Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros tendencijos

Ilona KazlauskaitėAukštojo mokslo programų

skyriaus vadovėŠvietimo mainų paramos fondas

Villnius, 2013.02.28

Aukštojo mokslo tarptautiškumo

samprata

„Aukštojo mokslo tarptautiškumas – tai procesas,

kurio metu tarptautiniai, tarpkultūriniai ar globalūs

aspektai integruojami į aukštojo mokslo tikslus,

funkcijas (mokymas ir mokymasis, tyrimai, lavinimo

paslaugos), plėtrą ir sklaidą“ Jane Knight (2008)

• Tarptautiškumas “namuose”/‘internationalisation at home’

• Tarptautiškumas užsienyje/‘internationalisation abroad’

Tarptautiškumas “namuose”/‘internationalisation at

home’

• Internacionalizuotas studijų programų turinys,

• Užsienio kalbų mokymo (-si) programų pasirinkimas,

• Studentų ir dėstytojų mobilumo programos (praktika/stažuotės užsienyje)

• Užsienio studentai

• Atvykstantys dėstytojai ir mokslininkai iš užsienio,

• Akademinių programų, mokslinių tyrimų, specialistų rengimo ir paramos teikimo ryšys

• Tarpkultūrinės studijos

• Tarpuniversitetinis bendradarbiavimas

• TRS stiprinimas, paslaugų užsienio ir vietos studentams teikimas

Tarptautiškumas užsienyje/‘internationalisation abroad’

• Universitetų filialai užsienyje (branch campuses)

• Marketingas užsienyje siekiant pritraukti užsienio studentus

• Tarptautinis bendradarbiavimas, partnerių tinklas

• Studentų, dėstytojų ir tyrėjų mainai

• Jungtinės programos

• Bendrai atliekami tyrimai, dalyvavimas moksliniuose tinkluose

• Kiti projektai, vykdomi su užsienio partnerinėmis institucijomis

Tarptautiškumas vs globalizacija

• „Regioniškumas“

(Europa/Azija)

• Nacionalinės

strategijos

• Institucinis ir studijų

programų lygmenys

• pasaulinė konkurencija,

• pasaulio ekonomikos irnaujų informacinių technologijų įtaka AM,

• anglų kalbos vaidmens didėjimas

• Anglo-Saksiškosios kultūros globalizacija, anglų kalbos kaip “lingua franca”dominavimas

Kritika: nacionalinio identiteto ir kultūros praradimas ne

anglakalbėse šalyse

• Pasauliniai pokyčiai: BRIC šalių su labai stipriu lingvistiniu palikimu ir kultūriniais ryšiais įtakos didėjimas/ rinkos poreikiai

• Universitetų reitingavimas

• Aiškių tarptautiškumo indikatorių nebuvimas

Universitetų reitingavimas: kriterijai

ARWU (Academic Ranking of World Universities)

studijų kokybė-10%,

akademinis personalas- 40%,

mokslinė produkcija- 40%,

veikla tenkanti vienam akademinio personalo

vienetui - 10%.

TIMES HE RANKING dėstymas – 30%,

mokslas–30%,

citavimas – 32,5%,

pramonės pajamos (inovacijos) – 2,5%,

tarptautiškumas: užsienio dėstytojų ir užsienio

studentų dalis –5%.

QS WORLD UNIVERSITY RANKINGS

akademikų vertinimas – 40%,

darbdavių vertinimas – 10%,

citavimas – 20%,

studentų ir dėstytojų dalis – 20%,

užsienio studentų dalis – 5 %, užsienio dėstytojų

dalis – 5 %.

Užsienio studentų procentinis pasiskirtymas pagal studijų šalį (2010 m. duomenys)

Šaltinis: http://www.oecd.org/edu/eag2012.htm

Užsienio studentų proc. pagal studijų šalį 2000- 2010 m.

