Upload
others
View
13
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS
KLINIKA
NUOVARGIO IR PERVARGIMO DAŽNIO, INFORMUOTUMO IR SĄSAJŲ
SU SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS VERTINIMAS TARP LSMU IR VU 6
KURSO MEDICINOS STUDENTŲ
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Medicinos studijų programa
Autorius: I. Klipčiūtė
Mokslinis vadovas: prof. dr. R. Radišauskas
Kaunas, 2018
2
1. TURINYS
TITULINIS LAPAS .............................................................................................................................................. 1
1. TURINYS ....................................................................................................................................................... 2
2. SANTRAUKA ................................................................................................................................................ 3
3. SUMMARY .................................................................................................................................................... 4
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ......................................................................................................................... 5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ............................................................................................................. 5
6. SANTRUMPOS ............................................................................................................................................. 6
7. ĮVADAS .............................................................................................................................................................. 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................................. 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................................ 9
10. TYRIMO METODIKA ................................................................................................................................ 12
11. REZULTATAI .............................................................................................................................................. 13
11.1. Nuovargio ir pervargimo dažnio bei informuotumo apie juos vertinimas ................................. 13
11.1.1. Nuovargio ir pervargimo dažnio vertinimas ............................................................................. 13
11.1.2. Informuotumo apie nuovargį ir pervargimą vertinimas ............................................................. 16
11.2. Tiriamųjų studentų subjektyvios sveikatos vertinimas ............................................................... 19
11.3. Nuovargio ir subjektyvios sveikatos sąsajų vertinimas................................................................ 24
11.4. Nuovargio dažnio, informuotumo/žinių apie nuovargį bei subjektyvios sveikatos palyginimas
tarp LSMU ir VU studentų............................................................................................................................. 24
11.4.1. Nuovargio palyginimas tarp LSMU ir VU studentų ................................................................ 24
11.4.2. Informuotumo apie nuovargį palyginimas tarp LSMU ir VU studentų ................................ 25
11.4.3. Subjektyvios sveikatos vertinimo palyginimas tarp LSMU ir VU studentų .......................... 28
12. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................................................... 30
13. IŠVADOS ....................................................................................................................................................... 32
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .......................................................................................................... 33
15. ŠALTINIAI .................................................................................................................................................... 34
3
2. SANTRAUKA
Autorė: Indrė Klipčiūtė.
Vadovas: Prof. dr. R. Radišauskas.
Darbas atliktas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Aplinkos ir darbo
medicinos katedra.
Darbo pavadinimas: Nuovargio ir pervargimo dažnio, informuotumo ir sąsajų su sveikatos
nusiskundimais vertinimas tarp 6 kurso LSMU ir VU medicinos studentų.
Tyrimo tikslas: Nustatyti nuovargio ir pervargimo dažnį, informuotumą apie juos ir sąsajas su
sveikatos nusiskundimais tarp LSMU ir VU 6 kurso medicinos studentų.
Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti nuovargio ir pervargimo dažnį tarp studentų bei informuotumą apie
juos. 2) Nustatyti studentų sveikatos nusiskundimus. 3) Išanalizuoti ir įvertinti nuovargio ir pervargimo
sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp studentų. 4) Palyginti LSMU ir VU medicinos studentų
patiriamo nuovargio bei pervargimo dažnį ir sąsajas su sveikatos nusiskundimais.
Metodika: Tyrime dalyvavo 192 LSMU ir VU 6 kurso studentai Respondentams buvo pateiktos
anoniminės apklausos anketas su Daugiamačio nuovargio inventoriaus (MFL-20L) klausimynu,
Visuotinio supratimo nuovargio skalė (angl. Global Perception of Fatigue Scale (GPF)) bei autorės
sudarytomis anketomis. Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 21.0 for Windows“ statistinį paketą.
Koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti remtasi Chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Rezultatai laikomi
statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai ir išvados: Įvertintinus nuovargio ir pervargimo dažnį tarp studentų pagal Visuotinio
supratimo nuovargio skalę vidutinio ir didesnio nuovargio dažnis siekė 90,7 proc.. Penktadalis
studentų jautėsi turintys pakankamai žinių apie nuovargį ir pervargimą. Merginos savo žinias vertino
reikšmingai geriau nei vaikinai. Daugiau nei pusė studentų teigė patiriantys sveikatos negalavimus. Du
trečdaliai studentų savo sveikatą vertino blogiau nei geriau, kuo labiau išreikštą nuovargį jautė
studentai tuo blogiau vertino savo sveikatą ir atvirkščiai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp LSMU
ir VU studentų patiriamo nuovargio dažnio nebuvo. VU studentai savo fizinę bei psichologinę sveikatą
vertino reikšmingai prasčiau nei LSMU studentai, sveikatos negalavimų dažnis tarp skirtingų
universitetų studentų reikšmingai nesiskyrė.
4
3. SUMMARY
Author: Indrė Klipčiūtė.
Academic supervisor: Prof.dr. R. Radišauskas.
Work was made at: Lithuanian University of Health Sciences, Department of Environmental and
Occupational Medicine .
Title: Evaluation of Fatigue and chronic fatigue syndrome frequency, awareness and connections with
health complaints in 6th year LUHS and VU medicine students.
The aim of this study is to investigate Fatigue and chronic fatigue syndrome frequency, awareness and
connections with health complaints in 6th year LUHS and VU medicine students
Research tasks: 1) Evaluate Fatigue and chronic fatigue syndrome frequency and awareness 2)
Investigate health complaints of the students. 3) Analyse and evaluate Fatigue and health complaints
connections between students. 4) Compare fatigue frequency, and connections with health complaints
between LUHS and VU medicine students
Methods: We studied 192 LUHS and VU 6th year medicine students. They were given an anonymous
survey with Multidimentional fatigue inventory (MFL-20L) questionnaire, Global Perception of Fatigue
Scale (GPF), and questionnaire created by the author. Statistical analysis was made by the help of „SPSS
21.0 for Windows“ statistical package. Correlation between variables was determined by using Chi
quadrat (χ2) criteria. Statistically significant results where when p<0,05.
Results and conclusions: By using Global Perception of Fatigue Scale we determined that medium or
higher fatigue frequencies rate among students 90.7%. One fifth of students felt that they had enough
knowledge about fatigue, girls rated their knowledge significantly “better” than boys. More than half
of the students said they were suffering from various health problems. Two thirds of students rated
their health “worse” rather than “better”. The worse students rated their fatigue, the worse they rated
their health. There was no significant difference in the rate of fatigue between the LSMU and the VU
students. VU students rated their physical and psychological health significantly lower than those of
LSMU students, the occurrence of ailments of illness between different university students was not
significantly different.
5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro
leidimą Nr. BEC-MF-352.
