraidyti kaip Jurgis Kairys, jis turi ypatingà gyslelæ. Bet ir man nusibosta tikslumo

laipsnius gaudyti danguje, todël mëgstu viena �pasidraskyti� tolimesnëje nuo aerodromo zonoje,

turiu pajausti lëktuvà, nepaisyti tiesumo ar kreivumo. Ypaè sezono pradþioje, kol ásiskraidai.

Skrydis yra geriausia. Juk darai tai dël savæs.

Þurnalas �Aviacijos pasaulis�

Þemëje � draugai, danguje � varþovai. Ið kairës: Palmira Girskutë, OnutëMotiejûnaitë, Algis Jurgelevièius, Jurgis Kairys, Petras Jurgionis, Leonas Jonys,Eltonas Meleckis, Vytautas Lapënas.

14

Taikos karys

Kariniø oro pajëgø sraigtasparniø eskadrilës vadas kpt. Alvydas Trasauskas, pri-

skraidæs ávairiø tipø sraigtasparniais (Mi-2, Mi-6, Mi-8) 2200 valandø, save vadina jau

senu lakûnu. Vaikystëje svajojæs bûti ðiukðliø maðinos vairuotoju, ðunø gaudytoju arba

lakûnu, dabar, sulaukæs keturiasdeðimties, sako niekada nesuabejojæs savo pasirinki-

mu. Pirmo rango lakûnas instruktorius gyvena ir dirba Kaune.

Meilë aviacijai � ið vaikystës

Pirmieji aviaciniai Alvydo iðgyvenimai siekia vai-

kystæ. Save pamena ant tëvo peèiø prie didþiulio An-2

propelerio Pasvalio rajono Joniðkëlio baþnytkaimio ae-

rodromëlyje ðventës metu. Dar ryðkesnis prisiminimas,

kai vos ketveriø penkeriø metø pipiras bëga paskui ma-

mà �gaudyti� paraðiutininko, kà tik nuþengusio ið dan-

gaus. Visiems graþu � ir paraðiuto medþiaga, ir kaip jis

sudedamas, ir tas þmogus, kuris tai atliko...

Alvydo tëvelis dirbo kalviu, mëgo technikà, labai

domëjosi aviacija, todël kasdieniø pokalbiø apie lëktu-

vus bûta daug... Kalvëje netrûko �gelþgaliø� nuo lëktu-

vø, o, þiûrëk, dar ir tepalo, degalø kalviai sugebëdavo

prisivarvinti. Ir dëdþiø, tetø prisiminimuose � karas, krin-

tantys, palikti lëktuvai, bëgantys lakûnai. Vaikas ið tø pa-

sakojimø mokësi paþinti ir iðmanyti. Padëjo ir aviacinë

spauda, þurnalas �Sparnai�, vëliau rusiðki leidiniai. Atsi-

rado Antrojo pasaulinio karo klijuotø modeliø kolekcija, tik vokiðkø lëktuvø trûko, iki ðiol jø në vieno

nesuklijavo... Lygindamas tikrovæ su þurnalø paveiksliukais, kaupë savo vaikiðkà patirtá. Ketvirtokas su

metais vyresniu pusbroliu pradëjo konstruoti, statyti tikrà lëktuvà, vëliau ið �Krylja Rodiny� þurnalo

nusiþiûrëjo skraidyklæ, vasaros uþsiëmimai keletà metø buvo konkretûs. Màstë, koká gi uþraðà reikëtø

paraðyti ant bûsimo sparno � vokiðkà ar lietuviðkà, dabar aiðku, kad në su vienu nebûtø �prasisukæ�...

Alvydas Trasauskas.

15

Pusbrolis taip pat norëjo tapti lakûnu, bet

giminaièiø ákalbëtas mokytis Rygoje skrydþiø val-

dymo meno (sakë, koks skirtumas, tai toks pat

pilotas, tik ant þemës), taip ir nebaigë mokyk-

los, jautësi suklaidintas. Netrukus atëjo ir Alvy-

do eilë pasirinkti studijas.

�Vaikystëje nebuvau labai pasiutæs, á me-

dþius, stulpus nesikarsèiau, nuo tramplino á van-

dená neðokinëjau, nenardþiau, draugai patrauk-

davo per dantá, girdi, koks ið tavæs lakûnas. Bet

að vis tiek galvojau � tegu ðneka, savo mintá

neðiojausi nepajudinamà. Baigus vidurinæ kitø minèiø ir nekilo. Bûsiu lakûnas.�

Mokslo ðaknys ir vaisiai

Nemaþai smulkmenø pakeliui á profesines aukðtumas iðliko giliai atmintyje. Dar vidurinëje mo-

kykloje Alvydas gavo visas reikiamas rekomendacijas pagal profesinæ atrankà ir pamena, kaip leng-

vai nuo jo atsakymø iðseko klausimai, kuo skiriasi Mig - 23 nuo Mig - 25. Ne veltui buvo su draugais

prakalbëta apie ðimtus dalykø � nuo lëktuvo iki kosmoso aukðtybiø. Viliojo ir graþios mëlynos unifor-

mos...

Rimtà uþnugará, jeigu mokysis karo aviacijoje, o ne civilinëje, paþadëjo �voenrukas�. Giminëje

kilo abejoniø, kaip èia vaikà siøsti á rusø kariuomenæ. Patriotinë savimonë buvo aukðta � lietuviai

iðdidþiai netoleruodavo net rusiðkø dainuðkø per vestuves, toká muzikantà geriau nuðautø... O Alvydo

mintyse sukosi ðturmo aviacijos galimybës, norëjo valdyti dideliø pajëgumø lëktuvà, pavyzdþiui, Su-

25. Taèiau atrankà vykdæs pulkininkas X rezgë kità planà. Suþinojæs apie jo �ðturmo� svajones,

suðuko: �Tai tau tiktø Saratovas!� Bet ten � sraigtasparniai! O pulkininkas toliau rezga savo mintá,

girdi, ten du fakultetai, galësi rinktis. Susigundë. Vietoj Èernigovo atsidûrë Saratove. Nuvykæs ten

pamatë, kad visur tik sraigtasparniais �kvepia�. O kur ta ðturmo aviacija?! �Kur tu èia atvaþiavai?

Èia � sraigtasparniø mokykla, transporto aviacija,� � toks atsakymas Alvydui nuskambëjo greièiau

kaip nuosprendis. Sovietø Sàjungoje buvo dar viena sraigtasparniø mokykla � Syzranëje, kur buvo

mokoma skraidyti su kovingesniais, ginkluotais Mi-8, Mi-24. Atrodë, jei bûtø nuvaþiavæs á Syzranæ,

16

tai dar bûtø maþiau apgautas. Apie naikintuvus teko pamirðti. Taip A.Trasauskas tapo ne naikintuvo,

o sraigtasparnio pilotu... Draugas, lietuvis, po pusantrø metø metë mokslus, neiðtvërë sunkumø, o

Alvydas apsiprato. Ið 580 kursantø baigë apie 400. Gráþusá draugà kaime visi ilgai dar vadino lakû-

nu...

Pirmieji mokslo metai buvo sunkiausi � neáprastas reþimas, vien teoriniai dalykai � Bernulio ir

kiti dësniai, formulës, varikliai ir jø pjûviai, elektrotechnika ir nieko konkretaus, jokios aviacijos. Ir

viskas rusø kalba. Dar naktinës rikiuotës miesto Revoliucijos aikðtëje ketvirtà ryto. Taèiau A. Trasaus-

ko motyvacija tapti lakûnu nedingo, o tik stiprëjo. Antrame kurse pradëjo skraidyti su Mi-2, vëliau ir

su Mi-8. Ketvirtame kurse jau buvo pavargæs nuo kariðko gyvenimo, be to, brendo politinë garsioji

perestroika, nuotaika tvyrojo slogi. Bet á skraidymus jis ëjo entuziastingai. Skraidyta ir su Mi-6.

Malonu Alvydui prisiminti ir tai, kad pirmà savarankiðkà ðuolá paraðiutu atliko gimtadienio pro-

ga � 1986 metais, geguþës 15-àjà, o po metø tà paèià dienà savarankiðkai skrido sraigtasparniu. Tiki,

kad tai ne atsitiktinumai.

Alvydas Trasauskas septintas ið kairës.

17

�Sraigtasparniai man � lyg

Dievo pirðtas. Visus mus Aukðèiau-

siasis savo takais vedþioja, ir mane

atvedë ten, kur reikia. Netgi dëkin-

gas pulkininkui X...�, � netikëtas

minties posûkis tik patvirtina Alvy-

do pasirinkimo brandumà. Savo pa-

tirtá lakûnas be likimo lûþiø ið vienos

santvarkos neskausmingai perkëlë á

kità, ypaè lyginant su tos paèios kar-

tos kitais lakûnais, kurie nerado sau

vietos po saule arba patyrë ðokà, kai

þiniø bagaþas tapo nereikalinga nað-

ta. Ðito A. Trasauskui pavyko iðveng-

ti. Naikintojai, nors draugiðkai, bet

paðaipiai atsiliepdavo apie sraigtasparnius, vadino juos pasiðokinëjanèiais, sakydavo: �Viðta � ne

paukðtis, sraigtasparniai � ne aviacija�. Tai, þinoma, þeidë, taèiau kur dabar tie paðaipûnai... Alvydas

ásitikinæs, kad tie, kurie iki ðiol dirba KOP, yra tikri patriotai, nes ieðkojusieji kur lengviau � atrado...

Skrydþiai

Minëdamas instruktorius, A. Trasauskas sako gavæs subtiliø, giliø pamokø, kurias sugeba per-

duoti tik �kieti� mokytojai ir vardina rusiðkas pavardes � pirmasis mokytojas Igoris Besmertnas, kiti �

Ðeinas, Liubimovas, Vasia Sorokinas, vëliau þuvæs Afganistane, Èistobajevas. Lietuvoje labiausiai

iðskiria ir didelius nuopelnus sraigtasparniø aviacijai priskiria Povilui Noreikai. �Daug padaryta jo

dëka, nors ir buvo, kas kenkë, stabdë já. Kas tai darë, supras, kà norëjau pasakyti�, � negali Alvydas

sutramdyti apmaudo, nors ir ramaus. Jau 10 metø pats sëdëdamas ðalia mokiniø lakûnas neslepia,

kad tai vienas ið sunkiausiø darbo aspektø � sraigtasparnyje ðalia naujoko sëdëti sunërus rankas yra

be galo sunku.

Mokytojo etalonu jam tapo aviacijos autoritetas Leonas Jonys, garsus lakûnas instruktorius.

�Daug Leono mokiniø yra atëjæ á KOP, baigæ Aviacijos institutà. Norëèiau padëkoti Joniui uþ jo gebë-

Ið A

. Tr

asau

sko

asm

enin

io a

lbum

o.

18

jimà perteikti skrydþio skoná, mokëjimà áskiepyti norà tobulëti. Jis daug atidavæs mokiniams, ir ne

veltui � beveik pusë eskadrilës yra Instituto absolventai ir visi Leono mokiniai. Galbût todël, kad jis

netingi su mokiniais dirbti papildomai, skiria daugiau laiko paðnekesiams, sugeba nuteikti optimistið-

kai. Në vieno instruktoriaus negirdëjau taip giriant...�

Ásimintiniausi skrydþiai? Alvydas pasakoja: �Nëra tokiø, nebuvo. Skirstyèiau á sudëtingus ir pa-

prastus. Sudëtingi, kai daug tûpimø, todël labai pasigirti skrydþio valandomis sraigtasparniø lakûnai

negali, per tà patá laikà �boeingø� vadai priskraido apie 10 kartø daugiau. Esu skridæs 5,5 val. be

tûpimo, o bûna, kyli ir leidiesi po 2 minuèiø. Be to, lëktuvø pilotai tupia á visada paruoðtà aerodromà,

kuris ið tolo matosi, yra apðviestas, kur laukia skrydþiø vadovai. O mes skrendam virð medþiø, laukø,

priskrendi kur reikia, kol þenklà duoda, ir turi tûpti visada sudëtingomis sàlygomis. Ðtai transportuo-

jant transplantacinius organus viskas buvo sustyguota, susitarta, kad aikðtelæ apþiûrës, ar nëra kliû-

èiø, bet atskridæ matom: aikðtelë tuðèia, o vidury jos... policininkas su maðina laukia, pats kliûtimi

tapæs... Kità kartà gauname informacijà, kad viskas gerai, medþiø aplink nëra, galima tûpti, o stovi

didþiausias stulpas, bet... juk ne medis. Bûna, ðiaip taip �ásipaiðai� á maþiausià aikðtelæ kur nors

pamiðkëje, o kai iðjungti variklá ir oro srautas nutrûksta, atsitiesusiø medþiø virðûnës brûþinasi per

menèiø galus... Visada didelë átampa, todël turi màstyti á prieká, reikia numatyti ðansà atlikti dar vienà

manevrà, turëti dar vienà galimybæ. Pasitaiko, kad ir nenutupi. Pavojingi skrydþiai yra virð vandens,

gelbëjimo operacijose, sudëtinga pratybose. Uþduotys vis rafinuotesnës. Juk ir prieðas dabar uþsimas-

kavæs, � pavyzdþiui, teroristai vaikðto tarp þmoniø neiðsiskirdami. Kare lengviau � puoli arba giniesi,

viskas aiðku. O terorizmo þidiniai kyla staiga, urbanizuotoje teritorijoje, kariauti su jais tenka kitaip.�

Naujas standartas

Savo kailiu patyrus yra lengviau tvirtinti arba neigti. A. Trasausko supratimu, NATO Lietuvos

kariuomenæ pakeitë stipriai. �Buvimas NATO � tai logiðkas þingsnis. Eskadrilei didelë nauda. Karinës

uþduotys keièiasi, mes vieni niekada nepasiektume tokio lygio, koká pasiekëme kartu dirbdami,

kartu siekdami bendrø tikslø. Pirmiausia, tai aukðtas standartas, kurá visi vienodai supranta, jokiø

nesusipratimø, dideliø ambicijø nepastebëjau, yra ádomu dirbti. Labai naudingos tarptautinës praty-

bos, kuriose iðmokstama tarpusavio sàveikavimo, ágyjama naujos patirties. Mes didþiuojamës lietuviø

istorija, jos nepamirðtame, bet ji � jau garbinga istorija, dabar bendravimo, partnerystës laikas.

NATO infrastruktûra yra labai iðvystyta, stipri techninë bazë, o bene didþiausias dëmesys skiria-

19

mas kariø profesionalumui. Mes negalëtume vieni su savais resursais tokio lygio pasiekti, o dabar,

pasitempæ, esame lygûs partneriai. Nematomas ar matomas prieðas yra tobulëjimo variklis. Prieðas

yra geriausias mokytojas, ið ko daugiau iðmoksi? Prieðas iðryðkina ir silpnybes, ir stiprybes. Prisiminki-

me Antràjá pasauliná karà, oro mûðius. Vokietá numuða, jis iððoka ið lëktuvo ir atiduoda pagarbà. Net

kare nedingsta orumas.�

Apie kokius sraigtasparnius svajoja lakûnas? Þinoma, apie tuos, kurie dar skraidys ateityje. �No-

rëèiau, kad sraigtasparniai bûtø kuo maksimaliau automatizuoti ir atleistø pilotams daugiau klaidø.�

Ne viskas yra taip paprasta, kaip ðiø paraðytø þodþiø derinyje. Alvydo veidas surimtëja, prisiminus

eskadrilës draugø netektá. Nepamirðtama tragedija prieð kelerius metus Baltijos jûroje, � priglaudusi

sparnuotus karius, ji paliko randà gyvøjø ðirdyse. Tuo paèiu tai lyg priesakas garbingai tæsti tarnybà dël

Tëvynës. Uþ stipriø vyrø peèiø � daugybë kasdieniø uþduoèiø, maþesniø ir didesniø problemø sprendi-

mai, áveikiant ir silpnumo akimirkas, ir rutinos pilkumà. Nëra lengva taikos metu bûti kariu.

