1

Mokslinių tyrimų valdymo aukštojo mokslo institucijose pasaulinė praktika

Marius Lanskoronskis

EUROPOS SĄJUNGAEuropos socialinis fondas

MYKOLO ROMERIOUNIVERSITETAS

2

“Gerųjų praktikų” iniciatyvos plėtojant mokslinių tyrimų pajėgumus (EBPO, 2005)

Institucinė politika Veiksmai

Investuoti Investavimo strategija; biudžetus orientuoti į tyrimus ir/ar aktyvius tyrėjus ar tarptautiniu lygiu konkurencingus tyrimus.

Sukurti atitinkamas organizacines struktūras

Sukurti organizacinę struktūrą su pozicijomis skyrių lygmenyje ir suteikti tyrimams reikiamas sąlygas.

Taikyti veiklos rodiklius Suderinti vidinį vertinimą su išorinio vertinimo procesais ir užtikrinti, kad tyrimai atitinka tarptautinius standartus bei taikyti šiuos analizės rezultatus nustatant prioritetus, finansavimo schemas, įdarbinimą ir t.t.

Nustatyti ribotą skaičių tyrimų prioritetų

Vystyti institucinius veiklų nustatymo mechanizmus, orientuojantis į tarptautiniu lygiu konkurencingas sritis.

Tyrimų klasteriai ir centrai Finansavimo ir rėmimo mechanizmai skirti skatinti tyrėjų grupių, pajėgių pritraukti išorinį finansavimą bei įgyti pripažinimą, augimui.

Suderinti finansavimą, samdymą ir kt. veiksnius su tyrimų prioritetais

Užtikrinti, kad organizacijos prioritetai mokymo, finansavimo ir rėmimo srityse atitinka prioritetus tyrimuose.

Strateginės sąjungos su kitomis AMI ar industriniais partneriais

Identifikuoti pagrindines verslo, vyriausybės ir viešąsias organizacijas, kurios atitinka organizacijos stipriąsias puses tyrimų srityje ir su jomis kurti partnerystes.

Vadovavimas Aukščiausios vadovybės ir tarybos pritarimas tyrimų strategijai.

“Mokslo kultūra” Pateikti platesnio pobūdžio moksliškumo apibrėžimą, kuris pripažintų, kad ne kiekvienas privalo tiesiogiai vykdyti tiriamąsias veiklas.

3

Kur vykdomi tyrimai (EBPO, 2005)

4

Svarbiausi veiksniai, įtakoję pokyčius ir plėtrą tyrimų bei inovacinės veiklose per pastaruosius 10 metų (Conraths, Smidt ir Geddie, 2005)

5

Veiksniai, kurie reikšmingiausiai įtakos institucijas per artimiausius 5 metus, vykdant tyrimų ir inovacines veiklas (Conraths, Smidt ir Geddie, 2005)

6

Pagrindinės tyrimų ir inovacijų strategijos, struktūros ir/ar instrumentai, palaikantys institucijos inovacijų politiką (Conraths, Smidt ir Geddie, 2005)

7

Mokslinių tyrimų infrastruktūrų susiję šalys (European Strategy Forum on Research Infrastructures, 2006)

8

Mokslinių tyrimų ir mokymo sąsajos(EBPO, 2005)

9

„Excellence“ centrų koncepcija (remiantis Danijos nacionalinio tyrimų fondo dokumentais)

Mokslinė kompetencija Aiški, preciziškai fokusuota tyrimo tema Tyrėjų grupė, sudaranti kolektyvą Vadovas – pasaulinio lygio mokslininkas Aiški organizacinė struktūra Potencialas, garantuojantis tarptautinį konkurencingumą Patraukli dirva tyrėjų rengimui Vieta universitetuose arba valstybiniuose tyrimo

institutuose Institucinis ir kitų šaltinių finansavimas (iki 50%).

10

“Excellence” centrų statuso ir paramos skyrimas (remiantis Danijos nacionalinio tyrimų fondo dokumentais)

Pateikto tyrimų projekto mokslinė kokybė Projektus gali teikti visų mokslo sričių dalyviai Projektus teikia tyrėjų grupės (iš apačios į viršų

procesas).

11

„Excellence“ centrų gyvavimo ciklas (remiantis Danijos nacionaliniu tyrimų fondu)

12

Mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimas ir bendradarbiavimas su verslu (remiantis Kalifornijos universiteto, Berkeley pavyzdžiu)

bendradarbiavimo su verslu susitarimai verslo finansuojamų tyrimų susitarimai tyrimų rezultatų perkėlimo susitarimai patentai ir autorinės teisės intelektinės nuosavybės objektai besikuriančios kompanijos (spin-offs)

13

Valstybės parama su verslu susijusiems projektams – atrankos kriterijai(remiantis Danijos priešakinių technologijų fondo pavyzdžiu)

14

Kokybės užtikrinimo lygiai (remiantis Flandrijos pavyzdžiu)

Siekiant užtikrinti tyrimų kokybę yra vertinami:Projektai/pozicijosTyrėjaiTyrimų sritys/skyriai

15

Tyrėjų vertinimas susijęs su:

Paskyrimu ir paaukštinimu Vidiniu resursų paskirstymu

Sričių/skyrių vertinimas susijęs su:

Tarptautiniu/nacionaliniu lyginimu

Stipriųjų ir silpnųjų pusių nustatymu

16

Bendrosios tendencijos mokslinių tyrimų srityje

Tarptautiškumas Tinklinis bendradarbiavimas Tarpdiscipliniškumas Žinių perkėlimas Verslo principų taikymas Paslaugos verslui Inovatyvios tyrimų infrastruktūros Jungtiniai projektai Jaunų tyrėjų ugdymas