Europos Parlamento narės

RADVILĖS MORKŪNAITĖS-MIKULĖNIENĖSMetų veiklos ataskaita, 2012-2013m.

* Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė * METŲ VEIKLOS ATASKAITA, 2012-2013M . * Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė * www.morkūnaitė.lt *

KETVERI METAI EUROPOS PARLAMENTE

Jau tapo tradicija, kad kiekvieną vasarą, pasibaigus dar vienam politiniam sezonui Europos Parlamente (EP), atvirai ir konkrečiai papasakoju Jums apie tai, kokie darbai, projektai,

iniciatyvos mano darbotvarkę buvo užpildę per praėjusius metus. Pačiai sunku tuo patikėti, tačiau ši metinė veiklos ataskaita – jau ketvirtoji.

Jei ją palygintumėte su ankstesnėmis, pamatytumėte, kad akcentai išlieka panašūs: istorinė atmintis, aplinkosauga, energetinė nepriklausomybė, visuomenės sveikata ir kitos sritys, kurias pasirinkau kaip prioritetines dar savo veiklos pradžioje. Jau ketverius me-tus trunkantis darbas EP patvirtino – tik nuoseklios ir labai kryptingos pastangos padeda pasiekti rezultatų. Ypač tokioje didelėje, sudėtingoje institucijoje kaip Europos Parlamentas. Būtent todėl nesiblaškau ir tikslingai dirbu ties tais klausimais, kurie man atrodo patys svarbiausi.

Kai pažvelgiu atgal ir palyginu Europos Sąjungą (ES) dabar ir prieš ketverius metus, džiaugiuosi, kad mano ir daugybės kitų žmonių darbas Lietuvoje (ir už jos ribų) nenueina veltui. Šiandien galime aiškiai matyti teigiamus postūmius kai kuriose mums labai svarbiose srityse. Puikus pavyzdys – energetika, kur ES per ketverius metus pradėjo kur kas geriau suprasti mūsų regioną kamuojančias problemas. Atstovauti Lietuvos interesams tiesiogiai šioje srityje teko tariantis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo tolesnio finansavimo ir padedant suprasti kolegoms Briuselyje, kad dėl geopolitinių aplinkybių Visagino atominė elektrinė mūsų regione yra ne užgaida, o būtinybė.

Taip pat jaučiu, kad nuolatinės pastangos kalbėti apie Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių istoriją, komunistinio režimo nusikaltimus keičia Vakarų Europos požiūrį į šią temą. Pradedame vis geriau vieni kitus pažinti, o kartu ir lengviau susikal-bėti. Tai buvo viena priežasčių, kodėl tiek daug dėmesio nutariau skirti istorinės atminties išsaugojimo ir sklaidos darbams.

Džiaugiuosi, kad šiemet gana įtemptoje darbotvarkėje pavyko rasti laiko ir galimybių kelionėms po Lietuvą. Bendrauda-ma su kraštiečiais, žinodama jų rūpesčius ir lūkesčius tvirčiau jaučiuosi savo darbe. Apsilankymai gimtinėje apskritai suteikia kur kas gilesnį prasmės pojūtį – tai priminimas vardan ko dirbu ir stengiuosi kasdien.

Apie darbus galima kalbėti ne vien skaičiais, bet ir sunkiai pamatuojamais dalykais – nuolatiniu bendravimu su kole-gomis Europos Parlamente ir kitose ES institucijose; stiprybe ir pasišventimu savo kraštui, kurio įkvepia nepaprasti, daugelį likimo išbandymų atlaikę žmonės; originaliomis ir praktiškomis idėjomis, kuriomis mielai dalijasi tie, kas stengiasi kasdien sukurti sveikesnę ir ekologiškesnę aplinką sau ir ateinančioms kartoms. Baigti šią įžangą noriu padėka. Visiems, kurie per šiuos metus mane įkvėpė, palaikė, domėjosi, kritikavo, padėjo atrasti, sužinoti ir... siekti nuveikti dar daugiau. AČIŪ JUMS!

Radvilė Morkūnaitė-MikulėnienėEuropos Parlamento narė

FAKTAI

APIE EP NARĘRADVILĘ MORKŪNAITĘ-MIKULĖNIENĘ

Pareigos ir atsakomybės Europos Parlamente (EP):

• Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė.

• Delegacijos ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis narė, taip pat delegacijos Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinėje asamblėjoje narė.

• Regioninės plėtros komiteto pavaduo-janti narė.

• Neformalios EP Europos istorijų sutai-kymo grupės narė

• Europos Baltijos intergrupės narė.

• R. Morkūnaitė-Mikulėnienė priklauso didžiausiai EP Europos liaudies partijos frakcijai, yra viena iš 4-ių Lietuvos at-stovų EP, išrinktų pagal Tėvynės Sąjun-gos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąrašą.

ŠIŲ METŲ VEIKLOS EUROPOS PAR-LAMENTE APŽVALGA SKAIČIAIS:

Pagal aktyvumą (pasisakymus, posėdžių lankomumą ir kt.) 1-oji EP reitinge tarp TS-LKD atstovų.

EP Plenarinių sesijų metu pasisakė 144-is kartus energetikos, išorinės ES politikos, istorinio teisingumo

atstatymo, maisto saugos ir aplinkos apsaugos temomis.

Pasiūlė pataisas 31-am dokumentui, susijusiam su energetika, visuomenės sveikata, aplinkosauga ir žemės ūkiu.

EP komitetų posėdžiuose R. Mor-kūnaitė-Mikulėnienė pateikė 61-ą pakeitimą Bendrosios žemės ūkio politikos, aplinkosaugos, sveikatos ir maisto saugos dokumentams.

Surengė 6-ias konferencijas bei kitus renginius Briuselyje ir Strasbūre, skir-tus aplinkosaugos, istorinės atminties ir totalitarizmo pasmerkimo temoms.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo paskirta atstovauti savo politinės grupės pozicijai bei teikti nuomonę derybose dėl vadinamojo „žalinimo“ aspekto susiejimo su tiesioginėmis

išmokomis žemdirbiams, taip pat dėl aplinkosaugos LIFE programos ir demografijos statistikos ES šalyse.

Perskaitė 11-a pranešimų tarptau-tinėse konferencijose, renginiuose ir minėjimuose, skirtuose ES ener-getikos ir aplinkos politikos bei Rytų Europos pasipriešinimo totalitariniam režimui temomis.

Istorinės atminties įamžinimo, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir žemės ūkio klausimais

nuolat pasisakė komitetuose, darbo grupėse ir frakcijos posėdžiuose.

Kaip EP atstovė ir delegacijų dalyvė 6-is kartus pristatė bendrą Parlamen-to poziciją dėl Rytų Partnerystės pro-gramos, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio politikos.

Surengė 12-a susitikimų su tautiečiais ir užsienio svečiais EP Briuselyje ir Strasbūre, kurių metu supažindino juos su ES institucijų veiklos mech-anizmais, svarstomais klausimais ir

kasdieniu darbu.

3-is kartus atstovavo EP derybose su kitomis ES institucijomis.

Uždavė 10 klausimų Europos Komisi-jai dėl Baltijos jūros ekologinės situ-acijos, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo ir kt.

Pateikė 4-is pasiūlymus dėl EP rezo-liucijų, susijusių su ES išorės politika, energetika ir žmogaus teisiųgynimu.

