Bendras darbas regionų - ec.europa.eu filetūkstančių projektų, kuriuos kartu įgyvendina ES ir valstybės narės bei regionai. Galbūt tokie projektai vykdomi visai šalia Jūsų

Brangus skaitytojau,

Kviečiu Jus susipažinti su naująja Europos Sąjungos regionine politika, kuri grindžiama

Europos regionų įvairove, iššūkiais ir galimybėmis. Šiandien 43 % produkcijos ir 75 %

investicijų į mokslinius tyrimus bei inovacijas tenka vadinamajam Londono, Hamburgo,

Miuncheno, Milano ir Paryžiaus penkiakampiui, kuris užima tik 14 % Europos teritorijos.

Po paskutiniųjų plėtros etapų skirtumai tarp regionų smarkiai išaugo. Šiuo metu Liuk-

semburgas, turtingiausia valstybė narė, septynis kartus lenkia skurdžiausią šalį Rumuniją.

Regionuose šie skirtumai dar akivaizdesni. Tokia padėtis būdinga tik sparčiai besivystančių

šalių, tokių kaip Kinija ir Indija, ekonomikai, tuo tarpu Jungtinių Valstijų ir Japonijos regionų

skirtumai kur kas mažesni.

Vykdant Europos regioninę politiką, praktiškai skatinamas Europos tautų solidarumas. Sti-

printi ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažinant regionų vystymosi skirtumus, –

tai svarbiausias ES tikslas, kuris numatytas Sutartyje. Tam skirtos fi nansinės priemonės

sudaro daugiau nei trečdalį ES 2007–2013 m. biudžeto. Sanglaudos politikos investicijos,

daugiausia skiriamos skurdžiausiems regionams, kad šie greičiau pasivytų kitus, turi didelį

poveikį visų regionų konkurencingumui ir žmonių gyvenimo sąlygoms.

Globalizacija, klimato kaita, visuomenės senėjimas, imigracija ar tvarios energijos poreikis –

tai Europai kylantys iššūkiai, kurių negali sustabdyti nacionalinės, institucinės ar politinės

sienos. Europa privalo ieškoti bendrų sprendimų, puoselėdama partnerystę su nacionali-

nėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis. Šios problemos turi tiesioginį poveikį regionų bei

vietos bendruomenėms, todėl viešojo ir privačiojo sektorių partneriai, norėdami surasti

praktiškus ir integruotus problemų sprendimus, turi dirbti kartu.

Sanglaudos politikos pridėtinė vertė – kur kas didesnė nei vien augimas ir užimtumas. Ši

politika puikiai dera su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, aplin-

kosaugos, transporto, inovacijų paramos ar informacinės visuomenės. Galiausiai – o tai

ne mažiau svarbu – vykdant sanglaudos politiką, gerinamas ir modernizuojamas viešasis

administravimas, didinamas skaidrumas ir skatinamas geras valdymas.

Vien nustatyti Europos poreikius ir iššūkius nepakanka. Europos regioninė politika sugeba

bendrus iššūkius paversti palankiomis galimybėmis. Apie tai akivaizdžiai byloja dešimtys

tūkstančių projektų, kuriuos kartu įgyvendina ES ir valstybės narės bei regionai. Galbūt

tokie projektai vykdomi visai šalia Jūsų. Tikiuosi, kad skaitydami šį leidinį įsitikinsite, kad

Europos veikla yra veiksminga.

Danuta Hübner

Europos Komisijos narė,

atsakinga už regioninę politiką

LT

2008 m. sausio mėn.

2007–2013 m. ES regioninė politika

Bendras darbas regionų labui

Pratarmė ...................................................................................................................................................................................................................................................................................... 1

Trumpai apie Europos regionams skirtą politiką .................................................... 2

Kodėl Europos regioninė politika yra svarbi ............................................................................. 4

Kaip vykdoma Europos sanglaudos politika ........................................................................... 6

Kas kiek gauna ir už ką? ................................................................................................................................................................................................. 8

Pastangos pritraukti investuotojus .................................................................................................................................. 10

Pasiekiamumo gerinimas ........................................................................................................................................................................................ 12

Inovatyvūs regionai ........................................................................................................................................................................................................................ 14

Darniam augimui – žalia šviesa ....................................................................................................................................................... 16

Geresnis gyvenimas Europos miestuose .................................................................................................. 18

Investavimas į žmones ........................................................................................................................................................................................................ 20

Protingas lėšų naudojimas ................................................................................................................................................................................ 22

Bendradarbiavimas be sienų .................................................................................................................................................................... 24

Ar poveikis akivaizdus? ..................................................................................................................................................................................................... 26

Mokesčių mokėtojų pinigų kontrolė ......................................................................................................................... 28

Pasakojama istorija: Jūsų teisė žinoti ....................................................................................................................... 30

Jūsų paslaugoms ....................................................................................................................................................................................................................................... 32

Žodynėlis ................................................................................................................................................................................................................................................................................... 33

Turinys

Viršelis: Nerdlingeno (Nördlingen) inžinerinių technologijų centro GPS paslaugos (Vokietija)

© CEC: DG REGIO / Mike St Maur Sheil

Atsakingasis redaktorius: Ana-Paula Laissy, European Commission, Directorate-General for Regional Policy

Šis žurnalas spausdintas perdirbtame popieriuje.

Šiame leidinyje išdėstytos nuomonės priklauso jų autoriams ir nebūtinai atspindi Europos Komisijos požiūrį.

1

Brangus skaitytojau,

Kviečiu Jus susipažinti su naująja Europos Sąjungos regionine politika, kuri grindžiama

Europos regionų įvairove, iššūkiais ir galimybėmis. Šiandien 43 % produkcijos ir 75 %

investicijų į mokslinius tyrimus bei inovacijas tenka vadinamajam Londono, Hamburgo,

Miuncheno, Milano ir Paryžiaus penkiakampiui, kuris užima tik 14 % Europos teritorijos.

Po paskutiniųjų plėtros etapų skirtumai tarp regionų smarkiai išaugo. Šiuo metu Liuk-

semburgas, turtingiausia valstybė narė, septynis kartus lenkia skurdžiausią šalį Rumuniją.

Regionuose šie skirtumai dar akivaizdesni. Tokia padėtis būdinga tik sparčiai besivystančių

šalių, tokių kaip Kinija ir Indija, ekonomikai, tuo tarpu Jungtinių Valstijų ir Japonijos regionų

skirtumai kur kas mažesni.

Vykdant Europos regioninę politiką, praktiškai skatinamas Europos tautų solidarumas. Sti-

printi ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažinant regionų vystymosi skirtumus, –

tai svarbiausias ES tikslas, kuris numatytas Sutartyje. Tam skirtos fi nansinės priemonės

sudaro daugiau nei trečdalį ES 2007–2013 m. biudžeto. Sanglaudos politikos investicijos,

daugiausia skiriamos skurdžiausiems regionams, kad šie greičiau pasivytų kitus, turi didelį

poveikį visų regionų konkurencingumui ir žmonių gyvenimo sąlygoms.

Globalizacija, klimato kaita, visuomenės senėjimas, imigracija ar tvarios energijos poreikis –

tai Europai kylantys iššūkiai, kurių negali sustabdyti nacionalinės, institucinės ar politinės

sienos. Europa privalo ieškoti bendrų sprendimų, puoselėdama partnerystę su nacionali-

nėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis. Šios problemos turi tiesioginį poveikį regionų bei

vietos bendruomenėms, todėl viešojo ir privačiojo sektorių partneriai, norėdami surasti

praktiškus ir integruotus problemų sprendimus, turi dirbti kartu.

Sanglaudos politikos pridėtinė vertė – kur kas didesnė nei vien augimas ir užimtumas. Ši

politika puikiai dera su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, aplin-

kosaugos, transporto, inovacijų paramos ar informacinės visuomenės. Galiausiai – o tai

ne mažiau svarbu – vykdant sanglaudos politiką, gerinamas ir modernizuojamas viešasis

administravimas, didinamas skaidrumas ir skatinamas geras valdymas.

Vien nustatyti Europos poreikius ir iššūkius nepakanka. Europos regioninė politika sugeba

bendrus iššūkius paversti palankiomis galimybėmis. Apie tai akivaizdžiai byloja dešimtys

tūkstančių projektų, kuriuos kartu įgyvendina ES ir valstybės narės bei regionai. Galbūt

tokie projektai vykdomi visai šalia Jūsų. Tikiuosi, kad skaitydami šį leidinį įsitikinsite, kad

Europos veikla yra veiksminga.

Danuta Hübner

Europos Komisijos narė,

atsakinga už regioninę politiką

Trumpai apie Europos regionams skirtą politiką

Skatinti augimą ir užimtumą visuose Europos Sąjungos regionuose bei miestuose – svarbiausias 2007–2013 m. sanglaudos politikos ir jos priemonių uždavinys.

Didžiausia visų laikų ES investicija, kuri per

septynerius metus bus įgyvendinta vykdant

sanglaudos politiką, siekia 347,4 mlrd. EUR ir

yra skirta regionų augimui bei darbo vietų

kūrimui skatinti. Apskaičiuota, kad sanglau-

dos priemonėmis būtų galima vidutiniškai

6 % padidinti naujųjų valstybių narių augimą

ir sukurti 2 mln. naujų darbo vietų.

82 % visų lėšų bus skirta konvergencijos

regionams, kuriuose gyvena 35 % Sąjungos

gyventojų. Likusieji regionai pagal regionų

konkurencingumo ir užimtumo tikslą

gaus apie 55 mlrd. EUR. Dar 8,7 mlrd. EUR

bus skirta tarpvalstybiniam, tarptautiniam

ir tarpregioniniam bendradarbiavimui

pagal Europos teritorinio bendradar-

biavimo tikslą.

Paramą, įgyvendinant šiuos tris tikslus, tei-

kia trys fondai: Europos regioninės plė-

tros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas

ir Europos socialinis fondas (ESF).

ERPF rems visas ES regionų vystymosi,

ekonominių pokyčių, konkurencingumo

skatinimo ir teritorinio bendradarbiavimo

programas, tuo tarpu Sanglaudos fondo

lėšos bus skirtos valstybių narių, kurių ben-

drosios nacionalinės pajamos (BNP) sudaro

mažiau nei 90 % ES vidurkio, transportui,

aplinkos infrastruktūrai, veiksmingai ener-

getikai ir atsinaujinančiajai energijai.

Pagal konvergencijos tikslą ERPF lėšomis

bus plėtojama infrastruktūra, ekonomikos

konkurencingumas, moksliniai tyrimai,

inovacijos ir tvarusis regionų vystymasis.

O ERPF parama pagal konkurencingumo

tikslą bus skirta trims prioritetams: inova-

cijoms ir žinių ekonomikai, aplinkosaugai

ir rizikos prevencijai, taip pat transportui

bei telekomunikacijoms už miesto centro

ribų.

ESF teiks paramą visiems ES regionams

pagal konvergencijos bei regionų konku-

rencingumo ir užimtumo tikslus, taip ska-

tindamas ir valdydamas ekonominius bei

socialinius pokyčius. Numatytos keturios

svarbiausios veiksmų kryptys: gerinti dar-

buotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti, ska-

tinti užimtumą bei dalyvavimą darbo rin-

koje, stiprinti socialinę integraciją, kovojant

su diskriminacija ir padedant neturtingiems

žmonėms įsilieti į darbo rinką, taip pat vyk-

dyti užimtumo bei integracijos reformas.

Be to, pagal konvergencijos tikslą ESF

lėšomis bus stengiamasi kelti švietimo bei

mokymo lygį ir didinti institucijų gebė-

jimus bei viešųjų administracijų veiklos

veiksmingumą.

2

Kalbant apie visas sanglaudos politikos

programas, nustatytos šios Pagrindinės

visų sanglaudos programų investavimo

sritys1 ir joms skirtos paramos lėšos:

n Žinios ir inovacijos: mokslinių tyrimų

centrams ir infrastruktūrai, technologijų

perdavimui bei inovacijoms įmonėse,

informacijos ir ryšių technologijų kūri-

mui bei sklaidai skirta beveik 83 mlrd.

EUR (24 %);

n Transportas: regionų pasiekiamumo

gerinimui, transeuropinių tinklų plėtrai

ir investicijoms į aplinką tausojančią

transporto sistemą, ypač miesto zonose,

skirta apie 76 mlrd. EUR (22 %);

n Aplinkos apsauga ir rizikos preven-

cija: vandenvalos ir atliekų perdirbimo

infrastruktūrai, žemės deaktyvavimui,

ruošiant ją naujam naudojimui, ir apsau-

gai nuo aplinkai kylančių pavojų skirta

apie 51 mlrd. EUR (19 %);

n Žmogiškieji ištekliai: ESF fi nansuoja-

moms švietimo, mokymo, užimtumo

ir socialinės integracijos programoms

skirta 76 mlrd. EUR (22 %).

Likusios lėšos bus naudojamos verslumui

skatinti, energetikos tinklams kurti ir ener-

getikos veiksmingumui gerinti, miesto ir

kaimo zonoms atgaivinti, turizmui bei kul-

tūrai plėtoti ir viešųjų administracijų gebė-

jimams stiprinti.

Teisinis šių fi nansinių priemonių pagrin-

das nustatytas ES reglamentuose. Šio-

mis priemonėmis bendrai fi nansuojamos

nacionalinės, regioninės ir tarpvalstybinės

programos, kurias valdo nacionalinės bei

regionų valdžios institucijos. Komisija ir

nacionalinės bei regionų valdžios institu-

cijos kartu kontroliuoja bei vertina progra-

mas ir skelbia informaciją apie jas.

