Baltu Religijos Ir Mitologijos Saltiniai, 1 Tomas

TURINYS

TRUMPINIMAI. ALTINIAI IR LITERATRA

MITOLOGEM RODYKL

ASMENVARDI TAUT IR GENI RODYKL RODYKL KRIKIONIK VIETOVARDI TERMIN RODYKL RODYKL

KALBOS UGDYMO PROGRAMA

VILNIUS1996

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY QUELLEN DER BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

IFrom the oldest times to the end of the 15th century Von den ltesten Zeiten bis zum Ende des 15.Jahrhunderts

Compiled by / Zusammenstellung von

Norbertas VLIUS

THE SCIENCE AND ENCYCLOPAEDIA PUBLISHERS

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


BALT RELIGIJOS MITOLOGIJOS ALTINIAIIR

INuo seniausi laik iki XV amiaus pabaigos

Norbertas VLIUS

Sudar

MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJ LEIDYKLAVILNIUS1996

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


Balt religijos ir mitologijos altiniai Sources of Baltic Religion and Mythology Quellen der baltischen Religion und MythologieTekst vadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries/Einfhrungen zu den Texten und Kommentare: Romas BATRA, Edvardas GUDAVIIUS, Rimantas JASAS, Meislovas JUAS, Algirdas MATULEVIIUS, Vytautas MAIULIS, Alvydas NIKENTAITIS, Vytautas RAUDELINAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULINAIT vadas, mitologins anotacijos/Introduction, mythological annotations/Einleitung, mythologische Kommentare: Norbertas VLIUS altini vertimas/Translations of the sources/bersetzung der Quellen: Vytautas BALAIIS, Arvydas BARONAS, Antanas DAMBRAUSKAS, Dalia DILYT, Rimantas JASAS, Nijol JUCHNEVIIEN, Juozas JURGINIS, Algis KASPERAVIIUS, Valteris MAKUS, Janina MAIULIEN, Daiva MAIULYT, Irina MIKALKEVIIEN, Alvydas NIKENTAITIS, Sigitas PLAUINAITIS, Marcelinas ROKA, Bronys SAVUKYNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULINAIT, Leonas VALKNAS, Ema VOLUNGEVIIEN Ileido/Published by/Herausgegeben von Mokslo ir enciklopedij leidykla,1996 L.Asanaviits23, 2050Vilnius, Lietuva

Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1996 Sudarymas, vadas ir mitologins anotacijos/Compiling, introduction and mythological annotations: Norbertas Vlius Tekst vadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries: Romas Batra, Edvardas Gudaviius, Rimantas Jasas, Meislovas Juas, Algirdas Matuleviius, Vytautas Maiulis, Alvydas Nikentaitis, Vytautas Raudelinas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulinait altini vertimas/Translations of the sources: Vytautas Balaiis, Arvydas Baronas, Antanas Dambrauskas, Dalia Dilyt, Rimantas Jasas, Nijol Juchneviien, Juozas Jurginis, Algis Kasperaviius, Valteris Makus, Janina Maiulien, Daiva Maiulyt, Irina Mikalkeviien, Alvydas Nikentaitis, Sigitas Plauinaitis, Marcelinas Roka, Bronys Savukynas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulinait, Leonas Valknas, Ema Volungeviien

Printed in Lithuania ISBN5420013533

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


1996 met vasar, kai i knyga buvo spariai rengiama spausdinti, staiga mir jos sudarytojas Norbertas Vlius. Liko ne tik nebaigtas pirmasis tomas, bet dar trys, vos pradti redaguoti tomai, apimantys lietuvi mitologijos ir religijos altinius iki XVIII amiaus pabaigos. Suprasdama io veikalo vert balt kultrai, leidykla yra pasiryusi darbo nenutraukti turimus altinius tvarkyti ir ileisti kaip svarb ms dvasinio gyvenimo paveld. Tikims, kad leidyklos pastangas parems mokslininkai ir pads padaryti tai, ko siek ir tikjosi per anksti ijs aminyb Norbertas Vlius.

Toleina Darinskait Zigmantas Pocius

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


6

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PRATARMReligija ir mitologija apm visas archajinio mogaus gyvenimo sritis, stimuliavo jo veikl, lm elgsen ir painim. Tai buvo ir priemon painti pasaul, ir apibendrintas to painimo rezultatas. Visa senoji kultra, kuri mes vadiname liaudies, tradicine arba etnine, formavosi veikiama religijos bei mitologijos, o nemaa jos dalis tiesiog buvo sakralin, ireik religin moni nusiteikim, mitin j pasauljaut ir pasaulir. Jeigu religij ir mitologij, vaizdiai kalbdami, galtume pavadinti bendruomens siela, tai etnin kultr veidrodiu, kuriame toji siela atsispindi. Todl, norint geriau suprasti bet kokios bendruomens istorij, paproius, tautosak, liaudies muzik, okius ir aidimus, tautodail, netgi architektr ir apsirengim, pirmiausia btina painti jos religij bei mitologij. Suvokus i aksiom, vis daniau imama atsigrti senj mitin mogaus pasauljaut. Intensyviai tiriama vairi taut religija bei mitologija, j struktra, genez, kaita. Priderama vieta joms skiriama taut istorijos, filosofijos, tautosakos, etnografijos, kalbos studijose. Leidiami istoriniai, tautosakiniai, etnografiniai religijos bei mitologijos altiniai. Vis daugiau dmesio kreipiama ir senj balt (lietuvi, latvi, prs) religij bei mitologij (toliau BRM). Be jos neisiveria balt etnins kultros tyrintojai. Ji aptariama beveik visuose svarbiausiuose lietuvi ir latvi praeities kultr nagrinjaniuose darbuose, tokiuose kaip Lietuvos archeologijos bruoai (1961), Lietuvi tautosakos apybraia (1963), Lietuvi etnografijos bruoai (1964), veikalo Latvieu literatras vsture Idalis Latvieu folklora (1959), Latvieu etnogrfija (1969), LatvijasPSR arheoloija (1974), leidiniuose Lietuvi liaudies menas (19561974), Latvieu tautas mksla (19611967) ir kt. Taiau senasis lietuvi ir latvi mitinis pasaulis iuose leidiniuose danai apibdinamas pavirutinikai, tik bendriausiais bruoais, o kartais net ir klaidingai. Domtis mitologija skatina pakils pasaulins mitologijos tyrim lygis bei atsiradimas moderniosios struktrins lyginamosios mitologijos, kurios pradininkais yra laikomi prancz mitologai Claude Lvi-Straussas ir Georges Dumzilis. Domjimasis mitologija, iaugs mitologijos tyrim prestias teigiamai paveik ir balt mitologijos moksl. Pastaraisiais deimtmeiais tiek Lietuvoje, tiek ir usienyje pasirod nemaa studij (Vittore Pisanio, Walterio Jaskiewicziaus, Jono Balio, Haraldo Biezaiso, Andrejo Johansono, Algirdo Juliaus Greimo, Marijos Gimbutiens, Vladimiro Toporovo, Viaeslavo Ivanovo, Norberto Vliaus ir kt.), nagrinjani balt dievus, mitines btybes ir vis mitin balt pasaulio suvokim. Taiau BRM tyrim mastas ir svarbiausia lygis atsilieka nuo

7

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PRATARM

iaugusi visuomens poreiki ir dabartini mitologijos mokslo reikalavim. O atsilieka vis pirma dl to, kad trksta altini, jie sunkiai prieinami, menkai itirti. Dalis BRM altini jau buvo paskelbta Antonio Mierzyskio (rda do mytologii litewskiej, t.1, Warszawa, 1892, t.2 1896) ir Wilhelmo Mannhardto (LettoPreussische Gtterlehre, darbas paraytas XIX amiaus pabaigoje, ileistas 1936 metais Rygoje). Abu leidiniai jau yra tap bibliografine retenybe, sunkiai prieinami ne tik plaiajai visuomenei, bet ir mokslininkams. Daugelis j komentar pasen ir nebegali patenkinti i dien mokslinink ir skaitaniosios visuomens poreiki. Be to, po mint veikal pasirodymo rasta nauj altini, kurie daugeliui i viso dar neinomi. Ileisti BRM altinius skatina ypatinga balt religijos bei mitologijos vieta indoeuropiei mitologijoje. Baltai ilgiausiai i vis indoeuropiei ipaino senj tikjim, kuris, kaip ir j kalba, ilaik daug archajik bruo; kaip balt kalba yra netoli paengusi nuo indoeuropiei prokalbs, taip ir j religija bei mitologija, galima spti, netoli yra paengusi nuo senosios indoeuropiei religijos bei mitologijos. Todl visai pagrstu reikia laikyti vieno i ymiausi lingvist Emileo Benvenisteo teigin, kad daugel lyginamosios mitologijos ivad reiks perirti i naujo, mokslo apyvarton siliejus baltikajai mediagai. iame leidinyje skelbiami visi Mierzyskio, Mannhardto ir kit, daugiausia lietuvi mokslinink (Jurgio Lebedio, Alvydo Nikentaiio, Juozo Tumelio, Eugenijos Ulinaits, Norberto Vliaus ir kit), surasti altiniai, kurie apima laikotarp nuo V amiaus pr.Kr. iki XVIII amiaus pabaigos. Daugiausia tai metraiai, kronikos, kelioni apraymai, pastabos religiniuose, moksliniuose ir kitokiuose veikaluose, raytuose balt, graik, lotyn, slav, german ir kitomis kalbomis. Parenkant altinius vadovautasi platesniu poiriu mitologij, vis labiau sigaliniu pasauliniame mitologijos moksle. Mitologija suprantama ne tik kaip visuma mit, t.y. pasakojim apie dievus ir sudievintus herojus, apie pasaulio kilm, bet ir kaip ankstyva, senj, ypa pirmykt bendruomenin santvark atitinkanti pasaulio suvokimo forma, kaip pirmykio mogaus pasaulio ir savs supratimas (, 1980, 12). Kitais odiais tariant, mitologij irima kaip mitin kolektyvo pasauljaut bei pasaulir, kuri, keiiantis visuomens santvarkai, liaudies smonje i dalies ilieka iki pat naujausi laik. vedus krikionyb balt kratuose, senoji pasaulira palengva keitsi, sumio su krikionikja, nors nemaa jos likui galima aptikti ir iandien. Todl prie BRM altini priskiriami ne tik patys archajikiausi liudijimai, kuriuose pasakojama apie balt garbintus dievus ir emesnio rango mitines btybes, kulto apeigas, j atlikimo viet ir atlikjus, ne tik padavimai apie balt geni kilm,