SRIČIŲ APŽVALGA

ISTORINĖ ATMINTIS IR KULTŪROS POLITIKA

Viešojoje erdvėje vis dažniau išgir-stame apie bandymus perrašyti

Lietuvos laisvės kovų istoriją ir netgi artimesnius įvykius, tokius kaip Sausio 13-oji. Lietuvos valstybės prioritetas turėtų būti jos vertybinio stuburo sti-prinimas, ypač tarp jaunų žmonių. Val-stybė, leidžianti eižėti savo vertybiniam pamatui, yra pasmerkta būti blaško-ma kosmopolitizmo ir globalizacijos skersvėjuose, ar „pervažiuota“ didžiųjų nacionalinių interesų kryžkelėse. Tas pamokas jau skaudžiai išmokome XX-ame amžiuje.

Svarbiausi darbotvarkėje:Vieninga Europa – vieninga is-

torija. Nepaisant to, kad informacijos, kas vyko Rytų Europoje nusileidus Ge-ležinei uždangai, ES viešojoje erdvėje po truputį daugėja, išsamių žinių ir supratimo apie šio regiono valstybių likimą vis dar trūksta. Tai palanki dirva bandymams iškraipyti istoriją arba kai kuriuos jos epizodus tiesiog stengtis ištrinti. Tačiau vieninga Europa nėra įmanoma be įsiklausymo ir pasitikė-jimo, negali remtis nuogirdomis ir paviršutinišku kito pažinojimu. Todėl ypatingai svarbu, kad Lietuvos, kaip ir kitų Rytų Europos valstybių, istorija taptų neatsiejama kolektyvinės Eu-ropos atminties dalimi. Neabejoju, kad tokie pavyzdžiai kaip lietuvių kilmės JAV rašytojos Rūtos Šepetys

garsusis romanas „Tarp pilkų debesų“, pasakojantis apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais, prisideda prie geresnio mūsų šalies istorijos suvokimo ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Džiaugiuosi, kad šiemet pavyko pakviesti šią rašytoją pristatyti jos knygos ir Europos Parlamente.

Rytų Europos istorijos ir totali-tarinių režimų tyrimai. Rytų Europos tautos, pusę amžiaus kentusios tik-slingą naikinimą ir atsilaikiusios prieš nežmonišką totalitarinį terorą, visada buvo neatsiejama Europos dalis. Jų patirtis atstatant istorinę teisybę gali tapti pavyzdžiu visai tarptautinei bendruomenei. Tačiau tam būtinas susitarimas dėl tarptautinio teisingumo modelio, kuris įgalintų etinę, moralinę ir teisinę ES pareigą patraukti teisinėn atsakomybėn totalitarinių nusikaltimų vykdytojus.

Rezistencijos ir tremties atmini-mo išsaugojimas. Privačia iniciatyva be jokios valstybės paramos įkurtų rezidencijos muziejų ir atminimo vie-tų padėtis per šiuos metus beveik nepakito. Toks neveiklumas po truputį į užmarštį nusineša svarbiausias šiuo-laikinei Lietuvos istorijai vietas. Tai ne kas kita, o pasyvus savo pačių istorijos naikinimas. Todėl privalome pradėti valstybiniu lygiu rūpintis ir teikti para-mą atminties išsaugojimo pastangoms, kurios kol kas dažnai gyvuoja tik pa-triotiškų žmonių valios ir asmeninių lėšų dėka.

IŠ NUVEIKTŲ DARBŲ:

2013 m. gegužės 12 d. TS-LKD jubiliejinis suvažiavimas Vilniuje pat-

virtino R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pateiktą rezoliuciją dėl Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo esančio užsienyje sugrąžinimo.

2013 m. kovo 27 d., bendradarbiau-jant su EP ir Lietuvos diplomatine atstovybe, surengtas JAV rašytojos R. Šepetys apsilankymas Parlamente ir jos istorinio romano „Tarp pilkų debesų“ pristatymas.

2013 m. kovo 19 d., skaitydama pranešimą EP vykusioje konferencijo-je apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus prieš mažąsias tautas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apžvelgė sovietinio totalitarizmo palikimą ir pabrėžė istorinio teisingumo atstaty-mo būtinybę.

2013 m. vasario 27 d. europarla-mentarė kreipėsi į LR Kultūros mi-nistrą su pasiūlymais istorinės atmin-ties sklaidos ir Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje paieškos bei susigrąžinimo srityse. Atkreiptas dėmesys, kad šių sričių iniciatyvas galima ir būtina finansuoti taip pat ir ES fondų lėšomis.

2013 m. sausio mėn. R. Morkū-naitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietu-vos Teisingumo ir Užsienio reikalų ministrus bei Austrijos Teisingumo ir Europos reikalų ministrus, priminda-ma M. Golovatovo atvejį ir pabrėžda-ma būtinybę užtikrinti, kad įtariamieji Sausio 13-osios byloje negalėtų netrukdomi keliauti ES teritorijoje, o į ją patekę būtų sulaikyti ir per-duoti kaltinimus pateikusiai šaliai. Sausį taip pat dienos šviesą išvydo jau trečias knygos „Sausio 13-oji. Išsaugoję laisvę“ leidimas. Jai įvadinį žodį maloniai sutiko parašyti Europos Komisijos vicepirmininkė, Teisingumo,

pagrindinių teisių ir pilietybės reikalų komisarė Vivijan Reding (Viviane Reding).

2012 m. rudenį kartu su VšĮ „Ber-nardinai.lt“ išleista ir Tuskulėnų memorialiniame komplekse visuome-nei pristatyta 8-ių vaizdo pasakojimų rinktinė „Laisvės kovoms atminti“. Šis DVD padovanotas daugiau nei 200-ams mokyklų ir ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje bei istorinės atmin-ties išsaugojimu besirūpinantiems žmonėms.

2012 m. lapkričio 16 d. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Vieninga Europa – vieninga istorija“ europarlamentarė skaitė pranešimą

apie istorijos suvokimą ir švietimą Europoje.

2012 m. spalio mėn. R. Morkūnai-tė-Mikulėnienė kreipėsi į Europos Komisiją, atkreipdama dėmesį, kad istorinės atminties tema nėra atlikta jokių tyrimų, kurie apimtų visas ESvalstybes nares ir atskleistų visuo-menės požiūrį. Ji paragino atlikti tyrimą visoje ES, ką Bendrijos piliečiai žino apie totalitarinius režimus Eu-ropoje ir jų nusikaltimus.

2012 m. liepos 8 d. peržengtassimbolinis slenkstis – laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje, atkurtoje 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomy-bės atstatymo aktu, gyvename ilgiau

nei gyvavo 1918 m. Vasario 16-osi-os Lietuvos Respublika. Ši istorinė data paminėta R. Morkūnaitės-Mi-kulėnienės inicijuotuose „Laisvės kino ir dainų“ renginiuose Marcinkonyse bei Merkinėje.

2012 m. birželį Europos Parla-mente Strasbūre, prie atminimo lentos, skirtos Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukoms pagerbti, susirinko europarlamentarai iš visos Europos. Lietuvos delegacijos vardu kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, minėjime dalyvavo ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, buvęs EP pirmininkas Jerzis Buzekas (Jerzy Buzek).