6
6. SANTRUMPOS
VU – Vilniaus universitetas
LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas
MF – medicinos fakultetas
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija
MNS – mediciniškai nepaaiškinamas simptomai
MFI-20 – Daugiamatis nuovargio inventorius
GPF – Visuotino/universalaus supratimo nuovargio skalė
7
7. ĮVADAS
Žmogaus sveikata yra daugiakompleksinė struktūra. Remiantis PSO įstatais, tai ,,pilna fizinė,
dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos nebuvimas“ [1]. Tačiau šis faktas dažnai užmirštamas.
Informacinių technologijų plėtros ir žinių visuomenės vystymosi kontekste, žmogus patiria
didelę psichologinę ir fizinę įtampą. Per dieną daugeliui žmonių tenka apdoroti milžiniškus informacijos
kiekius, dirbti sunkesnį (protinį) darbą, kuris lemia pervargimą, dėl kurio atsiranda fizinės ir psichinės
sveikatos sutrikimai. Nuovargis – viena aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Dažnai
nuovargį galima pašalinti pailsėjus, tačiau dėl įtempto gyvenimo tempo poilsis tampa neįmanomas, o ir
skirtingam nuovargio išreikštumo laipsniui pašalinti, gali nepakakti kelių laisvų dienų. [2].
Studentai, ypač paskutinio kurso, didžiąją savo laiko dalį praleidžia mokydamiesi, dėl ko mažiau laiko
yra skiriama poilsiui ir socialiniam gyvenimui. Dėl šios priežasties, siekdami išlaikyti ar pagerinti
akademinius rezultatus, vyraujant milžiniškai intelektinei apkrovai ir psichologinei įtampai, studentai
Mažiau rūpinasi sveikata, turinčia įtakos jų gyvenimo kokybei [3].
Pasak B. Vaysse vyrauja keistas fenomenas, kai medicinos personalo, studentų tikimybė kreiptis ir/ar
gauti medicininę, ypač psichologinę, pagalbą, dažnai yra mažesnė, nei kitose srityse dirbančių ar
studijuojančių asmenų [4]. Todėl siekiama sudaryti sąlygas, kurios leistų padidinti greitos ir
kokybiškos pagalbos prieinamumą universitetinei bendruomenei, nes pasirūpinus pastarosios psichine
sveikata yra geriau teikiama pagalba pacientams.
Pabrėžtina, kad iki šiol Lietuvoje 6-to kurso medicinos studentų patiriamo nuovargio ir pervargimo
dažnio bei informuotumo apie juos sąsajos su sveikatos nusiskundimais nebuvo tiriamos.. Tai nustatyti
yra svarbu atsižvelgiant į ateities perspektyvas ieškant ir pritaikant prevencines nuovargio ir
pervargimo priemones akademinėje bendruomenėje.
8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: nustatyti nuovargio ir pervargimo dažnį, informuotumą apie juos ir sąsajas su
sveikatos nusiskundimais tarp LSMU ir VU 6 kurso medicinos studentų.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti nuovargio ir pervargimo dažnį tarp studentų bei informuotumą apie juos.
2. Nustatyti studentų sveikatos nusiskundimus.
3. Išanalizuoti ir įvertinti nuovargio ir pervargimo sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp
studentų.
4. Palyginti LSMU ir VU medicinos studentų patiriamo nuovargio bei pervargimo dažnį ir
sąsajas su sveikatos nusiskundimais.
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
Herbertas Freudenbergeris, kuris yra traktuojamas kaip nuovargio ir jo padarinių tyrinėjimo
pradininkas teigė, jog nuovargis pradeda vystytis subjektams, kurie yra itin empatiški ir linkę aukotis
kitų labui, ilgainiui su kitais mokslininkais, nuovargis buvo išskirtas į penkias dalis: bendrą nuovargį,
fizinį nuovargį, sumažėjusį aktyvumą, sumažėjusią motyvaciją ir psichinį nuovargį [5].
Vėliau, Cherniss išskyrė tris nuovargio etiopatogenezės komponentus [6]:
• Pirmas – fizinis nuovargis; jaučiama energijos stoka, lėtinis nuovargis ir bendras organizmo
išsekimas; pradeda reikštis somatizacija [6].
• Antras – emocinis nuovargis, depresija, bejėgiškumas, nevilties jausmas. Rekomenduojama
atkreipti dėmesį į tai, kad nuovargis gali būti ir depresijos simptomas [6]. Depresija – vienas
labiausiai paplitusių nuotaikos sutrikimų, pasireiškiančių įvairaus laipsnio pažemintos
nuotaikos atsiradimu, susijusiu su stresu ir nuovargiu [7]. Ši liga dažnai paveikia tiek pačio
ligonio, tiek jo aplinkinių psichosocialinį bei ekonominį gerbuvį. Ištyrus 466 milijonus 28-ties
žemyninių Europos šalių gyventojus, 21 milijonui gyventojų buvo galima pritaikyti depresijos
diagnozę [8]. Nors depresija ir nuovargis turi daug panašių simptomų, skirtingai nei nuovargis,
depresija pasižymi veiksmais nukreiptais prieš save patį (suicidinės idėjos ir veiksmai bei
žalojimaisi), tik nuovargį patiriantys žmonės paprastai nesiima savidestrukcinių veiksmų [9].
• Trečia – tai psichologinis nuovargis. Asmuo yra linkęs save menkinti, atsiranda negatyvus
požiūris į save ir supančią aplinką, žmones, užsiėmimus. [6].
Priežastys galinčios sukelti nuovargį ir pervargimą gali būti itin įvairios. Vienas iš nuovargio
priežasčių gali būti žalingas gyvenimo būdas (netinkama mityba, nepakankamas arba viršytas fizinis
aktyvumas, žalingi įpročiai (nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, kitų psichoaktyvių medžiagų
naudojimas), stresą kelianti (konfliktiška) aplinka, didelis darbo krūvis, miego režimo nesilaikymas
(darbas naktinėmis pamainomis, mokymasis naktimis) ir kita.). Subjektyvus nuovargis ir kognityvinių
funkcijų nevisavertiškumas dienos metu buvo ženkliai susijęs su miego higienos ir režimo nesilaikymu
[27].Taip pat pervargimo išsivystymą gali sukelti įvairios lėtinės ligos (onkologiniai susirgimai,
hematologinės bei autoimuninės ligos, LOPL, cukrinis diabetas, lėtiniai įvairių organų sistemų
nepakankamumai ir kita.). Pervargimas gali vystytis ir dėl psichologinių sutrikimų (depresijos, nerimo,
10
potrauminio streso sindromo ir kita.). Pervargimas dažnas reiškinys tarp išgyvenusių krūtų vėžį moterų
[28].