8

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PRATARM

religini ir visuomenini paproi susidarym, bet ir kur kas vlesni tekstai, kuriuose yra duomen apie senj mitin balt pasaulir, j tikjimus, paproius, burtus bei prietarus. BRM altiniai nevienodai reikmingi ir nevienodai patikimi. Vertingiausi parayti dar tebesant gyvai BRM sistemai, maiau vertingi tie, kurie buvo sukurti vedus krikionyb, udraudus vie senj diev garbinim, idraskius kulto vietas, ivaikius arba iudius ynius, kai snosios kulto apeigos pavieni visuomens sluoksni tik slapta ir suprastinta forma bebuvo atlikinjamos, kai kito svarbiausij diev samprata ir yni padtis. Dar maiau informatyvs paskutini imtmei altiniai, kai senieji dievai ir jiems skirti ritualai beveik visai buvo umirti ir perjo tautosakos, kalendorini bei eimos veni, aidim, vairiausi tikjim, burt bei prietar sfer. Daugiau dmesio leidinyje kreipiama seniausius altinius. Juos stengtasi kruopiau surinkti ir isamiau apibdinti, j mitin informacij susieti su platesniu kontekstu, daugiau pateikti duomen apie senj balt gyvenimo bd, paproius, nors ir neturinius tiesioginio ryio su religija bei mitologija. I senj laikotarpi spausdinami netgi kompiliaciniai darbai, kadangi jie veik vlesnius altinius. Vlesniems ir ypa vliausiems altiniams skirta maiau dmesio; jie ne taip kruopiai surinkti ir ne taip plaiai komentuojami, j mitiniai duomenys pateikiami su siauresniu kontekstu, kompiliacin mediaga kartais praleidiama, jeigu ji nepadeda suprasti kit altini. Kai kurie kompiliaciniai, menkaveriai darbai i viso rinkin netraukiami. Atrenkant vliausius altinius apsiribota XVIII amiumi, nes XIX amiuje Lietuvoje ir Latvijoje pradjus intensyviai rinkti tautosak ir etnografin mediag atsirado daug naujo tipo BRM altini tautosakos ir etnografini apra, kurie skelbtini atskirai, o senojo tipo raytini altini reikm pastebimai sumajo. Rengiant leidin spaudai, paaikjo, kad yra dar daug raytini altini, kuriuos iki iol mokslininkai nebuvo atkreip dmesio, taiau aprpti juos visus trko jg ir laiko. Kruopiau buvo perirti ir atrinkti lietuvikieji altiniai, ne taip kruopiai latvikieji. Norint rasti nauj BRM altini, reikt dar atidiau perirti senovs Graikijos ir Romos, ankstyvj vidurami Vakar Europos, VIIIXIII ami iaurs german, slav autori, arab ir kit keliautoj ratus, XIVXVIII ami religin (ypa latvi) ir groin literatr, rayt lotyn, vokiei, balt kalbomis. Tikimasi, kad netolimoje ateityje bus parengti io leidinio papildymai ir pradti leisti kito tipo BRM altiniai kalbiniai, tautosakiniai, etnografiniai, archeologiniai. Leidinyje stengiamasi tiksliai perteikti altiniuose esani mitin informacij, pridti tokio pobdio veikalams reikaling bent minimali pagalbin mediag komentarus, rodykles.

9

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PRATARM

io veikalo I tom sudaro pratarm, vadinis straipsnis, patys altiniai, literatros sraas ir rodykls. vadiniame straipsnyje apibdinami visi svarbiausi BRM altiniai, supaindinama su j informacijos patikimumu ir reikme. Toliau chronologikai (pagal amius) skelbiami patys altiniai. Paprastai prie altinio nurodomi jo paraymo ar pirmo publikavimo metai, o ne knygos, i kurios skelbiamas altinis, ileidimo metai. Data gali rodyti ne viso altinio, o tik jo fragmento paraymo metus. Kiekvieno amiaus altiniai grupuojami pagal gentis (tautas): pirmiausia dedami prs, toliau lietuvi ir latvi altiniai. Prie kiekvien pozicij trumpai apibdinamas pats altinis ir jame esanti mitin informacija. altinis spausdinamas originalo ir lietuvi kalbomis. Kad bt galima geriau suprasti mitin informacij, ji pateikiama su kontekstu. altini pavadinimai paliekami tokie kaip publikacijose, i kuri imamas tekstas. Jei altinio pavadinimas publikacijoje buvo iplstas, jis trumpinamas. Jei publikacija buvo be pavadinimo, jis raomas ios knygos rengj. altini ankstesnij skelbj komentarai, kurie buvo pateikti j pratarmse arba inaose, ia nekartojami. Kai reikjo k nors paaikinti (sunkiau suprantamas istorines, geografines, etnografines ar kitas realijas), komentarai istorik buvo raomi i naujo. Jie ioje knygoje spausdinami po altinio vertimo. Literatra, kuri minima visoje knygoje vade ir prie altini nurodoma sutrumpinimais. Sutrumpinimai aikinami literatros srae. Nurodomos tik svarbiausios publikacijos ir literatra. Lietuvik ir latvik tekst original rayba nekeiiama, vis kit kalb tekstai perteikiami dabartiniais ramenimis; j leksika, morfologija ir sintaks ilaikoma kaip originale. Lietuvikame knygos tekste asmenvardiai kalb, kurios vartoja lotyniko pagrindo ramenis, pateikiami originalo rayba. Tradicine lietuvika forma raomi senj kronikinink vardai (Petras Dusburgietis, Vygandas Marburgietis) ir asmenvardiai, susij su bendru Lietuvos ir Lenkijos istorijos laikotarpiu bei bendra kultrine tradicija (Jonas Dlugoas, Motiejus Strijkovskis, Adomas Mickeviius). Prie lietuvikos raybos pritaikomi artimiausios mums latvi kalbos asmenvardiai. Pasaulietini ir banytini hierarch vardai pateikiami lietuvikais atitikmenimis (vietoj Gregorius raoma Grigalius, vietoj Casimirus Kazimieras ir pan.). Rinkin sudar, vad ir mitologines anotacijas para Norbertas Vlius. Tekst vad ir komentar autoriai, altini vertjai lietuvi kalb nurodomi po tekstais. Vertimus i lotyn kalbos redagavo Janina Maiulien, i vokiei Vytautas Balaiis. Vietovardius, asmenvardius, mitinius ir kitus vardus perirjo Vytautas Ambrazas ir Vytautas Maiulis.N. V.

10

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PREFACEReligion and mythology pervaded all the spheres in the life of ancient man, stimulating his actvities and determining his patterns of behaviour and cognition. They were both a means in his cognition of the world and the summary of the results of this knowledge. All ancient ethnic culture evolved under the influence of religion and mythology; a considerable part of ancient culture was directly sacral, expressing peoples religious attitudes, their mythical perception of the world and world view. Figuratively, religion and mythology may be called the soul of the community, while ethnic culture may be viewed as the mirror in which that soul was reflected. Therefore, if we seek a better understanding of history, customs, folklore, folk music, dance, games, folk art, architecture and even the style of clothing of any community, it is essential, above all, to know its religion and mythology. The realisation of this axiom has brought forth a growing interest in mans mythical world view, intensive studies in the religion and mythology of separate nations, their structure, origins and development. These issues are given more attention in historical, philosophical, folkloric, ethnographic, linguistic and other investigations of various nations. Books of history, folklore, ethnography and other source materials of religion and mythology are being published. The religion and mythology of the ancient Balts (Lithuanians, Latvians, Prussians) (RMAB) has also become the object of increased interest, particularly indispensable for investigators of Baltic ethnic culture. These subjects are discussed in all major scholarly works devoted to the history of Lithuanians and Latvians: Lietuvos archeologijos bruoai (Features of the Archaeology of Lithuania) (1961), Lietuvi tautosakos apybraia (A Sketch of Lithuanian Folklore) (1963), Lietuvi etnografijos bruoai (Features of Lithuanian Ethnography) (1964), Latvieu literatras vsture Ivol.: Latvieu folklora (A History of Latvian Literature Ivol.: Latvian Folklore) (1959), Latvieu etnogrfija (Latvian Ethnography) (1969), LatvijasPSR arheoloija (Archaeology of the LatvianSSR) (1974), in such publications as Lietuvi liaudies menas (Lithuanian Folk Art) (19561974), Latvieu tautas mksla (Latvian Folk Art) (19611967), and others. However, in these works, the ancient world perception of Lithuanians and Latvians is often treated in very general terms, superficially and, at times, even erroneously. Interest in the mythology of all nations, including the Balts, has also been stimulated by higher standards in world mythological research and by the rise of contemporary structural comparative mythology connected with the names of the French mythologists Claude Lvi-Strauss and Georges Dumzil.

11

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PREFACE

The interests in mythology and the prestige that such research enjoys have had a favourable effect upon the research into Baltic mythology. Recent decades have witnessed the publication of numerous studies, both in Lithuania and abroad, devoted to the analysis of separate Baltic gods, mythical beings and in general, the mythical understanding of their world (Vittore Pisani, Walter Charles Jaskiewicz, Jonas Balys, Haralds Biezais, Andrejs Johansons, Algirdas Julius Greimas, Marija Gimbutas, Vladimir Toporov, Viaeslav Ivanov, Norbertas Vlius and others). Yet the scope and, what is more important, the standards of the research into the RMAB are lagging behind the increased demands of the public and the contemporary requirements of mythological studies. The main cause of this state of things is a lack of source materials, the difficulty in finding them and their inadequate analysis. Some of these materials have been published already by Antoni Mierzyski (rda do mytologii litewskiej, Warszawa, vol.I 1892, vol.II 1896) and Wilhelm Mannhardt (Letto-Preussische Gtterlehre written at the end of the 19thc. and published in Riga in 1936). However, both works have already become bibliographical rarities and are practically inaccessible to the general public and scholars alike. Their commentaries are to a large extent outdated and can no longer meet the needs of contemporary scholars and readers. Besides, since the publication of the said works, new, completely unknown materials have been discovered. Another incentive to publish the source materials of the RMAB is the special place that the RMAB occupies in Indo-European mythology. Among all the IndoEuropeans, the Balts have preserved their ancient beliefs the longest. Together with their language these beliefs have retained many archaic features; in the same way as their language is not far removed from Proto-Indo-European, their religion and mythology is not far removed from ancient Indo-European religion and mythology. There is enough argument in the claim by Emile Benveniste, one of the outstanding linguists, that most of the conclusions of contemporary mythology have to be revised after the arrival of the Baltic materials. The present publication offers all the materials spanning the period from the oldest times (the 5thc. BC) to the 19thc., discovered mostly by Mierzyski, Mannhardt, also by Lithuanian scholars: Jurgis Lebedys, Alvydas Nikentaitis, Juozas Tumelis, Eugenija Ulinait, Norbertas Vlius and others. These are mostly manuscripts, chronicles, travel notes, observations, on religious, scientific and other works in Baltic, Greek, Latin, Slavonic, Germanic and other languages. When selecting the sources of the RMAB, a broader approach to mythology was adopted, an approach which is gaining recognition in world mythological research. Mythology is viewed not only as a body of myths, i.e., stories about gods and god-like heroes, about the origin of the world, the rise of religious and

12

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PREFACE

worldly laws, it is also an early form of the perception of the world in ancient, primitive communal society, it is primitive mans understanding of the world and himself (M, 1980, 12). Mythology is viewed as the mythical perception and collective view of the world, whose traces, despite the changing social systems, have survived up to modern times. After the introduction of Christianity in the Baltic territories, the ancient views gradually began to change, merging with Christian views, some vestiges of the ancient views, however, have survived up to the present. Consequently, the sources of the RMAB, include not only the most archaic texts about the gods and mythical beings of a lower rank revered by the Balts, about the rituals, their place and participants, or legends about the origin of the Baltic tribes, and the introduction of religious and social laws; but also include much later texts, containing some data about the ancient Baltic mythical world view, about beliefs, customs, magic practices and superstitions of the Balts. The available sources of the RMAB differ in their degree of importance and reliability. The most valuable sources are definitely those that were created while the systems of the RMAB were still active; those that appeared after the adoption of Christianity are less valuable. The public worship of ancient gods was then banned, the old temples were destroyed, the old priests were driven away or annihilated, the old cult rituals were practiced only by separate social groups in secrecy and in a simplified form, the understanding of principal gods and the situation of the priests underwent a change. Of even lesser informative value are the sources from recent centuries when ancient gods and ritual practices of their worship had nearly been forgotten and had practically passed into the field of folklore, into calendar and family holidays, games, various beliefs, magic practices and superstitions. The present book devotes more attention to the oldest source materials. More effort has been made to collect and systematise them; the information contained in these materials has been presented with a wider context. Attempts have been made to present data about the ancient Balts way of life and customs, though they are not directly connected to their religion and mythology. Works of a compilatory character dating from the older period are also presented here because they have influenced later sources. Later and especially the latest sources have been given less attention: they have not been collected so meticulously and commentaries on them are less extensive, their materials related to mythology have not been viewed within a wider context; compilatory materials have sometimes been omitted altogether if they do not contribute to the understanding of other sources. Some of the less valuable compilations have not been included at all. In selecting the more recent source materials we have limited ourselves to the 18th century because an