ENERGETIKA IR VIENINGAES POLITIKA

Jau 22 metus esame laisvi, atkūrėme demokratinę valstybę, tačiau vis dar

nesame visiškai nepriklausomi. Energija yra tarsi kuras ekonomikos vystymuisi ir politinei nepriklausomybei, tad ener-getinio saugumo ir savarankiškumo didinimas yra vienas iš svarbiausių Lie-tuvos strateginių uždavinių. Šį mūsų šalies siekį supranta ir remia ES – tiek politiškai, tiek finansiškai. Juk nuo Lietuvos sėkmės šioje srityje priklauso ir bendros ES energijos rinkos kūrimo sėkmė.

Svarbiausi darbotvarkėje:Energetikos politikos ateitis.

Vieninga ES politika ir siekis nepa-likti nė vienos narės energetinėje izoliacijoje, taip pat iškastinio kuro naudojimo Europoje ateitis – šiemet ES šiems klausimams buvo skiriama itin daug dėmesio. Vis dažniau į ES žvelgiama kaip į vieną organizmą, o bendra energetikos politika yra svarbi šio organizmo arterija. Ekonomikos atsigavimas, politinis skaidrumas, ekologija, socialiniai klausimai – visa tai turi glaudų ryšį su energetika, todėl džiugina, kad kalbant apie šią politikos sritį vis dažniau žvelgiama iš platesnės perspektyvos. 2012 m. rudenį šiomis temomis buvo diskutuojama tarptau-tinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir EK energetikos komisaras Giunteris

Otingeris (Geunther Oettinger).EK tyrimas dėl „Gazprom“ veiklos

Rytų Europoje. Praeitais metais pavyko į bendrą ES darbotvarkę iškelti vieną iš Lietuvos politikos prioritetų. 2012 m. rudenį EK paskelbė apie oficialaus ty-rimo dėl galimai neteisėtų „Gazprom“ veiksmų ir piktnaudžiavimo dominuo-jančia padėtimi Vidurio ir Rytų Euro-pos šalių rinkose, pradžią. Šiuo metu Komisijos Konkurencijos direktoratas aiškinasi, ar „Gazprom“ nepažeidė ES antimonopolio taisyklių Estijoje, Latvi-joje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje. Lietuvos vaidmuo stiprinant energetinę visos ES nepriklausomybę – puikus pavyzdys, kad Bendrijoje turime savo balsą ir galime prisidėti aktyviai for-muodami bendrą jos politiką.

Energetikos politikos tvarumas. Skalūninių dujų revoliucija JAV uždavė nemažai klausimų Europos valstybėms, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, jo poveikiu aplinkai ir atsinaujinančių energetikos išteklių vystymo būtinybe. Įgyvendinant energetikos politiką XXI-ame a. ir siekiant jos tikslų, būtina už-tikrinti tinkamą aplinkos apsaugos lygį ir diversifikuoti tradicinius energijos šaltinius, papildant juos energija gene-ruojama iš atsinaujinančių ir netradi-cinių šaltinių. EP 2012 m. svarstytas dokumentas dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai, o 2013 m. Parlamen-tas priėmė poziciją dėl naftos ir dujų gavybos atviroje jūroje saugumo. 2013

m. EP patvirtino savo poziciją dėl ES energetikos politikos gairių iki 2050 m. bei priėmė rezoliuciją dėl atsinau-jinančios energijos uždavinių ir galimy-bių Europos energijos rinkoje.

Ignalinos jėgainės uždarymo finansavimas. Sprendžiant dėl Igna-linos jėgainės uždarymo finansavimo 2013-2020 m. laikotarpiu, EK iškėlė pasiūlymą nustatyti papildomus krite-rijus ES paramai gauti, tokiu būdu su-lygindama Lietuvos, Slovakijos bei Bul-garijos atvejus, kurie skiriasi dėl stoji-mo metu pasirašytų sutarčių. Lietuvos atvejį apsunkino ir tai, kad vėluojama nudirbti uždarymo darbus. Apie tai ne kartą buvo diskutuojama tiek Lietuvos viešojoje erdvėje, tiek Briuselyje. Tačiau susirūpinimas dėl vėluojančių darbų nesuteikia teisės atmesti ES įsipareigo-jimų. Šią poziciją teko ne kartą ginti diskutuojant su kolegomis EP, teikiant pataisas dėl finansavimo sprendimų, taip pat bendraujant su EP vicepir-mininku, pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariuAlecho Vidal-Kvadru (Alejo Vidal-Quadras).

IŠ NUVEIKTŲ DARBŲ

2013 m. gegužę pateikti pasiūly-mai EP Užsienio reikalų komiteto pranešimui dėl postūmio energijos vidaus rinkai, sustiprinantys tikslą iki 2015 m. integruoti likusias energe-tines salas, akcentuojantys paramą ES lėšomis atitinkamiems projektams bei

kovą su monopolijomis.

2012 m. rugsėjį EP patvirtintas doku-mentas, nustatantis tarpvyriausybinį valstybių narių ir trečiųjų šalių ener-getikos susitarimų mechanizmą. Šiuo dokumentu valstybės įpareigojamos teikti informaciją EK, jei susitaria su trečiosiomis šalimis dėl energijos tiekimo.

2012 m. lapkritį R. Morkūnaitė-Mi-

kulėnienė pasisakė EP plenariniame posėdyje dėl skalūninių dujų kaip alternatyvios energijos šaltinio išgavi-mo, kuris įmanomas tik vadovaujantis aukščiausiais aplinkosaugos standar-tais. Taip pat jaunųjų europarlamen-tarų grupės „EU40“ vardu lapkričio 13 d. ji pakvietė į diskusiją EP su ES Vystymosi politikos komisaru Andriu Piebalgsu (Andris Piebalgs) apie elektros energijos rinką ir teikiamą pa-

galbą besivystančioms šalims, siekiant platesnės prieigos prie energijos.

2012 m. birželį europarlamentarė iš dalies finansavo projekto „Naujos idėjos Europai“ įgyvendinimą Europos Parlamente Briuselyje. Projekto metu aktyvus jaunimas iš kelių ES valstybių pristatė idėjas ateičiai ir darbo grupių rezultatus energetinio ir branduolinio saugumo, atsinaujinančių energijos šaltinių srityse.

APLINKA IR KLIMATO KAITA

Mūsų krašto aplinkos išsaugojimas turėtų būti itin aktualus klausi-

mas. Aktualus ne tik aplinkos politiką formuojančioms institucijoms, bet ir visiems žmonėms, kurių dalyvavi-mas sprendžiant su aplinka susijusius klausimus tarptautiniu ir ES mastu pripažįstamas viena iš piliečių teisių.

Svarbiausi darbotvarkėje:Aplinkos politikos ateitis. ES jau

kelis dešimtmečius yra aukščiausių pasaulyje aplinkos apsaugos standartų vėliavnešė. Net 2008 m. krizė ir jos pasekmės, kurios iki šiandien yra viena pagrindinių ES problemų, neužgožė ambicingo „žalesnės“ ir tvaresnės ekonomikos siekio. Veikiau priešingai – progreso idėja vis dažniau siejama su ekologišku požiūriu į ekonominį ir socialinį vystymąsi. Šiemet EP pradė-tas svarstyti pagrindinis ES aplinkos politikos dokumentas, nustatysiantis Aplinkos politikos tikslus bei priorite-tus iki 2020 m. – septintoji aplinkos veiksmų programa „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“.