Þurnalas �Aviacijos pasaulis�

20

Jonas Geèas � II vieta

�Mënulio slënio dienoraðtis�

21

MËNULIO SLËNIODIENORAÐTIS

AMÞINIEJI SARGYBINIAI

Toli, labai toli nuo didesniø

miestø ir geresniø keliø, Puðta-i-

Takhal ir Darrahe Oyagha kalna-

gûbriø ið visø pusiø apglëbtas,

sraunios, bet niekur taip ir neáte-

kanèios Harirûdo upës á dvi, be-

veik lygias dalis perskirtas, paèia-

me Afganistano centre tyso Më-

nulio slënis. Ilgas ir platus. Uþtvin-

dytas iðretëjusiu kalnø oru ir ryð-

kia saulës ðviesa, kurioje per vi-

dudienio maldà þmogaus ðeðëlis

tik dviejø pëdø ilgio. Slënis dau-

gumai ateiviø atrodo nuobodus.

Vienspalvis. Ið pirmo þvilgsnio ny-

kus ir visiðkai be gyvybës.

Taip jau nutiko, kad medþius jame per kelis karo deðimtmeèius iðkirto ið ðiaurës atsibasèiusi

þiauri, �ribotu kariniu kontingentu� vadinama gentis. Retus krûmokðnius su ðaknimis iðrovë ir ant

asiliukø nugarø á Èagèaranà iðsineðë apdriskæ vaikai � reikëjo jø mamoms molinius, be langø ir durø

namelius speiguotomis þiemos naktimis suðildyti, tirðtos buizos su avienos kaulais ir drumzlino van-

dens, vadinamo arbata, iðvirti. Skurdþias dygias þolytes iki þemës nugremþë ið Helmando ir Kandaha-

ro á ðiauræ slenkanèios gausios klajokliø kuèiø kaimenës...

Liko kalnai. Tûkstanèius metø karðtø ir ðaltø vëjø gludinti, saulës ir sniego alinti, atsikratæ bet

kokios þmogaus akimi matomos gyvybës, jie atgavo savo monumentalià pirmapradæ didybæ ir dabar

gunkso ið visø pusiø: arèiau rudi ir glotnûs, toliau � vaiduokliðkai melsvi, á dangø ásirëmæ.

Afganis keliauja Pusta-i-Takhal klalnagûbriu.

22

Kartais jie pasiunèia á slëná

vëjà afganá, kad tas ið arèiau ap-

þiûrëtø keistas, neþinia ið kur at-

siradusias, geltonai rudas, judrias

bûtybes, kurios trukdo ramybæ ir

dusliai urzgianèiomis maðinomis

bando kopti á aukðèiausias per-

ëjas.

Afganis, vogèiomis atslin-

kæs ið uþ kalnagûbrio, pagriebia

ið ðlaito dulkiø, susuka ið jø áman-

trius, it milþiniðki minaretai bokð-

tus ir varo juos per slëná tolyn.

Dairosi. Paskui pavargæs aprimsta

ir paslaptingai dingsta neþinia

kur, palikdamas keistus debesis,

kurie slenka dangumi ir pamaþu leidþiasi þemyn, viskà uþklodami lipniu gelsvumu.

Jau trisdeðimt mënuliø sudilo nuo to laiko, kai naujieji ateiviai ásikûrë Mënulio slënyje. Paèiame

jo centre pasistatë brezentinius namus, aptvërë juos aukðta ir stora siena su bokðtais kampuose,

ðiaurinëje ir rytinëje pusëse átaisë sunkius geleþinius vartus, kuriø net sunkiausias viesulas negali

pajudinti ir viskà apraizgë blizganèiomis dygiomis vielomis, kuriose vienà kartà susipainiojæs gailiai

bliovë kvailas asiliukas.

Sunkieji vartai daþnai atsiveria ir pro juos iðrieda triukðmingos ir smardþios maðinos. Visada ne

maþiau kaip dvi. Paskui save vilkdamos troðkias dulkes, ropoja ðlaitais ir dingsta uþ perëjos. Gráþta

ðvieèiant mënuliui, ar net kità dienà. Pailsi, nusiblizgina virð jø grakðèiai styranèius metalinius vamz-

dþius ir vël iðvyksta. Ir taip kasdien.

Kalnai daug visko matë ir dar daugiau girdëjo. Kiek pamena per amþius atëjûnai visuomet

baisiai rëkdavo, mosuodavo rankomis, badydavo ir kapodavo kalnø þmones, o jø maðinos spjaudyda-

vo ugná... Paskui, viskam nutilus, jie rausdavo duobes ir guldydavo á jas sustingusius kûnus, kuriø

galvos nebûdavo á Mekà atgræþtos, nors jau labai seniai èia viskas á Mekà græþiasi...

Dabartiniai atëjûnai kitokie. Keistai tylûs. Ramûs. Kalba èia anksèiau negirdëta, taèiau á neto-

Kalno ðlaite suguldë sustingusius kûnus.

23

liese gimusio arijø pranaðo Zaratustro kalbà panaðia ðnekta, medþius sodina, knygas ir saldainius

vaikams dalina.

Mënulio slënio Amþinieji sargybiniai dar neþino kas jie tokie; ið kur ir ko jie èia atkeliavo savo

plieniniais paukðèiais, kà veikia ir kada iðkeliaus... Tegul gyvena. Visagalis laikas pamaþu atskleis ir

ðità paslaptá. Taip per amþius buvo, taip bus visados.

PLIENINIS PAUKÐTIS

Vos tik �Hercules� ratai palietë duobëtà ir akmenuotà aerodromo takà, iðdidþiai vadinamà

�International Airport Chagcharan�, á dangø pakilo pilkðvø, nepermatomø dulkiø debesis. Pakilo ir

sustingo. Jau treèia diena nëra vëjo. Dabar tvyro nemaloni valktis, uþdengusi þalià puðtûnø kaimelá

anapus upës, liepos saulës numylëtas dygias þoles, minø laukà ir dalá artimiausiø namø prie mer-

gaièiø gimnazijos. Gal deðimt ar net penkiolika minuèiø prabëgs, kol dulkës iðsisklaidys. Gerai, kad

ðiandien visiðkai nëra vëjo. Bûtø dar geriau jeigu pûstø ðiaurys, tada visas lëktuvo sukeltas debesis

aplenktø �Whisky� stovyklà ir

pamaþu, gal po deðimties mi-

nuèiø iðnyktø Harirûdo upës slë-

nyje.

Blogai bûna, kai vëjas pu-

èia ið vakarø. Tada nuo dulkiø

miestelis dûsta. Visi kuo greièiau

lenda á palapines. Sargybiniams,

ypaè vakariniuose bokðteliuose,

kliûva daugiausia � pakilimo ta-

kas vos uþ keliolikos metrø.

Muistosi jie. Dangsto akis ran-

komis, maukðlina ant veidø þals-

vas skareles... Ið tikrøjø daro taip

ne dulkiø saugodamiesi � tai

áprasta kasdienybë, o tiesiog dël

pasitaikiusios progos paávairinti Patrulis. Vieniði begalybëje ir amþinybëje.

24

nuobodþias budëjimo valandas.

Ir daro tai kaþkaip smagiai ar net

iðdidþiai. Kai pagalvoji � kodël ir

ne � juk jie pirmieji pamatë at-

skrendantá lëktuvà, stebëjo jo pri-

valomus atsargumo manevrus,

padedanèius iðvengti galimø ap-

ðaudymø ið kalnø, staigø, smin-

gantá þemëjimà, ypaè visiems

svarbø ratø prisilietimà prie þe-

mës...

Tokiu momentu viskas yra

labai svarbu ir reikðminga � ne

kasdien �Hercules� leidþiasi

Èagèarane! Kartais iðtisas savai-

tes tenka laukti to malonaus ûþe-

sio, þadanèio naujus þmones, gyvenimà paávairinanèius sveèius, atsargines dalis tojotoms ar medika-

mentus.

Ðiandien ypatinga proga. Dar vakar stovykloje pasklido kalbos, kad PAG-o vadas gerokai iðkar-

ðë kailá mûsø ryðiø karininkams Kabule, ir jie pagaliau surado beveik mënesá kaþkur sandëliuose

uþsigulëjusias paletes su lauktuvëmis ið Lietuvos. Bus naujø filmø, juodos lietuviðkos duonos, kumpiø,

deðrø, laiðkø... Negali skøstis � elektroninis paðtas ir telefonas veikia gerai, bet visada norisi gauti

�tikrà daiktà�. Daiktà, kurá dar neseniai lytëjo tau artimo þmogaus rankos, kuris parinktas gerai viskà

apgalvojus ir yra suvyniotas á namø jaukumà.

�Hercules�, pariedëjæs keletà ðimtø metrø, smagiai suriaumoja, pasisuka maþyèio, ið skalûnø

sukrauto namelio pusën ir sustingsta. Varikliø neiðjungia � kilus pirmam pavojui jis viskà paliks ir ðaus

á dangø, tolyn nuo nelaimës, tolyn ið to ateiviui svetimo ir nuobodaus Hindukuðo kalnø peizaþo,

kaþkieno praminto Mënulio slëniu.

Nusileidþia trapas. Juo greitu þingsniu, gûþdamiesi nuo tvokstelëjusio keturiø deðimèiø laipsniø

karðèio, tempdami milþiniðkas dykumø spalvos kuprines, iðlipa penketas kariø: trys ið atostogø gráþ-

tantys danai ir PAG-o vadas su rudabarzdþiu kapitonu � þvalgybos virðininko pavaduotoju. Jiedu

Meilë ir mirtis Mënulio slënyje.

25

dalyvavo ISAF vadovybës sukviestame pasitarime Ka-

bule. Kapitonà ypaè sujaudino þinia, kad puðtûnø rajo-

nuose Taivaroje ir Pasabandoje artimiausiomis dieno-

mis reikia laukti talibø saviþudþiø-sprogdintojø. Viso

skrydþio metu jis kûrë planà, kaip susitikti su vieti-

niais senoliais, garbiuoju mula Achmedu ir pabandyti

suþinoti, kuris ið buvusiø mudþahedø lauko vadø juos

galëtø priglausti. Juk turës kur nors jie apsistoti, val-

gyti, gerti, miegoti, ruoðtis savo ðventai valandai... Ir

kas nors juos pamatys. Negali nepamatyti. Èia viskas

turi akis: uolos, medþiai, apdriskæ vaikigaliai, dangu-

je ratus sukantys kalnø ereliai... Gaila, ne visuomet

jie kalba apie tai, kà pamatæ, o jei ir kalba, tai ne

daþnai pavyksta jø þodþius suprasti.

Ið atostogø tëvynëje gráþusiems danams geriau.

Jie smagiai juokiasi ir gerkliniais balsais kaþkà ðûka-

lioja. Skustagalvius skandinavus pavydþiais þvilgsniais

lydi kolonos eskorto kareiviai kroatai. Jie, kaip ir lie-

tuviai, atostogø negauna. Geriausiu atveju á Kabulà

nuskrenda ir ten, nieko neveikdami, kelias dienas gali pamiegoti milþiniðkose sveèiø palapinëse, po

karines amerikieèiø parduotuvëles paslampinëti, vietiniø turguje pasiderëti su rytietiðkø niekuèiø,

priveþtø ið Pakistano ir Kinijos, pardavëjais ar italø sektoriuje esanèioje picerijoje vyno iðgerti. Tai vis

smagiau, negu dvi skardinës alaus per savaitæ �Whisky� stovykloje.

Danams gerai. Pinigø daug turi. Atostogauti á Kopenhagà skraido. Juokiasi garsiai. Visi tokie

savimi pasitikintys. Aiðku, jau nepalyginsi su tais visaþiniais ir visagaliais, kurie mums prieð deðimtme-

tá komandavo Kroatijoje ir Bosnijoje, bet vis dar norintys tokiais bûti, vis dar negalintys apsiprasti, kad

dabar lietuviai èia vadovauja, kad buvæ mokiniai gerais kariais tapo. Greit laikas bëga. Greit viskas

keièiasi.

�Hercules� pilotai nekantrauja. Jiems dar reikia á Mazari Ðarifà vokieèius, dalyvavusius pasita-

rime, skraidinti. Skubiai traukiamos lauk ir kraunamos á sunkveþimá ilgai lauktos paletës su kroviniu.

Danai ir karininkai sulipa á automobilius ir lydimi poros �Hammer� su atidengtais kulkosvaidþiais,

Patrulis. Artëja vakaras.

26

pasuka á stovyklà. Aerouosto virðininkas tadþikas

Machmudas, mosuoja rankomis ir kaþkà bando ðaukti

nuvaþiuojantiems, taèiau jo þodþiai susimaiðo su pa-

judëjusio lëktuvo sraigtø ðniokðtimu ir lieka neiðgirsti.

Tikriausiai nieko svarbaus jis ir nenorëjo pasakyti �

tiesiog dël tvarkos, dël to, kad jis èia virðininkas, �

kaþkà aiðkino. Afganistane labai svarbu bûti virðinin-

ku. Ir labai garbinga. Ir apie tai visuomet aplinkiniams

reikia priminti.

Pakilo �Hercules�. Apaèioje liko Èagèarano par-

duotuvës, spygliuotomis vielomis apraizgyta guberna-

toriaus rezidencija, kryþkelëje statomas Pergalës mi-

naretas, murzini ir amþinai alkani vaikø namø ber-

niûkðèiai, puðtûnø kaimelis ir smëlio maiðais apkrauti

�Whisky� stovyklos sargybos bokðteliai... Artëjo va-

karas.

PELYTË

Taktiniø operacijø centre ið po metalinës spin-

tos iðlindo pelytë. Pilka. Maþa. Kiek patupëjo. Guviai apþvelgë vëjo iðvargintà palapinæ, dar pabëgë-

jo medinëmis grindimis link stalo ir ásmeigë savo klausiantá, o gal greièiau priekaiðtingà þvilgsná á

þvalgybos kapitonà, kurio jau porà dienø nematë. Neþino pelytë, kad jis Kabule buvo, kad dabar pats

pasisiûlæs be eilës TOK-e budi ir slaptà planà rengia. Daug ko ji neþino. Bent jau nesistengia parodyti,

kad þino. Tegul sau tie ateiviai mano, kad ji kvaila, amþinai iðbadëjusi afganiðkø kalnø pelytë.

Tegul... Tiesà pasakius, ji net neþino ar tikrai yra afganiðka. Gimë skurdþiaus tadþiko drëbtiniame

namelyje, seneliai pas chazarus glaudësi, o dar seniau, neatmenamais laikais, jos protëviai ið tolimos

afganø duraniø genties su klajokliais beluþiais á ðiuos kraðtus keliavo. Koks skirtumas � tie kalnai

dabar jos, o ateiviai tam ir yra, kad ateitø ir iðeitø... Ðitas ateivis jai buvo geras. Daþnai spoksodamas

á savo þemëlapius, rudus, kaip ir jo barzda, sausainius kramtydavo. Gardþiø trupiniø palikdavo. Neðû-

kaudavo ir sunkiais daiktais negrasindavo. Tik va, praëjusio ketvirtadieninio tvarkymosi metu, iðmetë

Sufak kaimo ðeimininkas.