13

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PREFACE

intensive collection of folklore and ethnographic materials in Lithuania and Latvia in the 19thc. resulted in the discovery of many source materials of an entirely new type. Those materials descriptions of folklore and ethnography deserve a separate publication, whereas the significance of records of the old type declined. When the present book was about to be printed, it turned out that there were still many more written records which had escaped attention of scholars. However, the shortage of time and other commitments did not allow us to include them all. We managed to study and select with greater care only the Lithuanian materials, while the Latvian materials did not receive the same amount of attention. In order to find new source materials of the RMAB, the writings of authors from ancient Greece and Rome, medieval Western Europe, Nordic countries of the 8th13th centuries, Slavonic lands, and also of the travellers from Arabic and other countries should be studied with a greater care; religious literature (especially Latvian) and the belles lettres of the 14th18th centuries in Latin, German and Baltic languages could also yield interesting materials. We hope that in the near future the present work will be supplemented, and different linguistic, folkloric, ethnographic and archaeological source materials of the RMAB will be published. In the present publication we have tried to present with great accuracy the mythological information found in all the sources. We have also presented a minimum of scientific materials commentaries, indices essential for works of such a type. The first volume of the publication consists of a preface, introduction, source materials, bibliography, and indices. The Introduction discusses the specific character of all the important RMAB sources, the reliability and importance of the information contained in them. Then come the source materials, presented in chronological order. As a rule, beside the title of the source we indicated the year when it was written or first published and not the year of the publication of the book from which the source has been taken. The date may refer to the year when a part of the source was written and not when the whole source was written. The source materials of each century are grouped according to the nations: PrussianLithuanianLatvian. Each source material is preceded by a brief annotation describing the source itself and the mythological information contained in it. The source is given in two languages that of the original and Lithuanian. To give a better understanding of mythical information, it is presented within a context. The titles of the sources remain in the form in which they were published in the publications they are taken from. Extended forms are abbreviated. If the

14

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


PREFACE

publication is without a title, it is provided by the author of this book. The commentaries of earlier publishers, discussed in the introductions or footnotes, are not to be repeated. Difficult historical, geographical, ethnographic and other references occuring in the source are explained in the newly written commentaries presented after the translation of the source. Bibliographic references met in the Introduction and commentaries are presented in the form of abbreviations which are explained in the bibliography. The spelling of the Lithuanian and Latvian originals has not been changed; the texts written in all other languages are given in modern characters; their lexis, morphology and syntax have not been changed. This book has been compiled by Norbertas Vlius. He is also the author of the introduction and the mythological notes. The authors of the introductions to the texts and commentaries as well as the translators of the sources into Lithuanian are indicated below the texts. Translations from Latin have been edited by Janina Maiulien, from German by Vytautas Balaiis. Toponyms, personal, mythical and other names have been edited by Vytautas Ambrazas and Vytautas Maiulis.N. V.

15

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VORWORTReligion und Mythologie des archaischen Menschen wirkten sich auf alle Lebensbereiche aus: Sie hatten Einflu auf seine tgliche Arbeit, bestimmten seine Verhaltensweisen und prgten sein Weltbild. Mit Hilfe religiser Vorstellungen wurden nicht nur einzelne Erkenntnisse ber die Beschaffenheit der Dinge gewonnen, sie verhalfen darberhinaus zu einer Verallgemeinerung und Systematisierung dieser Erkenntnisse. Die gesamte Kultur der sog. archaischen, traditionalen oder Stammesgesellschaften stand unter dem Einflu der Religion und Mythologie. Bildlich gesprochen sind Religion und Mythologie die Seele einer Gesellschaft, und die Kultur ist der Spiegel, in dem sich diese Seele selbst betrachtet. Deshalb ist die Beschftigung mit Religion und Mythologie die erste Voraussetzung zu einem tieferen Verstndnis der Geschichte, der Sitten, der Folklore, der Musik, der Tnze und Spiele, der Kunst, ja sogar der Trachten und der Architektur jedweder Gesellschaft. Diese Auffassung ist inzwischen schon zu einer Art Axiom geworden. Auf der ganzen Welt wendet man sich der Erforschung des mythischen Welterlebens zu. Struktur, Genese und Entwicklung der Religionen und Mythologien verschiedener archaischer Vlker sind Gegenstand des wissenschaftlichen Interesses geworden. Ein besonderes Verdienst kommt dabei den franzsischen Pionieren der strukturell-vergleichenden Mythenforschung zu, Georges Dumzil und Claude Lvi-Strauss, deren Werke in den letzten Jahren Anregungen zu zahlreichen Arbeiten auf dem Gebiet der Ethnologie, Anthropologie und Religionswissenschaft gegeben haben. Im Zuge des neuerwachten Interesses an archaischen Religionen stoen auch die vorchristlichen Religionen Europas auf vermehrte Aufmerksamkeit. Dabei bilden die Balten keine Ausnahme. In fast allen wichtigen Arbeiten, die sich mit Geschichte und Ethnographie dieser Vlker beschftigen, nimmt die Erforschung und Darstellung der baltischen Religion einen breiten Raum ein. Das gilt auch fr die noch in der Sowjetzeit erschienenen berblickswerke, wie z.B.: Lietuvos archeologijos bruoai (1961), Lietuvi tautosakos apybraia (1963), Lietuvi liaudies menas (19561974), Lietuvi etnografijos bruoai (1964), Latvieu etnogrfija (1969), Latvieu literatras vsture, Bd.1: Latvieu folklora (1959), Latvieu tautas mksla (19611967, Bde.13), LatvijasPSR arheoloija (1972). In diesen Gesamtdarstellungen finden sich jedoch keine neuen Forschungserkenntnisse. Religion und Mythologie werden sehr allgemein und oberflchlich abgehandelt und oft genug sogar fehlerhaft dargestellt. Daneben sind jedoch in den letzten Jahrzehnten zahlreiche Studien von hohem wissenschaftlichem Wert erschienen, verfat von international bekannten Wissen-

16

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VORWORT

schaftlern wie Jonas Balys, Haralds Biezais, Marija Gimbutas, Algirdas Julius Greimas, Wjatscheslaw Iwanow, Walter Charles Jaskiewicz, Andrejs Johansons, Vittore Pisani, Wladimir Toporow, Norbertas Vlius und andere. Die Gesamtheit dieser Arbeiten bietet jedoch noch nicht mehr als einen skizzenhaften Umri der Gtterwelt und einen ersten Einblick in den Bereich der niederen mythischen Wesenheiten. Umfang und Niveau der baltischen Religionsforschung entspricht daher immer noch nicht dem vorhandenen gesellschaftlichen Interesse und den Anforderungen moderner wissenschaftlicher Standards. Das liegt vor allem daran, da es an zuverlssigen historischen Quellen mangelt. Aber auch die vorhandenen Quellen sind schwer zugnglich und daher wenig erforscht. Ein groer Teil der historischen Quellen wurde bereits im 19.Jh. zusammengestellt und verffentlicht. 18921896 erschienen in Warschau die rda do mytologii litewskiej (Bde.12) von Antoni Mierzyski. Etwas frher schon hatte der deutsche Gelehrte Wilhelm Mannhardt eine Quellenedition vorbereitet, die aber erst 1936 in Riga unter dem Titel Letto-Preussische Gtterlehre erschien. Beide Publikationen sind heute bibliographische Raritten und selbst fr Wissenschaftler schwer erhltlich. Eine unvernderte Neuauflage dieser beiden Klassiker wrde sich aber auch nicht empfehlen, da die Kommentare zu den Quellen vllig veraltet sind. Auerdem sind inzwischen neue Quellen entdeckt worden, die zum grten Teil noch gar keine Verffentlichung erfahren haben. Die Herausgabe einer neuen Sammlung baltischer Quellen erfordert auch die besondere Bedeutung, die der autochthonen Religion der Balten unter den indoeuropischen Religionen und Mythologien zukommt. Die Pruzzen, Litauer und Letten haben an ihrem angestammten Glauben lnger festgehalten als alle Vlker Europas. Und so wie sich ihre Sprachen nur wenig von der indoeuropischen Grundsprache fortentwickelt haben und bis heute viele altertmliche Formen aufweisen, kann man auch von ihrer Religion und Mythologie vermuten, da sich in ihnen ausgesprochen archaische Zge der indoeuropischen Religion und Mythologie erhalten haben. Von dem berhmten Sprachwissenschaftler Emile Benveniste stammt der Satz, da viele Ergebnisse der vergleichenden Religionswissenschaft neu berdacht werden mssen, nachdem die baltische berlieferung fr die Wissenschaft entdeckt worden ist. In der nun vorliegenden Edition werden alle von Mierzyski, Mannhardt und jngeren, grtenteils litauischen Wissenschaftlern (Jurgis Lebedys, Alvydas Nikentaitis, Juozas Tumelis, Eugenija Ulinait, Norbertas Vlius u.a.) neu entdeckten Quellen erstmalig zusammen verffentlicht. Die Quellen umfassen einen groen Zeitraum. Die frhesten Schriften stammen aus dem 5.Jh. v. Chr., die sptesten aus dem 18.Jh. n. Christus. Es handelt sich zum grten Teil um

17

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VORWORT

Annalen, Chroniken, Reisebeschreibungen und Anmerkungen zu religisen, wissenschaftlichen und anderen Werken, die in baltischen, slawischen und germanischen Sprachen oder in Latein oder Griechisch verfat sind. Wenn wir hier von den religisen und mythologischen Quellen der Balten sprechen, verstehen wir den Begriff Mythologie in einem weiteren Sinne, so wie er sich in den letzten Jahrzehnten zunehmend durchsetzt. Mythologie ist demnach nicht nur die Gesamtheit aller Erzhlungen ber Gtter und gttergleiche Helden sowie ber den Ursprung der Welt, sondern eine frhe Form von Weltverstndnis, die der traditionalen, insbesondere der archaischen Gesellschaftsordnung entspricht, das Bild des archaischen Menschen von der Welt und von sich selbst. (, 1980, S.12). Mythologie ist demnach der Inbegriff fr ein kollektives mythisches Weltbild, dessen Reste sich ungeachtet der vernderten gesellschaftlichen Verhltnisse bis in die jngste Zeit im Bewutsein des Volkes erhalten haben. Von diesem Verstndnis von Mythologie haben wir uns bei der Auswahl der Texte leiten lassen. Nach der sehr spten Einfhrung des Christentums in den baltischen Lndern hat sich die alte Weltanschauung nur sehr langsam verndert. Sie konnte niemals vllig ersetzt oder verdrngt werden. Sie unterlag vielmehr einem langen Transformationsproze, dessen Ergebnis die Vermischung vorchristlicher und christlicher Auffassungen war. Daher sind Relikte und Inklusen des vorchristlichen Weltbildes bis heute erhalten geblieben. Diese besonderen historischen Gegebenheiten rechtfertigen die Bercksichtigung nicht nur der allerltesten Zeugnisse ber die Religion und Mythologie der Balten, sondern auch die Verwendung von Quellen aus neuerer und neuester Zeit. Die in der Antike, in der Epoche der Christianisierung und in den ersten Jahrzehnten danach entstandenen Texte bieten Beschreibungen der Kulte und Kultsttten sowie der Sitten und Bruche der Menschen, die diese Kulte ausbten. In ihnen finden wir auch zahlreiche Namen von Gttern und mythischen Wesen niederen Ranges, deren religise Bedeutung und Zustndigkeitsbereiche umrissen werden, oft genug unter Zuhilfenahme des klassischen griechisch-rmischen Pantheons. Die lteren Quellen berliefern auch Legenden ber den Ursprung und die Herkunft der baltischen Stmme und versuchen, die Entstehung der religisen und sozialen Verhltnisse zu erklren. Auch die lange nach der Taufe des Herrscherhauses und dem Aufbau einer dizesalen Organisation entstandenen Zeugnisse ber die tatschliche religise Praxis auf dem Lande sind in diese Sammlung mit aufgenommen worden. Im Kampf gegen die heidnischen berreste haben die Anhnger beider groer Konfessionen wertvolle Informationen ber die archaische Weltanschauung, den Aberglauben, die Sitten und Bruche, Zaubersprche und magische Praktiken der Balten berliefert.