Trumpą 2007–2013 m. fi nansuojamų 423

programų aprašą galima rasti Europos

Komisijos tinklalapyje

http://ec.europa.eu/regional_policy.

3

1 Sanglaudos politikos investicijų sumos nurodytos remiantis valstybių narių 2007 m. rudenį pateiktais duomenimis. Tai planuojamos išlaidos, kurių dydis iki 2013 m. gali keistis.

4

Bulgarija

2007–2013 m. skirtos lėšos Iš viso: 6,9 mlrd. EUR.

Konvergencija: 6,7 mlrd. EUR.

Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

179 mln. EUR.

Programų siekiaiGerinti infrastruktūrą,

žmogiškąjį kapitalą ir

užimtumą, skatinti verslumą,

kuriant verslui palankią

aplinką bei užtikrinant

gerą valdymą, ir remti

subalansuotą teritorinį

vystymąsi.

TikslaiPadidinti realų BVP

augimą 0,27 %.

Sukurti apie 36 700

darbo vietų.

Kodėl Europos regioninė politika yra svarbi

Naujas oro uostas Sofi joje (Bulgarija).

43 % visos Europos Sąjungos produk-

cijos pagaminama geografi niame

Londono, Hamburgo, Miuncheno,

Milano ir Paryžiaus penkiakampyje,

kuris sudaro vos 14 % jos teritorijos

ir kuriame gyvena maždaug trečdalis

europiečių.

Nemaži ekonominiai ir socialiniai skirtu-

mai tarp Europos valstybių dar labiau

išaugo po paskutiniųjų plėtros etapų. Šiuo

metu Liuksemburgas, turtingiausia vals-

tybė narė pagal pajamas vienam gyvento-

jui, septynis kartus lenkia skurdžiausią šalį

Rumuniją.

Skirtumai tarp regionų dar didesni: tur-

tingiausias yra Vidinio Londono regionas,

kuriame vienam gyventojui tenka 290 %

27 ES šalių bendrojo vidaus produkto (BVP)

vidurkio, tuo tarpu skurdžiausiame regione

– Rumunijos Šiaurės rytuose – šis rodiklis

siekia tik 23 % ES vidurkio. Nors BVP ne

visai tiksliai atspindi gyvenimo lygį, nes jį

apskaičiuojant neatsižvelgiama į santyki-

nes pragyvenimo išlaidas, vis dėlto pagal

tai galima spręsti apie esamus skirtumus.

Tokia padėtis primena Kinijos ir Indijos

situaciją: abiejų šalių regionai, turintys

didžiausią BVP rodiklį vienam gyventojui,

septynis kartus turtingesni už pačius skur-

džiausius regionus. Jungtinėse Valstijose

turtingiausias regionas skurdžiausią lenkia

tik 2,5 karto, o Japonijoje – vos 2 kartus.

Europos Sąjunga – kur kas daugiau nei

bendra rinka. Jos pagrindas – bendros

vertybės ir politikos kryptys, kurias nustatė

valstybės narės, siekdamos naudos savo

piliečiams. Vykdant ES regioninę politiką,

praktiškai skatinamas Europos tautų soli-

darumas ir didinamas visos ES ekonomi-

kos konkurencingumas.

Šia politika siekiama vieno svarbiausių ES

Sutartyje apibrėžtų tikslų – skatinti ekono-

minę ir socialinę sanglaudą, mažinant skir-

tumus tarp regionų ir tolygiau paskirstant

bendrosios rinkos teikiamą naudą visoje

ES teritorijoje.

Šiuo metu daugiau nei trečdalis ES biu-

džeto tenka ES sanglaudos politikos

fi nansinėms priemonėms: Europos regio-

ninės plėtros fondui, Sanglaudos fondui ir

Europos socialiniam fondui. 2007–2013 m.

šioms priemonėms iš viso bus skirta

347,4 mlrd. EUR, iš kurių beveik 82 % bus

investuota į skurdžiausius ES regionus. ES

sanglaudos politika turi didelę pridėtinę

vertę:

n Sanglaudos politika remia sritis, kurioms

labai reikia investicijų, – infrastruktūrą,

žmogiškuosius išteklius ir regionų eko-

nomikos modernizavimą bei diversifi -

5

Estija

2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 3,45 mlrd. EUR.


Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

52 mln. EUR.

Programų siekiaiInvestuoti į švietimą,

mokslinius tyrimus ir

inovacijas, gerinti ryšių

galimybes, darniai

naudoti aplinką, skatinti

subalansuotą regionų

vystymąsi bei didinti jų

administracinius gebėjimus.

TikslaiPadidinti užimtumą iki 72 %

(nuo 64,4 % 2005 m.).

Pasiekti, kad įmonės

daugiau investuotų

į mokslinius tyrimus

(nuo 0,42 % iki 1,6 % BVP).

Padidinti interneto ryšį

turinčių namų ūkių skaičių

iki 70 % (nuo 36 % 2005 m.).

Padidinti perdirbamų

kietųjų atliekų kiekį iki 60 %

(nuo 36,6 % 2005 m.).

Išlaikyti 2003 m. pirminės

energijos suvartojimo lygį

iki 2010 m.

Nauji keliai Estijoje: „Via Baltica“ greitkelis.

kavimą – ir skatina augimą bei užim-

tumą skurdžiausiose valstybėse narėse

ir regionuose.

n Šias investicijas gaunančių valstybių

narių bei regionų augimas ir užimtumas

viršija vidurkį; tokios valstybės ir regionai

gali greičiau pasivyti ES, nei tai darytų

be sanglaudos politikos investicijų.

n Sanglaudos politika puikiai dera su

kitomis ES politikos kryptimis: valstybės

pagalbos, aplinkosaugos, transporto,

inovacijų paramos ar informacinės

visuomenės. Be to, ją vykdant, gerina-

mas ir modernizuojamas viešasis admi-

nistravimas, didinamas skaidrumas ir

skatinamas geras valdymas.

Anksčiau valstybių narių ir regionų, gavusių

daugiausiai naudos iš Europos regioninės

politikos, vijimosi tempai buvo spartesni, o

augimas netgi viršijo vidutinį ES lygį. Atei-

nančiais metais ši sėkmės istorija tęsis

valstybėse narėse, įstojusiose į ES prade-

dant 2004 m.

Vis dėlto visai Europai kyla ir naujų iššū-

kių. Nacionalinės, institucinės ar politinės

sienos negali sustabdyti globalizacijos, kli-

mato kaitos ar visuomenės senėjimo pro-

cesų. Šios problemos turi tiesioginį įvairaus

masto poveikį regionų bei vietos bendruo-

menėms.

Europa netaps konkurencinga vien įgyven-

dinant ES politikos kryptis ar šito siekiant

tik atskiroms valstybėms narėms ir regio-

nams. Ekonomikos laimėjimai – tai socia-

linis procesas, reikalaujantis glaudaus ben-

dradarbiavimo. Europos regioninė politika

sugeba bendrus iššūkius paversti palan-

kiomis galimybėmis. Ji sukurta taip, kad

norėdama išspręsti kylančias problemas, ES

skatina žmones dalyvauti, kuriant ir įgyven-

dinant regionų vystymo strategijas bei vie-

tos projektus. Tai naudinga visai Europai.

6

Kipras

2007–2013 m. skirtos lėšosIš viso: 640 mln. EUR.

Konvergencija: 213 mln. EUR.

Regionų konkurencingumas

ir užimtumas: 399 mln. EUR.

Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

28 mln. EUR.

Programų siekiaiStiprinti ekonomiką, remti

verslą, kurti žinių visuomenę,

plėtoti žmogiškuosius

išteklius, skatinti mokslinius

tyrimus, inovacijas, užimtumą

ir socialinę sanglaudą,

modernizuoti aplinkos,

transporto bei energetikos

infrastruktūrą ir kurti darnias

bendruomenes.

TikslaiPadidinti metinio BVP

augimą nuo 3,8 % iki 4,2 %.

Pakelti užimtumo lygį

nuo 68,5 % iki 71 %.

Iki 2010 m. padidinti MTTP

išlaidas iki 1 % šalies BVP.

Padidinti išlaidas viešajam

transportui nuo 2 % iki 10 %.

Kaip vykdoma Europos sanglaudos politika

Miesto atnaujinimas Nikosijoje (Kipras).

Visų Europos Sąjungos regionų par-

tnerystė, planavimas ir geras valdy-

mas – tai svarbiausi elementai, užti-

krinantys, kad regionų vystymasis

būtų kuo dinamiškesnis ir veiksmin-

gesnis.

Europos regioninę politiką, jos priemones

ir programas decentralizuotai valdo dau-

giausia atitinkamos nacionalinės ir regionų

vyriausybės. Pagal ES bendrąją reguliavimo

sistemą valstybės narės ir regionai nuspren-

džia, kokiems prioritetiniams tikslams jų

teritorijoje bus skirta ES parama.

Vis dėlto programų rengimas – tai kolekty-

vinis procesas, kuriame dalyvauja Europos,

regionų ir vietos valdžios institucijos, socia-

liniai partneriai ir pilietinės visuomenės

organizacijos. Šiuo procesu užtikrinama,

kad kiekvienas partneris būtų atsakingas

už vystymosi programas, o šios būtų kuo

geriau pritaikytos kiekvienam konkrečiam

regionui. Komitetai, skatinantys šiuos par-

tnerius kurti, valdyti ir stebėti kiekvieną

programą, papildo ES intervencines prie-

mones.

2007–2013 m. valstybės narės ir regionai

turi parengti nacionalinius strateginius

planus ir nacionalines bei regionines

veiksmų programas. ES reglamentuose ir

Bendrijos sanglaudos politikos strateginėse

gairėse nustatytos bendros lėšų valdymo

taisyklės, kuriose atsižvelgiama į pagrindi-

nius ES augimo ir užimtumo darbotvarkės

prioritetus: tapti spartaus augimo zona ir

sukurti daugiau bei geresnių darbo vietų.

Iš viso bus parengta 423 veiksmų progra-

mos ir apie 900 stambių projektų. Projektų

atranką vykdo nacionalinės ir regionų val-

džios institucijos, bendradarbiaudamos su

Europos Komisija tokiais klausimais kaip

sprendimai dėl stambių projektų, kon-

trolės užtikrinimas, viešumas ir vertinimo

standartai.

Kadangi ne visada lengva praktiškai įgy-

vendinti tokias programas, labai didelė

reikšmė tenka planavimui. Šiam procesui

palengvinti buvo sukurtos Sanglaudos

politikos strateginės gairės. Jose nusta-

tyti bendri tikslai, kurių turi siekti visos

programos. Parama skiriama moksliniams

tyrimams ir inovacijoms, informacinei

visuomenei, tvariajam vystymuisi, veiks-

mingai energetikai ir žmogiškųjų išteklių

plėtrai. Konvergencijos regionuose šiems

prioritetams turi tekti 60 % visų lėšų, o

kituose regionuose – 75 %.

Gairėse taip pat aptariama daug svarbių

klausimų. Programoms skirtos investici-

jos turėtų būti sutelktos spartaus augimo

zonose; reikia investuoti į augimą ir užim-

tumą skatinančias sritis, tokias kaip inovaci-

jos bei švietimas; būtina parengti išsamias

7

Lietuva


Konvergencija:

6,78 mlrd. EUR.

Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

109 mln. EUR.

Programų siekiaiDidinti našumą, vystant

žiniomis bei inovacijomis

pagrįstą ekonomiką,

skatinant konkurencingumą

ir gerinant gyvenimo kokybę.

TikslaiPakelti užimtumo lygį

nuo 61,2 % iki 70 %.

Padidinti išlaidas

moksliniams tyrimams

nuo 0,76 % iki 2,2 % BVP.

Nauji vamzdžiai, skirti nuotekų tvarkymo infrastruktūrai (Lietuva).

vidutinės trukmės vystymosi strategijas,

puoselėti Europos infrastruktūrų ir aplinkos

darnumą, sutelkti papildomus išteklius ir

skatinti įvairių lygmenų valdžios institucijų

bei kitų veikėjų partnerystę.

Kiekvienoje veiksmų programoje, atsi-

žvelgiant į atskiros valstybės narės ar regio-

no vystymosi tikslus, nustatomi prioritetai

ir su jais susiję tikslai. Šie prioritetai apima

veiksmus ir apibrėžtus projektų atrankos

kriterijus. Potencialūs paramos gavėjai bei

plačioji visuomenė turi teisę žinoti šiuos

kriterijus ir tai, kokie projektai buvo atrinkti.

Veiksmų programas bendrai fi nansuoja ES

struktūriniai ir Sanglaudos fondai. Pagal tai,

kokiam sanglaudos politikos tikslui priskir-

tas regionas ar valstybė narė, jie gali skirti

nuo 50 % iki 85 % bendros fi nansavimo

sumos. Likusios lėšos gaunamos iš viešųjų

(nacionalinių ir regioninių) ar privačiųjų

šaltinių. Kiekvienoje veiksmų programoje

pateikiamos išsamios taisyklės, apibrėžian-

čios tinkamumą paramai gauti ir bendrojo

fi nansavimo normas.

Atlikusi pirmąjį išankstinį mokėjimą, tar-

pinius mokėjimus ES vykdo pagal nacio-

nalinių ar regionų valdžios institucijų

patvirtintas sąskaitas. Jeigu sąskaitų neį-

manoma patikrinti arba nesilaikoma tin-

kamų fi nansų valdymo procedūrų, ES gali

nutraukti fi nansavimą arba pareikalauti

grąžinti jau išmokėtas sumas.

Dabartiniam programavimo laikotarpiui

skirtos lėšos gali būti reguliariai mokamos

iki 2015 m. pabaigos.