Nuovargis pasižymi daugybe išraiškų. Atsiranda neuromuskuliniai simptomai, tokie kaip: raumenų
jėgos ir ištvermės mažėjimas, sutrikusi judesių koordinacija, judesiai tampa lėtesni, gali būti juntamas
nežymus raumenų skausmingumas [10]. Prastėja sensorinės funkcijos - mažėja regos, klausos, lytėjimo
ir kitų analizatorių jautrumas, sensorinių ir motorinių reakcijų greitis [11]. Tinkamai pailsėjus,
nuovargis praeina, savijauta ir produktyvumas atsistato. Tačiau dėl užsitęsusio streso, neatsižvelgiant į
racionalaus darbo ir poilsio režimo reikalavimus, esant pastoviai įtampai, nuovargis turi savybę kauptis
organizme. Taip susiformuoja patologinė organizmo būklė vadinama pervargimu (lėtiniu nuovargio
simptomu) [11]. Pervargstama iš lėto, per ilgą laiko tarpą vykstant funkciniams organizmo virsmams.
Pervargimas pasižymi ženkliai didesniais darbingumo ir produktyvumo mažėjimu. Didžiausia
neigiama įtaka daroma centrinei nervų sistemai: pradedamas justi galvos skausmas, bendras silpnumas,
atminties blogėjimas, atsiranda miego sutrikimai, apetito stygius, organizmas praranda gebėjimą
apsisaugoti nuo aplinkoje esančių kenksmingų veiksnių – sutrinka humoralinis ir ląstelinis imuninis
atsakas [12]. Pervargimas gali paveikti ir kitas organų sistemas. Išprovokuojami kardiogeninės
sistemos sutrikimai (arterinės hipertenzijos epizodai, sutrinka širdies ritmas ir laidumo funkcijos),
reprodukcinės sistemos sutrikimai (mažėjantis libido, menstruacijų ciklo sutrikimai) ir kita [12].
Pervargimo korekcijai, dažniausiai reikalingas ženkliai ilgesnis poilsis, neretai gali prireikti atitinkamo
gydymo ar reabilitacijos [10]. Pagal atliktų tyrimų duomenis, lėtinio nuovargio sindromo simptomai
yra traktuojami kaip MNS, tai reiškia, kad jų kilmės negalima priskirti kitiems sveikatos sutrikimams
[13]. Tai reiškia, kad jo etiopatogenezė ir simptomatika gali kisti, dėl to jo lėtinio nuovargio
diagnostika yra apsunkinta ir yra vertinama pagal subjektyvius kriterijus.
Lėtinio nuovargio sindromą galima diagnozuoti jei simptomai yra juntami 6 mėnesius ir ilgesnį laiko
tarpą [14]. Diagnostiką trikdo ir tai, kad simptomai dažnai palaikomi kitos ligos išraiška ar atskiru
susirgimu, o ne nuovargio išraiška. Remiantis kitų atliktų tyrimų duomenimis identifikuota neabejotina
nuovargio ir kitų neigiamų gyvenimo faktorių (aplinkos dirgiklių) žala žmogaus sveikatai [6]. Tačiau
nešališkai įvertinti nuovargį nėra lengva, reikalinga aibė tyrimų, kurie leistų identifikuoti, kada atsiradę
somatiniai ar psichologiniai simptomai yra konkrečios ligos dalis, o kada nuovargio sukelta organizmo
reakcija. A.V. Plioplio teigimu ,,lėtinis nuovargis yra sutrikimas, kuris sumažina žmogaus aktyvumą ir
blogina gyvenimo kokybę“ [16]. Šio sindromo pasėkmės yra sutrikdęs aktyvumas, miego ciklas,
sutrinkusi koncentracija, atmintis, gali atsirasti kitų simptomų – gerklės skausmas, kaklo limfmazgių
padidėjimas, ,,herpes simplex“ reaktyvacija [15]. Nuovargio, išsekimo jausmas išlieka net
išsimiegojus.
11
Tiriant nuovargį, dalis autorių, skiria didelį dėmesį emociniam išsekimui, kaip vienam iš pagrindinių
nuovargio komponentų [17]. Šio komponento naudojimas, leidžia sąlyginai objektyviai įvertinti
profesinį nuovargį [5]. Kadangi emocinis išsekimas atspindi organizmo fizinių ir emocinių išteklių
netekimą [18]. Emocinis išsekimas ir yra studentų gyvenimo ir studijų rezultatų kokybei daugiausiai
įtakos turinti dalis.
Yra nustatyta koreliacija tarp studentų patiriamo pervargimo su jų moralinių nuostatų smukimo.
Pervargę studentai, kurie jautė ilgalaikį nuovargį buvo labiau linkę į akademinį nesąžiningumą,
empatijos sumažėjimą. Tam dažnai turėdavo įtakos, tai jog jie jausdavosi neįvertinti bei tai kad aplinka
iš jų reikalavo daugiau nei jiems suteikė (neadekvatūs intelektiniai mainai). Dėl to neadekvatūs
standartai gali būti nuovargio šaltinis [19].
Protinio darbingumo pakitimai mokymosi procese parodo bendrą organizmo būklę. Darbo krūvis ir
produktyvumas mokslo metų eigoje didėja, tačiau didžiausią įtaką jam turi darbo organizuotumo
kokybė. Tinkamai parinkta studijų struktūra ( pagal higieninius reikalavimus sudarius tvarkaraščius,
pertraukas, sutvarkius mokymosi aplinką ir kita) jie gali produktyviau išnaudoti savo vidinius resursus,
jėgas net mokslo metams artėjant į pabaigą ir parodyti ženkliai geresnius produktyvumo rezultatus.
Nuolatinis protinis darbas, sudarius jam tinkamas sąlygas, skatina protinės veiklos raidą ir našumą
[20].
Tačiau net ir šiais laikais susiduriama su psichikos sutrikimų stigmatizavimu, kuris ryškus net tarp
medicininį išsilavinimą turinčių ar jo siekiančių asmenų [21].
Europos jaunimo forumo atstovo Džeimso Higinso (James Higgins) teigimu, didelė dalis Europos
jaunuolių susiduria su sunkumais bandydami atlaikyti ir susidoroti su kasdieniu stresu dėl egzaminų,
socialinių ryšių palaikymo ir darbo paieškų. PSO teigimu, Europos jaunimo psichinės sveikatos
nusiskundimų (depresijos, nerimo, valgymo sutrikimų bei savęs žalojimo) pastaraisiais metais
tendencingai augo [22].
12
10. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas (organizavimas): Tyrimas buvo atliktas 2018 metų sausio-balandžio
mėnesiais vienmomentės anoniminės apklausos metodu apklausus 192 respondentus. Tyrimo objektas:
LSMU ir VU 6 kurso medicinos studijų programos studentai. Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis):
Imtis sudaryta atsitiktinės atrankos metodu iš LSMU ir VU MA MF medicinos studijų programos 6
kurso studentų. Apklausa buvo atlikta paaiškinus tyrimo tikslą, uždavinius, metodus ir gavus tiriamųjų
sutikimą. Tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas.
Tyrimo metodai: apklausai buvo naudojama autorių sudaryta anketa savo žinių apie nuovargį
ir pervargimą vertinimas, daugiamačio nuovargio inventoriaus, visuotinio supratimo nuovargio skalė,
subjektyvus sveikatos vertinimas - pagal Likerto skalės vertinimo metodiką. Norint palyginti rezultatus
su užsienio šalių duomenimis, duomenų bazėje PubMed peržiūrėti cituojami moksliniai straipsniai.