27

ið prieð kelias savaites iðvykusio kolegos stalèiaus jo paliktus ðokoladëlius. Blogai padarë!

Neþino pelytë, kad ne jis tai padarë, o serþantas Tadas, pajutæs sklindantá negerà kvapà, viskà

apþiûrëjo ir surado iðgrauþtà stalo ðone skylæ, o atidaræs stalèiø � peliðkø puotø liekanas. Taigi gal ir

nereikëtø á rudabarzdá þvairuoti. Juk pelytei patinka taip gyventi. Visko yra. Viskas be didelio vargo

pasiekiama. Krimsk ir dþiaukis. Ne taip, kaip ðaltoje bakûþëje, kartu su avimis ir dviem asilais, kur

amþinai tekdavo alkanai bëginëti, ir taikytis ið po apsnûdusio aviganio panosës koká grûdelá nugriebti.

O juk ne visada ir pavykdavo. Kiek jos dràsiausiø broliukø taip ir galvas palydëjo... Su ateiviais tikrai

gerai. Ramu. Tik ar ilgai jie èia bus? Vienà dienà, þiûrëk, ims ir dings. Ateiviai tam ir yra, kad dingtø...

O kaip tada? Vël po alkanus laukus bastytis, aviø garduose trintis. Nesinori. Atprato nuo tokio varga-

no gyvenimo ir ji, ir jos vaikuèiai. Visi ásigudrino tarp ateiviø kàsná prasimanyti.

Neþino pelytë, ar taip gerai, ar blogai. Net ir negalvoja. Yra taip, kaip yra, o kaip bus � pama-

tysim. Pagaliau jos niekas nieko ir neklausia. O kalnai jos! Panorës iðeiti ir iðeis. Ir neprapuls...

Ant stalo stovinti juoda dëþë sublerbë ir kapitonas bemat atgijo, èiupo ragelá... Pelytë vikriai

ðmurkðtelëjo á savo slëptuvæ po grindimis ir baugðèiai prigludusi prie ðaltos þemës ásiklausë. Maþa jos

ðirdelë stipriai dauþësi...

PASALA

Padëjæs telefono ragelá, kapitonas ásmeigë akis á þemëlapá ir mintyse matavo atstumà nuo

Kandaharo iki Goro. Negali bûti. Per greitai. Kaip jie galëjo per porà dienø toká ilgà kelià kalnais

áveikti?! Nebent... Matyt, taip ir yra! Teisingai Kabule perspëjo � þinokite, kad talibai kitose provin-

cijose galingais dþipais ir motociklais vaþinëja, o ne kupranugariais ar asiliukais jodinëja. Tikrai,

motociklus staèiais kalnø ðlaitais jie varinëja stebëtinai puikiai. Per uolas ir ðlaitus kaip kokie kalnø

oþiai skuodþia.

Kapitonas, tikrindamas �World Vision� praneðimà apie medikø uþpuolimà Daulinos rajone,

paskambino Èagèarano policininkams ir saugumo departamento budinèiam � nieko naujo iðgirsti

nesitikëjo, taèiau pabandyti verta. Vaizdas maþdaug aiðkus: gráþtantis ið tolimo kaimo, á kurá veþë

medikamentus, automobilis kalnuose, maþdaug 3200 metrø aukðtyje, pateko á pasalà. Þuvo gydyto-

jas ir jo vairuotojas. Uþpuolikø buvo keletas. Tai kol kas ir viskas... Privalomos procedûros atliktos �

laikas þadinti vadà ir ðtabo virðininkà, skelbti stovykloje sustiprintà kovinæ parengtá.

Po keliolikos minuèiø TOK-e susirinko visi, kurie galëjo ir privalëjo priimti svarbius sprendimus.

28

Diskusijø nebuvo. Kadangi abu nuþudytieji musulmonai � juos paims ir dar iki saulëlydþio palaidos

artimieji, maðinà á Èagèaranà partemps vietos policininkai (jà bûtinai reikia apþiûrëti, nors tai ir ne

PAG-o reikalas); mobili grupë vaþiuos á uþpuolimo vietà ir pabandys iðtirti ávykio aplinkybes, pakalbëti

su vietiniais. Stovykloje ávedama sustiprinta kovinë parengtis, organizuojamas patruliavimas aplinki-

niuose kalnuose. Apie priimtus sprendimus informuojamas regioninis ðtabas Herate. Uþpraðoma pora

�sraigtø� ir lëktuvas.

Kai skubiai suðaukto pasitarimo dalyviai skirstësi á palapines, rytiniame skliaute ðvintanti auðra

jau rausvino tolimàsias Hindukuðo virðûnes.

PATRULIS

Iðsiverþæ ið siaurø ir Èagèarano gatveliø du �Hammer� ir vienas visureigis, keldami debesis

dulkiø, ëmë ropðtis staèiu ir vingiuotu keliu gelsvø kalnø link.

Kulkosvaidininkai, prisidengæ veidus didþiuliais akiniais ir þaliomis skarelëmis, sûpuodamiesi

ant pakabinamø sëdyniø, narðo akimis pakelës uolas ir krûmokðnius, sukioja savo ginklus su áleistais

á vamzdþius ðaudmenimis tai vienon, tai kiton pusën, retkarèiais persimesdami keliais þodþiais su

apaèioje sëdinèiais, praneðdami apie kelyje pasirodanèius þmones ar maðinas. Kiti daugiau tyli. Ir ne

tiek dël á burnà lendanèiø dulkiø, kiek dël ávairiausiø minèiø, kurios skirtingai nei akys, gali atitrûkti

nuo aplinkiniø vaizdø ir nuskristi toli.

Dar tik rytas ir iki nelaimingos perëjos netoli Sake Galmino kaimo kokios penkios valandos

kelio.

Vadovaujantis patruliui þvalgybos kapitonas sëdi visureigyje. Jis irgi tyli. Galvoje ákyriai ðmëkði

suvarpytos kulkomis tojotos vaizdas, kurià ankstø rytà á Èagèaranà atitempë Daulinos policininkai.

Akivaizdu, kad ðaudyta ið visø pusiø. Daug ðaudyta. Uþtikrintai. Patekusios á pasalà maðinos viduje

likti gyviems nebuvo jokiø ðansø, nors, pasak pirmo á tragedijos vietà atvaþiavusio chazaro, � maðinos

variklis dar veikë, o lavonai, gulëjæ ant þemës abiejose kelio pusëse, dar buvo ðilti.

Kur dabar þudikai? Uþ ðitos perëjos?! Gretimame slënyje? Toliau prie ðlaito prilipusiose molinë-

se trobelëse? Kur?! Bandys atakuoti patrulá, ar jau pasitraukë á saugià vietà ir rengiasi kitam iðpuo-

liui? Kaip ið tikrøjø yra, suþinosi (o gal jau ne) tik ðûviams pasigirdus. Kaþkoks berniukas policinin-

kams prasitarë, kad matë daug svetimø �kalaðnikovais� ginkluotø vyrø, besileidþianèiø á slëná.

� Stok! Motociklas! � pirmojo kulkosvaidininko ðûksnis it elektra smûgis átempë kariø raume-

29

nis. Maðinø durys atidarytos. Lauk, greièiau lauk! Pasa-

la?

� Ramiau! Jis vienas. Ginklo nëra. Atsargiai. Ten

toliau akmenys. Tadai � deðinës ðlaità! Einu. Pridenk!

Ðalia margaspalviais popieriniais þiedais papuoðto

motociklo stovi neaiðkaus amþiaus þmogus, sprendþiant

ið ant galvos pûpsanèios �puðtunkës� � tadþikas. Akyse

klausimas � kas? Kas nutiko?

� Salaam Alaikum. Kaip gyvenate? Ar toli iki Sa-

ke Galmino? - Kapitono vertëjas Hazratas jau treèia pa-

maina PAG-e, todël jam ir be vado pirmieji klausimai

aiðkûs. Pagaliau jo afganiðki rûbai ir aiðkiai tariami dari

kalba þodþiai sutiktàjá turi nuteikti raminanèiai.

� Wa Alaikus Salaam. Benzinas pasibaigë. Stoviu.

Laukiu. Gal galite padëti?

Kariai lengviau atsikvepia. Ðûvio atstumu tikrai dau-

giau nieko nëra. Aiðku, motociklo kuro bakelyje ar ant

rankenos kabanèiame þaliame drobiniame maiðe gali

bûti sprogmenys, taèiau sutiktasis á saviþudá nepanaðus.

Jø veidai kitokie. Ir rûbai, ir elgesys.

� Gerai, ápilsime, taria kapitonas, nors pagal instrukcijas tai daryti draudþiama � vienam ápylus,

kità dienà pakelëse deðimtys stovës. Èia kaip su ta pelyte palapinëje � pripratinai, tai ir rûpinkis.

Kapitonas visuomet laikosi ðios taisyklës, taèiau ðiandien bet koks kontaktas, bet kokia, kad ir ma-

þiausia informacija gali labai padëti.

� Ar girdëjote � gydytojà nuðovë, � lyg tarp kitko, þiûrëdamas, kaip melsva srovele á motociklà

teka benzinas, uþklausia patrulio vadas.

� Taip, að ið ten atvaþiuoju, vaikai juos matë. Ne vietiniai. Tikriausiai uþ pinigus.

� Kur jie pasitraukë?

� Kas ten juos þino. Sako, á slëná. O paskui dingo. Toli nueiti negalëjo.

Klausimai ir atsakymai ið anksto þinomi. Tai lyg koks þaidimas. Kelyje ar kaime sutiktas þmo-

gus, daþniausiai jau ið anksto þino patruliø klausimus ir turi parengæs �teisingus� atsakymus. Tik gerai

Tikiu á Dievà Tëvà... �Whisky� stovykloskoplyèios altorius.

30

paþinodamas sutiktàjá ir ásitikinæs, kad nëra tre-

èio, gali pasakyti daugiau.

Ðá kartà kitaip. Gal dovanotas benzinas

paveikë, gal iki horizonto tuðèias kelias padrà-

sino, bet atokiau nuo maðinø ant nugludinto

pakelës akmens prisëdæs tadþikas kapitonui pa-

ðnibþdom, vis á ðonus apsiþvalgydamas, dari, rusø

ir anglø kalbø kratiniu kaþkà pradëjo aiðkinti ir

mosuoti ranka vakarø kryptimi. Vertëjas irgi pa-

sitraukë á ðonà. Tai geras þenklas. Ir gráþusio á

visureigá kapitono ðypsenëlë iðdavë � kaþkà su-

þinojo.

Maðinos pajudëjo toliau. Nors buvo pa-

aiðkinta � pasalos vietà pavyko rasti ne ið kar-

to. Ið pirmo þvilgsnio ji nelabai tokiam reikalui

tiko. Ir tik pamatæ ðalia kelio dvi krûveles ak-

menø, sukrautø gydytojo ir jo vairuotojo lavonø

gulëjimo vietose, ir langø ðukes dulkëse, patru-

lio kariai ásitikino � èia. Èia ta vieta.

Detaliau iðtyrus aplinkines uolas, susidarë

visiðkai aiðkus vaizdas: ið uþ tos akmenø krûvos

buvo paleista pirmoji serija á priekiná kairájá ratà. Maðinai sustojus lengvoje ákalnëje, ið priekio ir kairës

pusës nuaidëjo taiklûs, pavieniai, mirtini ðûviai...

Nemalonu gultis á prieð keletà valandø èia gulëjusio þmogþudþio vietà, kur dar matosi jo bato

galu ðaudant iðjudinta þemë, taèiau kapitonas tai daro. Ir kitoje uþpuolikø pozicijoje taip pat. Ir

treèioje... Braiþo pasalos schemà. Ji paprasta, o tuo paèiu labai profesionali. Kaip ið vadovëlio. Viskas

gerai ir ðaltakraujiðkai apgalvota. Gráþtant á Èagèaranà reikës bûti ypaè atidiems. Teks rinktis kità,

kad ir pavojingesná, skardingà, taèiau naujà kelià. Du kartus per dienà, ypaè þinant, kad netoliese yra

keliolika gerai ginkluotø þmoniø � labai rizikinga.

� Vaþiuojam. Jau temsta.

Du ðarvuoèiai ir visureigis iðsuka ið kelio ir vos áþiûrimomis vëþëmis leidþiasi þemyn prie upës.

�Whisky� stovyklos ðiaurës vakarø bokðtas.

31

Dabar vienoje pusëje þvilgsniu vos aprëpiamas uolø ðlaitas, o kitoje pusëje � keliø ðimtø metrø

skardis. Akmenuota, nelygi juostelë, vadinama keliu, ámantriau uþ gyvatæ raitosi kairën, deðinën ir...

staiga prieð pat nosá iðnyksta, pavirsdama geltona tuðtuma, kurios gylá ir dydá gali tik nuspëti. Ratai,

kiek èiuoþtelëjæ, sustoja ten, kur ir turi sustoti � ant bedugnës kraðto.

� Atgal! Visiems truputá atgal! Per staigu. Tik per du kartus pasisuksim, � ðaukia pirmojo

hamerio vairuotojas. Tai áprasta. Sunkiau naktá. Kapitonas dar kartà mintyse sau iðtaria: �Aèiû Die-

vui�... Taip, tikrai: aèiû Dievui, vairuotojui ir stabdþiams. Iki kito skardþio, iki kito...

Rudabarzdis kapitonas mëgsta vairuoti. Lietuvoje dar ir kaip palakstydavo, bet èia... Gaiþi ðyp-

senëlë iðkreipia jo lûpas: va èia duokite tuos mûsø keliø ðaunuolius. Èia, kur vienas ratas visà laikà

per pusæ pëdos nuo bedugnës, èia, kur dvideðimties kilometrø greitis � ðiurpà kelianti meistriðkumo

virðûnë, o priekyje vaþiuojanèio sukeltos dulkës leidþia matyti kelis metrus... O naktá!!!

Legendos apie mûsø vairuotojus kituose PAG-uose pasakojamos: kur niekas nepravaþiuoja �

lietuviai sugeba. Tikrai, kapitonas net ir po keliø mënesiø tarnybos Afganistane, negali atsistebëti,

vaikinø miklumu ir ðaltakraujiðkumu. Deðimt ir daugiau valandø, beveik nesustodami jie vingrina

savo ðeðiatonius hamerius toje dulkiø sumaiðtyje, þinodami, kad, kaip ir iðminuotojams, � jø suklydi-

mas bus paskutinis. Ten toli, toli apaèioje prie kalnø upelio. Ir jokia �greitoji� neatvaþiuos, joks

�sraigtas� iki ryto neatskris...

Kai patrulis gráþo á stovyklà, rytuose brëðko naujas rytas.

TINKLINIS

Jauni, ádegæ kûnai strapalioja abipus tinklo ant ðimtmeèiais Harirûdo upës gludintø akmenëliø ir

entuziastingai bando permuðti kamuolá á kità pusæ. Pargriûti � blogai. Þaizdos ir nubrozdinimai èia

sunkiai gyja. Bet juk tai vienas ið nedaugelio dþiaugsmø, kurio sunku atsisakyti.

Kapitonas kelias valandas nusnûdo. Paraðë raportà. Perbraiþë pasalos schemà � bus gera mo-

kymo priemonë patruliams. Pakalbëjo su vietos kriminalistais. Papasakojo jiems, kà iðgirdo ið moto-

ciklininko kalnuose, iðgërë �Red bull� ir dabar þaidþia tinkliná. Mëgsta. Gal ne tiek dël paties þaidi-

mo, kiek dël puikios galimybës pasijuokti, uþsimirðti.