Šaltinis: http://www.oecd.org/edu/eag2012.htm

Užsienio studentai pagal kilmės šalį (2010 m. duomenys)

Total from Asia 52.5%

Total from Europe 22.7%

Total from Africa 11.8%

Total from Latin America and the Caribbean

6.2%

Not specified 3.2%

Total from North America 2.7% Total from Oceania 1%

Šaltinis: http://www.oecd.org/edu/eag2012.htm

Europos lygmuo- bendros Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) kūrimas

Bolonijos procesas: Mobilumo skatinimas ir pripažinimas

• 1999 m. Bolonijos deklaracija – 2007 m. Londono komunikatas:

akademinės bendruomenės (studentų, dėstytojų, mokslininkų,

administracijos darbuotojų) mobilumo skatinimas bei mobilumo

kliūčių šalinimas

• 2009 m. Liuveno komunikatas: iki 2020 m. – 20 % EHEA absolventų būtų studijavę ar stažavęsi užsienyje; jungtinių programų rengimas; mobilumas visose trejose pakopose; aukštos kvalifikacijos dėstytojų ir tyrėjų pritraukimas

• Bukarešto komunikatas 2012: kokybės užtikrinimas ir studentų bei dėstytojų mobilumo skatinimas, užtikrinant subalansuotumą, pripažinimą ir jungtinių programų rengimą, stipendijų ir finansavimo “judėjimas” paskui studentą. Mobilumo strategija 2020

Bolonijos procesas: EHEA patrauklumo ir konkurencingumo pasaulyje didinimas, bendradarbiavimas su kitomis pasaulio šalimis

• 2001 m. Prahos komunikatas: aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybė

yra ir turėtų būti pagrindiniu Europos tarptautinį patrauklumą ir

konkurencingumą užtikrinančiu veiksniu.

• 2005 m. Bergeno komunikatas: partnerystė su kitomis pasaulio šalimis,

studentų ir dėstytojų mainų skatinimas bei bendradarbiavimas tarp AMI

• 2007 m. Londono komunikatas: strategija "The European Higher Education Area in a Global Setting”

• 2009 m. Liuveno komunikatas: “Tarptautinis atvirumas” – konkurencija turi būti papildyta politiniu dialogu ir bendradarbiavimu su kitais pasaulio regionais,

Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė 2011 m.:

• didinti kokybę pasitelkiant judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą • ir geriausių trečiųjų šalių studentų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir

mokslininkų pritraukimas ir naujų tarpvalstybinio bendradarbiavimo formų plėtotė

Horizontalus mobilumas (credit mobility)

• studentų mainų programos (Erasmus, Erasmus

Mundus Action 2, dvišaliai susitarimai ir t.t.)

Vertikalus mobilumas (degree mobility)

• Erasmus Mundus magistro ir doktorantūros studijos

• Studentų pritraukimas pilnoms studijoms

Išvykstantys-atvykstantys Erasmus studentai pagal šalis 2010-2011 m.m.

Šaltinis: http://ec.europa.eu/education/erasmus/doc/stat/1011/report.pdf

Studentų pritraukimas pilnoms studijoms: studijų

programų užsienio kalbomis pasiūla Europos

universitetuose 2012 m. (pagal pakopą)

12

129

18

244

3686

32106 108 76

2687

41 70134

675

138

650

440

96 30

224 139

58 59

276

650

267

0

100

200

300

400

500

600

700

800

BA

MA

Šaltinis: šalių oficialūs puslapiai „studyin“

Nacionalinis lygmuo: nacionalinės strategijos ir programos

• Estijos aukštojo mokslo internacionalizavimo

strategija 2006-2015;

• Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo

1998- 2010 ir 2011 – 2012 m. programos

• Latvija: atskiros strategijos/programos nėra,

“Struktūrinių reformų aukštajame moksle ir

mokslinių tyrimų srityje veiksmų planas 2010-2012”