Strateginis ir nuoseklus planavimas visais

lygiais – būtinas pirmasis žingsnis, bet net

ir geriausi planai nedaug verti be gero val-

dymo. Šiam tikslui būtina didinti visų vals-

tybių narių ir regionų institucijų gebėjimus,

pasiekimus bei viešojo administravimo

skaidrumą. Sanglaudos politikos priemo-

nės padeda stiprinti institucijų gebėjimus,

ypač konvergencijos regionuose. Europos

Komisija skatina lėšų valdytojus keistis

gerąja patirtimi, dalijantis informacija, ren-

giant seminarus ir kuriant tinklus.

8

Latvija



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

90 mln. EUR.

Programų siekiaiPlėtoti ir veiksmingai naudoti

žmogiškuosius išteklius,

skatinti konkurencingumą ir

žiniomis pagrįstą ekonomiką,

gerinti viešąsias paslaugas bei

infrastruktūrą ir taip skatinti

subalansuotą nacionalinį

ir teritorinį vystymąsi.

TikslaiIšlaikyti metinį 6–8 % BVP

augimą (11,9 % 2006 m.).

Pakelti užimtumo lygį iki 70 %

(66,3 % 2006 m.) ir siekti, kad

nedarbo lygis būtų mažesnis

nei 6 % (6,5 % 2006 m.).

Padidinti MTTP išlaidas iki

1,5 % BVP (0,57 % 2005 m.).

Padidinti aukštesnįjį vidurinį

išsilavinimą įgijusių 20–24 m.

amžiaus jaunuolių skaičių iki

85 % (79,9 % 2005 m.).

Padidinti piliečių, kuriems

teikiamos nuotekų tvarkymo

paslaugos, skaičių iki 62 %

(9 % 2004 m.).

Kas kiek gauna ir už ką?

Naujojo Rygos oro uosto prieigos (Latvija).

ES sanglaudos politikos fi nansavimas neatsiejamas nuo turtingesnių ir ne tokių turtingų valstybių narių solida-rumo idėjos.

Padėti skurdesniems Europos regionams

pasivyti turtingesnius, žinoma, reiškia, kad

turtingesni regionai turės sumokėti į ES

biudžetą daugiau, nei galės iš jo gauti. Kita

vertus, solidarumas nėra vienpusis reiški-

nys. Šiuolaikinė infrastruktūra ir gamyba,

darnus išteklių naudojimas, kokybiškesnis

švietimas ir mokymas skurdesniuose regi-

onuose atneša naudos ir turtingesnių šalių

žmonėms bei ekonomikai.

2007–2013 m. laikotarpiu ERPF, Sanglau-

dos fondas ir ESF rems tris tikslus: konver-

gencijos (ERPF, ESF ir Sanglaudos fondas),

regionų konkurencingumo ir užimtumo

(ERPF ir ESF) bei Europos teritorinio ben-

dradarbiavimo (ERPF).

Regionai, kurių BVP nesiekia 75 % ES vidur-

kio, priskiriami konvergencijos tikslui, o visi

kiti regionai – regionų konkurencingumo ir

užimtumo tikslui. Europos teritorinio ben-

dradarbiavimo tikslui regionai priskiriami

pagal geografi nį principą – tai pasienio

ir tarptautinio bendradarbiavimo zonų re-

gionai.

Tikslai, reikalavimus atitinkantys regionai ir

jiems skirtos lėšos:

n Konvergencija: ES-27 šis tikslas apima

84 regionus (iš 17 valstybių narių),

kuriuose gyvena 154 mln. žmonių ir

kurių BVP vienam gyventojui nesiekia

75 % Bendrijos vidurkio, bei dar 16 regi-

onų, kuriuose gyvena 16,4 mln. žmonių,

o BVP tik šiek tiek viršija ribą dėl statisti-

nio ES plėtros poveikio. Konvergencijos

tikslui skirta 282,8 mlrd. EUR, t. y. 81,5 %

visų paramos lėšų. Ši suma paskirstyta

taip: 199,3 mlrd. EUR – konvergencijos

regionams, 13,9 mlrd. EUR – laipsniško

nutraukimo regionams ir 69,6 mlrd.

EUR – Sanglaudos fondui, kurio paramą

gauna 15 valstybių narių.

n Regionų konkurencingumas ir užim-

tumas: šio tikslo reikalavimus atitinka iš

viso 168 regionai (iš 19 valstybių narių),

kuriuose gyvena 314 mln. žmonių.

13 jų (19 mln. gyventojų) – tai vadi-

namieji laipsniško įvedimo regionai,

kurie gaus specialią fi nansinę paramą,

kadangi anksčiau jie buvo laikomi

1-ojo tikslo regionais. Šiam tikslui skirta

54,9 mlrd. EUR suma, iš kurios 11,4 mlrd.

EUR teks laipsniško įvedimo regionams,

sudaro beveik 16 % visų paramos lėšų.

n Europos teritorinis bendradar-

biavimas: pasienio zonose gyvena

181,7 mln. žmonių (37,5 % visų ES

gyventojų), ir visi ES regionai bei pilie-

9

Lenkija


Konvergencija:

66,55 mlrd. EUR.

Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

731 mln. EUR.

Programų siekiaiGerinti viešąjį administravimą

ir žmogiškojo kapitalo

kokybę, modernizuoti

infrastruktūrą, remti

konkurencingas bei

inovatyvias įmones, skatinti

regionų konkurencingumą

ir vystyti kaimo zonas.

TikslaiSukurti 3,5 mln. darbo vietų ir

iki 2013 m. pakelti užimtumo

lygį iki 60 % (52,8 % 2005 m.).

Padidinti išlaidas moksliniams

tyrimams ir inovacijoms iki

1,5 % BVP (0,57 % šiuo metu).

Triskart padidinti greitkelių

ir geležinkelių ilgį.

Padidinti atsinaujinančiosios

energijos vartojimą iki 8,5 %

(2,9 % 2005 m.).

Padidinti vienam gyventojui

tenkančio BVP rodiklį

nuo 51 % (2006 m.)

iki 65 % ES vidurkio.

Kelių tiesimo aikštelė (Lenkija).

čiai priskiriami bent vienai iš 13 tarp-

tautinio bendradarbiavimo zonų. Šiam

tikslui skirta 8,7 mlrd. EUR suma (2,5 %

visų paramos lėšų) paskirstyta taip: 6,44

mlrd. EUR – tarpvalstybiniam, 1,83 mlrd.

EUR – tarptautiniam ir 445 mln. EUR –

tarpregioniniam bendradarbiavimui bei

tinklams.

Skiriamų lėšų apskaičiavimo metodas

išdėstytas ES sanglaudos politikos prie-

monių reglamentuose. Pagal šį metodą

skiriami trys tikslai, o galutinės sumos dau-

giausia priklauso nuo santykinės regionų

bei valstybių gerovės, gyventojų skaičiaus

ir nedarbo lygio. Finansinė parama neturi

viršyti maždaug 4 % kiekvienos valstybės

narės bendrojo vidaus produkto.

Objectives, Structural Funds and instruments 2007-2013

Objectives Structural Funds and instruments

Convergence ERDF ESF Cohesion Fund

Regional Competitiveness and Employment ERDF ESF

European Territorial Cooperation ERDF

10

Ispanija


Konvergencija:

26,2 mlrd. EUR.


ir užimtumas: 8,5 mlrd. EUR.

Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

559 mln. EUR.

Programų siekiaiKurti patrauklią aplinką

investicijoms ir darbui, plėtoti

žinias bei inovacijas ir taip

skatinti augimą, kurti daugiau

bei geresnių darbo vietų.

TikslaiIki 2013 m. pakelti užimtumo

lygį nuo 63,3 % (2005 m.)

iki 70 %.

Padidinti išlaidas moksliniams

tyrimams ir inovacijoms

nuo 1,06 % iki 2 % BVP.

Sumažinti išmetamo CO2

kiekį 15 %.

Pastangos pritraukti investuotojus

Telekomunikacijų parkas Valensijoje (Ispanija).

Parama mažosioms ir vidutinėms įmo-nėms (MVĮ) bei pastangos pritraukti užsienio investuotojus – pagrindiniai sanglaudos politikos būdai skatinti regionų ekonomiką.

Siekiant stiprinti regionų ekonomiką ir

padėti atsiliekantiems regionams pasi-

vyti turtingesnius, nepaprastai svarbu

pritraukti investuotojus ir didinti regionų

gamybos pajėgumus. ES kasmet įkuriama

apie 1,2 mln. įmonių, t. y. maždaug 10 %

visų įmonių. Tačiau per pirmuosius penke-

rius metus išsilaiko tik pusė jų. Be to, visoje

ES egzistuoja dideli skirtumai: pavyzdžiui,

Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje

įsteigiama dvigubai daugiau naujų įmonių

nei vidutiniškai ES.

Didžiausia visų investicijų dalis tenka

ES sanglaudos politikai, ypač konvergenci-

jos tikslui priskirtose valstybėse narėse: čia

investicijos gali siekti iki 20 % viso bendrojo

pagrindinio kapitalo. Struktūriniai ir San-

glaudos fondai teikia paramą, ypač stei-

giant ar modernizuojant MVĮ, kuriose dirba

mažiau nei 250 žmonių ir kurių metinė

apyvarta neviršija 50 mln. EUR.

MVĮ – tai tikri Europos ekonomikos mil-

žinai: jos sudaro 99 % Europos Sąjungos

įmonių ir yra sukūrusios du trečdalius visų

privačiojo sektoriaus darbo vietų. Įmo-

nės, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių,

vyrauja, pavyzdžiui, Italijos (47 %) ir Lenki-

jos (41 %) darbo rinkoje. Jungtinėje Kara-

lystėje stambioms įmonėms tenka tik 46 %

visų darbo vietų.

Vis dėlto MVĮ dažnai sunkiai pavyksta gauti

kapitalo ir žinių, be to, joms neretai trūksta

patirties. ES regioninės ir sanglaudos poli-

tikos tikslas – spręsti šias problemas, deri-

nant „griežtas“ priemones, pvz., tiesiogines

investicijas, su „švelniomis“ priemonėmis,

tokiomis kaip verslo paramos paslaugų tei-

kimas, mokymas, inovatyvi aplinka, fi nansų

inžinerija, technologijų perdavimas ir tinklų

bei klasterių kūrimas.

ES valstybėms narėms, ypač įstojusioms

į Bendriją 2004 m., visai neblogai sekasi

pritraukti investuotojus iš užsienio

šalių. Tačiau šalių laimėjimai gana ryškiai

skiriasi. Pvz., Estijoje 1998–2005 m. tiesiogi-

nės užsienio investicijos (TUI) sudarė apie

11 % šalies bendrojo vidaus produkto, tuo

tarpu Bulgarijoje ir Čekijoje jos siekė 9 %,

Vengrijoje ir Slovakijoje – 6–7 %, Latvijoje,

Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje 4–5 %,

o Slovėnijoje – 2 %. Problemiška ir tai, kad

TUI dažnai būna sutelktos tik sostinėse ir

aplinkiniuose regionuose, – dėl to regionų

skirtumai, užuot sumažėję, gali dar labiau

padidėti.

Priežastys, dėl kurių investuotojai nuspren-

džia investuoti į vieną ar kitą regioną,

gali būti įvairios: tai prieiga prie naujų rinkų,

nedidelis atstumas iki šalies, kurioje gyvena

11

Švedija




Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

265 mln. EUR.

Programų siekiaiSkatinti inovacijas

ir verslumą, kelti kvalifi kaciją

ir didinti darbo jėgos pasiūlą,

gerinti pasiekiamumą

ir tarpvalstybinį

bendradarbiavimą.

TikslaiSukurti mažiausiai 33 800

naujų darbo vietų.

Įsteigti 12 800 naujų įmonių.

Parengti mokymo programas

daugiau nei 300 000 žmonių.

Grafi kos pramonės inovacijos Brubio grafystėje (Švedija).

investuotojas, bendra kalba, maži juridinių

asmenų mokesčiai, kvalifi kuotų darbuotojų

pasiūla. Negalėdama daryti įtakos šiems

veiksniams, regioninė politika gali gerinti

kitas regionų patrauklumui svarbias sritis,

kaip antai, pasiekiamumas, darbuotojų

išsilavinimas, informacijos ir ryšių techno-

logijų infrastruktūra, išlaidos moksliniams

tyrimams bei inovacijoms.

2007–2013 m. sanglaudos politikos pro-

gramų paramos sritys:

n Tiesioginės investicijos į įmones,

ypač tas, kurios susijusios su moksli-

niais tyrimais ir inovacijomis, technolo-

gijų perdavimu ar aplinką tausojančia

gamyba. Tam skirta apie 42,8 mlrd. EUR

(12 % visų lėšų);

n Verslumas, skatinamas teikiant paslau-

gas, didinant darbuotojų, įmonių bei

verslininkų gebėjimą prisitaikyti, vystant

informacijos ir ryšių technologijas. Tam

numatyta apie 44,7 mlrd. EUR (13 %

visų lėšų);

n Žmogiškasis kapitalas ir galimybės įsi-

lieti į darbo rinką. 48,8 mlrd. EUR (14 %

visos sumos) bus skirta regionų ir vietos

darbuotojų kvalifi kacijai kelti.

12

Portugalija


Iš viso: 20,47 mlrd. EUR.



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

99 mln. EUR.

Programų siekiaiGerinti darbuotojų įgūdžius,

skatinti tvarųjį augimą

ir socialinę sanglaudą,

užtikrinti teritorijos ir miestų

vystymą, didinti valdymo

veiksmingumą.

TikslaiIki 50 % padidinti profesinio

orientavimo pamokų skaičių

bendrojo lavinimo programose

ir taip sumažinti labai didelį

mokyklos nebaigiančių

mokinių skaičių (38 % 2005 m.).