Duomenų analizės metodai: Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 21.0 for Windows“ statistinį
paketą. Trijų ir daugiau grupių palyginimui naudota dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Walis
testas). Koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai statistiškai
reikšmingi, kai p<0,05.
13
11. REZULTATAI
Tiriamąją imtį sudarė 192 LSMU ir VU 6 kurso medicinos fakulteto studentai: 114 (59,4 proc.)
studentų iš LSMU, iš kurių 16 (14,0 proc.) vaikinai ir 98 (86,0 proc.) merginos. 78 (40,6%) studentai iš
VU iš kurių 18 (23,1 proc.) vaikinų ir 60 (76,9 proc.) merginų.
1.1. Nuovargio ir pervargimo dažnio bei informuotumo apie juos vertinimas
1.1.1. Nuovargio ir pervargimo dažnio vertinimas
Visuotinio supratimo nuovargio skalės vertinimas pateiktas 1 pav. Joje matyti, kad daugiau nei pusė
studentų teigė jaučiantys didelį ir stipresnį nuovargį. Penktadalis studentų teigė patiriantys „Labai
didelį“ nuovargį 38 (19,8 proc.), du penktadaliai teigė patiriantys „didelį“ nuovargį 74 (38,5 proc.),
trečdalis savo nuovargį vertino vidutiniškai 62 (32,3 proc.) ,,mažą“ nuovargį patyrė 6 (3,1 proc.)
korespondentai, ,,minimalų“ nuovargį jautė 10 (5,2 proc.) ir 2 (1 proc.) teigė nuovargio nepatiriantys.
1. pav. Visuotinio supratimo nuovargio skalė tarp studentų
„Labai didelį“ nuovargį patyrė beveik penktadalis (17,8 proc.) merginų ir beveik trečdalis (29,4
proc.)vaikinų, „didelį“ nuovargį jautė (43,0 proc.) merginų ir (17,6 proc.) vaikinų, ,,vidutinį” nuovargį
teigė jaučiančios trečdalis (33,0 proc.) merginų ir (29,4 proc.) vaikinų, ,,mažą“ nuovargį jautė (2,5
proc.) merginų ir (5,9 proc.) vaikinų. (3,8 proc.) merginos ir (11,8 proc.) vaikinai jautė ,,minimalų“
nuovargį, o jokio nuovargio nejautė 5,9 proc. vaikinų ir nė vienos merginos Visuotinio supratimo
nuovargio skalės balų suma reikšmingai nesiskyrė lyties atžvilgiu, moterys nuovargį jautė dažniau ir
labiau išreikštą nei vyrai (p>0,05).
14
(F=3,781, lls=1, p=0,053) remiantis parametrine dispersine ANOVA analize,
1. pav. Visuotinio supratimo nuovargio skalė tarp lyčių.
Iš nuovargio sričių pagal MFI-20 skalės 1. lentelėje pateiktos analizės matyti, kad didžiausias įverčių
vidurkis buvo Sumažėjusio aktyvumo skalės grupėje (64,4 proc.), o mažiausias Sumažėjusios
motyvacijos (57,9 proc.), Bendro nuovargio vertinimo balų suma buvo (62,6 proc.), Fizinio nuovargio
(60,36 proc.), Protinio nuovargio (60,5 proc.). Nustatyta, kad 50 proc. respondentų bendras nuovargis,
fizinis nuovargis, protinis nuovargis ir sumažėjusi motyvacija buvo didesni nei 60 proc., o sumažėjęs
aktyvumas buvo didesnis nei 65 proc., šie įverčiai taip pat atitiko imties medianą. Ketvirtadalio
respondentų patiriamas bendras, fizinis ir protinis nuovargiai buvo aukštesni nei 70 proc., sumažėjusio
aktyvumo įverčiai viršijo 75 proc., o sumažėjusios motyvacijos 65 proc. Minimalūs patiriamo fizinio
nuovargio bei sumažėjusios motyvacijos įverčiai buvo 25 proc., sumažėjusio aktyvumo 30 proc., o
bendro nuovargio ir protinio nuovargio 35 proc. Maksimalūs patiriamo bendro nuovargio, protinio
nuovargio ir sumažėjusio aktyvumo skalių balų įverčiai siekė 100 proc., fizinio nuovargio 95 proc., o
sumažėjusios motyvacijos 85 proc.
15
1. lentelė. MFI-20 sričių skalės įverčiai (proc.)
Bendro
nuovargio
vertinimo balų
suma (proc.)
Fizinio
nuovargio
balų suma
(proc.)
Sumažėjusio
aktyvumo
skalės balų
suma (proc.)
Sumažėjusios
motyvacijos
skalės balų
suma (proc.)
Protinio
nuovargio
skalės balų
suma (proc.)
Mažiausia reikšmė 35,0 25,0 30,0 25,0 35,0
Didžiausia reikšmė 100,0 95,0 100,0 85,0 100,0
Vidurkis
(standartinis
nuokrypis)
62,55 (15,26) 60,36 (13,56) 64,43 (13,55) 57,86 (11,88) 60,47 (13,58)
Percentilės 50 60,0 60,0 65,0 60,0 60,0
75 70,0 70,0 75,0 65,0 70,0
MFI-20 sričių skalės įverčių vidurkiai lyčių atžvilgiu: Sumažėjusio aktyvumo skalės grupėje vaikinų
patiriamas nuovargis (62,4 proc.), o merginų (64,9 proc.). Sumažėjusi motyvacija tarp vaikinų (59,4
proc.) ir merginų (57,5 proc.). Bendrasis nuovargis vaikinų tarpe siekė (58,5 proc.), tarp merginų (63,4
proc.). Fizinis nuovargis tarp vaikinų (53,2 proc.), o merginų (61,9 proc.). Protinio nuovargio lygis tarp
vaikinų (58,5 proc.), o tarp merginų (60,9 proc.). Remiantis parametrine dispersine ANOVA analize,
nustatytos reikšmingos sąsajos tarp lyties ir fizinio nuovargio. Rasta, kad didesnis fizinio nuovargio
išreikštumas buvo tiesiogiai reikšmingai susiję su moteriškąja lytimi. (p<0,05).
(F=12,082, lls=1, p=0,001) remiantis parametrine dispersine ANOVA analize,
3. pav. MFI-20 sričių skalės įverčiai (proc.) tarp moterų.
16
11.1.2. Informuotumo apie nuovargį ir pervargimą vertinimas
Į klausimą ,, Ar jaučiatės turintis/i pakankamai žinių apie nuovargį ir pervargimą?“ penktadalis 36
(18,75 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Taip, turiu pakankamai“, beveik du trečdaliai 124 (64,58 proc.)
atsakė ,, Turiu, bet nepakankamai“, o 32 (16,67 proc.) korespondentų atsakė, kad neturi.