Kova prieš klimato kaitą. ES siekia sušvelninti klimato kaitos pasekmes tiek Bendrijos, tiek tarptautiniu mastu. Po programos „Europa 2020“ priėmimo konkretūs žingsniai, kuriais siekiama pažaboti anglies dvideginio išmetimą į aplinką įvairiose veiklos srityse, deri-nami su konkurencingumo išlaikymu, atsakingu žemės ūkio planavimu, taupiu gamtos išteklių naudojimu ir palankios aplinkos kūrimu inovaci-joms bei mokslo tyrimams. 2012 m. kovą patvirtintas dokumentas, kuriam rengiau europarlamentarų nuomonę dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų

apskaitos taisyklių, taikomų naudo-jant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą. Šis dokumentas svarbus ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymui. Pavyko pasiekti, kad dokumente nelik-tų nereikalingų administracinių apribo-jimų ūkininkams ir miškų valdytojams.

Aplinkos kokybės gerinimas. Ekologija ir kova prieš klimato kaitą glaudžiai susijusi su sveikesnės aplinkos užtikrinimu ES piliečiams. Bendrija per šiuos metus toliau siekė aiškiai api-brėžti aukštus gyvenamosios aplinkos, vandens ir oro kokybės standartus, užtikrinti, kad jų laikytųsi visos šalys narės ir sektoriai. 2013 m. pavasarį Parlamentas svarstė ES apyvartinių taršos leidimų sistemos keitimo mo-delius, taip pat pritarė istorinei žuvi-ninkystės politikos reformai.

IŠ NUVEIKTŲ DARBŲ:

2013 m. kovo 14 d. priimant EP rezoliuciją dėl ES branduolinių elektrinių rizikos ir saugos vertinimo, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį, kad šį testavimą turėtų atlikti ir trečiosios šalys, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, kurios stato atomines elek-trines vos už 50 km nuo ES sienos.

2013 m. kovą europarlamentarė skaitė pranešimą konferencijoje EP apie sveikatos raštingumą ir sveikatingumą darbe.

2013 m. vasarį EP narė susitiko su Aplinkos ministru Valentinu Mazuro-niu ir būsimais Aplinkos darbo grupių vadovais ir pavaduotojais. Tai buvo vienas iš bendrų susitikimų ruošiantis artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

2013 m. vasarį EP pritarė rezoliucijos

projektui, kuriuo siekiama sumažin-ti variklinių transporto priemonių keliamą triukšmą ir taip apsaugoti ES piliečių sveikatą. Šio dokumento svarstyme R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo du kritinius aspektus: būtinybę valstybėse narėse suvie-nodinti triukšmo matavimo reika-lavimus bei apsaugoti akluosius ir silpnaregius nuo tyliau riedančių automobilių keliamo pavojaus.

2012 m. lapkritį-gruodį trijuose derybų etapuose europarlamentarė iš Lietuvos atstovavo Europos liaudies partijos politinei grupei trialogo (Eu-ropos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Tarybos) derybose dėl taisyklių bei veiksmų planų, reikalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai iš žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus (LULUCF).

2012 m. spalį R. Morkūnaitė-Miku-lėnienė kreipėsi į EK, atkreipdama dėmesį į beprecedentį Nemuno van-dens lygio sumažėjimą dėl Baltarusi-jos veiksmų, ir į būtinybę kuo skubiau Komisijai dalyvaujant pasirašyti trišalį susitarimą dėl Nemuno upės baseino apsaugos tarp Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos.

2012 m. rugsėjį europarlamentarė skaitė pranešimą Druskininkuose vy-kusioje konferencijoje, skirtoje atliekų tvarkymui.

KAIMYNYSTĖ, PAGARBAŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISĖMS

Stengdamiesi gerinti santykius su kaimynėmis ir kitomis geografiškai

mums artimomis šalimis, neturime to daryti savo interesų ir vertybių sąskai-

ta. Kitos valstybės ir jų lyderiai tikrai mūsų interesų ar juo labiau vertybių negins, tą turime padaryti patys.

Svarbiausi darbotvarkėje:Laisvi rinkimai ir pagarba

žmogaus teisėms Rytų partnerystės šalyse. Rudenį trijose iš šešių Rytų Partnerystės šalių įvyko rinkimai į parlamentą. Atidžiai sekusi balsavimus Baltarusijoje, Gruzijoje ir Ukrainoje, ES, deja, konstatavo žmogaus teisių pažeidimo ir demokratijos principų nepaisymo atvejus. Šios problemos – tai pagrindinė kliūtis užmezgant glaudesnius ekonominius ir politi-nius santykius su šiomis šalimis, nes demokratiškų vertybių laikymasis – viena iš pagrindinių sąlygų, kurias ES kelia visoms partnerėms. EP rudenį priimtoje rezoliucijoje nepripažino Bal-tarusijoje įvykusių rinkimų rezul-tatų. Nepaisant nuogąstavimą dėl ga-limų pažeidimų Gruzijoje, šioje šalyje rinkimai praėjo skaidriai, o priimtoje

rezoliucijoje EP juos įvertino palankiai ir pažymėjo, kad Gruzijos visuomenė neturėtų sustoti plėtodama demokrati-ją savo šalyje. Po rinkimų Ukrainoje EP išreiškė apgailestavimą, kad jų metu du opozicijos lyderius (Juliją Tymošenko ir Jurijų Lutsenko) tebelaikant kalėjime rinkimuose negalėjo būti sąžiningai konkuruojama.

Žmogaus teisių ir ES Sutarties paisymas šalyse narėse. ES pagrįstai laikoma demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo pavyzdžiu, todėl Bendrijos narės neturėtų pamiršti savo įsipa-reigojimų gerbti ir ginti pagrindines žmogaus bei piliečių teises. Šiemet gegužę dėl šio klausimo kreipiausi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti lietuviškų mokyklų likvidavimą Lenki-joje.

IŠ NUVEIKTŲ DARBŲ:

2013 m. gegužę R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į EK prašydama

įvertinti, ar Lenkijoje likviduojamos lietuviškos mokyklos, sistemingas finansavimo bei lietuviškų vadovėlių stygius nepažeidžia ES Sutarties bei ES Pagrindinių teisių chartijos.

2013 m. gegužę Mongolijos Parla-mento pirmininko kvietimu europar-lamentarė dalyvavo Demokratijų ben-drijų forume Ulan Batore. Mongolija, perėmusi pirmininkavimą iš Lietuvos, šiuo metu vadovauja Demokratijų bendrijai – tarptautinei organizacijai, vienijančiai demokratiškas šalis. Ulan Batore vykusios konferencijos tema – korupcija ir būdai ją mažinti.

2012 m. lapkritį su Makedonijos dešiniojo jaunimo grupe EP narė diskutavo apie ES ir iššūkius kylančius Makedonijai.

2012 m. spalį R. Morkūnaitė-Mi-kulėnienė dalyvavo Gruzijos parla-mento rinkimų stebėjimo misijoje ir Turkiškai kalbančių šalių jaunimo lyderių parlamentinėje asamblėjoje (TURKPA) Stambule, Turkijoje.