Iki 2010 m. padidinti

vidutiniųjų ir aukštųjų

technologijų įmonių skaičių

pramonės sektoriuje nuo

3,4 % (šiuo metu) iki 6,2 %.

Padidinti privačiojo bei

viešojo sektorių investicijas

į mokslinius tyrimus bei

technologijas ir jiems

skirtą BVP dalį (iki 2010 m.

atitinkamai iki 0,8 % ir 1 %).

Pasiekiamumo gerinimas

Ispaniją ir Portugaliją jungiantis tiltas virš Gvadjanos upės Algarvėje.

Transporto infrastruktūra – vienas akivaizdžiausių pavyzdžių, ką galima pasiekti, gaunant ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą.

Skatinant regionų ekonomiką, sanglaudą

ir konkurencingumą, nepaprastai svarbu

gerinti jų pasiekiamumą. Vykdant Europos

Sąjungos transporto politiką, skatinamas

darnus žmonių ir prekių mobilumas, užti-

krinant jo veiksmingumą bei saugumą ir iki

minimumo sumažinant neigiamą poveikį

aplinkai. Įgyvendinama daug veiksmų,

susijusių su transeuropiniais transporto tin-

klais (TEN-T), oro, kelių, geležinkelių, jūrų ir

miesto transportu, daugiarūšiu transportu,

saugumu ir valstybės pagalbos taisyklė-

mis.

Sanglaudos fondas ir Europos regioninės

plėtros fondas (ERPF) dosniai rėmė moder-

nią transporto infrastruktūrą mažiau išsivys-

čiusiose valstybėse narėse bei regionuose

ir ketina tęsti savo paramą 2007–2013 m.

Transportui, ypač TEN-T projektams, bus

skirta apie 76 mlrd. EUR (22,2 % visų lėšų),

tuo tarpu 2000–2006 m. jam teko 38 mlrd.

EUR (15 % visų lėšų). Bus investuojama į

ES, nacionalinio ir regionų lygio transporto

strategijas, kuriomis kuriama pusiausvyra

tarp kelių, geležinkelių ir darnaus trans-

porto priemonių. Sanglaudos politikos ir

transporto politikos sąsajos atsispindi pro-

jektų kokybę užtikrinančiose gairėse ir dau-

gelyje prioritetų:

n 30 europinės svarbos TEN-T projektų,

vykdomų konvergencijos tikslui priskir-

tose valstybėse narėse ir regionuose.

Ypač daug dėmesio bus skiriama tarp-

valstybiniams projektams;

n investicijos į antrines jungtis pagal

integruotą regioninio transporto ir ryšių

strategiją;

n geležinkelių infrastruktūra;

n aplinką tausojančio transporto tinklai;

n geresnis prieigos prie jūros neturinčių

teritorijų prijungimas prie transeuropi-

nių tinklų;

n „jūrų greitkeliai“.

2007–2013 m. sanglaudos politikos investi-

cijos į transportą bus sutelktos konvergen-

cijos regionuose. Jos paskirstytos taip:

n TEN-T projektams, susijusiems su

visomis transporto priemonėmis, skirta

38 mlrd. EUR (11 % visų sanglaudos

politikos investicijų). Maždaug pusė šios

sumos teks kelių, o kita pusė – geležin-

kelių infrastruktūrai;

13

Airija




Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

151 mln. EUR.

Programų siekiaiGerinti ekonomikos

infrastruktūrą, skatinti verslą,

mokslą ir inovacijas,

plėtoti žmogiškąjį kapitalą

bei socialinę infrastruktūrą

ir skatinti socialinę integraciją.

TikslaiSiekti, kad sukūrus palankų

tarptautinį ekonominį

klimatą, ekonomikos augimas

sudarytų 4–4,5 % per metus.

Belfasto geležinkelis, Dublinas (Airija).

n Beveik 41 mlrd. EUR (12 % visų lėšų)

skirta kelių infrastruktūrai, įskaitant

TEN-T ir nacionalinius, regionų bei vie-

tos kelius;

n Geležinkelių infrastruktūrai, įskaitant

TEN-T projektus, bus išleista iš viso 23,6

mlrd. EUR (6,8 %);

n Kitos lėšos paskirstytos taip: uos-

tams ir vidaus vandenų keliams –

4,1 mlrd. EUR (1,2 %); daugiarūšiam

transportui ir pažangiosioms trans-

porto sistemoms – 3,3 mlrd. EUR (1 %);

oro uostams – 1,9 mlrd. EUR (0,5 %);

miesto transportui – 1,9 mlrd. EUR

(0,5 %).

TEN-T projektų tikslas – užtikrinti, kad visų

transporto priemonių nacionaliniai tin-

klai būtų pasiekiami, tarpusavyje sujungti

ir sąveikūs. 1996 m. priimtose gairėse ES

nustatė tikslus, prioritetus, bendros svar-

bos projektus ir fi nansines priemones.

Po paskutiniųjų ES plėtros etapų prioriteti-

nių projektų skaičius išaugo nuo 14 iki 30, o

paramos teikimo taisyklės buvo pakeistos,

kad vykdant prioritetinius tarpvalstybinius

arba su gamtinių kliūčių įveikimu susijusius

projektus būtų galima kuo labiau padidinti

bendrojo fi nansavimo dalį. Manoma, kad

sukūrus tinklus, 14 % sumažės transporto

spūstys ir pagerės geležinkelio paslaugos,

todėl gerokai sutrumpės keleivių bei pre-

kių vežimo laikas. Taip pat tikimasi suma-

žinti išmetamo CO2 kiekį maždaug 6,3 mln.

tonų per metus.

14

Prancūzija





Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

872 mln. EUR.

Programų siekiaiDidinti konkurencingumą,

skatinti užimtumą,

plėtoti žmogiškąjį kapitalą,

didinti regionų patrauklumą

ir investicijas į užimtumą,

skatinti socialinę integraciją,

teritorinę plėtrą ir tvarųjį

vystymąsi, inovacijas

ir žinių ekonomiką, mokymą,

vystyti informacijos ir ryšių

technologijas, aplinkos

apsaugą, rizikos prevenciją

bei energetikos politiką.

TikslaiPadidinti paramą privatiems

mokslinių tyrimų centrams

(1,25 % BVP 2006 m.) ir

taikyti Bendrijos standartus

plėtojant inovacijas.

Iki 2015 m. 2 % sumažinti

energijos intensyvumą

ir iki 2050 m. vidutiniškai 3 %

sumažinti šiltnamio efektą

sukeliančių išmetamų dujų kiekį.

Inovatyvūs regionai

INTECHMER: biologinio jūrų užterštumo tyrimai, Šerbūras, Normandija (Prancūzija).

Darnus ekonomikos augimas vis glaudžiau siejamas su regionų ekono-mikos gebėjimu keistis ir kurti inova-cijas. Vadinasi, reikia kur kas aktyviau skatinti mokslinius tyrimus, technolo-gijų plėtrą ir inovacijas. Sanglaudos politika atsižvelgia į tokį poreikį, šiam prioritetui numatydama gerokai dau-giau lėšų.

Naujausi statistikos duomenys patvirtina,

kad mokslinių tyrimų ir technologijų plė-

tros (MTTP) bei inovacijų srityje tarp ES

valstybių narių ir regionų egzistuoja dideli

skirtumai. 2005 m. MTTP skirtos išlaidos

vidutiniškai sudarė 1,84 % 27 ES šalių ben-

drojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu

JAV šis rodiklis siekė 2,67 %, o Japonijoje –

3,2 %. Suomija ir Švedija yra vienintelės

valstybės narės, MTTP išleidžiančios dau-

giau nei 3 % savo BVP; dabartiniu metu šį

lygį yra pasiekę tik 27 ES regionai iš 268.

Tuo tarpu daugiau nei 100 regionų, ypač

Pietų Europoje ir naujosiose valstybėse

narėse, šioms reikmėms išleidžia mažiau

nei 1 % BVP.

Trijų valstybių narių – Vokietijos, Prancūzi-

jos ir Jungtinės Karalystės – MTTP skiriamos

lėšos sudaro du trečdalius visų ES išlaidų.

2003 m. dešimt į šį sektorių daugiausia

investuojančių regionų MTTP išleido 52,5

mlrd. EUR – tai daugiau nei 25 % visų ES

išlaidų. Vis dėlto esama ir teigiamų pokyčių:

2001–2004 m. MTTP skiriamos lėšos labiau-

siai išaugo Estijoje (+19 %), Kipre (+18 %),

Lietuvoje (+14 %) ir Ispanijoje (+13 %).

Regionuose galima skatinti inovacijas

tokiais būdais: investuoti į infrastruktūrą ir

įrangą, stiprinti pramonės plėtros zonų ir

mokslinių tyrimų institucijų ryšius, remti

klasterius, pavyzdinius centrus, mokslo ir

technologijų parkus, skatinti mokslininkų

mobilumą ir mokymo įstaigų bei vietos

technologijų įmonių partnerystę.

2007–2013 m. moksliniams tyrimams

ir inovacijoms skiriamas itin didelis

dėmesys: iš viso šiai sričiai teks beveik 60

mlrd. EUR (17,3 % visų lėšų), t. y. atitinka-

mai dvigubai ir trigubai daugiau, nei buvo

skirta MTTP ir inovacijoms ankstesniu lai-

kotarpiu pagal konvergencijos bei regionų

konkurencingumo ir užimtumo tikslą.

Iš šios sumos 15,6 mlrd. EUR bus skirta

mokslinių tyrimų centrams ir infrastruktū-

rai, 26,5 mlrd. EUR – technologijų perdavi-

mui ir MTTP bei inovacijas vystančių įmo-

nių paramai ir 15 mlrd. EUR – informacijos

ir ryšių technologijoms.

Numatyti veiksmai apims keturias sritis.

Pirma, steigiant tarpregioninius klasterius,

bus stiprinamas tiek pačių įmonių, tiek įmo-

nių ir viešųjų mokslinių tyrimų institucijų

bendradarbiavimas. Antra, bus remiami

moksliniai tyrimai bei inovacijos mažosiose

ir vidutinėse įmonėse. Trečia, bus siekiama

skatinti regionų tarpvalstybinį ir tarptautinį

bendradarbiavimą. Ir ketvirta, numatoma

plėtoti gebėjimų ugdymo infrastruktūrą ir

žmogiškąjį kapitalą didelį augimo poten-

cialą turinčiose srityse.

15

Nyderlandai




Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

247 mln. EUR.

Programų siekiaiStiprinti konkurencingumą,

skatinant inovacijas ir

verslumą, didinant miestų

bei regionų patrauklumą

ir darbo rinkos pasiūlą,

investuojant į žmogiškąjį

kapitalą ir bendradarbiaujant

su kaimyninėmis šalimis.

TikslaiPadidinti mokslinių tyrimų

ir technologijų plėtros,

inovacijų, verslumo

ir informacinės visuomenės

teikiamą naudą, ypač

mažosiose ir vidutinėse

įmonėse, bei teikiant

paslaugas piliečiams.

Gerinti galimybes įsilieti

į darbo rinką, didinti

darbuotojų gebėjimą

prisitaikyti ir darbo našumą.

„Phileas“ autotraukiniai: inovacijų diegimas transporto sektoriuje (Nyderlandai).

Daug lėšų bus skirta Ispanijos, Lenkijos,

Graikijos, Čekijos, Vengrijos, Portugalijos

ir Slovakijos inovacijų programoms. Pvz.,

Lenkijos nacionalinei „inovatyvios ekono-

mikos“ programai numatyta struktūrinių

fondų parama siekia 8,3 mlrd. EUR – dau-

giau nei 12 % visos šaliai skirtos sumos.

Prancūzijoje ir Nyderlanduose inovacijos

laikomos pagrindiniu visų regioninių pro-

gramų prioritetu: joms skirta maždaug

pusė visų šių programų išlaidų. O visose

Suomijos regioninėse programose inova-

cijoms teikiama reikšmė rodo aiškų siekį

decentralizuotai įgyvendinti ES Lisabonos

strategiją ir taip skatinti augimą bei užim-

tumą.

Daugelio mažesnių valstybių narių progra-

mose inovacijos fi gūruoja greta kitų prio-

ritetų, tokių kaip infrastruktūros plėtra. Tai

ypač pasakytina apie konvergencijos šalis:

kai kurias Baltijos valstybes, Maltą ir Slovė-

niją, taip pat ir Daniją. Tačiau tai nereiškia,

kad šios šalys inovacijoms teikia mažiau

reikšmės. Antai, Lietuva planuoja 8 % visų

lėšų skirti mokslinių tyrimų infrastruktūrai ir

dar 8 % – informacinei visuomenei.

16

Liuksemburgas




Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

15 mln. EUR.

Programų siekiaiSkatinti mažųjų ir vidutinių

įmonių steigimą.

Vystyti miestų centrus,

kuriuose įvyko ekonominiai

pokyčiai.

Plėtoti žinias ir inovacijas

(ypač viešuosiuose

ir privačiuosiuose mokslinių

tyrimų centruose).


(ypač moterų ir vyresnio

amžiaus darbuotojų).

TikslaiSiekti, kad išlaidos


ir technologijų plėtrai,

ypač privačiame sektoriuje,

sudarytų 3 % BVP, ir sumažinti

išmetamo CO2 kiekį, kaip

numatyta Kioto protokole.

Darniam augimui – žalia šviesa

Aplinkosaugos technologijų išteklių centras Eše prie Alzeto (Liuksemburgas).