Kandþios replikos ir jaunatviðkas þvengimas palydi komiðkus judesius, pavykusius ir nepavyku-

sius smûgius. Kartais neþinai � kas svarbiau: laimëti partijà, ar pralaimëjus gardþiai pasijuokti.

Èia suþinai neþinia kaip prilipusias pravardes, jø charakterius geriau paþásti, pomëgiai nejuèia

32

atsiskleidþia. Ðtai labai, net perdëtai aikðtingai stengiasi sublizgëti �aukðtas ir graþus� leitenantas:

ðoka, muða, blokuoja. Daþniausiai sëkmingai. Taèiau kiek bûna dþiaugsmo, palydimo seksualiais

judesiais, kai dviem galvom maþesnis puskarininkis �vyðnia� já kaip nors apgauna. Krizenimo, lauki-

niø pergalës ðûksniø, rankø sumuðimø � vertø pasaulio èempionato, kiek nori. Visuomet rimtas �ro-

lis�, iðvestas draugø �nemokðiðkumo� ið kantrybës, trumpai, bet detaliai paaiðkina, kaip ið tikrøjø

reikia þaisti ir... kerta padavimà á tinklà. Vël juokas, nauji pamokymai ir palinkëjimai...

� Kojas plaèiau pastatyk! Ko stovi kelius suspaudæs!?

� Negaliu. Man vakar duðe kupranugarinis voras ant kairiojo kiauðinio nukrito... Saugau, kad

visai nepamesèiau.

Kartais bûna ir labai atsakingø momentø. Ypaè kai vyksta tarptautinis susitikimas. Pavyzdþiui:

Lietuva � Kroatija. Tada nacionalinis iðdidumas atbunda. Visi þaidþia rûpestingai, ðventiðkai susikau-

pæ. Kroatai � amþini �Þalgirio� prieðai, o èia, Afganistane, lietuvaièiai yra lyg ir jø dubleriai, ðlovingø

pergaliø tæsëjai, privalantys �árodyti lietuviðko ginklo pranaðumà�. Ir nesvarbu, kad jau baigia sutem-

ti. Þaisti reikia iki galo. Ir nugalëti reikia. Þmoniø jau beveik nematyti, tik kamuolys, pakilæs virð

apsauginiø átvirtinimø, dangaus fone suboluoja. Po to iðgirsti alasà � vël kaþkam á galvà ar dar

jautresnæ vietà pataikë...

� Kapitone! Vadas á ðtabà kvieèia. Greitai, greitai. Be tavæs kroatus pribaigs, � ðaukia ðtabo

budintis. Ruda barzda nepatenkinta kresteli ir iðnyksta tamsoje.

� Kvietëte pulkininke? Mes jau beveik kroatams...

� Sësk. Nurimk. Kà tik skambino ið policijos. Pavyko! Padëjo tavo motociklisto informacija.

Suëmë du. Dar keturi þinomi. Rado paraku kvepiantá �kalaðà� ir satelitiná telefonà. Dar narkotikø

keletà kilogramø. Dabar sëdi. Policininkai bijo ilgiau laikyti Èagèarane, tai iðkvieèiau rytojui lëktuvà.

Veðime á Heratà.

� O kiti. Kur kiti? Jie tikriausiai bandys kerðyti. Kaip tada, uþ sudegintus narkotikus.

� Na, mes narkotikø nedeginome. Tik þiûrëjome. Jie patys sulaikë, patys ir sudegino, o kad

raketos skrido stovyklos link, tai atsitiktinumas. Pats þinai, jos nevaldomos. Aiðku, kad buvo taikyta á

vietiniø saugumieèiø bûstinæ.

� Gal ir taip, bet ðiandien mënulis patekës tik po vidurnakèio. Reikia, kad stovykloje nebûtø

jokiø ðviesø. Vis saugiau. Tiesa, o þuvusiuosius ar palaidojo?

� Taip. Vairuotojà po pietø Èagèarane, o gydytojà iðskraidino á Heratà. Jo tëvø kapai ten.

Amerikieèiai atsiuntë maþiukà lëktuvëlá, tai dar problemø buvo. Þinai, jis á drobulæ susuktas. Padëjo

33

ant grindø, tai lëktuvui pajudë-

jus ëmë grindimis èiuoþinëti. Pa-

sodino keleivio vietoje, prisegë

dirþais, taip ir iðskrido á Heratà...

Kà padarysi. Iki saulei nusilei-

dþiant palaidoti reikëjo. Dabar

eik, pailsëk. Jau vëlu.

� Gerai, vade. Labanakt.

Nors dþiugi buvo naujie-

na, bet ðirdyje kaþkoks nerimas

liko. Blogai, kad kitø nesulai-

kë. Reikia paþiûrëti, kaip ðalia

ðiauriniø vartø árengë naujà kul-

kosvaidþio pozicijà. Sargybinio

ten dar nepastatë, bet ádomu,

ar tikrai geras apðaudymo sek-

torius. Uþlipsiu. Vis tiek miego nesinori.

Pakilæs mediniais laipteliais, kapitonas ranka apgraibë smëlio maiðus, stuktelëjo kojà á kaþko-

kià dëþæ, nusikeikë � na ir tamsu! Pakëlë galvà. O, Dieve, kiek þvaigþdþiø...

DANGUS

Kapitonas visada mëgo þiûrëti á þvaigþdëtà dangø. Ypaè Afganistane. Èia jis kitoks negu Lietu-

voje. Ryðkus, virpantis, begalinis, kerintis... Mënulis dar nepatekëjo, todël dangus... Dangus virpa,

plevena milijonais þvaigþdþiø, tø tolimø sauliø, kuriø ðviesa, per daugybæ metø atkeliavusi iki Mënu-

lio slënio, papuoðia já neásivaizduojami puikiu reginiu, nuo kurio sunku atitraukti þvilgsná.

Daþnai pagalvodavo - kas gali bûti didingiau ir slëpiningiau uþ þvaigþdëtà dangø kalnuose? Gal

patys kalnai, gal begalinio vandenyno oðimas, gal lauþo liepsna vidurnaktá? Gal... Bet jûros èia nëra,

o ið sausø þoliø sukrautas lauþas plyksteli ir po keliø minuèiø uþgæsta net þarijø nepalikæs. Kalnai?!

Taip, kalnai, su rudomis dulkëmis, uolomis, tarpekliais, kunkuliuojanèiomis verþliomis upëmis � nuo-

stabu! Bet ne taip.

Netikra þvaigþdë.

34

Kapitonui yra tiktai du neiðmatuojami,

neaprëpiami, niekada iki galo nepaþinti ir ne-

suvokti groþiai: þmogaus siela ir þvaigþdëtas

dangus. Kad ir kiek þiûrëtum á Paukðèiø takà,

juo skrendanèià Gulbæ, amþinuosius ratus apie

Ðiaurinæ sukanèius Gráþulus, kad ir kaip besi-

stengtum suvokti begalybës esmæ ir prasmæ �

niekada ir niekam ið mûsø nepavyks to pada-

ryti. Net ðiurpas ima!

Þmonës sugalvojo daug ávairiausiø þodþiø

daiktams ir dievams áasmeninti, taisykliø tiesai ir gëriui apibrëþti, formuliø plotams, tûriams ir tan-

kiams apskaièiuoti, þenklø þvaigþdëlapiams nubraiþyti. Storose, protingose knygose paraðë, kad Paukð-

èiø takas � tai mûsø gimtoji Galaktika; pilkðva dëmelë vakarø skliaute � Andromedos ûkas, � kita

tolima galaktika, o vikriai skliaute besisukiojantis ir vis kitoje vietoje pasirodantis piktas rausvas tað-

kelis � Marso planeta; nustatë, kad artimiausios þvaigþdës ðviesa mus pasiekia tik per keletà metø...

Ir visa tai në per plaukà nepriartino prie atsakymo � o kokia viso to prasmë.

Apraðyti matoma � galima. Netgi iðmatuoti atstumà ir pasverti planetà þmogaus protas jau gali,

taèiau sutramdyti virpulá, nenusakomà pagarbà ir slëpiningumo pojûtá, o tuo labiau visko, kà matai ir ko

neduota matyti, prasmæ suvokti, � mums neduota. Gal nebent atrastas ir daugelá sukrëtæs � �raudonojo

spektro poslinkis� pakuþdëjo: � buvo absoliutus nulis, taðkas, ir buvo Pradinis sprogimas � BÛK! � po

kurio á neiðmatuojamà erdvæ iðlakiojo galaktikos su savo gráþulais, marsais, saulëmis ir juodosiomis

skylëmis. Po Sprogimo ðviesa atsiskyrë nuo tamsos. Ir JIS matë, kad tai yra gerai. Ir mes visi buvome ið

ten iðlëkusiame plazmos laðelyje, atitrûkome nuo þvaigþdës, dabar vadinamos Saule, tapome ugnimi,

vandeniu, þeme, oru, plûduriavome ðiltuose jûros drebuèiuose, kol vël iðgirdome � BÛK! Ir mûsø mirtin-

guose kûnuose, uþgimë meilë, skausmas, gailestis, tikëjimas... Uþgimë nemirtinga Siela! O paskui

mûsø akys pirmà kartà paþvelgë á Dangø. Á Pradþiø Pradþià. Tikràjà, protu nepaþinià Tëviðkæ.

Nuo tada, didingiausiomis dvasios apðvietos minutëmis, atsiplëði nuo dulkëtos þemës, trumpa-

laikiø imperijø, karø, ginklø, tuðèiø vilèiø ir neri á tà amþinà begalybæ, palikdamas apaèioje ir kalnus,

ir vandenynus, ir kanèià, ir mirtá. Susilieji su ta didybe, kurios dalelë esi, kurioje buvai nuo Pradþios ir

kurioje bûsi amþinai. Nëra pabaigos, nëra galo, kraðto ar vidurio � yra Amþinoji Bûtis. Neiðmatuoja-

ma, neapskaièiuojama, protu nepaþini bûtis.

Hindukuðe auðta nauja diena.

35

Joje telpa viskas: ir þemës dulkës, ir gëlës, ir miriadai þvaigþdþiø, ir trapus mano kûnas, ir per

tûkstantmeèius sukaupti þmonijos proto lobiai, Aleksandro Makedonieèio þygiai, baþnyèios, meèe-

tës, viltys ir praradimai... Telpa viename taðke, o kartu ir visoje begalybëje, vienoje sekundëje ir

visuose amþiuose. Begalinëse sielos gelmëse, kaip ir begalinëje visatoje, � viskas telpa. Kas buvo ir

bus, kas yra visados.

Toli nuo Lietuvos, po þvaigþdëtu Afganistano dangumi, Hindukuðo kalnø centre, maþoje �Whisky�

stovykloje, naujai árengtame kulkosvaidþio bokðtelyje stovintis rudabarzdis þvalgybos kapitonas tiki

Dievà. Ne, ne tà barzdotà, su gaubliu rankoje, sëdintá jo kaimo baþnyèios didþiajame altoriuje. Ne!

Jis tiki amþinà, protingà ir gerà Visagalybæ, visa ko alfà ir omegà. Absoliutà, kurio dalelë jis pats

visada buvo ir bus � gyvas ar dulkëmis virtæs. Dabar ir visados. Èia ir visur.

KERÐTAS

Mënulio slënyje patekëjo mënulis. Pasidarë ðviesu. Vaiduokliðkai pamëlo palapiniø brezentas,

aikðtës centre stovintis akmeninis paminklas, kuriame jau buvo galima áþiûrëti ið vario skardos iðpjau-

tà �Geleþiná vilkà�, ilgus ðeðëlius metantys stiebai su ðeðiomis misijoje dalyvaujanèiø valstybiø vëlia-

vomis, sargybø bokðteliai su juose parimusiais sargybiniais...

Mënulio ðviesa ne tik iðblukino þvaigþdes, bet ir iðblaðkë rudabarzdþio þvalgybos kapitono,

prieð tris mënesius atvykusio á misijà Afganistane, mintis. Stovëjo jis naujojo kulkosvaidþio priedango-

je ir þiûrëjo á dulkëtose grindyse atsispaudusius jo kareiviðkø dykumø batø pëdsakus...

Kaþkur uþ Puðta-i-Tachal kalnagûbrio keteros driokstelëjo sprogimas, ir ið tos pusës �Whisky�

stovyklos link nuskriejo ðviesi þvaigþdë. Netikra. Po to dar viena. Raketos � ðmëstelëjo kapitono

galvoje. Ðtai ir kerðtas...

Ðviesus taðkas greitai artëjo ir virto ðaiþiai ðvilpianèiu ugnies kamuoliu.

- Attack! Attack! Shelter! Shelter! � griaudëjo garsiakalbis...

Sprogimo liepsna, dûmai ir á orà iðsviesti akmenys akimirksniu uþdengë blykðtanèias þvaigþdes

ir mënulá, o kalnai keletà kartø atkartojo jo aidà...

Èagèaranas � Vilnius.

Visos nuotraukos � autoriaus.

36

Mindaugas Matukonis � III vieta

�Smëlio laikrodis�

37

Smëlio laikrodis

Niekada neuþmirðiu pas-

kutinio vakaro. Tvarkingai sudë-

tø ir laukianèiø savo eilës daiktø

ir drabuþiø, garuojanèios ant sta-

lo vakarienës, tyliai skamban-

èios harmoningos muzikos, de-

ganèios þvakës, pradësianèiø il-

gëtis mylimosios lûpø, akiø bei

ðalia kojø besiglaustanèio mie-

guisto, kol kas dar visko nesu-

vokianèio, bet stipriai jauèianèio

maþylio.

Vakaras, kaip ir naktis, pra-

ëjo kaip viena minutë. Gulëda-

mi þiûrëjom pro langà, kur matësi vëjo supamos ðakos ir pro jas prasiskverbianti naktiniø þibintø

ðviesa. Mûsø rankos buvo tarsi sukabintos, kurá laikà mes kalbëjomës, nors aplinkui nesigirdëjo jokio

garso.

Rytas, kaip visada prieð kelionæ, skubotas. Regis, pats nesupranti, kodël skubi, tik vëliau paaið-

kës, kokia yra brangi kiekviena buvimo su artimuoju akimirka.

Autobusas, pilnas smëlio spalvos, uniformomis vilkinèiø kariø, iðrieda pro dalinio vartus. Jie

mato pro langus iðlydinèiø ir tolstanèiø artimøjø bûrá. Sudie, sûnau, mylimoji, motina su tëvu, sesute,

draugai, sudie, Lietuva...

Autobusas vis nesustodamas rieda ið Panevëþio á Ðiaulius. Po to lëktuvas � ið Ðiauliø á Kirgizijà, ið

Kirgizijos á Kabulà. Pirmà kartà mano kojos þengia musulmoniðka þeme. Mes sutikome ið Èagèarano á

Kabulà atvykusius ir namo savo lëktuvo laukianèius senosios pamainos Lietuvos karius. Jie keistai ðypsosi

mus sutikæ. Pasijauèiu kaip kaþkada pradëjæs tarnauti ðauktinis, tada lygiai taip pat á mus þiûrëjo privalo-

màjà pradinæ karo tarnybà baigiantys kariai. Vyresni mûsø kuopos serþantai, kurie jau yra pabuvojæ

keliose misijose, ðvelniai traukia juos per dantá, bet kartu tyliai ðnibþdasi: jiems gerai, jie jau vyksta namo.