BALTIJOS JŪROSREGIONOBENDRADARBIAVIMAS

Svarbiausi darbotvarkėje:

Baltijos jūros strategija. ES Baltijos jūros regiono strategija yra pirmoji ES vidaus regioninė strategija. Jos tiks-las – stiprinti 8-ių Bendrijos valstybių (Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenki-jos) bendradarbiavimą. Šios strategijos idėja 2009 m. gimė EP ir pateisino lūkesčius per ketverius metus tapda-ma vienu iš geriausių pavyzdžių, kaip sėkmingai ES valstybės gali bendra-darbiauti makro–regioninėje plotmėje. Dabartiniame strategijos vystymosi etape jau yra aiškiai apibrėžtos prio-ritetinės sritys, nustatyti poreikiai. Tad norint sėkmingai tęsti strategijos įgyvendinimą, būtinas glaudesnis bendrų veiksmų koordinavimas ir EK pagalba apibrėžiant, į kokius bendrus projektus šios strategijos dalyvės gali pretenduoti.

Bendros pastangos išgelbėti Baltijos jūrą. Vienas iš kertinių Balti-jos jūros regiono strategijos tikslų – aplinkosauga ir jūros ekosistemos apsauga. Regiono šalys įsipareigojo mažinti maistinių medžiagų patekimą į jūrą, pavojingų cheminių medžiagų naudojimą. Vis dėlto, Baltijos jūros užterštumo problema galėtų būti ak-tyviau sprendžiama ir visos ES lygme-niu. Nepaisant priimtų priemonių, šiuo metu Baltijos jūros dugne palaidotas cheminis ginklas bei kitos karo pra-monės atliekos daro ją viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Tokia padėtis yra ne tik Baltijos regiono, bet ir visos Europos problema.

IŠ NUVEIKTŲ DARBŲ:

2013 m. balandį Briuselyje Balti-jos-Europos intergrupės posėdyje pristatytas projektas, kurio pagrindi-nis uždavinys – sutelkti pajėgas likvi-duojant naftos išsiliejimų padarini-us Baltijos jūroje. Posėdžio metu R. Morkūnaitės-Mikulėnienės prašymu pateikta šio projekto eigos ataskaita.

2013 m. balandžio 16 d. Šilutėje

konferencijoje „Vanduo – žmogui gyvybiškai būtinas gamtos išteklius“ europarlamentarė pristatė vaizdo pranešimą apie ES veiksmus Baltijos jūros aplinkos apsaugos srityje.

2013 m. vasario 19 d. Aplinkos komiteto diskusijoje Europos aplinkos agentūros direktoriui Hansui Broinink-sui (Hans Bruyninckx) EP narė iškėlė Baltijos jūros užterštumo dėl inten-syvios laivybos, žemės ūkio veiklos, dujotiekio „Nord Stream“ įgyvendin-imo ir D6 platformos klausimą. Ji teira-vosi, ar esamų priemonių pakanka atsverti palaidoto cheminio ginklo ir kitų veiksnių sukeliamą žalą. Sulaukta patikinimo, kad agentūra aktyviai prisidės sprendžiant Baltijos užterštu-mo klausimą Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu.

2012 m. birželio mėn. EP Baltijos jūros intergrupei R. Morkūnaitė-Mi-kulėnienė pateikė siūlymus Baltijos jūros strategijos peržiūrai ir bendru EP narių laišku kreipėsi į Baltijos regiono šalių aplinkos ministrus, kartu su kolegomis išreikšdama paramą jūrinių apsaugos erdvių Baltijos jūroje nustatymui.

MAISTO SAUGAIR VISUOMENĖSSVEIKATA

Į sveikatą turime žiūrėti kaip į pačią rimčiausią investiciją, o ne kaip į

išlaidas iš ES ar nacionalinio biudžeto. Juk sveikesnė visuomenė yra pagrind-inė sąlyga bet kokiam progresui ar ekonominiam augimui. Tik saugus ir sveikas žmogus gali kurti pridėtinę vertę ir prisidėti prie pažangos bei augimo.

Svarbiausi darbotvarkėje:Atsparumas vaistams ir pernelyg

didelio vaistų vartojimo šalutinis poveikis. Neatsakingas antibiotikų ir kitų vaistų skyrimas ir vartojimas – rimta problema tiek ES, tiek visame pasaulyje. Kasmet įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams didėja ir tai lemia ne tik brangesnių ir stipresnių vaistų poreikį, bet ir dažnesnius mirties atvejus. 2012-2013 m. EP svarstyti dokumentai dėl mikrobų atsparumo antibiotinėms medžiagoms ir dėl en-dokrininę sistemą ardančių medžiagų. Taip pat priimtas dokumentas, nus-tatantis skaidresnę vaistų kainų nus-tatymo metodiką.

Atsakingas maisto ženklini-mas. Po arklienos skandalo EK ir EP pabrėžė griežtesnių sankcijų būtinybę už sąžiningo maisto ženklinimo ne-silaikymo atvejus. Taip siekiama už-tikrinti vartotojų teises ir apsaugoti jų sveikatą. Vartotojai privalo būti infor-

muojami apie tai, ką jie perka, ir visos sudedamosios dalys turi būti nurody-tos pakuotės etiketėje. Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. pagal naujas taisykles bus reikalaujama ant etikečių nurodyti, ar į mėsos produktus pridėti baltymai gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų.

Transporto keliamas poveikis sveikatai. 2012-2013 m. EP svarstyti dokumentai, susiję su transporto ke-liamais pavojais aplinkai ir sveikatai, taip pat naujų transporto priemonių triukšmo reglamentavimo tobulinimo ir ES šalių narių oro uostų triukšmo kontrolės klausimai.

Visuomenės sveikata. Nuo 1989 m. besitęsianti kova prieš tabaką šiemet turėtų pavirsti į dar griežtesnę tabako politiką ES. 2012 m. pavasarį EP jau pradėjo svarstyti dokumentą, ku-riuo norima nustatyti dar griežtesnes tabako produktų platinimo ir reklamos taisykles. Artimiausiais metais Tabako gaminių direktyva bus peržiūrėta ir papildyta.

IŠ NUVEIKTŲ DARBŲ:

2013 m. kovą Bendrame EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir naciona-linių Aplinkos komitetų posėdyje R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teiravosi eurokomisaro Janešo Potočniko (Jan-ez Potočnik) dėl ES miestų nuotekų direktyvos įgyvendinimo ir atkreipė dėmesį, kad sklandaus direktyvos įgyvendinimo problemos galimai sietinos su ekonominės krizės pasek-mėmis.

2013 m. sausį europarlamentarė kreipėsi į EK, prašydama patikslinti klausimus, susijusius su maisto ženk-linimo ir specifinių maisto saugumo teiginių vertimo tikslumu skirtin-gose ES valstybėse narėse. Taip pat sausį ji dalyvavo susitikime, skirtame produktų kilmės vietos ženklinimo problematikai.

2012 m. gruodį R. Morkūnaitė-Mi-kulėnienė lankėsi farmacinėje biotechnologinėje įmonėje „Sicor Biotech“ Vilniuje, kuri yra viena pažan-giausių bendrovių Lietuvoje ir vie-nintelė visoje Vidurio ir Rytų Europoje, gaminanti biofarmacinius vaistus. Vizito metu ji domėjosi dabartinėmis mokslinių tyrimų plėtojimo galimy-bėmis Lietuvoje.

2013 m. sausį, ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, įvyko europarlamentarės susitikimas su LR Sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu.

2012 m. spalį ji skaitė pranešimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos organizuotoje konferenci-joje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“.