4. pav. Nuovargio informuotumo pasiskirstymas tarp studentų
Nustatyta, kad vaikinai medikai žinių apie nuovargį turėjo statistiškai reikšmingai mažiau lyginant su
merginomis.(p<0,05).
(χ2=10,593, lls=2, p=0,005).
5. pav. Nuovargio informuotumo pasiskirstymas tarp lyčių.
17
Į klausimą ,, Ar studijų metu mokėtės apie nuovargį ir pervargimą, jų skirtumus ir poveikį bendrai
žmogaus sveikatai?“ Daugiau nei pusė 106 (55,2%) apklaustųjų atsakė ,,Taip“, o mažesnė dalis
korespondentų 86 (44,8%) atsakė, kad ,,ne“.
6. pav. Studijų metu įgytų žinių apie nuovargį vertinimas tarp studentų
Nustatyta, kad beveik trys ketvirtadaliai vaikinų medikų teigė studijų metu neįgiję žinių apie
nuovargį/jo poveikį organizmui, lyginant su merginomis medikėmis įgytų žinių kiekį vertino
statistiškai reikšmingai mažiau lyginant su merginomis (p<0,05).
(χ2=11,118, lls=1, p=0,001).
7. pav. Studijų metu įgytų žinių apie nuovargį vertinimas tarp lyčių.
18
Į klausimą ,, Ar papildomai domitės/ domėjotės nuovargiu ir pervargimu, jų poveikiu bendrai žmogaus
sveikatai?“ Mažiau nei pusė 84 (43,8%) apklaustųjų atsakė ,,Taip“, o didesnė dalis apklaustųjų 108
(56,3%) atsakė, kad ,,ne“. Atlikus palyginamąją duomenų analizę, tarp domėjimosi dažniu tarp lyčių,
nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų (p>0,05) (chi2=1,2, lls=1, p=0,273).
8. pav. Papildomų žinių apie nuovargį vertinimas tarp studentų.
Į klausimą ,, Ar manote, kad nuovargis ir pervargimas turi didelę įtaką žmogaus gyvenimui, kasdienei
veiklai?“ Beveik visi 186 (96,9%) korespondentų atsakė ,,Taip“, ir tik 6 (3,1%) ,,Ne“. Tarp nuomonės
apie nuovargio įtaką žmogaus gyvenimui ir lyties nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir
merginų (p>0,05) (chi2=1,04, lls=1, p=0,308).
9. pav. Nuomonės apie nuovargio įtaką vertinimas tarp studentų
19
Į klausimą ,, Kaip manote, ar studijų metu ir/ar papildomai įgytos žinios turi/turėjo įtakos tam kaip
dorojatės su patiriamu nuovargiu ir/ar pervargimu?“ beveik penktadalis 32 (16,7%) apklaustųjų atsakė
,,Taip, turėjo reikšmingos įtakos“, trečdalis 68 (35,4 proc.) atsakė ,, Taip, turėjo nedidelės įtakos“, o
beveik pusė 92 (47,9 proc.) korespondentų atsakė ,,Ne, įtakos neturėjo“. Atliekant analizę, nebuvo
nustatyta reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų vertinant studentų žinių apie nuovargio įtaką jų
nuovargio valdymui (p>0,05) (χ2=0,814, lls=2, p=0,666)
10. pav. Žinių apie nuovargį pritaikymo vertinimas tarp studentų..
1.2. Tiriamųjų studentų subjektyvios sveikatos vertinimas
Iš suminio Subjektyvus sveikatos vertinimo pagal Likerto skalę, matyti, kad pusė visų tirtųjų studentų
savo subjektyvią sveikatą vertino kaip blogesnę nei geresnę (nuovargio lygis virš 67,77 proc.)
2. lentelė. Suminis Subjektyvus sveikatos vertinimas % pagal Likerto skalę
Vidurkis(Stand. nuokrypis) 67,43(15,16)
Minimumas 26,67
Maksimumas 100,00
Procentilės 50 67,77
75 79,44
Į teiginį ,, Sveikatos atžvilgiu aš esu sveikas/a:“ 28 (14,6 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Visiškai sutinku“,
du penktadaliai 82 (42,7 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Sutinku“, penktadalis 44 (22,92 proc.) atsakė ,,Nei
20
sutinku, nei nesutinku“, 30 (15,6 proc.) atsakė ,, Nesutinku“, likusi dalis 8 (4,2 proc.) korespondentų
atsakė ,,Visiškai nesutinku“.
11. pav. Savo sveikatos vertinimas tarp studentų
Teiginio ,,Sveikatos atžvilgiu aš esu sveikas/a“ vertinimas lyties atžvilgiu pateiktas lentelėje.
Nustatyta, kad vaikinai medikai savo sveikatą vertino statistiškai reikšmingai blogiau lyginant su
merginomis. (p<0,05)
(χ2=15,496, lls=4, p=0,004).
12. pav. Savo sveikatos vertinimas tarp lyčių.
21
Į teiginį ,, Savo fizinę sveikatą vertinu labai gerai“ 8 (4,2 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Visiškai sutinku“,
penktadalis 38 (19,8 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Sutinku“, trečdalis 58 (30,2 proc.) atsakė ,,Nei sutinku,
nei nesutinku“, dešimtadalis 20 (10,4 proc.) atsakė ,, Nesutinku“, likusi dalis 8 (4,2 proc.)
korespondentų atsakė ,,Visiškai nesutinku“.
13. pav. Savo fizinės sveikatos vertinimas tarp studentų
Teiginio ,, Savo fizinę sveikatą vertinu labai gerai“ vertinimas lyties atžvilgiu pateiktas stulpelinėje
diagramoje. Nustatyta, kad vaikinai medikai savo fizinę sveikatą vertino statistiškai reikšmingai geriau
lyginant su merginomis (p<0,05)
(χ2=10,126, lls=4, p=0,038).
14. pav. Savo fizinės sveikatos vertinimas tarp lyčių.
22
Į teiginį ,, Mano emocinė (Psichikos) sveikata yra puiki“ 8 (4,2 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Visiškai
sutinku“, ,,Sutinku“ ir ,,Nei sutinku, nei nesutinku“ atsakė po 28 (14,6 proc.) apklaustųjų, trečdalis 56
(29,1 proc.) atsakė ,, Nesutinku“, likusi dalis 72 (37,5 proc.) korespondentų atsakė ,,Visiškai
nesutinku“.
15. pav. Savo psichologinės sveikatos vertinimas tarp studentų
Teiginio ,, Mano emocinė (Psichikos) sveikata yra puiki:“ vertinimas lyties atžvilgiu pateiktas
diagramoje. Nustatyta, kad vaikinai medikai savo psichikos sveikatą laikė statistiškai reikšmingai
geresne nei merginos. (p<0,05)
(χ2=10,695, lls=4, p=0,03).