Pavalgëm vakarienæ, sugulëm tranzitinëse palapinëse, o bûrio vadas jau þadina, reikia skubëti

Ið deðinës vyr. ltn. Mindaugas Matukonis su tarnybos draugu ir vietiniaismedicininio patrulio metu.

38

� lëktuvas á Èagèaranà. Gaila,

net nespëjom apsidairyti. C130

lengvai pakyla ið Kabulo. Ðiek

tiek nejauku, bet man pasisekë,

uþsiimu vietà ðalia maþo, apva-

laus lango. Kalnai, keliai, aûlai

(èia taip vadinami kaimeliai). Kur

vanduo, augmenija, þaluma?

Lëktuvas pradeda staigiai leistis,

apsuka ratà, matosi daug namu-

kø, upë, smëlëtas lëktuvø paki-

limo ir nusileidimo takas, vël pra-

deda leistis... Iðskleidþia ratus,

stiprus smûgis, staigus stabdy-

mas, dar niekada nebuvau taip �ðvelniai� nusileidæs. Pagalvoju: gerai, kad gimiau pëstininku � o ne

lakûnu.

Misija prasideda. Mes esam bazëje. Viskas nauja, neþinoma, nepatirta, neapèiupinëta, reikia

skubëti viskà iðsiaiðkinti, kol neiðvyko dar likusi senosios pamainos kariø dalis. Mûsø kuopà apgyven-

dina atskirame gyvenamajame bloke, kuris susideda ið 32 kambariukø, kiekvienam ið jø gali gyventi

iki 3 þmoniø. Vos tik ásirengiam, gaunam pirmà uþduotá: atskrenda lëktuvas vykdyti oro uosto apsau-

gà. Skyriaus vadas, gráþæs ið bûrio vado kabineto, instruktuoja, kaip, kà ir kur reikës daryti. Iðvaþiuo-

jam ið �Kempo� (taip vadiname mûsø stovyklà) dviem �Hameriais� (visureigiai HMMWV). Sëdþiu

�Hamerio� bokðtelyje (kulkosvaidininko pozicijoje). Pirmas sutiktas vietinis sustoja, pakelia á virðø

rankà ir iððiepæs dantis mojuoja. Stebiu artëjanèius kalnus. Pamaèius ant virðûnës kaþkà judant,

pasidaro nejauku. Mano rankos ásitveria kulkosvaidá, akys plaèios... Piemenys su aviø banda... Mûsø

grandis uþima nurodytà stebëjimo pozicijà.

Þaviuosi �Hamerio� galimybëmis � ákopti á toká statø kalnà! O prieð mus viskas kaip ant delno.

Viena mano pusë vis dar suvokia, kad esame pavojingoje teritorijoje, kita � mëgaujasi neapsakomu

vaizdu. Taip, kalnai. Jie savotiðki. Niekada nepamirði jø masyvaus groþio ir galybës. Atrodo, kad jie

turi akis ir ausis, o vëjas ðvilpdamas glosto jø plikas galvas. Bet jie pavojingi - visada turi klausytis, kà

vëjas kalba. Svarstau, kà mums reiðkia gamta, kà reiðkiam mes vienas kitam... Kuris ryðys stipresnis:

39

tarp þmogaus ir gamtos ar tarp þmogaus ir þmogaus... Kalnø masyvai, saulë, visur besiskverbianèios

dulkës, o tolëliau - XIV a. civilizacija. Nesuprantu, ko èia ieðkojo Aleksandras Makedonietis, britai,

rusai..? Kas suskaièiavo, kiek ðita þemë priglaudë kûnø ir sugërë kraujo, kiek ðeimø tebelaukia

gráþtanèiø savo sûnø, broliø ir tëvø, kiek...

Praëjo pirma savaitë. Mano trijø dienø rutina: sargyba, poilsis, eskortas arba patrulis ir vël

sargyba. Atlikom bazës apsaugos sustiprinimo treniruotes, artimiau susipaþinom su priskirtu transpor-

tu, vietove, uþduotimis. Galiu paskambinti ir paraðyti á namus, prisiminti þvakiø ðviesoje þvelgianèias

akis, iðgirsti pamokantá tëvo ar rûpestingà ir sëkmës linkintá motinos balsà...

Praëjo pirmas mënuo, antras. Lietuva vis dar laukia sniego. Pagauliau sulaukia, bet neilgam. O

pas mus jo soèiai. Ir þiema tokia, kokia turi bûti, kaip kadaise vaikystëj, pamenu. Iðvijom ið Europos

40

þiemà, dabar ji èia prisiglaudë, kaip medþiotojø suþeistas þvëris, kuris, vis iðkiðdamas savo galvà ið

maiðo, parodo dantis.

Mes jau pakankamai savarankiðki ir daug þinom. Beveik kiekvieno lietuviðkai pramokusio vie-

tinio gyventojo, dirbanèio mûsø bazëje, vardà, o kitø � veidus, þinom, kad per pilnatá Afganistane

þiemà bûna ðalèiausia, þinom, kad dienà pabuvus be akiniø, saulë ir sniegas akiø spalvà pakeis á

raudonà, þinom ir jauèiam, kad mûsø namuose kaþkas labai laukia. Ðis jausmas niekada nepalieka.

Prisiminimai. Vienas protingas þmogus yra pasakæs, kad prisiminimai � tai brangiausias þmogaus

turtas. Galima atimti ið þmogaus laikà, suþlugdyti svajones, bet prisiminimø niekas nepavogs.

Vakar gráþom ið patrulio. Vaþiavom su visureigiais �Toyota�. Su �Hameriais� nusprendëm neri-

zikuoti, nes þiemà riboto pravaþumo keliai, o �Hameriai� kelis kartus sunkesni uþ �Toyota�. Aiðku,

ant minkðtø sëdyniø ir patogiau, nei visà kelià kratytis ant bokðtelio. Patruliavome kalnuose kelias

naktis. Tai � ne pratybos gimtam kraðte, kur daþniausiai tu stengiesi dël skyriaus ar bûrio, kad jis bûtø

gerai ávertintas. Keistas jausmas � saugoti naktá viduryje kalnø besiilsinèius draugus.

41

Dienomis aplankëm kele-

tà kaimø. Kiekvienas vizitas reið-

kë: suguþa krûvos maþø, dide-

liø ir smalsiø akiø, nejuèia tave

supa, apþiûrinëja nuo kojø iki

galvos kaip koká ateivá. Moterys

slepiasi savo �namukuose�, vai-

kai ávairiais gestais rodo - duok

gerti, valgyti, reikia vasarinius su-

plyðusius batus pakeisti á ðiltus ir

naujus þieminius... Vyrai stovi

kiek tolëliau ir viskà stebi ið ðo-

no. Vaizdas tikrai nekoks: turi bû-

ti itin budrus, niekada nepamirð-

ti, kad esi iðvaþiavæs ne á turistiná þygá. Kelias á �Kempà� neprailgsta, mes leidþiamës kalnais þemyn,

ðtai Èagèaranas, o uþ jo ir mûsø stovykla. Ðirdá perveria ðiltas jausmas, pasijunti tarsi gráþtum á namus.

Prie stovyklos vartø pasitinka tarnybos draugai, nusiðypso, patikrina ir praleidþia. Þinai, kad nereiks

valgyti �sausiako� (sauso maisto davinio), galësi lepintis ðiltu duðu ir minkðta lova. Kelionë iðties buvo

vertinga. Ne matytais reginiais, bet savo paties paþinimu. Kiek þmogui vis dëlto nedaug reikia. Kai

uþsibûni �Kempe�, to nepastebi, kaip nebepastebi ir kaþkam labai reikalingø bûtiniausiø daiktø,

kurie kasdienybëje tave supa.

Karys nëra bejausmë ir besàlygiðkai ásakymus vykdanti bûtybë. Be mûsø nebûtø nei kuopos, nei

bataliono, nei brigados. Mes esam ta jëga, nuo kurios priklauso sugniauþto kumðèio smûgis. Kad ir

kokie mes bûtumëm, mums svarbu þinoti, jog mûsø vadai, esantys su mumis ar Lietuvoje, niekada

nepamirðtø þemiausios grandies. Juk kaþkada jie patys vienaip ar kitaip nuo to pradëjo... Mums liko

trys mënesiai. Tai reiðkia, kad pusæ laiko jau iðtarnavom, o laikas sparèiu þingsniu praëjo, net nepa-

stebëjom. Rodosi, visai neseniai dar vilkëjom þalià uniformà. Þinot, mums sekasi visai neblogai, juk

laikas nestovi vietoj. Ðiandien jau 96 kartà apverèiu smëlio laikrodá. Tas pats laikas, kuris bëga

nesulaikomai, paliko gilius pëdsakus atmintyje, tas pats laikas paliko uþmarðtyje ir visas blogybes bei

nesantaikà, tas pats laikas jau atneðë namø ilgesá ir malonø jaudulá.

Pasikartosiu � laikas nestovi vietoj... Jis, kaip ir mûsø gyvenimas, praeina pro ðalá...

42

Zita Voitiulevièiûtë

�Ið fabriko Londone � ginti tëvynës��Akimirkos sprendimas: á kariná jûrø laivynà�

43

Ið fabriko Londone� ginti Tëvynës

Iðsvajotasis uþsienis

gali ne tik apkarsti, bet ir

padëti suprasti, kad didþiau-

sia þmogaus meilë � Tëvy-

në. Tà árodo vieno i� �Res-

publikos� akcijos �Visur ge-

rai, bet Lietuvoje geriausia�

herojø Arûno Èerniausko is-

tor i ja .

A.Èerniauskas baigæs

vidurinæ mokyklà savo lai-

mës ieðkojo ne Lietuvos

aukðtøjø mokyklø auditori-

jose ir koridoriuose, o tau-

tø dþiunglëse � Londone. Ta-

èiau pusmetis viename didþiausiø pasaulio miestø, nors ir buvo vertingas, vaikinui

árodë, kad daugiausia nuveikti jis gali Lietuvoje.

Apsisprendimui pasirinko Anglijà

Ðiaulietis A. Èerniauskas, iðlaikæs abitûros egzaminus, nebuvo tikras, kà norëtø studijuoti.

Todël sesers vyro, kuris jau dirbo Londone, pasiûlymas vykti kartu vaikinui pasirodë viliojantis. �Gal-

vojau, kad pabûsiu ten, gráðiu ir tada stosiu. Pamaniau, kad gerai vasarai iðvykti, paþiûrëti, kas ten

yra, kodël visi taip nori vaþiuoti. Kaip ir daugelis, á uþsiená vykau dël pinigø, iðbandymo ir tiesiog noro

paklajoti, pamatyti pasaulá. Net galvojau �persodinti� savo gyvenimà á patogesnæ dirvà, kur, rodësi,

taip lengvai uþdirbami pinigai ir tokia patogi kasdienybë�, � ðyptelëjo A. Èerniauskas.

Anglijos sostinëje vaikinas susirado darbà kompaktiniø diskø fabrike. Darbas jam nebuvo sun-

Smagu su kariûno uniforma.

44

kus: reikëjo tikrinti kolegø supakuotas dëþes. Ir alga pirmosios darbo patirties ágijusiam vaikinui

atrodë didelë, jis dþiaugësi, kad gali visiðkai save iðlaikyti. Taèiau darbas èia buvo nuobodus.

Gyvenimas nuolat ðurmuliuojanèiame mieste jam tik ið pradþiø buvo sudëtingas. �Sesers vyras

greitai iðvyko, likau vienas. Bet ápratau. Buvo tikrai ádomu, jauèiausi kaip filme �Vienas namuose� -

tarsi paliko vienà ir tenka paèiam suktis. Bet taip buvo tik ið pradþiø�, � linksmai pasakojo A.Èer-

niauskas.

Suprato, kam ið tiesø reikalingas

Svetur jis pasigedo draugø, giminiø, tëvø, gamtos. �Kai buvau Anglijoje, gamtos nemaèiau, ið

Londono niekur nebuvau iðvaþiavæs. Gal tai ir mano kaltë, bet abejoju, ar tokiø dalykø, kaip galimybë

nuvaþiuoti á Nidà, rastumëte Anglijoje. Dar prisimenu, kad kai gráþau ir iðgirdau kalbant lietuviðkai, apëmë

neapsakomas jausmas. Viskas èia daug mieliau�, � graþiø þodþiø Lietuvai negailëjo A. Èerniauskas.

Nors su juo Londone paþinti þmonës elgësi draugiðkai, jis pastebëjo, kad tai tarsi kitas jø

veidas. �Jie uþsidaræ savo ðeimose ir svetimtauèiai jiems nelabai reikalingi. Lietuvoje þmonës nuoðir-

desni. Gal èia ir matau daug liûdnø veidø, bet þmonës èia nevaidina, kad jiems viskas gerai, kad

jiems linksma, jie neslepia savo emocijø�, � pastebëjimais dalijosi jaunuolis.

Darbe jis susipaþino su kitu lietuviu. Vëliau abu vaikinai nusprendë gráþti á Lietuvà. �Nors ir

màsèiau, kad kursiu Anglijoje savo ateitá, netrukus ëmiau suprasti, jog tai tikrai ne ta vieta. Pradëjo

daug ko trûkti. Ëmë atrodyti, kad ten niekam nesu reikalingas, niekam nenaudingas... Galvojau, kad

esu lietuvis, turëèiau bûti Lietuvoje ir ten nuveikti kà nors prasmingo. O Anglijoje tiesiog uþdarbiau-

èiau, bet nerasèiau sau vietos�, - prisipaþino A. Èerniauskas.

Galutinai apsispræsti krautis lagaminus ir skristi á Lietuvà vaikinà paskatino vienas nelaimingas

atsitikimas. Name, kuriame jis gyveno, kilo gaisras. �Kol já gesino, stovëjome, þiûrëjome ir galvojo-

me, kur reikës eiti, jei viskas sudegs. Nëra nei giminiø, nëra nieko...� � prisiminë paðnekovas.

Naujas iððûkis � karininko profesija

Pusmetá ragavæs britiðkos duonos, vaikinas gráþo á Lietuvà. Susirado darbà ir iðkart ëmë þvalgy-

tis vietos studijoms. Apsilankë studijø mugëje. �Pamaèiau, kad kaþkas su uniformomis stovi, pasido-

mëjau. Pasirodo, yra dar tokia Karo akademija, apie kurià net neþinojau. Tada pagalvojau, kad ið

45

tikrøjø bûtent dël to ir gráþau. Norëjau ko nors panaðaus. Pradëjau labiau domëtis, ruoðtis atrankai�,

� dëstë A. Èerniauskas.

Prieð lemtingà susitikimà su Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos atstovais jis

buvo apmàstæs galimybæ eiti tarnauti Lietuvos kariuomenëje arba bandyti tapti gaisrininku.

Kas vaikinà traukë prie tokios veiklos? �Manau, tai naudingiausios specialybës. Jos þavi nuo

maþens � juk ir policininkus þaisdavome�, � ðyptelëjo vaikinas, kuriam vis dëlto pavyko tapti kariûnu.

Be to, vaikinas prisipaþásta pastebintis praeiviø þvilgsnius, kai vilki kariûno uniformà. �Malonu,

pakelia nuotaikà, bet tikrai ne dël tokios prieþasties jà dëviu. Stengiuosi, kad ne tik uniforma puoðtø

mane, bet ir kad mano elgesys, darbai puoðtø uniformà. Juk ið vieno kario sprendþiama apie visà

kariuomenæ�, � ásitikinæs paðnekovas. Iðgirdæs klausimà, ar vienas ið apsisprendimo stoti á akademijà

motyvø nebuvo noras patikti merginoms, besiþavinèioms uniformuotais vaikinais, A.Èerniauskas nu-

sijuokë: �Uniforma ne merginoms vilioti skirta. Ir savo draugës uniforma neviliojau, nes ji pati jà

dëvi�.