Regioninė politika turi būti darni. 2007–2013 m. aplinką tausojančioms iniciatyvoms skirta daugiau lėšų nei kada nors anksčiau. Saugant aplinką, galima spartinti ir ekonomikos augimą: arba skatinant inovatyvias valymo technologijas, veiksmingą energijos naudojimą, ekologišką turizmą, arba tiesiog saugant natū-ralias buveines ir taip didinant zonų patrauklumą.

Visose Europos Sąjungos politikos srityse

reikalaujama užtikrinti tvarųjį vystymąsi

ir aplinkos apsaugą. Regioninės politikos

teisiniuose pagrinduose ir gairėse taip pat

pabrėžiama būtinybė integruoti ekonomi-

nius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus.

Tvarusis regionų vystymas įmanomas tik

saugant aplinką.

Vykdant ES regioninę politiką, galima ska-

tinti tvarumą: tam reikia plėtoti aplinką

tausojančias technologijas ir transporto,

energetikos bei infrastruktūros iniciatyvas,

kuriomis būtų užtikrinama aukšta vandens,

oro ir žemės kokybė. Be to, įgyvendinda-

mos sanglaudos politikos programas, vals-

tybės narės turi vertinti poveikį aplinkai ir

konsultuotis su aplinkosaugos institucijo-

mis bei visuomene.

Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, bendra

struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšų suma,

skirta aplinkosaugos programoms, išaugo

dvigubai ir dabar siekia maždaug 100 mlrd.

EUR, t. y. 30 % visos paramos. Pusę šių

lėšų sudarys investicijos į infrastruktūrą

– jos bus panaudotos nuotekų ir atliekų

valymui, užterštų vietovių atnaujinimui,

užterštumo mažinimui, gamtos apsaugai

ir rizikos prevencijai. Likusi pusė teks inves-

ticijoms, kuriomis bus daromas poveikis

aplinkai tokiose srityse: transportas ir ener-

getikos sistemos, ekologiškos inovacijos,

įmonių aplinkos valdymas, miestų ir kaimų

atgaivinimas bei ekologiškas turizmas. Pvz.,

veiksmingai energetikai ir atsinaujinančia-

jai energijai bus skirta virš 7 mlrd. EUR.

Sanglaudos fondas (veikiantis Bulgari-

joje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje,

Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Mal-

toje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje,

Slovėnijoje ir Vengrijoje) yra pagrindinis

su aplinkosauga susijusių infrastruktūros

projektų (ypač veiksmingos energetikos,

atsinaujinančiosios energijos, geležinkelių

transporto ir daugiarūšio ar viešojo trans-

porto sistemų srityse) fi nansavimo šalti-

nis. Jis fi nansuoja projektus, kuriems reikia

daug investicijų, ir padeda šioms šalims

siekti Europos Sąjungos aplinkosaugos

standartų.

Ilgainiui visos Europos regionai vis labiau

jus klimato kaitos poveikį ir susidurs su

naujais energijos aprūpinimo bei veiks-

mingo jos naudojimo iššūkiais. Šie iššūkiai

17

Danija




Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

103 mln. EUR.

Programų siekiaiŽmogiškieji ištekliai,

inovacijos, aktyvesnis

informacijos technologijų

naudojimas, verslumas,

patrauklūs regionai,

darbuotojų gebėjimo

prisitaikyti gerinimas

ir kvalifi kacijos kėlimas.

TikslaiPadidinti apmokytų

darbuotojų skaičių.

Kurti daugiau inovatyvių

įmonių.

Padidinti informacijos

ir ryšių technologijų

naudojimą įmonėse nuo

56 % (2005 m.) iki 75 %.

Veiksmingų energijos šaltinių vystymas: saulės baterijų plokštės Marstalyje, Fiuno amte (Danija).

įvairiuose regionuose bus skirtingi. 7 %

Sąjungos gyventojų gyvena dažnus potvy-

nius patiriančiose zonose, o maždaug 9 % –

teritorijose, kur daugiau nei 120 dienų

per metus nebūna lietaus. Kai kuriuose

ES regionuose dėl nevienodo klimato kai-

tos poveikio smarkiai pablogės gyvenimo

kokybė, nukentės turizmas ir žemės ūkis.

Sanglaudos politika gali suvaidinti svarbų

vaidmenį, siekiant prisitaikyti prie būsi-

mosios klimato kaitos ir iki minimumo

sumažinti neigiamą jos poveikį regionams.

Vykdant šią politiką, galima remti ekologiš-

kas inovacijas, aplinkos rizikos prevencijos

priemones bei aplinką tausojančias įmo-

nes ir kurti palankias rinkos sąlygas šiose

srityse dirbančioms įmonėms.

Pagal naujas regioninės politikos progra-

mas atsinaujinančiosios ir alternatyvios

energijos sektoriaus vystymui bus skirta

daugiau lėšų nei kada nors anksčiau, taigi

Europos įmonės gali gauti daug naudos.

Plėtodama vėjo, saulės ir biomasės energi-

jos technologijas, ES gali išsiveržti į priekį ir

sustiprinti savo konkurencingumą.

Kadangi Europa tampa vis labiau priklau-

soma nuo energijos importo, o kelių ir oro

transporto spūstys nuolatos auga, silpnėja

Europos pramonės konkurencingumas.

Todėl atsinaujinančiosios energijos nau-

dojimas ir tinklai, mažiau aplinką teršiančios

transporto priemonės ir aplinką tausojan-

čios technologijos yra svarbiausi prioritetai,

siekiant modernizuoti gamybą ir sumažinti

išmetamų teršalų kiekį. Transporto srityje,

siekiant tolygiai paskirstyti lėšas oro bei

kelių transportui, taip pat geležinkeliams,

vidaus vandenų keliams ir pakrantės laivy-

bai, reikėtų atsižvelgti į skirtingą valstybių

narių situaciją.

18

Malta



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

15 mln. EUR.

Programų siekiaiSkatinti augančią žiniomis

pagrįstą, konkurencingą

ekonomiką, didinti šalies

patrauklumą ir gerinti

gyvenimo kokybę, investuoti

į žmogiškąjį kapitalą ir mažinti

Goco regiono atsilikimą.

TikslaiIki 2013 m. padidinti

BVP vienam gyventojui

nuo 69,2 % ES vidurkio

(2005 m.) iki 74 %.

2007–2013 m. padidinti

nominalų prekių ir paslaugų

eksportą 4 % ir taip sustiprinti

konkurencingumą.

Iki 2013 m. pakelti užimtumo

lygį nuo 54,3 % (2005 m.)

iki 57 %.

Geresnis gyvenimas Europos miestuose

Restauruojamas Maltos kultūros paveldas.

Miestai simbolizuoja dvejopą iššūkį,

su kuriuo šiuo metu susiduria Europos

Sąjunga: kaip padidinti konkurencin-

gumą ir tuo pat metu išspręsti sociali-

nes bei aplinkosaugos problemas.

Europos miestai – tai ekonominės vei-

klos, inovacijų ir užimtumo centrai. Tačiau

jie susiduria su daugybe iššūkių. Spartė-

janti suburbanizacija, augantis skurdas ir

nedarbas miesto apylinkėse, didėjančios

transporto spūstys – tokios sudėtingos

problemos reikalauja integruotų ir vietos

poreikiams pritaikytų sprendimų trans-

porto, būsto, mokymo bei užimtumo

srityse. Vykdant Europos regioninę ir san-

glaudos politiką, siekiama kovoti su šiais

iššūkiais.

Įvairių politikos krypčių paskirtis – remti

regionų vystymąsi skatinančius mies-

tus. Skatinant verslumą, inovacijas ir pas-

laugų plėtrą, didinamas miestų patrauklu-

mas. Padedant krizės ištiktoms apylinkėms

– atnaujinant aplinką, atgaivinant apleistas

vietoves, saugant ir vystant istorinį bei kul-

tūrinį paveldą, – prisidedama prie subalan-

suoto miestų vystymo. O remiant aplinką

tausojantį miesto transportą, skatinamas

miestų tvarumas.

2007–2013 m. miestų vystymui skirta

apie 21,1 mlrd. EUR, t. y. 6,1 % viso ES san-

glaudos politikos biudžeto. Iš šios sumos

3,4 mlrd. EUR atiteks industrinių zonų bei

užterštų vietovių reabilitacijai, 9,8 mlrd.

EUR – miesto ir kaimo atgaivinimo projek-

tams, 7 mlrd. EUR – aplinką tausojančiam

miesto transportui ir 917 mln. EUR – būsto

sektoriui.

Kitos investicijos, skirtos mokslinių tyrimų ir

inovacijų, transporto, aplinkos, sveikatos ir

kultūros infrastruktūrai, taip pat turi didelį

poveikį miestams.

Taikant integruotą sanglaudos politikos

metodą, stiprinamas naudingas įvairių

politikos sričių bendradarbiavimas ir ska-

tinamas administracijų, socialinių bei eko-

nominių partnerių ir pilietinės visuomenės

organizacijų dialogas.

Naujuosiuose sanglaudos politikos regla-

mentuose 2007–2013 m. numatytos prie-

monės, kurių paskirtis – stiprinti miesto

dimensiją naujos kartos programose. Juose

pabrėžiama būtinybė į programų plana-

vimą bei rengimą įtraukti vietos ir regionų

valdžios institucijas.

Nacionalinės ir regionų valdžios institucijos

gali perleisti vietos valdžios institucijoms

visą programos valdymą ar jo dalį, partne-

rių teisėmis įtraukdamos ir kitas privačias

organizacijas.

19

Čekija


Konvergencija: 25,9 mlrd.

EUR.



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

389 mln. EUR.

Programų siekiaiDidinti konkurencingumą

ir paramą moksliniams

tyrimams, technologijų plėtrai

bei inovacijoms, vystyti darnų

turizmą, švietimą, užimtumą,

socialinę sanglaudą,

informacinę visuomenę,

sumažinti administracinę

naštą, didinti galimybes

naudotis transportu ir skatinti

tvarųjį kaimų bei miestų

vystymąsi.

TikslaiPasiekti 25 ES šalių

ekonomikos lygį.

Pakelti užimtumo lygį nuo

64,8 % (2005 m.) iki 66,8 %.

Iki 2015 m. padidinti


ir technologijų plėtrai

skiriamą BVP dalį

nuo 1,42 % iki 2,2 %.

Telčo (Čekija) senamiesčio centras traukia turistus.

n 2007–2013 m. laikotarpiu Europos

miestuose bus vykdomos įvairios san-

glaudos politikos priemonės ir iniciaty-

vos:

n Į visas regionines ir nacionalines

programas, kurias remia struktūriniai

ir Sanglaudos fondai, įtraukta daug

miesto vystymo klausimų.

Pagal URBACT II programą bus keičiamasi

gerąja patirtimi ir kuriami miesto planuo-

tojų bei kitų vietos ekspertų tinklai.

n JESSICA (Jungtinė Europos parama

tvarioms investicijoms į miestų zonas)

– tai nauja Europos Komisijos iniciatyva,

parengta bendradarbiaujant su Euro-

pos investicijų banku ir Europos plėtros

banko taryba. Jos tikslas – vystyti fi nansų

inžineriją, kuria būtų skatinamos tvarios

investicijos, ekonomikos augimas ir

užimtumas Europos miestuose.

n Miestų auditas suteikia statistikos duo-

menų ir informacijos apie gyvenimo

sąlygas 357 miestuose iš 27 ES valsty-

bių narių, taip pat Norvegijos, Šveicari-

jos ir Turkijos. Daugiau nei 330 rodiklių,

informuojantys apie gyvenimą Europos

miestuose, apima demografi ją, būstą,

sveikatą, nusikalstamumą, darbo rinką,

ekonominę veiklą, pajamų skirtumus,

vietos administravimą, piliečių dalyva-

vimą valdyme, išsilavinimo lygį, kultūros

infrastruktūrą ir turizmą.

20

Italija


Konvergencija: 21,6 mlrd.

EUR.



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

846 mln. EUR.

Programų siekiaiPlėtoti žinių tinklus, kelti

gyvenimo lygį, didinti

saugumą ir socialinę

integraciją, skatinti verslo

klasterius, paslaugas

ir konkurenciją, globalizuoti

bei modernizuoti ekonomiką.

TikslaiSiekti, kad vidutinio metinio

BVP augimas konvergencijos

regionuose sudarytų

2,4–3,1 %.

Padidinti užimtumą šiuose

regionuose maždaug nuo

45 % iki 50 %.

Investavimas į žmones

Mokymas darbo vietoje (Italija).

Norint pasiekti užsibrėžtą 70 % užim-tumo lygį, ES reikia sukurti 24 mln. darbo vietų. Senstant visos Euro-pos visuomenei, dar labiau išaugo užimtumo ir darbuotojų mokymo reikšmė.

Užimtumo lygis, darbuotojų kvalifi kacija

ir demografi nių pokyčių poveikis įvai-

riuose ES regionuose labai nevienodas, ir

ieškant sprendimų, reikia į tai atsižvelgti.

Todėl tam, kad sanglaudos politika būtų

sėkminga, labai svarbu atsakyti į klausimą,

kaip sukurti daugiau bei geresnių darbo

vietų ir parengti išsilavinusius darbuotojus,

gebėsiančius atsakyti į ateityje iškilsiančius

iššūkius.

2007–2013 m. į žmones bus investuota 95

mlrd. EUR. 76 mlrd. EUR skirs Europos socia-

linis fondas (ESF), o 19 mlrd. EUR – Europos

regioninės plėtros fondas (ERPF).

Pastaraisiais metais užimtumo lygis

išaugo, o nedarbas sumažėjo. Užimtumo

augimas visoje ES vidutiniškai sudarė 1 %,

o 2005 m. užimtumo lygis siekė 63,8 %. Tais

pačiais metais nedarbas sumažėjo iki 8,7 %

(ankstesniais metais jis siekė 9,1 %).