18

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VORWORT

Die Quellen der baltischen Religion und Mythologie sind jedoch nicht alle gleichrangig und von unterschiedlicher Glaubwrdigkeit. Die zuverlssigsten Berichte stammen aus der Zeit, als das gesamte religise und mythologische System noch intakt war, die weniger zuverlssigen aus den Jahrhunderten nach der Christianisierung und dem Verbot heidnischer Kulte und Gtzenverehrung. Denn nachdem die Kultsttten zerstrt und die Priester der vorchristlichen Religion vertrieben oder ermordet worden waren, wurden die alten Bruche und Riten nur noch von einzelnen sozialen Gruppen im geheimen und in vereinfachter Form eingehalten. Auch die Vorstellungen ber die verschiedenen Gottheiten und die soziale Stellung der noch amtierenden Priester hatte sich bereits stark verndert. Noch weniger aufschlureich sind die Quellen der allerletzten Jahrhunderte, als die alten Gtter fast vllig in Vergessenheit geraten waren und die ihnen gewidmeten Rituale nur noch in der Folklore, in Kalenderund Familienfesten, in Spielen, verschiedenen Formen des Aberglaubens, in der Zauberei und magischen Vorstellungen weiterlebten. In der vorliegenden Edition liegt das Schwergewicht deshalb auf den ltesten Quellen. Sie wurden sorgfltig zusammengetragen und ausfhrlich kommentiert. Die in ihnen enthaltenen Informationen ber Mythologie und Religion werden auf dem Hintergrund der bis heute bekannten sozialen Verhltnisse der altbaltischen Gesellschaft errtert. Dabei kamen auch solche Aspekte der Lebensweise sowie Sitten und Bruche zur Sprache, die nicht unmittelbar mit Religion und Mythologie zu tun haben. Aus der lteren Periode wurden sogar rein kompilative Darstellungen mitbercksichtigt, sofern sie auf sptere Quellen Einflu gehabt haben. Dafr wurde auf die jngeren Quellenschriften weniger Mhe verwandt. Wir haben z.B. gar nicht versucht, sie vollstndig zu erfassen. Die in ihnen dargebotene mythische Information findet keine so breite Kommentierung durch den weiteren sozialen Kontext, und Kompilationen werden z.T. ganz vernachlssigt, vor allem dann, wenn sie nicht zum Verstndnis spterer Schriften beitragen. Die allerjngsten Quellenschriften dieser Ausgabe stammen aus dem 18.Jh., denn die spter erschienenen historischen Quellen haben angesichts der im 19.Jh. einsetzenden Sammelttigkeit ethnographischen Materials an Bedeutung verloren. Es entstehen in dieser Zeit der Volkstumsbegeisterung und des nationalen Erwachens Quelleneditionen vllig neuen Typs, die die historischen Quellen in den Schatten stellen. Es konnten auch nicht alle neu entdeckten Quellentexte einbezogen werden, weil dies den geplanten Umfang dieses Buches bei weitem berschritten htte. Ein quantitativer Vergleich zwischen den auf Lettland und Litauen bezogenen Texten wird auerdem zeigen, da das litauische Material strker bercksichtigt wurde.

19

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VORWORT

Weitere Informationen ber die autochthone Religion der Balten knnten mglicherweise gefunden werden, wenn man die Berichte griechischer und rmischer, frhmittelalterlicher westeuropischer, nordgermanischer (8.13.Jh.), slawischer Autoren, arabischer und anderer Reisender systematisch durchgehen wrde. Lohnenswert wre auerdem eine neue Sichtung der geistlichen (besonders der lettischen) und der schnen Literatur des 14.18. Jahrhunderts in Latein, Deutsch und den baltischen Sprachen. Angesichts der erwhnten Mngel bleibt uns die Hoffnung auf eine sptere Ergnzung oder Erweiterung dieser Edition, in der dann auch die anderen Quellengattungen herangezogen werden: die linguistischen, ethnographischen, folkloristischen und archologischen. Unser Hauptaugenmerk lag auf einer mglichst genauen Wiedergabe der religionsgeschichtlichen Zeugnisse, auf erluternden Kommentaren, Erklrungen und Anmerkungen. Der 1. Band dieses Werkes enthlt ein Vorwort, eine Einleitung, den Abdruck der Quellen, ein Literaturverzeichnis und Register. In der Einleitung haben wir die historischen Quellen aus den verschiedenen Epochen beschrieben und ihre Bedeutung und die Glaubwrdigkeit der durch sie vermittelten Nachrichten kritisch errtert. Die Quellen im Hauptteil dieses Buches sind chronologisch angeordnet. Neben der Quellenbezeichnung steht das Jahr der Entstehung bzw. der ersten Publikation der Quelle. Es handelt sich nicht um das Erscheinungsjahr des Buches, dem der Quellentext entnommen wurde. Dabei kann es sein, da sich das Entstehungsdatum nicht auf die ganze Quelle, sondern nur auf das unsere Fragestellung betreffende Fragment bezieht. Die Texte werden nach Jahrhunderten, innerhalb eines Jahrhunderts jedoch nach den Vlkern gruppiert, von denen berichtet wird: zuerst die pruzzischen, danach die litauischen, zuletzt die lettischen Quellen. Vor jeder Position steht ein Vermerk, der die Quelle selbst kurz charakterisiert und die in ihr enthaltenen mythischen Aussagen zusammenfat. Die Texte werden zuerst in der Originalsprache und danach in litauischer bersetzung dargeboten. Zur besseren Verstndlichkeit werden die fr uns relevanten Aussagen in ihrem weiteren Kontext belassen. Die Titel der Texte sind mit den Titeln in den Publikationen, denen sie entnommen wurden, identisch. Wenn der Titel des Textes in der Publikation erweitert war, wird er gekrzt. Wenn die Publikation keinen Titel hatte, wird sie von den Herausgebern dieses Buches betitelt. Die Kommentare der Texte von frheren Herausgebern, die in Vorworten oder Funoten dargeboten wurden, werden hier nicht wiederholt. Erklrungsbedrftige historische, geographische, ethnographische und andere Realien werden nach Wiedergabe der litauischen bersetzung in den Kommentaren nher beleuchtet. Die Literatur, auf die wir

20

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VORWORT

uns sttzen, erscheint im laufenden Text in Form von Abkrzungen, die im Literaturverzeichnis aufgelst werden. Die Rechtschreibung in den litauischen und lettischen Originaltexten wurde unverndert gelassen. Auch da, wo sie veraltet ist, wurde sie nicht den heutigen Regeln angepat. Die Texte aus allen anderen Sprachen sind in transliterierter Fassung abgedruckt, d.h. mit den heute blichen lateinischen Buchstaben. Dagegen entsprechen Lexik, Morphologie und Syntax dem Original. Die Sammlung wurde von Norbertas Vlius zusammengestellt. Er hat auch die Einleitung sowie die Kommentare zu den religionsgeschichtlich relevanten Quellenaussagen verfat. Die Autoren der Einfhrungen zu den Texten und der Kommentare, die bersetzer der Quellen ins Litauische sind jeweils am Ende der Texte angegeben. Die bersetzungen aus dem Lateinischen wurden von Janina Maiulien, aus dem Deutschen von Vytautas Balaiis redigiert. Vytautas Ambrazas und Vytautas Maiulis haben die Orts-, Personen- und mythologischen Namen durchgesehen.N. V.

21

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


BALT RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ALTINI POBDISSensios balt religijos ir mitologijos tyrim vis pirma apsunkina specifinis jos altini pobdis. Beveik nra ilikusi autentik balt mit ir ritual svad (kaip ind), nra nei literatrikai perpasakot mit (kaip graik), nra pai senj balt parayt traktat, kuriuose bt apmstyta j religijos ir mitologijos esm, atskir mit ir ritual prasm (kaip iaurs german, graik ir kit). odiu, nra ilikusi autentik pirmini altini, i kuri aikiai matytum, kokius dievus senovs baltai garbino, kokios i diev garbei buvo atlikinjamos apeigos, kokios buvo j mitins pairos gamt ir visuomen. Visa tai tyrintojai turi rekonstruoti i daugelio vairioms epochoms priklausani, skirting funkcij gyvenime atliekani altini. Nepakeiiamas BRM altinis yra pios balt kabos (ypa mitin prasm ilaik idiomatiniai posakiai, odiai, vietovardiai, asmenvardiai ir kt.), tautosaka (labiausiai kai kurios archajikos dainos ir pasakos, sakms ir padavimai, patarls ir prieodiai, msls ir ukalbjimai), kalendoriniai ir eimos paproiai, tikjimai, burtai ir prietarai, choreografija, vaizduojamasis ir taikomasis liaudies menas, architektra visa dvasin ir materialin liaudies kultra. Svarbi ir tradicin kultra t taut, kurios yra sikrusios balt anksiau gyventose vietose (baltarusi, ukrainiei, rus, lenk, vokiei ir kit) ir permusios nemaa j paproi, tikjim ir apskritai visos j mitins pasauljautos element. Taiau balt kabos, tautosaka, paproiai, tautodail, gyvuodami itisus imtmeius, nuolat kito kintant paiai balt visuomenei ir buvo smarkiai veikiami kaimyn. Todl i i altini rekonstruoti BRM faktai stokoja konkretumo, sunku nustatyti j ami, kartais net etnin priklausomyb, danai juos tenka tikrinti pagal raytini BRM altini duomenis, kurie, nors ir nebdami visapusikai informatyvs (neapima vis senj balt gyvent srii ir vis j istorijos period, nra ufiksav daugelio j garbint diev bei emesnio rango dievybi, neatspindi kai kuri apeig ir mitins pasauljautos niuans), vis dlto yra patikimiausias kelrodis. I j daugma galima matyti, su kokio istorijos laikotarpio ir kokiame geografiniame areale gyvenani balt religija bei mitologija jie yra susij, o inant altinio autoriaus pasaulir, jo vartojam svok turin, apytikriai galima suprasti, apie kokius BRM reikinius kalbama, nors kartais jie ir nevadinami savo tikraisiais vardais. Kita vertus, raytiniai altiniai irgi kelia problem j skelbjams bei tyrintojams. Pati bendriausia ir sunkiausiai isprendiama yra raytini altini patikimumo problema. Patikimesni, atrodo, turt bti tie altiniai, kurie buvo rayti dar