16. pav. Savo psichologinės sveikatos vertinimas tarp lyčių.
23
Į teiginį ,, Aš nepatiriu jokių nusiskundimų sveikata (miego, valgymo sunkumai, dispepsijos požymiai,
skausmai ar kitokie simptomai)“ 10 (5,2 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Visiškai sutinku“, penktadalis 36
(18,8 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Sutinku“, 32 (16,7 proc.) atsakė ,,Nei sutinku, nei nesutinku“, du
penktadaliai 72 (37,5 proc.) atsakė ,, Nesutinku“, penktadalis 42 (21,9 proc.) korespondentų atsakė
,,Visiškai nesutinku“.
17. pav. Sveikatos nusiskundimų vertinimas tarp studentų
Teiginio ,, Aš nepatiriu jokių nusiskundimų sveikata (miego, valgymo sunkumai, dispepsijos
požymiai, skausmai ar kitokie simptomai)“ vertinimas lyties atžvilgiu pateiktas lentelėje. Nustatyta,
kad vaikinų lyginant su merginomis patiriamų sveikatos nusiskundimų išreikštumas statistiškai
reikšmingai nesiskiria (p>0,05).
(χ2=7,98, lls=4, p=0,09).
18. pav. Sveikatos nusiskundimų vertinimas tarp lyčių.
24
1.3. Nuovargio ir subjektyvios sveikatos sąsajų vertinimas
Vertinant tiriamųjų medicinos studentų nuovargio ir subjektyvios sveikatos sąsajas taikyta koreliacinė
analizė. Koreliacinės analizės matrica pateikta lentelėje žėmiau. Nustatyta, kad didesnis bendrasis
nuovargis, fizinis nuovargis, protinis nuovargis, sumažėjęs aktyvumas dėl nuovargio bei sumažėjusi
motyvacija buvo tiesiogiai reikšmingai susiję su blogesne subjektyvia sveikata. (p<0,05)
3. lentelė. MFI-20 Nuovargio ir Suminio Subjektyvios sveikatos vertinimo pagal Likerto skalę
sąsajos (Pirsono koreliacinė analizė)
Bendras
nuovargisv
Fizinio
nuovargio
Sumažėjęs
aktyvumas
Sumažėjusi
motyvacija
Protinis
nuovargis
Subjektyvus
sveikatos
vertinimas
Pirsono
koreliacija ,398** ,428** ,234** ,331** ,176*
Sig. (2-tailed) ,000 ,000 ,001 ,000 ,014
Koreliacija reikšminga kai <0.01 (2-tailed).**
Koreliacija reikšminga kai <0.05 (2-tailed).*
1.4. Nuovargio dažnio, informuotumo/žinių apie nuovargį bei subjektyvios
sveikatos palyginimas tarp LSMU ir VU studentų
1.4.1. Nuovargio palyginimas tarp LSMU ir VU studentų
Lentelėje pavaizduotoje analizėje matyti, MFI-20 sričių skalės įverčių vidurkiai universiteto atžvilgiu.
Sumažėjusio aktyvumo skalės grupėje LSMU studentų patiriamas nuovargis (64,91 proc.), o VU
studentų (63,72 proc.). Sumažėjusi motyvacija tarp LSMU (57,02 proc.) ir VU (59,1 proc.). Bendrasis
nuovargis LSMU tarpe siekė (60,79 proc.), tarp VU (65,13 proc.). Fizinis nuovargis tarp LSMU (59,39
proc.), o VU (61,79 proc.). Protinio nuovargio lygis tarp LSMU (61,32 proc.), o tarp VU (59,23 proc.).
Nagrinėjant tiriamųjų studentų nuovargio ir universiteto, kuriame jie mokosi sąsajas taikyta
parametrinė dispersinė ANOVA analizė. Nustatyta, kad nuovargio išreikštumas nebuvo tiesiogiai
reikšmingai susijęs su universitetu kuriame studijuojama ;(p>0,05).
25
19. pav. MFI-20 sričių skalės įverčiai (proc.) tarp universitetų. ; (p>0,05)
1.4.2. Informuotumo apie nuovargį palyginimas tarp LSMU ir VU studentų
Tiriamųjų informuotumo/žinių apie nuovargį palyginimas tarp LSMU ir VU studentų pateiktas
stulpelinėje diagramoje. Nustatyta, kad tarp LSMU su VU studentų asmeninių žinių apie nuovargį
vertinimą nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo. ;(p>0,05)
( χ2=3,718, lls=2, p=0,156).
20. pav. Nuovargio informuotumo pasiskirstymas tarp universitetų.
26
Rasta, kad LSMU studentai studijų metu apie nuovargį mokėsi statistiškai reikšmingas daugiau
lyginant su VU studentais. ;(p<0,05)
(χ2=25,421, lls=1, p=0,000).
21. pav. Studijų metu įgytų žinių apie nuovargį tarp universitetų.
LSMU studentai statistiškai reikšmingas mažiau papildomai domėjosi apie nuovargį lyginant su VU
studentais. (p<0,05)
(χ2=5,441, lls=1, p=0,02;).
22. pav. Papildomų žinių apie nuovargį vertinimas tarp universitetų.
27
Pastebima, kad nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp LSMU ir VU studentų požiūrio į
nuovargio poveikį sveikatai. (p>0,05)
(χ2=,137, lls=1, p=0,712;).
23. pav. Nuomonės apie nuovargio įtaką vertinimas tarp universitetų.
LSMU studentų pozityvesnis požiūris į įgytų žinių apie nuovargį pritaikymą kasdieniniame gyvenime
nebuvo statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su VU studentų. ;(p>0,05)
24. pav. Žinių apie nuovargį pritaikymo vertinimas tarp universitetų.
(χ2=2,291, lls=2, p=0,318).
28
1.4.3. Subjektyvios sveikatos vertinimo palyginimas tarp LSMU ir VU studentų
Nustatyta, kad VU studentai savo fizinę sveikatą buvo linkę vertinti statistiškai reikšmingai blogiau
lyginant su LSMU.(p<0,05)
(χ2=15,286, lls=4, p=0,004).
25. pav. Savo fizinės sveikatos vertinimas tarp universitetų.
LSMU studentų asmeninės psichologinę sveikatos būklės vertinimas buvo statistiškai reikšmingai
geresnis nei VU studentų.(p<0,05).
(χ2=21,662, lls=4, p=0,000).
26. pav. Savo psichologinės sveikatos vertinimas tarp universitetų.
29
Patiriamų sveikatos negalavimų dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp VU ir LSMU studentų
(p>0,05)
( χ2=9,271, lls=4, p=0,055).
27. pav. Sveikatos nusiskundimų vertinimas tarp universitetų.
30
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Nuovargis studentų aplinkoje yra didžiulė problema tiek patiems studentams, sveikatos studijų
rezultatų aspektu, tiek ir visai likusiai universiteto bendruomenei bei administracijai, kuriai jie priklauso.