Menkiau išsivysčiusiuose ES regionuose

2000–2005 m. regionų užimtumo rodi-

kliai susilygino, o nedarbas sumažėjo nuo

13,4 % iki 12,4 %. Vis dėlto 2005 m. užim-

tumo lygis šiuose regionuose vis dar buvo

apie 11 % žemesnis nei kituose ES regio-

nuose.

Tam, kad regionai išliktų konkurencingi

bendrojoje žiniomis pagrįstoje ekonomi-

koje, jiems reikia kvalifi kuotų darbuotojų.

Lyginant regionus, išsilavinimo skirtumai

labiau išryškėja, nei lyginant šalis: 2005 m.

mažiau išsivysčiusiuose 27 ES šalių regio-

nuose tik 14 % darbingo amžiaus gyven-

tojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu

labiau išsivysčiusiuose regionuose šis rodi-

klis siekė 25 %.

Prognozuojama, kad Europos gyventojų

skaičius ims mažėti maždaug nuo 2020 m.

2000–2005 m. bendras gyventojų skaičiaus

augimas siekė 0,4 %, ir 86 % šio augimo

sudarė migracija. Jau šiandien 85 ES regio-

nuose – daugiausia naujosiose valsty-

bėse narėse – gyventojų skaičius sparčiai

mažėja, o kituose 76 regionuose jo augimą

skatina tik migracija. Ateityje šios tendenci-

jos stabdys užimtumo augimą.

Nors tikimasi, kad dėl darbo jėgos augimo

bendras užimtumo lygis kils iki 2017 m.,

gali būti, kad vėliau jis ims mažėti. Jungti-

nių Tautų duomenimis, iki 2050 m. Europos

gyventojų skaičius sumažės 70 mln., Azijos

– išaugs 1,3 mlrd., o Afrikos – padidės 1

mlrd. Tokio masto demografi niai pokyčiai

turės poveikį ir ekonominės veiklos pasis-

kirstymui.

2007–2013 m. didelė sanglaudos politikos

investicijų dalis bus skirta stiprinti darbuo-

tojų gebėjimą prisitaikyti. Daugiau nei 70

mlrd. EUR ESF lėšų turėtų būti investuota į

21

Slovakija


Konvergencija:

10,9 mlrd. EUR.



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

227 mln. EUR.

Programų siekiaiInfrastruktūra ir regionų

pasiekiamumas, inovacijos,

informacinė visuomenė

ir žinių ekonomika,

žmogiškieji ištekliai

bei švietimas.

TikslaiPakelti ekonomikos lygį iki

60 % 15 ES šalių vidurkio.

Pakelti užimtumo lygį nuo

57,7 % (2005 m.) iki 63,4 %.

Investavimas į žmones: naujas vaikų priežiūros centras romų vaikų darželyje (Slovakija).

mokymą, užimtumą ir veiksmus socialinei

integracijai gerinti. Be to, ERPF ypač remia

infrastruktūrą, susijusią su užimtumu, švie-

timu bei mokymu, pvz., mokyklas, ligoni-

nes ir vaikų priežiūros įstaigas.

Žinodamos, kad investicijos į švietimą

ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu grįžta

keleriopai, visos valstybės narės skyrė daug

lėšų švietimo ir mokymo sistemų moder-

nizavimui bei reformavimui. Pvz., Danija

siekia, kad per vienerius metus būtų apmo-

koma 45 % nekvalifi kuotų darbuotojų. Kai

kurios valstybės narės, tokios kaip Vokietija,

Ispanija, Latvija, Lietuva, Kipras, Danija ir

Estija, užsibrėžė ambicingą tikslą – pakelti

užimtumo lygį iki 70 %, tuo tarpu Jungtinė

Karalystė sieks šį lygį pakelti iki 80 %.

22

Jungtinė Karalystė





Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

722 mln. EUR.

Programų siekiaiĮmonės ir inovacijos,

kvalifi kacija ir užimtumas,

aplinkos ir bendruomenių

tvarumas, rinkos

nepakankamumo mažinimas,

lygybė, bendradarbiavimas su

vietos valdžios institucijomis,

aukštasis mokslas,

savanoriškos veiklos bei

privatusis sektoriai

ir Lisabonos darbotvarkės

įgyvendinimas.

TikslaiKelti kvalifi kaciją.

Didinti investicijas

į mokslinius tyrimus

ir technologijų plėtrą,

ypač privačiajame sektoriuje.

Skatinti inovacijas ir verslumą.

Protingas lėšų naudojimas

Šiaurės atgaivinimas: Šiaurės energijos iniciatyva Nortumberlande (Jungtinė Karalystė).

Keletas naujų priemonių ir iniciatyvų padeda kuo veiksmingiau ir tvariau naudoti struktūrinių bei Sanglaudos fondų lėšas 2007–2013 m. laikotar-piu. Jose sutelkiama projektų val-dymo ir fi nansų inžinerijos kompe-tencija, užtikrinant, kad investicijos turės poveikį ir skatins ilgalaikį regio-nų vystymąsi.

Tinkamas sanglaudos politikos priemonių

fi nansų valdymas gali paskatinti viešąsias

investicijas. Šiam tikslui Europos Komisija

kartu su Europos investicijų banku (EIB),

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku

(ERPB) ir Europos plėtros banko taryba

(EPBT) parengė tris priemones. Jų paskirtis –

teikti techninę paramą stambiems infras-

truktūros projektams, viešojo ir privačiojo

sektorių partnerystei arba fi nansinių insti-

tucijų ir valstybių narių bei regionų fi nansų

inžinerijai.

Dėl glaudesnio Europos Komisijos ir fi nan-

sinių institucijų bendradarbiavimo padi-

dės nacionalinių ir regionų administracijų

gebėjimai.

Šios trys naujos priemonės yra:

n JASPERS (Jungtinė parama Europos

regionų projektams), kuria skatinamas

Europos Komisijos, EIB ir ERPB bendra-

darbiavimas, kompetencijos vystymas

ir parama stambiems valstybių narių

bei regionų projektams. Pagrindinės

paramos sritys – transporto bei energe-

tikos infrastruktūros projektai (įskaitant

transeuropinius tinklus) ir veiksmingos

energetikos bei atsinaujinančiosios

energijos naudojimo iniciatyvos, ypač

vertinant viešojo ir privačiojo sektorių

partnerystę. Buvo sudaryta JASPERS

ekspertų grupė, valdoma iš EIB būstinės

Liuksemburge.

n JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai

mikroįmonėms, taip pat mažosioms

ir vidutinėms įmonėms) – tai Europos

Komisijos, EIB ir Europos investicijų

fondo (EIF) iniciatyva, kuria skatina-

mas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ)

fi nansavimas. JEREMIE suteikia gali-

mybę valstybėms narėms ir regionams

perimti iš EIF fi nansų inžinerijos ir MVĮ

fi nansų programų valdymą. Jo pro-

duktai apima paskolas, rizikos kapitalą,

garantijas, paskolas ir techninę paramą.

Tokiu būdu, vietoj subsidijų naudojant

apyvartinius fi nansinius produktus, ES

fondų poveikis smarkiai sustiprės. EIF ir

nacionalinės bei regionų valdžios ins-

titucijos parengs specialias schemas,

skirtas visų sektorių MVĮ. Tikimasi, kad

JEREMIE padės akivaizdžiai pagerinti

maždaug 20 valstybių narių MVĮ fi nan-

savimą. Tam bus skirta apie 2,5 mlrd.

EUR ERPF lėšų.

23

Belgija






Programų siekiaiStiprinti tvarią

teritorinę sanglaudą

ir konkurencingumą, skatinti

žinių ekonomiką ir inovacijas,

miestų, žmogiškųjų išteklių

ir verslo vystymą,

mokslinius tyrimus

ir mokymą, mažinti nedarbą,

kovoti su diskriminacija

ir skatinti lygybę.

TikslaiPadidinti moksliniams

tyrimams ir technologijų

plėtrai skiriamą BVP dalį

iki 3 %.


iki 70 %, moterų užimtumo

lygį – iki 60 %, o 55–64 metų

darbuotojų užimtumo

lygį – iki 50 %.

Investicijos į mokslinius tyrimus: Minervos biotechnologijų tyrimų centras Šarlerua, Valonijoje (Belgija).

n JESSICA (Jungtinė Europos parama

tvarioms investicijoms miestų zonose) –

tai Komisijos, EIB ir EPBT iniciatyva,

kuria skatinamos tvarios investicijos į

miestų projektus bei programas. Jos

dėka valstybės narės, regionai ir miestai

įtraukiami į Europos bankininkystės bei

fi nansų sektorių, taip skatinant dides-

nes ir geresnes investicijas miestuose.

Struktūrinių fondų programų valdan-

čiosios institucijos gali pasinaudoti

nepriklausomų ekspertų kompetencija

ir, gavusios daugiau paskolų kapitalo,

skatinti miestų vystymąsi. Veiksmų pro-

gramoms skirtos lėšos, kurios investuo-

jamos pagal JESSICA iniciatyvą, gali būti

perverstos į miestų vystymo fondus, o

dalį fi nansavimo gali skirti savivaldybės,

bankai, pensijų ar investicijų fondai.

24

Slovėnija



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

104 mln. EUR.

Programų siekiaiSkatinti verslumą, inovacijas

ir technologijų plėtrą,

plėtoti žmogiškąjį kapitalą,

kurti darbo vietas ir remti

subalansuotą regionų

vystymąsi.

TikslaiSiekti, kad metinis BVP

augimas sudarytų 0,75 %.

Padidinti užimtumo

lygį 1,7 %.

Bendradarbiavimas be sienų.

Atnaujinami geležinkeliai Slovėnijoje.

Sanglaudos politika skatina įvairių ES valstybių narių ir kitų valstybių regio-nus bei miestus dirbti kartu ir moky-tis vieniems iš kitų, kuriant bendras programas, projektus bei tinklus. Tam 2007–2013 m. laikotarpiui parengta daug iniciatyvų.

Europos teritorinio bendradarbiavimo

tikslas, kurį fi nansuoja Europos regioninės

plėtros fondas (ERPF), remia tarpvalstybi-

nio, tarptautinio ir tarpregioninio bendra-

darbiavimo programas. Šiam tikslui skirtas

8,7 mlrd. EUR biudžetas sudaro 2,5 % visų

2007–2013 m. sanglaudos politikos lėšų.

Be to, parengta nauja priemonė tarpvals-

tybiniam bendradarbiavimui stiprinti ir

keletas kitų priemonių, kuriomis remiamas

regionų vystymas ES išorinio pasienio teri-

torijose ir bendradarbiavimas su šalimis

kandidatėmis, potencialiomis kandidatė-

mis bei trečiosiomis šalimis.

Europos teritorinio bendradarbiavimo tiks-

las apima įvairias kryptis:

n 53 tarpvalstybinės programos, vykdo-

mos ES pasienio regionuose. Jomis ska-

tinamas verslumas ir mažosios bei vidu-

tinės įmonės, tarpvalstybinis turizmas,

turizmas ir kultūra, aplinkos valdymas,

transporto, informacijos ir ryšių tinklai,

vandens, atliekų ir energijos valdymas,

bendras sveikatos, kultūros bei švietimo

infrastruktūrų naudojimas ir teismų bei

administracijų bendradarbiavimas.

ERPF indėlis: 5,6 mlrd. EUR.

n 13 tarptautinio bendradarbiavimo

programų vykdoma platesnėse ben-

dradarbiavimo zonose, tokiose kaip

Baltijos jūros, Alpių ir Viduržemio jūros

regionai. Didžiausias dėmesys skiriamas

tarpregioniniams projektams, susiju-

siems su inovacijomis, aplinkos apsauga

ir rizikos prevencija, pasiekiamumu ir

tvariuoju miestų vystymusi.

ERPF indėlis: 1,8 mlrd. EUR.

n Tarpregioninio bendradarbiavimo

programa (INTERREG IVC) skatinamas

įvairių šalių regionų ir vietos institucijų

keitimasis patirtimi. Išskiriami du priori-

tetai: inovacijos bei žinių ekonomika ir

aplinkos apsauga bei rizikos prevencija.

Kaip ir URBACT II programa, ši programa

yra ES iniciatyvos „Regionų ekonomi-

niai pokyčiai“, kurios paskirtis – skatinti

regionų bei miestų tinklų kūrimą ir eko-

nomikos modernizavimą naudojantis

gerąja patirtimi, pagrindas.

ERPF indėlis: 321 mln. EUR.

Šalys: 27 ES valstybės, Norvegija ir

Šveicarija.

n URBACT II programa padeda vietos

ir regionų veikėjams keistis patirtimi

ir nagrinėti miesto politikos temas. Ja

skatinami kurti bendrus įvairių miestų

teminius tinklus ir darbo grupes, rengti

konferencijas bei priemones.


Šalys: 27 ES valstybės, Norvegija ir

Šveicarija.

25

Vengrija


Konvergencija:

22,9 mlrd. EUR.


ir užimtumas: 2 mlrd. EUR.

Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

386 mln. EUR.

Programų siekiaiSkatinti konkurencingumą

ir žinių ekonomiką, gerinti

sąlygas verslui ir vykdyti

aktyvią darbo rinkos politiką,


išteklius.

TikslaiPadidinti naujų darbo

vietų skaičių 4 %.

Iki 2015 m. pakelti

įmonių gamybos lygį 10 %.

Sujungtos šalys: naujas traukinio maršrutas iš Vengrijos į Slovėniją.

n Europos teritorijų planavimo stebė-

senos tinklas (ESPON) teikia mokslinę

informaciją, reikalingą regionams vys-

tyti, pasitelkiant taikomuosius moksli-

nius tyrimus, analizes ir priemones.