22

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


BALT RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ALTINI POBDIS

tebesant gyvai BRM sistemai, nes j autoriai i pirm lp galjo visk suinoti. Taiau gaila, kad tie altiniai buvo rayti ne pai balt, o kitataui, kurie ne visada gerai buvo su BRM susipain ir svarbiausia ipaino kitas religijas (buvo daniausiai krikionys), dl to balt religij irjo kaip prieik, man reikiant su ja kovoti ir i ties kovojo. Todl j informacija negaljo bti objektyvi: jie visaip stengsi suniekinti BRM, parodyti j kaip barbarik, velnio imon. Patys baltai apie savo senj religij ir mitologij daugiau pradjo rayti tik reformacijos ir kontrreformacijos laikais (XVIXVIIa.), kai i religija bei mitologija jau buvo gerokai primirta. Raantieji baltai anuo metu jau irgi buvo krikionys ir savo tv ipaint religij irjo prieikai, kovojo su ja ir jos likuius, kaip pagonikus, stengsi inaikinti. Tiesa, Renesanso laikais BRM pradjo domtis mokslo mons, taiau daugiausia tai buvo kitatauiai, kuriems ir tie pavieniai BRM likuiai ne visada gerai buvo pastami. Todl daugum raytini altini reikia irti kritikai. Kritikas poiris reikalingas ir dl to, kad daugelis i altini yra kompiliaciniai. Jau nuo istorijos tvo Herodoto laik Europos istoriografijoje sigaljo tradicija, raant apie bet kok reikin, suminti visk, kas apie j inoma, ne visada nurodant altinius. Taip buvo daroma ir raant apie BRM. Atskirti, kuri informacija yra paimta i pirm, o kuri i antr rank, labai sunku. Norint padti skaitytojams nors apytikriai suvokti spausdinam altini vert, kiekvieno j anotacijoje apibdinamas altinyje esanios mitins informacijos patikimumas, nurodoma, kiek tai manoma, kas i ko imta. Anotacijos raytos remiantis ankstesniais ir dabartiniais balt bei kit indoeuropiei mitologijos tyrimais. Taiau daugelio altini vertinimas nra galutinis ir neginijamas. Norint giliau ir vairiapusikiau juos vertinti, reikia nuodugniau patyrinti tiek paius altinius, tiek vis BRM. Kita svarbi su raytiniais altiniais susijusi problema kaip teisingai perskaityti ir suvokti juose esani mitin informacij. Raytiniai altiniai, ypa ankstyvieji, yra labai glausti, juose tik paminimi pavieniai mitiniai personaai, mit ar apeig nuotrupos; personaai kartais vadinami ikreiptais arba i viso nebaltikais vardais. Norint gerai suprasti mitin informacij ir ypa i jos atkurti vis BRM sistem, reikia kruopiai istudijuoti kitus BRM altinius ir j duomenis lyginti su indoeuropiei religijos bei mitologijos tyrim rezultatais. io leidinio rengjams vis pirma rpjo altinius paskelbti, o ne juos tirti. Todl nebuvo stengtasi analizuoti ir sisteminti vis juose esani duomen. Tai bsim tyrim udavinys. iame leidinyje daugiau kreipta dmesio problemikus, ypa kelianius abejoni, mitins informacijos vertinimus, nurodant kit mokslinink nuomones, pateikiant sav, naujausiais tyrimais pagrst poir.

23

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VADAS

Balt geni paplitimo teritorija apie V ami pr. Kr.: 1 antropomorfini urn sritis, 1A varpini kap sritis (migracija i 1); 2 Vakar Mozrija, 3 Sembos Notangos, 4 kuri, 5 sduvi (jotvingi) Ryt Mozrijoje, 6 brkniuotosios keramikos, 7 Dnepro auktupio bei VolgosOkos auktupio piliakalni kultra ir keli jos variantai (A Nikolo Leniveco, vliau Juchnovo, B Okos, C Dnepro Dauguvos), 8 Milogrado. emlapis i leidinio: M.Gimbutien, Baltai prieistoriniais laikais, Vilnius, 1985, p.66

Seniausios inios apie baltus ir j religij bei mitologij yra i penktojo imtmeio prie Krist. Baltai tuomet um didel plot tarp Baltijos jros vakaruose ir Volgos bei Okos auktupi rytuose, tarp Dauguvos iaurje ir Vyslos, Pripets pietuose (Zinkeviius, 1984b, 147158; Gimbutien, 1985, 5669; Lietuvi etnogenez, 1987, 4769, 82100). Kai kuri tyrintoj manymu, balt gyventa ir u ios teritorijos rib; jiems priskiriama u Vyslos esanti antropomorfini urn sritis, i dalies ir varpini kap sritis tarp Pamario ir Dnestro pietuose, Juchnovo kultra rytuose (Gimbutien, 1985, 66; Lietuvi etnogenez, 1987, 8788, 95; r. emlap iame puslapyje). Baltik vietovardi pasitaiko iaur iki Pskovo, Tvers, rytus iki Maskvos, Tulos, Kursko; vakarus iki Persants ups, o kai kuri kalbinink, pavyzdiui, Hermanno Schallio teigimu, net u Oderio iki pat Elbs (Zinkeviius, 1984b, 147151; Lietuvi etnogenez, 1987, 4752; r. emlap 25 puslapyje). ini apie io

24

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL



Balt kilms hidronimijos paplitimas: 1 plotas, kuriame gausu baltik hidronim, 2 plotas, kur baltik hidronim nedaug ir dalis abejotini. emlapis i leidinio: Z.Zinkeviius, Lietuvi kalbos istorija, t. 1: Lietuvi kalbos kilm, Vilnius, 1984, p.149

laikotarpio baltus paliko pietini Europos taut (graik, romn) istorikai, geografai, kurie domjosi gentimis, gyvenusiomis anuo metu maai teinomoje tolimojoje iaurje. Kartais visos tos pietieiams maiau inomos gentys buvo vadinamos bendru hiperborj vardu, su kuriais, kaip teigia mitai, graikai biiuliavsi ( Delo sal, pasak mito, i hiperborj krato, bijodama deivs Heros kerto, pasivertusi vilke, atbgusi diev Apolono ir Artemids motina Ltoja; i hiperborj krato Delfus vis bdavusios siuniamos aukos) (, 1957, 258; , , , 1982, 264266). Kartais senovs autoriai iskirdavo ir pavienes gentis. Ypa daug vairi geni, gyvenani iaur nuo graik ir romn, ivardijo graik istorikas Herodotas, romn istorikai Pomponijus Mela, Kornelijus Tacitas. Tarp j, be abejo, pasitaiko ir baltik geni pavadinim, taiau iskirti juos be galo sunku. Pagal sigaljusi tradicij baltais laikomi Herodoto, Pomponijaus Melos minimi neurai, Tacito

25

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VADAS

aisiai. Taiau kai kurie mokslininkai mano baltais buvus ir Herodoto minimus budinus, melanchlenus, gelonus, getus (, , , 1982, 346347, 350355, 357360; Kabelka, 1982, 1921; Zinkeviius, 1984b, 145147; Gimbutien, 1985, 1315). Specialiai itirti reikt ir sauromat (vlyvosios Antikos laikais sarmat) termino vartojim, nes Europos istoriografijoje iuo terminu kartais buvo vadinamos visos iaur nuo Vyslos gyvenanios gentys. Remiantis dabar turimais archeologijos, kalbotyros, mitologijos ir kit moksl duomenimis, reikt i naujo patyrinti Herodoto ir Tacito apraytj geni etnin priklausomyb. Kol i problema nra galutinai isprsta, dalis duomen apie t geni tikjimus iame leidinyje spausdinama nurodant, kad t geni etnin priklausomyb yra problemika; ypa stengtasi pateikti duomenis, kurie yra ir kituose BRM altiniuose. Seniausia informacija apie BRM imta ne i pai liudinink lp. T praneim autoriai nra buv balt kratuose, taiau buvo gerai susipain su balt kaimynais (Herodotas su skitais, Tacitas su germanais), kuri paproius ir tikjimus gan plaiai apra ir i kuri galjo gauti tikr duomen apie baltus. J inios vis pirma domios tuo, kad susijusios su paiais pietrytiniais, ariausiai skit, ir paiais pietvakariniais ariausiai german gyvenusiais ir su jais sumiusiais baltais, kuriuos vliau kitos gentys asimiliavo. Be to, tai patys seniausi BRM paminjimai. Nors seniausi altini autoriai garbino kitus dievus negu j apraomos gentys, taiau jiems buvo bdinga religin tolerancija, jie nesisteng suniekinti kit geni religijos, o siek j suprasti ir aprayti. iuo poiriu j inios apie kit geni, tarp j ir balt, religij bei mitologij yra objektyvios. Taiau jos (ypa Herodoto ir Pomponijaus Melos) iki iol dar maai tra panaudotos BRM tyrimui. Silpstant Antikos valstybms, kuriose klestjo istorijos, geografijos ir kiti mokslai, silpo ir domjimasis iaurs kratais, kur gyveno baltai. Todl per itisus imtmeius po Kristaus maai tepasirod naujos informacijos apie balt gyvenimo bd ir tikjimus. O tai buvo j klestjimo laikai, vadinamasis aukso amius. Balt ir j kaimyni geni paproiais ir tikjimais vl imta domtis I tkstantmeio pabaigoje, kai Vakar ir iaurs Europoje sigaljo Danijos ir vedijos, o Ryt Europoje Rusios valstybs. Joms vis daniau tekdavo susidurti su netoli esaniais balt kratais. Su jais buvo draugaujama, prekiaujama, o neretai ir kariaujama. Balt uimamas plotas tada jau buvo gerokai sumajs, nes visas j rytines emes buvo um i piet atsikl slavai (r. emlap 27 puslapyje). Baltais susidomta moksliniais, paintiniais tikslais, kuriuos, savaime aiku, lm politiniai ir ekonominiai veiksniai. Keliautojas Wulfstanas, istorikas Adomas Brmenietis, kaip ir senieji Antikos autoriai (Herodotas, Tacitas), siek

26

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL



Balt gentys IXXII amiuje: 1 lietuviai, 2 kuriai, 3 iemgaliai, 4 sliai, 5 emaiiai, 6 nadruviai, 7 prsai, 8 jotvingiai, 9 skalviai, 10 latgaliai, 11 sulietuvintos balt gentys, 12 balt ir slav gyvenamas plotas. Remtasi emlapiu i leidinio: Lietuvi etnogenez, Vilnius, 1987, p.186

27

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VADAS

supaindinti skaitytojus su jiems maai teinom geni paproiais ir tikjimais. Kaip ir Antikos autoriams, jiems bdingas tolerantikumas, pagarba kit geni paproiams ir tikjimams, siekimas objektyviai juos pavaizduoti. Jie geriau negu Antikos autoriai buvo informuoti apie vakar balt gyvenimo bd ir paproius, todl apie j religij ir mitologij ra daug konkreiau ir patikimiau. Taiau toki tolerantik altini buvo nedaug. ia dar bt galima paminti arab keliautojo Idrisijaus gan abstrakias pastabas apie ryt balt religij. Vertingiausios i io laikotarpio yra keliautojo Wulfstano pastabos apie vakar balt laidojimo paproius. vedus krikionyb Lenkijoje (966) ir Skandinavijoje (IXXIa.), primus krikt ryt slavams (988989), baltai su kai kuriomis finougr gentimis liko vieninteliai pagonys Europoje. juos nukrypo krikionybs platintoj akys. Prisidengusios krikionybs skleidimu, kaimyns alys stengsi ugrobti turtingus balt kratus arba bent juos politikai ir ekonomikai pajungti. iai kelis imtmeius trukusiai agresijai idjikai vadovavo Romos banyia ir jos galva popieius, skelbdamas kryiaus ygius balt kratus. Tiesiogiai agresij vykd sukarinti Livonijos ir Vokiei ordinai*, kuriems padjo beveik visos krikionikosios Europos valstybs iuos ygius sisdamos geriausius savo kari pulkus, vadovaujamus labiausiai patyrusi karo vad kunigaiki, graf, kartais net pai karali. Kova su pagonimis baltais, trukusi kelis imtmeius, plaiai atsispindjo to meto istoriografijoje visi svarbiausi vykiai buvo fiksuojami metraiuose, banyi, vienuolyn, ordin kronikose, ventj gyvenim apraymuose. Kadangi su baltais buvo kovojama prisidengus krikionybs platinimu, neva siekiant, kad jie atsiadt savo senj diev, paproi ir tikt krikioni Diev, tai, savaime aiku, reikjo parodyti ir kokius dievus jie garbino, koki paproi laiksi. Tuos dievus ir paproius reikjo taip pavaizduoti, kad visai krikionikajai Europai jie pasirodyt baiss, nemoniki, btini inaikinti ir kad taip bt pateisintas toks ilgas ir nuomus karas su j garbintojais.