Kadangi studentų moksliniai pasiekimai yra tiesioginis universiteto struktūros kokybės atspindys.
Darbo tikslas buvo nustatyti nuovargio ir pervargimo dažnį, informuotumą apie juos ir sąsajas su
sveikatos nusiskundimais tarp LSMU ir VU 6 kurso medicinos studentų. Atlikus surinktų duomenų
analizę nustatėme, kad nuovargis tarp studentų pagal Visuotinio supratimo nuovargio skalę siekė 90,7
proc. jautė bent vidutinio stiprumo nuovargį, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nuovargio atžvilgiu
nebuvo (p>0,05). Тyrimo rezultatai sutampa su M. Nyer [23], atlikto tyrimo duomenimis kur 87 proc.
studentų išsakė jaučiantys bent vidutinį ar didesnį nuovargį. Nuovargio vertinime pagal MFI-20 skalių
procentines balų sumas didžiausias nuovargio išreikštumas buvo Sumažėjusio aktyvumo skalės
grupėje (64,4 proc.), o mažiausias Sumažėjusios motyvacijos (57,9 proc.). Nuovargis merginų (64,9
proc.) ir vaikinų (62,35proc.) tarpe labiausiai išreikštas buvo Sumažėjusio aktyvumo skalės grupėje, o
mažiausiai merginų (57,53 proc.) Sumažėjusios motyvacijos, o vaikinų(53,24 proc.) Fizinio nuovargio
skalės grupėje. Nustatyta, kad vaikinai jautė reikšmingai mažesnį fizinį nuovargį (p<0,05).
Reikšmingo skirtumo tarp nuovargio ir universiteto, kuriame buvo studijuojama nebuvo rasta (p>0,05).
Du trečdaliai studentų 124 (64,58 proc.) teigė ,,turintys, bet nepakankamai“ žinių apie nuovargį,
turintys pakankamai 32 (16,67 proc.) ir likusi ,,nepakankamai‘. Buvo pastebėta, kad merginos savo
žinias apie nuovargį vertino statistiškai reikšmingai geriau nei vaikinai (p<0,05). Beveik visi 186
(96,9%) korespondentų manė kad nuovargis turi didelę įtaką žmogaus gyvenime, tačiau tik penktadalis
32 (16,7%) apklaustųjų savo turimas/įgytas žinias apie nuovargį pritaikė savo gyvenime.
Informuotumas apie nuovargį negali būti tiesiogiai palygintas su kitų autorių pateikiamais rodikliais,
kadangi šiame tyrime buvo naudotas autorės sudarytas subjektyvus žinių vertinimo klausimynas.
Tačiau paminėtina, kad 2003 m. S. Rosenzweig atlikto tyrimo duomenimis pastebimas ryšys tarp žinių
apie nuovargio valdymą pritaikymo ir nuovargio bei streso įveikimo [25].Reikšmingo skirtumo tarp
LSMU su VU studentų asmeninių žinių apie nuovargį vertinimą nebuvo. ;(p>0,05). LSMU studentai
studijų metu apie nuovargį mokėsi reikšmingas daugiau nei VU studentais. ;(p<0,05), bet buvo linkę
reikšmingi mažiau domėtis apie jį papildomai (p<0,05).
Pastebima, kad dauguma studentų skundžiasi įvairaus pobūdžio psichosomatiniais simptomais [24]. Iš
Suminio Subjektyvus sveikatos vertinimo % pagal Likerto skalę, matyti, kad pusės visų tirtųjų
subjektyvi sveikata labiau blogesnė nei geresnė. Pagal teiginį ,,Sveikatos atžvilgiu aš esu sveikas/a“
vaikinai medikai savo sveikatą vertino statistiškai reikšmingai blogiau lyginant su merginomis.
(p<0,05). Vaikinai medikai savo fizinę ir psichikos sveikatą laikė statistiškai reikšmingai geresne nei
31
merginos. (p<0,05). Jokių nusiskundimų sveikata nepatyrė 35 proc. vaikinų ir 21,5 proc. merginų. Šie
gauti rezultatai atitinka 2010m. atlikto tyrimo duomenis, kur buvo tirti Kauno universitetų studentai ir
buvo nustatyta, kad 36,5 proc. vaikinų ir 17,1 proc. merginų neturėjo jokių nusiskundimų
psichosomatinių nusiskundimų [26]. Nuovargis vertinant pagal MFI-20 skalių procentines balų sumas
buvo tiesiogiai reikšmingai susiję su blogesne subjektyvia sveikata. (p<0,05). VU studentai savo fizinę
ir psichologinę sveikatą buvo linkę vertinti statistiškai reikšmingai blogiau lyginant su LSMU
(p<0,05), o patiriamų sveikatos negalavimų dažnis tarp universitetų reikšmingai nesiskyrė(p>0,05).
Apibendrinus tiek gautus tiek ir aptartus kitų autorių rezultatus galime teigti, kad nuovargis ir
pervargimas yra itin paplitęs ir išreikštas VU ir LSMU 6 kurso medicinos studentų tarpe. Taip pat
nuovargis turi ženklų ryšį su sveikatos negalavimais, su kuriais dorotis padėtų mokymasis kaip
tinkamai kovoti su patiriamu nuovargiu.
32
13. IŠVADOS
1. Įvertintinus nuovargio ir pervargimo dažnį tarp studentų pagal Visuotinio supratimo nuovargio
skalę vidutinio ir didesnio nuovargio dažnis siekė 90,7 proc.. Tik penktadalis studentų jautėsi
turintys pakankamai žinių apie nuovargį ir pervargimą. Merginos savo žinias vertino reikšmingai
geriau nei vaikinai, taip pat buvo linkusios labiau domėtis nuovargiu ir jo poveikiu sveikatai.
Tačiau nors dauguma studentų manė, kad nuovargis turi didelę neigiamą įtaką sveikatai, keturi
penktadaliai studentų nenaudojo arba minimaliai naudojo įgytas žinias apie nuovargio įveikimo
būdus savo gyvenime.
2. Daugiau nei pusė studentų teigė patiriantys sveikatos negalavimus. Du trečdaliai studentų savo
sveikatą vertino blogiau nei geriau. Vaikinai buvo linkę savo fizinę ir psichologinę sveikatą
vertinti statistiškai reikšmingai pozityviau nei merginos.
3. Išanalizavus ir įvertinus nuovargio ir pervargimo sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp
studentų, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp nuovargio (MFI-20) ir subjektyvios
studentų sveikatos. Kuo labiau išreikštą nuovargį jautė studentai tuo blogiau vertino savo
sveikatą.
4. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp LSMU ir VU studentų patiriamo nuovargio nebuvo.
VU studentai savo fizinę bei psichologinę sveikatą buvo linkę vertinti reikšmingai prasčiau nei
LSMU studentai, tačiau sveikatos negalavimų paplitimas tarp skirtingų universitetų studentų
reikšmingai nesiskyrė.