Šalys: 27 ES valstybės, Norvegija, Švei-

carija, Islandija ir Lichtenšteinas.

n Vykdant INTERACT II programą, teikia-

mos bendradarbiavimo programoms

valdyti reikalingos paslaugos ir priemo-

nės.


Įgyvendinant regionų bendradarbiavimo

projektus, gali iškilti sunkumų dėl skirtingų

nacionalinių mokesčių sistemų arba darbo

bei planavimo įstatymų. Europos terito-

rinio bendradarbiavimo grupė (ETBG)

– tai nauja priemonė, leidžianti įvairių šalių

regionų ir vietos valdžios institucijoms

steigti juridinio asmens statusą turinčias

bendradarbiavimo grupes. Ši priemonė

gali būti naudojama tokiose srityse kaip

tarpvalstybinis transportas, sveikatos prie-

žiūros paslaugos arba bendri tyrimai ir pro-

jektai. ETBG nariais gali būti nacionalinės

arba regionų viešosios įstaigos.

Parengtos dvi priemonės, kuriomis 2007–

2013 m. bus skatinamas regionų vystyma-

sis šalyse kandidatėse, potencialiose kandi-

datėse ir trečiosiose šalyse:

n Pasirengimo narystei pagalbos prie-

monė (IPA) grindžiama ES šalių kandi-

dačių – Buvusios Jugoslavijos Respubli-

kos Makedonijos, Kroatijos bei Turkijos

– ir potencialių kandidačių – Albanijos,

Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos

bei Serbijos, įskaitant Kosovą – par-

tneryste. Ja remiamos administracinės,

socialinės ir ekonominės reformos, taip

pat regionų ir tarpvalstybinis bendra-

darbiavimas.

ES parama: 11,47 mlrd. EUR.

n Europos kaimynystės ir partnerystės

priemonės (ENPI) paskirtis – stiprinti

ES ir šalių partnerių – Alžyro, Armėnijos,

Azerbaidžano, Baltarusijos, Egipto, Gru-

zijos, Izraelio, Jordanijos, Libano, Libijos,

Maroko, Moldavijos, Palestinos Vadovy-

bės, Rusijos Federacijos, Sirijos, Tuniso ir

Ukrainos – bendradarbiavimą bei eko-

nominę integraciją. Ši priemonė remia

partnerystę, kuria skatinamas geras

valdymas ir socialinis bei ekonominis

vystymasis. Priemonė apima ir 15 tarp-

valstybinio bendradarbiavimo (CBC)

projektų, vykdomų ES kaimyninių šalių

pasienio regionuose.

ES parama: 11,18 mlrd. EUR, iš kurių

ENPI-CBC programoms skirta 1,18 mlrd.

EUR.

Be to, 2006 m. Europos Komisija pradėjo

struktūrizuotą dialogą apie regioninę poli-

tiką su Kinija, o 2007 m. – su Rusija.

26

Vokietija


Konvergencija:

16,1 mlrd. EUR.



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

851 mln. EUR.

Programų siekiaiSkatinti inovacijas, stiprinti

konkurencingumą, didinti

regionų patrauklumą

ir kurti daugiau bei

geresnių darbo vietų.

TikslaiPadidinti moksliniams

tyrimams ir inovacijoms

skirtas išlaidas iki 3 % BVP

(nuo 2,5 %).

Pakelti užimtumo lygį iki 70 %

(nuo 65,4 %).

Ar poveikis akivaizdus?

Pramonės paveldas tampa regiono turtu: Felklinger Hiutė, Saro kraštas (Vokietija).

Sprendžiant iš naujausių verti-

nimų, sanglaudos politika turi didelį

poveikį – ji skatina augimą ir darbo

vietų kūrimą tose valstybėse narėse,

kurioms labiausiai šito reikia, ir vai-

dina svarbų vaidmenį, keliant visos

Europos gyvenimo lygį.

Visose struktūrinių fondų remiamose pro-

gramose numatytas vertinimas: valstybės

narės, regionai ir Europos Komisija regulia-

riai vertina sanglaudos politiką. Jos laimėji-

mai matuojami remiantis tokiais rodikliais

kaip papildomas augimas, sukurtų darbo

vietų skaičius ar sumažėjęs užterštumas.

Kaip matyti iš Europos Komisijos 2007 m.

sanglaudos ataskaitos, programos turėjo

poveikį valstybių narių politikai: investi-

cijomis imta skatinti augimą, remiamos

tos sritys, kurioms labiausiai reikia investi-

cijų, – infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai ir

regionų ekonomikos modernizavimas bei

diversifi kavimas. Įgyvendinant programas,

buvo ugdomi žinių ekonomikai reikalingi

įgūdžiai, stiprinama darbo rinkos politika ir

taip mažinama socialinė atskirtis bei skur-

das. Nacionaliniu mastu Graikija, Ispanija,

Airija ir Portugalija – šalys, iki paskutiniojo

ES plėtros etapo gavusios didžiausią san-

glaudos politikos paramą – nuo 1995 m.

pasiekė įspūdingų augimo rezultatų.

Graikija smarkiai pasivijo kitas ES-27 šalis:

jos vidutinis BVP vienam gyventojui nuo

74 % (1995 m.) išaugo iki 88 % (2005 m.).

Per tą patį laikotarpį Ispanijos BVP vienam

gyventojui padidėjo nuo 91 % iki 102 %, o

Airijos – nuo 102 % iki 145 %.

Kitokia yra naujųjų valstybių narių padė-

tis – jose sanglaudos politika tik pradedama

įgyvendinti. Visoms šioms valstybėms, kurių

lygis iš pradžių buvo labai žemas, būdingas

spartus augimas, dažnai sutelktas sostinės

regione ir didžiuosiuose miestuose. Nuo

1995 iki 2005 m. visų trijų Baltijos valstybių

BVP išaugo kone dvigubai. Nemaži ir Len-

kijos, Vengrijos bei Slovakijos laimėjimai: jų

augimo rodikliai daugiau nei dukart viršija

ES vidurkį. Vis dėlto, net ir išlikus tokiems

augimo tempams, prireiks daugiau nei 15

metų, kol Lenkijos, Bulgarijos ir Rumunijos

BVP vienam gyventojui sudarys 75 % 27 ES

šalių vidurkio.

Kalbant apie regionus, ekonomika nedidelį

BVP vienam gyventojui turinčiose šalyse

pastarąjį dešimtmetį augo gana sparčiai.

Tai rodo, kad ES regionuose vyksta kon-

vergencija. 1995–2004 m. regionų, kurių

BVP vienam gyventojui nesiekia 75 % ES

vidurkio, sumažėjo nuo 78 iki 70, o regio-

nų, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia

50 %, – nuo 39 iki 32. Atsiliekančių 15 ES

šalių regionų, kurie 2000–2006 m. gavo

didžiausią sanglaudos politikos paramą,

BVP vienam gyventojui smarkiai padidėjo.

1995–2004 m. ketvirtadalio šių regionų

BVP vienam gyventojui viršijo 75 % ribą.

27

Rumunija


Konvergencija:

19,2 mlrd. EUR.

Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

455 mln. EUR.

Programų siekiaiVystyti pagrindinę

infrastruktūrą, atsižvelgiant

į Europos standartus, didinti

ilgalaikį konkurencingumą,

veiksmingiau plėtoti ir

naudoti žmogiškąjį kapitalą,

gerinti administracinius

gebėjimus, skatinti

subalansuotą teritorinį

vystymąsi.

TikslaiIki 2015 m. padidinti

BVP 15–20 %.


nuo 57,4 iki 64 %.

Investuoti į 1400 km naujų

ar atnaujintų kelių.

Atstatoma nauja Danutonio vandenvalos stotis netoli Petrosanio (Rumunija).

2000–2006 m. Ispanijoje buvo nutiesta

850 km greitųjų traukinių geležinkelių. Be

to, atnaujinus kelius buvo sutaupyta apie

1,2 mln. valandų. Abu šie pasiekimai – sva-

rus indėlis į darnų transportą. Per maždaug

tokį pat laikotarpį, gavus struktūrinių fondų

paramą, apie 6,4 mln. Italijos gyventojų

pradėta teikti rūšiuotų atliekų surinkimo

paslaugas. Ispanijoje apie 4 mlrd. EUR buvo

investuota į maždaug 13 000 mokslinių

tyrimų projektų, kuriuose dalyvavo beveik

100 000 mokslininkų. O Britanijoje 256 000

MVĮ buvo suteikta fi nansinė parama ir kon-

sultavimo bei valdymo ir darbo organiza-

vimo įgūdžių ugdymo paslaugos.

Panašūs poslinkiai stebimi ir darbo vietų

kūrimo srityje. 2000–2005 m. ES regionų

užimtumo rodikliai susilygino, o nedarbas

atsiliekančiuose 15 ES šalių regionuose

sumažėjo nuo 13,4 % iki 12,4 %. Vis dėlto

2005 m. užimtumo lygis šiuose regionuose

vis dar buvo apie 11 % žemesnis nei kituose

Sąjungos regionuose.

Atlikti tyrimai leidžia tikėtis, kad 2007–

2013 m. laikotarpiu įgyvendinant san-

glaudos politiką, daugelio naujųjų valstybių

narių BVP, be numatyto augimo, padidės

dar maždaug 6 %. Pvz., Lietuvoje, Čekijoje

ir Slovakijoje prognozuojamas papildomas

9 % BVP augimas, Bulgarijoje, Lenkijoje ir

Pietų Italijoje – apie 1–1,5 %. Iki 2015 m.,

naudojant sanglaudos investicijas, gali būti

sukurta iki 2 mln. naujų darbo vietų.

Sanglaudos politika daro poveikį ne vien

augimui ir užimtumui. Ji dera su kitomis

Bendrijos politikos kryptimis: valstybės

pagalbos, aplinkosaugos, transporto, para-

mos inovacijoms ar informacinės visuo-

menės. Be to, ją įgyvendinant gerinamas

ir modernizuojamas viešasis administra-

vimas, skatinamas skaidrumas bei geras

valdymas.

28

Austrija





Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

257 mln. EUR.

Programų siekiaiRegionų konkurencingumas

ir inovacijos, patrauklūs

regionai, didesnis darbuotojų

gebėjimas prisitaikyti

ir aukštesnė kvalifi kacija,

teritorinis bendradarbiavimas,

valdymas.

TikslaiSkatinti konkurencingumą,

stiprinant žinias ir įmonių

inovacinius gebėjimus.

Remti mokslinius tyrimus

ir technologijų plėtrą.

Remti subalansuotą

regionų vystymąsi,

gerinti jų pasiekiamumą

ir skatinti užimtumą.

Mokesčių mokėtojų pinigų kontrolė

Parama darniam turizmui: dviračių takai Zalcburgo regione (Austrija).

Struktūrinių ir Sanglaudos fondų

išlaidoms iš ES biudžeto kasmet ski-

riama apie 50 mlrd. EUR, be to, dalį

fi nansavimo skiria ir nacionaliniai,

regioniniai bei privatūs partneriai. Iš

viso valstybės narės valdo daugiau

nei 400 nacionalinių bei regioninių

programų ir dešimtis tūkstančių kas-

met atrenkamų projektų. Kaip Euro-

pos Komisija užtikrina, kad mokesčių

mokėtojų pinigai būtų valdomi tinka-

mai ir veiksmingai?

Atsakymas į šį klausimą – kontrolės ir

audito sistema, veikianti ES, nacionaliniu

ir regionų lygiu. Valstybės narės ir regionai

turi atitikti tam tikrus minimalius reikalavi-

mus – tik tada projektui bus skirta struktū-

rinių ir Sanglaudos fondo parama.

Kiekvienai programai turi būti paskirtos

trys institucijos ir apibrėžtos jų funkcijos:

n Valdančioji institucija užtikrina, kad

projektai atitiktų atrankos kriterijus, o

paramos gavėjas suprastų nustatytas

sąlygas. Ji tikrina, ar projektas atitinka

fi nansavimo sąlygas, ir reguliariai atlieka

vietines patikras, norėdama įvertinti

pažangą bei numatytų išlaidų tikslumą.

Nustačiusi pažeidimus, valdančioji ins-

titucija keičia paramos sumą arba susi-

grąžina ES lėšas. Be to, ji rengia metines

įgyvendinimo ataskaitas ir galutinę

ataskaitą, kurioje apibendrina visos pro-

gramos įgyvendinimą. Ataskaitas tikrina

Europos Komisija.

n Tvirtinančioji institucija reguliariai tei-

kia Komisijai išlaidų suvestines ir mokė-

jimų paraiškas. Ji tikrina, ar paraiškos dėl

kompensavimo yra tinkamos, pagrįstos

patikimomis apskaitos sistemomis ir

atitinka taikomas ES bei nacionalines

taisykles. Ji atlieka patikrinimus, esant

reikalui – ir vietinius patikrinimus. Tvirti-

nančioji institucija taip pat stebi, ar nėra

pažeidimų, ir praneša apie pažeidimus

bei dėl jų įvykusį lėšų susigrąžinimą iš

paramos gavėjo.

n Audito institucija atlieka sistemos

auditą ir tikrina projektus. Apie sistemos

trūkumus ir netinkamas išlaidas ji pra-

neša valdančiajai bei tvirtinančiajai ins-

titucijoms. 2007–2013 m. nacionalinės

audito įstaigos įgijo daugiau įsipareigo-

jimų. Pirma, jos turi pateikti nuomonę

apie valdymo ir kontrolės sistemos ati-

tiktį ES reikalavimams. Antra, kiekvie-

nai programai turi būti paskirta audito

institucija, kuri būtų ofi cialiai atsakinga

už audito veiklą. Per devynis mėnesius

nuo programos patvirtinimo dienos ji

turi pateikti audito strategiją, o kiekvie-

nais metais – nuomonę apie sistemų

veikimą. Be to, pasibaigus programai, ši

institucija privalo peržiūrėti visą audito

veiklą. Jos pareiškimus nagrinėja Euro-

pos Komisija.