* XIIamiauspabaigoje vokieiai pirkliai ir krikioni tikjimo skelbjai misionieriai sikr Dauguvos iotyse. 1201 metais vyskupas Albertas ia pastat Rygos pil, o 1202 metais kovai su pagonimis baltais ir finougrais kr Kristaus kari (Livonijos, arba Kalavijuoi) ordin. Per kelis deimtmeius buvo pavergti ir pakriktyti lyviai, latgaliai, dalis sli, est. Tuo paiu metu pradta kriktyti prsus, o 1226 metais j emse (Kulme) sikuria ventosios Marijos broli, arba Vokiei (Kryiuoi), ordinas. Per kelis deimtmeius buvo pavergtas visas prs kratas nuo Vyslos iki Nemuno (apoka, 1936, 4147; Lietuvos TSR istorija, 1957, 5862, 7577; 1985, 3544).

28

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL



XIII amiuje prasidjus krikionikosios Europos agresijai prie baltus, atsirado daug altini, kuriuose minima BRM. Beveik visi tie altiniai parayti moni, nusistaiusi prie baltus ir j religij, kartais net dalyvavusi kryiaus ygiuose ir siekusi sunaikinti i religij. Todl j informacija negaljo bti objektyvi, ji vis pirma stengsi ikelti tuos balt religijos bruous, kurie emint j ir jos ipainjus. Nusiteikimas prie balt paproius jau buvo jauiamas ir kai kuriuose ankstesniuose altiniuose: Prsijos vyskupo Adalberto biograf darbuose, Magdeburgo analuose, pirmosiose popieiaus bulse. Prasidjus agresijai prie balt kratus, daugelio altini autoriai gavo prog i ariau susipainti su BRM jie patys dalyvavo ygiuose iuos kratus arba kalbjosi su monmis, dalyvavusiais tokiuose ygiuose, buvusiais balt nelaisvje, ir su paiais baltais, patekusiais krikioni nelaisv. Pavergus balt gentis, kronikininkai bendravo su k tik pakriktytais prsais, latviais, kurie puikiausiai atsimin savo senuosius paproius, garbintus dievus. Vadinasi, inios apie BRM galjo bti imamos i pirmini altini, o i altini skaitytojai galjo nesunkiai patikrinti t ini teisingum. Tai nori nenori var altini autori fantazij. Nors ir bdami nusistat prie baltus ir j religij, jie negaljo be saiko meluoti ir j paproiams bei religijai priskirti tai, ko nebuvo. Jie veikiau buvo link ne pramanyti nebtus dalykus, o ipsti tai, kas krikioni akimis irint atrod nehumanika ir smerktina. Vis smerktiniausia jiems atrod dievikos garbs teikimas ne vienam (kaip krikioni), o daugeliui diev, gamtos reikini ir objekt (sauls, mnulio, vandens, mik, gyvn, perkno) garbinimas, moni aukojimas dievams, mirusij deginimas, daugpatyst, pomgis yniauti ir burtininkauti. Apie iuos balt religijos ir paproi aspektus usimenama beveik visose popiei bulse, 1249 met Ordino ir prs taikos sutartyje, vokiei, lenk ir kit taut, kovojusi su baltais, kronikose, pasaulio apraymuose ir kituose veikaluose. Kiek daugiau ir vertingesni duomen apie BRM yra mintoje 1249 met Ordino ir prs taikos sutartyje, Eiliuotojoje Livonijos ir Henriko Latvio kronikose. XIII amiaus altiniuose daugiau raoma apie prs ir latvi religij bei mitologij, nes su iomis gentimis Vakar Europos krikionys pirmiausia pradjo kariauti. Lietuvi paproiai i altini autoriams maiau tebuvo inomi, jie minimi tarsi i tolo. Iimt ia sudaro Ryt Europos krikioni (staiatiki) rayti altiniai: Ipatijaus metratis ir Malalos kronikos slavikos redakcijos nuoraas. i altini autoriai gyveno ryt slav vakarinse emse, kur buvo jauiamas stiprus baltikasis substratas ir kuri gyventojai intensyviai bendravo su ryt baltais (lietuviais, jotvingiais). Jiems gerai buvo inomi i balt garbinami dievai, paproiai, kuriuos jie gan smulkiai apra. Tai patys vertingiausi raytiniai ryt balt religijos ir mitologijos altiniai ir vieni i vertingiausi BRM altini apskritai. Tiek Ipatijaus metratis, tiek Malalos kronika aprao to paties meto (XIII

29

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VADAS

amiaus vidurio) ryt balt dievus, dalis j informacijos sutampa. Jau daug vliau (XV amiuje) panaiai ryt balt dievus apibdino Jonas Dlugoas. Jeigu ie altiniai neveik vienas kito, tai j informacija, kaip pasikartojanti, turt bti patikima. BRM tyrintojai dar maai tra naudojsi kitais io laikotarpio altiniais: kai kuriomis popiei bulmis, pavyzdiui, bule lenk kunigaikiui (12161217), bule prsams (12161217), Pasaulio apraymu, Baltramiejaus Anglo, Tabbo darbais. XIII amiaus pirmojoje pusje paverg lyvius, latvius, prsus, i dalies kurius, iemgalius ir kitas gentis, kryiuoiai ir kalavijuoiai kartu su visa krikionikja Europa pakl kard prie lietuvius. Nuomus karas tssi vis XIV ami ir baigsi gan paradoksaliai: Lietuvos kriktu (1387) ir visiku Vokiei ordino sutriukinimu (1410). Dauguma XIV amiaus altini kronikos, kryiuoi keli, kuriais buvo puldinjama Lietuva, apraymai, giesms, liaupsinanios Vakar Europos valdov ygius Lietuv, kryiaus ygi idjas propaguojantys traktatai, kaip ir anksiau mintieji XIII amiaus dokumentai, buvo raomi prieikai baltams nusiteikusi autori. Jie buvo neobjektyvs, stengsi ikelti tik tuos BRM bruous, kurie j menkino ir diskreditavo krikioni akyse. Bet XIV amiaus altiniuose jau daugiau duomen apie lietuvi tikjimus ir paproius. I io imtmeio yra ilikusi ir paties lietuvio (didiojo kunigaikio Gedimino) uuomina apie lietuvi tikjimus. Ryt balt tikjimai minimi taip pat Konstantinopolio patriarchato dokumentuose, tik gaila, kad j duomenys abstraktoki. XIV amiaus altiniuose dar daug duomen ir apie neseniai pavergt prs senj religij bei mitologij, o Petro Dusburgieio Prsijos ems kronik (1326) galima laikyti vienu i svarbiausi ios religijos bei mitologijos altini. Vertingiausi io laikotarpio altiniai yra jau mintoji Petro Dusburgieio Kronika, Dubnicos, Vygando Marburgieio, Hermano Vartbergieio kronikos, Philippe de Mzires pasakojimas. Pastarasis mitologijos tyrintojas ligi iol menkai tebuvo inomas. Vienas balt gentis (prsus, latvius, i dalies kurius, iemgalius, slius) nugaljus, o kitoms (lietuviams 1387, emaiiams 1415 metais) pasikriktijus, sumajo Europos taut domjimasis iais kratais ir j religija bei mitologija. I esms pakito ir BRM altini pobdis. Prsijoje ir Latvijoje, kur jau beveik du imtmeius vyravo krikionyb, apie senuosius vietini gyventoj paproius ir tikjimus daniau usimenama tik vairiuose krato ir Banyios valdytoj sakuose bei pagraudenimuose. Panas sakai buvo leidiami ir kituose Europos kratuose. Juose paprastai buvo ikeliami ir smerkiami tokie liaudies paproiai ir tikjimai, kurie nesiderino su krikionybe ir kuriuos krikionyb siek inaikinti. Tai sinkretinio pobdio paproiai ir tikjimai: kalendorins ir darbo vents su gausiomis archajikomis apeigomis, vairiausi brimai, burtai ir

30

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL



prietarai, kuriuos praktikavo vis taut emesnieji gyventoj sluoksniai (emdirbiai, gyvuli augintojai, amatininkai). Juose senoji liaudies pasauljauta susipynusi su krikionikja. Visuose kratuose ie paproiai, burtai ir prietarai turjo daug bendr bruo, jie arba buvo paveldti i bendro indoeuropiei gyvenimo laik, arba vliau vien taut perimti i kit. I pai altini kartais sunku suprasti, apie koki taut paproius ir tikjimus juose kalbama: balt (prs, latvi, kuri), german (vokiei, ved) ar finougr (est, lyvi). io leidinio altini anotacijose bandoma nustatyti mitins informacijos etnin priklausomyb. Daniausiai XV amiaus altiniuose kalbama apie yniavim, burtininkavim ir nekrikionik eimos ir kalendorini veni ventim. vedus krikionyb Prsijoje ir Latvijoje, moni smonje dar ilgai iliko prisiminim apie garbintus dievus ir apeigas, kuriomis ie dievai buvo garbinami. Kai kurios apeigos ir po krikto buvo slapia atlikinjamos. Taiau tik labai maa dalel i senosios religijos relikt tepakliuvo XV amiaus altinius, nes specialiai jais niekas nesidomjo. Kitokia situacija susiklost XV amiaus Lietuvoje ir Lenkijoje. ia netgi karalikajame Jogailaii dvare Krokuvoje ir Lietuvos didiojo kunigaikio dvare Vilniuje, jau nekalbant apie paprastus mones, dar buvo gyvas senosios lietuvi religijos prisiminimas. Tuo pat metu prasidjo mokslinis, Renesanso idj paskatintas domjimasis senaisiais paproiais ir tikjimais. Mokslininkai, publicistai, politiniai veikjai, ra iame amiuje apie senj lietuvi religij ir mitologij (Dlugoas, Mikalojus Lasockis, Pilypas Kalimachas ir kt.), artimai bendravo su karaliaus ir kunigaikio dvaru, jiems buvo prieinami su Lietuvos kriktu ir kitais svarbiais vykiais susij dokumentai. Mediag apie senj lietuvi religij ir gyvenimo bd jie galjo imti ir i raytini altini, ir i dar gyv esani tos religijos ipainj arba j palikuoni. Neretai j pateikti faktai sutampa tiek tarpusavyje, tiek ir su vliau rayt altini (Lietuvos metrai, Motiejaus Strijkovskio Kronikos) faktais. Atrodo, kad i altini autoriai yra naudojsi ir ankstesniais ratais apie lietuvi ir emaii krikt, kitus vykius, kuriuose bta duomen apie senuosius paproius ir tikjimus. XV amiaus altiniuose (Laoniko Chalkokondylo, Dlugoo, Kalimacho ratuose) ufiksuoti ir pirmieji padavimai apie lietuvi kilm, kurie tapo ypa populiars XVI amiuje. I XV amiaus yra uuomina apie prs kilm (Lauryno Blumenau Vokiei kryiuoi ordino istorijoje), o apie iemgali kilm buvo usiminta jau XIII amiuje Baltramiejaus Anglo. Raytini padavim apie savo geni kilm turi daugelis Europos taut (Zachara-Wawrzyczyk, 1963). Jie ypa ipopuliarjo Renesanso laikotarpiu, kai visos tautos m domtis savo praeitimi, senaisiais paproiais ir tikjimais. Sunku patikti, kad ie padavimai bt Renesanso epochos istorik sukurti. Jau seniausiuose slav, german ir kit