2012 m. birželį EP narė kreipėsi į EK su klausimu dėl žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo pagal programą „Hori-zontas 2020“ bei pateikė klausimą dėl virškinimo trakto vėžio prevencijos ir gydymo ES. Birželį taip pat pritarta europarlamentarės pasiūlymams pro-gramai „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“.

ŽEMĖS ŪKIS

Jauni žmonės yra varomoji jėga, todėl jaunoji ūkininkų karta turi būti ES

žemės ūkio reformos centre, kartu su žemės ūkio tausojimu, tvariu ūkininka-vimu, atsakingu išteklių naudojimu. Taupiai ir protingai naudoti būtina ne tik gamtos, tačiau ir finansinius išteklius. Žingsnis po žingsnio Europos žemės ūkis turi tapti išmanus.

Svarbiausi darbotvarkėje:Baltijos valstybių ūkininkų fi-

nansavimas. Dauguma ūkių Lietuvoje jau vadovaujasi aukštais aplinko-saugos standartais, modernizuoja ūkius, investuoja į konkurencingumą. Taikydami inovacijas šie ūkiai vysto atsinaujinančią energetiką, investuoja į naujovišką, tausojančią dirvą tech-niką, vykdo biopreparatų bandymus, kuriuos naudojant gerinama dirvos struktūra, taip pat naudoja įrenginius, mažinančius cheminių preparatų nau-dojimą. Būtina užtikrinti, kad šis žemės ūkio modernizacijos procesas nesusto-tų ir Lietuvos ūkininkai būtų finansuo-

jami taip pat kaip ir kitų ES šalių narių. Drauge su kolegomis iš kaimyninių Baltijos valstybių pasiekiau, kad jau nuo 2017 m. finansavimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkams būtų ne mažesnis nei 75 procentai ES vidurkio.

Žemės pardavimas užsieniečiams. 2014 metų gegužės pirmąją baigsis pratęsto Lietuvos narystės ES sutartyje numatyto pereinamojo laikotarpio dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ES piliečiams terminas. Deja, vis dar neaišku, kokia Lietuvos Vyriausybės pozicija ir siūlomi sprendimai šiuo

klausimu. Neaišku ir tai, kokie bus nustatyti žemės pardavimo kontrolės mechanizmai. Sprendžiant šį klausimą nemažiau svarbu tai, kad dar ne-baigtas žemės nuosavybės atkūrimo ir kompensavimo procesas Lietuvoje. Nuosavybės atkūrimo procesas privalo būti visiškai baigtas iki žemės rinkos atvėrimo užsienio piliečiams.

Paskatos jauniems ūkininkams. Kalbėdami apie žemės ūkio sektoriaus stiprinimą, turime galvoje ne vien tik apsirūpinimą maistu. Šis klausimas susijęs ir su demografinių problemų sprendimu. Pavyzdžiui, galimybė jaunoms šeimoms įsikurti ir gyventi rajonuose, neišvykti į miestus mažina takoskyrą tarp miesto ir kaimo, stiprina skirtingų šalies regionų ekonomiką, užtikrina jų gyvybingumą. Todėl Ben-drosios žemės ūkio politikos rėmuose būtina užtikrinti vienodas išmokų są-lygas ūkininkams iš skirtingų valstybių. Visos ES mastu būtina priimti esminius politinius sprendimus, siekiant žemės ūkį paversti patrauklia veiklos sritimi ir sudaryti palankias sąlygas jauniems ūkininkams įsitvirtinti šioje rinkoje.

Žemės ūkio ir ekologijos stan-dartų suderinamumas. Žemės ūkis turi didelę tiesioginę įtaką aplinkai, todėl svarbu, kad reformuojant ES bendrąją žemės ūkio politiką didelis dėmesys būtų teikiamas tvariam žemės ūkiui ir ekologijos standartams. Vystant išmanųjį žemės ūkį šiam sektoriui bus suteiktos didesnės galimybės. Tai, savo ruožtu, suteiktų jam patrauklumo jaunų žmonių akyse.

IŠ NUVEIKTŲ DARBŲ:

2013 m. pavasarį inicijuodama konstruktyvias ir atviras diskusijas dėl žemės rinkos atvėrimo užsieniečiams R.Morkūnaitė skatino viešą diskusiją apie artėjančius pokyčius ir ragino dabartinę Vyriausybę išreikšti savo poziciją; dalyvaudama Lietuvos televizijos (LRT) debatuose „Tautos ai-kštė“ R.Morkūnaitė akcentavo būtiny-bę dėl žemės pardavimo valdžios institucijoms imtis aktyvesnio dialogo su ūkininkais, ieškoti galimybių at-sižvelgti į jų poziciją. Balandį Europos Parlamento plenarinės sesijos metu EP narė kėlė klausimą Europos Komisi-jai apie pataisų dėl žemės pardavimo užsieniečiams galimybes. TS-LKD suvažiavime R.Morkūnaitės pateik-ta rezoliucija dėl aktyvios pozicijos žemės rinkos atvėrimo užsieniečiams klausimu, kuriai buvo pritarta vien-balsiai.

2013 m. EP patvirtino poziciją dėl būsimo žemės ūkio finansavimo po 2014 m. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir kitų europarlamentarų pastangomis pavyko pasiekti, kad jau 2017 m. šis finansavimas Lietuvai turėtų būti ne mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio.

2013 m. kovą EP priėmė doku-mentą dėl Bendros žemės ūkio politikos reformos. Jis buvo papildytas pataisa, aktualia Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, ūkininkams. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – viena iš šios pataisos bendraautorių.

2013 kovo 22 d. EP narė dalyvavo Kauno sporto halėje surengtame ūkininkų suvažiavime. Sveikindama

po trejų metų pertraukos į visuotinį šalies ūkininkų suvažiavimą susir-inkusius daugiau nei 3000 žemdir-bių, ji dėkojo už dialogą ir pabrėžė, kad žemdirbiai – viena iš labiausiai girdimų interesų grupių Europos Parlamente.

2012 m. gruodį R. Morkūnaitės-Mi-kulėnienės kvietimu Briuselyje viešėjo 22 jaunieji ūkininkai iš Lietuvos, kurie susitiko su EK ir nuolatinės Lietuvos atstovybės prie ES darbuotojais bei dalyvavo pirmajame jaunųjų ūkininkų kongrese Briuselyje. Iš viso į šį kon-gresą susirinko daugiau nei 400 jaunų ūkininkų iš visų ES šalių narių.

2012 m. rugsėjį drauge su kole-gomis europarlamentarais latve Sandra Kalniete ir estu Tunne Kelam R. Morkūnaitė-Mikulėnienė surengė klausymus dėl Bendros žemės ūkio politikos reformos. Jų metu aptarti ir iššūkiai, teksiantys Baltijos valstybių ūkininkams ateinančioje finansinėje perspektyvoje. Taip pat rugsėjį, prista-tydama bendrą Europos liaudies frak-cijos nuomonę Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, europarlamentarė atkreipė dėmesį į tai, kad aptartuose komiteto nuo-monės projektuose didžiausias dėmesys skirtas EK pasiūlymamsdėl taip vadinamų „žalinimo“ prie-monių.

2012 m. rugsėjo pradžioje „Derliaus šventėje“ Kaune R. Morkūnaitė-Mi-kulėnienė sveikino jau 12-tą kartą susibūrusius bendrai šventei ūkinin-kus, amatininkus ir liaudies meistrus.