Estijos aukštojo mokslo internacionalizavimo strategija 2006-2015

• palankios teisinės aplinkos sukūrimas (kokybė, mobilumas ir JD pripažinimas, parama/paskolos studijoms užsienyje, imigracijos politika);

• Mokymo proceso internacionalizacija (studentų ir doktorantų mobilumas, studentų pritraukimas pilnoms studijoms; užsienio dėstytojai, studijų programos ir modulaii užsienio kalbomis, JP, internacionalizuotos studijos “nemobiliems” studentams)

• tarptautiškumo skatinimo paramos sistemos plėtra (institucinės aplinkos, dėstytojų užsienio kalbų ir profesinių įgūdžių gerinimas, užsienio studentų ir dėstytojų integracija; Estijos AM viešinimas).

„Agreement on Good Practice in the Internationalisation of Estonia’s Higher Education Institutions“ : 2008 m. pasirašė 6 valstybiniai universitetai, 2011 m. - dar 13 AMI (valstybinės ir privačios)

Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo

1998- 2010 ir 2011 – 2012 m. programos

• Lietuvos AM konkurencingumo užtikrinimas

• Lietuvos AM tarptautinimas, mezgant glaudesnius ryšius su

užsienio mokslo ir studijų institucijomis, didinant užsienio

studentų ir dėstytojų mainų mastą ir jų kokybę bei užtikrinant

finansavimą

• dėstytojų kompetencijų tobulinimas

• užsienio studentų pritraukimas studijuoti Lietuvoje

• lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje veiklos ir ryšių su

pasaulio lietuviais tyrėjais skatinimas

Horizontalus studentų mobilumas 2010 m.:

LT, LV ir EE (OECD, LT SD duomenys)

Populiariausios “išvykimo šalys“ :

• Lietuva – JK (4812), Vokietija (1332), Danija (1027)

• Latvija – JK (4912), Rusija (914), Vokietija (830)

• Estija – JK (1374), Suomija (700), Vokietija (620)

Šalis Išvykusių pilnoms studijoms į užsienį studentų skaičius

Atvykusių užsienio studentų pilnoms studijomsskaičius

Lietuva 12.880 (7 %) 3.122 (1,7 %)

Latvija 7.230 (3.5 %) ~ 1.700 (1.7%)

Estija 5.300 (7,2 %) 2.600 (0,5 %)

Studijų programų (BA, MA) užsienio kalbomis pasiūla

Baltijos šalių universitetuose 2012 m. pagal dėstymo

kalbą

Studijų programos užsienio kalbomis

Lietuva Latvija Estija

Anglų kalba 203 89 85

Rusų kalba 15 42 0

Kitomis kalbomis (FR, IT, DE)

0 4 0

Šaltinis: www.studyinestonia.ee, www.studyinlatvia.lv , Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklapiai

Studijų programų užsienio kalbomis pasiūla Lietuvos

universitetuose 2012 m. (pagal pakopą)

1

12 11

2

14 14

5 53

12

1 1

42

4 55

20

13

2

12

19

9

14

4

7

0

12

17

2 2 1

0

5

10

15

20

25

BA

MA

Šaltinis: Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklapiai

“9 AM tarptautiškumo mitai” (de Wit, 2011)

• Internacionalizacija = mokymas anglų kalba

• Internacionalizacija = studijos užsienyje

• Internacionalizacija = tarptautinio dalyko mokymas

• Internacionalizacija = didelis tarptautinių studentų skaičius

• Internacionalizacija gali būti sėkmingai įgyvendinta turint ir tik keletą tarptautinių studentų auditorijoje.

• Tarpkultūrinės ir tarptautinės kompetencijos nebūtinai turi būti vertinamos kaip tokios.

• Kuo daugiau sutarčių su užsienio partnerinėmis institucijomis, tuo institucija yra “tarptautiškesnė”.

• Aukštasis mokslas pagal savo prigimtį jau yra tarptautinis

• Internacionalizacija yra tikslas pats savaime

Ačiū už dėmesį