31

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VADAS

indoeuropiei raytiniuose altiniuose (metraiuose, kronikose) usimenama apie j geni atjim tuometines gyvenamsias vietas, pirmuosius j vadus (kunigaikius, karalius), religini ir visuomenini paproi susidarym. Matyt, visi ie raytiniai altiniai remiasi padavimais, kuriuose buvo atsispindj tikri vykiai: indoeuropiei migracija i senosios tvyns ir vlesns j klajons taut kraustymosi laikotarpiu. Tie padavimai siejasi su mitais apie pirmj protvi keliones, kratovaizdio formavimsi, paproi susiklostym. Panai mit turjo ne tik primityvios Australijos, Naujosios Zelandijos gentys, Amerikos indnai, bet ir daugelis indoeuropiei (, 1976, 178194). Renesanso epochos padavimus apie Europos taut praeit reikt kildinti i i mit. Todl padavimai apie balt geni (iemgali, prs, lietuvi) kilm spausdinami iame leidinyje nurodant altini problemikum, didel jiems padaryt Renesanso epochos istorik tak. Tais padavimais neretai buvo reikiamos istorik visuomenins, politins pairos. Vienas kitas senosios lietuvi religijos ir pasauljautos bruoas paaikja ir i XV amiaus administracini rat: emaii bajor skundo Vakar Europos valdovams ir popieiui (1416), Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto laiko v. Romos imperijos imperatoriui Zigmantui (1420), io imperatoriaus laiko Jogailai (1417) ir kt. Taiau juose pasitaikanios uuominos labai nerykios, reikalingos papildom komentar. Reikmingesni io laikotarpio BRM altiniai yra 1418 met Varms vyskupo praneimas, Sembos vyskupo Michaelio Junges sakas (1426?), Mikalojaus Lasockio ir Pilypo Kalimacho ratai. Daugiausia ir vairiausi ini apie BRM yra Jeronimo Prahikio pasakojime ir Dlugoo Lenkijos istorijoje. Lasockio, Kalimacho, Jokbo i Ekso (Jacques dAix), Laoniko Chalkokondylo darbai, kuriuose yra nemaa BRM mediagos, mitologijos tyrintojams iki iol buvo beveik neinomi. Daug daugiau ir vairesni BRM altini pasirod XVI amiuje. gausum ir vairum lm Renesanso idj sigaljimas, Reformacijos ir kontrreformacijos judjimas, spausdint knyg paplitimas. iuo laikotarpiu pagausjo istorijos, geografijos veikal, kelioni apraym, kuriuose daug kalbama ir apie senj prs, lietuvi, latvi religij bei mitologij. Kaip ir ankstyvojo Renesanso veikaluose, senja religija bei mitologija ia domimasi moksliniais, paintiniais tikslais, ji laikoma neatskiriama tautos istorijos dalimi. Duomenys apie BRM imami ir i senesni raytini altini, ir i paprast moni gyvenimo. Pradta gilintis tautos paproius, tikjimus, burtus bei prietarus, iekoti juose senosios religijos bei mitologijos likui ir juos aprainti. Be abejo, duomenys, surinkti i moni gyvenimo, vertingesni, nes jie skelbiami pirm kart. Taiau nra visai bereikms ir i senesni altini paimtos inios. io amiaus autoriai

32

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL



naudojosi daugeliu rankrai, kurie vliau uvo, ir todl j darbai yra vienintelis altinis, i kuri suinome apie tuose rankraiuose buvusi mitin informacij. Kol kas inomi tik kai kurie altiniai, kuriais rmsi Erazmas Stella, Simonas Grunau, Sduvi knygels autorius, Lukas Davidas, Lietuvos metraiai, Motiejus Strijkovskis, Jonas Lasickis ir kiti autoriai. Mokslininkai taria, jog kai kuri altini, kuriais sakosi naudojsi Renesanso autoriai, i viso nebuvo, kad, nordami sukurti spdingesn senj balt religijos ir mitologijos vaizd, jie kai k patys sugalvojo. Ypa daug kritikos sulauk Simonas Grunau, kuris laisvai elgsi su altiniais, perpasakodamas j inias pernelyg stengsi mitologizuoti. Kai kurie tyrintojai (Maxas Perlbachas, Josephas Benderis, Wilhelmas Mannhardtas ir kt.) man, kad pirmojo prs vyskupo Kristijono Kronikos, kuria daugiausia remiasi Grunau, i viso nebuvo, kad vis prs olimp Grunau pats sukr nusiirjs Adomo Brmenieio apraytj ved senj diev ventov Upsaloje. Lukas Davidas irgi neturjs Kristijono Kronikos, o visk perpasakojs i Grunau. Griet Grunau kritik vliau revidavo Jonas Bertulaitis, Haraldas Biezais ir daugelis modernij balt religijos ir mitologijos tyrintoj. Buvo abejojama ir dl kai kuri Erazmo Stellos, Strijkovskio, Lasickio ir kit Renesanso autori duomen. i autori gyvenamuoju laikotarpiu balt kratuose jau seniai buvo vesta krikionyb. Valdantieji sluoksniai buvo isiadj senj diev, umir sensias apeigas. Ir tik emesnieji luomai (emdirbiai, gyvuli augintojai, miestelnai) slapta dar garbino kai kurias jiems artimas dievybes, aukojo joms aukas. Taiau aukojimo apeigos buvo supaprastjusios, pritaikytos prie nepalanki konspiracijos slyg. BRM sistema buvo gerokai apirusi, ir nordami j isamiai aprayti Renesanso autoriai kartais smoningai, o kartais ir nesmoningai naudojosi jiems geriau inom antikini taut (romn, graik) religijos ir mitologijos modeliais. Balt dievai neretai vadinami (pradedant Dlugou) romn, graik diev vardais arba lyginami su jais, apibdinami j poymiais. Kai kurie autoriai, iuo metu ra apie BRM, maai temokjo arba visikai nemokjo balt kalb (pavyzdiui, Lasickis), ir dl to atsirado daug netikslum ir klaid. Todl Renesanso epochos viesuoli duomenis apie BRM reikia vertinti kritikai. Daugeliui j i dalies tinka Viaeslavo Ivanovo ir Vladimiro Toporovo pasakyti odiai apie Strijkovsk, Lasick ir Mat Pretorij: Savo darbuose jie pateikia deimtis mitologini vard. Daniausiai jie urayti netikslia, o kartais ir klaidinga forma; funkcijos, priskiriamos t vard turtojams, danai nepatikimos arba pabrtinai etimologins kilms; daug k reikia priskirti nepakankamam autori informuotumui, o kartais j fantazijai. Pagaliau daugelis i nurodyt dievybi pasirodo esanios dvasios, gamtos arba kio globjos (, 1980, 156).

33

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VADAS

Antra vertus, religija ir mitologija priklauso konservatyvioms ideologijos formoms. vedus nauj religij, senosios religijos dievai ir apeigos, susipynusios su naujosios religijos atitinkamais dievais ir apeigomis, liaudies smonje ilieka itisus imtmeius, o kartais net ir tkstantmeius. Ypa daug BRM likui dar bta XVI amiuje. Tai, be kita ko, lm ir specifins krikionybs platinimo slygos balt kratuose. Prsams, lietuviams, latviams krikionyb buvo prie, su kuriais jie ilgai ir nuomiai kovojo, religija, ji buvo skleidiama monms maai suprantamomis vokiei, lenk ir lotyn kalbomis, ir todl krikionybs idjos iuose kratuose plito ltai. Valdantieji sluoksniai, bent jau Lietuvoje ir Latvijoje, per daug nesirpino religiniu moni vietimu (maai buvo banyi, o dar maiau lietuvikai ar latvikai kalbani kunig). Dl to i ties balt kratuose dar daug buvo senosios religijos bei mitologijos likui, ir Renesanso epochos autoriai, nuoirdiai gilindamiesi paprast moni gyvenim, daug j surado ir apra savo darbuose. Domtis senosios religijos bei mitologijos reliktais skatino ir Reformacijos judjimas. Taiau jo atstovai nenorjo senj tikjim ir paproi liekan ikelti, o stengsi jas inaikinti. Vienas i reformat kaltinim Romos katalikams kaip tik buvo tai, kad jie, vaikydamiesi turt ir pasaulietins valdios, visai umiro paprastus mones, j dvasios reikalus, slp nuo j Dievo od, kuris ess pasakytas ventajame Rate. Palikti be Dievo odio mons, pasak reformat, vl sugro stabmeldyst, usikrt vairiausiais burtais bei prietarais, stabmeldikais paproiais. Stabmeldikomis buvo vadinamos ir katalik praktikuojamos ikilmingos banytins apeigos, ventj garbinimas, jiems skirt dien ventimas. Siekdami sugrinti mones prie tikrojo gyvojo altinio Dievo odio, reformatai pirmiausia ir norjo isiaikinti, kokie stabmeldiki paproiai ir prietarai liaudyje dar yra paplit: reformat banyi kunigai ir auktesnieji dvasininkai vainjo po parapijas, ra ataskaitas apie ias vizitacijas, buvo ruoiami vizitacij nuostatai su konkreiais klausimais monms apie senosios religijos liekanas. Ir iaip kunigai rainjo ataskaitas apie krikioni tikjimo bkl j parapijose, o auktesn banytin valdia leido sakus, kaip t bkl pagerinti. Visuose tokiuose reformat Banyios dokumentuose, raytuose Prsijoje ir Latvijoje, yra uuomin ir apie senuosius moni paproius, tikjimus. Taiau tie paproiai ir tikjimai jau yra sumi su krikioni, ypa katalik, ir i dokument ne visada galima suprasti, kur kalbama apie stabmeldikus senuosius, o kur apie katalikikus paproius, nes visi jie vadinami stabmeldikais. Kovodama su Reformacija, savo veikl suaktyvino ir katalik Banyia: m aikintis tikjimo dalyk bkl parapijose ir iekoti bd j pagerinti. Ypa daug ioje srityje pasidarbavo jzuit ordinas (kurtas 1534), kurio nariai 1569 metais

34

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL



buvo pakviesti ir Lietuv. Jie, kaip ir reformatai, vizitavo parapijas, rinko duomenis apie dar gyvus senuosius paproius ir tikjimus, ra ataskaitas. Remdamiesi tomis ataskaitomis, auktesnieji dvasininkai (vyskupai) ra aplinkraius banyioms, praneimus popieiui. Daugelyje i katalik banyios dokument yra duomen ir apie senosios lietuvi bei latvi religijos ir mitologijos liekanas. Jzuit veikla suaktyvjo tik XVI amiaus pabaigoje, todl dauguma j dokument, kur kalbama apie BRM reliktus, yra i XVII amiaus. Religini kov kartyje XVI amiuje buvo ileistos ir pirmosios lietuvikos religinio turinio knygos, i kuri matyti, kaip reformatai ir katalikai platino krikionyb. iose knygose apstu duomen ir apie senuosius lietuvi paproius bei tikjimus, kuri kaip stabmeldik raginama isiadti. Krikionybs platintoj (tiek reformat, tiek katalik) ratuose mitins mediagos maiau negu Renesanso idj paveikt istorik, geograf, raytoj, keliautoj darbuose, ir ji kiek kitokia. Religini autori negalima apkaltinti falsifikacija, siekimu per maai turint duomen sukurti senosios balt religijos visum, restauruoti trkstamas tos visumos dalis. Taiau juos reikia vertinti kritikai dl kitko. Kaip ir XV amiaus religini sak autoriai, jie daugiau dmesio kreip visoms Europos tautoms bdingus nukrypimus nuo krikionybs dogm (burtininkavim, raganavim, nekrikionik kalendorini ir eimos veni ventim) ir per maai iekojo specifini, baltams bding tikjim ir paproi. Nepaisant io trkumo, j ratuose yra daug vertingos mediagos apie balt tada dar tiktus dievus ir mitines btybes, jiems aukotas aukas, danus burtininkavimus ir raganavimus, ne krikionik, o senovin baltams bding vairi veni ventim. Prsijos Pameds ir Sembos vyskup sinodo nutarimuose (1530) minimas net visas senasis sduvi panteonas. Taiau mokslinink pagrstai keliama mintis, kad rengdami nutarim Prsijos vyskupai naudojosi Renesanso dvasia parayta Sduvi knygele. Religini rat autoriai, kaip ir XIIIXIV amiaus krikionybs platintojai balt kratuose, buvo grietai nusistat prie senj stabmeldikj j religij, laik j velnio imone, kuria siekiama atitraukti mones nuo tikrojo tikjimo, jos apraikas stengsi pavaizduoti kaip nehumanikas, nesiderinanias ne tik su krikionybe, bet ir apskritai su sveika mogaus prigimtimi, visokiais bdais prie jas kovojo. XVI amiuje atsiranda dar viena BRM altini ris ragan teism bylos, kuri ypa daug yra i XVIIXVIII ami. Jose esanti mitin mediaga i dalies panai t, kuri randama religiniuose ratuose, ypa apie raganavim ir burtininkavim; baltikieji elementai ia sumi su daugelio kit taut tikjimais. vairs io amiaus juridiniai, administraciniai ratai, ypa rayti Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje, miest atlasai, groins literatros kriniai ir kitokie