Nuo mokyklos laikø besistengusiam stropiai mokytis A.Èerniauskui akademijos tvarka patin-

ka. Apribotos galimybës uþ jos sienø leisti laisvalaiká net naudingos. �Anksèiau dël tokios tvarkos

bûdavo ðiek tiek sunku. Bet ið tikrøjø ji padeda ir paèiam teisingiau elgtis, daugiau laiko skirti moks-

lams�, � teigë A.Èerniauskas.

Jis pridûrë, kad net ir nestudijuojant jo profesijos Lietuvoje galima gyventi ne kà blogiau.

Pavyzdþiui, bièiuliui, kartu su A.Èerniausku gráþusiam á tëvynæ, èia sekasi kur kas geriau nei Angli-

joje.

Arûno Èerniausko mintys

Ið pradþiø Anglijoje buvo ádomu, bet vëliau pasirodë, kad ten viskas �kitaip� ir kad nëra kas

pakeistø Lietuvà. Nesinorëjo pradëti mokytis gyventi ið naujo � pagal naujas, svetimas taisykles. Bet

labiausiai skaudino visur persekiojantis vieniðumo jausmas, jausmas, kad esi svetimas ir nereikðmin-

gas. Nors Londone buvo lietuviø bendruomeniø, kam þaisti Lietuvà ten, jei galima visà save atiduoti

Tëvynës labui bûnant Tëvynëje?

Net keista, bet man tas �iðsvajotasis uþsienis� padëjo atrasti savo lietuviðkumà. Norëèiau, kad

daugiau þmoniø suprastø, kà prarado iðvykæ, ir gráþtø atgal. Bet suprantu, kad visuomet atsiras tokiø,

kuriems svarbiau patogus gyvenimas nei bûti savos tautos dalimi, bûti savos ðalies pilieèiais. Be

46

abejo, bëgti yra lengviausias variantas, bet ar ne sunkiu darbu tikslai pasiekiami?

Svetur niekada nerasi tos smëlio dëþës, kurioje þaisdavai maþas. Noras bûti savam tarp savø

ir dirbti savos ðalies labui rodo, kad paproèiai � ne tik mûsø proseneliø iðmonë. Paproèiai gyvi kiekvie-

name ið mûsø. Gaila, kad lietuviai patys save tremia, nors gali gyventi laisvoje Lietuvoje. Ið dalies

pritariu emigrantams, bet tik todël, jog iðeiti reikia � kad svajotum gráþti, prarasti � kad atrastum.

Esu dëkingas tëvams uþ palaikymà ir auklëjimà, nes visø pirma jie man áskiepijo patriotiðkumo

ir meilës Lietuvai jausmus. Ástojau á Lietuvos karo akademijà ir tuo didþiuojuosi, esu patenkintas

esama tvarka.

Dþiaugiuosi gráþæs á Lietuvà, apsisprendæs tapti jos gynëju ir tuo, kaip klostosi mano gyveni-

mas. Esu laimingas, mane palaiko draugai, draugë, tad ir toliau sieksiu savo tikslo. Lietuvoje.

�Respublikos� priedas �Gyvenimas�

47

Akimirkos sprendimas: á karinájûrø laivynà

Pirmus dvejus savo gyvenimo metus pra-

leidæs Ðiauliuose, vidurinæ mokyklà baigæs Jur-

barke, metus trynæs Vytauto Didþiojo universi-

teto suolus Ramûnas Kaþerskas negali paaiðkin-

ti, kas paskatino atkreipti dëmesá á trumpà þinu-

tæ laikraðtyje apie karininkø atrankà.

Praëjus devyneriems metams nuo tos akimirkos 29

metø vyras � jau kapitonas leitenantas. Dabar, norëda-

mas kreiptis á kapitonà leitenantà R. Kaþerskà, þemesná

laipsná turintis karys turi pasakyti: �Tamsta, kapitone lei-

tenante, praðau leidimo kreiptis�. Taèiau vyro tai netrik-

do. �Tai normalus dalykas, tiesiog tokios taisyklës. Tai

tas pats, kas civiliø pasaulyje vienas á kità pagarbiai kreiptis

þodeliu �jûs�, � bandë paaiðkinti karininkas.

Psichologija netiko

Prieð pradëdamas tarnybà karinëse jûrø pajëgose, R.Kaþerskas studijavo Kaune, Vytauto Didþiojo

universitete. Taèiau psichologijos studijos tarp 40 merginø vienam vaikinui nebuvo mielos, nes, pasak

R.Kaþersko, trûko konkretumo.

Mokykloje vyrui labiausiai patiko socialiniai mokslai. �Domëjausi istorija, geografija, o politolo-

gija buvo tikra ðventë. Gal dël to mane ir patraukë tas skelbimas laikraðtyje, dël kurio ir atsidûriau

ten, kur esu dabar, � sakë Lietuvos kariniø jûrø pajëgø vado padëjëjas vieðiesiems ryðiams ir pridûrë:

� O dël tos karybos... Net neþinau prieþasèiø. Tai buvo gana spontaniðkas sprendimas. Kiek atsime-

nu, ilgai net nesvarsèiau�.

Daþniausiai priimdamas sprendimus R.Kaþerskas ilgai ir nuosekliai viskà apmàsto, bet ðá kartà

pasikliovë vidiniu balsu ir jis, karininko tvirtinimu, nenuvylë. Gali bûti, kad tam átakos turëjo ir mëgs-

tamiausias R.Kaþersko þaidimas � �kareivëliai�.

Ramûnas Kaþerskas.

48

Kalbos labirintai

Baigæs pirmà kursà universitete, jaunuolis nusprendë iðbandyti jëgas konkurse á Karaliðkàjà

Danijos kariniø jûrø pajëgø akademijà. Dvi vietas prestiþinëje mokykloje finansavo NATO � kaip

parama Lietuvai stojant á Aljansà.

Á Klaipëdoje surengtà pirmà anglø kalbos egzaminà suguþëjo per 20 jaunø vyrø, svajojanèiø

kada nors vilkëti karininko uniformà.

�Mums reikëjo atsakyti á galybæ klausimø per testà, panaðø á intelekto testà, kalbëtis su psicho-

logu, iðlaikyti fizinius ir sveikatos iðbandymus. Bet pagrindinis, trukæs visà dienà, buvo anglø kalbos

egzaminas�, � apie konkurso sàlygas pasakojo karininkas.

Já stebino, kodël visi egzaminai vyksta anglø kalba. �Maniau, kad Danijoje kalbama vokiðkai,

todël keistai atrodë tos angliðkos uþduotys. Ásivaizduokite, kaip turëjau jaustis, kai perëjæs atrankà ir

nuvykæs á Danijà iðgirdau visai ne vokieèiø, ir net ne anglø kalbà�, � iððûkius prisiminë R.Kaþerskas.

Ðalyje, kurios valstybinë kalba yra danø, jaunuolis praleido ðeðerius metus. Pirmieji 10 mënesiø

buvo skirti vien kalbos studijoms. R.Kaþerskas ir dar vienas jaunuolis ið Lietuvos gyveno danø ðeimose

ir kasdien po aðtuonias valandas praleisdavo kalbos mokykloje � kalbëjo, raðë ir klausë vien daniðkai.

�Iðlaikæ egzaminus manëme, kad jau mokame tà kalbà. Taèiau atvykæ á ðauktiniø kareivines,

kuriose viename kambaryje gyvenome po 20, nesupratome, kà tarpusavyje kalbëjo danø jaunuoliai.

O dar kai jie norëdavo pasimaivyti ir imdavo kalbëti greitai, ið vis në þodþio nesuprasdavome�, � sakë

R.Kaþerskas.

Puikiai skaièiavo

Kartu su Danijos ðauktiniais lietuviai tris mënesius mokësi þygiuoti, atiduoti pagarbà, ðaudyti, pinti

virves, Morzës abëcëlës ir kitø karybos pagrindø. Vëliau ágytas þinias jiems teko pritaikyti per praktikà laive.

Po tris mënesius trukusio plaukiojimo R.Kaþerskas ðeðis mënesius mokësi serþantø mokykloje,

joje suþinojo, kaip vadovauti maþoms þmoniø grupëms.

Tik po serþantø praktikos laive vaikinas kibo á ketveriø metø mokslus Karaliðkojoje akademijo-

je. Studijos kariûnui nekainavo. Jis gavo nemokamà bûstà ir rankpinigiø. Taèiau 2 tûkstanèiø litø,

pasak R.Kaþersko, pakakdavo tik kukliai pragyventi.

�Á koká nors barà leidau sau nueiti nebent kartà per mënesá. Ir toks nuëjimas finansiðkai buvo

labai ribotas�, � kalbëjo jis.

49

R. Kaþerskas pasakojo, kad mokslai akademijoje buvo sunkûs. Karininkas prisiminë, kad dau-

gelis danø stebëjosi studentø ið Lietuvos sugebëjimu skaièiuoti mintinai. �Vidurinëje mokykloje mums

neleisdavo skaièiuoti skaièiuotuvais, todël buvau ápratæs jais nesinaudoti. O danai á paskaitas atsineð-

davo skaièiuotuvus su ávairiausiomis programomis�, � ðypsodamasis pasakojo vyras.

Stovëjo prieð kameras

Ágijæs karininko laipsná po mokslø Danijoje, naujai iðkeptas leitenantas gráþo á Lietuvà tarnauti

Lietuvos karinëse jûrø pajëgose. Tarnyba prasidëjo nuo dvejus metus trukusio plaukiojimo kariniu

laivu, fregata �Aukðtaitis�. Eidamas navigacinës kovinës dalies vado pareigas, t.y. bûdamas ðturma-

nas, R.Kaþerskas plaukiojo po Baltijos jûrà.

Kai tapo laisva Kariniø jûrø pajëgø vado padëjëjo vieðiesiems ryðiams vieta, R.Kaþerskas pasiry-

þo iðbandyti save ir ðioje srityje, nes turëjo reikalaujamà dvejø metø laivo valdymo patirtá.

R.Kaþersko laukë nauja patirtis � kaip stovëti prieð kameras, kaip kalbëti, raðyti praneðimus,

organizuoti ir vesti átakingø kariniø pajëgø atstovø susitikimus. Didþiausià áspûdá vyrui padarë trijø

savaièiø kursai Ðveicarijoje.

�Ten per dienà po 5 ar 6 valandas bûdavome prieð kameras, apðviesti proþektoriø. Vëliau áraðus

analizuodavome. Pirmàsias dienas rankos drebëjo, dþiûvo burna, muðë prakaitas. Pratybas vedë po

15 metø darbo staþo turintys þurnalistai ir mus koneveikdavo angliðka greitakalbe. Sunku buvo rasti

tinkamø argumentø ar net iðsiþioti ir apsiginti. Bet juk prie visko áprantama�, � tarstelëjo R.Kaþerskas.

Ágijæs patirties karininkas pradëjo nelengvà ryðiø su visuomene specialisto darbà. Jam daþnai

tenka dalyvauti oficialiuose vizituose, karinëse pratybose, kurios vyksta ir savaitgaliais.

�Dël to labai nesisieloju, nes uþ darbà savaitgaliais turiu tam tikrà kompensacijà - man nereikia budëti.

Apie visas operacijas ar renginius þinau ið anksto, tad stengiuosi planuoti savo laisvalaiká�, - sakë R. Kaþerskas.

Paklaustas, ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui, jis pasipiktino:�Tikiuosi, neatrodau toks su-

vargæs?!�

KARJERA

Baigusiam mokslus Karaliðkojoje Danijos kariniø jûrø pajëgø akademijoje Ramûnui Kaþerskui

iðkart suteiktas leitenanto laipsnis. O neseniai prie ðvarko rankovës jis prisisiuvo ir kapitono leitenanto

laipsná þyminèias juosteles.

50

Aldona Kudzienë

�Kareiviðka koðë bûna ir vyriðka, ir moteriðka��Bûrio vadas trumpalaikiø atostogø gráþo paskutinis�

51

Kareiviðka koðë bûna ir vyriðka, ir moteriðka

Rimutis Þëkas � Dainavos apygardos 1-osios rinktinës ðtabo aptarnavimo kuopos

ðilumos tinklø vyresnysis specialistas, o jo bendradarbis Dainius Karza � energijos

tiekimo sistemø technikas. Ne darbo ir ðvenèiø dienomis abu vyrai savanoriauja,

aktyviai dalyvauja taktiniuose mokymuose. Ið paþiûros taip toli nuo ðiø techniniø

specialybiø virëjo amatas, bet paðaukimas vyrams padeda suderinti nesuderinamus

dalykus. Jø virtos kareiviðkos koðës ragautojai nesupeikë dar në vienoje Kariuomenës

ir visuomenës vienybës dienos ðventëje.

Prie katilø � vilkëdami uniforma

�Ir dirbate, ir savanoriaujate toje paèioje institucijoje, o vadams ásakius, dar ir labai skania koðe

ávairiø mokymø ir ðvenèiø dalyvius pamaitinate. Ar tik grikiø koðës virimo asai esate?�, � pradedu

pokalbá su savanoriais.

�Galime iðvirti þuvienæ,

grybienæ, kitø sriubø. Keturis ru-

denius grybø sriuba vaiðinome ið

visos Lietuvos á Varënà pasivar-

þyti suvaþiavusius grybautojus.

Mokame sumuðtinius sutepti, sa-

lotø paruoðti, ir gana originaliø�,

� pasakoja virëjai.

�Koðës � pagrindinis patie-

kalas pratybose. Juk laukuose

daug ko nepriruoði. Kitiems pa-

tiekalams reikalingi stalai, in-

dai�, � kalba D. Karza.

Pradþioje jø virtuvës kolek-

tyvas buvo miðrus ir trigubai di-

desnis. Nestigo norinèiøjø kûren-K

pt.

Kæs

tuèi

o Pi

leck

o nu

otr.

Rimutis Þëkas ir Darius Karza.

52

ti krosná, dalyti porcijas. Pastaruoju metu dirbantiesiems lauko virtuvëse keliami reikalavimai labai

sugrieþtinti. Vien paðaukimo neuþtenka. Rimuèiui ir Dainiui teko baigti mokslus Profesinio rengimo

centre, tapti diplomuotais virëjais.

R. Þëkà dþiugina faktas, kad pagaliau visoje Europoje vël prasidëjo vyrø karaliavimo virtuvëse

epocha. Tai ir garbës reikalas. Pasak paðnekovø, katilai nenutolino nuo kariø uniformø, teikia didesná

pasididþiavimà, skatina pasitempti, laikytis drausmës. Þinoma, virtuvë nëra kasdienybë savanoriðko-

je tarnystëje. Abu vyrai moka elgtis su ginklais, juodviem iðimèiø nedaroma.

Penktos porcijos nepraðykite

Dainius su Rimuèiu lauko sàlygomis maistà taiso jau gerà deðimtmetá. Pasidomime, ar pasikeitë

koðiø virimo technologija nuo jø darbo pradþios.