VEIKLA LIETUVOJE

Išlaikyti ryšį su savo krašto žmonėmis – svarbiausia kiekvieno politiko

darbo dalis. Tik pažindamas žmonių kasdienybę ir rūpesčius gali siekti savo valstybei ir jos gyventojams palankių sprendimų. Todėl kiekvienos savaitės pabaigoje, vos pasibaigus posėdžiams Briuselyje ar Strasbūre, nekantraudama skubu į susitikimus skirtinguose Lietu-vos regionuose. Savo darbe jaučiuosi tvirčiau, kai žinau, kuo gyvena Lietuvos

miestų ar miestelių žmonės.

Kelionės po Lietuvą. R. Morkū-naitė-Mikulėnienė nuo 2012 m. birže-lio aplankė Molėtų, Marijampolės, Biržų, Ukmergės, Kaišiadorių, Kauno ir Kauno rajono, Lazdijų, Jonavos sa-vivaldybes. Susitikimų su gyventojais metu didelis dėmesys skirtas savi-valdybių aplinkosaugos aktualijoms, socialinėmis problemomis, aplanky-tos socialinės, valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, mažų gyvenviečių bendruomenės, seniūnijos, dalyvauta

įvairiuose minėjimuose, konferencijose ir kituose renginiuose bendruomenių ir bendraminčių kvietimu. Nemaža laiko dalis skirta ir individualiems susiti-kimams su Lietuvos gyventojais biure Vilniuje.

Istorinės atminties sklaida. Vizitų metu mokyklų ir savivaldybių bendruomenėms dovanota kartu su interneto dienraščiu Bernardinai.lt išleista vaizdo pasakojimų rinktinė „Laisvės kovoms atminti“. Ši unikali rinktinė visuomenei pristatyta 2012 m.

rugsėjo 28-ąją, minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną. Joje – 8 vaizdo repor-tažai, fiksuojantys gyvųjų liudininkų, buvusių aktyvių pasipriešinimo dalyvių, atsiminimus, istorikų komentarus. Šiuo metu DVD su vaizdo pasakojimais pasiekė jau daugiau nei 200 mokyklų Lietuvoje.

Tarp bendraminčių. Šie metai – TS-LKD bendruomenei ypatingi. 20-ies metų jubiliejaus proga partijos suva-žiavimo dalyviams, bendraminčiams ir svečiams R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dovanojo leidinį „20 mūsų metų. Nuo Sąjūdžio iki TS-LKD“, kuriame prisi-mintos istorinės akimirkos ir svarbiausi partijos gyvenimo epizodai.

IŠ NUVEIKTŲ DARBŲ:

Po Kalėdų Alytaus miesto ir apskrities gyventojus, TS-LKD narius bei bičiu-lius R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pa-kvietė į Alytaus miesto teatrą, teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektaklio „Sparnuotasis Matas“ peržiūrą bei kalėdinį pasibuvimą.

Europarlamentarė dalyvavo Vilniaus Radvilų gimnazijoje vykusioje pirmo-joje Lietuvos istorijoje tarpdalykinėje moksleivių konferencijoje „Lietuvos

didikų giminių paveldas šiandien“, skirtoje paminėti Mikalojaus Radvilos Rudojo 500-osioms ir Jonušo Radvilos 400-osioms gimimo metinėms.

Kaip ir kasmet, sausio mėnesį, aplankytas „Šalčios aleliumų“ festi-valis, vykęs Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje Šalčininkuose.

Pasveikino partizanų dainų konkurso dalyvius Prienuose bei nugalėtojams įteikė įsteigtus prizus. 10-ajame tarprajoniniame partizanų dainų konkurse dalyvavo kolektyvai iš Prienų ir Lazdijų raj. Bei Domeikavos.

Tradiciškai globojo ir buvo viena iš komisijos narių pilietinių dainų ir poezijos festivalyje-konkurse „Volunge šauk ąžuole“, o jo nugalėtojus pakvie-tė į Europos Parlamentą.

Kaip ir kasmet EP narė dalyvavo tradiciniame Kalniškių mūšio minė-jime, suburiančiame prisiminti 1945 m. gegužės 16 d., kai įvyko vienas didžiausių mūšių už Lietuvos laisvę bei drauge su šeimai ir bičiuliais dalyvavo Vasario 16-osios minėjime Kruonio miške.

Drauge su projekto „Panerių lopšinė (Būti žydu)“ dalyviais minėjo žydų tautą ištikusios tragedijos 70-metį.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sveikino

Europos jaunimo parlamento Ge-neralinę asamblėją. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vykusioje regioninėje sesijoje susirinko kelias-dešimt delegatų iš Lietuvos, Baltarusi-jos, Švedijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos ir Turkijos.

Antrus metus iš eilės rėmė istorinį bėgimą „Ir stok už garbę Lietuvos!“ Kaune, pasveikino daugiau nei 600 bėgimo dalyvių.

Dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos renginiuose Vilniuje ir Kaune. Taip pat pasveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jaunosios kartos X-ojo sąskrydžio dalyvius.

Pasveikino Sąjūdžio XIV-ojo suvažia-vimo dalyvius su Lietuvos Sąjūdžio 25 metų jubiliejumi, dalyvavo minėjime Marijampolėje „Laisvė birželyje“.

Lietuvos studentų šaulių korporacija SAJA, iškilmingai minėdama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, suteikė R. Morkūnaitei-Mikulėnienei SAJOS Rėmėjos statusą.

Tradiciškai parėmusi „Misija Sibiras“ (2013) ekspediciją, europarlamentarė prisijungė prie dalyvių bandomojo žygio Labanoro girioje.

R. MORKŪNAITĖSMIKULĖNIENĖSLABDAROS IRPARAMOS FONDAS

Prieš trejus metus Fondą nutarėme įsteigti todėl, kad nuolat tekdavo

sutikti daugybę žmonių su gražiomis, prasmingomis idėjomis, kurių įgyven-dinimui trūkdavo tik nedidelės finan-sinės paramos. Šiandien džiaugiuosi, kad tuomet nesudvejojome. Kiekvieną sykį, kai sulaukiame paraiškos fi-nansavimui gauti, maloniai nustebina autorių išmonė, užsidegimas ir, visų labiausiai, atsidavimas Lietuvai, jos kultūrai bei aplinkai. Fondas tapo ne tik įrankiu padėti tokiems žmonėms, bet ir suteikė galimybę su jais susitikti, susipažinti.

PER METUS FONDOPAREMTI PROJEKTAI:

Tradicinis Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis „Trakinių partizanai 2012“. Tai pirmieji metai, kai sąskrydis tapo tarptautiniu (dalyvavo svečiai iš Latvijos ir Švedijos). Jame per dvi dienas apsilankė daugiau nei 300 žmonių.

Vytauto V. Landsbergio dokumen-tinis filmas „Partizano žmona“, kuris pasakoja apie tragišką partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto ir jo žmonos Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją, nušviestą jųdviejų laiškais.

Napalio Kitkausko knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“. Knygos au-toriui, garsiam architektui restaurato-riui vadovaujant buvo atlikti Vilniaus arkikatedros ilgamečiai tyrimai, kurių atradimais jis dalijasi šioje knygoje.