35

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VADAS

veikalai, kuriuose pasitaiko uuomin apie ano meto tikjimus ir paproius, iki iol nebuvo panaudoti kaip BRM altiniai. XVII amiuje BRM altiniai maai tepakito. Ir toliau buvo leidiami istorijos, geografijos veikalai, kelioni apraymai, kuriuose tapo madinga usiminti apie senuosius apraomojo krato paproius bei tikjimus. Tiek katalik, tiek protestant dvasininkai vizitavo parapijas, reng vizitacij nuostatus, ra ataskaitas, kuriose nurodydavo pastebtus nukrypimus nuo Banyios propaguojamo gyvenimo bdo. Buvo leidiamos religinio turinio knygos, kuriose koneveikiami senieji paproiai ir tikjimai. Prsijoje ir Latvijoje buvo leidiami krato sakai, kuriais raginama kovoti su usilikusiomis pagonybs liekanomis, buvo persekiojamos ir baudiamos raganos, kuri teism bylose apstu duomen ne tik apie raganavim, burtininkavim, bet ir apie velnius, vilktakius, aitvarus ir kitas anuo metu tiktas mitines btybes, daug ukalbjim, burt bei prietar apraym. iame imtmetyje pagausjo pasaulietinio turinio rat: groins literatros krini, gramatik, ypa odyn. odynuose ne tik yra daug mitins leksikos (diev, mitini btybi, neva antgamtin gali turini moni vard, kalendorini ir eimos veni pavadinim, likimo lmimo termin, frazeologijos su mitiniais vaizdiais), bet pasitaiko ir senj paproi apra, tikjim, burt bei prietar. Nemaa leksikos dalis yra sinkretinio pobdio: religins krikionikosios vents, mitin prasm tur dalykai (dangus, pragaras, siela, dvasia, ventas, prakeiktas ir kt.), netgi geroji ir blogoji dvasia (Dievas, velnias) yra vadinama senj, ikikrikionikj veni, senj diev vardais, senj mitin prasm turiniais odiais. i senoji leksika, pritaikyta naujiems krikionybs poreikiams, liaudies smonje ilaik dal senosios semantikos, kuri ypa ryki frazeologizmuose. Mitologiniu aspektu reikmingi ir senj eimos veni (kriktyn, vestuvi, laidotuvi) pavadinimai, netgi vairiausi giminysts terminai. Pagaliau senajai liaudies pasaulirai suprasti reikminga visa leksika, jeigu tik ji surinkta i gyvosios kalbos, svarbs jos prasmi kiekybiniai santykiai (kiek yra sakralini svok, koks j abstrakcijos laipsnis, koks yra svok, reikiani dangaus, ems, poemio objektus bei reikinius, santykis ir pan.). Paskelbti iame leidinyje vis odynuose esani mitinei balt pasaulirai suprasti reikming mediag nemanoma dl vietos stokos, tenka apsiriboti mitiniu poiriu paia informatyviausia, lengviausiai suvokiama leksikos dalimi. Pavieni BRM duomen yra ir groiniuose kriniuose. ie duomenys balt ir kitataui raytoj kryboje panaudojami kiek skirtingai. Kitatauiai raytojai (pavyzdiui, Laurynas Bojeris), gausiai naudodami Renesansui bdingus antikins mitologijos vaizdius, alia j, nordami parykinti lietuvik kolorit, terpia vien kit lietuvikos mitologijos persona. Taiau tie intarpai nelabai dera prie viso stilizuoto konteksto. Tuo tarpu pai balt (pavyzdiui, Mykolo

36

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL



Lietuvio) raytuose veikaluose alia smoningai terpt konkrei citat i balt mitologijos dar galima uiuopti ir pavienius paties autoriaus senojo mitinio pasaulvaizdio reliktus, kurie yra ypa reikmingi ir daug sakantys. Tiek vienu, tiek kitu atveju svarbu atskirti menin krjo imon nuo tikr dalyk. altini, kuriuose usimenama apie BRM, i XVII amiaus iliko daugiau negu i XVI, taiau mitins informacijos juose maiau ir ji dar blankesn. Ilgainiui vis labiau blso prisiminimai apie seniau tiktus dievus ir apeigas, kuriomis tie dievai buvo garbinami. Geriau iliko tik tai, kas pateko tautosak ir tradicin emdirbi kalendori, kurio atkakliai buvo laikomasi, liaudies tikjimus, burtus bei prietarus. io amiaus istorijos ir geografijos veikaluose, kelioni apraymuose pagausjo kompiliacini, i antrini altini paimt ini apie BRM, banyi vizitacij ataskaitose ir religinio turinio ratuose trafaretini teigini apie visuose Europos kratuose populiar yniavim ir burtininkavim, nekrikionik veni ventim, ragan bylose apie ragan kenkim monms, skraidym susirinkimus, santykius su velniais. Ir vis dlto iame amiuje dar pasirod labai svarbi altini, kuriuose yra daug nauj duomen apie BRM jos laipsniko nykimo ir degradavimo laikotarpiu. Tai isami, su didiule meile ir profesiniu sigilinimu parayta Mato Pretorijaus studija apie Prsijos lietuvi paproius ir tikjimus, Pauliaus Einhorno apie latvi. Reikmingos taip pat Lietuvos ir Latvijos jzuit rekolekcij ataskaitos, kuriose minima daugelis senj balt garbint dievybi, paproi ir aukojim. Nemaa iame amiuje ileista religini knyg, Banyios vadov aplinkrai, odyn, juridini, administracini ir kitoki rat, kuriuose pasitaiko iki iol mitologijos tyrintoj maai panaudot duomen. XVIII amiuje, pasikeitus visuomeninms politinms ir kultrinms slygoms, BRM altini smarkiai sumajo. Galutinai balt kratuose sitvirtinus krikionybei (Lietuvoje ir Latgaloje katalikybei, likusioje Latvijoje ir Prsijoje protestantizmui), nustota domtis balt religija ir mitologija kaip dar gyvu reikiniu, konkuruojaniu su krikionybe, o domjimasis ja kaip specialia mokslo aka sustiprjo tik XIX amiuje. Vis reiau ir glausiau apie senuosius balt tikjimus ir paproius usimenama religinio turinio ratuose. Ir t pai rat, nusilpus Lenkijos ir Lietuvos valstybei, nusmukus jos kultrai ir galiausiai jai visai netekus valstybingumo (1795), daug maiau bebuvo leidiama. Sumajo istorijos, geografijos veikal, kuriuose bt usimenama apie BRM, o Lietuvoje j i viso nebepasirod. Svarbiausia XVIII amiuje balt religijos ir mitologijos ris Prsijoje ir Latvijoje rengiami odynai, kuriuose dalis duomen pakartota i senesni raytini altini, o dalis surinkta i moni. Ypa daug naujos informacijos apie to meto paproius ir tikjimus ufiksuota Jokbo Brodovskio, Jakobo Langes ir Gotthardo Friedricho Stenderio odynuose. ie odynai yra

37

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL


VADAS

vieni i svarbiausi io amiaus BRM altini. Vertingos naujos informacijos apie BRM yra Johanno Friedricho Rivijaus Kronikos intarpe, kuris anksiau daugelio mokslinink buvo laikomas Teodoro Narbuto falsifikatu, Kristijono Donelaiio ratuose. Kai kurie tyrintojai kritikai vertina ir Langes bei Stenderio pateiktus latvi religijos ir mitologijos duomenis. Tiesa, i kit raytini altini paimtus duomenis ie autoriai interpretavo kiek savaip, taiau tikjimai, paproiai ir visa kita mitin leksika, kuri yra paimta i gyvosios tradicijos, didesni abejoni nekelia. Nemaa iame amiuje parayt arba ileist darb (pavyzdiui, Friedricho Danckelmanno traktatas apie senuosius prsus, rankratiniai vokieilietuvi kalb odynai, Donelaiio ratai, 1752 met Medinink, arba emaii, vyskupysts sinodo nutarimai, 1770 met krikioni katalik katekizmas ir kiti) mitologijos tyrimams dar nebuvo panaudoti.

***Raytini balt religijos ir mitologijos altini i seniausi laik iliko nedaug, jie fragmentiki, ne visi patikimi (ypa i Renesanso epochos), kartais sunku tiksliai perskaityti juose esani informacij, bet vis dlto i j galima susidaryti bendr vaizd, velgti kai kuriuos specifinius ios religijos ir mitologijos bruous ir raidos tendencijas. Daugelis tyrintoj, raiusi sigaljus pozityvizmui (XIX amiaus pabaigoje) ir dar vlesniais laikais, nurod gamtin BRM pobd. Ypa i mintis akcentuojama kalbant apie lietuvi religij. Svarbiausias argumentas iam teiginiui paremti yra tai, kad raytiniuose altiniuose danai minimas gamtos objekt ir reikini (dangaus viesuli, ems, ugnies, vandens, griausmo, augal ir gyvn, akmen) garbinimas. Taiau atsimintina, kad gamtos objekt ir reikini garbinimas yra bdingas beveik visoms, ypa senesnms, religijoms ir mitologijoms. Tai susij su paia religijos ir mitologijos prigimtimi. Tiems dalykams daug vietos skyr visos indoeuropiei tautos. Beveik visi bendri i taut mitologijos personaai (Dievas tvas, em motina, dievai Dvyniai, griausmo dievas, poemio, vandens, ugnies, augal dievybs) yra susij su vieianiu dienos dangumi, eme, dangaus viesuliais ir reikiniais, griausmu, poemiu, vandeniu, ugnimi, augalais (, 1980, 527533; , , 1984, 791799). Vadinasi, gamtos objekt ir reikini garbinimas nra iskirtinis BRM bruoas. Kalbant apie bet kurios religijos bei mitologijos gamtin pobd, svarbu isiaikinti, kaip gamtos objektai ir reikiniai traukiami mitin sistem, kaip jie abstrahuojami. Jau i pai BRM altini matyti, jog klydo tie tyrintojai

38

TURINYS


MITOLOGEM RODYKL



(Alexanderis Brckneris, Antonis Mierzyskis, Julius Lippertas, Petras Klimas, Zenonas Ivinskis, Juozas Jurginis ir kiti), kurie teig, kad lietuviai ir kiti baltai garbino pai gamt, kad j religija buvo primityvi, kad jie neturjo personifikuot dievybi ir pan. altiniai aikiai rodo, kad baltai garbino ne konkreius gamtos objektus ir reikinius, o j sudievint pavidal i objekt ir reikini pagrindu su

Documents

Baltu Religijos Ir Mitologijos Saltiniai, 1 Tomas