�Turime daugiau katilø. Patogiausias nerûdijanèio plieno, þemas, skandinaviðkas, kuris kaitina-

mas per tepalo sluoksná tad koðës neprisvyla, bûna skanesnës. Apskritai mûsø lauko virtuvës áranga

nebloga. Katilus kûrename malkomis. Jei lauko virtuvæ ásirengiame prie puðyno, rodos, ir koðë puðø

aromatu pakvimpa. Jeigu netoli eþeras, gerte prisigeria jo kvapo. Man skaniausia iðvirtoji lietuviðka-

me berþyne�, � pasakoja Rimutis.

Virëjai neslepia, ne visada patiems pavyksta paragauti, ko iðviræ, þmonës daþnai praðo pakarto-

ti, valgis greitai iðdalijamas. Bûna, kad kai kurie nuo lauko virtuvës në neatsitraukia. Skanauti penktà

kartà virëjai jau neleidþia, bijo, kad tiek privalgæs þmogus ligoninëje neatsidurtø.

Paðnekovai neðykðtëjo patarimø, noriai vardijo, ko reikia gerai koðei: �Ðvaros, sterilumo, nuo-

taikos, aplinkos, darbðtumo. Ir tik tada visø ið sandëlio gautø produktø. Svarbiausia, pasak virëjø, �

ðvara. Vandená veþasi savo, pasemto ið atsitiktiniø ðaltiniø nenaudoja. Á mokymø ar pratybø laukus

iðvyksta paisydami kareiviðkos tvarkos, visiðkai susikomplektavæ ir kaitriomis malkomis, vandeniu bei

kitais reikmenimis pasirûpinæ, kad nesusitrukdytø, laiko neprarastø. Koðæ vyrai turi iðvirti nurodytu

laiku ir iki ðiol patiekdavo minuèiø tikslumu.

Dainius sako, kad á tolimesnes vietoves iðvaþiuoja anksèiau, bet kartà ir laiko su kaupu turëda-

mi rûpesèiø nestokojo. Kareiviðkà koðæ reikëjo virti Varënoje. Iðdardant ið Alytaus sugedo automobi-

lis. Jis buvo pakeistas kitu, taèiau prie Daugø ir tas sugedo. Ant kelio, tiesiog ant asfalto, vyrai pradëjo

kaitinti krosná, koðë pakeliui á Varënà iðvirë ir buvo dalijama sutartu metu.

Kuriozas nutiko Lazdijø rajone, minint Kalniðkës mûðio metines. Du ðimtus porcijø kareiviðkos

53

koðës virëjai pasiûlë sulygtu laiku, bet valgytojø buvo vos ne dvigubai daugiau. Vyriausybës nariai

pavëlavo, jiems koðës nebeliko.

Gera koðë � tai ir garbë

R. Þëko ir D. Karzos verdamas koðes yra pagyræs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, kariuo-

menës vadas Valdas Tutkus, daug Seimo nariø, pramogø verslo atstovø.

�Koðës man ir paèiam skanios. Ypaè grikiø, nes medumi kvepia�, � atskleidþia Rimutis, kartais

virtuvëje praleidþiantis daugiau laiko uþ þmonà, mokantis ir vyriðkà, ir moteriðkà koðæ gaminti. Pa-

slaptis paprasta � jas skiria tik ábertø prieskoniø kiekis.

Per labdaros akcijas koðæ tenka virti ir vaikams. Daugiausia vienu metu priruoðta vos ne 800

porcijø.

1-osios rinktinës virëjams geriausi prieskoniai � lietuviðki, kaip ir mûsø ðalies maisto pramonës

specialistø pagaminti konservai. Ar vyrai nesusikivirèija sukdamiesi prie puodø? �Dël ko? Jeigu tokio-

mis nesàmonëmis uþsiimsi, tai tik þmones prajuokinsi. Kai koðës pritrûksta, kartais apsiþodþiuoja jos

valgytojai. Virtuvëje nuoboduliu ar neturëjimu kà veikti tikrai nesiskundþiame. Tik suktis turime.

Vidutiniam kiekiui koðës iðvirti prireikia trijø keturiø valandø, o didesnis pukði ir penkias. Vien konser-

vø dëþuèiø kiek bûtina atidaryti. Ir aplinkà tvarkingà turime palaikyti, vienkartinius indus, ðiukðliø

maiðus paruoðti. Iðvaþiuodami vietà paliekame ðvarià�, � pasakoja graþiai bendruomenëje sugyve-

nantys kariai, savanoriai-virëjai, kurie kareiviðkos koðës sudedamøjø daliø santyká ir naktá prikelti

pasakytø.

Dainavos apygardos 1-ojoje rinktinëje tarnaujantis Rimuèio sûnus Tadas beveik visuomet para-

gauja tëèio sutaisytos koðës ir pataria: �Gerà iðvirei, gali daþniau ir namie tokios pagaminti.�

Abi Dainiaus dukros þavisi tëvelio savanoryste ir mokëjimu skaniai gaminti. Jos niekada

neiðpeikë tëèio patiekalø.

�Kai kareiviðkà koðæ verdam visuomenei pavaiðinti, mus moraliðkai palaiko ir atëjusios þmo-

nos. Á miðkus, kur vyksta mokymai, jø niekas neáleidþia�, � sako vyrai, nepristingantys iðtvermës,

iðradingumo, optimizmo, kuris padeda rasti sprendimus akis á aká susidûrus su ekstremaliomis aplin-

kybëmis. Kartà ðventëje ið bûrelio paaugliø teko iðgirsti, kad dël tokios skanios koðës jie, sulaukæ

aðtuoniolikos, á savanorius stos. �Kodël gi ne, � nieko prieð neturi jos virëjai Rimutis Þëkas ir Dainius

Karza. � Juk po pratybø miðke ji bûna dar skanesnë.�

54

Bûrio vadas trum-palaikiø atostogøgráþo paskutinis

Pernai, spalio 5-àjà, á

Serbijos Respublikos Koso-

vo provincijà iðkilmingai ið-

lydëtas KFOR-17 taikdariø

bûrys, suformuotas ið Dai-

navos apygardos 1-osios

rinktinës savanoriø. Dviejø

savaièiø atostogø á gimtinæ

sugráþo treèioji, paskutinë,

taikdariø grupë. Susitikti su

artimaisiais parvyko ir bû-

rio vadas vyr. leitenantas Aurelijus Selimavièius. Ðiek tiek atsipûtæs taikdarys vakar

po pietø apsilankë �Alytaus naujienose�.

Su KFOR-17 taikdariø bûrio vadu kalbëjosi korespondentë Aldona Kudzienë.

� Jûs Lietuvoje, vadinasi, KFOR-17 taikdariø bûrys Kosove likæs be vado?

� Taip nebûna. Mane vaduoja bûrio vado pavaduotojas virðila Juozas Juðinskas. Jis taip pat

profesinës karo tarnybos karys, turintis patirties, nes tarnauja jau ðeðioliktus metus.

� Kokios kariø nuotaikos?

� Geros, nes dauguma gráþo po trumpalaikiø atostogø. Viena grupë turëjo galimybæ Kalëdas

praleisti su artimaisiais, kita Naujuosius metus sutiko brangiø þmoniø apsuptyje. Dabar su manimi

gráþo penki paskutiniai taikdariai.

� Vadas � paskutinëje grupëje?

� Pats pasirinkau. Suteikiau kariams pirmenybæ per ðventes pabûti su savais.

� Ar labai kankina tëvynës ilgesys? Palaikote ryðá su artimaisiais?

� Dël ðiuolaikiniø technologijø ryðys su artimaisiais nenutrûksta. Gyvenamosiose patalpose vei-

kia internetas, laisvu nuo tarnybos metu gali susisiekti su brangiais þmonëmis. Kalëdø proga tiesiogi-

Aurelijus Selimavièius.

55

nio eterio metu karius pasiekë Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimas.

� Su kurios ðalies kariais esate dislokuoti? Kokie veiklos prioritetai paskirti aly-

t i ðk iams?

� Mes tarnaujame lenkø ir ukrainieèiø batalione, bendroje su lenkais kuopoje. Turime konkre-

èias uþduotis: pasienio su Makedonija ruoþo kontrolë, patruliavimas atsakomybës rajone, keliø kon-

trolës postø vykdymas, eskortavimas...

� Jus iðlydint á misijà nuskambëjo tokia frazë: �Iðlydime ne á karà, o tam, kad

nebûtø karo.� Ar Kosove jauèiate jo dvelksmà?

� Kol kas padëtis stabili ir jokiø didëjanèios átampos poþymiø atsakomybës rajone nëra. KFOR-

17 bûrio tarnybos laikotarpiu Kosove vyko rinkimai, tæsiasi Kosovo ir Serbijos derybos dël provincijos

statuso. Vietiniai gyventojai tikrai palaiko KFOR-17 pajëgas, nuogàstauja dël tolesnio savo ðalies

saugumo ir stabilumo, jei bûtø iðvesti taikos rëmëjai.

� Jums, kaip taikdariø vadui, kraðto apsaugos ministras Juozas Olekas áteikë

Lietuvos valstybës vëliavà. Kokia jos paskirtis?

� Lietuvos vëliava plevësuoja prie mûsø gyvenamøjø patalpø, demonstruodama, kad KFOR

pajëgose tarnauja ir Lietuvos kariai. Kai atvyks naujas bûrys, jis atsiveð ir savo vëliavà. Mûsiðkë liks

kaip prisiminimas rinktinëje.

� Ar daþnai atsiverèiate águlos kapeliono kapitono Jono Tamoðiûno padovanotà

Bib l i jà?

� Atsiverèiame. Ji ypaè pravertë Kûèiø vakarà, kai mûsø bûrys susëdo Kûèiø vakarienës.

� Uþduoèiø Jums skirta daug, bet turbût turite ir laisvalaikio?

� Jo nedaug bûna. Stengiamës sportuoti, paþinti ðá graþø, gamtos apdovanotà kraðtà.

� Parskridote atostogø tik ðiànakt. Kaip Jus sutiko ðeima?

� Á buto duris pasibeldþiau vidurnaktá. Áspûdis malonus: dukrytë Mija, kurià iðvykdamas palikau

tik trijø mënesiø, mane sutiko sëdëdama lovytëje ir plaèiai ðypsodamasi. Þmona jos nuotraukas

siuntë, matydavau ekrane, bet gyvas vaizdas daug nuoðirdesnis. Jau spëjau su visais artimaisiais

pasikalbëti telefonu. Malonu, kad esu laukiamas jø namuose.

� Kada krausite lagaminus kelionei atgal á tarnybà?

� Iðskrisime sausio 31-àjà. Po 12 valandø turëtume nusileisti Kosovo þemëje.

� Lietuvoje esama minèiø atsisakyti ðauktiniø kariuomenës, pereiti prie profesio-

naliosios. Kà apie tai manote Jûs?

56

� Profesionaliojo kario kitas poþiûris á tarnybà. Ðauktinis laukia tarnybos pabaigos, o profesiona-

lui tai � jo duona, paðaukimas.

� Ar sutiktumëte su teiginiu, kad patekæs á kariuomenæ per prievartà gerai netar-

naus. Kaip jis gins valstybæ, jei nenori?

� Nepritariu tokiam teiginiui. Po ðauktinio tarnybos kai kuriems poreikiai, paþiûros ir gyvenimas

apsisuka 360 laipsniø kampu. Daþnas pasilieka kariuomenëje visam gyvenimui.

� Ar tikite likimu?

� Tikiu. Sumanæs tapti kariu praðymà padaviau ne tik Lietuvos karo akademijai, kaip atsarginá

variantà pasirinkau ir Gedimino technikos universitetà. Likimas lëmë viskà puikiai iðlaikyti. Lietuvos

karo akademijà baigiau 2003 metais.

� Ðiandien, sausio 17-àjà, Kraðto apsaugos savanoriø pajëgos mini 17-àsias ákûri-

mo metines. Ko palinkëtumëte Dainavos apygardos 1-osios rinktinës kariams?

� Tiems, kurie ðalia manæs, Kosovo þemëje, linkiu tarptautinio pripaþinimo ir, kaip sakëte,

apsaugoti atsakomybës rajono gyventojus nuo karo grësmës. Kraðto apsaugos savanoriø pajëgoms

linkiu sulaukti kuo daugiau vaikinø ir merginø, o ðiems � pasitikrinti jëgas tarptautinëse misijose,

pasisemti gyvenimo ir karybos patirties, neuþmirðtant savo ðalies istorinio tæstinumo jausmo.

� Dëkoju uþ pokalbá. Norëèiau, kad Jûsø trumpalaikës atostogos bûtø prasmingos

ir dþiugios.

57

58

Jurgita Èinkienë

�Minø medþiotojai karo kvapà uþuodþia ir taikos metu�

59

Minø medþiotojaikaro kvapà uþuo-dþia ir taikos metu

�Ásivaizdavau jus kitoká.

Maniau, kad laivo kapitonas �

senas ir apkûnus�, � prisipaþi-

nau Lietuvos kariniø jûrø pajëgø

minø paieðkos ir neutralizavimo

laivo �Sûduvis� kapitonui leite-

nantui 31 metø Giedriui Aukso-

riui.

�Ir dar � su barzda ir pyp-

ke?� � tarsi skaitydamas mano mintis ðyptelëjo Giedrius.

�Taip, taip. Ið kur þinote?�

�Per daug animaciniø filmø þiûrëjote. Nors taip, beje, atrodo ne tik jums. Daugelis laivo kapi-

tonà ásivaizduoja storà, su barzda. Bet matote pati � taip nëra�.

�Ar galëèiau apþiûrëti kapitono kajutæ?� � klausinëjau toliau.

�Þinoma. O gal ir laivo varikliø skyriø parodyti?� � gudriai þvelgdamas á akis juokësi kapitonas,

nes puikiai suprato, kad laivo varikliai � sritis, kurioje nusimanau maþiausiai. Tiksliau � nenusimanau

niènieko.

�Nereikia. Aèiû�, � maloniai padëkojau.

***

Jie vadinami minø medþiotojais. Sprogmenø specialistais. Vadinami jûros vaikais. Gyvenimas

ant bangø ir toli nuo namø �Sûduvio� laivo águlai yra toks pat áprastas kaip rytinis duðas ar puodelis

arbatos.

Atstumà jie ápratæ skaièiuoti jûrmylëmis, greitá - jûriniais mazgais, o laikà - mënesiais. Tiek, kiek

bus jûroje.

Vertybes ir gyvenimo prasmæ jie lyg dëlionæ dëlioja savaip. Darbui atiduoda tiek laiko, kiek jo

prireikia. Daþnai jo nepasilieka net sau. Á krantà gráþta, kad vël iðplauktø. Netiki jokiais jûreiviø

�Sûduvis� jûroje.

60

prietarais, pasitiki savo þiniomis.

Jie � ne apkûnûs ir be barzdos. Puikios fizinës formos. Neseniai gráþæ po pusketvirto mënesio

trukusios tarnybos NATO nuolatinës parengties prieðmininiø laivø junginyje.

Pernai rudená �Sûduvis� kartu su kitais NATO junginio laivais aplankë Vokietijos, Belgijos, Pran-

cûzijos, Ðkotijos, Norvegijos uostus, dalyvavo iðminavimo operacijoje prie Prancûzijos krantø, jûros

kontrolës pratybose Norvegijos fjorduose.

�Tarnyba NATO iðminavimo laivø junginyje nëra vien minø ar kitokiø sprogmenø paieðka. Tar-

nyba ðiame junginyje reiðkia ir tai, kad, bet kurià akimirkà bet kurioje konfliktinëje pasaulio ðalyje

kilus neramumams, ðio junginio laivai bûtø pirmieji siunèiami á tà ðalá�, � pasakojo G. Auksorius.