Folkloro festivalio „Skamba skamba

kankliai“ vaizdo plokštelė. Jau 40 metų gyvuojantis festivalis įamžin-tas skaitmeniniu formatu ateities kartoms.

„Lietuvos kino premjeros“ progra-ma kino festivalyje „Scanorama“. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės fondas šią programą, kurioje pristatomos lietu-viškos kino juostos, parėmė jau antrus metus iš eilės.

Konferencija „Lietuvos totorių heraldika ir reliktai“. Tarptautinis tautinių mažumų renginys sukvietė mokslininkus ir tautinių mažumų organizacijų atstovus iš Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos.

Neperiodinis laikraštis „Pragiedrulių žemė“. Jį leidžia Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Svėdasų krašto Vaižganto muziejus). Laikraštis skirtas Svėdasų krašto aktualijoms ir naujie-noms aptarti.

Istorinės LR Prezidentūros Kaune rengiama paroda „Inteligentų šeima pirmojoje Lietuvos Respublikoje: tarp tradicijos ir modernumo“.

Parama renginiui „Laisvės keliu”, kuris skirtas Romo Kalantos 41-erių metų mirties metinėms paminėti. Bėgimą „Laisvės keliu” organizavo Jaunųjų konservatorių lyga kartu su Vilijampolės jaunimo centru „Veršva”.

Dokumentinio filmo „Paskutinis“ apie partizaną Antaną Kraujelį leidyba anglų kalba. Filme „Paskutinis“ prisi-menamas vienas paskutiniųjų Lietu-vos partizanų A. Kraujelis-Siaubūnas.

Tarptautinis rytų muzikos festivalis „Vilnius Saliam“. Festivalį organizavo Lietuvos totorių asociacija ir Naciona-linis tautinių mažumų ir išeivijos šviet-imo, kultūros, mokymo ir informacijos centras.

Sigitos Lipovienės knyga „Aukštuo-

lių ąžuolai“, pasakojanti apie Aukštuolių kaime išaugusius Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvius – partizanus brolius Katliorius ir jų seserį partizanų ryši-ninkę.

Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui statyba. Ne tik visai Lietuvai, o ir plačiau pasaulyje žinomas lietuvių poetas zanavykas Pranas Vaičaitis (1876-1901), gimęs Santakuose, greta Sintautų miestelio (Šakių rajonas). Pakirstas sunkios ir klastingos ligos, būdamas vos 25 m. amžiaus, atgulė poilsio Sintautų kapinėse.

Nominacija ir stipendija geriau-sios disertacijos aplinkosaugos tema autoriui. Jau tradicija tapusi nominacija, kurią R. Morkūnaitė-Mi-kulėnienė teikia nuo savo darbo EP pradžios. Ja skatinami moksliniai darbai bei akademiniai tyrimai, susiję su ekologija ir aplinkosauga, geriausių

disertacijų autoriai kiekvieną pa-vasarį iškilmingai apdovanojami LR Prezidentūroje.

Ekspedicija „Misija Sibiras“. 2005 m. pradėtas unikalus jaunimo patrio-tiškumo ugdymo projektas kviečia jaunus žmones aplankyti ir sutvarkyti lietuvių tremties vietas Sibire. Fondas projektą remia nuo 2010 m.

Reginos Guntulytės-Rutkauskienės knyga apie tremtį “Bangų mūša”. Iš Utenos kilusi rašytoja jau spėjo išleisti 5 grožines knygas. Fondas parėmė naujos šios autorės knygos, skirtos tremties temai, leidybą.

Leidinys su atmintinų bei lankytinų vietų žemėlapiu "Susipažinkime su Lietuvos partizanų kovų keliais Druskininkų urėdijos miškuose".

Kūrybinis aplinkos apsaugos ir ekologijos idėjų projektas „Žaliasis kodas“.

ŽALIASIS KODAS

„Žaliasis kodas“ siekia ugdyti atsi-sakydamas iš anksto suformu-

luotų minčių įteigimo ir skatindamas suaugusiųjų bei vaikų kūrybinį ben-dradarbiavimą, per kurį kiekvienas turi progų atrasti savo kelią į švaresnį ir sveikesnį gyvenimą bei aplinką. Džiau-giuosi, kad prie šios iniciatyvos noriai prisijungia ne tik ugdymo įstaigos, bet ir tėveliai, seneliai, nes šeimoje besifor-muojanti kasdienio gyvenimo kultūra – didžiausia paskata mažiesiems.

„Žaliasis kodas“ – ketvirtus metus skaičiuojanti iniciatyva, kuri jau kvietė rašyti, piešti, filmuoti, kurti žaidimus ir kitais būdais išreikšti idėjas, galinčias

padėti apsaugoti aplinką, kurioje gyve-name. Iš viso iki šiol suorganizuoti net 7 „žalieji“ konkursai. „Žaliasis kodas“ taip pat yra Neringoje vykstančio muz-ikos ir ekologijos festivalio „Nepaklus-niųjų žemė” draugas. Praėjusiais metais festivalyje viešėjusi EP narė Radvilė Morkūnaitė pristatė gražiausias „Ža-liojo kodo“ iniciatyvas. Išskirtiniai šie metai buvo ir tuo, kad Vilniuje įsikūru-siame "Žaislų muziejuje" susipažinti su unikalių žaislų ir žaidimų, kurie pagaminti iš antrinių žaliavų bei at-liekų, ekspozicija kvietė "Žaliojo kodo" konkursų laimėtojų darbai.

Projekto tikslas – padėti įvairaus amžiaus žmonėms atrasti ekologiją ir savo kūrybinį potencialą. Po „Žaliojo kodo“ vėliava rengiami konkursai skati-

na geriau įsigilinti į įvairias ekologijos temas, atrasti stipriausius argumentus gerbti ir saugoti aplinką, kurie atrodo artimiausi ir svarbiausi kasdieniame gyvenime. Geriausi dalyvių darbai ne tik apdovanojami, bet ir skelbiami plačiau, kad su jų autorių idėjomis galėtų susipažinti visuomenė.

2013 m. "Žaliasis kodas" vėl pa-kvietė į naują konkursą visai šeimai – „Žaliųjų paslapčių dalybos“. Jo daly-viai kviesti dalintis patiekalų receptais, konstrukcinėmis instrukcijomis daik-tams arba patarimais gamtosauginiam veikimui. Maisto gamybos, daiktų meistravimo ar „žalios“ veiklos procesą jų paprašyta įamžinti bei atsiųsti orga-nizatoriams.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kviečia susisiekti:

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės biuras Vilniuje:

Trakų g. 7 – 15, 01132 VilniusTel.: +370 5 231 32 11, +370 5 240 3377Faks.: +370 5 278 48 72

El.paštas: info@morkunaite.lt

Interneto tinklapis: www.morkūnaitė.lt

Adresas:

Trakų g. 7-14, VilniusTel. +370 685 84343

El.paštas: fondas@morkunaite.lt

Interneto tinklapis: www.morkūnaitė.lt/fondasLeidinyje panaudotos Mindaugo Mikulėno, Europos Parlamento,

Paulės Kuzmickienės, Ramintos Keršytės nuotraukos (c).

* Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė * METŲ VEIKLOS ATASKAITA, 2012-2013M . * Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė * www.morkūnaitė.lt ** Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė * METŲ VEIKLOS ATASKAITA, 2012-2013M . * Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė * www.morkūnaitė.lt *