29

Suomija




Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

120 mln. EUR.

Programų siekiaiSkatinti verslą, inovacijas,

tinklų kūrimą, stiprinti

žinių struktūras, didinti

kompetenciją, skatinti

užimtumą ir verslumą,

gerinti regionų pasiekiamumą

ir aplinką.

TikslaiKurti naujas įmones bei darbo

vietas ir taip kelti užimtumo

lygį.

Vystyti regionų ekonomiką.

Didinti įmonių našumą,

konkurencingumą ir eksportą.

Kelti švietimo lygį.

Iki 2010 m. padidinti išlaidas


ir inovacijoms 4 % BVP.

Bendruomenės paslaugos: Lastenkario (Lastenkaari) pradinės mokyklos vaikų dienos centras (Suomija).

Europos Komisijos audito tarnybos vykdo

prižiūrimąją kontrolę, daugiausia atlikda-

mos valstybių narių ir regionų valdymo bei

kontrolės sistemų auditą, įskaitant paramos

gavėjų operacijų tikrinimą, ir kontroliuoja

valstybėms narėms skiriamų lėšų srautą.

Taip pat atliekami teminiai auditai. Nusta-

čius didelius sistemų trūkumus, Komisija

ir valstybės narės parengia veiksmų planą

jiems šalinti.

Jei valstybė narė delsia imtis korekcinių

priemonių, Europos Komisija gali nutraukti

ar sustabdyti mokėjimus ir pareika-

lauti grąžinti jau išmokėtas sumas, kurios

nebuvo tinkamai panaudotos dėl sistemos

trūkumų. Tokiu atveju visiems rizikingiems

mokėjimams taikoma vienoda fi nansinių

korekcijų norma.

2007–2013 m. laikotarpiui Europos Komi-

sija priėmė veiksmų planą, kurio paskirtis –

geriau integruoti kontrolės ir audito veik-

lą ES, nacionaliniu ir regionų lygiu. Pagal

šį planą bus geriau koordinuojama audito

veikla, valstybių narių audito institucijos ir

Komisija keisis audito rezultatais, taip pat

bus skleidžiamos gairės ir geroji patirtis.

Finansinių korekcijų Komisija imasi ir tada,

kai per jos pačios ar Europos Audito

Rūmų atliekamą auditą randama pavie-

nių klaidų. Valstybės narės turi galimybę

atmesti siūlomas fi nansines korekcijas arba

jos gali pakeisti pakoreguotą išlaidų sumą

kita reikalavimus atitinkančia suma, kad

atitinkamos programos fi nansavimas rea-

liai nesumažėtų.

30

Graikija


Konvergencija:

19,6 mlrd. EUR.



Europos teritorinis

bendradarbiavimas:

210 mln. EUR.

Programų siekiaiSkatinti konkurencingumą,

gerinti pasiekiamumą, siekti

skaitmeninės konvergencijos,


išteklius, remti švietimą

ir mokymąsi visą gyvenimą.

TikslaiIki 2015 m. padidinti BVP

maždaug 3,5 % ir sukurti

iki 95 000 naujų darbo vietų.

Padidinti MTTP išlaidas iki

1,5 % BVP (0,6 % šiuo metu).

Pasakojama istorija: Jūsų teisė žinoti

Pastangos išsaugoti kultūros paveldą Atėnuose (Graikija).

Viešumas ir informavimas apie ES

struktūrinių ir Sanglaudos fondų

bendrai fi nansuojamą veiklą – labai

svarbūs, siekiant padidinti programų

žinomumą ir skaidrumą.

„Pasakojama struktūrinių ir Sanglaudos

fondų istorija“ iš tikrųjų reiškia, kad ES val-

džios institucijos ir valstybės narės bei

regionai koordinuoja apie gerąją patirtį

informuojančius leidinius, interneto sve-

taines, duomenų bazes bei kitus šaltinius,

siekdami užtikrinti kuo geresnę prieigą

prie svarbios informacijos. Už piliečių

informavimą apie ES bendrai fi nansuojamą

veiklą visų pirma atsako nacionalinės val-

džios institucijos.

2007–2013 m. bus skiriamas didesnis

dėmesys tinkamam informavimui apie

fondus ir komunikacijai visais lygmenimis.

Valstybės narės ir regionai privalo teikti

informaciją apie fondų bendrai fi nansuo-

jamas programas ir skelbti visus galutinius

lėšų gavėjus, projektus bei gautas sumas.

ES taisyklėse nustatyta, kad:

n Kiekvienai veiksmų programai turi būti

parengtas komunikacijos planas,

kuriame būtų nurodyta strategija, api-

brėžtos tikslinės grupės, numatytos

informavimo ir komunikacijos priemo-

nės bei pateiktas orientacinis biudžetas.

Valdžios institucijos turi paskirti už planą

atsakingus skyrius ir nurodyti, kaip pla-

nas bus vertinamas.

n Valdančiosioms institucijoms ir galuti-

niams lėšų gavėjams keliami minima-

lūs reikalavimai, susiję su plačiosios

visuomenės informavimu. Pavyzdžiui,

pradedant vykdyti programą, reikalau-

jama surengti didelę informacinę kam-

paniją, o po to kasmet organizuoti po

vieną kampaniją, per kurią būtų infor-

muojama apie tolesnį programos įgy-

vendinimą; valdančioji institucija pri-

valo skelbti galutinių lėšų gavėjų sąrašą;

projektų įgyvendinimo vietose turi būti

statomi informaciniai stendai ir kabina-

mos atminimo lentos.

n Valstybės narės ir regionai turėtų kurti

tinklus, kurie būtų skirti informavimo

bei komunikacijos veiklai ir skatintų

siekti geresnės integracijos bei semtis

gerosios patirties.

Informavimas ir komunikacija – neatsie-

jama sanglaudos politikos dalis, sutei-

kianti pridėtinės vertės vietoje vykdomų

programų ir projektų kokybei. Ją prak-

tiškai įgyvendina nacionalinės ir regionų

administracijos, galutiniai paramos gavė-

jai ir Europos Komisijos tarnybos. Taip pat

31

svarbu vertinti ir toliau plėtoti informavimo

bei komunikacijos strategijas ir jų sąsajas

su bendraisiais veiksmų programų tikslais.

Europos Komisijos tarnybos publikacijų,

interneto, garso bei vaizdo priemonių ir

konferencijų pagalba informuoja plačiąją

visuomenę apie fondų veiklą kiekvienoje

valstybėje narėje. Tokiais būdais stengia-

masi, pasitelkus į pagalbą visas ofi cialiąsias

ES kalbas, atkreipti didesnį dėmesį į fondų

poveikį ir užtikrinti, kad nuosekli ir svarbi

informacija pasiektų kuo daugiau žmonių.

Komisija taip pat koordinuoja visų 27

valstybių narių komunikacijos specialistų

tinklą, kuris padeda bendromis jėgomis

skleisti informaciją apie ES struktūrinius ir

Sanglaudos fondus. Tinklo paskirtis – daly-

tis gerąja patirtimi, ieškoti būdų komunika-

cijos veiklos kokybei gerinti ir susijungti su

esamais nacionaliniais tinklais.

32

Jūsų paslaugoms

Jei norite daugiau sužinoti apie tai, kaip Europos Sąjunga remia regionus, kokiems Jūsų

regiono projektams skirtas fi nansavimas ir kokio dydžio sumos jiems numatytos, arba jeigu

ieškote žinių, publikacijų, Power Point pateikčių, nuotraukų ar vaizdo siužetų, apsilankykite

Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/regional_policy

Jeigu iškilo klausimų ar norėtumėte gauti publikacijų, kreipkitės šiuo adresu:

[email protected]

Regioninės politikos generaliniame direktorate veikia informacijos ir lankytojų centras.

Pavieniai lankytojai arba lankytojų grupės jame priimami pirmadieniais–penktadieniais

9.30–12.30 ir 14.00–17.00 val.

Europos Komisija, Regioninės politikos generalinis direktoratas

Avenue de Tervuren/Tervurenlaan 41

B-1049 Bruxelles/Brussel

Tel.: +32 (0)2 296 06 34

Faksas: +32 (0)2 296 60 03

33

ŽodynėlisSanglaudos fondas, skirtas valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos

sudaro mažiau nei 90 % Bendrijos vidurkio, bendrai fi nansuoja transporto ir aplinkos

projektus, įskaitant transeuropinių tinklų (Trans European Networks – TENs), veiksmingos

energetikos ir atsinaujinančiosios energijos projektus. 2007–2013 m. valstybių narių

vykdomoms programoms iš Sanglaudos fondo bus skirta 69,6 mlrd. EUR.

BSG (Bendrijos sanglaudos politikos strateginės gairės): struktūrinių fondų

intervenciją apibrėžianti sistema.

ERPF (Europos regioninės plėtros fondas), kaip ir Sanglaudos fondas bei Europos

socialinis fondas, yra viena iš trijų ES sanglaudos politikos fi nansinių priemonių ir

pagrindinis fi nansavimo šaltinis didinant regionų vidinį potencialą. 1975 m. įkurtas ERPF

fi nansuoja našias investicijas, verslumą, transporto ir aplinkos infrastruktūrą, mokslinius

tyrimus ir technologijų plėtrą, inovacijas, informacinę visuomenę, tvarųjį vystymąsi ir kitas

veiklos kryptis.

ESF (Europos socialinis fondas): šis 1957 m. įkurtas fondas – viena iš trijų ES sanglaudos

priemonių ir pagrindinis ES fi nansinės paramos šaltinis plėtojant integraciją į darbo rinką

ir žmogiškuosius išteklius.

BVP (bendrasis vidaus produktas): per tam tikrą laikotarpį tam tikroje teritorijoje

sukurtų prekių ir paslaugų ekonominė vertė. Ji lygi tos teritorijos ekonominės veiklos

sričių bendrųjų pridėtinių verčių sumai, pridėjus visus mokesčius ir atėmus visas subsidijas.

Lyginant ES regionus, BVP paprastai pateikiamas kaip ES vidurkio procentinė dalis (vidurkis

= 100 %). BVP vienam gyventojui išreiškus perkamosios galios paritetu (PPP), įmanoma

palyginti kainas įvairiose valstybėse narėse.

NUTS (statistinių teritorinių vienetų nomenklatūra): klasifi kacijos sistema, naudojama

ES regionų statistikos duomenims rinkti. Visi ES regionai suskirstyti į tris NUTS lygius. Šiuo

metu 27 ES šalyse yra 269 NUTS 2 regionai. 2-ajam lygiui priskiriamos zonos, atitinkančios

reikalavimus struktūrinių fondų paramai gauti.

NSP (nacionaliniai strateginiai planai): planuojant struktūrinių fondų intervencines

priemones 2007–2013 m., valstybės narės turi pristatyti NSP, kuriais užtikrinama, kad

intervencinės priemonės atitinka Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires.

Veiksmų programa: dokumentas, kuriame pateikiama vystymosi strategija ir nuoseklus

sąrašas prioritetų, kuriems įgyvendinti reikalinga vieno iš struktūrinių fondų ar Sanglaudos

fondo parama. Jis pateikiamas Europos Komisijai.

Jūsų paslaugoms

Jei norite daugiau sužinoti apie tai, kaip Europos Sąjunga remia regionus, kokiems Jūsų

regiono projektams skirtas fi nansavimas ir kokio dydžio sumos jiems numatytos, arba jeigu

ieškote žinių, publikacijų, Power Point pateikčių, nuotraukų ar vaizdo siužetų, apsilankykite

Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/regional_policy

Jeigu iškilo klausimų ar norėtumėte gauti publikacijų, kreipkitės šiuo adresu:

[email protected]

Regioninės politikos generaliniame direktorate veikia informacijos ir lankytojų centras.

Pavieniai lankytojai arba lankytojų grupės jame priimami pirmadieniais–penktadieniais

9.30–12.30 ir 14.00–17.00 val.

Europos Komisija, Regioninės politikos generalinis direktoratas

Avenue de Tervuren/Tervurenlaan 41

B-1049 Bruxelles/Brussel

Tel.: +32 (0)2 296 06 34

Faksas: +32 (0)2 296 60 03

KN

-76-06-538-LT-C

Bendras darbas regionų labuiES sanglaudos politika solidarumo ES principą paverčia praktika. Ekonominės, socialinės

ir teritorinės sanglaudos stiprinimas mažinant regionų išsivystymo lygio skirtumus yra

pagrindinis ES tikslas, įtvirtintas jos Sutartyje. Nors dauguma sanglaudos politikos tikslams

skiriamų investicijų atitenka skurdesniems ES regionams, kad šie pasivytų turtingesnius,

tokios investicijos daro teigiamą poveikį visiems regionams ir gyventojams – dėl jų didėja

konkurencingumas ir gerėja gyvenimo sąlygos visoje Europos Sąjungoje. Šioje brošiūroje

aiškinama, kaip veikia ES sanglaudos politika, ką ji leidžia pasiekti, nurodoma, kur gauti

daugiau informacijos.

InforegioES regioninės politikos apžvalgą rasite Inforegio tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/[email protected]

ISBN 92-79-03784-6

7 606538 005000

Documents

Bendras darbas regionų - ec.europa.eu filetūkstančių projektų, kuriuos kartu įgyvendina ES ir valstybės narės bei regionai. Galbūt tokie projektai vykdomi visai šalia Jūsų