***

�Sûduvis� iðminavimo operacijoje Norvegijos fiorduose.

61

Iðminuotojai jûroje. Kà vei-

kia kariniai iðminavimo laivai?

Gal tai � tik suaugusiø vyrø kari-

niai þaidimai? �Ne, kalbu ne

apie teorijà, ne apie tai, �kas bû-

tø, jeigu bûtø�. �Sûduvio� águla

ieðko minø ir naikina jas�, � kal-

bëjo G.Auksorius.

Nuo Pirmojo ir Antrojo pa-

sauliniø karø laikø tiek Baltijos

jûra, tiek kitø ðaliø vandenys bu-

vo nusëti minomis. Tiesa, jø dau-

giau randama ne Lietuvos pa-

krantëse, o kaimyniø Latvijos ir

Estijos vandenyse.

Visa informacija apie minas renkama pagal istorinius duomenis. �Yra jûros dugno duomenø

bazë, kurioje kaupiami duomenys apie jau iðþvalgytus Lietuvos vandenø dugno plotus. Èia kaupiama

informacija apie rastus objektus, dugno sàlygas ir panaðiai�, � aiðkino Lietuvos kariniø jûrø pajëgø

vado padëjëjas kapitonas leitenantas Ramûnas Kaþerskas.

Atskirus plotus þvalganèiø kariniø iðminavimo laivø águlos savo apþiûrimà teritorijà paþásta kone

atmintinai. Tiksliau � ne teritorijà, o to jûros ploto dugnà.

�Kur guli koks baslys, kur � akmuo, kur � nuskendusio laivo liekanos�, � vardijo G. Auksorius.

Manoma, kad Baltijos jûroje per Antràjá pasauliná karà padëta apie 150 tûkstanèiø minø. Didþiausia

jø koncentracija � Estijoje ir Latvijoje. Anot kariðkiø, tai susijæ ir su geografiniais ypatumais.

�Minø niekada niekas nedëjo ðiaip sau ir bet kur. Jos visada buvo paliekamos ten, kur buvo

tikimybë padaryti daugiausia þalos. Bûdavo minuojami sàsiauriai, prekybos keliai. Ypaè parankûs

minuoti vandenys buvo daug salø turinèioje Estijoje, itin daug minø buvo tarp Suomijos ir Estijos

krantø.

Lietuvoje svarbiausias vandens kelias buvo áplauka á Klaipëdos uostà�, � pasakojo R. Kaþers-

kas.

***

62

Jei laivo águlos nariams kas nors uþriðtø akis, jie ir tada, regis, galëtø atskirti, kokiø vandenø

dugnà apèiuopia. Ar tai � Baltijos jûra? O gal � Norvegijos fjordai?

�Taip, kiekvienos jûros dugnas yra savitas. Èia, Baltijos jûroje, dugnas minoms medþioti yra

idealus � smëlëtas, be jokiø didesniø akmenø, kitokiø objektø. Tuo tarpu kiti Baltijos jûros krantai yra

visai kitokie. Tarkime, Ðvedijos krantai uolëti, su nelygumais, ten medþioti minas sunku�, � pripaþino

G. Auksorius.

Medþioti minas. Ði frazë ið kariðkiø lûpø nuskambëjo ne kartà. Mat, taip jie vadina savo darbà.

Naivø mano mirksëjimà akimis kariðkiai kantriai atrëmë pasakojimu, kaip randamos minos.

Naudojama viena modernesniø technologijø � minø paieðka sonaru. Tai � prietaisas, siunèiantis

akustines bangas á jûros dugnà. Tos akustinës bangos, atsimuðusios nuo dugne esanèio objekto,

63

siunèia atspindá á laivo viduje

esanèius prietaisus. Taèiau laivo

águla mato tik maþà taðkelá ek-

rane.

Tai gali bûti ir mina, ir á jû-

rà iðmestas senas ðaldytuvas, ir

akmuo. Todël pirma radiná rei-

kia identifikuoti.

Tai daro narai iðminuoto-

jai, jie neria á jûros dugnà. Dar

vienas bûdas - siøsti povandeni-

ná robotà. Jis turi ámontuotà vaiz-

do kamerà arba jame gali bûti

ámontuotas maþas sonaras. Ta-

da jau galima nustatyti, kas tai per radinys.

Ðiuo metodu minø ieðko ir moderniausi kitø ðaliø laivai, tai - viena naujausiø technologijø. Anot

kariðkiø, yra dar vienas metodas. Jis taikomas reèiau. Tai � mechaninis tralas. Jo veikimo principas

gana paprastas � átaisas ðukuoja vandená.

***

�Smagu rasti minà ar kitoká nuo senø laikø uþsilikusá sprogmená�, � ðyptelëjo G. Auksorius.

�Smagu rasti minà?� � netikëdama tuo, kà girdþiu, pasitikslinau.

�Taip. Didþiulis dþiaugsmas. Tai � paskata dirbti toliau. Tarsi padëka uþ darbà. Kai randi minà,

þinai, kad ðioje vietoje jûra bus saugesnë. Kad ant minos neuþplauks þvejybos ar prekybos laivas, kad

neávyks nelaimë�, � aiðkino �Sûduvio� kapitonas.

Radæ minà kariðkiai á jûros dugnà robotà leidþia antrà kartà. Ðásyk jis parengtas ne minai atpa-

þinti, o jai sunaikinti. Kitaip tariant, prie jo prikabinamas kovinis sprogmuo.

Visas procesas nuo minos radimo iki jos sunaikinimo uþtrunka apie valandà.

�Jums nepasakosiu, kaip tai vyksta. Tai vaizdas, kurá reikia pamatyti. Kai sprogsta jûros dugne

esanti mina, virð vandens iðkyla 20�30 metrø aukðèio vandens stulpas. Nepaprastas reginys�, �

pasakojo G.Auksorius.

Tuo metu laivas nuo sprogimo vietos bûna nutolæs saugiu atstumu - apie 250 metrø. Prieð

Águlos narys stebi lokatoriaus ekranà.

64

sprogstant minai �Sûduvis� turi bûti tokiu atstumu, kad átaisas, kuris siunèia sprogdinimo signalà,

galëtø pasiekti sprogmená.

Taèiau kariðkiai pasakojo, kad laivas mëgina atsistoti kuo arèiau ir pamatyti kino filmø specia-

liuosius efektus primenantá reginá.

Povandeninio smûgio bangà pajunta visi, esantys ne tik ant denio, bet ir laivo viduje. Nuo

smûgio vibruoja visas laivas, o nuo stalo kajutëse gali nukristi ir kavos puodeliai.

�Ir kà darote tada? Gal iððaunate ðampano?� � paklausiau. �Tada pildome ávairius minos

sunaikinimo dokumentus�, - ðyptelëjo G. Auksorius. � �Jokios romantikos?� � �Jokios romantikos.

Tik labai ádomu�, � kantriai aiðkino kapitonas.

***

- Kam gali kelti pavojø minos, gulinèios jûros dugne? � paklausiau G.Auksoriaus.

� Pirmiausia � kitiems laivams ir þvejams. Pernai rudená prie Lietuvos krantø aptikome dvi rusø

torpedas.

65

Prieð kelerius metus spro-

gimas nuaidëjo netoli þvejybos

laivo. Tiriant paaiðkëjo, kad á jo

tralà papuolë mina ir sprogo. Tà

kartà pavyko iðvengti nelaimës.

Maþdaug prieð penkerius metus

kur kas skaudesnë nelaimë ávy-

ko Olandijoje - sprogus minai þu-

vo trys þmonës.

Pavojus kyla ir tiems, ku-

rie dirba jûros dugne. Tarkime,

kai tiesiami povandeniai kabe-

liai. Daug diskusijø tiek Lietuvo-

je, tiek kitose ðalyse sukëlë ke-

tinimai Baltijos jûra tiesti dujo-

tieká. Vienas klausimø � ar tai bus saugu, ar nebus sprogmenø.

� Árengiant Bûtingës terminalà jûros dugnas buvo itin kruopðèiai iðtirtas. Nes jei, pavyzdþiui,

tanklaivis uþplauktø ant minos, grësmë kiltø visai Lietuvai, � kolegai antrino R. Kaþerskas.

� Taip. Rizika yra bet kuriam laivui. Jis, mesdamas inkarà, gali pataikyti ant minos. Þinoma,

tokia tikimybë nedidelë. Geriausiu atveju águla atsipirks maþais nuostoliais, blogiausiu � laivas nu-

skæs. Ne vienas pavyzdys parodë, kad Antrojo pasaulinio karo minos nëra nepavojingi þaislai. Jos gali

sprogti.

� Dalyvavote NATO nuolatinës parengties prieðmininiø laivø junginyje. Su kokiais áspûdþiais

gráþote, kaip ávertinote savo pasirengimà, palyginti su kitø ðaliø analogiðkais laivais?

� Vien tik tai, kad patekome á ðá junginá, yra didelis laimëjimas, mûsø darbo ávertinimas. �Sûdu-

vis� buvo tikrinamas pagal bendruosius NATO, bendruosius laivybos standartus. Laivas buvo �iðreng-

tas� iki minimumo, kelias savaites águla beveik nemiegojo. Tikrinamas ne tik laivas, bet ir águlos

nariai. Kaip jie elgiasi jûroje? Ar kapitonas iðmano savo darbà? Tai � visa testø grandinë, po kurios

sprendþiama, priimti ðá laivà á junginá ar ne. Pasirengimas uþtruko kelerius metus.

� Minëjote, kad jûros dugne aptinkate ávairiø radiniø.

� Taip. Net neásivaizduojate, koks jûros dugnas. Akmenys, ðiukðlës, ávairios neþinia ið kur atsi-

66

radusios konstrukcijos. Kartais net juokais pagalvoji � gal èia lankësi kokie ufonautai?

� Ar teko rasti nuskendusiø laivø?

� Visi nuskendæ laivai, jø liekanos registruojami jûrlapiuose. Todël plaukiodamas þinai, kad,

tarkime, ðioje vietoje yra nuskendæs laivas. Taèiau vieno laivo liekanø radome ir mes. Tai buvo

nedidelis þvejybos laivelis. Apie tokius radinius privalome praneðti, kad juos specialistai paþymëtø

jûrlapiuose. Mat, jei koks nors laivas skenduolio vietoje nori mesti inkarà, to inkaro gali ir nebepakelti

� uþsikabins uþ laivo liekanø. Todël ieðkodami laivø skenduoliø irgi prisidedame prie saugios laivybos.

� Kai sprogdinate minà, aplinkui jus negali bûti jokiø paðaliniø laivø?

� Taip, privalome ásitikinti, ar sprogimas bus saugus. Jei greta plaukia kiti laivai, jie áspëjami.

Vienà kartà turëjome rûpesèiø Lietuvoje. Toje vietoje, kur rengëmës sprogdinti minà, tuo metu buvo

þvejø. Jie pasitraukti á ðalá net neketino, mat ði vieta buvo þuvinga. Ið karto juos informavome, paskui,

nurodëme pasitraukti. Taèiau jie nereagavo. Pagaliau davëme ásakymà. Tada pakluso.

� Giedriau, ar jûs ne per jaunas bûti laivo kapitonu?

� Neþinau. Gal ir per jaunas. Bet ne amþius svarbu, o karininko þinios, jo asmeninës savybës.

Kai ëmiau vadovauti laivui, man buvo 24 metai. Esu jauniausias laivyno karininkas, tapæs laivo vadu.

Taèiau ir mûsø laivynas yra jaunas. Mes � naujosios kartos karininkai. Kitø ðaliø kapitonai yra maþ-

daug 35�40 metø. Bet jie irgi be barzdø ir be didelio pilvo.

� Ar yra ritualø, prietarø iðplaukiant á jûrà?

� Apie juos reikëtø klausti mûsø bocmano. Jis � vienas seniausiø águlos nariø. Tarkime, vienas

jo prietarø � nesiskusti prieð iðplaukiant á jûrà, nes tada uþklups audra. Bet að á tuos ritualus nekreipiu

dëmesio. Man jie neádomûs. Mûsø águla prietarais irgi netiki. Pamenu, kartà su mumis plaukë filma-

vimo komanda. Tada prieð iðplaukiant bocmanas nusiskuto barzdà, kad parodytø þurnalistams, kas

bûna, kai kyla audra. Taèiau nieko panaðaus nenutiko. Oras buvo ramus, o bocmanas nuliûdo.

Prieðmininiø laivø divizionas Lietuvoje ákurtas 1999 m. pavasará. Já sudarë minø medþiotojai

�Kurðis� (M51) ir �Sûduvis� (M52), taip pat vadovavimo-aprûpinimo laivas �Jotvingis�.

Ið Vokietijos á Lietuvà tais metais buvo perduotas �Lindau� klasës pirmasis minø medþiotojas. Jis

buvo pavadintas �Sûduviu�.

Kariniø jûrø pajëgø tradicija, kad naujiems laivams pavadinimas suteikiamas pagal Lietuvos

regionus. �Sûduvio� águla iki ðiol palaiko labai draugiðkus santykius su savo krikðtatëviu - Vilkaviðkio

miestu.

2001 m. balandþio 27 d. ávyko kito �Lindau� klasës minø medþiotojo - �Kurðio� inauguracija.

67

Ðiuo metu prieðmininiø laivø divizionà ir sudaro du minø medþiotojai bei aprûpinimo laivas �Jotvingis�.

Laivas �Sûduvis� yra pastatytas 1958 metais Vokietijoje. Ðiemet laivas ðvæs 50 metø jubiliejø.

Tai � vienas ið seniausiø laivø.

Paþvelgus á laivà atrodo, kad jis � metalinis. Taèiau ið tiesø �Sûduvis� yra pagamintas ið medþio

� braziliðko àþuolo.

Ieðkodamas minø, laivas plaukia lëèiau, nei eina þmogus � per valandà jis áveikia 2-3 jûrinius

mazgus (maþdaug 4 km).

Laivas gali iðvystyti maksimalø 16 jûriniø mazgø greitá per valandà (maþdaug 25 km).

Laivo ilgis � 47,1 m, plotis � 8,3 m. Já varo du dyzeliniai varikliai.

�Sûduvis� ginkluotas patranka, kulkosvaidþiais, radioelektroninës kovos priemonëmis, minø

sunaikinimo uþtaisais, minø paieðkos sonaru.

Minø paieðkai ir nukenksminimui laivas naudoja du povandeninius robotus ir tralo árangà.

Minø paieðkos ir neutralizavimo laivo �Sûduvis� águla dalyvauja ávairiose vietos ir tarptautinëse

pratybose, NATO prieðmininiø laivø junginyje.

Laivo águlai kartu su kitais flotilës laivais ir kariniø oro pajëgø gelbëjimo sraigtasparniu tenka

ieðkoti ir jûroje dingusiø þvejø.

Þurnalas �Ekstra�

68

ÐIUOLAIKINIO KARIO PORTRETAS

Sudarytoja Aldona Þemaitytë

Maketavo Ilona Michalevièienë

Atsakingoji redaktorë Auðra Vaitkevièiûtë

Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerijos

Vieðøjø ryðiø departamentas

Spausdino Lietuvos kariuomenës Karo kartografijos centras

Muitinës g. 4, Domeikava, LT-54359 Kauno r., www.kam.lt

2008 05 07. Uþs. GL-606. Tiraþas 1000 egz.

Leidinyje publikuojami Lietuvos þurnalistø sàjungos ir Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos

ministerijos 2008 m. konkurso �Ðiuolaikinio kario portretas� dalyviø geriausi raðiniai.