33
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
•Rekomenduojama paskirstyti mokslų krūvį tolygiai per visus mokslo metus. Taip pat organizuoti
mokymus apie nuovargį ir pervargimą, jų padarinius ir prevencinius metodus.
• Skatinti bendradarbiavimą tarp universitetų administracijų bei studentų atstovybių (bei pačių studentų
atstovybių darbą atspindint realius studentų poreikius). Tokiu būdu augtų tiek studentų motyvacija ir
pasitenkinimas esamomis mokymosi aplinkos sąlygomis, tiek ir mažėtų patiriamo nuovargio lygis.
• Nuovargio profilaktikai skatinti studentų dalyvavimą įvairiose terapinėse (gyvūnų terapija, meno
terapija ir kt.), reabilitacinėse (vandens procedūros, masažai ir kt.) ir socialinėse veiklose.
• Šviesti studentus apie psichologinės pagalbos naudą ir sudalyti realias sąlygas užtikrinančias
prieinamumą ją gauti. mokyti slaugytojus relaksacinių technikų, kurios padėtų sumažinti darbe
jaučiamą nuovargį.
• Paskirti konkrečią universiteto instituciją atsakingą už lėtinio nuovargio prevenciją ir jį patiriančių
studentų identifikavimą bei reabilitaciją.
34
15. ŠALTINIAI
1. Constitution of the World Health Organization: Principles 7 April 1948 nutarimas Interneto prieiga:
http://www.who.int/about/mission/en/ [žiūrėta 2018-03-03].
2. Florence PS. Economics of Fatigue and Unrest and the Efficiency of Labour in English and
American Industry. London: Taylor and Francis; 2013.
3. Proškuvienė, R, et al. Vilniaus pedagoginio universiteto studentų psichoemocinė savijauta.
Pedagogika, 2004, 70: 165-168.
4. Vaysse B, Gignon M, Zerkly S, Ganry O. Alcohol, tobacco, cannabis, anxiety and depression
among second-year medical students. Identify in order to act. Sante Publique. 2014 Sep-
Oct;26(5):613-20.
5. De Vries J, Michielsen HJ, Van Heck GL. Assessment of fatigue among working people: a
comparison of six questionnaires. Occup Environ Med 2003;60:10-15.
6. Piko Bettina F. Burnout, role conflict, job satisfaction and psychosocial health among Hungarian
health care staff:A questionnaire survey. Int J Nurs Stud 2006;43(3):311-318.
7. Sharma, Balkishan; Wavare, Rajshekhar. Academic stress due to depression among medical and
para-medical students in an indian medical college: Health initiatives cross sectional study. Journal of
Health Sciences, 2013, 3.5: 029-038.
8. Sobocki P, Jönsson B, Angst J, Rehnberg C. Cost of depression in Europe. J Ment Health Policy
Econ. 2006 Jun;9(2):87-98.
9. Grossman, P., Kappos, L., Gensicke, H., D'Souza, M., Mohr, D. C., Penner, I. K., et al. (2010). MS
quality of life, depression, and fatigue improve after mindfulness training A randomized trial.
Neurology, 75(13), 1141-1149.
10. Curt, Gregory A., et al. Impact of cancer-related fatigue on the lives of patients: new findings from
the Fatigue Coalition.The oncologist 5.5: 353-360, 2000
11. Tanaka, M., Fukuda, S., Mizuno, K., Kuratsune, H., Watanabe, Y. (2009). Stress and coping styles
are associated with severe fatigue in medical students. Behavioral Medicine, 35(3), 87-92.
12. Afari, Niloofar; Buchwald, Dedra. Chronic fatigue syndrome: a review. American Journal of
Psychiatry, 2003, 160.2: 221-236.
35
13. Naujokaitė, I. Mediciniškai nepaaiškinami simptomai sveikatos priežiūros sistemose. Kultūra ir
visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2010, nr. 1 (2), p. 131-146.
14. Holmes G.P., Kaplan J.E. et al. (1991). Chronic fatique syndrome: A working case definition.
Journal of the Royal Society of Medicine. Sharpe, M C 84(2). 118-121
15. Freeman, M. L., Sheridan, B. S., Bonneau, R. H., Hendricks, R. L. (2007). Psychological stress
compromises CD8+ T cell control of latent herpes simplex virus type 1 infections. The Journal of
Immunology, 179(1), 322-328.
16. Plioplys A.V. Medicininis lėtinio nuovargio sindromo įvertinimas. Neurolocliios Seminarai
(Seminars in Neurology) vol. 3. Vilnius, Lithuania. 2001 Dec p. 68-76.
17. Maslach, C; Schaufel, Wilmar B.; Leiter, M. P. Job burnout.Annual review of psychology,
2001;52(1):397-422.
18. Kluger MT, Townend K, Laidlaw T. Job satisfaction, stress and burnout in Australian specialist
anaesthetists. Anaesthesia 2003;58(4):339-345.
19. Dyrbye, Liselotte N., et al. Relationship between burnout and professional conduct and attitudes
among US medical students. Jama, 2010, 304.11: 1173-1180.
20. Proškuvienė R, Gudžinskienė V, Černiauskienė M. Mokomasis krūvis ir mokinių protinis
darbingumas. Higiena ir epidemiologija. 1996;4:239-242. Visuomenės sveikata. 2006; 3(34):
21. Jasiukevičiūtė, T; Danilevičiūtė, V; Pajarskienė, B. Būsimų medicininės, psichologinės ir
socialinės pagalbos specialistų požiūris į priklausomybę besigydančius asmenis. Visuomenės sveikata,
2010, 3.50: 90-99.
22. Švietimo ir mokslo ministerija. Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės. 2013, balandis Nr. 2(88)
23. Nyer, M, et al. College students with depressive symptoms with and without fatigue: Differences
in functioning, suicidality, anxiety, and depressive severity. Annals of clinical psychiatry, 2015, 27.2:
100-108.
24. Sapranavičiūtė, L; Pernimas, A. Universiteto studentų naudojamų streso įveikimo strategijų ir
nusiskundimų sveikata sąsajos. Visuomenės sveikata, 2011;1(52):98-107.
25. Rosenweig, S, et al. Mindfulness-based stress reduction lowers psychological distress in medical
students. Teaching and learning in medicine. 2003;15(2):88-92.
36
26. Kriaučionienė, V; Barkauskienė, A; Petkevičienė, J. Kauno universitetų studentų subjektyvi
sveikata ir jos pokyčiai 2000–2010 m. Visuomenės sveikata, 2013, 2.61: 82-88.
27. Alapin, Iris, et al. How is good and poor sleep in older adults and college students related to
daytime sleepiness, fatigue, and ability to concentrate?. Journal of psychosomatic research, 2000,
49.5: 381-390.
28. Abrahams, H. J. G., et al. The relationship of fatigue in breast cancer survivors with quality of life
and factors to address in psychological interventions: A systematic review.Clinical psychology review,
2018.